CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

KERAMINĖS MEDˇIAGOS IR DIRBINAI

architektūra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Statybinės keramikos panaudojimas statyboje

Panaudojimas. Statyboje keramika naudojama kaip konstrukcinė, apdailinė ir ilumą izoliuojanti med˛iaga. Keraminiai dirbiniai (plytelės) taip pat naudojamos apsauginėms dangoms įrengti. Keraminės granulės naudojamos

Kaip konstrukcinė med˛iaga keraminės plytos naudojamos laikančių sienų murinimui. I keraminių tučiavidurių blokelių įrengiamos Akermano tipo lengvos perdangos.

Kaip ilumą izoliuojanti med˛iaga

Apdailiniai keraminiai dirbiniai ne tik pagerina pastato architektūrinę ivaizdą bet ir apsaugo pastato sienos giliau esančius sluoksnius nuo nepageidaujamo atmosferos poveikio.

STATYBINĖ KERAMIKA

Statybinei keramikai priskiriami degti dirbiniai i molio arba i kitokių mineralinių med˛iagų. Suformuotas dirbinys vadinamas pusfabrikačiu. Id˛iovinti ir idegti pusfabrikačiai yra kieti ir vadinami keraminiu dirbiniu arba gaminiu.

Pagrindinės sąvokos ir apibrė˛imai apibūdinantys statybinę keramiką

Statybinė keramika – keraminiai gaminiai gyvenamųjų namų, visuomeninių bei pramoninių pastatų sienoms mūryti, stogams dengti, apdailai bei specialiai paskirčiai.

Dailioji keramika – tankūs, sukepę arba smulkiai porėti vienalytės struktūros keraminiai gaminiai, da˛niausiai plonasieniai ir sudėtingos formos.

Statybinė sukepusioji keramika – keraminiai gaminiai, kurių vandens įmirkis ne didesnis kaip 5

Poringoji keramika – keraminiai gaminiai, kurių vandens įmirkis didesnis kaip 5

Techninė keramika – i natūralių keraminių ˛aliavų ir (arba) dirbtinių mineralinių med˛iagų pagaminti specialios paskirties gaminiai.

Grubioji keramika – poringos ir rauplėtos ukės, da˛niausiai stambūs keraminiai gaminiai.

Pusgaminis – i paruotos formavimo masės suformuotas, bet neidegtas gaminys.

Keraminė ukė – bet kokios formos idegtoji keraminė formavimo masė.

Keramikos ˛aliavos

Keraminiai dirbiniai gaminami i pagrindinių ir pagalbinių ˛aliavų. Pagrindinė ˛aliava – įvairių rūių moliai. Pagalbinės yra įvairūs priedai: liesikliai, fliusai ir kt. ˇaliavos dar skirstomos į plastikąsias ir neplastikąsias. Plastikosios – tai riebūs moliai ir kaolinai, neplastikosios – skalūniniai moliai, liesikliai (smėlis, keraminė skaldelė arba amotas, maltas degtas molis arba maltas keraminių gaminių lau˛as). ukės sukepimui gerinti į ˛aliavą pridedama priedų: pegmatitų, lauko patų, sienitų, vulkaninio stiklo (perlito, obsidiano, tufo, lavos).

Moliai

Moliai – tai nuosėdinės kilmės uolienos, susidariusios dūlėjant ir kaolinizuojantis lauko patams, magminėms ir kitoms silikatinėms uolienoms. Veikiant lauko patą vandeniu ir CO₂, susidaro molio mineralas kaolinitas Al₂O₃ 2SiO₂ 2H₂O. Kaolinas – tai grynas baltos spalvos molis, sudarytas i kaolinito. I visų molių jis yra ma˛iausiai u˛tertas da˛ančiaisiais oksidais (Fe₂O₃ ir TiO₂).

Molio mineralų yra daugiau kaip 40. Labiausiai paplitę kaolinito, montmorilonito ir hidro˛ėručio grupių mineralai. Kaolinito ir hidro˛ėrutinių molių daugiausia randama gėlųjų vandenų baseinuose, o montmorilonitinių – sūriųjų vandenų baseinuose.

Cheminė molio sudėtis

Moliai yra sudaryti i įvairių oksidų, laisvo bei cheminiu būdu surito vandens ir organinių priemaių. Molį sudaro ie oksidai: SiO₂ (50–60 %), Al₂O₃ (10–15 %), TiO₂ (0,1–1 %), Fe₂O₃ (5–8 %), CaO (5–10 %), MgO (2–4 %), SO₃(0–3 %), Na₂O ir K₂O (1–4 %). Daugiausia molyje yra silicio oksido (SiO₂). Ma˛iausiai (SiO₂) turintys moliai yra plastikesni, rilesni. Gryname kaoline SiO₂ yra apie 47 %.

Labai svarbus molio komponentas yra aliuminio oksidas (Al₂O₃). Nuo jo kiekio labai priklauso keraminių gaminių savybės. Kuo daugiau molyje Al₂O₃, tuo jis atsparesnis ugniai. Gryname kaoline yra apie 40 % Al₂O₃. Lietuvos moliuose jo yra per ma˛ai, tiktai apie 15 %. Didėjant jo kiekiui, gerėja molio plastikumas, didėja suformuotų, id˛iovintų ir idegtųjų gaminių stiprumas ir ypač didėja molio atsparumas ugniai.

Gele˛ies oksidai (Fe₂O₃ ir FeO) yra pagrindiniai da˛antieji oksidai (1 lentelė).

1 lentelė. Fe₂O₃ įtaka keraminės ukės spalvai

Kai gaminiai degami redukcinėje aplinkoje, susidaro Fe (II) junginiai, kurie keraminę ukę nuda˛o melsvai ˛alia spalva. Kai ių junginių yra daug, gaunama tamsi, kartais beveik juoda spalva. Degama oksiduojančioje aplinkoje gele˛is būna trivalentė. Fe (III) junginiai keraminę ukę nuda˛o nuo geltonos iki tamsiai raudonos arba tamsiai raudonai rudos spalvos.

Kalcio oksidas CaO ir magnio oksidas MgO siaurina sukepimo intervalą, dėl to pablogėja keraminių gaminių degimo sąlygos, o gaminiai gaunami poringi, ne taip stiprūs ir atsparūs alčiui. Nedegtuose moliuose karbonatiniai intarpai būna klinčių, dolomito arba magnezito (CaCO₃, MgCO₃, CaCO₃ MgCO₃) pavidalo. Ne daugiau kaip 0,3 % karbonatinių intarpų turintys moliai tinka plytų gamybai, o i molių, kuriuose intarpų yra ne daugiau kaip 0,2 %, gaminamos drenos. Svarbu ne tik intarpų kiekis, bet ir jų dydis. Molyje esantys didesni kaip 1 mm CaCO₃ intarpai yra ˛alingi, kadangi degimo metu jie skyla į CaO ir CO₂. Susidaręs CaO hidratuojasi į Ca(OH)₂. Reakcijai pasibaigus tūris padidėja ma˛daug du kartus ir dėl susidariusių vidinių įtempimų gaminys suyra. MgO poveikis analogikas kaip ir CaO.

Moliai, kuriuose didesnių kaip 1 mm karbonatinių intarpų yra daugiau nei 0,3 %, o CaCO₃ yra per 70 %, statybinei keramikai nevartojami. 0,5–1 mm dyd˛io intarpų leistina iki 0,5 %, o ma˛esnių kaip 0,5 mm – 1 %. Ma˛esni kaip 0,1 mm intarpai neardo keraminės ukės. Naudingais molio oksidais laikomi natrio Na₂O ir kalio K₂O oksidai. Jie ˛emina gaminių degimo temperatūrą, suteikia gaminiams didelį stiprumą, pagerina keraminės ukės sukepimą.

1.3. Technologinės molio savybės

Granuliometrinė sudėtis. Nuo granuliometrinės sudėties priklauso molio plastikumas, susitraukimas d˛iūstant ir degant, gaminių stiprumas. Molio granuliometrinę sudėtį sudaro smėlio frakcija (dalelių dydis 5–0,05 mm), dulkių frakcija (0,05–0,005 mm) ir molingoji frakcija (dalelės ma˛esnės kaip 0,005 mm). Nedidelis smėlio kiekis (apie 7–8 %) yra naudinga priemaia kadangi d˛iovinami ir deginami gaminiai ma˛iau traukiasi. Dulkių frakcija ma˛ina molio rilumą, apsunkino molio formavimą. Molingoji frakcija yra svarbiausia molio granuliometrinės sudėties dalis. Nustatyta, kad plastikumu pasi˛ymi tik ma˛esnės kaip 0,005 mm dalelės. Jos da˛niausiai būna ploktelių formos, todėl, suvilgytos vandeniu, lengvai slysta vienos kitomis, bet kartu dėl traukos jėgų nepraranda ryio. Dėl ios prie˛asties molingosios dalelės ir suteikia moliui pagrindinę savybę – plastikumą. Statybinei keramikai tinkamiausi moliai, kuriuose yra nuo 30 iki 70 % molingųjų dalelių.

Plastikumas. Tai labai svarbi technologinė molio savybė. Da˛niausiai molio plastikumas apibūdinamas tuo vandens kiekiu, kurio reikia normalios konsistencijos (lengvai formuojamai) telai gauti. Priklausomai nuo molio plastikumo skiriasi vandens kiekis reikalingas formavimo masei paruoti:

– i labai plastikų molių – 25–30 %;

– i vidutinikai plastikų molių – 20–25 %;

– i ma˛ai plastikų molių – 15–20 %.

Kuo daugiau molyje yra smulkių dalelių, tuo daugiau vandens reikia joms vilgyti.

Plastikumui padidinti sudrėkinti moliai ilgiau maiomi, vakumuojami, pūdomi, t. y. keletą parų ilaikomi drėgnuose tamsiuose sandėliuose arba sukastas molis daug kartų įaldomas ir atildomas.

I riebaus molio suformuoti gaminiai smarkiai deformuojasi – traukiasi ir trūkinėja, o gaminiai i lieso molio dėl nepakankamo rilumo subyra. Todėl į riebius molius dedama liesiklių. Kad būtų plastikesnis, liesas molis apdorojamas mechanikai, į jį dedama plastikesnio molio arba plastifikuojančiųjų priedų, atskiriamos smėlio dalelės.

Molio susitraukimas d˛iovinant ir degant – tai suformuoto gaminio tūrio suma˛ėjimas. Molis, d˛iūdamas normaliomis sąlygomis, traukiasi, nes garuoja atskirų molio dalelių paviriuje esantis vanduo. Jis nustoja traukęsis, kai drėgmės lieka 10 – 12 %. Tiek drėgmės būna porose. Susitraukimas d˛iūstant ireikiamas procentais vie˛iai suformuoto bandinio, o susitraukimas degant – sauso bandinio matmenų at˛vilgiu. Molio susitraukimui d˛iovinant ir degant nustatyti bandomi penki bandiniai (50 8 mm).

Susitraukimas d˛iovinant priklauso nuo molio plastikumo. Labai plastikas molis d˛iūdamas susitraukia 10–15 %, vidutinio plastikumo – 6–10 %, ma˛o plastikumo – 4–6 %. Degamas 950–1 000 ^oC temperatūroje molis susitraukia apie 1 %. Da˛niausiai nustatomas bendras susitraukimas d˛iovinant ir degant. is susitraukimo dydis rodo, kiek didesnius reikia suformuoti gaminius, kad idegti jie būtų reikiamų matmenų.

1.5. Fizikiniai ir cheminiai kaitinamo molio pokyčiai

Degamuose molio gaminiuose vyksta cheminiai bei fiziniai procesai, dėl kurių molis praranda savybę su vandeniu sudaryti plastiką telą ir pavirsta kietu akmeniu (keramine uke). Iki 150°C temperatūros igaruoja laisvoji drėgmė ir susitraukia pusfabrikatis, 300–400 ^oC temperatūroje idega organinės priemaios, 500–600 ^oC –isiskiria kristaluose esantis vanduo, 600–700 ^oC – pradeda skilti molyje esantys kalcio ir magnio karbonatai ir skirtis CO₂. ioje temperatūroje molis pradeda sukepti, t. y. formuojasi keraminė ukė. Tuo metu atsiranda ir skystoji fazė, kuri pagreitina visus keraminės ukės formavimosi procesus ir sujungia nepakitusius arba naujai susidariusius mineralus. 1 000 ^oC temperatūroje atsiranda naujų kristalinių aliumosilikatų (silimanito Al₂O₃ SiO₂, mulito 3Al₂O₃ 2SiO₂ ir kt.), kurie suteikia keraminiam gaminiui didelį stiprumą. Lydalas u˛pildo poras tarp kietų dalelių, bet gaminys nepraranda savo formos. Temperatūra, kurioje vyksta is procesas, vadinama sukepimo temperatūra. Tokioje temperatūroje idegta keramika įgeria ne daugiau kaip 5 % vandens. Daugumos molių i temperatūra auktesnė kaip 1 000 ^oC. Auktesnėje kaip 1 000–1 100 ^oC temperatūroje padidėja skystosios fazės kiekis, suma˛ėja jos klampa, pradeda minktėti ir kai kurie sunkiau lydūs mineralai. Gaminys praranda formą, deformuojasi. Temperatūra, kurioje prasideda is procesas, vadinama molio deformacijos temperatūra. Deformacijos ir sukepimo prad˛ios temperatūrų skirtumas vadinamas molio sukepimo intervalu. Lengvai lyd˛ių molių is intervalas lygus 25–50 ^oC, sunkiai lyd˛ių – 100–150 ^oC ir daugiau. Ugniai atsparių molių sukepimo intervalas siekia 500 ^oC.

Molių atsparumas ugniai – tai savybė neminktėjant ir neisilydant ilaikyti auktą temperatūrą. Atsparumą ugniai reikia ˛inoti, jei dirbinius numatoma degti auktesnėje kaip 1 100 ^oC temperatūroje. Molio atsparumas nustatomas pama˛u kaitinant i jo suformuotą 30 mm aukčio trisienę nupjautą piramidę, kurios apatinio pagrindo kratinė yra 8 mm, o virutinio pagrindo – 2 mm ilgio. Temperatūra, kurioje piramidės virūnė nulinksta iki pagrindo, vadinama molio atsparumo ugniai temperatūra.

Pagal atsparumą ugniai moliai skirstomi į tris grupes: lengvai lyd˛ius, sunkiai lyd˛ius ir atsparius ugniai.

Lengvai lyd˛ių molių atsparumas ugniai ma˛esnis nei 1 350 ^oC. Tai labai įvairios sudėties moliai, turintys smėlio, karbonatų, gele˛ies oksidų, ˛ėručio bei organinių priemaių. I ių molių gaminama poringoji keramika (plytos, blokai čerpės, drenos ir kt.).

Sunkiai lyd˛ių molių atsparumas ugniai – 1 350–1 580 ^oC. Tokių molių sudėtyje yra kvarco, feldpato, ˛ėručio. I jų gaminami sukepusios keramikos gaminiai – klinkerinės plytos, grindų plytelės, kanalizacijos vamzd˛iai ir kt.

Ugniai atspariais vadinami moliai, kurių atsparumas ugniai ne ma˛esnis kaip 1 580 ^oC. ių molių sudėtyje būna apie 40 % Al₂O₃. Jie labai dispersiki ir plastiki. Gryno kaolinitinio molio atsparumas ugniai yra apie 1 770 ^oC. I tokių molių gaminamos ugniai atsparios med˛iagos. Mūsų alies teritorijoje randamų lengvai lyd˛ių molių atsparumas ugniai – 1 170–1 200 ^oC, o sunkiai lyd˛ių devoninių molių – 1 450 ^oC. Lietuvos moreniniai moliai lydosi 1 200 ^oC temperatūroje ir yra priskiriami prie lengvai lyd˛ių molių. Tiktai devoniniai moliai, kurių Lietuvoje yra nedaug, priskiriami prie sunkiai lyd˛ių molių.

Priedai, reguliuojantys molio savybes

Moliams ir i jų gaminamiems keraminiams dirbiniams norimų savybių suteikiama įvairiais priedais: liesikliais, idegančiaisiais, reguliuojančiaisiais degimo (fliusais) ir sukepimo temperatūras priedais ir kt.

Liesikliai. Į labai plastikus molius, kurie d˛iovinami ir degami smarkiai traukiasi (iki 15 %), įmaioma liesiklių: smėlio, amoto, malto lako, pelenų ir kt. Pusfabrikačiai su iais priedais greičiau id˛iūsta, padidėja gaminių stiprumas bei atsparumas alčiui.

Idegančiųjų priedų (med˛io pjuvenų, malto antracito, trupintų durpių ir kt.) dedama, kai norima gaminius lengvinti arba gerinti jų degimo sąlygas. Jie kartu liesina molį.

Fliusai – med˛iagos pa˛eminančios sukepimo temperatūrą gaminant molio dirbinius. Norint suma˛inti degimo temperatūrą dedama malto feldpato, gele˛ies rūdos ir kt.

Keraminių dirbinių gamybos technologija

Molio ruoimas pusgaminiams formuoti

Gamykloje formavimo masė ruoiama pussausiu, plastikuoju ir likeriniu (lapiuoju) būdu. Ruoimo būdas priklauso nuo ˛aliavos savybių ir gaminamos keraminės produkcijos rūies. Pussausiu būdu ruoiama ˛aliava trupinama, d˛iovinama, tada smulkinama ir drėkinama iki 8–12 % drėgnio. Plastikajam gaminių formavimui ruoiamas molis smulkinamas maiomas su priedais ir vandeniu. Masės drėgnis – 15–35 %. likeriniu būdu masė ruoiama malant kietas ˛aliavas rutuliniais malūnais, o molis tik iek tiek susmulkinamas. Sumaiius ˛aliavų miinį su vandeniu, gaunama skysta vienalytė suspensija. Jos drėgnis – 35–50 %. Atsi˛velgiant į tai, kokiu būdu bus formuojami gaminiai (presuojami, liejami, likeris gali būti sutirtintas filtruojant arba d˛iovinant.

Fizinis ir cheminis formavimo masės apdorojimas prie pusgaminių formavimą

Kai norima dirbtinai pakeisti tam tikrų molio masės fazių (kietosios, skystosios ir dujinės) santykį pagrindinai taikomas drėkinimas, paildymas, vakuumavimas, cheminių priedų įmaiymas.

Pusgaminių formavimas

Svarbiausias pusgaminiui keliamas reikalavimas – pakankamas jo sutankinimas formavimo metu. Jis nusakomas santykiniu tankiu K_S – tai kietos med˛iagos dalis visame pusgaminio tūryje. Nuo pusgaminio santykinio tankio daug priklauso matmenų kitimas degimo metu ir gaminio tankis. Keraminiams pusgaminiams is rodiklis lygus K_S=0,85–0,5. Did˛iausias santykinis tankis (K_S = 0,85–0,70) būdingas pusgaminiams, suformuotiems i stambiagrūd˛ių miltelių, o ma˛iausias (K_S = 0,6–0,5) – pusgaminiams, suformuotiems i smulkiagrūd˛ių miltelių, kurių sudėtyje nėra molingojo komponento. Svarbu, kad pusgaminio tankis būtų vienodas. Kai tankis skirtingas, gaminio dalys degimo metu traukiasi nevienodai, todėl atsiranda deformacijų, o vėliau ir plyių. Pusgaminiai turi būti pakankamai mechanikai stiprūs. Kraunant ir transportuojant nepakankamai stiprius pusgaminius jie gali deformuotis.

Pusgaminiai formuojami pussausiu plastikuoju ir liejimo būdu.

Pussausiu būdu gaminamos plytos, grindų plytelės, klinkerinės plytos, techniniai fajanso bei porceliano gaminiai. Formuojama i 8–12 % drėgnio formavimo miltelių specialiais presais. Juose masė suspaud˛iama 12–15 mPa slėgiu.

Plastikuoju būdu formuojami blokai, plytos, drena˛o vamzd˛iai, čerpės, kanalizacijos vamzd˛iai ir kiti gaminiai. Formuojama juostiniais, da˛niausiai – sraigtiniais presais, tampais, taip pat naudojami ir stūmokliniai presai. Molis vakuumuojamas gaminant plonasienius dirbinius. Prese įtaisytas sraigtinis velenas sukdamasis spaud˛ia molio telą pro presavimo galvutę, kuri suteikia gaminiui reikiamą formą ir matmenis. Formuojant i preso ispaud˛iama molio juosta (pilnavidurė arba skylėta), kurios skerspjūvio matmenys atitinka pusgaminio ilgį ir plotį su u˛laida susitraukimui. Automatinis pjaustiklis juostą supjausto į reikiamo dyd˛io gabalus. Automatiniai nuimtuvai pusgaminius nuima ir sukrauna į d˛iovyklų vagonėlius. Juostinių presų naumas – 5–10 tūkstančių vienetų per valandą.

Liejami fajansiniai santechniniai dirbiniai, buitiniai indai. Gaminiai i likerio formuojami gipsinėse formose. Vandenį i likerio sugeria poringos formos.

Pusgaminių d˛iovinimas

Degti galima tik tokius gaminius, kurių drėgnis nevirija 5 %. Todėl prie degimą pusfabrikačiai d˛iovinami natūraliu arba dirbtiniu būdu. Natūraliai d˛iovinama 10–20 parų. Pagal ilumos perdavimo būdą, ilumos ir masės mainus dirbtinio d˛iovinimo būdai skirstomi į tokias pagrindines grupes: konvekcinis d˛iovinimas, radiacinis d˛iovinimas, d˛iovinimas auktojo, da˛nio srovėmis, d˛iovinimas mikrobangomis, sudėtinis d˛iovinimas.

Degimas

Tai baigiamoji ir svarbiausia keraminių dirbinių gamybos operacija. Id˛iovinti gaminiai degami periodinio arba nuolatinio veikimo krosnyse. Periodinio veikimo krosnyse pakrovimo, degimo, auinimo ir ikrovimo operacijos eina viena po kitos. Po kiekvieno degimo ciklo krosnys atauinamos. Jų trūkumas tas, kad sunaudojama daug kuro, sunku mechanizuoti ir automatizuoti gamybos procesus, daug sunkaus rankų darbo įdedama pakraunant ir ikraunant gaminius.

Nuolatinio veikimo krosnys yra ˛iedinės ir tunelinės. ˇiedinėse krosnyse gaminiai nejuda – iilgai kamerų slenka degimo zona; tunelinėse krosnyse gaminiai juda, o technologinių zonų vieta nesikeičia. iuo metu naujų ˛iedinių krosnių nebestatoma, nes sunku mechanizuoti gaminių pakrovimo ir ikrovimo procesus. Tunelinė krosnis yra sudaryta i ilgo tunelio. Jame esančiais įvairaus skerspjūvio bėgiais juda vagonėliai su pusfabrikačiais. Toks tunelis esti nuo 60 iki 150 m ilgio, jo skerspjūvio plotas – nuo 3,5 iki 5,5 m². Tunelinėje krosnyje yra trys zonos: ildymo, degimo ir auinimo. Pirmoje zonoje i gaminių pasialina hidratinis vanduo, sudega organinės priemaios, pradeda skilti karbonatai. Degimo zonoje sukepa molio masė ir susidaro keraminė ukė – lengvai lyd˛ių molių – 900–1 000 ^oC, sunkiai lyd˛ių – 1 150–1 200 ^oC temperatūroje. Degimo temperatūra priklauso nuo molio ir jame esančių priedų savybių. Labai svarbu parinkti optimalią degimo temperatūrą: kai ji per ma˛a, nesusidaro pakankamai daug skystosios fazės, todėl dirbiniai būna nestiprūs, neilgaam˛iai, kai per aukta – gaminys deformuojasi arba suma˛ėja jo poringumas, pablogėja termoizoliacinės savybės. Keraminių sieninių med˛iagų poringumą reglamentuoja valstybiniai standartai. Oras degimui pučiamas į prieprieiais judančius vagonėlius. Jis kartu vėsina jau idegtus gaminius. Degimo zonoje temperatūra pasiskirsto tolygiai, nes tunelio skerspjūvio plotas palyginti nedidelis, todėl tunelinėse krosnyse gaminiai idega daug vienod˛iau negu ˛iedinėse. Degimo ciklas tokiose krosnyse trunka 1,5–2 paras. Be to, tunelinėse krosnyse galima mechanizuoti ir automatizuoti kai kuriuos technologinius procesus.

Statybinės keramikos gaminiai

Keraminių gaminių klasifikavimas

Pagal keraminės ukės sukepimą statybinės keramikos dirbiniai skirstomi:

– poringieji, kurių poringumas esti didesnis kaip 5 %,

– sukepusieji (tankieji), kurių poringumas ne didesnis kaip 5 %.

Prie poringosios statybinės keramikos priskiriamos paprastos keraminės, akytosios ir skylėtosios plytos, keraminiai tučiaviduriai ir skylėtieji sienų bei perdangų blokai, čerpės, apdailos keramika, fajansinės plytelės ir kai kurie santechniniai dirbiniai, dirbtiniai keraminiai betonų u˛pildai, termoizoliacinė keramika ir kt.

I sukepusios keramikos paminėtini tankūs santechniniai keraminiai dirbiniai, rūgtims atspari keramika, grindų plytelės, klinkerinės plytos, kanalizacijos vamzd˛iai.

Mūro gaminiai

Keraminės plytos

Paprastos keraminės plytos gaminamos plastikuoju ir pussausiu būdu.

Keraminių pilnavidurių paprastųjų M150 markės pagal stiprumą, F75 markės pagal atsparumą alčiui, nustatytos tūrinio aldymo būdu, plytų sutartinio ˛ymėjimo pavyzdys:– KPP plytos 150/F_t 75. Keraminių skylėtųjų paprastųjų M100 markės pagal stiprumą, 1350 kg/m³ tankio, F25 markės pagal atsparumą alčiui, nustatytos tūrinio aldymo būdu, plytų sutartinio ˛ymėjimo pavyzdys: – KSP plytos 100/1350/F_t 25.

Id˛iovintų iki pastovios masės skylėtųjų plytų vandens sugėrimas turi būti ne ma˛esnis kaip 6 %, pilnavidurių plytų – 8 %, apdailos plytų ne didesnis kaip 14 %, o apdailos plytų, pagamintų i karbonatingų molių – ne didesnis kaip 20 %.

Pagal atsparumo alčiui markę paprastosios plytos turi ilaikyti ne ma˛iau kaip 15, iorės sienų konstrukcinių elementų plytos – ne ma˛iau kaip 35, dūmtraukių plytos – ne ma˛iau kaip 25 aldymo ir ildymo ciklus.

Plytų kokybė tikrinama nustatant matmenų nuokrypius, formos ir paviriaus defektus. Tikrinama, ar apdailos plytų spalva, atspalvis, reljefas, plytų idegimas atitinka etaloną. Ar nėra plytose neleistinai didelių kalkinių intarpų. Taip pat nustatomas vandens įgeriamumas ir atsparumas alčiui vienpusio aldymo ir ildymo būdu.

Keraminių plytų stipris

Viena i pačių svarbiausių keraminių dirbinių savybių yra stipris gniu˛dant. Pagal stiprį gniu˛dant keraminiai mūro gaminiai skirstomi į M300, M250, M200, M175, M150, M125, M100, M75, M50, M35, M25 markių plytas. I plytų mūrijami įvairūs mūriniai, o mūro stipris gniu˛dant priklauso nuo plytų stiprio gniu˛dant. Mūro stipris gniu˛dant parenkamas pagal keletą faktorių, vienas i jų ir svarbiausias yra plytų markė. Plytų markė yra penkių bandinių vidutinis laikinasis atsparumas gniu˛dymui (kg/cm²). Tačiau kadangi mūre plyta yra ne tik gniu˛doma bet ir lenkiama plytų markė taip pat turi būti tikrinama pagal penkių bandinių vidutinį laikiną atsparumą lenkimui. Laikinas atsparumas reikia, kad plyta bandoma apkraunant trumpalaike apkrova. Jeigu plytą apkrautume ilgalaike apkrova plytos stiprumas būtų ma˛esnis dėl valknumo deformacijų. Toks bandymo būdas nors ir tiksliau atspindėtu realius procesus vykstančius plytoje, kuri yra mūre, tačiau bandymas būtų sudėtingas, reikalaujantis daug laiko, dėl to, kad kontroliuoti pagamintų plytų kokybę gamybiniams tikslams plytos ibandomos trumpą laiką veikiančia apkrova. Be penkių plytų vidutinio stiprumo gniu˛dant ar lenkiant standartas reikalauja, kad duotajai markei atskiro bandinio stiprumas gniu˛dant ar lenkiant nebūtų ma˛esnis u˛ nustatyta. Plytų gniu˛domajam ir lenkiamąjam stipriui nustatyti atrenkamos plytos, kurių matmenys, formos ir paviriaus defektai bei idegimas atitinka standarto reikalavimus. Bandant penkis bandinius, sudarytus i dviejų viena ant kitos sudėtų plytų, arba vienos plytos, nustatomas stiprumas gniu˛dant, analogikai bandant penkis bandinius nustatomas stiprumas lenkiant. Gniu˛domos plytos stiprumas yra maksimalūs gniu˛dymo įtempimai kuriuos sugeba atlaikyti plyta, lenkiamos plytos stiprumas yra maksimalūs tempimo įtempimai kuriuos sugeba atlaikyti plyta.

Plytos stiprumo gniu˛dant nustatymas

Gniu˛domas plytų stiprumas yra penkių bandymo rezultatų, apskaičiuotų 0,1 MPa tikslumu, aritmetinis vidurkis. Kiekvieno bandinio stiprumas nustatomas gniu˛dant i dviejų plytų arba dviejų pilnavidurių plytų pusplyčių padarytą prizmę. Kai kurių plytų stiprumas gniu˛dant nustatomas bandant vieną plytą. Dvi plytos arba jų pusės sudedamos atraminiu paviriumi prie tai ant vieno i jų tolygiai u˛tepus skiedinio sluoksnį. Taip pat paviriai į kuriuos gniu˛dymo jėga nukreipta statmenai, turi būti ilyginti cemento skiediniu pagal standarto nurodymus. Plytos tarpusavyje sujungiamos skiedinio sluoksniu ir atraminiai paviriai ilyginami skiedinio sluoksniu tam, kad įtempimai nuo preso atramų ir nuo vienos plytos kitai tolygiai persiduotų visam plytos plotui. Apkraunant bandinį, apkrova turi didėti tolygiai ir apkrovimo laikas turi būti toks, kad bandinys būtų sugniu˛dytas per 20 – 60 s nuo apkrovimo prad˛ios. Apkrovimo laikas ribojamas dėl apkrovimo greičio įtakos med˛iagos įtempimams kuriuos ji gali atlaikyti. Kuo apkrovimo greitis didesnis tuo didesnius gniu˛dymo įtempius atlaikytų plytą. Gniu˛domos plytos stiprumas apskaičiuojamas maksimalią apkrovą dalinant i bandinio vidutinio gniu˛dymo ploto:

;

čia P ‑ maksimali apkrova MN, S ‑ bandinio vidutinis gniu˛dymo plotas m². Gniu˛domo bandinio stiprumas priklauso nuo to kokio aukčio yra bandinys. Eksperimentikai nustatyta ir teorikai paaikinta, kad kuo bandinys auktesnis tuo jo stiprumas yra ma˛esnis. Trinties jėga esanti tarp preso plokčių ir gniu˛domos plytos pavirių var˛o plytos atraminių pavirių skersines deformacijas. Kuo toliau nuo bandinio ir preso kontaktų tuo silpnesnės veikia trinties jėgos ir tuo laisviau bandinys deformuojasi skersine kryptimi. Dėl io efekto bandiniai su ma˛u h/d santykiu, (čia h – bandinio auktis, d – plytos horizontalaus skerspjūvio ma˛esnis matmuo) yra stipresni u˛ i tų pačių plytų padarytus bandinius kurių h/d santykis didesnis. Nereikia galvoti kad stiprumas suma˛ėja dėl klupimo, klupimas turi įtaką tik tuo atveju, kai h/d>4, o kai i sąlyga neipildyta klupumas jokios įtakos nedaro, todėl pagrindinę įtaka stiprumui turi preso plokčių skersinių deformacijų var˛ymas. Dar 1962 m . atlikus mūro, imūryto naudojant skirtingo stiprumo skiedinius ir skirtingos kvalifikacijos mūrininkus, stiprumo bandymus nustatytas pataisos koeficientas 1,2 bandiniams i dviejų 88 mm storio plytų. pav. parodyta h/d santykio įtaka prizmių ir kubelių stiprumo santykiui gauta bandant įvairių aukčių silikatinių plytų bandinius. pav. rodo, kad didėjant h/d santykiui prizmės ir kubelio stiprumo gniu˛dant santykis ma˛ėja. Jeigu turime dvi 88 mm aukčio pusplytes arba plytas ir tris skiedinio sluoksnius kurių auktis 5 mm , tuomet bendras bandinio auktis yra 2∙[D1] [D2] 5=191 mm. Plytos plotis 120 mm. Tuomet santykis 191/120≈1,6. I 1.1 pav. matyti, kad eksperimentinius duomenis aproksimuojančios kreivės apytiksli reikmė ties 1,6 h/d santykiu yra 0,78. Vadinasi bandinio, sudaryto i viena ant kitos u˛dėtos dviejų plytų, stiprumas gniu˛dant yra ma˛daug 0,78 karto ma˛esnis u˛ bandinio i tų pačių med˛iagų kurio h/d=1.

pav. Silikatinių plytų bandinio aukčio ir horizontalaus skerspjūvio ma˛esniojo matmens santykio įtaka stiprumui gniu˛dant; 1 ‑ Achabado gamyklos, 2 ‑ Mytičino gamyklos, 3 ‑ tas pats tik sausio mėn., 4 ‑ tas pats tik vasario mėn.

Norint gauti bandinio kurio, h/d=1 stiprumą, ibandytų dviejų vieną ant kitos u˛dėtų plytų bandinio, kurio h/d≈1,6, stiprumą, dauginame i koeficiento 1/0,78=1,28, suapvalinus į ma˛esnę pusę dėl atsargos gauname, kad is koeficientas lygus 1,2.

Vokiečių standartai DIN 105 aukčio įtaką stiprumui vertina tokiais koeficientais:

lentelė: Bandinio stiprumo pataisos koeficientas

Kaip matome vokikos normos DIN 105 bandinio aukčiui esant 191 mm, kas atitinka i dviejų plytų ar pusplyčių sudaryto bandinio auktį, pataisos koeficientą duodas toks pats kaip ir LST 1,2. Tačiau esant ma˛esniam plytos aukčiui pataiso koeficientas lygus 1,1.

Plytų stiprumo lenkiant nustatymas

Bandinys padedamas ant dviejų atramų, padėtų ant preso pagrindo ploktės. Pa˛ymimas vidurys tarp atramų ir toje vietoje per visą plytos plotį u˛dedama apkrova. Apkrovimas turi būti tolygus ir tokiu greičiu, kad plyta būtų suardyta per 20 – 60 s nuo apkrovimo prad˛ios. Lenkiamo bandinio stiprumo riba apskaičiuojama pagal formulę:

;

čia f_len ‑ lenkiamo bandinio stipris, M ‑ veikiantis lenkimo momentas, W ‑ atsparumo momentas, I ‑ bandinio skerspjūvio inercijos momentas, y ‑ atstumas nuo bandinio skerspjūvio svorio centro iki bandinio krato, h ‑ bandinio auktis, b ‑ bandinio plotis, l ‑ atstumas tarp atramų. Lenkiamų gaminių stiprumo riba yra penkių bandinių aritmetinis vidurkis, apskaičiuotas 0,05 MPa tikslumu.

Plytų markės parinkimas

Plytų markė parenkama pagal penkių bandinių vidutinį stiprumą gniu˛dant, vidutinį stipruma lenkiant, ma˛iausią stiprumą gniu˛dant ir ma˛iausią stiprumą lenkiant. Pvz. jeigu atlikus bandymus gaunama, kad pagal vidutinį stiprumą gniu˛dant plytų markė yra 150, pagal ma˛iausią vienos plytos stiprumą gniu˛dant plytų markė yra 125, pagal vidutinį stiprumą lenkiant plytų markė yra 100, o pagal ma˛iausią atskiro bandinio stiprumą lenkiant yra 125, plytų markė imama 100. Plytų markė parenkama pagal lentelę.

Reikia pastebėti, kad lietuvikame standarte esantis keraminių plytų stiprumo nustatymo būdas yra iverstas Rusikas GOST‘as, kuris buvo sukurtas dar 7-tame deimtmetyje. Vokiečių normos DIN 105 plytų stiprumą apibrė˛ia kaip stiprumą gniu˛dant su 95 % tikimybe. Pagal Vokikas DIN 105 normas plytų klasė (klasė o ne markė) yra plytų stiprumas gniu˛dant su 95 % tikimybe, lenkiamos plytos stipris nevertinamas. Plytų stiprumas gniu˛dant su 95 % tikimybe yra toks stiprumas, kad visoje partijoje yra tik 5 % plytų kurių stiprumas yra ma˛esnis arba lygus u˛ nustatytą. Pvz. atlikus 100 plytų bandymus atrenkame 5 ma˛iausius rezultatus, i ių penkerių rezultatų irenkame did˛iausią reikmę, tada ji ir bus plytų stiprumas gniu˛dant su 95 % tikimybe.

Mūre esančių plytų įtempimų susidarymas

Vertikalios apkrovos mūre esančiose plytose sukelia gniu˛dymo įtempius. Lenkimo deformacijos sukelia mūre esančioje plytoje tempimo įtempius. Tačiau ir tolygiai apkrautame mūre skiedinys ir plytos yra sudėtingame įtempimų būvyje. Susidaro tempimo, gniu˛dymo ir tangentiniai įtempimai. Plyta tuo pat metu gniu˛doma, lenkiama, skeliama, tempiama. Pirminė io reikinio prie˛astis yra skiedinio netolygus isidėstymas siūlėse, nes ruoiant skiedinį atskirose tūrio dalyse susidaro netolygus riančiųjų dalelių, plastifikatoriaus, vandens ir u˛pildų kiekis. Kiek bemaiytume skiedinį visikai ių faktorių ivengti nepavyks. Skiedinio savybių netolygumą padidina nevienodos skiedinio kietėjimo sąlygos mūro siūlėse. ios sąlygos susidaro dėl to, kad tarp plytų esančiame skiedinio sluoksnyje vanduo pasialina nevienodai, vienoje dalyje greičiau kitoje lėčiau. Tai priklauso nuo plytos sugebėjimo isiurbti i skiedinio vandenį, skiedinio sugebėjimo sulaikyti vandenį, o skiedinio sugebėjimas sulaikyti vandenį skirtingose vietose skirtingas.

Nevienodas skiedinio sluoksnis susidaro taip pat ir dėl mūrijimo technologijos. Idealiai visos siūlės turi būti visikai u˛pildytos skiediniu, tačiau realiai praktikoje taip nėra, plyta ne visu paviriumi liečiasi su skiediniu. Kai kurios plytos vietos su skiediniu nesiliečia. Taip pat mūrininkas murindamas netolygiai ilygina skiedinio sluoksnio pavirių, susidaro bangos, gauburiai, duobės ir t.t. Spaud˛iant akmenį prie skiedinio kauburių vietoje gaunamas didesnio tankio skiedinys, duobių vietoje ma˛esnio tankio skiedinys. Vietose kur skiedinio tankis didesnis plyta ar akmuo bus labiau gniu˛doma.

Netolygi skiedinio sudėtis, nevienodos plytos lietimosi sąlygos su siūle, netolygus skiedinio masės pasiskirstymas siūlėje, nevisikas siūlės u˛pildymas skiediniu sudaro sritis kuriose skiriasi skiedinio stiprumas, deformatyvumas. Gniu˛dant tokį mūrą įtempimai koncentruojasi srityse kur skiedinio struktūra tankesnė, kadangi iose vietose skiedinys ma˛iau deformuojasi. Schematikai tai galima pavaizduoti (1 pav. a) kaip stand˛ios plytos ar akmens ant chaotikai idėstytų skirtingo standumo atramų deformavimąsi dėl netolygiai iskirstytos apkrovos ir koncentruotų apkrovų. Tokiame elemente susidaro lenkimo momentas, skersinės jėgos, vietinio gniu˛dymo sritys. Plytos ar akmens ilinkimas nustatytas eksperimentikai prietaisais, matuojant gniu˛domo mūro deformacijas ( pav. b). Bandymais taip pat nustatyta, kad plyta ar akmuo ne visu plotu remiasi skiedinį kurio tankis savo ruo˛tu nėra vienodas visoje siūlėje. Įtempimų būvį sudėtingesniu daro aplink plytą esančio skiedinio susitraukimo deformacijos. Skiedinio susitraukimo deformacijoms did˛iausią įtaką turi i skiedinio pasialinusio vandens kiekis. Kuo didesnis vandens kiekis kietėjimo metu pasialina i skiedinio tuo didesnės susitraukimo deformacijos. Dėl tarp plytos ir skiedinio esančių trinties ir sankibos jėgų skiedinio susitraukimo deformacijos var˛omos plytos. Dėl ių susitraukimo deformacijų susidaro įtempimai kurie esant nepalankioms sąlygoms gali viryti skiedinio ir plytos sukibimo stiprumą ir plytos su skiediniu sankiba nutrūksta.

pav. Plytos įtempimų būvis mūre; a – plytos apkrovimo mūre schema; b – plytos esančios mūre lenkimo deformacijos; c – dėl skersinių plytos deformacijų susidariusios horizontalios jėgos; d – įtempimų koncentracija ir skėlimo schema netaisyklingos formos akmenų mūre; 1 – skiedinys; 2 – plyta; 3 – oro ertmė; 4 – vietinio gniu˛dymo plotas; 5 – kirpimo plotas, 6 – deformacijų matavimo prietaisas.

Dėl to plyta ar akmuo netolygiai suriamas su skiediniu. Be to dėl plytos suvar˛ytų skiedinio susitraukimo deformacijų skiedinys negali laisvai trauktis ir jis patiria gniu˛dymo įtempius, o plytą atvirkčiai, skiedinys stengiasi itempti, todėl plyta esanti mūre patiria tempimo įtempius. Viena i pagrindinių prie˛asčių dėl kurios susidaro sudėtingas plytos ir skiedinio įtempimų būvis gniu˛dant yra jų skirtingos deformacinės savybės. Kaip ˛inoma iilgines deformacijas lydis skersinės deformacijos, kurios labiausiai įtakoja mūro stiprumą. Panagrinėkime dviejų gniu˛domų kubų deformacijas. Tarkime kad vienas kubas labai standus, apkrovus ma˛ai deformuojasi, o kitas kubas ma˛iau standus ir apkrovus daugiau deformuojasi. Esant vienodiems įtempimams standesnio kubelio skersinės deformacijos bus ma˛esnės nei ma˛iau standaus kubelio skersinės deformacijos. Jeigu kubeliai suklijuoti ploktumomis ir sudaro prizmę, tai kubeliai sąlyčio vietoje skersine kryptimi deformuojasi vienodos. Didesnio standumo kubelis, kadangi jis deformuojasi ma˛iau, var˛ys ma˛iau standaus kubelio skersines deformacijas, kadangi is kubelis deformuotųsi daugiau jei ne sąveika sus pirmuoju kubeliu. Ma˛iau standus kubelis atvirkčiai stengsis itempti standesnį kubelį skersine kryptimi. Todėl dėl bendros kubelių skersinės deformacijos standesniame kubelyje susidaro horizontalūs tempimo įtempimai, o ma˛iau stand˛iame kubelyje horizontalūs gniu˛dymo įtempimai. Mūre plyta ir skiedinys suriti trinties jėgomis, tuo atveju kai pirmo standesnio kubelio vaidmuo tenka plytai, o ma˛iau standaus kubelio vaidmuo tenka skiediniui skiedinyje susidaro gniu˛dymo įtempimai, o plytoje tempimo įtempimai. ie įtempimai sumuojasi su įtempimais susidarančiais dėl lenkimo deformacijų, ir apkrovai pasiekus tam tikrą reikmę tempimo įtempimai virija plytos stiprumą tempiant. dėl to akmenyje susidaro plyys.

Sudėtingo įtempimų būvio susidarymui įtakos turi vertikalios siūlės, plytose esančios kiaurymės, dėl kurių vyksta įtempimų koncentracija.

Lauko akmenų mūre sudėtingo įtempimų būvio susidarymas priklauso nuo akmenų geometrinės formos Kai murinama i netaisyklingos formos akmenų didelę įtaką turi įtempimų koncentracija ir vienų akmenų skėtimas kitais akmenimis.

Pagal paskirtį plytos skirstomos į sienų, kurios gali būti apdailos ir paprastosios, dūmtraukių, taip pat iorės sienų konstrukciniams elementams mūryti. Pagal id˛iovintų iki pastovios masės plytų vidutinį tankį apdailos ir paprastosios skylėtosios plytos skirstomos į lengvąsias ir sunkiąsias. Lengvosios plytos yra tos, kurių vidutinis tankis ne didesnis kaip 1000 kg/m³.

Lengvosios statybinės plytos gaminamos i molių su sudegančiaisiais priedais, taip pat i diatomito arba trepelio ir molio miinio. Lengvųjų plytų matmenys: 250 88 mm. Jos gali būti ir pastorintos: 250 140 mm. Jų tankis turi būti ne didesnis kaip 1000 kg/m3.

Pagal atsparumą alčiui plytos gali būti 15, 25, 35, 50, 75, 100 ir didesnės markės. Apdailos plytos pagal atsparumą alčiui skirstomos į tris kategorijas:

I kategorijos – turi ilaikyti 75 ir daugiau aldymo ir ildymo ciklus;

II kategorijos – turi ilaikyti 50 ir daugiau aldymo ir ildymo ciklų;

III kategorijos – turi ilaikyti 35 ir daugiau aldymo ir ildymo ciklus.

Apdailos plytos, kurių atsparumas alčiui ma˛esnis kaip 35 aldymo ir ildymo ciklai, gali būti naudojamos vidaus sienų apdailai.

Keraminių skylėtųjų apdailos M150 markės pagal stiprumą, 1300 kg/m³ tankio, II kategorijos pagal atsparumą alčiui, nustatytos tūrinio arba vienpusio aldymo būdu, plytų sutartinio ˛ymėjimo pavyzd˛iai:

– KSA plytos 150/1300/F_t 50. Keraminių skylėtųjų iorės sienų konstrukciniams elementams mūryti M50 markės pagal stiprumą, F50 markės pagal atsparumą alčiui, nustatytos tūrinio aldymo būdu, plytų sutartinio ˛ymėjimo pavyzdys KSE plytos 50/Ft 50. Keraminių skylėtųjų iorės sienų konstrukciniams elementams mūryti M50 markės pagal stiprumą, F50 markės pagal atsparumą alčiui, nustatytos vienpusio aldymo būdu, plytų sutartinio ˛ymėjimo pavyzdys: – KSE plytos 50/Fv 50.

Keraminiai blokai

Keramikos gamyboje kuro sąnaudos apytikriai proporcingos gaminių masei. Pakeitus standartines plytas, kurių tutymėtumas – 22–27 %, keraminiais blokais, kurių tutymių tūris sudaro 45–60 % gaminio tūrio, iki 20 % suma˛ėja energijos sąnaudos to paties tūrio dirbinių gamybai. Keraminių blokų iluminis laidis ma˛inamas dedant į formavimo masę idegančiuosius priedus (putsilikatį „Styropor“, pjuvenas, durpes, kokso dulkes, naftos produktus ir kt.). iuolaikinių blokų ukės l 0,3 Wmk. Taip pat tobulinant tutymų pobūdį ir jų idėstymą.

Apdailos keramika

Keraminiai iorės apdailos gaminiai. Tai apdailos plytos ir blokai, apdailos ploktės, fasadinės ma˛ų matmenų keraminės plytelės, keraminių plytelių kilimai.

Fasadų apdailai naudojamų plytų ir blokų markė turi būti ne ˛emesnės kaip M75. Apdarams naudojamų dirbinių atsparumas alčiui turi būti ne ma˛esnis kaip F25 markės. Be to apdarams naudojamų akmenų markė turi būti bent viena pakopa auktesnė nei pagrindinio mūro markė.

Keraminės fasadinės apdailos ploktelės gaminamos 250 17 mm dyd˛io. Leistini 5 mm ilgio ir 3 mm pločio nuokrypiai. Ploktės gali būti dedamos kartu su plytomis mūrijant sieną arba vėliau tvirtinamos skiediniu. Tokių plokčių atsparumo alčiui markė turi būti ne ma˛esnė kaip F25, vandens įmirkis – ne didesnis kaip 12 %.

Fasadinės ma˛ų matmenų keraminės plytelės naudojamos pastatų iorės sienų, sienų plokčių, pastatų cokolių, balkonų ir kitų architektūrinių elementų apdailai. io tipo plytelės gaminamos i įvairių molių be priedų arba su liesinamaisiais ir lyd˛iaisiais priedais. Degamos įvairių tipų krosnyse. Gali būti kvadratinės ir stačiakampės formos. Kvadratinių plytelių kratinės – 21, 46 ir 68 mm, storis – 4–7 mm; stačiakampės – 46–250 mm ilgio, 21–140 mm pločio, 4–10 mm storio. Prie paviriaus tvirtinamos klijuojant skiediniu. Plytelių vandens įmirkis ne didesnis kaip 6 %, atsparumas alčiui – ne ma˛esnis kaip 25 ciklai.

Lietosios keraminės plytelės naudojamos pastatų vidaus bei iorės apdailai. ių plytelių vandens įmirkis turi būti ne didesnis kaip 17,5 %, atsparumas alčiui ne ma˛esnis kaip 25 ciklai.

Keraminiai vidaus apdailos gaminiai naudojami sienų apdailai ir grindims. Sienos iklojamos majolikos ir fajansinėmis plytelėmis.

Fajansinės plytelės gaminamos i baltos spalvos prastai lyd˛ių arba ugniai atsparių molių ir kvarcinio smėlio. Paprastai 150 150 mm dyd˛io, iki 6 mm storio. Plytelės ukė balta. Dailioji pusė glazūruojama. Glazūruotomis plytelėmis iklojamos metro, po˛eminių perėjų, ligoninių, poliklinikų, virtuvių, sanitarinių mazgų, pirčių, laboratorijų ir kitų patalpų sienos.

Grindų plytelės (metlacho) gaminamos 16 tipų. Gaminamos i prastai lyd˛ių ir ugniai atsparių molių su atitinkamais priedais. Jų vandens įmirkis ne didesnis kaip 4 %, dilumas – ne didesnis kaip 0,08 g/cm². Pagal kokybę grindų plytelės skirstomos į tris rūis. Keraminių plytelių grindys labai higienikos, patvarios, lengvai plaunamos. Tokios grindys klojamos sanitariniuose mazguose, vestibiuliuose, laiptų aiktelėse, laboratorijose.

Architektūrinė – dekoratyvioji keramika. Gaminama i auktos kokybės molių, plastikų, tačiau kartu ir gana patvarių. Tai įvairių formų apdailos plytos, ploktės, karnizai, piliastrai, parapetai, kolonų kapiteliai, palangės, kokliai ir kt. Neglazūruoti ir glazūruoti. Naudojami statinių iorės apdailai, turi būti atsparūs alčiui (daugiau nei 50 ciklų, vandens įmirkis – ne didesnis kaip 8 %). iai dirbinių grupei priskiriami ir įvairūs laboratoriniai, buitiniai indai, vazos, įvairi aparatūra, naudojama chemijos, maisto, elektrotechnikos ir kt. pramonės akose. Lietuvoje architektūrinė – dekoratyvioji keramika plačiai taikoma restauruojant senamiesčių pastatus, architektūros ir istorinius paminklus, kitus statinius.

Santechninė keramika

Gaminama i porceliano, pusporcelianio ir fajanso. Didelių matmenų specialūs gaminiai –vonios, laboratorinės kriauklės ir kt. – gaminami i fajanso su amoto priedais. Porcelianas, pusporcelianis ir fajansas gaunami atitinkamu santykiu sumaiius ugniai atsparų molį arba kaoliną, lauko patą, kvarcą arba kvarcinį smėlį. Fajanso gaminiai visuomet padengiami glazūra, nes neglazūruota poringa fajanso ukė praleid˛ia vandenį. Da˛niausiai glazūruojami ir kitų rūių keramikos (porceliano, pusporcelianio) gaminiai. I fajanso gaminami praustuvai, klozetų puodai, plovimo bakeliai, vonios, i porceliano – indai, izoliatoriai ir kiti gaminiai. Tokie gaminiai esti sudėtingos formos, todėl formuojami gipsinėse formose arba liejami.

Keraminiai kanalizacijos vamzd˛iai Vamzd˛iai 5 min turi atlaikyti ne ma˛esnį kaip 0,2 mPa hidrostatinį slėgį, jų sienelių ioriniame paviriuje neturi pasirodyti vandens. Keraminės ukės vandens įmirkis turi būti ne didesnis kaip 9 %, atsparumas rūgtims – ne ma˛esnis kaip 92 %.

Keraminiai drena˛o vamzd˛iai (drenos) gaminami i plastikų lyd˛iųjų molių su priedais arba be jų.

Čerpės

Čerpės gaminamos i lyd˛iųjų molių plastikojo formavimo būdu. Jos būna tampuotos u˛kaitinės (Marselio), juostinės u˛kaitinės, „s“ formos, juostinės plokčiosios ir kraiginės (3.2 pav.).

Vandenyje įmirkytų u˛kaitinių čerpių 1 m² dangos masė turi būti ne didesnė kaip 50 kg, juostinių plokčiųjų – ne didesnė kaip 65 kg, įmirkytų kraiginių čerpių ilginio metro masė – ne didesnė kaip 12 kg.

3.2 pav. Keraminės čerpės: a – tampuota u˛kaitinė; b – juostinė u˛kaitinė

Čerpės turi būti gerai idegtos, nelaid˛ios vandeniui, ilaikyti ne ma˛esnę kaip 800 N jėgą ir 100 aldymo bei ildymo ciklų (nustatant D būdu LST EN 539–2).

Sukepusioji statybinė keramika

Tai tankūs santechniniai keraminiai dirbiniai, keraminės klinkerinės plytos, grindinio trinkelės, grindų plytelės, rūgtims atspari keramika, vamzd˛iai ir kt. Naudojamos plastikosios ˛aliavos – tai sukepantieji moliai, kaolinas, ir neplastikosios – fliusai ir liesikliai. Sukepančiųjų molių sudėtyje yra molingųjų mineralų (kaolinito, ilito, montmorilonito), taip pat smulkiadispersinių kvarco, lauko pato, ˛ėručio, dolomito ir kitų priemaių. Molis sukepusios keramikos gamybai parenkamas pagal cheminę ir mineraloginę sudėtį, plastikumą, susitraukimą d˛iūstant ir degant, sukepimo temperatūrą ir intervalą. Sukepimo temperatūra turi būti palyginti ˛ema – 1 050–1 300 ^oC. Sukepimo intervalas (temperatūros, kurioje prasideda sukepimas, ir temperatūros, kurioje prasideda deformacija, skirtumas) turi būti ne ma˛esnis kaip 100–200 ^oC.

Naudojami du tradiciniai formavimo masės paruoimo būdai: plastikasis ir sausasis. Degimo procese yra keletas kritinių temperatūros intervalų. Pirmasis yra 450–650 ^oC temperatūroje, kai paalinamas chemikai sujungtas vanduo. Greitai keliant temperatūrą, gaminys gali suirti, panaiai kaip ir degant nepakankamai id˛iovintus pusgaminius. Kitas kritinis intervalas yra 850–1 050 ^oC temperatūroje. Čia skyla karbonatai ir tuo pačiu metu sukepa gaminio pavirius. Jei sukepimas prasideda dar neisiskyrus CO₂, tai dujos gali ipūsti gaminį. Panaių defektų gali atsirasti esant auktesnei kaip 1 150 ^oC temperatūrai, kai idega gaminyje likusi anglis.

Jei degama 1 200 ^oC temperatūroje, susidaro daug kristobalito. Dėl to reikia lėtai auinti 200–270 ^oC intervale (esant iai temperatūrai, a kristobalitas virsta b kristobalitu). Gaminius galima ikrauti i krosnies, kai jie atvėsta iki 80 ^oC temperatūros.

Rūgtims atspari keramika

Chemikai atsparūs gaminiai yra tokie, kurie nesuyra, ilgą laiką veikiami rūgčių arba įvairių agresyvių reagentų. Jie yra tankūs, stiprūs, atsparūs staigiems temperatūros pokyčiams. Rūgtims atsparūs gaminiai priskiriami prie sukepusiosios keramikos dirbinių. Jiems būdinga vienalytė struktūra. Naudojami tose pramonės akose (chemijos, metalurgijos, popieriaus ir celiuliozės, farmacijos, tekstilės, maisto ir kt.), kur gaminami arba vartojami chemikai agresyvūs reagentai ir med˛iagos.

Pagal paskirtį rūgtims atsparūs gaminiai skirstomi į dvi grupes: skirtus futeruotei, arba storasienius, ir cheminę aparatūrą, arba plonasienius (į ią grupę taip pat įeina vamzd˛iai ir fasoninės jų dalys).

Prie storasienių priskiriamos stačiakampės bei trapecinės plytos, plytelės ir fasoniniai gaminiai, naudojami technologinių įrenginių bei statybinių konstrukcijų apsaugai nuo agresyvių skysčių bei dujų poveikio. Į ią grupę įeina visi fasoniniai gaminiai, kurie dedami ar statomi į įrenginių arba aparatūros vidų ir sudaro vientisą klojinį.

Cheminė aparatūra – tai didelė sudėtingos formos ir labai įvairių matmenų gaminių grupė, į kurią įeina siurbliai, ventiliatoriai, reaktoriai, vonios, vamzd˛iai ir kt. Būdinga, kad jie visikai nelaidūs nei skysčiams, nei dujoms. Kad būtų sandaresni, tokie gaminiai da˛niausiai glazūruojami chemikai atspariomis glazūromis.

Biriosios porėtos keraminės med˛iagos

Keramzitas – tai akytos struktūros granulės, gaunamos kaitinant lengvai lydų molį 1050–1250 ^oC temperatūroje. Temperatūra keliama staigiai. Skylant molio komponentams ir degant organinėms priemaioms, isiskiriančios dujos ipučia i dalies isilyd˛iusį molį. Keramzitas gaminamas i molių, kuriuose yra 6–12 % gele˛ies oksidų, 2–3 % arminių oksidų ir 1–2 % organinių priemaių. Nuo 5 iki 40 mm skersmens keramzito granulės vadinamos keramzitiniu ˛virg˛du, o ma˛esnės kaip 5 mm – keramzitiniu smėliu. Keramzitinis ˛virg˛das yra lengvas, atsparus alčiui ir ma˛ai laidus ilumai. Jo poros u˛daros. Naudojamas kaip 300–600 kg/m³ tankio betonų u˛pildas. Su juo pagaminti betonai esti ma˛ai laidūs ilumai. Pagal granulių stambumą keramzitinis ˛virg˛das skirstomas į tris frakcijas: 5–10, 10–20 ir 20–40 mm. Pagal piltinį tankį keramzitas skirstomas į markes – nuo 250 iki 600. Pagal ˛vyro markę gniu˛domasis stipris cilindre turi būti ne ma˛esnis kaip 0,6–2,5 MPa.

Keramzito vandens įmirkis per 1 val. turi būti toks: 150–400 markės – ne didesnis kaip 25 %; 450–600 – 20 %; 700–800 – 15 %. ˇvirg˛do atsparumas alčiui turi būti ne ma˛esnis kaip 15 ciklų. Masės nuostoliai aldant leistini ne didesni kaip 8 %.

ˇemesnių markių keramzitas vartojamas kaip termoizoliacinė med˛iaga sienų plokčių, perdangų ir stogų konstrukcijose (20–25 %), auktesnių markių – kaip lengvųjų betonų u˛pildas (60–70 %).

Agloporitas – tai ipūsta keraminė ukė su stambiomis ir da˛niausiai atviromis poromis. Vartojamas kaip lengvųjų betonų u˛pildas. Gaminamas i lengvai lyd˛ių molių, sumaiytų su akmens anglimi (8 %), med˛io pjuvenomis, ir degamas 1 150–1 200 ^oC temperatūroje. Agloporito piltinis tankis – 500–1000 kg/m³. Jis pigesnis nei keramzitas, bet sunkesnis, su atviromis poromis.

Ugniai atsparios med˛iagos ir gaminiai

Pagal atsparumą ugniai med˛iagos skirstomos į ugniai atsparias (atsparumas ugniai 1 580–1 770 ^oC, labai atsparias (1 770–2 000 ^oC) ir ypač atsparias (didesnis kaip 2 000 ^oC). Jos naudojamos kai temperatūra auktesnė kaip 1 000 ^oC. ių med˛iagų ilumos ir dujų laidumo koeficientai palyginti ma˛i. Visos ugniai atsparios med˛iagos ir gaminiai klasifikuojami pagal ias pagrindines savybes: cheminę–mineraloginę sudėtį, gamybos būdą, poringumą, terminį apdorojimą, formą ir matmenis.

Pagal cheminę–mineraloginę sudėtį visi ugniai atsparūs gaminiai skirstomi į silicio oksido, chromitinius, magnezitinius, anglinguosius, aliumosilikatinius, cirkoninius ir kitus gaminius.

Pagal poringumą gaminiai skirstomi į septynias grupes: nuo labai tankių, kurių poringumas iki 3 %, iki labai lengvų, kurių poringumas didesnis kaip 95 %.

Atsi˛velgiant į gamybos būdą, gaminiai skirstomi į plastikai formuotus, presuotus pussausiu būdu, plūktus i neplastikų med˛iagų miltelių, lietus i likerio.

Pagal terminio apdorojimo būdą gaminiai būna degti, nedegti, lieti ir vėliau kaitinti, kartai presuoti ir kitokie. Nedegti gaminiai idegami ten, kur panaudojami.

Gaminių forma ir matmenys būna labai įvairūs: plytos (stačiakampės ir trapecinės), paprasti ir sudėtingi fasoniniai gaminiai, atitinkantys padengiamųjų pavirių formą, pramoniniai ir laboratoriniai gaminiai (tigliai, vamzdeliai ir kt.).

Panaudota literatūra

Gailius A. Keraminiai dirbiniai ir jų tyrimo metodai. Mokomoji knyga. Vilnius , technika, 2003. 96 p.

Deltuva J., Gailius A., Gumuliauskas A., Kulikauskas L. ir kiti. Statybinės med˛iagos. Vilnius: Mokslas, 1982. 347 p.

Rozenbliumas A. Mūrinės konstrukcijos. Vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. 443 p.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 3181
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/KELI-TIESIMO-MEDIAG-GAMYBOS-RE73644.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/KELI-TIESIMO-MEDIAG-GAMYBOS-RE73644.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/245/KELI-TIESIMO-MEDIAG-GAMYBOS-RE73644.php">KELIŲ TIESIMO MEDˇIAGŲ GAMYBOS ĮRENGINIAI. KURSINIS DARBAS</a>