CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Organizmo atrama ir judėjimas

biologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Organizmo atrama ir judėjimas

1. Palygink ir nurodyk skirtumus tarp iorinio skeleto ir vidinių griaučių.

Iorinis skeletas	Vidinis skeletas
Iorinis skeletas yra kūno viduje	Vidinis skeletas yra kūno viduje.
Iorinio skeleto danga sudaryta i chitino	Vidinis skeletas sudarytas i kaulinio audinio
Chitiną gamina gyvūnų liaukos	Kaulinis audinys gaminasi besidalijant kaulinio ir kremzlės ląstelėms
Iorinis skeletas apsaugo nuo id˛iuvimo ir nuo su˛eidimų	Ilaiko kūną vertikalioje padėtyje, dalyvauja judėjime, apsaugo vidaus organus, nugaros smegenis ,galvos smegenis.
I iorinio skeleto isinerti galima.	I vidinio skeleto isinerti negalima.

2. Naudodamasis 5.1 paragrafo iliustracija, sugrupuok ˛mogaus griaučių kaulus pagal formą.

iorinis skeletas

ˇmogaus kaulas sudaro 200 kaulų kariuos pagal formą galime suskirstyti.

[I] Ma˛i, trumpi. Pvz. Rieo, čiurnos, pirtikauliai.

[II] Ilgi: ˇastikaulis, alkūnkaulis, stipinkaulis, onkauliai, launikaulis,

blauzdikaulis, eivikaulis.

[III] Plokti kaulai: kaukolės, mentis, dubens, krūtinkaulis.

3. Paaikink kaip dirba raumenys tiesiant ir lenkiant ranką.

Lenkiant ranką per alkūnės sąnarį, vienu metu dirba raumenų

pora. Vienas raumuo sutrumpėja, t. y susitraukia, kartu patraukdamas

paskui save dilbio kaulus ir taip priversdamas juos judėti. Kitas raumuo

tuo metu būna atsipalaidavęs. Susitraukus tam raumeniui, kuris lenkiant

ranką buvo atsipalaidavęs.

4.Nurodyk sąnario pavydį ir paaikink kaip jis sudarytas ?

Besijungiančių kaulų galai nėra vienodi. Viename jų yra ikilimas,

kitame - įdubimas. Todėl jie tarytum įeina vienas į kitą. Kaulus tarpusavyje

laiko į juostas panaūs dariniai, vadinami raičiais. Besijungiančių kaulų galai

padengti kremzlėmis, jų paviriai slidūs ir gali slysti vienas kitu. ią savybę dar

padidina sąnaryje besigaminantis sąnario tepalas.

Abiejų besijungiančių kaulų galus kaip 'lapi markiniai' aptempia i raičių

sudaryta sąnario kapsulė. Kapsulė atskiria sąnarį nuo supančios aplinkos.

5. Kas atsitiktų, jei būtų paraly˛uotos(negalėtų susitraukti) raumuo,

kuris dirba lenkiant ranką?

Ranka negalėtų susilenkti.

6. Kokias funkcijas atlieka ˛mogaus griaučiai ir gyvūnų skeletas ?

ˇmogaus griaučiai ilaiko kūną vertikalioje padėtyje, dalyvauja judėjime,

apsaugo vidaus organus, nugaros smegenis ir galvos smegenis. Gyvūnų skeletas

apsaugo nuo id˛iūvimo ir su˛eidimo.

7. Kodėl kai kurie augalai negali ilaikyti statmeno stiebo?

Kai ramstiniai audiniai būna silpni arba jų visai nebūna.

Nervų sistema ir jutimo organai

1.Kokios funkcijos būdingos nervų ląstelėms?

Nervinės ląstelės priima dirginimus ir perduoda nervinius impulsus.

2.Ką junta ameba?

Nors amebos neturi nervų sistemos, bet sugeba susirasti maisto, reaguoti į viesą, itirpusias chemines med˛iagas.

3.Kaip sudaryta slieko nervų sistema?

Slieko nervų sistemą sudaro: centrinė ir periferinė dalys. CNS dalį sudaro nerviniai mazgai ir pilvo nervų grandinėlė. PNS dalį sudaro nervai atsiakojantys nuo CNS (juntamųjų ir judinamųjų nervinių ląstelių).

4.Kaip sudarytas nervas?

Nervas sudarytas i kelių nervinių ląstelių ataugų pluotų, kurias supa bendras dangalas su jame esančiomis kraujagyslėmis ir limfagyslėmis.

5.Kas sudaro centrinę nervų sistemą (CNS) ?

CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys.

6.paaikinti kas įvyksta organizme, kol ranka staigiai atitraukiama nuo kartos laidynės?

Receptoriuose priimtas dirginimas virsta nerviniu impulsu, kuris juntamosiomis nervinėmis ląstelėmis keliauja į galvos smegenis ir čia ianalizuojamas, tada suvoki kas ir kaip veikia odą.

7.Paaikink, kaip matome.

viesos spinduliai, atsispindėję nuo aplinkoje esančių daiktų, pro akies skaidrius dangalus pasiekia tinklainėje esančias viesai jautrias ląsteles - receptorius. viesos spinduliai, praeidami pro rageną ir lęiuką, lū˛ta. Iorinis vaizdas, atsispindėjęs tinklainėje, yra apverstas auktyn kojomis. Tinklainėje esančiuose receptoriuose viesos dirginimas paverčiamas nerviniais impulsais, kurie regos nervu keliauja į smegenis. Galvos smegenų ˛ievės dalis, kurioje analizuojama i akių atėjusi informacija, vadinama regos zona. Regos zonoje pagal regos nervų gautą informaciją sukuriamas aplinkinio pasaulio vaizdas.

8.Ivardink kokių receptorių yra ˛mogaus organizme?

Odoje, akyje, nosyje, lie˛uvyje, ausyje yra receptorių, kurių pagalba juntame, matome, u˛uod˛iame, pajuntame skonį, girdime.

9.Kokiais jutimais ˛mogus orientuojasi erdvėje?

Pojūčiais girdime, matome, u˛uod˛iame, juntame skonį, apčiuopiame daiktus.

10.Kodėl matome, tik akimis, o girdime tik ausimis?

Nes organizme yra daug receptorių ir kiekvienas jų priima tam tikrus dirgiklius.

I. galvos ir stuburo smegenys sudaro CNS. II. Refleksas- tai organizmo atsakas į dirginimą. III. Reflekso lanką sudaro: receptorius, nervinės ląstelės ataugos, juntamosios ląstelės atauga, galvos smegenys, judinamosios ląstelės atauga, raumuo.

IV nervinės ląstelės sudaro nervų sistemos tinklą organizme.

Paveldimumas

1.Kas yra mitozė?

Organizmo ląstelės dalijasi mitozės būdu. Jai vykstant ląstelės branduolyje esančios chromosomų chromatidės atsiskiria ir nukeliauja į prieingas ląsteles puses. Tuomet formuojasi nauji branduoliai. Ląstelėms dalijantis mitozės būdu, naujose ląstelėse ilieka toks pat chromosomų rinkinys.

2.Paaikink, kodėl organizmas auga

Organizmai auga didėjant ląstelių skaičiui, t.y. joms dalijantis mitozės būdu ir vykstant intensyvesniam organinių med˛iagų kūrimui negu skaidymui. Ląstelės augimą kontroliuoja branduolys. Ląstelei pasiekus tam tikrą dydį, augimas sustoja ir ląstelė mitozės būdu pasidalija į dvi ma˛esnes ląsteles. Augalai auga dalijantis gaminamojo audinio ląstelėms , o jų kamienai storėja dalijantis brazdo ląstelėms. Susidaro nauji medienos ir ˛ievės ląstelių sluoksniai.

3.Kas yra mejozė?

Lytinės ląstelės susidaro lytinėse liaukose. Tai įvyksta organizmo ląstelėms dalijantis du kartus ir naujose ląstelėse liekant pusei chromosomų skaičiaus, būdingo tos rūies organizmui. Toks dalijimasis vadinamas mejoze.

4.Pateik mitozės ir mejozės pavyzd˛ių .

Augalų ir gyvūnų ląstelės dalijasi mitozės būdu taip u˛tikrinama galimybė didėti ląstelių skaičiui, t.y. augti. Toks dalijimasis kai lytinėse ląstelėse lieka pusė chromosomų skaičiaus būdingų tos rūies organizmui. Gyvūnų lytinės ląstelės dalijasi mejozės būdu.

7.Kokie po˛ymiai vadinami dominantinaiais?

Lemiantis genas kitų genų at˛vilgiu ir jo nulemtas po˛ymis vadinamas dominantiniu.

8.Kokie po˛ymiai vadinami recesyviniais?

Nustelbtas genas kitų genų at˛vilgiu ir jo nulemtas po˛ymis vadinamas recesyviniu.

9.c

Vienoje chromosomų poroje yra lytį lemiančių genų, todėl i pora vadinama lytinėmis chromosomomis. Vyrikosios lyties organizmas isivystys tada, kai zigotoje susitiks X ir Y lytinės chromosomos, o moterikos lyties organizmas tada, kai zigotoje susitiks dvi X lytinės chromosomos.

Organizmų mityba

1. Gamintojai ir vartotojai ?

Gamintojai organinių maisto med˛iagų pasigamina savo organizmo ląstelėse i neorganinių. Augalai fotosintezės metu pasigamina organinę med˛iagą-gliukozę. Vartotojai-gyvūnai ar ˛mogus-organinių med˛iagų pasigaminti i neorganinių negali. Todėl jomis jie turi apsirūpinti maitindamiesi augaliniu ir gyvūniniu maistu.

2. Maisto med˛iagos reikalingos gyviems organizmams?

Organinės-angliavandeniai, baltymai, riebalai, riebalai, vitaminai.

Neorganinės-vanduo ir mineralinės med˛iagos(natris, kalcis, kalis, gele˛is ir pan)

3. Koks procesas vyksta maistui keliaujant virkinamuoju traktu?

Virkinimas-tai sudėtingos cheminės reakcijos, kurių metu netirpios maisto med˛iagos paverčiamos tirpiomis. Fermentai suskaido angliavandenius į gliukozę, baltymus į aminorūgtis, riebalus į glicerolį ir riebalų rūgtis.

7. Kokią funkciją atlieka fermentai

Fermentai nutraukia ryius tarp molekulių. Jie tarsi ˛irklės-sukarpo maisto med˛iagas. į sudedamąsias dalis, bet patys nepasikeičia. Fermentai suskaido angliavandenius į gliukozę, baltymus į aminorūgtis, riebalus į glicerolį ir riebalų rūgtis.

13. Kaip maistą virkina vienaląsčiai organizmai?

Savo maistą (bakterijas ir dumblius) apgaubia ląstelės iaugomis, pseudopodijomis. Aplink apgaubtą maisto dalelę susidaro pūslelė, kuri vadinama virkinamąja vakuole. Joje esantys fermentai skaido maisto med˛iagas:

angliavandenius į gliukozę, baltymus į aminorūgtis, riebalus į glicerolį ir riebalų rūgtis. Suskaidytos maito med˛iagos i virkinamosios vakuolės patenka tiesiai į citoplazmą. Vakuolėje likę nesuvirkinti maisto likučiai per plazminę membraną paalinami į aplinką.

12.Kaip igyvena chloroplastų neturintys augalai?

Tokie augalai patys organinių med˛iagų negamina, nes jų ląstelėse nėra chlorofilo. Jie siurbia vandenį ir neorganines bei jau pagamintas organines med˛iagas i kitų augalų.

6.Kuo skiriasi slieko ir ˛iogo virkinamieji traktai?

ˇiogas turi specialias liaukas, kurios gamina fermentus, reikalingus maistui suvirkinti. ˇiogo kaip ir ˛mogaus virkinamajame trakte maistas įsiurbiamas plonojoje ˛arnoje, o vanduo – storojoje.

Dujų ir maisto med˛iagų judėjimas organizme

3.Kokią funkciją kraujotakos sistema atlieka slieko organizme?

Slieko kūne aikiai matomos dvi stambios kraujagyslės. Viena yra vir virkinamojo trakto, o kita-po juo. ias kraujagyslės jungia smulkesnės ˛iedinės kraujagyslės. Penkios i jų stambesnės ir susitraukinėdamos atlieka irdies funkciją. Joms susitraukinėjant, slieko organizme varinėjamas kraujas. Po virkinimo organais esančia kraujagysle kraujas teka į kūno organus, o grį˛ta kraujagysle, esančia vir virkinamojo trakto. Slieko kraujotakos sistema yra u˛dara.

1.Kokią funkciją amebos organizme atlieka citoplazma?

Tai pusiau skysta klampi terpė, kuri u˛pildo ląstelės vidų. Suskaidytos maisto med˛iagos i virkinamosios vakuolės patenka tiesiai į citoplazmą. Dalyvauja psiaudopodijų susidaryme. Pernea maisto med˛iagas ir deguonį.

2.kokia kraujo hemoglobinų funkcija?

Ląstelės did˛iąją dalį u˛ima baltymas – hemoglobinas. Jis nulemia kraujo spalvą, paima deguonį i plaučių ir ineioja jį su krauju į visus audinius ir organus.

8.kaip sudaryta ˛mogaus irdis?

irdies raumeninį maielį iilginė raumeninė pertvara dalija į dvi puses- deiniąją ir kairiąją. Kiekvienos pusės virutinėje dalyje yra prieirdis, apatinėje skilvelis.

9.kaip vanduo i dirvo˛emio pasiekia augalo stiebą ir lapus?

Vanduo ir jame itirpusios neorganinės med˛iagos i dirvo˛emio difuzijos būdu patenka į akniaplaukius. I jų juda į aknies vandens Indus, o jais į stiebą. Vanduo stiebo vandens indais pasiekia lapų ląsteles.

6.nurodyti skirtumus tarp arterijų, venų ir kapiliarų

Arterijos – tai stiprios storomis sienelėmis, sudarytomis net i trijų sluoksnių kraujagyslės. Jomis kraujas teka i irdies į organus. Tolstant nuo irdies arterijos siaurėja, plonėja ir virsta visikai plonomis kraujagyslėmis, kurių sienelės sudarytos tik i vieno ląstelių sluoksnio. Taip arterijos pereina į kapiliarus. Kapiliarai- tai pačios ploniausios, sudarytos tik i vieno ląstelių sluoksnio, ir pačios siauriausios kraujagyslės. Kapiliarų skersmuo toks ma˛as, kad eritrocitai jais vos pralenda. Kapiliarai pasiekia visus organizmo audinius. Venos- praėję pro audinius kapiliarai jungiasi vienas su kitu, ir kraujagyslės vėl storėja. Susiformuoja venos. Tai kraujagyslės kuriomis kraujas grį˛ta į irdį. ių kraujagyslių sienelės yra daug plonesnės u˛ arterijų.

7.kaip kraujas teka apytakos ratais?

Kiekvieną syk, kai susitraukia abiejų irdies skilvelių raumenys, kraujas istumiamas į arterijas. Kraujas istumtas i kairiojo skilvelio, smarkiai slegia arterijas i vidaus. Arterijų sienelės yra stangrios ir elastingos. I kairiojo skilvelio istumtas kraujas organizme nukeliauja ilgą kelią ir grį˛ta į deinįjį prieirdį. is kraujo kelias organizme vadinamas did˛iuoju kraujo apytakos ratu. Kraujas istumtas i deiniojo skilvelio, grį˛ta į kairįjį prieirdį. Organizme jis nukeliauja ˛ymiai trumpesnį kelią ir yra vadinamas –ma˛uoju kraujo apytakos ratu. Į didįjį kraujo apytakos ratą i irdies kairiosios pusės istumtas kraujas yra prisotintas deguonies ir yra vadinamas – arteriniu. Arteriniam kraujui tekant kapiliarais pro jų plonas sieneles difuzijos būdu deguonis patenka į audinių ląsteles, o i ląstelių anglies dioksidas taip pat difuzijos būdu patenka į kraują. Arterinis kraujas, kūno ląstelėms atidavęs deguonį ir i jų surinkęs anglies dioksidą, virsta veninių ir grį˛ta į deinįjį prieirdį. I deiniojo prieird˛io veninis kraujas suteka į deinįjį skilvelį. Susitraukiant deiniajam skilveliui, veninis kraujas istumiamas į arterijas, kuriomis teka į plaučius. Arterijos smulkėja ir virsta kapiliarais, apsiraizgančiais plaučių alveoles. I plaučių alveolėse esančio oro deguonis pro plaučių ir kapiliarų sieneles difuzijos būdu patenka į kraują, o anglies dioksidas i kapiliarų į plaučių orą. Plaučių kapiliarais tekančiam kraujui prisisotinus deguonies, veninis kraujas virsta arteriniu ir venomis sugrį˛ta į kairįjį prieirdį-tai ma˛asis kraujo apytakos ratas.

10.kaip į aknis patenka lapuose susidariusi gliukozė?

Vandenyje itirpusi gliukozė i lapų į aknis juda karnienos rietiniais indais.

Gyvybės raida ˛emėje

2.ˇmogaus sisteminė padėtis

Karalija(gyvūnai) Tipas(chordiniai) Klasė (˛induoliai) Būrys (primatai)

eima(˛mones) Gentis(˛mogus) Rūis(protingasis ˛mogus)

3.ˇmonių rasės

Mongolidai:1.Amerikos rasė (indėnai).2.Azijos rasė (visi kiti).

Australonegridai:1.Afrikos rasė (negridai).2.Okeanijos rasė (australidai)

Europidai:1.iaurės Europos (čiukčiai).2.Vidurio europos.3.Indijos-Vidur˛emio juros. 4.iaures rytų europos.5.Balkanų-Kaukazo.

4.Gyvybės raida ˛emėje

Gamtos evoliuciją sudaro įvairios evoliucijos formos: fizinė, cheminė, biologinė(iuo metu jai reikėtų skirti daugiausia dėmesio, nes tik nuo visos ˛monių bendruomenės, kiekvieno i mūsų ekologinės

kultūros, deramo po˛iūrio i gamtą priklauso gyvybės ateitis ˇemėje.)

5.ˇmogaus ir ˛mogbe˛d˛ionės palyginimas

ˇmogaus bruozai:1.Vertikali laikysena.2.Stuburas S raidės formos.3.Eidamas nesiremia

į ˛emę.3.Apatinis ˛andikaulis ovalus.4.Kaukolės smegenine dalis geriau isivysčiusi u˛ veidinę.

5.Neturi kaukolės keteros.6.Iltiniai dantys nedideli.7.Isivystęs smakro gumburas.8.Krūtinė plati, plokčia.

ˇmogbe˛d˛ionės bruo˛ai:1.Palinkusi laikysena.2.Stuburas C raidės formos.3.Eidamas remiasi i ˛emę.

4.Apatinis ˛andikaulis stačiakampis.5.Kaukolės veidinė dalis geriau isivysčiusi u˛ smegeninę.

6.Turi kaukolės keterą.7.Iltiniai dantys dideli.8.Smakro gumburas neisivystęs.9.Krūtinė siaura, atsikiusi.

Fizinė evoliucija. Pirmyktės ˛emės pavirių sudarė itirpusios uolienos. Jai vėstant susiformavo branduolys jį gaubianti mantija ir paviriuje plytinti pluta.

Cheminė evoliucija. I neorganinių med˛iagų veikiant stipriems energijos alt formavosi organinių med˛iagų molekulės.

Biologinė evoliucija. Visos gyvybės vystymasis, primityvių pirmųjų tikrų ląstelių susidarymas.

Pirmieji gyvi organizmai-hetefotrofai, mitę med˛iagomis i pirminio sultinio. Jie gyveno anaerobinėmis sąlygomis(be oro), nes atmosferoje nebuvo deguonies. Atsiradus autotrofų(org. med˛iagų gamint)atsirado laisvojo deguonies, susiformavo apsauginis ozono ekranas. Tai sudarė sąlygas gyvybei persikelti į sausumą.

Pirmieji sausumos organizmai-bakterijos, dumbliai, mikroskopiniai grybai, kerpės. Dirvo˛emio susidarymą sąlygojo uolienų dūlėjimas ir nuokritų kaupimasis. Sausumos augalų evoliucijai būdinga audinių(dengiamasis, ramstinis) ir organų(aknų stiebų lapų) isivystymas. Evoliucionavo ir sausumos gyvūnai: sudėtingėjo nervų jutimo organų sistema, isivystė trachėja plaučiai danga galūnės.

Fosilijos-gerai isilaikiusios organizmų liekanos, kurios virto uoliena arba mineralizavosi.

K.Linėjus.1)įvedė rūies sąvoką biologijoj 2)sudarė tuo metu esančių visų augalų klasifikaciją3)įvedė dvinarę nomenklatūrą. Jis manė, kad rūių gamtoje yra tiek kiek jų buvo sukurta gamtoje, jos nekinta.

ˇ.B.Lamarkas - pirmasis evoliucionistas(sudėtingesnieji organizmai isivystė i paprastesnės sandaros organų)

Č.Darvinas.1)visi gyvi organizmai vienas nuo kito skiriasi nes juos veikia paveldimas kintamumas 2)jis negali perduoti savo rūies po˛ymius i kartos į karta , todėl gamtoje vyksta gamtinė atranka 3)kuri pasireikia kovoje dėl būvio

Rūių susidarymo būdai :

1)alopatrinis(geografinė izoliacija) 2)simpatrinis(susijęs su dauginimusi)

Klasifikacijos rangai: rūis, gentis, eima, būrys, tipas, karalystė

Augalų tipai-skyriai, būriai-eilės

Karalystės: monerų, protistų, grybų, augalų, gyvūnų.

Populiacija. Tai tos pačios rūies individų grupė viena nuo kitos atskirta kalnų, upių kt. Gyvenamoji aplinka, buveinė: vanduo, dirvo˛emis, sausumos pavirius, kitas organizmas. Sąlygos: temperatūra, krituliai, cheminės med˛iagos, Ekologinė nia(gyvenamoji vietą, abiotinė aplinka, maistas, konkurentai, plėrūnai, parazitai). Populiacijos dydis ir tankis, aplinkos pasiprieinimas, demografinis sprogimas.

Bendrija. Tai visi tam tikroje vietoje kartu gyvenantys organizmai. Būdinga: rūinė sudėtis, rūių pasikeitimas kitomis, individų skaičiaus savireguliacija, teritorijos, erdvės dydis. Bendrijų kaita(sukcesija)-pasikeitimai vykstantys po sutrikdymų. Pirminė kaita vyksta kur nėra dirvo˛emio. Antrinė kaita-kur jau yra dirvo˛emis(e˛ero u˛pelkėjimas).

Ekosistema. Tai bendriją sudarantys organizmai ir juos supanti negyvoji aplinka. Organizmų mitybos grupės: autotrofai, heterotrofai(skaidytojai, gyvėd˛iai - augalėd˛iai, visaėd˛iai, plėrūnai, parazitai). Mitybos tinklas-susipynusios mitybos grandinės. Abiotiniai veiksniai-temperatūra, viesa, vanduo, oras, mineralinės med˛iagos.

ˇmogaus įtaka. Eutrofikacija-maisto med˛iagų telkinyje pagausėjimas dėl kurio sparčiai auga augalai.

Dykuma. Biomai - sritys, kurioms būdingas tam tikras augalijos, gyvūnijos tipas. Dykumėjimas - procesas, kurio metu dykumų pakračiai ilgainiui virsta tikra dykuma.

Atogrą˛ai. Ardai-med˛iai auga rykiais auktais, kurių kiekvienam būdingos savitos augalų ir gyvūnų rūys(med˛iai mil˛inai-45m, skliautas-30m, pomikis, krūmai, miko paklotė)

Gyvybės egzistencijos lygmenys: molekulinis, ląstelinis, daugialąstis organizmas, populiacija, bendrija, ekosistema, biosfera. Biogeniniai elementai-organizmus sudarantys cheminiai elementai. Virusai –neląstelinė gyvybės forma, viduląsteliniai parazitai. Bakteriofagai- bakterijas puolantys virusai. Ląstelės organoidai:(gyvūninė)plazminė membrana, branduolys, ribosomos(sintetina baltymus), ET(membranų sistema gaminanti ir perneanti med˛iagas), GK(transportuojami baltymai), lizosomos(kaupiami fermentai, cheminės med˛iagos, skaidomi baltymai),mitochondrijos(iskiria energiją), (augalinė): vakuolė(kaupiamos atsargos), sienelė, chloroplastai. Bakterijos sandara: sienelė, membrana, citoplazma, ribosoma, chromosoma, atsarginės maisto med˛iagos, ˛iu˛elis. Bakterijos: autotrofinės, heterotrofinės, saprotrofinės(skaidytojai), aerobinės(reikalingas O2), anaerobinės(nereik O2. Pirmuonys maistą skaido virkinamoji vakuolė, vandenį alina pulsuojančioji vakuolė, juda ˛iu˛eliais, pseudopodijomis(amebiniai), blakstienėlėmis. Dumblių kūną sudaro griu˛ulas, rizoidai tvirtinasi(˛aliadumbliai, rudadumbliai, raudondumbliai). Audiniai:(gyvūno)epitelinis(sudaro paviriaus dangą), jungiamasis((palaiko gyvūno kūną, kaupia riebalus), raumeninis(judėjimas), nervinis(sklinda nerviniai impulsai), (augalo): dengiamasis(apsauginė), gaminamasis(dalijasi ląstelės), Apytakos(ineioja med˛iagas), asimiliacinis(vykdyt fotosintezę), ramstinis(tvirtumas). Grybai: grybiena (hifai), vaisiakūnis(kepurėlė, kotelis). Heterotrofai:saprofitai, parazitai. Duobagyviai sudaryti i ektodermos(epitelinės, raumenin, nervinis), entodermos(virkinamosios ląstelės)

Klasifikacijos

1.botanika(apie augalus)
2.zoologija(apie gyvūnus)
3.ornitologija(apie paukčius)
4.ichtiologija(apie ˛uvis)
5.helmintologija(apie kirmėles)
6.mikrobiologija(apie mikroorganizmus)
7.hidrobiologija(apie vandens organizmus)
8.citologija(apie ląsteles)
9.histologija(apie audinius)
10.anatomija(apie organizmų formą ir sandarą)
11.fiziologija(tiria organizmų gyvybines f-jas)
12.higiena(apie sveikatos isaugojimą)
13.evoliucija(organinio pasaulio vystymаsis)
14.genetika(apie paveldimumą ir kintamumą)
15.selekcija(apie augalų gyvūnų mikroorganizmų ivedimą ir tobulinimą)
16.embriologija(apie organizmų gemalų vystymąsi)
17.paleontologija(apie inykusių organizmų ikasamas liekanas)
18.etologija(apie gyvūnų elgesį natūralioje gamtoje)
19.ekologija(tiria gyvosios ir negyvosios aplinkos santykį)
20.fenologija(apie gyvosios gamtos reikinių sezoninį periodikumą)

1. Atomas – ma˛iausia cheminio elemento dalelė, turinti visas jos savybes.
2. Molekulė – ma˛iausia med˛iagos dalelė turinti esmines tos med˛iagos savybes.
3. Ląstelė – pagrindinis kiekvieno organizmo struktūrinis vienetas.
4. Audinys- vienodos ląstelės atliekančios vienodą funkciją.
5. Organai – organizmo dalis atliekanti tam tikrą funkciją.
6. Organų sistema – organai atliekantys vienodą funkciją.
7. Organizmas – tai organai + organų sistemos.
8. Rūis – tai visuma individų kurie turi tokias pat paveldimas anatomines, fiziologines ir biochemines ypatybes, gali laisvai kry˛mintis ir aplikti vaisingų palikuonių.
9. Populiacija – tai tos pačios rūies individai, u˛imantys tam tikra teritoriją.
10. Ekologinė bendrija – gyvoji ekosistemos dalis.
11. Ekosistema – tos vietovės gyvi organizmai + negyvoji aplinka.
12. Biosfera –tai atmosfera, hidrosfera, litosfera.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 3256
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/Organizmo-atrama-ir-judjimas41565.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/Organizmo-atrama-ir-judjimas41565.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/247/Organizmo-atrama-ir-judjimas41565.php">Organizmo atrama ir judėjimas</a>

Organizmo atrama ir judėjimas

biologija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: