Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

Pagrindiniai LR Vyriausybės įgaliojimai

Vyriausybė:

1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;

5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;

10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;

13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;

15) sudaro komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Vyriausybė:

1) kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;

2) teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra numatyta, kad “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas”.[i] Iš to seka išvada, kad vyriausybė – tai dualistinės vykdomosios ( remiantis Lietuvos Respublikos valdžių sąranga vykdomąją valdžią sudaro Vyriausybė ir Prezidentas ) valdžios dalis, kurios esminė funkcija realizuoti atstovaujamosios institucijos įstatymuose suformuluotus nurodymus bei įgyvendinti valdžią Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme taip pat numatyta, kad “Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje”.[ii]

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 str. 1 dalyje, kaip pagrindiniame šalies įstatyme, turinčiame didžiausią juridinę galią, ( šią nuostatą patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis, kuriame numatyta, kad “Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai”[iii] ) nustatyta, kad Vyriausybės sudaryme dalyvauja Respublikos Prezidentas ir Seimas. Žvelgiant formaliai galima klaidingai susidaryti įspūdį, kad esminį vaidmenį Vyriausybės sudaryme turi Respublikos Prezidentas, nes jam Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia teisę skirti ir atleisti vyriausybės vadovą – ministrą pirmininką, tačiau žinoma Seimo pritarimu. Be to Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Ministrus.[iv] Tačiau realiai Respublikos Prezidento galios yra ganėtinai ribotos, nes skirdamas jis privalo gauti Seimo daugumos pritarimą, taip pat jo pasirinkimas apsiriboja tik Seimo daugumos ar jos remiamais kandidatais ( Ministro Pirmininko skyrimo atveju ), bei iš Ministro Pirmininko pasiūlytų kandidatų rato pasirinktas asmuo ( Ministro skyrimo atveju ).

Lietuvos Respublikos Seimo Statute numatyta, kad “Lietuvos Respublikos Seimas gavęs Lietuvos Respublikos Prezidento teikimą suteikia galimybę Lietuvos Respublikos Prezidentui pristatyti kandidatūrą artimiausiame Seimo posėdyje”.[v] Po Prezidento pateikto kandidato pristatymo Seimo nariams, LR Seimo Statutas, suteikia teisę, po pačio pretendento pasisakymo Seimo posėdyje, užduoti jam klausimus. Vėliau kandidato tinkamumo klausimas svarstomas Seimo frakcijose. Jos turi apsvarstyti per 2 dienas ir pateikti savo nuomonę. Ne vėliau kaip po savaitės turi būti surengtas Seimo posėdis, kuriame apsisprendžiama dėl kandidatūros. Šio posėdžio metu, išklausomos Seimo frakcijų išvados dėl kandidato tinkamumo, taip pat Seimo nariai turi teisę dar kartą apklausti kandidatą jiems rūpimais klausimais. Prezidentas turi teisę iki balsavimo pradžios atšaukti pateiktą kandidatūrą. Po Seimo pritarimo Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu skiria Ministrą Pirmininką.

Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Tiesa Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme numatyta, kad Seimo Pirmininkas taip pat turi teisę atleisti ar skirti ministrus, tačiau tame pačiame straipsnyje numatyta, kad tai jis gali daryti tik gavęs Seimo sutikimą.[vi] Seimo daugumai palankaus Ministro Pirmininko ir ministrų parinkimas turi tiesioginės įtakos ir pagrindinio Vyriausybės darbą koordinuojančio dokumento – vyriausybės programos – tvirtinimui, nes tik patvirtinus Vyriausybės programą prasideda realus Vyriausybės darbas.[vii] “Vyriausybės programa – teisinis dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visą jos įgaliojimų laiką privalomas veiklos planas, kuriame išdėstytas tam tikro laikotarpio Vyriausybės veiklos gairės ir kuriam yra pritaręs Seimas”.[viii] Seimui yra suteikiama teisė ne daugiau kaip du kartus iš eilės nepritarti Ministro Pirmininko teikiamai programai, nepatvirtinus antrą kartą – Vyriausybė baigia savo veiklą, net nepradėjusi darbo. Tai yra vienas iš vyriausybės atsistatydinimo atvejų.

Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Taip pat numato priemonių įvykdymo terminus ir už įvykdymą atsakingas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, kitas valstybės valdymo institucijas.

Ministras Pirmininkas ir ministrai iškilmingai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.[ix]

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina, kad vyriausybė įgaliojimus grąžina dviem atvejais[x]:

po Seimo rinkimų.

po Respublikos Prezidento rinkimų.

Tačiau šiuo atveju įgaliojimų grąžinimas turi skirtingą teisinę reikšmę – pirmuoju atveju po Seimo rinkimų vyriausybė ne tik privalo grąžinti turėtus įgaliojimus, bet ir atsistatydinti ( toks aiškinimas yra grindžiamas sistemine Lietuvos Respublikos Konstitucijos analize, nes 92 str. 4 dalis numato vyriausybės įgaliojimų grąžinimo pagrindus, o savo ruožtu 101 str. 3 dalies 4 punktas imperatyviai nurodo, kad vyriausybė privalo atsistatydinti po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja vyriausybė ).

Po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausybė taip pat grąžina savo įgaliojimus naujai išrinktam Respublikos Prezidentui. Tačiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausybė privalo atsistatydinti. Taip yra dėl to, kad pasikeitus valstybės vadovui toliau išlieka Seimo pasitikėjimas Vyriausybe. Todėl įgaliojimų grąžinimo, po Respublikos Prezidento rinkimų, atveju valstybės vadovo pavedimas toliau eiti pareigas turėtų būti duodamas tai pačiai Vyriausybei[xi]. Šiuo atveju vyriausybės įgaliojimų grąžinimo veiksmą Konstitucinis Teismas įvardina kaip tarp institucinio mandagumo išraiška – ji suteikia galimybę Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki esama Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus po Respublikos Prezidento rinkimų, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą.[xii] Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti. Tokiu atveju formuojamas naujas ministrų kabinetas, t.y. nauja Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą atvejų, kai vyriausybė privalo atsistatydinti[xiii]. Taigi atvejai, kuriems esant Vyriausybė privalo atsistatydinti yra šie:

kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai. Kaip jau ankščiau minėjau šiame darbe, politinė partija arba kelių politinių partijų koalicija (tai priklauso tik nuo politinės situacijos Respublikoje, bei politinių jėgų pusiausvyros Seime) savo programines nuostatas realizuoja per naujai suformuotos Vyriausybės programą. Žinoma politinė situacija, šiuolaikinėje visuomenėje, o tuo labiau Lietuvoje, yra daugiau negu nepastovi, pakanka tik paminėti, kad po Nepriklausomybės paskelbimo dar nei viena politinė partija nelaimėjo rinkimų du kartus iš eilės. Arba tos pačios kadencijos Seime kardinaliai pasikeičia politinių jėgų pusiausvyra. (pvz.: šios kadencijos Seime liberalų ir socialliberalų koalicija žlugo ir vėliau buvo sudaryta nauja koalicija, tik jau tarp socialliberalų ir socialdemokratų). Tokiais atvejais, vyriausybė su savo “sena” programa negali atitikti naujos koalicijos programinių, bei politinių nuostatų - ji praranda Seimo pasitikėjimą, o be jo vyriausybės darbas tiesiog negalimas. Ir tokiu atveju nelieka kito kelio, be atsistatydinimo. Tą puikiausiai, mano nuomone suprato ir buvęs liberalų lyderis, ex Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas.

2) kai Seimas, visų Seimo narių balsų dauguma, slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Nepasitikėjimas – tai viena iš vykdomosios valdžios kontrolės formų, kuomet dėl netinkamos veiklos gali būti pašalintas ministras ar net visa vyriausybė. Savo teisinėmis pasekmėmis nepasitikėjimas vyriausybe ar ministru pirmininku yra adekvačios kategorijos, nes abiem atvejais yra suponuojamas vyriausybės, kaip kolegialios institucijos atstatydinimas. Savo ruožtu vyriausybė, pareiškus jai tiesioginį nepasitikėjimą, gali taikyti atsakomąją priemonę – siūlyti Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus[xiv].

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta. Ministro Pirmininko atsistatydinimo atveju, preziumuojama, kad pasitraukus Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, vadovui, tampa neįmanomas tolesnis Vyriausybės programos vykdymas. Nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bei Vyriausybės įstatyme numatyta, kad Ministras Pirmininkas teikia Respublikos Prezidentui ministrų kandidatūras.[xv] Iš to kas pasakyta, galime daryti išvadą, kad Ministras Pirmininkas pasirinkdamas ministrų kandidatūras, jau galvoja apie Vyriausybės Programą bei jos įvykdymo realumą (bent jau taip, mano nuomone, turėtų būti) ir tuo tikslu formuoja tokį ministrų kabinetą, kuris būtų pajėgus šią programą įgyvendinti. Tokia pat situacija susidaro ir mirus Ministrui Pirmininkui.

4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje galiojo nuostata, kad vyriausybė privalo atsistatydinti, kai Seimas susirenka į pirmą posėdį, tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši formuluotė prieštarauja Konstitucijos 101 str. 3 dalies 4 punktui, kuriame imperatyviai numatyta, kad Vyriausybė privalo atsistatydint, kai po Seimo rinkimų yra sudaroma nauja vyriausybė.

5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo. Įgaliojimų iš naujo gavimo institutas yra viena iš vyriausybės parlamentinės priežiūros formų, kurią taikydamas Seimas gali patikrinti, ar Vyriausybėje pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų tebevykdoma Vyriausybės programa, kuriai Seimas buvo pritaręs. Konstatavus priešingai yra laikoma, kad vyriausybė negavo pakartotinio pritarimo ir toliau vykdyti savo funkcijų negali.

Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai, jų priėmimo tvarka.

Vyriausybei teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.

Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybės komitete

Komitetams pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

Komitetų posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės posėdyje svarstomų norminių teisės aktų projektais suinteresuotų ministerijų atstovai – ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti asmenys.

Vyriausybės posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų išvadas.

Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Vyriausybės programos įgyvendinimo programų ir norminių teisės aktų koncepcijų projektai rengiami, svarstomi ir priimami arba įstatymų ar Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo.

Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Balsuojama, ar klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei šiuo klausimu teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs nutarimo projektą.

Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą. Vyriausybės nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.

Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.