Vlado Karatajaus tapybos darbų paroda 'Žiedai'

Vlado Karatajaus tapybos darbų paroda 'Žiedai'

Vilniuje, Žvėryno rajone, esančioje 'Mažojoje galerijoje' sukurta elegantiška, patraukli, gerai apšviesta erdvė dailės kūriniams. Čia lankytojas suras rūpestingai parinktas profesionalių dailininkų grafikos, tapybos, skulptūros ir keramikos kolekcijas, taip pat vien¹ iš didžiausių originalios juvelyrikos kolekcijų Vilniuje.

Po “ Juveliriniu piešinių“ Užupio galerijoje, apsilankiau  Vlado Karatajaus tapybos darbų paroda 'Žiedai'.

Vladas Karatajus gimė 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje. 1946 m. įstojo į Vilniaus dailės institut¹, ir po kelių metų pateko į profesoriaus V. Mackevičiaus vedam¹ figūrinės kompozicijos ir portreto studij¹. 1952 m. jaunasis dailininkas buvo pakviestas dėstyti į Valstybinį dailės institut¹. 1965 m. Vladui Karatajui buvo suteiktas docento vardas, 1975 m. jis tapo profesoriumi, nuo 1968 m. jam buvo pavesta vadovauti Tapybos katedrai.

V. Karatajus - koloristas, tikintis neribotomis spalvų galimybėmis ir jų galia. Subtilus spalvos pojūtis, gebėjimas portretuose, peizažuose ir natiurmortuose panaudoti jų ekspresyvum¹ ir dekoratyvines galimybes dera su skvarbiu kompozicinės darnos, paveikslo struktūros pojūčiu. Portretiškumas, natūralumas, koloristiškumas ir kompoziciškumas tampa keturiomis pagrindinėmis kategorijomis, apibūdinančiomis V. Karatajaus kūryb¹.

Gamta ir jos grožis tapo pagrindiniu dailininko Vlado Karatajaus įkvėpimo ir kūrybinio atsinaujinimo šaltiniu, traukos bei kūrybos objektu, todėl žymi¹ viet¹ jo kūryboje užima peizažai ir natiurmortai. Nors ir būdamas pagrindiniu dailininko realizmo principu, veržimasis prie gamtos, niekada nenuvedė dailininko iki grynojo natūralizmo.

Vladas Karatajus visada ištikimas gamtai, žmogui ir sau. Dailininkas per penkis kūrybos dešimtmečius neprarado susidomėjimo neišmatuojamu ir neišsemiamu žmogaus vidiniu pasauliu bei bekraštėmis meninio pažinimo galimybėmis. Tai vienas žymiausių XX a. Lietuvos tapytojų, ieškojźs atsakymų portreto, peizažo ir natiurmorto žanruose.

Paroda 'Žiedai' patiko man daugiau negu “Juvelyriniai piešiniai savo spalvingumu ir nuotaika. Salėja geras apšvietimas ir dideli langai, pro kurios lejasi šviesa nuo balto jau gulinčio ant žemes sniego. Paroda jauki, šilta, ir sukelia daug gerų emocijų Patiko nes parodoi buvo peizažai ir gelių paveikslai, kuriu šio laiko metų mums ir truksta.

Labai patiko 'Raudonos gėlės' 2006 ( aliejus-drobė). Kaip ir dauguma natiurmortų su gėlėmis spinduliuoja optimizmu ir kolorizmu.

Menininkas gerai suvokė ieškojimų ir atradimų, eksperimentų svarb¹, atkakliau stengėsi prasiskverbti į realybź, suvokti jos esmź ir kuo įtaigesnėmis tapybos priemonėmis išreikšti jos gelmes.

Matosi, kad Vladas Karatajus domėjosi Vincento Van Gogho, pamačius Lietuvos mokyklos tapytojo darbus primena Van Gogho potėpio. Potepis šių įžymių tapytojų panašus ir laisvas.

Manau, kad svarbi dailininko kūryboje yra pati tapyba – nuolatinis kuo didesnio profesionalumo siekis, primygtinis poreikis atskleisti tapybiškumo paslaptis