CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

GRŹˇTINIŲ POLINIŲ PAMATŲ ĮRENGIMO - KURSINIS DARBAS

architektūra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS

STATYBOS FAKULTETO

STATYBOS KATEDRA

P 46

Arento Būdos

GRŹˇTINIŲ POLINIŲ PAMATŲ ĮRENGIMO

KURSINIS DARBAS

STUDIJŲ PROGRAMA ,,STATYBA“

(valstybinis kodas 65302T101)

VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS

STATYBOS FAKULTETO
STATYBOS KATEDRA

KURSINIO DARBO ANOTACIJA

Grź˛tinių polinių pamatų įrengimas

Kalba: lietuvių

Darbo tikslas – parengti grź˛tinių polinių pamatų įrengimo technologinź kortelź.

Kursiniame darbe, sudarant technologinį vykdymo grafik¹, yra paskaičiuoti grź˛tinių polinių pamatų apimčių kiekiai, darbo s¹naudos. Taip pat yra parinkta reikalinga technika ir instrumentai. Pagal paskaičiuotus kiekius yra sudarytas kalendorinis darbo grafikas, apskaičiuoti techniniai rodikliai. Aprayti leistini nukrypimai ir darbų kokybės kontrolė technologiniam procesui. Pateiktos med˛iagų ir mechanizmų charakteristikos.

Kursinį darb¹ sudaro: 1 puslapis aikinamojo rato, 22 lentelės, 1 diagrama, 1 schema, 1 brė˛iniai.

Profesinių kompetencijų s¹raas

Pastatų statyba:

Parinkti ir taikyti pastatų laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų įrengimo technologijas

Planuoti ir organizuoti statybos eig¹

Organizuoti ˛monių saug¹ ir gamtos apsaug¹ statybvietėje

Įvadas

io darbo objektas: grź˛tinų polinių pamatų įrengimo technologija, dviejų auktų gyvenamajame name su gara˛u.

Darbo tikslas: parengti grź˛tinų polinių pamatų įrengimo technologinź kortelź. Parinkti kran¹, kuris montuos polinius pamatus. Aprayti polinių pamatų įrengimo technologij¹.. Pateikti darbo ivadas, pasiūlymus.

Pamatai – tai vienas svarbiausių statybos elementų, nes nuo jų priklauso viso namo stovis.

Pamatai būna trijų tipų: grź˛tiniai, poliniai ir juostiniai. iuolaikinės statybos tempai spartūs, todėl statybininkai pastebėjo, kad populiarėja grź˛tiniai pamatai.

Poliniai pamatai turi savo privalumų. Jų naudojimas gerokai suma˛ina ˛emės darbų apimtis (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), suma˛ina med˛iagų s¹naud¹ (betono – 40 proc.), nereikia ruoti pagrindo ar ˛eminti auktų gruntinių vandenų.
Poliai gali būti mediniai, gel˛betoniniai, plieniniai ir kombinuoti.
Priklausomai nuo darbų pobūd˛io poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kiet¹ grunt¹, ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastat¹ dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto.

Darbo u˛daviniai:

Sudaryti darbų apimties, darbo s¹naudų, mainų ir med˛iagų poreikių ˛iniaračius.
Pateikti esminius reikalavimus pamatų įrengimo darbams.
Susipa˛inti su darbų saugos reikalavimais.
Atlikti ekonominius tyrimus ir juos palyginti.

Informacijos altinių ap˛valga

V. Kruinskas, V. Ma˛eika ir P. Mikta. Statybos technologija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla – 1992. Čia pateikiama pamatų įrengimo technologija, darbo saugos reikalavimai.

https://www.asa.lt/pamatai/s01.php?iq=495. iame internetineme puslapyje pateikiama pamatų tipai.

Darbo med˛iagų ir mechanizmų s¹naudų statyboje normatyvai 1 dalis. – Vilnius – 1992. Čia pateiki darbo, med˛iagų ir mechanizmų s¹naudų normatyvai statybos darbuose. Darbų kategorijos.

Saugumo technikos organizavimo sistema dirbant kranais. – Vilnius – 1990. I čia parenkame kran¹, kuris bus reikalingas montuojant grź˛tinius pamatus.

Grź˛tinių pamatų projektavimas ir statyba. – Vilnius – 1986. Čia pateikta grź˛tinių pamatų normos, darbo eiga, darbų kokybė ir darbų priėmimas, saugaus darbo reikalavimus.

Trumpa pastato charakteristika

Dviejų autų vienbutis gyvenamasis namas su gara˛u.

Pamatai-grź˛tiniai gel˛betoniniai poliai su monolitiniais G/B antpoliais. Horizontali hidroizoliacija pradedant mūrų-du sluoksniai stikloruberoido.

Grindys-betoninės ant grunto apiltintos akmens vata t=100mm.Grindų hidroizoliacija-suklijuota ruloninė bitumo danga arba teptinė.

Sienos ir pertvaros:

Iorės sienos t=500mm storio, trisluoksnės su vidiniu oro tarpu t=35mm. Vidaus sluoksnis t=250mm i keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75, apiltintos akmens vata t=130mm storio. Iorinis sienų pavirius apdailinamas klinkerinėmis apdailos plytomis.

Iorės siena t=400mm. Vidaus sluoksnis t=250mm i keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75, apiltintos akmens vata t=150mm storio.

Iorės siena t=250mm storio i keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75.

Vidaus siena t=380mm storio i keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75.

Vidaus pertvaros t=120mm i keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75.

Perdangos ir denginiai i tipinių surenkamo gel˛betonio tutuminių plokčių.

S¹ramos-surenkamo gel˛betonio bei metalinių sijų.

Stogas sutapdintas. Vandens nuvedimas iorinis-lietvamzd˛iais.

Visos metalinės konstrukcijos gruntuojamos ir da˛omos du kartus antikoroziniais da˛ais.

Eil. Nr.	Matmenys			Tūris m³
Eil. Nr.	a	b	h	Tūris m³




I viso:

Monolitinio G/B antpolio G/B pamatų kiekio skaičiavimo ˛iniaratis

Eil. Nr.	Polio		Kiekis
Eil. Nr.	Skersmuo m.	Ilgis m.	Kiekis



.I viso:

1 lentelė

Gre˛tinių polių darbų kiekio skaičiavimo ˛iniaratis

2 lentelė

Hidroizoliacijos įrengimo darbų kiekio skaičiavimo ˛iniaratis

3 lentelė

Eil. Nr.	Darbo vieta	Hidroizoliacijos rūys	Matmenys			Plotas m²
Eil. Nr.	Darbo vieta	Hidroizoliacijos rūys	ilgis m	plotis m	storis m	Plotas m²

Horizontali
		Stiklo ruberoidas V13S 2sl.






Vertikali
		Teptin 2 sl.

Krano parinkimas ir jo charakteristikos

Q=P+P₁=2,1+0,05=2,15 t

Lm=a₁₊a₂₊a₃=4+0,2+14,16=18,36 m

Priimu: KS-5365 AHL

Lm.min,=3 m

Lm.max.=20,1m

Lm=3+0,2+14,16=17,36 m

Lstr.=22,5 m

Krano techninė charakteistika

Rodiklio pavadinimas	Kiekis:
Keliamoji galia (Q)t
Sukamosios dalies did˛iausias spindulys m
Kelio leistinas did˛iausias nuolydis, laipsniais
Kranas su pagrindine strėlė,masė t
El. Variklio bendras įrengtas galingumas, W
Greitis:
a) bekrūvio krano judėjimas (savo eiga) km/h
b) krano sukimosi, aps/min
c) pagrindinio kablio kėlimo, m/min
d) pagrindinio kablio nuleidimo, m/min
e) pagrindinio kablio kėlimo, m/min:
Kai stėls ilgis 15,00; 17,00 m
Kai stėlės ilgis 20,00; 22,50; 25,00 m
Kai stėlės ilgis 27,50; 30,00; 32,50 m

Darbo med˛iagų ir mainų s¹naudų skaičiavimo apimties ˛iniaratis

Eil. Nr.	Normų kodas	Darbų pavadinimas	Mato vienetas	Kiekis	Darbų s¹naudos ˛mogaus val.		Darbų s¹naudos mainos val.		Med˛iagos
Eil. Nr.	Normų kodas	Darbų pavadinimas	Mato vienetas	Kiekis	Vieneto	I viso	Vieneto	I viso	Vieneto	I viso

	N5-1	Gre˛tiniuse betonuojamų iki 12m ilgio ir iki diam.600mm.polių įrengimas 1 gr. Grunte itraukiant apsauginį vamzdį Gre˛imo įrenginys. Kranas Vinys statybinės Metalinės konstrukcijos Lentos apipjaustytos 2 rūies storis 40mm ir daugiau.ilgis nuo 2-6,5m. Portlandcementis Betonas	m³ kg t. m³ t. m³
	N6-38 N87	Gel˛betoninių pamatų sijų,įrengiant klojinius i skydų,paduodant beton¹ kranu. Kranas Emulsotas Kuras Krosninis Vieta plieninė paprasta Vinys statybinės Elektrodai suvirinimo Lentos apipjaustytos,storis 40mm, ilgis 2,0-6,5m, plotis 80-150mm Miko med˛iaga apvali, naudojamas be perdirbimo. Klojinių skydai SCK Horizontali klijuota dviem sluoksniais ruloninių med˛iagų Hidroizoliacija, padarant ilyginam¹jį sluoksnį Tolis Hidroizoliacijai Mastika bitumo Cementinio sluoksnis	m³ kg t t kg kg m³ m³ m² 100m² m² t m³
	N87-1	Vertikali dviejų sluoksnių teptinė bitumo mastikos Hidroizoliacija Bitumas naftos,skystas Mastika bitumo	100m²

PAMATŲ MONTAVIMO DARBŲ ATLIKIMO GRAFIKAS

Eil

Nr.

Pozicija

ppppppppppp

Darbų

pavadinimas

Mato vnt.

Darbų apimtis

Darbo s¹naudos

Mainų pareikalav.

Darbininkai

Darbų atlikimo

trūkmė

Normų įvykdymas %

Normatyvinės

Priimtos ˛m.pam

Pavadinimas

s¹naudos

Specialybė

Skaičius

Normatyvinė

priimta

ˇm.h

ˇm.pam.

Ma.h

Ma.pam.

Pamainomis

Dienomis

Gel˛betoninių polių įkalimas

m³

Gel˛betoninių pamatų įrengimas

m³

Horizontalios ir vertikalioshidro izoliacijos įrengimas

100m²

EILĖS NR.

200 SPALIS

LAPKRITIS

KALENDORINĖS DARBO DIENOS

DARBO DIENOS

Grź˛tinių polių detalus darbo apraymas

Aiktelės paruoimas.

Statybos aiktelė įrengiama taip, kaip nurodyta darbų vykdymo projekte.

Nukasus augalinį sluoksnį ir ilyginus statybos aiktelź, pa˛ymimos grź˛imo vietos. Pamatų aių nuokrypos nuo projektinės padėties neturi viryti ±5mm.

Jei i6 grź˛inių iimt¹ grunt¹ galima panaudoti pogrind˛iui, statybos aiktelės pavirius ilyginamas 10-15cm ˛emiau grindų apačios, kad grunt¹ galima būtų paskleisti aiktelėje.

Grź˛imas.

Grź˛inys turi būti įrengiamas taip, kad gruntas nuo sienučių nebyrėtų kol bus įleid˛iami poliai.

Pamatų duobes rekomenduojama pradėti grź˛ti nuo takų, ties kuriais gruntas buvo tirtas grź˛iniais ar statinio zondavimo būdu. Grź˛iama ii sluoksnio į kurį turi būti įtvirtinami poliai. Jei tokio sluoksnio nerandama, grź˛imo meistras privalo apie tai įrayti į ˛urnal¹ ir praneti darbų vykdytojui. Pamatų projekto autorius sprend˛ia, k¹ daryti (palikti esam¹ gylį, grź˛inį pagilinti, paplatinti grź˛inio dugn¹ ir pan.).

Prie pradedant grź˛ti, grź˛imo agregatas turi būti tiksliai pastatomas ties būsimos duobės centru. Gr¹˛to ais turi būti vertikali.

Jai vir vandeningo smėlio sluoksnio, kuris tinka pagrindu, slūgso molinis gruntas, rekomenduojama grź˛ti paliekant ne didesnį kaip 0,3 poliaus storio molinio grunto sluoksnį.

Jei vir molinio grunto sluoksnio, kuris gali būti pagrindas, slūgso vandeningas smėlio sluoksnis, rekomenduojama panaudoti metalinius apsauginius vamzd˛ius, kurie prie grź˛im¹ nugramzdinami iki molio grunto sluoksnio (įleidus polius, jie iimami).

Rieduliai i grź˛inio iimami: i bet kurio gylio specialiais griebtuvais; rankomis, kai grź˛inys be apsauginio vamzd˛io, o jo gylis ne didesnis nei 1,5m; rankomis kai grź˛inys su apsauginiu vamzd˛iu o jo gylis ne didesnis kaip 2,5m. Dideli rieduliai smulkinami arba ikasami. Kai kuriais atvejais pamato projekto autorius gali leisti grź˛tinį pamat¹ remti i riedulį.

Įrengus grź˛inį dugne likźs suardytas gruntas turi būti arba igrėbtas arba sutankintas.

Specialiu mechaniniu plėstuvu tik moliniuose gruntuose grź˛inio dugnas gali būti platinamas. Ant paplatinto dugno neturi likti puraus grunto.

Į biriuose gruntuose įrengto grź˛inio ˛iotis įstatomas grź˛inio skersmens didumo metalinis-apsauginis įdėklas.

Kad į grź˛inį nepatektų pavirinio vandens, apie jį suplakamas grunto volelis ir grź˛inys u˛dengiamas skydu.

Jei atstumas tarp dviejų grź˛inių centrų ma˛esnis nei du polių skersmenys, antras grź˛inys pradedamas grź˛ti kai pirmajame grź˛inyje įleistas polius.

Sualźs gruntas atildomas, o po to grź˛iama įprastiniu būdu. Grunt¹ galima atildyti elektra arba kartu smėliu. Kad gruntas neperaltu galima i anksto jį grź˛inių vietose apiltinti u˛dengiant termoizoliacinėmis med˛iagomis.

Grź˛inio matmenys ir duomenys apie grunt¹ įraomi į grź˛tinių pamatų įrengimo ˛urnal¹.

Materealinių resursų poreikio ˛iniaratis

15 lentelė

Eil. Nr.	Materealiniai rodikliai	Mato vienetas	Apimtys
	Grź˛tiniai poliai	m³
	Metalinės konstrukcijos	t
	Lentos apipjaustytos 2 rūies storis 40 mm ir daugiau. Ilgis nuo 2-6,5m.	m³
	Lentos apipjaustytos, storis 40 mm, Igis 2,0-6,5m, plotis 80-150 mm.	m³
	Viela plieninė paprasta	t
	Vinys statybinės	kg
	Miko med˛iaga apvali, naudojamas be perdirbimo.	m³
	Klojinių skydai SCK	m²
	Horizontali klijuota dviem sluoksniais ruloninių med˛iagų Hidroizoliacija, padarant ilyginam¹jį sluoksnį.	100m²
	Tolis Hidroizoliacijai	m²
	Bitumo mastika	t
	Cementinio sluoksnis	m³
	Vertikali dviejų sluoksnių teptinė bituo mastikos Hidroizoliacija	100m²
	Emulsotas	kg
	Kuras krosninis	t
	Elektrodai suvirinimo	kg
	Gel˛betoninės pamatų sijos	m³

Pagrindinių statybinių med˛iagų charakteristika

Poliai yra gel˛betoniniai. Gel˛betonis yra sudėtinė med˛iaga, susideda i betono ir armatūros.

Betonas: betonas - tai vandens, cemento, smėlio ir akmens miinys. Kiekvieno komponento kiekis miinyje gali labai skirtis, priklausomai nuo sudėties skirsis ir betono charakteristikos. Betono klasė turi būti pakankamai stipri, nes poliai yra gniu˛domas elementas, gali eiti nuo C16/20 ir daugiau

Gel˛betoniniams poliams armatūra yra S300 arba S400

Mainų, instrumentų ir mechanizmų poreikių ˛iniaratis

18 lentelė

Ei. Nr.	Pavadinimas	Kiekis vnt
	Kranas
	Nivelyras
	Stropas
	Gulčiukas
	Svambalas
	Rėmelis
	Grunto volelis
	Metalinis sulankstomas metras
	Ruletė
	Virvutė su korpusu
	Mentelė
	Kastuvas
	Plaktukas
	altkalvių kirstukas
	Lau˛tuvas
	Kūjis
	Replės
	Oblius su vienu pleitu
	Kaltas
	Kirvis
	Skersapjūklis
	Dė˛ė skiediniui
	Pristatomos kopečios
	Metaliniai apsauginiai vamzd˛iai
	Talpa vandeniui
	Kibiras
	Konteineris įrankiams
	Mechaninis plėstuvas

Saugaus darbo reikalavimai

Rengiant grź˛tinius pamatus, turi būti laikomasi statybos normų ir taisyklių III-4-80, “Vieningų saugumo taisyklių,vykdant geologinės paiekos darbus“ bei ių respublikinių statybos normų reikalavimų.

Statybos aiktelė turi būti gerai ilyginta.

Grź˛iant būtina ˛inoti, kur yra po˛eminės komunikacijos (elektros ir ryių kabeliai, dujotekio, vendentiekio ir kanalizacijos vamzdynai ir pan.). Darbams vykdyti būtina gauti leidim¹.

Grź˛ti galia grź˛iam¹ja, kuri¹ komisija pripa˛ino tinkama eksploatuoti. Komisija parao specialų akt¹. Aktas raomas iais atvejais: priimant eksploatuoti nauj¹ arba po kapitalinio remonto grź˛iam¹j¹, pakeitus stambius grź˛iamosios mazgus, perduodant grź˛iam¹j¹ kitai brigadai. Komisij¹ skiria organizacijos vyriausiasis in˛inierius.

U˛ saugų darb¹ prie grź˛iamosios atsako grź˛imo meistras.

Su grź˛iam¹ja gali dirbti asmenys, kurie iklausė specialų saugaus darbo instrukta˛¹ ir ilaikė egzaminus.

Instrukta˛a darbininkai privalo pakartotinai iklausyti ne rečiau kaip kat¹ per pusmetį.

Grź˛iamoji gali judėti, kai boktas nuleistas ir pritvirtintas.

Neleid˛iama su grź˛iam¹ja dirbti po auktos įtampos linija, jei tarpas nuo laidų iki aukčiausio agregato tako ma˛esnis kaip 2 m.

Perkūnijos metu ir pučiant stipresniam kaip 5 balų vėjui, dirbti su grź˛iam¹ja draud˛iama.

Pakeliant ir nuleid˛iant grź˛iamosios bokt¹, darbininkai turi būti u˛ bokto kirtimo zonos, kuri ribojama pusantro bokto aukčio spinduliu.

Grź˛iant po grź˛iamosios ratais turi būti padėti pospyriai ir įjungtas automobilio rankinis stabdys.

Draud˛iama grź˛ti, jei gr¹˛to mentėse arba suvirinimo siūlėse yra įtrūkimų ir technikai netvarkingi arba susidėvėjź sujungimai tarp gr¹˛to dalių.

Gr¹˛t¹ galima jungti, kai jis liečia grunt¹.

Gr¹˛t¹ draud˛iama valyti, kai jis nuleid˛iamas, pakeliamas arba sukasi.

Į u˛baigto grź˛inio ˛iotis įstatomas apsauginis įdėklas ir grź˛inys u˛dengiamas apsauginiu skydu.

Jei būtina lipti į grź˛inį, prie tai į jį turi būti įleistas įdėklas.

Į grź˛nį be apsauginio įdėklo galima lipti, jei jis ne gilesnis kaip 1,5 m.

Darbų kokybė ir darbų priėmimas

Grź˛tinių pamatų įrengimo darbų kokybė kontroliuoja Statybos darbų Vadovas, įsakymų paskirti in˛inerinio-techninio personalo darbuotojai. Duomenys apie grź˛im¹ ir betonavim¹ u˛raomi Statybos darbų Vadove.
Prie pradedant grź˛ti pamatų duobes, tikrinama, ar teisingai pa˛ymėtos grź˛inių vietos.
Atskirų grź˛inių nuokrypos neturi viryti 50 mm. Jei rostverku sujungti pamatai idėstyti vienoje eilėje, jų nuokrypos turi neviryti 100 mm skersine kryptimi ir 150 mm iilgine kryptimi. Jei rostverku sujungiama grź˛ininių pamatų grupė, pamatų nuokrypos turi neviryti 150 mm.
Grź˛inio skersmuo negali būti ma˛esnis u˛ projektinį daugiau kaip 30 mm ir didesnis u˛ projektinį daugiau kaip 50 mm. Grź˛inio paplatintos dalies skersmuo negali būti ma˛esnis u˛ projektini daugiau kaip 50 mm ir didesnis u˛ projektinį daugiau kaip 100 mm.
Grź˛inio gylis negali būti didesnis ar ma˛esnis u˛ projektinį daugiau kaip 100 mm. Grź˛inio dugne turi būti projekte nurodyto tipo gruntas, ir grź˛inys į jį turi būti įgilintas ne ma˛iau kaip 200 mm.
Grź˛inio vertikalios aies posvyris nuo vertikalės gali būti ne didesnis kaip 0,01 (10 mm 1 metro ilgyje).
Gel˛betoninės kolonos pamato virus turi neviryti projekte numatyto lygio, o ˛emiau jo gali būti ne daugiau kaip 10 mm. Pamato lizdo centro nuokrypa nuo projektinės padėties turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Lizdo dugnas gali būti ne daugiau kaip 20 mm aukčiau ar ˛emiau u˛ projekte numatyt¹ lygį.
Metalinės kolonos pamato virus gali būti ne daugiau kaip 5 mm aukčiau ar ˛emiau u˛ projekte numatyt¹ lyg¹. Pamato atramos ploktumos nuolydis turi neviryti 0,001.

Techninių ekoneminių rodiklių gel˛betoninių kaltinių polių

20 lentelė

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Mato vienetas	Apimtis	Rodikliai
Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Mato vienetas	Apimtis	Pagal norma	Pagal technologine kortele

	Darbo apimtis	m³
	Bendros darbo s¹naudos	ˇm. Pam.
	Laiko norma	h/ m³
	1 darbininko pamainos idirbis	m³/pam.

Taikomieji tyrimai

Objektas – grź˛tiniai poliniai pamatai.

Problema – kokius pamatus patinkti.

Tikslas – pritaikyti pamatus pastatui su rūsiu ir be jo.

U˛daviniai:

Susipa˛inti su juostinių pamatų įrengimų,

Paringti tinkamiausius pamatus,

padaryti ivad¹.

Poliniai pamatai
Poliniai pamatai turi savo privalumų. Jų naudojimas gerokai suma˛ina ˛emės darbų apimtis (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), suma˛ina med˛iagų s¹naud¹ (betono – 40 proc.), nereikia ruoti pagrindo ar ˛eminti auktų gruntinių vandenų.
Poliai gali būti mediniai, gel˛betoniniai, plieniniai ir kombinuoti.
Priklausomai nuo darbų pobūd˛io poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kiet¹ grunt¹, ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastat¹ dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto.
Pagal gamybos metod¹ ir įkasim¹ į grunt¹ poliai skirstomi į kalamus, kurie sukalami pagaminti, ir suleid˛iamus, kurie gaminami pačiame grunte (igrź˛tuose kanaluose). Suleisti poliai jungiami monolitiniu gel˛betoniniu arba surenkamomis grotelėmis. Poliniai pamatai yra viena progresyviausių, tačiau dar ma˛ai įsisavinta, nulinio ciklo konstrukcijų rūių.

Juostinis blokinis pamatas

Stulpinis pamatas

Juostinis pamatas

Stulpinis juostinis pamatas

Juostinių pamatų detalus techninio proceso apraymas

Pamatų montavimas susideda i ių operacijų: vietos nu˛ymėjimo, pagrindo paruoimo, aių pa˛ymėjimo ant blokų, u˛kabinimo ir pastatymo, montavimo kilpų nupjaustymo arba u˛lankstymo ir tarpų tarp blokų monolitinimo.

Prie montuojant pamatus, reikia tinkamai paruoti pagrind¹. Pamatų vieta ilyginama. Atsitiktinai per giliai ikastos vietos u˛pilamos tokiu pat gruntu, kuris suplūkiamas iki natūralaus tankumo. Jeigu vietinio grunto esamomis s¹lygomis neįmanoma suplūkti iki natūralaus tankumo, tai per giliai ikastos vietos u˛pilamos smėliu, ˛vyru ir gerai suplūkiamos. Ypatingais atvejais per giliai ikastos vietos u˛betonuojamos liesu betonu.

Ant ilyginto molinio grunto pagrindo supilamas apie 10 cm storio stambaus smėlio sluoksnis. Jeigu gruntas silpnas ir lapias, reikia po pamatais į pagrind¹ įplūkti skaldos sluoksnį, ant jo u˛pilti smėlio ir suplūkti. Paruoiamasis sluoksnis daromas 20…30 cm platesnis u˛ pamato pad¹.

Pamatų blokų vieta ikasose nu˛ymima itaip: nuo itemptos, pamatų aį ˛yminčios vielos nuleid˛iamas svambalas, atmatuojamas projektinis atstumas nuo svambalo iki pamato pado bloko krato ir įkalamas metalinis arba medinis kuoliukas; antras kuoliukas tokiu pat būdu įkalamas aies tźsinyje u˛ 15…20 metrų nuo pirmojo; tarp įkaltų kuoliukų itempiama tiesyklė, pagal kuri¹ statomi pamatų blokai. Lizdinio pamato nu˛ymimi trys kampai. Prie u˛kabinant blok¹ stropais, reikia ant jo pa˛ymėti ais.

Juostinių pamatų ays ˛ymimos ant kampinių ir ˛yminių blokų, o lizdinių – ant kiekvieno bloko. Pamatų blokai daugiausiai kabinami u˛ kilpų dviakiu arba keturakiu stropu.

Juostiniai pamatai pradedami montuoti nuo pastato kampo. Tiksliai pastatomi pirmiausia kampiniai ir kas 15…20 m ˛yminiai blokai. Pastatyto bloko kratas turi sutapti su nutiesta tiesykle. Kampinių ir ˛yminių blokų altitudė patikrinama nivelyru. Tarpiniai pamatų blokai statomi pagal tiesyklź be atskiro nu˛ymėjimo.

Lizdinių pamatų horizontalumas fiksuojamas pagal įkaltus kuoliukus ir nivelyru patikrinama lizdo altitudė. Jos pliusinė nuokrypa neleistina.

Pamatų blokų montavimo kilpos nupjaustomos arba labai kruopčiai u˛lankstomos. Tarpai tarp pamatų pado blokų u˛betonuojami projekte nurodytos markės betono miiniu.

Horizontalios siūlės daromos 2…3 cm storio i projekte nurodytos markės cementinio skiedinio. Į vertikales siūles tarp sienos blokų skiedinys krečiamas specialiu kastuvu ir suplūkiamas speceliu plokčiu kastuvėliu.

Surenkamieji pamatai gali būti montuojami savaeigiais ir boktiniais kranais, nuosekliai arba kompleksikai, organizuojant darb¹ srautiniu principu. Montuojant nuosekliai, visame darbo bare pirmiausia sudedami pamatų pado blokai, paskui visos aukčiau esančios blokų eilės. Dirbant kompleksikai, kranu kiekvienoje darbo vietoje sumontuojami blokai keliomis eilėmis iki pamatų viraus projektinės altitudės ir paliekamos laiptuotos jungtys eilėse.

Nuoseklus pamatų blokų eilių mantavimas tikslesnis, lengviau organizuoti darbų sraut¹, tačiau kranas sugaita daug laiko, va˛inėdamas ir keisdamas darbo viet¹ kiekvienai blokų eilei.

Atsi˛velgiant į pastato plotį, konfiguracij¹, pamatų idėstym¹ ir strėlės ilgį, montuodami pamatus, savaeigiai kranai gali va˛inėti ikasoje arba one jos.

Ivados:

Lyginau du skirtingus pamatų įrengimo būdus: grź˛tinius polinius ir surenkamus juostinius pamatus. Detaliai inagrinėjźs jų įrengim¹, padariau ivad¹, kad pastatui be rūsio optimalesnis variantas yra grź˛tiniai poliniai pamatai. Toki¹ ivada padariau remdamasis iais teiginiais:

Suma˛ėja ˛emės darbų apimtis, nes nereikia kasti tranėjų, reikia tik igrź˛ti ˛emź kur bus dedami poliai.

Atsi˛velgiant į grunt¹ polių įgilinimo gylis gali būti skirtingas ( is fakatas yra labai svarbus, kai namas statomas ant laito. Ta pamatų dalis kuri yra laite, turi būti įgilinta pakankamai gyliai, kad veikiant laito korozijai, pastato pamatas būtų stabilus).

Suma˛ėja med˛iagų s¹naudos.

Juostinius ir polinius pamatus galima derinti, jei pastatas yra su rūsiu.

Viso darbo ivados:

Grź˛tinių polinių pamatų įrengimo darbai atliekami, auktos kvalifikacijos brigadomis (2-5 ˛monės plius kranininkas) pilnai apsirūpinus visais būtinais montavimui įrenginiais ir įrankiais. Vienos brigados rentabilumas pamatų įrengimo darbams siekia apie 2,5 kūbinio metro per pamain¹.

Pamatų įrengimas yra labai atsakingas darbas, nes nuo jų įrengimo kokybės priklausys ir viso pastato kokybė. Todėl jokiu būdu negalima taupyti įrenginėjant pamatus, pamatų kaina sudaro apie 30 % viso namo kainos. Pirmiausia reikia padaryti grunto tyrimus, tinkamai parinkti pamatų įgilinimo gylį ir pasirinkti, kokie pamatai bus daromi ir tinkamai parinkti hidroizoliacij¹. Nes kitaip galima turėti labai didelių problemų su remontu.

Literatūros saraas

V. Kruinskas, V. Ma˛eika ir P. Mikta. Statybos technologija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla – 1992.

https://www.asa.lt/pamatai/s01.php?iq=249

Darbo med˛iagų ir mechanizmų s¹naudų statyboje normatyvai 1 dalis. – Vilnius – 1992.

Saugumo technikos organizavimo sistema dirbant kranais. – Vilnius – 1990.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 5028
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/GRTINI-POLINI-PAMAT-RENGIMO-KU15458.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/GRTINI-POLINI-PAMAT-RENGIMO-KU15458.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/GRTINI-POLINI-PAMAT-RENGIMO-KU15458.php">GRŹˇTINIŲ POLINIŲ PAMATŲ ĮRENGIMO - KURSINIS DARBAS</a>