Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Rinkimai ir referendumai

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic






DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Rinkimai ir referendumai

Rinkimai – tai savo esme demokratiškas valstybių valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytų procedūrų būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus, o kam juos atimti. Rinkimams būdinga: procedūra vykdoma naudojant balsavimą: paprastai rinkėjai  gali pasirinkti bent iš 2 kandidatų. (jei tik vienas kandidatas - tai skiriama panaudojant balsavimo metodus). Rinkimai - tai galimybė rinktis iš kandidatų. Rinkimai kaip speciali procedūra naudojama formuojant parlamentą (yra tam tikrų išimčių, bet 99% parlamentų formuojami rinkimo būdu) respublikose renkant valstybės vadovą, formuojant vietos savivaldos atstovybes, kai kuriose valstybėse - formuojant vyriausybes (retai): JAV teisėjai renkami valstijose.


Rinkimai kaip speciali procedūra labai reikšminga, nes jie dažnai legitimuoja tam tikrą valdžios instituciją, pareigybę, jų ryšį su teisinė tauta.

Rinkimai-ypatinga procedūra, nes parodo aukščiausia valdžios kilmę, ryšį su teisinė tautą , tautos suvereniteto idėją.

RT suprantama dviem prasmėm:

Objektyvioji rinkimų teisė - visuma teisinių normų, kurios reguliuoja visuomeninius santykius,susijusius su rinkimų organizavimu, jų vykdymu ir rinkimų rezultatų nustatymu. RT siauresnė sąvoka nei rinkimų sistema plačiąja prasme, nes RT yra tik teisinė norma,nėra politinė norma.

Subjektyvioji rinkimų teisė - piliečiui valstybės garantuojama teisė ir galimybė dalyvauti renkant tam tikrus valdymo organus. Tai kompleksinė teisė:

1. Aktyvioji - piliečio teisė balsuoti rinkimo metu (balso teisė). Ji skaidoma:1) teisė balsuoti paštu (jei numato įstatymas); 2) teisė apskusti rinkimų komisijos sprendimą (negavus balsavimo biuletenio)

2. Pasyvioji piliečio teisė balotiruotis rinkimuose (kelti savo kandidatūrą),teisė pretenduoti į tam tikras renkamas pareigas. Pilietis tik iškelia savo kandidatūrą, o ji išrenka kiti. Pilietis turi agituoti rinkėjus.

LR k-je numatyta, aktyviąją rinkimų teisę pilietis įgyja, jei rinkimų dieną jam yra sukakę 18 m.

RT-kompleksinis teisių institutas (polivalentės teisės institutas) nes ji susideda iš įvairių teisinių šakų, teisinių normų. Dominuoja Konstitucinės teisinės normos, administracinės teisinės normos, darbo teisinės normos, civilinės teisės, teismo proceso teisinės normos. Tai susiję su tuo, kad rinkimų teisė nustato tam tikras darbo lengvatas, garantijas kandidatams. Teisminis procesas nustato rinkimų ginčų sprendimo galimybę, teismui skųsti rinkimo komisijų sprendimus.

Šiame institute vyrauja procesinės teisinės normos, jos reglamentuoja rinkimų procesą: kandidatų kėlimas, agitacija. Yra materialinių teisinių normų, kurios nustato kandidatų teises ir pareigas.

Dažnai RT reglamentuoja įstatymų normos. Prancūzijoje- rinkimų kodeksas, kuris nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką įvairiom valdžios institucijom ir pareigūnams, nes yra daug panašių rinkiminių procedūrų. Galima teigti, kad RT institutas-visuma teisės normų, įtvirtinančių piliečių teisę rinkti ir būti renkamam.

Rinkimai, vykstantys valstybėse, konstitucinės teisės teorijoje yra skirstomi į atskiras rūšis. Pagal rinkėjų valios išreiškimo būdą rinkimai yra tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginių rinkimų metu tarp rinkėjo valios išreiškimo ir renkamojo nėra jokios tarpinės grandies. Rinkėjas pats sprendžia, už kurį kandidatą atiduoti savo balsą. Netiesioginių rin­kimų metu rinkėjas pats tiesiogiai atstovų nerenka, o renka rinkikus, ku­rie ir priima galutinį sprendimą. Tokiu būdu pagal Lietuvos Respublikos 1928 m. ir 1938 m. Konstitucijas turėjo būti renkami Respublikos Prezi­dentai, šiuo metu taip renkamas Jungtinių Amerikos Valstijų Preziden­tas. Savotiška netiesioginių rinkimų atmaina - daugiapakopiai rinkimai.

Pagal savo mastą rinkimai būna visuotiniai, kuriuose dalyvauja visi šalies piliečiai, ir daliniai. Pirmuoju atveju tai būtų parlamento, Respub­likos Prezidento rinkimai. Daliniais rinkimais reikėtų laikyti, pvz., atski­rose rinkimų apygardose surengtus rinkimus laisvoms deputatu vietoms užimti.

Rinkimai būna eiliniai ir neeiliniai. Eiliniai vyksta pasibaigus valsty­bės valdžios institucijos ar pareigūno kadencijai. Neeiliniai vyksta, pvz., paskelbus pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydinus prezidentui.

Pagal renkamas valdžios institucijas skiriami parlamento, prezidento, savivaldybių tarybų rinkimai.

Valstybės ir savivaldybių institucijų rinkimu procese atsirandantys santykiai tarp valstybės institucijų, piliečių, politinių partijų ir kitų nevy­riausybinių organizacijų reguliuojami teisės normomis, įtvirtintomis įvai­riuose teisės šaltiniuose. Rinkimai vyksta pagal teisės normose nustatytas taisykles. Šių teisės normų visuma sudaro rinkimų teise.

Konstitucinės teisės normos, reguliuojančios rinkimų organizavimo ir pravedimo tvarką, įtvirtintos įvairiuose teisės šaltinuose. Rinkimų teisės šaltiniai –teisiniai aktai, kurie nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Galima išskirti šiuos rinkimus reglamentuojančius šaltinius: I.Rašytinės teisės normas įtvirtina: 1.K-ja; 2.tarptautinės sutartys; 3.įstatymai ir teisės aktai, turintys įstatymų galią; 4.politinių partijų įstatai (statutai); II.Nerašytinės teisės normas išreiškia: 1.bendrieji teisės principai; 2.teisiniai papročiai ir tradicijos; 3.rinkimų teisės normų išaiškinimai pateikti tos institucijos, kuri turi teisę teikti šiuos išaiškinimus. Svarbiausius rinkimų klausimus paprastai reglamentuoja valstybių K-jos.LR K-je nustatyti Seimo RT principai, reikalavimai kandidatams į Seimo narius, rinkimų vykdymo laikas, pirmalaikių Seimo rinkimų rengimo atvejai bei tvarka, Prezidento RT principai, reikalavimai kandidatams, jų kėlimo tvarka, pirmalaikių rinkimų atvejai ir naujų rinkimų skyrimo tvarka, rinkimų rezultatų nustatymo nuostatos, K-je įtvirtinti ir savivaldybių tarybų rinkimų principai, apibrėžtas jų įgaliojimų laikas. Kitą LR RT šaltinių dalį sudaro įstatymai. LR Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose yra detalizuojamos bendrosios RT nuostatos, reglamentuotas rinkimų organizavimas, rinkėjų sąrašų sudarymas, kandidatų iškėlimas, rinkimų agitacija ir kiti rinkimų procesai. Prie L-vos RT šaltinių priskirtinos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos instrukcijos, kurių paskirtis-garantuoti vienodą Rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Jas vykdyti privaloma visoms inst.ir pareigūnams.

      Rinkimų teisės principai.

          Rinkimų teisės principais konstitucinės teisės teorijoje laikomos pagrindinės nuostatos, idėjos, įtvirtintos Konstitucijos ir rinkimų santykius reguliuojančių įstatymų; šiomis nuostatomis ir idėjomis vadovaujamasi rinkimų organizavimo ir vykdymo metu.

            Rinkimus vadinti demokratiškais, o jų rezultatus legitimiais leidžia laikyti šie principai:

1. visuotinės rinkimų teisės;

2. lygios rinkimų teisės;

3. tiesioginių rinkimų;

4. slapto balsavimo;

5. rinkimų rengimo ir vykdymo viešumo.

          Visuotinė rinkimų teisė reiškia, kad valstybėse, kuriose valdžios šaltiniu laikoma tauta, rinkėjų korpusas negali būti siaurinamas remiantis socialiniais požymiais, kad atskiri soc. sluoksniai nebūtų nušalinti nuo dalyvavimo rinkimuose. Rinkimų teisė yra visiems valstybės piliečiams, sulaukusiems įstatymuose numatyto amžiaus, jei jie nėra teismo pripažinti neveiksnūs. Negalima susiaurinti ar atimti rinkimų teisės dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tačiau yra tam tikrų apribojimų – cenzų. Rinkimų cenzai – valstybės įstatymuose numatytos sąlygos, kurias turi atitikti pilietis, norėdamas įgyti arba įgyvendinti aktyviąją ar pasyviąją rinkimų teisę (amžiaus, sėslumo).

          Lygių rinkimų teisės principas suteikia kiekvienam rinkėjui lygią galimybę įtakoti rinkimų rezultatus. Kiekvienas rinkėjas turi tiek pat balsų, kiek ir kitas, kiekvienas rinkėjo balsas yra lygiavertis, nustatomos tos pačios sąlygos ir reikalavimai kandidatams iškelti, registruoti, priešrinkiminei agitacijai, balsavimui ir rinkimų rezultatams nustatyti.

          Tiesioginių rinkimų principas yra tai, kad jog rinkimai vykdomi rinkėjams tiesiogiai, be tarpininkų, balsuojant už kandidatus.

          Slapto balsavimo principas yra tai, kad kiekvienam rinkėjui užtikrinama galimybė laisvai, nevaržomai pareikšti savo valią. Slaptumas užtikrinamas specialių balsavimo patalpų ar kabinų naudojimu. Joje rinkėjas netrukdomas užpildo biuletenį.

          Viešumas užtikrina galimybę kontroliuoti rinkimų procesą, daryti jį skaidrų. Piliečių valia rinkimų metu teisingai išreiškiama ir adekvačiai įforminama.

               Rinkimų sistema

Rinkimų sistema – tai rinkimų įstatymuose įtvirtintų taisyklių, principų ir kriterijų visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai.

Rinkimų sistema turi du aspektus:

Plačiąja prasme- visuma visuomeninių santykių, kurie susiję su rinkimų organizavimu ir jų vykdymu. Visuomeniniai santykiai susiformavę organizuojant ir vykdant rinkimus. Šie santykiai dažnai reguliuojami Konstitucijos teisinių normų, rinkimų įstatymų, kitų teisinių šakų teisinėmis normomis, politinių partijų statutais (politinės normos), moralės etikos normomis, papročiais, tradicijomis. Pvz.: kandidatų kilimo tvarko nustato teisinės normos, partijų statutai. Teisinės normos nustato kandidatų registravimo tvarką ir taip toliau.



Siaurąja prasme- deputatų mandatų paskirstymo tarp kandidatų būdai atsižvelgiant į rinkimų rezultatus. Tuos visuomeninius santykius reglamentuoja teisinės normos (ne partijų dokumentai), nes tai lemiamas rinkimų etapas, todėl turi būti aiškios taisyklės, nustatančios kas įgauna mandatą. RS siaurąja prasme dažniau vartojama praktikoje, nors gana sudėtingi mandatų paskirstymo būdai.

Pagrindinės rinkimų sistemos:

Mažoritarinė

Proporcinė

Mišri.

LR taikomos trys rinkimų sistemos.

LR Seimo nariai renkami pagal mišrią sistemą. Yra renkami 141 Seimo narys: 71 renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose pagal santykinės daugumos mažoritarinę rinkimų sistemą (nerengiamas antrasis turas), o 70-daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijų sąrašus proporcine rinkimų sistema.Lietuvoje įtvirtintas klasikinis mišrios rinkimų sistemos modelis. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje mandatus dalijantis dalyvauja partijos ir politinės organizacijos, surinkusios daugiausia balsų ir įveikusios rinkimų barjerą. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausiai apskaičiuojama kvota, kuri parodo, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti.Ji lygi rinkėjų balsų už sąrašus, dalyvavusių skirstant mandatus, sumai, padalintai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Už kiekvieną sąrašą atiduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikas dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos pridedamos prie likusių mandatų paskirstymo pagal liekanas. Visų sąrašų pavadinimai rašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra vienodos, pirmiau rašomas  sąrašas, kuris gavęs daugiau rinkėjų balsų; jei šie skaičiai vienodi, pirmiau rašomas tas, kuris gavo daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose. Jei ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau rašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmas. Jei kuriam sąrašui tenka daugiau mandatų nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

Seimo rinkimų metu pagal prop.rinkimų sistemą taikomi ir balsavimo pagal preferencijas elementai:balsuodamas rinkėjas prie partijos sąrašo pažymi ir tuos konkrečius partijos kandidatus, kuriem jis nori atiduoti savo preferencijas. Jei kandidatui atiduoda pirmenybę daug rinkėjų, jis gali pakilti per kelias partijos sąrašo vietas. Jei partija gauna mažiau mandatų negu jos sąraše buvo kandidatų, tai kuo aukštesnė kandidato vieta partijos sąraše, tuo didesnė tikimybė būti išrinktam.

Kandidatų į Seimo narius reitingą skaičiuoja ir šių kandidatų galutinę vietą pagal rinkėjų pareikštą nuomonę ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.Pirmiausiai sudedami už kiekvieną kandidatą atiduoti pirmumo balsai vienmand.rinkimų apygardose ir suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo balsų iš viso. Kai kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už daugiamandatėje rinkimų rinkimų apygardoje renkamų Seimo narių skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkimų reitingas lygus šiai sumai, jei mažesnė-reitingas lygus 0. Po to skaičiuojami kiekvieno kandidato surinkti reitingo balai (rinkimų reitingo(pirmojo daugiklio) ir partijos reitingo (antrojo daugiklio) sandauga). Partijos reitingas yra sveikasis skaičius, nustatomas Vyr.rinkimų komisijos kiekvienam kandidatui pagal kandidatų rinkimų numerius taip, kad partijos reitingas kandidato, turinčio pirmąjį rinkimų numerį, būtų 20 kartų didesnis už partijos reitingą kandidato, turinčio paskutinį šio sąrašo numerį, ir sąrašo kandidatų, kurių rinkimų rinkimų numeris skiriasi vienetu, partijos reitingų skirtumas bus 19.Galutinė kandidatų eilė sąrašuose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Jei keli kandidatai surenka vienodus reitingo balus, pirmiausia įrašomas tas, kurio didesnis rinkimų reitingas. Jei kandidatų ir rinkimų reitingai vienodi, tai pirmesnis įrašomas tas, kurio didesnis partijos reitingas. Galutinę kandidatų sąrašų eilę skelbia Vyr.rinkimų komisija tą pačią dieną, kaip ir balsavimo rezultatus vienmand.rinkimų apygardose. Partija ar koalicija gali atsisakyti kandidato reitingo nustatymo, tuomet partijos įregistruotų kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

Renkant Prezidentą yra taikoma mažoritarinė rinkimų sistema. K-je numatytais atvejais yra taikoma absoliučios ar santykinės daugumos sistema: jei pirmam balsavimo rate dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų, yra taikoma mažoritarinė absoliučios daugumos rinkimų sistema, t.y.išrinktu laikomas tas, kuris surinko daugiau nei pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusę visų balsavimo teisę turinčių piliečių, yra taikoma maž.santykinės daugumos sistema-išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia, be ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jei nei vienas kandidatas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas antras balsavimo turas, kuriame išrinktu laikomas tas, kuris surinko daugiausia balsų (taikoma maž.santykinės daugumos sistema).

Savivaldybių tarybų nariai yra renkami 3 m.daugiamandatėse rinkimų apygardose ir yra taikoma proporcinė rinkimų sistema. Mandatai paskirstomi taikant kvotų ir liekanų metodą. Kvota lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus.Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Rinkimų barjeras:partijom-4 proc., koalicijoms-6 proc.

           Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka.

LR Konstitucijoje nustatyta, kad rinkimų skyrimas yra Seimo(skiria Prezidento, savivaldybių tarybų ir Seimo pirmalaikius rinkimus) ir Prezidento(skiria Seimo, pirmalaikius Seimo rinkimus) prerogatyva. Prezidento rinkimus gali skelbti Vyriausybė.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia R Prezidentas ne vėliau kaip likus 6 mėn.iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos.eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėn.ir nevėliau kaip prieš 1 mėn.iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Jei likus 4 mėn.iki Seimo narių įgaliojimo pabaigos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų datos, Vyr.rinkimų komisija eilinius Seimo rinkimus rengia paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo.

Savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėn.iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jei likus 4 mėn.iki narių įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia rinkimų datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo.Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėn.ir ne vėliau kaip prieš mėn.iki narių įgaliojimo pabaigos.

Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus 2 mėn.iki prezidento kadencijos pabaigos.

L-je įstatymai nenumato tam tikros rinkimų datos, bet nustato tam tikrą laikotarpį kada jie turi įvykti. Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jei iki jo kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėn., taip pat jei po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėn.

 Rinkiminių komisijų sudarymas. Lietuvojeje: rinkimus vykdo nuolat veikianti Vyr.komisija, o rinkimų laikotarpiui sudaromos miestų, rajonų, apygardų, apylinkių rinkimų komisijos. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas LR pilietis, jei jis turi teisę renkamas Seimo nariu ir nebuvo per paskutiniuosius 3 Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus ar referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų įstatymų pažeidimus. Tuo pačiu metu rinkimų komisijos narys negali būti kandidatu į Seimo narius, rinkimų atstovu ir rinkimų stebėtoju. Jei jis pageidauja būti kandidatu į Seimo narius-privalo atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų.

Vyr.komisija yra nuolat veikianti aukščiausioji LR Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimo inst. Ją 4 m.sudaro ir jos sudėtį keičia Seimas. Prieš neeilinius Seimo rinkimus Vyr.rinkimų komisija naujai nesudaroma, jos įgaliojimai išlieka iki Vyr.rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus.Ši komisija garantuoja vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Tuo tikslu ji leidžia šių įstatymų įgyvendinimo instrukcijas, kurias privalo vykdyti visos inst.ir pareigūnai. Vyr.rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji pati ar įsigaliojęs teismo sprendimas. Niekam neleidžiama kištis į šios komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar referendumą. Vyr.rinkimų komisiją sudaro:komisijos pirmininkas; 3 aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų 6 kandidatūrų; 3 aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie burtais nustatomi iš L-vos teisininkų draugijos pasiūlytų 6 kandidatūrų; partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pasiūlytų asmenų. Vyr.rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas, jo pavaduotoją ir sekretorių-renka Vyr.rinkimų komisija. Pavaduotojas renkamas iš narių, kurie partijoms neatstovauja. Vyr.rinkimų komisijos pirmininkas, nariai jei yra partijų nariai, turi sustabdyti savo narystę jose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir polit.organiz.veikloje bei vykdyti jų pavedimus.LR taip pat sudaromos apylinkių ir apygardų rinkimų komisijos. Apygardų rinkimų k-jas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyr.rinkimų ko-ja. Jos prižiūri, kaip jų apygardose vykdomas rinkimų įstatymas, instruktuoja ir moko apylinkių rinkimų k-jas, skirsto joms lėšas ir kontroliuoja jų naudojimą, svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų k-jų. Po balsavimo apygardų r.k-jos, remdamasis apylinkių r.k-jų protokolais, surašo apygardų balsų skaičiavimo protokolus. Apygardų ri.k-jos sudaromos iš Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, mero, politinių partijų pasiūlytų asmenų. Apylinkių r.k-jas sudaro apygardų r.k-jos rinkimų laikotarpiui.Pirmiausia apygardos r.k-ja nustato kiekvienos rinkimų apylinkės k-jos narių skaičių: kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų k-jas, skaičiui.Apylinkių r.k-jos sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkėjų sąrašais, nagrinėja skundus dėl šiose sąrašuose padarytų klaidų, prižiūri kaip, jos teritorijoje vyksta balsavimas paštu. Apylinkės r.k-jos uždavinys organizuoti balsavimą rinkimų apylinkėje, suskaičiuoti balsus ir surašyti balsų skaičiavimo protokolą.

Šalies teritorijos suskirstymas į rinkimines apygardas Rinkimų apygardos rūšies pasirinkimas priklauso nuo rinkimų tipo ir naudojamos rinkimų sistemos specifikos. Taikant proporcinio.atstovavimo rinkimų sistemą, sukuriamos daugiamandatės rinkimų apygardos (LR sudaromos renkant atstovus į Seimą, savivaldybių tarybų rinkimus). Taikant mažoritarinio rinkimų sistemą beveik visada formuojamos vienmandatės rinkimų apygardos (Seimo ir Prezidento rinkimai). Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmand.rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje. Vyr.rinkimų komisija “VŽ” skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų adresus ir telefonus. Taip pat sudaroma viena daugiamand.rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę LR piliečiai (šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkami 70 Seimo narių.Balsavimui vykdyti ir balsams skaičiuoti yra sudaromos rinkimų apylinkės. Jos sudaromos atsižvelgiant į :1.patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas; 2.rinkėjų skaičių. Įstatymai numato, kad rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 tūks.rinkėjų. Miesto, rajono teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyr.r.k-ja ir paskelbia šį sąrašą “VŽ”.




Rinkėjų registravimas - įrašymas į rinkėjų sąrašą, tuo pagrindu rinkėjas g. b. prileistas balsuoti. Šio etapo tikslas –užtikrinti galimybę visiems rinkėjams dalyvauti rinkimuose, užkirsti kelią apgaulėms.Rinkėjų sąrašų sudarymas garantuoja visuotinę ir lygią rinkimų teisę. LR rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyr r.k-ja. L-je į rinkimų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys LR piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo duomenis ir LR gyventojų registrą. Pagal registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai. Sąrašų tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyr.r.k-ja, remdamasi valstybės, savivaldybių inst.ir apygardų rinkimų komisijos teikiama informacija. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiama: LR piliečiui mirus, netekus pilietybės ar teismo sprendimu pripažinus neveiksniu. Rinkėjui išduodamas pažymėjimas-leidimas dalyvauti rinkimuose.Jame nurodoma vardas, pavardė, gimimo data, adresas, vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris, rinkėjo eilės numeris rinkėjų sąraše, rinkimų data.

Kandidatų iškėlimas. Šioje stadijoje nustatomas asmenų ratas, iš kurių bus išrinkti parlamento nariai, prezidentas, vietos savivaldybių tarybų nariai. Iškėlimo būdai:

Kandidatus į Seimo narius vienamd. Ir daugiamand.r.apygardose gali kelti politinės partijos. Kandidatu į Seimo narius vien.r.apygardoje gali išsikelti ir kiekvienas LR pilietis, jei jo išsikėlimą parašais remia ne mažiau kaip 1000 tos apygardos rinkėjų. Daugamand.r.apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, sudarytą pagal partijos suvažiavime ar konferencijoje nustatytą eilę. Sąrašą nebūtina tvirtinti suvažiavime ar konferencijoje, jei partijos įstatuose yra numatyta kitokia tvarka kandidatams kelti.Kandidatų sąraše negali būti mažiau nei 25 ir daugiau kaip 141. Kandidatus į Seimo narius gali kelti politinės partijos, LR piliečiai. Savivaldybių tarybų rinkimuose teisė iškelti kandidatus priklauso partijai ar politiniai organizacijai, įregistruotai ne vėliau kaip likus 65 d.iki rinkimų. Kandidatai keliami pateikiant kandidatų sąrašą, kuriame negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5.Vyr.r.k-jai pateikiami kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai: pareiškimas dalyvauti rinkimuose; įsipareigojimas nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su numatytais įstatymais; pajamų bei turto deklaracijos ir kt.Kandidatas į Seimo narius turi viešai pareikšti, jeigu jus ne pagal LR užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių spec.tarnybomis; jei po 1990 03 11 LR teismo įsigaliojusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo prieš asmenį.(tai pažymima rinkiminiame plakate). Norint kandidatą ar jų sąrašą įregistruoti rinkimams, reikia įnešti rinkimų užstatą.Jis vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti ar įregistruojant vieną naują kand.vietoj kandidato, kurio pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti ar jis juos atšaukė pats vienmand.rinkimų apygardoje yra vienas vid.mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius sąrašui įregistruoti daugiaman.rinkimų apygardoje yra 20 VMDU. Pakeičiant vieno kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują knadidatą,užstato dydis-1 VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus-po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Per 40 d.po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyr,r,k-ja grąžina rinkimų užstatą  jį sumokėjusiai partijai ar asmeniui, kai:1.iškeltas kandidatas į Seimo narius ar asmuo, išsikėlęs kandidatu, išrinktas Seimo nariu vienmand.r.apygardoje; 2.iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiam.r.apygardoje ir spaudoje yra ataskaita apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai.Negrąžinti užstatai pervedami į valstybės biudžetą. Savivaldybių tarybų rinkimuose taikomi užstatai-1 VMDU vienam kandidatų sąrašui, o kandidatams į Prezidentus-20 VMDU (vienam kandidatui).

Rinkimų agitacinė kampanija. –kitas parengiamojo periodo etapas. Jo metu rinkėjai susipažįsta su kandidatais ir jų priešrinkiminėmis platformomis, o visuomenės organizacijos ir partijos vykdo priešrinkiminę agitaciją ir propagandą. Jis reikalingas tam, kad rinkėjai nuspręstų, už kurią politinę partiją ar konkretų kandidatą jie balsuos per rinkimus. L-je rinkimų agitacija finansuojama iš partijos ar kandidato lėšų. Jos kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje. Maksimalus leistinas dydis Seimo rinkimuose 50VMDU kandidatui vienmad.r.apygardoje ir 1000 VMDU kandidatų sąrašui daug.r.apygardoje, savivaldybių tarybų rinkimuose-100 VMDU kandidatų sąrašui ir 500 VMDU kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai. Kontroliuoti agitacijai skirtų lėšų naudojimą įpareigotos mokesčių inspekcijos ir Vyr.rinkimų komisija.Rinkimų agitaciją galima vykdyti įvairiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia K-ją ir įstatymus. Ji draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 val.iki rinkimų pradžios

Balsavimas. Svarbiausia stadija –tautos valia. Balsuoja -tik sąrašuose, pateikę dokumentus. L-je balsuoti rinkėjai gali:1rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jie yra įrašyti; 2)paštu.Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo dienomis pradedant likus 5 d.iki rinkimų (savivaldybių tarybų-7 d.)ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų ar dviem d.priklausomai nuo to, kurios apygardos rinkėjų sąraše rinkėjas yra įrašytas. Balsavimas apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 val. Renkant Prezidentą balsuoti galima iki 21 val.Balsavimo patalpa rinkėjams atidaroma susirinkus 3/5 apylinkės komisijos narių. Rinkėjas ateidamas balsuoti privalo turėti asmens dokumentą, nes prieš balsavimą komisijos nariai nustato rinkėjo asmenybę ir patikrina, ar jis yra įtrauktas į tos apylinkės rinkėjų sąrašus. Jei asmuo neturi šio dokumento arba neaišku ar jis įrašytas į rinkėjų sąrašus, jis gali balsuoti, kada du į tos apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti LR piliečiai paliudija, jog tai tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis. Rinkėjai užpildo rinkimų biuletenius ir įdeda juos į rinkimų urną.

Balsų skaičiavimas ir rezultatų paskelbimas. Pirminėje stadijoje balsai skaičiuojami apylinkėse. Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja k-jos pirmininkas.Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Per Seimo rinkimus, suskaičiavus balsadėžėje rastus biuletenius, pradedama skaičiuoti paštu gautus biul.Suskaičiuojami kandidatų pirmumo balsai. Baigus skaičiuoti, kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomi du balsų skaičiavimo protokolai: vienamd.ir daugiam.r.apygardos. Protokolus pasirašo k-jos pirmininkas ir nariai bei stebėtojai. Jų pastabos pridedamos prie protokolo. Po to paketai su visais biuleteniais ir protokolais pristatomi apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 12 va.nuo balsavimo pabaigos. Apygardos r.k-ja suskaičiuoja apylinkių rinkimų k-jų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos r.k-je.Surašomas apygardos balsų skaičiavimo protokolas.Apygardų r.k-jos rinkimų dokumentus pristato Vyr.r.k-jai.Rinkimų rezultatus nustato Vyr.r.k-ja po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus visose apygardose, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose, balsus.Vienmad.r.apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip 40 proc.rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus.Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiausia dalyvavusių rinkėjų. Jei kandidatai gavo vienodai balsų, Seimo nariu tampa vyriausias pagal amžių kandidatas. Jeigu pagal išankstinius rinkimų rezultatus balsų skirtumas tarp pirmąją ir antrąją vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50, apygardos rinkimų k-ja privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų apylinkių biuletenius, jei iki pasirašant balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos ar kandidato atstovas. Daugiamand.r.apygardoje Seimo rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip ¼ visų rinkėjų.Sąrašas įveikia barjerą jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 5 proc.rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis sąrašas-7 proc.rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.Galutinius rezultatus ne vėliau kaip per 7 d.pasibaigus rinkimams skelbia Vyr.r.k-ja.Žemesniosios r.k-jos gali būti apskundžiamos aukštesniajai r.k-jai ir tik Vyr.r.k-jos veiksmai gali būti apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.

Referendumas – tiesioginės demokratijos institutas.

Referendumo samprata.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. l d. skelbiama: „Svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu'. Taip susiduriame su referendumu ~ konstituciniu tiesioginės demokratijos institutu Lietuvos teisinėje sistemoje.

Referendumas (lotyniškai „tai, kas turi būti pranešta'') - lai svarbiau­sias tiesioginės demokratijos institutas, pasireiškiantis tiesioginiu rinkėju balsavimu tam tikru valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu. Refe­rendumo metu piliečių valia yra išreiškiama balsuojant už referendumui pateiktą klausimą. Tuo referendumo procedūra primena rinkimus. Ta­čiau šių demokratinių institutų tapatinti negalima. Referendumas ir rin­kimai skiriasi rinkėju valios išreiškimo objektu. Rinkimu metu piliečiai balsuoja už kandidatus į tautos atstovus arba į kitas renkamas valstybės institucijas, o referendumo objektas yra konkretus referendumui teikia mas klausimas. Referendume šiuo klausimu piliečiai pasisako „taip' arba „ne'. Skiriasi taip pat rinkimų ir referendumo rezultatu nustatymo pro­cedūros ir tvarka. Jei rinkimų rezultatai gali būti nustatomi ir pagal ma-žoritarine, ir pagal proporcine rinkimu sistemą, tai referendumo rezulta­tai gali būti nustatomi tik remiantis mažoritarizmo principu.

Referendumą lokiu būdu galima apibrėžti kaip teisės normomis reg­lamentuotą balsavimo procedūrą, kurios melu rinkimų leise turintys vals­tybės piliečiai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir vertybinėmis nuostato­mis, pareiškia savo valią svarbiausiais tautos bei valstybės gyvenimo klau­simais. „Pagal teisės te­oriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas konstitucijos, įstatymo ar atskiru jo nuoslalų pri­ėmimo, vidaus ir užsienio politikos klausimais. Šio demokratijos instituto esme nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) taulos suverenių galių (supre-ma patęstas) liesioginis apibūdinimas ir 2) liesioginės demokratijos įgy­vendinimo procese priimtų aklų teisinė reikšmė''

Teisinėje literatūroje šalia referendumo sutinkama ir kita sąvoka -plebiscitas (lot. plebisdtum - taulos sprendimas). Antai Prancūzijoje ple­biscitu laikoma balsavimas, kurio melu piliečiai pritaria ar nepritaria valslybės vadovo vykdomai politikai;

Kartais teigiama, kad plebiscitas - lai balsavimas ypač svarbiais, lem­tingais valstybei klausimais. Tai gyventoju apklausa siekiant išspręsti konkrečios valstybės teritorijos likimą, lai teritorinių ginčų sprendimo būdas tarptautinėje praktikoje. Galima teigli, kad ir referendumas, ir piebiscilas įvardija tą patį konstitucinį teisinį reiškinį - taulos balsavimą svarbiausiais šalies gyvenimo klausimais.



Referendumas kaip liesioginės demokratijos institutas turi seną ir tur­tingą isloriją. Literatūroje nurodoma, kad pirmas referendumas įvyko 1439 m. Šveicarijoje, Berno kantone. Demokratinių J. J. Rousseau idėjų apie tiesioginį tautos valdymą įtakoje, XVIII a. prasidėjo šiuolaikinių referendumų istorija. 1778 m. keletas Amerikos valslijų referendumu patvirtino savo konstitucijas. Referendumai vyko Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. XIX a. pabaigojo buvo toliau tobulinamos referendumo organizavimo procedūros, įteisintas slapto balsavimo principas. Susiklosčiusios praktikos išdavoje XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje daugelio valstybių konstitucijose buvo įtvirtinta galimybė referendumo būdu spręsti šalies vidaus ir kai kuriuos tarptautinius klausimusPo Pirmojo pasaulinio karo referendumo institutas bu­vo įvestas daugelio Europos valstybių konstitucijose. Be tradicinių klau­simu, susijusių su įstatymų nuostatų patvirtinimu, referendumo būdu buvo numatyta spręsti ir iškilusius konfliktus tarp valstybės konstitucinių institucijų.

Po Antrojo pasaulinio karo referendumu taikymo praktika dar labiau paplito. Referendumai tapo labai populiari piliečių valios reiškimo for­ma.

Referendumu XX a. pabaigoje įvai­riose Europos šalyse sprendžiami ne tik svarbus valstybės vidaus, bet ir tarptautinės politikos klausimai. Referendumų metu pareikšta piliečiu valia turėjo lemiamos įtakos Europos integracijos procesams. Referendumo sąvoka gali būti suprantama dviem prasmėm: 1) tai konstitucinės teisės institutas (turi visus institutui būdingus bruožus - teisės normos, reguliuojančios vienarūšius visuomeni­nius santykius, normų realizavimo tvarka, atsakomybė už jų pažei­dimą, teisinių principų Įtvirtinimas); 2) tai reglamentuota įstatymu balsavimo procedūra, kurios metu rin­kimų teisę turintys valstybės piliečiai pareiškia savo valią.

Referendumų rūšys.

Teisinėje literatūroje pateikiama įvairių referendumų klasifikacijų. Šis referendumų klasifikavimas priklauso nuo kriterijų, pagal kuriuos išskiriamos tam tikros referendumų rūšys.

Štai Davidas Butleris siūlė referendumus klasifikuoti pagal referendumo iniciatorius ir referendumų sprendžiamus uždavinius:

1) Valdžios rengiami referendumai. Valstybės valdžia daugiausia įstatymų leidžia sutinkamai su valdančiosios partijos ar partijų koalicijos siekimais. Todėl ji turi didžiausią galią nuspręsti, ar referendumas bus surengtas. Taip pat  ji įvardija ir jo dalyką, už kurį bus pasisakoma, bei reikalinga surinkti ,,už” balsų skaičių pasiūlymui laimėti; nuo valdžios priklausys, ar gautas rezultatas bus įpareigojamasis valdžios atžvilgiu, ar tiktai patariamasis. Savo esme tokie referendumai yra fakultatyviniai. Klausimai, pateikiami šios rūšies referendume, gali būti patys įvairiausi – ekonominiai, kultūriniai ir panašiai. Iniciatyvos teisė skelbti referendumą priklauso valstybės valdžiai.

2) Konstituciškai būtini referendumai. Konstitucijose numatyta, kad tam tikra rūšis priemonių, adaptuotų valdžios (dažniausiai, bet ne visada tai būna) būtų patvirtintos piliečių referendumu prieš joms įsigalint. Valdžia turi išimtinę teisę nuspręsti, ar siūlyti kiekvieną pataisą, kaip ją įvardyti, tačiau privalomas referendumas nulems, ar ji taps konstitucijos dalimi, ar ne.

3) Referendumai pagal piliečių peticijas arba reikalavimus. Eilinis pilietis yra įgaliotas paduoti peticiją, reikalaujančią, kad tam tikras valdžios teisės aktas būtų pateiktas referendumui. Tokiu referendumu yra ribojama atstovaujamoji valdžia.

4) Referendumai piliečių iniciatyva. Eilinis balsuotojas yra įgaliotas paduoti peticiją, reikalaujančią, kad tam tikra valdžios neišspręsta problema būtų pateikta svarstyti rinkėjams. Jeigu už jų peticiją surinktas reikiamas skaičius parašų, tai referendumas turi būti surengtas; ir jeigu  įstatymo nustatyta rinkėjų dauguma balsuoja už, tai piliečių pasiūlymas tampa įstatymu, nepaisant to, ar valdžiai tai patinka, ar ne.

Daugumoje šalių vyksta tik pirmo tipo referendumai. Tų šalių institucijos pasirenka pravesti referendumus tais klausimais, kurie naudingi politikams, ir organizuoja juos tada, kai tam būna palanki politinė situacija. Trečio ir ketvirto tipo referendumai plačiai organizuojami tik Šveicarijoje (ir kantono, ir konferencijos lygiu) bei kai kuriose Amerikos valstijose.

Anot V. Čirkino, galima referendumus skirti:

1.Pagal tai kokioje teritorijos dalyje referendumas vykdomas:

nacionalinis (visos valstybės mastu) referendumas.

vietos referendumas – tai referendumas, kuris vykdomas, vieno ar kelių administracinių – teritorinių vienetų teritorijoje.

2.Pagal būtinumą vykdyti referendumą, norint priimti tam tikrą sprendimą.

privalomas referendumas – kai Konstitucijoje numatyta, jog sprendimas tam tikru klausimu gali būti priimamas tik referendumu.

fakultatyvinis referendumas, organizuojamas Konstitucijoje ar įstatyme numatytų subjektų, turinčių referendumo iniciatyvos teisę, nuožiūra.

3. Pagal referendume keliamų klausimų pobūdį.

a)      konsultacinis referendumas – kai balsuojama už naujos Konstitucijos projektą.

b)      Paprastas referendumas – referendumas kitais, nekonstitucinio pobūdžio klausimais.

4. Pagal parlamento dalyvavimą:

a)      ikiparlamentinis – tai referendumas, vykdomas prieš priimant įstatymą parlamente.

b)      Poparlamentinis referendumas – tai referendumas, vykdomas po įstatymo priėmimo parlamente, siekiant tokiu būdu ji partvirtinti.

c)      Neparlamentinis referendumas – toks  referendumas, kada įstatymas priimamas parlamentui nedalyvaujant arba jį apeinant (taip ne kartą buvo daroma Prancūzijoje Šarlio de Golio  laikais).

5. Pagal sprendimo pobūdį:

patvirtinantis referendumas – tai toks, kuriame rinkėjai patvirtina parlamento sprendimą.

Atšaukiamasis referendumas – referendumas, kurio sprendimu atšaukiamas anksčiau parlamento priimtas įstatymas.

6. pagal juridinę galią:

sprendžiamasis referendumas – tokio referendumo priimti sprendimai nereikalauja papildomo patvirtinimo, įsigalioja šalies teritorijoje ir paprastai gali būti pakeisti tik referendumu.

Konsultacinis referendumas – balsavimu išreiškiama rinkėjų nuomonė, į kurią parlamentas gali atsižvelgti arba neatsižvelgti.









Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1716
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site