CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ TAIKYMO YPATUMAI

finansai

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Pagrindinių mokesčių taikymo ypatumai

Pridėtinės vertės mokestis

PVM formavimosi pagrindas Lietuvoje buvo bendrasis akcizas, kuris, savo ruo˛tu, atsirado apyvartos mokestį pakeitus į bendr¹jį akciz¹.

Bendras pridėtinis mokestis (bendrasis akcizas) paplitźs daugelio alių finansų praktikoje, jį nesudėtinga apskaičiuoti, kontroliuoti įmonės mokėjimus. į mokestį finansininkai mėgsta ir todėl, kad jis yra gana patikimas valstybės i˛do formavimo įrankis.

Lietuvoje bendrasis akcizas buvo įvestas 1991 m. gruod˛io 10 d. Bendrojo akcizo esmė: visi ūkine - komercine veikla besiverčiantys ekonominiai subjektai moka tam tikr¹ mokestį pagal papildom¹ vertź, sukurt¹ kiekvienoje prekės judėjimo iki vartotojo grandyje. Galutinis io mokesčio mokėtojas yra vartotojas.

Bendr¹jį akciz¹ mokėjo visos įmonės, kurių veikl¹ reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, taip pat įstaigos ir organizacijos, gavusios pajamų i ūkinės -komercinės veiklos.

Nustatant į mokestį, pasaulinėje praktikoje paprastai taikomi keli tarifai:

nulinis;

lengvatinis;

maksimalus;

minimalus;

io mokesčio pirminis tarifas visoms prekėms Lietuvoje buvo maksimalus ir siekė 25. Tik kai kurioms prekėms buvo suteikta laikina valstybės subsidija.

I esmės toks tarifo dydis buvo ekonomikai nepagrįstas. Daugumoje Europos alių, kur buvo naudojamas analogikas mokestis, taikomi tarifai svyravo nuo 10 iki 20 .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo nutarusi pridėtinės vertės mokestį skaičiuoti nuo 1991 m. gruod˛io 10 d. iam mokesčiui įvesti buvo pasirinktas pats netinkamiausias laikas, kai kainos buvo stipriai oktelėjusios, ir tai sukėlė dar didesnź infliacij¹.

Nagrinėjant kitų alių finansų sistemas pastebėta, kad pridėtinės vertės mokestis yra ivystytos ekonomikos rodiklis. Jis negali būti taikomas ten, kur nėra kainų pusiausvyros. Kai is mokestis įvedamas esant tam tikrai prekių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai, tai jokiu būdu nereikia, kad visų prekių kainos kils, nes įvyks tam tikros gamybos katų, pelno normos ir paklausos “persibalansavimas”. Tuo tarpu Lietuvoje io mokesčio įvedimas sukėlė automatik¹ prekių ir paslaugų kainos padidėjim¹.

is nutarimas buvo labai kritikuojamas tiek dėl jo įstatymikos galios, tiek dėl galimų padarinių: s¹moningai skatinamos infliacijos, dėl ilikusių individualių akcizų, ilikusių kainų disproporcijų, dirbtinai suma˛intos paklausos, nuvertintų santaupų ir ypač konfliktinės situacijos dėl praktikai dvigubo apmokestinimo u˛ importuojamas ˛aliavas, med˛iagas arba gatavas prekes. Juridiniai ir fiziniai asmenys turėjo mokėti 25( ne tik pridėtinės vertės, bet ir importo kainos - tai buvo ypač aktualu, nes, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, tai palietė apie 80( alies gamintojų ir 90( prekybos įmonių.

Atsi˛velgiant į iuos trūkumus, 1991 m. gruod˛io 10 d. buvo įvestas kitas bendrojo akcizo tarifas, siekiantis 15( prekės (paslaugos) kainos arba 13.04( prekių (paslaugų) realizavimo įplaukų (įskaitant jas į bendrojo akcizo sum¹).

Visos prekybos įmonės, įsigijusios prekes u˛ konvertuojam¹ valiut¹ i u˛sienio valstybių, neimančių pridėtinio (pardavimo ar apyvartos) mokesčio u˛ ive˛amas prekes, konvertuojama valiuta mokėjo į biud˛et¹ lengvatinį bendr¹jį akciz¹, kurio tarifas siekė 10( įve˛tų į Lietuv¹ prekių vertės.

Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar neturėjo aikios strategijos mokesčių politikos at˛vilgiu. ˇengti dar vien¹ ˛ingsnį mokesčių sistemos tobulinimo srityje paskatino tokios prie˛astys:

Valstybės biud˛etas susidūrė su mokesčių surinkimo problemomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos memorandume buvo numatyta įvesti PVM. Buvo planuota, kad tada įplaukos į valstybės i˛d¹ padidės ir 1995 m. sieks 970 mln. Lt.

Lietuva paskelbė apie ketinimus tapti Europos S¹jungos nare. Vienas i reikalavimų įstoti į S¹jung¹ yra i anksto įvesti PVM. alys, kurios priėmė PVM įstatym¹, linkusios manyti, kad norint turėti geresnź ekonomik¹, pirmenybė turėtų būti teikiama vartojimo mokesčiams, o ne didesniems pajamų mokesčiams.

U˛sienio alių patyrimas parodė, kad būtent vartojimo mokesčiai skatina ekonomikos tobulėjim¹. Vartojimo mokesčius lengviau surinkti ir sunku jų ivengti. Todėl Europos S¹jungos PHARE programos atstovai teigė, kad PVM įvedimas palengvins Lietuvos prekyb¹ su kitomis Europos alimis.

PVM įvedimo s¹lygos buvo tokios: PVM turėjo pakeisti bendr¹jį akcizo mokestį. Buvo prekių, kurioms akcizas nebuvo taikomas, o PVM joms nustatytas. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, plataus vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas per metus nuo PVM įvedimo turėjo padidėti 2 - 3(. Europos S¹jungos PHARE programos atstovų, konsultavusių Lietuvos finansų ministerij¹, kai buvo rengiamas įstatymas dėl PVM įvedimo, įsitikinimu, PVM neturėjo paveikti vartotojo, nes pagrindiniams maisto produktams mokestis iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo taikomas, o Vyriausybė stengėsi kompensuoti PVM poveikį ˛monėms, atsidūrusiems ˛emiau skurdo ribos.

Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. gruod˛io 22 d.priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatym¹ Nr. I-345 [15].

12 lentelė

Surinktas PVM bei jo dalis BVP ir mokestinėse pajamose

Metai_Surinkta PVM,

tūkst. Lt_PVM dalis BVP, (_PVM dalis mokestinėse pajamose, %__1994_

PVM dalis tarp visų mokesčių 1994 m. iek tiek suma˛ėjo, o nuo 1995 m. nuolat didėjo. Taip atsitiko dėl sugrie˛tintos įmonių atsiskaitymų kontrolės (įvesti privalomi kasos aparatai). Pardavimų kainos (PVM bazė) iuo laikotarpiu augo greičiau negu pelnas ar atlyginimai (pagrindinės kitų mokesčių bazės dalys), buvo atsisakyta PVM lengvatų.

Neigiamas PVM poveikis pasireikia per kainas. Prekių, kurių paklausa labai elastinga, apmokestinimo nata tenka tik jų gamintojams, nes kainos keisti jie negali. Suma˛ėja tokių prekių (ar paslaugų) gamybos patrauklumas, ma˛ėja gamyba. Tuo tarpu pirmos būtinybės prekių apmokestinimo nata tenka vartotojams (jie negali suma˛inti vartojimo). Taip Lietuvoje atsitiko su maisto pramone, nes jai buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas. Maisto pramonės gamyba tapo nepagrįstai pelninga, čia pateko investicijos (nors galbūt kitoje srityje jos būtų buvusios pelningiau investuotos).

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė bei importuojamos prekės. Prekės, kaip mokesčio objektas, yra daiktai, numizmatinės paskirties pinigai, visų rūių energija, nekilnojamasis turtas, iskyrus ˛emź. Paslaugos, kaip mokesčio objektas, yra visų rūių darbai, patarnavimai ir kita apmokama veikla, iskyrus atliekam¹ darbdaviui pagal darbo sutartį. Isamesnė PVM įstatymo analizė rodo, kad PVM imamas tik nuo Lietuvoje sukurtos ir realizuotos pridėtinės vertės. Dėl to prekės, kurias Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti įmonė įsigyja u˛sienyje ir parduoda kitoms įmonėms neįve˛dama į Lietuv¹, nėra PVM objektas.

Įstatymas numato, kad kai kurios prekės ir paslaugos PVM neapmokestinamos. Neapmokestinamas PVM prekes ir paslaugas galima suskirstyti į dvi grupes:

visikai atleistos nuo PVM prekės ir paslaugos: atuonios prekių grupės (importo atveju) ir atuoniolika paslaugų grupių pagal patvirtint¹ s¹ra¹;

tam tikram laikotarpiui nuo PVM atleistos prekės ir paslaugos.

Mokestis apskaičiuojamas nuo realizuotų prekių ir suteiktų paslaugų apmokestinamosios vertės. Apmokestinam¹j¹ prekių ir paslaugų vertź sudaro:

prekių gamybos ir paslaugų teikimo kaina;

įpakavimo, transportavimo, draudimo ir kitos panaaus pobūd˛io ilaidos;

įmokos u˛ įrengimų surinkim¹;

įmokos u˛ tarpininkavim¹, komisų, aukcionų mokesčiai;

įvairios į s¹skaitas faktūras neįraytos nuolaidos ir priedai;

prekių pirkimo ir pardavimo kreditan ilaidos;

įvairūs su produkcijos realizavimu susijź mokesčiai, muitai, akcizai, iskyrus PVM;

aptarnavimo ilaidos arba kitos į prekių gamybos ir paslaugų teikimo kain¹ neįskaitytos sumos, kurias pirkėjai (paslaugų gavėjai) sumoka prekių pardavėjui (paslaugų teikėjui). Importuojamų į Lietuvos Respublik¹ prekių apmokestinamoji kaina nustatoma ta pačia tvarka, kaip ir muitui skaičiuoti (įskaitant į j¹ akcizus ir muit¹). Mainant prekes (paslaugas), apmokestinamoji kaina yra mainomų prekių ir paslaugų kaina.

Kartais apmokestinamoji vertė nustatoma klaidingai. Galima iskirti tokius atvejus:

įmonių gauti delspinigiai u˛ pavėluot¹ apmokėjim¹ PVM neapmokestinami;

tarpininkavimo sutarčių atveju, jeigu sumos, gaunamos pagal ias sutartis, nedetalizuojamos, PVM mokamas nuo aptartos u˛ tarpininkavim¹ pajamų dalies;

importuojamos prekės apmokestinamos kelis kartus, nes u˛ prekes reikia sumokėti muit¹ ar akciz¹, todėl apskaičiuota PVM suma yra dar didesnė. Toks apmokestinimas sukuria didelius antpelnius tiems, kurie sugeba apeiti į mokestį.

PVM u˛ prekes ir paslaugas apskaičiuojamas:

pardavėjui (paslaugos teikėjui) iraius pirkėjui (paslaugos gavėjui) s¹skait¹ faktūr¹ ar kit¹ dokument¹ u˛ parduodamas prekes (teikiamas paslaugas);

sumokėjus į kas¹ pinigus, kai neiraoma s¹skaita faktūra;

importo mokesčiams apskaičiuoti nustatyta tvarka, kai prekės importuojamos.

PVM mokėtojai į valstybės biud˛et¹ moka skirtum¹ tarp apskaičiuoto mokesčio u˛ parduotas prekes ir suteiktas paslaugas (pardavimo PVM) ir sumokėto u˛ gautas prekes ir paslaugas PVM (pirkimo PVM), tenkančio parduotoms apmokestinamoms prekėms ir paslaugoms (vadinamo PVM ataskaita).

PVM skaičiuoja ir į valstybės biud˛et¹ moka ie subjektai (toliau – asmenys):

juridiniai asmenys;

juridinio asmens teisių neturinčios įmonės;

u˛sienio valstybių ūkio subjektų padaliniai, veikiantys alyje;

fiziniai asmenys.

10 schema. PVM mokėtojo samprata

PVM mokėtojais tampama atsi˛velgiant į asmenų pajamų (įplaukų) u˛ realizuotas prekes ir paslaugas dydį. Jeigu per metus (paskutinius 12 mėnesių) asmens pajamos (neįskaitant daugiau kaip metus naudoto ilgalaikio turto pardavimo) virija 100.000 Lt, tai (pradedant tuo mėnesiu, kurį virijo) jis turi skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biud˛et¹. Subjektams, kurių pajamos (įplaukos) sudaro nuo 10.000 iki 100.000 Lt per metus (paskutinius 12 mėnesių), suteikiama teisė registruotis PVM mokesčio mokėtojais, jeigu jie to pageidauja. Laisvosiose ekonominėse zonose veikiančios įmonės PVM neskaičiuoja ir į biud˛et¹ nemoka.

PVM tarifai ( nuo apmokestinamosios vertės):

0( - eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms;

18( - visoms prekėms ir paslaugoms (iskyrus neapmokestinamas). PVM įstatyme nustatyta 18 neapmokestinamų prekių ir paslaugų grupių ir nurodyti 8 atvejai, kai neapmokestinamos importuojamos prekės.

PVM neapmokestinamos ios importuojamos prekės:

gaunamos kaip labdara;

įve˛amos fizinių asmenų (keleivių), jeigu prekių įve˛ama ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės leista jiems įve˛ti be importo mokesčių;

įve˛amos u˛sienio alių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu ių tarptautinių organizacijų sutartyse su Lietuvos Respublika numatyta neimti PVM;

prekės, kurios pagal Muitinės kodeks¹ neapmokestinamos importo mokesčiais;

į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ atsiunčiamos pato siuntos, kurių svoris ne didesnis kaip 31,5 kilogramo, o vertė ne didesnė kaip 400 Lt;

gaunamos kaip parama biud˛etinėms įstaigoms;

susijusios su Lietuvos Respublikos gynyba ir saugumu pavieniais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais;

neapmokestinamos prekės, ivardintos minėtame s¹rae.

PVM lengvatos taikomos iems subjektams:

gamybos įmonėms. Įmonės, kuriose dirba auktųjų ir auktesniųjų mokyklų studentai ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai, atliekantys gamybinź praktik¹ arba praktinį mokym¹, III gr. invalidai, apskaičiuot¹ į biud˛et¹ mokėtin¹ skirtum¹ tarp PVM sumos u˛ praduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos sumos suma˛ina faktikai per mokesčio laikotarpį nurodytiems asmenims apskaičiuota su darbo santykiais susijusių pajamų suma, nevirydamos kiekvienam asmeniui vieno Lietuvos Respublikos ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo u˛mokesčio, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo “Valstybės ˛iniose”

ūkininkams. Jiems gali būti taikomas kompensacinis 6( tarifas. Ūkininkai, kuriems taikomas is tarifas, gauto PVM u˛ realizuot¹ produkcij¹ ir suteiktas paslaugas į biud˛et¹ nemoka, o sumokėtas PVM u˛ pirktas prekes ir gautas paslaugas jiems i biud˛eto negr¹˛inamas;

laisvųjų ekonominių zonų įmonėms. Jos PVM neskaičiuoja ir į biud˛et¹ nemoka.

Nors i prad˛ių is įstatymas sukėlė sumaitį, tačiau vėliau, nekreipiant dėmesio į kai kuriuos trūkumus, buvo pripa˛inta, kad PVM yra vienas i efektyviausių mokesčių. Visų pirma, tai labai lengvai administruojamas mokestis: jam surinkti skiriamos minimalios lėos. Be to, is mokestis nedaro tokios didelės įtakos darbo ir laisvalaikio pasirinkimui, nema˛ina paskatos dirbti.

PVM trūkumai:

1. Vienas i pagrindinių PVM trūkumų yra tai, kad PVM taikomas prekių kainai kartu su akcizu ir muitu. Taip importuojamos prekės apmokestinamos kelis kartus: u˛ prekes sumokamas akcizas, muitas, tada PVM. Tai ikreipia kainų sistem¹ ir padidina protekcijų politikos poveikį.

2. Jeigu prekės parduodamos u˛ ma˛esnź kain¹ nei buvo pirktos, tai į biud˛et¹ turi būti sumokama ne tik pirkėjo sumokėta PVM suma, bet ir nuo patirto nuostolio priskaičiuotas PVM.

3. Daugeliui įmonių nepavyksta ivengti blogųjų skolų. Pardavus prekes visada yra rizika, kad ne visi pirkėjai sumokės u˛ pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. Pardavusi prekes ir suteikusi paslaugas įmonė sumoka mokesčius: PVM, akcizo, kelių bei pelno. Tačiau negavus u˛mokesčio ir nuraius skolas į nuostolius mokesčiai negr¹˛inami.

4. PVM taikomas importuojamoms technologijoms. Tai suma˛ina investicijas.

5. PVM, taikomas kartu su tiesioginiais mokesčiais, apmokestina t¹ pači¹ bazź, kaip ir pelno bei pajamų mokesčiai.

6. Eksportuojamoms prekėms taikomas nulinis tarifas taip pat diskutuotinas - teisź į nulinį tarif¹ turi asmenys, tiesiogiai isiuntź prekes į u˛sienį ir deklaracijoje įrayti kaip eksportuotojai (pagal įstatym¹ eksportuotomis pripa˛įstamos prekės, kurių įve˛im¹ į u˛sienį patvirtina eksporto deklaracija). Kai prekės eksportuojamos per tarpininkus, ikyla nesklandumų.

7. Norint ivengti trūkumų, PVM įstatymas nuolat papildomas ir keičiamas: nors taikomas vos 5 metus, tačiau papildytas jau 23 kartus.

8. Įstatymų ir poįstatyminių aktų neaikumai sudaro galimybź skirtingai traktuoti tas pačias nuostatas.

9. Kadangi įmonių veikla yra labai sudėtinga, kai kurių operacijų įstatymais ir poįstatyminiais aktais reglamentuoti praktikai neįmanoma, todėl finansinė apskaita turėtų būti reglamentuojama bendraisiais standartais ir direktyvomis.

Fizinių asmenų pajamų mokestis

Fizinių asmenų pajamų mokestis imamas pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikin¹jį įstatym¹, priimt¹ 1990 m. spalio 5 d., ir vėlesnius jo pakeitimus bei papildymus. [8] iame įstatyme nustatytas diferencinis pajamų i skirtingų altinių apmokestinimas. iuo mokesčiu apmokestinamos ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pajamos.

Lietuvoje fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis BVP ir bendroje mokestinių pajamų struktūroje 1994 - 1998 m. pateikta 13 lentelėje.

13 lentelė

Surinktas fizinių asmenų pajamų mokestis ir jo dalis BVP ir mokestinėse pajamose

Metai_Surinkta fizinių asmenų pajamų mokesčio,

tūkst. Lt_Fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis BVP, (_Fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis mokestinėse pajamose, (__1994_1 189 426_7.0_29.4__1995_1 689 745 _6.9_29.3__1996_2 089 573_6.7_31.1__1997_1 957 910_5.1_24.0__1998_2 810 132_6.6_30.8__

1994 - 1996 m. pastebimas nuolatinis io mokesčio dalies didėjimas tarp kitų mokesčių. Toki¹ dinamik¹ galima paaikinti sparčiu darbo u˛mokesčio didėjimu, kuris įeina į pajamų mokesčio bazź.

Fizinių asmenų pajamų mokestį moka:

fiziniai asmenys, įskaitant u˛sienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtose (registruotose) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tarp jų u˛sienio valstybių įmonių atstovybėse ir nuolatinėse buveinėse, bei u˛sienyje įsteigtose (registruotose) Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas i u˛sienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų;

u˛sienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas u˛ t¹ veikl¹ i u˛sienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų.

fiziniai asmenys, įskaitant u˛sienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias i įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarp jų i u˛sienio valstybių įmonių atstovybių ir nuolatinių buveinių, bei u˛sienyje įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas i Lietuvos Respublikos gyventojų ir i kitos veiklos Lietuvos Respublikoje;

nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant u˛sienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas i u˛sienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas i u˛sienio valstybių gyventojų, i komercinės-ūkinės ir kitos veiklos u˛sienio valstybėse;

juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos;

u˛sienio valstybių įmonės, kurių veikl¹ reglamentuoja u˛sienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra u˛sienio valstybėse.

Pajamų, susijusių su darbo santykiais, apmokestinimas priklauso nuo to, ar pajamos gaunamos pagrindinėje darbovietėje. Pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, taip pat pajamos i kitos įmonės įstatuose numatytos veiklos, atskaičiavus i jų neapmokestinam¹ minimum¹, apmokestinamos taikant 33( tarif¹. Vyriausybė neapmokestinam¹ minimum¹ indeksuoja pagal vartojimo kainų indeks¹.

Ne pagrindinėje darbovietėje gaunamos su darbo santykiais susijusios apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant progresinį tarif¹:

pajamų daliai iki 0,5 neapmokestinamojo minimumo taikomas 10( tarifas,

pajamų daliai nuo 0,5 iki 1 neapmokestinamojo minimumo taikomas 20( tarifas,

pajamų daliai, virijančiai 1 neapmokestinam¹jį minimum¹, taikomas 35( tarifas.

Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, pagrindine darboviete mokesčiams iskaityti laikoma ta, kuri¹ pasirenka darbuotojas.

Į apmokestinam¹sias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje per mėnesį pinigais ir natūra gautos pajamos:

darbo u˛mokestis, įskaitant įvairias priemokas, i socialinio draudimo lėų mokamos ligos, motinystės (tėvystės) paalpos - per mėnesį apskaičiuotos sumos;

vienkartinės premijos, priklausančios apmokestinti paalpos ir kitos imokos - per mėnesį imokėtos sumos;

premijos ir kitos skatinamosios imokos u˛ ilgesnio kaip vieno mėnesio laikotarpio darbo rezultatus perskirstomos proporcingai u˛fiksuoto laikotarpio mėnesių skaičiui (bet ne daugiau kaip 12 mėnesių);

atleid˛iamam i darbo darbuotojui imokamos Darbo sutarties įstatyme nustatyto dyd˛io kompensacijų sumos, ieitinių paalpų sumos, taip pat priteistos ˛alos atlyginimo u˛ prievartinź pravaikt¹ dėl neteisėto atleidimo i darbo sumos dalinamos į tiek dalių, kiek jo vidutinių mėnesinių darbo u˛mokesčių sudaro atitinkamų imokų sum¹.

Į apmokestinam¹sias pajamas neįskaitoma:

socialinio aprūpinimo ir socialinės paramos (alpos) paalpos, mokamos i valstybės bei socialinio draudimo lėų, iskyrus ligos, motinystės (tėvystės) paalpas;

paalpos, kurias imoka darbdaviai mirus darbuotojo sutuoktiniui arba kitam darbuotojo pirmosios eilės įstatyminiam įpėdiniui, taip pat paalpos stichinių nelaimių bei gaisrų atvejais;

teismų priteistos materialinės bei moralinės ˛alos atlyginimo sumos;

draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;

įstatymų arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dyd˛io komandiruočių ilaidos, taip pat kitos su darbu susijusių ilaidų kompensacijos ir su darbo santykiais susijusių imokų delspinigiai;

prizai (dovanos), gauti asmeninių venčių, konkursų bei kitomis progomis, jeigu per kalendorinius metus jų vertė ne didesnė u˛ nustatyt¹ pajamų neapmokestinam¹jį minimum¹. Be to, apmokestinamosios pajamos suma˛inamos lėų suma, kuri¹ labdaros arba paramos davėjas davė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.

Pajamų mokestį iskaito pajamas apskaičiavusios ir imokėjusios įmonės bei gyventojai, mokantys u˛darbį samdomiems darbininkams.

Pajamų mokestis neiskaitomas:

pensininkams i pensijų, mokamų i Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų, valstybės ir savivaldybių biud˛etų, taip pat i kitų u˛sienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse;

i biud˛eto finansuojamų mokymo įstaigų studentams bei moksleiviams i stipendijų fondų mokamų paalpų bei kitų imokų, taip pat i tarptautinių organizacijų ir fondų, kurių s¹ra¹ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mokamų stipendijų.

Pajamų mokestis taip pat neiskaitomas i profesinių s¹jungų, draugijų, kitų visuomeninių organizacijų ir politinių partijų paalpų, imokėtų savo organizacijų nariams i surinkto fizinių asmenų nario mokesčio.

Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 24( pajamų mokesčio tarif¹. Pajamos, panaudotos investicijai, apmokestinamos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka taikant nulinį tarif¹. Apmokestinamosios pajamos nustatomos i bendrųjų įplaukų atskaičius Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje ivardytas ir juridinź gali¹ turinčiais dokumentais patvirtintas s¹naudas toms įplaukoms gauti. Įstatyme numatytos lengvatos ˛emės ūkio produkcij¹ gaminančioms bendrijoms bei individualioms įmonėms, atsi˛velgiant į teikiamų paslaugų bei registravimo dat¹.

ˇemės ūkio produkcij¹ gaminančių ir paslaugas teikiančių ūkinių bendrijų, juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių, kurių įplaukos u˛ realizuot¹ ˛emės ūkio produkcij¹ ir ˛emės paslaugas sudaro daugiau kaip 95( bendrų įplaukų, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Jeigu įplaukos u˛ realizuot¹ ˛emės ūkio produkcij¹ ir ˛emės ūkio paslaugas sudaro nuo 75 iki 95( bendrų realizavimo įplaukų, tai apmokestinamosios pajamos apmokestinamos 5( dyd˛io pajamų mokesčiu.

Laisvųjų ekonominių zonų ūkinės bendrijos ir juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės 5 metus nuo įmonių įregistravimo datos moka 80( ma˛esnį pajamų mokestį, kitus 5 metus - 50( ma˛esnį pajamų mokestį.

Juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms gali būti nustatytas patento mokestis, o kai kurioms veiklos rūims - privalomas patento mokestis. Patent¹ įsigijusios įmonės u˛ pajamas, gautas i patente nurodytos veiklos, pajamų mokesčio nemoka.

Autoriams ir jų įpėdiniams imokamas autorinis atlyginimas u˛ mokslo, literatūros, meno kūrinius, atradimus, iradimus bei kitus autorinius darbus apmokestinamas taikant 13( tarif¹.

Dar taikomas 20% dyd˛io tarifas bendrosioms pajamoms u˛ turto nuom¹, 10% dyd˛io tarifas u˛ gyventojų parduot¹ turt¹ (jei pajamos virija 1 apmokestinam¹jį minimum¹), 5% dyd˛io tarifas gyventojų pajamoms u˛ parduotas miko gėrybes (grybus, uogas, rieutus, vaista˛oles ir kt.).

Akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių (toliau – vertybiniai popieriai) vertės padidėjimo pajamos, iskyrus reinvestuotas į vertybinius popierius, virijančios 12 PNM per metus, apmokestinamos taikant 15% pajamų mokesčio tarif¹.

Įstatymo trūkumai:

1. Skirtingi tarifai sunkina mokesčio apskaičiavim¹, ikreipia rinkos jėgų veikim¹. Nors pagrindinė mokesčio nata turėtų tekti dideles pajamas gaunantiems ˛monėms, tačiau jie tas pajamas nuslepia.

2. Diskutuotina, kodėl ˛mogus, dirbantis keliose darbovietėse, turi mokėti daugiau pajamų mokesčio.

3. iuo mokesčiu pa˛eid˛iamas minimalios mokesčių įtakos principas - fizinių asmenų mokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis apmokestina t¹ pači¹ bazź. Fizinių asmenų pajamų mokestis kartu su “Sodros” įmokomis 49( didina ribinius darbo jėgos katus. Dėl to stengiamasi slėpti pajamas ir oficialiojoje apskaitoje rodomas tik minimalus Vyriausybės nustatytas darbo u˛mokestis.

4. is įstatymas pa˛eid˛ia ir vienkartinio apmokestinimo princip¹ - fizinių asmenų pajamų mokestį dubliuoja PVM. Taip suma˛inama asmenų perkamoji galia.

5. Daug tarifų, sudėtinga administruoti.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1223
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/PAGRINDINI-MOKESI-TAIKYMO-YPAT65832.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/PAGRINDINI-MOKESI-TAIKYMO-YPAT65832.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/PAGRINDINI-MOKESI-TAIKYMO-YPAT65832.php">PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ TAIKYMO YPATUMAI</a>