Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

GRŹŽTINIŲ POLINIŲ PAMATŲ ĮRENGIMO - KURSINIS DARBAS

architektūra

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS

STATYBOS FAKULTETO



STATYBOS KATEDRA

P 46

Arento Būdos

GRŹŽTINIŲ POLINIŲ PAMATŲ ĮRENGIMO

KURSINIS DARBAS

STUDIJŲ PROGRAMA ,,STATYBA“

(valstybinis kodas 65302T101)

VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS

STATYBOS FAKULTETO
STATYBOS KATEDRA

KURSINIO DARBO ANOTACIJA

Grźžtinių polinių pamatų įrengimas

Kalba: lietuvių

Darbo tikslas – parengti grźžtinių polinių pamatų įrengimo technologinź kortelź.

Kursiniame darbe, sudarant technologinį vykdymo grafik¹, yra paskaičiuoti grźžtinių polinių pamatų apimčių kiekiai, darbo s¹naudos. Taip pat yra parinkta reikalinga technika ir instrumentai. Pagal paskaičiuotus kiekius yra sudarytas kalendorinis darbo grafikas, apskaičiuoti techniniai rodikliai. Aprašyti leistini nukrypimai ir darbų kokybės kontrolė technologiniam procesui. Pateiktos medžiagų ir mechanizmų charakteristikos.

Kursinį darb¹ sudaro: 1 puslapis aiškinamojo rašto, 22 lentelės, 1 diagrama, 1 schema, 1 brėžiniai.

Profesinių kompetencijų s¹rašas

Pastatų statyba:

·        Parinkti ir taikyti pastatų laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų įrengimo technologijas

·        Planuoti ir organizuoti statybos eig¹

·        Organizuoti žmonių saug¹ ir gamtos apsaug¹ statybvietėje


Įvadas

Šio darbo objektas: grźžtinų polinių pamatų įrengimo technologija, dviejų aukštų gyvenamajame name su garažu.

Darbo tikslas: parengti grźžtinų polinių pamatų įrengimo technologinź kortelź. Parinkti kran¹, kuris montuos polinius pamatus. Aprašyti polinių pamatų įrengimo technologij¹.. Pateikti darbo išvadas, pasiūlymus.

Pamatai – tai vienas svarbiausių statybos elementų, nes nuo jų priklauso viso namo stovis.

Pamatai būna trijų tipų: grźžtiniai, poliniai ir juostiniai. Šiuolaikinės statybos tempai spartūs, todėl statybininkai pastebėjo, kad populiarėja grźžtiniai pamatai.

Poliniai pamatai turi savo privalumų. Jų naudojimas gerokai sumažina žemės darbų apimtis (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), sumažina medžiagų s¹naud¹ (betono – 40 proc.), nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų.
Poliai gali būti mediniai, gelžbetoniniai, plieniniai ir kombinuoti.
Priklausomai nuo darbų pobūdžio poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kiet¹ grunt¹, ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastat¹ dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto.

Darbo uždaviniai:

  1. Sudaryti darbų apimties, darbo s¹naudų, mašinų ir medžiagų poreikių žiniaraščius.
  2. Pateikti esminius reikalavimus pamatų įrengimo darbams.
  3. Susipažinti su darbų saugos reikalavimais.
  4. Atlikti ekonominius tyrimus ir juos palyginti.

Informacijos šaltinių apžvalga

1.      V. Krušinskas, V. Mažeika ir P. Mikšta. Statybos technologija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla – 1992. Čia pateikiama pamatų įrengimo technologija, darbo saugos reikalavimai.

2.      http://www.asa.lt/pamatai/s01.php?iq=495. Šiame internetineme puslapyje pateikiama pamatų tipai.

3.      Darbo medžiagų ir mechanizmų s¹naudų statyboje normatyvai 1 dalis. – Vilnius – 1992. Čia pateiki darbo, medžiagų ir mechanizmų s¹naudų normatyvai statybos darbuose. Darbų kategorijos.

4.      Saugumo technikos organizavimo sistema dirbant kranais. – Vilnius – 1990. Iš čia parenkame kran¹, kuris bus reikalingas montuojant grźžtinius pamatus.

5.      Grźžtinių pamatų projektavimas ir statyba. – Vilnius – 1986. Čia pateikta grźžtinių pamatų normos, darbo eiga, darbų kokybė ir darbų priėmimas, saugaus darbo reikalavimus.

Trumpa pastato charakteristika

Dviejų auštų vienbutis gyvenamasis namas su garažu.

Pamatai-grźžtiniai gelžbetoniniai poliai su monolitiniais G/B antpoliais. Horizontali hidroizoliacija pradedant mūrų-du sluoksniai stikloruberoido.

Grindys-betoninės ant grunto apšiltintos akmens vata t=100mm.Grindų hidroizoliacija-suklijuota ruloninė bitumo danga arba teptinė.

Sienos ir pertvaros:

Išorės sienos t=500mm storio, trisluoksnės su vidiniu oro tarpu t=35mm. Vidaus sluoksnis t=250mm iš keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75, apšiltintos akmens vata t=130mm storio. Išorinis sienų paviršius apdailinamas klinkerinėmis apdailos plytomis.

Išorės siena t=400mm. Vidaus sluoksnis t=250mm iš keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75, apšiltintos akmens vata t=150mm storio.

Išorės siena t=250mm storio iš keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75.

Vidaus siena t=380mm storio iš keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75.

Vidaus pertvaros t=120mm iš keraminių skilėtų plytų M150 su skiediniu M75.

Perdangos ir denginiai iš tipinių surenkamo gelžbetonio tuštuminių plokščių.

S¹ramos-surenkamo gelžbetonio bei metalinių sijų.

Stogas sutapdintas. Vandens nuvedimas išorinis-lietvamzdžiais.

Visos metalinės konstrukcijos gruntuojamos ir dažomos du kartus antikoroziniais dažais.

Eil.

Nr.

Matmenys

Tūris

m3

a

b

h

1.

2.

3.

4.

5.

1.

0,47

37,2

0,4

6,9936

2.

0,25

70,64

0,42

7,4172

3.

0,38

9,64

0,38

1,392016

Iš viso:

15,802816

Monolitinio G/B antpolio G/B pamatų kiekio skaičiavimo žiniaraštis

Eil. Nr.

Polio

Kiekis

Skersmuo m.

Ilgis

m.

1.

2.

3.

4.

1

0,4

2,9

20

2.

0,4

2,5

18

.Iš viso:

38

1 lentelė

Grežtinių polių darbų kiekio skaičiavimo žiniaraštis

2 lentelė

Hidroizoliacijos įrengimo darbų kiekio skaičiavimo žiniaraštis

3 lentelė

Eil. Nr.

Darbo

vieta

Hidroizoliacijos

rūšys

Matmenys

Plotas

m2

ilgis

m

plotis

m

storis

m

1

2

3

4

5

6

7

Horizontali

1.

1-1

Stiklo ruberoidas V13S 2sl.

28,91

0,47

-

13,5877

2.

2-2

9,76

0,37

-

3,6112

3.

3-3

12,6

0,25

-

3,15

4.

4-4

17,98

0,25

-

6,8324

5.

5-5

13,28

0,38

-

5,0464

6.

6-6

4,52

0,25

-

1,13

Vertikali

7.

1-1

Teptinė 2 sl.

28,91

0,23

-

6,6493

8.

2-2

9,76

0,23

-

2,2448

9.

4-4

17,98

0,23

-

4,1354

10.

5-5

13,28*2

0,23

-

6,1088

Krano parinkimas ir jo charakteristikos

Q=P+P1=2,1+0,05=2,15 t

Lm=a1+a2+a3=4+0,2+14,16=18,36 m

Priimu: KS-5365 AHL

Lm.min,=3 m

Lm.max.=20,1m

Lm=3+0,2+14,16=17,36 m

Lstr.=22,5 m

Krano techninė charakteistika

Rodiklio pavadinimas

Kiekis:

Keliamoji galia (Q)t

25,00

Sukamosios dalies didžiausias spindulys m

3,80

Kelio leistinas didžiausias nuolydis, laipsniais

15,00

Kranas su pagrindine strėlė,masė t

32,60

El. Variklio bendras įrengtas galingumas, W

30,00

Greitis:

a) bekrūvio krano judėjimas (savo eiga) km/h

17,00

b) krano sukimosi, aps/min

0,10-1,20

c) pagrindinio kablio kėlimo, m/min

3,00-30,00

d) pagrindinio kablio nuleidimo, m/min

0,30-12,00

e) pagrindinio kablio kėlimo, m/min:

Kai stėls ilgis 15,00; 17,00 m

0,30-6,00

Kai stėlės ilgis 20,00; 22,50; 25,00 m

0,45-12,00

Kai stėlės ilgis 27,50; 30,00; 32,50 m

0,60-18,00


Darbo medžiagų ir mašinų s¹naudų skaičiavimo apimties žiniaraštis

Eil. Nr.

Normų kodas

Darbų pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Darbų s¹naudos žmogaus val.

Darbų s¹naudos mašinos val.

Medžiagos

Vieneto

Iš viso

Vieneto

Iš viso



Vieneto

Iš viso

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1.

N5-1

Grežtiniuse betonuojamų iki 12m ilgio ir iki diam.600mm.polių įrengimas 1 gr. Grunte ištraukiant apsauginį vamzdį

Grežimo įrenginys.

Kranas

Vinys statybinės

Metalinės konstrukcijos

Lentos apipjaustytos 2 rūšies storis 40mm ir daugiau.ilgis nuo 2-6,5m.

Portlandcementis

Betonas

m3

kg

t.

m3

t.

m3

34,36

12,00

412,32

5,9

5,9

202,724

202,724

0,0336

0,0115

0,0009

0,14

1,14

1,154496

0,39514

0,030924

4,8104

39,1704

2.

3.

N6-38

N87

Gelžbetoninių pamatų sijų,įrengiant klojinius iš skydų,paduodant beton¹ kranu.

Kranas

Emulsotas

Kuras Krosninis

Vieta plieninė paprasta

Vinys statybinės

Elektrodai suvirinimo

Lentos apipjaustytos,storis 40mm, ilgis 2,0-6,5m, plotis 80-150mm

Miško medžiaga apvali, naudojamas be perdirbimo.

Klojinių skydai SCK

Horizontali klijuota dviem sluoksniais ruloninių medžiagų Hidroizoliacija, padarant išlyginam¹jį sluoksnį

Tolis Hidroizoliacijai

Mastika bitumo

Cementinio sluoksnis

m3

kg

t

t

kg

kg

m3

m3

m2

100m2

m2

t

m3

15,8

0,3336

4,6

22

72,68

7,3392

0,3

2,92

4,74

0,974112

1,1

0,0011

0,00029

0,2205

1,7

0,004

0,0023

0,055

220

0,378

2,55

18,854

0,018854

0,0049706

3,77937

29,138

0,06856

0,039422

0,9427

73,392

0,1261008

0,85068

4.

N87-1

Vertikali dviejų sluoksnių teptinė bitumo mastikos Hidroizoliacija

Bitumas naftos,skystas

Mastika bitumo

100m2

0,1914

7,5

1,4355

3,6

0,68904

0,08

0,41

0,015312

0,156948


PAMATŲMONTAVIMODARBŲATLIKIMOGRAFIKAS

Eil

Nr.

Pozicija

ppppppppppp

Darbų

pavadinimas

Mato vnt.

Darbų apimtis

Darbo s¹naudos

Mašinų pareikalav.

Darbininkai

Darbų atlikimo

trūkmė

Normų įvykdymas %

Normatyvinės

Priimtosžm.pam

Pavadinimas

s¹naudos

Specialybė

Skaičius

Normatyvinė

priimta

Žm.h

Žm.pam.

Maš.h

Maš.pam.

Pamainomis

Dienomis

1

2

3

4

5

6

7




8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

1.

Gelžbetoniniųpolių įkalimas

m3

412,37

51,55

50

202,724

25,34

2

25,775

25

103

2.

Gelžbetoninių pamatų įrengimas

m3

171,4

21,425

20

7,713

0,964

5

4,285

4

107

3.

Horizontalios ir vertikalioshidro izoliacijos įrengimas

100m2

8,7747

1,097

1

1,663

0,2079

5

0.2194

0,2

109

EILĖS NR.

200SPALIS

LAPKRITIS

KALENDORINĖSDARBODIENOS

11

12

13

14

15

18

19

20

21

22

25

26

27

28

29

3

4

5

8

9

10

11

12

15

16

17

18

19

22

23

24

25

26

29

 

DARBODIENOS

 

18

1.

 

2.

 

3.

 


Grźžtinių polių detalus darbo aprašymas

Aikštelės paruošimas.

·        Statybos aikštelė įrengiama taip, kaip nurodyta darbų vykdymo projekte.

·        Nukasus augalinį sluoksnį ir išlyginus statybos aikštelź, pažymimos grźžimo vietos. Pamatų ašių nuokrypos nuo projektinės padėties neturi viršyti ±5mm.

·        Jei i6 grźžinių išimt¹ grunt¹ galima panaudoti pogrindžiui, statybos aikštelės paviršius išlyginamas 10-15cm žemiau grindų apačios, kad grunt¹ galima būtų paskleisti aikštelėje.

Grźžimas.

·        Grźžinys turi būti įrengiamas taip, kad gruntas nuo sienučių nebyrėtų kol bus įleidžiami poliai.

·        Pamatų duobes rekomenduojama pradėti grźžti nuo taškų, ties kuriais gruntas buvo tirtas grźžiniais ar statinio zondavimo būdu. Grźžiama ii sluoksnio į kurį turi būti įtvirtinami poliai. Jei tokio sluoksnio nerandama, grźžimo meistras privalo apie tai įrašyti į žurnal¹ ir pranešti darbų vykdytojui. Pamatų projekto autorius sprendžia, k¹ daryti (palikti esam¹ gylį, grźžinį pagilinti, paplatinti grźžinio dugn¹ ir pan.).

·        Prieš pradedant grźžti, grźžimo agregatas turi būti tiksliai pastatomas ties būsimos duobės centru. Gr¹žto ašis turi būti vertikali.

·        Jai virš vandeningo smėlio sluoksnio, kuris tinka pagrindu, slūgso molinis gruntas, rekomenduojama grźžti paliekant ne didesnį kaip 0,3 poliaus storio molinio grunto sluoksnį.

·        Jei virš molinio grunto sluoksnio, kuris gali būti pagrindas, slūgso vandeningas smėlio sluoksnis, rekomenduojama panaudoti metalinius apsauginius vamzdžius, kurie prieš grźžim¹ nugramzdinami iki molio grunto sluoksnio (įleidus polius, jie išimami).

·        Rieduliai iš grźžinio išimami: iš bet kurio gylio specialiais griebtuvais; rankomis, kai grźžinys be apsauginio vamzdžio, o jo gylis ne didesnis nei 1,5m; rankomis kai grźžinys su apsauginiu vamzdžiu o jo gylis ne didesnis kaip 2,5m. Dideli rieduliai smulkinami arba iškasami. Kai kuriais atvejais pamato projekto autorius gali leisti grźžtinį pamat¹ remti i riedulį.

·        Įrengus grźžinį dugne likźs suardytas gruntas turi būti arba išgrėbtas arba sutankintas.

·        Specialiu mechaniniu plėstuvu tik moliniuose gruntuose grźžinio dugnas gali būti platinamas. Ant paplatinto dugno neturi likti puraus grunto.

·        Į biriuose gruntuose įrengto grźžinio žiotis įstatomas grźžinio skersmens didumo metalinis-apsauginis įdėklas.

·        Kad į grźžinį nepatektų paviršinio vandens, apie jį suplakamas grunto volelis ir grźžinys uždengiamas skydu.

·        Jei atstumas tarp dviejų grźžinių centrų mažesnis nei du polių skersmenys, antras grźžinys pradedamas grźžti kai pirmajame grźžinyje įleistas polius.

·        Sušalźs gruntas atšildomas, o po to grźžiama įprastiniu būdu. Grunt¹ galima atšildyti elektra arba karštu smėliu. Kad gruntas neperšaltu galima iš anksto jį grźžinių vietose apšiltinti uždengiant termoizoliacinėmis medžiagomis.

·        Grźžinio matmenys ir duomenys apie grunt¹ įrašomi į grźžtinių pamatų įrengimo žurnal¹.

Materealinių resursų poreikio žiniaraštis

15 lentelė

Eil. Nr.

Materealiniai rodikliai

Mato vienetas

Apimtys

1.

Grźžtiniai poliai

m3

34,36

2.

Metalinės konstrukcijos

t

0,39514

3.

Lentos apipjaustytos 2 rūšies storis 40 mm ir daugiau. Ilgis nuo 2-6,5m.

m3

0,030924

4.

Lentos apipjaustytos, storis 40 mm,

Igis 2,0-6,5m, plotis 80-150 mm.

m3

0,06856

5.

Viela plieninė paprasta

t

0,0049706

6.

Vinys statybinės



kg

4,933866

7.

Miško medžiaga apvali, naudojamas be perdirbimo.

m3

0,039422

8.

Klojinių skydai SCK

m2

0,9427

9.

Horizontali klijuota dviem sluoksniais ruloninių medžiagų Hidroizoliacija, padarant išlyginam¹jį sluoksnį.

100m2

0,3336

10.

Tolis Hidroizoliacijai

m2

73,392

11.

Bitumo mastika

t

0,2830488

12.

Cementinio sluoksnis

m3

0,85068

13.

Vertikali dviejų sluoksnių teptinė bituo mastikos Hidroizoliacija

100m2

0,1914

14.

Emulsotas

kg

18,854

15.

Kuras krosninis

t

0,018854

16.

Elektrodai suvirinimo

kg

29,138

17.

Gelžbetoninės pamatų sijos

m3

17,14

Pagrindinių statybinių medžiagų charakteristika

Poliai yra gelžbetoniniai. Gelžbetonis yra sudėtinė medžiaga, susideda iš betono ir armatūros.

Betonas: betonas - tai vandens, cemento, smėlio ir akmens mišinys. Kiekvieno komponento kiekis mišinyje gali labai skirtis, priklausomai nuo sudėties skirsis ir betono charakteristikos. Betono klasė turi būti pakankamai stipri, nes poliai yra gniuždomas elementas, gali eiti nuo C16/20 ir daugiau.

Gelžbetoniniams poliams armatūra yra S300 arba S400

Mašinų, instrumentų ir mechanizmų poreikių žiniaraštis

18 lentelė

Ei. Nr.

Pavadinimas

Kiekis vnt

1

Kranas

1

2

Nivelyras

1

3

Stropas

1

4

Gulščiukas

1

5

Svambalas

1

6

Rėmelis

1

7

Grunto volelis

1

8

Metalinis sulankstomas metras

1

9

Ruletė

1

10

Virvutė su korpusu

1

11

Mentelė

2

12

Kastuvas

2

13

Plaktukas

3

14

Šaltkalvių kirstukas

1

15

Laužtuvas

2

16

Kūjis

1

17

Replės

3

18

Oblius su vienu pleištu

1

19

Kaltas

1

20

Kirvis

1

21

Skersapjūklis

1

22

Dėžė skiediniui

1

23

Pristatomos kopečios

2

14

Metaliniai apsauginiai vamzdžiai

38

25

Talpa vandeniui

1

26

Kibiras

2

27

Konteineris įrankiams

2

28

Mechaninis plėstuvas

1

Saugaus darbo reikalavimai

1. Rengiant grźžtinius pamatus, turi būti laikomasi statybos normų ir taisyklių III-4-80, “Vieningų saugumo taisyklių,vykdant geologinės paieškos darbus“ bei šių respublikinių statybos normų reikalavimų.

1.1 Statybos aikštelė turi būti gerai išlyginta.

1.2 Grźžiant būtina žinoti, kur yra požeminės komunikacijos (elektros ir ryšių kabeliai, dujotekio, vendentiekio ir kanalizacijos vamzdynai ir pan.). Darbams vykdyti būtina gauti leidim¹.

1.3 Grźžti galia grźžiam¹ja, kuri¹ komisija pripažino tinkama eksploatuoti. Komisija parašo specialų akt¹. Aktas rašomas šiais atvejais: priimant eksploatuoti nauj¹ arba po kapitalinio remonto grźžiam¹j¹, pakeitus stambius grźžiamosios mazgus, perduodant grźžiam¹j¹ kitai brigadai. Komisij¹ skiria organizacijos vyriausiasis inžinierius.

1.4 Už saugų darb¹ prie grźžiamosios atsako grźžimo meistras.

1.5 Su grźžiam¹ja gali dirbti asmenys, kurie išklausė specialų saugaus darbo instruktaž¹ ir išlaikė egzaminus.

Instruktaža darbininkai privalo pakartotinai išklausyti ne rečiau kaip kat¹ per pusmetį.

1.6 Grźžiamoji gali judėti, kai bokštas nuleistas ir pritvirtintas.

1.7 Neleidžiama su grźžiam¹ja dirbti po aukštos įtampos linija, jei tarpas nuo laidų iki aukščiausio agregato taško mažesnis kaip 2 m.

1.8 Perkūnijos metu ir pučiant stipresniam kaip 5 balų vėjui, dirbti su grźžiam¹ja draudžiama.

1.9 Pakeliant ir nuleidžiant grźžiamosios bokšt¹, darbininkai turi būti už bokšto kirtimo zonos, kuri ribojama pusantro bokšto aukščio spinduliu.

1.10 Grźžiant po grźžiamosios ratais turi būti padėti pospyriai ir įjungtas automobilio rankinis stabdys.

1.11 Draudžiama grźžti, jei gr¹žto mentėse arba suvirinimo siūlėse yra įtrūkimų ir techniškai netvarkingi arba susidėvėjź sujungimai tarp gr¹žto dalių.

1.12 Gr¹žt¹ galima jungti, kai jis liečia grunt¹.

1.13 Gr¹žt¹ draudžiama valyti, kai jis nuleidžiamas, pakeliamas arba sukasi.

1.14 Į užbaigto grźžinio žiotis įstatomas apsauginis įdėklas ir grźžinys uždengiamas apsauginiu skydu.

1.15 Jei būtina lipti į grźžinį, prieš tai į jį turi būti įleistas įdėklas.

Į grźžnį be apsauginio įdėklo galima lipti, jei jis ne gilesnis kaip 1,5 m.

Darbų kokybė ir darbų priėmimas

  1. Grźžtinių pamatų įrengimo darbų kokybė kontroliuoja Statybos darbų Vadovas, įsakymų paskirti inžinerinio-techninio personalo darbuotojai. Duomenys apie grźžim¹ ir betonavim¹ užrašomi Statybos darbų Vadove.
  2. Prieš pradedant grźžti pamatų duobes, tikrinama, ar teisingai pažymėtos grźžinių vietos.
  3. Atskirų grźžinių nuokrypos neturi viršyti 50 mm. Jei rostverku sujungti pamatai išdėstyti vienoje eilėje, jų nuokrypos turi neviršyti 100 mm skersine kryptimi ir 150 mm išilgine kryptimi. Jei rostverku sujungiama grźžininių pamatų grupė, pamatų nuokrypos turi neviršyti 150 mm.
  4. Grźžinio skersmuo negali būti mažesnis už projektinį daugiau kaip 30 mm ir didesnis už projektinį daugiau kaip 50 mm. Grźžinio paplatintos dalies skersmuo negali būti mažesnis už projektini daugiau kaip 50 mm ir didesnis už projektinį daugiau kaip 100 mm.
  5. Grźžinio gylis negali būti didesnis ar mažesnis už projektinį daugiau kaip 100 mm. Grźžinio dugne turi būti projekte nurodyto tipo gruntas, ir grźžinys į jį turi būti įgilintas ne mažiau kaip 200 mm.
  6. Grźžinio vertikalios ašies posvyris nuo vertikalės gali būti ne didesnis kaip 0,01 (10 mm 1 metro ilgyje).
  7. Gelžbetoninės kolonos pamato viršus turi neviršyti projekte numatyto lygio, o žemiau jo gali būti ne daugiau kaip 10 mm. Pamato lizdo centro nuokrypa nuo projektinės padėties turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Lizdo dugnas gali būti ne daugiau kaip 20 mm aukščiau ar žemiau už projekte numatyt¹ lygį.
  8. Metalinės kolonos pamato viršus gali būti ne daugiau kaip 5 mm aukščiau ar žemiau už projekte numatyt¹ lyg¹. Pamato atramos plokštumos nuolydis turi neviršyti 0,001.

Techninių ekoneminių rodiklių gelžbetoninių kaltinių polių

20 lentelė

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Mato vienetas

Apimtis

Rodikliai

Pagal norma

Pagal technologine kortele

1

2

3

4

5

6

1

Darbo apimtis

m3

41,676

-

-

2

Bendros darbo s¹naudos

Žm. Pam.

-

74,072

71

3

Laiko norma

h/ m3

-

4

1 darbininko pamainos išdirbis

m3/pam.

-

Taikomieji tyrimai

Objektas – grźžtiniai poliniai pamatai.

Problema – kokius pamatus patinkti.

Tikslas – pritaikyti pamatus pastatui su rūsiu ir be jo.

Uždaviniai:

-         Susipažinti su juostinių pamatų įrengimų,

-         Paringti tinkamiausius pamatus,

-         padaryti išvad¹.

Poliniai pamatai
Poliniai pamatai turi savo privalumų. Jų naudojimas gerokai sumažina žemės darbų apimtis (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais), sumažina medžiagų s¹naud¹ (betono – 40 proc.), nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų.
Poliai gali būti mediniai, gelžbetoniniai, plieniniai ir kombinuoti.
Priklausomai nuo darbų pobūdžio poliai skirstomi į stovus, kurie galais remiasi į kiet¹ grunt¹, ir kabančiuosius polius, kurie laiko pastat¹ dėl trinties tarp polio sienelių ir grunto.
Pagal gamybos metod¹ ir įkasim¹ į grunt¹ poliai skirstomi į kalamus, kurie sukalami pagaminti, ir suleidžiamus, kurie gaminami pačiame grunte (išgrźžtuose kanaluose). Suleisti poliai jungiami monolitiniu gelžbetoniniu arba surenkamomis grotelėmis. Poliniai pamatai yra viena progresyviausių, tačiau dar mažai įsisavinta, nulinio ciklo konstrukcijų rūšių.



Juostinis blokinis pamatas


Stulpinis pamatas


Juostinis pamatas


Stulpinis juostinis pamatas

Juostinių pamatų detalus techninio proceso aprašymas

Pamatų montavimas susideda iš šių operacijų: vietos nužymėjimo, pagrindo paruošimo, ašių pažymėjimo ant blokų, užkabinimo ir pastatymo, montavimo kilpų nupjaustymo arba užlankstymo ir tarpų tarp blokų monolitinimo.

Prieš montuojant pamatus, reikia tinkamai paruošti pagrind¹. Pamatų vieta išlyginama. Atsitiktinai per giliai iškastos vietos užpilamos tokiu pat gruntu, kuris suplūkiamas iki natūralaus tankumo. Jeigu vietinio grunto esamomis s¹lygomis neįmanoma suplūkti iki natūralaus tankumo, tai per giliai iškastos vietos užpilamos smėliu, žvyru ir gerai suplūkiamos. Ypatingais atvejais per giliai iškastos vietos užbetonuojamos liesu betonu.

Ant išlyginto molinio grunto pagrindo supilamas apie 10 cm storio stambaus smėlio sluoksnis. Jeigu gruntas silpnas ir šlapias, reikia po pamatais į pagrind¹ įplūkti skaldos sluoksnį, ant jo užpilti smėlio ir suplūkti. Paruošiamasis sluoksnis daromas 20…30 cm platesnis už pamato pad¹.

Pamatų blokų vieta iškasose nužymima šitaip: nuo ištemptos, pamatų ašį žyminčios vielos nuleidžiamas svambalas, atmatuojamas projektinis atstumas nuo svambalo iki pamato pado bloko krašto ir įkalamas metalinis arba medinis kuoliukas; antras kuoliukastokiu pat būdu įkalamas ašies tźsinyje už 15…20 metrų nuo pirmojo; tarp įkaltų kuoliukų ištempiama tiesyklė, pagal kuri¹ statomi pamatų blokai. Lizdinio pamato nužymimi trys kampai. Prieš užkabinant blok¹ stropais, reikia ant jo pažymėti ašis.

Juostinių pamatų ašys žymimos ant kampinių ir žyminių blokų, o lizdinių – ant kiekvieno bloko. Pamatų blokai daugiausiai kabinami už kilpų dvišakiu arba keturšakiu stropu.

Juostiniai pamatai pradedami montuoti nuo pastato kampo. Tiksliai pastatomi pirmiausia kampiniai ir kas 15…20 m žyminiai blokai. Pastatyto bloko kraštas turi sutapti su nutiesta tiesykle. Kampinių ir žyminių blokų altitudė patikrinama nivelyru. Tarpiniai pamatų blokai statomi pagal tiesyklź be atskiro nužymėjimo.

Lizdinių pamatų horizontalumas fiksuojamas pagal įkaltus kuoliukus ir nivelyru patikrinama lizdo altitudė. Jos pliusinė nuokrypa neleistina.

Pamatų blokų montavimo kilpos nupjaustomos arba labai kruopščiai užlankstomos. Tarpai tarp pamatų pado blokų užbetonuojami projekte nurodytos markės betono mišiniu.

Horizontalios siūlės daromos 2…3 cm storio iš projekte nurodytos markės cementinio skiedinio. Į vertikales siūles tarp sienos blokų skiedinys krečiamas specialiu kastuvu ir suplūkiamas speceliu plokščiu kastuvėliu.

Surenkamieji pamatai gali būti montuojami savaeigiais ir bokštiniais kranais, nuosekliai arba kompleksiškai, organizuojant darb¹ srautiniu principu. Montuojant nuosekliai, visame darbo bare pirmiausia sudedami pamatų pado blokai, paskui visos aukščiau esančios blokų eilės. Dirbant kompleksiškai, kranu kiekvienoje darbo vietoje sumontuojami blokai keliomis eilėmis iki pamatų viršaus projektinės altitudės ir paliekamos laiptuotos jungtys eilėse.

Nuoseklus pamatų blokų eilių mantavimas tikslesnis, lengviau organizuoti darbų sraut¹, tačiau kranas sugaišta daug laiko, važinėdamas ir keisdamas darbo viet¹ kiekvienai blokų eilei.

Atsižvelgiant į pastato plotį, konfiguracij¹, pamatų išdėstym¹ ir strėlės ilgį, montuodami pamatus, savaeigiai kranai gali važinėti iškasoje arba šone jos.

Išvados:

Lyginau du skirtingus pamatų įrengimo būdus: grźžtinius polinius ir surenkamus juostinius pamatus. Detaliai išnagrinėjźs jų įrengim¹, padariau išvad¹, kad pastatui be rūsio optimalesnis variantas yra grźžtiniai poliniai pamatai. Toki¹ išvada padariau remdamasis šiais teiginiais:

·        Sumažėja žemės darbų apimtis, nes nereikia kasti tranšėjų, reikia tik išgrźžti žemź kur bus dedami poliai.

·        Atsižvelgiant į grunt¹ polių įgilinimo gylis gali būti skirtingas ( Šis fakatas yra labai svarbus, kai namas statomas ant šlaito. Ta pamatų dalis kuri yra šlaite, turi būti įgilinta pakankamai gyliai, kad veikiant šlaito korozijai, pastato pamatas būtų stabilus).

·        Sumažėja medžiagų s¹naudos.

Juostinius ir polinius pamatus galima derinti, jei pastatas yra su rūsiu.

Viso darbo išvados:

Grźžtinių polinių pamatų įrengimo darbai atliekami, aukštos kvalifikacijos brigadomis (2-5 žmonės plius kranininkas) pilnai apsirūpinus visais būtinais montavimui įrenginiais ir įrankiais. Vienos brigados rentabilumas pamatų įrengimo darbams siekia  apie 2,5 kūbinio metro per pamain¹.

Pamatų įrengimas yra labai atsakingas darbas, nes nuo jų įrengimo kokybės priklausys ir viso pastato kokybė. Todėl jokiu būdu negalima taupyti įrenginėjant pamatus, pamatų kaina sudaro apie 30 % viso namo kainos. Pirmiausia reikia padaryti grunto tyrimus, tinkamai parinkti pamatų įgilinimo gylį ir pasirinkti, kokie pamatai bus daromi ir tinkamai parinkti hidroizoliacij¹. Nes kitaip galima turėti labai didelių problemų su remontu.

Literatūros sarašas

1.      V. Krušinskas, V. Mažeika ir P. Mikšta. Statybos technologija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla – 1992.

2.      http://www.asa.lt/pamatai/s01.php?iq=249.

3.      Darbo medžiagų ir mechanizmų s¹naudų statyboje normatyvai 1 dalis. – Vilnius – 1992.

4.      Saugumo technikos organizavimo sistema dirbant kranais. – Vilnius – 1990.








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 3301
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site