Civilinio proceso teisės samprata, dalykas ir metodas

1.1. Civilinis procesas: kitos subjektnių teisių ir interesų gynimo bei ginčo sprendimo formos

Ginčas dėl teisės – tai individualaus pobūdžio teisinis konfliktas tarp fizinių ir (arba) juridinių asmenų interesų.

Dvi rūšys:

a)      asmens teisės pažeidimas (pažeidiama asmens teisė)

b)      asmens teisės ginčijimas (užginčijama asmens teisė)

Subjektinių teisių gynimo formos:

a)      savigyna,

b)      tiesioginės ginčo šalių derybos,

c)      teisių gynimas valstybinėse bei visuomeninėse institucijose.

a) Savigyna – seniausia forma. Išimtinis teisių gynimo būdas. Savigynos ribos siaurai apibrėžtos. Pagal CK 6.253 8 dalį – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisź, kai neįmanoma laiku gauti kompetetingų valstybės institucijų pagalbos. Turi būti atlyginta žala, jei savigyna panaudota nes¹žininga, neprotinga arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais. Su savigyna – kreditoriaus interesų gynimo forma – tiesiogiai susijusi CK įtvirtinta daikto sulaikymo teisė.

Būtinoji gintis (CK 6.253 7 dalis); būtinasis reikalingumas - (CK 6.253 6 dalis);

b) Tiesioginės derybos (pretenzijų pareiškimas) – šalys tariasi be tarpininkų.

c) 1.Valstybės institucijos : teismine gynyba; administracine tvarka (savivaldybės, policija ir t.t.)

2. Visuomeninės institucijos: arbitražas; kitos organizacijos (taikinimo komisija, darbo arbitražas ir t.t.)

Arbitražo rūšys:

a)      institucinis (Vilniaus komercinio arbitražo teismas)

b)      ad hoc

c)      nacionalinis komercinis/ tarptautinis komercinis

Lietuvoje galimas ikiarbitražinis tarpininkavimas(šalys kreipiasi į komercinį arbitraž¹, prašydamos ikiarbitražinio tarp.)

Ginčų sprendimo būdai dar gali būti:

a)      Formalus – ginč¹ sprendžia asmenys ar institucijos, kurių veikl¹ detaliai reglamentuoja teisės normos.

Teisminės gynybos privalumai:

teisme užtikrinama teisinė taika, stabilumas

užtikrinamas prievartinis teismo sprendimo vykdymas (iš neformalių – tik arbitražo)

byl¹ nagrinėja profesionalūs teisininkai

teismo proceso taisyklės leidžia geriau nustatyti bylos aplinkybes ir ties¹

teisme galima taikyti laikin¹sias apsaugos priemones (turto areštas)

teismų padarytos taikymo ir faktų nustatymo klaidos gali būti ištaisytos aukštesnės instancijos teisme

numatyta galimybė atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų bei suteikti valstybės garantuojam¹ teisinź pagalb¹.

b)      Neformalus – pačių ginčo šalių nustatyta tvarka sprendimo tvarka (arbitrai, trečiųjų teismas). Galima susitarti dėl visko, ko imperatyviai nenustato t. normos.

Priežastys dėl ko verta rinktis neformalius būdus:

bylinėtis teisme yra brangu

teismo procesas vyksta ilgai

teismo procesas labia formalizuotas (griežtai reglamentuotas)

viešas procesas, apie jį sužino daug pašalinių

teisme atkuriama teisinė, bet ne socialinė taika

Mediacija – ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims susitarti, susitaikyti ar išsprźsti ginč¹ taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (specialiai pasirengź teisėjai arba teisėjų padėjėjai)

Neformalūs ginčo sprendimo būdai turi atitikti šias s¹lygas:

-valstybė turi suteikti šalims garantijas pripažinti tokio sprendimo rezultatus (Lietuvoje arbitražų, taip pat ir užsienio, yra pripažįstami ir vykdomi).

- valstybė neturėtų nepagrįstai reikalauti,kad prieš kreipdamosi į teism¹, šalys privalomai pabandytų neformalius būdus.

1.2. Teisė į teisminź gynyb¹ – viena pagrindinių asmens teisių. Teisė į gynyb¹ LR Konstitucijoje ir kituose teisės šaltiniuose.

Teisės į teisminź gynyb¹ turinys labai platus. Ji įtvirtinta tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose teisės aktuose.

Konstitucijos 30 str. įtvirtinta konstitucinė teisė į teisminź gynyb¹ – tai asmens teisinio statuso, teisnumo sudedamoji dalis, materiali¹ja teisine prasme reiškianti teisź į ieškinio patenkinim¹, procesine – teisź kreiptis į teism¹ su ieškiniu, nors byl¹ išnagrinėjus iš esmės gali paaiškėti, kad teisė nepažeista.

Įsiteisėjźs teismo sprendimas yra privalomas visiems. Teisingum¹ vykdo teismas (bendros komtetencijos ir administraciniai; Europos Žmogaus Teisių Teismas).

Bendruosius bruožus, principus nustato Konstitucija ir (detalizuoja) Teismų įstatymas (teisingum¹ vykdo teismas; teisėjai yra nepriklausomi; visi piliečiai turi teisź į teisminź gynyb¹ ir t.t.). Bylas civilinio proceso tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (vadovėlis nagrinėja jų struktūr¹ ir t.t., visa tai žinoma J

Yra ir teismams nepriskirtinų bylų – nenagrinėja dėl iškeldinimo iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų patalpų ir iš viešbučių (iškeldinama remiantis prokuroro sankcija). Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių ir konkurencijos bylas nagrinėja administraciniai teismai pagal Administracinių bylų teisenos įstatym¹. Žmogaus teises ir laisves gina baudžiamieji įstatymai. Baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir civilinis ieškinys, jis įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, jį padavźs ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.

Konstitucinė asmens teisė į teisminź gynyb¹ apima ir jo teisź skųsti teismo sprendim¹ aukštesniajai teismo instancijai. Galima kreiptis ir į tarptautines institucijas (turi būti ratifikuotos sutartys. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencij¹ Lietuva ratifikavo 1995m.). Į Europos Žmogaus Teisių Teism¹ asmuo gali kreiptis teikdamas peticij¹, dėl konvencijos pažeidimo. Peticijos priimtinumo s¹lygas įtvirtina 35 Konvencijos straipsnis:

Teismas gali priimti nagrinėti byl¹ tik poto, kai buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės ir ne vėliau kaip per 6 mėn. Nuo galutinio sprendimo priėmimo pačioje valstybėje.

Teismas nepriima nagrinėti peticijos jei ši yra:

i. Anoniminė

ii. Pagal esmź tokia pati koki¹ nagrinėjo teismas ir peticijoje nėra jokių reikšmingų bylai jaunų duomenų

iii. Jeigu peticija nesuderinama su Konvencijos nuostatomis

iv. Jeigu peticija nepriimtina pagal šų straipsnį.

Asmens teises ir laisves gina įvairių teisės šakų normos.

1.3. Civilinio proceso teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. CP ryšys su materialiosiomis teisės šakomis

Skiriamos materialiosios ir proceso teisės šakos.

Materialioji teisė nustato teisinių santykių subjektų galimo ir leistino elgesio ribas – tai reguliuojamoji teisė (CT, DT, ŠT ir t.t.). Skiriami trys materialiosios subejktinės asmens teisės elementai:

a)      Teisė naudotis savo teise

b)      Teisė reikalauti iš kitų asmenų atlikti pareigas, atitinkančias turim¹ teisź

c)      Teisė reikalauti gynybos iš valstybės institucijų, kai trukdoma įgyvendinti savo teisź.

Proceso teisės šakos reguliuoja teisinius santykius ginant pažeistas materiali¹sias teises ir nusako, kaip apginti pažeist¹ ar ginčijam¹ materiali¹j¹ teisź ir kaip užtikrinti jos įgyvendinim¹. Civilinio proceso teisė reglamentuoja civilinių bylų teisminį nagrinėjim¹.

Materialiosios ir proceso teisių santykis patekiamas kaip „pono“ ir „tarno“, „vaisto“ ir gydytojo“.

Materialiosio ir proceso teisės skirtumai:

Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios.

Mat. t. Padarinių sukelia ir be valstybės institucijų veiksmų.

Proceso teisė padeda užtikrinti mat. t. Efektyvum¹.

Mat. t. Yra privatinės teisės dalis, o proceso t. būdingi tiek privatinės tiek viešosios teisės elementai.

Civilinių santykių subjektai mat. t. gali pasirinkti, o proceso t. ne.

Mat. t. nustato bendro pobūdžio elgesio taisykles, todėl yra reguliuojamoji, o porceso t. skirta ginti pažeistas teises, todėl yra apsauginė.

Materialiosios ir proceso teisės ryšys per civilinio proceso teisės institutus

šalių institutas. Ši s¹voka vartojama tiek mat. tiek proceso teisėje. Nevisada mat. t. ir proceso t. šalys sutampa.

Trečiųjų asmenų institutas. Įtraukti ar ne konkretų asmenį į proces¹ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodo materialioji teisė (pvz.: CK 6.322)

Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas sutampa su civiliniu teisnumu ir veiksnumu.

Įrodymai. Kokie įrodymai yra leistini ir kokie susijź su konkrečia byla nurodo mat. t. (pvz. CK 1.93)

Proceso teisės šakos viena nuo kitos atribojamos pagal dalyk¹ ir metod¹. (CPK ir BPK). Bendri bruožai: vykdo teisingum¹, bendri konstituciniai ir kiti principai. Kiekviena materialioji teisės šaka savo proceso neturi, vadinasi proceso teisės šakos yra universalios.

1.4. CPT funkcijos ir uždaviniai, tikslai

Pagrindinė CPT funkcija – reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje.

CPT uždaviniai:

CPT turi įtvirtinti šios teisės šakos principus, kuriais remiantis turi būti reglamentuotas CP.

CPT turi reglamentuoti Cp dalyvių teisinź padėtį.

Nustatyti būdus ir priemones, kuriomis ginama pažeista teisė.

Nustatyti pricesinius būdus ir priemones asmeniui įgyvendinti jam priklausanči¹ subjektinź teisź, kai dėl jos nėra ginčo (ypatingoji teisena)

Nustatyti atskirų bylų kategorijų ypatumus

Kartu turi reglamentuoti ir užtikrinti teisės aiškinim¹ bei plėtojim¹.

CPT tikslai – įstatymo leidėjo suformuluoti siekiai. Lietuvoje pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis.

2002 m. CPK tikslai suformuluoti 2 str.

1.5. CPT dalykas ir metodas. CPT s¹voka ir sistema.

CPT reguliavimo dalykas – CPK 1 str. – reguliuoja teismo ir kitų CPT santykių subjektų veikl¹ nagrinėjant ir sprendžiant C bylas. Dalykas – pats CP.

Reguliavimo metodas (metodas – būdai, kuriais teisės normos reguliuoja santykius(t.y. dalyk¹)) 1.CP būdingas imperatyvus metodas (daug CPK normų imperatyviai apibrėžia privalom¹ ir vienintelį subjektų elgesio modelį).

2. disponuodami materiali¹ja subj. teise asmenys turi didelź veiksmų laisvź , adekvatu toki¹ galimybź užtikrinti ir procese(toliau P)(pvz. gali kelti byl¹, gali nekelti) -> būdingas ir dispozityvus metodas.

3. iš 1 , 2 darytina išvada jog CPT reguliavimo metodas yra mišrus.

CPT s¹voka.

CPT - viešosios teisės dalis (CP sprendžiamos ne tik privačios bylos, bet ir bylos , kuriose tam tikra suinteresuotum¹ turi ir valstybė, visuomenė ar jos dalis ->šeimos, bankroto, darbo, restruktūrizavimo bylos, BET CP esmė visada yra privati, nes CP tvarka sprendžiamas šalių privatus ginčas). CPT – mišri teisės šaka, turinti ir viešosios ir privatinės teisės bruožų.

CPT – sistema teisės normų (TN), reguliuojančių teismo, dalyvaujančių byloje asmenų bei kitų proceso dalyvių veikl¹ teismui nagrinėjant ir sprendžiant C bylas bei vykdant teismo sprendimus. Kodifikuota teisės šaka. Pagrindinės nuostatos – CPK.

Sistema: (CPK)

1. Bendrosios nuostatos – aktualios visoms stadijoms
2. Procesas 1-osios instancijos teisme – TN reguliuoja bylų nagrinėjim¹ ginčo teisenos tvarka ir sprendimų bei nutarčių priėmimo tvark¹ 1-osios instancijos teisme.
3. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas – bylų peržiūrėjimas apeliacine bei kasacine tvarka. P 1-osios instancijos teisme ir P apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios TN s¹veikauja kaip bendros su specialiosiomis.
4. atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai- atskirų ginčo bylų nagrinėjimo ypatumai, supaprastinta tvarka
5. Ypatingoji teisena
6. Vykdymo procesas
7. Tarptautinis CP - bylų, turinčių užsienio element¹ nagrinėjimo tvarka, užsienio teismų ir arbitražų sprendimų ir nutarčių pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje.

Jei yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų įst., teismas turi vadovautis CPK, išskyrus atvėju, kai kodeksas numato kitaip.

Sistemos dalys:

Bendroji dalis – klausimai, bendri visam CP(principai, bylų paskyrimas teismams, teismingumas, atstovavimas, P dalyviai ir t.t. CPK I d., II d. XIII skyrius.

Ypatingoji dalis – CPT santykių subjektų veikla atskirose CP stadijose, atskirų kategorijų bylų nagrinėjimas, bylų su tarptautinių elementu.

1.6. CP modeliai ir jų esmė

Modelio esmź charakterizuojantis bruožas – teismo ir ginčo šalių santykis(teisėjo aktyvumas).

Atsižvelgiant į teismo vaidmenį, teisėjo ir ginčo šalių santykį įrodinėjimo procese, CP šaltinius, atskirų CP principų turinį susiklostė modeliai:

rungimosi – grynai rungtiniškas, su teisėjo aktyvumo užuominomis. Būdingas bendrosios teisės sistemos šalims. Bruožai:

teisėjas pasyvus, bešališkas arbitras, nesikiša į šalių ginč¹, negali šalių skubinti, negali apklausti liudytojų, reikalauti rašytinių įrodymų

ginčo šalys aktyvios – sprendžia kokius procesinius veiksmus atlikti, kontroliuoja įrodymų tyrimo procedūr¹.

Formalios tiesos principas – teismas neturi pareigos aiškintis tikr¹sias bylos aplinkybes

Teismas kontroliuoja proceso eig¹ – užtikrin¹ tvark¹ procese.

tardomasis/inkvizicinis – teismas aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo funkcijas. Bruožai:

teismas aktyvus

šalys palyginti pasyvios

Gryno modelio nėra  -> mišrus modelis.

CP modelių tobulinimo ir suartėjimo rezultatas – socialinio CP mokykla Bruožai:

remiasi tuo , kad asmenų lygybė yra tik formali.

Manoma, kad turi būti atsižvelgiama į visuomenės interesus – kuo greičiau atkurti ginčo pažeistus normalius visuomeninius ir ekonominius santykius, teisinź taik¹ ir saugum¹.

Grindžiama CP koncentruotumu, aktyviu teisėjo vaidmeniu.

Įtvirtintas teisėjo vadovavimo CP principas – gali įpareigoti šalis patikslinti reikalavimus, pateikti papildomų įrodymų, kartais peržengti reikalavimų ribas ar rinkti įrodymus savo iniciatyva, vadovauti bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui stadijai ir t.t.

Kūrėjas – Francas Kleinas

Siekiama nustatyti materiali¹ ties¹ – t.y. kiek galima tikresnius tarp šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius.

Yra numatytos teismo aktyvumo ribos – teismas negali priteisti to, ko ieškovas neprašo ar kitų pagrindu. Teismo aktyvas galimas tiek kiek numato įst.(formali¹ja prasme), negalima viršyti reikalavimo sumos, pakeisti ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹ (ribotumas materiali¹ja prasme).

1.7. CPT raida Lietuvoje

Teismų sistem¹ ir CP Lietuvoje reguliavo 1529,1566,1588 m. Lietuvos Statutai, kuriose buvo įtvirtintas senovės romėnų ir kanonų teisės procedūrų paveiktas CP modelis. Vėliau Lietuvoje veikė 1864 m. Rusijos civilinės teisenos įstatymas, parengtas Prancūzijos CPK pagrindu (liberalusis CP modelis). Lietuvos CPK tarpukario laikotarpiu Lietuvoje parengtas nebuvo. Nebuvo ir poreikio, nes Rusijos CPĮ tuo laikmečiu buvo vienas pažangiausių Europoje ir atitiko soc. bei ekonominius valstybės poreikius.

Lietuv¹ inkorporavus Į TSRS, jos teritorijoje 1942 – 1990 galiojo TSRS teisės aktai. Tuo laikotarpių teismas turėjo labai didelius įgaliojimus – socialistinį CP modelį galima laikyti artimu tardomajam. Teismas turėjo pareig¹ nustatyti objektyvi¹ ties¹ byloje. Teismas turėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva, peržengti ieškinio reikalavimo ribas, kasacinis procesas ir bylos peržiūrėjimo procesas galėjo būti pradėtas be šalių valios.

1964m.buvo priimtas Lietuvos TSR CPK, kuris galiojo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990m., vėliau su pakeitimais iki 2003 sausio 1d. Pirmaisiais nepriklausomybės metais išliko tardomojo modelio CP.

Lietuvai tapus TS dalimi, buvo reorganizuota ir teismų sistema. Teismai buvo sudaromi iš renkamų teisėjų ir teismo tarėjų.

1.8. CP modelis Lietuvos CPT

2002 vasario 28 įstatymu buvo priimtas naujasis LR CPK, įsigaliojźs nuo 2003 sausio 1. naujojo CPK rengėjai vadovavosi socialinio CP modeliu. Soc. CP teorija P koncentruotum¹ iškėlė ir pagrindė kaip savarankišk¹ princip¹, kuris siejamas su teismo pareiga teisingai išnagrinėti byl¹.->aktyvaus teisėjo vaidmens užtikrinimas.

Naujajame CPK teisėjas: aktyvus, siekiantis greito, ekonomiško proceso bei materialios tiesos nustatymo byloje, rūpinasi kiek įmanoma išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu -> nustatyti materiali¹ ties¹ byloje.

sprendžiant disponavimo ginčo dalyku klausimus lemia šalių valia, BET teismas gali pasiūlyti šalims svarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirūpinti atstovavimu, pateikti papildomų įrodymų.

1.9. CP samprata ir esmė, skirtumas nuo CPT

CP – CPT santykių subjektų procesinė veikla, kurios metu nagrinėjamos ir sprendžiamos C bylos teisme, teismų sprendimų ir nutarčių vykdymo, užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai. CPT – TN, reguliuojančių CPT subjektų veikl¹, sistema(CPT dalykas – CP).

Teismo procesinė veikla – tai. pvz ieškinio ar kitų procesinių dokumentų priėmimo klausimo sprendimas, procesinių terminų skirimas, įrodymų vertinimas ir t.t.

Šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų veikla prasideda nuo ieškinio pareiškimo ir tźsiasi iki bylos išnagrinėjimo ir esmės ar bylos pabaigos be teismo sprendimo, o tam tikrais atvejais – iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kiti P dalyviai – liudytojai, ekspertai, vertėjai ir kt. – atlieka įstatymu jiems pavestas pagalbines funkcijas CP.

1.10. CP teisenos

LR CPT skiriamos 2 CP rūšys (CP teisenos; teisena – speciali bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisinės prigimties C byloms nagrinėti):

ieškinio / ginčo – nagrinėjamos bylos , kylančios iš privatinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių, iškeliamos pareiškiant ieškinį. Laikoma pagrindine. Nagrinėjami šalių, turinčių priešingus interesus, ginčai. Ieškovas kreipiasi į teism¹ dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos subj. t. gynimo ir reikalavim¹ skiria atsakovui, kuris tariamai turi pareig¹ atsakyti pagal pareikšt¹ ieškinį.

ypatingoji teisena – bylos nagrinėjamos nesant ginčo dėl teisės. Apsauginė teisena. Paskirtis – padėti įgyvendinti ir realizuoti subj,t,, kurios nėra pažeistos. Nagrinėjamos įvairios bylos )CPK 442 str.). Taisyklės – 443 str. Jeigu ypatingos teisenos normos tam tikrų klausimų nereglamentuoja, subsiadiariai taikomos bendrosios CPK nuostatos.

Kai kurias bylų kategorijas sunku priskirti vien tam tikrai teisenai ar bylų nagrinėjimo ypatumams. Literatūroje yra nuomonė, kad teisenų atskirimo kriterijus – įst. leidėjo valia.

1.11. CP stadijos

CP stadija – procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių santykių tam tikram tikslui pasiekti visuma.

LR CP skiriamos 7 stadijos:

C bylos iškėlimas (CPK 135 – 138) – teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas ieškinys arba pareiškimas, teismas svarsto jo priėmimo klausim¹, jeigu ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus ir teismo rezoliucija priimama, laikoma, kad byla iškelta. Paprastai teismas negali pradėti proceso savo iniciatyva.

pasirengimas teisminiam nagrinėjimui (CPK 225 – 233) – teisėjas ir dalyvaujantys byloje asmenys atlieka parengimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi susipažinti su vieni kitų argumentais, pateikti įrodymus, suformuluoti savo reikalavimus, argumentus, atsikirtimus. Gali būti rašytinis, žodinis.

teisminis bylos nagrinėjimas – pagr. stadija (CPK 153 – 224, 234 – 258, 259 – 296 str.) – apima teismo posėdį, įrodymų jame ištyrim¹ ir vertinim¹, bylos aplinkybių nustatym¹, sprendimo ar kito procesinio dokumento užbaigiant byl¹ priėmim¹. Teisminis nagrinėjimas paprastai vyksta viešai, žodžiu. Ši stadija baigiama sprendimo ar nutarties nutraukti byl¹ ar pareiškim¹ palikti nenagrinėt¹ priėmimu.

- [ 1 – 3] – pagrindinės stadijos (būtinos išsprźsti byl¹)

apeliacija ( CK 301 – 339) – neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir

pagrįstumo patikrinimas. Pradedama dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Galima visų neįsitaisėjusių sprendimų ir nutarčių, išskyrus įst.numatytas išimtis. Padavus apeliacij¹, procesinio sprendimo įsuteisėjimas sustabdomas ir pagal bendr¹ taisyklź negali būti vykdomas.

vykdymo procesas (CPK 583 – 779) – siekiama įgyvendinti teismo sprendim¹. Jei nevykdomi teismų sprendimai bylose dėl priteisimo, taikomas priverstinis sprendimo vykdymas. Bylose dėl pripažinimo teisinių padarinių šalims atsiranda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento(vykdyti nereikia, įgyvendinamos/realizuojamos savaime)

kasacija (CPK 340 – 364) – įsiteisėjusių sprendimų ar nutarčių teisėtumo patikrinimas. Tikslas – vienodos teismų praktikos visoje valstybėje formavimas. Kasacinis teismas – LAT – byl¹ nagrinėja tik teisės taikymo aspektu ir bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų netiria. Kasacija negalima, jei byloje nebuvo apeliacijos, bet tam tikrose ginčuose, kai ginčijama suma mažesnė nei 5 000, kasacinio skundo priėmimo klausim¹ sprendžia 3 – jų teisėjų kolegija.

proceso atnaujinimas ( CPK 365 – 374) – pakartotinis bylos nagrinėjimas, esant tam tikroms CPK numatytoms aplinkybėms. Prašym¹ gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat neįtrauktieji į bylos nagrinėjim¹ asmenys, jei įsiteisėjźs teismo sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymu saugomus interesus. Prašyti atnaujinimo gali ir gen. prokuroras. Specifinis institutas nes nepriklauso nuo ginčo šalių -> nėra instancija.

- [4 – 7 ] – fakultatyvios.

Kiekviena byla visų stadijų neprivalo pereiti. Prasidėjźs CP turi vykti nuosekliai iš vienos stadijos pereidamas į kit¹, nė viena stadija negali būti praleista.

1.12. Tarptautinio CP s¹voka ir reguliavimo sritis

Tarptautinis CP, kai kurių autorių nuomone, yra savarankiška nacionalinės teisės šaka. Kai kas mano, kad tai sudedamoji tarptautinės privatinės teisės dalis arba kad sudedamoji tarptautinės viešosios teisės dalis.

Reguliavimo dalykas - santykiai, susiklostantys nagrinėjant tarptautinio pobūdžio C byl¹ (dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių vaikl¹ nagrinėjant ir sprendžiant tarptautinio pobūdžio C bylas bei vykdant tokiose bylose priimtus sprendimus). CPK VII dalis.

Normos reguliuojančios bylų su tarptautiniu elementu nagrinėjama teismuose, yra sudedamoji nacionalinio CPT dalis.

1.13. CPT mokslas. CPT mokymo disciplina.

CPT mokslas – žinių apie CPT visuma.

CPT mokslo šaka daugelyje valstybių pradėta plėtoti nuo XIX a. vid., kai atsirado širmieji CPT vadovėliai. CPT mokslo tyrinėjimo dalykas yra labai platus.

CPT mokslo sistemos dalys

1. CPT mokslo dalykas, metodas, sistema, soc. Funkcijos, ryšys su kitais mokslais, mokslo istorija
2. CPT reguliavimo teorinės koncepcijos, CPT dalykas, metodas, sistema, principai, santykiai, įrodinėjimas
3. teisminė valdžia, normų sistema
4. CP, stadijos, teisenos, dalyvių veiksmai
5. užsienio valstybių CP
6. tarptautinis CP
7. teismų praktika C bylose, jos reikšmė, analizė
8. CPT raidos perspektyvos

CPT mokslo metodai – normų turinio tyrimas, prieštaravimų tarp normų nustatymas, normų taikymo rezultatų ir jų įtakos visuomeniniams santykiams analizė; sociologiniai tyrimo metodai; istorinis, lyginamasis.

LR CPR mokslas kaip savarankiška teisės mokslo šaka yra palyginti visai jauna.

Mokslininkai – Mačys, Romeris, Leonas, Žeruolis, Vitkevičius, Mikelėnas, Vėlyvis ir kt.

Pagr .mokslo uždavinys – su mokslinio tyrimo metodų pagalba siekti kuo efektyvesnio CT tikslų įgyvendinimo praktikoje.

CPT mokymo disciplina – CPT studijos.

1.14. Šiuolaikinės CPT raidos tendencijos

Pagr. tendencija – abipusis 2-jų teisnių sistemų, įtvirtinusių skirtingus CP principus bei skirting¹ teismo ir šalių vaidmenį CP, suartėjimas. Rungimosi P modelio valstybėse auga įstatymų reikšmė, kontinentinės teisės sistemoje – teismo ir teismo precedento vaidmuo. Mažėja sistemų principų turinio skirtumai.

Pagr. Lietuvos CPT ir CPT mokslo tendencija – atskleisti įvairių CPT institutų turinį, CPT sistem¹, reglamentavimo trūkumus, spragas.

CPT raid¹ lemia poreikis derinti bei vienodinti valstybių ES ir ET narių tiek materiali¹j¹, tiek proceso teisź.