Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. UŽSTATAS

teisė



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

BYLINĖJIMOSI  IŠLAIDOS. UŽSTATAS

1. Bylinėjimosi išlaidų civilniame procese samprata, reikšmė ir rūšys.



Kiekvienam turi būti užtikrinama galimybė ginti savo teises teisme, tiek nuo kitų asmenų tiek nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtu veiksmų. Kas turėtu prisiimti pažeistų asmenų teisių įgyvendinimo procese neišvengiamai atsirandančių išlaidų našt¹? Teisminė gynyba negali ir nėra suteikiama nemokamai. Valstybė reikalauja padengti dalį teismo vykdomo teisingumo išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas kaip ginčo šalių bylinėjimosi procese ieškovo, atsakovo, kitų dalyvaujančių byloje asmenų bei teismo patirtas išlaidas. CPK 79 straipsnis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kokie asmenys gali pretenduoti į teismo išlaidų atlyginim¹. Abejonių paprastai nekyla, kai kalbama apie ieškovus, atsakovus ir trečiuosius asmenis, pareiškusius savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Tretysis asmuo, nepareiškźs savarankiško reikalavimo. Formuluotės tarsi orientuoja bylinėjimosi išlaidomis laikyti asmens, dalyvaujančio bylinėjimosi procese, realia patirtas materialines s¹naudas. Tam tikslui, t.y bylinėjosi procesui, skiriamos asmens materialinės s¹naudos, kurios neturėtų būti tapatinamos su negautomis pajamomis ar kitais galimais neigiamais bylinėjimosi proceso padariniais. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto formuluotė, prie bylinėjimosi išlaidų priskirianti, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, kurios turėtų apimti išlaidas, ginčo šalių patiriamas  ne tik iškėlus byl¹ teisme, bet ir rengimosi bylinėtis metu.

Taigi bylinėjimosi išlaidos gali būti apibūdinamos kaip pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir jų turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. BI požymiai: piniginė išraiška, jomis padengiamas procesinių veiksmų atlikimo išlaidos, susijusios su nagrinėjama byla, jas turi mokėti šalys 3 asmenys, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai t.y suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, tam tikrais atvejais valstybė. BI rūšys: žyminis mokestis ( pinigų suma, skirta sumokėti už teismo atliekamus veiksmus), išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu ( faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant byl¹ bei vykdant teismo sprendim¹). BI klasifikacija pagal atsiradimo priežastis: priklausančias nuo šalių valios (advokato išlaidos) ir nepriklausančios ( žyminis mokestis). Pagal nustatymo būda: įtvirtintos CP įstatymu ir priskiriamos BI teismo nuožiūra. BI instituto funkcijos: kompensacinė, prevencinė, drausminimo, reguliacinė, taikinimo. BI trūkumai: didelės BI gali tapti teisės į teismine ginyb¹ ribojimo priemone.

Žyminis mokestis: samprata, rūšys ir dydis.

2.1. Žyminio mokesčio rūšys ir dydis

BI rūšis: rai proceso įst. Nustatyta pinigų suma kuri¹ privaloma sumokėti už CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. ŽM paskirtis perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotum¹ bylos baigtimi. CPK 80 str. tvirtintos ŽM dydžio nustatymo budai ir konkrečios sumos.

ŽM imamas tik CPK konkrečiai įvardytais atvejais. ŽM apmokestinami tie DBA pareikšti procesiniai dokumentai kuriais reiškiami materialieji teisinis reikalavimai. Kitokio pobūdžio procesiniai doc. ŽM neapmokestinami ( atsikirtimai į ieškinius, dublikai, atskrieji skundai.). ŽM pagal apskaičiavimo būd¹ : paprastas ( konkreti pinigų suma) proporcinis ( išraiška nuo ieškinio sumos). Paprastas ŽM taikomas tada, kai sunku, neįmanoma nustatyti tikslios pareikšto reikalavimo piniginės vertės, apmokestinami šie veiksmai: neturtinuose ginčuose, YT bylose, neįkainoti ieškiniai, prašymas peržiūrėti sprendim¹ už akių, prašymui dėl proceso atnaujinimui. Proporcinis ŽM priklauso nuo ieškinio sumos. Siekiant paskatinti asmenis rinktis supaprastintus ginčo sprendimo būdus, tokiose bylose numatytas gerokai sumažintas žyminio mokesčio dydis: bylose dėl teismo įsakymuose, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose. Nepaisant kokioje instancijoje nagrinėjama byla ŽM dydis nesikeičia. ŽM turi būti sumokėtas avansu, prieš atliekant procesinį veiksm¹. Jei bylos eigoje ieškovas padidina reikalavimus reikia primokėti ŽM. Asmuo prašantis taikyti laikin¹sias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo turi sumokėti puse ŽM. Nepareiškus ieškinio šis mokestis negr¹žinamas, išskyrus kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės. Jei pareiškiamas ieškinys nesumokėjus ŽM teismas nustato termin¹ šiam ieškiniui pašalinti. Jei nepašalina, iešk. Gr¹žinamas ieškovui. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėja jog ŽM nesumokėtas ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Sumokėti ŽM atsiranda kreipimosi į teismo dien¹.

2.2. Ieškinio suma ir jos nustatymo tvarka

ŽM mokamas turt ginč nuo ieškinio sumos, o ji nustatoma atsižvelgiant į materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų vertź. IS nustatymo būdai įtvirtinti CPK 85 str. dažniausiai IS atitinkama prašoma priteisti sum¹ arba pašoma priteisti turto vertź. Jeigu ieškinio kain¹ nustatyti yra sudėtinga ar ieškovo nustatyta kaina neatitinka turto vertės ja preliminariai nustato pats teisėjas. Ieškiniai kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma vadinami neįkainotinais turtinio pobūdžio ieškiniais. Tokie ieškiniai apmokestinami fiksuota pinigų suma. Už ieškinį kuriuo prašoma iškelti įmonei bankroto byl¹ ŽM mokėti nereikia. Jei ieškinį išdėstomi keli materialiniai reikalavimai, analizuojamas kiekvieno reikalavimo pobūdis. Reikalavimu padidinimu nėra laikomas prašymas priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.3. Atleidimas nuo ŽM ir ŽM atidėjimas.

Dvi atleidimo nuo ŽM galimybės: visiškas atleidimas (įstatyme nurodyti pagrindai 83str 1, 2 d.) dalinis atleidimas (teismas atsižvelgia į asmens turtine padėtį tenkindamas jo prašym¹, atleisti jį nuo ŽM išdalies). Atleidimų s¹rašas nėra baigtinis gali būti atleidžiami asmenys ir kitais CPK ir įstatymų numatytais atvejais. Atleidimas nuo ŽM ir ŽM atidėjimas yra skirti palengvinti teisės į teismine gynyb¹ įgyvendinim¹ asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su vešiuoju interesu susijusiais atvejais, taip pat skatinti šalis spźsti ginčus taikiai. Teismas atleisdamas negali daryti savo nuožiūra. Įstatymas nustato s¹lygas kad teismas apskritai svarstytu tokį klausim¹: turi būti asmens valios išraiška raštu, prašymas iš dalies atleisti nuo ŽM turi būti motyvuotas, taip pat prašyme nurodyti motyvai turi būti pagrįsti, kad teismas galėtu nustatyti galimo ŽM dydį. Nuo ŽM gali būti atleisti FA ir JA. Teisinės pagalbos įstatyme nustatytos s¹lygos kurioms esant socialiai remtiniems asmenims turėtu būti teikiama teisinė pagalba apimanti ir BI. Užsieniečiams tokios pat s¹lygos nuo ŽA kaip ir LR piliečiams. Galima atidėti ŽM kol bus priimtas sprendimas. Jei ieškovo kuriam buvo atidėtas ŽM ieškinys atmetamas ieškovas turi sumokėti ŽM. Taip sudaromos s¹lygos palengvinančios kreiptis į teism¹. ŽM netampa neįveikiamų slenksčiu siekiant inicijuoti bylos nagrinėjim¹ teisme.

2.4. ŽM gr¹žinimas

Gavus suinteresuoto asmens pareiškim¹ ŽM esant CPK 87 str. pagrindams gali būti gr¹žintas. Remdamasi teismo nutartimi ŽM gr¹žina Valstybinė Mokesčių Inspekcija. ŽM gr¹žinimo klausim¹ teismas savo nutartimi išsprendžia rašytine proceso tvarka. Pareiškimas dėl Žm gr¹žinimo gali būti paduotas teisme ne vėliau kaip per 2 metus nuo procesinio veiksmo kurio pagrindu prašoma gr¹žinti ŽM atlikimo dienos arba nuo sprendimo įsiteisėimo dienos jei gr¹žinamas permokėtas ŽM. ŽM gali būti įskaitomas dokumentiniame procese 426str., teismo įsakymo įždavimo procese 434 2dalis.426, 434-2dalis atvėjais.

3. Su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos

Jas sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant byl¹ ir vykdant teismo sprendim¹.

3.1. Išlaidos susijusios su sumomis, išmokėtinomis liudytojams, ekspertams, vertėjams, bei su vietos apžiūra.

Liudytojams, ekspertams, vertėjams kompensuojama už jų atliekam¹ darb¹ taip pat atvykimo į teism¹, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, išmokami dienpinigiai. Sumos išmokomos vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu. Atvykusiems iš užsienio liudytojams kompensuojamos atvykimo ir faktinės gyvenimo išlaidos. Taip pat mokamos L.E.V. už jų atitraukim¹ nuo darbo. Jei šalis pateikia prašym¹ iškviesti L.E.V. jų tūrėtos išlaidos išmokamos iš teismo specialiosios s¹skaitos, į kuri¹ prašančioji šalis, įmoka užstat¹ BI padengti. Jeigu teismas savo iniciatyva padaro arba šalis yra atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo tai šių veiksmų atlikimo išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat ir yra su vietos apžiūra.

3.2. Atsakovo paieškos išlaidos.

Tam tikrų kategorijų bylose teismas turi skelbti atsakovo paiešk¹ per policij¹. CPK 129 2dalis ieškovui įrodžius, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovui surasti ir jam nepavyko teismas turi skelbti paiešk¹ ir kitose bylose. Atsakovo paieškos išlaidas sudaro: asmens prašiusio paskelbti paiešk¹ išlaidos ir valstybė institucijos išlaidos asmens paieškai. Asmens prašiusio paskelbti paiešk¹ išlaidos apmokamos paties asmens. CPK 97 2dalis numato kad paieškos išlaidų klausim¹ sprendžia teismas, o išieškomos jos teismo nutartimi. Išlaidos kurias ieškovas turėjo dar prieš iškeliant byl¹ taip pat turi būti priskiriamos prie atsakovo paieškos išlaidų.

3.3. Išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu.

Dvi rūšys: teismo procesiniai dokumentai ir DBA procesiniai dokumentai. Iš valstybės biudžeto lėšu apmokamas ne visų procesinių, o tik teismo procesinių dokumentų įteikimas. CPK 92 str. sako, kad išlaidos susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turio būti siunčiamas. Finansų ministro ir teisingumo ministro įsakyme teigiama, kad įteikiant procesinius dokumentus per antstolį ar per kurjerius, įteikimas apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų nebent DBA pareiškia prašym¹, kad procesinis dokumentas jam ar kitam DBA būtu įteikiamas kitu konkrečiu būdu. Antstoliui už procesinių dokumentų įteikim¹ sumokama iš anksto. Procesinių dokumentų išlaidos, susijusios su viešu paskelbimu spaudoje, apmokamos prašančios šalies lėšomis CPK 130 3dalis.Jei baigus nagrinėti byl¹ atsiranda papildomų išlaidų susijusiu su su procesinių dokumentų įteikimu teismas priima papildoma nutartį dėl BI kurio nebuvo paminėtos teismo sprendime.

3.4. Išlaidos susijusios su teismo sprendimo vykdimu.

CPK 609 nustato išlaidas susijusias su sprendimų vykdimu. CPK nenumato kokio dydžio išlaidos kurio būti atlyginamos nei jų apskaičiavimo tvarkos, tačiau 97str. 3dalis sako kad sprendimų vykdimo išlaidos atlyginamos teisės akto nustatyta tvarka t.y sprendimų vykdymo instrukcija, pagal kuri¹ vykdymo išlaidas sudaro: bendros vykdymo išlaidos, išlaidos susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdym¹. Kai skolininkas įvykdo sprendim¹ per antstolio nustatyt¹ termin¹ iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos ir su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios išlaidos. CPK 610, 6 Kai skolininkas įvykdo sprendim¹ pasibaigus raginime nustatytam terminui iš jo išeškomos visos vykdymo išlaidos.Antstolis atsižvelgdamas į išieškotojo FA turtine padėtį gali išviso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Šios išlaidos tuomet išeškomos iš skolininko.

3.5. Atlyginimo už kuratoriaus darb¹ išlaidos

Šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kitai šaliai laikin¹ šalies atstov¹ pagal įstatym¹ - kuratorių, jei:

ta šalis neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatym¹, arba

šalies gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos (CPK 39 straips­nio 1 dalis).

Kuratoriaus atliekamos funkcijos yra susijusios su įvairiomis išlaidomis, kurios turi būti atlyginamos. Atlyginimo už ku­ratoriaus darb¹ išlaidos yra priskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str 1 d 5 p.). CPK numatyta, kad didžiausius kuratoriaus patir­tų išlaidų dydžius ir jų išmokėjimo tvark¹ nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atlyginimas už kuratoriaus darb¹ apskaičiuojamas taikant Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkoje nustatytus koeficientus, kurių pagrin­das yra viena MMA. Už vienos darbo dienos kuratoriaus darb¹ bylų procese pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme moka­ma vienoda suma -0,15 nuo MMA. Jeigu kuratorius dirbo trumpiau negu įstatymo nustatyta darbo dienos trukmė, jo darbas apmokamas pagal faktiškai dirbtų valandų skaičių (Tvarkos 23, 24 punktai). Kura­toriui taip pat mokama:

1) už susipažinim¹ su byla (už tom¹) iki atstovavimo bylos proce­se pradžios -

2) dokumentų parengim¹:

už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengim¹-0,07;

už apeliacinio ar kasacinio skundo parengim¹- 0,09;

už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengim¹-0,02.

Kuratoriaus atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomojimo bei ke­lionės išlaidos atlyginamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atlygini­mas už kuratoriaus darb¹, taip pat ir kuratoriaus turėtos išlaidos dėl atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelionės išlaidos mokamos atlikus visus su atstovavimu susijusius veiksmus arba ku­ratoriaus įgaliojimams pasibaigus (išnykus aplinkybėms, kurių pagrin­du buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstov¹ pagal įstaty­m¹). Pažyma apie kuratoriaus atstovavim¹ ir apmokėjim¹ teismui turi būti pateikta per mėnesį nuo veiksmų, susijusių su kuratoriaus atsto­vavimu, atlikimo pabaigos arba kuratoriaus įgaliojimų pasibaigimo. Jei­gu kuratoriaus darbas trunka ilgiau kaip mėnesį, dėl atlyginimo už faktiškai atlikt¹ darb¹ kuratorius gali kreiptis kart¹ per mėnesį, pateik­damas nurodyt¹ pažym¹.

Kadangi kuratorius skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu, tai atlyginimo už kuratoriaus darb¹ išlaidas (tiek išlaidas už atstovavim¹, tiek kuratoriaus atvykimo, taip pat gyvenamosios patal­pos nuomojimo bei kelionės išlaidas) turi apmokėti šalis, kurios inicia­tyva kuratorius yra paskirtas. Prašanti skirti kuratorių šalis šias išlai­das apmoka iš anksto (CPK 39 str 3 dalis).

3.6. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu. Kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

Asmenys, dalyvaujantys civiliniame procese, turi teisź vesti byl¹ per atstov¹ (CPK 51 str.). Iškilus sudėtingesniam civili­niam ginčui, dažniausiai pasitelkiamas advokatas ar advokato padėjėjas, galintis tinkamai apginti pažeistas teises, nes tinkamai vesti byl¹ teismo procese reikia specialių teisės žinių. Be to, tiek CK, tiek CPK tam tikrais atvejais įtvirtina privalom¹ advokato dalyvavim¹. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, su­sijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro:

išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagri­nėjant byl¹, pagalb¹;

išlaidos už pagalb¹ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvie­nu konkrečiu atveju, palikta sprźsti teismui savo nuožiūra. Jos bet kokiu atveju neturi viršyti teisingumo ministro kartu su Lietuvos ad­vokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civili­nėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo 3.6. teikiam¹ teisinź pagalb¹ (paslaugas) maksimalaus dydžio'39 (toliau -Rekomendacijos) nustatyto dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. numato, kad dėl užmo­kesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio klientas ir advokatas susitaria pasirašydami sutartį. Nustatant advokato užmokesčio už tei­sines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingum¹, advo­kato kvalifikacij¹ ir patirtį, kliento finansinź padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 98 str. 2 d. priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti atsižvelgiama tik į konkrečios bylos sudėtingum¹ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko s¹naudas, t. y. tik į objektyvius krite­rijus. Subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, advokato kvalifikacija, apta­riamos teisės normos prasme neturi reikšmės nustatant atlygintinų išlaidų dydį. Tai yra visiškai suprantama, nes Advokatūros įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama klientui tariantis su advokatu dėl užmokesčio, o CPK 98 straipsnyje vadovaujantis bylinė­jimosi išlaidų ribojimo principu yra įtvirtinti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų mokėjimo našt¹ šalims. Tik išimtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo Rekomen­dacijose nustatytų maksimalių dydžių, kai tai būtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir s¹žiningumo principais, atsižvelgiant į konk­rečias bylos aplinkybes (Rekomendacijų 11 punktas).

Kitaip tariant, įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecij¹ vertinti: (1) ar byla, kurioje šaliai atstovauja advokatas ar jo padėjėjas, yra sudėtinga; (2) kokios buvo advokato darbo s¹naudos; (3) kiek laiko advokatas ar jo padėjėjas turėjo skirti konkrečiai bylai.

Advokatūros įst 50 str nu­mato, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys bau­džiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams, t. y. leidžiama susitarti dėl advokato s¹lyginio atlyginimo (lot. pacta de ¹uota litis).

Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines konsultaci­jas dydį rekomenduojama neperžengiant nurodytų maksimalių dydžių atsižvelgti į šiuos papildomus kriterijus:

bylos sudėtingum¹;

teisinių paslaugų kompleksiškum¹;

specialių žinių reikalingum¹;

ankstesnį (pakartotinį) dalyvavim¹ toje byloje;

būtinybź išvykti į kit¹ vietovź, negu registruota advokato dar­
bo vieta;

turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų);

teisinių paslaugų teikimo pastovum¹ ir pobūdį;

sprendžiamų teisinių klausimų nauj um¹j

kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas ir iš atlyginimo už suteikt¹ valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹. Už advokato padėjėjo teikia­mas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. advokatui mokėtino maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas).

CPK 98 str. 1 d. yra numatyta, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi šių išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, ku­rioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Vadinasi, naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo negalima. Vienoje iš bylų LAT CBS Kolegija nurodė, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant spe­cialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas.

Toje pačioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad bylinė­jimosi išlaidų paskirstymas turi būti nurodytas teismo sprendimo re­zoliucinėje dalyje. Jei išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirsty­mas neaptartas rezoliucinėje sprendimo dalyje, reikia priimti papildo­m¹ sprendim¹.

Toje pačioje nutartyje LAT CBS teisėjų kolegija pasisakė ir dėl priteistinų išlaidų pobūdžio. Teismas, remdamasis įstatymo formuluo­te - paskirstomos „turėtos išlaidos', - konstatavo, kad pagal įstaty­m¹ gali būti priteistos tik faktiškai turėtos, bet ne būsimosios išlaidos, atkreipė dėmesį į su tuo susijusi¹ praktinź problematik¹ ir susiejo galimybź atnaujinti praleist¹ termin¹ kreiptis į teism¹ dėl papildomo sprendimo priėmimo su byloje dalyvavusio asmens s¹žiningumu ir objektyviomis uždelsim¹ atsiskaityti su advokatu pateisinančiomis ap­linkybėmis.

Atsižvel­giant į CPK 98 str 1 d. įtvirtint¹ teisinį reglamentavim¹ šalis, preten­duojanti į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginim¹, visais atvejais privalo pareikšti prašym¹ dėl tokių išlaidų atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi faktinį išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus kartu su prašymu atlyginti išlaidas svarbu pateikti iki bylos baigties.

Aksioma jau yra tapźs teiginys, jog kiekvienas asmuo turi teisź, kad jo teisių pažeidimo klausim¹ (byl¹) nagrinėtų teismas. CPK 51 straipsnis proceso šalims suteikia lygias teises vesti savo byl¹ teisme per atstov¹. Tačiau dėl sunkios materialinės padėties ne visi asmenys gali pasinaudoti tokia procesine teise. Todėl valstybės pareiga yra ne tik formaliai dekla­ruoti, kad procesinės šalių teisės yra lygios, bet ir nustatyti šioms teisėms įgyvendinti veiksming¹ valstybės garantuotos nemokamos teisinės pagalbos sistem¹. Išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos teikimu, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1d. 7p.). S¹lygas, kurioms esant teikiama valstybės teisinė pagalba, nustato 2005m. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Įstatymo 2str. Numato dvi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšis:

Pirminė teisinė pagalba apima teisinź informacij¹, teisės konsultacijas ir teisinių dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengim¹.

Antrinė teisinė pagalba- tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo proces¹, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu toki¹ tvark¹ nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nėra būtinybės teikti jam valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹ ar pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatym¹ atvejus. Antrinź teisinź pagalb¹ turi teisź gauti tik tie asmenys Teisinės pagalbos įstatyme 11 str išvardinti asmenys (LR piliečiai, kiti LR bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti LR tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys), kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tam, kad asmuo įgytų teisź į valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹, jis turi pateikti Teisinės pagalbos įst 13 str numatytus dokumentus. Asmens sunki¹ turtinź padėtį įrodo turto deklaracija su vietos mokesčio  administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta, pažymos, patvirtinančios, kad asmuo gauna socialinź pašalp¹ arba yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje, ir kiti Teisinės pagalbos įst konkrečiai nurodyti rašytiniai įrodymai. LAT CBS teisėjų kolegija vienoje byloje pabrėžė, kad įrodyti sunki¹ turtinź padėtį galima tik dokumentais, numatytais Teisinės pagalbos įstatyme, bei asmens turtinė padėtis yra svarbiausias, tačiau ne vienintelis kriterijus, spren­džiant dėl teisinės pagalbos paskyrimo.

Skiriant valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹ būtina įvertinti ne tik formaliuosius kriterijus, susijusius su prašančio asmens turtine pa­dėtimi, bet ir įvertinti bylininko, kuris prašo tokio pobūdžio pagalbos, galimybes laimėti ginč¹, kitaip tariant, konstatuoti, kad teisės ir faktų klausimas byloje nekelia abejonių. Tai tiesiogiai sietina su Tei­sinės pagalbos įstatymo 11 str. 5 d., pagal kuri¹ teisinė pa­galba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Be to, antrinė teisinė pa­galba gali būti neteikiama, jei iš esmės išnagrinėjus reikalavim¹ nusta­toma, kad galimos antrinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškė­jo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, arba kad pareiškėjo ne­turtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad pats pareiš­kėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba ap­ginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Tinkama turėtų būti laikoma tik tokia teisinė pagalba, kuri leistų pa­galbos gavėjui tinkamai įgyvendinti teisź kreiptis į teism¹. Taigi teisi­nė pagalba, manytume, turėtų būti teikiama tiek atliekant ikiteisminius veiksmus siekiant taikos sutarties iki teisminio nagrinėjimo pradžios, tiek kreipiantis į teism¹ dėl bylos iškėlimo ir užtikrinant atstovavim¹ teisme bei pagalb¹ atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybinės teisinės pagalbos teikimas turi būti garantuotas ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos nuo kurių mokėjimo pareiškėjas yra atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlai­dos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, išlaidos, susiju­sios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių doku­mentų rengimu ir įrodymų rinkimu, su atstovavimu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu toki¹ tvark¹ nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlai­das neįtraukiamas išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo procese išlaidos (Teisinės pagalbos įsta­tymo 14 straipsnio 7 dalis).

CPK 88 straipsnyje pateiktas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, s¹rašas nėra baigtinis. Šalims gali atsirasti įvairiausių pa­pildomų išlaidų, kylančių dėl dalyvavimo procese. Šio straipsnio 1 d. 8 p. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tiek ruošiantis bylos nagrinėjimui, tiek nagrinėjant byl¹ šalys gali patirti įvairiausių išlaidų, kurių neįmanoma ar net nebūtina numatyti įstatyme, nes įstatymas skir­tas bendroms taisyklėms įtvirtinti, o ne visoms įmanomoms gyvenimo situacijoms aprašyti. Taigi pagal CPK 88 straipsnį kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis gali būti laikomos įvairios išlaidos, nenumaty­tos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Svarbiausia, kad tos iš­laidos būtų racionalios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ar konkre­čios išlaidos gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagri­nėjimu, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Civilinėje byloje teisėjų kolegija sprendė klausim¹ dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 88 str 1 d. 8 p. kaip bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, teismo nustatytos atlyginti pagal būtinumo ir pa­grįstumo kriterijus. Ar turėtos išlaidos yra būtinos, sprendžiama pagal tai, kad asmuo neišvengiamai turėjo išlaidų ryšium su bylinėjimusi. Ar patirtos išlaidos pagrįstos - asmens, prašančio jas priteisti, įrodinėjimo ir teismo vertini­mo dalykas

LAT CBS teisėjų kolegija, priimdama galutinį sprendim¹ išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo atveju individualioje byloje, atkreipė dėmesį į kelias reikšmingas faktines aplinkybes:

šaliai byloje atstovavo asmuo, kurio pareigos susijusios su tokio pobūdžio veikla (bendrijos pirmininkas);

atstovas už savo funkcijų vykdym¹ (galima teigti, kad jos apima ir atstovavim¹ šaliai teismo procese) gauna pajamas, kurias iš esmės gautų ir tokiu atveju, jei nebūtų kilźs ginčas tarp šalių;

vien ta aplinkybė, kad tokiam asmeniui buvo mokamos papil­domos lėšos, iš esmės nereiškia, kad jos buvo būtinos arba neišvengiamos atitinkamam procesiniam tikslui pasiekti.

4. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims ir jų atlyginimas valstybei

Teismo veikla paskirstant bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo našt¹ vadinama bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Bylinėjimosi išlaidų pa­skirstymo institutas skirtas reglamentuoti:

vidiniams teisiniams santykiams, susiklostantiems tarp byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 93-95 str, 98 str);

išoriniams teisiniams santykiams, susiklostantiems tarp byloje dalyvaujančių asmenų ir valstybės (CPK 96 str).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei tampa bylinėjimosi iš­laidų paskirstymo dalimi, jei susiklosto papildomos aplinkybės, susi­jusios su vienos ar abiejų šalių atleidimu nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

4.1. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d.: „šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžet¹'. Taigi bylinėji­mosi išlaidos paskirstomos pagal princip¹ „pralaimėjźs moka'. Laimė­jusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuosto­lius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos, ir kai advokato išlaidos, jei jos nėra pakankamai protingos, atlyginamos ne visiškai. Tokia bylinėjimosi išlaidų paskirs­tymo proceso šalims taisyklė užtikrina, kad laimėjusiai byl¹ šaliai bus kompensuotos jos savo civilinių teisių gynybai išleistos lėšos. Be to, taisyklė, pagal kuri¹ pralaimėjusi byl¹ šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, saugo nuo nepagrįstų ieškinių ar atsikirtimų į ieškinius pareiškimo ir skatina siekti atkurti taik¹ tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais.

Nors CPK 93 straipsnyje kalbama tik apie bylinėjimosi išlaidų pa­skirstym¹ tarp šalių, tačiau sistemiškai aiškinant CPK nuostatas šios nuostatos turi būti taikomos ir trečiojo asmens, pareiškiančio sava­rankiškus reikalavimus, atžvilgiu, nes pagal CPK 46 str. 2 d. trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais turi visas šalies teises ir pareigas.

CPK 47 str 2 d. numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pa­reigas (išskyrus konkrečiai nurodytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių nėra paminėta teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginim¹). Todėl bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, jei teismo sprendimas pri­imtas šalies, kurios interesus jis gynė, naudai.

Tam tikrais atvejais gali būti pareikalauta, kad bylinėjimosi išlaidas sumokėtų tretysis asmuo, pareiškźs savarankiškus reikalavimus.

Paprasčiausiais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atvejais taisyklė „pralaimėjźs moka' taikoma taip:

ieškinį patenkinus, visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo;

ieškinį atmetus, visos atsakovo turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

CPK reglamentuoja ne visus su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susijusius klausimus. Situacijose, kurių CPK nereglamentuoja, dėl by­linėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžiama vadovaujantis tiek su byli­nėjimosi išlaidų atlyginimu susijusiais principais, tiek bendraisiais s¹­žiningumo, protingumo, teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 da­lis).

4.2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys patenkinamas iš dalies

Teisź iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginim¹ turi tik tokia proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kai ieškinys patenki­namas iš dalies, ne visada galima tiksliai pasakyti, kurios šalies nau­dai jis yra priimtas, nes dalis ieškovo reikalavimų būna atmesti. Todėl tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi ieškinio reikala­vimai, teismas, vadovaudamasis CPK normomis ir protingumo bei tei­singumo kriterijais, turi įvertinti, kokios apimties ieškovo naudai yra priimtas teismo sprendimas, ir atitinkamai nusprźsti, kokia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis turi būti jam atlyginta. Pagal CPK 93 str 2 d. numatyt¹ speciali¹ bylinėjimosi išlaidų paskirs­tymo (proporcingumo) taisyklź be atskiro šalių prašymo priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos:

ieškovui - proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai;

atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kitaip tariant, paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į visų patenkintų (atmestų) reikalavimų ir visų pareikštų reikalavimų vertės santykį.

Proporcingumo kriterijus taikomas ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus bei prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 str 3 d).

4.3. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis

Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia tai, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisź raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str 1 d). Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakym¹ ir nutraukia byl¹. Kadangi ieškinio atsisakymas reiškia materialiojo teisinio reikalavimo atsisakym¹ ne tik konkrečiame tuo metu vykstančiame procese, bet ir ateityje, teismas privalo išaiškinti ieškovui procesinius ieškinio atsi­sakymo padarinius. Vienas iš tokių padarinių yra įtvirtintas CPK 94 str 1 d., kurioje numatyta, kaip paskirstomos bylinėji­mosi išlaidos ieškovui atsisakius ieškinio.

Priklausomai nuo to, kodėl atsisakoma ieškinio, ieškovui gali kilti dvejopų padarinių:

jeigu ieškovas atsisako ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašy­mu teismas priteisia jam turėtas bylinėjimosi išlaidas (tiek žymi­nį mokestį, tiek išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu) iš atsakovo;

jeigu ieškovas atsisako ieškinio dėl kitų priežasčių, tai atsako­vas jo turėtų išlaidų neatlygina (CPK 94 str 1 d.).

Ieškovui atsisakius tik dalies reikalavimų, sprendžiama laikantis tokių pačių taisyklių.

Dispozityvumo principas lemia ir procesinź šalių teisź bet kurioje civilinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį (CPK 140 str 3 d). Nutartyje, kuria teismas tvirtina taikos sutartį, būtina nurody­ti ir tokios sutarties s¹lygas. Joje šalys turėtų pačios aptarti ir bylinė­jimosi išlaidų paskirstymo klausimus. To nepadarius, bylinėjimosi iš­laidas paskirsto teismas, remdamasis bendrosiomis bylinėjimosi išlai­dų paskirstymo taisyklėmis (CPK 94 str 2 d).

Kaip jau minėta, skatinant taikiai sprźsti ginčus, ieškovui atsisa­kius pareikšto ieškinio arba šalims sudarius taikos sutartį, atitinkamai šaliai gr¹žinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str 2 d).

4.4. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas,kai byla baigiama be teismo sprendimo

Kai byla baigiama be teismo sprendimo, bendroji taisyklė „pralaimėjźs moka' negali būti pritaikyta, nes nėra nei laimėjusios, nei pralaimėju­sios šalies.

CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad iki ieškinio nuorašo išsiun­timo atsakovui ieškovas turi teisź atsiimti ieškinį. Atsiimti ieškinį vė­liau, kai ieškovas apie pareikšt¹ reikalavim¹ jau buvo informuotas (jam buvo išsiųstas ieškinio nuorašas),ieškovas gali tik turėdamas atsakovo sutikim¹ šiam veiksmui (CPK 139 str 2 d). Ieškinio atsiėmimas įforminamas teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenag­rinėtas. CPK nepateikia aiškaus atsakymo, kaip turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, jei ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Teismų prak­tikoje gali būti ir būna įvairių procesinių situacijų, kai nėra lengva rasti tinkamiausi¹ sprendim¹. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, lygia­teisiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principais teismas, dėl ieškovo kaltės ieškinį palikdamas nenagrinėt¹, manytume, turėtų įpareigoti ieškov¹ padengti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, jam neatlyginamos (CPK 3 str 5 d, 92 str, 94 str 1 d). Teismo turė­tos bylinėjimosi išlaidos, išieš­komos iš ieškinį atsiėmusio ieškovo (CPK 3 str 5 d). Iš ieš­kinį atsiėmusio ieškovo taip pat išieškomos ir atsakovo turėtos bylinė­jimosi išlaidos, esant atsakovo pareiškimui (CPK 3 str 5 d 87 str 1 d 2 p). Bylinėjimosi iš­laidų klausimas gali būti sprendžiamas ta pačia nutartimi, kuria įformi­namas ieškinio atsiėmimas. Taigi nors nėra priimamas sprendimas dėl reikalavimų iš esmės, tačiau ieškovas, netinkamai pasinaudojźs teise į teisminź gynyb¹, turi atlyginti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlai­das, atsiradusias atsakovui dėl ieškovo veiksmų. Tokia pačia taisykle reikėtų vadovautis ir tada, kai teismas nutraukia byl¹.

4.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas esant asmenų daugetui

Laimėjusiai šaliai turi būti atlyginamos jos turėtos išlaidos, susijusios su bylinėjimusi teisme, kurias jis patyrė siekdamas apginti pažeist¹ teisź. Kaip turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu byl¹ pralaimėjo arba laimėjo kelios šalys, CPK aiškiai nenurodo. Darytina išvada, kad byl¹ laimėjus ar pralaimėjus keliems proceso dalyviams, bylinėjimosi išlaidos jiems turi būti paskirstomos remiantis dalinės atsakomybės principu, t.y. patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos po lygiai visiems atsakovams. Tam tikrais atvejais, paaiškėjus, kad už veiksmus, lėmusius ieškovo teisių pažeidimus, atsakingas tik vienas iš atsakovų, bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai gali būti priteisiamos tik iš atsakovo.

Teisės literatūroje atkreipiamas dėmesys, jog tai rodo, kad Lietuvos teismai praktikoje remiasi priežasties teorija, pagal kuri¹ paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiam¹ reikšmź turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t.y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, ar apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavim¹ ir ieškovo reikalavimų užginčijim¹ iki jo kreipimosi į teism¹.

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, pakeičiantis teismo sprendim¹ arba priimdamas nauj¹ sprendim¹, pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstym¹. Todėl už bylinėjimosi išlaidas atsakingus asmenis reikia nustatyti kiekvienoje proceso stadijoje. Pavyzdžiui, jei apeliacinį skund¹ dėl sprendimo, ku­riuo patenkintas ieškinys, padavė ir priėjo prisidėjo tik keli atsakovai iš daugelio ir tas skundas buvo atmestas, tai atsakingais už ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti laikomi ne visi, o tik apeliacinį skund¹ padavź ir priėjo prisidėjź, t. y. ieškovui sukėlź papildomų bylinėjimosi išlaidų atsakovai. Prie skundo neprisi­dėjź ir jo nepalaikź atsakovai paprastai turi būti atleidžiami nuo papil­domų bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinio proceso metu, at­lyginimo.

4.6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ypatingosios teisenos bylose

Paprastai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir bylinė­jimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 443 str 6 d). Teisės literatūroje nurodoma, kad principas, jog teismo išlaidos byloje daly­vaujantiems asmenims nėra atlyginamos, visiškai atitinka pači¹ ypa­tingosios teisenos bylų, kur paprastai nėra priešingų interesų, o pa­grindinis tikslas - administruoti materialiosios teisės normas, esmź. Jeigu byloje neegzistuoja šalys su priešin­gais interesais, tai priteisiant bylinėjimosi išlaidas negalima remtis nuo­statomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginim¹ šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Jei ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujan­čių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas gali paskirsty­ti proporcingai arba jų atlyginim¹ priteisti iš byloje dalyvavusio as­mens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str 6 d).

4.7. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustačius, kad šalis piktnaudžiavo procesu

CPK 7 str, įtvirtinančio proceso koncentracijos ir ekonomišku­mo princip¹, 2 d. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys priva­lo s¹žiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis pro­cesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Pažeidusi ši¹ bendr¹ visų dalyvaujančių asmenų procesinź pareig¹, šalis patiria nei­giamų procesinių padarinių, kartais net sankcijas, įtvirtintas, pavyz­džiui, CPK 95 str, numatančiame bylinėjimosi išlaidų paskirs­tymo ypatumus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju: „šalis, kuri nes¹žiningai pareiškė nepagrįst¹ ieškinį (apeliacinį, kasacinį skun­d¹) arba s¹moningai veikė prieš teising¹ ir greit¹ bylos išnagrinėjim¹ ir išsprendim¹, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patir­tus nuostolius'. Ši¹ nuostat¹ papildo ir CPK 440 str, reglamen­tuojantis aiškiai nepagrįsto pareiškimo bylose dėl teismo įsakymo iš­davimo pateikimo padarinius; jame įtvirtinta, kad asmuo, nes¹žiningai pareiškźs aiškiai nepagrįst¹ kreditoriaus reikalavim¹, gali būti įparei­gotas atlyginti dėl nes¹žiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.

Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi ir CPK 440 straipsniu, pikt­naudžiavimu procesu laikoma:

nes¹žiningas nepagrįsto ieškinio padavimas;

nes¹žiningas nepagrįsto apeliacinio ar kasacinio skundo pada­vimas;

nes¹žiningas aiškiai nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo pada­vimas;

kiti atvejai, kai šalis s¹moningai veikė prieš teising¹ ir greit¹ bylos išnagrinėjim¹ ir išsprendim¹.

Taigi CPK nepateikia baigtinio s¹rašo atvejų ar požymių, kuriuos nustačius galima pripažinti, kad asmuo piktnaudžiavo procesu. Pikt­naudžiavimu procesu gali būti laikomi visi s¹moningi nes¹žiningi pro­ceso šalies veiksmai, kai teisė kreiptis į teism¹ ar kitos procesinės tei­sės įgyvendinamos ne pagal jų paskirtį. Remiantis CK pateikta pikt­naudžiavimo savo teise s¹voka (CK 1.137 straipsnis), piktnaudžiavimas procesu gali būti konstatuotas visais atvejais, kai procesinės teisės įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia arba suvaržo kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, daro žal¹ kitiems asmenims arba prieštarauja subjektinės tei­sės paskirčiai. Todėl, nors atskirai nenurodyta, piktnaudžiavimu pro­cesu plači¹ja prasme gali būti pripažinti ir tokie nes¹žiningi veiksmai:

nepagrįsto ieškinio dokumentiniame procese padavimas;

nepagrįsto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas;

nepagrįsto prašymo ypatingosios teisenos bylose padavimas ir kt.

CPK nustato, kad motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 95 str 1 d). Taigi piktnaudžiavimo procesu fakt¹ teismas gali konstatuoti tik esant vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų prašymui, bet ne savo iniciatyva. Tokį aiškinim¹ suponuoja dispozityvumo principo taikymas: šalis turi teisź laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis tei­sėmis (CPK 13 str). Nustatźs, kad šalis piktnau­džiavo savo procesinėmis teisėmis, teismas turi teisź ex officio paskir­ti piktnaudžiavusiam asmeniui iki dvidešimties tūkstančių baud¹.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 95 str 1 d procesu piktnaudžiavusi šalis turi atlyginti kitai šaliai ne tik jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir turėtus nuostolius, pavyzdžiui, dėl laikinųjų ap­saugos priemonių taikymo, negauto atlyginimo ir kitų pajamų ir pan.,tačiau tik tiek, kiek tų nuostolių nepadengia bylinėjimosi išlaidų atly­ginimas. Tačiau tai, kad viena šalis piktnaudžiavo procesu, dar nereiš­kia, kad kita šalis gali iš to pasipelnyti ir prašyti atlyginti nebūtinas ar
nepagrįstai dideles išlaidas. Kadangi kiekvienos iš šalių pareiga yra
s¹žiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, turi būti atlygintos tik tikrai būtinos ir protingos išlaidos. Siekdamas nubausti procesu piktnaudžiavusi¹ šalį, teismas gali paskirti jai baud¹, kuri bus išieško­ma į valstybės biudžet¹, o ne nepagrįstai praturtins kit¹ šalį, nes ne­pagrįstai didelių išlaidų kompensavimo prašymas taip pat yra piktnau­džiavimas savo procesinėmis teisėmis.

4.8. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimas

Tam tikrais atvejais CPK numato, kad nukrypstant nuo bendrųjų išlai­dų paskirstymo taisyklių atlyginamos ne visos bylinėjimosi išlaidos, o tik dalis jų. Tai gali lemti įvairūs veiksniai.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ko gero, gali būti sumažintas ne kaip sankcija už tai, kad šalis naudojasi procesinėmis teisėmis netin­kamai, bet už tai, kad ji, naudodamasi įstatymo suteikiamomis galimy­bėmis, pasirenka netinkamiausi¹ iš jai suteiktų variantų, t. y. naudoja­si ne ta priemone, kuria iš tiesų būtų parankiausia naudotis, atsižvel­giant į proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus. Kita vertus, remiantis dispozityvumo principu šalis turi teisź savo iniciatyva pasirinkti, kokiu iš įstatymo jai suteiktų būdų ji nori ginti savo pažeist¹ teisź. Tačiau pasirinkusi ben­dr¹j¹ ginčo teisen¹ šalis gali neatgauti visų patirtų bylinėjimosi išlai­dų net ir tuo atveju, jei jos pareikštas reikalavimas visiškai patenkina­mas.

Kitas atvejis, kai teismas turi teisź sumažinti bylinėjimosi išlaidų at­lyginim¹, numatytas CPK 90 str 4 dalyje. Joje įtvirtinta, kad ša­liai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė neturinčius reikšmės bylai parodymus, išlaidos, turėtos dėl jo iškvietimo, iš kitos šalies nė­ra priteisiamos.

Taigi, išlaidos, sukeltos šalių neprotingais ar nes¹žiningais veiksmais, nėra atlyginamos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pastebima tendencija aiškinti teisės normas taip, kad patirtų bylinėji­mosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas ir atsižvelgiant į kitos šalies materialinź padėtį, jos s¹žiningum¹, ginčo pobūdį bei kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

Valstybė gali perimti su bylinėjimosi išlaidomis susijusius reikalavi­mus, jei byl¹ laimėjusi šalis:

buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo;

buvo iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo;

nebuvo sumokėjusi išlaidų avansu.

Valstybė perima tokius reikalavimus ir tuo atveju, kai patenkina­mas ieškinys, kuris buvo pareikštas ginant vieš¹jį interes¹, valstybės arba savivaldybės interes¹ (CPK 49 str, CPK 93 str 1 d 5 p). Jei tokia byla buvo pralaimėta, pavyzdžiui, ginant vieš¹jį interes¹ prokuroro pareikštas ieškinys buvo atmestas, tai byli­nėjimosi išlaidas kitai šaliai atlygina valstybė.

Taigi jei nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas ieškovas:

visiškai patenkinus ieškinį atsakovas atlygina valstybei visas bylinėjimosi išlaidas, kurias būtų reikėjź mokėti ieškovui, jei jis nebūtų atleistas nuo jų mokėjimo;

iš dalies patenkinus ieškinį atsakovas atlygina valstybei byli­nėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis);

jei ieškinys atmestas, valstybės bylinėjimosi išlaidos apmoka­mos iš valstybės biudžeto lėšų arba, jei yra keletas ieškovų, tai atlygina tik tas ieškovas, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Analogiškai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžia­mas, kai byla nutraukiama ieškovui atsisakius ieškinio ar sudarius taikos sutartį.

Jei nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas atsakovas:

atmetus ieškinį, tuo atveju, kai ieškovui žyminio mokesčio su­mokėjimas buvo atidėtas, bylinėjimosi išlaidas valstybei atly­gina ieškovas;

patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovas atlygina valstybei byli­nėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (jam turi būti gr¹žinta dalis sumokėto žyminio mokesčio)

4.10. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procedūriniai klausimai

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 str 5 d 3 p). Šį klausim¹ teismas turi išsprźsti ex officio. Jeigu sprendime bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išsprźstas, byloje sprendim¹ priėmźs teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių asmenų prašymu dėl bylinėjimo­si išlaidų paskirstymo gali priimti papildom¹ sprendim¹ (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Jeigu sprendimas nebuvo priimtas (ieškovui atsisakius ieškinio ir kitais atvejais, kai byla neišsprendžiama iš esmės), bylinėjimosi išlai­dų paskirstymo klausim¹ teismas išsprendžia nutartimi. Dėl šios nu­tarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 100 str 1 d). Atskir¹jį skund¹ dėl teismo nutarties, kuria nurodyta sumokė­ti žyminį mokestį arba mokėjim¹ atidėti, gali paduoti tik asmenys, dėl kurių ši teismo nutartis yra priimta (CPK 100 str 2 d). Teis­mo sprendime nurodyt¹ bylinėjimosi išlaidų paskirstym¹ galima skųsti paduodant apeliacinį ar kasacinį skund¹. Atkreiptinas dėmesys, kad jei nėra leistina apeliacija dėl materialiojo teisinio reikalavimo, tai ne­leistina ir apeliacija dėl toje byloje išsprźsto bylinėjimosi išlaidų pa­skirstymo klausimo. LAT CBS teisėjų kolegija 2004 m. birželio 10 d. konsultacijoje išaiškino: „reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atsiran­da dėl civilinės bylos nagrinėjimo ir yra neatsiejamai susijź su nagri­nėjama byla. Taigi tokie reikalavimai yra procesinio, bet ne materialio­jo teisinio pobūdžio. Procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, taigi ir reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų, yra ne savarankiški, o papildomi, išvestiniai iš pagrindinių, t. y. iš ginčo šalies teisme pareikštų ir civili­nėje byloje nagrinėjamų materialiųjų teisinių reikalavimų. Todėl tuo atveju, kai pagal CPK 303 str 1 dalį yra negalima apeliacija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išsprźsti materia­lieji teisiniai reikalavimai, apeliacija taip pat negalima ir dėl tos sprendimo dalies, kuria išsprźsti iš materialiųjų teisinių reikalavimų kilź pa­pildomi reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų, nepriklausomai nuo gin­čijamos tokių išlaidų sumos (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

5. Užstato samprata ir paskirtis

Viena iš 2002 m. CPK naujovių yra užstato instituto įvedimas. Jo atsi­radim¹ Lietuvos civilinio proceso teisėje lėmė siekis užtikrinti operaty­vų procesinių veiksmų atlikim¹ bei užkirsti keli¹ piktnaudžiavimui teise ir s¹moningam bylos vilkinimui. CPK 101 str numato, kad šio kodekso numatytais atve­jais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikim¹ arba gali­m¹ nuostolių padengim¹, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje as­menį ar kit¹ asmenį, prašantį atlikti tam tikr¹ procesinį veiksm¹, gali įpareigoti teismui įmokėti nustatyto dydžio piniginį užstat¹.

Taigi už­stato paskirtis yra dvejopa:

šiuo institutu siekiama užtikrin­ti procesinių veiksmų atlikim¹. (CPK 77str). Užtikrinda­mas procesinių veiksmų atlikim¹ užstatas atlieka ir prevencinź įspėja­m¹j¹ funkcij¹, nes užkerta keli¹ nepagrįstiems byloje dalyvaujančių as­menų prašymams.

Kita užstato funkcija yra bylinėjimosi išlaidų atlygi­nimo užtikrinimas (CPK 90 str). Prašyti pateikti užstat¹ bylinėjimosi išlaidų at­lyginimui užtikrinti šalis gali ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors CPK 101 straipsnis įtvirtina teis­mo teisź nurodyti sumokėti užstat¹, tačiau esant CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms teismas privalo įpareigoti ieškov¹ pateikti užstat¹. Tai išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kuri¹ teis­mas turi teisź savo nuožiūra sprźsti, ar reikalauti pateikti užstat¹.

Taigi civilinio proceso teisėje užstatu vadinama pinigų suma, kuri¹ teismo nurodymu, siekiant užtikrinti procesinių veiksmų atlikim¹ arba būsimų bylinėjimosi išlaidų atlyginim¹, privalo įmokėti viena iš šalių. Teismo nurodymo įnešti užstat¹ neįvykdžiusiai šaliai gali būti taiko­mos procesinės sankcijos: teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių užtikrinim¹ šalis privalėjo garantuoti užstatu (CPK 101 straipsnio 3 dalis). Vadinamosiose nedispozityviose bylose, ku­riose svarbu užtikrinti viešojo intereso apsaug¹ (šeimos, darbo, ypa­tingosios teisenos bylose), šaliai nesumokėjus užstato teismas netu­rėtų kategoriškai atsisakyti atlikti užstatu užtikrintinų procesinių veiks­mų. Tokiais atvejais šių veiksmų atlikimo išlaidos turėtų būti apmoka­mos iš valstybės biudžeto, o vėliau priteistinos iš šalies, kuriai, re­miantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, ten­ka pareiga padengti bylinėjimosi išlaidas.

Užstato paskyrimo klausim¹ teismas sprendžia dalyvaujančio byloje asmens ar kito asmens prašymu arba savo iniciatyva. Paskirtas užsta­tas gali būti sumokamas į teismo depozitinź s¹skait¹. Neatlikus proce­sinių veiksmų, kuriems užtikrinti yra paskiriamas užstatas, jis atitenka valstybei (CPK 101 straipsnio 2, 3 dalys). Atlikus užstatu užtikrintus procesinius veiksmus, užstatas gr¹žinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad įpareigoti įmokėti užstat¹ teismas gali tik CPK konkrečiai numatytais atvejais (CPK 77 straipsnio 1 dalis; CPK 223 straipsnio 3 dalis ir kt.).

Teisės literatūroje nurodoma, kad tam tikru atžvilgiu prie užstato galima priskirti ir CPK 147 str įtvirtint¹ atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrini­m¹.

Numatyta, kad iki ieškinio pareiškimo teisme dienos prašydamas taikyti laikin¹sias apsaugos priemones asmuo turi sumokėti pusź įstatyme numatyto žyminio mokesčio, kuris nepareiškus ieškinio negr¹žinamas, išskyrus atvejus, kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės (CPK 148 straipsnio 2 dalis).

Vis dėlto nurodytos sumos užstatu galėtų būti laikomos tik labai s¹lygiškai; visų pirma apie CPK 147 straipsnyje nurodytas sumas nė­ra užsimenama užstat¹ reglamentuojančiame CPK IX skyriuje. Be to, jei šias sumas laikytume užstatu, tai atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui turėtume taikyti bendr¹sias užstatui skirto CPK IX skyriaus nuostatas, pagal kurias užstato dydis negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų. Tačiau realiai nuostolių atlyginim¹ užtikrinti būtinos sumos dydis turi būti nustato­mas atsižvelgiant tiek į ieškinio sum¹, tiek į preliminarų galimų nuo­stolių dydį, todėl teismas savo nuožiūra turi teisź pareikalauti ir žy­miai didesnių piniginių sumų, jei tai būtina dėl proporcingumo ir ly­giateisiškumo principų.

Teismų prak­tika, pagal kuri¹ atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui kartais pareikalaujama daug didesnių sumų nei nurodyta CPK 102 straipsnio 3 dalyje.

Užstato skyrimo klausim¹ sprendžia teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujančio ar kito asmens prašymu. Teismas nustato užsta­to dydį atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir sie­kdamas, kad nustatytas užstato dydis neužkirstų kelio ieškovui pasi­naudoti teise į teisminź gynyb¹. Kadangi nepagrįstai paskirtas arba nustatytas pernelyg didelis užstatas gali tapti kliūtimi tam tikroms procesinėms teisėms įgyvendinti, įstatymo yra numatytos apsauginės normos, turinčios užtikrinti optimalų užstato dydžio parinkim¹. Visų pirma bendrasis užstato dydžio nustatymo principas yra įtvirtintas CPK 102 straipsnio 3 dalyje, pagal kuri¹ užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį.

Taigi skiriant užstat¹ svarbu:

vadovautis ekonomiškumo principu ir paskirti jį tokį, kad jis iš esmės nebūtų didesnis už užtikrinamo procesinio veiksmo atlikimo vertź.

Nu­statant užstat¹ būtina atsižvelgti į asmens, kuris įpareigojamas, turti­nź padėtį (CPK 102 straipsnio 2 dalis).

Be to, nustatyta aukštutinė riba, kurios užstatas negali viršyti - vienas šimtas tūkstančių litų (CPK 102 str 3 d). Tam tikriems atvejams CPK yra nustatźs ir mažesnź aukštutinź rib¹: CPK 77 str numato, kad svarstant procesinio termino pratźsimo klausim¹ teismas gali pareikalauti sumo­kėti tik iki 1 000 litų dydžio užstat¹.

Tam tikra garantija, palengvinanti užstat¹ turinčio įmokėti asmens padėtį, yra ir tai, kad teismas turi nustatyti ne mažesnį nei trijų dienų termin¹ užstatui įmokėti (CPK 102 str 3 d.). Šis terminas turi būti protingas, kad juo nebūtų užkirstas kelias pasinaudoti teise į teisminź gynyb¹. Užsienio valstybių asmenims ir asmenims be piliety­bės praleidus termin¹ (jis trumpesnis nei Lietuvos asmenims - ne ilgiau kaip trys dienos) sumokėti užstat¹, ieškinys paliekamas nenag­rinėtas (CPK 795 str 1 d). Tai gana griežta procesinė prie­monė. Be to, šia norma įtvirtinamas nelygus Lietuvos piliečių ir kitų valstybių asmenų statusas, kurį vargu ar galima pateisinti tuo, kad kitų valstybių asmenų dalyvavimas suponuoja tikimybź, kad galimos didelės bylinėjimosi išlaidos.

Asmuo, nesutinkantis su tuo, kad jam paskirta įmokėti užstat¹, ar nesutinkantis su paskirto įmokėti užstato dydžiu, turi teisź apskųsti nutartį skirti užstat¹, pateikdamas atskir¹jį skund¹ (102 str.  4 dalis).



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 867
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved