Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Corallus caninus

biologija



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE





SISTEMATIKA

1778, Carl von Linne, Smaragdinį medžio smauglį pavadino Boa canina. Vėliau, po kelių pakeitimų vardas tapo Corallus caninus. Rūšis Corallus priklauso boidae šeimai ir boinae subšeimai. Naujausiais sistematikos duomenimis, pripažintos septynios Corallus rūšys: Corallus annulatus, Corallus caninus, Corallus cooki, Corallus cropanii, Corallus grenadensis, Corallus hortulanus ir Coralus ruschenbergerii. Visi šios rūšies medžio smaugliai turi panašias fizines savybes tokias kaip kibi uodega ir ilgas plonas kaklas. Tačiau Corallus caninus turi didelź galv¹, jo burna yra apsupta karščiui jautriomis duobutėmis, turi labai ilgus dantis ir pagrindinź žali¹ spalv¹, kuri smaragdinį medžio smauglį aiškiai išskiria nuo šios rūšies kitų atstovų. Dėl galvos bendro panašumo su šuns galva, dažnai vadinamas “Dog boa”, “Dog head boa” – šuniagalviu. Tačiau dažniausiai vadinamas Emerald tree boa (Smaragdinis medžių smauglys) arba tiesiog Emerald.

Corallus caninus kai kur vadinami vietiniais vardais: Azuloa-boia, Boa esmeralda ( J ), Cobra papagio, Cobra verde (Green cobra), Jiboia-verde arba Periquitamboia. Jokios subrūšys nebuvo pripažintos apibūdintos, pripažinti 5 skirtingų regionų variantai, tipai.

S¹rašas sinonimų:

1758m. Boa canina – Linnaeus;

1758m. Boa hipnale – Linnaeus;

1768m. Boa thalassina – Laurenti;

1768m. Boa aurantiaca – Laurenti;

1768m. Boa exigua – Laurenti;

1824m. Xiphosoma araramboya – Wagler in Spix;

1860m. Chrysenis batesi – Gray;

1893m. Corallus caninus – Boulenger;

1969m. Corallus caninus – Stimson.

GYVENAMIEJI REGIONAI

Smaragdinis smauglys gyvena Pietų Amerikos atogr¹žų miškuose nuo pietų Kolumbijos ir pietryčių Venesuelos iki Gajanos valstybės. Šiuose regionuose per metus iškrenta 1500 mm kritulių. Šiuo metu Corallus caninus natūralioje aplinkoje aptinkamas šiaurės rytų Bolivijoje, rytiniame Peru ir rytiniame Ekvadore.

Iki šiol tiktai penki variantai Corallus caninus yra žinomi.

Gyvenamoji vieta

GAMTOTYRA

Corallus caninus gyvena beveik išimtinai po storais lapais susisukźs ant šakos, tačiau būna pastebimas ir degindamasis saulėje dienos metu, kas išties tūrėtų būti nebūdinga naktiniam gyvūnui. Atėjus nakčiai, pamažu žiedus atpalaiduoja ir pasiruošia medžioklei. Pagaut¹ grobį pasmaugia ir tuomet praryja. Šuniagalvis sugeba pagauti ir skrendantį grobį. Nors jis ir yra medžio smauglys, bet tai nereiškia, kad jo maisto racion¹ sudaro skraidantis „maistas“, tokie kaip paukščiai ar šikšnosparniai. Tyrimai įrodė, kad dažniausias šuniagalvio maistas yra smulkūs greiti medžių graužikai. Patikrinus kelių tyriamų Corallus caninus skrandžius, žarnas, buvo nustatyta, kad iš 11 grobių, 10 buvo graužikai. Taip pat nustatyta, kad mėgstamiausias smaragdinio smauglio grobis - Oryzomys bicolor (Ryžinė žiurkė (Rice rat)).

Paprastai, šuniagalvis daug valandų praleidžia tykodamas grobio, bet jis taip pat gali ir aktyviai medžioti, t.y. persekioti grobį. Pasikliaudamas geru regėjimu bei infra raudonais karščio receptoriais, kurie sugeba fiksuoti temperatūros svyravimus net 0,026 C paklaida, jis persekioja lėtai grobį šakomis. Dažnai persekiojimas būna efektyvus.

Ne paslaptis, kad medžiotojai patys būna sumedžioti. Nurodomas tik vienas smaragdinio smauglio priešas gamtoje (aišku be žmogaus) – Morphnus guianensis.

Corallus caninus yra dažnai randamas medžiuose ir krūmuose šalia upių. Iš tikrųjų, tai nėra tikra informacija, nes daugiausiai yra tyrinėjamos upių pakrantės, nes dėl finansinių sunkumų retai kas susiruošia į džiunglių gilumas. Taip pat ir gaudomi šuniagalviai gyvenantys šalia upių. Dažniausiai sugaunamos patelės, nes jos yra vertingesnės ir yra aktyvesnės nei patinai, dažnai gyvena žemesnėse atogražų miškų srityse. Apytiksliai paskaičiuota, kad 2,7 kvadratiniam kilometre gyvena po vien¹ šuniagalvį. Taip, tai gana reta gyvatė ir toliau nykstanti. Schulte, 1988 metais tyrinėdamas smaragdinius smauglius gamtoje, nurodė, kad didelź įtak¹ turi jų nykimui   vietiniai gyevntojai. Pasak jo, vietiniai gyventojai žudo sutiktus šuniagalvius dėl neįtikėtino panašumo į nuoding¹j¹ Bothriopsis bilineata. Ši mirtį nešanti angis yra labai nemėgstama vietinių gyventojų ir žudoma be jokių pamastymų, kad tai galbūt ne angis, o smauglys.



Bothriopsis bilineata

Natūralioje aplinkoje šuniagalviai poruotis pradeda Balandį – Liep¹, jauniklius atsiveda Gruodžio – Balandžio mėnesiais. Nėščios patelės natūralioje gamtoje gali būti bet kokiu metų laiku. Nėštumo laikotarpis nuo 150 iki 250 dienų. Gyvavedžiai. Jaunikliai maitinami driežiukais ir smulkiais graužikais. Jaunikliai gimsta būdami raudonos spalvos ar rausvos smėlio spalvos ir marmuriškai žali. Natūralia žali¹j¹ spalv¹ įgauna maždaug per metus.

FIZINIS APIBŪDINIMAS

Smaragdinis medžių smauglys apibūdinamas kaip gan didelė gyvatė, turinti iš šonų suspaust¹ kūn¹, ilg¹ kakl¹, kibi¹ uodeg¹ ir palyginus didelź galv¹, kurios formos primena šuns galv¹. Suaugusio Corallus caninus nugara yra žalios spalvos, tačiau einant link pilvo keičiasi jos atspalvis. Pilvas ir galvos apatinis žandikaulis dažniausiai būna geltonos spalvos, kartais su žaliais taškeliais. Pilvo spalva gali būti ir dramblio kaulo spalvos. Jauno šuniagalvio nugara būna dažniausiai rausvos-rudos, apelsino ar geltonos spalvos. Retais atvejais – žalios spalvos. Natūrali¹ spalv¹ įgauna praėjus 6-12 mėnesių.

Corallus caninus regionų atskyrimas šiek tiek kitoks nei Morelia viridis. Šuniagalvio fiziniai duomenys beveik identiški išskyrus jų ilgį, kuris gali siekti iki 3 m ( Tuo pačiu naudojuos proga ir atsiprašau Richardo, kuris buvo teisingai nurodźs šio smauglio ilgį ) ir jie dažniausiai atskiriami pagal savo raštus, kurie yra gan aiškiai atskiriami nei pvz. medžių pitono, kurio spalvine gama gali būti būdinga ir panaši dviems ir net tryms regionams. Šiuo metu yra indentifikuoti ir pripažinti penki šuniagalvio variantai. Jokia subrūšis iki šiol nebuvo mokslininkų įvardinta.

Palyginus nesenai, 2000 metais, dėka Kivit‘o ir Wiseman‘o buvo smulkiau pristatyti keli variantai. Vienas variantas yra žinomas PATTERNLESS pavadinimu, kitas – BRAZILIAN (Braziliškas) variantas. Abu variantai yra labai reti natūralioje gamtoje. Stafford‘as ir Henderson‘as 1996 metais pastebėjo, kad šių variantų šonų spalva stokoja baltos spalvos, raštų smulkum¹ ar net išvis jų nebuvim¹. Egzistuoja dar trys plačiau apibūdinti variantai: SURINAME, GUYANA-SHIELD ir AMAZONIAN BASIN. Prieš ketverius metus AMAZONIAN BASIN variantas buvo vadinamas BRAZILIAN variantu, tačiau dabar atskirtas ir nederėtų maišyti šių dviejų variantų. Šiuo metu jie yra pripažinti du atskiri skirtingi variantai. Dėl informacijos trūkumo nerašysiu apie kitus du variantus, gyvenančius Peru ir Ekvadoro regionuose.

AMAZONIAN BASIN variantas

Gyvenamasis regionas Amazon Basin Emerald, kitaip dar vadinamo Amazonian Basin variantu yra atskirtas kalnais nuo kitų variantų SURINAME ir GYANA-SHIELD. Kaip patikimi šaltiniai nurodo, šis variantas taip pat buvo aptiktas ir Para ir Mato Grosso vietovėse (Brazilijoje) ir Panguana (Peru).

Jokių tikslių duomenų nėra apie šios formos kilmź. Taip pat nėra žinoma apie šio varianto gyvenamojo ploto pasiskirstym¹. Nurodoma, kad šiuo metu jau nesutinkami Amazonės baseino regionuose.

Amazonės smaragdinis smauglys užauga nuo 2m iki 3m. Yra stipresni nei likusieji variantai. Suagź būna žali su ant nugaros baltais trikampiais, kuriuos sujunge ištisinė balta juosta. Šonuose pastebimi nedideli balti taškeliai, pilvo spalva – šviesiai geltona, kartais – aukso spalvos. Dažnai būna tamesesnės žalios pagrindinės spalvos nei kiti variantai.

Šis smauglys yra ypatingai gražus, galbūt gražiausias - balta, žalia ir geltona spalva puikiai dera tarpusavyje, to pasekoje šis variantas atrodo labai gražiai. AMAZONIAN BASIN variantas yra ramiausias ir labai retais atvejais kerta sutrikdytas, jį lengviau prižiūrėti bei auginti nei SURINAME ar GUYANA-SHIELD variantus, dėl to būtent šis variantas ir rekomenduojamas auginimui.

BRAZILIAN variantas

Apie BRAZILIAN variant¹ taip pat daug informacijos nėra, spėjama, kad jo gyvenamieji regionai yra šiaurės Brazilija ir pietų Surinamas.

Tipiškas šių variantų bruožas yra dideli baltos spalvos, panašios į Z raidź, formos ant nugaros. Kitaip nei Amazonės baseino smauglio, pas Brazilišk¹jį variant¹ nėra ištisinės baltos linijos ant nugaros. Dažnai turi du didelius baltus taškus ant galvos pakaušio. Pagrindinė kūno spalva yra šviesiai arba tamsiai žalia. Pilvos spalva – balta pereinanti į šviesiai geltona. Šis variantas labai lengvai atskiriamas nuo kitų variantų. Gamtoje yra ypač retas.



GUYANA-SHIELD ir SURINAME variantai

SURINAME

GUYANA-SHIELD

Šie variantai gyvena šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje (pietų Venesuela, Gajana, Surinamas, Prancūzijos Gviana ir šiaurinė Brazilija). GUYANA-SHIELD ir SURINAME variantai yra labai panašūs ir galbūt identiški, labai sudėtinga atskirti šiuos variantus, todėl juos aprašysiu kartu. Lyginant šiuos du variantus, SURINAME variantas pasižymi ryškesnėmis spalvomis.

Abu šie variantai užauga nuo 150 cm iki 230 cm. Pagrindinė kūno spalva žalia. Baltos dėmelės ant nugaros yra atskirtos viena nuo kitos, trikampio formos. Smarkiai skyriasi nuo aukščiau minėtų variantų - neturi ištisinės baltos linijos, Z raidės formų. Pilvo spalva yra baltos spalvos su perėjimu į šviesiai gelton¹.

Šie du variantai yra kaprizingesni, jais sudėtingiau rūpintis nei Braziliškuoju Emeraldu. Reputacija šių dviejų variantų gadina jų irzlus charakteris ( turi pravardź – vilkolakis), todėl jais rūpintis reikia ypač atsargiai, kad išvengti įkandimų. Nesu daug skaitźs apie Corallus hortulanus, tačiau šių dviejų variantų charakteriai tapatinami su šio sodų smauglio charakteriu ir netgi teigiama, kad  C.hortulanus yra dar agresyvesnis.

Nepaisant blogos reputacijos šių dviejų variantų, kaip bebūtų keista jie yra populiariausi tarp egzotikos mylėtojų negu visi kiti likusieji variantai. Galbūt dėl to, kad jie yra pigiausi ir lengviausiai gaunami.

PATTERNLESS variantas

Ypač retas gamtoje bei apie jį nėra daug informacijos, kadangi net nebuvo užregistruota, kad kas nors būtų juos išveisźs. Pagrindinė kūno spalva tamsiai žalia, pilvas baltos spalvos. Buvo aptinkamas Gajanoje ir Suriname.

HIBRIDAI IR SPALVŲ MUTACIJOS

Yra nustatyta, kad gamtoje galimas hibridų atsiradimas, t.y. susiporuoja dvi skirtingos rūšys. Pasak Barker‘io 1998m, yra nustatyti atvejai, kai Corallus caninus GUYANA-SHIELD varinatai gamtoje susiporuoja su Corallus hortulanus ir Corallus ruschenbergerii. Hibridų palikuoniai paprastai rodo savitus abiejų tėvų požymius.

Corallus caninus x Corallus hortulanus

Dokumentuose hibridiniai palikuoniai minimi kaip Corallus hortulanus, nes yra mažai kuo panašūs į šuniagalvį. Taip pat Barker‘is nurodo vien¹ atvejį, kai nėščia smaragdinio smauglio patelė buvo importuota iš Surinamo. Patelė pagimdė aštuonis jauniklius, iš kurių septyni priminė Corallus caninus, vienas – sodų smauglį. Nuodugniau ištyrus, nustatyta, kad jauniklis, kuris buvo panašus į Corallus hortulanus elgėsi visiškai kitaip, nei Corallus caninus, t.y. dažnai keisdavo šakos viet¹, nesusirangydavo ant šakos žiedo forma, kas yra būdinga be išimties visiems smaragdinio medžių smaugliams. Atlikus DNR tyrimus patelės, nustatyta, kad patelė poravosi du kart – su savo rūšies patinu ir ant¹ kart¹ su Corallus hortulanus. Barker‘is 1998m., Chir‘as 1998m. Ir Mendez 2004m. nurodė, kad gamtoje buvo užfikstuoti ir skirtingų variantų (Amazonės baseino ir Suriname varianto) poravimosi atvejai. Jie neišplito, kadangi apskritai gamtoje ši gyvatė yra labai reta. Tačiau visgi užfiksuoti atvejai, kai spalvų kitimai pasikartoja. Žinomiausias iš šių variantų – Black Type. Black Type Corallus caninus vietoj pagrindinės žalios spalvos turi juod¹. Kitose srityse spalvų gama nepakitus.

BLACK TYPE

Dar galima paminėti Corallus caninus „Calico“, „Bicolor“ variantus. Visi jie yra reti.



CALICO

SMAUGLIO PRIEŽIŪRA

Auginti šuniagalvį nėra taip paprasta kaip atrodo ir tai yra pakankamai sunki užduotis. Daug problemų atsiranda, kai nesugebama suteikti jiems įdealių s¹lygų ypač tuomet, kai gyvūnas atvyksta į Jūsų terarium¹ pavargźs, išsekźs ar sergantis. Dažnas maisto atryjimas, ko pasekoje gyvatė išsenka ir miršta. Labai jautrūs yra šuniagalviai, kurie būna sugauti gamtoje, terariumuose labai sunkiai aklimatizuojasi, dėl ko griežtai patariama juos pirkti tik išveistus nelaisvėje. Tai suteiks Jums daugiau garantijų, kad smauglys išliks gyvas ir tuo pačiu padėsite saugoti gamt¹, neskatindami gamtoje sugautų smauglių pardavimo rinkos.

Kaip ir visiems ropliams, Corallus caninus reikalingos specifinės laikymo s¹lygos, kad jaustusi gerai, būtų normali medžiagų apykaita. Daug prieštaringos nuomonės galima rasti internete bei kituose šaltiniuose dėl temperatūros lygio, nes dažniausiai temperatūra nustatoma natūraliomis gamtos s¹lygomis. Aišku niekas nesivargino pasikarstyt medžiuose tiek dien¹ tiek naktį, o temperatūra matuodavo „ant žemės“. Naktį temperatūra medžiuose nukrenta iki 23 laipsnių šilumos. Taigi kolekcininkai rekomenduoja vidutinź 25-27 laipsnių šilumos temperatūr¹. Naktį – 23-24 laipsniai šilumos. Šis temperatūros ciklas rekomenduojamas praktiškai visais metais. Dažnai sutinkama informacija, kad šiam smaugliui reikalingas aukštas drėgmės lygis, kas iš dalies nėra teisinga. Svarbiausia yra grynas oras, ventiliacija, dėl ko drėgmė gali nukristi iki vidutinio lygio. Gamtoje, medžiuose drėgmės lygis yra žemesnis nei ant žemės, nes medžių lapai daug greičiau išdžiūsta. Laikant gyvūna terariume, labai sunku pasiekti, kad temperatūra, geras vėdinimasis ir didelis drėgmės kiekis pastoviai laikytusi. Pavyzdžiui, dien¹ rekomenduojama 27 laipsnių temperatūra ir 80-100 procentų drėgmė, naktį – 23-24 lapsniai ir 60-80 drėgmės. Žemesnis drėgmės kiekis nei vidutinis labai greitai gali atsiliepti gyvūno sveikatai, prasidės respiracinės problemos ir panš..

Ypač gerai terariume jaučiasi, kai yra rūkas. Tuomet dažniau juda, jaučiasi laisvai.

Vandenį geria nuo savo kūno lašus arba tiesiog iš dubenėlių pritvirtintų prie šakos, ar terariumo apačioje įrengto baseino.

Corallus caninus reikalingas maždaug dvylikos valandų dienos šviesa. Praktiškai visus metus.

Šuniagalvis turi specifinź virškinimo sistem¹, kuri yra labai standžiai sureguliuota, todėl jokiu būdu negalima jo permaitinti, dažnai maitinti. Kaip pvz pateikiama 2 metrų Morelia spilota variegata, kuri suaugusi per kart¹ vien¹ po kitos gali suvalgyti dvi suaugusias žiurkes dviejų savaičių intervale. Taip maitinant smaragdinį medžių smauglį iškart sulauktumėte šalutinės reakcijos – maisto atryjimas. Šuniagalvį rekomenduojama maitinti rečiau nei įprastai kitas gyvates, duoti mažesnį maist¹.

Jaunikliai iki 6 mėnesių: viena jauna pelė – kas 7 dienas.

Iki 1 metro ilgio: viena suaugusi pelė ar viena jauna žiurkė – kas 10 dienų.

Iki 1,5 metro ilgio: viena vidutinė žiurkė – kas 14 dienų.

Iki 2 metrų ir virš: viena vidutinė žiurkė – kas 14 – 21 dienų.

Nelaisvėje maitiname pelėmis, žiurkėmis ar mažais viščiukais. Viščiukai kaip maistas dažniausiai naudojami tuomet, kai smauglys turi virškinimo problemų. Viščiukas atlieka vaistų funkcijas – paleidžia vidurius. Pagrindinis maistas išlieka tik graužikai. Auka neturi būti didelė, mažesnė nei kitų smauglių. Patelės gali būti maitinamos šiek tiek dažniau nei patinai, nors jos nekaupia riebalų nėštumo laikotarpiui. Patinai gali atsisakyti maisto du mėnesius ir ilgiau. Jei penkis mėnesius aktyviai maitinasi, didelė tikimybė, kad likusiais metų mėnesiais nesimaitins.

Jei bandysime paskubinti smaragdinio smauglio augim¹, vėlgi, gryšime prie to pačio rezultato – maisto atryjimas. Tuo met vėl reikėtų maist¹ siūlyti po maždaug 10 dienų. Gan dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimas. Tokiu atveju nutraukiamas smauglio maitinimas, kol nepradės vėl normaliai virškinti. Rekomenduojama šuniagalvį maudyti.

Maitiname tiek šaldytu (plačiau apie tai aprašyta Morelia viridis straipsnyje), tiek gyvu maistu, rekomenduotina šviežiai užmuštu. Maist¹ siūlomź su specioliomis ilgomis žnyplėmis prikišant grobį prie nosies. Plikomis rankomis nerekomenduojama, nes labai dažnai smauglys ranka sumaišo su grobiu.

Geriausia maitinti naktį arba anksti ryte, nors veisti nelaisvėje puikiai maitinasi ir dien¹. Kai kurie augintojai prieš maitinant švelniai pabaksnoja uodega ar šonus, kad sukeltų susidomėjim¹ maistu. Jei šuniagalvis nuolat atsisako maisto visais siūlytais būdais, galima pabandyti ištepti pelź ar žiurkź kiaušinio turiniu arba užmuštu driežu. Jei ir tada atsisako maitintis, vienintelis būdas lieka – priverstinis maitinimas. Apie tai plačiau skaitykite straipsnyje apie Morelia viridis.

VEISIMAS

Gamtoje smaragdiniai smaugliai poruojasi tarp Balandžio ir Liepos mėnesių, nuo žiemos galo iki pavasario pradžios. Gamtoje šiais metų laikais dažnai iškrenta daug kritulių, būna potvynių dėl to pakilusi drėgmės kiekis ir vakarais nukrentanti temperatūra iki 18 laipsnių šilumos paskatina poravimosi laik¹. Laikantis panašių s¹lygų terariumuose, sulauksime sėkmingai jauniklių.

Lyties nustatymas

Lytis nustatoma kaip ir visoms gyvatėms.

Įžanga poravimuisi

Metų pabaigoje, Lapkritį arba Gruodį klimato s¹lygos turi būti pakeistos. Per trump¹ laikotarpį, naktinė temperatūra progresyviai sumažinama iki 20 laipsnių šilumos ar net iki 18. Dieninė temperatūra gali taip pat būti truputį sumažinta iki 25-26 laipsnių šilumos. Terariumas tūri būti purškiamas dažniau nei įprastai, nors kai kurie kolekcininkai drėgmės lygio nekelia. Dienos šviesos periodo nekeičiame. Patinai dažnai atsisako maitintis, o patelės pradeda žymėti šakas. Patinas perkialiamas į patelės terarium¹ poravimuisi.

Patinų kova

Kaip ir Morelija viridis, dažniausiai du patinai negali gyventi kartu, nes vienas iš jų turi būti dominuojantis patinas. Natūralioje aplinkoje silpnesnis patinas gali pasitraukti, tačiau terariume jis to padaryti negali ir galiausiai susipeša, ko pasekoje gali patirti rimtų sužalojimų ir mirti.





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



});

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2964
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved