Paklausa pasiula rinkos pusiausvyra ir kitimas

Paklausa pasiula rinkos pusiausvyra ir kitimas

Ivadas

Tik apie labai nedidele grupele ˛moniu galetume pasakyti, kad jie turi viska, ko noretu. Dauguma ˛moniu turi apsieiti be kai kuriu daiktu, kuriuos tureti jie labai noretu: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi ˛mones turi tarsi preferenciju skale - tarsi saraa, kuriame paslaugos ir prekes suraytos preferencijose (ju vartojimo reikmenys - maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka. Gyvybiniai arba butiniausi vartojimo reikmenys - maistas, drabu˛iai, bustas, medicinine pagalba- yra tos skales viruje ir apskritai musu butiniausiu prekiu poreikis negali buti paaukotas; aplinkybems susikloscius, mes pasiruoe u˛ tuos gyvybinius dalykus atiduoti visa savo u˛darbi. ˇemiau tu gyvybikai svarbiu prekiu preferenciju skaleje bus daiktai , kuriu reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). ˇemiausiai ioje skaleje yra ne pirmo butinumo prekes (okoladas), be kuriu prireikus mes lengvai isiverstume.

Rinkos desnius lengviau suprasti, nagrinejant idealu rinkos moduli. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkejas ir individualus pardavejas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkejas ir pardavejas yra dvi rinkoje veikiancios jegos. Pirkejas kaip veikianti jega formuoja rinkos paklausa (market demand), o pardavejas- rinkos pasiula (market supply).

Paklausa pasireikia pirkejo siekimu isigyti konkrecia preke ar paslauga. Taciau jei pirkejas nori tik tos prekes, bet neturi pinigu, jo noras nera paklausa. Vadinasi, paklausa galime apibre˛ti kaip trokima arba poreiki, egzistuojanti drauge su pasiruoimu ir galejimu u˛moketi u˛ tai, ko norime.

Kiekvinas pirkejas ˛ino, kad perkamos prekes kiekis priklauso nuo kainos: kuo auktesne kaina, tuo ma˛iau jis gali isigyti, ir atvirkciai, kuo ma˛esne kaina, tuo daugiau prekiu gali pirkti, kitoms salygoms esant nekintamoms (pajamos, poreikiams, madai). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekes kiekis, o kaip kiekis, kuri salygoja tos prekes kaina. Kainos ir norimo isigyti prekes kiekio ryys rodo, ar preke bus perkama.

Pasiula pasireikia pardavejo siekimu parduoti kuo daugiau prekiu ir kuo didesne kaina. Ji atliekama labai ivairiomis salygomis, sukuria tinkamu vartoti visu ruiu prekiu ir paslaugu apimti, kuria gali pasiulyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms.

Kaip ˛inome, pirkeju ir pardaveju po˛iuriai i kainas nera vienodi. Aukta kaina atbaido pirkejus ir privercia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukta kaina skatina pardavejus gaminti ir parduoti daugiau prekiu. Taigi kuo auktesne kaina, tuo didesne pasiula.

1.Paklausa

1.1. Paklausos desnis ir jos kreive

Rinkos subjektu- pirkejo ir pardavejo (arba vartotojo ir gamintojo )- interesai rinkoje reikiasi pasiulos ir paklausos forma.

Paklausa (demand)- perkamos prekes ar paslaugos kiekio priklausomybe nuo tos prekes ar paklausos kainos; tai vartotojo noras ir pajegumas pirkti preke ar paslauga konkrecia kaina. Paklausa reikiasi ne tik vartotojo noru, siekimu isigyti konkrecia preke. Reikia tureti ir pakankamai pinigu prekei pirkti.

Kaina nera vienintelis perkama prekes kieki lemiantis veiksnys. Prekes paklausa rinkoje salygoja kitu prekiu kainos, vartotojo pajamos ir ju kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainu pasikeitimas ir kiti veiksniai.

Matematikai prekes paklausa apraoma paklausos funkcija.

Paklausos funkcija (demand funcfion) vadiname paklausos priklausomybe nuo ja lemianciu veiksniu:

Q^A_D = f (P_A , P_B P_Z, Y, T, );

Cia Q^A_D - A prekes paklausos kiekis (quantity);

P_A - prekes kaina (price);

P_B P_Z - kitu prekiu kainos;

Y - pirkeju pinigines pajamos;

T - skonis ir mada;

- kiti veiksniai;

Paklausos analizei taikoma “ceteris paribus” prielaida: kai visi veiksniai iskyrus viena, laikomi pastoviais. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dyd˛iui. I cia ieina, kad

Q^A_D = f (P_A)

Paklausos desnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai ma˛ejant ir ma˛eja kainai didejant, t.y. paklausos desnis teigia:

< 0

D[Gedusia1] Q^A_D

DP_A

Ma˛ejant kainai, paklausa auga del dvieju prie˛asciu: pirma, suma˛ejus kainai, pirkejai perka ta preke da˛niau ir didesniais kiekiais; antra, suma˛ejusi kaina vilioja naujus pirkejus.

Galimas isivaizduoti, kad paklausos desnis aprao individualaus pirkejo, kurio pajamos yra pastovios, elgesi rinkoje: pirkejas nori pirkti daugiau pigesniu ios prekes vienetu. Pirkejo reakcija i skirtingas kainas pavaizduota lenteleje, kuri vadinama paklausos lentele.

Paklausos lentele (modelis)(demand schedule)- tai lenteles forma pateikti tam tikros prekes ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkejai noretu ir galetu isigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

1 lentele. Paklausos lentele [ 2; 29 ]

Variantai	Kaina (P), Lt/vnt.	Perkamas prekiu kiekis (q), vnt./men.
A	10	3
B	8	4
C	6	5
D	4	6
E	2	7

Lenteles duomenys rodo, kad kiekviena kaina atitinka tam tikras prekiu kiekis, kuri pirkejas gali pirkti kas menesi, kai kaina 6 Lt u˛ vieneta, paklausos kiekis bus 5 prekes vienetai.

Paklausos kiekis (quantity demanded) - prekes kiekis, kuri nori ir gali pirkti pirkejas per tam tikra laikotarpi (pvz., per menesi), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.

Paklausos desnis gali buti pakartotas lenteles duomenys perkelus i Dekarto koordinaciu sistema. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas atitinkantis prekiu kiekiai- horizontalioje ayje.

Lt/vnt. d

10 A

8 B

6 C

4 D

2 E

2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./men.

1. paveikslas. Paklausos kreive. [ 2 ; 30 ]

Paklausos kreive (demand curve)- grafinis prekes kainos ir paklausos ryio vaizdas.

Tai yra linija, rodanti atvirkcia prekes kiekio ir jos kainos priklausomybe. Daugelio prekiu paklausos kreive yra ˛emejanti. Neigiamasis paklausos kreives nuolydis rodo, kaip pirkejas reaguoja i kainos pokycius: ma˛esne kaina atitinka didesni paklausos kieki q, o ma˛esne reikme q - didesne kaina. Kitaip tariant, kainai ma˛ejant, kai kitos salygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkciai, paklausos kreive, budama funkcijos q =f (P) iraika, yra paklausos kiekio reikmiu geometrine vieta. Paklausos kreive taip pat rodo maksimalia kaina, kuria pirkejas pasirenges sumoketi u˛ ivairius prekiu kiekius.

1.2. Paklausos veiksniai

Jei pasikeistu vienas i pastoviais laikomu veiksniu, pasikeistu priklausomybes tarp kainos ir paklausos kiekio ryys. Tektu sudaryti nauja paklausos lentele ir bre˛ti nauja paklausos kreive.

Paklausos kiekio pokyciu (change in quantity demanded) vadiname judejima iilgai paklausos kreives.

1 paveiksle parodyta, kad tai, jog iaugo nuo 6 iki 8 Lt., suma˛ina paklausos kieku nuo 5 iki 4 vienetu per menesi. Tai rodo tako judejimas iilgai paklausos kreives d auktyn.

Paklausos pokycius (change in demand) rodo paklausos kreives poslinkiai koordinaciu sistemoje.

Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkejo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidejusia paklausa, esant kainai P₁, rodys q’₁>q₁, o esant kainai P2 - q’₂>q₂ . Paklausa d₁ yra didesne negu paklausa d.

P₁

P₂ d₁

0 q₁ q₂ q’₁ q’₂ q

2 paveikslas. Paklausos pokyciai [ 2 ; 31 ]

Taigi geometrikai paklausos padidejimas vaizduojamas paklausos kreives poslinkiu i deine (gali buti ir nuo˛ulnumo pokytis), o paklausos suma˛ejimas- poslinkiu i kaire. Panagrinekime keleta galimu paklausos pasikeitimo atveju.

Pirkejo pajamos ir kitimas. Padidejusios pirkejo pajamos leid˛ia pirkti daugiau ir normalios kokybes, brangesniu prekiu. Kaip parodyta 3 paveiksle, paklausos kreive d vaizduoja pradini pirkejo pajamu lygi. Pajamoms iaugus, pirkejas gali pirkti u˛ ta pacia kaina daugiau tos pacios prekes vienetu. Esant bet kokio dyd˛io kainai, paklausa prekei iauga, nes padideja pajamos. Paklausos padidejima, pirkejo pajamoms iaugus, rodys paklausos kreives poslinkis i deine.

Normalios kokybes preke (normal goods) laikoma preke, kurios perkama daugiau, kai pajamos dideja (kiti veiksniai yra nekintami).

Taciau taip nera su visomis prekemis. Didejant pajamoms, ˛mones kai kuriu prekiu gali pirkti ma˛iau, pavyzd˛iui, margarino (ji keisdami sviestu), padevetu drabu˛iu (juos keisdami naujais) ir pan. Kai iaugusios pajamos perstumia paklausos kreive i kaire puse, io poslinkio prie˛astis- blogesnes kokybes prekes.

Blogesnes kokybes preke (inferior goods) laikoma preke, kurios perkama ma˛iau, kai pajamos dideja (kiti veiksniai yra nekintami).

Normalios ir blogos kokybes prekes yra tik todel, kad jas taip vertina pirkejas, atsi˛velgdamas i savo pajamas ir ju kitima. Kai pirkejo pajamos suma˛eja, normalios kokybes prekiu paklausa taip pat suma˛eja.

P P

d₁ d₁

d d

O q

a) normalios kokybes prekes b) blogesnes kokybes prekes

3 pav. Pajamu didejimo itaka prekes paklausai. [ 2; 32 ]

Kitu prekiu kainos ir ju kitimas. Tarpusavyje susijusiu prekiu kainos. Ju pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekes yra pakaitai (substitutai), ar tik papildancios viena kita (komplektas) jas vartojant.

1. Savo ilaidas mes paskirstome taip, kad gautume i ju did˛iausia pasitenkinima, kitaip sakant taip, kad paskutinis arba ribinis piniginis vienetas, ileistas bet kuriai prekei, duotu vienoda pasitenkinima.

Pavyzd˛iui, jeigu apelsinu kaina padidetu du kartus, o obuoliu kaina nepakistu, tai pirkejai vietoj apelsinu mieliau pirks obuolius. Vadinasi, pakitus apelsinu kainai, obuoliu kreive pasislenka i deine.

Tokios kreives, kaip obuoliai ir apelsinai, kurios tenkina tuos pacius poreikius ir norus, yra vadinamos substitutais ir pakaitalais.

ia tendencija ekonomistai apbudina kaip substicijos desni ( dar vadinama lygiu ribiniu rezultatu desniu), kuris teigia, kad musu ilaidos ivairioms prekems pasiskirsto taip, jog naudingumai, gaunami ileid˛iant paskutini pinigini vieneta bet kuria vartojimo forma yra lygus. Ir jei nustatome, kad pakeisdami viena preke kita, mes padidinsime savo bendra pasitenkinma, tai nesvyruodami taip ir padarome (pvz.: jei arbatos kaina kyla, galime naudoti daugiau kavos). Taip yra todel, kad mes nuolatos lyginame naudinguma, gaunama ileid˛iant tiek pat pinigu kitai prekei.

2. Tarp viena kita papildanciu komplektiniu prekiu pasireikia prieingas ryys. Skirtingai nuo prekiu substitutu, pakeicianciu viena kita vartojime, komplektines prekes viena kita papildo vartojimo metu, yra vartojamos kartu kaip komplektas (pvz.: automobilis ir kuras).

Padidejusi prekes kaina padidina kitos prekes - pakaito- paklausa. Pakaito paklausos didejima rodo 4 paveikslo (a) dalis, o papildancios prekes paklausos suma˛ejima- (b) dalis.

iuo atveju vienos prekes pabrangimas suma˛ins kitos prekes paklausa. Jei prekes nera tarpusavyje susijusios (nepriklausosmos), tai vienos prekes kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekes paklausai. Jei pirkejas tikisi, jog prekes kainos padides, jis apsirupina preke is anksto. Tai padidina paklausa.

3. Galiausiai yra ir tokiu prekiu, kurios visikai nesusije tarpusavyje. Kainos pakilimas vienai prekei neturi jokios itakos kitos prekes paklausai (pvz.: autobuso bilietai ir sviestas).

P P

d₁ d₁

d d

0 q 0 q

a) Prekes pakaito paklausa. b) Papildancios prekes paklausa.

4. pav. Tarpusvyje susijusiu prekiu kainu pasikeitimo itaka paklausai. [ 2; 33 ]

2 lentele. Paklausos kreives poslinkiu prie˛astys ir pasekmes [ 2; 33 ]

Prie˛astys	Efektas
1. Pirkejo pajamu padidejimas (normalios kokybes prekes )	Paklausos kreive pasislinks i deine
2. Pirkejo pajamu suma˛ejmas ( normalios kokybes prekes )	Paklausos kreive pasislinks i kaire
3. Pirkejo pajamu padidejimas ( blogos kokybes prekes )	Paklausos kreive pasislinks i kaire
4. Pirkejo pajamu suma˛ejimas ( blogos kokybes prekes )	Paklausos kreive pasislinks i deine
5. Prekes pakaito kainos suma˛ejimas	Paklausos kreive pasislinks i kaire
6. Prekes pakaito kainos padidejimas	Paklausos kreive pasislinks i deine
7. Papildancios prekes kainos suma˛ejimas	Paklausos kreive pasislinks i deine
8. Papildancio prekes kainos papidejimas	Paklausos kreive pasislinks i kaire
9. Ilaidu reklamai padidejimas	Paklausos kreive pasislinks i deine
10. Ilaidu reklamai suma˛ejimas	Paklausos kreive pasislinks i kaire
11. Numatomas kainu suma˛ejimas	Paklausos kreive pasislinks i kaire
12. Numatomas kainu padidejimas	Paklausos kreive pasislinks i deine

1.3 Rinkos paklausa

Iki iol nagrineta paklausos kreive ir paklausos lentele apibudina individualaus pirkejo elgesi rinkoje konkreciu laikotarpiu. ˇinoma, metine ios prekes paklausa virys menesine, reikiamas prekes kiekis bus didesnis visoje tos prekes rinkoje, nei jos dalyje. Bendraja rinkos paklausa formuoja individualios pirkeju paklausos. ˇinoma, ne visi gyventojai perka ir vartoja vienodai. Nors esama skirtumu, ivairiu pirkeju paklausos gali buti sumuojamos ir taip nustatoma bendroji rinkos paklausa. Geometrikai nustatyti bendraja rinkos paklausa galima horizontaliai sudejus ivairiu vartotoju paklausos kreives. 5 paveiksle pavaizduotas prekes A rinkos paklausos susidarymo procesas. Matome, kad kainai ma˛ejant nuo P₁ iki P₂ rinkos paklausa lemia tik pirmo vartotojo paklausa, nes antrajam vartotojui preke A yra per brangi. Kainai toliau ma˛ejant, rinkos paklausa lemia abieju vartotoju paklausos kiekiai. Pavyzd˛iui, esant kainai P₃ , rinkos paklausa yra lygi paklausu kiekiui, kurie pa˛ymeti atkarpomis (1) ir (2) sumai, kuri atitinka pirmojo ir antrojo vartotojo paklausa.

P₁ P₁ P₁

P₂ P₂ P₂

           _{1
2
1                   2}

P₃ P₃ P₃

d₁ d₂ D

0 q₁ 0 q₂ 0 Q

a) pirmojo pirkejo b) antrojo pirkejo c) abieju pirkeju

paklausa paklausa paklausa

5 pav. Rinkos paklausos sudarymas. [ 2; 34 ]

5 paveikslas rodo, kad ivairiu vartotoju tos pacios prekes paklausa skirtinga. Pavyzd˛iui, pirmajam pirkejui i preke yra labai reikminga, todel ir jos paklausa pradeda formuotis esant auktai kainai ir menkai keiciasi kainai ma˛ejant. Gali buti, kad pirkejas gauna dideles pajamas, nes perka preke esant didelei kainai. Antrajam pirkejui i preke yra ma˛iau svarbi, o jo paties pajamos gali buti ma˛esnes. Todel jo paklausa susidaro esant neauktai kainai ir daugiau priklauso nuo kainos kitimo.

2. Pasiula

2.1 Pasiulos desnis ir jos kreive

Pasiula formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekes paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekes kieki, kuri jis gamins ir siulys rinkoje. Vadinasi, siulomos prekes kiekis susijes su jos kaina ir gamybos ilaidomis.

Pasiula (supply)- parduodamos prekes ar paslaugos kiekio priklausomybe nuo tos prekes ar paslaugos kainos; tai prekes ar paslaugos kiekis, kuri pardavejai noretu ir galetu parduoti konkrecia kaina.

Pasiulos funkcija (supply function) vadinama pasiulos priklausomybe nuo ja lemianciu veiksniu:

Q^A_S = f (P_A , P_B P_Z , P_K , P_L , K , L , N, )

cia:

Q^A_S - A prekes pasiulos kiekis;

P_A- A prekes kaina;

P_B P_Z - kitu prekiu kainos;

P_K , P_L - gamybos veiksniu kainos;

K - naudojama technologija;

L - mokesciai ir dotacijos, valstybinis reguliavimas;

N - gamtines salygos;

- kiti veiksniai.

Jei visi veiksniai, iskyrus kaina, yra pastovus, tai:

Q^A_S = f (P_A)

Pasiulos desnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekes kaina dideja, esant kitoms vienodoms salygoms, pasiulos kiekis taip pat dideja, o kai kaina ma˛eja, ir kiekis ma˛eja, t.y.

< 0

D Q^A_S

DP_A

Kitaip tariant, pasiulos desnis teigia, kad pardavejui daugiau prekiu siulo didenemis kainomis ir ma˛iau- ma˛esnemis, ir kainu kilimas paprastai didina pasiula, o ju kritimas - ma˛ina pasiula.

Pasiulos lentele (modelis)(supply schedule)- lenteles forma pateikti tam tikros prekes ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavejai noretu ir galetu parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

Variantai	Kaina (P), Lt/vnt.	Parduodamas prekiu kiekis (q) vnt./men.
A	9	8
B	7	6
C	6	5
D	4	3
E	2	1

3 lentele. Pasiulos lentele.

Lenteles duomenys rodo, kad kai kaina 9 Lt u˛ vieneta, parduodamas prekiu kiekis bus 8 prekes vienetai. Kainai suma˛ejus iki 2 Lt siulomu prekiu kiekis suma˛es iki 1 prekiu vieneto per menesi.

Pasiulos kiekis (quantity supplied)- prekiu kiekis, atitinkantis kiekviena kaina pasiulos lenteleje. Pasiulos kiekis matuojamas siulomu prekiu kiekiu per laikos vieneta (pvz.: savaite, menesi, metus). 3 Lenteleje pateikta informacija apie prekes kaina ir kieki, norima parduoti per menesi. ios lenteles duomenys iliustruoja pasiulos desni: pasiulos kiekis dideja kainai didejant. Pasiulos lentele paremta tuo, kad visi kiti kintamieji veiksniai, iskyrus kaina, laikomi nekintamais. Vadovaujames minetaja “ceteris paribus” prielaida- visi veiksniai lieka pastovus, nesikeicia. Tuo remdamiesi ir pasinaudoje pasiulos lenteles duomenimis, galime sudaryti ir nubrai˛yti pasiulos kreive.

P . _{A S}

7 ^B

6 C

4 D

2 ^E

0 1 3 5 6 8 q, vnt./men.

6 pav. Pasiulos kreive. [ 2; 37 ]

Pasiulos kreive (supply curve)- tai grafinis ryio tarp prekes kainos ir pasiulos kiekio per tam tikra laikotarpi vaizdas.

6 paveiksle pavaizduota pasiulos kreive S. Ji gaunama vertikalioje ayje atidejus kainas, kurioms esant gaminamas ir siulomas tam tikras prekiu kiekis, o horizontalioje ayje- pasiulos kiekio reikmes. Pasiulos kreives teigiamas nuolydis atitinka pasiulos desni.

Pasiulos krieve rodo minimaliai tinkama kaina, kuri reikalinga gamybos itekliu ilaidoms padengti. Pavyzd˛iui, minimali kaina, skatinanti gamintojus gaminti ir pateikti i rinka 5 vnt. prekes A, yra 6 Lt u˛ vieneta.

2.2. Pasiulos veiksniai

Pasiula veikiantys veiksniai ilgainiui keiciasi ir kartu pakeicia pasiulos kreives padeti.

Pasiulos kiekio pokyciu (change in quantity supplied)- gaminimo ir siulomo prekes kiekio pakeitima pasikeitus prekes kainai, kai kiti veiksniai yra pastovus. 6 paveiksle parodyta, kad kainos padidejimas nuo 6 iki 7 Lt. u˛ vieneta padidina pasiulos kieki nuo 5 iki 6 vienetu per menesi. Tai rodo tako judejimas iilgai pasiulos kreives S auktyn. Pasiulos kiekio reakcija i kainos pokycius yra skirtinga ivairiais laikotarpiais. Todel ivairiu periodu pasiulos kreiviu pobudis skirtingas.

s₁ s s₂

P₂

P₁

0 q₀ q₁ q₂ q₃ q

7 pav. Pasiulos pokyciai. [ 2; 39 ]

Pasiulos kiekio pokycius, pasikeitus prekes kainai, vaizduoja tako (P,q) judejimas iilgai pasiulos kreives.

Pasiulos pokycius (change in supply) rodo pasiulos kreives S poslinkiai koordinaciu sistemoje. 7 paveiksle pavaizduoti takai A ir B rodo gamybos apimties padidejima nuo P₁ ir P₂ . Kuo didesne prekes kaina, tuo didesnis pasiulos kiekis. Didejant itekliu kainoms, pasiula ma˛eja ir pasiulos kreive S vaizduojama kreive S₁, tada S₁<S, nes kiekvienai kainos reikmei pasiulos kiekis ma˛esnis u˛ gamybos veiksniu kainu lygi. Itekliu kainoms ma˛ejant pasiula dideja: S₂>S. Panagrinekime keleta galimu pasiulos pasikeitimo atveju, kurie gali daryti itaka siulomu prekiu kiekiui.

Sanaudos (gamybos katai). Ju santykis su prekes rinkos kaina nulemia produkcijos pelninguma ar nuostalinguma, bei pasiula. Jie priklauso nuo gamybos technologijos, nuo med˛iagu , ˛aliavu kainu, darbo u˛mokescio lygio. Jei gaminamos produkcijos katai suma˛eja, gamintojas gali pateikti i rinka daugiau prekiu. Gamybos katams kylant, prieingai- pasiula ma˛eja. Pavyzd˛iui, pakilus trau kainoms, ukininkai ma˛iau augins rugiu, kuriuos parduoti senaja kaina nebeapsimokes. Pasiulos kreive paslinks i kaire puse [ 8 paveikslo (b) dalis].

Technologija. Tarkime, jog ja patobulinus, suma˛eja gamybos ilaidos (katai). Esant ma˛esniems katams, kiekvienas gamintojas nores pateikti rinkai kuo daugiau prekiu. Nesvarbu, kokia ju butu kaina. Pasiulos kreive pasislenka i deine puse [ 8 pav (a) dalis].

Gamtines klimatines salygos. Jos ypac svarbios ˛emes ukiui. Pavyzd˛iui, sausra, suma˛intu kvieciu pasiula, o lietus- suma˛intu bulviu pasiula. Del gamtiniu salygu pokyciu pasiulos kreive gali slinkti ir i kaire ir i deine.

Tarpusavyje susijusiu prekiu kainos. Tarpusavyje susijusiu prekiu kainu pasikeitimas gali skirtingai paveikti pasiula. Tai priklauso nuo to, ar prekes yra pakaitai ar papildancios (ne vartojimo, o gamybos po˛iuriu) viena kita. Jei prekes yra pakaitai gamyboje, tai ju gamybai naudojami tie patys itekliai. Pavyzd˛iui, ˛eme naudojama ivairioms kulturoms auginti. Vienos, pavyzd˛iui, A, prekes kainai padidejus, kitos, B, prekes pasiula suma˛es, nes dalis iai prekei gaminti skirtu itekliu bus sunaudojama A prekes gamybai. Pasiulai suma˛ejus, kreive pasislenka i kaire [ 8 paveikslo (b) dalis]. Jei prekes yra papildancios viena kita, tai gaminant viena (A) preke kaip alutinis (papildomas) produktas pagaminama antroji (B) preke. (Pavyzd˛iui, igaunant nafta isiskiria dujos.) A prekes kainai pakilus, jos gamyba padideja, kartu padideja ir B prekes pasiula. iuo atveju pasiulos kreive pasislenka i deine [8 paveikslo (a) dalis].

Kaina, P Kaina, P

S₁ S₂

S₂ S₁

_{Kiekis, Q
Kiekis, Q}

a) Pasiulos padidejimas b) Pasiulos suma˛ejimas

8 pav. Pasiulos pasikeitimas [ 3; 116]

Taigi pasiulai keiciantis kreive paslenka i kaire ar i deine. Tuo parodoma, kad pardavejai pasiulys daugiau (jei pasiula kyla- kreive slinks i deine) arba ma˛iau (jei pasiula krinta- kreive paslinks i kaire) tam tikru prekiu kiekvienos kainos atveju. Pasiulos pokyciai, kurie grafikai parodyti 8 paveiksle keicia pasiulos kreives padeti i pradines S₁ i nauja S₂. Esant tai paciai kainai, bus parduodamas didesnis [ 8 paveikslo (a) atveju ] arba ma˛esnis [ 8 paveikslo (b) atveju ] prekiu kiekis.

4 lenteleje ivardijami pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasiulos kreives poslinkius.

Prie˛astys	Efektas
1. Gamybos itekliu kainu padidejimas	Pasiulos kreive pasislinks i kaire
2. Gamybos itekliu kainu suma˛ejimas	Pasiulos kreive pasislinks i deine
3. Naujos technologijos	Pasiulos kreive pasislinks i deine
4. Prekes- pakaito kainos suma˛ejimas	Pasiulos kreive pasislinks i deine
5. Prekes- pakaito kainos padidejimas	Pasiulos kreive pasislinks i kaire
6. Papildancios prekes kainos padidejimas	Pasiulos kreive pasislinks i deine
7. Papildancios prekes kainos suma˛ejimas	Pasiulos kreive pasislinks i kaire

4 lentele. Pasiulos kreives poslinkiu prie˛astys ir pasekmes [ 2; 40 ]

2.3.Rinkos pasiula

Prekes bendroji pasiula rinkoje susiformuoja i gamintoju individualiuju pasiulu. Pasiulos kiekis rinkoje yra atskiru pasiulu kiekiu suma. Rinkos ekonomikoje, kur individualus gamintojas siekia didinti pelna, kylant kainai, jis, suprantama, nores didinti gamyba. Pavyzd˛iui, siulomas batu kiekis priklauso nuo batu kainos. Jeigu pirmasis batu gamintojas gali parduoti pora batu po 100 Lt., tai jis gamins, tarkim, 1000 poru batu per menesi. Antrasis gamintojas numanydamas, kad batus gales parduoti po 115 Lt. u˛ pora, greiciausiai didins gamyba iki 1200 poru per menesi. Ir preiingai, jeigu tikesis tik po 80 Lt. u˛ pora, tai supras, jog jam verta suma˛inti gamyba, tarkim, iki 750 poru per menesi. Jeigu cia isivaizduosime dar deimti ar daugiau batu gamintoju, kuriu kiekvienas atsi˛velgia i rinkos padeti, tai sudeje juos kartu, rinkos pasiulos kreive gausime tokios formos, kokia pavaizduota 9 paveiksle.

P P P

S₁ S₂ S

¹ ² ¹ ²

0 q₁ 0 q₂ 0 Q

a)pir.gamintojo pasiula b)ant. gamintojo pasiula c) abieju gamintoju pasiula

3. Paklausos ir Pasiulos

Pusiausvyra

Paklausos ir pasiulos pusiausvyra- tai prekes kiekio ir kainos santykis, kuris patenkina pirkejo ir pardavejo interesus, kai ju norai bei galimybes sutampa.

Kaina, P S Pasiulos kreive

(Lt u˛ cnt)

Perteklius

10 A F

8 B G

6 E Pusiausvyra.

K D Paklausos kreive

4 Trukumas C

0 100 200 260 300 400 Kiekis, Q

(tuks. cnt. per savaite)

10 pav. Kaip rinkos paklausa ir pasiula lemia pusiausvyros kaina ir kieki [ 3; 118]

10 paveikle parodyta, kad paklausos ir pasiulos pusiausvyra yra take E, kuriame paklausa atitinka pasiula. Esant auktesnei kainai pasiula virija paklausa. Neiparduotos prekiu atsargos ir konkurencija tarp pardaveju salygoja kainos ma˛ejima iki pusiausvyros tako, t.y. iki 6 Lt. Esant kainai ma˛esnei u˛ pusiausvyra (6 Lt.); panaios jegos didina kaina. Kai paklausa virija pasiula, pirkejams reikia daugiau leu ir jie kelia kaina iki pusiausvyros tako, t.y. 6 Lt.

Pusiausvyros kaina rodo, kad parduodamos ir perkamos prekes kiekiai yra lygus. tarkime, kad kaina yra didesne u˛ pusiausvyros kaina, tuomet pasiula virys paklausa. Tai rodo tos kainos linojos susikirtimo su pasiulos ir paklausos kreivemis takus atitinkantys kiekiai (A).

Perteklius yra tada, kai pasiula virija paklausa (kaina aukciau pusiausvyros tako). Esant kainai ˛emesnei u˛ pusiausvyros kaina, prekiu paklausa virys pasiula. ioje situacijoje pirkejai ima konkuruoti tarpusavyje. Tokia rinka vadinama gamintoju rinka, o ekonomika- deficitine.

Trukumas yra tada, kai paklausa virija pasiula (kaina ˛emiau pusiausvyros tako). Tipiku rinkos situacijos atveju, kai paklausos kreive krinta ˛emyn ir pasiulos kreive kyla auktyn, rinkos jegos vercia kaina judeti pusiausvyros link. Tuo u˛tikrinamas rinkos stabilumas.

Taigi paklausos desnio apibre˛imas, parodantis, kad kainu smukimas sukelia paklausos padidejima, o kainu kilimas- paklausos suma˛ejima, ne visada yra tikslus. Mes tikrai nesuma˛iname tokiu butinu prekiu (duonos, pieno) isigijimo, jei net kainos ir pastebimai pakyla, o kita vertus, neperkame daug daugiau, o gal ivis ne daugiau, kai ju kainos krenta. Prie˛astis ta, kad mes negalime apsieiti be iu daiktu. Musu tokiu gyvybiniu daiktu paklausa yra neelastinga, t.y. visikai nekinta arba keiciasi labai nedaug net jei ju kainos pastebimai svyruoja.

Ivairiu maisto produktu paklausos kreives forma ir nuolinkis gali skirtis. Antai, pieno pakelio kainai patrigubejus- nuo 80 centu iki 2 litu 40 centu- ˛mones pirktu ma˛iau pieno. Panaiai atsitiktu, jeigu vaisvandeniu kainos paoktu nuo vieno lito iki triju (procentais tiek pat) - ˛mones ma˛iau pirktu tu gerimu. Taciau jei pieno ir vaisvandeniu kainos padidetu tiek pat kartu, pieno pardavimas nesuma˛etu tiek, kiek suma˛etu gaiviuju gerimu pardavimas. Be vaisvandeniu ˛mones gali lengviau apsieiti, negu be pieno. Iperkamo pieno kiekis ne taip labai priklauso nuo kainu pasikeitimo kaip vaisvandeniu. Ekonomistai paasikintu, kad iu gaiviuju gerimu paklausa yra elastigesne negu pieno.

4. Paklausos ir Pasiulos Elastingumas

4.1. Paklausos elastingumas

Paklausos elastingumas rodo, kaip pasikeis prekes paklausa iaugus kainai. Jei kurios nors prekes paklausa, padidejus kainai, pasikeicia ma˛ai, tokios prekes paklausa yra neelastinga. Ir prieingai- kai paklausa elastinga, net 1 nedidelis kainos pasikeitimas gali palyginti gerokai paveikti prekes paklausa. Jeigu kainai kylant, pajamos ma˛eja, tokios prekes paklausa yra elastinga. Jeigu bendros pajamos dideja kainoms augant, prekes paslauga yra neelastinga.

Analogikai, jei ma˛ejant kainai bendrosios pajamos padideja, tai tokios prekes paklausa elastinga. Jei kainai suma˛ejus bendrosios pajamos taip pat suma˛ejo, vadinasi- tos prekes paklausa neelastinga.

Pavyzdys: maisto parduotuve kasdien parduoda 500 pakeliu pieno ir 100 buteliuku cocacolos. Imdama po 80 centu u˛ pakeli pieno, ji kasdien gauna 400 Lt., o cocacolos buteliuka pardavinedama po 1 Lt., ji iviso gauna 100 Lt. Praejusia savaite ji padidino pieno ir cocacolos kainas 50 % - piena pardavinejo po 1 Lt. ir 20 centu, o cocacola- po 1 Lt. ir 50 centu. Del tokio kainu pasikeitimo pieno buvo parduota tik 350 pakeliu per diena, o cocacolos- 35 buteliukai.

Bendrosios pajamos pardavus piena padidintomis kainomis iaugo iki 420 Lt., nes pieno paklausa neelastinga. Tuo tarpu pajamos pardavus cocacola suma˛ejo iki 52 Lt. ir 50 centu. Tai rodo, kad io gerimo paklausa elastinga.

Prie˛astys, del kuriu paklausa yra neelastinga:

·Tai butiniausios prekes.

·Sunku jas kuom nors pakeisti.

Gyventoju skaicius. Gyventoju skaiciaus iaugimas tiesiogiai skatina paklausos padidejima, nes atsiranda daugiau ˛moniu, norinciu ir galinciu isigyti preke.

Sezonas. Gamtiniu salygu pasikeitimas skatina ˛mones pirkti butent tas prekes, kurios pravers tik iuo laikotarpiu (pavyzd˛iui, ˛iema- kailiniai, vasara- basutes).

Vartotoju optimizmas ir pesimizmas. Optimizmas pasireikia tuo, kad vartotojai tiki situacijos pagerejimu rinkoje, t.y. kainu kritimu. Pesimizmas- vartotojai perka daugiau dabar, nes gali buti, jog ateityje kainos kils.

Prekiu naudingumo pasikeitimas. Paprasciausiai tai galime nusakyti ma˛ejancio ribinio naudingumo desniu: vartojant vis daugiau tos pacios prekes vienetu, bendrasis vartotojo gaunamas naudingumas dideja vis letesniais tempais, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekes vienetas teikia ma˛ejanti ribini naudinguma.

Pavyzd˛iui, pirma stikline vandens jus igersite trokuliui numalinti, antra panaudosite veidui nusiplauti, trecia - palaistyti geles ir t.t.

Visuomenes paprociai ir tradicijjos. Tai galima pavaizduoti Lietuvos ir Japonijos pavyzd˛iu: Japonijoje lazdeles valgymui turi daug didesne paklausa, nei Lietuvoje, kur ji yra labai ma˛a.

Pomegiai. Pastarieji keiciasi laikui begant. Vis daugiau ˛mones begioja, nes rupinasi savo sveikata, todel padidejo sportines avalynes paklausa. ˇmoniu polinkiai, o del ju ir kai kuriu prekiu paklausa yra nepastovus. Vienas i pagrindiniu ekonomikos organizavimo klausimu yra “Ka gaminti?”. “Ka gaminti?”- tai naturali reakcija rinkos salygomis i vartotoju pomegiu pasikeitima.

Mada. Pavyzdys: Didieji Lietuvos prekiautojai biuro baldais tvirtina, kad prieingai iankstiniai nuomonei, pernai ir iemet prekyba biuro baldais gerokai suaktyvejo. Perkamiausi- naturaliu spalvu, buko, ber˛o, med˛io faktura imituojantys baldai. Pati danga nebutinai naturali, gali buti ir sintetine, nes, pasak baldu pardaveju, juodi baldai Lietuvoja jau atgyveno (pilki- baigia atgyventi), o tai Rusijoje jie dabar labai populiarus.

4.2. Pasiulos elastingumas

Pasiulos elastingumas rodo, kaip vienu prekiu pasiula gali daug greiciau prisitaikyti prie kainos pakitimu, negu kitu prekiu pasiula. Kai prekes pasiula negali buti greitai pakeista, derantis prie kainos pakitimo, ir kai gamintojo parduodamos prekes kiekis nesikeicia kainai padidejus, tai tokia pasiula yra neelastinga. Tokia yra, pavyzd˛iui, javu, galviju, vaisiu ir k.t. dalyku, kurie turi buti auginami, eriami, nokinami, pasiula.

Ir prieingai. Kai prekes pasiula gali greitai prisitaikyti prie kainos pokyciu ir kai menkiausios kainos padidejimas sukelia prekes pasiulos kiekio padidejima, arba atvirkciai, kainos suma˛ejimas suma˛ina prekiu pasiula, tai tokios prekes pasiula yra elastinga. Tokia daugumos iprastinio naudojimo pramoniniu prekiu, pavyzd˛iui, namu apyvokos reikmenu (muilo, kibiro, pigiu baldu) pasiula.

Prie˛astys del kuriu pasiula yra neelastinga

· Tai staigus laiko tarpsnis.

· Sunku jas kuo nors pakeisti.

· Sunkiai isaugomos prekes.

Momentinis laiko efektas. Kai gamintojai nespeja sureaguoti i situacijos pasikeitima.

Prekes neturincios artimo pakaito. Pavyzdys, jei krenta visu javu kainos, fermeriams atsiranda daug sunkumu, nes javu gamybos ma˛inima riboja tai, kad nera jiems artimu pakaitalu. O persiorentuoti i artimai nesusijusia ˛emes ukio veikla- pieninkyste, butu jiems labai brangu.

Sunkiai isaugomos prekes. Tai gali buti vie˛i, greitai gendantys, maisto produktai, kuriu pardavimo negalima atideti velesniam laikotarpiui.

Ivados

iame mano darbe apraomas pagrindinis rinkos ekonomikos veikimo mechanizmas, vadinamas paklausos ir pasiulos modeliu. Nagrinejant ji i pagalba pasitelkiau pagrindinius rinkos ekonomikos elementus: paklausos ir pasiulos veiksnius, lemiancius ju pokycius ir konkurencija.

is modelis naudojamas aikinant, kaip ekonomikos salygu pasikeitimas rinkoje veikia kainas ir realizuojamu paslaugu bei prekiu kieki. Cia pagrindinis vaidmuo tenka kainoms. Jos informuoja ir skatina gamintojus bei vartotojus. Taip pat nesunku pastebeti, kad kaina, bei prekiu kieki lemia paklausos ir pasiulos kreiviu pusiausvyros takas.

Kalbant apie kainos pasikeitima, kuris turi tendensija vis labiau didinti prekes kieki, kuris yra siulomas rinkai ir tuo paciu didinti elastinguma, gamintojai pasikeite kainomis , gali keisti gamybos apimti, kai tam yra pakankamai laiko.

Inagrinejus i darba supratau, kad pasiulos ir paklausos analize padeda suprasti mokesciu, subsidiju, kainu kontoles ir kitu valstybes reguliarumo priemoniu poveiki kainai.

Naudota literatura

1. Wonnacott P. Wonnacott R.

Mikroekonomika-Kaunas:

Litera Universatati Vytauti

Magni, 1993.

2. KTU. Mikroekonomika- Kaunas:

Technologija, 1997.

3. Martinkus B., ˇilinskas V.

Ekonomikos pagrindai. - Kaunas:

Technologija, 1997.

4. Ekonomikos teorija- Vilnius:

VU. 1993.

Turinys

Ivadas 2

1. Paklausa

1.1 Paklauso desnis ir jos kreive 3

1.2 Palausos veiksniai 5

1.3 Rinkos paklausa 8

2. Pasiula

2.1 Pasiulos desnis ir jos kreive 9

2.2 Pasiulos veiksniai 11

2.3 Rinkos pasiula 13

3. Paklausos ir pasiulos pusiausvyra 14

4.Paklausos ir pasiulos elastingumas 15

4.1 Paklausos elastingumas 15

4.2 Pasiulos elastingumas 16

Ivados 18

Naudota literatura 19

[Gedusia1]

Paklausa pasiula rinkos pusiausvyra ir kitimas

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

TERMENI importanti pentru acest document

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: