Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

APLINKOS BŪKLĖ LIETUVOJE

ekologija

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA



APLINKOS BŪKLĖ

LIETUVOJE

2001 m. I ketvirtį

TURINYS

Oro kokybė Lietuvos miestuose 2001 m. I ketvirtį. 3

STACIONARIŲ ATMOSFEROS TARŠOS ŠALTINIŲ LABORATORINĖ KONTROLĖ 6

RADIACINĖ SITUACIJA.. 7

UPIŲ VANDENS KOKYBĖ 2001 m. I KETVIRTĮ. 10

HIDROLOGINĖS SĄLYGOS 11

Nemuno baseinas. 11

Dauguvos baseinas. 16

Ventos baseinas 16

Baltijos jūros upių baseinas. 17

Mūšos–Lielupės baseinas. 17

2001 M. I-OJO KETVIRČIO KURŠIŲ MARIŲ IR BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS HIDROMETEOROLOGINĖ, HIDROCHEMINĖ IR HIDROBIOLOGINĖ BŪKLĖ.. 18

Parengė Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras


Oro kokybė Lietuvos miestuose 2001 m. I ketvirtį

2001 m. I-ąjį ketvirtį oro užterštumo tyrimai buvo atliekami 6-iuose miestuose 7-iose stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. Šį ketvirtį rankiniai oro teršalų koncentracijos tyrimai buvo nutraukti Šiauliuose (Vilniuje ir Akmenės raj. Ventos gyvenvietėje tokie tyrimai nevykdomi nuo 2000 metų pradžios, Panevėžyje – nuo III-iojo ketvirčio).

Rankinėse stotyse bandiniai aspiraciniu būdu imami 3 kartus per parą, siurbiant orą 30 min., išskyrus sekmadienius ir švenčių dienas - 7, 13 ir 19 val. Oro kokybė vertinama išmatuotą teršalų koncentraciją lyginant su Lietuvos higienos normose (HN 35: 1998) nustatyta tos priemaišos vienkartine DLK (didžiausia leidžiama koncentracija), o apskaičiuotas vidurkis – su vidutine paros DLK. 1 lentelėje pateikta teršiančių oro priemaišų pavojingumo klasė, jų vienkartinė ir vidutinė DLK.

1 lentelė. Kenksmingų oro priemaišų didžiausia leidžiama koncentracija

Priemaiša

Pavojingumo klasė

Vienkartinė DLK, mg/m3

Vidutinė DLK, mg/m3

Dulkės

3

500

150

Cemento dulkės

3

300

100

Sieros dioksidas (SO2)

3

500

50

Anglies monoksidas (CO) (mg/m3)

4

5

3

Azoto dioksidas (NO2)

2

85

40

Azoto monoksidas (NO)

3

400

60

Sieros vandenilis (H2S)

2

8

-

Amoniakas (NH3)

4

200

40

Formaldehidas (CH2O)

2

35

3

Vandenilio fluoridas (HF)

2

20

5

Pirmąjį š.m. ketvirtį didžiuosiuose miestuose, kur daug taršos šaltinių, nepalankiausios teršalų išsklaidymui meteorologinės sąlygos (sausi be kritulių orai, silpnas vėjas arba štilis) buvo sausio 14-21 d., vasario 4, 14, 19 d., kovo 25-29 d. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybė dažniausiai priklauso nuo vieno stambaus pramonės objekto emisijos, užterštumas gali padidėti pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto. Pirmaisiais š.m. mėnesiais, kaip ir praėjusių metų gale, dažniausiai vyravo pietryčių, pietų vėjai. Tokia vėjo kryptis sudaro nepalankias teršalų sklaidos sąlygas Kėdainiuose, nes į pietryčius nuo miesto yra stambios pramonės įmonės (“Lifosa”, “Kėdainių cukrus”). Šiame mieste užfiksuota dulkių koncentracija šį ketvirtį buvo didesnė nei kituose miestuose.

Sunku palyginti oro kokybę miestuose su praeitų metu tuo pačiu laikotarpiu, nes tik Klaipėdoje, Jonavoje ir Naujojoje Akmenėje tyrimų apimtis beveik nepasikeitė. Tuo tarpu Kaune ir Kėdainiuose tyrimai šį ketvirtį buvo atliekami tik vienoje stotyje (2000 m. I-ąjį ketvirtį dar veikė po 2 stotis), Šiauliuose, kaip minėta aukščiau, tyrimai nutraukti, o Mažeikiuose oro užterštumas nematuotas praeitų metų I-ąjį ketvirtį.

Dulkių koncentracija didžiausia buvo Kaune (Senamiestyje) ir Kėdainiuose (1 pav.). Vidutinės ketvirčio vertės čia sudarė 119-136 mg/m3 ir neviršijo leidžiamojo dydžio, bet Kaune vasario mėn. siekė 169 mg/m3 (1,1DLK). Maksimali koncentracija Kaune siekė 550, Kėdainiuose – 900 mg/m3, t.y.1,1-1,8 karto viršijo vienkartinę DLK. Kaune didesnė už leidžiamąjį dydį dulkių koncentracija nustatyta tik kovo mėn., o Kėdainiuose visais mėnesiais buvo užfiksuota po vieną DLK viršijimo atvejį (apie 1,5% visų analizuotų dulkių mėginių). Kituose miestuose vidutinės ketvirčio vertės svyravo nuo 38 iki 58, didžiausios siekė 200 mg/m3 ir neviršijo nustatytų ribų.


 


1 pav. Vidutinė ir maksimali dulkių koncentracija (mg/m3) Lietuvos miestuose ir pramonės centruose

Azoto dioksido daugiausia buvo Kaune ir Klaipėdoje (2 pav.). Vidutinės ketvirčio vertės čia sudarė 33-35, kituose miestuose svyravo nuo 15 iki 20 mg/m3 (neviršijo vidutinės DLK). Maksimali koncentracija Kaune ir Klaipėdoje siekė 100-120 mg/m3, t.y. viršijo vienkartinę DLK 1,2-1,4 karto. Uostamiestyje 2% per ketvirtį ištirtų bandinių viršijo normą, Kaune tokie atvejai sudarė 1%. Jonavoje taip pat maksimali koncentracija buvo didesnė už normą, siekė 90 mg/m3, tačiau toks atvejis buvo tik vienas per visą ketvirtį. Kituose miestuose didžiausios NO2 vertės sudarė 50 – 70 mg/m3 ir neviršijo leidžiamojo dydžio. Palyginti su 2000 metų I-ojo ketvirčio duomenimis, Klaipėdoje azoto dioksido koncentracija sumažėjo, Jonavoje truputį padidėjo, kituose miestuose beveik nepasikeitė.

 


2 pav. Vidutinė ir maksimali azoto dioksido koncentracija (mg/m3) Lietuvos miestuose ir

pramonės centruose

Sieros dioksido koncentracijos buvo nedidelės (3 pav.). Vidutinės mėnesių vertės daugelyje miestų buvo lygios 1-2 mg/m3, tik Klaipėdoje ir Mažeikiuose buvo truputį didesnės, t.y. siekė 4-7 mg/m3. Maksimalios koncentracijos svyravo nuo 5 iki 28, o Klaipėdoje buvo lygi 44 mg/m3. Šio teršalo koncentracija niekur neviršijo nustatytų DLK. Klaipėdoje ir Naujojoje Akmenėje SO2 vertės buvo didesnės negu 2000 metų tais pačiais nėnesiais, kituose miestuose - mažesnės.


 


3 pav. Vidutinė ir maksimali sieros dioksido koncentracija (mg/m3) Lietuvos miestuose ir pramonės

Anglies monoksido vidutinės ketvirčio koncentracijos Kaune ir Klaipėdoje buvo vienodos - 1 mg/m3, didžiausios atitinkamai siekė 2 ir 4 mg/m3. DLK viršijimų nenustatyta.

Formaldehido koncentracija šį ketvirtį matuota tik Klaipėdoje. Šio teršalo uostamiestyje buvo truputį mažiau negu 2000 metų tuo pačiu metu (4 pav.) Melnragėje mėnesių vidutinės vertės sudarė 3-4 mg/m3 (1-1,3DLK), Žalgirio g. rajone – 2-3 mg/m3 (neviršijo DLK). Maksimalios vertės abejose oro kokybės kontrolės stotyse buvo vienodos – 10 mg/m3 ir, kaip ir anksčiau, neviršijo leidžiamųjų dydžių.

Amoniako koncentracija, matuota Klaipėdoje ir Jonavoje, padidėjo, palyginti su 2000 metų I-uoju ketvirčiu, bet nustatytų normų neviršijo: uostamiestyje ketvirčio vidurkis siekė 18, maksimali vertė – 50 mg/m3, Jonavoje - atitinkamai 1 ir 30 mg/m3.

Azoto monoksido Jonavoje, fluoro vandenilio Kėdainiuose ir sieros vandenilio Klaipėdoje bei Mažeikiuose koncentracijos beveik nepasikeitė, palyginti su praėjusių metų I-uoju ketvirčiu ir jų vertės neviršijo nustatytų ribų.

Oro užterštumą didžia dalimi lemia teršalai, patenkantys į orą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių bei meteorologinės sąlygos. 2001 m. I-ąjį ketvirtį daugelyje miestų, kur tirta oro kokybė, vienos ar kelių oro priemaišų koncentracija viršijo leidžiamąjį dydį. Tik Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje oro kokybė buvo palyginti gera, nė vieno teršalo koncentracija neviršijo nustatytų normų. Tai lėmė ir palankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos, ir sumažėjusios pramonės bei energetikos įmonių teršalų emisijos.


STACIONARIŲ ATMOSFEROS TARŠOS ŠALTINIŲ LABORATORINĖ KONTROLĖ

2001 m. I ketvirtyje stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinė kontrolė Lietuvoje buvo vykdoma pagal metinę programą.

Laboratorinės kontrolės rezultatai parodė, kad nemažai energetikos ir pramonės įmonių neprisilaiko taršos šaltinių išmetamiems į aplinkos orą teršalams nustatytų normatyvų. (2 lentelė).

2 lentelė. 2001 m. I ketvirčio stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės

REZULTATAI

TERŠALAI

Anglies monoksidas

(CO)

Azoto oksidai

(NOx)

Sieros dioksidas

(SO2)

Kietos dalelės

Specifiniai

Regionas

Patikrinta emisijos šaltinių

Normatyvą viršijo

Patikrinta emisijos šaltinių

Normatyvą viršijo

Patikrinta emisijos šaltinių

Normatyvą viršijo

Patikrinta emisijos šaltinių

Normatyvą viršijo

Patikrinta emisijos šaltinių

Normatyvą viršijo

Skai-

čius

%



Skai-

čius

%

Skai-

čius

%

Skai-

čius

%

Skai-

čius

%

Vilniaus

48

5

10,4

52

3

5,8

6

0

0

0

0

0

0

0

0

Kauno

163

45

27,6

183

18

9,8

56

6

10,7

27

16

59,3

0

0

0

Klaipėdos

52/1*

4

7,8

101/1*

20

20,0

21/1*

0

0

7/2*

1

20,0

0

0

0

Šiaulių

16

0

0

16

1

6,3

4

0

0

0

0

0

0

0

0

Panevėžio

28

2

7,1

35

5

14,3

7

1

14,3

3

1

33,3

4

2

50,0

Alytaus

18

3

16,7

19

2

10,5

14

0

0

0

0

0

0

0

0

Marijampolės

10

1

10,0

20

1

5,0

12

0

0

0

0

0

0

0

0

Utenos

16

3

18,8

19

3

15,8

16

0

0

0

0

0

0

0

0

Viso

Lietuvoje

351/1*

63

18,0

445/1*

53

11,9

136/1*

7

5,2

37/2*

18

51,4

4

2

50,0

     * - emisijos šaltinių išmetamiems teršalams nėra nustatytų normatyvų


RADIACINĖ SITUACIJA

            Atmosferos iškritų radioaktyvumo monitoringas atliekamas siekiant įvertinti radionuklidų srauto į žemės paviršių intensyvumą ir identifikuoti anomalius radionuklidus, nustatyti jų kilmę. Tiriant atmosferos iškritas gaunama daug tikslesnė ir išsamesnė informacija, negu matuojant gama spinduliuotę, todėl iškritų monitoringas papildo “ankstyvojo perspėjimo” sistemą. Atmosferos iškritos nepertraukiamai renkamos penkiose meteorologijos stotyse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje ir Dūkšte. JTC Radiologijos laboratorijoje matuojamas bendrasis beta aktyvumas, atliekama gama spektrų analizė (nustatomi 137Cs, 7Be ir kitų gama spinduolių aktyvumai) ir radiocheminė analizė.

            2001 m. pirmajame ketvirtyje iškritose nebuvo “anomalių” radionuklidų - buvo aptinkami įprastiniai emanaciniai (dukteriniai radono nuklidai). Iškritų bendrasis beta ir gama aktyvumas (aktyvumo tankis) pateiktas 3-ojoje ir 4-iojoje lentelėse.

3 lentelė. Atmosferos iškritų bendrasis beta aktyvumas

Bendrojo beta aktyvumo tankis, Bq/m2 per parą

Stotis

sausis

vasaris

kovas

vid.

max.

vid.

max.

vid.

max.

Vilnius

0.4

0.7

0.4

0.8

0.4

0.6

Kaunas




0.4

0.6

0.4

0.7

0.4

0.5

Klaipėda

0.4

0.7

0.4

0.6

0.4

0.7

Utena

0.4

0.6

0.3

0.5

0.4

0.5

Dūkštas

0.4

0.5

0.4

0.7

0.4

0.5

4 lentelė. Gama spinduolių aktyvumas atmosferos iškritose

137Cs,  7Be  aktyvumo tankis, Bq/m2 per parą

Stotis

sausis -kovas

137Cs

%

7Be

%

Vilnius

0.002

30

0.741

1

Kaunas

0.002

28

0.504

2

Klaipėda

0

0.719

1

Utena

0.001

33

0.545

1

Dūkštas

0

0.377

2

           

Iškritų 2001m. pirmojo ketvirčio bendrojo beta ir gama aktyvumo lygiai yra artimi daugiamečiam 1993-2000 radionuklidų srauto iš atmosferos aktyvumo lygiui.                 

            AM Utenos regiono Departamento stoties SNOW WHITE oro aerozoliniai filtrai buvo keičiami 2 kartus per savaitę, o aktyvuotos anglies - 1 kartą per mėnesį.

                                                                                                                                     

5 lentelė. Gama radionuklidų tūrinis aktyvumas pažemio atmosferos aerozoliuose

sausis -kovas

7Be  mBq/ m3

137Cs mBq/ m3

131I   mBq/ m3

Max.

4.5

5.7

0

Min.

0.8

0.8

 

Vid.

3.0

2.7

            Aktyvuotos anglies, bei aerozolių filtrų bandiniuose radionuklidų ,būdingų Ignalinos AE emisijai, nerasta. Išmatuoti globalinio teršalo 137Cs ir kosminės kilmės 7Be tūriniai aktyvumai pažemio oro aerozoliuose (5 lentelė), bei randama gamtinių ir emanacinių radionuklidų.


 


4 pav. Gama radiacijos monitoringo sistemos stočių išdėstymas Lietuvos teritorijoje

Komentarai:

·         Duomenis iš AAM-95 gama monitoringo sistemos tik iš Tilžės stoties. Šiais metais  sistema bus atnaujinta, Švedijos ir Suomijos firmoms.

·         Visuose matavimo taškuose foninis radiacijos lygis išliko nepakitęs – gama radiacijos dozės galios svyravimai neviršijo 10% (dėl meteorologinių sąlygų kaitos).

·         Visų matavimo stočių išmatuotos gama radiacijos dozės galios vidutinės reikšmės per I-ąjį šių metų ketvirtį pateiktos diagramoje.

·         Gama radiacijos dozės galios duomenys pateikti tarptautiniais matavimo vienetais – nSv/h (nano-Zyvertai per valandą) Norint gauti duomenis mikro-Rentgenais per valandą, reikia įvesti koeficientą 0,1 (100nSv/h=10mR/h).


 


5 pav. Gama radiacijos monitoringo sistemos stočių, įrengtų Lietuvos teritorijoje, matavimo

rezultatai per  2001m. I-ąjį ketvirtį


UPIŲ VANDENS KOKYBĖ 2001 m. I KETVIRTĮ

Pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą sausio-kovo mėn. vandens kokybė buvo tirta 50-tyje upių 104-iose vietose.

2001 m. I ketvirtį pagal organinių medžiagų vertes (BDS7 rodiklis) 88% tirtų upių vietų vanduo buvo labai švarus bei švarus (I-II klasių), 12% - mažai bei vidutiniškai užterštas (III-IV klasių).

Pagal mineralinio azoto (amonio azoto, nitritų, nitratų) koncentracijas 10% tirtų upių vietų vanduo buvo labai švarus bei švarus (I-II klasių), 76% - mažai bei vidutiniškai užterštas (III-IV klasių) ir 14% - smarkiai bei labai smarkiai užterštas (V-VI klasių).

Pagal fosfatų koncentracijas 57% tirtų upių vietų vanduo buvo labai švarus bei švarus (I-II klasių), 36% - mažai bei vidutiniškai užterštas (III-IV klasių) ir 7% - smarkiai bei labai smarkiai užterštas (V-VI klasių).

Palyginti 2001 m. pirmojo ketvirčio upių vandens kokybės duomenis su 2000 m. to paties periodo duomenimis, upių vandens kokybė mažai pakito, tačiau neužfiksuota atvejų, kad upių vanduo būtų smarkiai arba labai smarkiai užterštas organinėmis medžiagomis (6 pav.). Pagrindinių medžiagų koncentracijos buvo artimos šaltojo metų sezono vertėms.

 


6 pav. Tirtų upių vietų (%) vandens kokybė pagal organines, azotines ir

fosfatines medžiagas 2000-2001 m. I ketvirtį


HIDROLOGINĖS SĄLYGOS

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio mėnesio vidutiniai vandens lygiai upėse buvo 10-127 cm žemesni už normą, tik Nemune ties Rusne ir Lėvenyje ties Pasvaliu buvo 5-6 cm aukštesni už normą. Mėnesio pirmojo penkiadienio pabaigoje, atšilus orams, upėse ėmė kilti vandens lygiai, upės išsivalė nuo ledo darinių. Labiausiai vanduo pakilo vakarinėse ir vidurio Lietuvos upėse: Bartuvoje ties Skuodu – 162 cm, Nevėžyje ties Dasiūnais – 149 cm, Minijoje ties Kartena – 120 cm. Kitose upėse vandens lygiai pakilo 30-60 cm, o Žeimenoje ir Šešupėje ties Kalvarija tik po 4 cm. Trečiojo dešimtadienio pradžioje upėmis vėl ėmė plaukti ižas, susidarė priekrantės ledas. Dešimtadienio viduryje ižo sangrūda susidarė Nemune žemiau Nemajūnų, Prienų, Šilininkų ir Rusnės bei Neryje žemiau Buivydžių. Dėl ižo sankamšų vandens lygiai Nemune ties Nemajūnais ir Panemune pakilo apie 2 metrus, ties Prienais ir Šilininkais bei Neryje ties Buivydžiais – apie 1 metrą, o Nemune ties Rusne – 0,5 metro. Paskutinėmis mėnesio dienomis ižo sankamšos ties Nemajūnais beveik nebebuvo, per vieną parą vandens lygis nukrito 178 cm. Sausio 31 d. Nemuno žemupyje išsiliejo Gegė, buvo užlietos kelios sodybos ir atskiros vietinių kelių atkarpos. Vidutinis sausio mėnesio vandens debitas Nemune ties Nemajūnais buvo 203 m3/s (norma 214 m3/s).

Vasario mėnesio vidutiniai vandens lygiai vakarų ir vidurio Lietuvos upėse buvo aukštesni už vidutinius daugiamečius šio mėnesio lygius. Neries ir Nemuno iki Panemunės vidutiniai mėnesio vandens lygiai buvo žemesni už normą, bet dėl ižo sangrūdų Neryje ties Buivydžiais, Nemune ties Nemajūnais ir Rusne vidutiniai vandens lygiai buvo aukštesni už vidutinius daugiamečius. Mėnesio pradžioje, atšilus orams, ledas upėse ėmė tirpti, vandens lygiai ėmė kilti. Antrajame dešimtadienyje dėl gausių kritulių Bartuvoje ties Skuodu vandens lygis pakilo 383 cm, Nevėžyje ties Dasiūnais – 265 cm, Jūroje ties Taurage – 262 cm. Rytų Lietuvos upėse vandens lygiai pakilo mažiau. Vasario 10 d. Nemune ties Panemune prasidėjo ledonešis, susidarė sangrūda, vanduo ėmė staigiai kilti ir 14 d. upė išsiliejo iš krantų. Vasario 17 d. naktį dėl ledų sangrūdos žemiau Rusnės, vanduo pakilo 101 cm ir užliejo kelią Šilutė-Rusnė. Kelias buvo užlietas 5 paras. Sangrūdai slenkant žemyn ir irstant, vanduo palaipsniui nuslūgo. Vasario 22 dieną upėse buvo likę tik priekrantinio ledo likučių, o daugelyje upių nebuvo jokių ledo darinių. Ledas laikėsi tik Nemune ties Prienais ir Nemajūnais. Vidutinis vasario mėnesio vandens debitas Nemune ties Nemajūnais buvo 211 m3/s (norma 219 m3/s).

Atšilus orams, kovo 12 d. Nemune ties Rusne prasidėjo ledonešis, kuris praėjo ramiai, truko labai trumpai, nesusidarė sangrūdos. Maksimalius vandens lygius upės pasiekė kovo 13-19 dienomis, tačiau, palyginti su ankstesniais potvyniais, jie buvo labai žemi. Vandens lygiai dėl pavasario potvynio upėse pakilo 53-130 cm. Labiau vanduo pakilo Nevėžyje ties Panevėžiu – 281 cm, ties Dasiūnais – 353 cm, tačiau čia vandens pakilimą sąlygojo tvenkinių vandens nuleidimas. Maksimalūs potvynio lygiai upėse buvo žemesni už vidutinius daugiamečius potvynio lygius, o kai kuriose upėse (Nemune iki Kauno marių, Neryje ties Buivydžiais ir Jonava) jie buvo žemesni už iki šiol stebėtus potvynio lygius. Nemune ties Nemajūnais potvynio metu maksimalus debitas (370 m3/s) buvo mažesnis už iki šiol užregistruotą potvynio debitą (1974 metais - 389 m3/s). Vidutiniai kovo mėnesio vandens lygiai buvo 3-49 cm žemesni už kovo mėnesio normą, tik rytinių upių (Žeimenos, Šventosios), kur vandens atsargos sniege buvo didesnės, jie buvo 7-12 cm aukštesni už mėnesio normą. Vidutinis kovo mėnesio debitas Nemune ties Nemajūnais buvo 287 m3/s (80 m3/s žemesnis už normą).

Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra išskirti 6 pagrindiniai upių baseinai: Nemuno, Mūšos-Lielupės, Dauguvos, Ventos, Baltijos jūros upių ir Priegliaus. Priegliaus baseine upių vandens tyrimai neatliekami.

Nemuno baseinas

Nemuno baseine tiriamos 32 upės. Daugumos šio baseino upių vanduo sausio-kovo mėn. buvo mažai užterštas, Žeimenos, Būkos, Strėvos ir Šušvės– švarus, Nevėžio, Šalčios, Lomenos, Šeimenos ir Siesarties – smarkiai užterštas. Rytinės Lietuvos dalies upių vandenyje nustatyta didesnė tik azotinių medžiagų koncentracija – vanduo buvo vidutiniškai užterštas.

Nemuno vandens kokybė pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą buvo tirta 9-iose vietose: aukščiau bei žemiau Druskininkų ir Alytaus, aukščiau Prienų, aukščiau bei žemiau Kauno (ties Zapyškiu ir Kulautuva) ir žemiau Smalininkų. Aukščiau Rusnės dėl potvynio vandens kokybės tyrimai nebuvo atliekami. Be to, šį ketvirtį nebuvo atliekami vandens bakteriologiniai tyrimai.

 


7 pav. Pagrindinių vandens kokybės rodiklių vidutinės koncentracijos kitimas Nemune

2000-2001 m. I ketvirtį


Pirmąjį š.m. ketvirtį hidrocheminiai procesai vandenyje buvo būdingi šaltajam metų periodui. Upės vanduo buvo skaidresnis, mažiau skendinčių bei organinių medžiagų, truputį didesnės biogeninių medžiagų koncentracijos.

Sausio-kovo mėn. Nemuno vandens vidutinis skaidrumas buvo 21-25 cm pagal Sneleno skalę. Skendinčių medžiagų koncentracija svyravo nuo 1 iki 19 mg/l. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija svyravo nuo 11,1 iki 14,3 mg/l (prisotinimas deguonimi –76-99%).

Pagal organinių medžiagų kiekį Nemuno vanduo buvo švarus (I-II klasių). Organinių medžiagų vidutinės vertės (pagal BDS7 rodiklį) svyravo nuo 1,8 iki 3,9 mgO2/l, maksimalus dydis (4,1 mgO2/l), viršijantis didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 1,8 karto nustatytas žemiau Alytaus.

Azotinėmis medžiagomis upės vanduo buvo mažai užterštas (III klasės), o žemiau Kauno ties Kulautuva – vidutiniškai užterštas (IV klasės). Vidutinė mineralinio azoto koncentracija kito nuo 1,519 iki 2,495 mgN/l, o ties Kulautuva buvo 3,717 mgN/l. Bendrojo azoto vertės ties Druskininkais, Alytumi ir Prienais truputį viršijo leidžiamąjį dydį kovo mėnesį, o ties Kaunu ir Smalininkais – visą ketvirtį. Ties Kulautuva užfiksuotos didžiausios koncentracijos, siekiančios iki 5,6 mg/l (3 DLK). Iš kitų azotinių medžiagų, amonio azoto vertė (0,46 mgN/l) tik vasario mėn. ties Zapyškiu viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją 1,2 karto, maksimalios nitritų vertės taip pat buvo tik truputį didesnės už DLK ir siekė iki 0,026 mgN/l. Nitratų koncentracija svyravo nuo 1,2 iki 3,8 mgN/l.

Pagal fosfatinių medžiagų vidutinę koncentraciją upės vanduo beveik visose tyrimų vietose buvo mažai užterštas (III klasės), o aukščiau Prienų ir aukščiau Kauno – švarus (II klasės). Maksimalios fosfatų vertės, kurios siekė iki 1,6 DLK (0,130 mgP/l), užfiksuotos ties Kulautuva. Bendrojo fosforo koncentracijos visame upės ruože buvo mažesnės už leidžiamąjį dydį.

Vandenyje ištirpusių naftos produktų koncentracija tik ties Druskininkais ir žemiau Alytaus buvo didesnė ir siekė iki 1,4 DLK, kitose tyrimų vietose neviršijo leidžiamojo dydžio. Detergentų vertės Nemune buvo mažos ir svyravo iki 0,03 mg/l.

Įvertinus Nemuno vandens kokybę, upės vanduo buvo mažai užterštas (III klasės), tik ties Kulautuva nustatytos didesnės azotinių ir fosfatinių medžiagų koncentracijos, t.y. šioje tyrimų vietoje vanduo buvo vidutiniškai užterštas (IV klasės). Pagrindinių medžiagų koncentracijos išliko panašios kaip ir praėjusių metų tuo pačiu periodu (7 pav.).

Neries vandens kokybė tirta 6-iose vietose: pasienyje (ties Buivydžiais), aukščiau bei žemiau Vilniaus ir Jonavos bei aukščiau Kauno.

Ties Buivydžiais ir Vilniumi upės vanduo dažniausiai buvo skaidrus (22 cm pagal Sneleno skalę), nustatyti maži skendinčių medžiagų kiekiai – nuo 0,7 iki 6,9 mg/l. Ties Jonava ir aukščiau Kauno kovo mėn. vandens skaidrumas buvo mažesnis – 7 cm, skendinčių medžiagų vertės siekė iki 20 mg/l. Vandenyje ištirpusio deguonies upės vandenyje visuomet buvo pakankamai, jo koncentracija svyravo nuo 6,9 iki 14,5 mg/l (prisotinimas – 51-103%).



Pagal organinių medžiagų vidutinę koncentraciją upės vanduo visose tyrimų vietose buvo švarus (I-II klasių). Organinių medžiagų pagal BDS7 rodiklį vidutinės vertės kito nuo 1,8 iki 3,0 mgO2/l, o didžiausia (4,6 mgO2/l), nustatyta aukščiau Jonavos, viršijo leidžiamąjį dydį 2 kartus.

Azotinėmis medžiagomis Neries vanduo visose tyrimų vietose buvo mažai užterštas (III klasės). Vidutinė mineralinio azoto koncentracija buvo 1,209-1,549 mgN/l, bendrojo azoto – 1,63-2,67 mg/l (iki 1,3 DLK).

Pagal fosfatinių medžiagų vertes upės vanduo aukščiau Vilniaus ir aukščiau Kauno buvo švarus (II klasės), o kitose tyrimų vietose – mažai užterštas (III klasės). Fosfatų vidutinė koncentracija svyravo nuo 0,057 iki 0,090 mgP/l (1,1 DLK), bendrojo fosforo – nuo 0,110 iki 0,243 mg/l (1,2 DLK).

Vandenyje ištirpusių naftos produktų koncentracija ties Buivydžiais ir Jonava neviršijo leidžiamojo dydžio, o žemiau Vilniaus ir aukščiau Kauno siekė iki 0,09 mg/l (1,8 DLK).

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu, Neryje š.m. I ketvirtį nustatytos mažesnės azotinių, tačiau didesnės fosfatinių medžiagų koncentracijos (8 pav.). Upės vanduo buvo mažai užterštas.


 


8 pav. Pagrindinių vandens kokybės rodiklių vidutinės koncentracijos kitimas Neryje

2000-2001 m. I ketvirtį


 


9 pav. Pagrindinių vandens kokybės rodiklių vidutinės koncentracijos kitimas Nevėžyje

2000-2001 m. I ketvirtį

Nevėžio vandens kokybė tirta 5-iose vietose: aukščiau ir žemiau Panevėžio bei Kėdainių ir aukščiau Raudondvario.

Sausio-kovo mėnesiais upės vandenyje ištirpusio deguonies visuomet buvo pakankamai, jo koncentracija svyravo nuo 7,9 iki 13,5 mg/l (prisotinimas - 62-96%). Vanduo buvo skaidrus, vidutiniškai 17-24 cm pagal Sneleno skalę. Skendinčių medžiagų buvo nedaug, jų koncentracija kito nuo 1 iki 10 mg/l.

Nevėžio vanduo pagal organines medžiagas buvo švarus (I-II klasių) ir tik žemiau Panevėžio – mažai užterštas (III klasės). BDS7 rodiklio vidutinės vertės svyravo nuo 1,4 iki 2,4 mgO2/l, o žemiau Panevėžio siekė 5,0 mgO2/l. Maksimali vertė užfiksuota sausio mėn. viršijo DLK 3,4 karto (7,9 mgO2/l).

Azotinėmis medžiagomis Nevėžio vanduo buvo vidutiniškai užterštas (IV klasės), o žemiau Panevėžio – smarkiai užterštas (V klasės). Mineralinio azoto vidutinės vertės svyravo nuo 4,788 iki 9,278 mgN/l, bendrojo azoto - nuo 7,70 iki 11,00 mg/l (5,5 DLK). Amonio azoto koncentracijos neviršijo leidžiamojo dydžio, o nitritų vertės dažnai viršijo DLK. Maksimalios nitritų koncentracijos (iki 0,800 mgN/l) užfiksuotos žemiau Panevėžio viršijo DLK iki 40 kartų. Nitratų vidutinė koncentracija šiuo laikotarpiu svyravo nuo 4,7 iki 8,5 mgN/l.

Pagal fosfatinių medžiagų koncentraciją upės vanduo aukščiau Panevėžio buvo mažai užterštas (III klasės), aukščiau Kėdainių ir Raudondvario – vidutiniškai užterštas (IV klasės), o žemiau Panevėžio ir Kėdainių - smarkiai bei labai smarkiai užterštas (V-VI klasių). Maksimalios šių medžiagų vertės buvo nustatytos žemiau Panevėžio: fosfatų siekė iki 2,400 mgP/l (30 DLK), bendrojo fosforo – iki 3,420 mg/l (17 DLK). Žemiau Kėdainių fosfatų didžiausia koncentracija siekė 0,510 mgP/l (6,4 DLK), bendrojo fosforo – 0,540 mg/l (2,7 DLK).

Vandenyje ištirpusių naftos produktų kiekis tik 1,4 karto viršijo leidžiamąjį dydį ir svyravo nuo 0,04 iki 0,07 mg/l. Detergentų koncentracijos buvo mažos.

Pagal pagrindines vandens kokybę apibūdinančias medžiagas Nevėžio vanduo labiausiai buvo užterštas žemiau Panevėžio. Šių metų I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu, Nevėžyje ties Panevėžiu buvo nustatytas ryškesnis šių medžiagų koncentracijos padidėjimas, kitose tyrimų vietose svyravimai buvo mažesni (9 pav.).

Šalčios žemiau Šalčininkų vanduo išlieka smarkiai užterštas (V klasės). Upės vanduo visą ketvirtį buvo nepakankamai prisotintas deguonimi, jo koncentracija buvo 4,2-5,4 (prisotinimas – iki 41%). Organinių medžiagų pagal BDS7 rodiklį vertės (8,4-9,4 mgO2/l) viršijo leidžiamąjį dydį iki 4 kartų. Iš azotinių medžiagų užfiksuotos didelės amonio azoto koncentracijos (2,22-2,74 mgN/l) – apie 7 DLK. Fosfatų koncentracijos (0,340-0,416 mgP/l) viršijo DLK 5 kartus. Vandenyje ištirpusių naftos produktų (0,06 mg/l) ir detergentų (0,13 mg/l) koncentracija viršijo leidžiamąjį dydį 1,3 karto.

Lomenos žemiau Kaišiadorių vanduo buvo smarkiai užterštas (V klasės) azotinėmis medžiagomis. Mineralinio azoto koncentracija buvo 6,619-8,336 mgN/l, bendrojo azoto – 8,0-11,0 mg/l (5,5 DLK). Fosfatų vertės (iki 0,210 mgP/l) viršijo leidžiamąjį dydį iki 2,6 karto.

Šeimenos žemiau Vilkaviškio vandenyje taip pat užfiksuotos didelės azotinių medžiagų vertės: mineralinio azoto – iki 9,386 mgN/l, bendrojo azoto – iki 12,00 mg/l (6 DLK).

Siesarties žiotyse vanduo buvo smarkiai užterštas azotinėmis medžiagomis. Mineralinio azoto koncentracija siekė iki 8,628 mgN/l, bendrojo azoto – iki 10,00 mg/l (5 DLK). Kovo mėn. upės vanduo buvo rusvas, neskaidrus (3 cm), skendinčių medžiagų koncentracija siekė net 131 mg/l.

Smarkiai užterštų Nemuno baseino upių Šalčios ir Lomenos vandens kokybė, palyginti su 2000 m. I ketv., šiek tiek pagerėjo.

Švariausios Nemuno baseino upės buvo Žeimena, Būka, Strėva ir Šušvė. Šių upių vanduo pagal pagrindinių medžiagų koncentracijas priklausė I-II kokybės klasėms.

Dauguvos baseinas

Šiame baseine tiriamos Birvytė ir Laukesa. Laukesos vanduo buvo švarus (II klasės) pagal visas tirtas medžiagas, o Birvytės – mažai užterštas (III klasės) azotinėmis medžiagomis.

Ventos baseinas

Baseine tiriamos Venta ir Virvytė. Šių upių vandenyje, kaip būdinga šaltajam laikotarpiui, buvo nustatytos didesnės azotinių medžiagų koncentracijos, vanduo buvo vidutiniškai užterštas (IV klasės). Vandenyje ištirpusių naftos produktų koncentracijos tiek Ventoje, tiek ir Virvytėje buvo didesnės už leidžiamąjį dydį ir siekė iki 0,24 mg/l (5 DLK).

Baltijos jūros upių baseinas

Šiame baseine tiriamos Akmena-Danė, Bartuva ir Šventoji (įtekanti į jūrą).

Šventosios upės vanduo buvo mažai užterštas (III klasės) azotinėmis medžiagomis, o pagal organinių ir fosfatinių medžiagų koncentracijas – labai švarus (I klasės). Bartuvos vanduo pagal organines ir fosfatines medžiagas buvo švarus (I-II klasių). Azotinėmis medžiagomis šios upės vanduo aukščiau Skuodo buvo mažai užterštas (III klasės), o žemiau Skuodo – vidutiniškai užterštas (IV klasės).

Akmenos-Danės vandenyje sausio-kovo mėn. nustatytos mažos organinių medžiagų vertės, upės vanduo buvo švarus (I-II klasių). Fosfatinėmis medžiagomis vanduo buvo mažai užterštas (III klasės) tik upės žiotyse, kitose tyrimų vietose – švarus (I-II klasių). Pagal azotines medžiagas vanduo buvo vidutiniškai užterštas (IV klasės), visame upės ruože stebėtos didesnės jų koncentracijos. Mineralinio azoto vidutinės koncentracijos kito nuo 2,756 iki 4,456 mgN/l, bendrojo azoto – nuo 3,23 iki 4,67 mg/l (2,3 DLK). Sausio mėn. ties Klaipėda užfiksuota amonio azoto koncentracija, kuri viršijo leidžiamąjį dydį 1,6 karto (0,61 mgN/l). Nitritų vertės taip pat buvo didesnės už leidžiamasias ir siekė iki 0,029 mgN/l (1,5 DLK).

Mūšos–Lielupės baseinas

Šiame baseine tiriamos 11 upių. Dauguma šio baseino upių yra nedidelės, mažo vandeningumo ir jos prateka pro pramoninius miestus, kurių nuotėkomis dažniausiai ir užteršiamas upių vanduo. Šį ketvirtį baseine azotinėmis bei fosfatinėmis medžiagomis labiausiai buvo užterštas (V-VI klasės) Sidabros (žemiau Joniškio ir pasienyje), Kulpės (žemiau Šiaulių ir žiotyse), Obelės (žemiau Radviliškio ir žiotyse), Mūšos (žemiau Kulpės įtekėjimo ir ties Saločiais), Tatulos (žemiau Biržų), Lėvens (žiotyse) vanduo.

Kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, azotinių medžiagų koncentracijos šiame ketvirtyje visose minėtose upėse buvo didelės. Vidutinės mineralinio azoto vertės svyravo nuo 8,37 iki 21,00 mgN/l, nitratų - nuo 6,6 iki 11,3 mgN/l. Didžiausios amonio azoto koncentracijos buvo nustatytos Kulpės žemiau Šiaulių ir Obelės žemiau Radviliškio vandenyje, kur vidutinės vertės siekė 22-43 DLK (8,7-17,0 mgN/l), o maksimalios – 28-51 DLK (11,0-20,0 mgN/l). Bendrojo azoto tiek vidutinės (9-13 DLK), tiek maksimalios (10-15 DLK) koncentracijos buvo taip pat Kulpėje žemiau Šiaulių ir Obelėje žemiau Radviliškio, nors ir kitose labiausiai užterštose upėse šios medžiagos vertės buvo didelės ir viršijo leidžiamąjį dydį 4,5-7,5 kartus.

Fosfatinėmis medžiagomis labiausiai užterštas vanduo (VI klasės) buvo Lėvens žiotyse ir Mūšos žemiau Saločių. Vidutinės fosfatų koncentracijos šiose tyrimų vietose siekė iki 1,834 mg/l (22 DLK), bendrojo fosforo iki 3,426 mg/l (17 DLK). Maksimalios fosfatų vertės siekė iki 5,140 mg/l (64 DLK), bendrojo fosforo – iki 5,35 mg/l (27 DLK). Kulpės žiotyse bei Obelės žemiau Radviliškio vanduo buvo smarkiai užterštas (V klasės) ir maksimalios fosfatų bei bendrojo fosforo koncentracijos viršijo leidžiamąjį dydį apie 6 kartus. Kitose upėse fosfatinių medžiagų koncentracijos buvo mažesnės.

Pagal organines medžiagas šių upių vanduo daugiausia buvo švarus arba mažai užterštas (II-III klasių), tik Obelės žemiau Radviliškio – vidutiniškai užterštas (IV klasės). BDS7 rodiklio vertės Obelėje žemiau Radviliškio buvo didesnės visą ketvirtį ir kito nuo 7,2 iki 10,4 mgO2/l (iki 4,5 DLK). Mūšoje aukščiau ir žemiau Kulpės įtekėjimo ir Kulpėje žemiau Šiaulių tik atskirais mėnesiais organinių medžiagų vertės siekė iki 10,0 mgO2/l (iki 4,3 DLK).

Žiemos laikotarpiu, esant didesniam deguonies tirpumui, ištirpusio vandenyje deguonies buvo pakankamai beveik visose Mūšos–Lielupės baseino upėse. Tik Kulpėje žemiau Šiaulių sausio mėn. ir Obelėje žemiau Radviliškio vasario mėn. deguonies koncentracija tesudarė 2,8-2,9 mg/l (prisotinimas - 21% ).

Naftos produktų vidutinės koncentracijos šių upių vandenyje visą ketvirtį viršijo didžiausią leidžiamąjį dydį ir siekė 0,11-0,15 mg/l (2-3 DLK) Maksimali vertė Kulpėje žemiau Šiaulų viršijo DLK 6 kartus (0,28 mg/l). Detergentų koncentracijos daugumoje upių buvo mažesnės už leidžiamąjį dydį tik Lėvens žiotyse, Kulpėjė žemiau Šiaulių ir Obelėje žemiau Radviliškio viršijo DLK iki 1,6 karto.

Kitų šio baseino upių - Nemunėlio, Laukupės, Juodupės, Daugyvenės, Kruojos, Tatulos aukščiau Biržų ir ties Trečionimis bei Lėvens žemiau Kupiškio ir aukščiau Pasvalio vanduo buvo vidutiniškai užterštas (IV klasės), o Lėvens aukščiau Kupiškio – mažai užterštas (III klasės) pagal pagrindinius hidrocheminius rodiklius.

Palyginti 2001 m. I ketvirčio duomenis su praėjusių metų tuo pačiu periodu, daugumos šio baseino upių vandenyje buvo nustatytos mažesnės organinių medžiagų koncentracijos, o Nemunėlyje, Laukupėje, Kruojoje, Tatuloje ties Trečionimis bei Lėvenyje aukščiau Pasvalio taip pat mažesnės ir biogeninių medžiagų vertės.

2001 M. I-OJO KETVIRČIO KURŠIŲ MARIŲ IR BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS HIDROMETEOROLOGINĖ, HIDROCHEMINĖ IR HIDROBIOLOGINĖ BŪKLĖ

 


10 pav. Kuršių marių stočių išsidėstymo schema

Šių metų pirmasis ketvirtis niekuo ypatingu nepasižymėjo. Vandens temperatūra sausio mėn. buvo 0.3-0.9°C. Klaipėdos sąsiauryje priedugniniame sluoksnyje vanduo 0.5°C šiltesnis: jaučiama jūros įtaka. Vasario ir kovo mėn. vandens temperatūra buvo jau aukštesnė - nuo 1.0 iki 4.0°C, bet ten kur dar buvo ledas, ji buvo daug žemesnė - tik 0.3-0.5°C. Sausio mėn. apsūrėjęs vanduo buvo pasiekęs 5 st. rajoną -0.64 S%, o centrinėje marių dalyje chloringumas siekė 0.02-0.04%. Vasario ir kovo mėn. sūresnis vanduo buvo tik Klaipėdos sąsiauryje, o centrinėje marių dalyje chloringumas buvo 0.01-0.06 %. Didžiausios srovės buvo išmatuotos Klaipėdos sąsiauryje 1 ir 2 stotyse - iki 63 cm/s. Vandens skaidrumas mariose buvo 1.0-1.5 m ribose.

Deguonies režimas Kuršių mariose buvo geras. Vandenyje ištirpusio deguonies kiekis kito nuo 11.4 mg/l vasario mėn. ties Vente iki 13.9 mg/l kovo mėn. ties Juodkrante, o prisotinimas juo variavo 83–110% ribose. Pagal biocheminį deguonies suvartojimą (BDS7) sausio mėn. 83% tirtų marių vietų, o vasario mėn. visose marių akvatorijose vanduo buvo švarus (I-II klasė). Kovo mėn. švarus vanduo buvo 55%, mažai užterštas (III klasė) – 27% ir vidutiniškai užterštas (IV klasė) - 18% tirtų vietų.  Mažai užteršti (4.2–4.6 mgO2/l) buvo Klaipėdos sąsiauris ir akvatorija ties Nida, o vidutiniškai užteršta (6.0–6.6 mgO2/l) - ties Pervalka ir Juodkrante. Vidutinis BDS7 kiekis Kuršių mariose siekė 3.5 mgO2/l. Pagal fosfatų kiekį sausio mėn. 75%, o vasario ir kovo mėn. 92% tirtų Kuršių marių vietų vanduo buvo švarus (I-II klasė). Mažai užterštos fosfatais (0.076 mg/l) sausio mėn. buvo Nemuno delta (Atmata) ir akvatorija ties Vente bei centrinė marių dalis.Vidutinė fosfatų koncentracija (0.042 mg/l) mariose buvo tokia pat, kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Bendro fosforo kiekis kito nuo 0.042 mg/l  kovo mėn. ties Vente iki 0.18 mg/l tuo pačiu metu ties Pervalka. Vidutinė bendro fosforo koncentracija – 0.073 mg/l. Pagal mineralinio azoto kiekį tik 12% tirtų marių vietų vanduo buvo švarus (II klasė), o 98% – mažai užterštas (III klasė). Daugiausiai nitratų (1.2 mg/l) rasta Nemuno deltoje (Atmatoje), Minijos žiotyse, ties Vente ir Malkų įlankoje. Vidutinė sezoninė nitratų koncentracija mariose – 0.95 mg/l, nitritų  – 0.01 mg/l. Daugiausiai nitritų 0.038 mg/l (1.9 DLK) rasta kovo mėn. prie Klaipėdos m.nuotekų išleistuvo. Vidutinė amonio azoto koncentracija mariose buvo 0.063 mg/l, bendro azoto – 2.1 mg/l.

Naftos angliavandenilių koncentracijos Kuršių mariose kito 0.02–0.06 mg/l ribose. Sąsiauryje ir Malkų įlankoje vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija buvo 0.04 mg/l, tai yra tiek pat kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Koncentracijos, viršijančios DLK (0.05 mg/l), užfiksuotos kovo mėnesį Malkų įlankoje Vilhelmo kanalo žiotyse (3A st.) priedugniniame sluoksnyje (0.06 mg/l). Mariose vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija (0.04 mg/l) buvo šiek tiek didesnė negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Koncentracijų, viršijančių DLK, neužfiksuota. Kuršių marių vandenyje gyvsidabrio koncentracijos kito 0.01-0.03 mg/l ribose ir vidutiniškai sudarė 0.02 mg/l. Kiek didesnė koncentracija, 0.07 mg/l, buvo aptikta kovo mėnesį ties Juodkrante. Koncentracijų, viršijančių DLK -0.1 mg/l, užfiksuota nebuvo. Paviršiaus aktyvių medžiagų (detergentų) kiekiai Kuršių mariose atsiskaitomuoju laikotarpiu kito 0.00–0.064 mg/l ribose ir leistinų normų neviršijo. Vidutinė koncentracija Klaipėdos sąsiauryje buvo 0.023 mg/l, Malkų įlankoje – 0.028 mg/l, centrinėje Marių dalyje – 0.013 mg/l. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, Kuršių marių užterštumas paviršiaus aktyviomis medžiagomis išliko tame pačiame lygyje. Iš tiriamų chlororganinių junginių Kuršių marių vandenyje buvo nustatyti tik a-HCH ir g-HCH, DDT ir jo metabolitų DDD ir DDE nebuvo nustatyta. Didžiausios nustatytos suminės HCH koncentracijos buvo Malkų įlankoje 1.81-1.98 ng/l., bei pirmoje stotyje 1.81 ng/l. Kitose tiriamose stotyse suminės HCH koncentracijos buvo panašios ir svyravo nuo 0.76 ng/l iki 1.60 ng/l.

Sanitariniai-mikrobiologiniai tyrimai Kuršių mariose parodė, kad bendro koliform indekso dydis 2001 m., lyginant su 1998–2000 m., sumažėjo ir jo reikšmė dažniausiai neviršijo 2.0x103/100 ml vandens. Tačiau Klaipėdos m. nuotekų išleistuvo akvatorijoje koliforminių bakterijų buvo labai daug, ypač kovo mėn. 4.0x103 /100 ml vandens. Saprofitinių bakterijų gausumas mariose nuo sausio iki kovo pabaigos keitėsi 2.5x10–6.0x104 ląst.ml-1 ribose. Bandiniai su saprofitinių bakterijų skaičiumi 10 ląst.ml-1 sudarė 5%, su 102 ląst.ml-1 – 9%, su 103 ląst.ml-1 –43%, su 104 ląst.ml-1 –43% nuo bandinių skaičiaus. Klaipėdos m. nuotekų išleistuvo akvatorijoje (3B st.) saprofitų buvo apie 2.5x104–2.5x105 ląst.ml-1. Bakterijų utilizuojančių dyzelinį kurą mariose buvo nežymiai mažiau (6.0x10–2.5x103 ląst.ml-1). Bandinių su AB koncentracija 10 ląst.ml-1 sudarė 19%, su 102 ląst.ml-1 - 62%, su 103 ląst.ml-1 - 19% nuo bandinių skaičiaus.

Sausio mėn., kaip ir 2000 m. sausį, chlorofilo “a” koncentracijos Kuršių mariose buvo mezotrofiniame lygyje - kito intervale nuo 2.99 iki 6.47 mg/m³. Vasario mėn. chlorofilo “a” kiekis padidėjo 1, 2, 5 ir 10 st. ir beveik/arba pasiekė eutrofinį lygį. 1 st. jo koncentracija buvo 9.6 mg/m³, 2 st. – 10.73 mg/m³, 5 st. – 10.87 mg/m³, 10 st. – 14.46 mg/m³ (2000 m. vasarį eutrofinės chlorofilo “a” koncentracijos buvo užfiksuotos 3, 5, 10 ir 14 st.). Vasario mėn. šio pigmento kiekis šiek tiek padidėjo 3B ir 12 st. (3B st. jo kiekis buvo 7.07 mg/m³, 12 st. – 4.09 mg/m³). Chlorofilo “a” koncentracija išliko beveik nepakitusi tik 3 st. (5.63 mg/m³). Kovo mėn., kaip ir 2000 m. kovą, chlorofilo “a” kiekis didesnėje Kuršių marių dalyje pasiekė reikšmes, kurios yra būdingos eutrofikuotiems vandens telkiniams. 1 st. jo buvo nustatyta 15.02 mg/m³, 2 st. – 11.23 mg/m³, 3B st. – 11.38 mg/m³,  12 st. – 10.38 mg/m³. Labiausiai šio pigmento koncentracija išaugo 5 (26.14 mg/m³), 8 (36.16 mg/m³), ir 10 st. (23.66 mg/m³).

Kuršių mariose dėl šiltesnės negu įprasta žieminės vandens temperatūros, sausio - kovo mėn. fitoplanktonas, palyginus su ankstesniais metais, buvo gausesnis. Jo bendro skaičiaus vidurkis svyravo nuo 1885.2±537.8 tūkst.ląst./l - sausio mėn. iki 2292.5±946.5 tūkst.ląst./l – kovo mėn.. Mažiausia mikrodumblių koncentracija žiemos periodo metu pastoviai buvo stebima Nemuno žiočių rajone; didžiausia – šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Rūšių įvairovė tai pat buvo pakankamai didelė: atskiruose mėginiuose rasta nuo 34 iki 59 fitoplanktono rūšių. Planktone vyravo titnaginiai (DIATOMOPHYCEAE) dumbliai, jų gausumas sudarė iki 64% nuo bendros planktoninių dumblių koncentracijos vandenyje. Titnagdumblių buvo gausu visu trijų mėnesių bėgyje visoje tirtoje Kuršių marių akvatorijoje. Dominavo Asterionella formosa bei Fragilaria ir Aulacoseira genčių rūšys.



11 pav. Baltijos jūros stočių išsidėstymo schema

Paviršinio vandens sluoksnio temperatūra pietrytinės Baltijos jūros priekrantėje 2001 metų žiemos ekspedicijos metu svyravo nuo 1.1 iki 2.2°C. Minimali paviršinio vandens sluoksnio temperatūra (1.11°C) išmatuota priekrantėje ties Šventąja, o maksimali (2.24°C) – jūros sąvartyno rajone. Palyginus su 2000 metų žiema, vandens temperatūra jūros paviršiuje šią žiemą buvo žemesnė 0.1–1.3°C. Vandens druskingumas tirtos akvatorijos jūros paviršiuje šios žiemos monitoringo reiso metu svyravo nuo 5.1 iki 7.2 %. Maksimalus paviršinio vandens sluoksnio druskingumas (7.17 %) buvo išmatuotas ties Nida, o minimalus (5.12 %) – Kuršių marių vandenų paplitimo zonoje, ties Smiltyne. Palyginus su 2000 metų rudeniu, vandens druskingumas buvo 0.1–2.0 % mažesnis, kadangi rudenį šioje akvatorijoje nebuvo Kuršių marių vandenų išplitimo. Vandens skaidrumas šiaurinėje tirtos akvatorijos dalyje buvo 4–5 metrai.

Tirtoje Baltijos jūros akvatorijoje vandenyje ištirpusio deguonies kiekis kito nuo 12.5 mg/l iki 13.7 mg/l, o prisotinimas variavo 94–102 % ribose. Fosfatų kiekis kito siaurose 0.01–0.019 mg/l ribose. Bendro fosforo koncentracija variavo nuo 0.018 mg/l priedugnio sluoksnyje ties Juodkrante iki 0.052 mg/l paviršiaus sluoksnyje ties Smiltyne, Kuršių marių vandens srautų įtakojamoje zonoje. Nitratų kiekis paviršiaus sluoksnyje ties Smiltyne (0.54 mg/l) buvo 8 kartus didesnis nei ties Nida (0.068 mg/l). Rekreacijos zonoje ties Melnrage nitratų kiekis kovo mėn. siekė 1.0 mg/l. Vidutinė nitritų koncentracija jūroje - 0.004 mg/l.

Baltijos jūros priekrantinėje zonoje naftos angliavandenilių koncentracijos svyravo 0.02-0.06 mg/l intervale. Žiemos sezono metu koncentracijos, viršijančios leistinas (0.05 mg/l), nustatytos ties Smiltyne (5 stotis) priedugnio sluoksnyje – 0.06 mg/l Dampingo rajone naftos angliavandenilių koncentracijos leistinų normų neviršijo. Visumoje, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija Baltijos jūros priekrantinėje zonoje ir dampingo rajone sumažėjo. Baltijos jūros rekreacinėje zonoje naftos angliavandenilių koncentracijos kito 0.03-0.07 mg/l ribose. Koncentracijos, viršijančios DLK (0.05 mg/l) užfiksuotos Melnragėje ir Būtingėje sausio mėnesį. Lyginant su praėjusių metų I-u ketvirčiu naftos angliavandenilių kiekiai visoje rekreacinėje zonoje išaugo. Baltijos jūros vandenyse gyvsidabrio kiekiai buvo nedideli. Koncentracijų, viršijančių arba artimų DLK (0.1 mg/l) neaptikta. Visose tirtose akvatorijose gyvsidabrio koncentracijos keitėsi 0.02-0.05 mg/l ribose ir vidutiniškai sudarė 0.03 mg/l. Rekreacinėje zonoje gyvsidabrio koncentracijos sumažėjo. Visuose tirtuose taškuose svyravo nuo 0.01 iki 0.03 mg/l ir vidutiniškai sudarė 0.02 mg/l. Koncentracijų viršijančių DLK (0.1 mg/l) užfiksuota nebuvo. Užterštumas detergentais Baltijos jūroje ir Baltijos jūros rekreacinėje zonoje leistinų normų neviršijo. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užterštumas paviršiaus aktyviomis medžiagomis priekrantinėje Baltijos jūros dalyje truputį sumažėjo, o rekreacinėje zonoje nežymiai išaugo. Iš tiriamų chlororganinių junginių Baltijos jūros, kaip ir Kuršių marių, vandenyje buvo nustatyti tik a-HCH ir g-HCH, DDT ir jo metabolitų DDD ir DDE nebuvo nustatyta. Nustatytos a-HCH ir g-HCH (sum. HCH) koncentracijos visose tiriamose stotyse buvo panašios ir svyravo nuo 0.93 ng/l iki 1.66 ng/l. Dampingo rajone nustatytos sum. HCH konc. buvo panašios ir svyravo tarp 0.75 ng/l 20A st. ir 1.30 ng/l 20B st. Rekreacinėje zonoje nustatytos sum. HCH konc. buvo didesnės ir svyravo nuo 2.58 ng/l iki 3.77 ng/l.

Kovo mėn. Baltijos jūros tyrimai parodė, kad saprofitų gausumas svyravo nuo 2.5x10 iki 6.0x103 ląst.ml-1 su maksimaliomis reikšmėmis Kuršių marių įtakos zonoje (4 st.). Bandiniai su saprofitinių bakterijų skaičiumi 10 ląst.ml-1 sudarė 17%, su 102 ląst.ml-1 – 46%, su 103 ląst.ml-1 –37% nuo bandinių skaičiaus. Angliavandenilius oksiduojančių bakterijų (AB) skaičius svyravo nuo 2.5x10 iki 2.5x103 ląst.ml-1, tai 10–90% nuo saprofitų skaičiaus. Bandinių su AB koncentracija 10 ląst.ml-1 sudarė 71%, su 102 ląst.ml-1 – 25%, su 103 ląst.ml-1 – 4% nuo bandinių skaičiaus. Koliforminių bakterijų kiekis jūros priekrantėje vandens paviršiuje svyravo nuo 1.00x102  iki  5.00x102  /100 ml vandens su maksimaliomis reikšmėmis Kuršių marių įtakos zonoje (4 st.). Pagal sanitarinius-mikrobiologinius tyrimų rezultatus vandenį jūros priekrantėje galima įvertinti kaip b-a-mezosaprobinį ir a-mezosaprobinį Kuršių marių įtakos zonoje.

Kovo mėnesį Baltijos jūros priekrantėje chlorofilo “a” kiekis atitiko koncentraciją, kuri yra būdinga žemo produktyvumo (oligotrofiniams ir mezotrofiniams) vandens telkiniams. Maksimalus chlorofilo “a” kiekis buvo rastas 1 st. iš gilesnių sluoksnių paimtame integruotame mėginyje (6.40 mg/m3) ir 4 st. vandens paviršiuje (6.42 mg/m3). 4 st. buvo nustatytas maksimalus ir fitoplanktono kiekis. Aukštesnės chlorofilo “a” koncentracijos, palyginus su kitomis stotimis, buvo stebimos 1B, 5, 6, 7 ir  64 stotyse (vandens paviršiuje – 2.62–3.92 mg/m3, gilesniuose sluoksniuose – 2.19–3.88 mg/m3). Mažiausias šio pigmento kiekis (kaip ir fitoplanktono gausumas), buvo 2 ir 3 st. (vandens paviršiuje – 0.96–1.39 mg/m3, gilesniuose sluoksniuose – 1.18–1.31 mg/m3). 20, 20A ir 20B stotyse chlorofilo “a” kiekis vandens paviršiuje svyravo nuo 1.10 iki 1.76 mg/m3, integruotuose mėginiuose –  nuo 1.92 iki 2.12 mg/m3. Baltijos jūros rekreacinėje zonoje sausio-vasario mėn. chlorofilo “a” kiekis svyravo intervale nuo 2.13 iki 4.47 mg/m3. Aukščiausia šio pigmento koncentracija sausio mėn. buvo nustatyta 1K st. (4.47 mg/m3), vasario mėn. – 7K st. (4.14 mg/m3). Kovo mėn. chlorofilo “a”  koncentracija išaugo ir per pirmąjį metų ketvirtį jo reikšmės visose trijose stotyse buvo didžiausios: 7K st. jo kiekis siekė 13.04 mg/m3, 4K st. – 8.93 mg/m3, 1K st. – 4.47 mg/m3. Per pirmuosius trejus 2001 m. mėnesius chlorofilo “a” koncentracijos buvo mezotrofiniame lygyje (kaip ir 2000 m.), išskyrus 7K st. kovo mėn., kai jos pasiekė eutrofines reikšmes. 2000 m. chlorofilo “a” kiekis eutrofiniame lygyje buvo sausio ir kovo mėn. 4K st.

Kovo mėn. Baltijos jūros fitoplanktono bendras gausumas buvo nežymus ir vidutiniškai siekė 426.4±160.9 tūkst.ląst./l, su minimumu 200 tūkst.ląst./l šiaurinėje tirtos akvatorijos dalyje (2 st.) ir maksimumu – 772.9 tūkst.ląst./l – prie Kuršių marių žiočių. Mėgininiuose apibūdinta po 20-58 fitoplanktono rūšių; didžiausia rūšių įvairove pasižymi marių vandenų įtakos zona (4, 5 st.). Fitoplanktono komplekse vyravo šaltam periodui būdingos rūšys: Teleaulax amphioxeia, Cryptomonadales sp. Cryptophyceae klasės ir Thalassiosira levanderii iš titnaginių dumblių (Diatomophyceae) klasės. Priekrantės rajonuose, prie Kuršių marių žiočių, kartu su minėtomis jūrinės kilmės rūšimis vyravo gėlavandenės titnagdumblių rūšys Aulacoseira islandica ir Asterionella formosa.








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1747
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site