CATEGORII DOCUMENTE

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

APKALTOS PROCESO YPATYBĖS

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

APKALTOS PROCESO YPATYBĖS

Demokratinę bei modernią teisinę mintį reikdamas 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidėjas numatė ne tik teisinės valstybės siekį ( LR Konstitucijos preambulė), bet ir tokio siekio realizavimo konkrečias galimybes, tarp jų – apkaltos procesą. Pagrindiniai su apkaltos proceso esme ir jo procedūra susiję teiginiai yra įtvirtinti LR Konstitucijoje[1]:

apkalta kaip parlamentinė procedūra, taikoma tik Respublikos Prezidentui, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukčiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams, Seimo nariams;

apkaltos procesą galima pradėti tik u˛ iurktų Konstitucijos pa˛eidimą, u˛ priesaikos sulau˛ymą arba paaikėjus, kad padarytas nusikaltimas;

apkaltos proceso tikslas – ispręsti nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą;

apkaltą vykdo Seimas;

kad asmuo būtų paalintas i pareigų ar kad būtų panaikintas jo Seimo nario mandatas, u˛ tai turi balsuoti ne ma˛iau kaip 3/5 visų Seimo narių.

1.asmenys, kuriŲ ATˇVILGIU gali būti

inicijuoJAMAS apkaltos procesas

Pagal Konstitucijos 74 straipsnį, apkaltos procesas gali būti inicijuotas ių pareigūnų at˛vilgiu:

a) Prezidentas;

b) Seimo nariai;

c) Konstitucinio teismo teisėjai;

d) Aukčiausiojo teismo teisėjai;

e) Apeliacinio teismo teisėjai.

LR Konstitucinio teismo nutarime “Dėl Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” apkalta įvardijama kaip ypatingas procesas ir yra siejama su grie˛tais reikalavimais. “Ypatingus reikalavimus apkaltai diktuoja pareigūnų, kuriems gali būti taikoma apkalta, statusas. iems pareigūnams įgaliojimus paprastai suteikia ne parlamentas arba jie nėra jam atskaitingi. Jam atsakingus ir atskaitingus pareigūnus parlamentas turi teisę paalinti i pareigų ne apkaltos, o kita tvarka.” ią bendrą praktiką atitinka ir reali,teisės aktuose įtvirtinta Lietuvos situacija. Pavyzd˛iui,Aukčiausiojo teismo teisėjai yra skiriami Seimo, LR Prezidento teikimu

( Konstitucijos 112 straipsnis ), Seimas taip pat skiria ir Konstitucinio teismo teisėjus ( Konstitucijos 103 straipsnis ), tačiau tai visai nereikia, jog ių teismų teisėjai yra atskaitlingi Seimui, t.y. Seimas negali jų atleisti. Kiti Konstitucijos 74 straipsnyje įvardinti asmenys ( LR Prezidentas, LR Seimo nariai, Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjai ) nėra skiriami Seimo, todėl jų atskaitlingumo Seimui klausimas negali būti svarstomas.

2.APKALTOS PROCESO TAIKYMO PAGRINDAI

Trapaus konstitucinio patriotizmo ir gajaus politinio teisinio nihilizmo kupinoje tikrovėje gali būti prielaida konstitucingumo skraiste pridengtam vald˛ios piktnaud˛iavimui ir savivalei, idealaus susidorojimo su politiniais prieininkais mechanizmas. Todėl galima konstatuoti, kad apkaltos procesas, kuriame gali susipinti tiek teisiniai, tiek politiniai parlamentinės veiklos asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucingumo vertinimo kriterijai, vertinamas kaip parlamentinio patyrimo ir subrendimo reikalaujanti procedūra. Ypač turint omeny, kad apkaltos proceso pagrindai yra daugiaprasmės kategorijas.

Apkaltos proceso vyksmas nėra visikai priklausomas, nuo Seimo daugumos valios, t.y. Konstitucijos leidėjas nesuteikia Seimui teisės dėl bet kurio vieno ar kito pareigūno bet kokios veiklos inicijuoti jam apkaltos procesą. Visos pagrindinės normos, svarbios apkaltos procesui, pateiktos jau minėtame LR Konstitucijos 74 straipsnyje skelbia, jog asmenis, einančius tam tikras pareigas, kurių sąraas yra baigtinis, Seimas kvalifikuota 3/5 visų narių balsų dauguma gali paalinti i u˛imamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas Pabrė˛tina, kad Seimas nustato tiktai tvarką, t.y. įgyvendinimo būdus, bet jokių būdu ne principus. Baigtinis yra ir sąraas pagrindų, kuriems esant, galimas apkaltos proceso inicijavimas:

a) iurkčiai pa˛eidus Konstituciją;

b) sulau˛ius priesaiką;

c) paaikėjus, jog padarytas nusikaltimas.

Taigi “rinkėjų pasitikėjimo sulau˛ymas”, “teisinė nekompetencija” ar kitaip suformuluoti priekaitai apkaltos proceso atveju stokoja konstitucinio reikmingumo. Be to, įstatymų leidėjas, realizuodamas Konstitucijos 74 straipsnyje idėstytą įgaliojimą, neturi teisės plėsti apkaltos proceso konstitucinių pagrindų arba juos modifikuoti: pvz., teigti, jog apkaltos procesas galimas esant ne bet kurios Konstitucijos normos pa˛eidimui, bet tik I skirsnio “Lietuvos valstybė” ir V skirsnio “Seimas” suformuluotų nuostatų iurktų pa˛eidimą.

Taip pat pabrė˛tina, jog apkaltos procesui pradėti nebūtina, kad asmuo, kurio at˛vilgiu gali būti taikoma apkaltos procedūra, ne tik iurkčiai pa˛eistų Konstituciją, sulau˛ytų priesaika, bet ir būtų įtariamas padaręs nusikaltimą, t.y., kad tuo pat metu būtų visos Konstitucijos 74 straipsnyje ir Seimo statuto 229 straipsnio 1 dalyje numatytos apkaltos proceso inicijavimo sąlygos. Idant ivengti tokio konstitucinės nuostato ikraipymo, Seimo statuto 229 straipsnio 2 dalyje teigiama, jog: “Pradėti apkaltos procesą u˛tenka vieno io straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo. Pradėjus apkaltos procesą pagal vieną i io straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, apkaltos proceso metu dėl tų pačių konkretaus asmens veiksmų negalima keisti apkaltos proceso pagrindo”.

Be abejo, paprastas apkaltos proceso pagrindų įvardijimas nėra pakankamas ir yra būtinas kiekvieno i Konstitucijos 74 straipsnyje suformuluoto pagrindo konkretizavimas, juolab kad į klausima reglamentuoja norminiai aktai.

2.1 iurktus Konstitucijos pa˛eidimas

Vienas i galimų paalinimo i pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka pagrindų yra iurktus Konstitucijos pa˛eidimas

( Konstitucijos 74 straipsnis, Seimo statuto 229 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nei Konstitucija, nei Seimo statutas nekonkretizuoja, kokį pa˛eidimą laikyti “iurkčiu, o kokį “neiurkčiu”. Tačiau neabejotina, jog terminas “iurktus” vartojamas neatsitiktinai. Galima manyti, jog tuo norima pabrė˛ti, kad apkaltos procesas, būdamas ypatinga parlamentine procedūra, taikytinas ne kiekvieno, bet tik ˛ymaus Konstitucijos pa˛eidimo atveju, kuomet padaroma ˛ala konstitucinei santvarkai, pa˛eid˛iami valstybė ar visuomenės interesai, itin neigiamai įtakojamas valstybės autoritetas, valstybinių institucijų funkcionavimas.

Terminas “iurktus” yra neparankus tuo, jog yra daugiaprasmis ir sukelia teisinio iaikinimo problemų. Priklausomai nuo daugelio subjektyvių veiksnių, tokių kaip teisinis sąmoningumas ar politiniai įsitikimai, kaip “iuktus” Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies pa˛eidimas gali būti kvalifikuotas kad ir jo raytinis pasi˛adėjimas vykdyti politinės partijos vadovaujančių organų nutarimus[4]. Įstatymų leidėjas numatė tokių interpretacijų pavojų, todėl Seimo statuto 240 straipsnyje numatoma, jog: “Tais atvejais, kai asmeniui pradėta apkaltos byla dėl iurktaus Konstitucijos pa˛eidimo, Seimas specialiosios tyrimo komisijos siūlymu arba savo iniciatyva kreipiasi į Konstitucinį Teismą praydamas ivados, ar minėto asmens konkretūs veiksmai prietarauja Konstitucijai”.

2.2 Priesaikos sulau˛ymas

Norminiai aktai, reglamentuojantys veiklą asmenų, kurių at˛vilgių gali būti taikomas apkaltos procesas, numato jiems būtinybę prisiekti prie pradedant eiti pareigas, į kurias jie buvo paskirti ar irinkti. Seimo statuto 3 straipsnis įpareigoja prisiekti Seimo narį, analogiką Prezidento pareigą reglamentuoja 3 “LR Prezidento įstatymo” straipsnis , “LR Teismų įstatymo” , be viso kito reglamentuojančio ir Aukčiausiojo bei Apeliacinio teismų teisėjų veiklą, 45 straipsnyje įpareigojami prisiekti minėtųjų teismų paskirtieji teisėjai, “LR Konstitucinio teismo įstatymo” 7 straipsnyje numatoma io teismo paskirtųjų teisėjų būtinybė prisiekti.

Priesaikos sulau˛ymas ( arba priesaikos netesėjimas ) vertinant ji kaip apkaltos proceso pagrindą taipogi kelia galybę politinių – teisinių problemų . minėtuose teisės aktuose pateiktų priesaikų tekstų turinys apima abstrakčias, konkretumo stokojančias sąvokas. Kaip pavyzdį pateiksiu Seimo nario priesaikos tekstą, kaip minėta, pateiktą Seimo statuto 3 straipsnyje:

“A, (vardas, pavardė), prisiekiu būti itikimas (-a) Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos ˛emių vientisumą; prisiekiu visomis igalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, są˛iningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos ˛monių gerovei. Tepadeda man Dievas!”.

Nenuginčijamas yra faktas jog, Seimo nariai skiriasi savi am˛iumi, sveikata, gebėjimais ir ˛iniomis, todėl empirikai neįmanoma nustatyti, kuris jų Lietuvos nepriklausomybę stiprina “visomis igalėmis, o kuris – ne. Arba “tarnauja Lietuvos Respublikai”, bet “nesą˛iningai. Be to populiarios kategorijos nepriklausomybė, Tėvynė, demokratija, ˛monių gerovė yra nepamatuojamos teisikai, kad yra labiau politologijos mokslo veiklos srityje. ios abejonės lig ir suponuoja mintį jog apkaltos proceso inicijavimas yra sunkiai įsivaizduojamas ir praktikai neįmanomas. Kaip toks jis gali būti gali būti legitimuojamas tik dėl tiesioginių savo sąsajų su iurkčiu Konstitucijos pa˛eidimu ( kaip apkaltos proceso inicijavimo pagrindu ). Juk neįmanoma sulau˛yti minėtos priesaikos ( pavyzd˛iui, sulau˛ius pa˛adą vykdyti LR Konstituciją ) iurkčiai nepa˛eid˛iant Konstitucijos, ir atvirkčiai: neįmanoma iurkčiai pa˛eisti Konstitucijos, nesulau˛ius Seimo nario priesaikos.

2.3 Įtarimas padarius nusikaltimą

Apkaltos proceso inicijavimas galimas ir tuomet, kai paaikėja, jog vienas i asmenų, įvardintų Konstitucijos 74 straipsnyje ar Seimo statuto 228 straipsnyje yra “įtariamas padaręs nusikaltimą” ( Seimo statuto 229 str. 1 dalies 3 punktas ).

iuo atveju reikmės neturi faktas ar asmuo, kurio at˛vilgiu inicijuojamas apkaltos procesas, nusikaltimą padarė kaip “eilinis” ˛mogus, pavyzd˛iui, atliko diversiją ( LR Baud˛iamojo kodekso 66 straipsnis ), ar kaip “valstybės pareigūnas, kuris eidamas savo pareigas pa˛eidė vieną ar teisės aktuose u˛fiksuotą normą, pavyzd˛iui, kliudė rinkėjui pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise ( LR Baud˛iamojo kodekso 134 straipsnis ). Be abejo, teisė spręsti, kaltas, ar asmuo yra kaltas padaręs nusikaltimą, turi tiktai teismas: “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai” ( Konstitucijos 109 straipsnis). Todėl apkaltos institucijos sprendimas, kad ir koks jis bebūtų, jokiu būdu nesaisto teismo, kuris svarstys bylą asmens, prie kurį buvo inicijuota apkaltos procedūra, t.y. teismas gali pripa˛inti nekaltu asmenį, kuris, pavyzd˛iui, buvo paalintas i Konstitucinio teismo teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka.

Diskutuotina yra Konstitucijos leidėjo nuostata, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis nėra pakankamas pagrindas, pavyzd˛iui, Seimo nario mandato panaikinimui. Tai leid˛ia manyti,kad jei Seimas duoda sutikimą patraukti Seimo narį baud˛iamojon atsakomybėn ( Seimo statuto 231 straipsnio 3 dalis ), tai po apkaltinamojo teismo nuosprend˛io įsigalėjimo Seimo nario įgaliojimai automatikai nenutrūksta. Tokiu atveju, tai padaryti galima būtų padaryti pradėjus apkaltos procesą. Remianti teisinės valstybės siekiu (Konstitucijos preambulė), į kelią reikia vertinti kaip vienintelį galimą . Bet tai yra greičiau diskutuotinas moralinis imperatyvas, bet jokiu būdu neteisinis.Vertinant formaliai, galima apkaltos institucija neprivalo taip elgtis, ką ir įrodo Seimo nario Audriaus Butkevičiaus apkaltos procesas.

Beje, verta pabrė˛ti, jog Seimo statutu 229 straipsnio 3 dalyje numatoma,kad:”Tuo atveju, kai paaikėja, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys padarė nusikaltimą ir dėl to yra įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, sprend˛iant klausimą dėl ių asmenų paalinimo i pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo, apkaltos procesas vyksta netaikant io statuto 233-242 straipsnių ir trisdeimt devintojo skirsnio straipsnių.”, t.y. taikoma skirtinga apkaltos proceso procedūra priklausomai nuo to, ar yra įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, ar jo nėra. Plačiau is klausimas bus nagrinėjamas vėliau.

Teisme iteisinto ( pripa˛into nekaltu ) asmens, kuris buvo paalintas i pareigų arba neteko Seimo nario mandato apkaltos proceso tvarka, reabilitacijos ( mandato ar pareigų sugrą˛inimo nei Konstitucija, nei kiti teisės aktai nenumato, todėl labai rimtai reikia vertinti generalinio prokuroro vaidmenį inicijuojant apkaltos procesą. Seimo statuto 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog: “Generalinis prokuroras, nustatęs, kad io statuto 228 straipsnyje nurodyti asmenys yra įtariami padarę nusikaltimą, apie tai nedelsdamas pranea Seimui ir pateikia atitinkamą med˛iagą.”be abejo, tik svarūs Generalinio prokuroro argumentai turėtų būti itin svarūs. Juk dalis Konstitucijos 74 straipsnyje paminėtų asmenų ( LR Prezidentas, Seimo nariai yra politinės konkurencijos objektai. Jie nuolat yra politinių intrigų, sąskaitų suvedinėjimo, o kartais, kratutiniu atveju, ir nepagrįsto apkaltinimo nusikaltimo padarymu taikinys.

3.Apkaltos proceso esmė

“Apkalta - viena i pilietinės visuomenės savisaugos priemonių. Demokratinių valstybių konstitucijose apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprend˛iamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas.” ioje Konstitucinio teismo nutarimo dalyje svarbiausias yra teiginys, jog apkaltos proceso metu sprend˛iamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas. “Apkaltos proceso padarinys yra specifinė konstitucinė sankcija - asmens paalinimas i pareigų arba jo mandato panaikinimas; taigi apkalta nėra baud˛iamosios atsakomybės taikymas, net jei jos pagrindas yra nusikaltimas”. Tai automatikai reikia, kad Seimas negali paskirti bausmės, numatytos Baud˛iamajame kodekse, o turi skirti konstitucinę sankciją, kaip antai – panaikinti Seimo nario mandatą. Taigi rezultatyvaus apkaltos proceso padarinys yra specifinė konstitucinė sankcija – asmens paalinimas i pareigų arba jo mandato panaikinimas ; taigi apkalta nėra baud˛iamosios atsakomybės taikymas, netgi jei jos pagrindas ir yra nusikaltimas. Toks aikinimas pagrįstas vald˛ių atskyrimo principu ir jo įtvirtinimu LR Konstitucijoje: “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.” ( Konstitucijos 109 straipsnis ).

Tačiau, remiantis Konstitucinio teismo teiginiu, jog apkaltos procesas yra ypatinga ( specifinė ) įstatymų leid˛iamosios institucijos funkcija, kuri labai artima teisingumo vykdymui, juo labiau, kad: ” Apkaltos procesui visuomet būdingos teisminės procedūros, leid˛iančios sprendimą dėl konstitucinės sankcijos taikymo pagrįsti visapusiu, objektyviu ir vieu bylos aplinkybių ityrimu. Teisminio pobūd˛io procedūrų būtinumą pagrind˛ia ir tai, kad apkaltos tvarka pritaikyta konstitucinė sankcija yra negrį˛tamojo pobūd˛io. Apkaltą vykdantis parlamentas nepaliauja veikti kaip aukčiausioji atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, iuo atveju atliekanti specifinę funkciją. Procedūromis, būdingomis teisingam teisminiam procesui, siekiama ne atstoti teismą, bet u˛tikrinti, kad tinkamai ityrus apkaltos bylos aplinkybes bus priimtas teisingas sprendimas dėl pareigūno konstitucinės atsakomybės.” ( LR Konstitucinio teismo nutarimas “Dėl Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” )

Anot Konstitucinio teismo, konstitucinės sankcijos negalima atsieti nuo pa˛eidimo fakto nustatymo. Kartais tie patys neteisėti veiksmai gali u˛traukti ir konstitucinę ir, pavyzd˛iui, baud˛iamąją atsakomybę u˛ padarytą nusikaltimą. Klausimą, ar be konstitucinės atsakomybės vieni ar kiti veiksmai u˛traukia dar ir kitokio pobūd˛io atsakomybę, priklauso nuo to, ar teisinė sistema pripa˛įsta, kad tais pačiais veiksmais gali būti pa˛eid˛iami ne tik konstituciniai, bet ir kiti teisiniai santykiai.[10] Neabejotinai svarbu pabrė˛ti, kad Konstitucinis teismas aukčiau minėtame nutarime nurodė, kodėl ir ko siekiant yra taikoma konstitucinė sankcija: “Konstitucinė sankcija taikoma visų pirma dėl to, kad darydamas pa˛eidimą asmuo tuo diskreditavo valstybės vald˛ią, u˛tat būtina jį paalinti i pareigų ar panaikinti jo mandatą, antraip nebus garantuotas visuomenės pasitikėjimas valstybės vald˛ia, jos institucijomis ir pareigūnais.” Galima teigti, jog apkaltos proceso inicijavimo parlamente prasmė ir pagrindinis tikslas yra visuomenės pasitikėjimo vald˛ia atkūrimas.

LR Konstitucija ( su pakeitimais ),priimta Lietuvos respublikos piliečių 1992m. spalio 25d. referendume // LR ATVˇ., 1992, Nr. 33 – 1014.

E. ileikis, Seimo nario teisinė padėtis // Vilnius, 1996, psl. 167.

LR Seimo statutas ( su pakeitimais ) // Vˇ., 1994, Nr. 15-249.

E. ileikis, Seimo nario teisinė padėtis // Vilnius, 1996, psl. 169.

LR Prezidento įstatymas (su pakeitimais) // Vˇ., 1993, Nr. 5-89.

LR Teismų įstatymas (su pakeitimais) // Vˇ., 1994, Nr. 46-851.

LR Konstitucinio Teismo įstatymas (su pakeitimais) // Vˇ., 1993, Nr. 6-120

LR Baud˛iamasis kodeksas ( su pakeitimais ) // Vˇ., 1961, Nr. 18 – 147.

E. ileikis, Seimo nario teisinė padėtis // Vilnius, 1996,.psl. 171.

D.Sauliūnas, Audriaus Butkevičiaus fenomenas, arba ar gali parlamentas nuspręsti kitaip negu teismas? // Justitia, 1999 Nr. 3.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1383
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/APKALTOS-PROCESO-YPATYBS12947.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/APKALTOS-PROCESO-YPATYBS12947.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/APKALTOS-PROCESO-YPATYBS12947.php">APKALTOS PROCESO YPATYBĖS</a>

APKALTOS PROCESO YPATYBĖS

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

2.1 iurktus Konstitucijos pa˛eidimas

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

2.1 iurktus Konstitucijos pa˛eidimas