Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

EkonominĖ integracija

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic






DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Įvadas


            Lietuvoje šiuo metu viena pagrindiniu temų yra Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos integraciją į ją. Šiame darbe aptarsime Europoje vykstančius ekonominius integracijos procesus, jų priežastis ir (ypač) pasekmes. Medžiaga pristatoma pradedant bendrais ekonominės integracijos klausimais (kurie Lietuvoje dar gana mažai nagrinėjami), po to aptarsime ES, o galiausiai daug dėmesio skirsime Lietuvos integracijos į ES proceso apžvalgai ir įvertinimui.

            Šiame darbe bus nagrinėjamos tokios temos: Ekonominė integracija (Laisvoji prekybos erdvė; Muitų sąjunga; Bendroji rinka; Ekonominė ir pinigų sąjunga; Europos Sąjunga (ES); ES vidaus rinkos kūrimas); Lietuvos derybos dėl įstojimo į ES (Lietuvos integracijos į ES poveikio verslui apžvalga; Kas patiria didžiausią ekonominės integracijos poveikį?; Kam naudinga, o kam nuostolinga ekonominė integracija?); Narystės ES poveikis įmonių veiklai (Konkurencingumas; Integracijos poveikis gamybos veiksniams; Integracijos poveikis paklausos sąlygomis; Integracija ir vyriausybės politika)


1. EKONOMINĖ INTEGRACIJA

          Norint suprasti, kaip veikia Europos Sąjungos vidaus rinka ir ką narystė joje reiškia Lietuvos įmonėms bei ekonomikai, pirmiausia reikia  išsiaiškinti keletą pagrindinių sąvokų.

          Ekonominę integraciją bendrai galima apibrėžti kaip kliūčių tarptautinei prekybai, t.y. mainams tarp skirtingose šalyse esančio pardavėjo ir pirkėjo, šalinimą ir vykdomos ekonominės politikos skirtingose šalyse derinimą. Toliau pažengusi integracija apima ne tik kliūčių prekybai šalinimą, bet ir kliūčių žmonių judėjimui ar paslaugų teikimui panaikinimą.

          Tokių kliūčių prekybai kaip importo muitai šalinimas vadinamas negatyvia integracija. Beje, dėl teigiamo tokių kliūčių prekybai šalinimo poveikio sutaria dauguma ekonomistų. Nors importo muitas yra suinteresuotos jais apsaugomos įmonės, tačiau jie visada yra žalingi apmokestinamų produktų vartotojams. Skirtingų valstybių ekonominės politikos derinimas, pavyzdžiui, produktų kokybės standartų vienodinimas ar tų pačių konkurencijos taisyklių nustatymas vadinamas pozityvia integracija. Tokio pobūdžio priemonės kelia daugiau diskusijų, kadangi jos tiesiogiai paliečia šalių vidaus ekonominės politikos taisykles, dažniausiai nusistovėjusias per ilgesnį laiką ir pagrįstas kompromisais tarp vyriausybės ir interesų grupių.

          Pagrindinis ekonominės integracijos rezultatas – didėjanti prekyba, kapitalo ir žmonių judėjimas.

1.1. Laisvoji prekybos erdvė

          Valstybės šalina tarptautinės prekybos kliūtis ne tik daugiašalėse derybose, bet ir nuspręsdamos integruotis mažesnėmis grupėmis. Yra keletas pagrindinių regioninės integracijos formų.

          „Sekliausia“ ir pasaulyje labiausiai paplitusi regioninės integracijos forma yra laisvosios prekybos erdvė (arba zona). Pagrindinis jos bruožas – muitų prekybai tarp grupėje dalyvaujančių valstybių šalinimas. Kartu kiekviena laisvosios prekybos zonos valstybė vykdo savarankišką prekybos politiką tai zonai nepriklausančių šalių atžvilgių. Pavyzdžiui, Lietuva yra sudariusi trišalę laisvosios prekybos sutartį su Latvija ir Estija. Prekyba tarp šių šalių vyksta netaikant importo muitų, tačiau kiekviena ši šalis vykdo savarankišką prekybos politiką kitų šalių – JAV, Rusijos ir kitų – atžvilgiu, taiko skirtingus importo muitus. Įstojus į ES, ši trišalė sutartis nebeteks prasmės, kadangi visos trys Baltijos šalys taps ES muitų sąjungos narėmis.

          Paprastai pasirašant laisvosios prekybos sutartis tarifai ir kvotos panaikinami ne visai prekybai tarp laisvosios zonos valstybių, bet tik kai kurioms prekių rūšims, dažniausiai pramoninėms prekėms, paliekant apsaugos priemones prekybai „jautriomis prekėmis“, t.y. prekėmis, kurių importas gali daryti konkurencinį spaudimą tokioms gamintojų grupėms, kurios yra gerai politiškai organizuotos, kad išreikštų nepasitenkinimą. Dažniausiai tokioms prekėms priskiriamos darbo jėgai imlios prekės ar smunkančių nekonkurencingų pramonės šakų produktai. – žemės ūkio, tekstilės, plieno gaminiai.

          Lietuva per pastarąjį dešimtmetį buvo pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis su beveik 30 šalių, tarp jų su Baltijos, Vidurio Europos, ES bei kai kuriomis kitomis Europos šalimis. Maždaug 70 proc. Lietuvos užsienio prekybos prieš įstojant į ES vyko su šalimis, su kuriomis buvo pasirašytos laisvosios prekybos sutartys.

1.2. Muitų sąjunga

          Antroji regioninės integracijos forma yra muitų sąjunga. Muitų sąjungos narės ne tik liberalizuoja tarpusavio prekybą, bet ir susitaria dėl vienodų taisyklių prekybai su trečiosiomis (muitų sąjungai nepriklausančiomis) šalimis. Taigi, viena vertus, muitų sąjungos narės panaikina tarpusavio prekybos ribojimus, kita vertus, importuojamoms į muitų sąjungos teritoriją prekėms taikomi vienodi tarifai ir kvotos nepriklausomai nuo to, per kurią valstybę prekės įvežamos. Dėl to importuojamiems produktams nebereikia taikyti prekių kilmės reikalavimų. Be to ,muitų sąjungos narės vykdo bendrą užsienio prekybos politiką, taiko bendras muitų procedūras, susitaria dėl pajamų, gautų iš muitų, paskirstymo ir pan.

1 lentelė

Regioninės integracijos formos ir pagrindiniai jų bruožai

Regioninės integracijos forma

Panaikinami tarpusavio prekybos ribojimai

Suderinama išorės prekybos politika

Panaikinami tarpusavio prekių, paslaugų, asmenų, kapitalo judėjimai ribojimai

Suderimana ekonominė politika

Laisvosios prekybos erdvė

+

-

-

-

Muitų sąjunga

+

+

-

-

Bendroji rinka

+

+

+

-

Ekonominė ir pinigų sąjunga

+

+

+

+

1.3. Bendroji rinka

          Dar gilesnė už muitų sąjungą regioninės integracijos forma yra bendroji rinka. Bendroji rinka – tai tokia valstybių ekonominės integracijos forma, kuriai būdingas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Bendrosios rinkos kūrimo tikslai gali būti tiek ekonominiai, pavyzdžiui, sąlygų gerovei kilti sudarymas, tiek politiniai, pavyzdžiui, taikių santykių tarp valstybių narių skatinimas. Tai pirmiausia taikytina ES, kuri tapo sėkmingiausiu tokių bandymų pavyzdžiu. ES bendrojoje rinkoje, nors ir su tam tikrais ribojimais, dalyvauja keletas jai nepriklausančių šalių – Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija, pasirašiusios su ES Europos ekonominės erdvės susitarimą.

          Bendrąją rinką sudaro dvi neatsiejamos dalys: vidaus rinka, kurios svarbiausias ypatumas yra laisvas (kitaip sakant, ties sienomis neribojamas) prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, ir bendras išorinis prekių, paslaugu bei gamybos veiksnių reguliavimas. Kitaip sakant, panaikinama diskriminacija tarp valstybėms narėms priklausančių veikėjų (gamintojų, paslaugų teikėjų ir vartotojų) ir nustatomas bendras diskriminacinis režimas trečiųjų šalių veikėjų atžvilgiu.

1.4. Ekonominė ir pinigų sąjunga

            Manoma, jog bendroji rinka efektyviausiai veikia ne tik tarp valstybių narių pašalinus kliūtis „keturioms laisvėms“, bet ir suderinus jų ekonominę politiką, t.y. žengiant dar vieną žingsnį gilesnės ekonominės integracijos – ekonominės ir pinigų sąjungos – link. Beje, postūmį tolesniam politikos derinimui gali teikti jau egzistuojančios ekonominės integracijos struktūros. Pavyzdžiui, pašalinus importo muitus prekybai, paaiškėja, jog prekybai dar trukdo produktų kokybės normų skirtumai, kuriuos reikia derinti, pripažinti skirtumus arba juos pašalinti. Muitų sąjungos funkcionavimas gali paskatinti valstybes nares visiškai suvienodinti užsienio prekybos politiką. Šis procesas yra labai sudėtingas ir, kaip rodo EB patirtis, politiškai prieštaringas.

            Sėkmingas pinigų sąjungos įgyvendinimas gali ženklinti naują ekonominės integracijos tarp ES valstybių etapą ir savo ruožtu daryti įtaką tolesniam kitų politikos sričių, pavyzdžiui, fiskalinės politikos, derinimui, tačiau integracijos raida sunkiai prognozuojama ir priklauso nuo įvairių politinių bei ekonominių aplinkybių. Kol kas ES atveju galima kalbėti tik apie bendrą pinigų politiką (nors ir joje dalyvauja ne visos ES valstybės narės) ir kitų ekonominės politikos sričių koordinavimą. Tačiau tokios ekonominės politikos sritys kaip (tiesioginiai) mokesčiai ir pajamų iš biudžeto skirstymas, sveikatos priežiūros politika arba socialinė šalpa lieka valstybių narių kompetencijoje.

1.5             Europos Sąjunga (ES)

            ES nėra nei tipinė tarptautinė organizacija, nei federacinė valstybė. Ji unikali politinė organizacija, kuriai būdingas unikalus kompetencijų ir galių derinys (kuris ilgainiui kinta). Vienose srityse ES galios yra labai svarbios (išskirtinės), kitose srityse ES neatlieka beveik jokio vaidmens, o ten pagrindinį vaidmenį atlieka ir turbūt dar ilgai atliks valstybių narių institucijos.

2 lentelė

ES vaidmens svarba atskirose ekonominės politikos srityse

Išskirtinis ES vaidmuo

Svarbus ES vaidmuo

ES ir valstybės narės dalijasi kompetenciją

Ribotas ES vaidmuo

Beveik jokio ES vaidmens

užsienio prekyba;

žemės ūkis;

žvejyba

vidaus rinkos reguliavimas;

pinigų politika (euro zonoje)

regioninė;

konkurencijos;



pramonės;

užsienio;

aplinkosaugos;

darbo sąlygų;

vartotojų apsaugos;

makroekonominė;

energetikos;

transporto;

sienas peržengiančio nusikalstamumo

sveikatos;

švietimo;

gynybos;

socialinės gerovės

būsto politika;

pilietinės laisvės;

nusikaltimai šalies viduje

 

            Kaip matyti iš lentelės, ES vaidmuo ir sprendimų priėmimo procesas yra priklausomas nuo konkrečios ekonominės politikos srities. Žemės ūkio, žvejybos ir prekybos su trečiosiomis šalimis sritis intensyviai reglamentuoja ES taisyklės.

1.6. ES vidaus rinkos kūrimas

            Sukurti bendrąją rinką buvo vienas iš pagrindinių Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo tikslų, todėl vėliau sąvoką „bendroji rinka“ netgi imta vartoti kaip pačios Bendrijos sinonimą. Bendrosios rinkos kūrimas turėjo skatinti subalansuotą Bendrijos ekonominę veiklą bei stabilumą, gyvenimo lygio kilimą ir jai priklausančių valstybių sanglaudą (tai nustatyta EEB steigimo (Romos) sutarties 2 straipsnyje).

            Romos sutarties 3 straipsnyje numatytomis priemonėmis Bendrijos teritorijoje turėjo būti sukurta bendroji rinka. Tarp šių priemonių – muito mokesčių ir prekių importo bei eksporto kiekybinių ribojimų ir kitų priekinių, turinčių lygiavertį poveikį prekybai tarp valstybių narių, panaikinimas, bendrojo muitų tarifo ir bendros prekybos politikos trečiųjų šalių atžvilgiu taikymas, kliūčių laisvam asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui tarp valstybių narių panaikinimas, bendrosios žemės ūkio politikos, bendrosios transporto politikos taikymas, konkurencijos politikos, kuria siekiama apsaugoti nuo konkurencijos iškraipymo bendrojoje rinkoje, taikymas. Taigi jau tada valstybės narės ketino ne tik pašalinti kliūtis keturioms laisvėms, bet ir pamažu suderinti kai kurias ekonominės politikos sritis, pirmiausia užsienio prekybos, žemės ūkio, konkurencijos ir transporto politiką.

3. NARYSTĖS ES POVEIKIS ĮMONIŲ VEIKLAI

      Gilinantis į klausimą apie narystės ES poveikį verslui, galimi įvairūs analizės būdai. Integracijos poveikį įmonių veiklai galima nagrinėti pagal įvairias įmonių funkcijas (gamyba, susijusių paslaugų teikimą, reklamą, paskirstymą, žmogiškuosius išteklius ir kt.), pagal ekonominės politikos sritis (reguliavimo, perskirstymo, pinigų politikos ir kt.), pagal poveikio pobūdį (prisitaikymo kaštus, naujas realizavimo galimybes ir pan.) ar pagal kitus pjūvius.

      Integracija į ES ir jos poveikis Lietuvos įmonėms nagrinėjimas pagal konkurencingumą lemiančius veiksnius. Integracijos poveikį galima analizuoti ir pagal ekonominės politikos sritis. Dabar ES gali būti vadinama ekonominės ir pinigų sąjungos formą įgavusia regioninę organizacija. Tai reiškia, kad nuo jos sukūrimo iki šiol buvo pašalintos kliūtys laisvai prekybai tarp valstybių narių, sukurta muitų sąjunga (bendra išorės prekybos politika), baigiamos šalinti kliūtys „keturioms laisvėms“, t.y. sukurta bendroji rinka, ir, įvedus eurą, sukurta pinigų sąjunga. Lietuvos integracija į ES kažkiek pakartoja šį procesą, nors ir vyksta daug sparčiau.

      Lietuvos narystė ES reiškia keletą svarbių pokyčių šalies ekonominės politikos:

·         Prekybos kliūčių su ES (ir kitomis naujomis narėmis) pašalinimą;

·         Ekonominę veiklą reguliuojančių normų suderinimą;

·         Išorės muitų ir kitų prekybos politikos priemonių suderinimą;

·         Įmokų į ES biudžetą mokėjimą ir išmokas iš jo;

·         Ekonominės politikos koordinavimą ir dalyvavimą pinigų sąjungoje;

·         Dalyvavimą bendrų institucijų (Europos Komisijos, Europos parlamento ir kitų) veikloje.

3.1. Konkurencingumas

           

           

 

2007-2008

2006-2007

Pokytis valstybių reitinge

 

Vieta iš 131 valstybės

Balas (iš 7)

Vieta iš 122 valstybės

Balas (iš 7)

Pasaulio konkurencingumo indeksas

38

4,49

39

4,49

1

Subindeksas A: Pagrindiniai reikalavimai

43

4,82

40

4,91

-3

1 stulpelis: Institucijos

58

4,08

58

3,79

0

2 stulpelis: Infrastruktūra

48

4,05

43

4,04

-5

3 stulpelis: Makroekonominis stabilumas

38

5,34

25

5,62

-13

4 stulpelis: Sveikatos priežiūra ir pirminis išsilavinimas

43




5,80

43

6,19

0

Subindeksas B: Veikos rezultatyvumą stiprinantys veiksniai

41

4,33

41

4,28

0

5 stulpelis: Aukštasis mokslas ir tobulinimasis

25

4,98

28

4,93

3

6 stulpelis: Prekių rinkos produktyvumas

44

4,52

50

4,38

6

7 stulpelis: Darbo rinkos produktyvumas

44

4,49

43

4,43

-1

8 stulpelis: Patyrimas finansų rinkoje

54

4,59

51

4,36

-3

9 stulpelis: Technologinis raštingumas

38

4,04

40

3,79

2

10 stulpelis: Rinkos dydis

67

3,40

64

3,78

-3

Subindeksas C: Inovacijos ir patyrimo versle faktoriai

44

3,94

42

3,83

-2

11 stulpelis: Patyrimas versle

42

4,43

43

4,31

1

12 stulpelis: Inovacijos

48

3,45

45

3,35

-3



 

Kaip matoma iš Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio konkurencingumo indekso Lietuva užima pakankamai aukštą vietą 38 ir per metus pakilo 1 pozicija. Estija šiame reitinge užima 27 vietą, Latvija 45, Lenkija 51 vietoje. Tačiau vertinant Lietuvos makroekonominį stabilumą nusileido net per 13 pozicijų. Taip pat prarado savo pozicijas tokiose srityse kaip infrastruktūra, patyrimas finansų rinkose, rinkos dydis, inovacijos, darbo rinkos produktyvumas. Lietuva pakilo reitinge vertinant prekių rinkos produktyvumą, aukštąjį mokslą ir tobulinimąsi, technologinį raštingumą ir patyrimą versle. Tarp Pasaulio ekonomikos forumo išskiriamų pastebimų Lietuvos konkurencingumo trūkumų yra (makroekonomikos stabilumo srityje) šalies taupymo lygis (Lietuva užima 87 vietą iš 131 šalies), infliacija (57 vieta); (prekių rinkos produktyvumo srityje) tiesioginių užsienio investicijų (TUI) reguliavimo poveikis verslui (97 vieta), užsienio nuosavybės paplitimas (81 vieta), bendra mokesčių norma (71 vieta), mokesčių sistemos apimtis ir efektas (70 vieta); (darbo rinkos produktyvumo srityje) darbuotojo atlyginimo neapimančios papildomos samdos išlaidos (109 vieta), samdymo ir atleidimo iš darbo praktika (107 vieta), griežtumas reguliuojant darbo santykius (87 vieta), bendradarbiavimas darbuotojų – darbdavių santykiuose (64 vieta); (patyrimo finansų rinkų srityje) įstatyminės teisės indeksas (69 vieta), kapitalo srautų apribojimai (67 vieta),

 

 

2007

2006

2005

2004

2003

2002

2001

Verslo konkurencingumo indeksas 2007-2008

39

40

39

36

39

43

48

Įmonių patirtis operaciniame ir strateginiame lygmenyse

39

39

37

38

41

40

53

Šalies verslo aplinkos kokybė

43

42

39

37

40

43

48

 

Kaip matoma iš Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtos ataskaitos nuo praeitų metų Lietuva pagal Verslo konkurencingumo indeksą pakilo vienu laipteliu ir reitinge, kur vertinama 131 valstybė užima 39 vietą. Nors taip pat reiktų pridurti, kad vertinant šalies verslo aplinkos kokybę Lietuva smuktelėjo 1 pozicija. Estija pagal verslo konkurencingumo indeksą yra 26, o Latvija 54 vietoje.  

1.3  Integracijos poveikis paklausos sąlygomis

Lietuvos narystė ES vidaus rinkoje turės tiesioginį poveikį Lietuvos įmonių produkcijos paklausai. Poveikį Lietuvos įmonių produkcijos paklausai stojimas į ES darys keliais būdais.

Paklausa yra tiesiogiai susijusi su rinkos dydžiu, kitaip sakant, su potencialiais pirkėjais. Stojimas į ES didina potencialų vartotojų skaičių, kadangi šalinamos kliūtys Lietuvos prekių eksportui į ES. Prekybos liberalizavimas bei kliūčių prekėms laisvai judėti ir teikti paslaugas šalinimas Lietuvos įmonėms sudaro galimybę be papildomų kaštų, kuriuos sukuria prekybos ribojimai, pasiekti naujas rinkas ES šalyse (ir stojančiuose šalyse).

Potencialios rinkos, kur įdiegti tie patys produktų kokybės ir kiti standartai, padidėjimas yra ypač svarbus stambioms įmonėms, kurioms Lietuvos rinka yra maža ir kurios padidėjus rinkai gali pasinaudoti masto ekonomija teikiamomis galimybėmis. Kitaip sakant, didinant pardavimus kiekvieno naujo produkto sąnaudos mažėtų ir dėl to įmonė gautų didesnį pelną.

Įstojusi į ES Lietuva galės pasinaudoti visų Sąjungoje veikiančių fondų lėšomis. Šie fondai apima Sanglaudos fondą, kurio lėšos naudojamos transporto infrastruktūros ir aplinkosaugos projektams finansuoti mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ir struktūrinius fondus; jų yra keturi: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas bei Finansinis instrumentas žuvininkystei remti. Daugiausia lėšų bus skiriama iš regioninės plėtros fondo; jis finansuoja įvarius projektus mažiau išsivysčiusiuose regionuose (kuriuose gyventojų pajamos sudaro mažiau nei 75 proc. ES vidurkio).

TextText

Text

1.4  Integracija ir vyriausybės politika

Įgyvendindama Lietuvoje ES teisės normas, Lietuvos vyriausybė veikia kaip jų „retransliuotojas“. Dauguma ES teisės normų sudaro direktyvos, kurios turi būti perkeliamos į valstybių narių teisę. Neretai direktyvos numato siektinus tikslus (pavyzdžiui, triukšmo lygis darbo vietoje ar oro taršos lygis), bet palieka jų siekimo priemones valstybėms narėms.

Įstojus į ES tikėtina, kad bus skiriama daugiau dėmesio ES normų įgyvendinimui Lietuvoje (ir kitose naujose narėse), ypač tokių kaip darbo saugos, aplinkosaugos ar produktų kokybės normų laikymasis. Tai iš dalies susiję su tuo, jog nemažai ES valstybių politikų abejoja naujųjų narių gebėjimu užtikrinti tinkamą ES normų laikymąsi. Iš dalies tai susiję ir su interesų grupių tose valstybėse spaudimu, ieškant būdų, kaip apriboti konkurenciją iš naujųjų narių. Didesnis dėmesys ES normų laikymuisi gali didinti ir įvairių tikrinimų įmonėse skaičių, o tai sukelia papildomų sąnaudų.

Galiausiai reikia apibrėžti, kad Lietuvos Vyriausybė ir toliau turės galią priimti sprendimus daugelyje svarbių Lietuvos įmonėms ir visiems gyventojams sričių.


IŠVADOS

Ruošiant šį darbą Mes sužinojome daugiau apie Europos Sąjungos vidaus rinką ir Lietuvos dalyvavimą joje, apie Lietuvos įstojimo į ES padarinius verslui ir gyventojams. Nagrinėjome šalies žmonių ir verslo įmonių rūpesčius, klausimus, interesus, teikiamus principus, teoriškai pagrįstus klausimus.


LITERATŪRA

VILPIŠAUSKAS, Ramūnas. Europos Sąjunga vidaus rinka ir Lietuva. Vilnius, 2003. ISBN 9955-501-51-0.









Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 759
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site