ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA

LAIMA KARDIAUSKAITĖ

(III KURSAS, VERSLO VADYBA, NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS)

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ'

Buhalterinės apskaitos kursinis darbas

ĮVADAS

Pelno (nuostolio) ataskaita yra įmonės veiklos „veidrodis“ – ji parodo mums, kaip per ataskaitinius metus kito pardavimų apimtys, kokia buvo parduotų prekių ir paslaugų savikaina bei kitos sąnaudos, o tai ir yra pagrindiniai vadovavimo įmonei rodikliai. Pavyzdinė pelno (nuostolio) ataskaitos forma pateikta 1 priede. Paprastai rengiama 12 veiklos mėnesių pelno (nuostolio) ataskaita, nors atskirais atvejais (pavyzd˛iui, tik pradėjus verslą) ataskaitinis laikotarpis gali būti trumpesnis.

Temos aktualumas

Siekdamas efektyviai valdyti savo įmonę, vadovas privalo nuolat analizuoti, planuoti ir vertinti vykdomą veiklą. Tam tikslui svarbu teisingai apskaityti turimą turtą, kapitalą, gaunamas pajamas ir patiriamas ilaidas. Klaidingai sukaupta informacija duos ikreiptus analizės rezultatus ir vadovas priims neteisingą finansų valdymo sprendimą.

Pelno (nuostolio) ataskaita yra daug reikmingesnė u˛ balansą, kadangi finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausiai domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė per ataskaitinį laikotarpį. Pelno (nuostolio) ataskaita parodo finansinį rezultatą pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, o balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.

. Problema

Rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinė veikla yra labai dinamika, rizikinga, todėl analizuojant ją, tai reikia turėti galvoje ir analizę atlikti laiku. I pelno (nuostolio) ataskaitos gaunama informacija, ar įmonės veikla tais metais buvo pelninga ar nuostolinga, kokią sumą sudarė veiklos sąnaudos. Finansinė analizė, kaip reikminga įmonės finansinės būklės aikinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi įmonės veiklos kontrolės forma. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Savo darbe a nagrinėsiu AB Vilkykių pieninė pelno (nuostolių) ataskaitos formavimą ir atliksiu jos analizę.

Darbo objektas – įmonės AB 'Vilkykių pieninė' [pelno (nuostolių) ataskaitos] duomenys.

Darbo tikslas – ianalizuoti pelno (nuostolio) ataskaitos sudėtį, formavimo principus bei ianalizuoti pelno (nuostolio) ataskaitos finansinius rodiklius.

Darbo u˛daviniai:

Susipa˛inti su AB 'Vilkykių pieninė'veikla;
Isiaikinti kaip formuojama pelno (nuostolių) ataskaita AB 'Vilkykių pieninė'.
Atlikti pelno (nuostolių) ataskaitos vertikaliąją ir horizontaliąją analizę;
Apskaičiuoti bei įvertinti įmonės 'Vilkykių pieninė' pelno (nuostolių) ataskaita finansinius koeficientus;
Isiaikinti, kokią įtaką finansinė analizė turi įmonės finansų valdyme;

2. ANALITINĖ DALIS

1. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS FORMOS

Pelno (nuostolio) ataskaita – finansinė ataskaita, kuri parodo atitinkamo laikotarpio įmonės pajamas ir ilaidas u˛ parduotas prekes ir paslaugas (Gaidienė Z., 1998). Ji kartais vadinama Finansinių rezultatų ataskaita arba Pajamų ataskaita ir yra labai reikminga visiems ekonominės informacijos vartotojams (Bru˛auskas V., 2001). Pelno nuostolio ataskaita paprastai sudaroma vieneriems metams, kurių pabaiga laikoma paskutinė įmonės finansinių metų diena. Daugelyje įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, kurie baigiasi gruod˛io 31 d. (Rutkauskas V., 2002).. Kai kurių rūių (pavyzd˛iui, ma˛meninės prekybos) įmonės gali rengti 52 ar 53 savaičių pelno (nuostolio) ataskaitas.

Ekonominėje literatūroje pateikiamos dvi pelno (nuostolio) ataskaitos formos:

1. vienpakopė.

2. daugiapakopė.

1.2. Vienpakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

Vienpakopės formos ataskaitoje pagal pajamų ir sąnaudų grupėse suraytų rodiklių sumas fiksuojamas tiktai bendras (galutinis) rezultatas (Bru˛auskas V., 2001). Ivanauskienė A. (2004) teigia, kad i ataskaitos forma neinformatyvi, tokia paprasta atasakaitos forma naudojama tik mokantis spręsti u˛davinius. Vienpakopės formos ataskaita pateikta 1 lentelėje:

1 lentelė.

Vienpakopė pelno (nuostolio) ataskaita

Rodikliai	Suma Lt
Pajamos
1. Pardavimo pajamos	878000
2. Finansinės pajamos	8000
3. I viso pajamų	886000
Sąnaudos
4. Parduotos produkcijos savikaina	681400
5. Administracinės ir pardavimo sąnaudos	77000
6. Finansinės veiklos sąnaudos
7. Pelno mokesčiai	35600
8. I viso sąnaudų	794000
Finansinis rezultatas
9. Grynasis pelnas	92000

altinis: Bru˛auskas V. Buhalterinės apskaitos pagrindai. 2001. p. 184

1.2. Daugiapakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

Daugiapakopės formos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami keli tarpiniai finansinio rezultato rodikliai ir bendras jo dydis, suraant iems rodikliams apskaičiuoti reikalingus pajamų ir sąnaudų duomenis (Bru˛auskas V., 2001). Daugiapakopė ataskaitos forma naudojama daugelyje alių, parodant atskirai skirtingas pajamas ir skirtingas ilaidas pagal jų altinius (Kvedaraitė V., 1994). Pasak Ivanauskienės A. (2004) įmonės, plėtojančios įvairiarūę veiklą, paprastai pildo daugiapakopę pelno (nuostolio) ataskaitą, nes i ataskaitos forma daug informatyvesnė, parodo pajamų ir sąnaudų ryį. Daugiapakopės formos ataskaita pateikta 2 lentelėje:

2 lentelė

Daugiapakopė pelno (nuostolio) ataskaita

Rodikliai	Suma Lt
Pardavimo pajamos	878000
Parduotos produkcijos savikaina	681400
Bendrasis (pardavimo) pelnas	196600
Administracinės ir pardavimo sąnaudos	77000
Pagrindinės veiklos pelnas	119600
Finansinės pajamos	8000
Finansinės veiklos sąnaudos	-
Finansinės veiklos pelnas	8000
Pelnas iki mokesčių iskaitymo	127600
Pelno mokesčiai	35600
Grynasis pelnas	92000

altinis: Bru˛auskas V. Buhalterinės apskaitos pagrindai. 2001. p. 184

Tačiau įmonių veikla yra labai įvairi ir sudėtinga, todėl norint teisingai parodyti įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus ne visada tinka tokia pat pelno (nuostolio) ataskaitos forma. Europos Bendrijos ketvirtoje direktyvoje siūlomos net keturios pelno (nuostolių) ataskaitos formos (Apskaitos instituto duomenų bazė [˛iūrėta 2005-05-19]. Prieiga per internetą: htt://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/03_m_r.pdf).

Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. patvirtintos visos sudėties ir sutrumpinta pelno (nuostolio) ataskaitos formos. Jos yra artimos Ketvirtosios direktyvos 3 – ajai formai. Lietuvoje galiojanti visos sudėties pelno (nuostolio) ataskaitos forma pateikta 1 priede. Bru˛auskas V. (2001) pabrė˛ia, kad ˛emės ūkio įmonėms 1995 m. buvo nustatyta speciali pelno (nuostolio) ir jo paskirstymo ataskaitos forma. Minėtos ataskaitos I dalyje pateikti pelno susidarymo rodikliai. Jų nomenklatūra yra kiek kitokia (supaprastinta) nei visoms kitoms įmonėms patvirtintoje pelno (nuostolio) ataskaitoje.

2. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS SUDĖTIS

Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolio) ataskaitoje grupuojami į įprastinės ir neįprastinės (ypatingosios) veiklos straipsnius, tai parodyta 1 paveiksle:

1 pav. Pajamų ir sąnaudų skirstymas pagal veiklas

altinis: Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. 2004. Vilnius, p. 246

2.1. Įprastinė įmonės veikla

Įprastinė įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į:

· tipinę veiklą.

· netipinę veiklą.

Pasak Ivanauskienės A. (2004) tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, i kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Tipinės veiklos straipsnius sudaro pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos.

Bagd˛iūnienė V. (2005) pateikia tokius pasitaikančius tipinės veiklos atvejus:

· prekybinės įmonės. Jų pajamas sudaro parduotų prekių pajamos, o sąnaudas - parduotų prekių savikaina.

· paslaugų įmonės. Jų pajamas sudaro suteiktų paslaugų pajamos, o sąnaudas - suteiktų paslaugų savikaina.

· finansų maklerių įmonės. Jų pajamas sudaro parduotų vertybinių popierių kaina, o sąnaudas - jų įsigijimo savikaina.

· kūrybinės įmonės. Jų pajamas sudaro parduotų kūrinių autoriniai atlygiai, o sąnaudas - jų sukūrimo savikaina. (Pavyzd˛iui, filmų gamybos studijos, muzikinių įraų studijos ir pan.)

· kredito unijos. Jų pajamos – palūkanos u˛ suteiktas paskolas ir kt. suteiktas finansines paslaugas, o sąnaudos – sumokėtos palūkanos indėlininkams.

· investicinės įmonės. Jų pajamas sudaro valdomų įmonių gauti dividendai, o sąnaudas – imokėti dividendai savo akcininkams.

· tarpininkavimo, ekspedijavimo ir pan. įmonės. Jų pajamas sudaro gaunami klientų komisiniai, o sąnaudas – rinkodaros, valdymo ilaidos.

Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla (Bagd˛iūnienė V., 2004).

Trečiajame verslo apskaitos standarte nurodoma, kad netipinės veiklos pajamoms ir sąnaudoms dauguma įmonių galėtų priskirti:

· operacijas su investicijomis.

· pelną (nuostolius) i ilgalaikio turto perleidimo.

· palūkanas.

· valiutų kursų svyravimų pokyčių rezultatus.

· Kitas, pajamas ir sąnaudas, susidarančias tam tikromis aplinkybėmis.

Taigi įmonės veiklos duomenis suskirstyti į tipinės ir netipinės veiklos straipsnius būtina tam, kad būtų galima teisingai įvertinti įmonės būklę ir kad atsitiktiniai sandoriai neikraipytų įmonės veiklos rezultatų. Bagd˛iūnienė V. teigia, kad ta pati veikla vienoje įmonėje gali būti tipinė, o kitoje – jau ne. Pavyzd˛iui, įmonės, kuri nuolat surenka i nuosavų pastatų nuomos apie 50 procentų pajamų, patalpų nuoma bus tipinė veikla, o įmonės, kuri inuomoja vienus metus keletą laisvų kabinetų ir neplanuoja plėsti ios veiklos, nuomos pajamos bus netipinė veikla.

2.2. Neįprastinė (ypatingoji) įmonės veikla

lekienė D., Klimavičienė I. (2000) teigia, kad i veikla vadinama neįprastine, nes pasitaiko retai ir nėra priklausoma nuo verslininkų valios. Pasak Ivanauskienės A. (2004) neįprastinėje veikloje apibrė˛iami straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Neįprastinė veikla, tai pagautė ir netekimai – įvykiai, kurie nepriklauso nuo įmonės veiklos. Trečiajame verslo apskaitos standarte teigiama, kad jie gali atsirasti dėl nebūdingų tai vietovei gamtos reikinių ar kitų panaių aplinkybių, visikai nepriklausomų nuo įmonės veiklos, kurių pasikartojimo tikimybė yra labai ma˛a. Pavyzd˛iui, nuostoliai dėl ˛emės drebėjimo Lietuvoje.

2.3. Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai

Trečiajame verslo apskaitos standarte nurodoma, kad pelno (nuostolio) ataskaitojei informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius (1 priedas):

· pardavimo pajamos.

· pardavimo savikaina.

· bendrasis pelnas (nuostoliai).

· veiklos sąnaudos.

· tipinės veiklos pelnas (nuostoliai).

· kita veikla.

· finansinė ir investicinė veikla.

· įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai).

· pagautė.

· netekimai.

· pelnas (nuostoliai) prie apmokestinimą.

· pelno mokestis.

· grynasis pelnas.

Čia nurodyta minimali pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktina informacija. Jei įmonė nori pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikti daugiau informacijos nei nurodoma pavyzdinėje formoje, ji gali įrayti į ataskaitos formą papildomas eilutes.

Pelno (nuostolio) ataskaita prasideda straipsniu pardavimai, kuriame pasak lekienės D., Klimavičienės I. (2000) susumuojamos pajamos u˛ parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Pajamos u˛ parduotas prekes apima pagamintas ir parduotas pačios įmonės prekes arba paslaugas. Kvedaraitė V. (1996) teigia, kad pardavimų pajamos, kurios dar vadinamos pardavimų įplaukomis yra vienas patikimiausių informacijos altinių: pardavimų apimtis paaikėja rinkoje nepriklausomai nuo įmonės noro nuslėpti arba pagrą˛inti savo prekių apyvartos padėtį. Palyginti paprasčiau yra nuslėpti u˛dirbtas pajamas, gautas teikiant klientams ypač vienkartines paslaugas.

Pardavimo savikainos staripsnyje parodomos patirtos sąnaudos, susijusios su prekių pardavimu ir paslaugų teikimu. Pasak Ivanauskienės A. (2004) į savikainos rodiklį turi būti įskaitoma tik ta dalis ilaidų, kurios buvo padarytos per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti. Savikainos straipsnyje susumuojamos tiesioginės gamybos ilaidos (pagrindinės ˛aliavos, tiesioginis darbo u˛mokestis ir socialinis draudimas) ir netiesioginės gamybos ilaidos (pagalbinės med˛iagos, pagalbinių darbininkų darbo u˛mokestis ir socialinis draudimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimas), taip pat vertės koregavimai, susiję su savikaina (Kvedaraitė V., 1996).

Bendrasis pelnas – tai negalutinis įmonės veiklos rezultatas, atitenkantis jos savininkams. Įvanauskienė A. (2004) teigia, kad tai yra tarpinis rodiklis, kuris nusako visos įmonės tipinės veiklos rezultatą. Jis svarbus analizuojant ir prognozuojant įmonės veiklą, parodo, ar įmonė gali isilaikyti i savo tipinės veikos.

Į veiklos sąnaudų straipsnį patenka visos ilaidos, kurios nebuvo įtrauktos į prekių ir paslaugų savikainą. Lietuvos atskaitomybėje skiriamos dvi tokių sąnaudų grupės:

1. pardavimų.

2. bendrosios administracinės.

Pardavimų sąnaudos: reklamos, paslaugų, skelbimų ir kitos marketingo sąnaudos (Kvedaraitė V., 1996). Wilson P. (1997) teigia, kad did˛iausias bet kurios įmonės veiklos sąnaudas sudaro būtent bendrosios ir administracinės sąnaudos. Paprastai joms priklauso ilaidos, susijusios su patalpomis ir apskritai su įmonės organizavimu. Su patalpomis susiję: nuoma, vertės mokesčiai, elektra ir apildymas, draudimas, remontas ir prie˛iūra, varos palaikymas. Bendrosioms sąnaudoms priklauso: telefonai, autotransportas, aprūpinimas maistu, kanceliarinės prekės, algos, direktorių atlyginimai, honorarai specioalistams (įskaitant apskaitininkus ir auditorius), įdarbinimas ir mokymas ir kt.

I bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas gaunamas tipinės veiklos pelnas (nuostolis). Taip apskaičiuojamas įmonės ataskaitinio laikotarpio tipinės veiklos rezultatas.

Tačiau daugelis įmonių verčiasi ne tik tipine veikla, dėl kurios buvo sukurta įmonė, bet ir kita, tarsi alutine veikla. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (iskyrus finansinę ir investicinę) veiklos rezultatą (Ivanauskienė A., 2004). I ios veiklos galima u˛dirbti pajamų bei patirti sąnaudų ir apskaičiuoti bendrą rezultatą – pelną (nuostolį) .

Kitos veikos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas i įprastinės, bet netipinės veiklos, iskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos i įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzd˛iui, patentų, prekių ˛enklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (iskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt. (Apskaitos instituto duomenų bazė [˛iūrėta 2005-05-19]. Prieiga per internetą: htt://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/03_m_r.pdf).

Pasak Ivanauskienės A. (2004) kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos patirtos sąnaudos ir nuostolis, susiję su kitos veiklos pajamų u˛dirbimu. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriamos visos su kitos veiklos pajamų u˛dirbimu susijusios sąnaudos: parduotos netipinės veiklos produkcijos, perparduotinų prekių ir paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (iskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai.

Finansinė ir investicinė veikla yra įmonės netipinės veiklos dalis. Beveik visos įmonės vykdo finansinę investicinę veiklą. I ios veiklos taip pat galima u˛dirbti pajamų ir patirti sąnaudų.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį u˛dirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. ioms pajamoms priskiriama palūkanos u˛ suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos u˛ banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripa˛intos baudos ir delspinigiai u˛ pavėluotus atsiskaitymus, dividentų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas (Apskaitos instituto duomenų bazė [˛iūrėta 2005-05-19]. Prieiga per internetą: htt://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/03_m_r.pdf).

Pasak Wilson P. (1997) prie finansinių sąnaudų priskiriama: palūkanos bankui u˛ suteiktą paskolą, atskaitymai u˛ neigiamą likutį banko sąskaitoje, iperkamosios nuomos palūkanos, mokesčiai u˛ banko paslaugas. Kai kuriose verslo akose nusidėvėjimą irgi galima priskirti prie finansinės veiklos sąnaudų.

Jei pajamos i finansinės ir investicinės veiklos didesnės u˛ sąnaudas, patirtas i ios veiklos, finansinis rezultatas yra pelnas, jei pajamos ma˛esnės u˛ ios veiklos sąnaudas, patiriamas nuostolis.

Įprastinės veiklos pelno (nuostolio) straipsnyje apibendrinamas įprastinės veiklos, apimančios tipinę ir netipinę veiklą, rezultatas. is staripsnis reikia įmonės valdytojų per ataskaitinius finansinius metus (ar kitą ataskaitinį laikotarpį) sąmoningai vykdytos ir nuo jų valios priklausančios veiklos rezultatą – per tą laikotarpį u˛dirbtą pelną arba patirtą nuostolį (Kalčinskas G., 2001).

Pagautė – tai nauda, kurią įmonė gauna i neįprastinės (ypatingosios) veiklos, nepriklausančios nuo įmonės valdytojų sprendimų (Ivanauskienė A., 2004). Pasak Kalčinsko G., Černiaus G. ir kt. (2000) is straipsnis apima:

· ilgalaikio ir trumpalaikio turto anksčiau nuraytų sumų atstatymus.

· naudą, gautą i kompensacijų u˛ stichinių nelaimių ar kitų netikėtų aplinkybiųpadarinių likvidavimą (Pavyzd˛iui, draudimo sumos perviris vir tų padarinių likvidavimo sąnaudų).

· klaidingai suma˛into ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pelno arba klaidingai ankstesniais laikotarpiais padidinto nuostolio atstatymus.

· i vald˛ios ir kitų trečiųjų asmenų gautas pajamų dotacijas ir subsidijas, skirtas praeitais laikotarpiais susidariusių nuostolių padengimui.

· inventorizacijos metu rastą turto perteklių.

· nuraytą kreditorių įsiskolinimą, kuriam suėjo senaties terminas.

· kitą pelną i neįprastinės įmonės veiklos.

Netekimai (ypatingieji praradimai) – tai įmonės nuostolis, patiriamas įmonės neįprastinėje veikloje, t.y. nepriklausantis nuo įmonės vadovų sprendimų (Ivanauskienė A., 2004). Pasak Kalčinsko G., Černiaus G. ir kt. (2000) is straipsnis apima:

· ilgalaikio ir trumpalaikio turto (i jų ir abejotinų skolų) anksčiau per ma˛ai nuraytų sumų koregavimą.

· ilgalaikio ir trumpalaikio (materialiojo, nematerialiojo, finansinio) turto nuraymus dėl ypatingų prie˛asčių.

· klaidingai padidinto ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pelno arba klaidingai ankstesniais laikotarpiais suma˛into nuostolio atstatymą.

· prekių (atsargų) gedimo nuostolius, nepriskirtinus natūraliai netekčiai.

· inventorizacijos metu u˛fiksuotus turto trūkumus

· stichinių nelaimių sąlygotus praradimus.

· kitą nuostolį i įprastinės įmonės veiklos.

Labai svarbus įmonės veiklos rodiklis yra pelnas prie apmokestinimą. Jis skaičiuojamas vadovaujantis finansinės apskaitos tvarka, o ne įmonių apmokestinimo taisyklėmis. Pasak Kalčinsko G. (2001) is rodiklis jungia įmonės įprastinės ir neįprastinės veiklų rezultatus. iame straipsnyje, vadovaujantis apskaitos pastovumo principu, pateikiama ne apmokestinamojo, bet pelno prie apmokestinimą suma.

Pelno mokesčio straipsnis atspindi, kiek per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio.

Pelno (nuostolio) ataskaita visuomet baigiama apskaičiuojant grynąjį pelną. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) – tai galutinis įmonės veiklos per ataskaitinį laikotarpį rezultatas, u˛fiksuotas įmonėje liekančio pelno, kuris gali būti paskirstomas įvairioms įmonės reikmėms, arba patirto nuostolio, kurį reikia padengti, sumomis (Kalčinskas G., Černius G. ir kt., 200).

2.4. Grynojo pelno (nuostolio) skaičiavimas

Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostoli) skaičiuojamas tam tikromis pakopomis ir nustatomi keli tarpiniai pelno (nuostolio) dyd˛iai, kurie pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė

Pelno skaičiavimas pakopomis

altinis: Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. 2004. Vilnius, p 247

Bendrojo pelno (nuostolio) rodiklis apskaičiuojamas i pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą.

Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas i bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas.

Įprastinės veiklos pelno (nuostolio) rodiklis apskaičiuojamas prie tipinės veikos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatus.

Pelno (nuostolio) prie apmokestinimą rodiklis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus.

Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas i pelno (nuostolio) prie apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų rodiklį.

Pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų

klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno

(nuostolių) ataskaitų (iskyrus konsoliduotų) formas nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas,

patvirtintas Vieosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruod˛io 18 d. nutarimu Nr. 1 Aktuali redakcija nuo 2005 m. sausio mėn. 01 d.

Standartų tarybos 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 8 (2004 12 16 Vˇ Nr.180) priimti papildymai,

susiję su ˛emės ūkio įmonių finansine atskaitomybe įrayti kursyvu ir pabraukti. ie papildymai ir

pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma pateikta 3 priede turi būti taikomi sudarant 2005 m.

sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. Gali būti taikomi

ir sudarant 2004 metų finansinę atskaitomybę.

3-IASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „PELNO (NUOSTOLIŲ)

ATASKAITA“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. io standarto tikslas - nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama

informacija apie įmonės u˛dirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus

per ataskaitinį laikotarpį.

2. Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų

klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno

(nuostolių) ataskaitų (iskyrus konsoliduotų) formas. Pavyzdinės pelno (nuostolių)

ataskaitų formos pateikiamos io standarto 1 ir 2 prieduose. Įmonėms, kurių tipinė

veikla yra biologinio turto auginimas, ˛emės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas,

pačių pagamintų ir apdorotų ˛emės ūkio produktų perdirbimas (toliau vadinamos

˛emės ūkio įmonėmis), pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma pateikiama

standarto 3 priede.

3. Iimtiniais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, iame standarte nenurodytos,

pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės

veiklos rezultatus.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Ilaidos - turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės suma˛ėjimas per ataskaitinį

laikotarpį.

Įprastinė veikla - pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.

Ypatingieji straipsniai - straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai

nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Netipinė veikla - ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos

operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.

Pardavimo pajamos - ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų

teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireikiantis įmonės turto padidėjimu arba

įsipareigojimų suma˛ėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, iskyrus papildomus

savininkų įnaus.

Pardavimo savikaina - per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos ilaidos,

tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Tipinė veikla - ūkinės operacijos, susijusios su veikla, i kurios įmonė keletą ataskaitinių

laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.

Veiklos sąnaudos - patirtos per ataskaitinį laikotarpį ilaidos, susijusios su įprastine

įmonės veikla, vykdoma neatsi˛velgiant į pardavimų apimtį, iskyrus finansinę, investicinę

ir kitą veiklą.

III. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS

4. Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje

grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.

5. Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su

visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės ir netipinės

veiklos straipsnius.

6. Duomenys apie tipinę įmonės veiklą yra pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir

veiklos sąnaudos.

7. Duomenys apie netipinę įmonės veiklą yra kita, finansinė ir investicinė veikla.

8. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. ie straipsniai turi būti

pateikiami atskirai.

9. Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsi˛velgiant į iame standarte nurodytus

kriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas nuolat

arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikmingi įvykiai ar aplinkybės lemia grupavimo

pakeitimą.

IV. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS IR

ATSKLEIDIMAS

10. Duomenys apie įmonės u˛dirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį

gali būti pateikti pilna ar trumpa forma.

11. Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:

11.1. I. Pardavimo pajamos;

11.2. II. Pardavimo savikaina;

11.3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

11.4. IV. Veiklos sąnaudos;

11.5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.6. VI. Kita veikla;

11.7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;

11.8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.9. IX. Pagautė;

11.10. X. Netekimai;

11.11. XI. Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinimą;

11.12. XII. Pelno mokestis;

11.13. XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai).

12. Sudarant pelno (nuostolių) ataskaitą, pavyzdinėse formose pateikti, bet 11 punkte

neivardyti straipsniai gali būti praleid˛iami, jeigu jų reikmės ataskaitiniais ir praėjusiais

ataskaitiniais metais lygios nuliui. Taip pat leid˛iama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą

papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.

V. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIKINIMAS

13. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos. Per

ataskaitinį laikotarpį u˛dirbtų pardavimo pajamų apskaitos reikalavimus nustato 10-asis

verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“.

14. Pardavimo savikainos straipsnyje turi būti pateikiama grynoji pardavimo savikaina.

Ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainos apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo

apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.

15. Veiklos sąnaudos apima pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas.

Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo

apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.

16. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (iskyrus finansinės ir investicinės) veiklos

rezultatą.

17. Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas i įprastinės, bet

netipinės veiklos, iskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms

priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo

pajamos, pajamos i įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzd˛iui, patentų,

prekių ˛enklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (iskyrus finansinį)

perleidimo pelnas ir kt.

18. Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su kitos

veiklos pajamomis. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama: parduotos netipinės veiklos

produkcijos, perparduotų prekių ar paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (iskyrus finansinį)

perleidimo nuostoliai ir kt.

19. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį

u˛dirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. ioms pajamoms priskiriamos palūkanos

u˛ suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos u˛ banke laikomus

pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripa˛intos baudos ir delspinigiai u˛ pavėluotus

atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir

pan., jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.

20. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį

patirtos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. ioms sąnaudoms priskiriami nuostoliai

dėl valiutos kursų pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai u˛ pavėluotus atsiskaitymus,

ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, jei kiti verslo apskaitos standartai

nenustato kitaip, palūkanos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą, palūkanų

sąnaudos, susijusios su paskolomis ir kt.

21. Ypatinguosiuose straipsniuose parodomi atsitiktinių ūkinių įvykių, kurie negali būti priskirti

įprastinei veiklai, rezultatai. Ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma

pagal jo pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio da˛numą.

Pasikartojimo da˛numas yra tik vienas i kriterijų, pagal kuriuos sprend˛iama, ar straipsnis

yra ypatingasis.

22. Pelno mokestis apskaičiuojamas taikant kaupimo principą.

VI. REZULTATŲ PATEIKIMAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE

23. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio

tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai. Tam

naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prie apmokestinimą ir

grynojo pelno (nuostolių) rodikliai.

24. Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas i pardavimo pajamų atimant

pardavimo savikainą.

25. Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas i bendrojo pelno atimant

veiklos sąnaudas.

26. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės (tipinės ir

netipinės) veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. is rodiklis apskaičiuojamas prie

tipinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės

veiklos rezultatus.

27. Pelno (nuostolių) prie apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir

ypatingųjų straipsnių rezultatą. Jis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno

(nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus.

28. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t.y.

įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis

apskaičiuojamas i pelno (nuostolių) prie apmokestinimą atimant pelno mokesčio

sąnaudų rodiklį.

VII. ˇEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS TIPINĖS

VEIKLOS SUDĖTIS IR STRAIPSNIŲ PAAIKINIMAS

29. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal tokius

straipsnius:

29.1. I. Pardavimo pajamos;

29.2. II. Pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio

turto likučių vertės padidėjimas (suma˛ėjimas).

29.3. III. Įmonės reikmėms suvartota produkcija;

29.4. IV. Gyvulių bei kitų gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimai (-);

29.5. V. Bendroji produkcija;

29.6. VI. Kintamosios sąnaudos;

29.7. VII. Bendrasis gamybinis pelnas (nuostoliai);

29.8. VIII. Pastoviosios sąnaudos;

29.9. IX. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

29.10. X. Dotacijos, susijusios su pajamomis;

29.11. XI. Kita veikla;

29.12. XII. Finansinė ir investicinė veikla;

29.13. XIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

29.14. XIV. Pagautė;

29.15. XV. Netekimai;

29.16. XVI. Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinimą;

29.17. XVII. Pelno mokestis;

29.18. XVIII. Grynasis pelnas (nuostoliai).

30. ˇemės ūkio įmonių pelno (nuostolių) ataskaitos tipinės veiklos straipsniai,

nurodyti 29 punkte, yra privalomi, t.y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai

sumos lygios nuliui. Kiti pavyzdinėje formoje pateikti rodikliai gali būti praleid˛iami,

jeigu jie neteikia reikmingos informacijos. Taip pat leid˛iama papildyti pelno

(nuostolių) ataskaitą papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai

parodyti įmonės veiklos rezultatus.

31. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos,

remiantis 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo pajamos“ reikalavimais.

32. Produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto likučių vertės

padidėjimo (suma˛ėjimo) straipsnyje turi būti pateikiamas ių rūių turto tikrosios

vertės ar faktinės savikainos laikotarpio pabaigoje ir prad˛ioje skirtumas.

33. Įmonės reikmėms suvartotos produkcijos straipsnyje pateikiama minėtiems

reikalams suvartotos ˛emės ūkio produkcijos ir jos perdirbimo produktų vertė.

34. Gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimų straipsnyje pateikiama io turto, pirkto i

kitų įmonių bei gyventojų, įsigijimo savikaina.

35. Bendrosios produkcijos straipsnis parodo gamybinės ˛emės ūkio veiklos apimtį

pinigine iraika. Ji apskaičiuojama sudedant pardavimo pajamų, produkcijos,

nebaigtos gamybos, gyvūnų ir kito biologinio turto pokyčių, įmonės reikmėms

suvartotos produkcijos straipsnių sumas ir atimant gyvūnų ir kito biologinio turto

pirkimų straipsnių sumas.

3/6

36. Kintamųjų sąnaudų straipsnyje pateikiamos tokios sąnaudos, kurių dydis

priklauso nuo veiklos apimties.

37. Bendrojo gamybinio pelno (nuostolių) straipsnis parodo skirtumą tarp bendrosios

produkcijos vertės ir kintamųjų sąnaudų.

38. Pastoviųjų sąnaudų straipsnyje pateikiamos tos sąnaudos, kurių dydis sąlyginai

nepriklauso nuo veiklos apimties.

39. Tipinės veiklos pelno straipsnis ireikia skirtumą tarp bendrojo gamybinio pelno

(nuostolių) ir pastoviųjų sąnaudų.

40. Dotacijų, susijusių su pajamomis, straipsnyje pateikiamos panaudotos tiesioginės

ar kompensacinės imokos, bei kitos imokos, suteikiamos ˛emės ūkio įmonių pajamų

lygiui palaikyti ar pajamų netekimui kompensuoti.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. is standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių

ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

TIRIAMOJI DALIS

2. AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ' PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ

Isiaikinti kaip formuojama pelno (nuostolių) ataskaita AB 'Vilkykių pieninė'.
Atlikti pelno (nuostolių) ataskaitos vertikaliąją ir horizontaliąją analizę;
Apskaičiuoti bei įvertinti įmonės finansinius koeficientus;
Isiaikinti, kokią įtaką finansinė analizė turi įmonės finansų valdyme;

2.1. ĮMONĖS AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ' CHARAKTERISTIKA

1993m. įkurta AB 'Vilkykių pieninė' iuo metu yra viena moderniausių sūrių gamyklų alyje. 15 proc. Lietuvos sūrių gamybos rinkos u˛imanti bendrovė visus keturiolika veiklos metų nuolat plėtėsi, gerino savo gaminių kokybę ir asortimentą.

Sėkmingai įsitvirtinusi Lietuvos ir kitų alių rinkose, AB Vilkykių pieninė i u˛darosios akcinės bendrovės 2005 sausio 21d. persitvarkė į akcinę bendrovę ir pradėjo naują brand˛ios veiklos etapą. Nuo 2006 m. pavasario AB Vilkykių pieninė yra sėkmingai iplatinusi 25,10 Vilkykių pieninės laisvųjų akcijų.

Sėkmingos AB Vilkykių pieninė veiklos pagrindas - laiko patikrinti patikimi santykiai su verslo partneriais, greita bendrovės reakcija į pirkėjų ir rinkos poreikius, darbuotojų kompetencija. Ne ma˛iau svarbios bendrovės stiprybės - patikimų tiekėjų ratas, u˛megzti ilgalaikiai santykiai pardavimų srityje ir patraukli kainų politika.

Nuo pat bendrovės įkūrimo AB Vilkykių pieninė nuolat siekia gerinti savo gaminių kokybę ir didinti jų įvairovę. Iki iol stabiliai augusi bendrovė ir toliau ketina investuoti į modernias technologijas, darbo automatizavimą ir efektyvumo didinimą. Per pastaruosius septynis metus AB Vilkykių pieninė į gamybos technologijas investavo daugiau kaip 43 mln. litų. AB Vilkykių pieninėje dirba 427 darbuotojai;

Pagrindiniai duomenys apie įmonę

Akcinė bendrovė Vilkykių pieninė

Būstinės adresas Vilkykiai, Pagėgių savivaldybė

Teisinė-organizacinė forma

akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

1993 m. gegu˛ės 10 d.

Perregistravimo data ir vieta

2005 m. gruod˛io 30 d., VĮ Registrų centro

Tauragės skyrius

Registracijos Nr. 060018

Įmonių rejestro kodas

277160980

Interneto adresas http://www.cheese.lt; http://www.suris.lt

AB Vilkykių pieninės pagrindinės veiklos pobūdis:

Pagrindinė veikla – fermentinių sūrių gamyba.

Įmonėje taip pat gaminama pasterizuota grietinėlė bei perdirbamos irūgos.

2.3. Pelno (nuostolių) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė

(pelno (nuostolių) ataskaita pateikta 1 priede)

Finansinei būklei diagnozuoti ir finansinių iteklių valdymo kokybei įvertinti da˛niausiai naudojami finansiniai koeficientai, kurie rodo dviejų finansinės informacijos elementų santykį. Da˛niausiai naudojami dviejų tipų finansiniai koeficientai:

§ Balansiniai finansiniai koeficientai, kurie teikia informaciją apie įmonės finansinę būklę remiantis balanso duomenimis.

§ Kiti koeficientai teikia informaciją apie įmonė veiklą u˛ konkretų laikotarpį, da˛niausiai u˛ metus (pvz., pelno (nuostolių) ataskaita).

[1, p. 81]

Pelno(nuostolio) ataskaita parodo finansinį rezultatą pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, kuris pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Jų tikslus, analizuojant ataskaitas, galima būtų nusakyti taip:

1. nagrinėjant faktiko pelno kitimą, numatyti būsimus pinigų srautus, padedančius nustatyti tikimybę susigrą˛inti skolas bei nustatyti būsimų pajamų dydį. Be to, numatyti, kada tai gali įvykti.

2. pelno (nuostolio) ataskaita padeda visiems ataskaitų vartotojams įvertinti vadovų veiklos veiksmingumą per analizuojamą laikotarpį. Akcininkai nori tai ˛inoti, kad gerus vadovus galėtų paskatinti, o blogus – atleisti i darbo.

Visuomenės po˛iūriu rodikliai parodyti pelno (nuostolio) ataskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti ar jie savo ribotas lėas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų

Pasak Mackevičiaus J., Pokaitės D. (1997) pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių analizė gali būti atliekama dviem etapais:

· pirmame etape susipa˛įstama su pagrindinių rodiklių bendromis kitimo tendencijomis atliekant vertikaliąją (struktūros) ir horizontaliąją (dinamikos) analizę.

· antrajame analizės etape detaliai nagrinėjami konkretūs pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliai.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dyd˛iai lyginami su praėjusio laikotarpio duomenimis, o nuokrypis ireikiamas absoliučiais arba santykiniais dyd˛iais. i analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neirykina prie˛asčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.Ji da˛nai taikoma analizuojant balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų ataskaitų duomenis. Horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė: analizuojant kelerių metų (3-5) finansinių ataskaitų duomenis yra atskleid˛iamos finansinių rezultatų kitimo tendencijos ir dėsningumai.

Vertikalioji (struktūrinė) analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis ireikiamas procentais. Ją atlikus galima su˛inoti, kokią dalį tam tikras rodiklis sudaro nuo visumos. [2,p.23]

Lyginant įmonės finansinius metus su praėjusiais finansiniais metais pardavimo pajamos padidėjo 7,5 karto (454942 Lt.), nes įmonės veikla plėtėsi ir buvo parduota daugiau produkcijos. Pardavimo savikaina padidėjo 8 kartus (425863 Lt.), tai įtakojo infliacija, o tai galėtų reikti, kad dar reikės padidinti produkcijos kainą. Palyginus dvejus įmonės gyvavimo metus, matome, kad įmonės bendrasis pelnas padidėjo 4 kartus. Taip pat pastebime, kad 2005 metais padidėjo finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Palyginus finansinius metus su praėjusiais finansiniais metais įmonė u˛dirbo pelną ir jau nebepatyrė nuostolio.

Finansinėje atskaitomybėje parodytas pelnas ar nuostolis nebūtinai įrodo ūkio subjekto veiklos sėkmingumą ar blogą darbą. Juk gali būti parodyta daug pelno, bet trūkti realių pinigų, kuriais ūkio subjektas privalo atsiskaityti su tiekėjais ar darbuotojais, arba gali daug prekių parduota nemokiems pirkėjams su atidėjimu atsiskaityti ir tuomet i tų pardavimų nebus jokio pelno, o bus tik nuostolis. ( R. Urnie˛ius, 2004, p. 148)

Analizuojant įmonės veiklą, pelningumą, taip pat naudojami įvairūs pelno (nuostolių) ataskaitos rodikliai. Vienas i jų – bendrasis pelnas. Jis nėra galutinis ūkio subjekto veiklos pelningumą ireikiantis rodiklis, tačiau jis rodo vadovų gebėjimą pigiau pirkti arba gaminti prekes. Kadangi prekių pardavimo kainas diktuoja rinka, svarbu iekoti kuo pigesnių produkcijos gamybos būdų.

Finansinės atskaitomybės nagrinėjimo metodikos pasirinkimas priklauso nuo analizei keliamų tikslų, t.y. nuo to, ką norima su˛inoti apie ūkio subjekto veiklą. Paprastai atskaitomybės duomenys nagrinėjami dviem būdais: vertikaliu bei horizontaliu. Vertikali analizė reikia atskirų konkretaus laikotarpio finansinės atskaitomybės absoliučių bei santykinių rodiklių nagrinėjimą, o horizontali analizė suprantama kaip tų rodiklių kitimo dinamika, kad būtų galima įvertinti veiklos plėtojimo galimybes. ( R. Urnie˛ius, 2004, p. 148).

I pelno (nuostolių) ataskaitos matome, kad „X“ įmonėje 2005-2006m. laikotarpiu pardavimai padidėjo beveik 8 kartus. Tai sąlygojo ne tik pardauodamų prekių apimties pokytis, bet ir produkcijos kainų bei jų struktūros pokyčiai. Esant infliacijai, įmonė, norėdama isilaikyti rinkoje, turi siūlyti vis įvairesnius ir auktesnės kokybės gaminius.

Augant pardavimų apimčiai, kilo parduotų prekių savikaina, kuri sudaro apie 87-92 procentus pardavimų vertės.

Nusprend˛iau savo darbe atlikti abi: tiek vertikalią, tiek horizontalią analizes. Horizontali ir vertikali analizė bus taikomos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitose u˛fiksuotos „X“ įmonės 2005-2006m. finansinei būklei įvertinti. Taikydama iuos būdus, siekiu isiaikinti finansavimo altinių ( nuosavo kapitalo, turto) bei jų elementų dinamiką, pakitimus, tų pokyčių prie˛astis, isiaikinti pelno (nuostolių) ataskaitos rodiklių tarpusavio ryius, jų dinamiką.

Siekiant parengti subalansuotą „X“ įmonės ateities veiklos strategiją, svarbu kompleksikai įvertinti jos vidinės ir iorinės aplinkos sąlygas bei kryptingai tai susisteminti. iam tikslui geriausiai tinka SWOT analizės būdas, pagal kurį galima minimizuoti iaikintų grėsmių bei silpnybių įtaką finansiniam rezultatui ir pasinaudoti įmonės stipriosiomis savybėmis bei galimybėmis. ( E. Bukevičiūtė, I. Mačerinskienė, p. 329)

Pelno (nuostolių) ataskaita

2006 m. gruod˛io 31 d.

Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

Eil. Nr.	Straipsniai	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai	Vertikalioji analizė	Horizontalioji analizė %
I.	Pardavimo pajamos	524197	69255	454942	656,91
II.	Pardavimo savikaina	486522	60659	425863	702,06
III.	Bendrasis pelnas (nuostoliai)	37675	8596	29079	338,29
IV.	Veiklos sąnaudos	23320	15060	8260	54,85
V.	Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)	14355	-6464	20819	122,08
VI.	Kita veikla		-212
VII.	Finansinė ir investicinė veikla	-800	-272	-528
VIII.	Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai)		-6948
IX.	Pagautė
X.	Netekimai
XI.	Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinimą	13555	-6948	20503	95,09
XII.	Pelno mokestis	2033
XIII.	Grynasis pelnas (nuostoliai)	11522	-6948	18470	65,83

FINANSINIŲ KOEFICIENTŲ SKAIČIAVIMAS, JŲ DYDˇIO BEI POKYČIO VERTINIMAS

Santykinė analizė teorijoje ir praktikoje dar kitaip vadinama finansinių koeficientų analize. ie koeficientai ireikia finansinių ataskaitų bei kitų bei kitų informacijos altinių duomenų tarpusavio ryius. Finansiniai koeficientai yra klasifikuojami į grupines sistemas, kurios da˛niausiai įvardijamos taip:

Pelningumo;
efektyvumo;
mokumo;
stabilumo;
rinkos.

[2, p. 23]

4.1. PELNINGUMO RODIKLIAI

Įmonės veiklos pelningumo rodiklis atspindi kiek pelno tenka vienam pardavimų litui t.y.

Bendrasis pelningumas = Bendrasis pelnas / Pardavimai;

Parodo pardavimų įtaką balansiniam pelnui t.y. įmonės sugebėjimą gauti pelną i pagrindinė įmonės veiklos. Patenkinama sąlyga > 0.

Tipinės veiklos pelningumas = tipinės veiklos pelnas / Pardavimai

Įprastinės veiklos pelningumas = Įprastinės veiklos pelnas / Pardavimai

Grynasis pelningumas = grynasis pelnas / Pardavimai

Parodo pardavimų įtaką grynąją pelnui t.y. įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė rodiklio reikmė rodo auktesnį įmonės pelningumą. Patenkinama sąlyga > 0.

Pelningumo rodiklių palyginimai ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais.

	2007	2008
	2007	2008
Bendrasis pelningumas	0,16	0,00
Tipinės veiklos pelningumas	0,10	-0,06
Įprastinės veiklos pelningumas	0,09	-0,08
Grynasis pelningumas	0,08	-0,07
Bendrasis veiklos krypčių pelningumas

Pelningumo rodikliai parodomi diagramose.

Pelningumo rodikliai

Pav. Nr. 1. Pelningumo rodiklių palyginimai ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais.

Bendrojo pelningumo rodiklių palyginimas praėjusiais ir ataskaitiniais finansiniais metais

	2007	2008
Bendrasis a krypties pelningumas	0,16	0,00

Pav. Nr. 2. Bendrojo pelningumo rodiklių palyginimas praėjusiais ir ataskaitiniais finansiniais metais

2008 m. įmonė nebesugeba gauti pelno i pagrindinės veiklos ir bendrasis pelningumas yra nulinis, nors dar praėjusiais 2007 m bendrasis pelningumą siekė 0,16. I tipinės ir įprastinės veiklos taip pat nesugeba gauti pelno ir patiria nuostolius. Grynasis pelningumas taip pat nuostolingas. Taigi 2008 m. pelningumo rodikliuose aikiai matomos pasaulinės ekonominės krizės pasekmes įmonei

4.6. PARDAVIMŲ LITO STRUKTŪRA (procentais)

(tik tipinei veiklai)

Pardavimų lito struktūros palyginimai ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais

*Pardavimų lito struktūra(procentais)*
*(tik tipinei veiklai)*
	2007	2008
Savikaina	0,84	1,00
Veiklos sąnaudos	0,06	0,06
Tipinės veiklos pelnas	0,10	-0,06
	1,00	1,00

Pardavimų lito struktūros rodikliai parodomi diagramose.

PARDAVIMŲ LITO STRUKTŪRA (procentais)

(tik tipinei veiklai)

Pav. Nr.7 Pardavimų lito struktūros rodiklių palyginimas ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais.

I diagramos matyti, kad dar 2007 m. įmonė pelningai pardavinėjusi savo produkciją, 2008 m. patyrė nuostolį. Produkcijos pardavimo pelnas buvo net ne nulinis, bet nuostolingas, kaina buvo ˛emesnė u˛ savikainą.

3. IVADOS

Pelno (nuostolio) ataskaita rodo, kaip per ataskaitinį laikotarpį įmonei sekėsi ūkininkauti, kiek ji u˛dirbo pajamų ir kiek patyrė sąnaudų. Pelno (nuostolio) ataskaita ypatinga tuo, kad joje pateikta informacija rodo ne įmonės būklę konkrečiu laiko momentu, bet apibūdina jos veiklą per visą ataskaitinį laikotarpį.

ioje ataskaitoje palyginamos visos tam tikru laikotarpiu u˛dirbtos pajamos su sąnaudomis, patirtomis ias pajamas u˛dirbant, ir apskaičiuojamas laikotarpio veiklos rezultatas – u˛dirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.

Pelno (nuostolio) ataskaita turi apimti visas įmonės veiklos sritis: tiek įprastinę, kuri skirstoma į tipinę (įmonės pagrindinę veiklą) ir netipinę (kitą bei finansinę ir investicinę veiklą), tiek neįprastinę (ypatingąją) veiklą, kuri rodo atsitiktinai (nepaisant įmonės valdytojų valios) u˛dirbtą pagautę ar patirtus praradimus.

Analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklius gali būti atliekama: vertikali (struktūros) ir horizontali (dinamikos) analizė. Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą. Norint gauti daugiau ˛inių apie įmonės pelningumo kitimą, vertikalioji analizė turi būti papildoma horizontaliosios analizės duomenimis. Kadangi horizontalioji (dinamikos) analizė ne tik padeda nustatyti pelno ir jo apskaičiuojamų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikia reikiamų duomenų prognozėms.

Remiantis pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis gali būti apskaičiuoti pelningumo rodikliai, kurių analizė gali padėti atskleisti ne tik veiksnius nulėmusius tam tikrą pelno dydį, bet ir pelno kitimo tendencijas, galimybes jam didinti. Pelno (nuostolio) ataskaitos analizei ypač svarbūs pardavimų pelningumo rodikliai, kurie parodo, kiek įmonė gauna pelno (bendrojo, įprastinės veiklos ir grynojo) i vieno pardavimo lito.

Po labai sėkmingų 2007 metų, dėl smukusios paklausos ir suma˛ėjusių gaminių kainų 2008 metai AB Vilkykių pieninė įmonių grupei buvo nuostolingi. Konsoliduoti nuostoliai siekė 12 mln. Lt (įskaitant 3 mln. Lt atsargų pervertinimą 2008 metų pabaigoje). Pagrindinės io nuostolio prie˛astys buvo produkcijos pertekliaus Europoje paveiktos suma˛ėjusios pieno produktų kainos, atsargų pervertinimo bei 2008 metais patirtos vienkartinės ilaidos dėl AB Kelmės pieninė įsigijimo ir integracijos į įmonių grupę. 2009 metais Bendrovė tikisi sėkmingesnių rezultatų ir u˛dirbti nedidelį pelną dėl ma˛esnės nei 2008 metais ˛aliavinio pieno kainos bei ˛enkliai suma˛intų gamybos, valdymo ir administravimo sąnaudų.

Lėtėjant ekonomikai, Bendrovė ieko naujų rinkų ir orientuojasi į produktų, turinčių didesnę pridėtinę vertę, gamybą. 2008 metais pradėjo dirbti ir naujųjų ES narių, Skandinavijos bei Balkanų alių rinkose.

2009 metais situacija rinkoje iliks neapibrė˛ta: valiutų svyravimai, ekonominis nuosmukis bei sunkmečio igyvenimo planų trūkumas ir neaikumas gali pateikti dar ne vieną staigmeną. Tačiau, po atliktų pertvarkymų Bendrovės viduje ir tinkamai pasirinktos strategijos, ateities įvykiai neturėtų ˛enkliai paveikti Bendrovės veiklos.

Be ekonomikos sulėtėjimo, kainų kritimą 2008 metais lėmė ir palankios gamtinės sąlygos – lyginant su 2007 metais Naująją Zelandiją nusiaubusia sausra, 2008 metais ūkininkai iaugino sąlyginai gerus derlius, pasiekė auktus pieno primil˛io rezultatus, o tai sąlygojo perprodukciją bei ˛enklų pasiūlos iaugimą.

Siekiant itaisyti susiklosčiusią padėtį Europos komisija gra˛ino eksporto subsidijas kai kuriems pieno produktams. Subsidijų dydis sūrio eksportui buvo nustatytas ties 200 EUR/t riba. Rinkos dalyviai tikėjosi didesnių subsidijų, bet priimto lygio turėtų pakakti, kad pieno produktų kainos atsitiestų iki buvusiųjų.

Apibendrinant, galima teigti, kad pieno gamybos suma˛ėjimas, ES institucijų veiksmai ir intervencinių pirkimų skatinimas subalansuos produkcijos pasiūlą ir paklausą, o pastaruoju metu nekrintančios produkcijos kainos demonstruoja stabilumo periodą, o gal ir pirmuosius atsigavimo po˛ymius. Pieno perdirbimas yra viena i maisto pramonės akų, kuri pirmiausia atsigaus pasirod˛ius pirmiesiems pasaulio ekonomikos atsitiesimo ˛enklams.

4. LITERATŪROS ALTINIAI

1. Liongina Juozaitienė. ĮMONĖS FINANSAI: ANALIZĖ IR VALDYMAS. iaulių universitetas, 2007.

2. Vilija Aleknevičienė. ĮMONĖS FINANSŲ VALDYMAS. Lietuvos ˛emės ūkio universitetas, 2009.

3. internetas

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ'

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

TERMENI importanti pentru acest document

2. ANALITINĖ DALIS

1. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS FORMOS

1.2. Vienpakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

1.2. Daugiapakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

2. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS SUDĖTIS

2.1. Įprastinė įmonės veikla

2.2. Neįprastinė (ypatingoji) įmonės veikla

2.3. Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai

2.4. Grynojo pelno (nuostolio) skaičiavimas

TIRIAMOJI DALIS

2. AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ' PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ

2.3. Pelno (nuostolių) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ'

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

TERMENI importanti pentru acest document

2. ANALITINĖ DALIS

1. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS FORMOS

1.2. Vienpakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

1.2. Daugiapakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

2. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS SUDĖTIS

2.1. Įprastinė įmonės veikla

2.2. Neįprastinė (ypatingoji) įmonės veikla

2.3. Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai

2.4. Grynojo pelno (nuostolio) skaičiavimas

TIRIAMOJI DALIS

2. AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ' PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ

2.3. Pelno (nuostolių) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ'

2. AB 'VILKYKIŲ PIENINĖ' PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ