Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





loading...

BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

MOKYKLOS MIKROKLIMATO SAMPRATA

švietimas

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

MOKYKLOS MIKROKLIMATO SAMPRATA

Everard, Morris (1999), teigia jog mokykl¹ galima tapatinti su labiausiai į formavim¹ akcentuojamu žmogaus gyvenimo periodu, todėl jos mikroklimatas mokymuisi labai svarbus. Kaip mes mokomės ir k¹ pasiekiame mokykloje turi didelės svarbos visam mūsų gyvenimui. „Mokyklos direktorius turi sukurti tinkamas s¹lygas pokyčiams įgyvendinti, užtikrinti, kad pokyčiai vyktų sėkmingai ir būtų palaikomas mokyklos administracijos bei mokyklos bendruomenės ryšys“ (Mokyklų tobulinimo programa 2002-2006). Mokyklos mikroklimatas– tai materialinė bei dvasinė terpė. Mikroklimatas – tai grupės funkcionavimo ,,laukas“. Mikroklimato faktoriai, veikiantys grupės psichologinį klimat¹, yra daiktinė grupės veiklos sfera: technologinės, techninės, higieninės ir kt. s¹lygos; tai pat grupiniai reiškiniai ir procesai pačiame pirminiame kolektyve (grupėje): formalių ir neformalių ryšių specifika, žmonių ir santykių subordinacija, vadovavimo grupei stilius, žmonių suderinamumo lygis, veiklos pobūdis.



Bestresis mikroklimatas mokykloje padeda mokiniams geriau mokytis. Mokslininkai rekomenduoja susieti mokymosi emocijas su ilgalaike atmintimi. Tokios technikos kaip vaidinimas, humoras, integruotas menas ar judesys gali sužadinti emocinź smegenų sistem¹ ir stimuliuoti geriausi¹ veikl¹. Sporto užsiėmimai, šia prasme, įgauna ypatingos vertės, nes sukuria tinkam¹ mokymuisi mikroklimat¹.

Telšių miesto Švietimo skyrius, 2005- 2006 mokslo metais, siekdamas išsiaiškinti, koks mikroklimatas vyrauja Telšių rajono mokyklose, atkreipdamas dėmesį į vis dažniau pasitaikančius pavienius signalus, apie smurtaujančius mokinius. Vykdė anketinź apklaus¹, kurios metu apklausti7 vidurinių mokyklų IX ir XI klasių mokiniai, jų tėvai bei mokytojai. Tyrėjų nuomone, mikroklimatas tai mokinių savijauta mokykloje, santykiai su mokytojais, konfliktai, smurtas, mokinių elgesys, vertinimas. Apklausiant mokytojus, buvo prašoma įvertinti mokyklos mikroklimat¹, pasisakyti dėl sprendimų demokratiškumo, dėl pasitikėjimo kolegomis, dėl santykių su administracija, apklausiant mokinius – kaip jei jaučiasi mokykloje, kokie santykiai su mokytojais, bendraklasiais, ar vyrauja smurtas mokykloje tarp bendraamžių. Apklausiant tėvus akcentuojamas dėmesys į ugdymo rezultatus, vertinim¹, smurt¹ mokykloje. Manome, kad tyrėjai pirmiausia turėjo nustatyti k¹ jie konkrečiai nori tirti ir kokiu aspektu, numatyti tiksl¹, po to numatyti metodus bei būdus, kaip tai bus atliekama, sudaryti klausimyn¹. Vienų respondentų yra klausiama apie tarpusavio santykius , kitų apie vertinim¹, trečių apie saviraiškos galimybes. Taip ir nėra aišku, k¹ konkrečiai tyrėjai norėjo išsiaiškinti. Iš apklausos matyti, kad tyrėjai yra gavź signalų apie smurt¹ mokykloje ir dėl to buvo atlikta apklausa.

2.1.Mokyklos mikroklimat¹ įtakojantys veiksniai

M¹stant apie mokykl¹ svarbu turėti omenyje j¹ supanči¹ aplink¹, vadovams reikia skirti daugiau laiko s¹veikai tarp mokyklos ir aplinkos nes tai daro įkak¹ mokyklos mikroklimatui. Vietos švietimo valdžios politinė įtaka mokykloms sumažėjo, bet jie tebėra įtakingi mokyklų, išskyrus privačias ir nepriklausomas nuo vietos švietimo valdžios, dalininkai. Everard ir Geoffrey Moris, (1997). Mikroklimatas (makrostruktūra) – tai visuomeninė ekonominė formacija, kurioje gyvena ir veikia grupės. Valdančios organizacijos, vadovai reguliuoja grupių veikl¹, kartu ir jų socialinį psichologinį mikroklimat¹. Valdymo poveikis grupės vadovams ir savivaldai yra nukreipiantis, konkretizuojantis. Valdymo ir vadovavimo principus lemia nuosavybės formos.

Drauge su administracija ir savivaldybe grupių mikroklimat¹ veikia bei formuoja ir visuomenės organizacijos (profs¹jungos, judėjimai, partijos). Grupės mikroklimat¹ veikia ir jos santykiai su rajono, miesto organizacijomis. Išorinė aplinka – visi – už mokyklos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš elementų sieja mokykl¹ su pasauliu. Iš išorinės aplinkos imami ištekliai. Išorinėje aplinkoje yra tiesioginio poveikio elementų: akcininkai, profesinės s¹jungos, tiekėjai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginź įtak¹ organizacijai. Netiesioginio poveikio elementai - technologija, ekonomika ir visuomenės politinės pažiūros - s¹lygoja mikroklimat¹, kuriame veikia organizacija.



Tiesioginio poveikio aplink¹ sudaro įtak¹ darantys asmenys, individai arba grupės, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai , kaip organizacija suvokia savo tikslus.

Svarbus darbdavių vaidmuo per tokius organus, kaip mokymo ir verslo tarybos. Jie gali daryti tiesioginź ir netiesioginź įtak¹. Taigi mokyklos vadovų pareiga yra aktyviai formuoti bendruomenės lūkesčius, siekti bendradarbiavimo ir paramos bei kurti vieš¹ įvaizdį.

Pasak Jones (1987), daugeliui vadovų bendravimas su pašaliečiais yra vienas iš nemėgstamiausių veiklos aspektų. A. Jones (1987) tyrinėjusi mokyklų direktorių bendravim¹ su mokytojais, pastebėjo, kad santykiams su aplinkiniu pasauliu kartais skiriama nepakankamai dėmesio, kad mokyklos tarybos nariai dažnai esti netgi didesnio pykčio šaltinis nei vietos švietimo valdžia, o tėvai greičiau pakenčiami negu gerbiami. Tačiau dauguma vadovų toli gražu netrokšta, kad jiems kas nors padėtų tuos santykius tvarkyti, ir nori tik apsiginti nuo įsibrovėlių. Mokyklos nėra ir negali būti uždaros sistemos, ir tam, kad jos klestėtų ir reaguotų į pokyčius, negali visiškai atsitverti nuo aplinkos. Vadovai ir vyresnieji vadybos specialistai turi stengtis reguliuoti ryšius su aplinka ir formuoti partnerystės santykius bei tarpusavio supratim¹.

Mokyklos, kaip ir pramonė, turi kurti savo įvaizdį ir aktyviai formuoti savo santykius su visuomene; antraip aplinkinis pasaulis susidarys sav¹jį ( galbūt klaiding¹) įspūdį apie tai, kas yra jų viduje. Naudinga mokyklai vietos darbdaviams organizuoti seminar¹: ,,Perpraskime mokykl¹“. Kai į mokymo programas įtraukiami ne tik mokytojai, bet ir kiti suaugusieji, pastarieji gali pasidaryti mokyklos užtarėjai. Mokykla, kur lankytojai laukiami ir gerai jaučiasi, tikriausiai nesužadins priešiškumo jai.

Nuo nepatenkintų tėvų arba kaimynų vis tiek nepavyks išsisukti, ir vadovams teks sprźsti konflikt¹: vadovai turi stengtis sumažinti emocinź įtamp¹, iš padėties ,, vienas laimi, kitas pralaimi“ išvesti problemos sprendimo keli¹ ir nepradėti ginčytis arba nesudaryti tėvams įspūdžio, kad jie turi ginti savo garbź. Susivaldymas, gebėjimas klausytis, įgūdžiai ar įsijautimas čia turi lemiam¹ reikšmź (Jones 1987). Visuomet reikėtų atsižvelgti i tėvų jausmus ir juos gerbti.

Bertie Everard ir Geoffrey Moris teigimu ( 1997 ). Švietimas yra bendras tėvų ir mokytojų reikalas: vaikai turi būti mokomi taip, kaip pageidauja jų tėvai. Tėvai turi būti partneriai priimant sprendimus, liečiančius specialiųjų mokymo poreikių turinčius vaikus.

Vadovai turi puoselėti vaisingus santykius su mokinių tėvais. Tėvams ir mokytojams daug lengviau kartu negu atskirai išsprźsti problemas. Tėvų nuostatos daro didelź įtak¹ jų vaikų pažangai; taigi mokyklos, kurios imasi šviesti tėvus, gali praturtinti savo patirtį. Be to tėvai turi nepanaudotų gabumų ir geros valios atsargų, ir labiau norėtų įsitraukti į mokyklos gyvenim¹. Žinoma, kad pradiniame lygmenyje mokyklos darbo veiksmingumas labai priklauso nuo tėvų dalyvavimo. Pedagogikoje mokytojai už tėvus pranašesni, bet vadybos srityje daugelis tėvų gali nenusileisti mokytojams. Mokykla turi siekti stiprinti bendradarbiavimo ryšius, kokius verslininkai palaiko su savo tiekėjais.Bertie Everard ir Geoffrey Moris ( 1997 ).

2.1.1. Mokyklos vadovo poveikis mokyklos mikroklimatui. Stoll, D. Fink (1998) teigimu mokyklos kontekste išskiriami trys pagrindiniai efektyvumo elementai: direktoriaus tinkamumas – mokyklos lygiu; mokytojų pasirengimas – klasės lygiu; mokinių pasirengimas mokytis - mokinių lygiu.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime „Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų” akcentuojama, kad, siekiant užtikrinti švietimo sistemos efektyvum¹ ir darb¹, turi būti įdiegiama atsakingo valdymo sistema, pagrįsta periodiška visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinim¹ orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Veiksmingo vadovavimo svarba pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme (5 straipsnis), kuriame nurodoma, kad, remiantis veiksminga vadyba, tinkamai ir laiku priimamais sprendimais, švietimo sistema turi siekti geros kokybės rezultatų.

Šio projekto įgyvendinimu ir bus siekiama minėtų ir kitų vyriausybinių dokumentų vykdymo, kad per veiksming¹ vadovavim¹ būtų užtikrinamos ugdymo lavinimo mokyklų veiklos, mokykloje nuolatinis tobulinimas.

Damašienė (2002) teigia, kad svarbiausias vadovo darbas – telkti reikiamos sudėties specialistų grupes. Vadovas turėtų būti rimčiausias specialistas, gerai išmanantis vadybos teorij¹, žinantis jos naujoves ir galintis jas pritaikyti savo organizacijoje.




Želvys ( 2003) mano, kad vadovas turi būti lankstus ir mokėti derinti suderinamus interesus, o jeigu interesai nesuderinami - sugebėti pasakyti „ne“

Hargreaves (1999) teigia kad mokykloms keičiantis, ištekliai dažnai perskirstomi, kinta prioritetai; kai žmonės buvź centre, nuo jo tolsta, o kiti pasistūmėja į centr¹. Vadovai turi gerai suvokti valdžios pokyčius, susijusius su organizacijos pokyčiais.

2.1.2. Vadovo bendradarbiavimas su mokyklos tarybos nariais. Gerai vadovaujamoje mokykloje vadovas ir taryba glaudžiai ir apgalvotai bendradarbiauja. Vadovai privalo patarti ir padėti tarybai vykdyti savo funkcijas.

Everard, Morris (1997) pažymi, jog vadovui tenka svarbiausias vaidmuo renkant žmones, kuriuos reikia taip suburti, kad jų veikla tarnautų organizacijos labui. Vadovo vaidmuo lyginamas su orkestro dirigento, gebančio iš kiekvienos grupės ir kiekvieno atlikėjo išreikalauti kas tik įmanoma. Tačiau kai kurie vadovai stengiasi nuo to laikytis atokiai. Taryba gali padėti tik tiek, kiek ji supranta, k¹ vadovas mėgino daryti ir kaip jis tai daro. Tam reikia pasidalyti problemomis ir rūpesčiais, taip pat ir laimėjimais bei paprašyti pagalbos ir patarimų.

Everard, Morris (1997) rašo, kad vadovams įgūdžių pravartu pasimokyti naudojant prekybos specialistų pramonėje žinomus būdus, kuriais palaikomi abipusiškai naudingi. Mokyklos kultūrai jie nėra visiškai svetimi, nes tenka paisyti kitų norų.

Per Dalin, Giunter, Kleekamp (1999) rašo jog direktoriaus požiūris yra vienas iš lemiamų ugdymo veiksnių. Visiška direktoriaus parama gali sukurti palankų darbo mikroklimat¹. Tai pat paakinti abejojančius personalo narius skirti ugdymui laiko ir jėgų. Tačiau jei direktorius abejingas, neryžtingas , jį gali paremti kiti skeptikai kolegos. Svarbu, kad direktorius nuo pat pradžių būtų nusitekźs palankiai ir norėtų pastangas remti. Svarbių klausimų aptarimas su mokyklos direktoriumi nepaprastai svarbus. Dažnai mokyklos vadovas yra iniciatorius todėl jo palankumas gali būti savaime suprantamas. Tais atvejais kai personalo nariai ir net moksleiviai imasi iniciatyvos, iškyla poreikis informuoti ir galų gale aptarti idėjas su direktoriumi. Įvyksta visapusiškas platus problemų aptarimas, ir vadovas turės prog¹ pareikšti savo požiūrį, kaip ir kiti nariai.

Žmonių santykių perspektyva nagrinėja individualius poreikius. Dėmesys sutelktas į darbo vietos klimat¹ ir asmeninį stilių. ,,Jei individas gerai leidžia laik¹, tai naudinga ir visai mokyklai (Per Dalin, Giunter, Kleekamp 1999) Sprendžiami bendradarbiavimo suvokimo būdai. Mokykloje ypač svarbūs mokytojų ir moksleivių bei kitų darbuotojų tarpusavio santykiai, nes kai visi darniai dirba išeina į ger¹ visam kam, drauge ir moksleivių mokymuisi.

Visos mokyklos turi privalumų ir trūkumų. Kiek personalui ir moksleiviams aiškios savo mokyklos ypatybės? Dažnai vadovybė ir mokytojai turi konkreči¹ ,,problem¹“ arba konkreči¹ užduotį, kuri¹ norėtų išsprźsti. Neretai sužinome, kad kiti klausimai užgožia sprendim¹, nes viskas glaudžiai susijź.

Žmonių santykių prigimtis yra mokyklos ugdymo programos dėmesio centre. Jei siekiama kaitos proceso nuosavybės ir mokytojų bendradarbiavimo, labai svarbūs mokykloje ryšiai, grindžiami pasitikėjimu bei atvirumu.

Mokykloje sukuriamas mikroklimatas, skatinantis ugdytis bei ugdyti. Mokyklose, kuriose visi įsitraukź į veikl¹ vyrauja teigiami, tinkamo, gero mikroklimato poslinkiai.



loading...






Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1290
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site