CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ATSAKOMYBĖ Uˇ JŲ INSTITUCIJŲ IR PAREIGŪNŲ NETEISĖTAIS VEIKSMAIS PADARYTĄ ˇALĄ

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Valstybės imuniteto doktrina. Valstybės civilinės atsakomybės pagrindai ir jos taikymo ypatumai.

Valstybės atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą neteisėtais vald˛ios institucijų aktais. Vald˛ios institucijos sąvoka. Vald˛ios akto sąvoka ir po˛ymiai. Akto neteisėtumas, kaip atsakomybės pagrindas.

Valstybės atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais. Neteisėtų veiksmų, kaip atsakomybės pagrindo, ypatumai.

Valstybės atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą teisėjo ar teismo neteisėtais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą. Kaltės, kaip atsakomybės pagrindo, ypatumai.

Savivaldybės atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą neteisėtais savivaldos aktais.

Valstybės ir savivaldybės regresinio reikalavimo teisė.

Valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės procesiniai ypatumai.

Santykius tarp privačių asmenų, taip pat ir santykius dėl civilinės atsakomybės taikymo, reguliuoja privatinė teisė. ˇalą gali padaryti ne tik privatus asmuo, bet ir kiti teisės subjektai. Tarp tokių yra vieieji asmenys – valstybė, savivaldybė, jų institucijos bei tarnautojai. Vieųjų asmenų santykius, grind˛iamus vald˛ia ir pavaldumu, reguliuoja vieoji teisė, o santykius, kurie ieina i ių ribų – privatinė teisė. Valstybei ir savivaldybei, jų institucijoms ir pareigūnams įgyvendinant numatytas funkcijas gali būti padaryta ˛ala kitiems asmenims. Ji gali būti padaroma dėl asmeniui neteisėtai taikytų sankcijų, dėl netinkamo pareigūnų vykdymo savo pareigų, dėl vieojo asmens priimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir dėl kitokių prie˛asčių. Kai padaryta ˛ala vieojo asmens veikla (veikimu ar neveikimu), kyla klausimas, ar atsiranda vieojo asmens civilinė atsakomybė u˛ ˛alą, o jeigu ji atsiranda, tai kokiomis teisės normomis – vieosios ar privatinės teisės – reikia vadovautis, sprend˛iant ˛alos atlyginimo klausimą.

VALSTYBĖS IMUNITETO DOKTRINA

Vieosios atsakomybės institucijos pradėjo vystytis 19 am˛iaus prad˛ioje, nes iki to valstybė buvo tapatinama su monarchu (valdovu), o jis laikytas neliečiamu. Valstybei vystantis i pa˛iūra isirutuliojo į valstybės imuniteto doktriną, pagal kurią valstybė kaip aukčiausiasis suverenas buvo pripa˛įstama esanti u˛ civilinės jurisdikcijos ribų, todėl jai negalėjo būti taikomi tie patys atsakomybės principai, kurie taikomi privatiems asmenims. Tokia pa˛iūra rėmėsi tuometiniu valstybės ekonominio pajėgumo lygiu ir politiniu suvokimu. Buvo argumentuojama, kad civilinės atsakomybės taikymas valstybei lygiai su privačiai asmenimis trukdys valstybei įgyvendinti jos u˛davinius ir funkcijas.

Dvideimtojo am˛iaus prad˛ioje imta atsisakyti valstybės absoliutaus imuniteto nacionalinėje teisėje, t.y. santykiuose tarp valstybės ir piliečių. Pripa˛inta, kad valstybė bei jos institucijos turi atsakyti u˛ padarytą ˛alą. Valstybė imuniteto ribos buvo siaurinamos, įvairiais aspektais, pripa˛inta, kad valstybė turi atakyti u˛ ˛alą, padarytą sutartinių prievolių pa˛eidimu, delikto atveju, pradėta taikyti tiesioginė atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą neteisėtais veiksmais, kai nenustatoma konkrečių institucijų ar pareigūnų kaltė. uo metu valstybės imunitetas vidaus teisėje apsiriboja imunitetu nuo ˛alos, padarytos įstatymų leidybos srityje. Tačiau tarptautinės teisės aktų po˛iūriu valstybės įsipareigojimas laikytis visuotinai pripa˛intų ˛mogaus teisių sudaro pagrindą valstybei taikyti civilinę atsakomybę ir u˛ ˛alą, padarytą neteisėtais veiksmais įstatymų leidybos srityje.

Doktrinos vystymasis paaikinamas dviem aspektais:

1) ekonominiu;

2) ideologiniu.

Pirma, iaugęs visuomenės ekonominis potencialas leid˛ia valstybei perskirstyti lėas ir tam tikrą jų dalį skirti neteisėtais veiksmais padarytai ˛alai atlyginti, netgi kompensuoti teisėtais veiksmai padarytiems nuostoliams.

Antra, keičiasi po˛iūris į valstybės ir individo santykius. Siekiama iplėsti visuomenės ir valstybės paramą individui, todėl sudaromos teisinės prielaidos, kad individas galėtų pareikti reikalavimus valstybei dėl ˛alos atlyginimo.

U˛sienio alyse valstybės imuniteto ribos yra nevienodos ir jos taikymo ypatumai skirtingi. Valstybės civilinės atsakomybės u˛ ˛alą, padarytą jos institucijų ar pareigūnų veiksmais, institutas isivystė į vieąją atsakomybę. Jo subjektu yra ne privatus, o vieas asmuo, io subjekto ypatumai sąlygoja atsakomybės taikymo ypatumus. Yra kelios alių grupės, kurios sąlygikai gali būti paskirstytos į dualistinės vieosios civilinės atsakomybės sistemos ir monistinės vieosios civilinės atsakomybės sistemos grupes.

Dualistinės civilinės atsakomybės sistemos vystymąsi sąlygojo grie˛tas privatinės ir vieosios teisės atsiribojimas. Taikant atsakomybę u˛ ˛alą, padarytą valstybės, savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų veiksmais, turi būti vadovaujamasi specialiomis teisės normomis, tai reikia, administracinėmis teisės normomis, o ne civilinės teisės normomis. Tokia pa˛iūra sąlygojo būtinumą sukurti procesines atsakomybės taikymo taisykles – atitinkamą administracinį procesą. iuo atveju specialūs įstatymai nustato valstybės imuniteto ribas, t.y. atvejus, u˛ kokią ˛alą, kokių asmenų ir pareigūnų, kokiomis sąlygomis padarytą, nevirijant kokio dyd˛io, valstybė neatsako.

Monistinės civilinės atsakomybės sistemos alyse valstybė ir jos institucijos u˛ padarytą ˛alą atsako pagal civilinės teisės normas, kuriose numatytos specialios taisyklės specifinio atsakomybės subjekto civilinei atsakomybei taikyti.

Vieosios atsakomybės taikymui svarbu pa˛ymėti, kad tai atsakomybė u˛ neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kuris pasireikia veikla, įgyvendinančia valdingus valstybei ar savivaldybei, jų institucijoms ar pareigūnams suteiktus įgalinimus, t.y. ryium su vald˛ios funkcijų atlikimu.

Atsakomybės pagrindu yra tai, kad gali būti numatoma institucijos ar pareigūno kaltė arba vald˛ios institucijų darbuotojų neveikimas taip, kaip jie pagal įstatymus privalėjo veikti.

BENDRIEJI KLAUSIMAI

Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad kiekvienam asmeniui padarytos materialinės ar moralinės ˛alos atlyginimą numato įstatymas. is principas detalizuotas dabar galiojančio Civilinio kodekso 485-486 straipsniuose ir specialiame įstatyme, o taip pat numatoma CK 6.271, 6.272, 6.273, straipsniuose. Čia įtvirtintos taisyklės, kad piliečiui ar kitam asmeniui atsiradusi ˛ala dėl valstybės vald˛ios institucijų, savivaldybės vald˛ios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti atitinkamai valstybė ar savivaldybė i atitinkamo biud˛eto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo, kito valstybės vald˛ios institucijos ar savivaldybės darbuotojo kaltės.

iuose straipsniuose esančios normos priskiriamos specialaus delikto taisyklėms – ˛alai, padarytai vald˛ios aktais atlyginti. Tai yra nesutartinio pobūd˛io atsakomybė. Pagrindą jį iskirti į atskirą ir vadinti specialiu sudaro tai, kad bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos io teisės pa˛eidimo atveju taikomos su ypatumais, o taip pat yra specialios sąlygos, kurios tik iems pa˛eidimams yra nustatytos įstatymu.

Taikant bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas ˛alos, padarytos vald˛ios aktais, atlyginimui, did˛iausią specifika pasi˛ymi neteisėtumas. Lietuvos civilinės teisės doktrinoje, kaip ir daugelio Europos alių teisės sistemose, įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas. Jis reikia, kad bet koks ˛alos padarymas laikomas neteisėtu ir u˛deda pareigą asmeniui, padariusiam ˛alą, atlyginti ˛alą, jeigu tik jis neįrodys, kad ˛ala buvo padaryta teisėtu pagrindu. Taikant atsakomybę u˛ ˛alą, padarytą neteisėtais vald˛ios aktais, galioja visikai prieinga taisyklė. Kiekvienas vald˛ios aktas laikomas teisėtu, tame tarpe ir tas, kuriuo kam nors yra padaryta ˛ala.

Tai aikinama tuo, kad ˛ala padaroma veiksmais, kurių reguliavimui taikoma ne civilinė teisė, o kitų akų normos – administracinės, baud˛iamosios, baud˛iamosios procesinės teisės normos ir kt.

Generalinio delikto po˛iūriu veiksmai, jeigu jie padarė ˛alą, vien tuo yra neteisėti ir turi u˛traukti prievolę atlyginti ˛alą. Tačiau valstybės vald˛ios, savivaldybės vald˛ios organai ar pareigūnai, vykdydami savo pareigas ir realizuodami valstybės ar savivaldybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius aktus, numatančius jų veikimo turinį (ką jie turi veikti) ir veikimo formą (kokia tvarka jie turi tai atlikti).

Vald˛ios aktai, kuriais yra padaryta ˛ala piliečiui ar kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tada, kai pa˛eisti specialūs teisės aktai, t. y. tie, kurie numato vald˛ios institucijų veikimo turinį ir formą.

Generalinio delikto sistema, įtvirtinta civilinėje teisėje ir vald˛ios akto teisėtumo klausimas tarpusavyje konkuruoja kaip bendrojo ir specialaus principo taikymas teisėje. Jei neteisėtumą atitinkamu atveju numato specialios normos (pagal kurias turi būti įgyvendinama vald˛ia), tai jos ir taikomos, o netaikoma bendroji taisyklė (generalinio delikto principas – jei padaro ˛alą, vadinasi veikimas neteisėtas). ˇalos atlyginimo neteisėtais vald˛ios aktais sąlyga tampa būtinumas panaikinti vald˛ios institucijų ar jos pareigūnų, ar darbuotojų aktus, ar pripa˛inti juos negaliojančiais. Panaikinimas ar pripa˛inimas daromas tų įstatymų pagrindu, pagal kuriuos atitinkamos institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271).

Neteisėtų veiksmų specifika ioje prievolėje, ypatingai atlyginant ˛alą, padarytą teisėsaugos organų ir teismo, pasireikia dar ir tuo, kad institucijos ar pareigūno veiksmai jų padarymo (atlikimo) metu formaliai gali atitikti visus įstatymo reikalavimus, tačiau galutiniame rezultate įvertinti kaip neteisėti. Pavyzd˛iui, prokuroras tyrimo metu gali turėti pagrindų asmenį sulaikyti, faktinės aplinkybės sulaikymo metu tuo pagrindus atitiktų ir formaliai sulaikymas atitiktų įstatymą. Bet jeigu sulaikymui u˛tenka pakankamų pagrindų, tai dar nereikia, kad sulaikomas asmuo yra kaltas dėl nusikaltimo. Paaikėjus, kad asmuo nėra kaltas dėl nusikaltimo, turi būti laikomi neteisėtais veiksmais ir dėl jo sulaikymo, nors formaliai įstatymą jie atitiko. Pabrė˛tina, formaliai, jie ir neatitiko, kadangi sulaikymui reikia turėti pakankamą pagrindą. Jei iaikėjo, kad ˛mogus nekaltas dėl nusikaltimo, tai sulaikymui buvo tik formaliai pakankamas, net ne realiai pakankamas pagrindas. Realiai pakankamas pagrindas – tai būsimojo nuteistojo sulaikymas. Kitu atveju – atveria kelią prievolei dėl ˛alos atlyginimo. Teismų praktika tokios pa˛iūros nepripa˛įsta, siauriau vertindama, kad sulaikytojo asmens iteisinimo faktas nereikia, jog buvo neteisėtas io asmens sulaikymas.

Dar vienas neteisėtumo bruo˛as yra susijęs su neteisėtais teismo veiksmais. Teismo veiksmų neteisėtumas gali būti nustatytas tik teismo organų įstatymų nustatyta instancine tvarka pripa˛inus teisės aktus neteisėtais ir nepagrįstais.

Specifikos turi tokia civilinės atsakomybės sąlyga kaip prie˛astinis ryys. Vald˛ios įgyvendinimo sferoje ˛ala da˛niausiai yra padaroma kaip neatskiriamas rezultatas veikimų (neveikimo) kelių institucijų ar jų pareigūnų. Tai paaikinama galiojančiais valstybinės vald˛ios ir valdymo organų sudarymo sistema. ˇalą neretai lemia neteisėti konkrečių pareigūnų veiksmai, kurie padaromi nuolaid˛iaujant juos turintiems kontroliuoti asmenims ir neu˛tikrinant reikiamos kontrolės. Visa tai sukuria situaciją, kurioje sunku nustatyti, kurio konkretaus asmens elgesys lėmė ˛alos padarymą. Tuomet vadovaujamasi tuo, kad ˛alą sąlygojo neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir prie˛astinis ryys yra ne tarp konkrečios institucijos ar jos pareigūno neteisėto veikimo, o valstybės organų sistemos netinkamo veikimo ir ˛alingo rezultato.

Specifika pasi˛ymi bendroji ˛alos atlyginimo prievolės sąlyga – kaltė. Galiojantis CK 485, 486 straipsnis nedaro iimčių dėl kaltės. Atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų veiksmais ar neveikimu vieojo valdymo srityje atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 483, 484 straipsniu). Vadinasi, turi būti nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 483 straipsnyje (˛ala, neteisėti veiksmai, prie˛astinis ryys tarp neteisėtų veiksmų ir ˛alos bei kaltė), taip pat specialios sąlygos, numatytos CK 484 straipsnyje (pareigūno darbas atitinkamoje institucijoje ir ˛alos padarymas einant tarnybines pareigas). Atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atsiranda esant bendrosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. esant kaltei. (Specialusis įstatymas 1997 metų iimčių dėl to nedaro). Naujajame CK taisyklės i esmės keičiasi, kadangi nustatoma valstybės ar savivaldybės atsakomybė u˛ vald˛ios aktais padarytą ˛alą, tame tarpe valstybės atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinio areto paskyrimo nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo, kito valstybės vald˛ios institucijos darbuotojo, savivaldybės darbuotojo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.271 str. 1 d., 6.272 str. 1 d.). Tokiam sprendimui turėjo įtakos ir objektyvios, ir subjektyvios prie˛astys.

Valstybė prisiima sau didesnius įsipareigojimus nepa˛eisti asmenų interesų, kuriuos, kaip suvereninių galių reikėja, ji gali reguliuoti. Tai reikia, kad atskiri interesai gali būti pa˛eid˛iami tik tuomet, kai valstybė (savivaldybė) ras pakankamas aplinkybes pagrįsti, jog to reikia visuomenės interesais, taip pat, kad toks elgimasis leid˛iamas pagal įstatymą. Valstybės organų veikla reguliuojant visuomenėje besiklostančius santykius ir interesus turi būti pasverta ir visapusikai apgalvota. Ji taip pat turi būti ianalizuota ir tuo po˛iūriu, ar nepa˛eis ka˛kokio individo interesų be pakankamo pagrindo. Valstybės (savivaldybės) institucijos naudojasi teisininkų ˛iniomis ir todėl preziumuojama, jog visais atvejais elgiamasi pagal įstatymus. Tačiau reguliavime visada paliečiami labai daugelio asmenų interesai ir todėl reguliacinėje ar vykdomojoje veikloje yra klaidos pavojus, kad ne visų asmenų interesai bus įvertinti ar į juos pakankamai atsi˛velgta. Antra, asmeniui, kuris susidūrė su valstybės, savivaldybės institucijų ar pareigūnų, ikiteisminio tyrimų organų ar pareigūnų arba teismo veiksmais gali būti labai sunku įrodinėti institucijų ir pareigūnų kaltę. Kaip jau minėta, ypatybių turi prie˛astinio ryio nustatymas, kada neteisėtus veiksmus padaro kelių valstybės institucijų pareigūnai vienu metu, ar vienas po kito.

ˇala, atsiradusi dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginama valstybės visikai, jeigu ˛ala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 str. 2 d.), t. y. bendraisiais pagrindais.

Kaltė suprantama plačiai, kadangi teisėjo ar teismo padarytais neteisėtais veiksmais nurodoma apie kaltę. Akto neteisėtumas beveik visais atvejais kalba apie tai, kad yra kaltė tų asmenų, kurie aktą priėmė. Gali būti padaryta procesinio pobūd˛io teismo ar teisėjo veiksmais, arba neprocesinio. Procesinio pobūd˛io veiksmų teisėtumas ir kaltė bus nustatoma, ar atitinkamas įstatymas ar kita materialinė teisės norma leido teismui, teisėjui ar kitam teismo pareigūnui atlikti tokio turinio veiksmus ar priimti tokio turinio procesinį dokumentą, sukeliantį teisines pasekmes ir ˛alą. Procesinis įstatymas numato, kaip turėjo elgtis ie asmenys ir ar jie tokia tvarka elgėsi. Jei konstatuojamos materialinės arba procesinės teisės normos pa˛eidimas, padarytas teisėjo, teismo ar kito teismo pareigūno, tai paprastai gali rodyti kaltę. Galimi atvejai, kai kaltės nebus, nors teismo aktai bus pripa˛inti neteisėtais. Tai gali būti dėl specifinio teisės aktų galiojimo, dėl proceso dalyvių veiksmų ir pan. (Panaikinamas teismo sprendimas dėl to, kad alys susitarė dėl taikos sutarties sudarymo ir apeliacinės instancijos teisme ji patvirtinama, panaikinama nutartis dėl iekinio u˛tikrinimo priemonių taikymo, todėl, kad pasikeitė įstatymas, todėl, kad alis pakeitė reikalavimą ir kt.). Tai rodo, kad reikia konstatuoti ne teismo procesinio akto panaikinimą, bet jo neteisėtumą. Tą gali padaryti tik teismas.

SPECIALIOSIOS ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS

Be bendrųjų sąlygų taikymo specifikos dar yra kelios papildomos sąlygos iai ˛alos atlyginimo prievolei. Visos jos yra tarpusavyje susijusios, kadangi atsakomybė susijusi su ˛alos padarymu realizuojant vald˛ios galias.

1) ˛ala turi būti padaryta vald˛ios aktu;

2) vald˛ios aktas turi būti atliktas ne bet kurio valstybinės „vald˛ios, teisminės veiklos institucijos”;

3) vald˛ios aktai turi būti priimti (atlikti) vykdant tarnybos pareigas.

Pirma. Vald˛ios aktai pasi˛ymi tuo, kad jais ireikiami valdingi įgalinimai ir aktais ireikti nurodymai yra privalomi visiems asmenims, kuriems jie skirti. Tai norminiai ir individualūs aktai. Norminiai - nustatantys bendro pobūd˛io visiems privalomos elgesio taisyklės. Nenorminiai, o individualiam pobūd˛io – tai konkretiems asmenims skirti nurodymai. Aktų sąvoką apibrė˛ia CK 6.271 str. 3 d., kad iame straipsnyje „aktas” reikia bet kokį vald˛ios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (teisės ir individualūs aktai, administraciniai aktai (jie nėra teisės aktai, bet nėra ir individualūs), fiziniai aktai (vald˛ios įgalinimus turinčių pareigūnų veiksmai – pasiklausymo organizavimas ne įstatymų nustatyta tvarka, neskelbtinų duomenų pagarsinimas ir kt.).

Antra. „Vald˛ios institucija” reikia bet kokį vieojo administravimo subjektą (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks ių institucijų darbuotojas), t. p. privatus asmuo, atliekantis vald˛ios funkcijas. Po˛ymis yra vald˛ios funkcijų atlikimas. Jie visi – privatus asmuo, darbuotojas, tarnautojas, pareigūnas – turi atlikti vald˛ios funkcijas, t. y. asmenys, kurie turi tvarkomojo pobūd˛io įgaliojimus niekaip kitaip jiems nepavaldūs, o tik vald˛ios prasme. Tipiniai atvejai – policijos darbuotojai, mokesčių policijos, mokesčių inspekcijos, valstybės kontrolės, prokuratūros, muitinės, tarnybų, departamentų ir inspekcijų darbuotojai.

Trečia. Vald˛ios institucijų vald˛ios aktai turi būti priimti realizuojant vald˛ios galias, t. y. realizuojant suteiktus įgaliojimus, tačiau netinkamai ar juos virijant. Bet kokiu atveju tai yra susiję su vald˛ios galių panaudojimu. Jei ˛ala yra padaryta veikimu, nesusijusiu su vald˛ios galių realizavimu, ji nebus atlyginama ia tvarka, o bendraisiais ˛alos atlyginimo pagrindais. Tam reikia per˛iūrėti institucijos, pareigūno ar darbuotojo pareiginius įgaliojimus. Juos numato įstatymai, aktai, numatantys atitinkamų vald˛ios institucijų įgalinimus, ir paties darbuotojo pareiginiai nuostatai. Pa˛ymėtina, kad iuo atveju vald˛ios aktai gali būti atlikti vykdant valdingus įgalinimus ne darbo metu, ne darbo vietoje ir pan.

ios sąlygos tinka tiems atvejams, kai ˛ala padaryta neteisėtais vald˛ios institucijų veiksmais ir neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais. Bet kiekvienas i ių atvejų dar turi ypatumų.

ATSAKOMYBĖS Uˇ ˇALĄ, ATSIRADUSIĄ DĖL VALDˇIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, YPATYBĖS

Prie vald˛ios aktų priskiriami įvairiausi valdingi nurodymai, ileisti vieojo administravimo srityje. Tai gali būti įsakymai, nutarimai, ir bet kokie nurodymai, privalomai vykdytini tų asmenų, kuriems jie skirti. Paprastai jie yra raytiniai, nors gali būti ˛odiniai, arba tiesiog atlikti fiziniai veiksmai. Gali būti ˛odiniai, kai tam tikro pareigūno veiklos pobūdis ir įgalinimai leid˛ia duoti tokius nurodymus, o jie kitiems asmenims privalomi. Taip pat tai yra institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, neiskiriant, kad jie priimami kolegialiai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir kt. Vadinasi, vald˛ios institucijų aktais laikomi

1) vykdomosios vald˛ios institucijų (Vyriausybės, ministerijų, departamentų, Lietuvos banko ir kt.), aktai,

2) privačių asmenų, atliekančių vald˛ios funkcijas (notarai ir kt.), aktai.

Vald˛ios aktai neapima dviejų rūių vald˛ios institucijų aktų – įstatymų leid˛iamosios vald˛ios priimtų aktų ir teisminės vald˛ios aktų, priimtų vykdant teisingumą.

Įstatymas pateikia pavyzdinį neteisėtų aktų sąraą (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai). Jis nėra baigtinis, todėl gali būti bet koks kitas veiksmas ar neveikimas, kuris atitiks bendruosius aktų po˛ymius. Tie po˛ymiai yra:

1) aktai turi būti privalomi vykdyti;

2) jie turi būti priimti institucijų ar pareigūnų, kurie panaudojo jiems suteiktus valdingus įgaliojimus spręsti arba nepanaudojo tų įgaliojimų, kai buvo būtina juos panaudoti.

Atsakomybės nebus, jei ˛ala padaryta institucijų, darbuotojų veikimu ar neveikimu, nesusijusiu su suteiktų valdingų įgalinimų realizavimu (vald˛ios panaudojimu ar jos nepanaudojimu). Tokiu atveju atsiras atsakomybė bendra tvarka (didesnio pavojaus altinio valdytojo, samdančio darbuotojus asmens atsakomybė ir pan.). Jeigu įstatymai atskirais atvejais nustatys specialias atsakomybės taisykles (atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais) u˛ ˛alą, tai bus taikomos specialios taisyklės.

Pa˛eidimas gali būti padarytas aktyviais veiksmais (potvarkio, sprendimo priėmimas, nurodymų davimas, fizinio pobūd˛io veiksmas ir kt.) ar neveikimu, kai atitinkama institucija, pareigūnas ar asmuo pagal priskirtas pareigas privalėjo atitinkamu būdu elgtis, bet to nepadarė, ir toks neveikimas lėmė ˛alos atsiradimą (pvz., pareigūnas pagal piliečio paklausimą ar informaciją neatliko jam priskirtų veiksmų, policijos pareigūnas nesiėmė priemonių u˛kirsti kelią teisės pa˛eidimui - nenualino girto vairuotojo nuo transporto priemonės vairavimo - ir pan.).

Vieosios atsakomybės atsiradimas nesiejamas su konkretaus tarnautojo, darbuotojo, ar institucijos kalte. Ji atsiranda tada, kai vieoji institucija nesugebėjo veikti tokiu būdu, kokio tikėjosi konkretus asmuo, vadovaudamasis įstatymu. Valstybės ar savivaldybės atsakomybės pagrindas yra tai, kad vald˛ios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip jie pagal įstatymus privalėjo veikti. Jų netinkamas veikimas yra preziumuojamas, jo neturi įrodinėti iekovas, o vieoji institucija, siekdama ivengti atsakomybės, turi įrodyti, kad jos darbuotojai veikė protingai ir absoliučiai viską atliko, ko reikalavo įstatymas. Iekovas turi įrodyti ˛alos faktą ir prie˛astinį ryį tarp ˛alos ir vieosios institucijos veiksmų.

Įstatymas numato, kad vald˛ios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Tai reikia, kad teisikai reikmingu pripa˛įstamas tik tiesioginis prie˛astinis ryys tarp vald˛ios aktų ir atsiradusios ˛alos.

Įstatyme nėra tiksliai pasakyta, kam atlyginama ˛ala. Tai reikia, kad ji vienodomis sąlygomis (konstitucinis asmenų lygybės principas) atlyginama piliečiams, juridiniams asmenims ir kitiems asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai pa˛eisti.

Atlyginant ˛alą iais atvejais nėra numatyta visikai atlyginti ˛alą, nenurodyta atlyginti neturtinę ˛alą. Tai reikia, kad turi būti atlyginama tikroji ˛ala ir tiesioginiai nuostoliai, bet neatlyginamos negautos pajamos. Neturtinė ˛ala, padaryta dėl neteisėtų vald˛ios institucijų veiksmų, gali būti atlyginama, jei tai yra toks ˛alos padarymo atvejis, kai pagal kitus įstatymus gali būti priteista neturtinė ˛ala. Neturtinė ˛ala atlyginama visais atvejais, taigi, ir neteisėtais vald˛ios institucijų veiksmais, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

ˇala yra atlyginama i valstybės ar savivaldybės biud˛eto. Įstatyme ispręsti ir ˛alos atlyginimo, ir atstovavimo klausimai. ˇalą, padarytą dėl valstybės vald˛ios institucijų neteisėtų aktų, tiesiogiai privalo atlyginti valstybė i valstybės biud˛eto, o valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. ˇalą, atsiradusią dėl savivaldybės vald˛ios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė i savivaldybės biud˛eto, o teisme savivaldybei atstovauja institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado ˛ala (CK 6.271 str. 1 d., 6.273 str. 2 d.). Anksčiau CK 485 str. valstybė neprisiimdavo atsakomybės u˛ tokios rūies ˛alą, todėl ji galėjo būti atlyginama bendrais pagrindais, t. y. tų institucijų, kurių neteisėtu veikimu ar darbuotojų veiksmais ji padaryta. Naujasis reguliavimas reikia nukentėjusiųjų asmenų garantijų didinimą ir realesnį jų teisių gynimą. Galimybė gauti ˛alos atlyginimą i atitinkamo biud˛eto yra realesnė, nes nesurita su konkrečios institucijos finansine padėtimi. Taip pat teigiamai vertintina tai, kad u˛ ˛alą pirmiausia atsako ne tarnautojas ar darbuotojas, o valstybė ar savivaldybė. Iekovo interesas ne visada gali būti patenkintas dėl to, kad darbuotojas neturės pakankamai lėų ˛alai atlyginti, antra, ˛alą jis padaro ne veikdamas savo interesais, o vykdydamas tarnybos pareigas ar reikalavimus. Todėl logika, kad u˛ tokio veikimo pasekmes turi prisiimti asmuo, kieno interesais veikiama.

Valstybės ar savivaldybės biud˛etas, atlyginę ˛alą, neturi į padariusį ˛alą asmenį – tarnautoją ar darbuotoją - regresinio reikalavimo teisės. Tai reikia, kad jie naudojasi imunitetu nuo civilinės atsakomybės. Tuo garantuojama jų veiksmų laisvė ir galimybė nevar˛omai priimti būtinus sprendimus. Apskritai tai gali būti vertinama teigiamai, ypač nukentėjusiojo asmens teisių gynimo prasme. I kitos pusės, tuo gali būti piktnaud˛iaujama, todėl tikslinga buvo nustatyti regresinės atsakomybės galimybę tam tikromis sąlygomis (kai ˛ala padaryta dėl tyčios ar didelio neatsargumo ir pan.).

ATSAKOMYBĖS Uˇ ˇALĄ, PADARYTĄ NETEISĖTAIS IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGŪNŲ, PROKURORŲ, TEISĖJŲ IR TEISMO VEIKSMAIS, YPATUMAI

ˇala, padaryta asmeniui procesine institucijų veikla ar pareigūnų veiksmais baud˛iamosiose, administracinėse ir civilinėse bylose valstybės atlyginama tais atvejais, kurie yra ivardyti įstatyme baigtiniu sąrau.

CK 6.272 str. 1 d. numato, kad io straipsnio tvarka atlyginama u˛ neteisėtą administracinės nuobaudos – areto – paskyrimą.

Taigi, i administraciniame procese padarytų veiksmų tik neteisėtas administracinio areto paskyrimas u˛traukia valstybei visiką civilinę atsakomybę – pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę ˛alą. Kitokie neteisėti veiksmai gali u˛traukti valstybės ar savivaldybės institucijos atsakomybę pagal CK 6.271 str. 1 d. (Iskyrus teismo veiksmus, nes vald˛ios aktais nepripa˛įstami teismų nuosprend˛iai, sprendimai, nutartys).

Neteisėti veiksmai baud˛iamajame procese, t. y. tiriant nusikaltimus ir vykdant baud˛iamąjį persekiojimą ar taikant baud˛iamąją atsakomybę, kuriais padarytą ˛alą atlygina valstybė, yra tokie:

1) neteisėtas nuteisimas;

2) neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka;

3) neteisėtas sulaikymas;

4) neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas.

Pagrindų charakteristikos yra tokios – jais pa˛eid˛iamos absoliučios ˛mogaus teisės į neliečiamumą ir nekaltumą. Kaip su tais pagrindais, kurie nėra ivardyti įstatyme? Kiti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, kvotėjų, tardytojų, operatyvinių darbuotojų veiksmai, iskyrus teisėjo ir teismo veiksmus, pagal savo civilines teisines pasekmes prilyginti neteisėtiems vald˛ios aktams. Iimtį, kaip minėta, sudaro ˛alos padarymas vykdant teisingumą baud˛iamajame procese, nes dėl neteisėtų teismo procesinių sprendimų, vykdant teisingumą, neatsiranda atsakomybė pagal CK 6.271 str. Vadinasi, yra tik atsakomybė, kuri ivardyta specialioje normoje – 6.272 str. 1 d. Kadangi atsakomybė iais atvejais atsiranda be kaltės, tai prievolė atlyginti ˛alą atsiranda:

iteisinamojo nuosprend˛io priėmimas ar baud˛iamosios bylos nutraukimas nuteistam asmeniui reabilituojančiais pagrindais (nesant nusikaltimo įvykio, nesant nusikaltimo sudėties, neįtarius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą);

suėmimo kaip kardomosios priemonės pritaikymo asmeniui, kuriam vėliau nebuvo taikyta baud˛iamoji atsakomybė;

neteisėtai sulaikius asmenį, kuriam vėliau nebuvo taikyta baud˛iamoji atsakomybė;

neteisėtai taikius procesinės prievartos priemones (kratą, asmens kratą, daiktų paėmimą, atvesdinimą ir kt.), t. y. tokiam asmeniui, kuriam nebuvo pagrindo jų taikyti. Paprastai tai reikia, kad procesinės prievartos priemonės taikytos asmeniui, kuriam nebuvo taikyta baud˛iamoji atsakomybė;

administracinio teisės pa˛eidimo bylos nutraukimas nesant ATP įvykio, ATP sudėties, o taip pat esant kitoms aplinkybėms, dėl kurių procesas ATP byloje negalimas (ATPK 250 str.).

Prieingai, bylos nutraukimas nereabilituojančiais pagrindais (amnestijos aktas, atsakomybės taikymo senatis, kaltinamojo mirtis ir kt.), nesudaro sąlygų atlyginti ˛alą pagal CK 6.272 str. Gali būti atsisakyta atlyginti ˛alą, jei asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme save apkalbėjo ir tuo prisidėjo prie neteisėto nuteisimo ir kitų neteisėtų veiksmų jo at˛vilgiu atlikimo. Būtų taikomos bendros CK 6.253 str. taisyklės dėl civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Jeigu save apkalbėjo dėl smurto ar neteisėtų tardymo metodų, tai neturi būti taikomas atleidimas nuo civilinės atsakomybės.

Valstybę atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. iuo metu įgaliota institucija specialiu įstatymu yra Teisingumo ministerija.

ˇala atlyginama visikai. Ją gali sudaryti prarastas darbo u˛mokestis ar kitos su darbu susijusios imokos, kurių asmuo neteko dėl neteisėtų veiksmų (atlyginimas, premija ar kitokia imoka u˛ metinio darbo rezultatus); paalpos, pensijos ar kitos darbinės pajamos, kurių asmuo neteko; baudos, iiekotos teismo nuosprend˛iu; teismo ilaidos; sumos, priteistos nuosprend˛iu, imokėti nukentėjusiesiems jų teisinei pagalbai; turto konfiskavimu padaryta ˛ala. Be tiesioginių nuostolių atlyginami ir netiesioginiai, t. y. kitos ilaidos ir negautos pajamos: pajamos u˛ indėlį ir vertybinius popierius, nuostoliai dėl su˛lugdytų sandorių, palikimo praradimas dėl negalėjimo jo priimti ar imtis jo apsaugos priemonių ir pan. Taip pat priteisiama neturtinė ˛ala, turi būti asmeniui grą˛inamos darbinės ir profesinės teisės. iuo metu atlyginimo tvarką ir pagrindus numato 1997 m. ˇalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas.

Priteisiant neturtinę ˛alą turi būti atsi˛velgiama į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės ar nuobaudos dydį, neteisėto kalinimo, neteisėto sulaikymo neteisėto areto laiką, informacijos apie tai paskleidimą visuomenėje, kitas svarbias aplinkybes, bet dydis kol kas negali būti didesnis negu 10 000 litų.

ˇala, padaryta nagrinėjant civilinę bylą, atlyginama valstybės visikai, kai ji padaryta dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. Veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas civilinio proceso tvarka. Tai reikia, kad turi būti panaikintas kaip neteisėtas procesinis teismo dokumentas civilinėje byloje numatyta instancine tvarka. Pvz., turto areto panaikinimo faktas turi būti siejamas su įstatymo pa˛eidimu, o ne iekovo atsisakymu nuo iekinio u˛tikrinimo ar iekininio reikalavimo pakeitimu, po ko nebebuvo pagrindo toliau taikyti turto aretą.

Valstybės atsakomybė u˛ ˛alą, padarytą civilinėje byloje, atsiranda esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Taigi, įstatymas numato, kad neteisėti veiksmai gali būti atlikti:

1) teisėjo;

kito teismo pareigūno (pvz., teismo antstolio).

Jeigu ˛ala padaryta ne teisėjo ar pareigūno, o kitų darbuotojų veiksmais, tai atsiranda prievolė dėl ˛alos atlyginimo ne ios specialiosios normos pagrindu, o dėl atsakomybės u˛ neteisėtus darbuotojo veiksmus.

Kaltė gali būti konstatuota baud˛iamajame procese, civiliniame procese, drausminės atsakomybės taikymo tvarka arba tiesiogiai ikelta civilinėje byloje dėl ˛alos atlyginimo ir čia nustatinėjama. ˇala, padaryta neteisėtais teismo veiksmais civilinėje byloje, pasireikusiais ne teisėjo ar kito teismo pareigūno veiksmais, o teismo tarnautojo veiksmais, atlyginama valstybės kaip neteisėtais vald˛ios aktais padaryta ˛ala, jeigu tarnautojas veikė pasinaudodamas vald˛ios institucijos įgalinimais, arba teismo pagal CK 6.264 str. jei deliktas neatitika atsakomybės u˛ vald˛ios aktus sąlygų. ˇala, padaryta civilinėje byloje, atlyginama visikai, taip pat ir neturtinė.

Valstybė, atlyginusi ˛alą, turi atgrę˛tinio reikalavimo teisę į atitinkamą ikiteisminio tyrimo instituciją, prokuratūrą, teismą, kurių darbuotojai ar pareigūnai padarė ˛alą (CK 6.280 str.). Pareigūnų ar teisėjų tyčiniais veiksmais padarytą ˛alą atlyginusi valstybė įgyja atgrę˛tinio reikalavimo teisę i atitinkamų pareigūnų. Iiekojimas vykdomas darbo įstatymų nustatyta tvarka ir darbo įstatymais nustatyto dyd˛io. Tai reikia, kad jei nusikaltimu padaryta ˛ala, tai galimas visikas regresas, o jei veiksmai buvo tyčiniai, bet nenusikalstami (pvz., nesant nusikaltimo sudėties, kai neteisėtas sprendimas civilinėje byloje priimtas tyčia, bet dėl tokių motyvų, su kuriais nesiejama nusikaltimo sudėties buvima, ir kt.), bus taikoma ribota atsakomybė. Kaltė pasireikia tyčia. iuo atveju kaltė suvokiama taip, kaip ji suprantama taikant civilinę atsakomybę, ar asmuo siekė ˛alos atsiradimo, ar nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Jei asmuo siekė ˛alos atsiradimo ar suvokė ar privalėjo suvokti ˛alos atsiradimą, bet leido jai atsirasti, tai ˛ala padaryta tyčia.

Reikalavimams dėl ˛alos atlyginimo taikomas trejų metų senaties terminas (CK 84 str., CK 1.125 str. 5 d.).

Pa˛ymėtina, kad politinių represijų aukoms netaikomos ių įstatymų nuostatos. Jų teisių atstatymą reglamentuoja specialūs aktai ir pagal juos atkuriamos neturtinės ir turtinės teisės (teisės į ilikusį nekilnojamąjį turtą, teisės į neilikusį nekilnojamąjį turtą).

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 964
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/VALSTYBS-IR-SAVIVALDYBS-ATSAKO52356.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/VALSTYBS-IR-SAVIVALDYBS-ATSAKO52356.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/VALSTYBS-IR-SAVIVALDYBS-ATSAKO52356.php">VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ATSAKOMYBĖ Uˇ JŲ INSTITUCIJŲ IR PAREIGŪNŲ NETEISĖTAIS VEIKSMAIS PADARYTĄ ˇALĄ</a>

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ATSAKOMYBĖ Uˇ JŲ INSTITUCIJŲ IR PAREIGŪNŲ NETEISĖTAIS VEIKSMAIS PADARYTĄ ˇALĄ

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: