CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

KELIŲ TIESIMO MEDˇIAGŲ GAMYBOS ĮRENGINIAI. KURSINIS DARBAS - ˇiauninis trupintuvas

architektūra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ĮVADAS

Trupintuvas tai įrenginys skirtas trupinti akmenis ir gaminti i jų skaldą. Pramoninėje gamyboje ˛iauniniai trupintuvai naudojami stambiam ir vidutiniam trupinimui. Trupintuvo darbo principas glūdi tame, kad trupintuvą sudaro dvi trupinimo ˛iaunos tarpusavyje sudarančios pleito formos kiaurymę į kurią u˛kraunamas trupinamas akmuo. Daugeliu atveju viena trupintuvo ˛iauna įtvirtinta nejudamai, o kita judamai. Mano atveju taipogi yra judanti ir nejudanti ˛iauna. Kadangi trupinimo kamera pleito formos tai akmenys joje pasiskirsto pagal skersmenį, stambūs viruje smulkūs apačioje. Judančios ˛iaunos periodikai artėja viena prie kitos ir suspausdamos akmenis juos trupina. Akmenys i trupintuvo neioka, nes trinties kampas tarp med˛iagos ir akmens yra didesnis u˛ u˛griebimo kampą. Judančioms ˛iaunoms atsitraukus sutrupinti akmenys ibyra i trupintuvo ir paalinami. ˇiauniniuose trupintuvuose trupinimo procesas vyksta nuo trupinimo, skaldymo ir dalinio trynimo tarp dviejų ˛iaunų.

Priklausomai nuo kinematinių ypatybių ˛iauninius trupintuvus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

Trupintuvus su paprastu ˛iaunos judesiu, kuriuose judesys nuo ekscentrinio veleno į judančią ˛iauną perduodamas tam tikra grandine. Tokiu būdu kiekvienas mazgo takas juda tam tikra trajektorija (apskritimo lanku).

Trupintuvai su sudėtingu ˛iaunos judesiu sudaro vieną kinematinę porą tarp ekscentrinio veleno ir judančios ˛iaunos ir ios poros judėjimas vyksta u˛dara trajektorija , da˛niausiai elipse.

Trupinimo plytos ilgaam˛ikumas tiesiogiai priklauso nuo ˛iaunos eigos vertikalios dedamosios.

Paprasto judesio trupintuvuose, kuriuose ma˛a vertikali suspaudimo judesio dedamoji, trupinimo plytos ilgaam˛ikumas keletą kartų didesnis nei sudėtingo judesio trupintuvuose. Kitas paprasto judesio trupintuvo privalumas yra tas, kad laimima daugiau jėgos virutinėje trupinimo kameros dalyje. Tai labai svarbu kai trupinama kalnų uolos ypatingai tvirta med˛iaga. Paprasto judesio ˛iauninio trupintuvo trūkumu tampa palyginti ma˛a virutinė trupinimo ˛iaunos eiga. Didesnė judančios ˛iaunos eiga, virutinėje trupinimo kameros dalyje, reikalinga tam, kad būtų u˛tikrintas patikimas med˛iagos u˛griebimas. Kuo didesni akmenys u˛kraunami, tuo didesnė turi būti eiga. i sąlyga nėra tokia aktuali apatinėje trupinimo kameros dalyje kadangi čia akmenys būna smulkesni ir savo matmenimis artimi produktui. Dėl ios prie˛asties judančios ˛iaunos eiga trupinimo kameros apačioje sąlyginai turi būti ma˛esnė.

Sudėtingo judesio trupintuvai pagal savo konstrukciją yra paprastesni , kompaktikesni . Jų gamybai reikia ma˛iau metalo. Dėl u˛daro judesio ciklo virutinėje trupinimo kameros dalyje judesys vyksta pagal apskritimą, o apatinėje pagal elipsę.

ˇiauniniai trupintuvai klasifikuojami pagal u˛krovimo angos dydį. Markiruotėje nurodomas u˛krovimo angos dydis ir u˛krovimo angos plotis.

PAGRINDINIŲ PARAMETRŲ NUSTATYMAS

Atlikdamas skaičiavimus remiuosi .A. Baumano teorija altinis [1]. Pagrindiniais parametrais laikomi: u˛griebimo kampas, trupinimo kameros parametrai, ekscentrinio veleno da˛nis, variklio galingumas.

1.1. U˛griebimo kampo tikrinimas

Reikia patikrinti ar akmuo neioks i trupinimo kameros, tai įvertinam u˛griebimo kampu ir vidinės trinties kampu.

1.1.1. Skaičiuojama trupinimo jėga

(1.1)

Čia k = 0,3 – koeficientas, F_trup – aktyvus trupinamo paviriaus plotas

kur l₂ = 2/3 L₁ = 2/3 ∙ 0,841 = 0,561 m.

σ_p – stiprumo riba sutrupintos med˛iagos itempimui, Mpa; σ_p= 6,5 Mpa.

Įvertinus atsargos koeficientą k = 1,5;

trupinimo jėga P_t = k ∙ P_trup = 1,5 ∙ 0,81 = 1,215 Mpa.

Skaičiuojama jėgų P atstojamoji ,˛iūr. (1 pav.)

čia: a - u˛grėbimo kampas.

1.1.3. Skaičiuojamos jėgos laikančios gabalą ir neleid˛iančios jam iokti

(1.3)

Čia f – akmens trinties į metalą koeficientas

1.1.4.Tikrinama sąlyga ar akmuo neioks i akmenskaldės

(1.4)

Kaip matyti i gauto rezultato u˛griebimo kampas yra pakankamas

1 pav. U˛griebimo kampas

2 pav. Trupinimo kameros skaičiavimo schema

1.2. Trupinimo kameros parametrų skaičiavimas

Skaičiuosiu nominalią judamos ˛iaunos eigą, trupinimo laipsnį, akmenskaldės darbo auktį, u˛krovimo angos plotį, smulkinimo kameros auktį, naudoju altinį [1], [3] ˛iur. 2 pav.

1.2.1. Skaičiuojama u˛krovimo angos matmenys ir minimali faktika judančios ˛iaunos eiga

kur e = σ_sp /E - santykinis suspaudimas (1.5)

D – maksimalus u˛kraunamo akmens skersmuo.

D = B ∙ 0,85 = 350 ∙ 0,85 = 297,5mm=0,2975m; čia B – u˛krovimo angos plotis, mm.

mm.; priimu d=50mm;d - did˛iausias susmulkintų dalelių skersmuo, mm. čia: i-trupinimo laipsnis.

Sk= 7 + 0,1d = 7 +0,1∙ 50 = 12mm.- judančios ˛iaunos faktika eiga kameros apačioje.

Sb 0,03 ∙ B = 0,03 ∙ 350 = 10,5mm.- judančios ˛iaunos faktika eiga kameros viruje.

e = d – S = 50 – 26 = 24 – akmenskaldės ikrovimo angos minimalus matmuo, mm. čia : S-faktika judančios ˛iaunos eiga.

1.2.2. Akmenskaldės darbo auktis h:

61,25mm (1.6)

čia: s – ˛iaunos apatinės dalies eiga, s = 26mm, a = 23^oPriimu h = 61mm.

1.2.3. Akmenskaldės ikrovimo angos minimalus matmuo e:

e = d – s = 50 – 26 = 24 mm;

čia: s – ˛iaunos apatinės dalies eiga, s = 26mm;

d – did˛iausias susmulkintų dalelių skersmuo, mm.

1.2.4. Smulkinimo kameros auktis.

mm. (1.7)

Priimu smulkinimo kameros auktį H = 710mm.

Ekscentrinio veleno sukimosi da˛nis

is dydis reikalingas norint apskaičiuoti trupinimo kameros plotį ir variklio galingumą.

3,78aps/s;

3,79 aps/s.

Taip pat skaičiuoju sūkius pagal altinį[5]:

269 aps/min=4,48 aps/s (1.10)

iose fermulėse n – ekscentrinio veleno sukiai, g` - med˛iagos kritimo pagreitis, h –darbinis trupinimo auktis, s – ˛iaunos apatinės dalies eiga , a - u˛griebimo kampas.

Priimu n = 4,0aps/s.

Ekscentrinio veleno sukimosi kampinis greitis:

rad/s. (1.11)

Variklio galingumo skaičiavimas

Skaičiavimus atliksiu pasinaudojant keleta formulių, ir pagal jas priimsiu variklio galingumą.

Skaičiuoju pagal Kirpičiovo-Kikos formulę:

86,7kW; (1.12)

Skaičiuju pagal F.Bondo formulę:

N=720 ∙ L ∙ H ∙ r ∙ n = 720∙0,7∙0,71∙0,01∙4=14,3kW; (1.13)

(1.14)

Skaičiuju pagal empirinę V.A.Olevskio formulę:

(1.15)

Čia B – u˛krovimo angos plotis cm, L- u˛krovimo angos ilgis cm.

Priimu artimiausią ,pagal parametrines charakteristikas duotąjai ˛inyne, reikmę N = 40kW;

Parenku variklį AП 91-8 kurio galingumas 40 kW, n_v= 730aps/min. [11]

DIRˇINĖS PAVAROS SKAIČIAVIMAS

Dir˛inė pavara naudojama perduoti sukimo momentą nuo variklio į ekscentrinį veleną, parenku plokčią dir˛ą. Dir˛inės pavaros paprastai naudojamos derinyje su kitomis pavarų rūimis kampiniam greičiui suma˛inti.

altinis [11] , (3 pav.)

2.1. Nustatau varančiojo skriemulio skersmenį Dpagal Saverino formul

D₁= (1150÷1350) = (1150÷1350) = 437÷513 mm; (2.1)

čia: N – variklio galingumas, kW; n₁ – variklio apsisukimai, aps/min.

Pagal GOST priimu D₁ = 450 mm.

2.2. Nustatau varomojo skriemulio skersmenį D₂, imdamas santykinį slydimą ε = 0,01:

D₂ = D₁i ( 1- ε ) = 450∙3( 1-0,01) = 1337 mm;

Pagal GOSTą 1284-57 priimu D₂ = 1300 mm.

2.3.Perdavimo skaičius pagal sūkius;

. kur nvar-variklio sūkiai; n-ekscentrinio veleno sūkiai. (2.2)

2.3.1 Patikslintas perdavimo skaičius i:

i = (2.21)

2.4. Tarpainis atstumas A:

A = 1,5( D₁ + D₂ ) = 1,5( 450 + 1300 ) = 2625 mm. (2.3)

3 pav. Plokčio dir˛o pavara

Nustatau dir˛o ilgį L:

Gaubimo kampas α₁:

Nustatau koeficientą C_α:

Surandu dir˛o greitį v:

(2.4)

Nustatau koeficientą C_v:

Surandu duotom darbo sąlygom koeficientus

altinis[11]

C_r = 0,7, C_θ = 1.

Imdamas apskaičiuoju k₀:

Nustatau leitiną naudingą įtempimą k_n :

2.10. Nustatau apskritiminę jėgą P:

(2.5)

Surandu reikiamą dir˛o skerspjūvio plotą F:

(2.6)

Irenku gumuotą Б tipo dir˛ą, rekomenduojamą,

kai v < 20 m/s;

Intarpų skaičius z = 6; dir˛o storis δ:

= 1,5 ∙ 6 = 9 mm.

Patikrinu santykį skaičiuotinas dir˛o plotis b:

Priimu pagal GOSTą 101-54 b = 200 mm; patikslinu dir˛o skerspjūvio plotą F:

F = b∙δ =200 ∙ 9 = 1800 mm². [11]

Nustatau dir˛o akų įtempimą ir spaudimą į velenus:

Imu dir˛o pradinius įtempimus σ₀ = 1,77 MN/m²;

pradinį kiekvieno dir˛o akos įtempimą S₀ = σ₀ ∙ F = 1,77 ∙ 10⁶ ∙ 0,0018 = 3186 N;

Surandu darbinius akų įtempimus :

(2.7)

Spaudimas į velenus Q :

Q = 2∙S₀∙sin /2 = 2∙3186∙sin80,5^o = 7308 N.

SMAGRAČIO SKAIČIAVIMAS

I abiejų veleno galų statomi smagračiai. Smagračiai reikalingi norint padidinti sukimosi tolygumą ir suteikti judančioms ˛iaunoms didesnę kinetinę energiją. Vienas smagratis toks kaip ekscentrinio veleno skriemulys, kitam gale ma˛esnio diametro bet didesnio diametro smagratis, kurio kinetinė energija lygi kaip ir skriemulio.

altinis

Smagračio maksimalus ir minimalus kampinis greitis

wmax =wvid (1+δ/2 )=0,41(1+0,02/2)=0,4141rad/s;

wmin =wvid (1-δ/2 )=0,41(1-0,02/2)= 0,4059rad/s; kur

w vid-vidutinis kampinis greitis rad/s, d - smagračio sukimosi netolygumo koeficientas(0,015-0,035)..

3.2. Skaičiuojama smagračio masė m:

(3.1)

čia: D – smagračio diametrą paimu i dir˛inės pavaros skaičiavimo

N – variklio galingumas kW, g – laisvo kritimo pagreitis m/s², d - smagračio sukimosi netolygumo koeficientas, n – smagračio sūkiai aps/min.

Kadangi smagračiai du tai m = 786/2 = 384kg.

3.3. Smagračio skerspjūvio plotas F:

(3.2)

Čia m – smagračio masė, D – smagračio skersmuo, g - metalo turinė masė.

3.4. Skaičiuojamas ratlankio storis h:

Priimu ratlankio plotį B = 0,5m ir skaičiuoju ratlankio storį

(3.3)

Priimu smagračio ratlankio storį h = 63mm.

3.5. Varomo skriemulio skerspjūvio plotas F₁:

(3.4)

Čia m – smagračio masė, D – skriemulio skersmuo, g - metalo turinė masė.

3.6. Skaičiuojamas ratlankio storis h₁:

Priimu ratlankio plotį B = 2,2 m ir skaičiuoju ratlankio storį

(3.5)

Priimu smagračio ratlankio storį h = 24mm.

PAGRINDINIŲ AKMENSKALDĖS ELEMENTŲ STIPRUMO SKAIČIAVIMAS

Stiprumo skaičiavimus atliksiu remdamasis altiniais [4], [5]. Pagrindiniai elementai tai akmenskaldės ˛iaunos, ekscentriniai velenai ir apsauginės plytos.

Jėgų pagrindiniuose elementuose skaičiavimas

Jėgas apskaičiuosiu sumuodamas momentus apie takus A, B.

Skaičiuojama trupinimo jėga

(4.1.1)

Čia k = 0,3 – koeficientas, F_trup – aktyvus trupinamo paviriaus plotas

kur l₂ = 2/3 L₁ = 2/3 ∙ 0,841 = 0,561 m.

σ_p – stiprumo riba sutrupintos med˛iagos itempimui, Mpa; σ_p= 6,5 Mpa.

Įvertinus atsargos koeficientą k = 1,5;

trupinimo jėga P_t = k ∙ P_trup = 1,5 ∙ 0,81 = 1,215 Mpa.

Skaičiuojamos judančią ˛iauną veikiančios jėgos

(4 pav.) , altinis [8]

ˇiaunos ilgis tarp tvirtinimo takų

Atstumas nuo jėgos pridėjimo vietos iki judančią ˛iauną laikančios aies

l₁ = 1/3 L₁ = 1/3 ∙ 841 = 280 mm;

Atstumas nuo trupinimo jėgos pridėjimo vietos iki apsauginės plytos rėmimosi į judančią ˛iauną tako

L₂ = 2/3 L₁ = 2/3 ∙ 841 = 561 mm;

;

Čia g = 60⁰; l₁ ir l₂ – jėgų veikimo pečiai; L₁ – ˛iaunos ilgis, L₁ = 0,841 m.

- apsauginę plytą veikianti jėga (4.1.2)

P₂ = T₂ = 0,56 MN;

P₁ = Q ∙ l₂/L₁ = 1,215 ∙ 0,561/0,841 = 0,81 MN;

(4.1.3)

4 pav. Judančią ˛iauną bei apsauginę plytą veikiančios jėgos

5 pav. Judančios ˛iaunos skerspjūvis

Skaičiuojamas judančią ˛iauną veikiantis momentas M₁:

M₁ = T₁ ∙ l₂ = 0,4045 ∙ 0,561 = 227 kN∙m.

čia: l₂ – jėgos veikimo petys

Skaičiuojamas ˛iaunos atsparumas

Priimame ˛iaunos skerspjūvio matmenis ( 5 pav. ) b = 840 mm = 84 cm;

b₁ = h₁ = h₂ = 120 mm = 12 cm; h = h₁ + h₂ =12 + 12 = 24 cm.

ˇiaunos skersojūvio plotas F = F₂ + 3F₁;

F₁ = b₁∙h₁ = 12 ∙ 12 = 144 cm²;

F₂ = b∙h₂ = 84 ∙ 12 = 1008 cm²;

F = 1008 + 3∙144 = 1440 cm² = 0,144 m².

Atstumai nuo skerspjūvio svorio centro iki aies x-x :

y₁ = 0,5∙h₁ + h₂ = 0,5∙12 + 12 =18 cm;

y₂ = 0,5∙h₂ = 0,5∙12 = 6 cm;

Atstumas nuo skerspjūvio krato iki aies x-x :

Y =

Skespjūvio ploto inercijos momentas aies x-x at˛vilgiu :

Skerspjūvio atsparumo momentas lenkimui :

(4.1.4)

Įtempimai ˛iaunoje :

(4.1.5)

ˇiauna turės stiprumo atsargą n = σ_n/σ₀ = 120/53,7 = 2,2 tai u˛tikrina stiprumo ribą (1,5).

Plienui 35 leistini įtempimai σ_n = 120 Mpa, kaip matome skaičiuoti įtempimai nevirija leistinų.

Apsauginės plytos skaičiavimas

Apsauginės plytos skaičiavime turime priimti atsargos koeficientą k = 1,3 ma˛esnį u˛ bendrą atsargos koeficientą, tam kad nuo perkrovimų lū˛tų apsauginė ploktė o ne kitos trupintuvo dalys. iam procesui ir naudojamos apsauginės plytos.( 4 pav.) altinis [5]

Apsauginę plytą veikianti jėga

b = 80⁰ – kampas tarp vaistiklio ir apsauginės plytos

(4.2.1)

Priimu T = 2,1 MN.

Apsauginės plytos stipruminis skaičiavimas

Skerspjūvio plotas F₂ :

(4.2.2)

čia : σ_n = 70 MPa, leistini pilkojo ketaus СЧ15-32 įtempimai.

Storis a plytos prie pločio b₂ = 600 mm:

(4.2.3)

Ilgis apsauginės plytos l_pl = 342 mm.

Inercijos momentas :

(4.2.4)

Skersinis inercijos pjūvio spindulys:

(4.2.5)

Prie lankstumo λ = l_pl / r = 34,2 / 0,64 = 53,4 ketui koeficientas φ = 0,52. literatūra [5]

Įtempimai veikiantys apsauginę plytą:

Tai aikiai virija leistinus įtempimus σ_n = 70 Mpa. Perskaičiuojam plytos storį a:

Priimu plytos storį a = 57 mm.

5. EKSCENTRINIO VELENO SKAIČIAVIMAS

Skaičiuojant ekscentrinį veleną naudojuosi literatūros altiniu

Skaičiuojamos ekscentrinį veleną veikiančios jėgos

Pagrindiniai apkrovimai sukeliantys velenų lenkimo deformacijas yra dir˛inės pavaros, bei ˛iaunos ir atramu veikiatys apkrovimai. (6 pav.)

5.1.1. Smagračio svorio jėga

(5.1.1)

čia: m = 384kg – smagračio masė, g = 9,81m/s²– laisvo kritimo pagreitis;

Skaičiuotina smagračio svorio jėga

G_sk= 2,26

5.1.2. Skaičiuojamas sukimo momentas ant veleno

(5.1.2)

Čia N = 40kW – variklio galingumas, n = 240 aps/min – ekscentrinio veleno sukimosi da˛nis.

6 pav. Ekscentrinio veleno skaičiavimo schema

7 pav. Lenkimo momentų epiūra

Dir˛ine pavara perduodama jėga

(5.1.3)

čia: D_s = 1,4 m – smagračio skersmuo.

5.1.4. Jėga veikianti veleną nuo dir˛inės pavaros

(5.1.4)

Skaičiuojama atraminės reakcijos jėga take A

(5.1.5)

čia: l_p= 0,60m – atstumas tarp veleno atramų, l₁= 0,2 m – atstumas tarp veleno atramos ir smagračio svorio jėgos bei jėgos nuo dir˛inės pavaros pridėties tako.

5.1.6. Skaičiuojama atraminė reakcija take B

5.1.7. Skaičiuojamas ekscentrinio veleno lenkimo momentas

Skaičiuojami suminiai lenkimo momentai

(5.1.6)

Paskaičiavus lenkimo, sukimo ir suminius momentus brai˛oma veleno epiūra ( 6 pav.)

Skaičiuojamas veleno minimalus skersmuo

Imamas plienas 35X, kurio stiprumo riba s_B=916MPa, o did˛iausi leistini įtempimai

Imu veleno d = 200mm, kakliuko d₁= 0,75 ∙ d = 0,75 ∙ 200 = 150 mm ir tikrinu skaičiavimą

(5.2.3)

čia: M – did˛iausi suminiai momentai ant atitinkamų veleno vietų.

Velenų stiprumas pakankamas.

6. TECHNINĖ DARBO SAUGA

Pagrindiniai trupintuvo saugumo technikos reiklavimai:

Eksploatuoti trupintuvą leid˛iam tik asmenims , kuriems suėjo 18 metų, kurie praėję medicininę ap˛iūrą ir yra tinkami į trupintojo pareigas. Turi turėti pakankamą techninių ˛inių lygį, kad galėtų sėkmingai dirbti su trupintuvu.

Visi dirbantys su trupintuvais ˛monės turi būti specisliai apmokyti. Apmokymo metu mokiniui dirbti su trupintuvu leid˛iama tik meistro prie˛iūroje.

Iki darbo prad˛ios trupintojas turi įsitikinti ar jo darbo vieta atitinkavisus saugumo reikalavimus, patikrinti apsauginius įrenginius , instrumentus, mechanizmus ir kitus įrankius kurių gali prireikti darbo metu.

Visos judančios dalys ir mechanizmai turi turėti apsauginius gaubtus neleid˛iančius prisiliesti prie judančių dalių darbo metu.

Plakatai pagal saugumo techniką, perspėjantys ˛enklai ir u˛raai turi būti gerai matomi ir nuvalyti nuo dulkių ir purvo. Prie paleid˛iant trupintuvą dirbti turi būti duotas perspėjantis signalas.

Jei trupintojas įranga paleid˛iama i tokios vietos, i kurios nesimato dalis įrangos garsinis signalas turi trukti nema˛iau 10 sekund˛ių. Po io signalo daroma ne ma˛esnė kaip 30s pertrauka ir po signalo netrumpesnio kaip 30s pradedamas trupintuvo paleidimas.

Padidinto triukmo zonose turi būti dubliuota viesos signalizacija

Draud˛iama remontuoti judamas trupintuvo dalis ir aptvarus trupintuvui dirbant, o taip pat tepti , jei tepalinės neivestos į nepavojingą zoną.

Įstrigę trupintuve gabalai alinami kėlimo mechanizmais, traukti uolienos gabalus rankiniu būdu, daudoti kūjus ir lau˛tuvus grie˛tai draud˛iama,

Esant avariniam trupintuvo sustabdymui tolimesnis trupintuvo paleidimas leid˛iamas tik pagal specialiai parengtą instrukciją patvirtintą pagrindinėje in˛inerinėje tarnyboje.

Paalinti metalą i trupinimo kameros kalima tik esant asmeniui i techninės prie˛iūros tarnybos.

Remontuojant trupintuvą jo elektrinė schema turi būti prtraukta ir prie jungiklio sumontuotas plakatas su gerai matomu u˛rau “Nejungti – dirba ˛monės!”.

Kiekvieno nelaimingo atvejo metu nukentėjęs ar įvykio liudininkas turi praneti apie nelaimingą įvykį techninės prie˛iūros asmeniui.

Trupintojas privalo reguliariai vesti u˛raus pamainų priėmimo ir perdavimo knygoje, esančioje jo darbo vietoje.

LITERATŪROS SĄRAAS

B .А. Бауман “Механическое оборудование предприятии строительных материалов, изделии и конструкции.” - M.: Maшиностроение, 1985.

J. Jurevičius, H. Sivilevičius “Akmens mad˛iagų trupinimo mainų skaičiavimas” – Vilnius, 1989. – 24 p.

J. Jurevičius, D. Midvikis “1504 specialybės neakivaizdinio skyriaus studentų kursinio projekto i „Statybos mainų ir montavimo įrenginių“ disciplinos „ˇiauninės akmenskaldės“ metodiniai nurodymai – Vilnius, 1989. – 16 p.

J. Jurevičius, M. Bogdevičius “Statybos mainų praktikos darbai” – V.: Technika, 1991. – 52 p.

“Строительные расчеты. Примеры расчетов” – М.: Стройиздат, 1983. -

“Statybos mainos” V.:Mokslas, 1982 – 45p.

Б.В. Клушанцев, А.И. Касарев, Ю.А. Муйземнек лки. Конструкция, расчет, особенности эксплуатаций”- М.: Машиностроение, 1981.

“Строительные машены и оборудование” – M.: Высшая школа, 1987. - 376 с.

“Механическое оборудование предприятии строительных индустрий” – М.: Стройиздат, 1973. -

Р.Д. Бейгельман и др. Справочьник” – М.: Машиностроение, 1975.

G. Ickovičius ir kt “Mainų detalių kursinis projektavimas” V.: Mintis, - 1967. - 594 p.

PRIEDAI

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Transporto in˛inerijos fakultetas

Transporto technologinių įrenginių katedra

KELIŲ TIESIMO MEDˇIAGŲ GAMYBOS ĮRENGINIAI. KURSINIS DARBAS

ˇiauninis trupintuvas

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2446
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/KELI-TIESIMO-MEDIAG-GAMYBOS-RE55969.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/KELI-TIESIMO-MEDIAG-GAMYBOS-RE55969.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/KELI-TIESIMO-MEDIAG-GAMYBOS-RE55969.php">KELIŲ TIESIMO MEDˇIAGŲ GAMYBOS ĮRENGINIAI. KURSINIS DARBAS - ˇiauninis trupintuvas</a>