Paklausa pasiula rinkos pusiausvyra ir kitimas

Paklausa pasiula rinkos pusiausvyra ir kitimas

Ivadas

Tik apie labai nedidele grupele žmoniu galetume pasakyti, kad jie turi viska, ko noretu. Dauguma žmoniu turi apsieiti be kai kuriu daiktu, kuriuos tureti jie labai noretu: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi žmones turi tarsi preferenciju skale - tarsi saraša, kuriame paslaugos ir prekes surašytos preferencijose (ju vartojimo reikmenys - maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka. Gyvybiniai arba butiniausi vartojimo reikmenys - maistas, drabužiai, bustas, medicinine pagalba- yra tos skales viršuje ir apskritai musu butiniausiu prekiu poreikis negali buti paaukotas; aplinkybems susikloscius, mes pasiruoše už tuos gyvybinius dalykus atiduoti visa savo uždarbi. Žemiau tu gyvybiškai svarbiu prekiu preferenciju skaleje bus daiktai , kuriu reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). Žemiausiai šioje skaleje yra ne pirmo butinumo prekes (šokoladas), be kuriu prireikus mes lengvai išsiverstume.

Rinkos desnius lengviau suprasti, nagrinejant idealu rinkos moduli. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkejas ir individualus pardavejas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkejas ir pardavejas yra dvi rinkoje veikiancios jegos. Pirkejas kaip veikianti jega formuoja rinkos paklausa (market demand), o pardavejas- rinkos pasiula (market supply).

Paklausa pasireiškia pirkejo siekimu isigyti konkrecia preke ar paslauga. Taciau jei pirkejas nori tik tos prekes, bet neturi pinigu, jo noras nera paklausa. Vadinasi, paklausa galime apibrežti kaip troškima arba poreiki, egzistuojanti drauge su pasiruošimu ir galejimu užmoketi už tai, ko norime.

Kiekvinas pirkejas žino, kad perkamos prekes kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesne kaina, tuo mažiau jis gali isigyti, ir atvirkšciai, kuo mažesne kaina, tuo daugiau prekiu gali pirkti, kitoms salygoms esant nekintamoms (pajamos, poreikiams, madai). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekes kiekis, o kaip kiekis, kuri salygoja tos prekes kaina. Kainos ir norimo isigyti prekes kiekio ryšys rodo, ar preke bus perkama.

Pasiula pasireiškia pardavejo siekimu parduoti kuo daugiau prekiu ir kuo didesne kaina. Ji atliekama labai ivairiomis salygomis, sukuria tinkamu vartoti visu rušiu prekiu ir paslaugu apimti, kuria gali pasiulyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms.

Kaip žinome, pirkeju ir pardaveju požiuriai i kainas nera vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkejus ir privercia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavejus gaminti ir parduoti daugiau prekiu. Taigi kuo aukštesne kaina, tuo didesne pasiula.

Paklausa

Paklausos desnis ir jos kreive

Rinkos subjektu- pirkejo ir pardavejo (arba vartotojo ir gamintojo )- interesai rinkoje reiškiasi pasiulos ir paklausos forma.

Paklausa (demand)- perkamos prekes ar paslaugos kiekio priklausomybe nuo tos prekes ar paklausos kainos; tai vartotojo noras ir pajegumas pirkti preke ar paslauga konkrecia kaina. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu isigyti konkrecia preke. Reikia tureti ir pakankamai pinigu prekei pirkti.

Kaina nera vienintelis perkama prekes kieki lemiantis veiksnys. Prekes paklausa rinkoje salygoja kitu prekiu kainos, vartotojo pajamos ir ju kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainu pasikeitimas ir kiti veiksniai.

Matematiškai prekes paklausa aprašoma paklausos funkcija.

Paklausos funkcija (demand funcfion) vadiname paklausos priklausomybe nuo ja lemianciu veiksniu:

Q^A_D = f (P_A , P_B P_Z, Y, T, );

Cia Q^A_D - A prekes paklausos kiekis (quantity);

P_A - prekes kaina (price);

P_B P_Z - kitu prekiu kainos;

Y - pirkeju pinigines pajamos;

T - skonis ir mada;

- kiti veiksniai;

Paklausos analizei taikoma “ceteris paribus” prielaida: kai visi veiksniai išskyrus viena, laikomi pastoviais. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dydžiui. Iš cia išeina, kad

Q^A_D = f (P_A)

Paklausos desnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažejant ir mažeja kainai didejant, t.y. paklausos desnis teigia:

D[Gedusia1]  Q^A_D

DP_A

Mažejant kainai, paklausa auga del dvieju priežasciu: pirma, sumažejus kainai, pirkejai perka ta preke dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažejusi kaina vilioja naujus pirkejus.

Galimas isivaizduoti, kad paklausos desnis aprašo individualaus pirkejo, kurio pajamos yra pastovios, elgesi rinkoje: pirkejas nori pirkti daugiau pigesniu šios prekes vienetu. Pirkejo reakcija i skirtingas kainas pavaizduota lenteleje, kuri vadinama paklausos lentele.

Paklausos lentele (modelis)(demand schedule)- tai lenteles forma pateikti tam tikros prekes ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkejai noretu ir galetu isigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

1 lentele. Paklausos lentele

Lenteles duomenys rodo, kad kiekviena kaina atitinka tam tikras prekiu kiekis, kuri pirkejas gali pirkti kas menesi, kai kaina 6 Lt už vieneta, paklausos kiekis bus 5 prekes vienetai.

Paklausos kiekis (quantity demanded) - prekes kiekis, kuri nori ir gali pirkti pirkejas per tam tikra laikotarpi (pvz., per menesi), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.

Paklausos desnis gali buti pakartotas lenteles duomenys perkelus i Dekarto koordinaciu sistema. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas atitinkantis prekiu kiekiai- horizontalioje ašyje.

P,

Lt/vnt.  d

A

8 B

6 C

4 D

2 E

0

2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./men.

1. paveikslas. Paklausos kreive. 

Paklausos kreive (demand curve)- grafinis prekes kainos ir paklausos ryšio vaizdas.

Tai yra linija, rodanti atvirkšcia prekes kiekio ir jos kainos priklausomybe. Daugelio prekiu paklausos kreive yra žemejanti. Neigiamasis paklausos kreives nuolydis rodo, kaip pirkejas reaguoja i kainos pokycius: mažesne kaina atitinka didesni paklausos kieki q, o mažesne reikšme q - didesne kaina. Kitaip tariant, kainai mažejant, kai kitos salygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkšciai, paklausos kreive, budama funkcijos q =f (P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmiu geometrine vieta. Paklausos kreive taip pat rodo maksimalia kaina, kuria pirkejas pasirenges sumoketi už ivairius prekiu kiekius.

1.2. Paklausos veiksniai

Jei pasikeistu vienas iš pastoviais laikomu veiksniu, pasikeistu priklausomybes tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys. Tektu sudaryti nauja paklausos lentele ir brežti nauja paklausos kreive.

Paklausos kiekio pokyciu (change in quantity demanded) vadiname judejima išilgai paklausos kreives.

1 paveiksle parodyta, kad tai, jog išaugo nuo 6 iki 8 Lt., sumažina paklausos kieku nuo 5 iki 4 vienetu per menesi. Tai rodo taško judejimas išilgai paklausos kreives d aukštyn.

Paklausos pokycius (change in demand) rodo paklausos kreives poslinkiai koordinaciu sistemoje.

Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkejo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidejusia paklausa, esant kainai P₁, rodys q >q₁ , o esant kainai P2 - q >q₂ . Paklausa d₁ yra didesne negu paklausa d.

2 paveikslas. Paklausos pokyciai [ 2 ; 31 ]

Taigi geometriškai paklausos padidejimas vaizduojamas paklausos kreives poslinkiu i dešine (gali buti ir nuožulnumo pokytis), o paklausos sumažejimas- poslinkiu i kaire. Panagrinekime keleta galimu paklausos pasikeitimo atveju.

Pirkejo pajamos ir kitimas. Padidejusios pirkejo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybes, brangesniu prekiu. Kaip parodyta 3 paveiksle, paklausos kreive d vaizduoja pradini pirkejo pajamu lygi. Pajamoms išaugus, pirkejas gali pirkti už ta pacia kaina daugiau tos pacios prekes vienetu. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padideja pajamos. Paklausos padidejima, pirkejo pajamoms išaugus, rodys paklausos kreives poslinkis i dešine.

Normalios kokybes preke (normal goods) laikoma preke, kurios perkama daugiau, kai pajamos dideja (kiti veiksniai yra nekintami).

Taciau taip nera su visomis prekemis. Didejant pajamoms, žmones kai kuriu prekiu gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino (ji keisdami sviestu), padevetu drabužiu (juos keisdami naujais) ir pan. Kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreive i kaire puse, šio poslinkio priežastis- blogesnes kokybes prekes.

Blogesnes kokybes preke (inferior goods) laikoma preke, kurios perkama mažiau, kai pajamos dideja (kiti veiksniai yra nekintami).

Normalios ir blogos kokybes prekes yra tik todel, kad jas taip vertina pirkejas, atsižvelgdamas i savo pajamas ir ju kitima. Kai pirkejo pajamos sumažeja, normalios kokybes prekiu paklausa taip pat sumažeja.

P P

d₁ d₁

d d

O q

a) normalios kokybes prekes b) blogesnes kokybes prekes

3 pav. Pajamu didejimo itaka prekes paklausai. [ 2; 32 ]

Kitu prekiu kainos ir ju kitimas. Tarpusavyje susijusiu prekiu kainos. Ju pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekes yra pakaitai (substitutai), ar tik papildancios viena kita (komplektas) jas vartojant.

1. Savo išlaidas mes paskirstome taip, kad gautume iš ju didžiausia pasitenkinima, kitaip sakant taip, kad paskutinis arba ribinis piniginis vienetas, išleistas bet kuriai prekei, duotu vienoda pasitenkinima.

Pavyzdžiui, jeigu apelsinu kaina padidetu du kartus, o obuoliu kaina nepakistu, tai pirkejai vietoj apelsinu mieliau pirks obuolius. Vadinasi, pakitus apelsinu kainai, obuoliu kreive pasislenka i dešine.

Tokios kreives, kaip obuoliai ir apelsinai, kurios tenkina tuos pacius poreikius ir norus, yra vadinamos substitutais ir pakaitalais.

Šia tendencija ekonomistai apbudina kaip substicijos desni ( dar vadinama lygiu ribiniu rezultatu desniu), kuris teigia, kad musu išlaidos ivairioms prekems pasiskirsto taip, jog naudingumai, gaunami išleidžiant paskutini pinigini vieneta bet kuria vartojimo forma yra lygus. Ir jei nustatome, kad pakeisdami viena preke kita, mes padidinsime savo bendra pasitenkinma, tai nesvyruodami taip ir padarome (pvz.: jei arbatos kaina kyla, galime naudoti daugiau kavos). Taip yra todel, kad mes nuolatos lyginame naudinguma, gaunama išleidžiant tiek pat pinigu kitai prekei.

2. Tarp viena kita papildanciu komplektiniu prekiu pasireiškia priešingas ryšys. Skirtingai nuo prekiu substitutu, pakeicianciu viena kita vartojime, komplektines prekes viena kita papildo vartojimo metu, yra vartojamos kartu kaip komplektas (pvz.: automobilis ir kuras).

Padidejusi prekes kaina padidina kitos prekes - pakaito- paklausa. Pakaito paklausos didejima rodo 4 paveikslo (a) dalis, o papildancios prekes paklausos sumažejima- (b) dalis.

Šiuo atveju vienos prekes pabrangimas sumažins kitos prekes paklausa. Jei prekes nera tarpusavyje susijusios (nepriklausosmos), tai vienos prekes kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekes paklausai. Jei pirkejas tikisi, jog prekes kainos padides, jis apsirupina preke is anksto. Tai padidina paklausa.

3. Galiausiai yra ir tokiu prekiu, kurios visiškai nesusije tarpusavyje. Kainos pakilimas vienai prekei neturi jokios itakos kitos prekes paklausai (pvz.: autobuso bilietai ir sviestas).

P  P

d₁ d₁

d d

0 q 0 q

a) Prekes pakaito paklausa. b) Papildancios prekes paklausa.

4. pav. Tarpusvyje susijusiu prekiu kainu pasikeitimo itaka paklausai. [ 2; 33 ]

2 lentele. Paklausos kreives poslinkiu priežastys ir pasekmes [ 2; 33 ]

1.3 Rinkos paklausa

Iki šiol nagrineta paklausos kreive ir paklausos lentele apibudina individualaus pirkejo elgesi rinkoje konkreciu laikotarpiu. Žinoma, metine šios prekes paklausa viršys menesine, reikiamas prekes kiekis bus didesnis visoje tos prekes rinkoje, nei jos dalyje. Bendraja rinkos paklausa formuoja individualios pirkeju paklausos. Žinoma, ne visi gyventojai perka ir vartoja vienodai. Nors esama skirtumu, ivairiu pirkeju paklausos gali buti sumuojamos ir taip nustatoma bendroji rinkos paklausa. Geometriškai nustatyti bendraja rinkos paklausa galima horizontaliai sudejus ivairiu vartotoju paklausos kreives. 5 paveiksle pavaizduotas prekes A rinkos paklausos susidarymo procesas. Matome, kad kainai mažejant nuo P₁ iki P₂ rinkos paklausa lemia tik pirmo vartotojo paklausa, nes antrajam vartotojui preke A yra per brangi. Kainai toliau mažejant, rinkos paklausa lemia abieju vartotoju paklausos kiekiai. Pavyzdžiui, esant kainai P₃ , rinkos paklausa yra lygi paklausu kiekiui, kurie pažymeti atkarpomis (1) ir (2) sumai, kuri atitinka pirmojo ir antrojo vartotojo paklausa.

P

P₁ P₁ P₁

P₂ P₂ P₂

_{1 2 1 2}

P₃ P₃ P₃

d₁ d₂ D

q₁ 0 q₂ 0 Q

a) pirmojo pirkejo b) antrojo pirkejo c) abieju pirkeju

paklausa paklausa paklausa

5 pav. Rinkos paklausos sudarymas. [ 2; 34 ]

5 paveikslas rodo, kad ivairiu vartotoju tos pacios prekes paklausa skirtinga. Pavyzdžiui, pirmajam pirkejui ši preke yra labai reikšminga, todel ir jos paklausa pradeda formuotis esant aukštai kainai ir menkai keiciasi kainai mažejant. Gali buti, kad pirkejas gauna dideles pajamas, nes perka preke esant didelei kainai. Antrajam pirkejui ši preke yra mažiau svarbi, o jo paties pajamos gali buti mažesnes. Todel jo paklausa susidaro esant neaukštai kainai ir daugiau priklauso nuo kainos kitimo.

2. Pasiula

2.1 Pasiulos desnis ir jos kreive

Pasiula formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekes paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekes kieki, kuri jis gamins ir siulys rinkoje. Vadinasi, siulomos prekes kiekis susijes su jos kaina ir gamybos išlaidomis.

Pasiula (supply)- parduodamos prekes ar paslaugos kiekio priklausomybe nuo tos prekes ar paslaugos kainos; tai prekes ar paslaugos kiekis, kuri pardavejai noretu ir galetu parduoti konkrecia kaina.

Pasiulos funkcija (supply function) vadinama pasiulos priklausomybe nuo ja lemianciu veiksniu:

Q^A_S = f (P_A , P_B P_Z , P_K , P_L , K , L , N, )

cia:

Q^A_S - A prekes pasiulos kiekis;

P_A - A prekes kaina;

P_B P_Z - kitu prekiu kainos;

P_K , P_L - gamybos veiksniu kainos;

K - naudojama technologija;

L - mokesciai ir dotacijos, valstybinis reguliavimas;

N - gamtines salygos;

- kiti veiksniai.

Jei visi veiksniai, išskyrus kaina, yra pastovus, tai:

Q^A_S = f (P_A)

Pasiulos desnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekes kaina dideja, esant kitoms vienodoms salygoms, pasiulos kiekis taip pat dideja, o kai kaina mažeja, ir kiekis mažeja, t.y.

D Q^A_S

DP_A

Kitaip tariant, pasiulos desnis teigia, kad pardavejui daugiau prekiu siulo didenemis kainomis ir mažiau- mažesnemis, ir kainu kilimas paprastai didina pasiula, o ju kritimas - mažina pasiula.

Pasiulos lentele (modelis)(supply schedule)- lenteles forma pateikti tam tikros prekes ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavejai noretu ir galetu parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

3 lentele. Pasiulos lentele.

Lenteles duomenys rodo, kad kai kaina 9 Lt už vieneta, parduodamas prekiu kiekis bus 8 prekes vienetai. Kainai sumažejus iki 2 Lt siulomu prekiu kiekis sumažes iki 1 prekiu vieneto per menesi.

Pasiulos kiekis (quantity supplied)- prekiu kiekis, atitinkantis kiekviena kaina pasiulos lenteleje. Pasiulos kiekis matuojamas siulomu prekiu kiekiu per laikos vieneta (pvz.: savaite, menesi, metus). 3 Lenteleje pateikta informacija apie prekes kaina ir kieki, norima parduoti per menesi. Šios lenteles duomenys iliustruoja pasiulos desni: pasiulos kiekis dideja kainai didejant. Pasiulos lentele paremta tuo, kad visi kiti kintamieji veiksniai, išskyrus kaina, laikomi nekintamais. Vadovaujames minetaja “ceteris paribus” prielaida- visi veiksniai lieka pastovus, nesikeicia. Tuo remdamiesi ir pasinaudoje pasiulos lenteles duomenimis, galime sudaryti ir nubraižyti pasiulos kreive.

P . _{A S}

9

7 ^B

6 C

4 D

2 ^E

0 1 3 5 6 8 q, vnt./men.

6 pav. Pasiulos kreive.  [ 2; 37 ]

Pasiulos kreive (supply curve)- tai grafinis ryšio tarp prekes kainos ir pasiulos kiekio per tam tikra laikotarpi vaizdas.

6 paveiksle pavaizduota pasiulos kreive S. Ji gaunama vertikalioje ašyje atidejus kainas, kurioms esant gaminamas ir siulomas tam tikras prekiu kiekis, o horizontalioje ašyje- pasiulos kiekio reikšmes. Pasiulos kreives teigiamas nuolydis atitinka pasiulos desni.

Pasiulos krieve rodo minimaliai tinkama kaina, kuri reikalinga gamybos ištekliu išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, minimali kaina, skatinanti gamintojus gaminti ir pateikti i rinka 5 vnt. prekes A, yra 6 Lt už vieneta.

2.2. Pasiulos veiksniai

Pasiula veikiantys veiksniai ilgainiui keiciasi ir kartu pakeicia pasiulos kreives padeti.

Pasiulos kiekio pokyciu (change in quantity supplied)- gaminimo ir siulomo prekes kiekio pakeitima pasikeitus prekes kainai, kai kiti veiksniai yra pastovus. 6 paveiksle parodyta, kad kainos padidejimas nuo 6 iki 7 Lt. už vieneta padidina pasiulos kieki nuo 5 iki 6 vienetu per menesi. Tai rodo taško judejimas išilgai pasiulos kreives S aukštyn. Pasiulos kiekio reakcija i kainos pokycius yra skirtinga ivairiais laikotarpiais. Todel ivairiu periodu pasiulos kreiviu pobudis skirtingas.

P

s₁ s s₂

B

P₂

A

P₁

q₀ q₁ q₂ q₃ q

7 pav. Pasiulos pokyciai. [ 2; 39 ]

Pasiulos kiekio pokycius, pasikeitus prekes kainai, vaizduoja taško (P,q) judejimas išilgai pasiulos kreives.

Pasiulos pokycius (change in supply) rodo pasiulos kreives S poslinkiai koordinaciu sistemoje. 7 paveiksle pavaizduoti taškai A ir B rodo gamybos apimties padidejima nuo P₁ ir P₂ . Kuo didesne prekes kaina, tuo didesnis pasiulos kiekis. Didejant ištekliu kainoms, pasiula mažeja ir pasiulos kreive S vaizduojama kreive S₁, tada S₁<S, nes kiekvienai kainos reikšmei pasiulos kiekis mažesnis už gamybos veiksniu kainu lygi. Ištekliu kainoms mažejant pasiula dideja: S₂>S. Panagrinekime keleta galimu pasiulos pasikeitimo atveju, kurie gali daryti itaka siulomu prekiu kiekiui.

Sanaudos (gamybos kaštai). Ju santykis su prekes rinkos kaina nulemia produkcijos pelninguma ar nuostalinguma, bei pasiula. Jie priklauso nuo gamybos technologijos, nuo medžiagu , žaliavu kainu, darbo užmokescio lygio. Jei gaminamos produkcijos kaštai sumažeja, gamintojas gali pateikti i rinka daugiau prekiu. Gamybos kaštams kylant, priešingai- pasiula mažeja. Pavyzdžiui, pakilus trašu kainoms, ukininkai mažiau augins rugiu, kuriuos parduoti senaja kaina nebeapsimokes. Pasiulos kreive paslinks i kaire puse [ 8 paveikslo (b) dalis].

Technologija. Tarkime, jog ja patobulinus, sumažeja gamybos išlaidos (kaštai). Esant mažesniems kaštams, kiekvienas gamintojas nores pateikti rinkai kuo daugiau prekiu. Nesvarbu, kokia ju butu kaina. Pasiulos kreive pasislenka i dešine puse [ 8 pav (a) dalis].

Gamtines klimatines salygos. Jos ypac svarbios žemes ukiui. Pavyzdžiui, sausra, sumažintu kvieciu pasiula, o lietus- sumažintu bulviu pasiula. Del gamtiniu salygu pokyciu pasiulos kreive gali slinkti ir i kaire ir i dešine.

Tarpusavyje susijusiu prekiu kainos. Tarpusavyje susijusiu prekiu kainu pasikeitimas gali skirtingai paveikti pasiula. Tai priklauso nuo to, ar prekes yra pakaitai ar papildancios (ne vartojimo, o gamybos požiuriu) viena kita. Jei prekes yra pakaitai gamyboje, tai ju gamybai naudojami tie patys ištekliai. Pavyzdžiui, žeme naudojama ivairioms kulturoms auginti. Vienos, pavyzdžiui, A, prekes kainai padidejus, kitos, B, prekes pasiula sumažes, nes dalis šiai prekei gaminti skirtu ištekliu bus sunaudojama A prekes gamybai. Pasiulai sumažejus, kreive pasislenka i kaire [ 8 paveikslo (b) dalis]. Jei prekes yra papildancios viena kita, tai gaminant viena (A) preke kaip šalutinis (papildomas) produktas pagaminama antroji (B) preke. (Pavyzdžiui, išgaunant nafta išsiskiria dujos.) A prekes kainai pakilus, jos gamyba padideja, kartu padideja ir B prekes pasiula. Šiuo atveju pasiulos kreive pasislenka i dešine [8 paveikslo (a) dalis].

Kaina, P Kaina, P

S₁ S₂

S₂ S₁

_{Kiekis, Q Kiekis, Q}

a) Pasiulos padidejimas b) Pasiulos sumažejimas

8 pav. Pasiulos pasikeitimas [ 3; 116]

Taigi pasiulai keiciantis kreive paslenka i kaire ar i dešine. Tuo parodoma, kad pardavejai pasiulys daugiau (jei pasiula kyla- kreive slinks i dešine) arba mažiau (jei pasiula krinta- kreive paslinks i kaire) tam tikru prekiu kiekvienos kainos atveju. Pasiulos pokyciai, kurie grafiškai parodyti 8 paveiksle keicia pasiulos kreives padeti iš pradines S₁ i nauja S₂. Esant tai paciai kainai, bus parduodamas didesnis [ 8 paveikslo (a) atveju ] arba mažesnis [ 8 paveikslo (b) atveju ] prekiu kiekis.

4 lenteleje išvardijami pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasiulos kreives poslinkius.

4 lentele. Pasiulos kreives poslinkiu priežastys ir pasekmes [ 2; 40 ]

2.3.Rinkos pasiula

Prekes bendroji pasiula rinkoje susiformuoja iš gamintoju individualiuju pasiulu. Pasiulos kiekis rinkoje yra atskiru pasiulu kiekiu suma. Rinkos ekonomikoje, kur individualus gamintojas siekia didinti pelna, kylant kainai, jis, suprantama, nores didinti gamyba. Pavyzdžiui, siulomas batu kiekis priklauso nuo batu kainos. Jeigu pirmasis batu gamintojas gali parduoti pora batu po 100 Lt., tai jis gamins, tarkim, 1000 poru batu per menesi. Antrasis gamintojas numanydamas, kad batus gales parduoti po 115 Lt. už pora, greiciausiai didins gamyba iki 1200 poru per menesi. Ir preišingai, jeigu tikesis tik po 80 Lt. už pora, tai supras, jog jam verta sumažinti gamyba, tarkim, iki 750 poru per menesi. Jeigu cia isivaizduosime dar dešimti ar daugiau batu gamintoju, kuriu kiekvienas atsižvelgia i rinkos padeti, tai sudeje juos kartu, rinkos pasiulos kreive gausime tokios formos, kokia pavaizduota 9 paveiksle.

P P P

S₁ S₂ S

^{1 2 1 2}

q₁ 0 q₂ 0 Q

a)pir.gamintojo pasiula b)ant. gamintojo pasiula c) abieju gamintoju pasiula

3. Paklausos ir Pasiulos

Pusiausvyra

Paklausos ir pasiulos pusiausvyra- tai prekes kiekio ir kainos santykis, kuris patenkina pirkejo ir pardavejo interesus, kai ju norai bei galimybes sutampa.

Kaina, P  S Pasiulos kreive

(Lt už cnt)

Perteklius

10 A F

8 B G

6 E Pusiausvyra.

K D Paklausos kreive

4 Trukumas C

2

0 100 200 260 300 400 Kiekis, Q

(tuks. cnt. per savaite)

10 pav. Kaip rinkos paklausa ir pasiula lemia pusiausvyros kaina ir kieki [ 3; 118]

10 paveikle parodyta, kad paklausos ir pasiulos pusiausvyra yra taške E, kuriame paklausa atitinka pasiula. Esant aukštesnei kainai pasiula viršija paklausa. Neišparduotos prekiu atsargos ir konkurencija tarp pardaveju salygoja kainos mažejima iki pusiausvyros taško, t.y. iki 6 Lt. Esant kainai mažesnei už pusiausvyra (6 Lt.); panašios jegos didina kaina. Kai paklausa viršija pasiula, pirkejams reikia daugiau lešu ir jie kelia kaina iki pusiausvyros taško, t.y. 6 Lt.

Pusiausvyros kaina rodo, kad parduodamos ir perkamos prekes kiekiai yra lygus. tarkime, kad kaina yra didesne už pusiausvyros kaina, tuomet pasiula viršys paklausa. Tai rodo tos kainos linojos susikirtimo su pasiulos ir paklausos kreivemis taškus atitinkantys kiekiai (A).

Perteklius yra tada, kai pasiula viršija paklausa (kaina aukšciau pusiausvyros taško). Esant kainai žemesnei už pusiausvyros kaina, prekiu paklausa viršys pasiula. Šioje situacijoje pirkejai ima konkuruoti tarpusavyje. Tokia rinka vadinama gamintoju rinka, o ekonomika- deficitine.

Trukumas yra tada, kai paklausa viršija pasiula (kaina žemiau pusiausvyros taško). Tipišku rinkos situacijos atveju, kai paklausos kreive krinta žemyn ir pasiulos kreive kyla aukštyn, rinkos jegos vercia kaina judeti pusiausvyros link. Tuo užtikrinamas rinkos stabilumas.

Taigi paklausos desnio apibrežimas, parodantis, kad kainu smukimas sukelia paklausos padidejima, o kainu kilimas- paklausos sumažejima, ne visada yra tikslus. Mes tikrai nesumažiname tokiu butinu prekiu (duonos, pieno) isigijimo, jei net kainos ir pastebimai pakyla, o kita vertus, neperkame daug daugiau, o gal išvis ne daugiau, kai ju kainos krenta. Priežastis ta, kad mes negalime apsieiti be šiu daiktu. Musu tokiu gyvybiniu daiktu paklausa yra neelastinga, t.y. visiškai nekinta arba keiciasi labai nedaug net jei ju kainos pastebimai svyruoja.

Ivairiu maisto produktu paklausos kreives forma ir nuolinkis gali skirtis. Antai, pieno pakelio kainai patrigubejus- nuo 80 centu iki 2 litu 40 centu- žmones pirktu mažiau pieno. Panašiai atsitiktu, jeigu vaisvandeniu kainos pašoktu nuo vieno lito iki triju (procentais tiek pat) - žmones mažiau pirktu tu gerimu. Taciau jei pieno ir vaisvandeniu kainos padidetu tiek pat kartu, pieno pardavimas nesumažetu tiek, kiek sumažetu gaiviuju gerimu pardavimas. Be vaisvandeniu žmones gali lengviau apsieiti, negu be pieno. Išperkamo pieno kiekis ne taip labai priklauso nuo kainu pasikeitimo kaip vaisvandeniu. Ekonomistai paasiškintu, kad šiu gaiviuju gerimu paklausa yra elastigesne negu pieno.

4. Paklausos ir Pasiulos Elastingumas

4.1. Paklausos elastingumas

Paklausos elastingumas rodo, kaip pasikeis prekes paklausa išaugus kainai. Jei kurios nors prekes paklausa, padidejus kainai, pasikeicia mažai, tokios prekes paklausa yra neelastinga. Ir priešingai- kai paklausa elastinga, net 1 nedidelis kainos pasikeitimas gali palyginti gerokai paveikti prekes paklausa. Jeigu kainai kylant, pajamos mažeja, tokios prekes paklausa yra elastinga. Jeigu bendros pajamos dideja kainoms augant, prekes paslauga yra neelastinga.

Analogiškai, jei mažejant kainai bendrosios pajamos padideja, tai tokios prekes paklausa elastinga. Jei kainai sumažejus bendrosios pajamos taip pat sumažejo, vadinasi- tos prekes paklausa neelastinga.

Pavyzdys: maisto parduotuve kasdien parduoda 500 pakeliu pieno ir 100 buteliuku cocacolos. Imdama po 80 centu už pakeli pieno, ji kasdien gauna 400 Lt., o cocacolos buteliuka pardavinedama po 1 Lt., ji išviso gauna 100 Lt. Praejusia savaite ji padidino pieno ir cocacolos kainas 50 - piena pardavinejo po 1 Lt. ir 20 centu, o cocacola- po 1 Lt. ir 50 centu. Del tokio kainu pasikeitimo pieno buvo parduota tik 350 pakeliu per diena, o cocacolos- 35 buteliukai.

Bendrosios pajamos pardavus piena padidintomis kainomis išaugo iki 420 Lt., nes pieno paklausa neelastinga. Tuo tarpu pajamos pardavus cocacola sumažejo iki 52 Lt. ir 50 centu. Tai rodo, kad šio gerimo paklausa elastinga.

Priežastys, del kuriu paklausa yra neelastinga:

Tai butiniausios prekes.

Sunku jas kuom nors pakeisti.

Gyventoju skaicius. Gyventoju skaiciaus išaugimas tiesiogiai skatina paklausos padidejima, nes atsiranda daugiau žmoniu, norinciu ir galinciu isigyti preke.

Sezonas. Gamtiniu salygu pasikeitimas skatina žmones pirkti butent tas prekes, kurios pravers tik šiuo laikotarpiu (pavyzdžiui, žiema- kailiniai, vasara- basutes).

Vartotoju optimizmas ir pesimizmas. Optimizmas pasireiškia tuo, kad vartotojai tiki situacijos pagerejimu rinkoje, t.y. kainu kritimu. Pesimizmas- vartotojai perka daugiau dabar, nes gali buti, jog ateityje kainos kils.

Prekiu naudingumo pasikeitimas. Paprasciausiai tai galime nusakyti mažejancio ribinio naudingumo desniu: vartojant vis daugiau tos pacios prekes vienetu, bendrasis vartotojo gaunamas naudingumas dideja vis letesniais tempais, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekes vienetas teikia mažejanti ribini naudinguma.

Pavyzdžiui, pirma stikline vandens jus išgersite troškuliui numalšinti, antra panaudosite veidui nusiplauti, trecia - palaistyti geles ir t.t.

Visuomenes paprociai ir tradicijjos. Tai galima pavaizduoti Lietuvos ir Japonijos pavyzdžiu: Japonijoje lazdeles valgymui turi daug didesne paklausa, nei Lietuvoje, kur ji yra labai maža.

Pomegiai. Pastarieji keiciasi laikui begant. Vis daugiau žmones begioja, nes rupinasi savo sveikata, todel padidejo sportines avalynes paklausa. Žmoniu polinkiai, o del ju ir kai kuriu prekiu paklausa yra nepastovus. Vienas iš pagrindiniu ekonomikos organizavimo klausimu yra “Ka gaminti?”. “Ka gaminti?”- tai naturali reakcija rinkos salygomis i vartotoju pomegiu pasikeitima.

Mada. Pavyzdys: Didieji Lietuvos prekiautojai biuro baldais tvirtina, kad priešingai išankstiniai nuomonei, pernai ir šiemet prekyba biuro baldais gerokai suaktyvejo. Perkamiausi- naturaliu spalvu, buko, beržo, medžio faktura imituojantys baldai. Pati danga nebutinai naturali, gali buti ir sintetine, nes, pasak baldu pardaveju, juodi baldai Lietuvoja jau atgyveno (pilki- baigia atgyventi), o štai Rusijoje jie dabar labai populiarus.

4.2. Pasiulos elastingumas

Pasiulos elastingumas rodo, kaip vienu prekiu pasiula gali daug greiciau prisitaikyti prie kainos pakitimu, negu kitu prekiu pasiula. Kai prekes pasiula negali buti greitai pakeista, derantis prie kainos pakitimo, ir kai gamintojo parduodamos prekes kiekis nesikeicia kainai padidejus, tai tokia pasiula yra neelastinga. Tokia yra, pavyzdžiui, javu, galviju, vaisiu ir k.t. dalyku, kurie turi buti auginami, šeriami, nokinami, pasiula.

Ir priešingai. Kai prekes pasiula gali greitai prisitaikyti prie kainos pokyciu ir kai menkiausios kainos padidejimas sukelia prekes pasiulos kiekio padidejima, arba atvirkšciai, kainos sumažejimas sumažina prekiu pasiula, tai tokios prekes pasiula yra elastinga. Tokia daugumos iprastinio naudojimo pramoniniu prekiu, pavyzdžiui, namu apyvokos reikmenu (muilo, kibiro, pigiu baldu) pasiula.

Priežastys del kuriu pasiula yra neelastinga

Tai staigus laiko tarpsnis.

Sunku jas kuo nors pakeisti.

Sunkiai išsaugomos prekes.

Momentinis laiko efektas. Kai gamintojai nespeja sureaguoti i situacijos pasikeitima.

Prekes neturincios artimo pakaito. Pavyzdys, jei krenta visu javu kainos, fermeriams atsiranda daug sunkumu, nes javu gamybos mažinima riboja tai, kad nera jiems artimu pakaitalu. O persiorentuoti i artimai nesusijusia žemes ukio veikla- pieninkyste, butu jiems labai brangu.

Sunkiai išsaugomos prekes. Tai gali buti švieži, greitai gendantys, maisto produktai, kuriu pardavimo negalima atideti velesniam laikotarpiui.

Išvados

Šiame mano darbe aprašomas pagrindinis rinkos ekonomikos veikimo mechanizmas, vadinamas paklausos ir pasiulos modeliu. Nagrinejant ji i pagalba pasitelkiau pagrindinius rinkos ekonomikos elementus: paklausos ir pasiulos veiksnius, lemiancius ju pokycius ir konkurencija.

Šis modelis naudojamas aiškinant, kaip ekonomikos salygu pasikeitimas rinkoje veikia kainas ir realizuojamu paslaugu bei prekiu kieki. Cia pagrindinis vaidmuo tenka kainoms. Jos informuoja ir skatina gamintojus bei vartotojus. Taip pat nesunku pastebeti, kad kaina, bei prekiu kieki lemia paklausos ir pasiulos kreiviu pusiausvyros taškas.

Kalbant apie kainos pasikeitima, kuris turi tendensija vis labiau didinti prekes kieki, kuris yra siulomas rinkai ir tuo paciu didinti elastinguma, gamintojai pasikeite kainomis , gali keisti gamybos apimti, kai tam yra pakankamai laiko.

Išnagrinejus ši darba supratau, kad pasiulos ir paklausos analize padeda suprasti mokesciu, subsidiju, kainu kontoles ir kitu valstybes reguliarumo priemoniu poveiki kainai.

Naudota literatura

Wonnacott P. Wonnacott R.

Mikroekonomika-Kaunas:

Litera Universatati Vytauti

Magni, 1993.

KTU. Mikroekonomika- Kaunas:

Technologija, 1997.

Martinkus B., Žilinskas V.

Ekonomikos pagrindai. - Kaunas:

Technologija, 1997.

Ekonomikos teorija- Vilnius:

VU. 1993.

Turinys

Ivadas 2

1. Paklausa

1.1 Paklauso desnis ir jos kreive 3

1.2 Palausos veiksniai 5

1.3 Rinkos paklausa 8

2. Pasiula

2.1 Pasiulos desnis ir jos kreive 9

2.2 Pasiulos veiksniai 11

2.3 Rinkos pasiula 13

3. Paklausos ir pasiulos pusiausvyra 14

4.Paklausos ir pasiulos elastingumas 15

4.1 Paklausos elastingumas 15

4.2 Pasiulos elastingumas 16

Išvados 18

Naudota literatura 19