Poįstatyminis teisės aktas Lietuvos teisės sistemoje

Poįstatyminis teisės aktas Lietuvos teisės sistemoje

Teisės aktas, anot profesoriaus A.Vaišvilos, tai ,,tautos, valstybės institucijų,pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.“ Kiek kitaip teisės akt¹ apibrėžia 1995 m. gegužės 2d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas Nr. I-872, kur teisės aktas- tai ‚‚įgaliotos valstybės institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos ar naikinamos teisės normos.“ Pagrindiniu teisės aktų klasifikavimo kriterijumi laikoma teisės akto juridinė galia, pagal kuri¹ teisės aktai yra skirstomi į įstatymus ir įstatymų lydimuosius (arba poįstatyminius) aktus. Prie įstatymų priskiriami įstatymo gali¹ turintys teisės aktai (Konstitucinio Teismo nutarimai, bendrosios kompetencijos teismų sprendimai ir nuosprendžiai, administracinių teismų sprendimai). Atskir¹ grandį sudaro poįstatyminiai teisės aktai, o pagrindiniai ir svarbiausi iš jų šiuolaikinėje Lietuvos teisinėje sistemoje- Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai, Seimo nutarimai bei Prezidento teisės aktai. Poįstatyminių teisės aktų grupė svarbi teisinėje sistemoje tuo, jog garantuoja įstatymų įgyvendinim¹ bei konkretina įstatymuose suformuluotas elgesio taisykles. Poįstatyminių teisės aktų pamatas ir atspirties taškas yra įstatymas, kuriam šie negali prieštarauti, su juo konkuruoti, nes poįstatyminiai teisės aktai yra žemesniame lygmenyje teisės aktų hierarchinėje sistemoje. Galioja tik paskelbti poįstatyminiai teisės aktai, jų nurodymas nukreiptas į ateitį. Poįstatyminiai teisės aktai negali įsigalioti anksčiau negu įsigalioja pats įstatymas.

1.1 Vyriausybės nutarimai

Konstitucijos 95 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras pirmininkas ir tos ministerijos, kurios valdymo sritį reguliuos naujai priimtas nutarimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė leidžia nutarimus dėl konstitucinės santvarkos saugojimo, Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybės užtikrinimo, krašto reikalų, valstybės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų ir nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo patvirtint¹ Vyriausybės program¹, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veikl¹. Vyriausybės nutarimais yra nustatoma valstybinio turto valdymo ir naudojimo tvarka. Vyriausybė leidžia teisės aktus dėl teikimo Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, o atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, leidžia nutarimus dėl siūlymų Respublikos Prezidentui teikimo dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo.

1.2 Seimo nutarimai

Seimo nutarimai- tai tokie Seimo priimti norminiai teisės aktai, kuriuose detalizuojamos, konkretinamos įstatymuose įtvirtintos konstitucinės teisės normos, nustatoma įstatymų įgyvendinimo tvarka. Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t.y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir Seimo statuto numatytus atvejus. Seimo nutarimus pasirašo Seimo pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nutarimai išsiunčiami Vyriausybei, Konstituciniam Teismui, Aukščiausiajam Teismui, valstybės kontrolieriui, o prireikus ir kitų valstybės institucijų vadovams bei savivaldybėms ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo. Seimas leidžia nutarimus dėl pritarimo ar nepritarimo Prezidento skiriamų teisėjų ir valstybės pareigūnų kandidatūroms, nutarimus dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, Ministru Pirmininku ar kitu ministru, nuolat veikiančių ar laikinųjų komisijų sudarymo, pritarimo ar nepritarimo Vyriausybės programai, aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimo (2000 m. spalio 17 d. nutarimas “Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo”), Lietuvos Banko ūkinių ir bendrųjų išlaidų ir pajamų s¹matas ir pan. Seimo nutarimų reglamentavimo sfera pakankamai plati, todėl tokių aktų išleidžiama pakankamai daug. Tačiau reikėtų pažymėti, jog palaipsniui šių aktų skaičius mažėja, kadangi vis dažniau įstatymų įgyvendinimo tvarka nustatoma pačiuose įstatymuose ir nebereikia papildomų Seimo nutarimų.

1.3 Prezidento teisės aktai

Prezidento teisės aktai skiriami į dvi grupes: dekretus ir potvarkius. Jie įsigalioja kit¹ dien¹ po paskelbimo, jeigu pačiuose aktuose nenurodyta kita įsigaliojimo data.
Dekretų pagalba Prezidentas realizuoja savo įgaliojimus, o remiantis potvarkiais sprendžiami vidaus darbo organizaciniai, aptarnaujančių padalinių organizaciniai bei kiti klausimai. Prezidento dekretai pagal teisinį status¹ skirstomi į bendrųjų teisės normų, teisės taikymo ir savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklź formuluojančius aktus. Bendrųjų teisės normų aktai formuoja bendr¹sias elgesio taisykles, kuriomis remiamasi įgyvendinant konkretaus įstatymo normas. Antroji grupė- teisės taikymo aktai- individualaus pobūdžio teisės aktai, kuriais jau nustatyta bendroji elgesio taisyklė konkretinama ir pritaikoma individualiems asmenims, t.y. paverčiama jų subjektinėmis teisėmis bei pareigomis. Prezidento dekretai, formuluojantys savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklź- tai taip pat individualaus pobūdžio teisės aktai, tačiau šiuo atveju sukuriama nauja elgesio taisyklė, kuri atsiranda Prezidentui pasinaudojant savo diskrecijos teise, ginama Konstitucijos ir įstatymų. Apskritai teisės taikymo aktų atribojimas nuo dekretų, formuluojančių savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklź, įgyvendinamas pagal du kriterijus: a) pagal tai, ar įstatymas nustato tik dekreto procedūras ar ir jo turinį (priėmimo s¹lygas); b) pagal tai, ar institucija, pareigūnas turi teisź ar pareig¹ priimti individualų teisės akt¹ ir ar yra teisė tokį teisės akt¹ apskųsti teismui; pirmuoju atveju, jei įstatymas numato tik dekreto priėmimo procedūras, o jo turinį palieka Prezidentui sprźsti savo nuožiūra, tai yra savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklź formuluojantis teisės normų aktas. Antruoju atveju, jei pareigūnas ar institucija turi pareig¹ priimti teisės akt¹, tai tas aktas yra teisės taikymo aktas.

Prezidento dekretai: dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo (2000 m. rugsėjo 27 d. LR Prezidento dekretas “Dėl V.P.Plečkaičio skyrimo Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Gruzijos Respublikai”), dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo, dėl nepaprastosios padėties skelbimo įgyja gali¹, kai juos pasirašo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, dėl aukščiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų teikimo - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (2000 m. lapkričio 16 d. LR Prezidento dekretas “Dėl Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinio rango suteikimo G.Čekuoliui”), dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Atsakomybė už tokį dekret¹ tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. . Remiantis Konstitucijos 84 straipsniu, Prezidentas leidžia dekretus užsienio politikos klausimais, dekretus dėl teikimo Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis, dėl Ministro Pirmininko kandidatūros teikimo Seimui (Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. spalio 23 d. dekretas “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros”), Ministro Pirmininko skyrimo (2000 m. spalio 27 d. LR Prezidento dekretas “Dėl R.Pakso skyrimo LR Ministru Pirmininku), atleidimo bei Vyriausybės sudėties patvirtinimo, Vyriausybės atsistatydinimo, ministrų skyrimo ir atleidimo bei ministrų atsistatydinimo priėmimo, taip pat kitų įstatymų numatytų valstybės pareigūnų skyrimo ir atleidimo (2000 m. gruodžio 12 d. LR Prezidento dekretas “Dėl A.Klimavičiaus skyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru”). Valstybės vadovas savo leidžiamais dekretais teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirminink¹, skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - Apeliacinio teismo pirminink¹, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas. Prezidentas leidžia dekretus dėl apygardų ir apylinkių teismų teisėjų ir jų pirmininkų skyrimo, perkėlimo į kit¹ darbo viet¹, įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus, taip pat teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūr¹. Prezidentas dekretais teikia Seimui Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūr¹, gali teikti Seimui nepasitikėjim¹ jais, Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vad¹ ir saugumo tarnybos vadov¹. Ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju valstybės vadovas priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, mobilizacijos ir pateikia juos tvirtinti Seimui, įstatymo numatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprast¹j¹ padėtį (kad toks dekretas įgytų gali¹, jis turi būti pasirašytas Ministro Pirmininko) ir pateikia šį sprendim¹ Seimui tvirtinti. Prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybź, bet pagal Konstitucijos 85 straipsnį, tokį dekret¹ turi pasirašyti vidaus reikalų ministras.

1.4 Kiti poįstatyminiai teisės aktai : Ministro potvarkiai ir rezoliucijos; ministerijų, departamentų instrukcijos ir įsakymai; savivaldybių tarybų sprendimai; savivaldybių valdybų nutarimai ir potvarkiai; savivaldybių valdybos skyrių vadovų įsakymai, kuriuose yra bendrųjų teisės normų; apskričių viršininkų įsakymai.

Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij¹ organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, įforminamus rezoliucijomis. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dien¹, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Ministras Pirmininkas leidžiamais teisės aktais skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus pareigūnus, pareiškźs nepasitikėjim¹ jais, Vyriausybės sekretorių, Vyriausybės kanclerio teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų - departamentų prie Vyriausybės vadovus, teisės aktų numatytais atvejais, ministro teikimu - departamentų prie ministerijos vadovus bei jų pavaduotojus (departamento vadovo teikimu), ministru teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų viceministrus, nustato jų skaičių. Vyriausybės sekretoriaus teikimu Ministras Pirmininkas skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų - inspekcijų, tarnybų ir kitų įstaigų vadovus, teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, apskričių viršininkų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkų pavaduotojus. Ministras Pirmininkas skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams bei pareigūnams drausmines nuobaudas, skatina, nustato atlyginimų priedus apskričių viršininkams, Vyriausybės atstovams, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovams, ministrų teikimu - viceministrams, taip pat kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams bei pareigūnams. Ministras Pirmininkas leidžia dekretus dėl įgaliojimų derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose suteikimo. Daug Ministro Pirmininko potvarkių yra susijź su Vyriausybės posėdžių kvietimu, jų darbotvarkės nustatymu ir patvirtinimu bei Vyriausybės organizavimu. Ministras leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įstatymai ir kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų leižiami teisės aktai dažniausiai yra šakinio pobūdžio norminiai teisės aktai, leidžiami siekiant nustatyti tam tikros šakos valstybės institucijų veiklos tvark¹, pavyzdžiui, Vidaus reikalų, Finansų ar kitos ministerijos teisės aktai. Tačiau yra nemažai ministerijų bei dapartamentų leidžiamų teisės aktų, kurie yra privalomi asmenims ir organizacijoms, neįeinančioms į tų ministerijų sistem¹. Tokio privalomojo pobūdžio šie aktai yra todėl, kad įstatymas arba aukščiausia valdžios institucija tiesiogiai suteikia ministerijoms teisź leisti platesnio pobūdžio norminius aktus.

Savivaldybių tarybų priimamų teisės aktų reguliavimo dalykas labai įvairus: tai aktai dėl vietos biudžeto, dėl gamtos apsaugos, viešosios tvarkos, komunalinio ūkio plėtros, vietinių rinkliavų, mokesčių bei rinkliavų lengvatų nustatymo ir pan. Tai lokalūs aktai, kuriuos privaloma vykdyti visoms įstaigoms, įmonėms, pareigūnams, veikiantiems savivaldybei priskirtoje teritorijoje.

Aukštesniųjų administracinių teritorinių vienetų teisės aktus turi teisź leisti apskrities viršininkas. Apskrities višininkas turi teisź dalyvauti savivaldybių tarybų bei valdybų posėdžiuose, įspėti apie svarstomų sprendimų projektuose esančius prieštaravimus įstatymams bei kitiems teisės aktams, o jeigu yra atitinkamas pagrindas, siūlyti sustabdyti teisės akto priėmim¹, nagrinėti savivaldos institucijų priimtus teisės aktus, pažeidžiančius įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir priimti dėl jų sprendimus pagal savo įgaliojimus. Apskrities viršininkas, nusprendźs, kad savivaldybės tarybos ar valdybos sprendimas, mero potvarkis, savivaldybės kontrolieriaus sprendimas, administratoriaus ar seniūno įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ar kitiems teisės aktams arba kai savivaldos institucijos neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, savo įgaliojimus įgyvendina viena iš šių formų pasirinktinai:
1) rašo motyvuot¹ teikim¹ savivaldos institucijos, kuri priėmė sprendim¹, potvarkį ar įsakym¹, vadovui, siūlydamas t¹ teisės akt¹ nedelsiant sustabdyti, svarstyti jo pakeitimo ar panaikinimo klausim¹, ir apie tai praneša aukštesniajai savivaldos institucijai (tarybai, valdybai, merui). Apie teikimo svarstymo rezultatus savivaldos institucijos privalo pranešti Vyriausybės atstovui: dėl savivaldybės tarybos sprendimo - per savaitź po artimiausio tarybos posėdžio, dėl savivaldybės valdybos ir nekolegialiai priimtų aktų - per 2 savaites po teikimo gavimo;
2) savo potvarkiu sustabdo įstatymams prieštaraujančio teisės akto vykdym¹, teikia motyvuot¹ reikalavim¹ šį teisės akt¹ priėmusiai institucijai, kuri privalo reikalavim¹ apsvarstyti artimiausiame posėdyje ir dėl jo priimti sprendim¹;
3) rašo savivaldybės tarybai, valdybai ar merui įsakym¹, kad šie neatidėliodami įgyvendintų įstatym¹, vykdytų Vyriausybės nutarim¹, ir prašo jo nustatytu laiku raštu pranešti apie įsakymo įvykdym¹.
Jeigu savivaldybės taryba, valdyba, meras, kitas savivaldybės pareigūnas nevykdo apskrities viršininko įsakymo įgyvendinti įstatymus, vykdyti Vyriausybės sprendimus, kitus teisės aktus, taip pat jeigu šios institucijos per artimiausi¹ posėdį (meras per penkias darbo dienas) nepanaikina savo ar joms pavaldžių institucijų ar pareigūnų (valdybos, mero, savivaldybės kontrolieriaus, administratoriaus, seniūno) neteisėtų teisės aktų arba priima nauj¹ prieštaraujantį įstatymams akt¹, Vyriausybės atstovas per 10 dienų apskundžia šiuos aktus ar pareigūnų veiksmus arba neveikim¹ teismui, o apie Vyriausybės sprendimo nevykdym¹ praneša Vyriausybei.
Kaip ir savivaldybių tarybų sprendimai, apskrities viršininko įsakymai ir potvarkiai yra antriniai poįstatyminiai teisės aktai. Jie turi atitikti ne tik Seimo priimtus įstatymus, bet ir Vyriausybės nutarimus bei Prezidento dekretus. Šie teisės aktai galioja tik tam tikro administracinio vieneto teritorijoje ir skirti jos gyventojams.