Ieškinys ir atsakovo gynimosi priemonės.

1. Ginčo teisenos samprata ir esmė

Teisė į teisminź gynyb¹ yra asmens konstitucinė teisė(Konstitucijos 30str.).CPK 5 str.nustato,kad teismas imasi nagrinėti civilinź byl¹ tik pagal suinteresuoto asmens pareiškim¹. Įstatymas detalizuoja, kokie asmenys laikytini suinteresuotais: tai asmuo(arba jo atstovas), besikreipiantis, kad būtų apginta jo subjektyvi teisė ar įstatymo saugomas interesas.(LAT CBS teisėjų kolegija).

Teisminės gynybos garantija reiškia žmogaus teisź kreiptis į teism¹ su skundu, prašymu ar pareiškimu, kartu teismo pareig¹ išnagrinėti tokį skunda(prašym¹,pareiškim¹) ir priimti dėl jo teisėt¹, teising¹ ir pagrįst¹ sprendim¹. Kadangi remiantis CPK 13str. įtvirtintu dispozityvumo principu šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisź laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tai ar naudotis teise į teisminź gynyb¹ sprendžia pats asmuo. Kokia civilinių bylų nagrinėjimo tvarka bus taikoma konkrečiu atveju, formaliai vertinant priklauso nuo to, kokio dokumento pagrindu iškeliama civilinė byla. CPK įtvirtinta dvejopa civ.bylų nagrinėjimo tvarka:

-ginčo arba ieškinio teisena (civ.byla nagrinėjama remiantis ieškiniu)

-ypatingoji teisena (byla iškeliama remiantis pareiškėjo pareiškimu ar prašymu)

Ginčo teisena – yra pagrindinė civ.bylų nagrinėjimo tvarka, nes ja remiantis nagrinėjamos visos civ.bylos, išskyrus tas, kurios, remiantis CPK normomis, turi būti nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ginčo teisena nagrinėjamos bylos, kuriose yra 2 priešing¹ interes¹ turinčios šalys: ieškovas ir atsakovas, o ypatingoji teisena – pagrindinis ypatumas yra tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, nėra pažeistos ar ginčijamos teisės, nėra teisės pažeidimo.Pvz. CPK 270str.1p.numato,kad turintys juridinź reikšmź faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra – ypating¹ja ne ginčo teisena. Tačiau analizuojant ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamas bylas galima pastebėti, kad kai kurių bylų pagrindas vis dėl to yra būtent ginčas dėl teisės(pvz. skundai dėl notarų ir notarinius veiksmus atliekančių įstaigų pareigūnų veiksmų.),todėl ir 2002m. CPK atsisakyta ginčo dėl teisės buvimo kriterijaus. CPK 443str.7d.nustatyta, kad bylas, kurios remiantis CPK 442str.nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka, teismas išnagrinėja ypating¹ja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ginčo teisena yra bendra visoms byloms, kurios iškeliamos remiantis ieškiniu, tačiau jos viduje susiformuoja ir specialios ginčo teisenos taisyklės, taikomas tik tam tikrų kategorijų bylose.Pvz. CPK 375-441str.įtvirtinti konkrečių kategorijų ieškinio teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai. Ginčo teisenai būdinga tai, kad jai galioja dispozityvumo principas. Ginčo teisenoje byla visada pradedama ieškovo iniciatyva, pareiškiant ieškinį. Ypatingosios teisenos tvarka byla pradedama nagrinėti gavus pareiškėjo prašym¹ ar pareiškim¹, tačiau tam tikrais atvejais procesas gali būti pradėtas ir teismo iniciatyva(pvz. Teismas,priėmźs sprendim¹ pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos šiam asmeniui nustatymo, globėjo paskyrimo nagrinėjim¹.) Suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo neginčo teisenoje tikslas yra padėti teismui tinkamai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išsprźsti byl¹.

2. Ieškinio s¹voka. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisių gynimo būdų

Konstitucijos 30str.1d. įtvirtinta teisė kreiptis į teism¹ negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teism¹ bet kokiu būdu.Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teism¹ realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvark¹ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismo paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146str).Kiekvienam į teism¹ besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškim¹, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹.

Teisinėje literatūroje ryškėja tokios nuomonės:

– ieškinys materiali¹ja teisine prasme – subjektinė teisė, saugoma teismo.

– ieškinys procesine teisine prasme – kreipimasis į teism¹ su reikalavimu apginti įstatymo saugom¹ interes¹ arba pažeist¹ subjektinź teisź.

Ieškinys – tai bendra s¹voka, organiškai jungianti tiek materiali¹j¹, tiek procesinź puses( pareikšdamas ieškinį ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, jog jis turi teisź pareikšti ieškinį(procesinė pusė) ir turi teisź į ieškinio patenkinim¹(materialioji pusė).Teismas, priimdamas sprendim¹ dėl ieškovo materialiojo reikalavimo atsakovui, kartu pateikia atsakym¹ ir dėl paties ieškovo kreipimosi į teism¹).

Ieškinys – tai procesinis ieškovo veiksmas.

Ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teism¹ civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kt. Teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeist¹ ar ginčijam¹ teisź, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes.

Ieškinio funkcijos:

Ieškiniu ieškovas nurodo teism¹, jo manymu, turintį priimti sprendim¹ byloje.Toks ieškovo nurodymas nereiškia, kad byla iš tikrųjų yra teisminga ieškovo įvardytam teismui. Jei ieškovas, nurodydamas teism¹, suklydo, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti ieškinį ir nurodo, į kuri¹ institucij¹ ar teism¹ reikia kreiptis. Su tokiu teismo sprendimu nesutinkantis ieškovas, įsitikinźs,kad jo byla vis dėl to yra teisminga jo nurodytam teismui,gali dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, paduoti atskir¹jį skund¹.

Ieškiniu ieškovas apibrėžia bylos šalis: save(ieškov¹) ir atsakov¹.

Ieškiniu ieškovas apibrėžia ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹.Ieškovas neprivalo nurodyti teisės normų, kuriomis jis grindžia savo teisź į ieškinio patenkinim¹.Tai – teismo funkcija.

3. Teisė į ieškinį materiali¹ja ir procesine prasme

Materialiuoju teisiniu požiūriu teisė į ieškinį yra teisė į ieškovui palankų sprendim¹. Ši teisė priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių: bendrųjų ir specialiųjų teisės į ieškinį prielaidų.

Bendrosios:

ieškinio pagrindo įrodymas, t.y ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisź ar teisėt¹ interes¹

atsakovo pareiga atsakyti už ieškovo teisės ar teisėto intereso pažeidim¹

Specialiosios prielaidos:

s¹lyga,kad neturi būti praleistas ieškinio senaties terminas, jei atsakovas reikalauja taikyti j¹

s¹lyga,kad ieškovo reikalavimas nėra pareikštas anksčiau įstatyme ar sutartyje įtvirtinto termino.

Tik nustatźs visas bylos aplinkybes, ištyrźs ir įvertinźs įrodymus, nustatźs taikytinas teisės normas teismas gali atsakyti, ar asmuo turi teisź į ieškinį materiali¹ja prasme. Jei teismas konstatuoja, kas nėra nors vienos iš bendrųjų ir specialiųjų teisės į ieškinį materialiųjų teisinių prielaidų, ieškinys atmetamas. Tačiau atsakyti į klausim¹, ar ieškovas turi teisź į ieškinį materiali¹ja teisine prasme, galima tik išsprendus byl¹ iš esmės. Todėl bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti tikrinama, ar asmuo turi materiali¹j¹ teisź į ieškinį, t.y negalima atsisakyti priimti ieškinį, nutraukti byl¹ ar palikti pareiškim¹ nenagrinėt¹ dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – ieškinio senaties termino pasibaigimo, materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Tokios aplinkybės yra svarbios tik teisei į ieškinio patenkinim¹, o ne teisei pareikšti ieškinį, t.y teisei į ieškinį procesine prasme. Svarbu suvokti, kad teisė į ieškinį ir į ieškinio patenkinim¹ – 2 skirtingos s¹vokos.

Procesinė subjektinė teisė kreiptis į teism¹ priklauso nuo tam tikrų civilinio proceso įstatyme įtvirtintų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal sukeliamus procesinius teisinius padarinius skirstomos į :

teisė kreiptis į teism¹ prielaidas (teisė pareikšti ieškinį)

tinkamo teisės kreiptis į teism¹ įgyvendinimo s¹lygas

Esminis teisės kreiptis į teism¹ prielaidų ir tinkamo teisės kreiptis į teism¹ įgyvendinimo s¹lygų skirtumas yra tai, kad nesilaikźs tinkamo teisės kreiptis į teism¹ įgyvendinimo s¹lygų asmuo nepraranda galimybės kreiptis į teism¹, ir pašalinźs nurodytas kliūtis gali vėl kreiptis į teism¹ su tapačiu reikalavimu, o nesant teisės kreiptis į teism¹ prielaidų asmuo apskritai neturi teisės į teisminź gynyb¹.

Teisės kreiptis į teism¹ prielaidos skirstomos į teigiamas ir neigiamas.

Teigiamos:

ieškovo civilinis procesinis teisnumas

bylos priskirtinumas teismo kompetencijai

įstatymų tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendime ne teisme tvarkos laikymasis

Neigiamos:

įsiteisėjźs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu

įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakym¹ ar patvirtinti šalių taikos sutartį

Teisė pareikšti ieškinį gali būti veiksmingai įgyvendinta tik tokiu atveju, jei yra visos teigiamos teisės kreiptis į teism¹ prielaidos, o bent vienos neigiamos prielaidos buvimas užkerta keli¹ įgyvendinti teisź kreiptis į teism¹.

Ieškinys priimamas tik tada, kai asmuo, kreipdamasis į teism¹, laikėsi ne tik teisei pareikšti ieškinį keliamų reikalavimų, bet ir tinkamo teisės kreiptis į teism¹ įgyvendinimo s¹lygų. Pagal tinkamo teisės kreiptis į teism¹ įgyvendinimo s¹lygų nesilaikymo procesinius padarinius galima skirti 2 tinkamo teisės kreiptis į teism¹ įgyvendinimo s¹lygų grupes:

s¹lygos, kurių nesilaikius teismas atsisako priimti ieškinį:

-bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi

-laikymasis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos

-teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu

-nėra šalių susitarimo perduoti ginč¹ sprźsti arbitražu

-padavusio pareiškim¹ asmens veiksnumas

-įgaliojimas vesti byla suinteresuoto asmens vardu

s¹lygos, kurių neįvykdžius teismas nustato termin¹ trūkumams pašalinti:

-ieškinio pareiškimo atitiktis CPK nustatytiems formos ir turinio reikalavimams

-žyminio mokesčio sumokėjimas

-trūkumų, susijusių su šalies procesinio veiksnumo, atveju-galimybė pašalinti tuos trūkumus bylos iškėlimo stadijoje.

Nurodytų s¹lygų nesilaikymas nedaro įtakos teisei pareikšti ieškinį, o tik rodo, kad asmuo procesinź teisź pareikšti ieškinį įgyvendina netinkamai.Teisėjas tokiais atvejais skiria termin¹ trūkumams pašalinti.Jei tik iškėlus byl¹ paaiškėja, kad egzistuoja ne visos tinkamo teisės kreiptis į teism¹ įgyvendinimo s¹lygos, teismas vienais atvejais paliek¹ ieškinį nenagrinėt¹, kitais atvejais byl¹ perduoda nagrinėti pagal teismingum¹. Teisė kreiptis į teism¹ neprarandama, pašalinus nurodytas kliūtis ji gali būti įgyvendinama. Taigi egzistuoja esminis s¹lygų, kurių neįvykdžius teismas atsisako priimti ieškinį, ir teisės kreiptis į teism¹ prielaidų skirtumas: nesant teisės kreiptis į teism¹ prielaidų, asmuo apskritai neturi teisės į teisminź gynyb¹; o jei teismas atsisako priimti ieškinį dėl tinkamo teisės kreiptis į teism¹ realizavimo s¹lygų nebuvimo, toks atsisakymas nėra galutinis: jei šalis pašalins nurodytus trūkumus, ieškinys bus priimtas. Teisės kreiptis į teism¹ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo s¹lygų buvim¹?nebuvim¹ teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.

4. Ieškinių rūšys

Pagal reikalavimo pobūdį skiriami:

turtiniai

neturtiniai

Pagal materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilźs ginčas, pobūdį skiriami ieškiniai, kylantys:

iš sutartinių santykių

iš deliktinių

iš kvazisutartinių santykių

Pagal procesinį tiksl¹, kurio siekiama ieškiniu,skiriama ieškinio rūšių triada:

dėl priteisimo. Šiuo ieškinio siekiama, kad atsakovas atliktų tam tikrus veiksmus( atlygintų žal¹, sumokėtų skol¹)

dėl pripažinimo. Ieškiniu siekiama tam tikros teisės(pvz. Nuosavybės teisės į žemź), arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių(santuokos fakto) buvimo arba nebuvimo.

Dėl teisinių santykių modifikavimo.Ieškiniu siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo santykius.

Ieškinių rūšys, kuriomis siekiama specifinių procesinių tikslų (pagal CK):

netiesioginis ieškinys (CK. 6,68str)

acto Pauliana (CK 6.66 ir 6.67 str.)

prevencinis ieškinys (CK 6.225 str.)

Priėmus nauj¹jį CPK įtvirtinta viena iš svarbesnių naujovių, susijusių su viešųjų interesų apsauga – CPK 49 str.5d. numatyta galimybė pareikšti grupės ieškinį, ginant vieš¹jį interes¹. Grupės ieškinio požymiai:

- grupės ieškinys gali būti pareikštas tik įstatymų numatytais atvejais

- subjektai, turintys teisź pareikšti grupės ieškinį, turi būti numatyti įstatymuose

- grupės ieškinio tikslas – apginti vieš¹jį interes¹. Krivka nurodo dar ir išvestinį ieškinį, kuris įteisintas LR akcinių bendrovių įstatyme. Šiuo ieškiniu vienas arba keli akcininkai, gindami bendrovės teises ir teisėtus interesus, kartu gina ir bendrovės akcininkų visumos grupės – teises ir teisėtus interesus, todėl išvestinis ieškinys yra priskiriamas prie grupės ieškinių.

5. Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas.

CPK 135 str – ieškinio turinio reikalavimai (be bendrųjų, keliamų visų proc.dokumentų turiniui).

Šio str.pirmos dalies punktai:

ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas – ieškinio elementai

ieškovo reikalavimas – ieškinio dalykas

aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdėstyt¹ reikalavima – ieškinio pagrindas

Griežtas reikalavimas nurodyti ieškinio pagrind¹ ir dalyk¹ lemtas tuo, kad CP – tai tam tikrų taisyklių visuma (kaip žaidime: žaidimas vyksta pagal iš anksto nustatytas taisykles, žaidėjai turi žinoti dėl ko žaidžiama – ne tik dėl pergalės, bet ir dėl laimiokio, kuris jų laukia pergalės atveju)

LAT akcentavo: “Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyk¹, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas byl¹” + vienoje konsultacijoje : “faktinis ieškinio pagrindas ¹teisinis ieškinio pagrindas, t.y. ginčo santykiuio taikytinas teisės normos. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra byl¹ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinio pareiškime ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismo nesaisto”.

Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyk¹ reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluto savo prašym¹ – nurodyti kokiu būdu prašoma apginti pažeist¹ teisź. Ieškinio dalykas turi du adresatus: atsakov¹ (būtent jis pažeidė/ginčija ieškovo teisź) ir teisma (pripažinźs pagrįstu - tenkina).

Visada privalu nurodyti CK ar kt.įst.įtvirtint¹ subj.teisź, kuri¹ pažeidė atsakovas (tiksliam ieškinio dalyko suformulavimui).

Būtina nurodyti ir pažeistosios teisės gynimo būd¹. (nurodyti CK 1.138 str.) Ginčijamasi dėl teisės gynimo būdo įtraukimo trečiuoju ieškinio elementu, kaip ieškinio turinį ar tiksl¹. Lietuvoje – toks elementas nėra skiriamas, pažeistos tesės gynimo būdas teismo praktika yra priskiriamas ieškinio dalykui (LAT nutartis): “Ieškovai nenurodė jokio CK, kt.įst.numatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo, vadinasi, nenurodė ieškinio dalyko”.

Esant painioms faktinėms ir teisinėms bylos aplinkybėms aktyvaus vaidmens formuojant ieškinio pagrind¹ ir dalyk¹ neturėtų imtis teismas, tai konkretizuoja ir LAT savo nutartyje: “ Teismas vykdydamas teisingum¹. Turi būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali už ieškov¹ suformuluoti ieškinio dalyk¹ a pagrind¹”.Nurodyti ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹ – ieškovo pareiga. Bet t.t.atvejais, atsižvelgiant į nagrinėjamosios bylos pobūdį (pvz.darbo bylose), iš teisėjo gali būti tikimasi aktyvesnio vaidmens, padedant šaliai įgyvendinti jos procesines teises. Neviuenodas proceso šalių išprusimas, požiūris į teismo proces¹, gebėjimas savarankiškai, be teismo paramos, atskleisti reikšmingas bylos aplinkybes skatina teisma būti “lankstesnį”, padėti silpnesnei proceso šaliai susiorientuoti procese, bet neperžengti objektyviojo neutralumo ribos.

Reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹ negali būti suvokiamas pernelyg plačiai. Reikalavimas ieškovui jau kreipimosi į teisma stadijoje įrodyti, kad jis “yra teisus” materiali¹ja teisine prasme yra absurdiškas. Tačiau ieškinio elementu apimtis nustatymas jau šioje stadijoje yra labai svarbus. Tai ne karta pabrėžė LAT: “Iš ieškovo jau kreipimosi į teism¹ momentu negali būti pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrind¹”.

CPK reikalauja, kad ieškovas nurodytų faktinį ieškinio pagrind¹, bet teisinis pagrindas nėra įtrauktas kaip reikalavimas. Kodėl?

1) tiksliai suformuluoti teisinį ieškinio pagrind¹ ne visda paprasta (ypač be teisinio išsilavinimo)

2) CPK nereikalauja, kad ieškinį surašytų ir byl¹ teisme vestų tik advokatas

3) reikalavimas visiems tikėtiniems pažeistų materialiųjų teisinių santykių subjektams jau kreipimosi į teism¹ metu nurodom¹ faktinį ieškinio pagrind¹ pagrįsti “tikrosiomis” teisės normomis gali tapti neįveikiamu slenksčiu siekiant pasinaudoti visuotinai pripažįstama teise į teisminź gynyb¹

4) būtų rizikuojama suvaržyti nešališko ginčo arbitro – teismo – teisź savarankiškai, objektyviai ir nepriklausomai nuo bet kokių veisknių taikyti teisź nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms

T¹čiau teismų praktika rodo, kad teisinio ir faktinio pagrindų painiojimas – dažnai pasitaikanti klaida.

Ieškinio elementai individualizuoja kiekvien¹ konkretų ieškinį. Ieškinio tapatumas kitam ieškiniui nustatomas pagal:

ginčo šalis

ieškinio pagrind¹

ieškinio dalyk¹.

Kartais yra imamasi tokio “gudravimo būdo” kaip šalių pasikeitimas vietomis, tačiau LAT pabrėžia: “Bendras principas yra tas, kad šalių pasikeitimas vietomis nereiškia naujo ieškinio, jeigu yra ginčijamas tas pats teisinis santykis tuo pačiu teisiniu pagrindu”.

Taip pat, siekiant nustatyti, ar reiškiamas tapatus ieškinys, visada būtina nuodugniai išanalizuoti, ar ieškovo nurodomos aplinkybės jau buvo nagrinėjamos teisme ir ar dėl tų aplinkybių savo pozicij¹ buvo išdėstźs teismas.

6. Ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, atsisakymas ir ieškinio paripažinimas

Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. Ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas

Suteikiant teisź pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹ (CPK 42 str.1d.numatyta tokia ieškovo teisė; tai jis gali padaryti iki nutarties skirti byl¹ nagrinėti teismo posėdyje – 141 str.1.d.) siekiama išvengti kelių galimų procesų:

siekiant apsaugoti atsakovo interesus

įgyvendinant proceso operatyvumo princip¹

užtikrinant bylos nagrinėjimo koncentruotum¹.

Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik išimtinais įst.numatytais atvejais (alternatyvios s¹lygos):

kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau

jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas

jei teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Pareiškimas pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹ turi būti įteikiamas teismui raštu ir atitikti visus proc.dokumentams keliamus reikalavimus.

Keisti iš karto ir ieškinio dalyk¹ ir ieškinio pagrind¹ negalima¹, nes tia būtų visiškai naujas ieškinys.

Ieškinio reikalavimo (dalyko) ar pagrindo sumažinimas ar padidinimas nėra laikomas ieškinio dalyko pakeitimu, nes tai yra savarankiškai procesinė teisė. Padidėja ar sumažėja ieškinio elementų apimtis, bet ieškinio elementai nepakinta.

Pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹ (faktinis pagrindas) gali tik ieškovas, teismas tokios teisės neturi.

Žinoma, ieškovui nėra draudžiama įvardyti įst.ar kt.t.aktus, kurie jo manymu, pagrindžia jo subjektyvinių teisių pažeidimo teisinź pusź. Jei ieškovas klaidinai nurodo teisės normas, teismas visada nevaržomai gali pateikti savo ieškovo nurodytų ir teismo posėdžio metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinį įvertinim¹, kuris nebus laikomas ieškinio ribų peržengimu. (LAT: “tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, kadangi nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami”) Tai gan dažnasi reiškinys nacionalinėje jurisprudencijoje.

Pareiškimas, kuriuo prašoma pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹, kartais klaidingai įvardijamas papildytu ar pakeistu ieškiniu. Kadangi tokie atvejai buvo pernelyg dažni, LAT pateikė teismams konsultacij¹: “Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti tuos procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame dokumente, todėl tokiais atvejais procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas netaikomas. Ieškovui ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitim¹ įforminus ne pareiškimu, o papildomu ar patikslintu ieškiniu, ir būtent taip įvardyt¹ dokument¹ pateiktus teismui, o šiam nenustačius kitokių šio dokuemnto trūkumų ar [pateikimo tvarkos pažeidimų, negali būti priimama nei nutartis nustatyti ieškovui termin¹ procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nei nutartis atsisakyti tenkinti tokia forma ieškovo išdėstyt¹ pareiškim¹ dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo. Šiuo atveju teismas nurodyt¹ ieškovo procesinį dokument¹ turi priimti ir tinkamai kvalifikuoti pagal CPK 1414 str.taisykles”.

6.2. Ieškinio pareiškimo atsiėmimas

Visiškai naujas Lietuvos CPT institutas.

Galimas tik nagrinėjant byl¹ pirmosios instancijos teisme – tiek pirm¹ kart¹, tiek ir tada, kai apeliacinio ar kasacinio teismo nutartimi byla buvo gr¹žinta pirm¹ja instancija nagrinėti iš naujo.

Esant reikalui, ieškovas galės pakartotinai kreiptis į teism¹ su tuo pačiu reikalavimu. Ši garantija skirta išplėsti ieškovo teisź disponuoti ieškiniu, tačiau atsiimti ieškinį jau po to, kai atsakovas apie jam pareikšt¹ reikalavim¹ jau buvo informuotas (išsiųstas ieškinio nuorašas), ieškovas gali tik turėdamas atsakovo sutikim¹ šiam veiksmui – 139 str. Taip siekiama apsaugoti atsakovo interesus. Jeigu atsakovas neduoda sutikimo, ieškovas gali arba toliau dalyvauti procese, arba atsisakyti ieškinio.

6.3. Ieškinio atsisakymas

Atsisakyti ieškinio ieškovas turi teisź bet kokioje civilio proceso stadijoje. Tai jis gali padaryti tiek žodžiu teismo posėdžio metu, tiek raštu. Atsisakant, ieškovui turi būti žinomi ieškinio atsisakymo padariniai (jei žodžiu – išaiškina teismas).

Tam tikrai atvejais šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nėra privalomas. CPK 42 str.2.d. įpareigoja teism¹ nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įst.nuotaroms ar viešajam interesui.

Bylose pagal ieškinius dėl viešojo intereso gynimo šalia prokuroro ir kitų institucijų bei asmenų atsiranda bendraieškiai ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, todėl galimybė atsisakyti pareikšto ieškinio tampa gerokai sunkiau įgyvendinama, taip apsaugant ginamų asmenų interesus. Galima nurodyti du atvejus. Pirma, jeigu byloje dalyvauja bendraieškiai, pagal naujajį CPK teismui priimant atsisakym¹ būtina turėti visų jų sutikim¹. Antra, net ir tadam kai byloje pagal ieškinį, dalyvaus tik tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (tokiu atveju nereik turėti jų sutikimo ieškiniui atsisakyti), tai nerekš bes¹lyginio ieškinio atsisakymo priėmimo. Galima teigti, kad ieškinio, pareikšto ginti vieš¹jį interes¹, atsisakymas bus tas veiksmas, kuris prieštarauja viešajam interesui (tokiu atveju teismas gali atsisakyti priimti ieškinio atsisakym¹).

Jei teismas priimta pareikšt¹ ieškinio atsisakym¹, tai byla nutraukiama nutartimi, o ieškovas netenka teisės kreiptis į teism¹ su tapačiu ieškiniu.

6.4. Ieškinio pripažinimas

Galimybė pripažinti ieškinį grindžiama dispozityvumo principu.

Kaip ir ieškinio atsisakymo atveju, pripažinti ieškinį galima bet kurioje proceso stadijoje.

Atsakovo ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas; nustatźs, kad toks pripažinimas prieštarauja įstatymams, viešajam interesui, nėra padarytas laisva valia, teismas turi atsisakyti priimti ieškinio pripažinim¹.

Teismas priėmźs ieškinio pripažinim¹, gali nutarti toliau netirti byloje surinktų įrodymų ar apsiriboti tik kai kurių ištyrimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinis gali būti pripažintas visiškai arba iš dalies (tai įrodymai gali būt netiriami tik pripažintoje dalyje ).

Priėmźs ieškinio pripažinima, teismas priima byloje sprendim¹, kuriuo patenkina ieškovo ieškinį. Tam tikrai atvejais ieškinio pripažinimas gali sukelti ir papildomu procesinių padarinių, pvz., negalimum¹ priimti byloje sprendim¹ už akių.

7 Atsakovo interesų gynimo būdai

Šalių procesinės teisės lygios (CPK 17), todėl ieškovas turi teisź pareikšti ieškinį, o atsakovas teisź gintis nuo pareikšto ieškinio. Savo teisėms ginti atsakovas turi įstatymo numatytas procesines priemones: priešieškinį ir atsikirtimus.

I. Piešieškinys- tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant jį taikomos visos:

1) bendros ieškinio pareiškimo taisyklės: taigi galima pareikšti tik esant teisės kreiptis į teism¹ prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo s¹lygoms, kada?-CPK 143 str.1 d. , taip pat reikia sumokėti žyminį mokestį.

2) netaikomos kai kurios teismingumo taisyklės (CPK 33str. 2 d).

3) kai kurios ypatingos taisyklės –pagal CPK 143 str. –pakanka vienos iš trijų nurodytų s¹lygų.

Bylos šalys, pasinaudodamos turimomis procesinėmis teisėmis reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, nurodyti šiuos reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus, pasirinkti gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdus, pačios nustato teisminio nagrinėjimo (ginčo) dalyko ribas. Priešieškinio pareiškimas yra atsakovo valios išraiška. Teismas šiuo atveju yra nešališkas, t.y. negalintis apriboti šalims galimybės pačioms nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyk¹.

Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovui buvo išaiškinta procesinė teisė reikšti atsikirtimus į ieškinį, galimybė pateikti priešieškinį. Savo parašu atsakovas patvirtino, kad suprato savo procesines teises , patvirtino, kad gynimosi būd¹ pasirinko- prieštaravimų į ieškinį reiškim¹. Šios aplinkybės reiškia atsakovo suvokim¹ apie priešieškinio pareiškimo galimybź ir tokio pareiškimo pateikimo pasekmės, taip pat, kad s¹moningai nepareiškźs priešiešk. atsakovas nepasirinko tokios gynybos taktikos. Taip pat nustatyta, kad priešiešk. nepateikimas šioje byloje neatima galimybės ateityje pareikšti ieškinio reikalavimus šios bylos ieškovui dėl patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo.

Ieškinio ir priešiešk. ryšys: POŽYMIAI:

Priešiešk pateikimas ginantis nuo pareikšto ieškinio.

Materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinamas ieškinys ir priešiešk. tapatumas.

Priešiešk nagrinėjimas kartu su ieškiniu turi padėti išaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes bei įgyvendinti vien¹ iš CP tikslų- kuo greičiau atkurti teisinź taik¹ tarp šalių (CPK 2 str.)-užtikrina ekonomiškum¹, koncentruotum¹ ir tt.

Jei atsakovo pareikštas priešiešk nėra susijźs su ieškinio reikalavimu-gali būti užvilkinamas „pagrindinio“ reikalavimo nagrinėjimas.

•Kai remiantis CPK 136 str. 4 d. teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, kurios pateikė po ieškinį, sujungus šias bylas procesinių dokumentų statusas pasikeis (pagal LAT konsultacij¹): Kai pareikšti reikalavimai priešiniai, tai teismui dvi bylas sujungus į vien¹ , anksčiau gautas ieškinys –toliau bus laikomas ieškiniu, pareiškźs asmuo-ieškovu; vėliau gautas ieškinys laikytinas priešieškiniu, o jį pareiškźs asmuo-atsakovu.

•Pareiškus priešiešk bylos nagrinėjimo metu-jis gali būti išnagrinėjamas tame posėdyje kai dėl to sutinka visi dalyvaujantys byloje asmenys.

II . Atsikirtimai į ieškinį.

Tai atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrįstum¹, t.y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinim¹, arba įrodyti, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio. Atsikirtimų RŪŠYS:

Materialiojo teisinio pobūdžio-jais neigiamas ieškinio pagrįstumas, pvz. remiamasi ieškinio senaties terminu, pateikiami faktai įrodantys priešingas aplinkybes.

Procesinio teisinio pobūdžio –ginčijamas pats proceso teisėtumas, pvz. pateikiami argumentai, kad ieškovas neveiksnus.

Visus atsikirtimus atsakovas privalo įrodyti. Atsikirtimai paprastai surašomi procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str.).

2002 m. CPK įtvirtino naujovź, palyginus su 1964 m. CPK – 142 str. 2 d. įtvirtino išsamų s¹raš¹ reikalavimų, keliamų atsiliepimo į ieškinį turiniui-taip užkertamas kelias proceso piktnaudžiavimui, vilkinimui, nes atsakovai anksčiau buvo linkź pateikti neišsamų atsiliepim¹. CPK 142 str. 3 ir 4 d. – procesinio poveikio priemonės vilkinimui.

•Teismas kai kuriais atvejais gali padėti atsakovui įgyvendinti jo pareig¹ dėl atsiliepimo pateikimo, LAT: Siekiant užtikrinti greit¹ ir teising¹ bylos nagrinėjim¹, tam tikrų pareigų, sprźsdamas atsiliepimo priėmimo klausim¹, turi ir teismas- atsakovui negalint gauti jo nesutikimo motyvus patvirtinančių įrodymų, jie gali būti renkami su teismo pagalba.

•Atsikirtimus atsakovas gali pateikti ir vėliau, iki pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos pabaigos: paruošiamuosiuose dok. (CPK 226, 227 (2), 228-330). Be to vadovaujantis lygiateisiškumo princ ir taikant pagal analogij¹ CPK 141 str. – paskyrus byl¹ nagrinėti teismo posėdyje vėlesnis priešieškinio elementų keitimas būtų galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, arba gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. (CPK 3 (6), 141 (1)).

•Atsikirtimus proceso metu gali pareikšti ne tik atsakovas, bet ir jo atstovas (pagal LAT). Tai siejama su tuo, kad atsikirtimai nėra savarankiškas reikalavimas, kuriam pareikšti būtina aiški šalies valios išraiška.

8. Taikos sutartis

Civilinių bylų srautai auga, tai skatina galvoti, kaip užtikrinti kuo spartesnį jų nagrinėjim¹. Daugelyje šalių proceso įstatymai numato pareig¹ teismui būti aktyviam ir skatinti šalis baigti byl¹ taikos sutartimi. Teigimi bruožai:

Siejamas su asmeniniu-psichologiniu aspektu – taikiai susitratus, tarp šalių nėra aiškaus laimėtojo, arba-yra du laimėtojai ir nei vieno nepralaimėjusiojo.

Ekonominis socialinis aspektas- kuo ilgiau trunka bylos nagrinėjimas, tuo didesnė mokesčių našta krenta ant mokesčių mokėtojų.

Siūlomas apibrėžimas :

Taikos sutartis civiliniame procese (CPK 42(1))- tai šalių pasiektas ir teismo sprendimu patvirtintas susitarimas, kuriuo teisinio ginčo šalys išsprendžia dėl materialiosios teisės likusį ginč¹ ar jo dalį abiem šalims priimtinomis s¹lygomis.

Bruožai:

Taikos sutarties sudarymo procese aktyviai dalyvauja ginčo šalys

Taikos susitarimas paprastai pasiekiamas abipusių nuolaidų būdu

Šalys taikos sutartimi išsprendžia vis¹ ginč¹ ar jo dalį

Taikos sutartis patvirtinama teismo sprendimu ir įgyja visas teismo sprendimui būdingas galias.

Procesiniai taikos sudarymo aspektai CPK 140 (3).

Kai kurie aspektai :

CPK įtvirtinta teismo pareiga imtis aktyvių veiksmų, siekiant, kad šalys sudarytų taikos sutartį –CPK 159 (1), 228 (1).

Viena svarbiausių susitaikymo prielaidų- tiesioginis kontaktas su šalimis. Tai lemia žodinio parengiamojo posėdžio poreikį. CPK 231 str. taikinimo procedūr¹ nustato, kaip privalom¹j¹ parengiamojo posėdžio dalį.

Paraginti šalis susitaikyti, teismas turi ir vėlesnėje stadijoje- pradedamas nagrinėti byl¹ iš esmės : CPK 249str. Ši pareiga teismui išlieka iki pat to momento, kai teismas išeina į pasitarimų kambarį, o tuo atveju, kai procesas nepasibaigia sprendimo priėmimu- ir apeliacijos stadijoje.

Kai kurių kategorijų bylose įstatymas tiesiogiai įpareigoja teism¹ imtis aktyvių veiksmų šalims sutaikyti – CPK 376 (2). Teismo aktyvumo ribos priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Šalių taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (joje išdėstytos taikos sutarties s¹lygos), kuri savo procesiniais padariniais prilygsta teismo sprendimui (turi galutinź jo gali¹) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas privalo išaiškinti šalims teisinius padarinius- CPK 140 (3), gražinamas 75% sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 (2)).

Taikos sutartimi negali būti spendžiami kiti klausimai, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teism¹.

Teismas netvirtina sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 (2), CK 6.984).

Teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas lemia atsirandančius neigiamus procesinius padarinius sutarties nevykdančiai šaliai.