ANTSTOLIO TEISINIS STATUSAS

1.1 Bendrosios nuostatos

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje yra suformuluota antstolio sąvoka. Jame rašoma, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti Antstolių įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolius skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Taip pat teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Atlikdamas savo funkcijas, antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, antstolių profesinės etikos kodeksu.

1.2 Antstolio įgaliojimų įgijimas, sustabdymas, pasibaigimas

Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip penkerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigų sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas;

2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4)jo elgesys ar veikla nėra suderinta su antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais;

5) buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai.

Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia teisingumo ministerija.

Antstolių viešą konkursą sudaro kvalifikacinis antstolio egzaminas ir pretendentų privalumų vertinimas. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras.

Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarką tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Lietuvos antstolių rūmai. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro penki nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys Antstolių įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkoje nustatytus dokumentus ir sumokėję Lietuvos antstolių rūmams nustatytą užmokestį. Šis užmokestis negali viršyti antstolių viešo konkurso organizavimo išlaidų.

Antstolių viešo konkurso komisija konkurso rezultatus teikia tvirtinti teisingumo ministrui. Antstolių viešo konkurso rezultatai tvirtinami įsakymu, nurodant konkursą laimėjusį asmenį (asmenis).

Teisingumo ministras gali atsisakyti patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatus, jei paaiškėja, jog viešas konkursas vyko pažeidžiant Antstolių įstatymo, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų ar antstolių viešo konkurso tvarkos reikalavimus.

Teisingumo ministro įsakymu dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, Antstolių įstatymo nustatyta tvarka apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, teisingumo ministro įsakymu patvirtinti antstoliais ir Antstolių įstatymo nustatyta tvarka prisiekę.

Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį su darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo įsakymu skiriamas antstoliu.

Antstoliu paskirtas asmuo, prisiekęs Antstolių įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.

Lietuvos antstolių sąrašą sudaro ir tvarko teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Lietuvos antstolių sąrašą skelbia „Valstybės žiniose“.

Teisingumo ministro įsakymu dėl asmens skyrimo antstoliu ar atsisakymas skirti antstoliu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Antstolių asmens bylos saugomos teisingumo ministerijoje.

Asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia. Priesaiką priima teisingumo ministras. Prisiekęs antstolis priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas antstolio asmens byloje. Neprisiekęs antstolis negali vykdyti antstolio veiklos.

Antstolis, vykdydamas Antstolių įstatyme nustatytą veiklą, negali eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose, organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.

1.3 Antstolio įgaliojimų sustabdymas

Antstolio įgaliojimai teisingumo ministro įsakymu gali būti sustabdomi, jei:

antstolis patraukiamas kaltinamuoju. Antstolio įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei baudžiamoji byla nutraukiama arba įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis, teisingumo ministro įsakymu antstolio įgaliojimai atnaujinami;

atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiukščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant įstatymuose nustatytas funkcijas ir dėl to iškelta drausminė byla;

antstolis nesumoka Lietuvos antstolių rūmams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos.

Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolio įgaliojimų sustabdymo gali būti skundžiamas teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisingumo ministro įsakymo sustabdyti antstolio įgaliojimus apskundimas nesustabdo šio įsakymo vykdymo.

Antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.

Antstolis, kurio įgaliojimai sustabdyt, arba šio antstolio atstovas įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu negali vykdyti antstolio veiklos.

1.4 Antstolio įgaliojimų pasibaigimas

Antstolio įgaliojimai pasibaigia:

antstoliui mirus;

atleidus jį iš antstolių.

Asmuo atleidžiamas iš antstolių:

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

jo prašymu;

kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadą negali dirbti antstoliu;

įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką;

paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių;

jei jis neatestuojamas;

sulaukęs 65 metus ir jeigu teisingumo ministras nepratęsė antstolio įgaliojimų, atsižvelgdamas į atestavimo ir sveikatos patikrinimo rezultatus. Antstolio įgaliojimai negali būti pratęsti daugiau kaip iki 70 metų;

jei, paskirtas antstoliu, per du mėnesius nuo paskyrimo dienos neprisiekia;

jei po jo paskyrimo antstoliu paaiškėja ankščiau buvę faktai, kuriuos žinojus paskyrimo metu būtų atsisakyta skirti jį antstoliu.

Antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, asmuo išbraukiamas iš Lietuvos antstolių sąrašo.

Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens atleidimo iš antstolių gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos lėšos ar kitas turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.

1.5 Antstolio (antstolio padėjėjo) drausminė atsakomybė

Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma Antstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

Iškelti antstoliui drausminę bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstoliui turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis sirgo ar atostogavo.

Drausmės byla antstoliui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai.

Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduodama tirti atitinkamoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškelimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Jas tvirtina teisingumo ministras.

Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

apsiriboti drausmės bylos svarstymu;

pasiūlyti teisingumo ministrui skirti antstoliui vieną iš drausminių nuobaudų.

Priimant sprendimą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes bei į galiojančias antstoliui paskirtas drausmes nuobaudas ir drausmės bylos svarstymus.

Nuobauda antstoliui skiriama teisingumo ministro įsakymu, Antstolių garbės teismo siūlymu. Teisingumo ministras gali paskirti švelnesnę nuobaudą, nei siūloma, arba atsisakyti skirti siūlomą nuobaudą.

Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos.

Antstolis teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą gali skųsti Administracinių bylų teisenos įsakymo nustatyta tvarka.

Antstoliui gali būti skiriama viena iš šių drausminių nuobaudų:

pastaba;

papeikimas;

teisės teikti paslaugas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

atleidimas iš antstolių.

Antstolio padėjėjui skiriama drausminė nuobauda – teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas.

Antstolis už savo paties ir savo darbuotojo padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę.

Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atsakovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais.

Antstoliai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant bendrą visų antstolių profesinės atsakomybės draudimo sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Kiekvienas antstolis Lietuvos antstolių rūmams privalo mokėti draudimo įmoką. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 200 000 litų vienam draudiminiam įvykiui.

Antstolis gali pats papildomai draustis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas

Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai, kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus Antstolių įstatymo nustatytais atvejais.

1.6 Antstolio kontora

Antstolio Leono Jankausko kontora yra antstolio darbo vieta. Ji įkurta antstolio veiklos teritorijoje, t.y., Aušros g. 3, Utenos mieste. Antstolis Leonas Jankauskas savo veiklą vykdo Utenos, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Visagino ir Molėtų teritorijoje. Antstolio kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas. Antstolio Leono Jankausko kontoroje yra sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis.

ANTSTOLIO KONTOROS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

1.7 Antstolio veikla

Antstolis privalo vykdyti nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese; 2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teisme bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis; 4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą turtą; 5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.

Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytoms funkcijoms.

Atlyginimo antstoliui už įstatymų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstravimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Atlikdamas Antstolių įstatyme nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių bei juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito nei finansų įstaigų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolis neturi teisės reikalauti duomenų, kurie nėra susiję su funkcijų atlikimu.

Dabar plačiau ir išsamiau aptarsiu keletą antstolio vykdomų funkcijų.

1.8 Vykdomųjų dokumentų vykdymas

Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau vadinama – Instrukcija) nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI dalies normų taikymo tvarką vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Šią instrukciją tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotas teisingumo ministras.

Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytus skolininką arba į išieškotojo pateiktus duomenis. Išieškotojo prašymu antstolis, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, gali surinkti papildomą informaciją, reikalingą vykdymo vietai patikslinti.

Vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas, taip pat išieškotojas.

Vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui atvykus į jo kontorą ar atsiunčiamas paštu.

Vykdomasis dokumentas laikomas priimtu vykdyti jo pateikimo antstoliui dieną, jeigu antstolis nenustato akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti.

Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, jį užregistruoja Vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade, užveda vykdomąją bylą ir atlieka pirminius vykdymo veiksmus.

Antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti : skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.

Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, atlieka pirminius vykdomuosius veiksmus, t.y., gali išsikviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, nurodytas Civilinio proceso kodekse, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui.

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą teismo iniciatyva, teismas pateikia pasirinktam antstoliui. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apmokomos iš valstybės biudžeto lėšų, šiam tikslui skiriamų teismui. Tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos šalies iniciatyva, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išduodama šiai šaliai, kuri jį pateikia vykdyti pasirinktam antstoliui ir apmoka šios nutarties vykdymo išlaidas.

1.9 Faktinių aplinkybių konstatavimas

Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomos sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.

Teismo pavedimu faktines aplinkybės konstatuojamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymu nustatyta tvarka, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu.

Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas iš jų išduodamas asmeniui, kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, o antras saugomas antstolio kontoroje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma, išskyrus vaizdo ar garso įrašus, ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai kartu su priedais saugomi antstolio archyve, laikantis antstolio bylų nomenklatūroje nustatytų terminų.

1.10 Dokumentų perdavimas ir įteikimas

Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Antstolis fizinių ar juridinių asmenų prašymu perduoda ir įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarką įsakymu tvirtina teisingumo ministras.

Dokumentai asmeniui perduodami ir įteikiami asmeniškai, siunčiant registruotu laišku arba kitu Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu būdu, informuojant, kad dokumentą perduoda antstolis. Perduodančio asmens prašymu antstolis asmeniškai įteikdamas perduodamus dokumentus gali, o įstatymo nustatytais atvejais privalo dokumentus priimančiam asmeniui išaiškinti teisines pasekmes, kurias gali sukelti arba sukelia dokumentų įteikimas ar atsisakymas juos priimti.

1.11 Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles

Tarpininkavimu vykdant prievoles siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

Teikdamas tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugas, antstolis negali taikyti priemonių, pažeidžiančių ar ribojančių asmens teises.

Tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti taikoma, jei prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, taip pat tais atvejais, kai kreditorius nepateikia antstoliui dokumentų, patvirtinančių skolininko turtines prievoles kreditoriui egzistavimą ir jos dydį.

Jei skolininkas ginčija turtinę prievolę ar jos dydį teisme, tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti teikiama, o pradėjus teikti turi būti nutraukta.

Antstolis privalo nedelsdamas informuoti asmenį, kurio prašymu teikiama tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga, jei paaiškėja, kad dėl skolininko ar trečiųjų asmenų veiksmų, skolininko turtinės padėties negalima grąžinti įsiskolinimo ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių.