Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

VYKDYMO PROCESAS

teisė



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

VYKDYMO PROCESAS

Atlikdama mokamąją praktiką antstolio Leono Jankausko kontoroje stebėjau kaip yra atliekami vykdymo veiksmai.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymuose nustatyta tvarka pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai.

Vykdomieji dokumentai: vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu; teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.



Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.

2.1 Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti

Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų dokumentų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomosios periodinės išmokos, o nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo.

2.2 Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas

Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, prasidėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišskaičiuota, grąžinimas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

2.3 Teismo sprendimų vykdymas

Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria jos vykdyti skubiai. Apie tai, kad teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta vykdomajame rašte.

Vykdymo vieta. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.

Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnavimo teritorijoje. Antstolis Leonas Jankauskas vykdymo veiksmus atlieka Utenos, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Visagino ir Molėtų rajonų teritorijoje. Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnavimo teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.

Apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriai nors kitai apygardos teritorijoje esančiai antstolių kontorai.

Vykdymo laikas. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos. Antstolio Leono Jankausko kontora dirba nuo aštuntos valandos iki septynioliktos valandos nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ir nuo aštuntos valandos iki keturioliktos valandos penktadieniais. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliotinais atvejais, kai, skubiai neįvykdžius sprendimo, vėliau jį vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma.

Antstoliai turi teisę neatlyginamai gauti informaciją iš Antstolių įstatyme nurodytų įstaigų ir asmenų:

- valstybinės mokesčių inspekcijos,

- Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų,

- kadastrų ir registrų,

- bankų, kitų kredito bei finansų įstaigų,

- kitų fizinių ir juridinių asmenų.

Informacija laikoma bet kokia forma pateiktos žinios - dokumentų nuorašai ar kopijos, kompiuterinių laikmenų duomenys ar jų kopijos ir kt., jeigu juose yra žinių apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas, veiklą ir kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Pateikti tokią informaciją antstolis gali reikalauti tik vykdydamas vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus ir atlikdamas kitas įstatymuose numatytas funkcijas.

2.4 Antstolio patvarkymas

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo revoliucinėje dalyje nurodomi priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Patvarkymo nuorašai, jei reikalinga, siunčiami vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

2.5 Antstolio procesinės veiklos kontrolė

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Civilinio proceso kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Antstolio Leono Jankausko procesinę veiklą kontroliuoja Utenos apylinkės teismo teisėjas.

Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu Civilinio proceso kodekse nenustatyta kitaip.

2.6 Taikos sutartis vykdymo procese

Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį.

Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos sutarties teritorijoje yra antstolis. Mano praktikos metu buvo pasirašyta taikos sutartis vykdymo procese tarp skolininko ir išieškotojo.

Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

2.7 Teisių perėmimas vykdymo procese

Pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi ankščiau procese dalyvavusiam asmeniui.

2.8 Išieškojimas iš skolininko turto

Išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą dėl piniginio pobūdžio išieškojimo, turi nurodyti antstoliui išieškotų sumų išieškojimo būdą.

Vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki 2002 m. Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui, vykdomi pagal Civilinį proceso kodeksą.

Išieškotojas turi teisę pateikti antstoliui pasiūlymą raštu, nurodydamas, iš kurio skolininko turto, lėšų ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia, arba išieškojimo nukreipimo į atskirus skolininko turto objektus eiliškumą. Išieškotojo siūloma išieškojimo nukreipimo į atskirus skolininko turtą turi atitikti Civilinio proceso kodekso nustatytą išieškojimo nukreipimo į turtą eiliškumą. Išieškojimas į paskesnės eilės turtą gali būti nukreipiamas tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinoma apie kitą, pirminės eilės skolininko turtą, pirminės eilės turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus, arba jeigu to raštu prašo skolininkas. jeigu gautas skolininko prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į paskesnės eilės turtą, antstolis į jį atsižvelgia, jeigu tai nepažeidžia išieškotojo interesų.

Jeigu skolininkas pateikia antstoliui dokumentus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant atitinkamo dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą negalima. Tačiau antstolis, siekdamas užtikrinti sprendimo įvykdymą, turi teisę išieškotojo prašymu papildomai areštuoti skolininko turtą.

2.9 Turto areštas

Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į daiktus, gali areštuoti iš esmės didesnės vertės daiktą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tik tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ir skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus, arba skolininkas raštu prašo nukreipti išieškojimą į šį turtą.

Jeigu yra keli tos pačios eilės skolininkui priklausantys nedalūs daiktai, kurių kiekvieno pradinė kaina, nustatyta parduodant pirmose varžytynėse, iš esmės viršytų išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas, antstolis areštuoja tą daiktą, kurio pradinė kaina būtų mažesnė, o jeigu šių daiktų vertė vienoda, – atsižvelgia į išieškotojo pasiūlymus.

Turto arešto aktas paskelbiamas žodžiu nurodant, kad turto arešto akte nurodytas turtas yra areštuojamas. Jeigu asmuo, kuriam paskelbiamas turto arešto aktas, atsisako pasirašytinai jį priimti, antstolis tai pažymi turto arešto akte ir laikoma, kad turto arešto aktas šiam asmeniui buvo paskelbtas, šiuo atveju turto arešto aktas paliekamas asmeniui, kuriam jis buvo paskelbtas, arba, nesant galimybės palikti, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas šio asmens adresu registruotu laišku. Tais atvejais, kai yra areštuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai ir jie Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento. Šiuo atveju turto arešto aktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skolininkui registruotu laišku.

Skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių nėra – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). Skolininko šeimos nariais laikomi asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 6.588 straipsnyje. Skolininko juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam darbuotojui (valdymo organo nariui, kitam administracines funkcijas vykdančiam arba raštinės darbuotojui).
Kiekvieną areštuotą daiktą antstolis gali pažymėti areštą rodančiu ženklu. Ženkle nurodoma, kad turtas yra areštuotas, ir turtą areštavusio antstolio vardas ir pavardė.
Tais atvejais, kai areštuojant turtą apribojamos visos nuosavybės teisės, t.y. skolininkui uždraudžiama valdyti turtą, naudotis ir disponuoti juo ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat tais atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, antstolis sudaro Turto arešto aktą, kuriame nurodo areštuoto turto aprašo duomenis. Šiuo atveju atskiras turto aprašas nesurašomas.
Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis turto arešto akto nesurašo. Šiuo atveju antstolis sudaro atskirą Turto aprašą.
Antstolis Turto arešto aktą arba Turto aprašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo dienos Turto arešto aktų registro įstatymo bei Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka perduoda Turto arešto aktų registrui. Turto arešto aktas ir Turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui, jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, neatsižvelgdamas į tai, kad turtas parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, bet atsižvelgia į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis patvarkymu skiria ekspertizę. Turto vertei nustatyti kviečiamas ekspertas, turintis teisę atlikti turto vertinimą. Ekspertas, nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Turto saugotojui už areštuoto turto saugojimą mokamas atlyginimas – po dešimt litų už kiekvieną saugojimo dieną, be to jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. Bendra turto saugotojui išmokama pinigų suma negali viršyti dešimties procentų areštuoto turto vertės, nurodytos turto arešto akte. Tuo atveju, kai saugotoju paskiriamas asmuo, kuriam saugojimas yra jo verslo veikla, atlyginimo už saugojimą dydis nustatomas pagal šio asmens nustatytus saugojimo įkainius.

Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, kai yra duomenų apie konkrečiame banke, kredito įstaigoje arba pas kitą asmenį esančias skolininko lėšas, antstolis šiam bankui, kredito įstaigai ar kitam asmeniui gali iš karto pateikti patvarkymą dėl skolininko lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

Antstolio patvarkyme dėl skolininko lėšų arešto turi būti nurodyta, kurios eilės išieškotojams vykdomas išieškojimas bei kiekvienos eilės išieškojimui tenkanti suma ir vykdymo išlaidos.

Jeigu skolininko lėšas kredito įstaigose areštuoja antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti skolininko lėšas, pirmiausiai lėšos nurašomos pagal antstolio patvarkymą, išskyrus tuos atvejus, kai lėšos areštuojamos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Institucijos ir pareigūnai, kurie buvo areštavę lėšas skolininko sąskaitoje, gali Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka prisijungti prie išieškojimo. Panaikinus lėšų kredito įstaigose areštą, uždėtą Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais, lėšos nurašomos antstoliui, kurio patvarkymu jos buvo areštuotos.

Jeigu skolininko lėšas areštuoja keli antstoliai, lėšos nurašomos tam antstoliui, kurio areštas įregistruotas anksčiau, išskyrus tuos atvejus, kai vėliau sąskaitą areštavęs antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo pirmesnės eilės išieškotojams (Civilinio proceso kodekso 689 str. 5 d.) – tiek, kiek reikia pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimams patenkinti. Jeigu vėliau sąskaitą areštuojantis antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimų tos pačios ar paskesnės eilės išieškotojams, skolininko sąskaitoje esančios lėšos nurašomos ir pervedamos anksčiau sąskaitą areštavusiam antstoliui.

2.10 Turto realizavimo tvarka

Areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.

Kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo, išskyrus Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 punkte numatytus pagrindus, kuriems esant turto realizavimas sustabdomas.

Turto realizavimo pradžia laikomas viešas paskelbimas apie turto realizavimą iš pirmųjų varžytynių specialiame interneto tinklapyje.

Skelbimo laikraštyje apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių kopija saugoma vykdomojoje byloje. Ši skelbimo laikraštyje kopija turi būti įsegta į bylą taip, kad būtų galima nustatyti laikraščio pavadinimą ir skelbimo paskelbimo datą.

Asmuo, pageidaujantis varžytynėse dalyvauti raštu, privalo antstoliui pateikti patvirtinimą, kad nėra kliūčių dalyvauti varžytynėse, mokėjimo dokumento, įrodančio pradinės įmokos sumokėjimą, kopiją ir savo pasiūlymą dėl kiekvieno išvaržomo daikto kainos, už kurią jis pageidauja įsigyti šį turtą. Kiekviename pateikiamame pasiūlyme turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas), pageidaujamas įsigyti turtas, kaina, už kurią pageidaujama įsigyti turtą, varžytynių data ir laikas, antstolio, paskelbusio varžytynes, vardas ir pavardė ir asmens, pageidaujančio įsigyti turtą, parašas.

Pasiūlymas, patvirtinimas, kad nėra kliūčių dalyvauti varžytynėse, ir mokėjimo dokumento, įrodančio pradinės įmokos sumokėjimą, kopija pateikiami užklijuotame voke, ant kurio turi būti nurodyta asmens, pageidaujančio dalyvauti varžytynėse raštu, vardas ir pavardė, adresas (juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas), pageidaujamas įsigyti turtas, varžytynių data ir laikas, antstolio, paskelbusio varžytynes, vardas ir pavardė.

Asmuo, priėmęs voką su asmens, pageidaujančio dalyvauti varžytynėse raštu, kainos pasiūlymu, patikrina, ar šis vokas atitinka reikalavimus, nurodytus Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punkte, ir įregistruoja atskirame raštu varžytynėse dalyvaujančių asmenų žurnale. Žurnalo, kuriame registruojami asmenų, pageidaujančių dalyvauti varžytynėse raštu, kainos pasiūlymai, lapai turi būti sunumeruoti ir susiūti. Žurnale turi būti nurodoma voko pristatymo į antstolių kontorą data ir tikslus laikas, pažymima, kad vokas nepažeistas, pasirašoma voką įregistravusio asmens. Užregistruoti vokai su asmenų, pageidaujančių dalyvauti varžytynėse raštu, pasiūlymais saugomi vykdomojoje byloje.

Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas turi būti surašytas ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Varžytynių metu rašomas varžytynių protokolas, kuris saugomas vykdomojoje byloje. Varžytynių protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis, protokolą surašęs asmuo, varžytynėse turtą nupirkęs pirkėjas ar jo atstovas (jeigu jis dalyvauja varžytynėse). Kiti varžytynėse dalyvavę asmenys, jeigu to pageidauja, taip pat gali pasirašyti varžytynių protokolą.

Pirkėjas, išskyrus varžytynėse dalyvaujančius raštu, siūlomą didžiausią kainą privalo patvirtinti pasirašydamas varžytynių protokolą. Jeigu didžiausią kainą varžytynėse pasiūlęs pirkėjas atsisako pasirašyti varžytynių protokolą, jo pasiūlyta turto kaina laikoma negaliojančia, o turtas parduodamas kitam, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kuris pasirašo varžytynių protokole.

Varžytynių eigai fiksuoti gali būti daromas garso ar vaizdo įrašas. Antstolio daromas garso ar vaizdo įrašas saugomas antstolio kontoroje. Apie daromą garso ar vaizdo įrašą pažymima varžytynių protokole.

Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalyje išdėstytus pirmojo kainos padidėjimo reikalavimus, ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina, o jeigu raštu kainą pasiūlo keli asmenys, – pradine kaina laikoma aukščiausia raštu pasiūlyta kaina. Jeigu varžytynėse raštu dalyvauja keli pirkėjai, o jų pasiūlytos kainos yra vienodos ir daugiau niekas nepasiūlo didesnės kainos, turtas parduodamas tam pirkėjui, kurio vokas su pasiūlymu buvo užregistruotas pirmiau kitų.

Antstolis ne vėliau kaip per tris darbo dienas po sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą privalo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Kai išieškotojui perduodamas neparduotas skolininko turtas, turto perdavimo išieškotojui aktas surašomas ir turtas perduodamas po to, kai išieškotojas sumoka perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą ir vykdymo išlaidas, tarp jų atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis, surašęs turto arešto aktą, perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Gyvuliai ir paukščiai, taip pat kiti gyvūnai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie pavedami saugoti, negali ar atsisako juos prižiūrėti, antstolio patvarkymu parduodami juos superkančioms įmonėms už šių įmonių nustatytą tos dienos supirkimo kainą.

2.11 Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų tvarka

Antstolis, nustatęs, kad skolininkas gauna darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, šias pajamas skolininkui išmokančiam asmeniui persiunčia vykdomąjį dokumentą ir patvarkymą vykdyti šį dokumentą. Persiųsdamas vykdomąjį dokumentą pajamas skolininkui išmokančiam asmeniui, antstolis nėra saistomas savo veiklos teritorijos.

Išieškojus visas pagal vykdomąjį dokumentą išieškotinas sumas, dokumentas turi būti grąžintas jį išdavusiai institucijai, o jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo baigtas vykdyti, – jį atsiuntusiam antstoliui.

Antstolio pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai skolininko darbdavio ar skolininkui pajamas mokančioje institucijoje eilės tvarka registruojami Vykdomųjų dokumentų apskaitos knygoje nurodant: vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti datą, vykdomojo dokumento ir jį išdavusios institucijos pavadinimą, antstolio, pateikusio šį dokumentą vykdyti, vardą, pavardę ir antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, adresą, išieškotojo ir skolininko vardus bei pavardes, o kai išieškotojas yra juridinis asmuo, – jo pavadinimą ir įmonės kodą, išieškotojo buveinės arba gyvenamosios vietos adresą, jeigu nurodyta, – išieškotojo sąskaitos banke rekvizitus, išieškotiną sumą, o jeigu atsiųstas vykdomasis dokumentas išieškoti periodines išmokas, – šių išmokų dydį ir periodiškumą. Šioje knygoje taip pat registruojami ir asmens prašymai savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis.

2.12 Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui. Vykdomosios bylos nutraukimas

Vykdomąjį dokumentą vykdantysis antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimta nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidėdami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas.

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1)skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui; 4) kai Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirminės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus; 5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių. 6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto; 7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

Vykdomosios bylos sustabdymo terminas. Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko ar išieškotojo mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdžius vykdomąją bylą Civilinio proceso kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

Vykdomosios bylos nutraukimas. Vykdomoji byla nutraukiama:

jeigu išieškotojas atsisako išieškojimo;

jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį;

jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas ar skolininkas, reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;

jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas;

jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindu;

reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas;

jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo;

jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį;

jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti;

jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradėta iš naujo.

Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus. Šį patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo nuorašą antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinama jį išdavusiai institucijai.

Vykdomojo dokumento grąžinimas. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:

išieškotojo prašymu;

jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma;

3) jeigu išieškotojas atsisakė priimti skolininko turtą, neparduotą vykdymo procese;

4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė;

jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą;

jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija trijų tūkstančių litų;

7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui;

jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamojoje teritorijoje;

8) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto bei pajamų.

Nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali būti pateiktas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po jo grąžinimo išieškotojui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus bei kai turima duomenų, kad pas skolininką atsirado turto arba jis gauna pajamas.

Grąžindamas vykdomąjį dokumentą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti.

Jeigu reikia grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau yra nežinoma išieškotojo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai.

Vykdomosios bylos užbaigimas. Vykdomoji byla laikoma baigta:

visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą;

įstatymų nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui;

nutraukus vykdomąją bylą;

persiuntus vykdomąją bylą vykdyti kitam antstoliui;

vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt.;

persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1179
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved