Pagrindinės teisės Europos S¹jungoje

Pagrindinės teisės Europos S¹jungoje

Kalbant apie pamatinius vertybių pradmenis ir idėjas, kurios joms davė ištakas, neišvengiamai iškyla kiekvieno Bendrijos piliečio pagrindinių teisių klausymas, ypač jei prisiminsime, jog nuolatinės pastangos sustiprinti pagrindinių žmogaus teisių apsaug¹ buvo išskirtinis paskutiniųjų 200 metų Europos istorijos bruožas.Pradedant XVIII amžiuje paskelbtomis žmogaus ir piliečių teisių deklaracijomis, pagrindinės teisės ir pilietinės laisvės dabar jau tvirtai įsišaknijo labiausiai civilizuotų valstybių konstitucijose.. Ypač tai pasakytina apie ES valstybes nares, kurių teisinės sistemos vadovaujasi įstatymų viršenybe ir pagarba individo orumui, laisvei bei teisei laisvai vystytis.Taip pat yra daug žmogaus teisių apsaugos tarptautinių konvencijų, iš kurių 1950m lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija turi itin didelź reikšmź.

Bendrijos sutarys. Tie kurie Bendrijos sutartyse ieško nuostatų, aiškia.reglamentuojančių pagrindines Bendrijos piliečių teises, neišvengiamai laukia nusivylimas. Skirtingai nuo valstybių narių teisinių sistemų, pagrindinės teisės nėra išdėstytos Europos Bendrijų steigimo sutartyse. Tačiau 1977m. balandžio 5 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija - ES politik¹ formuojančios struktūros - iškilmingai paskelbė bendr¹ deklaracij¹ dėl pagrindinių teisių, jos pabrėžė šių teisių apsaugos Bendrijoje svarb¹ ir pažadėjo kad jas apsaugos vykdydamos savo funkcijas bei siekdamos Bendrijos tikslų .Europos S¹jungos vadovų tarybos 1978m balandžio 7-8 d. Kopenhagos susitikime valstybių narių ar jų vyriausybių vadovai priėmė deklaracij¹ demokratijos, kuria pritarė 1977 m. deklaracijai Nors šios dvi deklaracijos nesukūrė teisių, kuriomis galėtų tiesiogiai pasinaudoti Bendrijos piliečiai, tai yra nepaprastai svarbūs politiniai dokumentai, patvirtinantys didžiulź reikšmź, kuri¹ Bendrija teikia žmogaus teisėms. Dabartiniu metu sutartys suteikia šiam įsipareigojimui teisiškai privalom¹ form¹.nustatydama, kad ES gerbia “pagrindines žmogaus teises, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, pasirašyta 1950 m. lapkričio 4 d.Romoje ir teisės kylančios iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų kaip bendrus Bendrijos teisės principus”( ES sutarties 6 straipsnis 2 dalis)

Nepaisant to Bendrijos teisėtvarka, apsaugant žmogaus teises, susikūrė palyginti vėlai; jos nebuvo iki 1969 m.kai Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nesukūrė vieningos jurisprudencijos, tapusios šios teisėtvarkos pamatu. Taip atsitiko todėl, kad ankstesniais metais Teismas atmesdavo visus ieškinius, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, remdamasis tuo, kad jis neturi nagrinėti klausimų, kurie yra nacionalinės konstitucinės teisės veikimo sferoje. Tačiau teismas turėjo pakeisti savo pozicijas.Ne paskutinį vaidmenį čia suvaidino faktas, kad teismas pats įkūnija Bendrijos viršenybź, nacionalinės teisės atžvilgiu.Ši viršenybė gali būti tvirtai užtikrinta tik tada, kai Bendrijos teisė yra pati savaime pajėgi apsaugoti pagrindines teises tokia teisine galia, koki¹ užtikrina nacionalinės konstitucijos,

Tokiose jurisprudencijos ištakose buvo Stauder bylos sprendimas, jos esmės – faktas , kad karo aukoms mokamos pašalpos.Tuomet Teisingumo Teismas pirm¹ kart pripažino jog Bendrijoje veikia jos pačios nustatomos pagrindinės teisės.

Iš pradžių teismas iš tam tikrų Sutarčių nuostatų išvedė savo nuostatas dėl pagrindinių teisių apsaugos.Labai plačiai buvo pasinaudota garsiomis diskriminacij¹ draudžiančiomis nuostatomis, ypač tomis, kurios tam tikromis aplinkybėmis susijź su bet kokiais specifiniais bendrojo lygybės principo aspektais. Pavyzdžiui, nuostatos, draudžiančios bet koki¹ diskriminacij¹ dėl pilietybės

(ES sutarties 12 straipsnis) ir diskriminuojantį elgesį su žmonėmis dėl jų lyties, rasės, etninės kilmės, religinių ir kitų įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus ar seksualinės orientacijos ( EB sutarties 13 straipsnis) bei nuostatomis garantuojančiomis vienodas s¹lygas visoms prekėms bei asmenims ir susijusiomis su keturiomis pagrindinėmis laisvėmis ir kitomis:

Laisvas prekių judėjimas (28 straipsnis)

Laisvas asmenų judėjimas (39 straipsnis)

Įsipareigojimo teisė (43 straipsnis)

Laisvė teikti paslaugas ( 50 straipsnis)

Konkurencijos laisvė (81 straipsnis)

Vienodas atlyginimas vyrams ir moterims (141 straipsnis)

Teisingumo teismas nuosekliai plėtojo ir gausino šiuos pradinius bandymus. Bendrijos teisės pagalba apsaugoti pagrindines teises. Jis tai darė pripažindamas ir taikydamas bendruosius teisės principus, darydamas išvadas ir remdamasis koncepcijomis, bendromis valstybių narių konstitucijomis ir tarptautinėmis žmogaus teisių apsaugos konvencijomis., kurias sudarė valstybės narės. Išskirtinź vieta užima žmogaus teisių apsaugos konvencija, kuri padėjo Bendrijai suformuoti pagrindinių teisių Europos S¹jungoje esmź. Ir sukurti jų apsaugos mechanizm¹. Tuo pagrindu teismas pripažino daug laisvių, kaip pagrindines teises, kurias garantuoja Bendrijos teisės:

Nuosavybės teisė;

Teisė užsiimti profesine veikla;

Šeimos apsaugos teisė;

Ekonominės veiklos laisvės teisė;

Religijos ar tikėjimo laisvės teisė;

Teisė į teising¹ teisminį proces¹

Advokato ir kliento susirašinėjimo slaptum¹;(privilegijuotas bendravimas)

Bendrijos teisiniai aktai turi būti pagrįsti.

Ypač svarbų vaidmenį vaidina lygių s¹lygų principas, kuriuo dažnai remiasi ginčuose Bendrija.Paprasčiau sakant, jis reiškia, panašios bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis tais pačiais principais, išskyrus, kai jos dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Tačiau Teisingumo Teismas padaro išvad¹, kad skirtingai nuo tarptautinio papročio šis principas leidžia šalims taikyti griežtesnius reikalavimus savo piliečiams ir jose pagamintoms prekėms už tuos, kurie taikomi kitų šalių piliečiams ar gaminiams. Tokia “atvirkštinė diskriminacija’ neišvengiamai atsirado dėl ribotų Bendrijos įgaliojimų. Pagal iki šiol Teismo priimtus sprendimus , pagrindinių laisvių pagrindu atsiradusios Bendrijos liberalizavimo reikalaujančios taisyklės taikomos tik prekybai., vykstančias tik per valstybių sienas.

Bendrijos teisė veikia normas, reglamentuojančias valstybės viduje gaminamų prekių gamyb¹ ir rinkodar¹ bei valstybės narės piliečių teisinź padėtį jų valstybėje., Jei Bendrija yra priėmus tose srityse harmonizuojančias priemones.

:teisingumo Teismo išnagrinėtos bylos sudaro išsami¹ Bendrijos kvazikonstitucinź teisź Pagrindinė vieta šioje sistemoje praktiškai atitenka proporcingumo principui, kuris reiškia,jog siekiami tikslai ir priemonės turi būti tinkamai apsvarstyti ir suderinti, kad piliečiams netaptų per ne lyg sunkia našta.Tarp kitų pagrindinių Bendrijos teisės principų be to yra bendrieji administracinės teisės principai bei teisingo teisminio proceso koncepcija:

Komisijos administracinėje procedūroje ir Teisingumo Teisinėse procedūrose turi būti užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga;

Užkirstas kelias grįžtam¹j¹ gali¹ turinčioms nuostatoms, kurios nustato prievoles arba panaikina teisėtu būdu įgytus pranašumus;

Užtikrintas tinkamas teisminis procesas - vis¹ tai tradiciškai vadinama prigimtiniu teisingumu;

Skaidrumui, t.y. sprendimai turi būti priimami kiek įmanoma atviriau, ir taip kad jie būtų kuo atviresni piliečiams. Svarbus tokio skaidrumo aspektas – kiekvienos ES piliečio ar valstybėse narėse įregistruoto juridinio asmens teisė supažindinti su Tarybos ir Komisijos dokumentais.

Nors teisingumo teismas nemažai pasiekė plėsdamas nerašytas pagrindines žmogaus teises reikia pasakyti, kad “Europos pagrindinių teisių” formavimasis Europoje turi vien¹ trūkum¹. – Teisingumo Teismas šioje srityje gali sprźsti konkreči¹ byl¹. Todėl visai įmanoma, kad jis nepajėgs išplėtoti pagrindinių teisių iš bendrųjų teisės principų visose srityse, kuriose būtina ar pageidaujama. Be to jis galės taip aiškiai ir abstrakčiai pagrindinių teisių apsaugos apimties ir ribų , kaip to yra reikalaujama. Dėl to Bendrijos institucijos negali pakankamai tiksliai įvertinti, ar jų veiksmai nesukelia grėsmės pažeisti koki¹ nors vien¹ teisź, o Bendrijos pilietis, kuriam tokie veiksmai turi įtakos kiekvien¹ kart¹ nusprźsti, ar nebuvo pažeista kokia nors jo pagrindinė teisė.

Ilg¹ laik¹ buvo manoma, kad EB prijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos padėtų išeiti iš šios keblios situacijos .Tačiau teismas savo nuomonėje1/94 nustatė, kad pagal galiojanči¹ teisź EB neturi įgaliojimų prisijunkti prie šios konvencijos.Teismas pareiškė, kad pagarba žmogaus teisėms yra Bendrijos teisės aktų teisėtumo s¹lyga.Nepaisant to prisijungimas prie konvencijos pareikalautų iš esmės pakeisti Bendrijoje veikianči¹ žmogaus teisių apsaugos sistem¹, nes Bendrija įeitų į kitoki¹ tarp tautinź institucinź sistem¹, ir turėtų integruoti visas konvencijos nuostatas į bendrijos teisėtvark¹,Teismo nuomonė toks žmogaus teisių apsaugos sistemos modifikavimas Europos Bendrijoje kartu su lygai tokiu pačiu esminiu instituciniu poveikiu pačiai Bendrijai ir jos valstybėms narėms turėtų konstitucinź reikšmź ir viršytų EB sutarties 308 straipsnyje nurodytus dispozityvinio pobūdžio įgaliojimus.