CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

BAUDˇIAMASIS PROCESAS

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, 02 08

dėst.Grigolovičienė, bus 6 temos. Viso semestro temos:

I.Baud˛iamojo proceso esmė, u˛daviniai.

II.Proceso dalyviai.

III.Procesinės prievartos priemonės, procesiniai dokumentai, terminai.

IV.Įrodymai ir jų altiniai BP.

V.Baud˛iamosios bylos ikėlimas: vados ir pagrindai, nekėlimo atvejai; aplinkybės, kurios daro byl¹ negalima.

VI.Parengtinis tyrimas.

LITERATŪRA

Baud˛iamojo proceso kodeksas. (greit bus naujas variantas)

Vadovėlis: Danisevičius, Kazlauskas LTSR Baud˛iamasis procesas.- 1978.

Baud˛iamojo proceso esmė, u˛daviniai, principai.

BP - tai sudėtingas plataus diapazono visuomeninis reikinys. Tai veikla, kai tiriami nusikaltimai.

Ji realizuojama pradedant ˛inių gavimu apie įvykdyt¹ nusikaltim¹ (arba ruoiam¹) ir baigiant nuosprend˛io paskelbimu arba įvykdymu.

Po baud˛iamosios bylos ikėlimo tyrimo institucijos imasi visų įstatymo numatytų priemonių, kad nusikaltėliai būtų nubausti.

Kadangi bylos tyrimas susijźs su ilaidomis, todėl įstatymo leidėjas ir numatė vadas - svarstyti, ar verta ikelti byl¹, ar ne.

I vadovėlio: BP - įstatymo nustatyta kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veikla ikeliant, tiriant ir nagrinėjant baud˛iam¹sias bylas bei vykdant nuosprendį.

BP gali būti suprantamas ne tik kaip veikla, bet ir kaip procesinių veiksmų sistema, kuri praeina tam tikrus etapus arba stadijas.

BP stadija - tai tokia BP dalis, kurioje sutinkamai su bendrais viso proceso u˛daviniais, specifinėmis procesinėmis s¹lygomis sprend˛iami tik jai būdingi u˛daviniai ir u˛baigiama tam tikru procesiniu aktu.

ˇinomos 8 BP stadijos: (6 pagr.+2)

1)baud˛iamosios bylos ikėlimas.

Byl¹ gali ikelti tik 4 subjektai: a)kvotėjas, b)tardytojas; c)prokuroras; d)teismas. Kiti ikelti negali. Iimtis - privataus kaltinimo bylos.

Dokumentas - nutarimas ikelti baud˛iam¹j¹ byl¹.

2)parengtinis tyrimas (kvota ir tardymas).

Tardym¹ atlieka prokuratūra, VRM. Kvot¹ - policija, karinė policija, saugumas, priegaisrinė apsauga, pataisos reikalai, muitinė, kapitonai, mokesčių ir finansų įstaigos, pasienio policija. i stadija baigiasi kaltinamosios ivados suraymu. Jei byla tirta sumarinio proceso būdu, kvotėjas rao praneim¹ teismui.

Terminai: kvotai - 15 d. ir 1 mėnuo, tardymui - 2 mėn. ir 6 mėn.

Dokumentai: protokolai, nutarimai, nutartys; gali būti kitokių.

3)atidavimas teismui.

Prokuroras tvirtina kaltinam¹j¹ ivad¹ ir nusprend˛ia atiduoti teismui. Trumpiausia stadija. Formuojama teismo sudėtis.

4)teisminis nagrinėjimas.

L.svarbi BP stadija, nes teisingum¹ vykdo tik teismas. Nustatoma teisminio nagrinėjimo tvarka. Baigiasi nuosprend˛io paskelbimu.

Apylinkės teisme nagrinėja 1, o apygardos - 3 teisėjų kolegija.

5)apeliacinis procesas.

I instancijos teismo sprendimas įsiteisėja per 20 dienų, galima skųsti apecliacine tvarka - apygardų teismams arba apeliaciniam teismui. Priimamos nutartys, įsiteisėja ikart paskelbus.

6)nuosprend˛io vykdymas.

Vykdomi pataisos reikalų įstaigose. Vadovaujamasi Kardomojo kalinimo įstatymu.

7)bylų procesas kasacinėje instancijoje.

Kasacine tvarka bylas nagrinėja tik Aukčiausiasis Teismas. Bylos nagrinėjamos: 3, 7 arba plenarinė sesija.

8)bylos atnaujinimas paaikėjus naujoms aplinkybėms.

BP tikslas - pilnai ir teisingai inagrinėti byl¹

Procesinės funkcijos - tai procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso dalyvių vaidmeniu. 4 funkcijos: 1)parengtinis tyrimas; 2)kaltinimas; 3)gynybos funkcija; 4) teisminis nagrinėjimas ir bylos ispredimas. Aiku, kas atlieka.

Procesiniai santykiai - tai BP įstatymo reguliuojami valstybinių institucijų ir asmenų, dalyvaujančių baud˛iamosiose bylose, teisiniai santykiai. Vienas turi teisź, kitas - pareig¹.

Procesinė forma - tai įstatymo nustatytos taisyklės,kurios įpareigoja atlikti tardymo ir teismo veiksmus, priimti sprendimus, laikantis tam tikrų s¹lygų, tvarkos ir nuoseklumo. i procesinė forma būdinga visoms stadijoms.

Baud˛iamojo proceso teisė - tai visuma teisės normų, reguliuojančių kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo veikl¹ ikeliant,tiriant ir nagrinėjant baud˛iam¹sias bylas ir vykdant nuosprendį

Glaud˛iai susijźs su kitomis akomis: teisės teorija, baud˛iam¹ja teise.

Ir BP, ir BT saugo nuo nusikaltimų piliečių teises. BT nustato baud˛iamosios atsakomybės pagrindus, atskiras nusikaltimų sudėtis, bausmės s¹vok¹, tai BP - nusikaltimų iaikinim¹, asmens patraukim¹ baud˛iamojon atsakomybėn ir bausmės skyrimo konkrečioje byloje tvarka; tai yra, BT normos realizuojamos taikant BP teisės normas. Skiriasi tik reguliavimo dalykas ir metodas.

Juridinis faktas, sukuriantis BT santykį, yra nusikaltimo padarymas, sukuriantis BP santykį - nusikaltimo po˛ymių nustatymas.

Baud˛iamojoje byloje kol kas sprend˛iamas ir civilinio iekinio klausimas.

Baud˛iamojo proceso principai

Tai įstatymais įtvirtinti bendriausi vadovaujantys pradai, kurie ireikia BP esmź ir pagrindinius bruo˛us ir nustato valstybinių įstaigų, kovojančių su nusikalstamumu, organizacijos ir veiklos pagrindus.

Principai: 1)teisėtumo; 2)piliečių teisių ir laisvių apsauga; 3)oficialumas; 4)nekaltumo prezumpcija; 5)˛mogaus laisvės, asmens ir buto neliečiamybės principas; 6)privataus gyvenimo, susirainėjimo ir kitokio susi˛inojimo slaptumas; 7)asmenų lygybė prie įstatym¹ ir teism¹; 8)valstybinė proceso kalba; 9)tik teismo vykdomas teisingumas; 10)teisėjų nepriklausomumas; 11)teisminio nagrinėjimo vieumas; 12)rungimosi principas; 13)teisės į gynyb¹ u˛tikrinimas; 14)tiesos nustatymo; 15)laisvas įrodymų įvertinimas.

Baud˛iamojo proceso dalyviai

Atsi˛velgiant į u˛davinius visus dalyvius g. suskirstyti į 3 grupes:

1)valstybiniai organai ir pareigūnai, baud˛iamajame procese vykdantys valstybinius įgaliojimus bei pareigas ir ginantys valstybinius interesus: teismas, teisėjas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas.

2)asmenys, ginantys savo teisinius interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja: kaltinamasis, įtariamasis, nukentėjusysis, gynėjas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynėjas.

3)asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir vykdantys tam tikrus veiksmus: liudytojas, ekspertas, specialistas, kviestinis, vertėjas, teismo posėd˛io sekretorius, teismo antstolis, u˛stato davėjas etc.

Visiems proceso dalyviams bendra tai, kad ne˛iūrinti jų padėties skirtingumo, jų teisių ir pareigų pobūd˛io ir turinio specifikos baud˛iamajame procese, vykdydami savo funkcijas visi jie viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, o taip pat dalyvauja tiriant ir nagrinėjant teisme baud˛iam¹sias bylas.

Baud˛iamajame procese svarbiausi - pirmosios grupės proceso dalyviai,

nes tik teismas, teisėjas prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose ikelti baud˛iam¹j¹ byl¹ kiekvienu atveju, kai ikyla aiktėn nusikaltimo po˛ymiai, taip pat privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad ie asmenys būtų nubausti.

ie pareigūnai priima sprendimus ikelti baud˛iam¹sias bylas, atlikus būtinus procesinius veiksmus nustato baud˛iamosios bylos tyrimo linkmź ir jos baigtį. Juos vienija ir bendri baud˛iamojo proceso u˛daviniai, o taip pat pareiga rinkti įrodymus, juos įvertinti, itirti, nustatyti įrodinėtinas byloje aplinkybes.

Taip pat juos vienija bendri įrodymų vertinimo metodai, bendros pareigos visapusikai, pilnai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laik¹ itirti visas bylos aplinkybes, iaikinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir u˛tikrinti galimybź pasinaudoti iomis teisėmis.

Valstybiniai organai ir pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripa˛įstami II grupės baud˛iamojo proceso dalyviais.

III grupės BP dalyviai dalyvauja procese I grupės dalyvių iniciatyva arba praant II grupės dalyviams.

Teismas

Teisėjo procesinė padėtis priklauso nuo proceso modelio: ar tai tardomasis, ar ginčo modelis.

Jei tardomasis - teisėjas l.iniciatyvus: g. skirti ekspertizź, nustatyti alims procesinius terminus etc. Aktyvi teisėjo pozicija leid˛ia greičiau inagrinėti byl¹ - procesas pigesnis, bet kartais nepasiteisina.

Lietuvoje reiktų įtvirtinti mirų - ir ginčo, ir tardom¹jį proceso modelį.

Teismo sudėtis - BPK 37 str. Apylinkių ir kai kur apygardų teisėjas bylas nagrinėja vienas, bet nuosprendis priimamas LR vardu. Apygardos ir apeliaciniame bylos bendra tvarka nagrinėjamos 3 teisėjų kolegija, o AT gali būti 3, 7 teisėjų kolegija arba teismo plenarinėje sesijoje.

Pirmininkaujantis vadovauja visam posėd˛iui. Turi u˛tikrinti auklėjam¹jį proceso poveikį (?).

Teismai, nagrinėdami bylas pirm¹ja instancijoje,privalo betarpikai itirti įrodymus: apklausti teisiamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ap˛iūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus etc. - BPK 264 str.

Teisėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu:

a)jis pirmiau dalyvavo nagrinėjant t¹ byl¹ kaip teisėjas, prokuroras, tardytojas, specialistas, gynėjas, vertėjas etc.;

b)jis yra nukentėjusysis, civilinis iekovas bei civilinis atsakovas, jų atstovas arba dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis;

c)jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

d)jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nealikumu.

Kai baud˛iam¹j¹ byl¹ teismas priima savo ˛inion, visi įgaliojimai, susijź su bylos isprendimu ir nuosprend˛io ar nutarties priėmimu, priklauso tik teismui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai su praymais turi teisź kreiptis į teism¹. Teismas privalo visapusikai ir objektyviai patikrinti parengtinio tardymo metu surinktus įrodymus, iklausyti visus parodymus ir paaikinimus bei patikrinti kitus įrodymus.

Sutinkamai su BPK 76 str. numatytomis taisyklėmis, teismas nuosprendį pagrind˛ia tik tais įrodymais, kurie buvo inagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismo pareiga yra iaikinti ir u˛tikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (BPK 64-64²); iaikinti piliečiui teisź į ˛alos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginim¹; u˛tikrinti nusikaltimu padarytos materialinės ˛alos atlyginim¹ (BPK 70); paskirti, pakeisti ar panaikinti kardom¹j¹ priemonź.

Teismas savo nutartimi i esmės isprend˛ia priverčiamųjų medicininio pobūd˛io priemonių skyrimo klausim¹ (360, 361). Teisėjas, priimdamas sprendim¹ byloje, isprend˛ia daiktinių įrodymų likimo klausimus, jeigu susijź su civiliniu iekiniu - ir dėl teismo ilaidų.

Teismo procesai vyksta be pertraukos ir esant nepasikeitusiai teismo sudėčiai. Pertraukos tarp teismo posėd˛ių gali būti skirtos tik poilsiui. Teisėjas negali nagrinėti kitos bylos, kol neisprendė vienos.

Prokuratūra

BPK 24 str. numato prokuroro kontrolź baud˛iamajame procese, jos turinį. 44 ir 45 str. kalba apie asmenis, kurie įgyvendina prokuroro įgaliojimus baud˛iamųjų bylų procese ir paties prokuroro įgaliojimus:

prokuroras privalo u˛tikrinti grie˛t¹ įstatymų laikym¹si baud˛iamajame procese; operatyviai vadovauja kvotos ir tardymo institucijoms; BP įstatymų nustatyta tvarka pradeda baud˛iam¹jį persekiojim¹, tirdamas nusikaltim¹ vykdo persekiojimo veiksmus, ir jei yra pagrindas, perduoda byl¹ teismui.

Prokuroras kontroliuoja kvot¹ ir jai vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų reikalavimus imtųsi visų priemonių nustatyti nusikaltim¹ padariusį asmenį, kurio at˛vilgiu prokuroras galėtų pradėti baud˛iam¹jį persekiojim¹.

Prokuroras pats gali atlikti kvot¹ dėl bet kokio nusikaltimo. Pagal savo kompetencij¹ reikalauja i kvotos organo pateikti patikrinimui baud˛iamosios bylos dokumentus, med˛iag¹ ir kitokias ˛inias apie padarytus nusikaltimus, kvotos eig¹ ir nusikaltimus padariusių asmenų nustatym¹.

Ne rečiau kaip kart¹ per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareikimų bei praymų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo.

Prokuroras privalo panaikinti kiekvien¹ neteisėt¹ ir nepagrįst¹ kvotos ar tardytojo nutarim¹, apskųsti kiekvien¹ neteisėt¹ ar nepagrįst¹ nuosprendį, teisėjo nutarim¹, teismo nutartį. Jis gali paimti bet kuri¹ byl¹ i kvotėjo, tardytojo ir perduoti j¹ kitiems tardymo organams arba perimti j¹ savo ˛inion.

Pats gali atlikti atskirus tardymo veiksmus ir net tirti vis¹ byl¹. (141 ir 160)

Sankcionuoja kratos darym¹, areto u˛dėjim¹ pato/telegrafo korespondencijai, kaltinamojo nualinim¹ nuo pareigų, taip pat poėmį dokumento, kuriame yra ˛inių, sudarančių valstybinź paslaptį; tvirtina kaltinam¹j¹ ivad¹ (ateityje pats rays t¹ ivad¹); prokuroro nurodymai tardytojui, tardymo organo padalinio virininkui bei kvotos organui yra jiems privalomi. ių nurodymų apskundimas auktesniam prokurorui nesustabdo jų vykdymo.

Prokuroras dalyvauja visų baud˛iamųjų bylų teisminiame nagrinėjime, iskyrus BPK 126 str. (privataus kaltinimo bylose), taip pat 440 str. (sumarinio proceso bylose).

Teisme prokuroro įgaliojimus numato BPK 270 str., palaiko valstybinį kaltinim¹.

Prokuroras turi teisź palaikyti kaltinim¹ teisme pagal BPK 126 str. I dalį bei 440 str. numatytose bylose, jeigu to reikalauja piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras yra baud˛iamosios bylos tyrimo procesinis vadovas, kurio teisėti nurodymai visiems privalomi. Teisminiame nagrinėjime jis tampa lygiateisiu rungtyniko proceso dalyviu kartu su gynėju.

Tardymas

Atlieka prokuratūros ir VRM sistemos tardytojai.

Tardytojas - valstybinio aparato pareigūnas. Jo teisinį status¹ ir procesinius įgaliojimus numato BPK 48 ir 48(1) straipsnis.

Kvotos organai

Ko gero ateityje bus pagrindinis baud˛iamųjų bylų tyrėjas. iuo metu kvot¹ atlieka BPK 134 str. numatyti kvotos organai. Vietoj karinių dalinių vadų atsirado karo policija.

Kvota yra dvejopa: ji atliekama bylose, kuriose būtina atlikti parengtinį tardym¹ ir esant akivaizd˛iam nusikaltimui (sumarinio proceso būdu).

Baud˛.bylos, kuriose būtina daryti parengtinį tardym¹, ivardintos BPK 143 str. Esant po˛ymiams nusikaltimo, dėl kurio daryti parengtinį tardym¹ būtina, kvotos organai atlieka neatidėliotinus tardymo veiksmus:

1)ikelia baud˛iam¹j¹ byl¹;

2)atlieka tardymo veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti;

3)atlieka ap˛iūr¹, krat¹, poėmį, patikrinim¹, įtariamųjų sulaikym¹ ir apklaus¹, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklaus¹;

4)parodym¹ atpa˛inti,

5)paskiria ekspertizź,

6)gauna specialisto ivad¹.

Apie paaikėjusį nusikaltim¹ ir pradėt¹ kvot¹ kvotos organas pranea prokurorui.

Atlikźs neatidėliotinus tardymo veiksmus, kvotėjas perduoda kvotos med˛iag¹ tardytojui.

Baud˛iam¹sias bylas dėl nusikaltimų, numatytų 271 ir 274 str., ikelia kvotos organas; atlikźs neatidėliotinus tardymo veiksmus, jis perduoda bylas tardytojui tik tuo atveju, jeigu atliekant kvot¹ nustatytas nusikaltim¹ padarźs asmuo. Jeigu trauktinas baud˛iamojon atsakomybėn asmuo nenustatytas, tai baud˛i¹m¹ byl¹ kvotos organas sustabdo - BPK 218 str.

Pagrindinis kvotos organas - policija

II grupė proceso dalyvių

Kaltinamasis ir jo procesinė padėtis

Kaltinamasis atsiranda parengtinio tardymo stadijoje, kai surinkta pakankamai įrodymų, duodančių pagrind¹ pareikti kaltinim¹ nusikaltimo padarymu ir po to, kai jo at˛vilgiu tardytojas priima motyvuot¹ nutarim¹ patraukti jį kaltinamuoju (BPK 161).

Patraukimas kaltinamuoju - tai asmes patraukimas baud˛iamojon atsakomybėn, o patraukimo kaltinamuoju procesinis pagrindas - įrodymų pakankamumas.

Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio at˛vilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju ar nutarimas ikelti jam baud˛iam¹j¹ byl¹ sumarinio proceso tvarka.

Atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju. Kaltinamasis, kurio at˛vilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju. (52)

Kaltinamasis baud˛iamajame procese u˛ima ypating¹ viet¹. Įstatymas numato, kokias teises turi kaltinamasis.

Prie pareikdamas kaltinim¹, tardytojas visais atvejais privalo iaikinti kaltinamajam jo teises. Kaltinamasis turi teisź:

1)˛inoti, kuo jis kaltinamas ir duoti paaikinimus dėl pareikto jam kaltinimo;

kvotėjas ir tardytojas kaltinim¹ privalo pareikti ne vėliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir jokiu būdu ne vėliau kaip kaltinamajam atvykus arba jo atvesdinimo dien¹ (166); kaltinamojo teisė duoti paaikinimus realizuojama jį apklausiant. Apklausos metu kaltinamasis duoda parodymus jam ˛inomas faktines bylos aplinkybes. Tai yra teisė, bet ne pareiga, todėl atsisakymas duoti parodymus negali sukelti jokių neigiamų pasekmių.

2)turi teisź teikti įrodymus;

čia ne pareiga, o teisė, o tardytojo pareiga - kiekvien¹ įrodym¹ patikrinti.

3)teisė pareikti praymus;

jie g.b. fiksuojami ne tik ratu, bet ir ˛od˛iu; teisėjas, prokuroras etc. privalo visus praymus inagrinėti ir priimti sprendim¹, kurį privalo paskelbti kaltinamajam. G. prayti pakeisti kardom¹j¹ priemonź etc. Jeigu aplinkybės gali turėti reikmės bylai, tardytojas neturi teisės praymo atmesti.

4)baigus parengtinį tardym¹, kaltinamasis turi teisź susipa˛inti su visa bylos med˛iaga (226, 258, 446 str.);

Kaltinamasis turi teisź susipa˛inti su visa bylos med˛iaga, daryti iraus, nuoraus.

5)teisė turėti gynėj¹;

dabar - nuo pirmojo apklausos momento;

6)dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme;

įstatymas reikalauja, kad teisiamojo atvykimas į teism¹ būtinas. Nagrinėti byl¹ nedalyvaujant teisiamajam galima tik BPK 266 str. numatytais iimtinais atvejais.

7)teisė pareikti nualinimus;

i teisė įgyvendinama daugelyje BPK str.: 29-35, 46, 51, 152, 152(2), 162, 209 ir 267.

8)apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus;

teisė garantuojama 5 BPK straipsniuose: 140, 242, 243, 244 ir 265 str.

Yra ir kitų teisių: nesutikti su bylos nutraukimu dėl senaties termino, amnestijos, aktų etc., dėl to, kad nebuvo teisės pasinaudoti vertėjų paslaugomis.

Įstatymas nustato ir kaltinamojo procesines pareigas:

1)neivykti i savo gyvenamosios vietos, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė - 100;

2)paskyrus jam kardom¹j¹ priemonź - u˛stat¹, kaltinamasis privalo aukiamas atvykti pas kvotėj¹, tardytoj¹, prokuror¹, teisėj¹ ir teism¹; nekliudyti nustatyti byloje ties¹, nedaryti naujų nusikaltimų - BPK 101 str.;

3)paskyrus namų aret¹,kaltinamasis įsipareigoja nuolat būti nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje ir nesilankyti vieose vietose;

4)kaltinamajam privalomas tardytojo nutarimas dėl asmens ap˛iūros - BPK 202 str.; dėl pavyzd˛ių, reikalingų lyginamajam tyrimui, poėmio (206); privalo dalyvauti patikrinant parodymus vietoje (205).

Pareikdamas kaltinim¹, tardytojas privalo iaikinti kaltinamajam jo teises ir tai pa˛ymima nutarime patraukti kaltinamuoju ir patvirtinama jo parau. (166)

Kaltinamasis - aktyviausias proceso dalyvis, turi daug teisių ir da˛nai piktnaud˛iauja.

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, 03 01

iuo metu jau pateiktas naujo BPK projektas. Naujame projekte kaltinamojo s¹voka visai skirsis. Ten kaltinamasis - teisminio nagrinėjimo dalyvis. Kaltinamojo teisės tos pačios.

Įtariamasis

Įtariamuoju laikomas 1)asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltim¹, arba 2)asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prie pareikiant kaltinim¹, arba 3)asmuo, kuris apklausiamas apie jo padaryt¹ nusikalstam¹ veik¹ (BPK 59).

Parengtinio tardymo stadijoje įtariamasis kaip proceso dalyvis atsiranda 2 atvejais:

1)kai asmuo sulaikomas BPK 137 str. numatyta tvarka, tai yra - kai asmuo u˛kluptas bedarant nusikaltim¹ ar tuoj po jo; kai mačiusieji, jų tarpe ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo į asmenį kaip padariusį nusikaltim¹; kai ant įtariamojo ar jo drabu˛ių, prie jo arba jo bute rasta aikių nusikaltimo pėdsakų, arba kai yra duomenų, duodančių pagrind¹ įtarti asmenį padarius nusikaltim¹.

is asmuo g.b. sulaikomas tik tuo atveju, jeigu jis pasikėsino pabėgti arba kai jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, arba kai nenustatyta įtariamojo asmenybė.

2)kai asmeniui skiriama kardomoji priemonė, numatyta BPK 97 str.

Asmuo laikomas sulaikytu procesine tvarka ir tampa įtariamuoju tik tada, kai remiantis BPK 137 str. jam suraomas sulaikymo protokolas. Protokole nurodoma: sulaikymo pagrindas, motyvai, diena ir valanda, metai, mėnuo, vieta; sulaikyto asmens pasiaikinimas ir protokolo suraymo laikas.

Sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai is asmuo pristatomas kvotos organui arba tardytojui (paprastai policijai).

Asmeniui, įtariamam nusikaltimo padarymu, iimtinais atvejais g.b. paskiriama kardomoji priemonė ir prie pareikiant kaltinim¹. iuo atveju asmuo tampa įtariamuoju ir kaltinimas t.b. jam pareiktas ne vėliau kaip per 10 d. nuo to momento, kai buvo paskirta bet kuri BPK 96 str. numatyta kardomoji priemonė.

Per t¹ laik¹ nepareikus kaltinimo, kardomoji priemonė panaikinama ir asmuo nustoja būti įtariamuoju.

Teismui teisminio nagrinėjimo metu ikėlus baud˛iam¹j¹ byl¹ naujam asmeniui ir paskyrus jam kardom¹j¹ priemonź, is asmuo tampa taip pat įtariamuoju.

Greta taisyklių, nurodančių įtariamojo sulaikymo ir kardomosios priemonės jam paskyrimo tvark¹, tardytojas dar turi teisź:

1)atlikti įtariamojo asmens ap˛iūr¹, prireikus nustatyti ant jo kūno nusikaltimo pėdsakus ir ypatingas ˛ymes, jeigu nereikalinga teismo ekspertizė (BPK 202);

2)paimti i įtariamojo raysenos ar kitokius pavyzd˛ius, reikalingus lyginamajam tyrimui (BPK 206);

3)leisti dalyvauti darant tardymo eksperiment¹ ir parodymų patikrinim¹ vietoje (204 ir 205);

4)padaryti krat¹ ir poėmį įtariamojo bute (187 ir 188), o taip pat įtariamojo asmens krat¹ (193 str.);

5)atlikti kitus tardymo veiksmus, kuriais siekiama surinkti įrodymus.

Įtariamasis privalo:

1)aukiamas atvykti pas kvotėj¹/tardytoj¹/prokuror¹; 2)nevengti tardymo ir teismo, netźsti nusikalstamos veiklos; 3)netrukdyti iaikinti ties¹ byloje.

Įtariamasis turi teisź:

1)duoti byloje paaikinimus; 2)pareikti praymus; 3)apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus; 4)turėti gynėj¹.

Kvotėjas ir tardytojas privalo apklausti įtariam¹jį ne vėliau kaip per 24h nuo sulaikymo momento. Tuo garantuojama įtariamojo teisė duoti paaikinimus. Įtariamasis apklausiamas apie aplinkybes.

Duoti parodymus įtariamajam, kaip ir kaltinamajam, yra teisė, bet ne pareiga. Įtariamasis neatsako u˛ atsisakym¹ duoti parodymus ir u˛ ˛inomai melagingų parodymų davim¹.

Kvotėjas ir tardytojas privalo iaikinti įtariamajam jo teises ir u˛tikrinti galimybź jomis pasinaudoti.

Asmuo, kuris atvyko ir prisipa˛ino padarźs nusikaltim¹, procesine prasme negali būti įtariamuoju.

Projektas: įtariamasis - ikiteisminio tyrimo dalyvis.

Gynėjas baud˛iamajame procese

Tai advokatas. Dalyvauti baud˛iamojoje byloje gynėjui leid˛iama įtariamajam arba kaltinamajam papraius nuo jų sulaikymo momento arba nuo pirmosios apklausos momento.

Apie įtariamojo ar kaltinamojo praym¹ turėti gynėj¹ arba atsisakym¹ nuo gynėjo suraomas protokolas, kurį privalo pasirayti įtariamasis/kaltinamasis ir kvotėjas/tardytojas.

Teisiamasis g. turėti kelis gynėjus (BPK 53).

Tardytojas privalo iaikinti įtariamajam ar kaltinamajam jo teisź turėti gynėj¹ (BPK 167). Nuo to momento, kai gynėjui leid˛iama dalyvauti byloje, jis įgyja BPK 58 str. numatytas teises.

Tas pats asmuo negali būti dviejų ar daugiau įtariamųjų gynėju, jeigu vieno i jų gynybos interesai prietarauja kito gynybos interesams. Klausim¹, ar yra tokie prietaravimai, sprend˛ia tardytojas ar teismas.

Gynėj¹ kviečia įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, įstatyminis jų atstovas, taip pat kiti asmenys, įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pavedus ar sutikus.

Įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam praant, gynėjo dalyvavim¹ u˛tikrina kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas. Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo arba teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu 5 dienas negali dalyvauti byloje, arba pakartotinai be svarbios prie˛asties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas/tardytojas/teisėjas/teismas turi teisź pasiūlyti įtariamajam/kaltinamajam/teisiamajam pasikviesti kit¹ gynėj¹ arba patys paskirti gynėj¹ i advokatų tarpo (BPK 55).

BPK 56 str. numato atvejus, kai gynėjo dalyvavimas būtinas: nepilnametis; neregiai, kurtieji etc.; kai nemoka kalbos, kuria vyksta procesas; kai yra prietaravimų tarp gynybos interesų; bylose, kur dalyvauja valstybinis kaltintojas.

Gynėjo dalyvavimas t.b. garantuotas.

Gynėjo teisės ir pareigos nustatytos BPK 58 str. Gynėjas naudojasi visomis įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais, kad būtų iaikintos aplinkybės, teisinančios įtariam¹jį, kaltinam¹jį ar teisiam¹jį arba lengvinančios jo atsakomybź.

BPK 63(1) str. ivardintos aplinkybės, neleid˛iančios dalyvauti byloje advokatui.

Nukentėjusysis

Juo pripa˛įstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės ˛alos (BPK 60). Juo pripa˛įstami tik piliečiai. Jeigu materialinė ˛ala padaroma juridiniam asmeniui, jis pripa˛įstamas civiliniu iekovu, bet negali būti nukentėjusiuoju.

Nukentėjusiuoju pripa˛įstamas tik tas asmuo, kuriam ˛ala padaryta tiesiogiai nusikaltimu. Taip pat nukentėjusiuoju g.b. pripa˛intas asmuo, kuriam buvo rengiamasi ar pasikėsinta padaryti nusikaltim¹, jeigu dėl to jam buvo padaryta ˛ala.

Asmens pripa˛inimas nukentėjusiuoju nepriklauso nuo jo am˛iaus, fizinės ar psichinės būklės. Jeigu nukentėjusysis nepilnametis, neveiksnus arba ribotai veiksnus asmuo, tai byloje gali dalyvauti jo įstatyminis atstovas.

Kartu byloje kaip nukentėjusiojo atstovas gali dalyvauti ir advokatas.

Nukentėjźs nuo nusikaltimo asmuo tampa proceso dalyviu ir įgyja t.t. teises ir pareigas nuo to momento, kai kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas priima dėl to specialų nutarim¹, o teismas - nutartį. Dokumente reikia nurodyti: kokia ˛ala buvo padaryta nukentėjusiajam.

Asmuo, pripa˛intas nukentėjusiuoju, turi teisź byloje duoti parodymus. Skirtingai nuo kitų proceso dalyvių, duoti parodymus byloje yra ne tik nukentėjusiojo teisė, bet ir pareiga.

Nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisź: teikti įrodymus, pareikti praymus, susipa˛inti su visa bylos med˛iaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas; dalyvauti teisminiame nagrinėjime; pareikti nualinimus; apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir teisėjo nutarimus ir palaikyti kaltinim¹ teisminiame nagrinėjime.

Nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako (kaip ir liudytojas) u˛ atsisakym¹ arba vengim¹ duoti parodymus (BPK 81). Be to, atsako u˛ ˛inomai melagingus parodymus byloje.

Kvotos etc. institucijos u˛tikrina nukentėjusiojo galimybź įgyventi savo teises iais būdais:1)privalo iaikinti nukentėjusiajam jo teises; 2)ias teises privalo realiai suteikti nukentėjusiajam; 3)savo iniciatyva jie privalo atlikti visus veiksmus, kuriais siekiama apginti ir įgyvendinti nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus.

Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai

Civilinio iekinio baud˛iamojoje byloje subjektai ir yra civilinis iekovas ir atsakovas. Būdami baud˛iamojo proceso dalyviais, kiekvienas i jų atlieka jiems būdingas specialiais funkcijas. Civilinis iekovas palaiko civilinį iekinį, o civilinis atsakovas jį ginčyja.

Civiliniu iekovu pripa˛įstamas pilietis, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurie dėl nusikaltimo turėjo materialinės ˛alos ir sutinkamai su BPK 65 bei 66 str. pareikė reikalavim¹ atlyginti j¹.

Civilinis iekovas ar jo atstovas turi teisź:1)teikti įrodymus; 2)pareikti praymus; 3)prayti kvotos organo, tardytojo ar teismo imtis priemonių jų pareiktam iekiniui u˛tikrinti; 4)palaikyti civilinį iekinį; 5)susipa˛inti su bylos med˛iaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas - nuo atidavimo teismui momento; 6)dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 7)pareikti nualinimus; 8)apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat teismo nuosprendį ar nutartis - kiek tai liečia civilinį iekinį.

iomis teisėmis civilinis iekovas gali naudotis arba pats, arba per savo atstov¹. Bet jų dalyvavimas įrodinėjime ir teisė apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus ribojamas civilinio iekinio palaikymo interesais.

Civiliniais atsakovais g.b. traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatym¹ materialiai atsako u˛ ˛al¹, padaryt¹ nusikalstamais kaltinamojo veiksmais (BPK 62).

Atitinkamas fizinis/juridinis asmuo baud˛iamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukiamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teisėjo nutarimu arba teismo nutartimi. Kaltinamasis turi ˛inoti, kad byloje jam pareiktas civilinis iekinys, nors jis nėra traukiamas civiliniu atsakovu. Savo procesinėmis teisėmis civilinis atsakovas gali naudotis pats ir per savo atstov¹.

Civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisź: 1)prietarauti pareiktam iekiniui; 2)duoti paaikinimus dėl pareikto iekinio esmės; 3)teikti įrodymus; 4)susipa˛inti su bylos med˛iaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o ten, kur nedaromas - nuo atidavimo teismui momento; 5) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 6)pareikti nualinimus; 7)apskųsti veiksmus, kiek liečia civilinį iekinį.

Kaip savarankitas baud˛iamojo proceso dalyvis, civilinis atsakovas procese dalyvauja tuomet, kai jis materialiai atsako u˛ ˛al¹, padaryt¹ kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, sutinkamai su CK taisyklėmis (CK 489, 490, 493 ir 485 str.).

Civilinio iekovo ir atsakovo atstovais byloje gali dalyvauti: 1)advokatai; 2)nukentėjusiojo, civilinio iekovo ir atsakovo artimieji giminaičiai; 3)įstatyminiai atstovai; 4)kiti asmenys, paskirti teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu.

Jeigu civilinis iekovas/atsakovas yra juridinis asmuo, tai jų atstovais gali būti atitinkamai tam įgalioti asmenys (advokatai, juriskonsultai, personalo vadovas etc.-BPK 63).

ASMENYS, TURINTYS TAM TIKRAS TEISES IR PAREIGAS

Liudytojas

Juo g.b. bet kuris asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis ˛ino kokias nors byl¹ liečiančias aplinkybes, ir jeigu jam netaikomos BPK 78 str. numatytos iimtys.

Liudytojas g.b. apklausiamas apie nustatytinas byloje aplinkybes, faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybź, jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju (BPK 77).

Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti ˛iniomis, kurio altinis ne˛inomas, tai ios ˛inios negali būti įrodymais. Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų asmenų praneimais, tai ie asmenys irgi turi būti apklausiami kaip liudytojai.

Įstatymas nenustato am˛iaus ribos, nuo kurios asmuo g.b. aukiamas liudytoju. Nedraud˛iama klausti liudytojais asmenų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi.

U˛sieniečiai, apklausiami liudytojais bendra tvarka.

Liudytojų parodymų dalyk¹ sudaro baud˛iamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios numatytos BPK 71 ir 73 str.

Liudytojo parodymai t.b. konkretūs.

BPK 78 str. ivardina asmenis, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai: 1)kaltinamojo gynėjas; 2)dėl fizinių ar psichinių trūkumų 3)advokatas, visuomeninės organizacijos atstovas apie aplinkybes, kurias su˛inojo ryium su pareigų ėjimų.

Asmeniui, dalyvaujančiam byloje liudytoju, neleid˛iama toje pačioje byloje būti kaltintojo, gynėjo ar nukentėjusiojo bei civilinio iekovo ir atsakovo atstovu.

Kai kurie asmenys tik jiems sutikus g.b. apklausiami kaip liudytojai.Baud˛iamajame procese liudytojas turi teises ir pareigas, numatytas BPK 80 str. Kaip ir nukentėjusysis, atsako u˛ atsisakym¹ ar vengim¹ duoti parodymus.

Ekspertas

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, seminaras

Teismas vykdo teisingum¹ nagrinėjant byl¹ teisme. Sprend˛ia asmens kaltumo ar nekaltumo klausim¹.

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, 03 15

Kit¹ pirmadienį - ne seminaras, o paskaita.

TERMINAI

1.Terminų samprata, reikmė.

2.BP terminų rūys.

3.Terminų skaičiavimas.

4.Terminų pratźsimo tvarka. Praleisto termino skaičiavimas.

Samprata

Nusikaltimų tyrimas, baud˛iamųjų bylų nagrinėjimas teisme turi būti atliekamas ne tik tiksliai laikantis tvarkos, bet ir greitai. Viso proceso u˛davinys - kuo labiau sutrumpinti laik¹ nuo nusikaltimo padarymo momento iki nuosprend˛io priėmimo, bausmės paskyrimo.

Laikas apsprend˛ia BP efektyvum¹.

Laikas - teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindas. Teisė rutuliojasi laike ir yra su juo nuolatinėje s¹veikoje.

Terminas reikia paribio ˛enkl¹, rib¹, sien¹. Viena reikmė: nustatytas laikas, laiko tarpas.

Vienas apibrė˛imas:

Procesinis terminas - tai laikas, per kurį procesiniai dalyviai turi teisź arba privalo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

Kitas apibrė˛imas, geresnis:

Procesinis terminas - tai įstatymo nustatytas laikas, laikotarpis ar momentas, kurio metu kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas ir kiti proceso dalyviai turi teisź ar privalo atlikti procesinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti.

Terminais siekiama u˛tikrinti pakankamai greit¹ BP u˛davinių vykdym¹.

Nustatydamas procesinius terminus, įstatymo leidėjas remiasi gyvenimo patirtimi ir logika, nusikaltimų tyrimo ir bylų nagrinėjimo praktika. Jie konkretūrs, pakankami, kad galima būtų vykdyti procesinius veiksmus ir apginti proceso dalyvių teises.

BPK 128 str.: prokuroras etc. privalo priimti pareikimus ne vėliau kaip per 3 dienas, o per 10 dienų priimti sprendim¹.

BPK 166 (parengtinis tyrimas): kaltinimas t.b. pareikiamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju momento etc.

BPK 262 (atidavimo teismui stadija): 15 d.

BPK 329

BPK 398: įsiteisėjusį nuosprendį perduoda vykdyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos.

BPK 379 str.: jeigu nuteistasis apeliaciniame teisme t.b. paleid˛iamas, nutartis turi būti parayta t¹ pači¹ dien¹.

Procesiniai terminai reguliuoja vis¹ BP.

Procesinių terminų nesilaikymas yra grubus įstatymo pa˛eidimas. Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teisėjas bei teismas privalo grie˛tai laikytis terminų. Pa˛eidus procesinius terminus, jiems g.b. taikomos poveikio priemonės: nualinimas nuo parengtinio tyrimo darymo, drausminės bylos ikėlimas, paskyrimas drausminės nuobaudos etc.

Baud˛iamoji byla sumarinio proceso tvarka negali būti ikeliama, jeigu nuo pareikimo ar praneimo apie nusikaltim¹ gavimo praėjo daugiau negu 3 dienos, o kvota sumariniame procese privalo būti pabaigta ne vėliau kaip per 15 dienų. ių terminų niekas pratźsti negali.

Rimtos pasekmės kyla, kai pa˛eid˛iami procesiniai terminai, reguliuojantys procesinių prievartos priemonių taikym¹; taip pat pareikimų dėl nusikaltimų nagrinėjimo, kvotos ir parengtinio tardymo darymo, u˛tikrinantys teisź į gynyb¹ etc.

Pasibaigus nustatyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laikui, įtariamasis ar kaltinamasis nedelsiant paleid˛iamas i įkalinimo vietos direktoriaus nutarimu (numato Kardomojo kalinimo įstatymas).

Jeigu įtariamajam per 10 dienų nepareikiamas kaltinimas, tai jam skirta kardomoji priemonė panaikinama.

Kiekvienu atveju nuosprendis turi būti panaikintas, jeigu pa˛eista nuteistojo teisė turėti gynėj¹ (BPK 53,382).

Procesiniai terminai įgauna teisinź reikmź tik tada, kai jie nustatyti įstatymo. Būtent įstatyme turi būti nurodytas terminas, jo prad˛ia ir pabaiga, skaičiavimo tvarka ar ribos, kuriose turi ar gali būti atliekama baud˛iamojo proceso procedūra.

Jeigu įstatyme numatoma, kad procesinis terminas gali būti kieno tai skiriamas, tźsiamas, tai tik įstatymo numatytose ribose. Keli BPK str. nustato proceso dalyvių aukimo tvark¹: 163, 175 str. Proceso dalyviai privalo dalyvauti procese ir atvykti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo paskirtu laiku. aukime ie subjektai nurodo proceso dalyvių atvykimo dien¹ ir valand¹.

BPK 106 str. nurodoma, kad konkretų kardomojo kalinimo termin¹ nustato teisėjas, o jį pratźsti iki 6 mėn. gali apylinkės, o toliau - tik apygardos teismo teisėjas. Įstatyme nustatyta did˛iausia kardomojo kalinimo (suėmimo) trukmės riba - 18 mėn.

BPK 139, 150 str. nurodo, kuris prokuroras ir kuriam laikui gali pratźsti kvotos ir parengtinio tardymo terminus. iais atvejais įstatymo numatytose ribose terminus nustato, skiria, tźsia atitinkamai kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas.

Svarbu, kad ie pareigūnai būtų kompetetingi ir kad jų sprendimas būtų teisėtas, t.y. paremtas BPK norma. Dėl to ir ių pareigūnų nustatyti terminai įgauna teisinź reikmź ir privalomi vykdyti. Tokių terminų nesilaikymas sukelia teisines pasekmes.

Pvz., jeigu aukiamas asmuo be svarbios prie˛asties neatvyksta pas kvotėj¹, tardytoj¹, prokuror¹, jam g.b. skiriama bauda iki 300Lt. Jeigu į teism¹ - iki 500Lt. (BPK64[3]).

BP Terminų rūys.

Terminai nėra vienarūiai. G. suskirstyti į kelet¹ rūių priklausomai nuo to, koki¹ procesinio termino paskirtis arba nuo to, kokiam subjektui jie skirti, t.y. koks proceso dalyvis privalo ar gali vykdyti veiksm¹, o gal kurį laik¹ nuo to veiksmo susilaikyti. Priklauso nuo to, kokiu būdu (laiko mano vnt., laikotarpiu ar kitokiu būdu) is terminas nurodytas.

Svarbu ˛inoti, kokiai rūiai priklauso konkretūs terminai, nes jų nesilaikymo atveju gali kilti skirtingos teisinės pasekmės, o gal net veiksmas g.b. atliktas nekompetetingo asmens: pvz., įstatymo nustatyta, kokius terminus gali pratźsti apylinkės vyr.prokuroras ir apylinkės teisėjas. O kada juos gali pratźsti apygardos vyr.prokuroras, Generalinis prokuroras ar apygardos teisėjo teisėjas? etc.

Taigi pagal paskirtį BP terminai g.b. skirstomi į 2 grupes:

1)terminai, kurie u˛tikrina maksimaliai sutrumpint¹ laik¹ tarp nusikaltimo padarymo ir bausmės skyrimo nusikaltusiam;

ie terminai numato ir pareigos vykdym¹.

2)terminai, garantuojantys realų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų u˛tikrinim¹.

Pirmajai rūiai priskirtini kvotos, parengtinio tardymo darymo, kardomojo kalinimo terminai; taip pat tie, kurie reguliuoja atskirų tardymo ar teismo veiksmų vykdymo laik¹. Tokios rūies terminų daug. BPK 128 str. nurodo praneimų apie nusikaltimus inagrinėjimo terminus (3 d.) 138 str. reikalauja, kad įtariamasis t.b. apklausiamas nedelsiant arba ne vėliau kaip per 24h. 146: atskirasis tardytojo pavedimas t.b. įvykdytas ne vėliau kaip per 10 d. 456 str.: atidavimo teismui klausimas - per 10 d. nuo bylos gavimo teisme momento.

ie terminai reikalauja įvykdyti veiksm¹ per tam tikr¹ laikotarpį.

Antrajai procesinių terminų rūiai priskirtini tie, kurie proceso dalyviams tam tikro laiko tarpe suteikia konkrečias teises: pvz., BPK 64(3) numato proceso dalyvių teisź apskųsti teismui nutarim¹ paskirti administracinź nuobaud¹. BPK 126: leid˛ia nukentėjusiajam susitaikyti tik iki teismo iėjimo į pasitarimo kambarį.

Kai kurie BP terminai reikalauja susilaikyti nuo veiksmų, nes būtina u˛tikrinti proceso dalyvių teises. Pvz., 227 str.: tardymo med˛iagos pateikimas kaltinamajam susipa˛inti su byla g.b. atidedamas iki atvyks gynėjas, bet ne ilgiau kaip 5 d.

Kiekvienu atveju, pasibaigus terminui, kuris numato pareigos vykdym¹, tos pareigos vykdymas neatpuola. Būtinas veiksmas privalo būti atliktas.

Pvz., BPK 166 str.: kaltinimas t.b. pareikiamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir nieku būdu ne vėliau kaip kaltinimo atvykimo (atvesdinimo) dien¹.

Jeigu tardytojas ių terminų bėgyje kaltinimo nepareik, jis pa˛eis įstatym¹, bet vis vien privalės t¹ kaltinim¹ pareikti.

Pasibaigus terminui, kuris numato laik¹, kada proceso dalyvis gali naudotis jam suteikta teise, reikia, kad nustojo galioti suteikta teisė. Jeigu proceso dalyvis suteikta teise nepasinaudojo, tai jis pasibaigus terminui nebeteko ios teisės.

BPK 368 str. numato galimybź teisme atstatyti į termin¹, bet tik tada, jei proceso dalyvis jį praleido dėl svarbios prie˛asties. Čia veikiama kitos procesinės normos nustatyta tvarka.

Analizuojant visus terminus, galima pastebėti, kad vieni skirti ir juos vykdyti privalo kvotos organas, prokuroras, tardymas, teismas, teisėjas, kitų privalo laikytis įtariamasis, kaltinamais, nukentėjusysis etc. Nuo to, kuris subjektas galėjo ar turėjo laikytis pa˛eisto termino, irgi priklauso teisinės pasekmės.

Įstatymas nenumatė galimybės atstatyti termin¹, kurio privalėjo laikytis kvotos organas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas-teismas. BPK 137 str. nustato: laikinasis sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48h. Jei reikia skirti kardom¹jį kalinim¹, tai jis ne vėliau kaip per 48h t.b. pristatytas teisėjui. Nei pratźsti, nei atstatyti negalima.

BP normose da˛niausiai terminas nurodomas tiksliai, t.y. per kiek valandų, dienų, mėnesių t.b. atliktas veiksmas ar gali būti ginamos proceso dalyvių teisės.

Pvz., BPK 448 str.: kvota pabaigiama ne vėliau kaip per 15 dienų nuo bylos ikėlimo momento.

Rečiau sutinkamos tokios normos, kuriose termino galiojimo laikotarpis tiksliai nenustatomas, bet ir jis turi ribas, nes nurodoma, kokiais veiksmais prasideda ar baigiasi laikotarpis.

Pvz., BPK 65 str.: civilinis iekinys g.b. pareikiamas tiek ikeliant baud˛iam¹j¹ byl¹, tiek ir vėliau, tačiau tik prie pradedant teisminį tardym¹. Termino prad˛ia ir pabaiga ribojama procesiniais veiksmais.

Kitoks pobūdis: terminai, kurie nustato veiksmo atlikimo moment¹. ie terminai skirti tam, kad būtų u˛tikrintas būtinas operatyvumas, reikalingas nusikaltimo tyrimo interesams, kartu garantuojant proceso dalyvių interesus.

Da˛niausiai terminai-momentai taikomi tokiems procesiniams veiksmams, kurie turi sekti vienas po kito ir kurie įstatymo numatyti i anksto, t.y. atitinkamas procesinis veiksmas t.b. atliktas po tam tikro veiksmo. Pvz., BPK 135 str. III d.: atlikźs t.t. veiksmus, kvotėjas perduoda kvotos med˛iag¹ tardytojui, kad is padarytų tardym¹.

Apie ikelt¹ byl¹ kvotėjas tuojau pranea prokurorui. BPK 178. BPK 220 str. 2 d.

iose normose numatant terminus panaudotas ne laiko matas, bet kita forma - nurodant ˛od˛iais: nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, bet kuriuo bylos proceso momentu (57), nedelsdamas (104(2) 3 d.); per įmanomai trumpiausi¹ laik¹.

Jeigu terminai-momentai reikalauja veikti ypatingai greitai, nepertraukiant proceso veiksmų, tai paprasti procesiniai terminai, nurodantys laikotarpį, kurio metu turi ar gali būti atliktas veiksmas, subjektui suteikia daugiau laisvės. Pvz., BPK 9(1) str., BPK 194(1)

Galima būtų iskirti “specialius” terminus, kurie yra akivaizd˛iai sutrumpinti ar prailginti. Tai:

sumarinio proceso kvotos terminas 15 d. (448);

parengtinio tardymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) terminai, kurie nustatomi ar pratźsiami teismui gr¹˛inus byl¹ tardymui papildyti (106 str. 4 d., 150 str. 4 d.);

etc.

Terminų skaičiavimas.

Terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais (BPK 119).

198(2) - mėnesiais.

BPK 119 str. nenurodyta, bet atskirais atvejais kodekse terminai skaičiuojami ir metais: 465 str.

Metus verčiame mėnesiais ir taikome taisykles, kurios taikomos terminų, ireiktų mėnesiais, skaičiavimui.

119 str. nurodoma, kad skaičiuojant terminus neįskaitoma ta valanda ir diena, kuri¹ prasideda termino eiga. i¹ taisyklź reikia suprasti taip: jeigu asmuo BPK 137 str. tvarka laikinai sulaikomas 15:10 val., tai nustatytas 48h terminas pradedamas skaičiuoti 16 val. Jeigu prokuroras gavo skund¹ gruod˛io 30 d., jis privalo skund¹ inagrinėti 243 str. nurodyto termino bėgyje (3 d.) Tokio skundo nagrinėjimo laikas prasideda pusiaunaktį, t.y. prasidėjus gruod˛io 31 d. 00 val.

Terminas, skaičiuojamas valandomis, pasibaigia po tiek pilnų valandų, kiek nurodyta įstatyme. Terminas, skaičiuojamas dienomis, pasibaigia paskutinės dienos 24 val.

BPK 119 str. 2 d.: jeigu atitinkamas veiksmas t.b. atliekamas kvotos organe, pas tardytoj¹, prokuror¹ ar teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu. Ta iimtis taikoma terminams, skaičiuojamiems dienomis ir mėnesiais. Pvz., jeigu teisėjo nustatyto kardomojo kalinimo terminas byloje baigiasi vasario 28 d. 24 val., tai io termino pratźsimo klausimas t.b. isprźstas teismo posėdyje iki vasario 28 d. 17 val., t.y. iki teismo darbo dienos pabaigos.

Terminai, skaičiuojami mėnesiais, pasibaigia atitinkam¹ paskutinio mėnesio dien¹. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutinź to mėnesio dien¹. Pvz.: jeigu byla ikelta sausio 30 d., kvotos terminas baigiasi vasario 28 d. Diena, kuri¹ prasideda termino eiga, neskaičiuojama.

BPK 119 str. 4 d. nurodyta dar viena taisyklė: tuo atveju, jeigu termino pabaiga ieina nedarbo dien¹, tai paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.

iaip procesiniai terminai nepertraukiami (į terminus įskaitomos visos dienos - tame tarpe, nedarbo ir venčių), jeigu ne jų metu baigiasi terminas.

Kai kuriose kitose normose irgi yra nuorodų apie terminus. BPK 25 str. 22 p. apibrė˛ia nakties met¹. BPK 150 str. 2 d. nurodo, kas yra parengtinio tardymo terminas. BPK 150 str. 4 d. aikina, nuo kurio momento prasideda termino skaičiavimas.

Įstatymas suteikia proceso dalyviams teisź savo teises ir interesus ginti viso termino eigoje. Tokį po˛iūrį patvirtina BPK 119 str. 5 dalies nuostata: terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas prie pasibaigiant terminui įteiktas patui etc.

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, 03 22

prad˛ia praleista

Kuriam ilgiausiam laikui g.b. pratźsiamas kvotos ar parengtinio tardymo terminas, įstatymas nenustato.

Jeigu baud˛iamoji byla, perduota prokurorui su kaltinam¹ja ivada, prokuroro gr¹˛inama tardymui papildyti, parengtinio tardymo terminas tźsiamas bendrais pagrindais - priklausomai nuo to, kuriam laikui tardytojas prao termin¹ pratźsti.

Kiek paprastesne tvarka nustatomas parengtinio tardymo darymo terminas, jeigu baud˛iam¹j¹ byl¹ tardymui papildyti gr¹˛ina ne prokuroras, o teismas, arba atnaujinus sustabdyt¹ ar nutraukt¹ byl¹.

iuo atveju papildom¹ tardymo termin¹ nustato prokuroras, kontroliuojantis tardym¹ (iki 1 mėnesio, skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė byl¹ savo ˛inion).

iais atvejais prokuroras vadovaujasi BPK 150 str. 4 dalies nuostata.

Jeigu būtina tardymo darymo termin¹ dar pratźsti, jis tźsiamas bendra tvarka.

Bylų sumariniame procese kvotos terminas ˛ymiai trumpesnis - 15 dienų nuo bylos ikėlimo, o jo pratźsimo terminas ivis nenumatytas.

Iimtis: jeigu byloje kvota buvo sustabdoma, vadovaujantis BPK 218 str. I ir II d., tolesnį kvotos termin¹ nustato apylinkės teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas. (447 str.)

ˇymiai grie˛tesnės tvarkos laikomasi pratźsiant kardomojo kalinimo (suėmimo) terminus. BPK 106 str. nustato, kad kardomasis kalinimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Konkretų termin¹ nustato teisėjas, priėmźs nutartį paskirti kardom¹jį kalinim¹. Jis negali termino pratźsti ilgiau kaip 6 mėn.

Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties kardomojo kalinimo maksimalų 6 mėn. termin¹, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėn., gali pratźsti apygardos teismo teisėjas. Pratźsim¹ apygardos teismo teisėjas gali pakartoti, bet ne ilgiau kaip iki 18 mėn., tai yra - tam pačiam kaltinamajam toje pačioje byloje kardomasis kalinimas parengtinio tardymo stadijoje negali būti taikomas ilgiau negu 18 mėn.

Kardomojo kalinimo pratźsimo klausimui sprźsti apylinkės (apygardos) teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kuį t.b. aukiami gynėjas bei prokuroras, o esant būtinumui ir suimtasis. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas būtinas.

Apie pratźsim¹ teisėjas surao nutartį.

Visais atvejais pratźsiant parengtinio tyrimo byloje ar suėmimo terminus, skaičiuojamas faktikas bylos tyrimo ar laikymo suėmime laikas nuo bylos ikėlimo ar asmens suėmimo momento.

Nuo to, kiek fatikai tźsiasi bylos tyrimas ar kardomasis kalinimas, priklauso, kuris prokuroras ar kurio teismo teisėjas gali tuos terminus pratźsti.

Skiriasi terminų skaičiavimas, kai keletas bylų sujungiamos į vien¹ (149). Skaičiuojama nuo ankstesnės.

Kitaip terminas skaičiuojamas bylas iskiriant. Jeigu iskiriama į atskir¹ byl¹ dėl kito nusikaltimo ir itirtoje byloje nėra asmenų, patrauktų kaltinamaisiais ar sulaikytų BPK 137 str. tvarka bei asmenų, kuriems paskirtos kardomosios priemonės, tai parengtinio tyrimo terminas iskirtoje byloje skaičiuojamas nuo nutarimo iskirti baud˛iam¹j¹ byl¹ suraymo dienos.

Procesinių terminų atstatymo tvarka

BPK 120 str. numato, kad dėl svarbios prie˛asties praleistas terminas t.b. atstatomas kvotos, parengtinio tardymo ar prokuroro, kurių ˛inioje yra byla, nutarimu, arba teismo, kurio ˛inioje yra byla, nutartimi. iais atvejais atstatomi proceso dalyvių teises garantuojantys terminai - pagrinde tokie, kurie numato skundų padavimo teisź ir laik¹.

Praleidus termin¹, numatyt¹ teisei ar teisėtam interesui įgyvendinti, inyksta ir pati subjektyvinė teisė, t.y. proceso dalyvis netenka teisės ja pasinaudoti.

Bet jei terminas teise nepasinaudota dėl svarbių prie˛asčių, jis gali būti atstatytas.

Kokia prie˛astis yra svarbi? BPK 64(3) str. 2 ir 3 dalyje pateiktos nuostatos.

Yra terminų, kurie negali būti atstatomi: pvz., apskųsti tardytojo, kvotos organo ar prokuroro veiksmus dėl jų nutarimų galima bet kuriuo metu; terminų atstatymas vyksta tik teisme. Pastaruoju metu BPK papildytas 9(1), 9(2), 194(2) str. Jie nurodo, kad galėtų būti atstatomi skundų padavimo terminai parengtinio tyrimo stadijoje, jeigu jie praleisti dėl svarbios prie˛asties.

BPK numato atvejus, kai procesiniai terminai nutrūksta. BPK nustatytos aplinkybės, kurioms esant nutraukiamas procesinis terminų skaičiavimas, taip pat numatoma, kuris laikas į terminus neįskaičiuojamas.

Svarbiausios:

1)kaltinimo pareikimo terminas nutrūksta, jeigu kaltinamasis pasislepia nuo termino arba tardytojo aukiamas neatvyksta; (166 str. 2 d.)

2)neskaičiuojami kvotos ir parengtinio tardymo terminai, kai bylos terminas sustabdomas vadovaujantis BPK 218 str. ir 447 str.

3)kaltinamojo ar jo gynėjo susipa˛inimo su baud˛iamosios bylos med˛iaga laikas neįeina į parengtinio tardymo ir suėmimo trukmės terminus (226 str. 6 d.)

4)atidavimo teismui klausimas teisėjo privalo būti isprend˛iamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo teisme momento (BPK 456), ir io termino skaičiavimas nutrūksta, jeigu byla sustabdoma remiantis BPK 256 ir 451 str.

Procesiniai dokumentai

Procesiniai doc g.b. suprantami 2 reikmėm:

siaur¹ja prasme - doc, kuriuos surayti įstatymas nurodo tiesiogiai (protokolai, nutarimas, nutartys etc.);

plači¹ja prasme - visi doc, kurie suraomi baud˛iamųjų bylų tyrimo eigoje.

3 grupės doc

1)aktai, fiksuojantys procesinės veiklos eig¹ ir rezultatus (protokolai);

2)aktai, fiksuojantys kompetetingų BP dalyvių nutarimus;

3)kiti doc.

1)Protokolas - tai doc apie tardymo ir teismo atliekamus veiksmus, jų turinį ir rezultatus. Str.: 113, 114(1), 116-118(1), 169, 170, 180.

2)nutarimus rao tardytojas ir prokuroras. Nutarimas reikia kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendim¹, priimt¹ tiriant baud˛iam¹sias bylas, iskyrus kaltinam¹j¹ ivad¹. (apie 60 nutarimų rūių)

Kai kuriems nutarimams reikalinga prokuroro ar teisėjo sankcija.

Kvotos organo nutarimus turi tvirtinti kvotos organo virininkas.

Nutarimas susideda i 3 dalių: įvadinės, apraamosios (konstatuojamosios) ir rezoliucinės.

Tardytojo nutarimai privalomi visiems (BPK 48 str. 6 d.)

Nutarimo pvz.: 130,131, 99, 113, 147, 149, 150, 161, 220 etc.

3)i dalis susijusi su pareigūnų bendravimu tarpusavyje. Tardytojas gali duoti parėdymus kvotos organams, prokuroras - tardytojui. Pareigūnai gali reikalauti įvairių doc i valstybės organų, praymai dėl teisinės pagalbos suteikimo. Revizijų aktai, specialisto ivados, tardytojo pavedimai etc.

Kitas procesinių doc skirstymas:

1)parengtinio tardymo eigoje suraomi doc; 2)teismo suraomi procesiniai doc.

1):surao tardytojas, kvotėjas, prokuroras (nutarimai, protokolai, teikimai, pasi˛adėjimai, skundai, pasiaikinimai, pavedimai, kaltinamoji ivada, praneimas teismui [sumarinio proceso būdu] etc.)

2):teismo procesiniai doc. Surao teisėjai ir sekretoriai: nuosprendis, teisėjo nutarimas, teismo nutartys, teismo posėd˛io protokolai (344, 345, 349, 351 str.)

Kardomosios priemonės

1.Samprata, rūys, jų skyrimo esmė. Pareigūnai ir institucijos, skiriančios jas.

2.Kardomųjų priemonių rūys, taikymo praktika.

3.Pakeitimas ir panaikinimas.

Samprata, rūys

Atsi˛velgiama į ES reikalavimus. Tiriant nusikaltimus neivengiamai yra procesinė prievarta. Tos kardomosios priemonės taikomos tik t.t. s¹lygomis.

Kardomosios priemonės - tai baud˛iamojo procesinio pobūd˛io prievartos priemonės, kurias kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas skiria kaltinamajam, o atskirais atvejais - ir įtariamajam, teisiamajam bei nuteistajam iki nuosprend˛io įsigaliojimo, siekdami sukliudyti jiems pasislėpti nuo tardymo ir teismo, u˛kirsti keli¹ tolesnei jų nusikalstamai veiklai, u˛tikrinti tiesos nustatym¹ baud˛iamojoje byloje ir nuosprend˛io vykdym¹.

Pagrindiniai bruod˛ai:

1)tai nėra bausmės rūis - tai įstatymikai įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, įgalinanti vykdyti baud˛iam¹jį persekiojim¹;

2)kardomoji priemonė skiriama ne bet kokiam asmeniui, o tik tiems, kurie nurodyti BPK - kaltinamajam, teisiamajam, nuteistajam, iimtinais atvejais - ir įtariamajam;

3)tikslas, kurio siekiama skiriant kardom¹sias priemones - u˛tikrinti, kad asmuo, kuriam jos paskirtos, savalaikiai atvyktų pas teisėj¹/prokuror¹/ tardytoj¹/kvotėj¹; kad nekliudytų nustatyti ties¹ byloje, negalėtų daryti naujų nusikaltimų bei garantuoti, kad teismo paskirtas nuosprendis bus įvykdytas.

Pakankamas pagrindas, kuriam esant g.b. paskirta kardomoji priemonė - kvotėjo, tardytojo, prokuroro bei teismo įsitikinimas kardomųjų priemonių paskyrimo konkrečiam asmeniui būtinumu, ir is būtinumas paremtas objektyviais bylos duomenimis.

Tie duomenys leid˛ia manyti, kad kaltinamasis (ir įtariamasis), būdamas laisvas, pasislėps nuo tardymo/teismo, trukdys nustatyti byloje ties¹.

Kardomųjų priemonių s¹raas nurodytas BPK 96 str.

BPK 98 str. nurodytos aplinkybės, į kurias turi atsi˛velgti KTPT, parenkant kardom¹j¹ priemonź. Tai: pareikto kaltinimo sunkumas, kaltinamojo asmenybė, ar jis turi nuolatinź gyvenam¹j¹ viet¹; įsitikinimas, kad jis vengs tardymo ir teismo etc.

Kitos aplinkybės - tai aplinkybės, lengvinančios kaltinamojo atsakomybź (BK 40 str.); aplinkybės ir s¹lygos, kurioms esant kardomosios priemonės paskyrimas kaltinamajam ar jo eimos nariams gali sukelti sunkių pasekmių.

Praktikoje kyla problemų parenkant kardom¹j¹ priemonź.

5)kardom¹sias priemones turi teisź paskirti tik KTPT arba teisėjas.

Suėmim¹ turi teisź paskirti tik teisėjas.

Tokia tvarka nustatyta remiantis 1996 05 28 įstatymu. Anksčiau suėmim¹ sankcionuodavo prokuroras.

1. Raytinis pasi˛adėjimas neivykti

BPK 100 str.

Asmeniui iaikinama, kad pa˛eidus pasi˛adėjim¹ jam g.b. skirta grie˛tesnė kardomoji priemonė.

Raytinis pasi˛adėjimas neivykti gali būti pa˛eistas, kai kaltinamasis be KTPTT leidimo pasialina i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos arba jas pakeičia, taip pat kai kaltinamasis ir įtariamasis ˛inomai melagingai nurodo savo gyvenam¹j¹ viet¹.

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, 03 29

duota susipa˛inti baud˛iamųjų bylų maketų

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, 04 12

Kit¹ kart¹ bus vėl raoma - atneti BPK!

Kardomosios priemonės (tźsinys)

2.U˛statas.

i kardomoji priemonė pradėta taikyti nuo 1991 m. gruod˛io. U˛statas - tai piniginė įmoka, kuri¹ į parengtinio tyrimo, prokuratūros, teismo depozitinź s¹skait¹ įmoka kaltinamasis, jo giminaičiai, taip pat kiti asmenys ar organizacijos, siekdami u˛tikrinti, kad kaltinamasis aukiamas atvyks pas KTPTT.

i kardomoji priemonė pasaulyje ˛inoma labai seniai. U˛stato sampratoje įtvirtinta, kad u˛statas gali būti tik pinigai.

U˛stato suma negali būti ma˛esnė kaip 100 MGL. Jeigu u˛statas būtų turtas, būtų sunku jį įvertinti.

Pernai LRV patvirtinto turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvark¹, bet priimtiniausia priemonė - pinigai.

Tikslas skiriant u˛stat¹ - u˛tikrinti, kad kaltinamasis (ir įtariamasis) aukiamas atvyks pas KTPTT. Jis t.b. tokio dyd˛io, kad kaltinamasis (įtariamasis) būtų suinteresuotas vykdyti visus pareigūno paliepimus - kitaip grėstų u˛stato praradimas.

Skirdamas u˛stat¹, pareigūnas atsi˛velgia: 1)į nusikaltimu padarytos ˛alos dydį; 2)į kaltinamojo, įtariamojo ir u˛stato davėjo asmenybź, turtinź padėtį; 3)į pareikto kaltinimo sunkum¹.

Skiriant u˛stat¹ suraomas nutarimas (KTP) arba nutartis (teismo).

Kaltinamajam turi būti iaikinta, kad nesilaikant jos reikalavimų kardomoji priemonė g.b. pakeista į suėmim¹, o u˛statas pereina valstybei. Be to, pa˛ymima, kokioje banko įstaigoje kaltinamasis ar u˛stato davėjas įmokėjo nustatyto dyd˛io piniginź sum¹, nurodomas kvito numeris bei pats kvitas pridedamas prie baud˛iamosios bylos.

Da˛nai u˛stato davėju būna ne kaltinamasis/įtariamasis, bet kitas asmuo - da˛niausiai eimos nariai, artimi giminaičiai, draugai etc., kurie laiduoja u˛ asmenį, kuriam skiriama kardomoji priemonė (u˛statas).

Priimant u˛stat¹ i tokių asmenų, būtina apie juos surinkti kuo daugiau duomenų: iaikinti santykius su kaltinamuoju, iam asmeniui paaikinti kaltinamajam pareikto kaltinimo esmź bei gresianči¹ bausmź, kaltinimo įsipareigojimus ir u˛stato gr¹˛inimo galimybes.

U˛stato davėjas nėra atsakingas u˛ kaltinamojo elgesio kontrolź. Jis turi teisź civiline tvarka isiiekoti i kaltinamojo ˛al¹, padaryt¹ jam dėl u˛stato perėjimo valstybei.

Pastaraisiais metais u˛statas gana populiarus.

K, T ar P nutarimas dėl u˛stato paskyrimo gali būti apskund˛iamas teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis - apeliacinės instancijos teismui per 5 dienas nuo praneimo apie tokio nutarimo/nutarties priėmim¹ gavimo dienos.

3.Namų aretas.

i kardomoji priemonė įtraukta į BPK tik nuo 1994 09 01. Tai įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje ir nesilankyti vieose vietose.

ios kardomosios priemonės atsiradim¹ s¹lygojo didelis aretinių, tardymo izoliatorių perpildymas. Buvo numatyta, kad i kardomoji priemonė bus taikoma siekiant ja pakeisti kardom¹jį kalinim¹.

Namų aretas skiriamas motyvuotu tardytojo nutarimu ir esant prokuroro sankcijai (BPK 161[2] str.) Bet BPK 96 str. 3 d. nurodyta, kad kardom¹sias priemones, iskyrus suėmim¹, turi teisź skirti kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas (KTPTT).

BPK 447 str. reglamentuoja kvotos atlikim¹ sumarinio proceso bylose. Kvotėjas turi teisź skirti tik raytinį pasi˛adėjim¹ neivykti ir u˛stat¹. Taigi tarp ių straipsnių yra kolizija.

447 str. normos įsigaliojo 1993, o 96 str. keistas vėliau, todėl reikia vadovautis 96 str. Taigi kvotėjas gali paskirti namų aret¹ bylose, ikeltose sumarinio proceso tvarka.

Namų areto esmė ta, kad tardytojas nustato eilź namų areto atlikimo s¹lygų: pvz., būti namie nurodytomis valandomis, ieiti i namų tik nurodytu laiku, nesilankyti t.t. vieose vietose etc., nesusitikinėti su t.t. asmenimis etc.

Įstatymas numato, kad asmuo, kuriam i kardomoji priemonė skirtina, gali pateikti motyvuot¹ praym¹, kad jam būtų nustatyti ir kitokie apribojimai.

Skiriant namų aret¹ su jos s¹lygomis supa˛indinamas kaltinamasis ir jam praneama, kad u˛ s¹lygų pa˛eidim¹ jam gali būti paskirta grie˛tesnė priemonė.

Namų areto vykdymo instrukcija buvo patvirtinta tik 1997 m. bir˛elio 18 d. VRM įsakymu. Asmens, kuriam paskirtas namų aretas, prie˛iūr¹ vykdo tos policijos rūies pareigūnai, kuriems nutarime skirti namų aret¹ pavesta vykdymo kontrolė.

Vykdantis kontrolź pareigūnas privalo tiek kartų patikrinti pri˛iūrim¹ asmenį, kiek kartų nurodyta tardytojo nutarime. Jeigu tikrinimo skaičius nenurodytas, tai asmuo turi būti tikrinamas ne rečiau kaip 1 k. per par¹ bet kuriuo metu.

Policijos pareigūnams draud˛iama tikrinti skambinant telefonu.

Apie patikrinimo rezultatus kasdien būtina surayti tarnybinį praneim¹. Apie pa˛eidimus informuojami policijos vadovas bei byl¹ tiriantis pareigūnas.

3 p. numato, kad tardytojas, paskyrźs namų aret¹, privalo ratu informuoti policijos įstaig¹, kuriai pavesta asmens kontrolė, apie ios kardomosios priemonės panakinim¹ arba pakeitim¹ kit¹ ir baud˛iamosios bylos perdavim¹ pagal tardyminį priklausomum¹.

Praktikoje tardytojai da˛nai to nedaro, todėl policininkai su˛ino tik i tikrinamo asmens.

Namų aretas nėra labai populiarus.

4.Kardomasis kalinimas (suėmimas).

Tai grie˛čiausia procesinė prievartos priemonė, labiausiai ribojanti ˛mogaus teises ir laisves. 2 probleminiai klausimai: 1)priemonės skyrimo pagrįstumas; 2)kardomojo kalinimo trukmė.

Kardomojo kalinimo skyrimo s¹lygas ir pagrindus reglamentuoja BPK 104 str. Jis nurodo: kardomasis kalinimas g.b. skiriamas tada, kai velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 95 str. tikslų. Be to, kardomasis kalinimas g.b. taikomas tik bylose dėl nusikaltimų, u˛ kuriuos BK numato grie˛tesnź negu 1 metų laisvės atėmimo bausmź.

Kaip rodo teismų praktika, kardomasis kalinimas g.b. skiriamas ir kitais atvejais, bet tai iimtys.

BPK 104 str. 3 dalis numato kardomojo kalinimo skyrimo pagrindus. Kardom¹jį kalinim¹ skirti galima tada, kai manoma, kad 1)kaltinamasis bėgs

Tai nustatoma panaudojant bet kokius faktinius duomenis (įrodymus). Įrodymų s¹voka - BPK 74.

Praktikoje daug problemų:

1)da˛nai suėmimas paskiriamas asmenims, kai tam nėra pagrindo, o tik norint įbauginti, kad “skiltų” - ypač buvo tada, kai buvo skiriamas su prokuroro sankcija;

2)da˛nai teisėjai neskiria suėmimo, nors i pateiktos med˛iagos matyti realus pagrindas skirti tokiai priemonei.

Trukmė

BPK 106 str.: teisėjas nustato konkretų termin¹, kiek laiko truks suėmimas, bet negali trukti ilgiau kaip 6 mėn. Esant reikalui, tos pačios apylinkės teisėjas gali termin¹ pratźsti dar 6 mėn., bet bylos parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali būti pratźsiamas ilgiau kaip iki 18 mėn.

Asmuo, kuriam skiriamas kalinimas, gali paduoti skund¹ tik dėl pačios kardomosios priemonės paskyrimo, o suėmimo trukmės apskundimas įstatyme nenumatytas.

BPK 106 str. 5 d.: kardomasis kalinimas negali trukti ilgiau kaip 2/3 laisvės atėmimo bausmės aukčiausios ribos, kuri įstatymo numatytas u˛ inkriminuojam¹ nusikaltim¹.

Kardomasis kalinimas gali būti skiriamas su ilyga, kad per 10 dienų jam bus pateiktas kaltinimas.

Prieingu atveju, kardomoji priemonė t.b. panaikinta.

Pagal kardomojo kalinimo įstatym¹, asmenys laikomi tardymo izoliatoriuose arba policijos aretinėse, bet jose - ne ilgiau kaip 10 parų.

Įtvirtinta rungtynikumo principu paremta kardomojo kalinimo skyrimo tvarka. Motyvuotu prokuroro, sulaikytojo ar jo gynėjo praymu, turi teisź iklausyti prokuror¹ nedalyvaujant sulaikytajam.

(toliau neberaiau)

Baud˛iamasis procesas, 05 03

Parengtinis tyrimas (II stadija)

Tai antroji baud˛iamojo proceso stadija po baud˛iamosios bylos ikėlimo. Ji prasideda priėmus tardytojui ar kvotėjui savo ˛inion baud˛iam¹j¹ byl¹ ir baigiasi kaltinamosios ivados ar praneimo teismui suraymu arba baud˛iamosios bylos nutraukimu.

ioje stadijoje sprend˛iami savarankiki u˛daviniai. Proceso dalyviai veikia specifinėmis ir tik iai stadijai būdingomis formomis. Tarp proceso dalyvių susiklosto būdingi iai stadijai teisiniai santykiai.

Valstybinių institucijų veikla u˛baigiama t.t. procesiniu dokumentu, tai yra - susumuojami tyrimo rezultatai.

Parengtinis tyrimas vadinamas parengtiniu todėl, kad jame nagrinėjimo metu turi būti atliekami visi tardyminiai veiksmai, kuriuos numato BPK.

Kvotėjas ir tardytojas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinim¹, pagrįst¹ visapusiku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių inagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine s¹mone.

Parengtinio tyrimo institucijų pareiga - tiksliai nustatyti nusikaltimo įvykį, kaltininko dalyvavim¹ nusikaltime ir teisingai kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus.

Tardytojas ir kvotėjas turi būti įsitikinź savo ivadų teisingumu. Teismas nėra suvar˛ytas tardytojo ar kvotėjo ivadomis.

U˛daviniai - BPK 2 str.

Kvota

1)Tai pirminė tyrimo forma, atliekant neatidėliotinus veiksmus ir įtvirtinant įrodymus bylose, kuriose parengtinį tardym¹ atlikti būtina (BPK 135).

2)Pagrindinė tyrimo forma bylose tiriant akivaizd˛ius nusikaltimus sumarinio proceso tvarka (BPK 440).

Abi kvotos formos yra procesinė veikla, todėl įrodymai turi vienod¹ reikmź.

Kuo skiriasi kvota nuo tardymo?

I.Pagal tai, kas atlieka.

II.Tyrimo metodai.

III.Bylų tardyminis priklausomumas.

IV.Tyrim¹ atliekančio pareigūno savarankikumo laipsnis.

BPK 134 str. nurodo kvotos organų s¹ra¹ (9): policija, saugumas, pataisos reikalų, tardymo izoliatorių, karo policija, muitinės, gaisrų, tolimojo plaukiojimo laivų kapitonai, pasienio policija, mokesčių inspekcijos įstaigos.

Tardym¹ atlieka tik VRM sistemos tardytojai ir prokurorai.

Kvota sumarinio proceso tvarka daroma paprastai dėl nelabai pavojingų nusikaltimų, nedaug bylų.

Kvotėjas visus sprendimus priima tik sutikus kvotos organo virininkus.

Kvotėjas privalo bes¹lygikai vykdyti visus prokuroro ir teismo nurodymus. Tuo tarpu tardytojas yra savarankikas su ma˛omis iimtimis.

Kas būdinga kvotos rūims?

Pirmoji

1)Esant po˛ymiams nusikaltimo, dėl kurio būtina atlikti parengtinį tardym¹ (BPK 135), kvotėjas ikelia baud˛iam¹j¹ byl¹ ir atlieka neatidėliotinus veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti - ap˛iūr¹, krat¹, poėmį, patikrinim¹, įtariamųjų sulaikym¹ ir apklaus¹, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklaus¹, parodym¹ atpa˛inti, paskiria ekspertizź ir gauna specialisto ivad¹. (s¹raas isamus)

Apie atliktus neatidėliotinus veiksmu informuoja padalinio virinink¹.

2)Apie ikelt¹ baud˛iam¹j¹ byl¹ ir pradėt¹ kvot¹ tuoj pat pranea prokurorui.

3)Kvota iose bylose turi būti pabaigiama per 1 mėnesį nuo baud˛iamosios bylos ikėlimo. į termin¹ gali pratźsti prokuroras, bet ne daugiau kaip 1 mėnesiu.

4)Perdavźs byl¹ tardytojui, kvotėjas gali atlikti tardymo ir paiekos veiksmus tik tardytojui pavedus. Jeigu tardytojui perduodama byla, kurioje nenustatytas nusikaltim¹ padarźs asmuo, kvotėjas toliau vykdo operatyvines ir paiekos priemones, derina iuos veiksmus su tardytoju ir bendrai planuoja darb¹.

Tokiu būdu kvotėjo, atliekančio neatidėliotinus tardymo veiksmus, pagrindinis u˛davinys yra: 1.Sudaryti s¹lygas iaikinti nusikaltim¹. 2.Nustatyti, surasti ir sulaikyti kaltinink¹ ir 3.Numatyti tolesnio bylos tyrimo kryptį.

Prokuroro įgaliojimai

Nustato BPK 141 str. Prokuroras gali atlikti bet kuriuos kvotos veiksmus, bet tai nėra jo pagrindinė funkcija. (???)

Prokuroras neturi teisės duoti kvotos organui nurodymų dėl konkrečių operatyvinių priemonių parinkimo. Jis tik tikrina, kaip kvotos organai vykdo tardytojo pavedimus.

Antroji kvotos rūis

Sumarinis procesas - nuo 1992 01 01. Jam skirtas VIII skyrius (17 str.). is institutas bus plečiamas.

BPK 440 str. nustato proceso tvark¹. Sumarinio proceso tvarka tiriami tik akivaizdūs nusikaltimai: kai darymo metu arba po padarymo aikus nusikaltim¹ padarźs asmuo.

Jeigu akivaizdų nusikaltim¹ padaro nepilnamečiai, tai kvota sumarinio proceso tvarka nedaroma, o tų asmenų at˛vilgiu būtina atlikti parengtinį tardym¹.

Be to, jeigu tiriant nusikaltim¹ sumarinio proceso tvarka paaikėja, kad nusikaltimas nėra akivaizdus, taip pat dėl didelės bylos apimties ar sudėtingumo negali būti isamiai itirtas, byloje taip pat atliekamas parengtinis tardymas. Tokiu atveju nutarim¹ perduoti byl¹ parengtiniam tardymui priima kvotėjas, sutikus kvotos organo virininkui, o ginčus dėl parengtinio tardymo būtinumo iais atvejais sprend˛ia teisėjas.

Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo po˛ymių, tai kvotėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareikimo ar praneimo gavimo momento, privalo ikelti asmeniui baud˛iam¹j¹ byl¹.

Nutarim¹ ikelti baud˛iam¹j¹ byl¹ tvirtina kvotos organo virininkas.

Tardytojas/teisėjas/prokuroras irgi gali ikelti toki¹ byl¹. Tik teismas turi priimti specialų nutarim¹.

Ikėlus byl¹ sumarinio proceso tvarka, įtariamasis ikart tampa kaltinamuoju ir įgyja visas jam įstatymo numatytas teises. Atskiro nutarimo nereikia.

Būtinos s¹lygos:

1)nusikaltimas, dėl kurio ikeliama byla, turi būti nurodytas BPK 440 str.

2)nusikaltimas turi būti akivaizdus - t.y., turi būti aikus nusikaltim¹ padarźs asmuo.

3)nuo pareikimo ar praneimo apie nusikaltim¹ gavimo momento neturi būti praėjź daugiau kaip 3 dienos.

Kvot¹ sumarinio proceso tvarka atlieka kvotėjas, pavedus kvotos organo virininkui.

Apie ikelt¹ baud˛iam¹j¹ byl¹ praneama apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui. Prokuroras sumarinio proceso bylos tyrime nedalyvauja. Tyrim¹ pri˛iūri, kontroliuoja, pagrindinius sprendimus priima teisėjas.

BPK 447 str. numato, kad įstatyme numatytais atvejais krat¹ ir poėmį sankcionuoja taip pat apylinkės teismo pirmininkas.

Baud˛iamasis procesas, 05 13

Egzamino klausimai bus atneti pirmadienio paskaitoje. Bus tie klausimai, i kurių buvo skaityta. Bus biliete 2 klausimai.

Įrodinėjimas ir įrodymai

Įrodymų teorijos samprata.

BPK 2 str.: kiekvienoje byloje t.b. iaikintas nusikaltimas (BP u˛daviniai).

Norint įgyvendinti u˛davinius, būtina kiekvienoje byloje surinkti, patikrinti ir įvertinti tam tikr¹ info.

Tyrimo institucijos, renkančios įrodymus: tardymo ir kvotos. Tardymas: tardymo departamentas, skyriai STT, transporto etc., prokuratūra. Kvota: (BPK 134 str.) - policija, saugumas, karinė policija etc.

Kai kuriais atvejais įrodymų įvertinimo teisė suteikiama pačiam teismui.

Įrodinėjimo veikl¹ grie˛tai reglamentuoja BPK. Todėl įrodinėjimu vadinama KTPT bei kitų proceso dalyvių veikla, grie˛tai laikantis BP įstatymų reikalavimų, kai surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai, reikalingi norint teisingai isprźsti baud˛iam¹j¹ byl¹.

Įrodinėjimas baud˛iamajame procese - tai procesinė baud˛iamosios bylos aplinkybių pa˛inimo forma. Įstatymas įpareigoja tuos pačius subjektus surinkti ir įvertinti įrodymus (BPK 75, 76). Tai yra, praktinis įrodymų rinkimas ir loginis operavimas jais yra neatskiriamos įrodinėjimo veiklos pusės.

Procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo tikslus, tvark¹, ribas ir turinį, vadinamos įrodymų teise.

Taigi įrodinėjimas - svarbiausia baud˛iamosios procesinės veiklos dalis, o įrodymų teisė įeina į BP teisės normų sistem¹.

Svarbiausios įrodymų teisės normos yra BPK VII skirsnyje, kuriame idėstytos bendros įrodinėjimo taisyklės, taikomos visose BP stadijose. Atskiros taisyklės idėstytos ir kituose BPK skirsniuose. Pvz., taisyklės, nustatančios atskirų tardymo veiksmų atlikimo tvark¹.

Įrodymų teisės normose bendroji pa˛inimo metodologija taikoma konkrečiai nusikaltimų tyrimo sričiai. ios normos numato optimalias s¹lygas faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti, todėl įrodymų teisź galima laikyti objektyvios tiesos nustatymo byloje priemone. Ji numato toki¹ veikl¹ tvark¹, kad kiekvienoje byloje būtų įgyvendinti visi BP u˛daviniai.

Įrodymų teorija - tai BP mokslo dalis, nagrinėjanti įrodinėjimo proces¹ visomis BP stadijomis.

Įrodymų teorija neatskiriamai susijusi su BP mokslu. Tačiau įrodymų teorija

Įrodymų teorijos dalyk¹ sudaro jos nagrinėjama objektyviosios tikrovės sritis:

a)įrodymų teisės normos; b)praktinė įrodinėjimo subjektų ir dalyvių veikla; c)dėsningumai, susijź su įrodomosios informacijos atsiradimu, saugojimu ir naudojimu.

Be to, įrodymų teorija tyrinėja įrodymų teisės istorij¹ ir normatyvinį įrodinėjimo reglamentavim¹ u˛sienio alyse.

Įrodymų teorijos tiksl¹ apibrė˛ia bendri BP u˛daviniai (BPK 2 str.)

Įrodymų teorija turi ir savo specifik¹. Ji siekia tobulinti įrodinėjimo praktik¹. Ji rengia mokslikai pagrįstas rekomendacijas, padedančias įdiegti į praktik¹ naujas nusikaltimų tyrimo metodikas, naujus efektyvius įrodymų rinkimo ir tikrinimo būdus.

Įrodymų teorij¹ sudaro bendroji ir ypatingoji dalis. Bendrojoje: s¹vokos, dalykas, u˛daviniai ir vieta; metodologiniai ir teisiniai aspektai; įrodymų klasifikacija, liečiamumas ir liestinumas. Ypatingojoje: atskiros įrodymų rūys, įrodinėjimo ypatumai atskirų bylų kategorijose.

Metodai

Vadovaujasi bendra dialektinio materializmo metodologija. Kiti metodai:

1)genetinis (gnoseologinės, ekonominės, politinės prielaidos);

2)istorinis (stebėti įstatymų, teorijos ir praktikos pasikeitimus;

3)lyginamasis (įgalina iaikinti įrodymų teisės sistemos ypatumus, socialinius ir kitokius skirtumus);

4)atskiri mokslinio tyrimo metodai: stebėjimas, apibendrinimas, eksperimentas etc.

Įrodymų teorija kitų mokslų sistemoje.

Pagrindines koncepcijas (mokym¹ apie ties¹, objektyvios tikrovės pa˛inim¹ etc.) įrodymų teorija perima i dialektinio materializmo. Naudoja ir bendr¹sias teisės s¹vokas.

Įrodymų teorija kaip BP mokslo dalis turi daug bendro su kitomis teisės akomis. Kai kurie autoriai bando sukurti bendr¹ įrodymų teorij¹ visiems procesams, bet bendri tik bendriausi dėsningumai.

Daugiausiai Lietuvoje įrodymų teorijoje pasireikźs VU docentas Linkevičius, VU katedros vedėjas Kazlauskas, Kuconis, LTA katedros vedėjas prof.Palskys. Jie laikosi nuomonės, kad įrodymų teorij¹ reikia nagrinėti atskirose teisės akose.

Įrodymų teorija glaud˛iausiai susijusi su BT mokslu. Jie prieklauso tai pačiai kovos su nusikalstamumu sferai. Įrodymų teorija vartoja BT suformuluotas nusikaltimo, kaltės, nusikaltimo sudėties etc. s¹vokas.

Glaudūs ryiai su kriminologija. Konkretaus nusikaltimo padarym¹ lemiančios aplinkybės įeina į įrodinėjimo dalyk¹.

Su kriminalistika. Abi tyrinėja patį įrodinėjimo proces¹, bet tai daro vykdydamos skirtingus u˛davinius su savo metodais. Kriminalistika nagrinėja taktinius etc. būdus, o įrodymų teorija - procesinius dalykus.

Su civilinio proceso mokslu. Daugiausiai sieja teisinio reguliavimo metodų vienodumas, bet ie mokslai tiria skirtingus teisinius santykius.

Su psichologija. Kai kalbama apie konkretaus proceso dalyvio teises ir pareigas.

Su logika ir matematika. Kibernetiniai tyrimo metodai plačiai taikomi atliekant ekspertizes, kurias atlieka Teisės ekspertizės institutas.

Įrodinėjimo dalykas ir ribos.

Realizuojant BP u˛davinius, kiekvienoje byloje reikia nustatyti t.t. aplinkybių, kurios visapusikai apibūdina tiriam¹jį įvykį, visum¹. Įrodinėjimo dalyko struktūr¹ sudaro:

1)nusikaltimo įvykis: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas etc. (BPK 71 str. 1 p.)

Nustatant nusikaltimo įvykį, reikia įrodyti t.t. veikos buvim¹, veikos pasekmes ir prie˛astinį ryį. Norint nustatyti įvykio turinį, reikia isiaikinti jo objekt¹ ir kėsinimosi dalyk¹, o tai reikia, kad reikia vadovautis atitinkama BK norma, numatančia į įvykį atitinkanči¹ nusikaltimo sudėtį.

Nusikaltimo įvykį reikia suprasti kaip kompleksinź s¹vok¹, į kuri¹ įeina įstatymų leidėjo ivardintos sudedamosios dalys: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas etc. ie elementai atlieka įvykio individualizavimo ir konkretizavimo funkcij¹. Neįmanoma įrodinėti įvykio nenurod˛ius, kada ir kaip jis įvyko. Kai kuriose bylose vieta ir laikas gali turėti atsakomybź lengvinančių/sunkinančių aplinkybių reikmź.

Nusikaltimo padarymo būdas gali būti kvalifikuojantis po˛ymis. Jis gali charakterizuoti kaltinamojo asmenybź, apibūdinti bendrininkus etc.

Kitos aplinkybės priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

2)kaltininko kaltumas nusikaltimo padaryme (BPK 71 str. 2 p.) apima subjekto ir subjektyvinės pusės nustatym¹. Reikia įrodyti, kad padarė t.t. asmuo, sulaukźs tinkamo am˛iau, pakaltinamas.

Reikia nustatyti asmens kaltės form¹ ir nusikaltimo motyv¹. Motyvus būtina nustatyti kiekvienoje byloje.

I.Aplinkybės, kurios apibūdina kaltinamojo asmenybź: 1)demografiniai duomenys (lytis, am˛ius, tautybė, isilavinimas), 2)psichofiziologinės savybės (ūgis, kūno sudėjimas, fizinė ir psichinė būklė etc.), 3)socialinės savybės, 4)dorovinė-psichologinė deformacija (agresyvumas, girtavimas etc.); 5)teisės pa˛eidimai, 6)elgesys po nusikaltimo padarymo (teigiamas - aktyvi pagalba tardymui).

3)nusikaltimu padarytos ˛alos pobūdis ir dydis.

ˇala gali būti materialinė ir fizinė. Fizinė: pasireikia padarytų kūno su˛alojimų dyd˛iu. Gali būti ir moralinė (įvertinama atsi˛velgiant į nukentėjusiojo igyvenimus).

Visais atvejais reikia nustatyti tiek artimiausias pasekmes, tiek ir tolesnes.

Įrodinėti ˛alos pobūdį ir dydį reikia tiek pagrind˛iant kvalifikacij¹, tiek ir sprend˛iant civilinį iekinį.

4)nusikaltim¹ lėmusios prie˛astys ir s¹lygos.

Čia daugiau u˛siima kriminologai. Konkrečiu atveju: nepalankios asmenybės formavimosi aplinkybės (netinkamas auklėjimas etc.); aplinkybės, dėl kurių ios blogos pa˛iūros peraugo į nusikalstam¹ sumanym¹; aplinkybės, kurios palengvino padaryti nusikaltim¹.

Reikia nustatyti aplinkybių visum¹ - konkrečiai, o ne bendra forma.

BPK 73 str. nustato, kad tiriant nepilnamečių bylas reikia papildomai atkreipti dėmesį į: a)nepilnamečių am˛ių (gimimo liudijimas, jeigu ne - ekspertizė); b)gyvenimo ir auklėjimo s¹lygas; c)suaugusių kurstytojų ir kitų bendrininkų buvimas.

Su įrodinėjimo dalyku neatskiriamai susijusi ir įrodinėjimo ribų s¹voka, kuri apibūdina t.t. įrodymų visum¹, pakankam¹ tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai.

Įrodinėjimo dalykas nurodo tiksl¹ - tai yra, k¹ reikia byloje įrodyti, o įrodinėjimo ribos - io tikslo pasiekimo priemones, tai yra, koki¹ byloje reikia surinkti įrodom¹j¹ med˛iag¹.

Įrodinėjimo ribos priklauso nuo įrodinėjimo dalyko, nes kiekvienoje byloje reikia atsiriboti nuo neesminės informacijos ir surinkti tik tokius faktus, kurie liečia bent vien¹ i įrodinėjimo dalyko elementų.

Formuojant byloje būtin¹ įrodymų visum¹, nepakanka vadovautis vien leistinumo ir liečiamumo reikalavimais. Reikia panaudoti dar ir kiekybinį bei kokybinį kriterijus.

Daugėjant to paties turinio įrodymų, didėja ir jų patikimumas. Tačiau to negalima tźsti be galo, todėl įrodinėjimo riboms apibrė˛ti reikia naudoti ir kokybinį kriterijų, pagal kurį analizuojant byloje įrodymų turinį ir jų tarpusavio ryį nustatomas įrodymų tikrumas.

Nepagrįstai susiaurinus įrodinėjimo ribas, lieka nepakankamai iaikintos esminės bylos aplinkybės, todėl galimos tardymo ir teismo klaidos. Pavojingas ir nepagrįstas įrodinėjimo ribų iplėtimas.

Nustatydami įrodinėjimo ribas, TTKP turi vadovautis BPK 18 str., kuris ir įpareigoja visapusikai, pilnutinai ir objektyviai itirti visas bylos aplinkybes, o BPK 263 str. reikalauja alinti i teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryio su nagrinėjama byla.

Teisminio nagrinėjimo ribas apibrė˛ia BPK 279 str., kuriame numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik kaltinamųjų at˛vilgiu ir tik pagal t¹ kaltinim¹, pagal kurį ji atiduota teismui. Papildyti ar pakeisti aglima tik laikantis įstatymo nustaytų taisyklių.

Įrodymų s¹voka. Liečiamumas ir leistinumas.

BPK 74 str. įrodymus apibrė˛ia kaip bet kokius faktinius duomenis, kuriais remdamiesi KTT įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvim¹/nebuvim¹, veik¹ padariusio asmens kaltum¹ ir kitas aplinkybes.

ie faktiniai duomenys nustatomi remiantis parodymais, eksperto ivadomis etc.

Įstatymo leidėjas faktinius duomenis ir jų altinius sujungė į vien¹ norm¹.

Įrodymai - tai bet kokie faktiniai duomenys, esantys įstatymo nurodytuose altiniuose, kuriais remiantis TKT iaikina

Įrodymų savybės: 1)leistinumas; 2)liečiamumas.

Leistinumas rodo jų tinkamum¹ naudoti įrodinėjimo procese. Todėl, kad jie gauti teisėtais metodais ir i teisėtų altinių. Leistinumas kelia įrodymams iuos reikalavimus:

1)įrodymais gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra u˛fiksuoti viename i BPK 74 str. 2 d. nurodytų altinių;

2)turi būti ˛inoma informacijos kilmė ir galimybė j¹ patikrinti;

3)turi būti laikomasi specialių įrodymų rinkimo ir informacijos fiksavimo taisyklių;

4)būtina laikytis visų procesinės formos reikalavimų, kurie garantuoja informacijos tikrum¹ ir fiksavimo visapusikum¹.

Sprend˛iant iuo aspektu įrodymų leistinumo klausim¹, reikia vadovautis BPK 386 str. idėstyta esminio baud˛iamojo proceso įstatymo pa˛eidimų samprata.

Įrodymų liečiamumas - tai jų turinio ir įrodinėjimo dalyko, įrodinėtinų aplinkybių arba kitų duomenų, turinčių reikmės teisingai byl¹ itirti, ryys.

Sprend˛iant įrodymų liečiamumo klausim¹, reikia atsi˛velgti į galimybź jų informacij¹ panaudoti bent vienam i ių tikslų:

1)aplinkybėms, sudarančioms įrodinėjimo dalyk¹, nustatyti;

2)tarpiniams faktams iaikinti;

3)kitiems įrodymams surasti;

4)kitų įrodymų tikrumui ir visapusikumui patikrinti;

5)tiriamoms versijoms patvirtinti arba paneigti.

Leistinumo ir liečiamumo klausimo sprendimas - pagrindinė įrodymų vertinimo sudedamoji dalis. Procesas tźsiasi per visas BP stadijas.

Įrodymų klasifikavimas

Yra daug klasifikavimo būdų, bet da˛niausiai BP vadovėliuose priimtinos 4 grupės:

1)asmeniniai ir daiktiniai;

is skirstymas pagrįstas tuo, kad nusikaltimo įvykis atsispindi jame dalyvavusių ir jį mačiusių ˛monių s¹monėje. Asmeniai: informacija ilikusi ˛monių s¹monėje, perduota ˛od˛iu arba ratu - pvz., parodymai, fiksuojami apklausos protokoluose; tardymo veiksmų (ap˛iūros, patikrinimo, poėmio, kratos, sulaikymo etc. protokolai, kuriuose fiksuojami tardytojo suvokti veiksmų rezultatai); kitokie dokumentai - pareigūno pa˛yma, piliečio pareikimas etc.; eksperto ivada.

2)pirminiai ir ivestiniai;

Taip įrodymai skirstomi, atsi˛velgiant į jų informacijos altinio pirmum¹. Pirminiais įrodymais laikomi tada, kai tiriam¹ fakt¹ jį perdavźs asmuo tiesiogiai suvokia savo jutimo organais arba tai yra tiesioginis įvykio atspindys materialiniuose objektuose (pvz., dokumento originalas). Pirminiams būdinga tai, kad tapr jų ir faktų nėra tarpinės grandies.

Ivestiniais laikomi įrodymai, gauti i kito altinio. Tai parodymai apie dalykus, girdėtus i kitų asmenų, dokumentų nuoraai ir kitokie materialių pėdsakų atvaizdai.

Reikia pirminių įrodymų, nors BPK nė vieniems pirmumo neteikia.

3)tiesioginiai ir netiesioginiai;

Pagrindas - jų santykis su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Tiesioginis: toks įrodymas, kuris tiesiogiai, be tarpinių grand˛ių liečia įrodinėjimo dalyk¹ arba bent vien¹ i jų elementų, nurodytų BPK 71 ir 73 str.

Netiesioginis: toks įrodymas, kuris per keletos pakopų procedūr¹ i prad˛ių pagrind˛ia tarpinio fakto buvim¹, o paskui per jį ir įrodinėjimo dalyk¹ arba jo element¹. Pvz., tiriant autoįvykį netiesioginiai įrodymai bus ant automobilio rasti pėdsakai.

4)kaltinantys ir teisinantys įrodymai.

Toks skirstymas priklauso nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio. Kaltinantys įrodymai nustato faktus, kurie patvirtina nusikaltimo įvykį, jo ˛alingas pasekmes, kaltinamojo kaltź, jo atsakomybź sunkinančias aplinkybes ir visus kitus duomenis, kurie įeina į kaltinimo struktūr¹.

Teisinamieji: tie, kurie visikai arba i dalies paneigia kaltinim¹, griauna jį arba daro abejotin¹; taip pat rodo kaltinamojo nekaltum¹ arba ma˛esnź kaltź - patvirtina aplinkybes, lengvinančias nusikaltim¹.

Toks skirstymas atitinka BPK 18 str. reikalavimus.

Daug skirstymo rūių skirstant daiktinius įrodymus.

BAUDˇIAMASIS PROCESAS, 05 17

Egzaminas prasidės 18 val.

Klausimai bus perduoti per ˇilvinź. Kodeks¹ galima bus pasi˛iūrėti kelet¹ minučių prie atsakant per egzamin¹.

Reikia ˛inoti, kas yra kodekse. Ypač tardymo veiksmų pavadinimus.

Daiktiniai įrodymai

BPK 90 str.:

1)nusikaltimo padarymo įrankiai ir priemonės - tai bet kuris materialus objektas, panaudotas nusikaltimui paremti, padaryti arba paslėpti; tai gali būti:

a)ginklai: sprogdinamosios priemonės (granatos, minos etc.); altieji ginklai; mechaniniai svaidomieji ginklai; nuodingosios med˛iagos ir jų panaudojimo priemonės.

Visi ginklai: I.Standartiniai. II.Namų darbo.

b)įrankiai ir daiktai: g.b. įprastiniai, buityje ir gamyboje naudojami įrankiai, arba specialiai nusikaltimo įvykdymui pritaikyti įrankiai.

c)transporto priemonės;

d)aparatūra ir įrengimai;

e)g.b. dokumentai, fotografijos, kiti materialūs daiktai.

2)daiktai, ant kurių iliko nusikaltimo pėdsakų - tai gali būti patys originalūs daiktai su juose u˛sifiksavusiais nusikaltimo pėdsakais arba pėdsakų modeliai (pvz., bato pėdsako atlieja).

Įrodomoji reikmė ta pati, tik reikia kruoptesnio palyginamojo tyrimo.

3)daiktai, buvź kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais - tai visi dokumentai, į kuriuos ir buvo nukreipta nusikalstama veikla.

4)pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu: auksas, sidabras, meno kūriniai etc.

5)visi kiti daiktai, kurie gali padėti nusikaltim¹ ikelti aiktėn bei jį atskleisti ir iaikinti kaltininkus arba paneigti kaltinim¹ ir palengvinti atsakomybź.

Atskiri daiktai gali turėti nevienod¹ įrodom¹j¹ reikmź.

Įrodinėjimo procesas

Įrodinėjimas baud˛iamajame procese - bendro tikrovės pa˛inimo proceso dalis. Tai yra, procesinis įrodinėjimas remiasi bendrais pa˛inimo dėsniais. Pa˛inimo elementai organikai įeina į procesinio įrodinėjimo turinį, bet pa˛inimo ir įrodinėjimo s¹vokos netapačios.

Įrodinėjimas baud˛iamajame procese turi tik jam būdingų bruo˛ų, kuriais jis skiriasi nuo kitų pa˛inimo sričių. Specifika atsiskleid˛ia nagrinėjant iuos įrodinėjimo baud˛iamosiose bylose ypatumus:

1)pagal subjektus - įrodinėjim¹ vykdo tik specialiai tam įgalioti valstybės organai, ivardinti BPK 18 str.: kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas. Kiti proceso dalyviai ir jų atstovai turi teisź dalyvauti įrodinėjimo procese, bet nėra įrodinėjimo pareigos subjektai.

2)pagal tikslus - baud˛iamojoje byloje siekiama specialių tikslų, kurie sutampa su bendrais BP u˛daviniais (BPK 2 str.).

3)pagal dayk¹ - įrodinėjimo dalyk¹ baud˛iamajame procese sudaro specifinė faktinių aplinkybių visuma, kuri reikiamai apibūdina tiriam¹ įvykį ir įgalina teisingai isprźsti baud˛iam¹j¹ byl¹ (BPK 71 ir 73).

4)pagal form¹. Įrodinėti baud˛iamojoje byloje leid˛iama tik grie˛tai laikantis BPK nustatytos tvarkos.

Įstatymas numato procesinių taisyklių sistem¹, kuri u˛tikrina optimalias s¹lygas baud˛iamojo proceso u˛daviniams sprźsti. Svarbiausi¹ viet¹ ioje sistemoje u˛ima BP principai:

1.Asmens neliečiamybė (BPK 10).

2.Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik įstatymo.

3.Kaltinamojo teisė į gynyb¹.

4.Visapusikas, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ityrimas (BPK 18).

5.Įrodymų įvertinimas pagal vidinį įsitikinim¹ (BPK 76).

Procesinė įrodinėjimo forma taip pat grie˛tai reglamentuota. Tai yra, įstatymas nustato baud˛iamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, leistinus informacijos altinius, įrodymų rinkimo, patikrinimo būdus bei kitus ios veiklos aspektus.

Įrodinėjimo procesas organikai savyje derina m¹stymo ir praktinź veikl¹. Tačiau tai nereikia, kad tardytojas, kvotėjas renka informacij¹, o paskui j¹ įvertina; ie abu momentai įrodinėjimo procese turi eiti kartu.

Įrodymų vertinimas visada susijźs su praktiniu suradimu, priėmimu ir procesiniu įtvirtinimu.

Įrodinėjimas byloje tźsiasi per visas baud˛iamojo proceso stadijas, kuriose atsi˛velgiant į jų specifik¹ ir sprend˛iamus u˛davinius, atitinkamai derinamos m¹stymo ir praktinės veiklos operacijos bei veiksmai.

Apibrė˛imas: įrodinėjimo procesas - tai įstatymo nustatytomis formomis įgyvendinama kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo procesinė veikla, kurioje dalyvauja visi proceso dalyviai ir kuri skirta įrodymams rinkti, įtvirtinti, patikrinti ir įvertinti turint tiksl¹ nustatyti baud˛iamojoje byloje ties¹.

Prezumpcijos įrodinėjimo procese

Prezumpcija - tai prielaida, pagrįsta tikimybe. Ji turi statistinį pobūdį ir atspindi pastovius, daug kartų stebėtus įvykių, faktų, reikinių ar atskirų jų savybių ryius.

Prezumpcijos taikymas įrodinėjant pasireikia tuo, kad turint vien¹ i faktų, kuriuos tarpusavyje sieja prezumpcija, daroma ivada apie kito fakto buvim¹ - tai yra, tas faktas ivedamas ivedamas i preziumpcijos (preziumuojamas).

Įrodinėjimo procese naudojamos faktinės ir teisinės prezumpcijos.

Faktinės: tai visiems ˛inomi faktai, kurie baud˛iamajame procese priimami kaip gali būti paneigiami pateikus prieingų įrodymų. Pvz., jeigu nusikaltimas įvykdytas dien¹, preziumuojama, kad buvo viesu.

Faktinės prezumpcijos - tai teismų ir tardymo praktikos apibendrinimai, kuriuos da˛nai naudoja kriminalistika.

Jos leid˛ia daryti tikėtinas ivadas apie iekom¹ fakt¹.

Faktinių prezumpcijų naudojimas baud˛iamajame procese įgalina prasmingai ir kryptingai atrinkti reikiam¹ informacij¹, duoti pirminį jos įvertinim¹ ir teisingai parengti tolesnes tyrimo versijas.

Teisinės prezumpcijos - tai pripa˛inimas, kad faktas juridikai patikimas, kol nėra įrodytas jo nepatikimumas. Jos būna įtvirtintos teisės normose arba i jų ivedamos.

BT prezumpcijos nurodo aplinkybes, nereikalaujančias įrodinėjimo. I jų svarbiausios:

1)asmuo, nesulaukźs atitinkamo am˛iaus, numatyto BK 11 str., nesupranta savo veiklos pavojingumo visuomenei ir todėl negali atsakyti baud˛iam¹j¹ tvarka;

i prezumpcija atleid˛ia nuo pareigos įrodinėti ma˛amečio kaltź, bet reikia įrodyti, kad jis padarė.

2)kiekvienas pilietis ˛ino baud˛iamuosius įstatymus. Nėra reikalo kiekvienoje byloje įrodinėti, kad kaltinamasis ˛inojo įstatym¹.

3)suėjus senaties terminui nuo nusikaltimo padarymo u˛tenka nustatyti senaties termino suėjimo fakt¹ tam, kad pasidarytų nebereikalinga įrodinėti visų kitų įrodinėjimo dalyko elementų.

Svarbiausi¹ reikmź i BP prezumpcijų įrodinėjant turi nekaltumo. Esmė: Konstitucijos 31 str. Nekaltumo prezumpcija paneigiama tik tada, kai byla pereina visas BP stadijas ir įsiteisėja joje priimtas kaltinamasis nuosprendis.

Su nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi ir i jos iplaukia ios svarbios įrodinėjimo taisyklės:

1.Įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama kaltinamajam.

2.Neįrodyta kaltė teisine prasme prilygsta įrodytam nekaltumui.

3.Bet kuri abejonė, ikilusi dėl kaltinamojo kaltumo ar atskirų bylos aplinkybių, jeigu jos negalima paalinti įrodinėjimo procese, turi būti aikinama kaltinamojo naudai.

Įsiteisėjusio nuosprend˛io teisingumo prezumpcija skelbia, kad viskas, kas idėstyta nuosprendyje, yra teisinga ir privalomai vykdoma, bet tai irgi paneigiama prezumpcija. Įstatymas numato tvark¹, kada galima įrodinėti įsiteisėjusio nuosprend˛io klaidingum¹ kasacinėje instancijoje arba byl¹ atnaujinus dėl naujai paaikėjusių aplinkybių.

Taigi nuosekliai laikantis ios prezumpcijos, reikia pripa˛inti ir įsiteisėjusių teismo nuosprend˛ių bei sprendimų prejudicij¹. Prejudicialumas - tai įsiteisėjusio teismo nuosprend˛io ar sprendimo elementas, reikiantis, kad jų ivados dėl teisinių faktų ir santykių yra privalomos teismui, sprend˛iančiam kit¹ byl¹.

Tačiau baud˛iamajame procese ir prejudicialiai nustatyti faktai kartais gali būti ginčijami. Antai, nagrinėjant iskirt¹ į atskir¹ proces¹ baud˛iam¹j¹ byl¹, teisiamasis ir jo gynėjas gali ginčyti pagrindinės bylose nuosprendyje nustatytus faktus, nes jie buvo nustatyti jam nedalyvaujant ir teismas negalėjo atsi˛velgti į jo kontrargumentus. Prieingas ios situacijos traktavimas pa˛eistų kaltinamojo teisź į gynyb¹.

Įrodymų rinkimas ir patikrinimas

Tiek įrodymų rinkimas, tiek patikrinimas - ios s¹vokos susijusios. Įrodymai renkami ir tikrinami da˛niausiai tuo pačiu metu ir tais pačiais būdais.

Įrodymų rinkimas apima jų paiek¹, suradim¹ ir įtvirtinim¹. Norint surinkti įrodymus, reikia ˛inoti, kur jų iekoti. Toki¹ informacij¹ tardytojas gauna atlikdamas tardymo veiksmus. Pvz., apklausdamas kaltinam¹jį, liudytojus apie nusikaltimo įrankių ar pavogtų daiktų buvimo viet¹; arba tardytojas duoda pavedimus kvotėjams (BPK 48 str.). Kvotos organų operatyvinė veikl¹ neįeina į procesinį įrodymų rinkim¹, bet jos rezultatai padeda tam, kad įrodymų rinkimas būtų kryptingas ir efektyvus.

Suradus reikiam¹ informacij¹, įrodinėjimo subjektai turi j¹ atitinkamai suvokti ir įtvirtinti. Tam atliekamos specialios pa˛intinės operacijos: apklausiami asmenys, ap˛iūrimi ir paimami daiktai etc. Jos ir sudaro pagrindinį įrodymų rinkimo veiklos turinį.

Gauta info fiksuojama procesiniuose altiniuose; tai yta, suraomi protokolai ir nutarimai įrodymus prijungti prie bylos. Įstatymas numato ne tik raytinź įrodymų įtvirtinimo būdų form¹, kuri yra pagrindinė, bet ir pagalbines: fotografavim¹, filmavim¹, garso įraym¹, planų ir schemų sudarym¹, pėdsakų, atliejų pagaminim¹.

BPK grie˛tai reglamentuoja įrodymų rinkimo ir įtvirtinimo tvark¹, kuri: 1)garantuoja gautų ˛inių teising¹ perdavim¹; 2)u˛tikrina įrodymų isaugojim¹ ir galimybź juos panaudoti tolesnėmis proceso stadijomis.

Įstatymas reikalauja, kad KTPT kruopčiai patikrintų visus įrodymus (BPK 75 str.) Įrodymai tikrinami analizuojant jų form¹ ir turinį, lyginant su kitais įrodymais, iaikinant esamus prietaravimus ir juos paalinant. Prireikus atliekami atitinkami papildomi tardymo veiksmai ir renkami nauji įrodymai.

Įrodymų patikrinimas sudaro prielaidas nustatyti kiekvieno įrodymo ir jų visato reikmź, o tai įeina į įrodymų įvertinimo turinį.

Tikrinti įrodymus pradedama nuo įrodymų gavimo momento ir tźsiamas per visas BP stadijas.

Įrodymų rinkimo ir patikrinimo būdai - BPK 75 str. Juos galima suskirstyti: 1)tardymo veiksmai; 2)kiti būdai: a)įrodymų reikalavimas; b)įrodymų pateikimas.

Tardymo veiksmai - tai pagrindiniai būdai. Prie jų priskiriami ne bet kurie veiksmai, o tik tie, kurių metu KTPT gauna i atitinkamų altinių bylai svarbi¹ info ir j¹ fiksuoja įstatymo numatyta tvarka. Tai sulaikymas, apklausa, akistata, parodymas atpa˛inti, poėmis, krata, areto u˛dėjimas, ap˛iūra, tardymo eksperimentas, ekspertizės darymas etc.

Pagalbinź reikmź turi pavyzd˛ių lyginamajam tyrimui paėmimas, nes iuo veiksmu tik sudaromos prielaidos ekspertizei atlikti.

BPK 75 str. prie tardymo veiksmų nepriskiria kardomosios priemonės skyrimo, taip pat pripa˛inimo nukentėjusiuoju ar civiliniu iekovu ir kitų tardymo veiksmų, kurie neduoda bylai įrodomosios informacijos.

Rinkti įrodymus įstatymas paveda tik specialioms valstybės institucijoms: kvotėjui ir tardytojui tai pagrindinė funkcija; prokuroras, kontroliuodamas kvotos ir tardymo atlikim¹, gali reikiamais atvejais pats atlikti tardymo veiksmus ar vis¹ tyrim¹ bet kurioje byloje (141 str. 5 p.?).

Teisiamajame posėdyje negali būti papildyti parengtinio tyrimo institucijų surinkti įrodymai, susijź su tardymo paiekos veiksmų atlikimu, siekiant rasti įrodymus, nustatyti naujus asmenis, prisidėjusius prie nusikaltimo padarymo, atlikti didelės apimties tardymo veiksmus, taip pat kai tardymo veiksmai turi būti atlikti kitoje vietovėje.

BPK nenumato galimybės teisminio tardymo metu daryti kai kuriuos tardymo veiksmus: teisiamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymų patikrinim¹ vietoje; tardymo eksperimento, todėl prireikus atlikti tokius veiksmus byla turi būti gr¹˛inti tardymui papildyti.

Advokatui draud˛iama pačiam daryti tardymo veiksmus ar kitaip rinkti įrodymus. Jis nėra įrodinėjimo subjektas.

Tardymo veiksmai gali būti daromi tik po baud˛iamosios bylos ikėlimo. Tik iimtinais atvejais įvykio vietos ap˛iūra gali būti daroma iki bylos ikėlimo (BPK 199 2 dalis).

Įstatymas detaliai reglamentuoja procesinź tardymo veiksmų darymo tvark¹ ir reikalauja grie˛tai jos laikytis. Bendrieji tardymo veiksmų darymo reikalavimai yra ie: 1)tardymo veiksmus galima atlikti tik tada, kai tam yra atitinkami faktiniai ir teisiniai pagrindai; 2)tardymo veiksmai turi būti daromi įstatymo numatytu laiku ir reikiamoje vietoje (paprastai tardytojo kabinete); 3)tardymo veiksmai turi būti daromi dalyvaujant įstatymo numatytiems asmenims - vertėjui etc. Yra ir nebūtini dalyviai: pvz., kiti proceso dalyviai, specialistas etc.; 4)tardymo veiksmas turi atlikti savo paskirtį: tardytojas privalo daryti tokį veiksm¹, kurį tai situacijai numato įstatymas - tai yra, neleistina vienos rūies tardymo veiksmo pakeisti kitu; 5)atskiros kiekvieno tardymo veiksmo operacijos turi būti daromos laikantis įstatymo nustatytos eilės; 6)darant tardymo veiksmus, būtina realizuoti visas piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones - paaikinti teises, pareigas ir duoti pasirayti protokol¹; 7)imtis priemonių, kad atskiri asmenys negalėtų trukdyti normaliai tardymo veiksmų eigai; 8)tardymo veiksmų eiga ir rezultatai turi būti fiksuojami laikantis nustatytos formos.

Įstatymo numatytais atvejais tardymo veiksmai daromi tik priėmus motyvuot¹ tardytojo nutarim¹ arba teismo nutartį.

Kiti įrodymų rinkimo būdai

Kiti būdai skiriasi nuo tardymo veiksmų savo procesine forma. Įstatymas nenumato ių veiksmų darymo tvarkos. iuo būdu įrodymai gali būti renkami ne tik parengtinio ir teisminio tardymo metu, bet ir kitomis baud˛iamojo proceso stadijomis. Įrodymų reikalavimo esmė ta, kad KTPT turi teisź reikalauti i įmonių/įstaigų/organizacijų, pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti bylai reikmės, taip pat reikalauti atlikti revizijas. ie reikalavimai yra privalomi. Tokiu būdu gali būti ireikalaujami tik materialūs objektai - daiktai ir dokumentai.

Reikalavimas daryti revizij¹ yra speciali to paties įrodymų rinkimo būdo rūis. Revizija - tai ne procesinė, o administracinė-ūkinė veikla, kuri¹ atlieka atitinkamo revizinio aparato darbuotojai. Tačiau revizijos aktas pridedamas prie bylos kaip įrodymas ir priskiriamas kitų įrodymų kategorijai.

Įrodymų pateikimas - tai proceso dalyvių ir kitų asmenų bei organizacijų teisė savo iniciatyva pateikti įrodymus KTPT-ui. ia teise naudojasi įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis iekovas, atsakovas ir jų atstovai ir bet kuris pilietis, įmonė, įstaiga, organizacija, nedalyvaujantys byloje.

Pateikti galima tik daiktus ir dokumentus, nes kitų rūių įrodymai gaunami tik darant tardymo veiksmus.

Apie įrodymų pateikim¹ TKP surao protokol¹, vadovaudamieji BPK 75 str., o teisme tai pa˛ymima teisiamojo posėd˛io protokole.

Pateikti įrodymus galima bet kurioje BP stadijoje.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1017
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/BAUDIAMASIS-PROCESAS54565.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/BAUDIAMASIS-PROCESAS54565.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/BAUDIAMASIS-PROCESAS54565.php">BAUDˇIAMASIS PROCESAS</a>

BAUDˇIAMASIS PROCESAS

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

Baud˛iamojo proceso esmė, u˛daviniai, principai.

Baud˛iamojo proceso dalyviai

Baud˛iamajame procese svarbiausi - pirmosios grupės proceso dalyviai,

Tardymas

II grupė proceso dalyvių

ASMENYS, TURINTYS TAM TIKRAS TEISES IR PAREIGAS

TERMINAI

Samprata

BP Terminų rūys.

Terminų skaičiavimas.

Procesiniai dokumentai

Kardomosios priemonės

Samprata, rūys

Parengtinis tyrimas (II stadija)

Kvota

Įrodinėjimas ir įrodymai

Įrodymų teorijos samprata.

Įrodymų teorija kitų mokslų sistemoje.

Įrodinėjimo dalykas ir ribos.

Įrodymų s¹voka. Liečiamumas ir leistinumas.

Įrodymų klasifikavimas

Įrodinėjimo procesas

Įrodymų rinkimas ir patikrinimas

Kiti įrodymų rinkimo būdai

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

BP Terminų rūys.

Samprata, rūys