Verslo psichologija
nagrinėja monių santykius, kurie susiklosto versle. Pagrindiniai
verslo psichologijos tyrimo metodai: eksperimentinis, sociometrija, anketos,
interviu, tyrimas i dokumentų. Verslo psichologija remiasi iais
mokslais: sociologija, teise, vadyba, ekonomika, filosofija. Kiekviena veikla
vertinama ir ekonominiu ir psichologiniu poiūriu. Verslo psichologijos
problematika asmenybės tobulėjimas, sprendimų priėmimo
aspektai, profesinė atranka, reklama, socialinis-psichologinis klimatas,
įvaizdis, vadovavimo stilius, vadovo, kaip asmenybės, pozicijos.
Įvaizdistikslingai sukurta arba stichikai atsiradusi forma, kuri
atspindi tam tikr¹ objekt¹ monių s¹monėje. Firmos įvaizdistai
abstrakti visos visuomenės ir tam tikrų visuomenės grupių
nuomonė apie įmonź. Kiekviena organizacija siekia suformuoti tam
tikr¹ lojalių klientų rat¹ ir įvairiomis priemonėmis
pritraukti naujų klientų. Įvaizdių tipus: 1)mogaus
įvaizdis; 2)regiono įvaizdis; 3)enklo įvaizdis; 4)
įmonės ar organizacijos įvaizdis. Grupės¹veikaujantys
monės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų
grupių. Būtina, kad mogus jaustųsi ir laikytu save grupės
nariu kaip tik tai vadovas ir turi utikrinti, kad darbuotojas jaustųsi
gerai. Bendriems veiksmams būdingos dvi ypatybės: darbo pasidalijimas
ir lanksti koordinacija. Jos reikalauja grupės darnos. Vadovautireikia
organizuoti monių veikl¹ organizacijos tikslams pasiekti bei sukurti tos
veiklos sėkmės s¹lygas. Sėkmingai vadovauti i elgsenos pozicijų
reikia: realizuoti tiksl¹ (uduoties poreikiai); siekti, kad kiekvienas
darbuotojas būtų aktyvus, laimingas ir patenkintas (individo
poreikiai); siekti suburti komand¹ ir palaikyti jos bendradarbiavimo dvasi¹
(grupės poreikiai).