Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PLĖTOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOJE IR UŽSIENIO ŠALYSE

finansai



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PLĖTOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOJE IR UŽSIENIO ŠALYSE

Elektroninės bankininkystės plėtojimo galimybes geriausiai atskleidžia tokie rodikliai, kaip Interneto, telefoninės ir mobiliosios bankininkystės paslaugų vartotojų, mokamųjų kortelių, mobiliųjų telefonų skaičius ir kt.



Tarptautinei rinkos tyrimų grupei Taylor Nelson Sofres priklausanti įmonė SIC Gallup Media atliko apklaus¹ ir nustatė, kad 2002 m. pradžioje Lietuvoje Internetu dažnai (bent kart¹ per savaitź) naudojosi 11,3 proc. 15 – 74 metų šalies gyventojų. 2002 m. rugpjūtį Interneto vartotojų buvo 13,4 proc., o 2003 m. pradžioje 16,9 proc. Rinkos tyrimų bendrovės TNS Emor duomenimis, 2003 m. gruodį Lietuvoje Internetu naudojosi 25 proc. 15 – 74 metų gyventojų, Estijoje Interneto vartotojų buvo 47 proc., Latvijoje – 23 proc. Internetu Lietuvoje naudojasi vis daugiau žmonių. Vadinasi, nuolatos daugėja galimų Internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų.

Elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius labai priklauso nuo to, kaip šalis pasirengusi naudoti nauj¹sias technologijas. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva pagal pasirengim¹ naudoti nauj¹sias technologijas užima 46 viet¹ tarp 82 tirtų pasaulio šalių (žr. 1 lentelė)

1 lentelė

Šalių pasirengimas naudoti nauj¹sias technologijas:

Šaltinis: World Economic Forum (2003)

Elektroninės bankininkystės naudojimas ir ketinimai naudotis.

Atlikus tyrim¹ (ELTA) ir susumavus visų tyrime dalyvavusių įmonių atsakymus paaiškėjo, kad viena iš keturių (25.2%, žr.į 1-¹ diagram¹) šiomis paslaugomis jau naudojasi, 8.8% šiuo metu nesinaudoja, bet ketina naudotis per artimiausius 6 mėnesius. Bemaž trečdalis (35.4%) apklaustų įmonių šiomis paslaugomis nesinaudoja ir neketina naudotis per ateinantį pusmetį, šiek tiek mažiau (30.5%) nesinaudoja ir nežino, ar naudosis.

Diagrama Nr. 1

Vokietijoje nuolat daugėja privačių vartotojų, kurie naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis. Žmonių, besinaudojančių tokiomis paslaugomis, skaičius išaugo beveik iki 30 milijonų, teigia bankininkystės atstovai, praneša DPA-ELTA.

Vokietijos bankų federacija Berlyne pareiškė, jog vartotojų skaičius išaugo penkis kartus per pastaruosius ketverius metus.

Ji pažymėjo, jog nuo bankų priklauso tik tai, k¹ privatūs vartotojai, besinaudojantys internetinės bankininkystės paslaugomis, gali atlikti per asmeninius kompiuterius. Standartinės internetinės bankininkystės paslaugos yra s¹skaitų apmokėjimas, nuolatinių pavedimų vykdymas ir s¹skaitos balanso kontrolė.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1891
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved