CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Magnolijūnai

botanika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Magnolijūnai

Mikrosporos susidaro kuokelio dulkinės mikrosporangėse. I kiekvieno mikrosporocito, įvykus mejozei, susidaro haploidinių mikrosporų tetrada. Vėliau tetrada suyra į atskiras mikropsoras. Subrendusi mikrospora turi apvalkalą ir vieną branduolį. Vystantis mikrosporai į ˛iedadulkę, prad˛ioje vyksta du mitoziniai pasidalijimai. Da˛niausiai mikrosporoje susidaro 2 ląstelės, vyriko gametofito liekanos. Susidarius redukuotam vyrikam gametofitui, mikrospora virsta ˛iedadulke. ˇiedadulkė turi dvi ląsteles: ma˛ą generatyvinę ir stambesnę vegetatyvinę. Gametogenezė ypatingai supaprastėjusi. Generatyvinė ląstelė dalosi vieną kartą, susidarant dviems nejudrioms vyrikoms gametoms – spermiams. Tokios būsenos ˛iedadulkė gali apvaisinti. Vegetatyvinė ląstelė virsta dulkiadaigiu, kurio pagalba įvyksta apvaisinimas.

Brandi ˛iedadulkė turi sudėtingą apvalkalą. Jis sudarytas i egzinos ir intinos. Egziną turi ypatingą med˛iagą sporopoleniną. Jis netirpsta rūgtyse ir armuose, itveria temperatūrą iki 300s C ir ilieka milijonus metų geologiniuose sluoksniuose. Egzinos pavirius nelygus – dygliuotas, kauburiuotas. is pavirius labai svarbus apibūdinant atskiras rūis.

Megasporogenezė vyksta sėklaprad˛io megasporangėje (branduole). Čia susidaro vienas megasporocitas. Įvykus mejozei, i megasporocito susidaro haploidinių megasporų tetrada. Apatinė megaspora padidėja ir vystosi toliau, o likusios sunyksta. I apatinės megasporos susidaro moterikas gametofitas, vadinamas gemaliniu maieliu. Gemalinis maielis susidaro po trijų branduolio pasidalijimų. Po pirmo pasidalijimo susidaro 2 branduoliai, kurie keliauja į itįsusios megasporos polius. Tarp jų susidaro vakuolė. Vėliau kiekvienas branduolys sinchronikai pasidalija du kartus. Kiekviename poliuje susidaro po 4 branduolius. I kiekvienos branduolių ketveriukės į megasporos vidurį atkeliauja po branduolį. ie branduoliai suartėja, susilieja, sudarydami antrinį diploidinį branduolį. Dabar aplink kiekvieną branduolį susiformuoja sienelės. Gemalinio maielio gale, ties mikropile susidaro trys ląstelės ,kurių stambiausia yra kiauialąstė, o likurios dvi pagalbinės ląstelės – sinergidės. Trys prieingo poliaus ląstelės vadinamos antipodais. Taip atrodo isivystęs moterikas gametofitas: archegonių nėra, o gametofitą atstovauja trys antipodai.

Susiformavus ˛iedadulkėms, vyksta apdulkinimas. Tai ˛iedadulkės perneimas i dulkinės ant piestelės purkos. Yra du apdulkinimo būdai: savidulka ir kry˛madulka. Savidulka vyksta, kai purka apdulkinama to paties ˛iedo ˛iedadulkėmis arba tos paties individo kitų ˛iedų ˛iedadulkėmis. Jei ˛iedadulkės perneamos nuo skirtingų individų, toks procesas – kry˛madulka. Manoma, kry˛madulka būdinga 90 % magnolijūnų. Kry˛madulka sąlygoja apsikeitimą genais ir populiacijų heterozigotikumą. Kry˛madulkai magnolijūnai turi eilę prisitaikymų. Patikimiausia priemonė – dvinamikumas. Dichogamija – kai ˛iedadulkės ir purka subresta ne vienu metu. Kai ˛iedadulkės subręsta anksčiau, tai protandrija. Protoginijos metu anksčiau subręsta purkos ir mezginės. Gali būti fiziologinis nesuderinamumas: to paties individo ˛iedadulkės nedygsta ant purkos. Tai da˛niausias mechanizmas.

Da˛niausiai apdulkina vabzd˛iai (entomofilija). Juos privilioja ˛iedadulkių kiekis, nektarinių nektaras, ryki ˛iedų spalva, forma. Tropikuose apdulkina ne tik vabzd˛iai, bet ir paukčiai, iknosparniai, ˛iurkės. Apdulkina ir vėjas. Augalų, prisitaikiusių tokiam apdulkinimui ˛iedai nerykūs, apy˛iedis redukuotas, stambios akotos purkos, jų ˛iedai surinkti į ˛iedynus.

Apvaisinimas prasideda, jeigu patenka subrendusi ˛iedadulkė ant purkos ir jeigu subrendęs ir gemalinis maielis sėklapradyje. Tada ˛iedadulkė dygsta dulkiadaigiu. Jo virūnės citoplazmoje vyksta fiziologiniai procesai, suminktinantys purkos ir liemenėlio audinius. Dulkiadaigiui skverbiantis, jo gale isidėsto abu spermiai. Paprastai dulkiadaigis per mikropilę pasiekia megasporangę ir gemalinį maielį. Gemaliniame maielyje dulkiadaigio virūnė plyta ir jo turinys isilieja. Vienas spermis susilieja su kiauialąste, susidarant diploidinei zigotai. Antras spermis susilieja su antriniu diploidiniu branduoliu, susidarant triploidiniam branduoliui. is branduolys vėliau isivysto į endospermą. Antipodai ir sinergidės arba sunyksta, arba suardomi dulkiadaigio. Puūnų endospermas susidaro nepriklausomai nuo apvaisinimo, o magnolijūnų – tik įvykus apvaisinimui.

Lytinis dauginimasis gali būti pakeistas įvairiomis nelytinio dauginimosi formomis. Geriausiai itirta – apomiksė. Jos metu sėklos susidaro be apvaisinimo. Apomiksė būdinga kiaulpienei.

ˇiedai gali būti pavieniai, gali būti surinkti į ˛iedynus. ˇiedynai da˛nai atskirti nuo vegetatyvinės augalo dalies. Biologikai ˛iedynų atsiradimas susijęs su didesne apdulkinimo tikimybe tiek vėju, tiek vabzd˛iais. ˇiedyne vabzdys aplankys daugiau ˛iedų per laiko vienetą. Jie labiau pastebimi, ne pavieniai ˛iedai. Nusvirę ˛iedynai lengvai įsupami oro srovių. Da˛nai ˛iedynai isidėsto augalo virūnėje, bet jie gali susidaryti ant storų akų ir kamieno, kuo pasi˛ymi kakavamedis.

ˇiedynas – smulkių ˛iedų, idėstytų taisyklingomis grupėmis, telkinys. ˇiedyno ribose aptinkami ma˛i lapeliai, kurių pa˛astyse iauga smulkūs ˛iedynai arba atskiri ˛iedai, vadinami dengiamaisiais lapeliais. Suartėję dengiamieji lapeliai gali sudaryti skraistę. Dengiamieji lapeliai kartais pakeičia spalvą, kartu ir funkciją. Liepos ˛iedyno dengiamasis lapas atlieka skristuko funkciją.

ˇiedynai pagal formą ir sudėtį skirstomi į dvi dideles grupes: raceminius ir ciminius. Raceminiai – tokie ˛iedynai, kurių pagrindinė ais ilgą laiką nesustoja augusi ir virūnėje susidaro vis nauji jauni ˛iedai.Tokio ˛iedyno jaunesni ˛iedai yra centre, o senesni yra jo pakratyje. Ciminiai ˛iedynai yra tokie ˛iedynai, kurių pagrindinė ais anksti nustoja augusi ir baigiasi ˛iedu. Tokio ˛iedyno seni ˛iedai yra viduryje, o jaunesni isidėsto pakratyje.

Raceminiai ˛iedynai. Kekė – ant pagrindinės aies prisegti kotuoti ˛iedai. Jei ant pagrindinės aies prisegti bekočiai ˛iedai – varpa. Nusvirusi varpa – ˛irginys. Jei oninės ays ilgos ir akotos – luotelė. Jei kotuoti ˛iedai iauga i vieno ˛iedynstiebio tako – paprastas skėtis. Jei oninės skėčio akos turi dar vieną skėtuką, toks ˛iedynas vadinams sudėtiniu skėčiu. Tankiai susispietę bekočiai ˛iedai ˛iedynovirūnėje – galvutė. Bekočiai ˛iedai prisegti prie plokčio ˛iedynsosčio – grai˛as.

Ciminių ˛iedynų paminėsime tik pagrindines grupes. Daugiastypis ˛iedynas – pagrindinė ais ˛iedyno viduryje, o akojasi oninės ays i to paties tako. Dvistypis ˛iedynas- akojimasis dviakas, sustojus augti pagrindinei aiai, prieinių lapelių pa˛astyse iauga dvi oninės akos, kurios vėl akojasi dviakai. Būdingas gvazdikinių eimai. Vienstypis ˛iedynas susidaro, kai sustoja augti pagrindinė ais, arti virūnės iauga oninė aka, kuri iaugina smulkesnę aką ir t. t.

Po apvaisinimo isivysto vaisius. Vaisiaus funkcijos – sėklų formavimas, apsauga ir platinimas. Vaisiaus pagrindą sudaro mezginė. Kitos dalys (apy˛iedis, kuokeliai, taurelė) greitai nuvysta. Kartais ir ios dalys prisideda susidarant vaisiui. Did˛iausi pokyčiai vyksta mezginėje. Mezginės sienelės iauga, greitai dalijantis ir padidėjant ląstelėms, susikaupia plastinės ir energetinės med˛iagos. Vaisiuje susidaro viena arba daug sėklų. Sėklos sudaro ma˛esnę vaisiaus dalį. Sėklų subręsta tiek, kiek buvo sėklaprad˛ių mezginėje, deja, ne visada visi sėklaprad˛iai subręsta. Vaisius, kilęs i monokarpinio ir cenokarpinio vaislapyno atrodo kaip vientisas darinys. Vaisius kilęs i apokarpinio vaislapyno, sudarytas i atskirų dalių, atitinkančių piesteles. Svarbi vaisiaus dalis – apyvaisis. Tai vaisiaus sienelė, supanti sėklas. Ant apyvaisio susidaro įvairios iaugos: kabliukai, ereliai, sparneliai, kauburėliai. Tos iaugos padeda plisti. Apyvaisis turi tris sluoksnius: iorinį, vidinį ir vidurinį. Kartais jie rykūs, kartais, jų negalima atskirti. Iorinis sluoksnis –egzokarpis. Vynios tai blizganti odelė, apelsino – oran˛inė odelė. Vidurinis apyvaisio sluoksnis, mezokarpis, sultingas vynios minktimas, o apelsino baltas sluoksnis po odele. Vidinė apyvaisio dalis endokarpis – vynios kauliukas, supantis sėklą, apelsino – mėsinga sultinga dalis. Da˛niausiai sultingų vaisių mėsingos dalys būna mezokarpis ir endokarpis. Sumedėja da˛niausiai endokarpis. Vaisius gali būti labai įvairus dyd˛iu ir forma, spalva, atsidarymo būdu, apyvaisio sandara.

Sėkla – daugialąstis darinys, kuriame yra maitinamasis audinys, gemalas ir apsauginis dangalas. Sėkla skiriasi nuo sporos ir fiziologikai. Daugelis sėklų turi tam tikrą ramybės periodą, todėl geriau prisitaikę paplitimui, nei sporos. Kuo primityvesnė sistematinė augalų grupė, tuo sėkloje daugiau endospermo. Kuo labiau ivystytas gemalas, tuo ma˛iau susidaro endospermo. Vystantis gemalui ir endospermui, branduolas suardomas ir jo med˛iagos sunaudojamos. Kai kurių sistematinių grupių ilieka branduolo dalis, virsdama mitybiniu audiniu perispermu. Toks audinys būdingas gvazdikiniams.

Sėklų dydis labai įvairus. Smulkiausios sėklos būdingos orchidinių eimos augalams: jų negalima pamatyti akimi. Viena did˛iausių sėklų pasi˛ymi seielinė palmė, jos sėklos skersmuo 50 cm ir sveria 15-20 kg.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2749
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/248/Magnolijnai43893.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/248/Magnolijnai43893.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/248/Magnolijnai43893.php">Magnolijūnai</a>

Magnolijūnai

botanika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: