Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

 
CATEGORII DOCUMENTE

BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

EŽERYNAS

geografija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger
EŽERYNAS
KELIO ŽEMAIČIŲ KALVARIJA - SKUODAS - GEODEZINIAI TYRINĖJIMAI - BAIGIAMASIS DARBAS
Dykuma
GEDIMINAS KAVALIAUSKAS - Geodezijos ir žemėtvarkos studijų programa - PIETINIO PRIVAŽIUOJAMOJO GELEŽINKELIO Į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ INŽINERINIAI – GEODEZINIAI TYRINĖJIMAI
Saules ir Menulio uztemimai
LIETUVOS DRAUSTINIAI

TERMENI importanti pentru acest document

PRATARMĖ

Viena iš poilsio formų – turizmas bei kelionės. Keliaudami žmonės siekia naujų įspūdžių, žinių, nuodugniau susipažįsta su kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Turizmas plečia žmonių bendravimą, internacionalinį auklėjimą, todėl partija ir vyriausybė turizmą laiko svarbiu ideologinio darbo baru ir skiria jam nuolatinį dėmesį.

Vandens turizmas mūsų respublikoje yra populiari turizmo forma. Lietuva – tūkstančių ežerų ir upių kraštas. Nedidele valtele ar baidare galima apkeliauti visą respubliką, nes daugelis ežerų, ypač rininio tipo, pertakais bei upėmis jungiasi vienas su kitu. Iš 378 ,,Lietuvos TSR upių kadastre' aprašytų upių vandens turizmui tinka apie 80.

Lietuvos vandens turizmo kelių hidrografijoje pastaraisiais metais įvyko nemaža pasikeitimų: suiro daugelis senųjų nenaudojamų jėgainių (malūnų, hidroelektrinių) užtvankų, statomos naujos vandens saugyklos, kuriose pavasario polaidžio metu sukauptas vanduo bus naudojamas ne tik nuotėkio lygiui reguliuoti, bet ir pramonei, laukams drėkinti, žuvininkystei, rekreacijai.

Naujojoje knygos ,,LTSR vandens turistų keliai' laidoje fiksuojami ne tik hidrografiniai pasikeitimai, bet, daugeliui turistų pageidaujant, praplėstas ir maršrutų skaičius. Tad iš didesnio maršrutų kiekio turistai galės pasirinkti patį tinkamiausią: pradedantieji – trumpesnį ir lengvesnį, antrinius, tretinius ir net ketvirtinius ramių, be didesnių kliūčių upių intakus bei mažesnius ežerėlius, labiau prityrę – sudėtingesnius, II sudėtingumo kategorijos arba ,,originalius', nepramintų takų maršrutus.

Šioje knygoje trumpai aptarti įdomesni Lietuvos bei kai kurie Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities upių bei ežerų, ežerynų maršrutai, nurodytas jų trasų ilgis, sudėtingumo kategorija, apytikris atstumas tarp atskirų vietovių, tinkamiausias sezonas, kelionės trukmė plaukiant populiariausia vandens turizmo priemone – sudedamąja baidare normaliomis meteorologinėmis sąlygomis (ne prieš stiprų priešpriešinį vėją1). Tinkamesnės vietos nakvynei nurodytos tik tose trasose, kurių pakrantės pelkėtos, apaugusios krūmokšniais arba skardingos, labai nepatogios išlipti; nurodytos ir trumpalaikės turistų stovyklavietės Nacionaliniame parke bei įvairiuose draustiniuose. Plečiantis gamtosaugai, tokių poilsiaviečių atsiras vis daugiau ir daugiau.

Kai kurių didesnių upių – Nemuno, Neries, Šventosios, Šešupės, Merkio, Minijos, Dubysos, Žeimenos, Baltosios Ančios — maršrutai gana detaliai aprašyti atskirose knygose. Nemaža literatūros yra ir apie respublikos miestus, esančius prie aprašomųjų trasų. Siekiant aprašyti kuo daugiau maršrutų, prie upių esantys objektai knygoje apibūdinti labai glaustai. Turistą bene labiausiai do-mina upės ar ežero hidrografinė charakteristika. Todėl šie duomenys (pagal 1979 m. padėtį) visų pirma ir pateikiami2.

Knygoje nenurodytas kelionės grafikas. Jį, kaip ir konkretų kelionės maršrutą, susidarys patys turistai, at-sižvelgdami į savo fizinį pajėgumą, kelionės priemones, pobūdį ir sudėtingumą, meteorologines sąlygas ir daugelį kitų faktorių.

Tikslinant maršrutų aprašymus, ypač apibūdinant naujuosius maršrutus, autoriui padėjo vandens turizmo en-tuziastai, įvairių įstaigų bei organizacijų atstovai.

Autorius dėkoja prisidėjusiems parengiant knygą: J. Gurevičiūtei (Klaipėda), pateikusiai Šventosios (Baltijos jūros), Šešuvio, Akmenos ir Ančios, G. Uginčiui (Vilnius) – Šalčios, Visinčios, Virintos, Luknelės – Peršokšnos ir Rico – Silo ež., F. Butkui (Mažeikiai) – Vadaksties, G. Visockui (Klaipėda) – Akmenos – Danės maršrutų trasų aprašymus; turistams M. Ankudavičiui, A. Saliui (Kaunas), J. Beinortai (Panevėžys), V. Kulbiui (Vilnius), V. Rimkui (Užventis), J. Jablonskiui (Kaunas), Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Vandens apsaugos valdybos vyr. inžinieriui A. Kondratai, Valst. gamtos apsaugos komiteto inspektoriams: Plungės rj. – J. Balsiui, Biržų rj. – J. Baronui, Telšių rj. – K. Gulbiui, Lazdijų rj, - S. Lajauskui, Molėtų rj. – B. Kavaliauskui, padėjusiems patikslinti kai kurių maršrutų trasų aprašymus. Autorius dėkingas rankraščio recenzentui doc. J. Čepelei už pastabas ir pasiūlymus.

1Suprantama, plaukiant kitomis, mažiau paslankiomis priemonėmis (pripučiamomis valtimis, valtimis, plaustais), atviruose vandenyse pučiant stipresniam priešpriešiniam vėjui bei kiek ilgėliau apsistojant prie atraktyvesnių turistinių objektų, nurodyto laiko nepakaks.

2 Kokiais objektais turistai daugiausia domisi? Apie tai archit. k. G. Daniulaitis ir archit. J. Bučas ,,Mūsų gamtos' žurnalo 1979 m. Nr. 6 rašo: „Pagal Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio ty-rimo instituto (LSAMTI) tyrimo duomenis turistus daugiausia domina architektūros paminklai. Jeigu jų atraktyvumą (patrauklumą) prilygintume vienetui, tai muziejų ir gražių vietų atraktyvumas būtų 0,8, istorijos paminklų – 0,65, gamtos paminklų – 0,6, dabartinės architektūros objektų – 0,5. Mažiau įdomūs turistams yra pramonės ir žemės ūkio objektai. Jų atraktyvumas – 0,4'.

PAAIŠKINIMAI

Knygoje vartojama daug sutrumpinimų bei matematinių simbolių.

Jei vietovardis tekste vartojamas keletą kartų, tai vėliau rašoma tik pirmoji jo raidė. Visur, kur tekste aišku, prie datų m. (,,metai') raidė praleista; upės krantą žyminčios santrumpos (d, k) nerašomos prie tų vietovių, kurios yra abiejuose krantuose.

Skaitmenys kairiajame teksto pakraštyje rodo atstumą nuo upės žiočių arba maršruto pradžios; skaitmenys lenktiniuose skliaustuose – atskirų barų nuotolį, upės, ežero ar kito vandens baseino morfometrinius duomenis, reiškiamus atitinkamais dydžiais – kilometrais (km), metrais (m), hektarais (ha). Laužtiniuose skliausteliuose sužymėta išimtinio maršruto, iš seno žinomo ,,500 km 60-čia ežerų' vardu (žr. M. Eidrigonis, 500 km Lietuvos ežerais, K., 1940), ežerų seka.

Maršrutų Lietuvos TSR vandenimis kilometražas apskaičiuotas pagal ,,Lietuvos TSR upių kadastro', taip pat LTSR MA Fizikinių-techninių energetikos problemų instituto naujausių leidinių (žr. literatūros sąrašą) duomenis; upių ir vandenų. esančių ne Lietuvos teritorijoje – pagal atitinkamus žemėlapius.

Tikslumas – pusė kilometro. Kadastruose nurodyti kilometrų dešimtadaliai supaprastinti iki sveikųjų skaičių:

pusė ir daugiau kilometro laikoma pilnu, mažiau kaip pusė – atmetama.

Baltarusiški (Baltarusijos TSR teritorijoje), rusiški (RTFSR Kaliningrado sr.) ir latviški vietovardžiai transkribuoti pridedant lietuviškas galūnes.

SANTRUMPOS

A              — azimutas

AE           — atominė elektrinė

archit.       — architektūrinis

buv.          — buvęs

d              — dešinysis (krantas), dešinė (pusė)

didž.         — didžiausias

Δ H          — nuolydis (upės) m/km

ež,            — ežeras

F              — plotas (ežero, vandens baseino, miško) ha

fv.             — farvateris
gelžb.        — gelžbetoninis
glžk.          — geležinkelis
gl.             — gylis
H, h          — vertikalus aukštis
HE            — hidroelektrinė
HAE         — hidroakumuliacinė elektrinė
įl.              — įlanka
k.              — kaimas

k              — kairysis (krantas), kairioji (pusė)

kol.           — kolūkis

L              — ilgis (ežero, upės) km

m-la          — mokykla

p.             — pietūs, pietų, pietinis

p              — perimetras

pab.          — pabaiga

pln.           — plentas

pl.             — plotis

pr.            — pradžia

n.              — rajonas

resp.         — respublikinis

r.              — rytai, rytinis

st.             — stotis

sr.             — sritis

sudėt. ktg. — sudėtingumo kategorija •

s.              — šiaurė, šiaurinis

t. g.           — tipo gyvenvietė

t. ū.           — tarybinis ūkis

TE            — termofikacinė elektrinė

vid.           — vidutinis, vidurinis

v.              —vakarai, vakarinis

ž.              — žiotys (upės)

q             — vidutinis daugiametis nuotėkis m'/s

            — altitudė

SIMBOLIAI SCHEMOSE

(Jį,            — laivų prieplauka

A              — trumpalaikė turistų stovyklavietė

T              — turistų bazė

KELETAS SVARBESNIŲ NURODYMŲ

Vandens turizmas plečiamas visokiuose vandenyse – giliuose, dideliuose, srauniuose, akmeninguose, rėvinguose. Tad kiekvienas turistas privalo mokėti plaukti ne tik normaliomis, bet ir avarinėmis sąlygomis (su drabužiais, sraunumoje, esant dideliam bangavimui ir pan.), žinoti skęstančiųjų gelbėjimo būdus, mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Šie reikalavimai privalomi visų turizmo rūšių kelionių dalyviams.

,,Luč', ,,Ladoga', ,,Saliut' M-4,7 ir ,,Saliut' M-5,2 tipo sudedamosios baidarės, kurių karkasai iš aliuminio, pribėgusios vandens skęsta. Todėl visų tipų pilnai pakrautus turistinius laivelius reikia paruošti taip, kad apsivertę arba prisisėmę vandens jie neskęstų. Atsižvelgiant į laivo tipą, prie bortų arba į galus reikia įdėti pripučiamus arba kitokio tipo lengvus plūdurus. Sudedamosioms baidarėms tinka futbolo kamuolių kameros, baidarės galuose pritvirtintos prie karkaso.

Vykstant IV—VI sudėt. ktg. maršrutais, reikia tinkamai parengti baidares: išilgai kilsono bei stringerių priklijuoti 5—6 cm pločio juostas — protektorius. Klijuojama ant surinktos baidarės. Jei baidarės kilsonas medinis, jis sutvirtinamas 3 m ilgio kartelėmis ar duraliuminio juostomis. Plaukiant dideliais ir vėjams atvirais vandenimis, baidarėms reikia paruošti uždangalą (tentą) ir forpike įstatyti bangolaužį. Be to, kiekvienas turistas privalo turėti pripučiamą arba kitokią liemenę, šalmą, virvę, gelbėjimo įrangą.

Prieš išvykdami į kelionę, turistai turi gerai susipažinti su Nacionalinio parko, rezervatų, draustinių lankymo bei apsaugos nuostatais, priešgaisrinės miškų apsaugos taisyklėmis (laužai nepaskirtose vietose kuriami ne arčiau kaip 50 m nuo miško pakraščio), apsistojus laikytis 25 m pločio pakrančių apsaugos juostos (nestatyti jos ribose palapinių, nekurti laužų); neteršti vandens: visas atliekas ir šiukšles sudeginti lauže arba užkasti už pa-krančių apsaugos juostos.

Pagrindinės priemonės keliauti mūsų krašto vandenimis yra baidarė ir lengva turistinė valtis. Sunkesnės irklinės valtys (,,šliupkės') tinka tik tuose vandenyse, kuriuose nėra kliūčių, susijusių su didesniu vertikaliu perkėlimu arba ilgesniu horizontaliu pernešimu. Plaustas – pati primityviausia, bet ir pati įdomiausia plaukimo priemonė. Pripučiamos valtys daugiau tinka kalnų upėse arba tose mūsų upėse, kurių srovės greitis ne mažesnis kaip 3 – 4 m/s. Pastaruoju metu pradėjus gaminti vis .daugiau ir įvairesnių pripučiamų valčių, jos naudojamos sudėtingesnių (IV – VI) ktg. žygiuose, nes yra kompaktiškesnės, lengvesnės, patogesnės pergabenti ir, svarbiausia, stabilesnės bei patvaresnės plaukiant rėvingomis kalnų upėmis. Jos labiau tinka trumpoms nedarbo dienų išvykoms, nes patogesnės persigabenti bet kuriomis priemonėmis, greitai sumontuojamos ir išmontuojamos.

Valties, ypač baidarės, pusiausvyra yra geresnė, kai jos svorio centras žemiau metacentro – valties pasinėrimo vandenin linijos. Mantą reikia taip išdėlioti, kad sunkesni daiktai gulėtų valties dugne. Nuolat naudojami daiktai turi būti pastovioje vietoje, kad bet kada juos būtų galima rasti. Geriausia viską supakuoti į neperšlampamus maišus ir tvarkingai sudėti po deniu – galuose bei šonuose. Plaukiant srauniomis, rėvingomis, slenkstėtomis ir banguotomis upėmis, visa valties įkrova pririšama prie valties taip, kad, šiai apsivertus, daiktai neiškristų į vandenį.

Turistinė grupė rekomenduojama mažiausiai iš 4 žmonių, t. y. dvi dvivietės baidarės. Geriausias grupės dydis I–III sudėt. ktg, – 6, IV—VI sudėt. ktg. – 8 žmonės. Di-delė grupė nepageidautina, nes sunkiau ją organizuoti bei tvarkyti. Visi grupės nariai turėtų būti maždaug vienodo fizinio pajėgumo, kad nereikėtų lūkuriuoti atsiliekančiųjų. Labai gerai, kai kiekvieno laivo ,,kapitonai' būna jau prityrę vandens turistai.

Kelionės režimas neturi varginti, įgristi, t. y. maršrutą reikia pasirinkti ne per ilgą, nesunkų ir įdomų. Visų pirma tai patartina saviveikliniams turistams, kurie nevykdo vienos ar kitos sudėt. ktg. Kelionės sėkmę reikėtų matuoti ne kilometrais ir valandomis, o įspūdžiais ir įgyta patirtimi. Patartina kiek ilgėliau sustoti prie įdomesnių objektų: architektūros, meno, archeologijos, revoliucijos ir kitų paminklų, gražių kraštovaizdžių.

Pats priimtiniausias maršrutas – 375–700 km, 15 – 20 d. trukmės, per dieną vidutiniškai plaukiant 7—8 val. ir nuplaukiant 25—35 km. Jei kelionė trunka ilgiau kaip 20 d., pojūčiai atbunka, žygis netenka patrauklumo. Nepatartina plaukti naktį, ypač nežinomais vandenimis, kur daug gamtinių kliūčių. Sustojus laivelį visada reikia ištraukti ant kranto arba gerai pririšti, kad vėjas, bangos, vandens srovė jo nenuneštų. Vengti sustoti, o tuo labiau nakvoti žemiau didesnių miestų, nes čia vanduo visada labiau užterštas.

VANDENS LOCIJA

Plaukiant upėmis ir ežerais, kur nėra kliūčių, visur galima sustoti ir išlipti į krantą. Tačiau laivuojamuose vandenyse — Nemune, Kuršių mariose, Priegliuje, Deimenoje, Matrosovkoje (Gilijoje), Dauguvoje, Lielupėje, Ventoje—reikia laikytis navigacijos taisyklių: 1) sustoti pa-reikalavus laivybos inspektoriui; 2) esant tirštam rūkui ir plaukiant farvateriu (upės ašis, kuria teka pagrindinė vandens masė) arba skersai upę, laivelio priekyje turi degti žibintas; 3) nekirsti kelio plaukiantiems laivams; 4) išgirdus pavojaus signalą, plaukti į nelaimės vietą ir suteikti pirmąją pagalbą; 5) plaukiant farvateriu, sutiktą priešais plaukiantį laivą lenkti dešine puse arba ta pu-se, kurią nurodo (balta vėliavėle arba šviestuvu, įrengtu ant borto) priešais plaukiantis laivas. Gulsti baltos vėliavėlės (arba baltos šviesos) judesiai reiškia, kad reikalaujama sustoti. Taip būna tais atvejais, kai kelias užimtas: dirba žemsiurbė, vyksta sprogdinimo ir panašūs darbai. Į sutiktų laivų signalus reikia atsakyti, nes laivas, davęs signalą, visada laukia atsakymo. Garsiniai signalai duodami švilpuku, sirenomis ir varpais.

Būtina susipažinti su upių locija. Srovės greitis įvairiose upės vietose yra nevienodas, dažnai nesutampa su vagos ašimi. Upės farvateris dažniausiai būna pakrypęs tai prie vieno, tai prie kito kranto. Nereguliuojamų upių fv. priklauso nuo krantų grunto ir formos. Posūkiuose didžiojo spindulio krantas paprastai paplautas, vaga gili. Tokiose vietose dažnai būna išvirtusių medžių. Priešingame krante susidaro sekluma, nes ten srovė lėtesnė. Tarp dviejų gilesnių duburių dažniausiai 'būna seklu ir ten eina ,,sekliausias farvateris'. Plaukiant sąnašaujančiomis upėmis (Nemuno aukštupiu ir žemupiu, Šventąja žemiau Kavarsko), reikia atsargiai perplaukti seklumas. Tarp dviejų seklumų, plaukiant fv. arčiau didžiojo spindulio, reikia staigesniu posūkiu pereiti į gelmę prie kito kranto, kad neužšoktume ant vienos arba kitos seklumos.

1 schema

Beveik visose mūsų upėse yra akmenų, rėvų. Pavojingi tik dideli, arti vandens paviršiaus esantys akmenys. Užplaukus ant povandeninio akmens, valtis (ypač kilinė) gali apsiversti arba prakiurti. Reikia saugotis povandeninių akmenų, šiekštų, sluoktų ir kitų negiliai esančių, aštresnių skendenų. Labiau prityrę vandens turistai tekančiame vandenyje visada iš tolo pastebės kliūtis: kiek žemiau povandeninės kliūties susidaro bangų skiauterė ir daugiau ar mažiau raibuliuoja bangelės.

Didžiausia ir turistams nemaloniausia kliūtis yra rė-vos bei slenksčiai — ištisos akmenų užvartos per visą upę. Radus didesnę rėvą, slenkstį arba kitą siaurą vandens pralaidą (išgriautą užtvanką), patariama sustoti ir nuo kranto apžiūrėti, kur geriau plaukti.

Per pavojingesnes rėvas, užgriozdintas iš vandens kyšančiais stambiais akmenimis, be to, darant staigius posūkius, siauromis labai greitos srovės vietomis reikia plaukti teigiamu (dideliu) greičiu. Labai svarbu neprarasti vairo kontrolės, t. y. neleisti srovei valdyti laivelį. Teigiamo greičio privalumas tas, kad jis didina plaukimo priemonių pastovumą; trūkumas — greitai plaukiantis laivas neria po stovinčia banga. Tai pavojinga plaukiant nedengta baidare. Neigiamu greičiu geriau plaukti sek-liose, nesrauniose upėse. Laivelį manevruoti galima ir jį stabdant, t. y. irkluojant priešinga kryptimi, kai plaukiama baidarėmis, ir kuo lėčiau leidžiantis užpakaliu (achteriu), kai irkluojama valtimis. Tada stipri srovė neš laivelį į priekį, bet jo posūkius kontroliuos vairininkas. Plaukiant per seklias, smarkios srovės ir dideliais akmenimis užgriozdintas rėvas, svarbiausia žiūrėti, kad laivelis ant akmens neužšoktų skersas: tada overkilis (laivelio apsivertimas) neišvengiamas. Priešais dirbtinę kliūtį — žemus nepraplaukiamus tiltus, nepakeliamus lieptus, elektrinių, malūnų bei kitas užtvankas — laiveliai iškeliami į krantą ir iki kito laivuojamo upės ruožo gabenami sausuma. Nešant sudedamąsias baidares, reikia žiūrėti, kad sunki našta nebūtų jų viduryje, nes gali lūžti kilis.

2 schema

Paprasčiausi navigacijos ženklai yra gairės, bakenai ir bujos. Gairės statomos ten, kur plaukoma tik dieną, bakenai ir bujos — kur ir naktį. Dešiniojo kranto (žiūrint pasroviui) gairės, bakenai ir bujos dažomi raudonai, o ant jų viršūnės uždedamas juodas diskas; kairiojo kranto — baltai. Plaukti reikia tarp ženklų. Ten, kur vaga gili iki kranto, vieno kranto ženklų gali ir nebūti. Naktį ant bujų bei bakenų uždegami raudoni ar balti žibintai. Laivuojamose upėse praplaukti tinkamos tiltų terpės nurodytos sutartiniais ženklais: raudonas rombo skydas rodo tarpą, skirtą plaukti pasroviui, raudonas kvadratas — plaukti prieš srovę. Naktį greta skydų uždegami raudoni žibintai.

Be navigacinių ženklų vandenyse, esti ženklų ir krantuose. Tai perėjimo, sutapimo ir kelio ženklai. Perėjimo ženklas rodo, kur fv. pereina n'.io vieno kranto prie kito. Perėjimo ženklai yra stulpai arba piramidės, kurių viršūnėje kampu prikalti du skydai. Vietoje, kur šviesus fonas, stulpai nudažyti raudonais ir baltais skersiniais dryžiais, o skydai — raudonai. Naktį uždegami balti žibintai su raudonu tarpu, kuris matomas plaukiant pro stulpą. Ženklas, stovintis tamsiame fone, nudažytas juodais ir baltais dryžiais. Naktį dega baltas žibintas su žaliu tarpu. Šviesioje vietoje statomos raudonos piramidės, tamsioje — baltos. Apšviečiamos taip, kaip ir stulpai. Tose vietose, kur fv. siauras (tarp akmenų ir seklumų), statomi sutapimo ženklai. Laivas plaukia taip, kad, žiūrint iš jo, sutaptų du ženklai. Jie taip pat yra piramidės arba stulpo formos. Naktį apšviečiami baltai arba raudonai. Ten, kur fv. yra labai arti kranto, statomi kelio ženklai. Jie panašūs į perėjimo stulpus, tik viršūnėje yra vienas rombinis skydas. Naktį dešiniajame krante statomi stulpai su raudona šviesa, kairiajame — su balta. Dėl to laivuojamų vandenų pakrantėse naktį kurti laužus draudžiama. Dideliuose vandenyse — jūroje ir Kuršių mariose — naktį orientuojamasi pagal švyturių šviesos – tamsos intervalus, o užėjus tirštam rūkui — pagal nautofono garso – tylos signalus.

3 schema

     Apie įvairias plaukimo priemones, jų parengimą kelionei, grupių komplektavimą, plaukimą, orą, orientavimąsi, gamtosaugą, turistinę etiką, plaukiojimo ženklus, signalizavimą, gelbėjimo būdus avarijų atveju, turistinių kelionių ataskaitas gana detaliai rašoma turizmo meistrų J. Vaitkaus ir V. Januškio sudarytoje knygoje ,,Turisto žinynas' (1978).

NEMUNAS

Trasos ilgis — 928 km, trukmė — 30 d., sezonas — V — X mėn.

Nemunas — pagrindinė Lietuvos TSR vandens tu-rizmo arterija. Kuria Nemuno baseino upe ar ežeru pradėtum kelionę, po ilgesnio ar trumpesnio kelio visada įplauksi į platųjį Nemuną. Lietuvių tautos gyvenimas nuo seniausių laikų yra glaudžiai susijęs su didž. respublikos upe bei jos intakais intakėliais. Ne veltui Lietuva vadinama Nemuno šalimi, Nemuno kraštu. N. baseino plotas pusantro karto didesnis už Lietuvos TSR teritoriją.

Nemuno pakrantėse daug kultūros paminklų. Tai piliakalniai, pilių griuvėsiai, etnografiniai kaimai, gotikos, baroko, klasicizmo architektūros pavyzdžiai.

Dabartinis Lietuvos paviršius — buvusių apledėjimų padarinys. Jį suformavo slenkantys ledynai, tekantys vandenys, vėjai ir kiti geologiniai veiksniai. Įvairios Nemuno atkarpos skiriasi kryptimi, vagos konfigūracija, nuolydžiu, dugno pobūdžiu.

Nuo Nemuno versmių iki deltos vaga bei tėkmė yra skirtinga. Aukštupys — nuo versmių iki Gardino. Čia Nemunas ramiai vingiuoja 400 km į š. v. plačiu senoviniu slėniu, nepaliestu paskutinio apledėjimo, perkirsdamas pelkėtą Nemuno aukštupio lygumą. Pats aukštupys (25 km) suspaustas siaurame ir tiesiame melioracijos griovyje. Vidurupyje — nuo Gardino iki Kauno marių (300 km) — Nemunas teka į š. Klonis čia išgraužtas per Gardino ir Baltijos aukštumas. Slėnys gilus, stačiašlaitis; upėje prasideda rėvos, vaga akmenuota ir siaura, srovė greita (vid. A H—0,5—0,7 m/km), vanduo per rėvas ir kietesnes uolienas purslais veržiasi, ieškodamas patogesnio, tiesesnio ir lengvesnio kelio. Žemupys — nuo Kauno marių iki deltos. Nemunas vėl smėlio dugnu lėtai (vid. A H—0,15—0,10 m/km) srūva į š. v.; rėvos ir akmenys pasibaigia, krantai vis žemėja, terasos bei užliejamos lankos išsiplečia, ir, pasiekę avandeltą, platieji Nemuno vandenys išsisklaido į keletą atšakų. Pačioje deltoje Nemuno atšakos iki pat Kuršių marių teka tarsi ,,virš žemės', tarp aukštų pylimų.

Nemunas yra ilgiausia (apie 937 km) ir vandeningiausia Lietuvos ir Baltijos jūros baseino upė. Pagal ilgį Tarybų Sąjungoje užima 37, o pagal baseino plotą — 33 vietą. Nuo versmių 472 km Nemunas teka BTSR teritorija, nuo 472 km ligi 455 km — BTSR — LTSR siena, nuo 455 km ligi 112 km — LTSR teritorija, nuo 112 ligi 13 km — LTSR — Kaliningrado sr. siena, nuo 13 km ligi ž. — vėl LTSR teritorija.

Nemunu galima plaukti bet kuriomis priemonėmis. baidare, irkline, motorine, burine valtimi, plaustu.

Nemuno versmės yra Baltarusijoje, 45 km į p. nuo Minsko, Uzdos rj., pelkėtame Žaščinščino (Radvilų) miške, greta Ozercų k. Baidare arba lengva valtele kelionę Nemunu galima pradėti nuo Zabalotės tilto, esančio 7 km nuo versmių, bet kuria kita turistine priemone — nuo Padelnikų, Usos ž., 25 km nuo versmių. Dar patogiau pradėti nuo Pesočnos mstl., esančio Niomaneco ir Lošos santakoje. Į čia patogu atvykti autobusais.

Nemuno aukštupį iš Vilniaus galima pasiekti sunkvežimiu (Vilnius — Ašmena — Smurgainys — Molodečnas — Radoškovičiai — Zaslavlis — Dzeržinskas — Negorėlojė — Uzda — Zabalotė), geležinkeliu (Vilnius — Minskas — Dzeržinskas — Negorėlojė), toliau — sunkvežimiu iki Zabalotės (25 km),

NEMUNO MARŠRUTINE JUOSTA

Kelionę Nemunu pradedame nuo Zabalotės gyvenvietės. Nemuno aukštupį (nuo versmių iki Usos intako), tekantį melioracijos grioviu, baltarusiai vadina Niomanecu (Nemunėliu).

928 d Zabalotė, vieškelio Uzda — Loša tiltas. Už 5,0 km—Uzdos rj. centras.

916 k Kamenojė. Niomanecas visą laiką teka pelkėta žemuma; dabar ji nudrenuota, paversta kultūrinėmis pievomis.

909 d Usa (L—104). Padelnikai. Usai įtekėjus, Niomaneco vandenys patrigubėja. Todėl ir upę nuo Usos ž. baltarusiai jau vadina Niomanu (Nemunu). Usa galima plaukti nuo Kamenkos.

907 k Loša (L—49); PESOČNOS mstl.

904 k Turija (L—36); Koscežė. Nemunas keičia kryptį iš p. v. į š. v. Durpiniai krantai jau aukštesni, upė siauresnė ir gilesnė.

895 k MOGILNIA—apyl. ir ,,Niomano' kol. centras, vieškelio Uzda — Stolbcai medinis tiltas.

2,5 km žemiau Mogilnos, d krante, yra sausas miškelis — puiki vieta poilsiui, nakvynei.

888 d ŠVERENOVAS. Kaimas įsikūręs aukštame upės krante. 1919—1939 nuo čia ir toliau Nemunu ėjo Lenkijos ir TSRS valstybinė siena.

1,0 km žemiau, prie Kuseco k., upėje pasirodo pirmieji nedideli akmenys ir rėvos.

865 d NIKOLAJEVŠČINA — mstl., J. Kolaso kol. centras; per upę nutiestas medinis tiltas. 1,0 km žemiau tilto — Baltarusijos liaudies poeto J. Kolaso (Konstantino Mickevičiaus) gimtasis namas, greta — memorialinio muziejaus filialas (centras Minske).

857 k NOVOSVERŽENĖ — sena panemunės gyvenvietė. L. Kondratovičius-Sirokomlė rašė, kad XIX a. nuo S. ėjusi vytinių navigacija į Klaipėdą ir Karaliaučių. Čia, ant Nemuno kranto, buvo 14 sandėlių Minsko ir Naugarduko pirklių prekėms laikyti.

854 Minsko — Baranovičių glžk. tiltas; truputį žemiau — autostrados Maskva — Minskas — Varšuva — Berlynas gelžb. tiltas.

STOLBCAI — rj. centras. Mieste yra paminklas Pirmojo pasaulinio karo dalyviui, ,,Ilja Muromec' — pirmojo pasaulyje daugiamotorio  bombonešio — vadui A. Konstančikai.

Plaukiant pro glžk. tiltą, reikia laikytis arčiau d kranto, nes upėje pavojingos akmenų sąvartos. Prieš S (tarp Novosverženės ir Stolbcų) Nemunas labai išplatėjęs, yra nemaža seklių salelių, brastų.

Nuo S. ligi Berezinos ž. pakrantėje plyti didžioji Nalibokų giria. Didžiojo Tėvynės karo metu šioje girioje veikė baltarusių tarybiniai partizanai, buvo leidžiamas laikraštis ,,Liaudies keršytojas'.

NEMUNO VERSMĖS

4schema

842 d Kruglica. Čia keletą km Nemunas teka tarp aukštų krantų, apaugusių vešliais miškais; terasa visai siaura, yra gerų vietų stovyklai, nakvynei.

838 d Žukovo Barokas, aukštas medinis tiltas. Jačna; šios upės ž. riogso malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų. 1943 vokiškieji okupantai malūną sudegino drauge su šešiais jame buvusiais žmonėmis.

832 d Buv. Zalučės dvaro griuvėsiai. Čia vaikystę praleido pirmosios monografijos apie Nemuną autorius L. Kondratovičius-Sirokomlė.

822 d Sula (L—63).

803 k Uša (L—90); JEREMIČIAI— mstl., apyl. centras. Upėje buv. medinio tilto polių liekanos.

798 d Siniavskaja Sloboda. Didžiojo Tėvynės karo metais šiame kaime vyko atkaklūs tarybinių partizanų mūšiai su hitlerininkais. Čia kartais upę patvenkia ,,tiltai' — skersai surišti ir lynais pritvirtinti prie kranto rąstai.

787 k Paniomonė; Servečis (L—64). Servečio ž. yra Paniomonės kol. HE.

Nemuno pakrantėse seni ąžuolynai.

782 k ŠČIORSŲ t. ū. centras, įsikūręs buv. Š. dvaro vietoje. Vasarą čia būna iš rąstų suręstas ,,plaukiantis' tiltas.

775 d Senoviškas gatvinis Gniesičių k., kurio namai visi atgręžti langais į Nemuną. Krante pustomos žemyninės kopos.

772 d Šubino kanalas, per upę žemas, bet praplaukiamas tiltas.

770 d Kupijskas. Nuo K. Nemunas jau tinka laivybai, jo fv. iki Gardino nužymėtas gairėmis.

762 d Usa (Geltonosios Usos — Nemuno perkasas, L—65), drenuojanti didžiąją Nalibokų girią.

759 k LIUBČIA — mstl., rj. ir 2danovo kol. centras. Per upę žemas praplaukiamas medinis tiltas, garlaivių prieplauka.

L. — sena gyvenvietė, kurioje Mindaugas pastatė pirmąją L. pilį; dabartinė — jau Radvilų statyta. Tai viena iš geriausiai išlikusių pilių panemunėje. XVII a. pirmojoje pusėje L. veikė tais laikais žymi spaustuvė ,,Lubeca ad Chronum' (Chronus — senovinis Nemuno vardas lotyniškai). Dabar pilyje įsikūrusi vid. m-la, muziejus ir kt.

754 k Gatvinis DELIATIČIŲ k. — kol. centras. Nemunas pamažu keičia kryptį iš š. v. į v.; čia jis aplenkia Naugarduko aukštumą.

746 d Vieno iš didesniųjų Nemuno intakų Berezinos (L—190) ž, B. teka Ašmenos — Molodečno kalvagūbrio, skiriančio Nemuno ir Neries upių baseinus, p. pašlaite. Vilniaus vandens turistams B. yra artimiausias ir patogiausias kelias pasiekti Nemuną. B. baidare galima plaukti nuo Litvos k., esančio 16 km į p. v. nuo Molodečno, prie pat Molodečno — Lydos glžk. B. įtekėjus, Nemunas jau didelė, plati upė.

738 d NIKOLAJEVAS. Kadaise čia buvo sena Nemuno prieplauka ir tiltas judriame kelyje, ėjusiame iš Naugarduko į Lietuvą. Nuo šios vietos iki Lietuvos (Dieveniškių kyšulio) tik apie 35 km.

731 k LECHOVIČIAI — kol. centras. Priešais kaimą, Nemuno viduryje, didelė sala, apaugusi senomis pušimis; fv. k.

727 k Zboickas; per upę yra keltas.

720 d Morinas; yra keltas. XIX—XX a, šiame kaime susikirto trijų gubernijų — Vilniaus, Gardino ir Minsko — ribos. Toliau, d pakrantėje, gražūs miškai.

709 d Gauja (L—94). G. atiteka iš Lietuvos, iš Jankūnų pelkių. Šios upės pakraščiuose daug kaimų — Dieveniškės, Girdžiūnai, Gudeliai, Kaziuliai, Stalgonys, Vaškeliai.

696 d Narva (L—23). Dakudavas; yra keltas, upėje sala; fv. d. Toliau abiejuose upės krantuose daug Nemuno senvagės žiogių.

688 d Ditva (L—87). Upė atiteka iš š., nuo Eišiškių. Priglaudęs Ditvą, Nemunas gerokai paplatėja ir paseklėja, prasideda salos, smėlio seklumos.

684 d Ogorodnikai; k už 5 km Beriozovskojė, kur yra vienas iš didž. Tarybų Sąjungoje stiklo fabrikas ,,Nieman'. Pln. Lyda — Naugardukas 4 taurų tiltas.

681 d Selecai, Nemuno glžk. st. Per upę Lydos—Baranovičių glžk. 3 taurų gelžb. tiltas.

668 BELICA — kol. centras, 11 taurų gelžb. tiltas. Kiek žemiau — k Mo1čadė (L—85).

645 k Koritnyčia (L—18). Yra keltas, laivų prieplauka; d. Matevičiai.

639 d Lebeda (L—60). Upės pakrantėje Lebiodkos k., kuriame gimė žymus gamtininkas akademikas T. Ivanauskas (1882—1970).

633 d ORLIA — mstl., yra keltas; upės pakrantėje nemaža pertrauktų senvagių žiogių.

631 d Dvarčėnai, yra keltas; iki pat Taurijos — Ščaros kilpos k krante grupė nedidelių Nemuno senvagės žiogių.

616 d 1966 pertrauktos Ščaros — Taurijos kilpos atšaka — senvagė. Plaukiant naująja vaga, kuria dabar eina Nemuno fv., kelias sutrumpėja 3,2 km (tiek pat sutrumpėjo ir Nemuno ilgis). Pertrauktos kilpos dalimi dabar teka Taurija (L—24). Čia Nemuno pakrantės labai gražios, apaugusios vešliais miškais, nemaža senų ąžuolynų.

609 k Didž. Nemuno aukštupio intakas Ščara (L— 324). Oginskio kanalu ji sujungta su Jasiolda, Pripetės intaku.

Nemunas, 40% pasipildęs Ščaros vandenimis, toliau vingiuoja plačiu Ščaros — Nemuno slėniu. Artėjant prie Mastų, upės krantai gerokai paaukštėja, terasa susiaurėja.

1966m. pertraukta Nemuno kilpa.

5 schema

596 d Dešinieji Mastai; k Kairieji Mastai. Per upę Ščušino—Volkovisko pln. tiltas.

589 d SENIEJI (Fabrikiniai) MASTAI — rj. centras, mazginė (Gardinas — Mastai — Lyda) glžk. st, tiltas, laivų prieplauka. Mieste išvystyta medžio apdirbimo pramonė.

577 k Rosė (L — 80). Nemuno terasa vėl išsiplečia.

575 d DUBNA, yra laivų prieplauka. Istoriniuose šaltiniuose D. minima apie XIII—XIV a. Čia buvusi lietuvių pilis. Upėje prasideda žemos smėlinės salos, seklumos.

570 d Buv. Kniaževodsų k., kurį 1943 liepos 23 d, vokiškieji fašistai sudegino (853 žmones).

567 k LUNA — mstl.; vieškelio Skidelius — Luna gelžb. tiltas, žemiau tilto — didelė sala, fv. d.

561 k Novosiolkai. Nemuno terasos baigiasi, krantai jau aukšti, upėje vis daugiau akmenų, nedidelių rėvų.

541 k Svisločė (L—115). Upė atbėga iš Belovežo girios glūdumų.

535 d Katra (L—109). K. ir Merkio d intakas Ūla aukštupyje teka vienu slėniu. Jų versmės — Čepkelių (8453 ha) pelkėje. Tarp Kazliškių ir Paramėlių yra vieta, kur tos upės teka į priešingas puses (bifurkiuoja).

533 d.Gatvinis KAMATAVO k. Sena cerkvė ir kapinės, kuriose yra įdomių antkapinių paminklų iš akmens.

Baigiasi Nemuno aukštupys — upė ir jos pakrantės pasikeičia: salpa (su meandromis) išnyksta, smėlėtą dugną pakeičia akmenuotas, krantai vis aukštėja, vaga siaurėja ir gilėja, nuolydis padidėja trigubai, slėnys panašus į kanjoną.

529 Kolotovkos rėva, 2 km žemiau — Kušeliovkos rėva, Plaukiant upės viduriu, rėvos nepavojingos.

517 Gardino 6 taurų tiltas, žemiau tilto — d Gardino Prytyckio gamybinio susivienijimo ,,Azotas' pagrindinės įmonės siurblinė. Gardine patariama sustoti aukščiau Batoro pilies, kalno papėdėje, d krante. Plačiais cementiniais laiptais patogu užlipti ant aukšto ir stataus kalno, aplankytį Gardino istorijos ir archeologijos muziejų.

514 GARDINAS (Grodno) — sr. centras, išaugęs abiejuose Nemuno krantuose (senamiestis ir centrinė dalis d krante), antras pagal dydį panemunės miestas, vienas iš didesniųjų Baltarusijoje.

Tai Baltarusijos pramonės ir kultūros centras. Lankytinos vietos: Gardino pilis (joje yra renesansiniai S. Batoro rūmai), naujoji Sasų pilis, kurioje dabar įsikūręs Istorijos ir archeologijos muziejus, šv. Boriso ir Glebo cerkvė (XII a.), rašytojos E. Ožeškienės memorialinis muziejus ir paminklas, Tarybų Sąjungos Didvyrio V. So-kolovskio paminklas, paminklas 4000 gardiniečių, žuvusių hitlerinės okupacijos metu, zoologijos sodas ir kt.

510 k Lososna (L — 46). Prie šios upės kadaise A. Tyzenhauzas projektavo Gardino manufaktūras. 1837 upės terasoje buvo rasta mamuto kaulų.

506 Upėje ilga Kriuchos rėva.

504 d Grandičiai — Gardino priemiesčio vasarvietės, tiltas, abiejuose upės krantuose gražūs pušynai. Nemunas staiga pakrypsta į š.

502 Rėva Kaunaitė.

492 d Hožna (Ožė) (L—25); GOŽOS (Ažiūžos) mstl.

481 d Padnemnovas, k Nemnovas. Astašės ž. Augustavo kanalo Nemunavo (Padnemnovo) šliuzo žemutinis bjefas. Kanalas jau nebeveikia. Astašės upelis, kuriuo anksčiau ėjo kanalas, dabar teka senvage.

Žemiau kanalo Nemune plyti 5 salų salynas, fv. k.

476 k Juod6ji Ančia (L—142). Ji atiteka iš didelio Augustavo ežeryno; upės žemupiu ėjo Augustavo kanalas.

Nemune didelė sala, fv. d; d Perlamas.

475 k Igara (L—14). Šiuo upeliu eina LTSR—BTSR valstybinė siena.

466 k Baltoji Ančia (L—60), Paančios viensėdis, Varviškė (plačiau apie B. Ančią žr. p. 53).

462 k GERDAŠIAI — padriko kupstinio tipo kaimas, įsikūręs aukštoje pamiškėje.

456 d Kubilnyčia (L—9). Gatvinis ŠVENDŪBRĖS k. Jame daug būdingų senosios lietuvių liaudies architektūros sodybų. Kaimas pabiręs Raigardo slėnio pakraštyje, prie 2,5 km ilgio Nemuno senvagės, vadinamos Nemunykščiu.

Pusę km į š. nuo S. guli Švendubrės akmuo—didžiulis (2,5X5X2 m) rausvo granito riedulys, vadinamas Velnio akmeniu, apie kurį liaudis pasakoja legendas.

Raigardo slėnis — vienas iš didž. nuošliaužų cirkų Lietuvoje, landšaftinis draustinis. Raigardo slėnį mėgo M. K. Čiurlionis; čia jis nutapė ,,Raigardo' triptiką.

451 Druskininkų poilsiautojų mėgstamiausia vieta — Meilės sala; fv. d. Sala ir poilsio parko pieva, kur auga retieji augalai (gelsvoji viksvuolė, smiltinė guboja, paprastoji šertvė, paprastasis amalas, penkialapis ir pūstalapis dobilas), — botaninis draustinis.

448 k Milžinų kalnas — senoji Druskininkų poilsiavietė.

d Ratnyčia (L — 33) — trumpos poilsio kelionės upė. R. prasideda ,,Saulės takas', išpuoštas originaliomis pavėsinėmis, suoleliais (baigiasi Druskininkų klimato terapijos parke).

DRUSKININKAI — sąjunginės reikšmės balneologinis kurortas, veikiantis ištisus metus. Čia gydomos širdies, nervų, reumato, virškinimo trakto, ginekologinės ir kitos ligos. Naudojamas mineralinių šaltinių vanduo, purvo, saulės, vandens vonios, atliekama fizinės kultūros ir klimato terapija, kitos medicininės procedūros. Visos Druskininkų sanatorijos (,,Nemunas', ,,Pušynas', ,,Dainava', ,,Draugystė', ,,Saulutė', ,,Dzūkija', ,,Lietuva', ,,Baltarusija' ir kt.) pastatytos tarybiniais metais. Baigiamos statyti didž. ir moderniškiausios Europoje gydyklos. Kurorte kasmet poilsiauja ir gydosi daugiau kaip 100 000 žmonių.

Druskininkuose gyveno ir kūrė didysis lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis. 1963 Čiurlionių sodybos name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie menininko gyvenimą ir kūrybą. 1975 D. vienoje iš gražiausių aikščių, greta ,,Lietuvos' sanatorijos, atidengtas paminklas M. K. Čiurlioniui (skulpt. V. Vildžiūnas, archit. R. Dičius). Kelią nuo Varėnos iki Druskininkų puošia liaudies menininkų išdrožtos medinės skulptūros – stogastulpiai (,,Čiurlionio kelias').

447 d Grūta (L—7). NERAVAI — Druskininkų t. ū. centras. Ūkis specializuojasi daržininkystėje. 1,5 km žemiau — k Gailiūnai. Čia yra daug pilkapių. Patį didž, (4 m aukščio ir 25 m pl.) vietos žmonės vadina Milžinkapiu.

439 d VIEČIŪNAI. Nemuno pakrantėje ties V. kaimu žiemą vasarą kunkuliuoja 0,5 ir 2 m gl. mineralinės versmės. Kaime yra įdomus paminklinis akmuo su tokiu įrašu: ,,Viečiūnų kaime gimė ir gyveno buvęs 55 Sibiro pulko 12 kuopos eilinis Graužys Motiejus, Stepo, kurį cariniai budeliai, karo lauko teismo sprendimu, 1917.I.7 sušaudė prie Rygos už aktyvų dalyvavimą kareivių sukilime prieš imperialistinį karą'.

k Liškiavė (Vilkiautinė, L—9). LIŠKIAVA, garlaivių prieplauka. L. piliakalnyje yra nebaigtos statyti pilies vieno bokšto dalis. Archeologų manymu, pilis pradėta statyti XV a. kovų su kryžiuočiais metu. L. paminklai: archeologijos paminklų kompleksas (pilis, alkakalnis, įtvirtinta senovės gyvenvietė, senkapis ir du archeologiniai akmenys) bei architektūros paminklų ansamblis (bažnyčia, varpinė, tvora su vartais, vienuolyno rūmai, magazinas, ūkinis pastatas, tvenkiniai, medžių alėjos ir sodas), 28 ha užimantis L. istorinis landšaftinis draustinis.

Nemuno pakrantėje — turistų poilsiavietė.

434 k ŽEIMIAI; d ŽIOGELIAI. Šiuose kaimuose 1944 liepos mėn., forsuojant Nemuną, tarp hitlerininkų ir tarybinių karių vyko aršūs mūšiai. 26 kariams buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Dviejų Didvyrių—gvardijos seržanto Piotro Naboičenkos ir gvardijos vyr. leitenanto Piotro Fefilovo, žuvusių prie Žeimių, — palaikai palaidoti Druskininkų karių kapinėse.

431 d Griova (L—5). Iki 1939 spalio mėn. čia ėjo demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Nuo Druskininkų iki pat Kauno marių Nemunas yra gana ,,tvarkingas': siauras, be seklumų, gilus ir sraunus. Pasitaikančios rėvos didesnių kliūčių nesudaro. Pakrantėse puikūs miškai.

418 d Merkys (L—203) į Nemuną įplaukia plačiu ir giliu slėniu — buv. Promerkio – Pronerio senvage. Čia Nemunas labai paplatėjęs, vagoje 2 salelės, fv. k. Kiek žemiau — Varėnos — Kapčiamiesčio pln. tiltas.

MERKINĖ — apyl. ir t ū. centras; mstl. išsidėstęs ant kalno, Merkio — Nemuno santakoje.

405 d Druskininkai (Senieji). Pasakojama, kad seniau, kai druska dar buvo brangi, iš čia esančių druskingų šaltinių buvo gaminama (garinimo būdu) druska.

399 k Živulčiškė. Nemune didelė sala, apaugusi tankiais karklų ir serbentų krūmais. Pakrantės miškelyje yra gerų vietų stovyklai.

386 d Vangelionys, piliakalnis. Nemuno pakrantėje kunkuliuoja mineralinio šaltinio versmė, mažos druskos koncentracijos ir pastovios (8,5° C) temperatūros. V. kaimo lauke drybso Didysis Dzūkijos akmuo — geologinis paminklas.

365 d NEMUNAITIS — mstl., apyl. ir kol. centras. Aplinkui gražūs miškai. Upėje didelis Klebono akmuo – vandens horizonto matuoklė. N. apylinkėse yra Kapsuko ir Alytaus rj. žemės ūkio darbuotojų pionierių stovykla.

373 k Radžiūnai, piliakalnis. Ypač lankoma vieta — Vidzgirio miškas, kuriame yra didž. Lietuvos ąžuolynas. Gražus 475 ha Vidzgirio botaninis draustinis. Nemune Žilvičio sala.

365 Vilniaus — Daugų — Alytaus pln. tiltas, žemiau — didelė Barono sala, mėgstamiausias alytiškių paplūdimys, fv. k. Kairėje — pokario metais išaugęs Alytaus pramoninis rajonas.

362 d Alytupis (L—2). Nemuno ir Alytupio santakoje stūkso nedidelis piliakalnis — istorinis landšaftinis draustinis. Šiame piliakalnyje alytiškiai rengia Joninių ir kitas šventes.

Abiejuose Nemuno krantuose boluoja didž. Dzūkijos miesto daugiaaukščiai pastatai. Didelę miesto teritorijos dalį užima žalieji plotai (parkas – miškas, Alytaus šilelis, miesto sodas). Didesnioji, v., miesto dalis ir centras yra Nemuno k krante. Rytinę ir v. dalis jungia tiltas. 12 km ilgio Nemuno kilpoje plyti Alytaus ir Sudvajų miškai. Nemuno krantai ties A. aukšti, statūs, apaugę pušynais.

A. šilelyje, Nemuno k krante, yra apie 20 apnaikintų VI—IX a. pilkapių. Didžiojo Tėvynės karo metu A. rj. ir kaimyninėje teritorijoje veikė ,,Dainavos partizano' ir ,,Šarūno' partizanų būriai.

Vidzgirio miške okupantai nužudė keliasdešimt tūkstančių tarybinių žmonių, tarybinių karo belaisvių. Žuvusiųjų atminimui pastatyti paminklai. 1944 liepos 15 d. Tarybinė Armija išvadavo Alytų. 11-ai tarybinių karių, Alytaus vaduotojų, suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

361 Kauno—Alytaus—Simno pln. Tamulevičiaus tiltas; žemiau tilto, k krante, medvilnės kombinato siurblinė.

350 k Rumbonys. Nemuno ir Pilupio santakoje— Rumbonių piliakalnis. Pilupio šlaite, apaugusiame tankiais lapuočiais, riogso akmuo su šuns, katės ir žmogaus pėdomis. Norūnų miške, 44 kv., stūkso 2,8X2,5X2 m Raudonasis akmuo — gamtos paminklas.

346 k Panemuninkai, kol. mechaninės dirbtuvės. Prasideda pirmieji didžiosios Nemuno kilpos vingiai, k pa-krantėje ošia Punios botaninio-zoologinio draustinio (F—2720 ha) miškai. Draustinio šilą 17 km ilgio juosta juosia Nemunas. Šile daug medžių — gamtos paminklų. Punios šile (kaip ir kiekviename draustinyje) reikia laikytis atitinkamų gamtos apsaugos nuostatų: nekirsti ir nelaužyti medelių, statyti palapines ir kurti laužą tik tam skirtose vietose.

344 d Punelė (L—16). PUNIA — apyl. ir kol. centras. Punios piliakalnis su apylinkės slėniais bei kalvomis — landšaftinis istorinis draustinis. Nuo piliakalnio (Margio kalno) viršūnės atsiveria gražus apylinkių kraštovaizdis.

Pilėnų temą savo kūryboje atspindėjo ne vienas menininkas (L. Kondratovičiaus-Sirokomlės ,,Margiris', J. Kraševskio apysaka ,,Kunigas', V. Krėvės ,,Sena pasaka apie narsų kunigaikštį Margį, Punios valdovą', Maironio, L. Giros eilėraščiai ir kt).

Toliau, kitapus Nemuno, tebesitęsia Punios šilas — botaninis zoologinis draustinis.

338 k Stražiškės; d NEMAJŪNAI— kol. centras.

Tarp Nemajūnų ir Birštono, einant tiesiai, yra tik 4,5 km, o visa Birštono kilpa—daugiau kaip 50 km ilgio.

Maždaug pusiaukelėje tarp Nemajūnų ir Balbieriškio, d krante, Siponių miške, yra 2 turistams skirtos poilsiavietės.

318 k Peršėkė (L—66). P. nuteka didžiųjų Sūduvos ežerų — Obelijos ir Metelio — vandenys. Pavasarinių polaidžių metu ši upė tinka vandens turizmui nuo pat aukštupio — Metelytės ir Obelytės santakos (L—46); pagal morfometrinius duomenis (nuotėkį ir nuolydį) upė tinka II sudėt. ktg. žygiui.

BALBIERISKIS — mstl. t. g., apyl. ir Kalinino kol. centras.

306 k Kernuvės piliakalnis, baigiantis griūti į patvenkto Nemuno vandenis. Gražus apylinkių kraštovaizdis: nuo aukšto kalno atsiveria platūs reginiai į Nemuno slėnio vingius, į Buktos bei Degsnės miško botaninį draustinį.

Kai vandens horizontas normalus, Kernuvę siekia Kauno marių patvanka.

298 k Revuona (L—7). PRIENAI — rj. centras, įsikūręs abiejuose Nemuno krantuose. Didžioji miesto dalis siaura juosta tęsiasi Nemuno pakrante. Abi da-lis jungia gelžb. tiltas. Iš š. ir v. miestą supa iki 50 m aukščio Nemuno slėnio šlaitai ir miškas. Ties P. Nemunas riečia 17 km ilgio Prienų kilpą (didžiosios Birštono kilpos krivingis), kurios sąsmaukos pl. — 1,2 km. Kilpoje ošia Žvėrinčiaus miškas. P. veikia eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla: čia konstruojami, statomi ir bandomi įvairių modelių sklandytuvai.

294 k BAGRĖNAS; kaimas įsikūręs aukštoje pa-krantėje, prie jo stūkso 2 piliakalniai. 1944 liepos 19 d. ties B. mūšyje su hitlerininkais pasižymėjusiam seržantui P. Timšinui suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

Plaukiant toliau, pakelėje yra 2 turistams skirtos poilsiavietės: d krante Žvėrinčiaus miške ir k krante Alksnakiemio miške; kiek toliau, tame pačiame Alksnakiemio miške, Birštono turistinė bazė, kurioje turistai gali pernakvoti, pavalgyti.

288 d BIRŠTONAS — balneologinis kurortas, veikiantis ištisus metus. Pagrindiniai kurorto gydomieji faktoriai — daugiau kaip 10 mineralinių šaltinių vanduo ir gydomasis purvas. B. mineraliniais vandenimis gydomos sąnarių, reumato, virškinimo organų, periferinės nervų sistemos, ginekologinės ligos. B. kurorte kasmet gydosi ir ilsisi apie 12 tūkst. žmonių.

B. yra nedidelis parkas ir vešliu mišku apaugęs Vytauto kalnas. XV a. čia stovėjo didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės pilis.

Su B. praeitimi galima susipažinti B. kraštotyros muziejuje.

Vasarą B. veikia jaunimo, pionierių ir sportininkų stovyklos. Olimpinėje irklavimo bazėje treniruojasi respublikos ir Tarybų Sąjungos akademinio irklavimo meistrai.

285 d Verknė (L—77). Upės žemupys apie 2,5 km yra patvenktas Kauno marių. Tai nuo vėjų ir bangų sau-gus uostas turistams ir žvejams. Prie pat Verknės ž., d išgriuvusioje pakrantėje, kyšo stambi konglomerato uola, bene vienintelė tokia Lietuvoje.

277 d Juodija (L—8). Juodijos ir Nemuno santakoje—aukštas piliakalnis, skalaujamas ištvinusių marių bangų.

265 d DARSŪNIŠKIS— kol. centras. Pakilus Kauno marių vandenims, D. apsaugai buvo supiltas 4 km ilgio pylimas.

261 d Lapainia (L—25). L. atiteka nuo Kalvių, teka per Gabio (F—17) ir Kalvių (F—197) ež. Lapainios k. yra žemiau Kauno marių lygio ir atitvertas nuo jų apsauginiu pylimu.

257 k PILIUONA — Taurakiemio apyl. ir ,,Pirmūno' kol. centras. Į š. nuo P. tęsiasi Dubravų, į š. v.— Vaišvydavos girininkija.

6 schema

Kiek susiaurėjusios prie buv. Kračkiemio ir Dabintos k., Kauno marios vėl plačia alkūne įsilieja į d krantą ir paplatėja iki 2 km. Kauno mariose ,,paskendusių' kaimų gyventojai išsikėlė į naujas ,,Nemuno' ir ,,Pirmūno' kol. gyvenvietes ant kalno. Viršužiglyje yra Kauno žvejų mėgėjų valčių bazė ir trumpalaikė turistų poilsiavietė, ,,Centrolito' gamyklos profilaktoriumas, pagalbinė m-la.

Statant Kauno HE, buvo įrengta didelė vandens saugykla, vadinamosios Kauno marios, kurios patvenkė Nemuną iki Kernuvių. Marių plotas, kai patvenkto vandens horizontas normalus, yra 63,5 km2, tūris—462 mln. m3, naudingas tūris, nuleidžiant vandens horizontą iki 4 m— 222 mln. m3, marių ilgis—81 km, pl.—3,3 km. Pučiant stipresniam vėjui ir esant 4—5 balų bangavimui, baidare ar kita mažesne turistine valtele reikia plaukti užuovėjine pakrante.

248 d Strėva (L—81). Strėvos ž. dabar yra plačios ir gilios, nes pakilę Kauno marių vandenys žemupį užsėmė iki pat Alytaus—Kauno pln. Čia tarp gilių ir ramių įl. yra daug gerų vietų postoviui, nakvynei. Tačiau po metų kitų čia daug kas pasikeis Ant stataus ma-rių šlaito jau pradėtas statyti hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutinis vandens baseinas (F — 350 ha, 37 mln. m3 vandens talpos); jis aptveriamas žemės pylimu. Per imtuvę – išleistuvę vanduo pateks į vamzdį – vandenvedį, kuris eis iškasa, pylimu ir estakada iki mašinų pastato. Jo ilgis bus apie 700 m. Mašinų pastatą su Kauno mariomis jungs dvipusio veikimo 215 m pl., 14 m gl. kanalas. Naktį maždaug septynias val., panaudojant elektros energijos perteklių, HAE agregatai pumpuos iš Kauno marių vandenį į 100 m aukštyje įrengtą baseiną. Dieną maždaug penkias val., trumpalaikio piko metu, vanduo, vamzdžiais krisdamas iš 100 m aukščio, varys tuos pačius agregatus ir gamins elektrą. HAE mašinos inversinės: generatoriai galės dirbti kaip elektromotorai, o turbinos — kaip siurbliai, HAE veiks kaip savotiškas elektros sandėlis, išlygins energetinės sistemos balansą ir pagerins šiluminių elektrinių darbą. Nemaži bus ir kai kurie kiti parametrai: kas sekundę į viršutinį baseiną arba iš jo tekės 1500 m3 vandens. Turbinų galingumas bus 1600 MW, siurblių —1735 MW. Jėgainė pagamins 2,4, o sunaudos 3,3 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos per metus.

Kai HAE dirbs, vandens turistams susidarys tam tikrų nepatogumų: naktį, kai iš Kauno marių vanduo bus siurbiamas į aukštutinį baseiną, vandens horizontas pa-žemės iki 2—3 m, o seklioje pakrantėje palikti laiveliai atsidurs toli nuo kranto; dieną, kai milžiniška (1500 m3) vandens masė iš 100 m aukščio kris į marias, sukels nemažą bangavimą, plintantį gan dideliu spinduliu.

d Astraviškės, Lietuvos kūno kultūros instituto poilsio bazė.

246 d Uolė (Vandenis, L—7).  DOVAINO-N Y S — paukštininkystės t. ū. gyvenvietė, Dovainonių (Seilupių) piliakalnis, vadinamas Mergakalniu. Ties D. labai statūs ir aukšti marių šlaitai. Plačiame ištvinusiame Uolės žemupyje yra Kauno žvejų mėgėjų valčių bazė, čia prieglobstį ras ir vandens turistai. Netoliese, Kapitoniškėse, įsikūrusi Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto sveikatingumo stovykla.

241 k Dubravos miško draustinis (F—4349 ha), kuriame yra aklimatizuotų dėmėtųjų elnių.

d RUMŠIŠKĖS — apyl. ir ,,Pravienos' daržininkystės kol. centras, R. mstl. 1958 persikėlė iš Panemunio, kurį užsėmė ištvinusios Kauno marios. R. mstl. ant marių kranto pastatytas paminklas poetui A. Baranauskui, kuris 1851 mokėsi R. veikusioje raštininkų m-lojė.

Kauno marių š. r. pakrantės pušyne prie Pravienos upelio įsikūręs Lietuvos TSR liaudies buities muziejus. Muziejaus ekspozicija užima apie 180 ha, trasos ilgis — 6 km.

230 d PALEMONAS, glžk. st. Turistams, kurie čia mano baigti kelionę Nemunu, patogi vieta sėsti į Vilniaus — Kauno traukinį. Palemone netoli nuo marių, prie Lakštingalų slėnio, yra poetės S. Nėries (1904— 1945) memorialinis muziejus. Čia paprastai kasmet pradedama Poezijos pavasario šventė.

k GIRIONYS — Lietuvos miškininkų mstl.: čia įsikūrė Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institutas, Dubravos miškų tyrimo st, Kauno miškininkystės technikumas. Yra 125 ha parkas – dendrariumas. Dubravos miške yra Girulių turistų poilsiavietė.

227 d Kauno marių š. v. gale, už aukšto apsauginio pylimo, gražiame parke boluoja buv. Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios kupolai. Dabar čia įsikūręs M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. P. ansamblis (XVII a.) — vienas iš gražiausių baroko architektūros pavyzdžių mū-sų šalyje, sąjunginės reikšmės archit. paminklas.

k Marių pakrantėje, tarp Pažaislio ir Kauno HE, yra puikus paplūdimys, jachtklubas, žvejų mėgėjų valčių st., keleivinių ir prekinių laivų prieplauka.

223 Kauno HE betoninė potvynių praleidimo ir žemių užtvanka. Užtvanka eina glžk. ir kelias. Šliuzo laivams praleisti per užtvanką nėra. Čia iš viršutinio bjefo į žemutinį laivelius k krantu apie 200 m reikia persigabenti sausuma. (Išlipti į cementinės užtvankos krantą reikia labai apdairiai, nes povandeninė jos dalis yra nepaprastai slidi, apgliaumėjusi).

Nemuno potvynių vandeniui nuleisti įrengta betoninė slenkstinė užtvanka su trimis 20 m pl. pralaidomis, uždaromomis 7 m aukščio skydais. Bendras maksimalus hidromazgo pralaidumas — 4500 n3/s. Kai HE neveikia, biologiniam režimui avarine pralaida kas sekundę praleidžiama 70 m3 vandens. Tad ir didž. ,,sausmečiu' (kai HE nedirba) Nemune vandens yra pakankamai turistiniam laiveliui bei plaustui. Galima gauti leidimą susipažinti su įdomiais HE įrengimais. Ekskursantus palydi gidas.

Kauno HE jėgainės pastate sumontuota 4 hidroturbinos. Jų ratų 0 5 m, vandens pralaidumas—750 m3/s, t. y. 2,6 karto didesnis negu vid. Nemuno debitas. HE

galingumas— 100 MW.

Kilometru žemiau HE Nemunas, aplenkdamas Vičiūnų kalną, sudaro trigubos Kauno kilpos vidurinį įlinkį. Kairėje Vičiūnų vasarvietė, d Kauno Dainavos gyvenamasis rj. Petrašiūnų priemiestyje nemaža Kauno pramonės įmonių.

219 k Aukštosios Panemunės kurortinio miško draustinis, vadinamas Basanavičiaus šilu (F—226 ha). Per Ne-muną ties K. Baršausko g. permestas aukštas pėsčiųjų tiltas. d Kauno — Vilniaus glžk., 1275 m ilgio tunelis. Puskilometrį nuo tunelio, buv. Kauno tvirtovės VI forto dauboje, 1926 gruodžio 27 d. smetoniniai budeliai sušaudė keturis komunistus — Karolį Poželą, Juozą Greifenbergerį, Kazį Giedrį ir Rapolą Čarną. Žudynių vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Tuoj už VI forto, G i r s-tupio (L—10) slėnyje, yra vienintelis Lietuvoje zoologijos sodas. Netoliese — A. Mickevičiaus akmuo su iškaltais inicialais ir 1823 m. data.

216 Aukštosios Panemunės tiltas; k krante AUKŠTOJI PANEMUNĖ; d ŠANČIAI— buv. Kauno proletariato rj., susiformavęs XIX a. antrojoje pusėje. Siauriau, viršutinėje terasoje, AUKŠTIEJI ŠANČIAI. Čia yra karių kapinės, kuriose ilsisi Kauno vaduotojų, lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno, taip pat revoliucinio judėjimo dalyvių palaikai.

215 k Jiesia (L—69). Nemuno — Jiesios santakoje, k krante, stūkso Jiesios (Napoleono) piliakalnis (IX— X a.). Piliakalnio teritorija ir Jiesios atodangos — istorinis landšaftinis draustinis.

212 Kauno — Kybartų glžk. tiltas; Kauno glžk. st., autobusų st, k ŽEMOJI ir AUKŠTOJI FREDA. Aukštojoje Fredoje yra 76 ha botanikos sodas. Jo dendrariume auginama daugiau kaip 600 įvairių pasaulio šalių dekoratyvinių medžių bei krūmų.

211 k ALEKSOTAS — Kauno priemiestis. d Karmelitų pusiasalyje, panaikinus Kauno upių žiemos uostą, kuriamas parkas. Čia laikinai prisiglaudusi ,,Žalgirio' akademinio irklavimo bazė, taip pat Kauno motorinių valčių st. KAUNAS — respublikos pramonės ir kultūros centras, antras pagal dydį miestas respublikoje, įsikūręs didž. Lietuvos upių — Nemuno ir Neries — santakoje. Beveik iš visų pusių jį juosia pušynai, reljefą įvairina kalvos kalvelės, upių upelių slėniai.

Mieste veikia daugiau kaip 100 stambių pramonės įmonių, yra 5 aukštosios m-los, 11 specialiųjų vid. m-lų ir kt.

Žymesnieji archit. paminklai: Kauno pilies liekanos, Perkūno namas — lietuviškos gotikos perlas (Aleksoto g. 6), Bazilika (Vilniaus g, 26), Vytauto bažnyčia (Aleksoto g. 1), Rotušė.

Mieste veikia istorijos, M. K. Čiurlionio dailės, literatūros, keli memorialiniai muziejai, dramos, muzikinis ir lėlių teatrai, keliolika stacionarinių kino teatrų, zoologijos ir botanikos sodai. Kauno kelionių ir ekskursijų biuras — Rotušės a. 11, o turistų klubas — Kęstučio g. 32. (Apie Kauną ir jo apylinkes yra nemaža literatūros. Naujausias leidinys — autorių kolektyvas, Kaunas. Turistui apie miestą, V., 1977).

209 Aleksoto tiltas.

k Aleksoto kalnas, vadinamas Linksmakalniu, Žagarinės kalnu. Nuo jo viršūnės atsiveria vaizdas į Nemuno ir Neries santaką, Kauno senamiestį, Vilijampolę.

208 d Didž. Nemuno intako Neries (L—510) ž. Neriai įtekėjus, Nemunas trečdaliu paplatėja ir pagilėja. Tarp Kauno ir Klaipėdos Nemunu vyksta navigacija. Vandens turistai, plaukdami šia trasa, neturi pamiršti, kad, esant žemam Nemuno debitui, Kauno HE veikia tik piko metu, t. y. kada sunaudojama daugiausia elektros energijos. Elektrinės darbo ir nedarbo metu Nemuno vandens horizontas svyruoja iki pusės ir daugiau metro. Be to, upe plaukioja daug įvairių laivų. Ypač dideles bangas sukelia greitaeigės ,,Raketos', ,,Zaria' ir galingieji vilkikai. Jie nedideliems turistiniams laiveliams, ypač baidarėms, gali pridaryti daug nemalonumų. Be-veik visa likusi Nemuno atkarpa yra sureguliuota žabų ir akmenų bunomis. Tad, plaukiant toliau, reikia ypač saugotis apnuogintų bunų ,,galvų' bei jose styrančių aštrių povandeninių akmenų ir žabų. Pavojingi ir stiprūs sūkuriai, susidarą žemiau bunų. Fv. pažymėtas gairėmis ir sutapimo ženklais (upės krantuose).

 7 schema

207 k Marvelė (L—7), MARVELĖS priemiestis;

d VILIJAMPOLĖ — antras pagal dydį Kauno pramonės ir gyvenamasis rj. Ant kalno—IX forto muziejus. Šioje vietoje hitlerininkai nužudė apie 80 tukst. žmonių. Fašizmo aukų atminimui statomas memorialas.

Puskilometriu žemiau, d, buv. Marvos dvare, žirginio sporto st. Vilijampolėje buv. karjere įrengtas naujas upių žiemos uostas; čia yra ir nauja prieplauka.

205 d LAMPĖDŽIAI — vasarvietė, įsikūrusi gražiame pušyne. Lampėdžių liepa — gamtos paminklas; k OBELYNĖ. Obelynėje prof. T. Ivanauskas 1929 įkūrė pirmąją Lietuvoje juodsidabrių lapių fermą, įveisė dendrologinį sodą. Name, kur gyveno T. Ivanauskas, veikia memorialinė ekspozicija. Greta Obelynės žaliuoja nedidelis (F — 332 ha) Kamšos miškas — botaninis – zoologinis draustinis.

202 k PYPLIAI — kaimas, išsibarstęs tarp Kamšos ir Kačerginės miškų. Čia yra Karvelių ąžuolas — gamtos paminklas — ir piliakalnis (30 m aukščio). Tai geriausiai išlikęs taisyklingos kūgio formos piliakalnis Lietuvoje. Nuo jo viršūnės atsiveria Kauno ir Nevėžio slėnio panorama. Piliakalnis su apylinkėmis — landšaftinis istorinis draustinis.

199 d Nevėžis (L—209). RAU D 0 N DVARIS. Nevėžio ž. d krante, Šilelio k., yra trumpalaikės turistų poilsiavietės.

k KAČERGINĖ (Pusšilis) — mstl. t. g, įsikūrusi sausame spygliuočių miške (F — 497 ha). Čia veikia resp. vaikų sanatorija ,,Žibutė', kelios pionierių stovyklos. 1906 K. vasarojo rašytojas J. Biliūnas, K. dažnai vasaras praleisdavo poetas L. Gira, kalbininkas J. Jablonskis, kompozitoriai S. Šimkus, J. Naujalis. Kelias vasaras K. vasarojo ir čia 1967 birželio 7 d. mirė V, Mykolaitis – Putinas. K. pln. žiede (L — 5,5 km) vyksta motociklų, automobilių ir dviračių lenktynės.

194 k ZAPYŠKIS — mstl., apyl. ir kol. centras. Kol. ekonomiškai stiprus. 1977 Z. aštuonmetė m-la pažymėjo 300 m. jubiliejų.

Zapyškyje prie pat Nemuno stovi šv. Jono (Vytauto) ankstyvosios gotikos bažnyčia (XVI a.) — sąjunginės reikšmės archit. paminklas. Dabar čia veikia nuolatinė kultūros paminklų apsaugos paroda ir Z. kol. istorijos bei pasiekimų paroda.

Greta Zapyškio, Kluoniškių k., gimė (1837) poetas A. J. Vištelis – Višteliauskas. d KULAUTUVA—mstl. t. g., kurortas, įsikūręs 600 ha miške – draustinyje, Čia veikia 330 lovų TBC sanatorija, 100 lovų vaikų sanatorija, o vasarą — vaikų darželiai, pionierių stovyklos.

K. kurortinė vieta tapo XX a. pr. 1937 gruodžio 31 d.— 1938 sausio 1 d. Kulautuvoje įvyko LKP CK plenumas.

188 k Ova (L—12), Altoniškiai. Nemuno—Ovos santakoje ant aukšto, stataus skardžio yra legendinis Aldonos – Altonės piliakalnis.

A. piliakalnis (X—XIV a.) — archeologinis paminklas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnį tyrinėjo archeologas T. Daugirdas. Piliakalnio viršūnėje dar tebešlama vienišas tūkstantmetis ąžuolas.

Priešais Altonės piliakalnį, k Ovos krante, Riogliškių k., yra alkakalnis, vadinamas Griūvakalniu; už 500 m į p. v.—Riogliškių senkapis (V—XII a.).

182 d BATNIAVA—apyl. ir t. ū. centras. Ūkis augina Kaunui daug įvairių ankstyvųjų daržovių. Toliau — Paštuva, Brūžė. Per Brūžę teka į Nemuną Karle. Brūžės rytuose — Karklės miškas.

k Liekė (L—21). Upės slėnio šlaitai šaltiniuoti, todėl upės vanduo šaltas, deguoningas, jame veisiasi upėtakiai ir šlakiai; yra nemaža bebrų ir ūdrų.

Nemuno—Liekės—Lapupio santakoje aukštai iškėlęs galvą stovi Šėtijų Jundakalnis. Tai gana stati, medžiais apaugusi panemunės kalva.

181 k MIKYTAI — ,,Pirmūno' kol. centras, piliakalnis, senkapis.

d JAUČAKIAI — kol. centras, yra 2 piliakalniai, vadinami Svirnakalniu ir Kartuvių kalnu. Pastarajame buvo kariami 1863 sukilimo dalyviai. Pakarklės miške, tarp Nemuno ir Kauno pln., yra Brolių kapinės. 1941 rugpjūčio mėn. fašistai čia nužudė 3500 tarybinių žmonių iš Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir Vilkijos.

180 d VJLKIJA — mst, apyl. ir žvėrininkystės t. ū. centras. Ūkis augina sidabrines, poliarines lapes ir audines. 1384 prie V. įvyko mūšis tarp lietuvių (vedamų Jogailos ir Skirgailos) ir kryžiuočių (vedamų Ragainės komtūro Vygando) kariuomenių. Mūšį laimėję lietuviai sutrukdė priešui veržtis į Lietuvos gilumą. 1450 Dancingo pirklių dokumentuose minima V. muitinė. XVI a. V. suteiktos Magdeburgo teisės.

1863 gruodžio 17 d. V. apylinkėse buvo suimtas ir Kaune pakartas A. Mackevičius, 1863 sukilimo vadas.

1862—1863 V. gyveno tautosakininkas, leksikografas, etnografas A. Juška.

176 k Kretkampis, sausas pušynas. Čia veikia aklųjų gydomojo darbo m-la. Nemuno pakrantėje didelis senvagės žiogis.

d Ringovė, yra piliakalnis.

174 k Žemoji Panemunė, piliakalnis; kaime yra laivų prieplauka, įdomus stulpo pavidalo akmuo — menhyras. Pasakojama, kad ant jo stovėjusios senovės lietuvių dievų statulos.

168 d Dubysa (L—139). SEREDŽIUS — mstl., apyl. ir Mičiurino sodininkystės t. ū. centras, laivų prieplauka (plačiau apie D. ir S. žr. p. 170).

K KRIŪKAI— mstl., apyl. centras.

164 d Armena (L—20). Kalviai; yra piliakalnis, vadinamas Bajorkalniu. Ant kalno KLANGIAI — P. Cvirkos gimtinė; veikia rašytojo memorialinis muziejus.

160 k Nykutė (L—9), Panykiai, Misiūnai, yra piliakalnis.

150 d VELIUONA—mstl., apyl. ir P. Cvirkos kol. centras. Miestelio r. dalis vadinama Pakalniškiais, v.— Antkalne, š. — Naujamiesčiu. Per V. į Nemuną teka du maži upeliūkščiai — Veliuona ir Skruzdupys. V. yra 2 parkai, viename iš jų nemaža retų medžių. V. bažnyčia (XVII a.) — archit. paminklas. Veliuonos upelio d krante vienas šalia kito yra du piliakalniai. Vienas jų vadinamas Gedimino kapu, antras—Pilies, Ramybės kalnu. Piliakalniai su buv. papiliais — istorinis landšaftinis draustinis. Pasak padavimo, V. mūšiuose su kryžiuočiais žuvęs kunigaikštis Gediminas nuo pirmąkart panaudoto šaunamojo ginklo. Esą palaidotas jis Gedimino kapu vadinamame piliakalnyje, kur jam pastatytas paminklas.

1815—1932 V, gyveno poetas K. Nezabitauskas – Zabitis, 1863—1871 — tautosakininkas A. Juška, 1918—1922 V. pradinėje m-loje mokėsi rašytojas P. Cvirka.

Tuojau už Veliuonos, ties Kaimeliu, prasideda nugriuvę Nemuno skardžiai, kuriuose kasmet peri tūkstančiai urvinių kregždžių.

152 k Vaiguva (L—6). PLOKŠČIAI, stūkso piliakalnis, yra laivų prieplauka; 1889—1899 P. taikos teisėju dirbo pedagogas P. Kriaučiūnas, Jo namuose lankydavosi nemaža ano meto kultūros veikėjų: rašytojai V. Kudirka, J. Tumas – Vaižgantas, tautosakos rinkėjas A. Sabaliauskas – Žalia Rūta, kalbininkai J. Jaunius, J. Jablonskis, J. Boduenas de Kurtenė, E. Volteris ir kt. P. piliakalnyje iškastame urve buvo slepiama lietuviška spauda, knygnešių slapta gabenama iš Rytų Prūsijos.

149 d RAUDONĖ — mstl., apyl. ir kol. centras. R. dvaro rūmuose (sąjunginės reikšmės archit. paminklas) dabar — vid. m-la. Rūmai, dažnai vadinami pilimi, pastatyti apie 1608.

Prie rūmų didelis parkas, kuriame auga senas dvikamienis 7,5 m apimties, 20 m aukščio Gedimino ąžuolas — gamtos paminklas.

Toliau, už 2 km, Raudonėnai; yra laivų prieplauka. R. kaimo apylinkėje, Raudonės upelio krante, dunkso piliakalnis, yra X—XIV a. kapinynas.

140 d Vytėnų kol. Panemunės (Gelgaudų, Zamkaus, Vytėnų) pilis (XVII a.)—resp. reikšmės archit. paminklas.

138 k GELGAUDISKIS — mstl. t. g., laivų prieplauka, yra senas parkas (XVI a.), keramikinių dirbinių gamykla. Buv. G. dvaro rūmuose dabar veikia vid. m-la, taip pat pagalbinė m-la – internatas. Sidabrinių klevų alėja (abipus paradinio įvažiavimo) yra ne tik G. parko įžymybė, bet ir viso senųjų Lietuvos parkų palikimo unikumas.

135 d SKIRSNEMUNĖ — mstl, apyl. centras.

Nemuno pakrantėje yra eksploatuojamas didelis kreidos mergelio karjeras. Kreidiniai mergeliai čia išeina beveik į žemės paviršių.

126 k KAIMELIS — Kidulių t. ū. padalinys, kultūros namuose įsteigtas pirmasis respublikoje kolūkinis dailės kūrinių muziejus.

124 d Mituva (L — 102) — Nemuno žemupio lygumų upė. Tai vienintelė didesnė upė, kurios baseine (F — 773 km2) nėra ež. Baidare galima plaukti nuo Snietalos intako.

JURBARKAS — rj. centras, yra tiltas per Nemuną, laivų prieplauka, uostas (Mituvos ž.), laivų remonto dirbtuvės ir kt. J. gimė žymus aktorius ir režisierius K. Glinskis (1886—1938), nuo 1929 iki mirties gyveno skulptorius V. Grybas (1890—1941). Miesto parke yra jo memorialinis muziejus. Šalia miesto stūkso Bišpilio ir keletas mažesnių piliakalnių.

J. pradėjo augti nuo XV a. pr., kai čia buvo įsteigta muitinė. XVII a. pr. J. gavo Magdeburgo teises ir herbą. Per J., kaip pasienio miestą, 1901 buvo gabenama ,,Iskra', 1928—1933—nelegali komunistinė literatūra.

Vaduojant J. iš vokiškųjų fašistų, 3 pasižymėjusiems kariams — I. Frolovui, S. Sergejevui ir V. Tolstikovui — suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai.

K KIDULIAI— t.ū. centras.

117 k SUDARGAS — mstl., ,,Komjaunuolio' kol. centras, 3 km nuo RTFSR Kaliningrado sr. sienos. S. vadinamas Lietuvos Šveicarija.

Prie S., aukštoje Nemuno pakrantėje, yra 5 piliakalniai.

Lietuviškos spaudos draudimo metais per S. iš Prūsijos buvo gabenamos lietuviškos knygos. Aktyviam knygų platintojui M. Sederavičiui Sudargo kapinėse yra pa-statytas paminklas.

113 k Ramoniškiai. Kadaise čia stovėjo Lietuvos jr Vokietijos valstybių pasienio stulpai. d SMALININKAI — rj. pavaldumo miestas, yra laivų prieplauka, upių laivų žiemos uostas, 2 ha parkas. XX a. pr. per S. buvo gabenama ,,Iskra', lietuviškos knygos ir laikraščiai, spausdinti Prūsijoje, iki 1933 per S. į Lietuvą buvo gabenama dalis Vokietijoje leidžiamos LKP literatūros.

Tolimesnė Nemuno vaga, sureguliuota bunomis, yra 150—170 m pl.

102 d Kalvėliai.

99 k NEMANSKOJE (Trapėnai), yra laivų uostas. d VIEŠVILĖS mstl. — apyl. centras.

88 d. SOKAIČIAI, matyti aukšti senos plytinės kaminai.

85 k Šešupė (L—298).

81 d Jura (L—172).

Nemunas, lauždamasis per Vilkyškių kalvagūbrį, pradeda riesti vaizdingą Ragainės — Rambyno — Tilžės kilpos pirmąjį vingį.

79 k GARINAS (Žemutiniai ir Aukštutiniai Eisuliai). Nuo aukšto Žvalgų kalno atsiveria gražūs vaizdai į Nemuno slėnį.

77 k ČAPAJEVAS (Tusainiai). Čia stūkso Kaukaro piliakalnis, kurio pilį kryžiuočiai sudegino 1276. Nemunas riečia didįjį Ragainės (Nemano) kilpos vingį; pakrantėse spygliuočių miškai.

73 k NEMANAS (Ragainė); yra laivų prieplauka, celiuliozės kombinatas. Ant kalno kryžiuočių pilis. Ragainėje išspausdintas J. Basanavičiaus redaguotas pirmasis pasaulietiškas lietuvių laikraštis ,,Aušra' (1883). 1549—1563 R. kunigavo pirmosios lietuviškos knygos (1547) autorius M. Mažvydas. Jis ir palaidotas Ragainėje.

Nuo Ragainės prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa — delta.

NAUJOJI NEMUNO DELTA

8 schema

70 d Atšaka į 2 km ilgio Nemuno žiogį, vadinamą Margių ež. Truputį žemiau — Ūžbiečiai.

69 d Rambyno landšaftinis draustinis. Rambyno kalne buvo senovės lietuvių alkavietė, šventas miškas ir galbūt pilis.

Greta Rambyno, Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje 1904 pirmą kartą buvo lietuviškai išspausdintas ,,Komunistų partijos manifestas'.

Kasmet Rambyno kalne rengiama tradicinė Joninių šventė.

63 k Kumos – Merguvos įl. — gili Nemuno senvagė, virtusi ež.

62 k Pilies kalnas, kuriame yra senosios Tilžės pilies liekanų. Šią pilį 1408 pasistatė kryžiuočiai, norėdami pulti lietuvių žemes. Kiek toliau — Angio kalnas. Tai paskutinė aukštesnė panemunės kalva. Toliau Nemuno krantai palaipsniui pradeda žemėti — upė įplaukia į pajūrio žemumą.

59 k SOVETSKAS (Tilžė), Tauragės — Sovetsko pln. tiltas, yra laivų prieplauka, laivų uostas. Sovetskas — antras pagal dydį Kaliningrado sr. miestas. Karo metu apie 80% miesto buvo sunaikinta. Dabar S. atstatytas, toliau plečiamas. Mieste veikia rusų dramos teatras.

Tilžė lietuvių kultūros istorijoje, ypač spaudos draudimo metu (1864—1904), suvaidino reikšmingą vaidmenį. Čia gyveno ir dirbo daug Mažosios Lietuvos švietė-jų bei kultūros darbuotojų.

58 Klaipėdos — Sovetsko — Kaliningrado glžk. tiltas. Tiek glžk., tiek pln. tiltai čia eina ne vien tik per Nemuno vagą. Dešiniajame krante yra atkirstų Nemuno meandrų liekanų — Kurmežerio, Maryžiogio ir Ūžlenkio vandens prisipildę tarprumbiai. Per Užlenkio ir Kurmežerio žemumas yra dar 2 tiltai, Visų 3 tiltų ilgis — 1245 m.

48 Deltos pradžia — Nemunas suskyla į 2 atšakas. Pirmąja, k Matrosovkos (Gilijos) šaka nuteka nuo 16 iki 29% (vid. 150 m3/s arba 28%) Nemuno vandens, d Rusnės šaka—72%. Nemuno deltos paviršius plokščias, vos keletą metrų nuo jūros lygio pakilusi žemuma; laukų apsaugai nuo Gilijos atšakos iki Tatamiškių supilti aukšti pylimai.

51 k (buv.) Stulbeikiai.

38 d Gėgė (L — 29) nuo pat Pagėgių teka plačia Nemuno senvage. k Ščiukinas (Didieji Kaceviškiai).

33 d Veižas (L — 29) V. įteka į gilią Rusnės senvagės atšaką; V. pab. — Šanutė. k Senieji Sėliai.

32 k Klokių laivų uostas, už 1,5 km nuo upės—Jasnojė (Kaukiemis), d Šilininkai.

19 d Tatamiškiai. Toliau—Leitė (L—26). Upėjė didelė Ragininkų sala, fv. k. Abu upės krantai jau žemi, pelkėti.

13 Rusnė baigiasi: į d teka Atmata, į k—Severnaja (Skirvytė), kuri toliau išsiskaido į Pakalnę,. Vorusnę ir Rusnaitę. Atmatos vaga nuteka nuo 31 iki 40% Rusnės vandens, o kita, didesnioji, dalis (60—69%) nubėga Skirvyte. Nuo jos atsišakojančia Pakalne nuplaukia 2—6% Skirvytės vandens. Atmata laikoma vyriausia Nemuno deltos šaka. Visos Nemuno deltos atšakos yra pakankamai gilios plaukti bet kurio tipo turistiniu laiveliu.

d ŽALGIRIAI — Šilutės t. ū. technikumas. k RUSNĖ — mstl.; Rusnės saloje yra žuvininkystės ūkio centras. R. — sena pamario žvejų gyvenvietė. Traukdamiesi vokiškieji fašistai susprogdino tiltą per Atmatą, sunaikino mstl. Dabar R. ne tik atsistatė, bet ir gerokai išsiplėtė; atstatytas ir tiltas. Evangelikų liuteronų bažnyčia (XIX a. pr.) — vietinės reikšmės archit. paminklas.

10 d Šyša (L—61), Pašyšiai. Šyša nuo ž. ligi Šilutės (L—6) reguliuota, tiesi ir gili (1,5—2 m): ja gali plaukti ir didesnės gramzdos laivai. Tarp Leitės ir Šyšos visa d pakrante auga vešlios kultūrinės pamario lankos. k Šyškrantė.

4 d Plati Atmatos atšaka į Krokų Lankos ež. Krokų Lanka ir Kniaupo įl. — pagrindinės Kuršių marių žuvų neršyklos.

3 d Paskutinio Nemuno intako Minijos (L—213) ž.; k Uostadvaris, laivų uostas,. žemų, apsemiamų vietų vandens reguliavimo polderiai, švyturys.

Krokų Lankos ež., Kniaupo įl., Vytinėje, Duobelėje, Šakutėje, Skatulėje, Vorusnėje ir kitose atšakose, esančiose Nemuno deltos botaninio – zoologinio draustinio teritorijoje, draudžiama bet kokia mėgėjiška žvejyba, plaukiojimas motorinėmis valtimis.

Toliau — Atmatos ž. į Kuršių marias; k krypties ženklai ilgo molo gale; d Kniaupo įl.; tiesiog, už 4 km, baltuoja Ventės rago švyturio kepurė, o anapus marių, už 17 km, vos matyti Nidos švyturio, miško ir aukštųjų Sklandytojų bei Parnidžio kopų kontūrai.

MATROSOVKA (GILIJA)

9 schema

Tai pirmoji Nemuno deltos atšaka, atsiskirianti 48,1 km nuo jo ž. Ja nuteka 28% arba 150 m3/s Nemuno vandens. Nuolydis toks pat, kaip ir Nemuno (ΔH—0,1). Upė ištisai reguliuota. Pl. 40 m, gl.—1,0—1,5 m. Upė laivuojama, fv. nužymėtas gairėmis. Pakrantes juosia ne-aukšti pylimai, daug kur apaugę karklai. Už pylimų driekiasi plačios kultūrinės lankos. Kraštovaizdis skurdus, monotoniškas.

43 Nemunas išsiskaido: d Rusnė, k—Matrosovka (Gilija).

38 d Buv. Skėrių gyvenvietė.

35 k Buv. Gedvilaičių gyvenvietė.

31 d Buv. Skėpų gyvenvietė.

28 d Mostovojė, pln. Sovetskas — Jasnojė tiltas.

16 k Zapovednojė (Lapynai).

10 k Buv. Tovelninkų gyvenvietė.

6 k Siurblių st. Matrosovka (Gilija) suka į d ir už 5,5 km plačiomis ž. prie Matrosovkos (Gilijos) k. įplūsta į Kuršių marias. Toliau tiesiog eina Primorsko (buv. Zekenburgo) kanalas, jungiantis Matrosovką (Giliją) su Nemanynu—senąja Nemuno delta. Nuo Nemanyno eina Polesko (buv. Didysis Fridricho) kanalas.

Nemanynas—tik 18 km ilgio, jį sudaro 4 upės: Nemoninka (Šalteikė), Ulitka (Šnekė), Rževka (Lauknė) ir Golovkino kanalas (Timbra) su gausiais intakais intakėliais nuo pat Nemano (Ragainės) ir Sovetsko (Tilžės).

KURŠIŲ MARIOS

Kuršių marios3 — didž. ir žuvingiausias Lietuvos vidaus vandenų baseinas. Yra 50 rūšių žuvų (16 šeimų). Marių F—1584 km2, t. y. jos daugiau kaip 25 kartus didesnės už Kauno marias ir 36 kartus — už didž. Lietuvoje Drūkšių ežerą; L—93 km, didž. pl.—46 km, maž. pl. ties ž. į Baltijos jūrą—390 m, P—324 km, didž. gl.—5,8 m, vid. gl.—3,8 m (3 m izobata juosia daugiau negu du trečdalius marių), vandens masė— 6,0 km3. Į Kuršių marias nuteka vanduo iš 100 458 km2. Tai pranoksta respublikos plotą (65 222 km2). Vanduo mariose per metus pasikeičia 4,4 karto. Marių lygis 12 cm aukštesnis negu Baltijos jūros: Rybačyje (Rasytėje) — 15 cm, o ties Klaipėda — 3,6 cm. Kai Baltijos jūra būna visai rami, marių vanduo, nors sunkiai pastebima srove, teka į Baltijos jūrą. Tačiau ilgiau papūtus stipresniam š. v. vėjui, srovės kryptis pasikeičia: sūrus jūros vanduo pasiekia Juodkrantę, o kartais net Nidą bei Nemuno deltą.

Žirgo ragas Kuršių nerijoje ir Ventės ragas r. pamaryje persmaugia marias š. dalyje, o Grobšto ragas nerijoje ir Liekų ragas Nemuno deltoje — vidurinėje dalyje. Šios sąsmaukos dalija marias į 3 dalis: siaurą seklią š. smailumą, vadinamą Krantu, įvairaus gl. vidurinę priešžiotinę—Vidmares ir stambiausią bei giliausią p.— Budumą, kurio p. r. pakraštys dar vadinamas Brukiu. Kuršių marios jungia Nemuno upyną su Baltijos jūra. Reguliuota Deimenos upe galima pasiekti Priegliaus upyną bei Aistmares ir Vyslos marias, o iš jų Nogato upe — ir Vyslos upyną. Mažesniems laivams buvo įrengti apiplaukiamieji Klaipėdos (buv. Vilhelmo), Primorsko (buv. Zekenburgo) ir Polesko (buv. Didysis Fridricho) kanalai.

10 schema

Lietuvai priklauso maždaug ketvirtadalis marių (apie 413 km2—š. jų dalis; RTFSR Kaliningrado sr. (1171 km2) — p. dalis. Pietuose Kuršių marios skalauja žemus ir pelkėtus Sambos pusiasalio krantus, r. — Nemuno deltos žemumą, kur krantai taip pat žemi, pelkėti. Vakarinėje pakrantėje — Kuršių nerija. Ypač gražiai atrodo ne-rijos pakrantės iš tolo. Žiūrint į nerijos kopas iš plaukiančio laivo, jų kontrastingos spalvos kinta nuo baltutėlių keliaujančių kopų iki ryškiai žalio pušelių kilimo. O tolimam horizonte susilieja smailios aukštųjų kopų keteros su dangaus mėliu…

Kuršių mariose plaukiojimo sąlygos panašios į jurines. Sėdinčiojo valtyje vid. ūgio (175 cm) turisto regimasis akiratis4 yra ne didesnis kaip 2,6—2,8 km. Tad toliau nuo kranto net ir giedrą dieną reikia naudotis valties kompasu. Esant rūkui (o jis mariose dažnas), kompasas būtinas. Mažomis valtimis ar baidarėmis čia galima plaukyti tik pakraščiais ir tik esant nevėjuotam orui. Kaip ir kiekviename dideliame, sekliame ir vėjams atvirame vandens plote, pūstelėjus 2—3 balų vėjui, ma-riose pakyla didelės lūžtančios bangos, todėl plaukyti tik didesnėmis bei aukštesnių bortų valtimis. Geriausiai tinka burlaiviai, visų tipų jachtos, motorinės valtys 5. Be to, plaukiant skersai marias, būtina kiekvienam kelionės dalyviui turėti individualias gelbėjimosi liemenes arba gelbėjimo juostą.

Plaukiant į Kuršių marias, pirmiausia reikia susipažinti su jų locija. Mariose yra nemaža seklumų, š. dalyje dideles seklumas suneša Nemuno vandenys. Fv. tarp Klaipėdos ir Juodkrantės, taip pat ties Nemuno (Atmatos) ž. kasmet žemseme gilinamas iki 2 m. Šiose vietose laivai plauko tik fv., nužymėtu bujomis (vienoje pusėje juodos, kitoje — raudonos, posūkiuose — su horizontaliu baltu dryžiu) ir sutapimo ženklais. Naktį Kuršių mariose orientuojamasi pagal švyturių šviesą, o užėjus tirštesniam rūkui — pagal nautofono garsus.

Pradedant Nemuno (Atmatos) ž., Kuršių mariose ir jų pakrantėse yra šie turistams ir žvejams žinotini objektai.

Nemuno ž. kairėje, ilgo akmenimis grįsto molo gale, stovi krypties ženklai ir vadinamasis Didysis švyturys. Šviesa balta, žybčiojanti, šviesos signalai matomi už 7 jūrmylių. Dešinėje — gili (L—4 km) Kniaupės įl., beveik ištisai apaugusi švendrėmis, nendrėmis, lūgnėmis, plūdėmis bei maurabragiais. Tiesiog už 4 km — Ventės ragas, kuriame įsikūrusi MA ornitologinė st. Anapus marių (už 15 km) vos įžiūrimos nerijos kopos. Apie 1,5 km į p. v. nuo Ventės rago yra 2 sėkliai (,,rindos'): 1,8 m gl. Kalvos sėklius, o 2 km nuo jo—1,9 m gl. Akmenės sėklius. Abu sėkliai nusėti stambiais akmenimis. Tai jūros apsemto ir nuskalauto moreninio gūbrio, Ventės rago tęsinio, likučiai.

Plaukdami žemynine pakrante toliau į p. (A 170°), tarp Atmatos avandeltos ir Skirvytės ž., ties Vidmarėmis, pamatysime keletą pratakų ir žiogių—Vytinio, Va-rusnės, Pakalnės, Rusnaitės bei Skatulio, Naikupės, Vilkinės ž., kur, pūstelėjus smarkesniam vėjui, visada galima saugiai prisiglausti. Ties Skirvytės ž. mariose kyšo visa kupeta žemų salelių (gurgždų); Akmenės, Elenos, Kiemo, Kubilių, Triušių, Pelytakos.

Nuo Skirvytės ž. paplaukus 6 km (A 200°), atsiremsime į gilios Razlivo (Karklės) įl. Liekų ragą. Čia, marių pakrantėje, yra sena Karklės gyvenvietė, dabar vadinama Mysovka, įsiterpusi tarp Algos—Karklės ir Pričalų (Įsės) upių. Mariose, 3,5 km į š. nuo Mysovkos, yra 0,1 ir 0,5 m gl. Ežios sėkliai.

Toliau (A 190°) iki senosios Nemuno deltos Nemunyno likusių atšakų marių pakrantės apaugusios švendrais, atabradas platus ir seklus. Į marias įteka Rybnaja (Lūja), Paitė, Tovarnaja (Tovė), Matrosovka (Gilija), Golovkinas (Nemanynas). Pastarųjų trijų intakų ž. yra Zalivino (Tovelninkų), Matrosovo (Gilijos), Golovkino (Nemanyno) gyvenvietės. Matrosove (Gilijoje) veikia žvejybos uostas.

Nuo Nemanyno iki Deimenos ž. (A 220°) Nemuno sąnašų suformuotos pakrantės yra žemos, 1—1,5 m aukščio. Panašios ir p. pakrantės, kurios tik palaipsniui aukštėja į Nadruvos plynaukštę. Būdinga, kad visas p. marių krantas traukiasi dėl eustatinio vandens lygio kilimo. Tatai rodo senosios prūsų Labagyno pilies likučiai, esantys netoli Deimenos ž., jau atsidūrę prie vandens.

Meldų ir nendrių sąžalynai juosia visą r. ir p. Kuršių marių pakrantę ir dalį v. nuo Zelenogradsko (Kranto) iki Rybačio (Rasytės) ir siaura juosta nuo Juodkrantės iki Buomiškio miško.

Mariose, už 5 km nuo Deimenos ž., yra 1,6 m gl. Labgaršvos sėklius, kuriame, kaip ir Ventės rago sėkliuje, riogso daug didelių akmenų. Už 4 km į š.—1,8 m gl. Akmenio sėklius. Į v. nuo šių sėklių 1,2 m gl. glūdi stambi klintis.

Lėkštoje p. marių pakrantėje yra 6 gyvenvietės: Krasnojė (Gyventė), Poleskas (Labagyniai), Zalivinas (Labguviai), Zalivnojė (Pustynikai), Kaširskojė (Kampai), Nekrasovas (Vilkaimis). Kaširskojė, kur yra puikus smėlio paplūdimys, įsikūrusi medžiotojų ir meškeriotojų bazė. Mariose, už 3 km į r., yra 1,4 m gl. Hevelio sėklius. Tarp Kaširskojės ir Kaliningrado kursuoja keleiviniai autobusai, tad iš čia turistai lengvai gali pasiekti ne tik Kaliningradą, bet ir Jantarną (Palmininkus), kur yra didž. pasaulyje gintaro kasyklos. Bendra kryptis: iki Aštriojo rago—A 280°, nuo Aštriojo rago iki Kaširskojės— A 270°.

Vakariniame Kuršių marių pakraštyje — nerija. Tai ilgas ir siauras žemės ruoželis, įsiterpęs tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių nuo Sembos pusiasalio (Zelenogradsko) iki Klaipėdos (Kopgalio). Nerijos F—180 km2, L— 98 km, plačiausia vieta (~4 km) ties Bulviko ragu, siauriausia (0,4 km) — į š. nuo Lesnojaus (Šarkuvos).

Jūros kranto linija lygi, marių — vidutiniškai vingiuota: kaitaliojasi iškyšuliai ir apvalios įl. Nerijos pusiasalio šaknyje, tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros, įsikūręs Zelenogradsko (Kranto) kurortas, kuriame yra studentų turistų bazė, keletas sanatorijų ir poilsio namų.

Toliau nerijos pakrante iriamės nuo vieno rago iki kito (A 60—20°). Plaukdami Klaipėdos link, pakelėje rasime 9 nerijos gyvenvietes.

LESNOJAUS (Šarkuvos) prieigose — nedidelės kopos, arti paviršiaus čia dar slūgso moreniniai priemoliai, auga lapuočių ir mišrūs miškai, marių pakrantė pelkėta. Į š. v. nuo gyvenvietės yra švyturys, du trečdalius nuo viršaus apkaltas lentomis; (h—38 m, H—39,5). Šviesa balta, mirkčiojanti, periodas 10 s (šviesa 6 s, tamsa 4 s), šviesos signalai matomi už 10 jūrmylių. Senovėje šioje gyvenvietėje buvo medžioklinių sakalų mokykla—felkonerija, kurioje buvo mokomi sakalai, vietinių gyventojų vadinami ,,šarkomis'. Nuo to kilęs ir Šarkuvos vardas. Nuo Rybačio jau prasideda pustomos kopos, kurios tęsiasi iki pat Juodkrantės. Tarp Lesnojaus (Šarkuvos) ir Smiltynės 80 km tęsiasi aukštųjų kopų gūbrys. Aukščiausios yra Senosios smuklės — 67,4 m, Sklandytojų—64,0 m, Angių—58,4 m, Urbo—51,0 m, kopos.

RYBAČIS (Rasytė) yra 20 km į š. r, nuo Šarkuvos. Ties gyvenviete toli į r. išsišauna Rasytės ragas, iš p. užstodamas patogią Juodkalnio įl. Pamaryje prie Rybačio išlikę lagūniniai ežerėliai — Žuvėdrų liūnas ir Rasytės ež. Buv. pilies vietoje dabar stovi marių švyturys p maždaug už 6 kabeltovų (jūrų ilgio matas, lygus 185,2 m). Į š. v. nuo mstl. — keturkampė nupjauta piramidė, apkalta lentomis: viršutinė dalis raudona, apatinė — balta: h—23,8 m, H—54,9 m; šviesos signalai matomi už 15 jūrmylių; šviesa balta, mirkčiojanti, periodas 6 s (šviesa 4 s, tamsa 2 s).

R. yra gerai įrengtas uostas ir prieplauka žvejams, tačiau sekluma prie jos labai akmenuota. R. veikia TSRS-MA ornitologinė paukščių žiedavimo ir hidrometereologinė st.

Rybačio (Rasytės)—Morskojaus (Pilkopos) ruože stūkso beveik vientisas aukštų kopų gūbrys su stačiomis pamario pakriūtėmis. Kopos daug kur apželdintos mišku..

MORSKOJUS (Pilkopa)—trečioji nerijos gyvenvietė, už 9 km nuo Rasytės. Greta gyvenvietės stūkso antra pagal dydį (63 m) nerijos Pilkopos kopa. Piečiau nuo Pilkopos įl. yra žuvinga Senkaimio įl.

Pakeliui į Nidą—didž. Kuršių nerijos iškyšulys — Grobšto ragas, nuo kurio atsiveria platieji Budumo vandenys. Rago gale kūpso Vienišuolė kopa. Dalis pamario palvės apaugusi miškeliu — gera vieta stovyklai, nakvynei. Šiaurine Grobšto rago puse eina mūsų respublikos siena su Kaliningrado sr. Tuojau į r. už Grobšto rago, jau Lietuvos teritorijoje, iškilusi plikoji Sklandytojų kopa. Greta jos—Parnidžio kopos, o tarp jų — Mirties slėnys. Tą vardą jis gavo nuo prancūzų karo belaisvių stovyklos, kurią čia buvo įrengę vokiečiai po XIX a. vokiečių — prancūzų karo. Tarp Parnidžio kopos ir Nidos — sekli amfiteatrinė Parnidžio įl.

NIDA—NERINGOS miesto administracinis centras, ketvirtoji nerijos oazė, už 9 km į š. v. nuo Morskojaus. Tai didž. nerijos žvejų gyvenvietė. Miestas susideda iš 3 dalių — Nidos, Skruzdynės ir Purvynės. N.. bažnyčioje (1887 m.) įrengtas Kuršių nerijos istorijos muziejus.

N. uosto k pakrantėje švartuojasi žvejybiniai, prekiniai ir keleiviniai laivai (vasarą kursuoja greitaeigės ,,Raketos' Kaunas—Nida—Juodkrantė—Klaipėda), o d— sportiniai ir turistiniai laivai. N,  švyturys  (past. 1874 m.) — raudonas aštuoniakampis gelžb. bokštas — stovi ant 51 m aukščio Urbo kalno; h—29,3 m, H— 77,3. Švyturys siunčia baltus šviesos signalus (2 žybtelėjimai, periodas 5,8 s); du papildomi žybtelėjimai matomi už 22 jūrmylių (41 km). Nidos uoste, ant p. r. molo, stovi nautofonas (rūkų metu signalizuojantis garsais) — juoda metalinė forma; periodas 30,5 s (garsas 2 s, tyla 4 s, garsas 2,5 s, tyla 4 s, garsas 2,5 s, tyla 15 s). Šalia uosto yra N. hidrometereologinė st.

1930—1932 vasaras N. praleido žymus vokiečių rašytojas Tomas Manas. Namas, kuriame jis gyveno, — kultūros paminklas; jame įrengtas muziejus.

Kuršių nerijos lankytojai turi nepamiršti, kad nerija — unikalus gamtos paminklas — landšaftinis draustinis su specialiu apsaugos režimu. Čia apribotas pėsčiųjų turistų ir ekskursantų skaičius. Keliauti Kuršių nerija leidžiama tik pažymėtais turistiniais takais. Perkopti apsauginį pylimą prie jūros ir eiti į pamario kopas leidžiama tik pažymėtose vietose. Kuršių nerijoje draudžiama: kurti laužus, statyti palapines, žūklauti (mėgėjams) nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. marių pakrantėje tarp jachtklubo ir 14 km.

Nidos — Pervalkos ruože kaitaliojasi stambios įl. (Bulviko, Karvaičių, Preilos) su didokais iškyšuliais (Bulviko, Preilos, Ožkų, Pervalko).

PREILA — nedidelis pamario žvejų kaimelis, už 8 km į š. nuo Nidos, užpustytų Naujųjų Naglių gyventojų įkurtas 1843 m. Gretimas Karvaičių k. užpustytas 1797 m. Jame gimė žymus lietuvių kultūros veikėjas Liudvikas Rėza (1776—1840), pirmasis supažindinęs pasaulį su K. Donelaičio ,,Metais', išleidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį (1825).

PERVALKA įsikūrė 1844 p. Žirgų rago pakraštyje. Ties P. tarp marių ir jūros kopos gana žemos. Tarp P. ir kitos nerijos oazės — Juodkrantės — vėl driekiasi negyvųjų kopų ruožas. Čia smėlis jau užpustė Naglių bei Agilos gyvenvietes, buv. tarp Žirgų ir Naglio ragų. Liko tik vaizdinga Agilos įl. P. stovi sutapimo ženklai, o prie Žirgų iškyšulio švyturys — raudonas metalinis bokštas su balta būdele ir juodu stogu žibintui; h—H— 12 m, šviesa balta, žybčiojanti, periodas 5 s (šviesa 1 s, tamsa 4 s), šviesos signalai matomi už 7 jūrmylių (13 km).

J Kitoje marių pusėje (čia jos tik 7,5 km pl.) yra KINTŲ mstl. — apyl. ir žuvininkystės (žvejoja Kuršių mariose) t. ū. centras; kiek toliau į š.—Svencelės gyvenvietė, 2 sodybos — vietinės reikšmės archit. paminklas, stūkso 15 m aukščio piliakalnis, vadinamas Šventikalniu. Kintų t. ū. auginamos ir antys, kurių pagrindinis maistas—maurabragiai ir kitos marių žolės, pjaunamos specialiu ,,kombainu'.

JUODKRANTĖ — antroji pagal dydį nerijos gyvenvietė, įsikūrusi senamiškyje, už 12 km į š. nuo Pervalkos. J. yra vadinamoji Gintaro įl. ir krantinė prekiniams bei keleiviniams laivams. Gintaro įl. atsirado, kai čia 1780—1900 iš marių dugno buvo kasamas gintaras.

Juodkrantėje yra dvi sutapimo ženklų linijos. Priešakinis ženklas (baltas metalinis ažūrinis stiebas su topofigūra — baltu trikampiu viršūne žemyn), stovintis ant prieplaukos, abiem linijoms yra bendras. J. švyturys — balta ažūrinė metalinė forma, apkalta lentomis, — stovi ant 53,2 m aukščio Raganos kalno; h—19,9, H—68,5 m; šviesa balta, žybčiojanti, periodas 8 s (šviesa 3 s, tamsa 5 s), šviesos signalai matomi už 10 jūrmylių (18,5 km).

Juodkrantėje Raganų kalne liaudies menininkai 1979—1980 m. sukūrė skulptūrinį ansamblį pasakų ir legendų motyvais (archit. A. Nasvyčio projektas).

Kitapus marių, priešais Juodkrantę, Drevernos k krante bei marių pakrantėje, yra didelis, senas (XIII a.) DREVERNOS k. — žuvininkystės ūkio centras, žvejybos uostas. Nuo Drevernos iki Klaipėdos r. marių pakrantė sekli — kelių km ilgio sėklius, vadinamas Kiaulės nugara. Čia fv. eina tarp nerijos ir Kiaulės nugaros sėkliaus. Prie š. šios seklumos galo stovi skiriamoji buja — kūgio formos raudonai juodais dryžiais krotinė topo forma.

ALKSNYNĖ — miškų ūkio eiguva, priešpaskutinė nerijos gyvenvietė. Paminklas Neringos išvaduotojams (skulpt. J. Vestulis). Už 5 km SMILTYNĖ —klaipėdiečių priemiestinis kurortas ir poilsiavietė, nerijos girininkija. Čia, lėkštame nerijos krante, įsikūręs Klaipėdos “Žalgirio” jachtklubas ir uostas.

Smiltynės sutapimo ženklas yra pusiasalyje. Sutapimo linija eina nuo miško į p. iki Juodkrantės linijos.

Šiaurėje Kuršių nerija baigiasi smailiu Kopgaliu. XVIII a. pab. Kopgalyje Klaipėdos uostui ginti iš jūros buvo pastatytas blokhauzas. XIX a. vid. jis perstatytas į tvirtovę. Buv. tvirtovėje, ją rekonstravus, 1979 atidarytas Jūrų muziejus ir akvariumas. Čia marios — vartai į Baltiją (jų pl. — tik 390 m).

Kitapus marių — KLAIPĖDOS uostamiestis, trečias pagal dydį Lietuvos miestas (plačiau žr. p. 217).

3 Apie Kuršių marias, jų geografinę padėtį, geologinę sandarą ir paleografinę raidą, marių baseino hidrologinę charakteristiką išsamiai rašoma autorių kolektyvo monografijoje ,,Kuršių marios', V., 1978.

4 Regimasis akiratis apskaičiuojamas pagal formulę: Ra jūrmylių=2,1 metrų, kur x—stebėtojo akis virš jūros lygio (jūrmylė lygi 1,552 km).

5 Vasarą, VI—VII mėn., ,,štilių' metu autorius keletą kartų skersai išilgai yra perplaukęs Kuršių marias paprasta (fanerine), taip pat sudedama (,,Luč' tipo) normalaus dydžio (5X0,8) baidare. Jei bangos ne didesnės kaip 2 balų, Kuršių mariose galima plaukyti burėmis paprasta baidare. Jei baidarė turi sandarų tentą, nepavojinga plaukti ir labiau banguojant.

BALTOJI ANČIA IR JOS BASEINO (LEIPALINGIO – VEISIEJŲ – KAPČIAMIESČIO) EŽERYNAS

Trasos ilgis — 91 km (ež. ir jų pertakais — 61 km, upėmis — 26 km, sausuma — 4 km), trukmė — 4 d., sezonas — V—IX mėn.

Baltosios Ančios baseino ežerynas — vienas iš įdomesnių vandens turizmo maršrutų. Vykdami šiuo maršrutu, turistai susipažins su ,,Dainavos' partizanų būrio kovų keliais, plauks pro tas vietas, kur dėl Tarybų valdžios didvyriškai kovojo V. ir B. Kazlauskai, mokytoja O. Sukackienė ir kt. Senovėje čia gyveno dabar išnykusi baltų gentis — jotvingiai. Apie tai liudija vietovardžiai; Seira, Gailieko ež., Leipalingis, Kirsna, Azagis ir kt.

Šiame ežeryne galimi ir kiti, nepramintų takų, maršrutai bei jų variantai (apie kuriuos smulkiai rašo B. Kondratas kn. ,,Veisiejų ežerais', V., 1970). Tie ež. tinka. plaukti tik anksti pavasarį arba rudenį, kai jų pertakai būna vandeningesni.

Maršrutas nesudėtingas, bet sunkokas, nes laivelius reikia gabentis sausuma iš ež. į ež. apie 4 km, keltis per dvi jėgainių užtvankas. Tinkamiausias laivelis — lengva baidarė, pripučiama valtis.

Kelionę pradedame Snaigyno6 ež. (F—210,3, L— 3,6, didž. pl—1,0, gl—24,9 m, P—11,25), tyvuliuojančiame 2 km į r. nuo Veisiejų, prie pat Leipalingio — Veisiejų pln. Ež. ištįsęs iš š. v. į p. r. Jo vanduo skaidrus kaip sniegas, dėl to, matyt, jis ir vardą tokį gavęs. Šiauriniame ež. gale iškilusi aukšta, daugiausia lazdynais apaugusi sala — puiki vieta poilsiui. Gražūs, sausi miškeliai supa ir p. ež. pakrantes. Trumpalaikė turistų poilsiavietė yra p. r. ež. pakrantėje, kur galima sustoti nakvynei, statyti palapines, kurti laužą.

Sekliu (sausą vasarą visai išdžiūstančiu) 100 m ilgumo Snaigyno pertaku persikėlę per vieškelio Veisiejai — Viktarinas vamzdinį tiltą, paliekame Snaigyną ir įplaukiame į nedidelį Trikojo ež. (F — 38,8, L — 2,2, didž. pl.—0,6, P—5,36), kuris mažu, užžėlusiu upeliuku susijungia su Vilkaičio ir Vilkinio ež. Abu jie priklauso Baltosios Ančios — Stirtos baseinui.

Iš Trikojo p. ,,kojos' per 20 m aukščio kalvelę, pro Bertašiūnų k., pirmąkart tenka laivelį 450 m neštis į nediduką Vepryno ež. (F—15,8, L—1,1, didž. pl.— 0,22, P—2,48). Vakarinėje ež. pakrantėje įsikūręs Bartelių k. 400 m ilgio pertakas iš Vepryno į Ilgio ež. yra seklus, užžėlęs krūmais, labai vingiuotas ir siauras, dėl to baidare čia galima tik vietomis plaukti, ją traukiant. Geriausia p. ež. gale išlipti į v. krantą ir per 100 m aukščio kalvą laivelius persinešti į Ilgio ež.

Ilgis (F—43,6, L—3,35, didž. pl.—0,47, gl.— 16,2 m.i P—4,15) tįso tarp aukštų kalnų, apaugusių pušimis. Vakarinėje ež. pakrantėje yra Barčių, Bartelių, II-gininkų, o p. r. — Juškonių, Salučių k.

Iš Ilgio į Dumblaitį (F—16,6, L—1,06, didž. pl. — 0,2, P — 2,25) per Barčių k. teka siauras, krūmais ir nendrėmis apaugęs upelis, kuriuo net lengva baidare sunku praplaukti. Tad geriausia iš p. v. įlankėlės sausuma apie 60 m laivelius persinešti į Dumblelio ež. š. r. galą.

Dumblelis (F—36,5, L—1,4, didž. pl. — 0,4, gl— 25 m, P—3,25) tyvuliuoja rininiame klonyje, krantai statūs, apaugę krūmais; š. ež. galą siekia Ilgininkų miškas (F—871 ha). Pietinėje ež. pakrantėje yra Valentų k. 1944 liepos mėn. dėl šių ež. perėjos vyko atkaklios kautynės tarp hitlerininkų ir Raudonosios Armijos dalinių. Mūšyje žuvę tarybiniai kariai palaidoti gretimame miškelyje.

Praplauktų ež. vandenys mažu upeliu per Mekšručio ir Neviedžio ežerėlius nusruvena į Baltąją Ančią. Iš Dumblelio ež. yra pertakas ir į Ragažiaus ež. Juo patekti į Ragažių galima tik pavasario polaidžio metu, kai esti labai aukštas vanduo. Tad iš p. v. Dumblelio ež. kampo laivelius apie 1 km tenka gabentis Dumblauskų k. laukais į Ragažiaus ež.

Ragažius (F—29,8, L—1,3, didž. pL—0,3, P— 3,2), kaip ir Ilgis, iš visų pusių apsuptas aukštų kalvų, apaugusių spygliuočių miškais.

Iš Ragažiaus š. galo laivelius vėl reikia apie 150 m gabentis pro sodybą, kuri yra pušyne ant aukštokos kalvos, į mažutį Pastovio ež. (F—6,1, L—0,35, didž. nl. — 0,25, P — 1,0) arba tiesiog į Baltąją Ančią. Pasiyrę Ančios upe (tirštai prižėlusia švendrų) prieš stiproką srovę apie 2 km, įplaukiame į Ančios ež. Savo r forma jis greičiau primena plačią upę, vingiuojančią tarp aukštų krantų, apaugusių vešliais pušynais. Ež. F -— 443,1, L—8,5, didž. pL—1,2, gl.—26, P—33,0. Ančia — vienas iš gražiausių pietų Lietuvos ežerų. Jo dubenį sudaro trys lygiagretės rinos, kurias perkerta ketvirtoji. Rytinėje ež. pakrantėje plyti Ilgininkų pušynai (F—870 ha), v.— Gudiškės pušynai. Čia, netoli Jezdo k., prie paplūdimio įrengtas Alytaus statybos tresto profilaktoriumas. Maždaug už 6 km, prie posūkio į kairę, k krante yra Mečiūnų piliakalnis.

6 Ež. paskirstyti taip: Kaviškio, Snaigyno, Trikojo ir Veisiejo— žuvininkystės valdybai intensyviai žuvininkystei. Juodo, Kauknorio, Kauknorėlio ir Vepryno—Medžiotojų ir žvejų draugijoms kultūrinei žuvininkystei. Ančios, Dumblelio, Dumblio, Ilgio ir P.agažiaus — Medžiotojų ir žvejų draugijoms mėgėjiškai ir sportinei žvejybai.

11 schema

Tarp Ančios ir Vernijo ež. įsispraudęs (kaip Trakai, Daugai ar Zarasai) senas VEISIEJŲ miestas — apyl. ir žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio centras. Pusiasalyje ošia gražus parkas, įrengtas XVIII a.

1887 V. gyveno ir dirbo tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas gydytojas L. Zamenhofas.

Toliau v. Ančios ež. pakrante, kur įteka Šlavantė1ė (L—21), srovenanti per Prapunto, Šlavanto ir Šlavantėlio ež., iriamės į p. v. Pievučės įl. Už 1 km į š. nuo Mečiūnų k., Ančios ež. pusiasalyje, Vainežerio pakrantėje, stūkso Vainežerio piliakalnis (XII—XIV a.).

Iš čia paskutinį kartą laivelius gabenamės sausuma apie 750 m i didelį (F—871, L—12,4, didž. pl. — 2,2, gl.—33,8, P—40,0) Veisiejo ež., tikriau — į buv. Meškučio ežerėlį, kuris, apie 1,5 m paaukštinus Kapčiamiesčio HE užtvanką, susijungė su ištvinusiu Veisiejo ež. Su V. ež. susiliejo ir greta buvusieji Naudorio, Uosio ir Niedaus ež. V. ež. apylinkės kalvotos, krantai aukšti, statūs, š. ir r. pakrantėje dirbami laukai. Praplaukus aukštą, lapuočiais apaugusią salą, Veisiejis žy-miai susiaurėja. Kol nebuvo pakeltas ež. vanduo, tuo su-:siaurėjimu ėjo akmenimis grįstas Veisiejų — Kučiūnų vieškelis. Dabar tas kelias, it senovės kūlgrinda, tūno po vandeniu. Čia įteka Zapsė, bėganti iš didelių Galsto (F—389) ir Zapsio (F—197) ež. Veisiejo ež. r. pakrantėje — Paveisininkai, piliakalnis. Papiliakalnis tyrinėtas. Pastačius Kapčiamiesčio HE ir pakilus Veisiejo ež. vandeniui, P. piliakalnis atsidūrė pusiasalyje.

Paveisininkų k. mokytoją O. Sukackienę, aktyvią kovotoją už Tarybų valdžią, 1946 nužudė buržuaziniai nacionalistai. Jos kapas yra netoli V. ež.

Veisiejo ež. v. krante, Kauknorio miške, tyvuliuoja virtinė nedidelių, bet įdomių ir žuvingų miško ežerėlių (Seliovinis, Seliovinaitis, Dubelis, Purvinis, Mūčelnykas, Giluišis, Bonelis, Bedugnis, Dabotis, Bliūdelis, Kanartiškė ir kt).

Pertakai tarp Veisiejo, Kaviškio (F—70), Kauknorėlio (F—16), Juodo Kauknorio (F—56) ež. pakankamai gilūs ir be didesnių kliūčių (yra keletas lengvai pakeliamų lieptų) jais baidare galima plaukt L Kaviškio ež. v. gale, Stalų pamiškėje, yra trumpalaikė turistų poilsiavietė, o Juodo Kauknorio p. pakrantėje — žemės ūkio darbuotojų profsąjungos pionierių stovykla ,,Smiltelė'.

Buvęs 4—5 m pertakas iš Veisiejo į Niedaus (F — 85) ež. dabar tiek plačiai ištvino, kad neaišku, kur baigiasi pertakas ir prasideda Niedus. Tokiomis pat plačiomis Kapčiamiesčio mariomis virto ir Niedos upės patvanka prieš Kapčiamiesčio HE.

KAPČIAMIESČIO mstl. — apyl. ir kol. centras. K. gimė kompozitorius Č. Sasnauskas (1867—1916). Senose mstl. kapinėse yra 1831 sukilimo dalyvės E. Pliaterytės kapas.

Niedės v. krantas prie Kapčiamiesčio HE sutvirtintas pylimu, kuriame įrengta avarinė pralaida vandens pertekliui nuleisti. Prie pln. užtvankos vandens padavimą į turbinas reguliuoja du skydai, pro kuriuos didelio skersmens vamzdžiais, paslėptais po žeme ir einančiais skersai pln., vanduo patenka į turbinas. 3 m aukščio užtvanka įrengta 0,9 km prieš Niedos ž. Čia laivelius reikia persikelti sausuma. Kai elektrinė dirba, žemiau jos vandens pakanka, o kai stovi — jo būna taip maža, kad iki Baltosios Ančios nė lengviausiu laiveliu plaukti neįmanoma. Vasarą elektrinė dirba tik piko valandomis (9—16 val.). Didesniais sausmečiais ir savaitėmis prastovi.

267 Nieda (L — 26) įteka įBaltąją Ančią(L — 60), B. A. prasideda už 4 km į v. nuo Seirijų, prie pln. į Lazdijus. Teka per Vernijo ir Ančios ež. Vagos pl. aukštupyje 8—12 m, žemupyje—15—20 m, vid. gl.— 0,8—1,5 m, vid. nuolydis—0,94 m/km. Žemupyje tarp Baltosios Ančios (Sventijansko) HE ir ž. 4 km ruože upė nukrenta 9,9 m—vid. 2,47 m/km. Upės nuotėkį reguliuoja ež. ir hidroelektrinių darbas. Vid. daugiametis debitas (m3/s): Ančios ž. (2 km nuo ž.), kur vykdomi stebėjimai, yra 5,43, minimalus daugiametis—4,09 (1954— 1962 m. duomenimis).

Baltoji Ančia teka Pertako miško smėlynais. Seklioje upėje, staigiuose posūkiuose daug kliūčių — medžių, sąvartų, šiekštų, smėlio samplovų.

18 d Mažas Volskų k. Per upę permestas kaimo keliuko tiltas. Toliau upė vingiuoja siauroku slėniu.

15 Menciškė. Kaimo trobesiai išsibarstę abipus upės. Kairiajame krante yra senovinis plokštinis kapinynas, vadinamas Pakapinėmis. k Baltosios Ančios (F—609 ha), d Justinavos (F— 1277 ha) miškai.

12 k Neviedė (L—19). Ji teka iš Ragažiaus ež. ir prateka per Neviedžio ež. (F—23). Upėje prasideda Baltosios Ančios HE patvanka. Upė vis labiau platėja ir gilėja, yra daug įl., iškyšulių, ragų, užutekių, pusiasalių. Nemaža čia gerų vietų poilsiui, nakvynei.

9 d Macevičiai. Abiejose Baltosios Ančios pakrantėse tęsiasi spygliuočių miškai.

5 Netoli Baltosios Ančios HE subėga trijų upių vandenys: iš š. Stirta (L—20), tekanti per Snaigyno, Trikojo, Vilkaičio (F—28),Vilkinio (F—146)ir Stirtos (F—55,1) ež.; iš r. — Seira (L—48), tekanti per Sagavo  (F—76,2), Seirijo (F—503,4) ir Krašto (F—18,2) ež.

Prie Skirziaus ež. galima aplankyti tarybinių karių M. Kovaliovo, B. Dolgicho ir A. Bulatovo bei jų globėjų V. ir B. Lazauskų sodybvietę Guronių k. (plačiau apie tų vietų įvykius, kovas prieš hitlerinius okupantus rašo P. Rimkus kn. ,,Tai buvo Leipalingyje', V., 1961).

4 Sventijanskas. Baltosios Ančios derivacinės HE užtvanka; patogiau keltis d puse, kur laivelius reikia apie 40 m nuleisti žemyn, prie žemutinio bjefo. Elektrinės tvenkinio F—250 ha, atodirbio aukštis — 5,4 m, pilnas vandens tūris —17 mln. m3, naudingas vandens tūris — 2,5 mln. m3.

Žemiau HE Baltoji Ančia srauniai (A H—1,8) vingiuoja giliame kanjone. Upės dugnas kietas, yra rėvų, keletas slenkstelių, medžių užvartų. Kai vanduo aukštas ir kai dirba bent vienas HE agregatas, kliūtys nesunkiai nugalimos neišlipant iš laivelio. Tačiau sausmečiais ir kai elektrinė stovi, vandens būna per maža ir lengviausiu laiveliu plaukti.

3 d Upės krante yra vieta, kur 1944 buvo įsikūręs ,,Dainavos' partizanų būrys. 1967 prie upės, tankiame eglyne, buvo vėl atstatytos eglišakių palapinės, o ant kranto, prie kelio į Varviškes, įrengta paminklinė lenta. Už kokio km ant kranto yra paminklinis akmuo su įrašu.

Baltoji Ančia įteka į Nemuną prie Paančios viensėdžio, 466 km nuo jo ž., 18 km aukščiau Druskininkų.

7 Kilometražas nuo Baltosios Ančios ž.

MERKYS

Trasos ilgis 182 km, trukmė — 7 d; sezonas — V – IX mėn.

Merkys — svarbiausia Dzūkijos upė. Pakrančių grožiu, šaltu, skaidriu ir neužterštu vandeniu Merkys pranoksta kitas Lietuvos upes.

Merkio versmės yra Baltarusijoje, p. Ašmenos — Medininkų moreninio kalvagūbrio šlaituose, Želvių pelkėje, apie 18 km į p. v. nuo Ašmenos. Nuo versmių iki 190 km teka Baltarusijos TSR teritorija, nuo 190 iki 185 km — Lietuvos — Baltarusijos siena. Nuo 96 iki 97 km ir nuo 99 iki 113 km reguliuotas. Upės L—203 km, baseino F—4415,7 km2.

Ledynui traukiantis, gausūs vandenys plūdo Merkio senslėniu. Tai liudija platus ir gilus Merkio žemupio slėnys. Dabartinis Merkys ir teka tuo senslėniu. Slėnyje yra 8 terasų tipo horizontai: 3 fliuvioglacialiniai ir 5 šiandieninio slėnio. Vyraujantis slėnio pl. — 0,4—0,6 km. Vaga, išskyrus ruožą tarp Žagarinės ir Dargužių, labai vingiuota. Vagos pl. aukštupyje 12—20 m, žemupyje — 25 — 45 m; gl. Atitinkamai—0,2—0,6—1,5 ir 0,8—3,0 m, rėvose—0,5—1,0 m.

ΔH—0,67. Pats didž. kritimas yra aukštupyje, tarp versmių ir 160 km (ΔH — 1,20), taip pat žemupyje, tarp 19—14 km (ΔH—1,0). Q: Tabariškėse 1,7, prieš Papio kanalą — 3,5, žemiau kanalo — 0,7, Valkininkuose — 5,0, Varėnoje—22,6, ž.—32,2. Merkį maitina gausūs šaltiniai, todėl jo vanduo žymiai šaltesnis, o nuotėkis per metus svyruoja ne daugiau kaip kitų Lietuvos upių. Ties Žagarine Merkys užtvenktas ir sujungtas kanalu su Papio ež., iš kurio išteka Vokė (L—36), Kol užtvanka buvo sveika, kanalu į Papio ež. nutekėdavo beveik visas Merkio aukštupio vanduo. Dabar, užtvankai kaskart silpnėjant, vis daugiau Merkio aukštupio vandens srūva senąja vaga. Be Žagarinės užtvankos, Merkyje yra ir daugiau dirbtinių kliūčių: HE ir 2 malūnų apgriautos užtvankos, nemaža rėvų, didelių akmenų, seklių brastų (aukštupyje). Dėl to Merkiu galima plaukti (aukštupiu iki Dargužių) tik nesunkiomis valtimis ir baidarėmis nuo TABARIŠKIŲ. Vilniečiai turistai kelionę Merkiu paprastai pradeda iš Vilniaus (Neris — Vokė — Papio ež. — Papio kanalas — Merkys) arba priešinga kryptimi — Tabariškės — Vilnius. Kas nori pamatyti didžiosios Gudų girios glūdumas ir Lietuvos ,,tundrą' — Čepkelių raistą — kelionę gali pradėti Merkio intakais Ūla, Šalčia, Visinčia. Yra turistų, kurie kelionę Merkiu pradėjo ir baigė Vilniuje:  Neris — Vokė — Papio ež. — Papio kanalas — Merkys — Nemunas — Neris. Šis uždaras vandens kelių ratas yra 559 km ilgio (Nerimi — 24 km, Voke — 36, Papio ež. — 2, Papio kanalu — 3, Merkiu — 119, Nemunu — 210, Nerimi — 165) yra sunkokas, nes 204 km tenka plaukti prieš stiproką srovę.

MERKIO MARŠUTINĖ JUOSTA

182 TABARIŠKĖS — t. ū. centras. Kelionę pradedame žemiau buv. T. malūno tvenkinio. J Šiuo metu tvenkinys nuleistas, malūną varo elektra. Tačiau numatoma užtvanką atstatyti ir susidariusią nedidelę vandens. saugyklą naudoti rekreacijos bei žuvininkystės reikalams.

Upė čia dar maža, krantai žemučiai, apaugę krūmais, dažnos seklumos, brastos,

T. bažnyčia ir varpinė (XVIII a.)—resp. reikšmės archit. paminklas.

178 k Verža (L—10). Upės krantai jau aukštesni, pakrantės sausesnės.

176 d Senas Pamerkio k.

170 d TURGELIAI — mstl., apyl. ir t. ū. centras, per upę permestas tiltas. Prieš T., kitame upės krante, dunkso Turgelių piliakalnis.

Didžiojo Tėvynės karo metu Andriejavo dvare fašistiniai okupantai buvo įrengę tarybinių karo belaisvių stovyklą, kurioje žuvo šimtai žmonių. Vietos gydytojas B. Petuchovas, padedamas apylinkės gyventojų, suorganizavo belaisvių maitinimą bei gydymą ir tokiu būdu išgelbėjo nemaža gyvybių.

Nedidelės dvigubos kilpos vingis į p. Upės slėnys jau gilesnis, krantai aukštesni ir sausesni.

167 Pln. Turgeliai — Jašiūnai tiltas.

164 d MERKINĖ; upėje vandens malūno užtvankos liekanos. Turgelių t. ū. Merkinės skyriaus gamybiniai pastatai, išretėjęs buv. dvaro parkas,

Daugiau kaip prieš 200 metų Paulovo (Merkinės) dvare demokratinių švietėjiškų pažiūrų dvarininkas P. Bžostovskis, panaikinęs baudžiavą, įkūrė atskirą ,,valstybę', kurią pripažino ir patvirtino Lietuvos—Lenkijos seimas. Paulovo ,,respublika' turėjo savo konstituciją, herbą, dvejų rūmų ,,parlamentą', net savus pinigus ir kariuomenę. Gyvavo apie 30 metų, iki paskutinio Žečpospolitos padalijimo (1795).

162 d Misiučėnai. Buv. malūno užtvanka išlaužta, praplaukti galima laisvai. Kai esti žemas vanduo, plaukiant d šaka laivelį reikia perkelti per 0,5 m aukščio užtvankos griuvėsius.

Toliau maždaug poros km bare iš d kranto į upę įteka keliasdešimt šaltinių. Upė jau gilesnė.

157 VILKIŠKĖS — Turgelių t. ū. Vilkiškių skyrius; d fermos, gamybiniai pastatai; k gyvenamieji ir administraciniai pastatai, įsikūrę buv. dvare. Buv. dvaro parką puošia graži liepų alėja. Upės pakrantėje beveik visi medžiai išguldyti bebrų. Dėl gausių išgriuvusių bebrų urvų daug kur prasidėjo krantų erozija. Upės vagon grimzta smėlėti skardžiai, išnaikinta daug augmenijos.

Per upę vieškelio tiltas, žemiau jo — išgriauta malūno užtvanka; galima atsargiai praplaukti neišlipant iš baidarės. Iš lauko akmenų sumūryto malūno girnas jau suka ne vanduo, o elektra. Numatoma artimiausiais metais malūno pastatą rekonstruoti ir jame įrengti poilsinę.

156 Yra parengtas projektas šioje vietoje statyti Vilkiškių tvenkinio užtvanką Merkio nuotėkiui reguliuoti,

154 d Daugiau kaip 1 km ilgio gatvinis VA1TIEŠIŪNŲ k. Neplati, durpėta upės terasa vietomis labai pažliugusi.

152 d KAČĖNAI; per upę nutiestas kelio tiltas. Toliau — d Deguškės, Keturiai; k Buikos, Naujasodis. Ties Deguškių k. upėje seno medinio tilto griuvėsiai, žemas lieptas.

144 Vilniaus—Šalčininkų pln. tiltas, vandens matavimo punktas. JAŠIŪNAI—mstl., apyl. ir t. ū. centras. Mstl. įsikūręs abiejuose Merkio krantuose.

Puskilometriu žemiau upėje buv. malūno išgriauta užtvanka. Esant aukštesniam vandeniui, laivelį per užtvanką galima persivaryti; kai žemas vanduo, reikia ap-sinešti k krantu. Tačiau tada patogiau keltis pro malūną, varomą elektra: likus 50 m iki užtvankos, d krante, prie pat medinio malūno, reikia sustoti ir apie 40 m laivelį nešti į pakalnę. Prieš užtvanką ir žemiau jos per upę permesti žemi lieptai.

143 Gelžb. tiltas, d Jašiūnų t. ū. gamybiniai pastatai, gyvulių fermos, technikos parkas; k J. t. ū. centras, įsikūręs buv. J. dvaro rūmuose. Klasicistinio stiliaus rūmai (1824—1828, archit. K. Podčašinskio projektas) — resp. reikšmės archit. paminklas. Aplink didelis, gražus parkas.

XIX a, pr. J. dvaras atiteko istorikui prof. M. Balinskiui. Nuo to laiko J. tapo svarbiu kultūros centru; juose gyvendavo, dažnai lankydavosi ir ilsėdavosi daug žymių žmonių — matematikas J.  Sniadeckis,  biologas B. Jundzilas, poetai J. Slovackis, A. Mickevičius ir kt. Iki Antrojo pasaulinio karo uz 0,5 km veikė popieriaus fabrikas (buv. Popernė). Vėliau užtvanka pralaužta; šoniniai ir centriniai įtvarai tebestovi, tačiau skydų jau nebėra. Kai vanduo aukštas, reikia keltis k krantu, kai žemas—galima plaukti d atšaka iki buv. jėgainės mašinų prolaidų ir čia pamėginti laivelį tiesiog nusileisti. Už-tvankos patvanka į aukštupį yra daugiau kaip 1 km.

142 Vilniaus—Lydos gižk. tiltas; k Sližiūnai. Upė baigia leistis nuo Ašmenos—Medininkų aukštumos. Toliau iki Rūdninkų abiejuose upės krantuose spygliuočių miškai.

131 k Upėsė (L—5,6). Vaizdingos, miškais pasidabinusios pakrantės, vietomis upės pakraščiuose tanki augmenija. Srovė lėtoka.

125 d RŪDNINKAI—apyl. ir Jašiūnų t ū. centras, vandens matavimo punktas. Rūdninkus supa didžiuliai miškai, į kuriuos įeina Inklėriškių, Rūdninkų, Ropėjos, Fermos ir kiti miškai (F—apie 60 tūkst. ha). Miškus tvarko Šalčininkų ir Valkininkų miškų ūkiai.

Plačioje R. girioje rado prieglobstį 1831 ir 1863 sukilėliai. 1863 prie R. įvyko pirmasis Lietuvoje L. Narbuto vadovaujamų sukilėlių mūšis su carine kariuomene.

Hitlerinės okupacijos metais R. girioje buvo įsikūręs LKP Pietų srities pogrindinis komitetas, veikė tarybinių partizanų būriai ,,Už pergalę', ,,Perkūnas', ,,Mirtis fašizmui', ,,Keršytojas', A. Mickevičiaus būrys ir kt. Girioje išliko kai kurių partizanų būrių žeminės. Girios kvartalai, kur buvo įsikūrę ,,Mirties fašizmui' ir ,,Keršytojo' partizanų būriai,— landšaftinis istorinis draustinis.

Tarp Rūdninkų ir Valkininkų 35 km bare Merkys te-ka senu, ledynų išplautu ir sudurpėjusiu slėniu. Iš besisunkiančių storų smėlio ir žvyro sluoksnių ilgainiui senslėnio dugne susikaupė ploni geležies rūdos klodai. XII— XVII a, lietuviai šiuos rūdynus eksploatavo — lydė geležį. Rūdnios geležies liejykla veikė iki XVI a. pab., o Rūdninkų — iki XIX a. vid.

Nuo Rūdninkų Merkys vingiuoja plačiomis užliejamomis pievomis; krantai žemi, apaugę švendrais, kita augmenija.

119 d Merkio—Vokės kanalas. 1930 Merkys ir kanalas buvo patvenkti mediniais įtvarais; Merkio nuotėkis sausmečiu buvo nukreiptas į Vokę. Dabar per pralaužtą užtūrą į senąją Merkio vagą nuteka tik apie 0,7 m3/s vandens. Kai vanduo aukštas, sukinėjantis per pralaužtos užtūros polių liekanas, galima praplaukti neišlipant iš baidarės.

Toliau iki pat reguliuotos upės pradžios (113 km) seklus Merkys vingiuoja tarp žemokų pakrančių, apaugusių senais juodalksniais, karklų krūmais.

118 ŽAGARINĖ. Kaimas įsikūręs tarsi nedidelėje salelėje: iš š. supamas Baltosios Vokės, iš p. — Šakų pelkių.

Baltosios Vokės—Macelių gelžb. tiltas. Seklioje ir lėtoje upės vagoje yra medžių užvartų, užkamšų.

113 Prasideda reguliuotas, tiesus upės ruožas. Čia kanalo pl. — tik 2 m, gl. — 30—40 cm; žemutės pakrantės daug kur apžėlusios karklų krūmais. ,,Siauroje geldoje' plaukimas neįdomus, nes baidarės irklas abiem galais remiasi į krantus, kliūva už nulinkusių pakrančių krūmų.

Pakelėje iš k šono, iš Rūdninkų girios, įsruvena du maži upeliukai: Neprudka (L — 4) ties 113,5 km ir Piguičius (L — 7) ties 111,6 km.

109 d Lukna (L—28,9) plukdo Meduvio (F— 51), Karvio (F—50), Luknos (F—38) ir Mamavio (F — 28) ež. vandenis. Jai įtekėjus, Merkio nuotėkis padidėja daugiau negu dvigubai, o reguliuota vaga pa-platėja iki 4 m.

Tai pats buv. Rūdninkų ,,dykynės' vidurys. Aplinkui plačios kultūrinės lankos, kas 100—150 m išraižytos atvirais drenažo kanalėliais, kuriais į Merkį nusruvena drėgmės perteklius.

Autorius pirmąkart Merkį praplaukė 1954. Tada upė vingiavo lėta srove durpinėje pelkėje, buvo užaugusi tankia augmenija, vanduo plačiai liūliavo slėnesnėse lomose, gilesnėse posūkių sietuvose nardė begalės puskilograminių kuojų. raudžių ir lydekų, kurios iš Papio ež. atplaukdavo čia neršti ir gausaus grobio

108 Pln. Vilnius—Pirčiupiai—Eišiškės gelžb. tiltas. Už 7,5 km abipus pln.—Pirčiupių kaimai: d NAUJIEJI PIRČIUPIAI, k SENIEJI PIRČIUPIAI. 1944 birželio 3 d. hitlerininkai sudegino gyvus 119 pirčiupiečių, pelenais pavertė visą kaimą. Fašizmo aukoms atminti 1960 pastatytas paminklas—granitinė Motinos skulptūra (skulpt. G. Jokūbonis, archit. V. Gabriūnas). Granito sienelėje įrašyti vardai tų, kurie žuvo Pirčiupiuose. Buv. rn-loje įrengtas muziejus. Iš Pirčiupių muziejaus nuolat rengiamos ekskursijos į Rūdninkų girios tarybinių partizanų žemines.

106 d Čirvija (L—16,6). Merkys nuo Č. intako iki Nemuno — ichtiologinis draustinis: čia yra upėtakių nerštavietės.

Maždaug už 5 km nuo upės, netoli Inklėriškių k., yra restauruotos tarybinių partizanų žeminės. Pamerkio ir Inklėriškių miškų kvartalai, kuriuose yra tarybinių partizanų apkasų ir štabo būstinės liekanų, — landšaftinis istorinis draustinis.

102 k Mažasis Pirčiupis(L—9).Už poros km iš tos pat pusės įsruvena Didysis Pirčiupis (L-7).

98 d Graužupis (L—10). Valkininkų kol. Dargužių brigada.

Labai vingiuota upės vaga vietomis užtverta aštriadančių medkirčių nuverstais medžiais.

89 d Geluža (L—14); kiek žemiau (88 km) Ša1čia (L—76). VALKININKŲ mstl. — apyl. ir kol. centras, įsikūręs Gelužos, Šalčios ir Merkio santakų tarpupiuose: atskiras jo dalis jungia keli tiltai. Nuo XV a. čia buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Valkininkų mstl. minimas 1516. XVI a. pastatyta bažnyčia.

82 d Speng1a (L — 26) nuteka 15-os ežerėlių (F — 251 ha) vandenys, ištisus metus papildydami Merkio nuotėkį.

77 k Verseka (L — 47) atiteka nuo Baltarusijos sienos, nuo Eišiškių, kur ji vadinama Gornastojumi. Nuo Versekos HE iki ž. — ichtiologinis draustinis.

71 PAMERKIAI — didelis, abipus upės išsibarstęs dzūkų sodžius, Lentvario—Varėnos—Gardino glžk. tiltas; už 0,5 km nuo upės Pamerkio glžk. st. Toliau k Šarkiškės, d — Barteliai. Šarkiškių gyventojus už paramą tarybiniams partizanams hitlerininkai sudegino.

62 k Duobupis (L—11). Merkys čia dideliais vingiais rangosi tarp išlakių spygliuočių miškų.

54 k Maskauka. Prie kaimo randama titnaginių akmens amžiaus įrankių. Kiek toliau nuo upės, d krante, Akmenio sodžiuje, prie Valkininkų—Varėnos senkelio, stovi beveik taisyklingos piramidės formos akmuo, kuriame šalia metalinio kryželio iškalta duobutė. Tai, pasak padavimo, akmeniu pasivertusi Varėnos pramotė, matriarchato laikų totemas.

46 d Varėnė (L—48); vandens matavimo punktas, per upę tiltas. VARĖNA 1—mstl., apyl. centras. V. 1 yra gimęs žymus lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis (1875—1911).

Už penkių km, prie Vilniaus—Gardino glžk., VARĖNA II — rj. centras.

Žemiau Varėnės intako Merkys jau gana gilus ir vandeningas, vagoje nemaža didelių akmenų, srovė greita.

39 d Verdaunia (L — 5), Salovartė.

34 d PERLOJA — Bandymų st. eksperimentinio ūkio centras. Gyvenvietės centre stovi paminklas kunigaikščiui Vytautui, pastatytas 500-ųjų jo mirties metinių proga 1930 (dail. P. Tarabilda).

Per upę pėsčiųjų tiltas, vagoje — ilga rėva.

32 k Derežna (L—14). Visa upė—ichtiologinis draustinis (upėtakių nerštavietės)._

22 k Didž. Merkio intako Ūlos—Pelesos (L— 84) ž. U.—P. nuteka 37 ežerėlių vandenys. Per metus ma-žai kintantis Ū.—P. nuotėkis maždaug 6 n3/s papildo Merkio debitą.

Paūliai. Upėje apie 100 m ilgio rėva.

20 d Purpliai; k Mardasavas; per upę lieptas.

15 k Grūda (L — 36) teka iš didoko (F — 103) Grūdos ež.; Puvočiai, vandens matavimo punktas. Kaimas įsikūręs abiejuose upės krantuose.

Upėje daug akmenų ir nedidelių rėvų.

11 k Skroblus (L—17,3). Toliau — Trasninkas, Kasčiūnai, Lankininkai, Jablanavas. Merkys, artėdamas prie Nemuno, staiga keičia kryptį iš p. v. į š. v. Salpos ir slėnys platėja ligi 0,8 km.

3 Alytaus—Druskininkų pln. tiltas. Nemunui patvenkus Merkio žemupį, šio srovė sulėtėja.

Gana plačiu slėniu Merkys įteka į Nemuną 417,8 km nuo pastarojo ž.; d MERKINE—mstl., apyl. ir t. ū. centras. Mstl. išsidėstęs ant kalno, Merkio—Nemuno santakoje.

M. piliakalnis — landšaftinis istorinis draustinis. Mūrinė M. bažnyčia (XVII a. pr.) — resp, reikšmės archit. paminklas. Iš senųjų M. paminklų yra išlikę du miesto ribas žymėjusieji stulpai.

M. ir jos apylinkes savo kūryboje išgarsino rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius (1882—1954).

Rojaus Mizaros m-la 1979 minėjo 300 metų jubiliejų. Po Kražių tai antroji Lietuvos vid. m-la, atšventusi tokią garbingą sukaktį. Restauruotame buv. rotušės pastate veikia kraštotyrininkų įrengtas muziejėlis.

ŠALČIA

Trasos ilgis—63 km, trukmė—3 d., sezonas—IV— IX mėn.

Ša1čia — didž. Merkio intakas, prasidedantis už 4 km į š. nuo Šalčininkų. Iš pradžių 9 km teka Lietuvos teritorija į p., paskui, pasukusi į v., 11 km — Lietuvos TSR ir BTSR siena, toliau vėl teka per Lietuvą, Rūdninkų girios p. pakraščiu. Δ H — 0,92. Pats didž. (2,36) kritimas yra aukštupyje. Išilginis upės profilis įgaubtos formos. Tokio profilio yra senos upės, ištekančios iš aukštumų, aukštupyje turinčios didelį nuolydį, kuris žemupio link mažėja. Q: žemiau Beržūnos ž. 0,44, Šalčykščios ž.— 2,62, ž.—5,7.

Palyginti su kitomis Lietuvos upėmis, Šalčia yra gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų. Labai vingiuo-ta (turinti visus keturis vingiuotumo laipsnius); vanduo šaltas (nuo to, matyt, ir jos vardas kilęs), labai švarus. Dėl to joje veisiasi upėtakiai, kiršliai, šlakiai. (Mėgėjiška žūklė šioje upėje nedraudžiama). Maršrutas skiriamas trumpų išvykų mėgėjams turistams.

63 Vilniaus—Lydos pln. tiltas. Už puskilometrio — antras gelžb. tiltas. Upėje Šalčininkų žuvininkystės ūkio patvanka.

61 Šalčininkų žuvininkystės ūkio užtvanka (H—2 m); dalis upės vandens nukreipta į tvenkinius, todėl upė kiek paseklėja.

Žemiau užtvankos upės vaga susiaurėja, joje pasirodo pirmosios rėvos ir seklumos, srovė greita.

58 Beniakonių—Daučiūnų vieškelio tiltas. Upės vaga vietomis siauroka (3—6 m), gl.—0,4—0,6 m.

58 k Ba1čia (L — 9). Žemiau — seno tilto polių liekanos, laivelį tenka persivesti.

51 k Kaniūkai, Gerviškės—Šalčininkų pln. tiltas. Į v. nuo kaimo, miške, yra kelių pilkapių liekanos (VIII— IX a.).

49 d Pačiabatai. Toliau 5 km bare upė vingiuoja pelkėtu slėniu, pakrantėse—miškai.

44 k Gerviškės—Šližiūnų pln. tiltas. Po tiltu — sunkiai praplaukiamų polių liekanos; k pakrantėje kultūrinės lankos.

43 d Beržė (L—11), Rudnia. Berže nuteka Šalčininkų žuvininkystės ūkio tvenkinių vandens perteklius. Buv. Rudnios malūno išgriautos užtvankos vietoje riogso akmenų sąvarta, per kurią laivelį reikia persitraukti. Abiejose pusėse miškai.

39 k Šalčykščia (L—19). Toliau pakrantėse kaitaliojasi miškai su kultūrinėmis pievomis.

32 k Papiškės. Upėje nedidelės  praplaukiamos rėvos.

28 Per upę arkinis tiltas; d mažas Tetervinų piliakalnis.

26 d Visinčia (L—53). V. įtekėjus, upės nuotėkis visu trečdaliu padidėja, vaga paplatėja ir pagilėja iki 1,0—2,0 m. Tarp Visinčios ir Žygmantiškės upė teka plačiu vingiuotu slėniu, pakrantėse daug žiogių.

21 k Maltupis (L—10).

15 Žygmantiškės. Už 2 km Vilniaus—Eišiškių pln. tiltas, greta jo—senojo tilto polių liekanos.

2 Valkininkų—Eišiškių pln. tiltas. Sausuose žemupio krantuose šlama miškai, visur geros vietos pastoviui, nakvynei.

Šalčia įteka į Merkį 87,8 km nuo jo ž.

VISINČIA

Trasos ilgis — 29 hm, trukme — 2 d,, sezonas — V— IX mėn.

Visinčia — didž. Šalčios intakas — prasideda Mikantonių apylinkėse, už 7 km į r. nuo Šalčininkų. Teka Rūdninkų giria: aukštupyje į š. v., toliau—į p. v.

ΔH— 1,7. Didž. nuolydis yra aukštupyje (tarp 52,8—36,0 km)—l,88. Q: žemiau Juodupės — 0,57, Kernavės—1,6, ž.—2,0. Turistinė atkarpa trumpa, bet įdomi, nes tenka plaukti pačiu Rūdninkų girios viduriu.

Kliūtys: nuvirtę medžiai vagoje ir keletas žemų nepraplaukiamų lieptų bei tiltelių. Tinka plaukti mažais, nesunkiais laiveliais. Maršrutas skiriamas savaitgalio išvykoms, žvejams mėgėjams.

Išlipus Kidarų glžk. st., iki Visinčios reikia paėjėti 2 km į p. iki glžk. tilto, iš kur atsiveria gražus vaizdas į Visinčios slėnį: upė taip susirangiusi, kad sunku atsekti jos vagą.

29 Vilniaus—Lydos glžk. tiltas. Upė rami, srovė lėta.

23 d Gudeliai. Iš visų pusių ilgą kaimą supa Rūdninkų giria.

26 Vieškelio tiltas.

22 k GUMBAS. Už tarybinių partizanų globą 1955 birželio 9 d. hitlerininkai sušaudė ir sudegino drauge su pastatais 34 G. kaimo gyventojus (7 šeimas).

Toliau upė teka Rūdninkų girios viduriu. Beveik 15 km ruožu ją supa miškų siena, nebėra jokių gyvenviečių. Tai sunkiausia atkarpa — daug užvartų, užkamšų.

13 d Kernavė (L—2). Ji atiteka iš didoko (F— 81) Kernavo ež.

9 k Visinčia—viensėdis; kiek toliau—tiltas.

8 k Cudykas Didelis (L—3); d Visinčia. Toliau upės pakrantėse išsimėtę vieniši girių kaimeliai.

Visinčia įteka į Šalčią 25,8 km nuo šios ž.

ŪLA

Trasos ilgis — 65,7 km, trukmė — 3 d., sezonas — V— IX mėn.

Ūlos versmės—Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse, Gudų girios glūdumoje. Iki XIX a. vid. dabartinis Ūlos aukštupys — Pelesa — buvo Katros aukštupys. Tuometiniam Ūlos aukštupiui graužiantis gilyn, jos ištakas slinko į p. r. ir perkirto Ūlos ir Katros vandenskyrą. Katros in-takai J)ūba, Pelesa ir tarp jų ž. buvusi Katros atkarpa tapo Ūlos aukštupiu; buvo nuleisti Dūbos ir Peleso ež. Iš viso Ūla prisijungė 410 km2 Katros baseino ploto ir pailgėjo 35 km.

Ūlos aukštupys vadinamas Pravaža, toliau, nuo Nočios iki Katros upės—Pelesa. Aukštupyje upė teka žemomis ir pelkėtomis vietomis, ir srovė čia labai lėta. Tik nuo pusiaukelės kritimas padidėja iki 0,8 m/km. Q: prie Baltarusijos—Lietuvos sienos (64,5 km) — 2,0, žemiau Kanavėlės ž.— 3,0, ž.— 5,0. Vagos reguliuotoje dalyje pl. svyruoja tarp 2—3 m, kitur—5—8—15—25 m; gl. atitinkamai—0,3—0,5—1,0—1,5 m.  Kliūtys:  Rudnios tvenkinio užtvanka, medžių užvartos, nedidelės rėvos. Lengva valtele ar baidare be didesnių kliūčių galima plaukti nuo Pravažos. Pavasarinių polaidžių metu ir esant aukštam vandeniui, galima mėginti plaukti ir nuo Nočios (66 km), kuri žemupyje reguliuota.

Ūlos vanduo skaidrus ir tyras, ją gausiai maitina po-žeminiai vandenys, šaltiniai šaltinėliai. Tokiuose vandenyse mėgsta veistis upėtakiai, šlakiai, kiršliai. Žvejoti čia draudžiama, nes visa Ūlos upė ir jos intakas — Grūdos žemupys — ichtiologinis draustinis.

Ūlos slėnio reginiai keičiasi ties kiekvienu posūkiu. Vietomis tįso nuvirtę medžiai, išvartos gožia upę. Aukšti smėlėti skardžiai, kontinentinės kopos. Ūlos vidurupio slėnys nuo Rudnios iki Zervynų — Ūlos landšaftinis draustinis. Čia saugomos Pietryčių lygumai būdingos zandrinės terasinės lygumos, kopos, apaugusios kerpšiliais. Įdomus upių tinklas, pelkės, termokarstiniai ežerėliai, yra retų augalų: pievinių šalavijų, ilgagalvių dobilų, kalninių arnikų ir kt.

66 d Nočia (L—25). N. nuo ž. 6 km teka Lietuvos teritorija, o nuo 6 iki 16 km — Lietuvos — Baltarusijos siena. Iki Dubičių upė reguliuota. Kraštovaizdis čia monotoniškas, nykus.

65 k Bevardžio upelio Ž. (L—7), Lietuvos—Baltarusijos siena.

57 d Gatvinis DUBIČIŲ k.— apyl. ir t. ū. centras. Kaip rodo akmens ir žalvario amžiaus archeologiniai radiniai, Ūlos ir jos aukštupio Pelesos pakrantėse žmonių gyventa jau viduriniajame akmens amžiuje. Pelesos ež. pakraštyje yra likę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės pilies pamatai.

Miškingose D. apylinkėse 1863 veikė sukilėliai, vadovaujami L. Narbuto. Žuvusiųjų atminimui 1933 pastatytas paminklas. Lenkijos buržuazijos valdymo metais D. veikė pogrindinės komunistų ir komjaunimo kuopelės. Didžiojo Tėvynės karo metu apylinkės miškuose bazavosi Kotovskio, ,,Už Tarybų Baltarusiją' ir Matrosovo tarybinių partizanų būriai.

52 d Kanavėlė (L—15). Į Ūlą ji įteka buv. Dubo ež. vietoje.

49 d Karaviškės.

45 d Krokšlys (Šumas). Kiek atokiau nuo upės plyti didelis (F—1474 ha) Krokšlio miškas. Miške daug mažų, baigiančių užakti termokarstinių ežerėlių, jų plotas—61 ha. Tai Čepkelių rezervatas (F—8455 ha) — Gudų girios širdis. Čia saugoma viena iš seniausių ir unikaliausių Lietuvos TSR miško pelkių, mišku apaugusios žemyninės kopos, reliktiniai ež., vertinga ir reta miško ir miško pelkių augalija bei gyvūnija. Nuo Krokšlio Ūla įsirita į platesnį ir gilesnį slėnį.

43 k Lynupis (L—4). Jis išteka iš Lyno ež. (F— 19), kurio p. pakraštyje įsikūręs senas Lynežerio k. Upė palaipsniui rimsta — prasideda Rudnios tvenkinio patvanka.

38 d Sienyčia (L—6), Rudnia, Dubičių — Marcinkonių vieškelio tiltas. Kadaise šioje vietoje buvo geležies gamykla, kuri nustojo veikusi XIX a. Jėgainės už-tvanką Ūlos vandenys išgriovė 1841 pavasarį. Vėliau toje vietoje buvo įrengtas malūnas, ,,Kibirkšties' kol. HE. Ilgainiui ir šios jėgainės sunyko, užtvanka suiro. 1979 pastatyta nauja užtvanka ir tiltas. Susidarė nedidelis ežerėlis, naudojamas rekreacijai, žvejybai.

34 d Mazūpis (L—11). Toliau abipus upės išsibarstę Kašėtos k. trobesiai. Pakrantėse pušynai.

28 d Uosupis (Vuosupis, L—30), Pauosupė.

20 k Pavilnis (L—4). ZERVYNOS, Vilniaus — Druskininkų — Gardino glžk. tiltas. Gatviniame Zervynų k. yra išlikę senovinių sodybų. Tai vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas. Kaimo apylinkėse rasta 24 akmens amžiaus stovyklų pėdsakai.

Tarp Zervynų ir Mančiagirės Ūla teka giliai įsigraužusi į smėlingus krantus. Vietomis krantai skardingi, upės vagoje keletas nedidelių rėvų.

12 d Mančiagirė; k krante Mančiagirės miškas (F—1007 ha).

10 d ŽIURAI. 2. apylinkėse aptiktos 3 neolito stovyklos. Respublikoje garsus Žiūrų etnografinis ansamblis.

Upės pakrantėje kelios vaizdingos atodangos, nuo kurių atsiveria vaizdai į Žiūrų ir Trakiškių k., upės vagą, paupio pievas, tolumoje dunksančius miškus.

1 Senas Paūlių k.

Ūla įteka į Merkį 21,8 km nuo jo ž.

VOKĖ IR JOS AUKŠTUPYS

Trasos ilgis—41 km, trukmė—2 d; sezonas—IV— IX mėn.

Vokė, kuria teka Merkio aukštupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Tokia ir Vokės turistinė paskirtis: vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis— pasroviui ir prieš srovę.

Vokės baseinas yra plačiame ir uždurpėjusiame Pronerio — Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio ež. Nuolydis aukštupyje iki Vaidotų k. nedidelis—30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta 48m — vid. šio ruožo nuolydis—2,5 m/km. Pačiame žemupyje, nuo 9 km iki ž., nuolydis padidėja iki 3,4 m/km. Siame ruože plaukiant prieš srovę vietomis laivelį reikia persivaryti: dėl stiprios priešpriešinės srovės ir gausių akmenų irtis neįmanoma. Čia vyksta vandens turizmo technikos varžybos (slalomas). Išskyrus trijų jėgainių užtvankas ir stiprią srovę akmeningame žemupio bare, daugiau kliūčių nėra. Upės vaga pakankamai gili (0,5—1,5 m) ir plati (6— 15 m). -Nuo versmių iki 30 km upė reguliuota. Vokės, kuri maitinama Merkio aukštupio vandenų, nuotėkis per metus nedaug tepakinta.

Apie 1930 ties Žagarine buvo iškastas Merkio — Vokės (L — 3) kanalas, ir Merkio aukštupio nuotėkis per Papio ež. nukreiptas į Vokę, kurios vandenį naudojo tais pat metais pastatyta Grigiškių popieriaus fabriko HE. Vandens kiekį reguliavo 2 skydinės užtvankos: viena Merkyje, kita — už 30 m, kanalo pradžioje. Karo metu užtvankos buvo išgriautos. Griuvėsiai patvenkė Merkį. 7 metų stebėjimo duomenimis Merkio—Vokės kanalo debitas — 3,08 m3/s. Tiek padidėja Vokės debitas ir tiek pat sumažėja Merkio debitas žemiau Žagarinės. Merkio—Vokės kanalo pl.— 9—12 m., gl. — 1,0— 2,0 m., krantai—1,5—2 m aukščio, apaugę juodalksniais. Kanalas iškastas per Baltosios Vokės pelkę (F—4099 ha). Pelkės durpynas pradėtas eksploatuoti pokario metais.

Dešinėje kanalo pakrantėje, išretintame Rūdninkų girios plote, prie Žagarinės k. įsikūręs durpininkų mstl. BALTOJI VOKĖ. Kairėje pakrantėje išeksploatuotas durpynas rekultivuojamas — įrengiami žuvų auginimo tvenkiniai.

Per kanalą nutiesti 3 tiltai: 2 aukšti, praplaukiami (Baltosios Vokės — Rūdninkų vieškelio ir durpyno glžk.) ir 1 žemas gyvulių bandoms perginti.

38 Merkio — Vokės kanalas ramiai įplūsta į seklų (1,5 m) Papio ež. p. galą (F—191, L—2,7 didž. pl— 1,2). Ež. pakrantės žemos, pelkėtos, kraštovaizdis nykus. Ež. skirtas Šalčininkų Ir Vilniaus medžiotojų ir žvejų draugijoms kultūrinei žuvininkystei. Papiškių k., p. v. ėž. pakrantėje, yra Vilniaus žvejų mėgėjų valčių bazė.

d Vairos, Mikašiunų ir Papiškės gatviniai kaimai.

36 Vokės ištaka iš Papio ež. Toliau upė teka pelke, apaugusia krūmokšniais; iki Vilniaus — Baltosios Vokės pln. tilto pakrantės žemutės, pažliugusios, apžėlusios karklų ir baltalksnių krūmais; d Dvaro viensėdis.

34 k Krempė (L—6). Šiame upelyje 1948 buvo apgyvendinta 15 bebrų, atvežtų iš Voronežo ir Gomelio sr. rezervatų. Greit jie paplito Vokės bei kituose baseinuose.

32 k Asdrė (L—18). Šia upele nuteka Guobsto (F—10), Ilgučio (F—90), Juodbalės (F—1,3), Šventininkų (F—18), Turgaičių (F—2) ež. vandenys ir labai papildo Vokės nuotėkį.

31 Žemokas Vilniaus — Baltosios Vokės , pln. tiltas; aukšto debito metu baidarė nepralenda.

28 d Rudamina (L — 30); Merešlėnai — gatvinis k., kuriame yra senos totorių kapinės. Už 2 km — Parudaminio glžk. st. Upės krantai žemučiai, pažliugę.

22 Pagiriai, vieškelio Vilnius — Rūdninkai tiltas; k Vilniaus šiltnamių kombinatas, darbininkų gyvenvietė; šiltnamių vandens siurblinė, už 1 km — antra siurblinė.

19 d BALTOJI VOKĖ — Vilniaus t. ū. technikumo gyvenvietė. Buv. malūno užtvanka išgriauta, likęs tik nedidelis praplaukiamas (viduriu) slenkstelis. Upėje medinio tilto polių liekanos, maža salelė, pėsčiųjų lieptas; fv. d.

18 k VAIDOTAI— apyl. centras, Vilniaus—Keturiasdešimt Totorių vieškelio tiltas; upėje buv. malūno užtvanka (H—3 m). Turint bangų uždangalą (tentą) ir esant aukštam vandeniui, nuo užtvankos vidurinės pralaidos galima nušokti; viršutinę ir apatinę pralaidos galo dalis skiria tik 1 m. Esant žemam vandeniui, laivelį d pralaida galima pervilkti, nes persinešti labai nepatogu: k buv. triaukštis malūnas, o d — aklinai aptverta gamyklos teritorija. Žemiau užtvankos upėje smarki srovė ir dideli akmenys; plaukti arčiau k pakrantės.

17 Didž. upėje Vokės sala; fv. k.

16 k Dagynės viensėdis, per upę — pėsčiųjų tiltas. 0,5 km žemiau upėje buv. medinio tilto griuvėsiai; plaukti k pakrante.

14 d Naujakiemis, apie 2 km ilgio gatvinis k.

13 Vilniaus—Paluknio pln. tiltas. Žemiau — d buv. KAZBIEJŲ (Chazbiejų) gatvinis k., dabar jau Vilniaus miesto pramoninis rj.

12 Vilniaus — Trakų pln. gelžb. tiltas. Abipus tilto reguliuotoje siauroje upės vagoje stipri srovė, rėvos. Upės krantai aukšti ir sausi.

11 d Vokės glžk, st, Vilniaus — Lentvario glžk. tiltas, buv. didelis gatvinis LIUDVINAVO k., dabar jau Vilniaus pramoninis rj.; k Trakų Vokės žuvų auginimo tvenkiniai.

9 k MŪRINĖ VOKĖ, kartono fabriko užtvanka (H — 5,5), keltis d krantu. Užtvanka bėga Vilniaus — Trakų senasis pln.; tvenkinio (F—20 ha) patvanka į aukštupį siekia apie 1 km. Upės slėnys siauras, gilus, srovė greita — Vokė pradeda kristi į Neries slėnį.

7 Buv. Grigiškių popieriaus fabriko akveduko (vienintelio Lietuvoje, jo ilgis—0,8 km, skerspjūvis—4,7 X 2,8 m) užtūros griuvėsiai, kurių vietoje susidarė nedidelis praplaukiamas slenkstelis. Kiek žemiau, ties Grigiškių stadionu (d), 0,5 m maudyklių užtvanka.

4 Upė pamažu rimsta ir gilėja — prasideda Grigiškių popieriaus pramonės gamybinio susivienijimo vedančiosios įmonės tvenkinio patvanka. 0,5 km žemiau—G. gyvenvietės, įsikūrusios abiejuose Vokės krantuose, gelžb. tiltas. Grigiškėms plečiantis, į jų sudėtį įėjo Afindevičių, Kauno, Vokės, Nieravų ir Salocų k.

Toliau už Grigiškių įmonės 4,4 m aukščio užtvanka, kuria eina Grigiškių — Lentvario pln. tiltas. Patogu keltis k pakrante.

2 Vilniaus—Kauno autostrados gelžb. tiltas; žemiau — senasis tiltas. Už tilto upė apie 200 m galvotrūkčiais marma naująja vaga. Šioje trasoje vyksta tradicinės resp. vandens turizmo technikos varžybos.

1 Grigiškių pionierių stovyklos maudyklių 0,5 m užtvanka, per kurią laivelius reikia persitraukti.

Greita srove Vokė į Nerį įteka 141 km nuo šios ž. Pačiose ž, upės viduryje riogso didžiulis akmuo, pro kurį, kaip ir sauskelių sankryžose, turistai plaukia abejomis pusėmis: pasroviui d puse, prieš srovę — k.

VERKNĖ IR JOS AUKŠTUPIO (AUKŠTADVARIO) EŽERYNAS

Trasos ilgis — 75 km, trukmė — 3 d., sezonas — V— IX mėn.

Verknė — nedidelis, tačiau turistiniu požiūriu gana įdomus Nemuno d intakas. Žygį pratęsus Kauno mariomis iki Palemono, susidarys 130 km kelio. Teritorija, kuria teka Verknė, labai ryškaus kraštovaizdžio: daug didelių kalvų, prie kurių plyti lygūs smėlingi ploteliai ir pelkėtos daubos. Dėl drėgmės pertekliaus daubos virto raisteliais bei pelkaitėmis, kurių nemaža jau nudrenuota.

Verknė aukštupyje sruvena per keletą ežerų, ežerėlių. Jos versmės yra už 5 km į v. nuo Rūdiškių, Galaverknio k., Trakų rj., Aukštadvario aukštumos p. r. dalyje. Slėnio pl. — 0,2—2,5 km, salpa dvipusė, 0,2—0,6 km pl. Vagos pl. kai kuriuose upės baruose svyruoja tarp 5—10—20 m, gl. — 0,3—0,5—1,5—2,5 m.

ΔH žemiau Vilkokšnio ež. — 0,6, žemiau Aukštadvario HE—3,3 (kai ši veikia), žemupyje—5,3. Tačiau bendras upės nuotėkis žemiau Aukštadvario HE priklauso nuo šios darbo: kai ji veikia, vandens upėje būna pa-kankamai, o kai ne—Verknė greit nusenka ir vandens plaukti maža. Kai debitas aukštas, elektrinė veikia be pertraukos, o sausmečiais prastovi po 1—2 savaites. Q — 1,3, tačiau ne visoje trasoje vienodas. Didž. nuolydis aukštupyje (1,78) ir žemupyje (1,35). Tik 23 km žemupio ruožas atitinka II sudėt. ktg. Kliūtys: 25 m vertikalus persikėlimas per 4 jėgainių užtvankas, keletas žemų nepraplaukiamų tiltelių bei lieptų, labai greitoje srovėje (tarp Aukštadvario HE ir Zabarauskų malūno) daug užvartų, užkamšų ir staigių posūkių, nedidelės rėvos bei slenksteliai, dideli akmenys, seklios brastos. Baidare ar-ba lengva valtele galima plaukti iš Vilkokšnio ež. Artimiausia — Rūdiškių glžk. st. už 8 km. Pro pat ež. eina Rūdiškių — Onuškio pln.

Vilkokšnio ež. (F—366,7, L—6,6, didž. pl. — 0,9, P — 26) ištįsęs iš š. v. į p. r. ir savo aukštais krantais tarsi sudaro Verknės slėnio tąsą. Nuo š. v. galo į r.—ilga ir siaura įl., vadinama Koja. Krantai statūs, vingiuoti, aukšti ir sausi; tik galuose ir pusiasaliuose žemi, pelkėti. Ež. skirtas Trakų ir Vilniaus medžiotojų ir žvejų draugijoms.

Šiaurinės ež. pakrantės apaugusios miškais. Čia yra susispietusios įvairių organizacijų vasaros stovyklavietės. O p. r. iškyšulio gale esanti poilsiavietė skirta neorganizuotiems turistams. Čia galima statyti palapines, kurti laužus; yra ugniavietė, stalai, suolai, kiti patogumai.

Pietvakarinėje ež. pakrantėje pabirę Antakalnio, Savaitiškių ir GRENDAVĖS (apyl. centras) k.; š. r. pakrantėje —Žūklijai. Pastarajame pūpso nedidelis, pliką pakaušį iškėlęs Žūklijų piliakalnis.

Per Vilkokšnio ež. teka Verknė.

70 d 1,5 km ilgio Kojos įl. Jos gale — Pakojo, Saloviškių, Samio ir Trakežerio ežerėliai; k pora sraunių šaltinių. Kadaise jų vanduo suko malūno ratą.

68 Verknė išteka iš Vilkokšnio ež. š. galo prie Tolkiškės k. Upės aukštupys iki Strėvos—Onuškio vieškelio tilto yra ramus, vietomis užžėlęs vandens augmenija.

67 Verknė ramiai įteka į mažytį Gilandžio ež. Paskui teka per Verknaičių ir Gilūšio ežerėlius. Jų pakrantės žemos, uždurpėjusios, yra keletas lieptų, žemas nepraplaukiamas lauko kelio tiltelis.

12 schema

1 — Galvožeris, 2 — Šamukas, 3 — Vilkokšnis, 4 — Pakojys, 5 — Saloviškių ež, 6 — Samis, 7 — Trakežeris, 8—9—Žaliosios malūno tvenkiniai, 10—Gilandis, 11—Solis, 12—13—Verknaičiai, 14—Gilušis, 15 — Tolkiškių malūno tvenkinys, 16 — Verniejus, 17 — Babrukas, 18—Sienis, 19—Aukštadvario HE tvenkinys (Negasčius, Nava ir kt. ež.). 20—Martis, 21—Skrebys, 22 — Zamkelis.

62 k Tolkiškės kol. malūno 1,5 m aukščio užtvanka; keltis k krantu. Žemiau užtvankos, vagai susiaurėjus, srovė stipri. Už 300 m Verknė įteka į Sienio ež. (F— 102,5, L—2,5, didž. pl—0,87, gl— 40 m). Rytinė, plačiausia, ež. dalis iš visų pusių apsupta miškų. Neorganizuotiems turistams yra poilsiavietė. Sienis ir kiti ežerai ežerėliai (Nava, Negasčius, Verniejus, Ilgis, Babrukas, Laužaraistis, Skritis, Nyležeris, Zamkelis, Tameliukas ir kt.) įeina į Aukštadvario landšaftinį draustinį (F — 4000 ha). Pietinėje ež. pakrantėje įsikūrę Nikronys, o š.— Vladislava (Vladiškė). Čia yra ir nedidelis piliakalnis (XIII a.), parkas. Sienyje veisiasi unguriai, seliavos ir kt.

Sienio ež. (L—0,6) gana srauniu pertaku jungiasi su smarkiai išplatėjusiais Negasčiaus — Navos ež. Pertaku eina vieškelio tiltas.

59 Verknė įteka į Aukštadvario HE tvenkinį. Pakėlus tos elektrinės užtvanką iki 16 m, susiliejo Navos, Negasčiaus, Baluosio, Baluosėlio, Baluosiuko ež., sudarydami 174 ha vandens plotą (drauge su Sieniaus ež. — 293,4 ha). Tvenkinio ilgis — 2,5 km, didž. pl. — 2 km, gl. — 27 m. Krantai labai vingiuoti, daug pusiasalių, gilių įl., 4 salos. Šiauriniame saugyklos pakraštyje yra neorganizuotų turistų stovyklavietė. Aukštadvario vandens saugykla, kuriai priklauso ir Sieniaus ež., skirta mėgėjiškai sportinei žūklei.

Šiaurvakarinėje tvenkinio pakrantėje AUKŠTADVARIS — mstl., apyl. centras. Greta mokyklos stovi medinis namas, prie kurio pritvirtinta paminklinė lenta primena, kad čia 1918—1919 dirbo vietos revoliucinis komitetas.

Mstl. įsikūręs centrinėje Dzūkų aukštumos dalyje, greta Gedanonių — Dzūkijos aukštumos stogo. Tasai stogas ne toks jau žemas — 258 m virs mūsų Baltijos; taigi Žemaitijos aukštuolį Medvėgalį (234) pranoksta.

XX a. pr. pagal inžinieriaus M. Girdvainio projektą A. buvo įkurtas žuvininkystės ūkis. Dabar čia veikia inkubatorius ir 15 upėtakių auginimo tvenkinių, įrengtų prie gausių šaltinių. Vietoje nusipirkus licenciją, galima gauti meškerę ir gaudyti pramoninius upėtakius.

Buv. A. parke yra nemaža introdukuotų medžių. Kadaise pas dvaro savininkus svečiuodavosi poetas A. Mickevičius. Viena parko alėja, žilagalvis ąžuolas (H— 20 m, Ǿ — 4,4 m) — gamtos paminklai, tebevadinami poeto vardu.

Senoji Verknės vaga buv. Navos ež. v. gale užtvenkta. Per užtvanką eina Aukštadvario—Onuškio pln. tiltas. Verknė dabar teka iškastu kanalu tiesiog į nedidelį Zamkelio ež. Todėl reikia plaukti ne Verknės senvage (d), bet k tvenkinio įl. ligi minėto Onuškio pln. tilto. Tiltas žemokas, bet, kai debitas žemesnis, baidarė pralenda. Dabar Zamkelio ež. yra tarsi A. derivacinės HE paros reguliavimo baseinas. Pietrytinėje šio ež. pakrantėje, ant stačiašlaitės kalvos, yra A. piliakalnis, vad. Pilies kalnu.

54 Aukštadvario derivacinė HE, pastatyta 1960; tvenkinio paviršiaus plotas — 174 ha, atodirbio aukštis — 2,4 m, pilnas vandens tūris—8,87 mln. m3, naudingas vandens tūris — 0,87 mln. m3, slėgimas tarp viršutinio ir apatinio bjefo— 16 m; veikia 2 agregatai.

Iš p. Zamkelio ež. galo 100 m ilgio nuvedamuoju kanalu reikia plaukti iki užtvaros. Kairiajame krante (jis lėkštesnis) laivelius išsikelti iš vandens, užtūra pereiti į d pusę ir apie 100 m tiesiog žemyn nusinešti iki žemutinio bjefo. Upės pakrantėje yra šalto mineralizuoto vandens šaltinis, pridengtas šulinio stogeliu.

Verknės upė nuo A. HE iki Odinčytės ž. (13,6 km) — ichtiologinis draustinis,

53 k Zabarauskų viensėdis, senas vandens malūnas, 2 m aukščio užtvanka; keltis k krantu.

52 k Strūzda(L — 8). Šios upelės 2 km žemupys — ichtiologinis draustinis (upėtakių nerštavietės). Toliau d Gudžionys, Kaliūkščiai; k Samauka, Popsys; per upę 2 tiltai. Iki pat Jundeliškių gili upė ramiai teka plačiu, lėkštu slėniu; krantai žemučiai, apaugę lapuočiais, pakrantėse kultūrinės pievos ir dirbami laukai.

35 d Lielelė (L—6), ištekanti iš nedidelio (F— 14 ha) Lieliaus ež., tyvuliuojančio Gripiškės k. r. pakraštyje. Buv. Gripiškės malūno užtvanka išgriauta, plaukti geriau d pakrante; kaimo keliuko tiltas.

30 d Guoste (L—14). Šia upe teka Veršiuko (F—38), Gelužio (F—26), Guostaus (F—74) ir kt. ež. vandenys, maždaug 0,4 m3/s papildydami Verknės nuotėkį. Per upę kaimo kelio tiltas.

27 k Obe1tis (L — 17), d Pakrovai.

25 d Didž. Verknės intako Alšios (L — 38) ž. Ji atsruvena iš A1šios (Pieštuvėnų) ež. (F — 45) ir visu kubiniu metru vandens padidina Verknės nuotėkį.

21 d Svedubė (L—8), Pikelionys, kaimo kelio tiltas. Upės vaga jau platesnė — 10—12 m.

16 k Dindžiakė (L—9). Vis dar plačių laukų upė: rami, gili, krantai žemučiai, apaugę lapuočiais.

15 Verbyliškės. Buv. dvaro pastatuose įsikūrusi pradinė m-la.

Upės slėnys jau siauresnis, krantai aukštesni, išplatėjusioje vagoje vietomis pasitaiko seklių brastų, nedidelių salelių.

11 Pln. Vilnius—Prienai gelžb. tiltas.

9 Jundeliškės, 5,5 m aukščio HE užtvanka. Persikelti patogu abiem krantais. Jundeliškių parke auga retų medžių: balų ąžuolų, sidabrinių klevų, rūgščiųjų žagrenių, persiškųjų alyvų ir kt. Parke keroja didžiulė liepa — gamtos paminklas.

Nuo Jundeliškių Verknė dideliais vingiais pradeda leistis į Nemuno slėnį. Šiame maždaug 8 km ruože yra keletas nedidelių rėvų, seklių brastų, daug didelių akmenų; upė srauni, slėnys siauras, gilus, Upės pakrantėse ir jos antkalnėse pabirę Babronių, Voseliūnų, Sokonių trobesiai; k Medeikonių, Paverknių k. Žemupio pakrantėse ties Paverkniais, Sokonimis ir Kisieliškėmis yra glacialinio periodo sąnašų atodangos.

2 Paverkniai. Ant pat k kranto pūpso upės apardytas Ginkaus piliakalnis. Anksčiau jis buvo d Verknės krante, upė tekėjo už 200 m aukštojo Koplyčkalnio pašlaite. Dabar ištvinusių Kauno marių vandenys siekia Ginkaus piliakalnio papėdę.

Verknės ž. d krante kyšo įdomi konglomerato uola, vadinama Ožkos pečiumi, bene vienintelė tokia Lietuvoje.

Verknė lėtai įteka į Nemuną 284,7 km nuo jo ž.

STRĖVA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS

Trasos ilgis 76 km, trukmė — 3 d., sezonas — V – IX mėn.

Strėvos versmės — Aukštadvario aukštumos ežeryne, mažame Gubiškių ež., Trakų rj. Aukščiausia Dzūkijos vietovė — Albinavos ,,Kalnų kalno' viršūnė Gedanonių k., iškilusi 257 m. Ši aukštuma yra Verknės. ir Strėvos upių takoskyroje. Verknės baseino Solį ir Strėvos—Drabužį teskiria tik 1,5 km. Todėl ir tų upių ilgiai beveik vienodi: Verknės 77 km, Strėvos—81 km.

Strėva per visą savo ilgį i nukrenta 110,3 m (ΔH— 1,37). Tačiau kritimas upės trasoje nevienodai pasiskirs-tęs: pats didž. yra vidurupyje (tarp 36—30 km)—2,17 ir žemupyje (tarp 15—0 km)—1,37. Tačiau faktinis nuolydis yra mažesnis, nes jį niveliuoja 5 jėgainių užtvankos.. Tik paties žemupio 9 km baras (Būblių HE — žiotys) morfometriniais duomenimis atitinka II sudėt. ktg. Q: žemiau Spindžiaus ež.—1,1, žemiau Elektrėnų VRE (reguliuojamas)—1,13, ž.—5,9. Tačiau natūralus Strėvos nuotėkis priklauso nuo jos jėgainių, turinčių didesnius tvenkinius (Bagdononių ir Būblių HE, Elektrėnų VRE), darbo: kai pirmosios dvi jėgainės veikia, upėje žemiau jų visada pakanka vandens, tačiau sausmečiais, kai jėgainės stovi, upė taip nusenka, kad ir lengva baidare ne visur galima paplaukti. Upės vagos pl. įvairiuose ba-ruose — 1,5—10 m; gl. — 0,5—5,0. Didž. gl. yra prieš užtvankas. Kliūtys: 5 jėgainių 40,4 m aukščio užtvankos, siaura vingiuota vaga, užvartos, užkamšos, nedidelės rė-vos, dideli akmenys, seklios brastos. Strėva tinka plaukti tik baidare arba lengva valtele. Maršrutas Strėva rekomenduotinas turistams žvejams mėgėjams, nes vandenys. čia labai žuvingi.

Strėva, kelionę pradėjusi iš Gūbiškių ež., toliau labai pamažu srovena kaip Gūbiškių — Strėvoviršio — Babruko — Šamuko — Drabužio ež. pertakas. Čia ji dar silpna vandens turizmui netinkama. Kelionę Strėva galima pradėti Drabužio ež., esančiame Trakų — Aukštadvario paplentėje.

78 Drabužis (F—52,1, L—1,3, didž. pl.—l,0, gl.— 25 m) yra spygliuočių miške. Pietvakariniai ež. krantai aukšti, statūs, tankiai apaugę medžiais; š. v. pakrantėje įsikūrę Drabužninkai. Ež. tinkamas mėgėjiškai ir sportinei žūklei. Paežerėje yra poilsinė. Drabužis mažais pertakais susisiekia su Drabužaičio ir Juodelio ež.

13 schema

1—Gubiškės ez., 2—Strėvoviršis, 3—Babrukas, 4—Šamukas, 5— Drabužis, 6 — Juodelis, 7 — Drabužaitis, 8 — Spindžiukas, 9—Spindžius, 10—Stankas, 11—Gilušis, 12 — Kunigaitis, 13—Eglis, 14— 'Nepėras, 15—Strėvys, 16—Strėvaitis, 17—Aukšlinis, 18—Bygaudas, 19 — Stareinis, 20—Skričiukas, 21—Unguraitis, 22—Ungurys, 23— Katišius, 24—Margis.

77 Strėva išteka iš Drabužio ež, p. galo. Išgriautos Krokšlio malūno užtvankos vietoje, už 200 m nuo ež., pastatyta nauja gelžb. užtvanka (H—3 m), o žemiau jos, d krante,— suomiška pirtis – šašlikinė. Prieš užtvanką susidarė nedidelis baseinėlis, kurio atlaja siekia Drabužio ež. Čia upė rami ir gili. Keltis d krantu, pro pirtį.

Žemiau užtvankos Strėva, raitydamasi staigiais vingiais, ramiai srovena uždurpėjusiu, pelkėtu slėniu, tankiai apaugusiu alksniais. Upelio pl.—1,5—2 m, gl.— 0,2—0,5 m. Čia tik vietomis (žemupyje) baidare galima plaukti, kitur tenka persivaryti. Nedidukė Strėva į Spindžiuko ež. (F—10,0, L—0,5, didž. pl—0,28, P—1,35) įteka 2 atšakomis. Plaukti d atšaka, nes ji gilesnė.

Spindžiuką su Spindžiaus ež. (F—119,0, L— 2,6, didž. pl.—0,9, gl— 24,5, P—7,0) jungia gilus ir platus 100 m ilgio pertakas, per kurį nutiestas miško kelio tiltas. Visos Spindžiuko ir Spindžiaus ež. pakrantės, išskyrus Strėvos intaką ir ištaką, yra aukštos, apaugusios pušynais. Miškuose gausu grybų, uogų, riešutynų. Spindžiaus ež. vanduo toks skaidrus ir spindintis, kad šviesią dieną 10 m gl. matyti nardančios žuvytės.

Aukštoje š. v. Spindžiaus ež. pakrantėje yra Drabužininkų pilkapiai — VI—XII a. archeologinis paminklas.

73 Strėva išteka iš Spindžiaus ež. š. r. pakrantės. Ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, tačiau pertako slėnys gana ryškus, nesunkiai surandamas. Pertakas eina plačiu, giliu ir uždurpėjusiu slėniu, kurį iš visų pusių supa tankūs brūzgynai, miškas. Pertake yra užžėlusių vietų ir senų medžių sankritų, tačiau jis pakankamai gilus ir nesunkiai praplaukiamas bet kurio tipo laiveliais.

71 Strėva įteka į nedidelį (F—10,0) Skauko ež— buv. Skauko malūno tvenkinį. Malūnas jau seniai nugriautas, per suirusią užtvanką laivelį reikia persikelti;

d Strėvos k.; naujojo Vilniaus — Jiezno pln. tiltas, 1 km į š. nuo kaimo, miške, yra piliakalnis.

Tuoj pat už tilto prasideda Bagdononių HE patvanka. Į jos tvenkinį įsiliejo Gilūšio, Kunigaičio, Eglio (Žieglio), Nepero, Strėvio ir Strėvaičio ež. Tvenkinio pradžioje (buv. Gilūšio ež.) yra neorganizuotiems turis-tams skirta poilsiavietė; d pakrantėje Kozelkiškės, Skričiaus ž. Skričius atbėga iš didoko (F—127 ha) Margio ež. ir toliau teka per Juodelio, Katišiaus, Unguraičio ir Skričiuko ež. Pavasarinių potvynių metu ir kai esti labai aukštas vanduo, iš Margio ež. galima pradėti kelionę Strėva.

69 Nepraplaukiamas žemas lieptas ir medinis tiltelis; k gražūs pastrėvio pušynai. Upė teka giliame ,,V' formos slėnyje.

66 d BAGDONONYS, derivacinės HE 11 m aukščio užtvanka, kuria eina kaimo kelias; patogu keltis abiem krantais. Vasarą HE dirba tik piko valandomis (9—16 val.). Kai HE nedirba, upėje maža vandens. Žemiau Bagdononių upė, kiek pavingiavusi siaura (1,5— 2,0 m) vaga, įnyra į durpinę pelkę, apaugusią tankiais karklų krūmais.

62 Strėva ramiai įsruvena i Nestrėvančio (Nestrėvio) ež. (F—52,0, L— 1,57/didž. pl.—0,46) p. r. galą. Ež. pakrantės pelkėtos, apžėlusios švendrais ir šviliais. Prieš pat Semeliškes ež. patvenktas. Patvanka eina medinis kaimo kelio tiltas.

59 d SEMELIŠKĖS — apyl. ir Lenino kol. centras, vandens malūno 2,4 m aukščio užtvanka; keltis k pakrante; Basanavičiaus g-vės tiltas. Abiejuose Strėvos krantuose vienas prieš kitą stovi maldos namai: d stačiatikių cerkvė, k — katalikų bažnyčia. Bažnyčios šventorių puošia 7 dideli rieduliai, savo formomis primenantys žemaitiškus stabukus.

Puskilometriu žemiau — Vievio—Aukštadvario pln. tiltas.

54 k Vuolasta (L—11,4). Toliau, upei pradėjus remtis į Elektrėnų marių patvanką, srovė palaipsniui ima rimti, vaga gilėti ir platėti.

52 Buv. Vievio HE užtvankos tiltas; d Pastrėvys, M. Melnikaitės kol. fermos.

Elektrėnų marios (F—1265, L—8,0, didž. pl.—3,5, vandens tūris—127 mln. m3) ištvino 1961, pastačius VRE užtvanką ant Strėvos ir pakėlus vandens lygį 10 m. Į marias įsiliejo Anykčio, Dumbliuko, Jagudėlio, Jagudžio, Nendrynėlio, Šyšvantėlio ir Šyšvanto ež. Marių pakrantės labai vingiuotos, yra gilių įl., užutekių, pusiasalių ir 8 salos. Marių vanduo naudojamas elektrinės agregatams aušinti, vandens garams. Elektrinė vandens neteršia, tik gerokai jį pašildo, dėl to dalis marių prie elektrinės net šalčiausią žiemą neužšąla. Pašildytus vandenis mėgsta kai kurios žuvys, vandens paukščiai. Marios skirtos Kietaviškių žuvininkystės ūkiui. Rytiniame marių pakraštyje nedidelis (F—106 ha) Šaltinio miškas. Čia yra pionierių ir neorganizuotų turistų stovyklavietės, Vilniaus žvejų mėgėjų valčių bazė.

Šiaurvakarinėje marių pakrantėje ELEKTRĖNAI, pastatyti 1962 pagal archit. K. Bučo ir B. Kasparavičienės projektą. Miestą nuo Vilniaus — Kauno autostrados skiria 32 ha vaismedžių parkas.

Vakariniame marių pakraštyje dieną naktį dunda šiluminė elektrinė, turinti 8 turboagregatus (4 po 150 MW ir 4 po 300 MW). Dideli ir kiti elektrinės parametrai: pagrindinis pastatas 250X80X15 m, kaminų aukštis — 250 m, garo katilų slėgimas—130 atm, garų temperatūra — 565 °C, vienas agregatas aušinimui per parą sunaudoja 550 000 m3 vandens. Ir šalčiausią žiemą aušinimo kanale vandens temperatūra nenukrinta žemiau kaip +15°C. Elektrinės administracijai leidus, turistai gali apžiūrėti įmonės įrenginius.

Iš Elektrėnų marių turistai išplaukia tokiu būdu: iš vidurio marių reikia plaukti maždaug pagal A 340°, t. y. apie 1 km į š. v. nuo elektrinės kaminų iki aušinimo kanalo žiočių. Toliau — 2,5 km ilgio aušinimo kanalu prieš vid. stiprumo srovę iki nuleidžiamojo (avarinio) kanalo (orientyras — apie 3 m aukščio skydo reguliavimo metalinis bokštelis); čia, išlipus k krante, laivelius reikia apie 200 m nusinešti į pakalnę už tilto (tilto sankasa supilta ant dviejų 1,5 m skersmens metalinių vamzdžių, pro kuriuos sunku praplaukti).

43 Strėva išteka iš Elektrėnų marių; k Senosios Kietaviškės, d — Elektrėnų VRE.

Iki sureguliavimo Strėva žemiau Elektrėnų užtvankos 2 km bare iki Ilgio ež. lėtai vingiavo šlapia pieva, paskui 3 km sruvo Ilgio ež. 1978 melioratoriai Strėvai iš-kasė naują vagą—4 m pl., 0,5—1,0 m gl. kanalą, Ilgio ež. aplenkiantį p. pakrante. Dabar ne tik Spenglos upelio, bet ir Ilgio ež. bazėje įrengti Kietaviškių žuvininkystės ūkio žuvų (daugiausia karpių) auginimo tvenkiniai. Tad Strėva dabar teka kanalu nuo pat Elektrėnų už-tvankos.

42 k Naujosios Kietaviškės, toliau—Ašakieniai; d žuvų auginimo tvenkiniai, 1,5 m pažemėjęs Ilgio ež.; per kanalą 2 gelžb. tiltai. Kanale jokių kliūčių nėra.

38 Gudžioniai. Baigiasi reguliuota trasa. Už gero puskilometrio upė staiga nusileidžia į gilų ir siaurą slėnį.

34 LIUTONYS — ,,Strėvos' kol. centras, fermos, vieškelio tiltas. Apgriauta L. malūno užtvanka, per kurią laivelius, esant žemam vandeniui, galima persivaryti, o esant aukštam — praplaukti. Malūno girnas suka elektra.

30 k Pastrėvos derivacinė HE; slėgimas tarp viršutinio ir apatinio bjefo — 10 m. Elektrinė dirba dienos (piko) metu. Plaukti reikia slėgimo kanalu (d) iki slėgimo vamzdžio ir iš čia apie 50 m laivelius nusinešti į pakalnę, į žemutinį bjefą. Kiek tolėliau nuo upės boluoja MŪRO STRĖVININKAI.M.S, buvo dvaras, dabar čia įsikūręs psichoneurologinis internatas.

d BAČKONYS, svetainė ,,Sodžius', buv. grafo A. Tiškevičiaus parke yra retų dekoratyvinių medžių.

26 k Kaišiadorių MSV pavyzdingai tvarkoma gyvenvietė.

24 ŽIEŽMARIAI — mst. t. g., apyl. ir Kaišiadorių sodininkystės t. ū. centras, 300 ha plote — sodas ir medelynas. Vytauto g. per upę tiltas. Čia yra ir viena iš didž. respublikoje gėlių plantacija. 1944 liepos 15—16 d. kovoje su hitlerininkais ties 2. pasižymėjo du tarybiniai kariai, — S. Ameršojevas ir M. Dubrovinas — kuriems po mirties suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai. Jie palaidoti 2. tarybinių karių kapinėse.

23 d Žiežmarė (L — 34), Žiežmarių — Kruonio pln. tiltas. Strėva ir toliau teka 5—6 m pl. kanalu; aplink plačios kultūrinės pievos. d Stoniava, k — Mediniai Strėvininkai. Ties Stoniava yra kaimo kelio tiltas.

13 k Limšius (L—15). Būbliai, Dovainonių t. ū. paukštininkystės fermos. Čia baigiasi reguliuotas upės baras. Ligi Būblių HE patvankos upė vėl greitai bėga giliu ir siauru slėniu.

9 d Bijautonys; upės pakrantėje apardytas piliakalnis. Būblių HE 7 m aukščio užtvanka. Plaukti reikia ka-nalu iki elektrinės pastato ir d jo puse laivelį nusinešti žemyn ligi apatinio bjefo. Strėva jau pradeda leistis į Nemuno — Kauno marių slėnį. Srovė greita, vagoje nedidelės rėvos, seklios brastos, daug didelių akmenų, slėnys siauras ir gilus; d Leliušiai, Salomiškis.

5 Kauno — Alytaus pln. gelžb. tiltas; d Tadarava, buv. malūno užtvanka jau išgriauta, kliūčių nėra. Malūno girnas dabar suka elektra.

Strėvos ir bevardžio upelio santakoje (ties Kauno— Alytaus pln. 11 km) iškilęs Maisiejūnų piliakalnis — archeologinis paminklas.

Gražus Strėvos žemupio kraštovaizdis: upės krantai statūs, kai kur iškilę daugiau kaip 40 m. Artėjant prie Kauno marių, greita upės srovė palaipsniui rimsta, vaga gilėja ir platėja—prasideda Kauno marių patvanka. Strėva įplūsta į gerokai ištvinusius Nemuno vandenis 248,2 km nuo jo ž.

Kai pradės veikti Kruonio HAE, Strėvos žemupio hidrologinis režimas gerokai pasikeis: naktį, kai vandenį kels į viršutinį baseiną, vandens lygis žemės, srovė greitės, o dieną, maždaug 9—16 val., kai elektrinė dirbs, vandens lygis kils, ir pačiame Strėvos žemupyje susidarys priešpriešinė srovė; dėl pernelyg didelio bangavimo galbūt tuo metu visai nebus galima iš Strėvos išplaukti į Kauno marias.

JIESIA

Trasos ilgis — 21 km, trukmė — 2 d., sezonas — IV— VI mėn.

Jiesia išteka iš š. v. Baltijos aukštumos papėdės, iš Amalvo pelkių. Jos versmės — Pajiesio k., už 6 km į v. nuo Igliaukos, Kapsuko rj. Slėnys—13—15 m pl.; slėnio šlaitai vidurupyje ir žemupyje statūs, 30—60 m pl. Upės ilgis — 68,5 km, kritimas nuo versmių iki ž.— 79 m (ΔH—1,15, o žemupyje 21 km ruože—1,33). Q:žemiau Šventupio ž.—1,82, žemiau Girmuonio ž.—2,14, :žemiau Vyčiaus ž.—2,62, ž.—2,99. Jiesioje būna trumpi ir staigūs potvyniai ne tik pavasarį, bet ir kitais metų .laikais gausiau palijus. Polaidžių metu prie 3 glžk. tilto vanduo pakyla vid. 1,2—1,5 m aukščiau vasaros lygio.

Kliūtys: slenksčiai, rėvos, dideli akmenys, užvartos, užkamšos. Pagal hidrografinius duomenis Jiesia gali būti II sudėt. ktg. etalonine upe.

21 PAJIESYS — kol. gamybiniai pastatai, fermos. 1,3 km prieš Kauno — Prienų pln. tiltą Jiesia patvenkta šachtine užtvanka (H—5 m). Tvenkinio vanduo naudojamas Išlaužo žuvininkystės ūkio tvenkiniams papildyti.

Žygį Jiesia patogiausia pradėti 50 m žemiau Kauno—Prienų pln. tilto, nes prie pat tilto upė užgriozdinta stambiais akmenimis ir buv. tilto polių liekanomis.

20 d Šventupė (L—16), Linksmakalnis. Už 1 km į aukštupį Šventupės k pakrantėje pasklidęs Išlaužas—apyl. ir žuvininkystės ūkio centras. I. žuvininkystės ūkis 450 ha tvenkiniuose, įrengtuose prie Šventupio ir Jiesios, per metus išaugina 300—350 t prekinių karpių.

Nuo Šventupio ž. iki Kairiūkščių k. Jiesia reguliuota, 2 m pl., 0,5—0,8 m gl.; d pakrantėje apleisti tvenkiniai, per kuriuos teka Girmuonys (L—9). G. įtekėjus, Jiesios nuotėkis visu trečdaliu padidėja.

19 d Kairiūkščiai; baigiasi reguliuotas upės baras. Pa-lengva upė pradeda leistis į gilesnį slėnį; pakrantėse lapuočiai, vagoje padaugėja akmenų, rėvų, viena kita bebrų užtvanka.

15 d Rašnava. Upės pakrantėse apleisti išsikėlusių gy-ventojų sodai, vešlios lankos.

12 k Rinkūnai; d Pavytė, Garliavos glžk. st. Per upę medinis tiltas, prieš tiltą sekli brasta, senojo tilto nuolauža; plaukti k pakrante. Prasideda glžk. Kaunas — Kazlų Rūda pirmojo tilto slenksčio patvanka.

11 Pirmasis glžk. tiltas, po tiltu — pusmetrinis slenkstis. Kai vanduo aukštas, slenkstį galima peršokti, o kai žemas, laivelį tenka prasivesti. Už 0,8 km upę pertveria antrasis glžk. tiltas; čia laivelį tenka prasivesti d puse, nes potilčio slenkstis užverstas dideliais aštriais akmenimis. Už tilto upė daro didelę kilpą, kurioje yra nemaža stambių akmenų ir rėvų su nedideliais slenkstukais.

10 d Vyčius (L—17). XVI a. čia įrengta užtvanka suko pirmojo Lietuvos popieriaus fabriko mechanizmus, gamino aukštos kokybės popierių su vandens ženklais.

9 Trečiasis glžk. tiltas, Jiesios glžk. st; glžk. atšakos Palemonas—Kauno HE st. Po tiltu trijų pakopų kaskadinis slenkstis. Esant labai aukštam vandeniui ir baidares uždarius sandariu tentu, galima mėginti trikaskadinį slenkstį peršokti. Šiaip jau patogiau prasivesti laivelį d pakrante.

Toliau rėvėta upė smagiai marma tarp aukštų, tankiais lapuočiais apžėlusių krantų.

6 d Kauniečių kolektyviniai sodai.

4 d ROKAI — apyl. ir Mičiurino kol. centras, ke-ramikos gamykla, darbininkų gyvenvietė.

Upę pertveria ketvirtasis, paskutinis, glžk. tiltas. Po tiltu akmeninė salelė, susidariusi is hitlerininkų susprogdinto akmeninio glžk. tilto; plaukti d puse.

Už 0,3 km aukštas Kauno HE—Garliavos pln. tiltas;

toliau — žemokas (nepraplaukiamas tik esant aukštam vandeniui) kaimo kelio tiltas.

Iki pat Nemuno patvankos (maždaug 0,6 km prieš ž.) upės vagoje ištisinis rėvų ir slenksčių ruožas, turistams pats įdomiausias upės baras.

2 Karkazų g-vės tiltas; k, tarp upės ir glžk., Kauno fortų baterija—aukštas ir status kalnas, kurio viršūnėje išlikę forto rūsiai. Nuo šio kalno — reginys į Kauną, Nemuną, Jiesią ir griūvančius Jiesios slėnio šlaitus. Vaizdingas Jiesios žemupio slėnys paskelbtas landšaftiniu draustiniu: saugomi mokslui vertingi Jiesios slėnio geologiniai ir landšaftiniai elementai.

Pranirusi k puse (d pusė užgriozdinta senojo tilto sankritomis, polių liekanomis) pro Piliakalnių g-vės tiltą, Jiesia nepastebimai įplūsta į Nemuną 214,5 km nuo jo ž.

Nemuno—Jiesios k krante—Jiesios (Napoleono) piliakalnis (IX—X a.).

NERIS

Trasos ilgis km, trukmė —14 d., sezonas — 403 V—IX mėn.

Neris — antroji pagal dydį Lietuvos upė, didž. Nemuno intakas. Jos versmės yra Baltarusijoje, Minsko aukštumos š. dalyje, Naročiaus—Vileikos žemumoje, netoli Begomlio miesto. Baltarusiai Nerį vadina Vilija. Bendra kryptis—iš r. į š. v. Nuo versmių 234,5 km teka BTSR, nuo 234,5 iki 228 km — Lietuvos—Baltarusijos siena. Likusi upės dalis vingiuoja mūsų respublikos te-ritorija. Neris teka pro Vileiką, Smurgainius, Mykoliškes, Nemenčinę, Vilnių, Grigiškes, Kernavę, Jonavą, Kauną. Į Nerį įteka 12 didesnių intakų, tinkamų vandens turizmui: Dvinosa, Servečis, Ilija, Naročius, Uša, Ašmena, Strėčia, Žeimena, Vilnia, Vokė, Musė, Šventoji.

Per visą 509,5 km ilgį Neris nukrenta 162,9 m (ΔH—0,34). Pats didž. kritimas yra tarp 141—120 km (ΔH —0,76). Aukštupyje iki Vileikos vandens saugyklos N. teka plačiais vingiais pelkėtomis pievomis. Akmenys ir rėvos prasideda nuo Žodiškio. Vagos pl. (m): aukštupyje 7—15—20, vidurupyje — 90—100, žemupyje— 150—200; gl, atitinkamai — 0,5—1,0, 1,0—2,0, 2,0—4,0. Q: žemiau Servečės — 19,0, Naručio — 44,8, Lietuvos— Baltarusijos sienos — 82,2, Žeimenos — 105,2, Vilnios — 114,2, Šventosios—185,4, ž.—189,1. Toks nuotėkis buvo seniau, kol baltarusiai Neries nebuvo patvenkę. Dabar bendras Neries nuotėkis bus sumažėjęs apie 10%. Tačiau tai vandens turistų kelionei didesnės reikšmės neturi — bet kuriuo metų laiku galima plaukti Nerimi visų tipų turistiniais laiveliais (įskaitant ir plaustą).

Aukščiau Vileikos miesto, 406 km nuo ž., 1973 baltarusiai Vileiką (Nerį) užtvenkė 2,2 km ilgio ir 12 m aukščio pylimu. Susidarė 73 km2 Vileikos vandens saugykla. Vileikos mariose sukauptas vanduo dirbtiniu 62 km ilgio kanalu, 5 siurblinių st. perkeltas per 83 m aukščio takoskyrą, keliauja į Zaslavlio vandens saugyklą, įrengtą Berezinos intako Svisločės upės bazėje. Dabar Vilijos—Neries aukštupio vanduo pasiskirsto taip: kas sekundę 12 m3 keliauja į Dneprą (Juodąją jūrą) ir 8—17 m3— į Nerį (Baltijos jūrą). Esant normalioms meteorologinėms sąlygoms, per Vileikos užtvankos pralaidą kas sekundę nuteka 12—17 m3 vandens, bet ne mažiau kaip 8 m3 pačiu sausiausiu metų laiku.

Užtvanka yra griežtos apsaugos objektas, neleidžiama prie jos nei prieiti, nei laiveliui sustoti, nei per užtvanką laivelius kelti; užtvanką pereiti bei pervažiuoti. leidžiama tik išimtiniais atvejais, gavus specialų leidimą. Kelionę Vilija—Nerimi pradėsime nuo Vileikos miesto. Į Vileiką atvykus traukiniu, nuo st. iki upės laivelius ir mantą reikės gabentis tik apie 1 km. Atvykus autotransportu, patogiausia pradėti nuo Medilo—Vileikos—Molodečno pln. tilto.

NERIES MARŠRUTINĖ JUOSTA

403 d VILEIKA — Minsko sr. rj. centras.

Neris čia, apie 40 m pl., 1—1,5 m gl., ramiai srovena smėlėtu dugnu; k krante plati, žema terasa. Paplaukus 1,5 km, reikia pranirti pro žemą, ant medinių ,,ožių' suręstą lentinį lieptą, k palikti ilgą salą, o dar už 1 km— Vileikos—Molodečno pln. gelžb. tiltą.

397 Molodečno—Vileikos—Polocko glžn. tiltas.

366 d Narutis (Naroč, L—67) išteka iš didelio Naručio ežeryno.

Toliau upės krantai tuštoki, retai gyvenami, pasipuošę pušynais ir nedideliais ąžuolynais. Žymiai išplatėjusioje (40—60 m) upės vagoje yra nemaža seklių brastų;

plaukiant atidžiai sekti upės fv.

361 k Uša (L—74); Neris keičia kryptį iš p. v. į š. v.

360 k Olenecas. Upėje Verebės sūkurys; k pakrante iki Smurgainių bėga pln., d spygliuočių miškai.

354 k Bialaja, silikatinių plytų kombinatas. Čia galingomis žemsiurbėmis kasamas smėlis, iš kurio plaunamos molio priemaišos. Dėl to net iki Mykoliškio upės vanduo drumzlinas.

346 k Klidenetai; geros vietos postoviui, nakvynei.

342 k Pervazai. Baigiasi pelkėtoji arba lygioji, kaip ją vadino sielininkai, Neris. Upė vis giliau įsigraužia į šlaitus, slėnys jau siauresnis ir sausesnis. Per upę Smurgainių—Vileikos pln. 6 taurų gelžb. tiltas; d krante prie tilto paminklas tarybiniams kariams, žuvusiems forsuojant Nerį ir vaduojant miestą iš vokiškųjų fašistų.

Upėje daug senojo tilto liekanų, pro kurias reikia plaukti labai atsargiai.

Už 3 km nuo upės SMURGAINIAI — rj. centras. XVII—XVIII a. čia buvo garsi meškų dresiravimo ,,akademija'.

332 k Rybakiai; upėje senojo tilto polių liekanos.

330 d Deniuševas. Kiek žemiau—pirmoji didesnė Neries rėva Privitalnia. Čia sielininkai sveikindavo upę, mesdami į ją duonos ir druskos. Prie šios rėvos būdavo krikštijami sielininkai naujokai. Dabar čia krikštijami pradedantieji vandens turistai.

317 d Žodiškis, Smurgainių—Svyrių pln. gelžb. tiltas. Prasideda rėvų ir akmenų Neries ruožas: upė čia veržiasi pro Ašmenos aukštumų atšakas. Slėnys siauras, nemaža vaizdingų skardžių, apaugusių miškais; upės tėkmė paspartėja, nes graužiasi per kietas uolienas. Neries pakrantėse lietuviški kaimai: Pelegrinda, Kerplėšynė, Rimdžiūnai, Girios, Gervėčiai, Gėliūnai ir kt. Tai viena is didž. lietuvių gyvenamų salų Baltarusijoje.

314 k Baltasis kalnas; upėje rėva Rėviaka.

293 Rėva Zybucha, toliau — rėva Čeromacha.

289 d Nastaniškiai.

279 k Ašmena (L—104). Kai aukštas vanduo, Ašmena baidare galima plaukti nuo Ašmenos mst.; d gražūs pušynai. Toliau upėje keletas nedidelių salelių.

275 d Strėčia (L—80). Šia upe nuteka Švokšto, Svyrių ir Vyšniovo ež. vandenys; k Morkūnai; upės ž. pasislėpusios už aukštokos salos.

272 k MYKOLIŠKIS— kol. ir apyl. centras; Vilniaus—Medilo pln. tiltas.

263 d Mažieji Svyruonėliai; už 1 km—Didieji Svyruonėliai, taisyklingos formos piliakalnis.

245 k Bistrytė, keltas.

236 Upėje 5 salų salynas, fv. d.

235 d Prienai, Baluoša (L—14). Šio intako, tekančio giliu, šaltiniuotu, tankiai medžiais apaugusiu slėniu, vanduo net karščiausią vasarą nebūna šiltesnis kaip +8°C. Baluoša eina Lietuvos—Baltarusijos siena. Neris, lauždamasi per Ašmenos iškyšulį, čia pradeda riesti didelę Buivydžių kilpą; slėnys pagilėja ir susiaurėja, tėkmė pagreitėja.

Kairiajame krante, priešais Baluošos ž., puiki vieta poilsiui, nakvynei.

226 BUIVYDŽIAI — apyl. ir Černiachovskio kol. centras.

222 k Vilkiškės; upėje Vilko ir Mergelių šokio rėvos.

220 d Balingardas.

215 d Brižiškės, Marmuslės rėva.

213 Aukštas  Vilniaus—Pabradės—Daugpilio  glžn. tiltas.

213 d Žeimena (L—80); k Santakos glžk. st. Žeimenai įtekėjus, Neris pasidaro ne tik vandeningesnė, bet ir sraunesnė—čia jai reikia prasigraužti per Parčevo moreninį kyšulį.

210 d Rėvos viensėdis. Upėje Avino rėva; didelis Plytninko akmuo, gulįs netoli nuo pagrindinės tėkmės.

207 k Skališkės; d aukštame ir stačiame šlaite, apaugusiame tankiu mišku, Šventoji ola — gilokas urvas po žvirgždo ir konglomerato luitu. Zemiau jos prie pat Neries sunkiasi šaltinio vanduo.

206 Rėva Šunauja; 1,5 km žemiau, ties Spragilinių k. (k), rėva Šokiai, k pakrantėje—Vilniaus priemiestinės zonos miškai,

201 k Bezdonė (L—9), d Tuščiaauliai. Upėje Tetervinų rėva.

197 NEMENČNĖ — mst., apyl. centras. N. su gražiais aplinkiniais miškais priklauso Vilniaus miesto poilsio zonai. Šiaurrytiniame Nemenčinės pakraštyje šlama išlakūs pušynai, tyvuliuoja du gražūs ežerėliai— Gė1a (F — 26) ir Gė1aitis.

Nemenčinė—viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių. Nemenčios (L — 28) ir bevardžio upelio santakoje stovi didelis trikampio formos Nemenčinės piliakalnis. Krikštijant lietuvius, 1387 N. buvo pastatyta bažnyčia (viena iš septynių Lietuvoje ta proga).

Toliau iki pat Vilniaus upė teka giliu slėniu, daug terasų, kurios vietomis pakyla iki 50 ir daugiau m virš upės lygio. Upės dugnas čia akmenuotas, gausu rėvų, nuolydis padidėja iki 45 m/km.

189 d Bratoniškės, k Bilkiškės. Kairiajame krante, už nedidelio upės pokrypio kairėn, yra 3 (viena nuo kitos per puskilometrį) turistų stovyklavietės. Ypač jauki ir patogi vidurinė stovyklavietė, esanti priešais nedidelę žemą salelę: čia baltutėlio smėlio paplūdimys, pakrantėje—šaltinis.

187 d Žalesa (L—16). Aukštas k krantas negailestingai upės ardomas—status šlaitas jau spėjo nugriūti iki 50 m. Tai bene aukščiausia Neries atodanga. Upėje ilga Birių rėva.

186. k Maižiešinės viensėdis, Vilniaus vandentiekio siurblinės. Kiek žemiau—pionierių stovykla, Vilniaus įmonių darbininkų profilaktoriumas.

178 d Rieše (L—29), Kryžiokai, vilniečių kolektyviniai sodai.

175 k TURNIŠKĖS, Vilniaus vandentiekio giluminiai šuliniai. Čia upė, padariusi 270° posūkį dešinėn, susiaurėja ir pasraunėja—prasideda ilga Turniškių rėva su 300 m ilgio ramiu baru.

171 d VERKIAI. Ant aukšto kalno, seno parko viduryje, stovi archit. paminklas—rūmai, pastatyti pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Triaukštis mūrinis ma-lūnas, stovintis Neries pakrantėje, restauruojamas: jame bus įrengta suomiška pirtis, šašlikinė.

k Valakampių miškai, Verkių paplūdimys — vilniečių mėgstamiausia poilsiavietė, troleibusų žiedas. (Turistams, kurie nemano plaukti toliau, patogu čia baigti kelionę, demontuoti, išvalyti, išdžiovinti laivelius ir, įsėdus į troleibusą Antakalnio žiede, nusigabenti į Vilniaus glžk. ar autobusų st).

170 k VALAKAMPIŲ paplūdimys — vilniečių poilsio vieta; d Baltupio ž.; buv. Trinapolio bažnyčioje dabar įsikūrusi Lietuvos ekskursijų ir turizmo valdybos Vilniaus turistinė bazė, veikianti apskritus metus. Aukštutinėje Baltupio terasoje baltuoja Vilniaus mikrorajono daugiaaukščiai.

169 Kiek žemiau — Žirmūnų—Valakampių gelžb. tiltas. Dar toliau—abipus Vilniaus miesto rajonai: d Žirmūnai, k Antakalnis. Čia Neris teka akmeniniu daugialangiu kanjonu.

166 Antakalnio—Žirmūnų gelžb. tiltas. k Petro ir Povilo bažnyčia — sąjunginės reikšmės archit. paminklas; d ,,Žalgirio' vandens sporto st, kurioje vandens turistai visada gali sustoti, saugiai pasilikti ir pasitaisyti laivelius.

165 k Vilnia (L—80); laivų, kursuojančių iki Valakampių, prieplauka, Kalnų parkas, Dainų slėnys, Gedimino pilies kalno bokštas (jame yra LTSR etnografinio muziejaus filialas), Paveikslų galerija (buv. katedroje), Vilniaus turistų ir ekskursijų biuras (Gedimino aikštės varpinėje); d centrinis ,,Žalgirio' stadionas, Sporto rūmai, žiemos ir vasaros plaukimo baseinai.

VILNIUS — Lietuvos TSR sostinė, lietuvių tautos istorijos, kultūros, meno, mokslo, revoliucino judėjimo, pramonės ir administracijos centras, natūrali architektūros paminklų galerija. . . Turistai čia bent 1—2 dienas turėtų sustoti ir patys savo akimis visa tai pamatyti. Dar geriau pasiskaityti atitinkamos literatūros ir po miestą pasidairyti su Vilniaus ekskursijų biuro gidu.

164 Černiachovskio gelžb. tiltas, papuoštas 4 didelėmis grupinėmis skulptūromis. Kairėje parduotuvė ,,Gamta, medžioklė, žūklė', Operos ir baleto teatro rūmai, I. Černiachovskio aikštė ir paminklas; d universalinė parduotuvė, ,,Turisto' viešbutis.

162 Plačiausias Neries tiltas, pastatytas 1979; d Pedagoginio instituto rūmai ir studentų bendrabučiai; k Lenino aikštė ir paminklas V. Leninui.

163 Žvėryno tiltas; k Resp. bibliotekos rūmai.

162 k Vingio parkas, Dainų estrada, Darbo rezervų stadionas;

d Karoliniškės — viena iš didž. Neries atodangų su kelių formacijų ledynmečio sluoksniais, Karoliniškių landšaftinis draustinis (F— 147 ha).

157 Vilkpėdės—Lazdynų gelžb. tiltas, kiek žemiau, ties TE, — pėsčiųjų tiltas; Vilkpėdės rj.; d Panerio t. ū. šiltnamiai (400 ha), ant kalno Lazdynų, Karoliniškių ir Viršuliškių mikrorajonai, aukščiausias Lietuvos statinys—327 m televizijos bokštas. Toliau, k pakrantėje, pramoninis Žemųjų Panerių rj.; d ošia gražūs Bukčių pušynai.

150 k Garūnai, Plikakalnis — vienas iš aukščiausių panerių kalnų;

d Bukčių miškai atsiremia į Vilniaus vandenvietės zoną. Upėje žema sala, fv. k. Puskilometriu žemiau — 8-asis, sudvejintas tiltas per Nerį.

148 k Vilniaus kanalizacijos vandenų daugiaplanis valymo įrenginys. Baseinuose vanduo valomas mechaniškai, chemiškai, biologiškai ir, tik visiškai nukenksmintas ir išvalytas, leidžiamas į Nerį. Puskilometriu žemiau—d Smigliai, pakrantėje prie Neries alma gardaus vandens šaltinis.

141 k GRIGIŠKĖS—mst. t. g., Lietuvos celiuliozės ir popieriaus pramonės gamybinio susivienijimo vedančioji įmonė. Vokė (L—36). Ji išteka iš Papio ež. ir jungia Merkį su Nerimi. Neris, pakrypusi į v., nuo V. 1 iki Kernavės veržiasi per aukštą moreninį kalvagūbrį. Upės nuolydis čia didelis, dugne daug didelių akmenų r rėvų, tarp jų kilometrinė Saidės rėva.

136 k Saidė (L—12). Saide nuteka Trakų ežeryno vandenys. Upėje viena iš smarkesniųjų Neries rėvų. Jos pradžioje reikia plaukti arčiau k kranto, o toliau—arčiau d. Artėjant prie rėvos pabaigos, už žemos akmeninės salelės (k) vėl sukti arčiau k kranto; d ir k Neries pakrantėje maži Saidžių kaimeliai.

133 d Didelis ŠILĖNŲ k. Š. yra XVI—XVII a. senkapiai, kurių radiniai saugomi LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje. Upėje Olesniko rėva, kiek žemėliau — Naujoji ir Kiaulės rėvos.

125 k Bražuolė (L—23). Tai gana srauni upelė, vid. ΔH — 2,74 m/s, žemupyje—7,22. Pavasarinių potvynių metu azartingesni Vilniaus turistai mėgsta ja plaukti. B. nuteka Vievio ež. (Vievio, Bako, Dekio) vandenys. Upę kerta Vilniaus—Kauno greitkelis ir glžk. Upėje ir jos baseino ež. yra vėžių.

122 k Ausieniškės. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, nuo čia iki Kernavės Nerimi ėjo demarkacijos linija.

118 Dvigubos Panerių kilpos pradžia; tiesiog 1,6 km, aplink kilpą — 10,5.

113 d Dūkšta (L—28). Šios upės antkalnėse pūpso nedidelis piliakalnis ir daug pilkapių. 1,5 km nuo upės yra senas (minimas nuo XV a.) DŪKŠTOS k.—apyl. ir TSKP XXII suvažiavimo kol. centras. Kaimo kapinėse palaidoti Vilniaus un-to profesoriai M. Danilevičius, F. Golanskis, E. Sieradskis; jiems pastatytas paminklas. Kairėje pakrantėje ošia Panerių kilpos spygliuočių miškai. Upėje už staigaus posūkio į k iki 10 m susiaurėjusioje vagoje nedidelė rėva, žemiau jos—daug didelių akmenų.

109 PANERIAI. Restauruotuose buv. Panerių dvaro rūmuose veikia Vievio miško sanatorinė aštuonmetė m-la.

Upėje ištisa kavalkada salų, apaugusių tirštais juodųjų serbentų krūmais. Tarpusaliuose mėgsta neršti lašišos. Už salų iki pat Grabijolų ramus, platus ir gilus Neries ruožas, patvenktas Druskinės rėvos.

108 Naujasis Maišiagalos—Vievio pln. gelžb. tiltas. Kiek žemiau—k A1iošos (L—13) ž. Gilus upelio slėnys apaugęs mišku. Svariame, šaltame upelio vandenyje gyvena kilniosios žuvys—upėtakiai, šlakiai.

103 d Didelis BIELAZARIŠKIŲ k.; aukšta krantine nutįsusi ilga gatvė, kurios visų namų galai atgręžti į upę.

98 k Grabijolai; upės pakrantėje dideli akmenys— Trys broliai. Šalia kaimo, prie Neries, yra vėjo išpustytų pilkapių (XIII—XV a.) bei senkapių liekanų.

Prasideda ilga ir pavojinga Druskinės rėva. Jos pradžioje reikia laikytis arčiau d kranto, ypač kur smarki ir sekli srovė išsiplečia.

95 k Sukra (L—7), d Mitkiškės. Kaimo š. r. pakraštyje rasta neolito stovyklos liekanų. Sukros k krante yra akmuo su žmogaus pėda ir XIV—XVI a. senkapis, kuriame rasta griautinių ir degintinių kapų. Upėje didelė sala, fv. k.

d KERNAVĖ — mstl., apyl. ir kol. centras; kol. specializuojasi avininkystėje. Ant Pilies kalno įsikūręs turtingas kraštotyros muziejus.

Kernavė—viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių, senesnė už Trakus ir Vilnių.

Dvi aštuonkampės koplytėlės (medinė XVIII a., mū-rinė — XIX a.) — vietinės reikšmės archit. paminklai. K. yra keturių piliakalnių (VIII—XV a.) grupė. Tai Mindaugo sostas, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas ir Pilies kalnas. Piliakalnis drauge su Pajautos slėniu bei Neries upės slėnio atkarpa — K. landšaftinis istorinis draustinis. 1943—1944 Kernavės ir Musninkų apylinkėse veikė ta-rybmių partizanų būrys ,,Už Tarybų Lietuvą'.

85 k Žiežmara (L — 24); d. Dailidžiai.

78 k Būdeliai, aukštas Skarbo piliakalnis, nuo kurio viršūnės atsiveria platus reginys į Neries slėnį.

75 d Musė (L—72). Ji atiteka iš seklaus Musios (Skliausčių) ež., nuo Paberžės. Musės žemupys (45 km nuo Tolos ž.) pagal morfometrinius duomenis (ΔH — 1,66, Q—2,7) gali būti II sudėt. ktg. etalonine upe.

ČIOBIŠKIS — apyl. ir kol. centras; gražus parkas, internatinė m-la, įsikūrusi buv. Č. dvaro rūmuose (resp. reikšmės archit. paminklas), pastatytuose XVIII a. pab. pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Artėjant prie Šventosios, Neries srovė vėl kiek pagreitėja, kelyje keletas didesnių rėvų: Zubo, Laukystos, Krivių, Žirgo. Neris čia laužiasi dar per vieną moreninį gūbrį, todėl ir rėvų pagausėja.

71 k Rusiai. Ties R. prie Neries būta akmens amžiaus stovyklų ir XI—XVI a. degintinių bei griautinių kapų.

68 k ZŪBIŠKĖS — apyl. ir ,,Švyturio' kol. centras; upėje rėva Zubas.

66 k Laukysta (L—27), ant kalno Šilonys; upės slėnio šlaite didelis sufozinis cirkas.

61 k Bošė (L— 5), Gegužinė, keltas.

57 d Lietauka (L—11). Kiekvienam įdomu žinoti, kodėl jo kraštas vadinamas tuo ar kitu vardu. Prof. dr. C. Kudaba (žr. C. Kudaba, Upelių pakrantėmis, V., 1977) ir kai kurie kalbininkai (K. Kuzavinis) Lietaukos upelį identifikuoja su mūsų krašto (Lietuvos) ir tautos (lietuvių) vardais.

50 k Rukla, aukštas Griūvakalnis su nepaprastai stačiu, kone vertikaliu, moreniniu šlaitu.

46 d Salininkai. Jų laukuose daug akmens amžiaus sodybų liekanų, senkapių; k Venecijos viensėdis, Jonavos chemijos kombinato siurblinės vartai.

Toliau, artėjant prie Šventosios ž., upėje grupė že-mų salelių, Žirgo rėva. Plaukiant pro pirmąją salelę, fv. d, pro kitas — k.

45 d Didž. Neries intako Šventosios (L — 242) ž. Dešinėje gražiame pušyne skendi mažas Santakos kaime-lis. Kažkada čia buvęs dvarelis, vasarvietė; priešais aukštas, lapuočiais apaugęs Neries—Šventosios santakos šlaitas; k už tankaus pušynėlio slepiasi Jonavos chemijos kombinatas.

43 d Lokys (L—24), Lokėneliai, Neries krante pūpso VI—XV a. Lokėnelių piliakalnis, vadinamas Žvalgakalniu ir Sivolopu.

40 Kaišiadorys—Jonava glžk. tiltas; puskilometriu žemiau — Kauno—Ukmergės pln. tiltas.

k Jonavos chemijos kombinatas—viena iš didž. tos rūšies įmonių Lietuvoje.

d JONAVA—rj. centras, chemijos ir medžio pramonės darbininkų miestas. J. bažnyčia ir buv. vienuolyno rūmai, pastatyti XVIII a. pab. pagal L, Stuokos-Gucevičiaus projektą, yra vietinės reikšmės archit. paminklas.

XIX a. pab. J. tapo svarbiu amatų ir prekybos centru. XX a, pr. J. plito lenininė ,,Iskra'. Buržuazijos valdymo laikotarpiu J. buvo svarbiausias baldų gamybos centras Lietuvoje. Fašistinės okupacijos metais J. miškuose veikė tarybinių partizanų būrys ,,Už Tarybų Lietuvą'. J. kapinėse palaidotas ,,Iliados' ir ,,Odisėjos' vertėjas į lietuvių kalbą J. Ralys (1876—1921). (Apie Jonavą ir jos apylinkes rašoma V. Judrio gausiai iliustruotoje knygoje ,,Jonava', V., 1972).

35 k Paryžius; kiek žemiau—d Kurmagala.

32 d Laumėnai; k Bartoniai; kaime rasta neolito stovyklos liekanų.

27 d Mikeliškiai, už 0,5 km Kaukazas, k Salupiai. Upėje ištisas salynas. Neris šioje vietoje jau kelis kartus keitė vagą. Dabar fv. vėl eina k pakrante; k pakrantę puošia gražūs Salupių pušynai. Čia yra patogių vietelių poilsiui, nakvynei.

Kiek žemiau, netoli Drąsikių, stačiai nugriuvęs Stavidvario kalnas. Tai paskutinė aukšta kalva, nuo kurios galima pasigėrėti puikiuoju Neries slėniu. Čia ir priešpaskutinės Neries rėvos Druskelė ir Raudonė.

22 d Drąsikiai, Druskelės rėva, viduryje upės didž. Lietuvos upių akmuo Gaidelis (virš vandens jo ilgis 5 m, aukštis — 3—4 m).

20 k Šešuva (L—33), Turžėnai. Neries pakrantėje kalkių degimo krosnys. Ant kalno prie Kauno—Jonavos pln. išlikę senosios pašto st. pastatai.

19 k Peleniai; ant slėsno smėlinio kalno KARMĖLAVA — mstl., apyl. ir S. Nėries kol. K. skyriaus centras, piliakalnis, vadinamas Pilimi. Nuo K. iki Kleboniškių pakrantėje šlama puikieji Pelenių ir Kleboniškių miškai, žemutinėje terasoje driekiasi lankos.

15 d LAPĖS — apyl. ir t. ū. centras. Ūkyje yra brangiakailių žvėrelių — lapių ir audinių — fermos.

Išlikęs buv. dvaro parkas. Ant kalno pilaitės griuvėsiai. Ji mūryta iš tokių pat plytų ir tokiu pat būdu kaip ir Kauno pilis.

10 k KLEBONIŠKIAI — Kauno mst. žalioji zona, vandentiekio st, kauniečių mėgstama vasarvietė su baltutėlio smėlio paplūdimiu; d Lentainių piliakalnis, kauniečių kolektyviniai sodai. Kiek tolėliau, ant kalno, Saliai, Lietuvos žemės ūkio mašinų išbandymų st. (MIS).

Prasideda upės žemupys: srovė sulėtėja, smėlio dugnas, keletas žemų salelių, apaugusių karklų krūmais; d pakrantėje tanki vandens augmenija.

5 d SARGĖNAI, didžiulis S. kapinynas. 1938— 1941 kapinynas tyrinėtas. Buvo atkasta keli šimtai degintinių ir griautinių kapų, daug įvairių VI—XIII a. archeologinių radinių.

k EIGULIAI — Kauno mst. dalis, autostrados Vilnius—Kaunas—Klaipėda dvigubas gelžb. tiltas, kapinės. Šiais tiltais eina Kauno šiaurinis apvažiavimas. Ties Kalinino gatve pradėtas statyti trečiasis tiltas per Nerį.

Ant kalno Resp. Kauno klinikinė ligoninė.

Toliau abiejuose upės krantuose išsidėstę Kauno pramonės ir gyvenamieji daugiaaukščiai pastatai (Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas, P. Ziberto šilko kombinatas ir kt.).

1 Vilijampolės tiltas.

d VILIJAMPOLĖS priemiestis; k Kauno pilies griuvėsiai. 1954—1961 pilies likučiai restauruoti, bokšto aukštuose įrengta Istorijos muziejaus filialo ekspozicija. Pilies aplinką puošia R. Antinio skulptūra ,,Kanklininkas'.

k Upės krante visai netoli yra troleibusų ir autobusų stotelė. Tiems turistams, kurie nesirengia plaukti toliau, čia patogu baigti kelionę: troleibusu arba autobusu ga-lima nuvykti į glžk. ir autobusų st.

Neris susilieja su Nemunu 207,7 km nuo jo ž.

NARŪTIS IR JO EŽERYNAS

Trasos ilgis—112 km, trukmė—4—5 d., sezonas— V—IX mėn.

14 schema

Narutis (Naroč) išteka iš Naručio — didž. Baltarusijos TSR ež., esančio r. Lietuvos pasienyje, už 40 km į p. r. nuo Švenčionių, Minsko sr. Medilo rj.

Pradžioje upė pamažu, trumpais staigiais vingiais sruvena Naručio ežeryno žemuma, įsiterpusia tarp dviejų moreninių gūbrių. Pačiame aukštupyje vaga platoka (10—12 m), vietomis užžėlusi vandens augmenija; toliau, upei giliau įsirėžus į durpinį-smėlinį gruntą, vaga susiaurėja iki 6—10 m, o žemupyje išsiplečia iki 30—50 m. Gl. svyruoja tarp 0,5—1,0—1,5 m. Tarp daugelio upės vingių plačios salpos. Vietomis upė tokia vingiuota, kad neaišku, kur sukti laivelį. Kai kurios kilpos jau pertrauktos ir vienu ar kitu galu prisišliejusios prie naujos vagos. Aukštupyje maždaug 2—2,5 km bare upė reguliuota ir ištiesinta.

Maždaug nuo 50 km upės kritimas padidėja ligi 0,3—0,4 m/km. Q: ištake iš Naručio ež. 1,8, žemiau Spenglos ž.— 3,5, ž.— 10,9. Upės nuotėkis per metus mažai tesikeičia, nes ją maitina keletas didelių ež. Didesnių kliūčių, išskyrus augmeniją, porą slenkstelių, susidariusių buv. užtvankų vietoje, labai didelį ir staigų vingiuotumą, brakonierių perkalus, nėra.

Dabar, kai baltarusiai 5-ame km prieš Vileiką patvenkė Nerį, kelionę ja geriausia pradėti Narutyje bei jo ežeryno aukštutiniame Batorino ež., nuo Sikovičių k. Dideliuose, atvirų plotų ež. kelionei paįvairinti labai praverčia burės.

Šį maršrutą pradėję Naručio ežeryne, be didesnių kliūčių ją galime tęsti toliau iki Vilniaus, Kauno ar net Klaipėdos, sukardami apie 640 km per 25—30 d.

Prie Naručio ež. yra turistinė bazė ,,Naručio ežeras' (,,Ozero Naroč'), veikianti nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pab. Be to, Naručio ež. pakrantėse yra sanatorija, daug poilsinių, kempingas, biologinė st, pionierių stovykla ir 6 trumpalaikės turistų stovyklavietės, kuriose leidžiama sustoti, statyti palapines, kurti laužus.

112 Batorino ež. (F—626, L—3,8, didž. pl—1,7) išsirangęs iš š. r. į p. v. Pakrantės, išskyrus š., žemos, pelkėtos. Ež. negilus, turi daug maistingo planktono, dėl to jo vanduo visada drumstokas. Vakarinės pakrantės pusiasalyje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Į š. r. ež. pakraštį įteka Dziagilės upelis, bėgantis iš to paties vardo ež., o iš š. v. galo išteka į Miastro ež. Drobnios pertakas (1,1 km ilgio, 2—4 m pl., 0,5— 1,5 m gl.). Pertako srovė labai lėta, nes ir tų ež. V beveik vienodos. Drobnia srūva žema sudurpėjusia lyguma. Pertako pradžioje reikia pralįsti pro Medilo—Vileikos pln. tiltą. Pertake gausu susigrūdusių ir jau sužėlusių durpinių plovų, labai trukdančių plaukti.

98 Miastro ež. (F—1310, L—5,6, didž. pl—3,7) yra tarp Naručio, Balčio, Batorino ir Medilo ež. Šiaurrytiniame jo pakraštyje įsikūręs MEDILO mstl. — rj. centras. Žemoki ež. krantai išraižyti ilgais pusiasaliais ir giliomis įl. Pietvakarinis jo krantas įsirėžęs į gražų spygliuočių mišką, kur yra vieta trumpalaikiam turistų poilsiui.

Kačergos įl. pusiasalyje išsimėtęs Kačergos k. Salia kaimo iš Miastro į Narutį teka Škėmos upelis — 100 m ilgio pertakas, pakankamai gilus ir be jokių kliūčių. Orientyras jį surasti: aukštas, matomas iš toli gelžb. tiltas per Škėmos upelį.

92 Narutis — pats didž. kadaise čia tyvuliavusio ež. reliktas. Jo F—7950, L—13,5, didž. pl—9,5, gl— 30, P — 53. Vėliau, vandenims senkant, atsiskyrė Miastro, Balčio, Batorino, Medilo, Rudakovo, Svyrių, Vyšniovo, Švokšto ir kiti ež. Naručio ež. vanduo skaidrus, jo dugnas, kaip jūros, švariausio smėlio. Pakrantės, išskyrus kai kurias vietas š. ir p., žemokos, lėkštos, atabradas seklus, vietomis (p. v. dalyje) daugiau kaip 1 km nutįsęs į ež. Narutis turtingas įvairių žuvų (narutiška seliava, sykai, unguriai, ešeriai, karšiai, lydekos).

Šiaurvakarinėje ež. pakrantėje, buv. Kobylnikų mstl. vietoje, pokario metais išaugo didelė Naručio vasarvietė. Vakariniame ež. pakraštyje yra įsikūrusi turistinė ba-zė, kempingas, biologinė st, sanatorija ir keletas poilsinių. Sanatorijoje veikia mineralinio vandens šaltinis (giluminis gręžinys), r. pakrantėje, kurioje taip pat šlama tankūs spygliuočių miškai, yra vaikų turistinė bazė ir ištaigingų vilų kompleksas ,,Sosna'. Ež. plauko keleiviniai kateriai. Pilies saloje bei jos prieigose Didžiojo Tėvynės karo metu (1943—1944) buvo pogrindinė Lietuvos Šiaurės sr. komiteto būstinė, LKP CK operatyvinės grupės ir Siaurės sr. partizanų bazė (operatyvinės grupės vadovas ir komiteto sekretorius buvo M. Sumaus-kas). Aukštoje Pasinkų k. kalvoje pastatytas granito obeliskas (14 m aukščio), kuriame įrašyti žuvusiųjų partizanų vardai.

65 Narutis išteka iš p. r. Naručio ež. pakraščio. Ištaka pasislėpusi pakrančių švendrynuose. Orientyras: vienoje eilėje stovi aukšti medžiai, kurių dešinėje už 150m boluoja mūriniai pastatai. Upė vingiuota, prižėlusi vandens augmenijos, vagoje brakonierių prikalinėta perkalų, kurių ypač reikia saugotis plaukiant lengvai pažeidžiamais laivais.

Iki Slabados k. postoviui tinkamų vietų nėra. Todėl iš Naručio ež. reikia išplaukti anksčiau, kad tą pačią dieną būtų galima pasiekti sausesnes ir aukštesnes vietas.

61 d Čeremšicai, žemiau—naujojo pln. Narutis—Brusai gelžb. tiltas, vandens matavimo punktas. Upės srovė vis dar lėta, vaga tankiai užžėlusi; d krantas kiek aukštesnis ir sausesnis. 1 km žemiau — k mažas Gatų kaimelis.

56 k Marusės viensėdis.

42 d Slabada, kaimo vieškelio tiltas. Upės krantai jau aukštesni ir sausesni, apaugę lapuočiais; vaga tiesesnė, platesnė, bet seklesnė.

38 d Iža; malūno užtvanka išgriauta. Kiek tolėliau — k didž. Naručio intako Uz1os ž. Ji teka iš didelių Čysčiaus pelkių glūdumų ir gerokai pagausina Naručio nuotėkį. Pakrantėse vien spygliuočių miškai.

35 d Korolevcai, vieškelio Liubanai—Iža pln. tiltas.

22 d Spenglos ž., Popovcai; k didelis Naručio (Narač) k. Išgriautos malūno užtvankos vietoje nedidelis slenkstelis; Vileikos—Naručio—Svyrių—Smurgainių pln. tiltas. Upės pakrantėse su mažais protarpiais tebesitęsia miškai.

19 d Zabrodė.

16 d Kosičiai; k Kordono viensėdis. Upė vėl daro didelius vingius; vagoje vietomis pasirodo nedidelių akmenų.

6 d Jelažycai, Svyrių—Vileikos glžk. tiltas.

3 d Ručica; k Krasnica. Buv. Hanuto malūno užtvanka visiškai išgriauta, praplaukti galima laisvai.

Narutis įteka į Nerį 366-ame km nuo jos ž. Čia geros vietos poilsiui bei nakvynei abiejuose upės krantuose.

STRĖČIA IR JOS BASEINO (ŠVOKŠTO, SVYRIŲ) EŽERAI

Strėčia — d Neries intakas, išteka iš Didžiojo Švokšto (Švakšto) ež., už 5 km į v. nuo Naručio (Narač), už 30 km į p. r. nuo Švenčionių, Minsko sr. Me-dilo rj.

Upės baseine (F—1173,11 km2) yra nemaža ež., todėl jos nuotėkis per metus mažai kinta. Per visą 80 km ilgį upė nukrenta 56 m (ΔH—0,70). Tačiau yra vietų (upė laužiasi per Švenčionių kalvagūbrį), kur ΔH pasiekia 5,0, vaga užgriozdinta dideliais akmenimis. (Dėl to, matyt, anksčiau baltarusiai ,,didžiojo rato' maršrutą (Naručio ež.—Naručio upė—Neris—Strėčia—Didysis Švokšto ež.) laikė III sudėt. ktg., o ,,mažąjį ratą' (Naručio ež.—Naručio upė—Neris—Strėčia—Svyrių ež.) — II sudėt. ktg.).

Maršrutas sunkokas, jį prieš keletą metų pirmieji įsi-savino Vilniaus vandens turistai, mėgstantys nepramintų takų keliones.

Vykstant Vilniaus—Naručio—Medilo pln., reikia išlipti stotelėje ,,Glubokij Ručej', kuri yra per 100 m nuo Didžiojo Švokšto ež. Nuo jo ir pradedame kelionę.

70 Didysis Švokšto ež. (F-—800, L—4,0, didž. pl.—3,0) yra Švenčionių aukštumos p. pakraštyje. Šiaurvakarinėje ež. pakrantėje įsikūręs Bajorų k., į š. pakraštį įteka 10,5 km ilgio bevardis upelis—Strėčios aukštupys. Didįjį Švokštą su Mažuoju Švokšto ež. jungia 1 km ilgio pertakas; jo pl. apie 4,5 m, gl.—0,5 m, srovė vos pastebima.

59 Strėčia išteka iš Mažojo Švokšto ež. (F — 200, L—2,0, didž. pl—1,0) š. v. pakrantės. Ež. priešais .pertaką iš Didžiojo Švokšto ež, yra didelė žema sala; p. v. pakrantėje įsikūręs Pavlovcų k.; upės pl. 5 m, gl.— 0,5 m, vagoje pasitaiko akmenų.

15 schema

57 Siauras gelžb. tiltelis. Upė susiaurėja iki 3—4 m, srovė pagreitėja; pakrantėse dirbami laukai.

55 Upė įteka į pelkę, tikriau—baigiantį užželti ežerėlį, ištisai užsiklojusį vandens augalijos kilimu; d krante aukšta, medžiais apaugusi salelė. Plaukti reikia tiesiog, nekeičiant krypties.

Palaipsniui pelkė baigiasi, krantai paaukštėja, srovė pagreitėja, pakrantėse ošia gražūs pušynai.

51 Žemas nepraplaukiamas kaimo kelelio tiltas. d Stončiukų k. Upė teka lėkštu slėniu, aplink miškai. Už 1 km d krante nedidelis Bilduko ežerėlis.

49 d Lintupė (L—18). Strėčia keičia kryptį į p. v., slėnys pagilėja, srovė pagreitėja—prasideda pirmasis apie poros km ilgio ištisinių rėvų ruožas.

47 Rėvos baigiasi, bet srovė dar greita. Buv. siaurojo glžk. medinio tilto polių liekanos. Prasideda antroji rėvų virtinė.

45 k Alšiai, Alšių — Švenčionių vieškelio medinis tiltas, malūno užtvankos liekanos, per kurias laivelį reikia persitraukti.

Upės slėnys gilus, vietomis primenantis kanjoną; pakrantėse miškai.

41 Prasideda reguliuotos upės baras; srovė sulėtėja.

38 d Strūna (L—31) atiteka nuo Švenčionių; nuo versmių iki 15,1 km teka Lietuvos teritorija.

34 k Selevičiai. Baigiasi reguliuotos upės baras.

32 Prasideda trečiasis apie 2,5 km ilgio rėvų ruožas. Upės vaga paplatėja.

29 1949 statytos HE liekanos; per 3 m aukščio užtvanką laivelius patogiau persinešti k pakrante.

28 Vilniaus—Polocko pln. gelžb. tiltas.

24 k Stračialė(L — 50) teka per Vyšniavo ir Svyrio ež. S. įtekėjus, upė paplatėja iki 10—15 m, pagilėja.

21 k Aleškai; Tuščanka (L—13). T. atiteka iš nedidelio to paties pavadinimo ežerėlio.

18 d Verebiai; bevardžio upelio, tekančio iš Juodžio, Gubiežo ir Verebio ež., ž.

15 k Nedrošliai. Upės pakrantėse ošia gražūs pušynai.

10 k Radiušiai; d Minarai, per upę medinis tiltas. Upės tėkmė palaipsniui lėtėja— prasideda Olechovo kartono fabriko patvanka. Pakrantes puošia spygliuočių miškai.

5 d Olechovas, kartono fabriko 12 m aukščio užtvanka, keltis d pakrante. Tuoj pat už užtvankos upę per-tveria metalinis vamzdis.

Toliau iki pat ž. pakrantėse puikūs miškai; artėjant prie Neries, upėje pūpso keletas nedidelių salelių.

Strėčia įteka į Nerį 274,6 km nuo šios ž.

Antrasis Strėčios maršruto pradžios variantas

Svyrių ež. (F—2250, L—15,0, didž. pl— 1,2) tarsi plati upė visu savo ilgiu ištįsęs iš š. v. į p. r. Pakrantės, išskyrus p., žemos, pelkėtos. Gera vieta postoviui bei nakvynei yra tik nedideliame, jaunomis pušelėmis apaugusiame p. ež. pakrantės rage, maždaug už 5 km nuo Svyrių mstl. Svyrių ež. 2,5 km ilgio pertaku susisiekia su p. savo kaimynu — Vyšniovo ež. (F — 950, L—5, didž. pl—3).

45 Kelionę pradedame iš p. r. Svyrių ež. galo, nes pertakas tarp Vyšniovo ir Svyrių ež. praplaukiamas tik pavasarinių polaidžių metu.

30 Stračialė (L — 6) išteka iš Svyrių ež. š. v. galo. Ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, bet nesunkiai surandamas pagal slėnio kontūrus. Iki tilto upė rami ir gili.

29 d Bevardžio upelio, tekančio iš 2 nedidelių ežerėlių, ž. Čia pat ir vieškelio Vilnius—Mykoliškės—Svyriai tiltas.

26 d Novosiolkai. Išgriautos buv. malūno užtvankos vietoje nedidelis slenkstelis; prieš užtvanką ir žemiau jos daug didelių akmenų.

24 d Volodkai. Stračialė įteka į Stračią.


ŽEIMENA IR RYTŲ LIETUVOS EŽERYNAS

Žeimena—vienas iš didesniųjų Neries intakų. Te-ka ji Pietryčių lygumos viduriu, šios nuolydžio kryptimi. Anksčiau 2. aukštupiu buvo laikomas Švoginos upe-lis, tekantis per Švogino—Dringio—Lūšių—Šakarvų— Žeimenų . Žeimenos baseinas (F—2792,7 km2) yra vienas iš ežeringiausių Lietuvoje. Jame yra apie 550 ežerų ežerėlių. Čia telkšo pats giliausias Lietuvoje Tauragno ež. ir pats ilgiausias — Asvejos (Dubingių) ež. Ež. reguliuoja Žeimenos nuotėkį: pavasarinių polaidžių bei didesnių liūčių metu vanduo susikaupia ež., o paskui palaipsniui iš jų išteka. Tad Žeimenos debitas beveik vi-sais metų laikais vienodas, upė visada pakankamai vandeningas Q; ištakoje iš Žeimenų ež. 6,5, ties Kaltanėnais — 6,8, ties Pabrade — 8,3, ž. — 27,0.

Per visą 79,6 km ilgį Žeimena nukrenta 32,6 m (ΔH—0,41). Visai nedidelis nuolydis yra pačios Žeimenos vidurupyje. Vagos pl. (m) aukštupyje 15—20, žemupyje—20—25, dominuojantis gl.—0,5—1,5 m. Pakrantėse sausi pušynai: vietos beveik visur tinkamos turistų stovykloms, nakvynei.

Žeimena — bene vienintelė didesnė Lietuvos vandens turizmo upė, kurioje nėra nei dirbtinių, nei natūralių kliūčių. Jos vanduo švarus ir mažiausiai užterštas įmonių bei miestų kanalizacijos vandenimis. Šia Lietuvos vandens turizmo arterija tinka plaukti bet kurio tipo laiveliais bei plaustais, visokio amžiaus ir fizinio pajėgumo turistams, taip pat ir pradedantiems.

Žeimenos baseine yra daug ež., kuriuos galima pasirinkti kaip atskirus maršrutus. Gali būti ir vienas bendras, gana sunkus, maršrutas per 60 ež.; ilgis—500 km. Čia maršruto ež. sužymėti arabiškais skaitmenimis, tekste — laužtiniuose skliausteliuose. Atskiri ežeryno maršrutai, atsižvelgiant į tai, kuriam Žeimenos intakui jie priklauso, aprašyti atskirai.

ŽEIMENOS IR JOS AUKŠTUPIO (TAURAGNŲ— Kirdeikių—Ignalinos) EŽERYNAS

Trasos ilgis — 150 km (ež. ir jų pertakais — 70 km, upėmis — 80 km), trukmė — 7 d., sezonas — V—IX mėn.

Atvykę traukiniu, dauguma turistų šį maršrutą pradeda Ignalinoje (Gavaičio ež.), o autobusu arba sunkvežimiu—Palūšės turistinėje bazėje (Lūšių ež.). Dėl sunkoko ruožo Pakaso—Tauragno ež. į pastarąjį, patį įdomiausią Lietuvos ežerą, dažnas neužsuka.

Kelionę Nacionalinio parko ež., o toliau—Žeimena galima pradėti ir iš kitų vietų: Uteno ež., Utenykščio ež.—Būkos upelės, Dringio ež. intako Švogenos. Vis dėlto atkaklesni turistai kelionę pradeda Tauragnuose.

Pusė maršruto trasos eina Nacionalinio parko teritorija. Plaukiant ja, reikia griežtai laikytis nustatytos tvarkos: kurti laužus ir statyti palapines tik tam skirtose vietose (jos sutartiniais ženklais (A) pažymėtos schemoje). Stovyklavietėse įrengti suolai, stalai, tualetai, palikta kuro laužui, yra dėžės atliekoms; čia negalima laužyti ir kirsti medžių, šiukšlinti 8.

.

16 schema

Tauragnas [1] — tipiškas rininis ež. (F—512,7, L—9,5,. didž. pl.—l,l, gl— 60,5, P—23,6). Kranto linija labai vingiuota, krantai statūs ir aukšti, išskyrus r. galo p. pakrantę; ež. juosia kalvotas reljefas. Ež. yra gilumas mėgstančių žuvų: seliavų, stintų, sykų. Daugumą ež. pakrančių supa gražūs spygliuočių miškai. Šiauriniame ež. pakraštyje, ant aukštos kalvos, TAURAGNAI — mstl., apyl. ir kol. centras. Tai labai sena gy-venvietė. XIV a. T. minimi kaip viena pirmųjų iš 7 Lietuvos parapijų.

1970 T. atidarytas T. Tilvyčio memorialinis muziejus.

Šiaurinėje Tauragno ež. pakrantėje yra 2 trumpalaikės turistų stovyklavietės: viena prieš Stučių k., antra— už 1 km į r.

Paplaukus vis platėjančiu ež. apie 4 km, d krante,. Taurapilio k. laukuose, pačioje ež. pakrantėje rasime vieną iš aukštesnių Lietuvos piliakalnių — Taurapilį.

Toliau, už ilgo pusiasalio, d ež. krantas visai nužemėja. Čia įsruvena pora upelių. Vienas — iš nedidelio (F — 7) Mirėlio ež. Pagaliau r. ež. galas baigiasi 2 įl., tarp kurių įsispraudęs Varniškių k. Iš r. galo į Pakaso ež. išteka 4,7 km ilgumo Tauragnos (Galužerio) upelis. Tai labai sraunus (ΔH—5,5), akmeningas, vingiuotas, kur ne kur užžėlęs, sąvartomis bei įvairiomis samplovomis užsikimšęs upelis. Čia tik vietomis galima baidare plaukti, daugiau tenka laivelį traukte traukti, o kai kur ir panešti. Pačioje pertako pabaigoje—buv. vandens malūno griuvėsiai ir išgriauta užtvanka. Vežantis arba nešantis laivelius vieškeliu Varniškės—Stripeikiai—Pakaso ež. š. galas, kelio tebus tik apie 2,5 km.

Pakaso [2] ež. (F—155, L—3, didž. pl.—l, gl— 17, P—9). Šiaurrytinė pakrantė aukšta, apaugusi vešliu mišku, p. v. žema, pelkėta. Šiaurrytinėje pakrantėje yra trečia trumpalaikė turistų poilsiavietė. Pietinėje įl. pa-krantėje prisiglaudęs senas Kirdeikių k.—t. ū. centras. K. gimė Silvestras Gimžauskas (1844—1897)—poetas, švietėjas.

Pietrytinėje įl., ties Rukšėnų k., susiradę nendrėse pa-sislėpusį 250 m ilgio Žvėrinčiaus pertaką, išnirę pro žemutį tiltelį, įplaukiame į Ukojo [3] ež. (F — 210, L—3,0, didž. pl—1,1, gl—30,5, P—ll). Kranto linija labai vingiuota. Šiaurrytinis krantas aukštas, status. Ginučių ir Papiliakalnės k. laukuose, tarp Ukojo ir Linkmeno ež., yra 2 piliakalniai: Papiliakalnės ir Ginučių (Linkmenų).

Ukojas pakankamai giliu, 100 m ilgio Alksnos (Tako) pertaku jungiasi su dubenio pavidalo A1ksnaičio [4] ež. (F—96,2), o pastarasis—su Alksno [5] ež. (F—84) ir Linkmeno ež. Pasiirstę ir sėkmingai pažvejoję Alksnaičio bei Alksno ež., plaukiame i aukštakrantį Linkmeną [6] (F—75, L—1,91, didž. pl—0,6, gl— 9,0, P—5,78). Pietvakarinis krantas aukštas, status, apaugęs mišku. Linkmenas, kaip ir Alksnaitis, jungiasi su 3 ež.: Alksnaičiu p., Asalnykščiu (anksčiau vadintu Anksčio sąsiauriu) r. ir Asėko ež. š. Linkmeno ež. p. v. pakrantėje bei pusiasalyje, įsiterpusiame tarp Ūkojo ir Linkmeno ež., stūkso aukštasis Ladakalnis. Nuo kalno keteros matyti plačios apylinkės, dešimtys ež. Tai viena iš gražiausių vietų visame Nacionaliniame parke.

Asėkas [7] (F — 45,6) pasiekiamas ramiu, bet giliu ir žuvingu Asėkos (L — 0,6) upeliu. Ež. seklokas (didž. gl.—5 m), krantai, išskyrus š. r., žemi, drėgni, pelkėti. Į š. v. pakraštį įteka Srovės (L—5,5) upelis (iš Baluošo ež. per Stravinaičio ež.).

Pasiyrus Srovės upeliu 2,5 km prieš stiproką srovę, k pakrantėje rasime ramią ir gilią Almajos ištaką iš Almajos ež. Paplaukę Almaja apie 100 m, įplauksime į p. r. Almajo [8] ež. galą (F—105, L—1,96, didž. pl.—0,98, gl.—10,5). Ež. žuvingas, ypač gausu lydžių, raudžių ir kuojų. Šiaurrytinė Almajo ež. pakrantė aukšta, sausa, apaugusi pušynais; čia ketvirtoji trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Stovyklavietėje pailsėję (o jeigu laikas—ir pernakvoję), pažvejoję ir Almajos upeliu grįžę atgal į Srovės upelį, plaukiame vėl prieš stiprią srovę iki Ginučių. G.— kaimelis, įsikūręs tarp Almajo ir Sravinaičio ež. Reikia persikelti per Ginučių malūno 2 m aukščio užtvanką. Čia pat ir Sravinaičio [9] ež. (F—35,0, L—0,9, didž.  pl.—0,48, P—3,45). Puskilometrinis Skriogžlės pertakas tarp Sravinaičio ir Baluošykščio [10] ež. (F—12,8, L—0,8, didž. pl—0,25, P—1,76) srauniai bėga negiliu tarpekliu.

Priešingai daugumai Lietuvos ež., Baluošas [11} (F—427,3, L—4,63, didž. pl—1,45, gl.—33,l, P—14,7) ištįsęs iš š. v. į p. r. Ež. yra 7,19 ha ploto salos. Vienoje saloje (Ilgasalėje) plūduriuoja 7,7 m gl. ežerėlis. Kranto linija labai vingiuota. Ež. krantai daugiausia žemi; kiek aukštesnė (iki 20 m) tik p. v. pakrantė. Atabradas daugiausia smėlingas bei žvyringas. Į š. ež. pakraštį įteka Būkos upelis (atitekantis iš Uteno ežeryno). Abipus. intako įsikūrę etnografiniai Strazdų ir Šuminų kaimeliai. Pietiniame ež. pakraštyje, Beržaragio iškyšulyje, 5-oji trumpalaikė turistų stovyklavietė. Trainiškių k. keroja Trainiškių ąžuolas (6,1 m storio, 22 m aukščio)—gamtos paminklas.

Baluošą nuo kaimyninio Dringio ež., jo š. v. Juodakumpio įlankos, teskiria 1 km. čia laivelius ir mantą tenka persinešti arba persivežti.

Dringis [12] — pats didž. šio ežeryno ež. (F— 721,4, L—4,46, didž. pl.—3,0, gl—24,0, P—31,5). Jame gausu įl. (Mikailakumpis, Karviakumpis, Petravakumpis, Juodakumpis), užtakių, iškyšulių. Yra penkios 4,8 ha ploto salos. Visose pakrantėse platus (vid. 20— 25 m) smėlingas atabradas. Pakrantės daugiausia apaugusios mišku, jose gausu šaltinių. Šiauriniame ež. pa-.kraštyje, prie Juodakumpio įl., ir p. r. pakrantėje trumpalaikės turistų stovyklavietės. Pačiame š. ež. gale, į kurį įteka Švogenos upelis, įsikūrę Vaišniūnai.

Pradedant kelionę Dringio ež., toliau Žeimena, Nerimi bei Nemunu, galima vykti bet kurio tipo sunkesniais laivais (motoriniais, buriniais), nes visame kelyje nėra kliūčių, dėl kurių laivus reikėtų persinešti.

Iš Dringio ež. p. galo išteka Dumblynė, kuri už 0,6 km įteka į Dringykščio [13] ež. (F—40,6). Iš Dringykščio ištekanti Dringykščia (Dringė) už 0,6 km pasiekia Lūšių ež. Toliau Lūšių—Šakarvų—Žeimenio ež. galima plaukti į Šeimeną. Tačiau baidarėmis ar lengvais laiveliais galima plaukti ir kitu, turistams įdomesniu, keliu: iš p. v. Mikailakumpio įl. 200 m pušynu persigabenti laivelius į gražų ir gilų Asalnų [13a] ež. (F—270, L—4,8, didž. pl.—l,7, gl—33, P—19,5). Jo krantai sausi, daug kur statūs. Plačiu p. v. sąsiauriu A. jungiasi su Asalnykščio [13b] ež. (F—64,6). Gilaus pusiasalio pradžioje, Asalnų ež. r. šone, yra trumpalaikė turistų stovyklavietė.

Asalnai ilgu, plačiu ir giliu sąsiauriu jungiasi su Lū-šiais [14] (F—391,4, L—6,2, didž. pl—1,13, gl,— 37,0, P—16). Vakariniai ir p. r. ež. krantai aukšti, p. ir š. žemi, vietomis pelkėti. Pietrytinėje ir p. ež. pakrantėje yra trumpalaikės turistų poilsiavietės. Aukštoje r. pakrantėje įsikūrusi PALŪŠE—apyl. ir Ignalinos turistinės bazės (įkurtos 1959) centras. Palūšės turistinėje bazėje apsistoja turistai, vykstantys 4 sąjunginiais (116— Palūšė—Palanga, 164 — Trakai—Palūšė—Ryga, 125 — Ryga—Palūšė—Trakai, 149 — Ignalina—Trakai—Birštonas) ir vienu vietiniu (15 dienų) maršrutais. Po Nacionalinio parko ež. turistai keliauja turistinės bazės laiveliais.

Liaudies meistrų (XVIII a. vid.) statyta medinė P. bažnyčia ir varpinė — resp. reikšmės archit. ir dailės paminklas. P. 1873 gimė kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos ,,Birutė' autorius M. Petrauskas. Minint jo gimimo šimtmetį, buv. Petrauskų sodybvietėje skulpt. J. Kėdainis su studentais išskobė 7 m ąžuolo lyrą su vario bareljefu ir įrašu. Vaizdingoje Lūšių ež. š. pakrantėje, tarp turistinės bazės ir Meironių k., liaudies meistrai:

iš ąžuolų kamienų išdrožė ir pastatė 16 skulptūrų. Tame pat ež. pakraštyje, maždaug pusiaukelėje tarp tu-ristinės bazės ir Meironių, statomas Nacionalinio parko administracijos centras.

Lūšiai p. pakrantėje plačiu sąsiauriu jungiasi su Šakarvų [15] ež. (F—78,5, L—2,2, didž. pl—0,51, gl— 40, P—6,5). Ež. krantai neaukšti, p. r. apaugę mišku. Pietrytinėje ež. pakrantėje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Zemiau Švenčionėlių—Ignalinos pln. tilto, nutiesto per 100 m ilgio Šakarvos upelį (prataka tarp Šakarvo ir Žeimenio ež.), prasideda ilgas ir šakotas Žeimenio [16Į ež. (F—454,6, L—10,0, didž. pl—1,65, gl— 23,5, P— 34,2). Savo forma jis primena upę: siauras, ilgas, vingiuotas, siauriausiose vietose net juntamas vandens tekėjimas. Ež. krantai neaukšti, pakrantėse gausu pušynų. Ež. pratakinis. Į jį įteka Kretuona (L—2,3) iš Kretuono ež., Laukupė (L — 3) iš Laukojo (F — 36,5) ež., Baltelė (L—6,7) iš Balčio (F—34,3) ež. Kretuona ne be kliūčių (stipri—ΔH—1,8 — priešpriešinė srovė, 2,5 m aukščio Pakretuonės malūno užtvanka, seklumos, medžių sąvartos), galima plaukti baidare į Kretuono [16 a] ež. (F—880, L—5,0, didž. pl. — 2,62, gl—10,9, P—16,6)—ornitologinį draustinį. Ež. yra 6 salos (F—25,5 ha). Salose pastoviai gyvena 22 rūšių vandens ir balų paukščiai, daugiau kaip 10 tūkst. rudagalvių kirų kolonija.

Kretuonos ž. d krante ir Žeimenio ež. v. rago atšakos pradžioje yra trumpalaikės turistų stovyklavietės.

Toliau plaukiant ež. (Linkmenų—Saldutiškio—Laba-noro ežerynas), iš Žeimenio v. įl. į Balčio ež. laivelius reikia apie 0,5 km persigabenti sausuma, nes Baltelė, tekanti tarp Balčio ir Žeimenio ež., yra siaura, vingiuota ir sekli, ja plaukti būtų galima nebent tik pavasarinių polaidžių metu, (Nuo ž. 3,3 km ir nuo 4 iki 4,4 km Baltelė reguliuota).

Žeimenio ež. plaukiant toliau, jo pl. pamažu siaurėja. Paplaukus 0,5 km už Ožkinių (k), iš d pakrantės išteka 2eimenos upė, o Žeimenio ež. tęsiasi dar 2 km. Pačiame p. jo gale yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

799 Žeimena išteka iš Žeimenio ež. p. v. galo, 1 km prieš KALTANĖNUS. K.—apyl. ir Černiachovskio kol. centras. Vieškelio Švenčionėliai—Ignalina tiltas.

Visa Žeimenos upė nuo versmių iki ž.—ichtiologinis draustinis.

76 Glžk. Vilnius—Švenčionėliai—Utena tiltas; d Kiaunos (L—16) ž. K. teka iš Aiseto ež.; Sakališkė. Aukštupyje pakrantės neaukštos, tačiau tinkamų vietų postoviui ir nakvynei yra pakankamai.

71 d Luknelė (L—13), Luknos k.

67 d Sirge1a (L — 5) teka per Kampuočio (F — 50,0, L—2,0, didž. pl— 0,3, P—6,17) ir Sirgėlio (F—15,5, L—0,53, didž. pl.—0,48, P—1,6) ežerėlius. Žvejams mėgėjams ir neskubantiems turistams patartina užsukti į abu šiuos ežerėlius, skirtus mėgėjiškai, sportinei bei kultūrinei žūklei. Ež. krantai aukšti, miškingi, tinkami postoviui ir nakvynei. Kai esti aukštas vanduo, Sirgėla (L—0,6) ir jos baras tarp Sirgėlio ir Kampuočio ež., vadinamas Kampuotėle (L—0,4), lengva turistine valtele nesunkiai praplaukiami.

66 k Šventelė—Demė (L—18). Upelė atiteka iš Šaminelio (F—8,8), Šaminio (F—16,5) ir Švento (F — 69) ež. Buivydai.

59 k ŠVENČIONĖLIAI— mst, apyl. centras, glžk. Vilnius—Daugpilis ir Utena—Švenčionėliai mazginė st. Vasarą Š. vasaroja keli tūkst. vasarotojų. 1941 spalio 9 d. Žeimenos k krante, Švenčionėlių miške, hitlerininkai nužudė 3726 tarybinius žmones.

Š. išaugo, XIX a, antrojoje pusėje nutiesus Peterburgo—Varšuvos glžk. ir S. pastačius glžk. st.

Toliau iki pat ž. Žeimenos k pakrante bėga Vilniaus— Daugpilio glžk.

49 d Lakaja (L — 29) nuteka didelio Stirnių—Inturkės—Molėtų ežeryno vandenys ir labai papildo Žeimenos debitą. Santakų k., Rimkų viensėdis.

35 k Saria (L — 28) plukdo Peršaukščio (F — 8) ir Sarių (F — 79) ež. vandenis. Nuo Karvinės (7,7 km) iki ž. Sarios upė — ichtiologinis draustinis. 1 km žemiau — d Žeimenos žuvininkystės įmonės tvenkinių siurblinė.

30 Kaimo vieškelio tiltas; d Pažeimenės glžk. st.

29 k Mera – Kuna (L — 60) atiteka nuo Švenčionių rj. centro, pratekėdama Liūniuko (F—3) ir Zabieliškių ež. Upė teka spygliuočių miškais, kurių proskynose retai išsibarstę vienkiemiai, maži kaimeliai.

21 k Gorka (L—9). Upės vaga išsiplėtusi, fv. k pakrantėje. Kiek žemiau—kabantis lieptas.

18 d Dubinga. (L—18) bėga iš Asvejos (Dubingių) ež.

PABRADĖ — mst., apyl. centras, įsikūręs Dubingos ir Žeimenos santakoje, glžk. st, per upę 3 tiltai (2 važiuotiems, 1 pėstiesiems). Miestą supančiuose pušynuose yra keletas vasarnamių, kuriuose ilsisi daugiausia leningradiečiai.

Į didesnį miestą Pabradė išaugo tik nutiesus Peterburgo—Varšuvos glžk. ir pastačius P. st.

14 k Skerda (L—14).

7 k Petruškė (L — 5) atiteka iš Ungurinio (F—35), Gilučio (F—14,7) ir Pailgio (F—42) ež. Prie pastarojo ež. yra stacionarinės poilsinės; Pailgio glžk. st.

Per upę aukštas medinis kaimo vieškelio tiltas. Upė, tekėjusi į p. v., pakrypsta stačiai į p.

5 d Jusinė (L-—23) teka iš Minkelių ež. (F— 32). J. ž. buv. malūnas rekonstruotas, pastatytas trečias aukštas, įrengta suomiška pirtis ir šašlikinė. Dabar čia įsikūrusi poilsinė ,,Jusinė'.

2 k Družulėnai, tiltas. Upės žemupyje padaugėja ak-menų, pagreitėja srovė. 1,2 km prieš ž. upės viduryje riogso didžiulis riedulys. Čia srovė stipri, plaukti d ak-mens puse. Netoli nuo ž. per upę kabantis lieptas.

Žeimena įteka į Nerį 212, 6 km nuo šios ž.

8 Išrašas iš Nacionalinio parko Nuostatų:

IV. Turizmo Ir poilsio organizavimas

14. Nacionalinio parko teritorijoje iš poilsiavimo gamtoje formų pirmenybė teikiama pažintiniam turizmui.

15. Nacionaliniame parke leidžiamos šios poilsiavimo formos:

a) turizmas ir ekskursijos pažymėtais maršrutais;

b) stovyklavimas trumpam poilsiui skirtose stovyklavietėse;

c) poilsiavimas šiam reikalui pritaikytose sodybose, parko direkcijai sutikus;

d) poilsiavimas stacionarinėse poilsio stovyklose.

16. Turistų ir poilsiautojų skaičiaus bei poilsiavimo formos Nacionalinio parko teritorijoje gali būti ribojamos, atsižvelgiant į atskirų parko vietų atsparumą neigiamai poilsiautojų įtakai.

V. Kiti  apribojimai

17. Nacionalinio parko teritorijoje draudžiama:

a) stovyklauti, kurti laužus, statyti autotransporto priemones ne skirtose šiam reikalui vietose, važinėti ne keliais, žaloti gamtos ir kultūros paminklus, parko augmeniją ir retuosius augalus, teršti ap-linką.

18. Nacionalinio parko teritorijoje mėgėjiškoji žūklė ir medžioklė leidžiama, laikantis galiojančių Respublikoje taisyklių ir Gamtos apsaugos komiteto patvirtintų medžioklės ir žūklės toje teritorijoje nuostatų.

Turistams, vykstantiems Nacionalinio parko teritorija, rekomenduojame knygą: L. Grudzinskas ir J. Vaicekauskas, Lietuvos TSR nacionaliniame parke, V., 1977, kurioje yra tiksli parko teritorijos schema su poilsiaviečių nurodymu.

9 Kilometražas nuo Žeimenos ž.

BŪKA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS (Kelionės Žeimena antrasis pradžios variantas)

Trasos ilgis — 16 km, sezonas — V—IX mėn.

Uteno ež. grupė yra pačiame Nacionalinio parko pakraštyje. Iš Uteno ež. patogu pradėti turistinį žygį Nacionalinio parko ež. bei Žeimena, taip pat Rytų Lietuvos ežerynu. Jis bus kiek trumpesnis ir lengvesnis, negu pradedant kelionę Tauragnų ež. (Tauragnos pertaku tarp Tauragno ir Pakaso ež. galima praplaukti tik pavasario polaidžio metu; vasaromis jis labai nusenka, vietomis net išdžiūsta).

Kelionę pradedame10 iš neorganizuotiems turistams skirtos stovyklavietės, esančios Uteno ež. š. pakraštyje.

16 Utenas išsirangęs iš v. į r. (F — 203 ha, L — 3 km, didž. pl. — 1 km). Krantai daugiausia neaukšti, apaugę miškais. Į ež. įteka keletas nedidelių upelių: Minčia (L—10) iš Minčios ež., Žiežulna (L—6,7) iš Žiežulnio ež., Ažvintė (L — 7) ir kt.

11 Utenas trumpu sąsiauriu r. gale jungiasi su Utenykščio ež. Jo F—91 ha, L—1,68, didž. pl.—1,0 km. Pietvakarinis krantas žemas, pelkėtas, š. r. — kiek aukštesnis, sausesnis. Pakrantėse ištisai spygliuočių ir lapuočių miškai. Trumpu pertaku, įtekančiu į r. ragą, Utenykštis susisiekia su Ba1te1io ež. (F — 10,3).

8 Būka išteka iš Utenykščio ež. š. v. įl. Upės L — 8,1 km, krantai žemučiai, srovė, ypač ištake, labai lėta;

pl. aukštupyje 30—40 m, kitur—5—7—10 m; gl—0,2— 0,5—1,0 m; vietomis, daugiausia pakraščiuose, užžėlusi švendrais. Kliūčių, išskyrus užžėlimus, seklias brastas ir senų medžių sankritas, daugiau nėra. Visoje upės trasoje abiejuose krantuose šlama Ažvinčios giria.

6 Medinis miško kelio tiltelis.

4 VAIŠNORIŠKĖS k. (4 kiemai), įsikūręs abipus upės; medinis tiltas; k krante stogastulpis ,,Kur bakūžė samanota'.

Šiaurvakariniame kaimelio pakraštyje botanikai pasistatė originalią vasarinę.

Toliau upės vaga vis siaurėja ir gilėja, srovė greitėja. Už baltalksniais apaugusių pakrančių neplačios salpinės šienaujamos miškapievės.

2 Miško kelio medinis tiltelis. Upės krantai jau aukštesni; vagoje vietomis tįso senų medžių sankritos. Ma-žai kieno lankomuose miškuose raudonuoja žemuogės ir bruknės, sirpsta mėlynės, o grybais šios vietos nenusileidžia Varėnos miškams.

Būka įteka į Baluošo ež. š. v. pakraštį netoli Šuminų (Pabaluošės) k. Baluošo ež. p. v. pakraštyje yra trumpalaikiam poilsiui skirta stovyklavietė, kurioje galima sustoti pirmajai nakvynei.

10 Žygį reikia pradėti anksčiau, kad tą pačią dieną būtų galima pasiekti artimiausią stovyklavietę, esančią Baluošo ež. Pagal Nacionalinio parko Nuostatus, jo teritorijoje sustoti nakvynei, statyti palapines bei kurti laužą galima tik tam tikslui skirtose vietose.

KIAUNA IR JOS AUKŠTUPIO (LINKMENŲ—SALDUTIŠKIO—LABANORO) EŽERYNAS

Trasos ilgis — 86 km. (iš jų ež. ir jų pertakais— 67 km, upėmis—19 km), trukmė—4 d., sezonas—V— IX mėn.

Į Žeimenio [16] ež. gilią p. v. šaką iš Balčio ež. įteka Baltelės (L—7) upelis. Tačiau jis siauras, labai vingiuotas, seklus, užžėlęs, sunkiai praplaukiamas net lengva baidare. Ties Kazimieriškių viensėdžiu per gražų mišką, perkirtus Kaltanėnų—Ignalinos pln., laivelius į Baltį tenka gabentis sausuma apie 0,5 km.

Baltys [17] (F—34,3, L—0,85, didž. pl—0,4, gl.— 20,0). Jo krantai lėkšti, miškingi.

Iš negilios v. įl. laivelius vėl apie 200 m reikia gabentis į nediduką (F—29,5) Prūdo ež. [18]. Prūdą nuo-Labakaršio [19] ež. (F—12) skiria tik seklus 150 m pertakėlis, kuriuo laivelius galima traukte persitraukti.

Iš Labakaršio p. v. galo, persikėlus per 200 m pl. sąsmauką, kuria eina Kaltanėnų—Linkmenų pln., turistai patenka į šakotą (,,ūsotą') Ūsių [20] ež. (F—256,6, L— 3,78, didž. pl—1,3, gl—23,3, P—15,1). Kranto linija labai išsirangiusi, yra daug gilių įl. ir pusiasalių; krantai aukštoki, p. v. apaugę dideliais miškais, kuriuose gausu žemuogių, mėlynių, grybų.

Prie Ūsių ir Žiezdro ež. įsikūrę LINKMENYS— mstl., apyl, ir ,,Vilties' kol. centras.

Linkmenyse, pralindę pro žemą trumpo pertako tiltelį, įplaukiame į gilų Žiezdro [21] ež. (F—57,1, L—1,9, didž. pl—0,49, gl—36,0, P—4,35). Šiaurvakarinis ež. krantas aukštas, kiti—žemesni. Jo v. gale esantis 100 m ilgio pertakas nuveda į aukštakrantį Paka1o [22] ež. (F—71,3, L—2,67, didž. pl—0,45, gl.—20,5, P—6,75). Pietrytiniame šio ež. gale dunkso aukšta, medžiais apaugusi sala (F—3,1 ha)—gera vieta stovyklai. Vakarinis Pakalo ež. galas atsiremia į aukštą, senomis pušimis ir uogienojais aprizgusį Ožnugario kalną, nuo kurio viršūnės matyti tolimos apylinkės. Turistai savo mantą turi apie puskilometrį gabentis į sekloką Š v e n t o [23] ež. (F—28,1). Siauru 100 m ilgio durpiniu upeliu jis jungiasi su Žiezdrelio [24] ež. (F — 52,8, L — 2,37, didž. pl.—0,34, gl.—13,5, P—5,2). Krantai daugiausia aukšti, p. v. apaugę mišku. Į v. ež. pakraštį įplūsta Kemeša (L—11,4), tekanti per Kemešio (F—52,2) ir Lamėsto (F—56,6) ež.

Iš v. Žiezdrelio galo ištekančiu bevardžiu upeliu (L— 1,0), pralindę pro Švenčionėlių—Utenos glžk. ir kaimo kelio tiltus, įplaukiame į mažytį Juodenio (Žiezdrelio) [25] ežerėlį. Čia pat ir Aiseto [26] ež. (F— 501,2, L—16,0, didž. pl—0,57, gl—40,0, P—41,5). Kranto linija labai vingiuota, yra 5 salelės (F—1,78 ha). Krantai 8—10 m aukščio, savo forma ež. panašus į upę. Šiaurės vakaruose ir p. r. yra dvi atšakos.

Pertakas tarp Žiezdrelio ir Aiseto seklus, ir juo be di-desnių kliūčių galima plaukti tik pavasarį ar po didesnių liūčių, kai pakilęs vanduo.

Šiaurėje Aisetas 250 m pl. sąsiauriu, vadinamuoju Baltyžiumi [27], jungiasi su Galuonio [28] ež. (F—305,2, L—5,11, didž. pl.-—l,07, gl—22). Jame yra 6 salos (F—6,24 ha). Krantai žemi, pelkėti. Į r. pakraštį įteka Vyžinta (L—16) iš Bareišių ež. (F—21,2). Vakaruose Galuonis jungiasi su sekliu (1—1,5 m) Dumblio [29] ež. (F—126,0, L—3,61, didž. pl—0,95, P— 9,0). Yra 6 salos (F— 29 ha).

Aplink ilgąjį Aisetą ir šakotuosius Galuonio ir Dumblio ež. plačiai išsidriekusi viena iš didž. Lietuvoje (F — 48 000 ha) Labanoro giria bei Pliešiškių, Kuktiškių ir Ga-zulių miškai.

Pasiirsčius ir pažvejojus Aiseto ir gretimuose ež., ga-lima ežerais keliauti toliau arba, grįžus atgal į š. Aiseto ež. galą, iš čia ištekančia Aiseta, paskui Kiauna plaukti į Žeimeną.

Aiseta (L — 4) išteka iš š, Aiseto ež. galo (300 m nuo intako iš Juodenio (Žiezdrelio) ež.). Bendras Aisetos—Kiaunos ilgis 21,9 km, ΔH—0,86. Q: ištake iš Ai-seto ež. 2,1, ištake iš Kiauno ež.—2,36, ž.—2,95.

2211 Aiseta—Kiauna išteka iš š. Aiseto ež. galo. Aiseta nuo ž. 3,2 km reguliuota. Už puskilometrio Saldutiškio—Labanoro pln. tiltas.

18 Utenos—Švenčionėlių glžk. tiltas; po tiltu nedidelė rėva; Paaisečio vandens matavimo punktas.

Už 200 m Aiseta įteka į Kiauno ež. (F — 64,4, L — 2,3, didž. pl.—0,4, P—5,41) p. galą. Ež. ištįsęs iš š. r. į p. v. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, p. r. miškingas.

16 Kiauna išteka iš š. r. Kiauno ež. galo. Upės baras iki Pakiaunio malūno reguliuotas. Pakiaunys. Buv. P. dvaro pastatuose įrengiama poilsinė, Kiaunos pakrantėje laivų uostas.

15 Stirninė. Buv. Pakiaunio malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.

12 Švenčionėlių—Utenos glžk. tiltas; d Briedinė. Upė užžėlusi.

6 Labanoro—Kaltanėnų pln. tiltas.

4 Kiauna teka pačiu š. Gi1ūto ež. (F — 30,4, L — 0,92, didž. pl.— 0,54) pakraščiu. Krantai lėkšti, pelkėti;

v, apaugęs mišku. Į p. Gilūto ež. įl. įteka Liedelė iš L i e d ž i o ež., o į š.— bevardis upelis. Kadangi šis upelis ž. yra beveik be srovės, platokas, o, be to, greta Kiaunos ištako iš Gilūto ež., čia reikia nepasiklysti—plaukti d šaka.

3 Kiauna įteka į Sekluočio ež. (F—23,1, L— 1,10, didž. pl.—0,38, P—2,5). Krantai žemi, pelkėti, miškingi.

2 Kukliai.

Aiseta—Kiauna įteka į Žeimeną 75,6 km nuo šios ž.

11 Kilometražas nuo Aisetos—Kiaunos ž.

LAKAJA IR JOS AUKŠTUPIO (MOLĖTŲ—INTURKES) EŽERYNAS

Trasos ilgis—apie 140 km, iš jų ež. ir fų pertakais-105 km. upėmis—31,4, sausuma—2—4,5 km.

17 schema

Toliau keliaujant ež. iš Aiseto [26] ež. p. v. galo per Striko [30] (F—23,4, L—1,35, didž. pl— 0,3, P— 3,51), Samavo [31] (F—19,0, L—0,9, didž. pl—0,3, P—2,33), Galnakio II [32] (F—8,1) ir Galnakio 1 [33] (F — 4,0) ežerėlius, pasiekiami šakotaragiai S t i r-niai [34]. Perėjoje iš Aiseto į Stirnių ež. turistai kartais pasiklysta (ypač apsiniaukusią dieną, neturėdami kompaso).

18 schema

Iš Aiseto ež. p. v. galo į Striko ež. š. v. pakraštį reikia vykti pagal A 235—240°, atsižvelgiant į šiuos orientyrus (žr. 18 schemą): paėjus apie 150 m, bus mažytis. Varliuko ež. (a). Jį aplenkti š. pakrante. Dar už kokių 300 m teks perkirsti Kraujelių—Pašiekščio vieškelį, o už 400 m bus to kelio atšaka į Papūgžlius. Šiuo keliu (A 320°) eiti apie 300 m, k pusėje paliekant Karosiuko (b), d— Baraukinės (c) ežerėlius; tuojau už jų, k kelio pu-sėje, jau bus matyti Striko ež. š. pakraštys. Strikas nuo Samavos ež. nutolęs apie 0,6 km. Iš Striko p. v. pakraščio, einant tuo pačiu kursu (A 235°), pusiaukelėje bus mažytis Akelės ež. (č). Jis praeinamas š. v. pakrante. Vietovė, per kurią eina minėti turistų keliai, kalvota ir daubota, apaugusi jaunais spygliuočių miškais, su nedidele beržo, drebulės ir juodalksnio (žemesnėse vietose) priemaiša. Iš Samavo per Galnakį I į Stirnių ež. teka bevardis upelis (L—0,5 km). Tai pats sunkiausias maršruto baras. Šiuo keliu vykstant, laivelius tenka gabentis sausuma apie 2 km ir juos persivilkti sekliais ež. pertakais apie 0,5 km. Šiuo keliu pirmiausia trauks turistai žvejai mėgėjai, nes tuose miškų ežerėliuose, anot žvejų, daugybė visokiausių žuvų.

Vengiantys sunkumų gali vykti lengvesniu keliu: laivelius bei mantą į Stirnių ež. gabentis Alnės—Kraujelių keliu (L—4,5), pakeliui užsukant į turistų mėgstamą ir žuvingą A1nio ež. (F — 109,6, L — 3,94, didž. pl— 0,4). Ež. krantai, išskyrus š. r., aukšti, apaugę spygliuočių miškais. Iš Alnio į Aisetą per du mažyčius bevardžius ežerėlius teka Alnės upelis (L—1,5). Tačiau jis siauras, seklus, apaugęs įvairia augmenija, todėl net maža turistine valtele nepraplaukiamas. Iš Poviliškio girininkijos miškų darbininkų, gyvenančių Alnės ir Žvaigždžiakalnio k., visada galima gauti vežimų laiveliams persi-vežti.

Stirniai [34] — vienas iš didesnių ež. (F—862,4, L—9,0, didž. pl—2,3, gl— 34,0, P—33,7). Yra 5 didelės salos (F—33 ha), susispietusios p. ež. dalyje. Ež. krantai daugiausia lėkšti, labai vingiuoti, daug gilių įl., pusiasalių, sąsmaukų. Vakariniame ež. gale, prie Paąžuolių k., yra keletas poilsinių, valčių bazės, trumpalaikės turistų stovyklavietės.

Vakarinėje pakrantėje, prie Kulinių k., 150 m pertaku Stirniai susisiekia su Ilmedo [35] ež. (F—81,9, L— 2,34, didž. pl.—0,86, gl.—17,5). Kranto linija vingiuo ta, š. r. ir p. v. krantai lėkšti, vietomis pelkėti, kiti aukšti.

Iš p. r. Stirnių ež. galo per nedidelius, seklius T r a-mio (Stramio) 1 [36] (F—27,5, L—1,23, didž. pl.— 0,39, gl—1,2, P—3,25; krantai žemi, pelkėti) ir Tramio (Stramio) II [37] (F—25,2, L—0,8, didž. pl—0,45, gl. 3,2, P—2,15; krantai žemi, p. r. ir š. v. apaugę mišku) ežerėlius į Baltuosius Lakajus teka Stirnė (L— 6,4) — vandeninga, nedideliu laiveliu bei baidare visada nesunkiai praplaukiama (yra keletas žemų tiltelių ir ne-praplaukiamų lieptų, vietų, užžėlusių vandens augmenija). Tik Stirnės ištakas gudriai pasislėpęs už siaurutės įlankėlės ir sunkiai pastebimas. Norint jį surasti, reikia plaukti pačiu ež. pakraščiu. Stirne, anksčiau laikyta La-kajos aukštupiu, prie Antalakajos k. įteka į Baltųjų Lakajų ež. š. pakraštį.

Lakajai — vieni iš gražiausių ež. Į juos dar grįšime. Dabar plaukiame Baltųjų Lakajų ež. [38] (F — 700,8, L—9,04, didž. pl—1,32, gl—45,0, P—24,5). Jis rininės kilmės, pratakinis, ištįsęs iš š. r. į p. v. Yra 3 salos (F—3,8 ha). Šiaurvakariniai ir Ščiūrų rago š. krantai aukšti, kiti—žemesni. Kranto linija labai vingiuota, yra didelis (L—3 km) Sčiūrų ragas ir keletas nedidelių iškyšulių (Grusių, Apkartų, Kumelės, Ožragio); trys gilesnės įl. (v.— Rudesagalis, š. v. — Kamužės, p.— Kumelpalaikis). Dauguma Molėtų ežeryno ež. įeina į Lakajų landšaftinį draustinį. Kurti laužus, statyti palapines čia galima tik tam skirtose vietose. Baltųjų Lakajų paežerėje yra 4 trumpalaikio turistų stovyklavimo vietos: š. v. gale, prie Rašelės ž., Ščiūrų pusiasalyje ir Kamužėlės rage.

Kamužė — pertakas tarp Baltųjų Lakajų ir Siesarties ež., einantis per mažytį Kamuželės ež. [39], yra apie 250 m ilgio. Per pertaką Mindūnų—Kirneilės vieškelio tiltas. Anksčiau hidrologai manė, kad takoskyrinė linija tarp Žeimenos intako Lakajos ir Šventosios intako Siesarties eina siauru, vos 10 m pl. Kamužės koridoriumi— pylimu tarp Siesarties ež. r. galo ir mažo Kamužės ež., beveik susisiekiančiu su Baltųjų Lakajų ež. Siesarčio ež. vandens lygis buvo 30—50 cm aukštesnis už Baltųjų La-kajų vandens lygį. Dabar šis pylimas išgriautas, padarytas laisvas kelias iš vieno ež. į kitą. Ež. lygiams suvienodėjus, vanduo teka iš Siesarčio į Baltųjų Lakajų ež. Be to, iš š. v. Siesarčio ež. galo išteka Siesarties upelis (L—64,0), kuris savo vandenis plukdo į Šventąją. Tokiu būdu Siesarčio ež. [40] tampa takoskyriniu vandens telkiniu (F—52, L—7,4, didž. pl.—1,75, gl.—37,4, P—32,0). Ež. krantai, išskyrus š. v., aukšti, raižyti įl. ir pusiasaliais; kyšo 5 salos (F—37 ha). Puiki vieta vandens turistų stovyklai bei nakvynei yra aukštoje, dideliais medžiais apaugusioje 1,2 km ilgio Bi-rutės saloje. Trumpalaikio poilsio stovyklavietės yra S. ež. r. pusiasalyje.

Pietrytinę Siesarčio ež. įl. nuo mažo (F—11,4) Gulbio ež. [41] skiria tik 100 m pertakas. Per Gulbį iš Kirneilio ež. [42] (F—61,0, L—1,42, didž. pl—0,85, gl— 15,0, P—5,15) išteka reguliuotas Kirneilės upelis (L—1,5). Per upelį yra vieškelio Molėtai — Inturkė didelių vamzdžių tiltas.

Kirneilio ež. trumpu nepraplaukiamu melioracijos grioviu susisiekia su Luokesų ež. [43] (F — 104,2, L — 2,41, didž. pl—0,8, gl—43,0, P—7,66). Ež. yra 2 salos (F—2,7 ha). Krantai aukšti, vietomis apaugę mišku. Tarp Kirneilio ir Luokesų ež., pusiasalyje ir p. Luokesų ež. gale, kuris atsiremia į Molėtų—Giedraičių vieškelio tiltą, yra turistų poilsiavietės. Prie Luokesų ež. p. pakraščio prisiglaudęs jo vaikaitis — mažytis (F—7,4) Luokesaičio ež. [44]. Ažuluokesos k. laukuose stūkso senas milžinkapis, vadinamas Mergakalniu.

Grįžtame atgal į Kirneilio ež. Iš jo 150 m ilgio pertakėliu patenkame į turistų ,,Meką' — raguotuosius Bebrusus [45] (F—375,6, L—6,3, didž. pl—1,2, gl— 24,0, P—18,2). Rytinis krantas aukštas, kiti — žemesni. Šiaurinėje bei š. r. Bebrusų ež. pakrantėje yra daugelio įstaigų bei įmonių dirbančiųjų poilsinės bei valčių bazės.

Iš Bebrusų ež. toliau keliauti galima dviem maždaug vienodo sunkumo keliais: 1) iš p. Bebrusų ež. galo pro Putriškių k. laivelius nusigabenti sausuma apie 3,5 km į Ga1uonų ež. p. galą ir toliau plaukti Išnarų — Kertuojų — Baltųjų Lakajų ež. bei Lakaja; 2) iš Bebrusų ež. š. r. pakraščio laivelius apie 0,6 km persinešti sausuma į mažytį (F—4,5) Rudesėlio (Pabebrusio) ež. [46], toliau—į Rudesėlio ež. [47] (F—28,5) — Rudesos ež. [48] (F—28,3, L—1,23, didž. pl—0,35, P—2,75), perkirtus Molėtų—Inturkės vieškelį, grįžti į Baltųjų Lakajų ež. Čia tarpuose bei sekliuose pertakuose tarp minėtų ežerėlių apie 2 km laivelius reikės persinešti.

Baltieji Lakajai ir Juodieji Lakajai [49] (F — 495,5, L—6,2, didž. pL—1,22, gl. — 32,0, P—20,3) vienas greta kito. Juos skiria 3 km ilgio Sčiūrų pusiasalis. Juodieji Lakajai turi 8 salas (F—7,19 ha). Krantai daugiausia aukšti, apaugę mišku. Miške gausu mėlynių, žemuogių, aviečių ir grybų. Ščiūrų pusiasalio pradžioje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Į Juodųjų Lakajų ež. p. pakraštį per Kertuojų k. iš sekloko Kertuojų ež. [50] (F—545,8, L—3,24, didž. pl— 1,22, gl— 5,9, P — 11,6) įteka Kertuojos upelis (L—1,2). Jo ištakoje įrengtas vandens lygio reguliatorius. Dešinėje ištako pakrantėje, pasislėpęs medžių pa-unksnėje, stūkso nedidelis piliakalnis.

Į Kertuojų medžioklės-žūklės draustinį įeina Juodųjų Lakajų, Kertuojų ir Išnarų ež. Dėl nustatytos tvarkos vandens turistai draustinyje nesustoja ir neišlipa į krantą12.

Iš Kertuojų ež. gana giliu ir ramiu Vaikštėnų (Išnarų) upeliu (L—1,6) lengva pasiekti Išnarų ež. [51] (F—320,2, L—4,32, didž. pl—2,1, gl.—3,l). Krantai žemi, apaugę krūmais.

Išnarų ež. v. siauru ir ilgu sąsiauriu, vadinamu Vašuoko ež. [52], toliau vadinamu Gėluoto ež. [53j jungiasi su Galuonų ež. [54] (F—582,2, L—6,41, didž. pl—2,0, gl—17,6, P—20,3). Ež. yra 5 salelės (F— 4 Ra). Krantai daugiausia žemi, pelkėti.

Atgal į Juoduosius Lakajus grįžtame tais pačiais ež. ir pertakais.

Lakaja (L—29,1). Jos versmės — Juodųjų Lakajų ež. Tai vandeningiausias Žeimenos intakas. Q: ištake iš Juodųjų Lakajų 2,64, ž.— 4,07. Kadangi upės nuotėkį re-guliuoja ež., tai jos debitas per metus mažai svyruoja. Vid. ir upės ΔH—0,5. Lakaja visą laiką teka miškais. Turistai, kelionę pradėję Molėtuose arba Siesarties ež., be jokių kliūčių gali plaukti iki Vilniaus, Kauno ar net Klaipėdos.

29 13 Lakaja išteka iš Juodųjų Lakajų ež. r. galo. Iš-tako pradžioje buv. užtūros, anksčiau naudotos sieliams plukdyti, liekanos. Upės vaga platoka (10—15 m), dugnas žvyringas. Toliau vaga susiaurėja iki 6—10 m.

25 k Senas Lakajos k. Per upę—Joniškio—Lakajos— Labanoro vieškelio tiltas.

20 Lakaja įteka į seklų (vid. gl.—1,0 m) Aldikio ež. [55] (F—21,3). Pakrantės uždurpėjusios, dugne sapropelis. d Paaldikis; k Žūkiškė.

18 Lakaja įteka į Lakajos ež. [56] p. pakraštį (F — 73,8, L—3,14, didž. pl—0,44, P—8,35). Krantai daugiausia aukšti, miškingi. Tai paskutinis šio maršruto ež. Prieš antrąjį ež. susiaurėjimą iš negilios k įlankėlės, per 0,8 km nepriplaukus ež. galo, išbėga Lakaja. Ištakį lengva surasti, orientuojantis pagal vandens tėkmę. Prie ištakio yra antra dviguba vandens užtūra, pro kurią vanduo plūsta stipria srove.

11 d Argirdiškė, tiltas.

7 Per upę arkinis tiltelis, aplink ištisa miškų siena.

7 k Peršokšna—Dumb1ė (L — 26,4). Jai įtekėjus, upės nuotėkis visu ketvirtadaliu padidėja. Šeškuškė I; kiek žemiau — Šeškuškė II.

1 k Toleikos, arkinis tiltas.

Prie Santakos k. Lakaja įteka į Žeimeną 48,9 km nuo šios ž.

12 Kertuojų medžioklės-žūklės draustinio nuostatų 3 str. sakoma: ,,Medžioklė ir pramoninė bei mėgėjiška žvejyba Kertuojų draustinio teritorijoje leidžiama tik su Gamtos apsaugos komiteto leidimu'.

13 Kilometražas nuo upės ž.

LUKNELĖ, PERSOKŠNA IR JŲ AUKŠTUPIŲ EŽERAI

Maršrutas skiriamas turistams žvejams mėgėjams švenčių bei poilsio dienomis išvykoms lengvomis baidarėmis.

Visi ež., kuriais eina maršruto trasa, yra Švenčionių rj. Baltas, Ilgis ir Peršokšnai yra skirti Vilniaus ir Švenčionių medžiotojų ir žvejų draugijoms kultūrinei žuvininkystei.

40 14 Pavažiavus Molėtų — Švenčionėlių pln. 4 km už Labanoro, d už puskilometrio rasime Ba1to ež. (F — 51,2, L—2,8, didž. pl— 0,28, P — 6,24), tyvuliuojantį tarp spygliuočių miškų. Krantai lėkšti, drėgni.

35 Pasiirstę ir pažvejoję Balto ež., p. v. ež. dalyje susirandame mažytį pertakėlį, kuris už 200 m pratekėjęs per nedidutį bevardį ežerėlį, už puskilometrio praniręs pro žemutį tiltelį, įsruvena į Indrajų ež. (F—39,4), savo forma primenantį stačiakampį trikampį.

Iš p. ež. galo ištekančia Luknelės upele (L—10,2) be didesnių kliūčių pasiekiame žuvingą Luknelio ež. (F—10,0, L—0,55, didž. pl—0,33, P—1,45). Krantai žemi, daugiausia pelkėti, r., š. ir v. miškingi. Šiaurinėje pakrantėje Paluknio k.

Lukne1ė, ištekanti iš Luknelio ež. p. r. įl., yra sekli, užgriozdinta medžių sąvartomis, vandens turizmui netinka. Tad tais pačiais keliais grįžtame atgal į Indrajų ež.

30 Iš v. Indrajų ež. galo sekliais, trumpais pertakėliais per mažytį bevardį ežerėlį pasiekiame I1gio ež. (F—29,5, L—1,35, didž. pl—0,40, P—3,2). Krantai lėkšti, apaugę mišku. Pasiekę š. Ilgio ež. galą, baigiame kelionę Luknelės aukštupio ež. Laivelius apie 500 m gabenamės sausuma į Peršokšnos ežeryno Šiekščio ež.

20 Šiekštys (F—20,5, L—0,97, didž. pl—0,31, P — 2,3) ištįsęs iš š. r. į p. v. Krantai aukšti, apaugę mišku; geros vietos postoviui, nakvynei. Vakariniame ež. krante Pašiekščio k. Pietvakariniame ež. gale laivelį persikėlę per žemą tiltelį, įplaukiame į didoką Peršokšnų ež. (F—236,9, L—4,12, didž. pl—1,08, gl.—32,5, p—15,9). Kranto linija labai vingiuota, išraižyta giliomis įl., ilgais pusiasaliais, yra keletas salelių; krantai daugiausia aukšti, apaugę mišku. Prie ež. Budrių k. Į š. ež. pakraštį įteka (iš Labanoro ež.; F—56,4) Peršokšna—Dumb1ė (L — 26).

18 Peršokšnos—Dumblės ištakas iš Peršokšnų ež. r. pakraščio; Prūdiškė.

Maršruto trasoje upė nukrinta 11,9 m (ΔH—0,66). Didž. kritimas žemupyje, tarp 6—0 km (Δ—H 1,0). Upė nėra vandeninga, nedidelis ir jos baseinas (105,3 km2) bei kiti maitinimo šaltiniai (ež.). Q ištake iš Peršokšnų ež. 0,55—0,91. Vagos pobūdis keičiasi net tris kartus: aukštupyje ramiai teka tarp švendrių sąžalynų, vidurupyje gili ir plati, pamažu srovena uždurpėjusia pelke, žemupyje greitai bėga tarp sausų aukštų krantų, apaugusių pušynais.

11 Tiltas, Paperšokšnis. Srovė jau greitesnė, vaga į siauresnė.

9 Januliškis. Upės slėnys jau gana ryškus.

8 Antaviešės viensėdis, tiltas. Prasideda gražiausia upės atkarpa.

Pranirusi pro Šeškuškės 1 (Aukštosios Šeškuškės) tiltą, Peršokšna—Dumblė įsilieja į Lakajos vandenis 6,3 km nuo šios ž.

14 Kilometražas nuo Peršokšnos ž.

DUBINGA IR JOS BASEINO (ASVEJOS—JONIŠKIO—PABRADĖS)EŽERYNAS

Trasos ilgis — 65 km (pertakais ii ež. — 47 km, upė-mis—18 km), trukmė—3 d., sezonas—V—IX mėn.

Beveik visas šis nedidelis ežerynas — Dubingių landšaftinis draustinis (F — 3450 ha). Maršruto trasa eina vadinamąja Giedraičių — Dubingių — Buivydžių rina, kurios pagrindinėje ašyje tyvuliuoja ilgiausias (L—29,7 km su atšakomis) Lietuvos ež. Asveja (Dubingių ež.). Atskiros kalvos virš ež. vandens lygio čia iškyla iki 50 m, o ež. įdubiai siekia daugiau kaip 50 m (giliausia vieta Asvejos ež. prieš Kirnės ž.—50,2 m). Visoje maršruto trasoje ež. ir upių pakrantės apaugusios miškais. Asvejos ir Baluošo ež. pakrantėse nemaža poilsiaviečių bei valčių bazių žvejams mėgėjams, Maršrutas nesudėtingas ir nesunkus, patogus vilniečiams ilgesnių švenčių išvykoms.

19 schema

Atvykus į Pabradę traukiniu, patogiausia kelionę pradėti didoku Arino ež. (F—376,9, L—6,14, didž. pl. — 1,13), kurio pakraščiu bėga Pabradės — Arnionių — Joniškio vieškelis. Tačiau šiuo atveju laivelius teks apie 1,5 km gabentis sausuma iš Nikajo ež. (F—92,8, L— 2,17, didž. pl.—0,77) [2] į Jagomanto ež. (F—15,1, L — 0,8, didž. pl.— 0,26) [3] ir iš Jagomanto — į Ba1uošų ež. (F—256, L—4,22, didž., pl—0,89 [4]). Be to, Nikajės upelis (L—2) — pertakas tarp Nikajo ir Arino ež.—seklokas, o Baluošos upelis (L—1)—pertakas tarp Baluošų [4] ir Asvejos ež. [5]—tankiai užžėlęs. Pastarajame dar yra buv. Pabaluošės vandens malūno griuvėsių.

Asveja (F—1015,1, L—21,86, didž. pl—0,88) dėl savo ilgumo ir siaurumo primena aukštakrantę upę. Ties Jurkiškio viensėdžiu š. v. ež. dalį skiria 30 m pl. sąsmauka, o vidurinę dalį nuo r.— 200 m ilgio pertakas (ties Žingių viensėdžiu). Anksčiau šiame pertake stovėjo vandens malūnas. Ež. turi 3 atšakas: p. v., vadinamą Žalktynės įl. (4,96 km ilgio),—pačią gražiausią Asvejos dalį, š. r., vadinamą Vyriogala (2,91 km ilgio), ir nedidelę š. v. įl. ties Dubingiais — buv. Pilies salos užutekį, ku-riame stūkso Dubingių piliakalnis. Kaip ir visų rininių ež., Asvejos dugno reljefas labai nelygus — gausu daubų ir seklumų. Pakrantės ne visur stačios: daug yra ir lėkštų su smėlingu ir žvyringu atabradu. Krantai gana įvairūs: p. r. dalyje žemoki, š. v.—aukšti, skardingi. Šlaituose daug šaltinių, o pakrančių miškuose — visokiausių gamtos gėrybių: uogų, grybų, riešutynų; įvairi flora ir fauna.

DUBINGIŲ mstl. — apyl. ir t. ū. centras, pabiręs aukštame š. Asvejos ež. krante prie pusiasaliu virtusios salos. Ties D. per ež. permestas tiltas. D. pilies kalnas — resp. reikšmės istorinis paminklas.

Pietiniame ež. pusiasalyje, ties Meironių k., 30 m iš-kėlusi kuplią galvą, stypso storiausia (1,5 m) Lietuvos pušis — gamtos paminklas, o netoli jos guli Mojaus akmuo; šį vardą, sako, akmenyje iškalę 1863 sukilėliai.

Be mūsų jau praplauktos Baluošos į Asvejos ež. dar įteka Gracinė, Ilgelė, Kirnė, Stirnelė-Melnyčėlė, atnešančios gretimų ež. vandens perteklių. Iš š. r. Asvejos atšakos, vadinamos Vyriogala, išteka Dubinga (L—18). Jos ištakį, pasislėpusį tankiame švendryne, labai sunku pastebėti. Iš pradžių srovė labai menka, ir iš dugno žolių palinkimo (vienas iš svarbesnių orientyrų) nieko negalima spręsti. Visa ež. pakrantė plačiame Dubingos slėnyje yra vienodai žema, ir žemesnio miškoskyros rėžio (antras svarbus orientyras) beveik nėra. Vienintelis orientyras — atsišakojimas už 1 km nuo Vyriogalos įl. ir 2 greta augantys medžiai D. ištake.

Dubingos nuolydis gana didelis — 1,40 (žemupyje ΔH—2,33). Q: ištake iš Dubingio ež. 2,38, ž.—4,0. Kadangi upės nuotėkį reguliuoja ež., tai jos debitas beveik ištisus metus būna pastovus. Kliūčių nedaug — viena už-tvanka, keletas nedidelių rėvų; visi tiltai ir lieptai aukšti, praplaukiami.

18 15 Dubinga išteka iš Vyriogalos įl. š. r. krašto. Iš pradžių upė teka nepereinamu raistu. Srovė lėta, vietomis, kur gilesnės sietuvos, truputį užžėlusi.

17 k Purvinė (L—5,7). P. nuteka Leikštekių (F—4,6), Leikštekio (F-—11) ir Purvinio (F— 19) ež. vandenys.

15 Padubingė; kaimas pabiręs abiejuose Dubingos krantuose. Upėje medinio tilto polių liekanos.

13 Dubinga ramiai įplūsta į seklų, labai užžėlusį Rė-džios ež. (F—32,3, L—1,88, didž. pl—0,45, P—4,88) š. pakraštį ir už 900 m vėl iš jo išteka.

11 Upėje buv. vandens malūno užtvankos liekanos.

7 Vieškelio Pabradė—Inturkė tiltas; k Matakieniai. Upė pradeda leistis į gilesnį slėnį. Yra keletas nedidelių rėvų, stambių akmenų, užvartų. Aplinkui spygliuočių miškas.

5 k Spengla (L—10,8). Ja nuteka kelių ež.— Arino (F—276,9), Krakavo (F—20,6), Nikajo (F—92,8), Spenglos (F—93,3), Šiekšto (F—6,4), Šlavino (F—34,5) ir Žaugėdų (F — 44,8) — vandenys ir labai pagausina Dubingos nuotėkį.

4 Trabučių viensėdis. Upės tėkmė ramesnė — prasideda Pabradės kartono fabriko užtvankos patvanka.

2 Užtvankos pylimas 10 m aukščio. Keltis k krantu, nes d pakraštyje yra betoninis fabriko kanalas ir perėjimą (kelią) užstoja įmonės pastatai. Už pylimo laivelius apie 200 m reikia pasinėšėti į akmeningą, seklią upės senvagę. Žemiau kartono fabriko gelmės pakaktų, bet yra keletas rėvų ir slenkstelių, per kuriuos dėl aštrių akmenų reikia plaukti gana atsargiai, o per buv. malūno užtvankos liekanas (1 km nuo ž.) laivelį geriau persivilkti.

Išnirusi pro Vilniaus — Pabradės pln. tiltą, Dubinga įplusta į Žeimeną Pabradės mstl. centre, 17,5 km prieš 2eimenos ž.

15 Kilometražas nuo Dubingos ž.

VILNIA

Trasos ilgis — 53,2 km, trukmė — 2 d., sezonas — V— VI mėn.

Vi1nios, dažnai Vilnelė vadinamos, versmės yra Vindžiūnų k. p. dalyje, už 5 km į p. nuo Šumsko, Vilniaus rj.

Vilnia 79,6 km kelią pradeda Medininkų aukštumoje, kur yra aukščiausia Lietuvos paviršiaus vieta, vadinama Juozapinės kalnu (3 km į p. nuo Medininkų), 292 m. Nuo 77,7 iki 65,3 km Vilnia teka Lietuvos TSR—Baltarusijos TSR siena. Nuo 76 iki 74 km reguliuota, o apie 1,5 km ruožas, einantis Arvydų žuvininkystės ūkio tvenkinių zona, kanalizuotas.

Vilnia nuo versmių iki ž. nusileidžia 124,6 m (ΔH—1,57), o maršruto trasoje ΔH—1,28. Pats didž. nuolydis žemupyje, kur 10 km ruože upė nukrenta net 39,7 m (ΔH—4,0), Tai jau tikra kalnų upė. Q: žemiau Kenos 3,68, Kyvės — 5,33, ž.— 6,0. Visi morfometriniai upės duomenys atitinka II sudėt. ktg.

Vagos pl. (m) aukštupyje 5—6, vidurupyje ir žemupyje—10—15—20. Dominuojantis gl.—0,5—1,0, sietuvose—iki 1,5—2. Kliūtys: 2 buv. elektrinių užtvankos, keletas nedidelių slenksčių, daug rėvų, didelių akmenų, staigūs vingiai.

Maršrutas Vilnia gana patogus vilniečiams turistams dviejų poilsio dienų išvykoms, taip pat turistams, kurie nori gauti II sudėt. ktg. atskyrį.

5316 k Kena (L—23,9), Santaka; d Adomaičiai. Vilnia čia dar plačių laukų upė: krantai žemučiai, apaugę krūmais, dugnas smėlingas, pl. 10—15 m, gl.— 0,5— 0,7 m,

50 Nevieriškių HE nedirba: generatoriai demontuoti, užtvanka sveika, bet visi skydai išimti — plaukti galima laisvai per vidurinę pralaidą; k Adomaičiai. Iki Nevieriškių upė teka per tankius miškus.

47 d Didelis gatvinis Nevieriškių k. Upės krantai jau aukštesni, slėnys gilesnis.

45 d LAVORIŠKĖS— apyl. ir kol. ,,Kelias į komunizmą' centras, kaimo kelio tiltas, nedidelis piliakalnis.

L. bažnyčioje yra vertingų dailės kūrinių—XVIII a. varpas, keli paveikslai, Slucko juostos.

41 Gatvinis Slabados k., tiltas.

40 Uosininkų k., pln. Vilnius — Lavoriškės — Svyriai tiltas, buv. HE užtvankos k šonas išlaužtas; jeigu baidarės protektorius tvirtas, laviruojant d pakraščiu tarp polių bei užtvankos griuvėsių, galima nusileisti. Prieš pat užtvanką žemas nepraplaukiamas lieptas, todėl geriau persinešti k krantu.

Buv. Uosininkų HE valdose dabar šeimininkauja Vilniaus rj. buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato medžio dirbinių cechas, lentpjūvė.

33 d Taurija (L—12,8), Taurijos k. Upė vis dar ramiai raitosi tarp sausų šilų ir jaunų pušynėlių, kurių ertmėse yra keletas viensėdžių. Čia daug gerų vietų poilsiui, nakvynei.

25 d Gatvinis Gaidūnų k. Upės slėnys jau gana ryškus, apie 0,5 km pl.

24 MICKŪNAI — mstl., apyl. ir Dzeržinskio kol. centras; pln. Vilnius — Lavoriškės — Svyriai tiltas, greta — kitas tiltas. Bevardis upelis, tekantis per mstl. į Vilnią, patvenktas. Susidaręs nemažas tvenkinėlis papuošė M. kraštovaizdį. Kiek toliau, k pakrantėje, plyti Mickūnų miškai.

21 d Darželiai, toliau Viktariškės, kaimo vieškelio ir glžk. Vilnius — Minskas tiltai.

20 k Kyvė (L — 9,9), Vilniaus žaliosios zonos miškų pabaiga.

17 NAUJOJI VILNIA — didelis pramoninis miesto rj., mazginė glžk. st. Pokario metais abipus Vilnios pastatyti daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai. Per upę 3 tiltai važiuotiems (ties Linksmąja, Pergalės ir Žaliakalnio gatvėmis) ir 6 viadukai pėstiesiems.

13 Glžk. Vilnius—Naujoji Vilnia tiltas. Upė plačiai ištvinusi, rami ir gili — prasideda buv. N. V. malūno patvanka. k Pilies kalnas, kuriame yra išlikę Rokantiškių pilies liekanų (XV a.).

12 k Buv. N. V. malūno 4 m aukščio užtvanka; keltis d krantu. Malūno patalpose dabar veikia kartono fabrikas. Upė pradeda staigiai vingiuoti, o jos vagoje pasirodo pirmos rėvos ir dideli akmenys; srovė greita, nes Vilnia pradeda leistis į gilų Neries slėnį.

10 Senas medinis Kučkoriškių g-vės tiltas. Prieš pat tiltą sala, fv. d.

Puskilometriu žemiau, ties Puškorių g-ve, kuri kitapus upės įsijungs į Polocko autostradą, ilgiausias Vilnios gelžb. tiltas.

9 Išlikusiuose buv. patrankų liejyklos pastatuose veikia medžioklės reikmenų remonto dirbtuvėlė, o buv. jėgainės užtvankos vietoje — pusmetrinis slenkstis; d krantą srovė negailestingai ardo. Tai aukščiausia atodanga Lietuvoje. Ties griuviakalniu smarki rėva, žemiau jos upę apgobia nulinkę storakamieniai gluosniai. Upė teka giliu kanjonu.

8 Buv. Pavilnio HE užtvanka išgriauta, bet didžiulės griuvenos upę tebetvenkia; patogiau keltis k krantu. Prieš pat užtvanką žemas virvelinis lieptas.

Prasideda pats vaizdingiausias Vilnios slėnio baras: aukšti skardžiai skendi medžiuose, žalumynuose, senų ąžuolų ir lazdynų paunksnėse.

k Tuputiškės, Žemasis ir Aukštasis Pavilnys. Čia, 30 ba sodo parke, įsikūrusi Jaunųjų gamtininkų st. su rneteorologijos ir zoologijos skyriais.

7 Belmonto—Pavilnios g-vių pėsčiųjų tiltas. Žemiau tilto — pusmetrinis slenkstis; plaukti arčiau k kranto. Čia vykdomos resp. vandens turizmo technikos varžybos (slalomas); d lygioje pakrantės terasoje apylinkės gyventojų paplūdimys.

Toliau upėje visa kaskada rėvų, nedidelių slenkstelių, didelių akmenų.

5 d Buv. Leoniškio dvarelio pastatuose įsikūrusi žirginio sporto bazė, treniruočių aikštelės.

4 k MARKUČIAI. Literatūrinis A. Puškino muziejus, įrengtas buvusiame poeto sūnaus Grigorijaus name.

Upėje iki pat ž. ištisa kaskada rėvų, slenkstelių, didelių akmenų.

3 d Belmontas, miškas. Šią vietą vilniečiai ne veltui pavadino itališkai ,,bello monte' (gražus kalnas).

Baigiasi žaliasis Vilnios slėnys. Toliau iki pat Neries upė, pliaukšėdama rėvomis, smarkiai teka pakrančių granitinių sienų bei senųjų Vilniaus namų kanjonu.

Toliau per upę nutiesti 4 tiltai važiuotiems (Paupio g., Užupio g., Malūnų g., Vrublevskio — Kosciuškos g.) ir 3 viadukai pėstiesiems; k senamiesčio architektūros paminklai; d Bekešo kalnas, Kalnų parkas.

Pralindusi pro aukštą Kosciuškos g-vės tiltą, Vilnia įmarma į Nerį 164,9 km nuo šios ž. Priešais centrinis “Žalgirio stadionas, Sporto rūmai, žiemos ir vasaros plaukimo baseinai.

16 Rekultivuojant išeksploatuotus Margių durpyno (F—1500 ha) plotus, 652 ha plote įrengti karpių auginimo tvenkiniai. Kelionę galima pradėti ir nuo Vilnios ištakio iš tvenkinių zonos. Tuo atveju ji būtų ilgesnė apie 3,5 km.

ŠVENTOJI

Trasos ilgis — 290 km 17, trukmė—12—15 d., sezonas — V—IX mėn.

Šventoji18 — Aukštaičių aukštumos ir jos v. pašlaičių upė, viena iš ilgiausių upių, ištisai tekančių Lietuvos teritorija; ji vingiuoja kalvota ir ežeringa Aukštaitija iš š. r. į p. v. Šventosios versmėmis lygiai gali būti laikomi Samanio bei Beržinio ežerėliai, kurie telkšo apie 3 km į š. nuo Dūkšto. Abiejų šių ežerėlių vandens perteklius nuteka į Dūkšto ež. Pačiame aukštupyje Šventoji jungia vieną su kitu 10 ež., telkšančių vis žemesniame lygyje. Čia 20 km ruože upės nuolydis menkas. Labai didelis kritimas buvo tarp Jūžintų ež. ir Antalieptės, vadinamoje Velnynėje, kur 5 km ruože Šventoji kaip kalnų upė nukrisdavo 25 m. Dabar šį nuolydį niveliuoja Antalieptės derivacinės HE užtvanka.

Tik prasruvusi ež. bei jų pratakomis daugiau kaip 70 km, žemiau Paščio ež. Šventoji virsta didoka upe su ryškesniu slėniu. Ji teka pro Antalieptę, Dusetas, Užpalius, Andrioniškį, Anykščius, Kavarską, Vidiškius, Ukmergę, Veprius, Upninkus, Ignalinos, Zarasų, Utenos, Anykščių, Ukmergės ir Jonavos rj. žemėmis. Į Šventąją įteka 6 intakai, ilgesni kaip 30 km, tinkami vandens turizmui (kai esti patvinę); Kriauna (L — 50), Vyžuona (L—56), Jara — Šetekšna (L—59), Virinta (L—51), Siesartis (L—64), Širvinta (L — 129). Virinta, Siesartis ir Širvinta hidrologiniais duomenimis (nuolydis ne mažesnis kaip 1 m/km, vid. metinis debitas ne mažesnis kaip 1,5 m3/s) atitinka II sudėt. ktg. Maršrutai šiomis upėmis įeina į etaloninius vandens turistų kelius.

Per visą 241,6 km ilgį (versmėmis laikant ištaką iš Dūkšto ež.) Šventoji nukrinta 127 m (ΔH—0,53). Šį bendrą kritimą smarkiai sumažina 6 jėgainių — Antalieptės ir Anykščių HE, Tiltiškių, Degesių ir Užpalių ma-lūnų ir Kavarsko siurblinės — užtvankos. Tad faktiškasis maršruto trasos kritimas yra tik 82,1 m (ΔH—0,33). Šventosios nuotėkis, palyginti su kitomis upėmis, yra pastovesnis, nes jos baseine esantys 658 ežerai ežerėliai jį kiek aplygina, niveliuoja. Vandens kiekis upėje proporcingas baseino plotui, tad pasroviui jis auga panašiai, kaip ir baseino plotas. Tačiau dabar Šventosios nuotėkio svyravimai žemiau Antalieptės HE ir Kavarsko siurblinės labai priklauso nuo šių darbo: kai elektrinė veikia visu pajėgumu, o siurblinė ,,ilsisi', visoje upės , trasoje vandens pakanka ir sausiausio sezono metu. Kai elektrinė nedirba arba kai dirba siurblinė, atskiri upės ruožai labai nusenka. Tad plaukimą reikia derinti su minėtų jėgainių darbu.

Vagos pl. (m) aukštupyje 3—8—12, vidurupyje — 20—30, žemupyje—50—60; gl— 0,4— 3,0 m. Be veikiančių 2 jėgainių ir keleto buv. malūnų užtvankų bei jų griuvėsių, žemų ir nepraplaukiamų tiltų bei lieptų, Šventojoje yra ir kitų kliūčių: rėvų, didelių akmenų prie Užpalių, Vyžuonos ir Virintos ž., žemiau Širvintos intako bei pačiame žemupyje; plaukti tarp Luodykščio ir Asavo ež. kliudo ir tanki vandens augmenija. Šventąja geriausia plaukti lengvai pernešamomis ar pervelkamomis valtimis ir baidarėmis.

Traukiniu atvykus į Dūkštą arba autobusu į Gerkonis, laivelius ir mantą apie 5 km reikės nusigabenti į Beržinio arba Dūkšto ež. Beržinio ež. yra pati tolimiausia ir aukščiausia vieta (156), nuo kurios vandens turistai gali pradėti leistis Šventąja žemyn. Tiesa, iš dar aukštėliau (156,2) ir tolėliau esančio Samanio ež. (F—21,6) per Pažemenio ež. (F—9,2) į Dūkšto ež. iš p. lėtai įsruvena kitas bevardis upelis, bet jis per mažas plaukti turistų laiveliams.

17 Maršruto trasa 48 km ilgesnė už natūralų Šventosios ilgį, nes siūloma žygį pradėti iš Beržinio ež., užsukti į Luodžio ež. (15 km) ir Antalieptės marias (32 km); turistai meškeriotojai paprastai dar neaplenkia ir žuvingo Samavo ež.

18 Šventosios aukštupys nuo versmių iki Sartų ež. anksčiau buvo vadinamas Duseta.

ŠVENTOSIOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

20 schema

290 Beržinio ir Dūkšto ež. sujungia melioracijos griovys (L—0,6). Pertakas tik anksti pavasarį ir labai lietingu metu nedidele valtele bei baidare praplaukiamas, vietomis persikeliant per stambesnius šiekštus.

Dūkšto ež. (F—529,1, L—3,64, didž. pl—2,75) lėkšti krantai apaugę spygliuočių miškais. Ež. skirtas kultūrinei žuvininkystei. 1920—1939 šiuo ež. ėjo demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.

286 Ištakis (L — 2,8) iš Dūkšto į Luodžio ež. yra pasislėpęs už 2 žemų salelių v. ež. gale tarp tirštų pakrančių meldų.

Šventosios aukštupio pakrantės žemutės, apaugusios lapuočiais, karklų krūmokšniais, Reguliuotoje vagoje šiekštai, kerplėšos, kupstai.

238 d Žagarinė; žemas kaimo kelio rąstų tiltas, buv, Žagarinės malūno užtvankos griuvėsiai. Per juos laiveliai persikeliami. Už puskilometrio Šventoji įteka į Luodžio ež. (F—1320, L—6,69, didž. pl—3,87, gl.—16,5, p — 26,5) š. r. kampą. Luodis — šeštas pagal dydį Lietuvos ež. Krantai labai rangyti, su giliomis įl. ir pusiasaliais. Ež. ištįsęs iš r. į v. (L—3 km) su gilia Plavėjų įl., dar vadinama Kopta. Pietiniuose ir š. krantuose dunkso dideli Giteniškės, Tumiškių ir Žagarinės miškai, įeinantys į Gražutės miško landšaftinį draustinį. Poilsiui bei nakvynei yra vietų Briedžiaragio, Žvėrinčiaus, Luodžio pusiasaliuose ir Alaunės (dar vadinamoje Krutamojoje, nes anksčiau čia gyveno žmonės ir dirbo, krutėjo) saloje. Pietinėje ež. pakrantėje, Dumblynės įl., turistams skirta poilsiavietė.

275 Vakarinėje Luodžio pakrantėje SALAKAS — apyl. ir ,,Aukštaičių krašto' kol. centras. Netoli S., prie kelio į Bikėnus, yra akmuo (vadinamas Napoleono akmeniu).

270 Šventoji, trumpai pasisvečiavusi Luodyje, išteka iš jo š. r. įl., apaugusios aukštais meldais. Pertakas (L— 0,4) gilus, per jį — praplaukiamas kaimo kelio tiltas,

Luodykštis, į kurį įteka Šventoji,—nedidelis, seklus ež. (F—42, L—1,11, didž. pl—0,62, P—3,3), bet žuvingas, skirtas mėgėjiškai ir sportinei žūklei.

269 Ištaka iš Luodykščio ež. š. galo ryški, plika, tik toliau kur ne kur apsikaišiusi meldais ir nendrėmis, o pertako slėnys visiškai užžėlęs. Upelio vagą galima susekti tik pagal pakrančių miško kontūrus; d Tumiškės miško pasoda.

266 Drobiškių — Bukiškių kelio tiltas, meldai baigiasi; d krante šlama Gražutės landšaftinio draustinio miškai. Didžiojo Tėvynės karo metais šiuose miškuose kovojo ,,Kęstučio' būrio partizanai, tarp jų buvo ir Tarybų Sąjungos Didvyrė Marytė Melnikaitė.

Šventoji tyliai įvingiuoja į Asavo-Asavėlio ež. (F—123, L—3,3, didž. pl.—1,54, gl— 13,0) r. galą. Ež. plyti 22 ha sala. Ež. skirtas kultūrinei žuvininkystei plėsti.

265 Asavą su Ūparto ež. jungia 0,9 km ilgio perta-kas. Į Ūparto (F—47, L—2,29, didž. pl—0,45, gl.— 3,8, P — 5,25) ež. r. galą įmarma sraunus Samavos upelis (0,9). Juo, įveikiant nedideles kliūtis (stipri prieš-priešinė srovė, daug didelių akmenų, žemas kaimo kelio tiltelis), galima nuplaukti į žuvingą Samavo ež. (F—553,5, L—5,4, didž. pl—2,1, gl—12,6, P—19,8). Ež. skirtas mėgėjiškai įr sportinei žūklei.

Beveik iki pat Ūparto ež. upę patvenkia Tiltiškių malūnas. Upė gili ir rami; pakrantės apaugusios tankia vandens augmenija.

259 Vieškelio Zarasai — Salakas tiltas, po tiltu — mažytė rėvutė; d Tiltiškės; k ,,Aušros' kol. fermos. Per Tiltiškių malūno ir lentpjūvės užtvanką laivelius reikia persinešti d krantu.

257 k BIKĖNAI—apyl. centras. Prasideda Antalieptės marių patvanka. Per žemą tiltą valtis persikelti patogiau k krantu. Kairėje vieškelio Salakas — Degučiai pusėje yra paminklinis akmuo partizanų kovoms įamžinti.

241 Vieškelio Dūkštas—Salakas—Degučiai paaukštintų pylimų tiltas. Prieš tiltą d pusėje yra graži aikštelė, tinkama postoviui, nakvynei. Kelio d tarp pušelių yra akmuo su įrašu: ,,Šioje vietoje 1943 m. lapkričio 28 d. žuvo partizanų desantinė grupė, pirmasis ,,Kęstučio' partizanų būrio vadas Jonas Vanagickas ir partizanė Stasė Jakimovič'.

Antalieptės HE tvenkinys, kurio plotas—1911 ha, maždaug 77 mln. m3 vandens, naudingas vandens tūris — 23,5 mln. m3, atodirbio aukštis—1,3 m. Viso tvenkinio krantų ilgis—daugiau kaip 160 km. Į tvenkinį įsilieja 26 ež.: Abisavas, Aikuotas, Armelis, Demenas, Diegis, Dusetas, Dubužis, Jūžintas, Kanapinis, Kaušys, Kernys, 2 Liminas, Liminėlis, Skardonis, Skrindėlis, Uolys, Zazubras ir kt. Maksimalus ež. patvenkimas (Jūžintas) — 6,6 m.

Antalieptės tvenkinys—tai didžiulis ež. (F—1911 ha, kuris paprastai dar mariomis vadinamas), vingių vingiais išraižytais krantais, šimtais įmantriausių įlankų įlankėlių, sąsiaurių ir daugiau kaip 90 salų salelių. Pačios didž.— 37 ha ploto Blekiškių, 30 ha Šiukščių; 7 salos gyvena-mos. Susidarius Antalieptės marioms, dabar net vietiniai gyventojai, gerai pažįstantys vietovę, kartais pasiklysta naujų salų labirinte. Tad ir turistai, neturėdami detalaus tvenkinio plano, ypač buv. Duseto—Diegio—Armelio—Grabelio ež. labirinte, lengvai gali paklysti. Norintiems geriau susipažinti su mariomis, patariama plaukti, ypač esant rūkui, pagal azimutą tokiu maršrutu.

21 schema

Vos praplaukus vieškelio Salakas — Degučiai tiltą, sukti į š. v. Degučių link (A 320°), k paliekant didelę Šiukščių salą. Pakrantėse ošia Gražutės landšaftinio draustinio pušynai. Prie Degučių — Samanio — ež. ir piliakalnis, kuriame buvo įsitvirtinę 1831 sukilėliai, vadovaujami E. Pliaterytės. Toliau galima plaukti skersai marias į p. v. (A 110°) iki paties salyno labirinto (4,5 km). Laikantis bendros p. krypties (A 90—140°), laviruoti tarp salelių. Tik nuo didelės gyvenamos salos, pylimu susisiekiančios su krantu, pro Kiemionių k. sukti į d ir plaukti į p. v. ,,rankovę' (A 270°). Iš čia, grįžus kiek atgal, k palikus Drobų k., irtis tiesiog į š. (A 340—360°). Nepriplaukus Skeldos k., vėl sukti į pačią giliausią š. v. ,,rankovę'. Toliau jau vandenys siauresni ir lengviau orientuotis pagal krantus.

240 Kauno — Zarasų pln. tiltas su aukštais pylimais. Už tilto Antalieptės marių tęsinys. Dešiniajame krante už kalvoto pušynėlio — poeto F. Kiršos (1891—1964) gimtinė. Netoliese jauki, drožiniais išdabinta poilsinė.

237 Antalieptės marios baigiasi Jūžinto žemės užtvanka su sifonine automatiška pralaida vandens pertekliui nuleisti, pastatyta Velnynės pradžioje, greta buv. Ąžuolyno vandens malūno. Toliau eina derivacinės elektrinės kanalas, kuris pradžioje yra 18 m gl. ir apie 60 m pl. Plaukiant pagrindiniu kanalu žemyn, d matyti jėgainę aptarnaujančio personalo gyvenvietė. Žemiau jos reikia praplaukti pro remontinę užtvanką-tiltą, o dar žemiau—vadinamąjį paros reguliavimo baseiną. Tai nedidelis ežeriukas, nuo Šventosios slėnio atitvertas kairiakrante, o nuo Stromelės — dešiniakrante žemės užtvanka. Toliau prasideda antroji derivacinio kanalo dalis. Juo plaukiame ligi gelžb. statinio — slėgimo baseino. Čia kelias vandeniu baigiasi, nes toliau Šventosios vandenys teka gelžb. 2,6 m skersmens vamzdžiu į išlyginamąjį rezervuarą, o dar toliau — 3 metaliniais 1,4 m skersmens, 150 m ilgio vamzdžiais į elektrinės agregatus. Čia reikia nugalėti vieną iš sunkiausių maršruto trasos kliūčių: d vamzdyno pakrante laivelius ir mantą persigabenti sausuma pakalnėn apie 450 m į nuvedamąjį elektrinės kanalą, kuris prie Antalieptės jungiasi su senąja Šventosios vaga.

Antalieptės elektrinė, pastatyta 1959, turi 3 agregatus po 820 kW. Vienas agregatas per sekundę ,,praryja' 3 m3 vandens. Tad, kai elektrinė veikia, žemiau jos visada pakanka vandens plaukti bet kurio tipo turistiniais laivais.

232 ANTALIEPTĖ — mst. t. g., apyl. ir Padusčio kol. centras. 1944 forsuojant Šventąją, žuvo daug tarybinių karių. A. Tarybų aikštėje žuvusiųjų atminimui pa-statytas paminklas.

A. malūno užtvanka išgriauta, malūnas varomas elektra; per upę Daugailių — Antalieptės — Dusetų pln. tiltas. Žemiau Antalieptės Šventoji jau gana didelė upė su ryškiu slėniu ir aukštokais krantais, apaugusiais lapuočių medžiais.

229 Guntulių malūno užtvankos griuvėsių liekanos: k Padustis, Kartuvių kalnas

224 k Pagiriai. Už 0,5 km nedidelis (F — 12) Sniūčio ež., kuris pro Vykežerį jungiasi su Indraja, tekančia į Šventąją (Pasčio ež.) iš didelio (F—299,2) Indrajų ež.

Toliau iki Sartų ež. Šventoji lėtai teka plačia terasa tarp žemų krantų; terasos pakraščiais dunkso tankūs Sruogiškių (d) ir Baraukos (k) miškai, upės pakrantėse — kultūrinės pievos. Jeigu turistams tektų čia nakvoti, tėra vienintelė tinkamesnė vieta k krante, pamiškėje.

191 Šventoji įplūsta į Sartų ež. p. galą; k Didžiadvaris — E. Pliaterytės tėviškė.

DUSETOS— mst.

186 k Dusetų žirgyno fermos, įsikūrusios buv. E. Pliaterytės tėviškėje, Didžiasalyje. Žirgyne auginami veisliai rusų ir Orlovo bėgūnai; Kavolių k.; Dusetų giria, Kalbutiškės.

183 Šventosios ištakis iš Sartų ež. p. v. galo; orientyras — Dusetų—Rokiškio vieškelio 57 m ilgio metalinis tiltas. Visas pertakas iki Rašų ež. apaugęs tankia vandens augmenija. Plaukiama ,,properšomis', kurios vingiuoja nuo vieno kranto prie kito. Srovė čia beveik nejaučiama.

182 Šventoji tykiai įplūsta į Rašų ež. (F— 178,8, L— 3,26, didž. pl—1,0, gl. — 7,8, P—9,5) š. galą. PAŽIEGĖS k. yra lietuvių kalbininko prof. K. Būgos (1879— 1924) gimtinė. Jo gimtajame name įrengtas memorialinis muziejus.

22 schema

Rašų ež. pakrantės žemos, apaugusios aukštais švendrais, todėl sunku orientuotis. Įplaukus į ež., reikia pasukti kairėn, maždaug pagal A 260°. Ež. vis siaurėja ir siaurėja, ties Mičiūnų (d) k. vėl prasideda Šventoji. Upė vis dar rami, bet jau gana plati, sruvena tarp žemų pakrančių, apaugusių meldais. Iš abiejų pusių ošia miškas. Rašų ež. skirtas verslinei ir mėgėjiškai žūklei.

173 Šventoji įteka į Paščio ež. (F—69, L — 2,2, didž. pl.— 0,66, P — 5,55) š. šaką, vadinamą Dag1ėjumi. Šią ež. dalį skiria siaura švendrų juosta. Todėl, įplaukus į Paštį, tuojau reikia sukti į k, perplaukiant tą užžėlimą, o paskui pro Belazariškių pusiasalį sukti į d, į Šventosios ištaką. Paštys—paskutinis ež., per kurį teka Šventoji. Jis skirtas kultūrinei žuvininkystei. Be to, į Paščio ež. š. r. galą dar įteka Indraja (L—38,1), atplukdanti Pasčio (F—25,5), Indrajų (F—299,2), Sniūčio (F—12), Vykežerio (F—29,4), Vykežerėlio (F—7,6) vandenis.

d Traidžiūnai, Norvaišių t. ū. laukai; kiek žemiau— k Likančiai.

167 k Alauša (L—8,3) atbėga iš didelio (F—1054) Alaušo ež. Puskilometriu žemiau—Ilčiukai; upėje malūno užtvankos likučiai, medinis kaimo vieškelio tiltas.

160 k Degėsiai, senas vandens malūnas. Per užtvanką galima laivelius nuleisti.

158 d KANIŪKAI — Norvaišių t. ū. centras; k Šeimyniškiai; upėje sala, fv. k. Šeimyniškių k., išdžiūvusių Pilupio ir Piliaus upelių santakoje,—Šeimyniškių piliakalnis.

153 Užpalių malūno 2,5 m aukščio užtvanka. Laivelius patogiausia gabentis k krantu, kur upės vanduo perkasu pasiekdavo Užpaliuose stovintį malūną.

UŽPALIAI — mstl., apyl. centras; vieškelio Rokiškis—Utena gelžb. tiltas, Užpalių vandens matavimo punktas.

Nuo U. Šventoji palieka ežeringą Aukštaitiją ir įteka į Vidurio žemumą.

150 k Bradesa (L — 10,2); d Nevirža, toliau —Jociškės.

146 k Girbys (L—6,0) teka iš Girbio ež. (F—10,9),.

esančio dideliame (F—1670 ha) Vyžuonų miške.

141 k Vyžuona (L—26); upėje nedidelė salelė. Hidrografinė Vyžuona (L—55) atvingiuoja nuo rj. centro Utenos, iš Talio ež. Upės ruožas nuo Rašės intako iki ž. (L — 22) atitinka II sudėt. ktg. reikalavimus (AH — 1,7). Q: žemiau Rašės 1,37, ž.—3,8.

138 d Nasvė (L—24,6) teka iš Noniškio ež. (F—51,5).

137 Utenos—Kupiškio pln. gelžb. tiltas. Upės pakrantėje Žaliosios malūno griuvėsiai, plaukti arčiau d kranto; k Žalioji.

134 d BUTĖNAI — 2km ilgio gatvinis kaimas; upėje nedidelė rėva, sala, fv. k. B. kaimo gale, pamiškėje,. yra liaudies menininko Z. Valuntos sodyba. Kieme, sode daug įvairiausių medžio skulptūrų.

Toliau visu paupiu spygliuočių miškai.

127 k Aknysta (L—18,2), Antupiai; Šventosios pakrantės miške sruvena šaltinis. Čia yra gerų vietų postoviui, nakvynei.

125 Anykščių—Svėdasų—Rokiškio pln. gelžb. tiltas. Žemiau tilto vandenyje styro buv. medinio tilto poliai, plaukti arčiau k kranto; d Mickūnai; k Gerkonys, piliakalnis.

Dešinėje pakrantėje sausame pušyne — aikštelė autoturistams; čia gali įsikurti ir vandens turistai.

123 d Jara—Šetekšna (L — 82); Ragaišiai. Žemiau J.—Š. ž. gilus Šventosios slėnys susiaurėja, o skardingi šlaitai primena kanjoną.

109 k Taurožė (L—8,8), Lašiniai, ilga Lašinių rėva. Plaukti upės viduriu su srove. Rėva baigiasi plačia ir gilia sietuva. Toliau abipus upės ošia dideli miškai: d Šimonių giria, k — Ramuldavos miškas.

107 Mogylų malūno užtvanka išgriauta, esant aukštam debitui praplaukiama. Dešiniajame krante, ten, kur stovėjo malūnas, iš rąstų suręstas originalus Anykščių eksperimentinio medžioklės ūkio pastatas; d Pe1yša (L—19,3) atiteka iš didelės (F—10870 ha) Šimonių girios. Š. giria—Lietuvos sengirių reliktas, niekada praeityje nearta. Girios tankumynuose bazavosi tarybiniai partizanai.

Pelyšos upelio skardžiai, kuriuose matyti atidengtų devoninio periodo molio klodų su gausiomis šarvuotžuvių liekanomis, paskelbti geologiniu draustiniu.

101 Upėje ilga sala, fv. d. Kiek žemiau—Vadaksta (L—9,0).

99 d ANDRIONIŠKIS— mstl., apyl. ir kol. centras; per upę senas medinis tiltas, sala, fv. k.; d pa-krantėje Andrioniškio—Akmenos miškai (F—1314).

92 k Varius (L—17), Pavariai. Toliau NIŪRONYS—rašytojo J. Biliūno (1879—1907) gimtasis namas-memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi liaudies meistrų S. Karanausko, A. Domarkienės, L. Tarabildos išdrožti stogastulpiai. Variaus ir Šventosios santakoje yra turistų stovyklavietė. Buv. pradinėje m-loje—Arklio muziejus.

Šventoji vis lėtėja. Prasideda buv. Anykščių HE patvanka.

90 k Elmė (L—17,4), Šeimyniškėliai. Š. kaime yra vienas iš didž. Aukštaitijos piliakalnių. Į p. nuo piliakalnio — XV—XVII a. senkapis, vadinamas Kapanica.

Puskilometriu žemiau k Piestupys (L—3,8). Šį upelį mini J. Biliūnas apsakyme ,,Piestupys'.

Upėje Anykščių HE patvanka. Čia poilsiauja anykštėnai. Tai jau Anykščių priemiestis, Janydžių viensėdis; k. krante Anykščių medžioklės ūkio poilsinė.

88 Panevėžio—Anykščių—Švenčionėlių glžn. tiltas, st., k Anykšta (L—13,8) atplaukia iš vaizdingo ir didelio (F — 944) Rubikių ež.— landšaftinio draustinio. Neveikiančios Anykščių HE 2 m aukščio užtvanka, keltis k krantu; 50 m žemiau užtvankos—Panevėžio—Troškūnų—Anykščių—Molėtų pln., naujasis gelžb. tiltas, Anykščių miesto centras; prieš pat tiltą, k krante, patogi vieta išlipti į krantą.

ANYKŠČIAI — mst., rj. centras, nusidriekęs abipus Šventosios. Rašytojo A. Vienuolio-Žukausko vardu pavadintoje gatvėje Nr. 10—,,Anykščių šilelio' autoriaus, poeto A. Baranausko klėtelė-memorialinis muziejus. Čia pat ir rašytojo A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, kapas; k krante, apie 2 km nuo upės, Liūdiškių piliakalnis, kuriame palaidoti J. Biliūno palaikai, 1953 parvežti iš Zakopanės, pastatytas paminklas.

Anykščiai — svarbiausias Lietuvos TSR vaisvynių ir veltinių pramonės centras.

(Turint laiko, galima dalyvauti ekskursijose ,,Vienuolio takais', ,,Literatūriniai Anykščiai'. Knygelėje ,,Anykščiai', parengtoje Anykščių kraštotyrininkų (K., 1971), plačiai rašoma apie Anykščių. praeitį ir nūdieną, čia įdėta tiksli Anykščių rj. lankytinų vietų schema).

86 k Marčiupys (L—3,8). Šį upelį savo kūriniuose mini rašytojas A. Vienuolis. Anykščių šilelio landšaftinio draustinio pradžia. Prie kelio nuo Dainuvos slėnio (anykštėnų dainų švenčių bei gegužinių vieta) iki Puntuko yra liaudies meistrų sukurtų stogastulpių. Slėnyje marguoja ,,Šilelio' poilsio namų pastatai.

83 d Aukštame Šventosios krante, Anykščių šilelyje, giliai į žemę įsmigęs stūkso didžiulis riedulys, vadinamas Puntuko broliu (6 m ilgio, 4 m pl.), už jo—kvarcinio smėlio karjeras. Iš šio smėlio gaminamas brangesnių rūšių stiklas, kineskopai, krištolas.

80 d Karalienės liūnas — gilus šaltinis, apaugęs tankiais krūmais. Už 3 km į š. nuo Karalienės liūno Ažuožeriai — A. Vienuolio gimtinė; ten pat yra ir Ilgio ež., aprašytas jo ,,Paskenduolėje'.

Kiek žemiau, k krante, 0,4 km nuo Šventosios, prie Anykščių—Kurklių vieškelio, stūkso vienas iš didž. Lietuvos TSR granito riedulių — PUNTUKAS, ledynų atristas iš Suomijos prieš 12—14 tūkst. metų. Jo ilgis 6,9 m, pl.—6,7 m, aukštis—5,7 m (iš jų—1,5 m žemėje), svoris—265 t.

77 d Pesliai. Pakrantėse malūno užtvankos liekanos. Plaukti galima upės viduriu.

Abiejuose upės krantuose siūruoja Peniankų, Anykščių šilelio, Peslių ir Didžiašilio miškai — Anykščių šilelio landšaftinis draustinis (1092 ha). Turistai, čia sustoję, turi laikytis draustiniuose nustatytos tvarkos: kurti laužus ir statyti palapines tik nurodytose vietose, elgtis taip kaip pataria anykštėnai: ,,Apsistojimo vietą palikite švarią, kad nesidrovėtumėte dar kartą čia atvykti'.

75 k Virinta (L—59,1). V. upė nuo Kauno—Zarasų pln. iki ž.— ichtiologinis draustinis.

Upėje keletas nedidelių rėvų, daug šiekštų—prieš tūkstančius metų augusių ąžuolų kamienų liekanų, palaidotų po storu apnašų sluoksniu. Kiek žemiau, d pakrantėje, urvinių kregždžių išvarpyta Vetygalos atodanga — viena iš aukštesnių ir ryškesnių atodangų Lietuvoje.

Upės tėkmė lėtėja. Prasideda Kavarsko siurblinės patvanka. (Anksčiau buvusios rėvos jau gilokai paniro po vandeniu).

70 Kavarsko siurblinės 2 m aukščio užtvanka. Keltis patogu k krantu. Siurblinėje veikia 4 agregatai po 450 – kW. Vanduo pradžioje teka betonuotu kanalu, toliau— kanalizuotais Pienios ir Karklės upeliais. Į Nevėžį įteka 2,5 km prieš Traupį. Šia 16 km ilgio naująja vandens arterija turistai lengvai gali pasiekti Nevėžį arba (iš Nevėžio) Šventąją. Tačiau ,,donoras' Šventoji, atidavusi didelę dalį savo ,,kraujo' Nevėžiui, žemo debito metu visai sunegaluoja: 20 m baras tarp siurblinės ir Siesarties intako būna seklus. Plaukiant šiuo labai išplatėjusiu upės ruožu, reikia sumaniai ir apdairiai laviruoti nuo vieno kranto prie kito, tiksliai laikantis fv.

Šventosios ruože nuo Kavarsko siurblinės iki Kavarsko—Kurklių pln. tilto gegužės—liepos mėn. draudžiama 'bet kokia žvejyba, nes prieš užtvanką susiburia neršiantys žiobriai.

69 Naujasis gelžb. 3 taurų, 4 tarpų Kavarsko—Kurklių pln. tiltas. Tuojau už tilto akmeninė sala, fv. k.

d KAVARSKAS — mstl., apyl. centras. Priešais K., k Šventosios krante, Vilkonių miške (F—400 ha), aptikta apie 200 pilkapių. Pietvakariniame K. pakraštyje, Svirnų miške, yra nedidelis piliakalnis.

62 d Riklikai. k Knitiškiai; upėje nedidelė sala, fv. k.

56 Ukmergės—Utenos pln. gelžb. tiltas. Upėje medinio ir gelžb. .tilto liekanos. Čia reikia saugotis didesnių ir aštresnių sąvartų.

Už 0,4 km k Kirnė (L—4,6), jos pakrantėje akmens amžiaus stovykla.

53 d Ant aukšto, stataus Šventosios kranto baltuoja Ukmergės MSV darbuotojų gyvenvietė; buv. Komaro dvaro pastatuose vaikų darželis, upės šlaite—paminklinis Žemaitkiemio parkas, gera vieta postoviui.

52 d VIDIŠKIAI— mstl., apyl. ir Šventupės t. ū. centras; pėsčiųjų lieptas, upėje medinio tilto polių liekanos. Kiek žemiau — didelė sala, fv. k.

49 k Siesartis (L—64,1). Žemiau S. upėje ilga ir smarkoka rėva, fv. k. d Mūšia (L—29). Dešiniajame upės krante, Berzgainių k. laukuose, Berzgainių piliakalnis (III—KII a.) ir senovės gyvenvietė — istorinis landšaftinis draustinis.

d ZUJAI — Ukmergės t. ū. technikumo paukščių ferma. Upės pakrantėje ukmergiečių vasaros poilsio vieta, paplūdimys, šašlikinė ,,Berželis'.

42 d Dukstyna (L — 6,0) teka per Dukstynos mišką (F — 587 ha). Nedidelė Šventosios pakrantės pievutė ir ją supanti D. miško bei slėnio krūmynų juosta paskelbta entomologiniu draustiniu: čia saugomi visi vabzdžiai, ypač reti drugiai, tarp jų ir stepinis perlinukas, smiltyninė hesperija ir kt.

Prie Aukštųjų krantų 30 kv. yra trumpalaikė turistų stovyklavietė. Žemiau, maždaug už 1,5 km, naujasis Vilniaus—Ukmergės—Panevėžio greitkelio gelžb. tiltas.

42 d I. Meskupo baldų kombinatas, pastatytas pokario metais. Gamina baldus įstaigoms. Kiek žemiau — 1963 nugriautos Ukmergės HE užtvankos liekanos. Čia upė labai išplatėjusi, yra daug seklumų, žemų salelių.

40 d Ukmergėlė (L—7,9), miesto centras.

UKMERGĖ—mst, rj. centras, pabiręs abiejuose Šventosios krantuose, upės terasose. Didžioji miesto dalis ir centras yra d krante. Šią dalį pusiau skiria Ukmergėlės upės slėnys. k Šventosios krante esanti miesto dalis vad. Užupiu (anksčiau dar vadinta Smėliais). Abi miesto dalis jungia 2 tiltai. Miesto apylinkėse, Šventosios pakrantėse (Dukstynos miške, apie 3 km į r. nuo U.) aptikta akmens amžiaus stovyklų liekanų. Pačiame miesto centre, Šventosios ir Ukmergėlės santakoje, yra piliakalnis.

Ukmergė — nemažas pramonės centras. “Vienybės” gamykla gamina vožtuvus kompresoriams. Tai vienintelė tokio profilio įmonė šalyje.

Ukmergė garsi revoliucine praeitimi. Prie pln. į Vilnių, ant Vaitkuškio kalno, stūkso paminklinis akmuo su tokiu įrašu: ,,1901 metais pro Ukmergę buvo gabenama iš Kauno į Vilnių lenininė ,,Iskra'. Apie Ukmergę plačiai rašoma J. Petronio informacinėje kn. ,,Ukmergė'. V., 1976.

35 d Storė (L—15,5), Leonpolio paukštininkystės t. ū., apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu; Leonpolio skyriaus gyvenvietė.

31 d Armona (L — 29,6). Upė atplukdo Siesikų (F — 139,7), Ilgajo (F—56,5) ir Armono (F—7,4) ež. vandenis; 300 m žemiau iš k pusės į Šventąją įteka Žirnaja <L—10,9), ištekanti iš Žirnajų (F—177,2) ir Gelvės (F—33,3) ež. Žemupyje, 1,5 km trasoje, Žirnajos vanduo nukrinta net 18 m.

26 k Mažeikiškiai, Sukiniai. Per Sukinių k. teka Žuvinte (L—9,2) ir jos intakai Gumbrė bei Sugeda. Ties kaimu, Žuvintės d krante, yra piliakalnis, vadinamas Pilaite. Netoli piliakalnio, prie Šventosios, akmens amžiaus stovyklos ir akmuo Mokas — gamtos paminklas — 7 m ilgio, 5 m pl., 3 m aukščio.

23 d Slabada, rėva, fv. d; Deltuvos—Veprių—Čiobiškio vieškelio medinis tiltas. Ties tiltu yra stovyklavietė turistams. Priešais tiltą, k krante, už 200 m nuo upės, lies Juozapavos viensėdžiu, trykšta mineralizuoto vandens šaltinis.

21 d VEPRIAI — mstl., apyl. ir t. ū. centras, įsikūręs Veprių ež. (F—23,3) š. krante. Buv. dvaro rūmuose nuo 1944 V. kaimo profesinė technikos mokykla. Greta mstl., prie kelio į Deltuvą, yra mūrinė koplytėlė (1722) Baro konferencijos įvykiams atminti—istorinis paminklas.

Dešiniajame Šventosios krante, tarp upės ir Veprių ež., yra trumpalaikė turistų stovyklavietė.

17 k Didž. Šventosios intako Širvintos (L— 128,6) ž.

Šventosios—Širvintos santakoje įrengta turistų poilsiavietė. Upėje ilga, bet nepavojinga Matelio rėva. d Dubiai, piliakalnis. Labai status, maždaug 35 m aukščio šlaitas, nuo kurio atsiveria reginiai į platų Šventosios— Širvintos santakos slėnį.

14 Musninkų—Upninkų—Jonavos pln. naujasis gelžb. 5 taurų, 125 m ilgio tiltas; k Upninkai, Upninkų t. ū. mechaninės dirbtuvės, kitos gamybinės patalpos; d Rizgonių nerūdinių statybinių medžiagų kombinatas, kombinato darbininkų gyvenvietė.

13 Upėje aukšta sala, fv. d. Kiek žemiau—k Santakos girininkija; d Baltromiškė. Upės pakrantėse Upninkų ir Santakos miškai, kurie su nedidelėmis proskynomis žaliuoja iki pat Šventosios—Neries santakos.

9 Staigus upės vingis į d, už jo — didelė sala, fv. k. Toliau iki pat ž. upė gana srauni, yra keletas nedidelių rėvų, didelių akmenų; d Bajoriškiai, kiek žemiau—k Pavinkšnė, Jonavos statybininkų poilsio namai, pionierių stovykla.

6 Upėje nesunkiai praplaukiama rėva.

3 d Akmeniškiai; k pušynai; vagoje dideli, bet reti akmenys. Kiek toliau — rėva Žirgas.

Šventoji įsilieja į Nerį 44,5 km nuo šios ž., per 5,0 km nepriplaukus Jonavos mst; k Santakos viensėdis, priešais, už tankaus pušynėlio,— Jonavos azotinių trąšų ga-mykla.

Neries—Šventosios santakos kraštovaizdis labai gražus, upių pakrantėse daug vandens šaltinių, gerų vietų postoviui, nakvynei. Dešiniojo kranto įkalnėje ant vieno šaltinio pastatyta suomiška pirtis, šalimais įrengtas nedidelis baseinėlis.

KRIAUNA (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas)

Trasos ilgis — 32,2 km, trukmė — 2 d., sezonas — V— IX mėn.

Kriauna prasideda Latvijos TSR, netoli SUBATĖS mstl. Teka iš š. į p. lygumine Aukštaičių plynaukšte, plačiu, lėkštu Kriaunos—Sartų ež. senslėniu, per Kriaunelio ir Našio ež., pro Obelius. Įteka į Sartų ež. š. v. galą. Upės ilgis 50 km, baseino F — 354,5 km2.

ΔH—0,33. Kiek didesnis nuolydis yra vidurupyje, tarp 30—16 km (ΔH—0,42). Q: prie Lietuvos—Latvijos sienos 0,51, žemiau Ugros ž.—1,24, ž.—2,53. Įvairiausiais upeliais bei jų pertakais į Kriauną teka 35 ežerų ežerėlių (bendras jų F—470 ha) vandenys, todėl upės nuotekis per metus svyruoja nedaug.

Vagos pl. 5—8—15 m, gl.—0,5—1,0 m. Prie staigesnių posūkių yra ir 2—3 m gl. sietuvų. Vasarą ramios tėkmės vietose suželia tanki augmenija.

Kelionę pradedame Antanašės k. nuo Rokiškio—Obelių—Zarasų pln. tilto. ANTANAŠĖ—buv. dvaras— išaugo abipus šio pln. ir priartėjo prie Obelių, tapo jo priemiesčiu. Pietvakariniame kaimo krašte tyvuliuoja Našio ež.

OBELIAI — mst, apyl, ir t. ū. centras, įsikūręs š. r. Obelių ež. (F—49,4, L—1,55, didž. pl—0,48, P— .3,45) krante. Pro Obelius eina Šiaulių—Daugpilio glžk. Turistai Obeliuose lanko legendinį ,,Ramintos' šaltinį, trykštantį greta autobusų st., miesto sodo pakraštyje. Šaltinio įtvarą sumūrijo ir trimetrinę Ramintos skulptūrą išdrožė obelietis liaudies meistras V. Zaikauskas.

31 Kriauna, prasisunkusi pro tankius švendrus, ramiai :įplūsta į Našio ež. (F—90,0, L—2,9, didž. pl.—0,4, JP — 6,6) š. galą ir už 200 m vėl iš jo išteka. Ištaka pasislėpusi vešlioje augmenijoje. Rami ir gili (1,0—1,5 m) upė tyliai srovena tarp neaukštų krantų, apaugusių baltalksnių ir karklų krūmais.

28 k Mažeikiai; d plačios kultūrinės lankos, o už jų, įkalnėje, išsibarsčiusios Papilių k. sodybos. Upėje žemas nepraplaukiamas tiltelis; prieš pat tiltelį — sekli brasta.

26 Abiejuose upės krantuose šlama miškai, vietomis pakrantėse driekiasi nedidelės salpos, šienaujamos miškapievės. Čia galima pamatyti bebrų meistriškumo pavyzdžių.

Kuo toliau, tuo labiau upė rimsta ir gilėja—prasideda Pakriaunio malūno patvanka.

24 k Pakriaunys. Buv. Pakriaunio malūno pastatas ir užtvanka sugriuvę; per užtvankos griuvėsius laivelį reikia persitraukti.

Išretėjusiame parke daug storaliemenių ąžuolų, uosių, klevų, liepų ir kitų medžių. Vienoje beviršūnėje eglėje įrengtame gandralizdyje kasmet išaugina šeimynėlę pilkųjų gandrų porelė.

Žemiau užtvankos upės vaga išsiplečia, prasideda seklios brastos.

20 d BAGDONIŠKIS — ,,Laimės' kol. gyvenvietė, įsikūrusi buv. profesoriaus teisininko M. Remerio (1880—1945) dvare.

16 KRIAUNOS — apyl. ir ,,Sartų' t. ū. centras, didelis gatvinis k.; vieškelio Rokiškis—Kriaunos—Antazavė tiltas, autobusų st.

14 Kriauna įsilieja į Sartų ež. š. v. šakos galą. Sartai (F—1331,6, L—14,8, didž. pl—0,95, gl.—22,0 m, P—79,0)—būdingas pirštėtos konfigūracijos rininės kilmės ež. Jo stuomuo ištįsęs iš š. į p., trys ilgos atšakos į v, ir dvi mažesnės — į r. Ež. yra 7 salos (F — 13,2 ha). Krantai ež. š. dalyje aukšti, kitur—žemi, ties viduriu— smėlėti, apaugę mišku, vietomis pažliugę, drėgnoki. S. ež. įeina į Dusetų landšaftinį draustinį.

13 MARGĖNAI įsikūrę Kriaunos įl. p. pakrantėje. Šiame kaimelyje yra gimęs poetas Antanas Strazdas (1760—1833).

11 d Bobriškis. Plaukdami toliau tiesiog į r. (A 90°), į Bradesių įl., pakelėje paliekame didž. S. ež. salą.

8 Bradesių įl. Čia yra Velikuškės piliakalnis. Velikuškės piliakalnį tyrinėjo, aprašė ir išgarsino archeologas P. Tarasenka (1892—1962) kn. ,,Rambyno burtininkas', V., 1958. '

Bradesių įl. yra pati gražiausia S. ež. vieta. Į ją Zelvės (L—10) intaku suplūsta net 46 ež. vandenys: Dūburio (F—104), Kumpuolio (F—89), Žirnajo (F—49), Dūburaičio (F—47), Salinio (F—43), Zalvo (F—42), Meletinio (F—32), Zalvės (F—29) ir kt.

5 Į S. ež. trumpojo rago įlanką r. įsruvena Z a d u o-jo (L—11) pertakas, atitekantis iš didoko (F—142) Zaduojo ež. Čia turistams yra poilsiavietė. Esant aukštam vandeniui, nesunkiai galima nuplaukti į žuvingą Zaduojo ež.

4 k Ragava įsikūrusi Audrakampio rago p. pakrantėje. Į šį ragą įteka Audra (L — 32).

Už nedidelės r. įlankėlės Sartų ež. kamienas susiaurėja iki 150 m. Čia jaučiama nedidelė tėkmė.

3 d Dumblynė; k GIPĖNAI; vieškelis Dusetos—Obeliai. Gipėnuose ež. pakrantėje yra namas, kuriame gyveno poetas Antanas Vienažindys (1811—1892); čia įrengtas jo memorialinis muziejėlis.

Pagaliau paskutinė, p. v. Sartų ež. šaka, iš kurios išteka Šventoji; d krante Dusetų giria (F—998 ha). 4-ame girios kvartale šlama aukščiausia Lietuvos liepa — gamtos paminklas: aukštis—34,5 m, skersmuo — 184 cm, apimtis— 552 cm, tūris — 30 m3, amžius — 200 metų.

VIRINTA

Trasos ilgis — 62 km, trukmė —3 d., sezonas — V— VI mėn.

Virinta prasideda Gudelių apylinkėse, už 3 km į r. nuo Suginčių, Molėtų rj. Aukštupyje teka į p. per 2ėl-vos (F—145), Gavėno (F—5), Ilgyno (F—14), Grauželio (F—2), Virintų (F—256) ež., toliau suka į š. v. pro Alantą, Kurklius. Įteka į Šventąją 75,2 km nuo jos ž.

Altitudė versmėse 172 m, ž.—61 m. Per visą 59 km ilgį nukrinta 111 m (ΔH—1,88). Žiotyse Q—4,52. Nors Virintos baseinas gana ežeringas (yra 52 ežerai ežerėliai, F—943 ha), vasarą upė labai nusenka (prateka vos 14% metinio nuotėkio) ir turizmui netinka. Tačiau pavasarį (balandžio—gegužės mėn.) upė pakankamai vandeninga, nesunkiai įveikiamos visos jos kliūtys: staigūs posūkiai, sūkuriai, rėvos, slenksčiai, užvartos ir kt.18 Kiek sunkiau rasti tinkamesnę vietą nakvynei, nes upė teka bemiške, tirštai gyvenama teritorija.

Pagal morfometrinius duomenis visa 62 km Virintos maršruto trasa gali būti II sudėt. ktg. etalonu. Kelionę galima pradėti Virintų ež., nes r. jo pakraščiu eina Molėtų—Utenos pln.

62 Virintų ež. skirtas verslinei ir mėgėjiškai žūklei. Jo F—256,4, L—4,51, didž. pl—1,18 km, didž. gl.—35 m, P—12,2 km. Pietinė ež. pakrantė apaugusi spygliuočiais, š.—žemoka, gyvenama (paežerėje įsikūrę Babilninkai, Čiulėnai, Drąsėnai, Juodėnai, Šaltupys).

59 Virintos ištaka iš Virintų ež., per 0,5 km nepriplaukus jo v. galo; d Čivylių kol. centras.

56 Molėtų—Skudutiškio vieškelio dviejų vamzdžių (0 1,75 m) praplaukiamas tiltas. Vagos pl.—5—8 m, gl— 0,5—1,0 m.

55 Buv. Mendučių malūno užtvanka (H—3 m); keltis d krantu. Upės kritimas ir srovės greitis didėja, vagoje pasirodo pirmosios rėvos.

51 Svobiškio tiltas ir sunkiai praplaukiamos malūno užtvankos liekanos.

49 k Pavirinčiai. Kiek toliau Alantos—Vaikšniūnų vieškelio gelžb. tiltas. Iki Alantos t. ū. technikumo upė teka pelkėtu slėniu. Srovė kiek sulėtėja.

47 d Dvyliškis (L—4). Aukšta, sausa pakrantė—tinkama vieta postoviui, nakvynei.

45 k Alantos t. ū. technikumas; per upę tiltas. Toliau iki pat Alantos upė teka tarp vaismedžių sodų,

43 d Vastapa (L-—12) atiteka iš didoko (F—102ba) Vastapo ež.

42 k Alanta (L—13) teka iš Gruodžio ež. (F—11). d ALANTA — mstl., apyl. centras. Pln. Alanta— Molėtai tiltas. Kiek toliau upė vėl įteka į pelkėtą slėnį. Esant aukštam vandeniui, upės vagą čia galima atsekti tik pagal srovę.

35 Vieškelio Alanta—Želva medinis tiltas; k Laičiai.

29 Pirmojo Klabinių malūno ir užtvankos liekanos upėje.

27 d KLABINIAI — J. Janonio kol. centras, fermos; vandens malūnas—resp. reikšmės archit. paminklas. Išgriautos malūno užtvankos liekanos nepraplaukiamos; laivelį reikia persinešti krantu.

Prasideda pati gražiausia atkarpa: srovė greita, daug nepavojingų rėvų.

24 k Maskoliškis, toliau Trakiniai; d miškas.

19 Numatyta statyti Trakinių tvenkinį ,,Ąžuolo' kol. žemėms drėkinti, užtvankos H—13 m, tvenkinio F—116,5 ha,

13 Kurkliai I, malūno užtvanka. Upė jau ramesnė, vagos pl. 15—20 m, gl.—0,5—1,0 m, rėvos baigiasi. Kilometru žemiau—Ukmergės—Utenos pln. tiltas. Nuo tilto iki pat ž. Virinta — ichtiologinis draustinis.

10 d Nevėža (L—12); k KURKLIAI—mstl, apyl. ir kol. centras.

Okupacijos metais K. apylinkėse kovojo ,,Patvariųjų' partizanų būrys.

8 Vydliaudiškis, vandens matavimo punktas; Šilelio malūno ir užtvankos liekanos; upės vaga susiaurėja iki 10—12 m, gl.—0,7—1,5 m; kiek toliau—Kurklių—Anykščių vieškelio tiltas.

2 Šližiai. Išgriautos malūno užtvankos vietoje—praplaukiamas pusmetrinis slenkstis.

Upės pakrantėse prasideda pušynai; čia geros vietos postoviui, nakvynei.

18 Plaukta 1979 m. liepos 1—3 d.

SIESARTIS

Trasos ilgis — 64 km, trukmė — 2—3 d., sezonas — IV—VI mėn.

Siesartis — vienas iš didesnių Šventosios intakų, ištekantis iš didelio (F—526) Siesarties ež., 3 km į r. nuo Molėtų.

Q: ištake iš Siesarties ež. 1,25, žemiau Grabuostos ž.—2,19, žemiau Želvos ž.—3,27, ž.—5,13. Siesarties baseine (F—633 km2) tyvuliuoja 55 ežerai ežerėliai (F— 2196 ha), kurių vandenys nuolat srūva į Siesartį, labai sumažindami sezoninius nuotėkio svyravimus. ΔH— 1,45. Didž. nuolydis yra aukštupyje—tarp buv. Molėtų (Molėtūno) vandens malūno ir 58 km. Siame 6 km ilgio ruože upė nukrenta 26 m (ΔH—4,3). Kliūtys: jėgainių užtvankos, rėvos, dideli akmenys, bebrų ,,statiniai', medžių sąvartos, staigūs vingiai. Pagal hidrometrinius duomenis Siesartis gali būti etaloniniu II sudėt. ktg. maršrutu.

6419 Siesarties ež. š. v. galu įklimpęs į nedidelę žema-pelkę. Iš š. v. Siesarties ež. iškyšulio pradeda kelionę siauras, 3 m pl. Siesarties upelis. Apie 100 m pasruvęs reguliuota vaga, panyra po pln. Vilnius—Utena keturkampe tilto (2,5X4 m) dauda. Toliau, apie 1 km pavingiavęs tarp pušynėlių, praniręs pro tiltelį, ramiai įplūsta į nedidelį (F—16,8, L—1,45) Pastovio ež.

61 Skeldamas Molėtus perpus, praniręs pro Vytauto, Putnos ir Užupio g-vių tiltus, Siesarties upelis įteka į Pastovelio (F—5,3) ež., tyvuliuojantį pačiame miesto centre. Dešiniajame krante miesto centras, k — naujas gyvenamasis rj.

60 Prie Vilniaus g-vės yra sifoninė vandens lygio reguliavimo užtūra (H — 1,5 m); vanduo prateka 2 m skersmens gelžb. vamzdžiu. Čia laivelius reikia persikelti. Žemiau užtūros iki pieninės (k) bei buv. Molėtūno vandens malūno patvankos upė reguliuota, 2 m pl.; jos vaga užgriozdinta ne tik dideliais akmenimis, bet ir įvairiais buitiniais rakandais. Tai pats nemaloniausias Siesarties baras, kuriuo praplaukti galima tik esant aukštesniam vandeniui.

59 d Žežiebros, atitekančios iš didelio (F—318)

Dūrių ež., ž.; apgriauta Molėtūno (d) vandens malūno užtvanka. Čia laivelius k krantu apie 100 m tenka panėšėti iki pirtelės, nes žemiau užtvankos upės vaga užgriozdinta dideliais akmenimis ir kitokiu balastu, o prieš pat pirtelę upę dar pertveria žemai nulinkęs storas gluosnis.

Toliau iki pat Rudoko vandens malūno upė rėvėta, srovė smarki, vagos pl.— 5—10 m, daug nuvirtusių medžių, užkamšų, keletas žemų nepraplaukiamų lieptelių. Upės slėnys d krante lėkštas, bemiškis, k — status, miškingas; tai gera vieta postoviui;

58 k Grabuosta (L—9). Šia upe nuteka Grabuos-to (F—60), Ambraziškių (F—24), Kazimieravo (F—6), Lainio (F — 4) ež. vandenys, labai pagausindami Siesarties nuotėkį. Visa Grabuostos upė — ichtiologinis draustinis.

Žemiau Grabuostos upės vagoje daug rėvų, srovė smarkoka; plaukimą trukdo žemai nusvirusių medžių šakos.

Buv. Rudoko vandens malūno užtvanka, per kurią laivelius reikia persikelti. Žemiau malūno upės slėnys kiek paplatėja, vaga pagilėja, prasideda pirmosios bebrų užtvankėlės.

57 k VIDENIŠKIAI — apyl. ir kol. centras; kabantis metalinis lieptas. Renesanso stiliaus bažnyčia (XVII a. pr.) — resp. reikšmės archit. paminklas. Aukštas, arka papuoštas Videniškių—Balninkų vieškelio tiltas. Upės slėnys vėl susiaurėja, pakrantės apžėlusios tankiais lapuočiais.

55 Siesartis nuo 55 iki 47,2 km reguliuota, ištiesinta, 5 m pl., apie 1,0—1,5 m gl.

51 Baltadvaris; Varniškių k.; medinis vieškelio tiltas. Upėje bebrų užtvankėlės. Prasideda Cesarkos vandens malūno patvanka.

40 d Mokia (L—8). Buv. Cesarkos vandens malūno apgriauta užtvanka. Laivelius patogiau persikelti k krantu. Žemiau 2 km ruože staigūs vingiai, vagoje užvartos, nusvirę medžiai. Upės slėnys pusiau atviras, auga pavieniai lapuočiai, spygliuočių gojeliai. Artėjant prie Kazliškių vandens malūno patvankos, vagoje vis gausiau sąvartų, šiekštų, kelmų. Pakrantėse pelkėtas miškas.

29 k Želva (L— 10); medinis Kazliškių vandens malūnas. Jis stovi tarsi pusiasalyje, nes senoji upės vaga užtvenkta, o naujoji nukreipta į malūno turbinas. Malūno girnas suka vanduo. Kai malūnas nedirba, upėje būna mažai vandens, ir valtele lengva plaukti. Malūno užtvanka plati, 3 arkų, vanduo krenta apie 2 m. Laivelius patogiau persinešti k puse, pro gyvenamąjį namą.

Toliau upės pakrantės apžėlusios tankiais baltalksnių ir karklų krūmais, vietomis sudarančiais lyg ir žaliąjį tunelį. Upė vingiuoja šlapiomis durpingomis salpinėmis pievomis, todėl vagos gl. pastovesnis. Baigiantis pelkėtam slėniui, pakrantėse prasideda eglynai, vagoje vis daugiau užvartų.

20 Krupeliškiai; upėje didelė rėva.

16 d Plaštaka (L—16)—ilgiausias ir vandeningiausias Siesarties intakas. P. nuteka 13 ežerų ežerėlių (bendras F — 260 ha) vandenys ir visu trečdaliu pagausina Siesarties nuotėkį. Antatilčių k. iš trijų pusių — r., p. ir v.—Plaštakos apjuostas, Siesarties k krante stūkso piliakalnis, Pilele vadinamas.

0,3 km žemiau iš k pusės Siesartis priglaudžia Šašuolą (L—13,6), atbėgančią iš Šašuolių ež. (F— 36). Toliau upės krantai vis aukštėja, kritimas didelis, ak-meningose rėvose stipri srovė laivelį spaudžia prie medžių sąvartų.

12 Išgriautos Valtūno vandens malūno 3 arkų užtvankos vietoje susidarė dvimetrinis slenkstis. Kai labai aukštas vanduo ir sandarūs baidarių tentai, slenkstį galima mėginti peršokti; šiaipjau laivelį reikia apsinešti k puse pro tuščią apgriauto malūno pastatą. Upės slėnys gilus, pakrantėse krūmai, didesnio miško nėra.

5 Siesarties k., išsibarstęs abiejuose upės krantuose. Buv. vandens malūno išgriautos užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis. Kai vanduo žemas, laivelius tenka ap-sinešti d puse.

2 Vaisgeliškio viensėdis, upėje vandens malūno užtvankos liekanos, virš jų — pėsčiųjų lieptas. Kai vanduo žemas, čia laivelius tenka paskutinį kartą persikelti.

Toliau iki pat ž. upė greitai teka per didžiulius riedulius. Pakrantėje spygliuočių miškai. Įteka į Šventąją 49,4 km nuo šios ž.

19 Kilometražas nuo ištakio iš Siesarties ež. Dauguma turistų kelionę Siesartimi pradeda: 1) žemiau buv. Molėtūno malūno, toliau Siesartimi pasroviui iki Šventosios; 2) Pastovėlio ež. ir Siesartimi prieš srovę iki Siesarties ež. Toliau dažniausiai plaukiama: a) Siesarties—Lakajų ež.—Lakaja—Žeimena—Nerimi—Nemunu; b)  Siesarties—Baltųjų Lakajų ež.—Stirne (prieš srovę)—Stirnių—Galnakio—Samavo—Striko— Aiseto ež.—Kiauna—Žeimena—Nerimi.

ŠIRVINTA

Trasos ilgis—91 km, trukmė—3—4 d., sezonas—IV—VI mėn.

Širvinta — didž. Šventosios intakas. Jos versmės yra Vilniaus rj., už 9 km į š. r. nuo Paberžės. Per visą trasos ruožą 128,6 km ilgio upė nukrinta 138,3 m (ΔH— 1,0). Didž. nuolydis aukštupyje (tarp 128,6—108,6 km)— 2,67 ir žemupyje (tarp 26,6—0 km)—1,32. Q: ties Motiejūnais 4,0, žemiau Kertušos ž.— 5,4, ž.— 7,0. Širvintos baseine intakai gana ežeringi (upės baseine tyvuliuoja 33 ež. (F—650), todėl jos nuotėkis įvairiais metų laikais ne per daug svyruoja. Aukštupio nuotėkio svyravimui nemažai įtakos turi Motiejūnų HE: kai vanduo žemas, elektrinė dirba su didelėmis pertraukomis. Vagos pl. aukštupyje 4—5 m, žemupyje—10—12 m; vid. gl.— 0,8—1,2 m. Kliūtys: jėgainių užtvankos, rėvos, dideli akmenys, slenksčiai, staigūs posūkiai, seklios brastos, žemi nepraplaukiami lieptai. Baidare arba nedidele valtele ga-lima plaukti nuo Motiejūnų HE. Geriausia šia upe plaukti pavasarį, kai aukštas vanduo.

91 d 20 MOTIEJŪNAI — Dzeržinskio kol. centras. Upę pertveria Motiejūnų HE užtvanka (H—5,4); tvenkinio F—98. Vasarą, kai maža vandens, elektrinė per parą dirba tik 3—4 val.

87 k PAŠIRVINČIAI, vieškelio Širvintos—Giedraičiai tiltas. Restauruotuose buv. dvaro rūmuose įsikūręs Vilniaus ,,Lelijos' siuvimo fabriko filialas.

85 Širvintų marių patvankos pradžia; buv. S. vandens malūno užtvankos liekanos, apsemtos marių vandens.

k ŠIRVINTOS — mst, rj. centras. S. kapinėse (paširvintyje, r. miesto gale) yra kautynėse su gen. L. Želigovskio armija žuvusių lietuvių karių kapai, Netoliese, pavyzdingai sutvarkytose kapinėse, ilsisi tarybiniai kariai, žuvę Didžiajame Tėvynės kare. Memorialiniame kapinių skyde surašytos 224 karių pavardės.

83 Širvintų marių užtvanka (H—5); laivelius persikelti patogiau k pakrante; užtvankoje įrengti 2 skydai, kilnojami elektros motorais, Š. marios (~2,5 km ilgio ir 0,3 km pl.) skirtos rekreacijai. Per marių vidurį medinis pėsčiųjų tiltas, d pakrantėje įrengtas paplūdimys. Pakrantės sutvirtintos betoninėmis plokštėmis, nutiestas asfaltuotas takas.

Žemiau Š. marių užtvankos d pakrantėje įsikūręs Širvintų kiaulininkystės kompleksas. Upės pakrantėje raudonuoja komplekso darbininkų gyvenamieji namai.

81 k Akmeniai.

71 d Kertuša (L — 13) išteka iš Kertušo ež. (F — 43). Gumbeliai. Upė staiga keičia kryptį iš š. v. į p. v.

70 d Viesa (L—ll); ŽEMOSIOS VIESOS— apyl. ir buv. ,,Švyturio' kol, gyvenvietė, gamybinės patalpos, fermos. Čia buv. Viesų malūno užtvanka išgriauta. Upę pertveria Vilniaus—Ukmergės greitkelio gelžb. tiltas. Upėje buv. senojo tilto sąvartos. Kai žemas vanduo, laivelį reikia persitraukti.

Upės slėnys jau gilesnis, krantų šlaitai aukštesni. Toliau—d Jasiškiai, Trajokai, Dainiai; k Degučiai.

60 d Ūdara (L—6). Ji teka iš Gelvanės (F— 52) ir Stavarygalos (F—74) ež.; k Barzdžiai.

58 k Družai.

54 k Apušė (L—9), Pigašiai, piliakalnis, vad. Trūnakalniu. Per upę keletas lieptų. Upė vėl keičia kryptį iš p. į v.

52 Smailiai; malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai plaukti.

43 VINDEIKIAI — apyl. ir kol. centras. Vieškelio Vindeikiai—Musninkai tiltas.

Toliau ant aukštų upės krantų išsibarstę kaimai: k Juodonys, Morkūnai, Leščiūnai, Pusilgiškiai; d Pasodninkai. Pasodninkų k. yra nedidelis piliakalnis, vadinamas Batarėja.

24 Ukmergės—Čiobiškio vieškelio tiltas. Liukonių k.— ,,Gegužės pirmosios' kol. centras. Buv. L. vandens malūno užtvanka išgriauta. Medinis malūnas tebestovi, o jo girnas jau suka elektra; d Maskoliškiai.

Kiek tolėliau, gražioje upės slėnio pašlaitėje, gatvinis Laplierių k. Gera vieta postoviui, nakvynei. Dešiniojo kranto šlaitas aukštas, apaugęs medžiais. Pačioje viršūnėje stovi medinis kryžius. Prie jo—dubens pavidalo akmenys.

Upės slėnys jau gilus, posūkiuose aukšti skardžiai, vagoje daugiau stambių akmenų, rėvų.

15 d Kabarkšta (L—16), Karališkiai; k Steponava.

12 d Buv. Mančiušėnų vandens malūno užtvanka išgriauta, malūną varo elektra. Ant kalno Mančiušėnų k. gyvenvietė, Gelvonų kol. fermos.

Nuo Mančiušėnų ligi Paširvinčio viensėdžio upė rami ir gili. Pakrantėse nemaža bebrų išguldytų medžių.

10 k Pakalniškiai; d Paširvinčių viensėdis. Stūkso nedidelis piliakalnis, o už 0,3 km į p. nuo jo—senkapis, vadinamas Milžinkapiu.

Upės slėnys gilus, kanjoninio pobūdžio. Iki pat upės ž.—Širvintos ,,turistiniai malonumai': srauni srovė, rėvos, dideli akmenys. Siame ruože Lietuvos turistai rengia vandens turizmo technikos varžybas.

5 d Minderiškiai; k Apeikiškiai. Mažo Raguvos upelio ir Širvintos santakoje labai aukštas Užnugario kalnas, nuo kurio viršūnės matyti plati apylinkė. 1,5 km žemiau — d paskutinio Širvintos intako Samanio (L — 8)ž.

1 d Paširvintys, išgriautos vandens malūno užtvankos vietoje—praplaukiamas slenkstis.

Širvinta įteka į Šventąją 16,5 km nuo šios ž.

20 Turistai paprastai Širvinta pradeda plaukti nuo Vilniaus—Ukmergės pln. tilto (II sudėt. ktg. maršrutas).

NEVĖŽIS

Trasos ilgis — 190,6 km, trukmė — 8 d., sezonas — V—IX mėn.

Nevėžis — ramiausia Lietuvos upė. Senovėje ši upė skyrė žemaičius nuo aukštaičių. Prasideda ji plokščioje užpelkėjusioje vandenskyroje Anykščių rj., netoli Grybulių, už 6 km į p. v. nuo Troškūnų. Teka pro Traupį, Raguvą, Miežiškius, Panevėžį, Naujamiestį, Krekenavą, Surviliškį, Kėdainius, Panevėžiuką, Babtus, Raudondvarį, Anykščių, Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rj. teritorija.

Per visą 208,6 km ilgį nukrinta 72,7 m (ΔH—0,35). Pats didž. kritimas yra tarp 159—145 km (ΔH—1,0). Q: Kerblonyse 1,15, Panevėžyje—6,56, Kėdainiuose — 18,4, ž.— 33,0. Nevėžio nuotėkis priklauso nuo Kavarsko siurblinės. Kai dirba visi agregatai, tai kas sekundę į Nevėžį nuteka 5,44 m3 Šventosios vandens. Be to, 8 km ilgio Sanžilės kanalas jungia Nevėžį su Lėveniu. Kai Lėvens vandens lygis aukštas, dalis jo kanalu nuteka į Nevėžį. Per metus vandens nuotėkis labai įvairuoja: vasarą upė labai nusenka, o po liūčių staiga pakyla. Vagos gl. (m); aukštupyje (iki Kiršino ž.) 0,3—2,0, kitame ruože — 0,5— 3,0. Vaga nuo versmių iki Tautkūnų reguliuota ir ištiesinta; čia jos pl. 8 m, tarp Tautkūnų ir Naujamiesčio — 12—20 m, žemupyje—30—50 m. Nevėžio žemupys (nuo Babtų iki ž.), kurį patvenkia Nemunas, primena vingiuotą sudurpėjusį kanalą. Čia vaga visame ruože vienodai gili, srovė visai lėta (0,06 m/km). Anksčiau šiame bare plaukiojo garlaiviai. Kliūtys: 5 pusmetriniai srovės lėtinimo slenksčiai kanalizuotoje dalyje, apgriautų jėgainių užtvankos, keliasdešimt seklių brastų, ,,Ekrano' gamyklos vandens saugyklos 6 m aukščio užtvanka. Nevėžio vandenį teršia Panevėžio ir Kėdainių nutekamieji vandenys.

Nevėžiu galima plaukti nuo Pienios ž., kur kanalizuotu upeliu į jį įsilieja Šventosios vandens dalis. Nuo Troškūnų glžk. st. iki plaukimo pradmės tik 15 km.

NEVĖŽIO MARŠRUTINĖ JUOSTA

191 k Pienia (L—5). Iki Miežiškių upė kanalizuota, kraštovaizdis monotoniškas: 3—4 m pl. plikas kanalas plačiai vingiuoja tarp dirbamų laukų. Be 5 pusmetrinių srovės lėtinimo slenksčių, daugiau tame upės ruože jo-kių kliūčių nėra.

188 Levaniškiai; š. kaimo pakraštyje plyti 178 ha Levaniškių pelkė.

181 k RAGUVA — mstl., apyl. ir kol. centras, Raguvos—Troškūnų vieškelio tiltas.

176 d Eigirdai.

168 Kerblonys, vandens matavimo punktas.

168 k Gitėnai, vieškelio Raguva—Panevėžys tiltas; už Gitėnų driekiasi Raguvos miškai.

162 MIEŽIŠKIAI — mstl., apyl. ir vieno iš geriausių rj. daržininkystės t. ū. centras. Buv. malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.

155 k Alanta (L—32), Tautkūnai, kaimo kelio tiltas. Vandens malūno užtvanka išgriauta, kliūčių nėra.

152 k Juoda (L — 35) teka iš Juodžio ež. (F — 44).

150 d VELŽYS — apyl. ir Pabaltijo zoninės Staniūnų paukštininkystės bandymų st. eksperimentinio ūkio centras; vieškelio Panevėžys—Raguva tiltas. Buv. vandens malūno, varomo elektra, užtvanka pralaužta. Kai daugiau vandens, turistai dažniausiai ją peršoka.

148 d Au1amas (L — 12), Karužiškiai.

146 d Juosta (L—51), Pajuostis. Juosta per Juostino ež. (F—38) atiteka iš didelių (F—7879) Pajuostės— Gitėnų miškų; vieškelio Subačius—Panevėžys tiltas.

141 ,,Ekrano' gamyklos užtvanka: H—6 m, tvenkinio F—84 ha; patvanka siekia Juostos ž. bei Velžio gyvenvietę. Nevėžio nuotėkis liko maždaug toks pat (Q— 6,0). Užtvanka eina Troškūnų vieškelis. Laivelius geriau persikelti d krantu; čia platesnė ir lygesnė pieva.

140 PANEVĖŽYS — resp. pavaldumo mst, rj. centras, įsikūręs abipus Nevėžio. Pagal dydį penktas respublikos miestas, pramonės centras. Senamiestis yra d krante, k krante — naujesnė miesto dalis. Abi miesto dalis jungia 5 tiltai: ties ,,Ekrano' gamykla, Gogolio, Respublikos—Stoties, Savitiškio ir Nemuno gatvėse; yra. mazginė glžk. st. Mieste veikia daugiau kaip 20 stambių pramonės įmonių. Yra nemaža mokymo, meno ir sveikatos apsaugos įstaigų.

136 Savitiškio vandens malūno užtvankos vietoje pastatyta gelžb. užtvanka (H—3,0 m); keltis patogiau d pakrante, laivelius persinešant apie 100 m.

135 k Nausodė. N. malūno užtvankos vietoje daug didelių akmenų, kurie nesunkiai praplaukiami.

130 k Mo1aina (L — 21), Panevėžio—Šeduvos glžk. Berčiūnų st.

129 d Sanžilė (L—8). BERČIŪNAI — apyl. ir kol. centras, vieškelio Naujamiestis—Spirakiai tiltas. Sanžilė, ištisai kanalizuota, Nevėžį sujungia su Lėveniu. Pakilus Lėveniui, vandens perteklius teka į Nevėžį. Sanžilės ir Nevėžio santakoje vasarą įsikuria pionierių stovyklos.

Nevėžio pakrantės pušyne yra III—IV a. pilkapių.

124 k Papušiai; d Nevėžininkai.

123 d Sudramala (L—12); toliau—k Puškonys.

120 d NAUJAMIESTIS — mst. t. g., apyl. ir M. Melnikaitės kol. centras. Vieškelio Upytė—Šeduva tiltas.

115 d Kiršinas (L -— 47), Povilauskai.

112 d Vadaktėliai. Buv. malūno užtvanka išgriauta— galima laisvai plaukti.

101 k Upytė (L-—40) prasideda už 8 km į p. r. nuo Ramygalos.

100 Parengtas projektas statyti Krekenavos tvenkinį: užtvankos H—7 m, tvenkinio F—1040 ha; vanduo bus naudojamas pramonei (Krekenavos kiaulininkystės kompleksui) ir laukams drėkinti. Patvanka į aukštupį sieks apie 20 km, iki pat Naujamiesčio.

95 KREKENAVA — mstl., t. ū. centras. Didesnė mstl. dalis d krante; k Svenčiuliškiai (buv. kaimas); Ramygalos—Baisogalos pln. tiltas; prieš tiltą ir žemiau jo upėje yra keletas nedidelių, krūmais apžėlusių salelių.

Toliau, praplatėjusiame upės slėnyje, telkšo keletas nedidelių žiogų bei senvagių ežerėlių; k krante Gringalių spygliuočių miškas. Gražus čia kraštovaizdis, nemaža gerų vietų postoviui, nakvynei.

93 d Buv. Slabados dvaras — t. y. Papalčių skyriaus gamybiniai pastatai, fermos, senas dvaro parkas.

90 d Buv. Skaistkalnio dvaro malūno, varomo elektra, užtvanka išgriauta.

87 d Liaudė (L— 39), Bakainiai.

85 d SURVILIŠKIS — mstl., apyl. ir ,,Švyturio' kol. centras; k Kazokai.

81 k ŠVENTYBRASTIS — ,,Pakeltos velėnos' kol. centras. Kaime yra uždara sodyba—vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas.

72 d KRUOSTAS (L—29), Maciūnai; k buv. Kruosto dvaro parkas.

76 d KALNABERŽE — ,,Žiburio' daržininkystės kol. centras, senas parkas — gamtos paminklas, piliakalnio liekanos. Per kaimą eina Kėdainių—Krekenavos kelias.

71 k Repengiai. Neveikiančios Kruosto HE užtvanka (H—4,1 m). Keltis patogiau d pakrante. K. HE tvenkinio vanduo dabar naudojamas ,,Žiburio' kol. daržams drėkinti,

64 k Alkupis (L—12). APYTALAUKIS. Baroko stiliaus bažnyčia (XVII a. vid.) — archit. paminklas, senas parkas — gamtos paminklas, buv. A. dvaro rūmai. (XIX a.) — archit. paminklas (dabar juose senelių invalidų namai).

61 k VILAINIAI — Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas; upėje malūno užtvankos liekanos.

59 d Dotnuvėlė (L — 61); jos pakrantėje 33 ha parkas. Rekonstravus vandens malūną, 1,2 km nuo ž. Dotnuvėlė patvenkta; 5,1 ha tvenkinys skirtas kultūriniams-buitiniams poreikiams; 0,9 km žemiau—Smilgos (L—32) ž., o dar už 2,9 km—k Obelies (L— 53) ž. Šios upės į Nevėžį įteka Kėdainių mst.

KĖDAINIAI — rj. ir Tarybų Lietuvos geografinis centras. Nuo K. tiek paraleline, tiek meridianine kryptimi dabartinės respublikos sienos nutolusios beveik vienodai. Miestas įsikūręs Dotnuvėlės, Smilgos, Obelies ir Nevėžio santakoje.

K. senamiestis — urbanistikos paminklas. Jame yra išlikę nemaža senųjų pastatų; buv. rotušė, rektorių namai, škotų pirklių namai, šv. Jurgio, kalvinų ir liuteronų bažnyčios. K. kraštotyros muziejus, įsteigtas 1921,— vienas iš seniausių respublikoje.

K. — smarkiai augantis pramonės centras. Pokario metais čia pastatyta daug pramonės įmonių, gyvenamųjų, kultūrinių ir buitinių pastatų. (Plačiau apie Kėdainius rašoma K. Trečiakausko kn. ,,Kėdainiai', V., 1974).

53 k PELĖDNAGIAI — apyl. centras, pavyzdingai tvarkoma gyvenvietė. Išgriautos malūno užtvankos vietoje—sekli, akmeninga brasta.

52 k Pašiliai, 667 ha Pašilių miškas.

49 d Karūnava, Vainikų t. ū. paukščių fermos.

43 k Berupė (L—48). LABŪNAVA — Kėdainių rj. pirmaujančio Darbo raudonosios vėliavos ordino ,,Rytų aušros' kol. centras; aplink Labūnavos miškai (1306 ha).

36 d Dašiūnai, vandens matavimo punktas. Didž. Nevėžio intako Šušvės ž. (L — 135).

Nuo Šušvės iki Panevėžiuko upėje yra keletas nedidelių rėvų. Bajėnai, buv. B. dvaro malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.

33 d A1uona (L — 32), Vitkūnai.

30 d Striūna (L—28), Pastriūnis; k Vilkenai. Kiek tolėliau d PANEVĖŽIŪKAS— ,,Nevėžio' kol. centras.

Baroko stiliaus bažnyčia (XVIII a. vid.) — archit. paminklas.

26 k Gynia (L — 36). BABTAI — mstl., apyl. centras. Gynios—Nevėžio santakos kalvoje žaliuoja ąžuolynėlis, o už pln. — Babtų miškas. Greta Vytėnų sodininkystės-daržininkystės st. eksperimentinis ūkis, nauja gyvenvietė.

21 k Kiaunupis (L—14), Stabaunyčius. Prasideda ramus ir gilus upės žemupys; slėnys gilus, vaizdingas.

18 d Vėjuona (L — 20); k Sitkūnai.

15 d Kačiūniškė.

13 d Sausinė (L — 11), Kudrėnai. Kiek žemiau — d Upytė, k Bivyliai.

10 d Bernatoniai.

6 k Lieda (L — 7), Ūžliedžiai.

5 d Didvyriai. Upės srovė visai sulėtėja—prasideda Nemuno patvanka.

3 d RAUDONDVARIS — apyl. ir Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio centras, Kauno— Jurbarko pln. tiltas, didelis parkas, nutįsęs iki Nevėžio. Gyvenvietė — Nevėžio kilpoje, žemutinėje terasoje. Aukštutinėje terasoje buv. R. dvaro pastatai, bažnyčia, parkas — archit. paminklai. k ROMAINIAI — Užliedžių apyl. centras, Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio valdos. Įkalnėje, gražiame pušyne, įsikūrusi R. sanatorija. Čia yra išlikusių ir senųjų ąžuolų. Manoma, kad Romainiuose buvo senovės lietuvių ramovė.

Toliau Nevėžis ramiai teka greta Nemuno. Nemuno vaga apie 8 m yra pakilusi ir užtvenkusi visą ramaus Nevėžio žemupį.

Nevėžis įsilieja į Nemuną 199,2 km nuo šio ž., ties Šilelio k., 8,5 km žemiau tos vietos, kur įteka Neris.

ŠUŠVE

Trasos ilgis — 108,6 km, trukmė — 5 d., sezonas — IV—VI mėn.

Šušvė — didž. Nevėžio intakas, Jos versmės yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, Tyrulių pelkėje, už 6 km į p. r. nuo Tytuvėnų, Kelmės rj. Aukštupys nuo Plikaičių iki Žeimių tilto kanalizuotas. Per visą 134,6 km ilgį nukrenta 112,1 m (ΔH—0,83). Didž. nuolydis yra aukštupyje—2,23 ir antroje pusėje (tarp 65,7—0 km)—1,06. Q: Šiaulėnuose—1,02, žemiau Upytės ž.—1,38, žemiau Beržės ž.— 3,60, žemiau Ažytės — 5,28, ž.— 6,38. Vagos pl.; aukštupyje 6—8 m, žemupyje—10—15 m. Slėnys neplatus, krantai vietomis aukšti, sausi, apaugę medžiais. Kraštovaizdis gana įspūdingas, ypač gražu gegužės mėnesį ievoms žydint. Kliūtys: užtvankos, rėvos, slenksčiai, dideli akmenys, seklios brastos, užžėlimai, sąvartų užkamšos. Pavasarį, kai aukštas vanduo, arba po gausesnių liūčių turistine baidare be didesnių kliūčių galima plaukti nuo Šiaulėnų, o dar geriau—nuo Beržės intako.

Pagal hidrografinius duomenis 67,7 km žemupio baras gali būti II sudėt. ktg. etalonas.

109 k ŠIAULENAI — mstl., apyl. ir K. Poželos kol. centras; vandens matavimo punktas, Radviliškio— Šiaulėnų—Tytuvėnų pln. tiltas.

102 Žeimiai; kaimo vieškelio tiltas.

100 d Upytė (L—7), DIKTARIŠKIAI. Restauruotuose buv. dvaro rūmuose įsikūrusi m-la; rūmai ir parkas—vietinės reikšmės archit. ir gamtos paminklai.

89 Mociškis. Vandens malūno išgriautos užtvankos vietoje nedidelis slenkstelis, per kurį laivelius galima nusileisti.

87 k Čerkosai; Č. kaime stovi koplytėlė — liaudies dailės paminklas.

82 d Žitiškiai. ,,Tarybinės žemės' kol. vandens malūnas, varomas elektra, lentpjūvė. Per užtvanką keltis patogiau k krantu.

81 k Beržė (L — 36), d Ramoškiai.

79 k Godai. Upės pakrantėje senkapis.

75 d Žadikė (L—19); k PAŠUŠVYS— apyl. ir ,,Šušvės' kol. centras.

70 GRINKIŠKIS — mstl., apyl. ir t. ū. centras. Vandens malūno, varomo elektra, užtvanka išgriauta; jos vietoje susidarė 0,8 m slenkstis, kurį, esant aukštam vandeniui, galima praplaukti; kai žemas vanduo, patogiau keltis d puse.

68 k Geručiai. Toliau abipus upės bėga vieškeliai: d Grinkiškis—Pašušvys, k G.— Digraičiai.

65 k Vaitiekūnai. Kiek žemiau upėje iš eilės 5 slenksčiai. Šušvės ir Vingrio upelio santakoje stūkso piliakalnis, vadinamas Pilimi.

64 k Kairėnai. Buv. triaukščio vandens malūno užtvanka išgriauta. Vanduo teka ne per užtvanką, bet d pusėje išrausta nauja vaga.

57 k Bakūniškis; seno vandens malūno užtvanka išgriauta, malūne įrengta suomiška pirtis. Laivelius galima nusileisti abiejose pusėse. Prieš pat užtvanką senojo tilto polių liekanos, žemiau užtvankos—naujas gelžb. vieškelio Krakės—Vosyliškės tiltas.

55 d Slabada; vandens malūno, varomo elektra, apgriauta užtvanka; keltis k krantu. k Rezgiai.

54 d Ažytė (L—20), Antkalnis; k Dovydiškiai.

52 k Plinkaigalis. Šušvės ir mažo upelio santakoje, priešais kapinaites, nedidelis piliakalnis.

47 d Pašušvys įsikūręs ant aukšto, stataus upės kranto. Vieškelio Krakės—Betygala tiltas, nutiestas buv. Pašušvio vandens malūno išgriauta užtvanka; prieš tiltą sala, fv. k. Upėje didelių akmenų slenkstis.

Kairėje pakrantėje buv. dvaro parkas—Kėdainių ir Raseinių rj. turistų mėgstama sąskrydžių vieta. Prie kelio, smėlėtoje kalvoje, V—XII a. kapinynas.

44 d Šilainiai. Upėje triguba rėva, kurios laiptais tenka nusileisti apie 1,5 m.

42 d Vosbučiai. Upėje iš Krakių—Paliepių tilto likučių susidaręs krioklelis. Kilometru žemiau—Vosbučių piliakalnis. Čia Šušvę remia 4 raudonkalniai (taip čia vadinamos rausvo priemolio atodangos); ties trečiuoju raudonkalniu — didž. Šušvės sala, fv. d. Ant kalno Pajieslio kol. fermos.

k Ambraziūnai; piliakalnis, paskendęs didžiuliame sode. Vandens malūno užtvanka, kai aukštas vanduo, praplaukiama.

37 Kairėje upės pakrantėje statūs skardžiai, vagoje—rėvos. Kilometru žemiau Diksiai, upėje sekli brasta.

34 d ,,Draudvilio Babilonas'—iš 3 pusių eroduojama, primenanti grybą atodanga. Žemiau upės srovė kiek sulėtėja.

31 k Paupelys (L—6); d Bakano piliakalnis.

29 k Ruseiniai; kaimo laukuose didelis plokštinis kapinynas. Upėje brasta.

19 k ANGIRIAI — ,,Gegužės pirmosios' kol. centras. Vandens malūno išgriautos užtvankos vietoje statoma Angirių užtvanka21. Užtvankos H—16 m, tvenkinio, skirto kolūkio laukams drėkinti, F — 262 ha.

18 d SVILIAI. ,,Jaunystės' kol. gyvenvietė.

16 d Liedas (L—18); k JOSVAINIAI—mstL, apyl. ir ,,Jaunystės' kol. centras; vieškelio Panevėžiukas—Josvainiai—Kėdainiai tiltas. J.— stambiausia gyvenvietė pašušvyje.

11 d Vinkšnupis (L—17), Macgaliai. Upės pakrantėje didelė nuošliauža su medžiais.

8 d KUNIONIAI — apyl. ir Mičiurino kol. centras. Upė pradeda riesti 2 km ilgio Kunionių kilpą; krantai statūs, skardingi.

5 Stankūniškio raudonkalnis, vadinamas Velnio kalnu. 3 d Kampai. Gili upė ramiai įplūsta į Nevėžį 36,3 km nuo jo ž.

21 Antra užtvanka ant Šušvės numatyta statyti apie 3 km žemiau Kairėnų. Tad po dvejų trejų metų, kai tos užtvankos bus pastatytos, Šušvės hidrografija labai pasikeis: liks tik du didoki ež.

DUBYSA

Trasos ilgis — 123,5 km, trukmė — 5 d., sezonas — V—IX mėn.

Dubysa — d Nemuno žemupio intakas. Gindamiesi nuo priešų, žemaičiai upės pakrantėse įrengė daug piliakalnių. Didžiojo Tėvynės karo metais padubysiais vyko aršios kautynės su hitlerininkais.

Dubysa prasideda Šiaulių rj., už 4 km į š. v. nuo Rėkyvos ež.; aukštupyje ji visai mažas upeliukas, vingiuojantis salpinėmis pievomis. Upės L—139 km, baseino F—2033 km2. Dubysos aukštupys 15 km kanalu sujungtas su Venta. Šiuo metu kanalas nenaudojamas, daug kur užslinkęs, užžėlęs, šliuzai suirę. Baidare arba lengva valtele galima plaukti jau nuo Bubių žuvininkystės ūkio tvenkinio arba nuo Mirskiškės ar Tilžės intako. Tačiau didž. Dubysos intaku Kražante nuo Kražių plaukti yra daug lengviau negu Dubysos aukštupiu. Be to, ir maršruto trasa kiek pailgėja.

Dubysos slėnys plačiasalpis ir gana ryškus. Jo pl.— iki 0,5 km. Vidurupyje ir žemupyje slėnys labai gilus. Vagos pl. aukštupyje 4—5 m, vidurupyje—20—30 m, žemupyje — 40—50 m; gl. atitinkamai—0,1—0,5 m, 0,3—1,5 m, 0,5—3,0 m. Krantai aukšti, vietomis statūs, skardingi. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais. Kliūtys: užtvankos, slenksčiai, rėvos, dideli akmenys, užvartos, seklios brastos.

123,5 km maršruto trasoje Dubysa nukrinta 79,7 m (ΔH—0,65). Pats didž. kritimas yra aukštupyje (tarp 113—101 km)—l,0. Q: žemiau Tilžės ž— 0,93, žemiau Kražantės—4,97, Lyduvėnuose—7,04, ž.—12,5. Dubysa daugiausia maitinama lietaus ir tirpsmo vandenų, todėl jos nuotėkis per metus labai įvairuoja (iki 150 kartų). Sausomis vasaromis upė labai nusenka.

Be Bubių žuvininkystės tvenkinių (132 ir 126 km nuo ž.) ant Dubysos artimiausiais metais bus įrengti dar du dideli tvenkiniai: Padubysio ir Betygalos. Tada labai pakis ne tik Dubysos, bet ir didž. jos intako Kražantės hidrologinis režimas.

Apie Dubysos maršrutinę trasą rašo M. Kondratas kn. ,,Dubysa', V., 1961. Ten yra detalios Dubysos ir Kražantės upių trasų schemos.

DUBYSOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

124 k Tilžė (L—12), Dzidai; Tilžė grioviais sujungta su Rėkyvos ež. Dubysa šiame ruože teka Ventos—Dubysos kanalu.

118 d Deglė (L—5), Juškaičiai 1 ir II, įsikūrę abiejuose upės krantuose.

114 d Dengtiltis, ,,Tarybinio artojo' kol. malūno apgriauta užtvanka; per upę tiltas.

113 d Burkšai. Malūno užtvankos liekanos upėje.

107 d Padvarninkai. Nebaigto kasti Ventos—Dubysos kanalo galas.

105 d Darbučiai; buv. malūno užtvanka išgriauta, plaukti nėra kliūčių.

102 k Šiaušė (L—32), Šedvydžiai. Šiaušė atiteka iš didelių Tyrulių pelkių.

101 d Kražantė (L—87) — didž. Dubysos intakas. K. įtekėjus, Dubysos nuotėkis beveik padvigubėja, upė paplatėja. Nuo čia vandens jau pakanka plaukti bet kuriuo metų laiku. Kiek žemėliau — Tytuvėnų—Kelmės pln. tiltas.

99 Padubysys, buv. malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti. Tačiau netrukus čia bus pastatyta Padubysio tvenkinio užtvanka. Vanduo bus naudojamas laukams drėkinti ir Šiaulių mst. pramonei. Užtvankos aukštis — 24 m, tvenkinio F — 2020 ha. Tvenkinio atlajos pasieks Bubius, išsilies ir į Kražantę apie 300 m žemiau kelio Kelmė—,,Naujoji sodyba'.

91 k Gryžuva (L—14). Tai gana vandeningas intakas (Q—1,14), kuriuo nuteka Gauštvinio (F—128) ir Apušio (F — 23,7) ež. vandenys. Į Gryžuvos žemupį iš visur — Dubysos, Saldaus ir Dratvens — gegužės viduryje suplūsta neršti skersnukiai, kuriuos čia kaltais vadina.

90 d Sa1dus (L — 9). Už kilometro didelis MAIRONIŲ k.— ,,Gegužės pirmosios' kol. centras. Kaime yra pilkapių. Čia 1909—1914 gyveno poetas M. Šeižys-Dagilėlis.

81 k Didravis (L—5). Bulavėnai; Tytuvėnų miškų ūkio centras. Dubysos slėnyje stūkso piliakalnis ir senkapiai. Upėje viena greta kitos dvi ilgos rėvos.

79 d Zakeliškiai; buv. malūno išgriautos užtvankos vietoje praplaukiamas slenkstelis. Toliau, k krante, šlama gražūs miškai.

76 d Dratvuo (L—14), Lyduvėnai, Radviliškio—Sovetsko (Tilžės) glžk. tiltas — vienas iš aukščiausių (42 m) ir ilgiausių tiltų Lietuvoje. Upė tarp glžk. ir žemiau jo esančio vieškelio tilto sekli, siaura, užgriozdinta aštriais akmenimis bei gelžbetonio nuolaužomis, perkalais. Čia plaukti reikia labai atsargiai, kad nepradurtų baidarės.

67 Kušeliškė, neveikiančios Raseinių HE užtvanka. Kiek žemėliau — k Pakalniškiai. Upės pakrantėse puikios vietos stovyklai, nakvynei.

64 Kiek atokiau nuo upės PASANDRAVYS — poeto J. Mačiulio-Maironio (1862—1932) tėviškė.

60 d Bralinskiai, nugriauto malūno 1,2 m aukščio užtvanka. Upės pakrantėje giluminis gręžinys, iš kurio veržiasi stipri vandens srovė. Iš čia tiekiamas vanduo Raseiniams. Upėje daug seklumų, sąvartų, staigių posūkių.

54 k Luknė (L—26), kiek žemiau—neveikiančio Navininkų malūno užtvanka, per kurią laivelius tenka persikelti.

48 k Mūkė (L—16). M. patvenkta, jos vanduo naudojamas J. Janonio kol. lankams drėkinti.

Maslauskiškiai; apgriauta vandens malūno ir lentpjūvės, varomų elektra, užtvanka. Čia laivelius reikia persivesti.

46 Yra projektas šioje vietoje įrengti Betygalos tvenkinį Dubysos nuotėkiui reguliuoti ir laukams drėkinti; užtvankos H—10,7 m, tvenkinio F—510 ha. Tvenkinio patvanka pasieks Bralinskus, ir tame ruože esančios Maslauskiškių, Navininkų ir Bralinskų malūnų užtvankos ,,nugrims' po vandeniu.

46 k Lelykas (L—10). Lelyko—Dubysos santakoje yra patogi vieta poilsiui bei nakvynei.

Ant kalno BETYGALOS mstl. — apyl. ir kol. centras; yra kolūkinis dailės muziejus. Kilometru žemiau, Dubysos intako Vaškūtės (L — 3) d krante, piliakalnis.

43 k Pakalniškiai; upėje daug didelių akmenų, greita srovė.

37 k Vandžiai, Ugioniai, d Kalniškiai. Upėje keletas seklių brastų. Kiek žemiau, Upytės (L—6)—Dubysos santakoje, stūkso nedidelis Rajinciškių piliakalnis (XIII— XIV a.), vadinamas Barsukalniu.

32 k Kirkšnovė (L — 25); d krante miškelyje pasislėpęs nedidelis Darbutų piliakalnis. Apie 0,5 km nuo ž. Kirkšnovė patvenkta 10,7 m aukščio užtvanka. Tvenkinyje priveista įvairių žuvų. Greta stovi Raseinių rj. žvejų ir medžiotojų namelis, o k—Raseinių MSV poilsio namai.

31 Žemaičių pln. Kaunas—Klaipėda gelžb. tiltas.

29 Buv. Ariogalos malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti; upės senvagė užakusi.

27 k ARIOGALA — mst., apyl. ir t. ū. centras. A. įsikūrusi viršutinėje Dubysos terasoje, tarp upės ir pln.

Prie kelio Ariogala—Betygala, ties žemuoju tiltu, k Dubysos krante, yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

24 Pagojis, piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu. Upėje nemaža kliūčių: slenkstelių, didelių akmenų, seklių brastų.

22 k Ištiesinto Kauno—Klaipėdos pln, Ariogalos apvažiavimo tiltas.

18 k Gynėvė (L—36). Plikiai; upėje ilga rėva. 0,6 km žemiau, ties Padubysio k., didelių akmenų sekluma, per kurią laivelius reikia persivilkti.

15 Klumpė; apgriauta neveikiančio malūno užtvanka.

12 Kilovos sugriauto malūno užtvanka.

5 d Padubysys; malūno, varomo elektra, dvimetrinė užtvanka; laivelius reikia persinešti.

Žemupyje upė teka labai lėtai, todėl vietomis gausiai prižėlusi vandens augmenijos.

2 k Paskutinio Dubysos intako Lazduonos (L— 17) ž.

1 d SEREDŽIUS — mstl., apyl. ir ,,Nemuno' kol. centras; per upę Kauno—Jurbarko pln. gelžb. tiltas. Dubysa ramiai įsilieja į Nemuną 167,5 km nuo jo ž. Šių upių santakoje, įkalnėje ir ant aukšto kranto, pabiręs Seredžiaus mstl.

Seredžius — sena, legendomis, apipinta vietovė. Kai kurie istorikai romantikai (T. Narbutas ir P. Loboika) rašė, kad čia gyvenęs, miręs ir Seredžiaus piliakalnyje palaidotas legendinis iš Romos atvykęs Palemonas su sūnumis.

Seredžiaus piliakalnis (X—XV a.) yra Nemuno—Dubysos slėnio šlaite, Pieštvės k krante. Jis su senovės gyvenviečių teritorijomis paskelbtas landšaftiniu istoriniu draustiniu.

Seredžiuje išliko namelis, kuriame gyveno kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Stasys Šimkus (1887— 1943), gimęs netoli S., Motiškių k.

KRAŽANTĖ

Trasos ilgis—70 km, trukmė—3 d., sezonas—IV— VI mėn.

Kražantė — didž. Dubysos intakas. Jos versmės yra Žemaičių aukštumoje, Karklėnų pelkėje, už 9 km į p. r. nuo Varnių. Teka pro Kražius ir Kelmę, aukštupyje iki Raudiškių reguliuota. Mažu turistiniu laiveliu arba baidare čia galima plaukti be jokių kliūčių. Per visą 87,4 km ilgį upė nukrinta 109 m (ΔH—1,25). Pats didž. kritimas yra aukštupyje. Q: Linkaučiuose (70 km nuo ž.) — 0,97, Prušinskuose (6 km nuo ž.) — 3,4222. Kražantė neturi vandeningesnių maitinimo šaltinių (upių, ežerų), todėl sausmečiu labai nusenka, užželia vandens augmenija ir vandens turizmui mažai tinka.

Vagos pl.: aukštupyje 4—6 m, žemupyje—8—12 m; gl. atitinkamai—0,2—0,5 m, 0,5—1,5 m. Kliūtys: užtvankos, dideli akmenys, rėvos, seklios brastos, užžėlimai, užvartos, staigūs vingiai. Kai Kelmės rj., 101,4 km nuo ž., ant Dubysos bus pastatyta Padubysio užtvanka (H — 24 m), tai 2020 ha tvenkinio, skirto laukams drėkinti ir Šiaulių mst. pramonei, patvanka pasieks Bubius ir Kražantės žemupį iki Kelmės—,,Naujosios sodybos' kelio. Tame ruože pasikeis ir hidrografinis upės režimas.

70 d KRAŽIAI — mstl., apyl. ir kol. centras. Šiauriniame mstl. pakraštyje lapuočiais apaugęs Medžiokalnis — botaninis draustinis. K. — viena iš garsiausių feodalinio laikotarpio Žemaitijos vietovių, Kražių aukštesnioji m-la (1613—1775) buvo svarbi švietimo įstaiga tuometinėje Lietuvoje, Joje mokėsi daug žymių XIX a. lietuvių kultūros darbuotojų.

Iš senųjų Kražių statinių išlikę tik XVII a. gotikinio stiliaus jėzuitų bendrabutis (bursa) ir barokinio stiliaus bažnyčia (XVIII a. vid.).

Reguliuotoje upėje, išskyrus žemus nepraplaukiamus tiltelius bei lieptus, didesnių kliūčių nėra.

68 Kražantė teka Kražių daubos pelke, Dausino ež. (F—17,8) pakraščiu. Upė reguliuota, vaga siaura, be didesnių kliūčių.

60 d Papiliai, piliakalnis.

55 Raudiškė. Baigiasi reguliuota upės vaga.

50 k Kuprė (L—10). PAKRAŽANTIS — apyl., o GRINIAI — ,,Naujos vagos' kol. centras. Netoliese dideli (1437 ha) Kuprės—Pagojaus miškai.

47 Pluskiai; vandens matavimo punktas, Kelmės— Kryžkalnio pln. gelžb. tiltas; puskilometriu žemiau—medinis kaimo kelio tiltas. Upės slėnys dar slėsnus, apie 1 km pl., krantai žemi, vietomis pasipuošę lapuočiais.

43 k Vėgėlė (L—6); d Simaičiai. Buv. Morkių k. gimė 1863 sukilimo vadas A. Mackevičius (1828—1863).

Upėje dideli akmenys, vietomis užvartos, sąnašinės seklumos.

27 k Pagojis. Čia 1891 Jonas Ivanavičius įkūrė pirmąją Lietuvoje pienininkystės m-lą, kuri veikė iki 1910. Naudvaris; upėje buv. Naudvario vandens malūno išgriauta užtvanka; per akmenų krūsnis laivelius tenka persitraukti.

23 k KELMĖ—mst., rj. centras, įsikūręs siaurame Kražantės ir Vilbėno tarpupyje; per upę Raseinių g-vės (Kelmės—Tytuvėnų pln.) tiltas; puskilometriu žemiau, ties Br. Laucevičiaus g-ve, vandens malūno, varomo dyzelinio variklio, užtvanka (H—3); patogiau keltis k krantu. Per užtvanką pėsčiųjų tiltas; 4,1 ha tvenkinio patvanka siekia Raseinių g-vės tiltą. žemiau užtvankos, staigiame Kražantės vingyje, d krante—stadionas. Vandens turistams patogu čia sustoti pastoviui.

Miesto š. pakraštyje prie Vilbėno yra parkas ir buv. dvaro rūmai (XVIII a.) — baroko ir klasicizmo archit. paminklas.

Kelmėje gimė rašytojas, dramaturgas, aktorius Bronius Laucevičius-Vargšas (1885—1916).

Po sunkios kovos Kelmė buvo išvaduota 1944 spalio 6 d. Vienuolikai tarybinių karių, kovojusių prie K., suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Du iš jų— V. Babijus ir V. Chudiakovas — čia žuvo. Palaidoti K. karių kapinėse.

14 d Didž. Kražantės intako Vi1bėno (L — 21) ž. Ketvirtame km nuo ž., buv. Kelmės HE vietoje, Vilbėnas patvenktas; tvenkinys (F—4 ha) naudojamas kultūriniams-buitiniams poreikiams.

9 Kukečiai. Upėje lauko akmenų užtvanka, pastatyta nuotėkiui reguliuoti ir laukams drėkinti. Kai žemesnis vandens lygis, laivelius reikia persikelti.

6 d Prušinskiai; neveikiantis vandens matavimo punktas.

2 Burbaičiai; upės krante piliakalnis, vadinamas Piliuku. Paupyje gera vieta pastoviui, nakvynei; Žukiškės miškas.

Kražantė įteka į Dubysą 100,6 km nuo šios ž.

22 Pavasarinių potvynių maksimalus Q: stebėtas —109,0, vidutinis per 12 stebėtų metų—62. Pagal hidrografinius duomenis Kražantės trasa gali būti II sudėt. ktg. etalonu


ŠEŠUPĖ

Trasos ilgis – 268,5 km, trukmė — 12 d, sezonas V—IX mėn.

Šešupė — didž. Sūduvos upė, ilgiausias Nemuno žemupio intakas. Jos versmės yra Lenkijoje, apie 18 km į š. nuo Suvalkų, prie Šešupėlės k., greta Juodosios Ančios upės ir Juodosios Ančios ež. Nuo versmių 270,5 km teka Lenkijos LR teritorija, nuo 270,5 iki 113,0 km— Lietuvos TSR teritorija, nuo 113,0 iki 61,8 km—Lietuvos—Kaliningrado sr. siena ir nuo 61,8 km iki ž.—Kaliningrado sr. Bendra kryptis iš p. r. į š. v. Šešupės aukštupio baseinas yra p. v. Baltijos dalyje, Sūduvos aukštumoje. Kita Šešupės baseino dalis apima Užnemunės. žemumos p. dalį — Šešupės žemumą, priklausančią Vidurio žemumai. Šešupės slėnys negilus, palyginti siauras, nesudėtingos struktūros. Aukštupyje, Lenkijos teritorijoje, Suvalkų aukštumoje, upė negiliai įsigraužusi tarpmoreninių kalvų, palyginti srauni, prateka šešis ežeriukus. Nusileidusi nuo aukštumų, iki Kalvarijos ji vingiuoja ledyno liežuvio dubuma. Nuo Kalvarijos Šešupė įsigraužia giliau, salpa išnyksta, atsiranda 8 ir 4 m terasos. Tos terasos išlieka iki Kapsuko. Nuo Sasnos upės slėnys. pasidaro negilus, platus. Plačiausia Šešupės salpa Antanavo—Pilviškių ruože.

Šešupės baseinas (F—6075,8 km2) nėra ežeringas. Pagrindinis drėgmės šaltinis — krituliai, kurių vid. per metus iškrinta 750—800 mm. Į molio bei priemolio gruntą. krituliams sunkiau įsisunkti, ir didesnioji jų dalis išgaruoja. Todėl ilgos Šešupės nuotėkis yra gan kuklus: Q ties Lietuvos—Lenkijos siena 1,03, Kirsna—2,97, Dovine — 9,98, Širvinta — 18,6, Nova—26,4, Lietuvos — Kaliningrado sr. siena — 32,2. Kadangi Kapsukui vasarą nepakanka švaraus Šešupės vandens, buvo kanalizuotas Dusios, Simno ir Žuvinto ež. nuotėkis. Šiam tikslui ištake iš tų ež. pastatyti šliuzai-reguliatoriai, sulaikantys dalį pavasarinio potvynio vandens ir paleidžiantys jį sausais vasaros mėnesiais. Minėtuose ež. vandens lygis nežymiai pakeltas; reguliuojamo vandens turis—12,5. 106 m3.

Per visą 268,5 km trasos ilgį Šešupė nukrinta 113 m (ΔH—0,42). Pats didž. kritimas yra tarp 248,7 ir 241,2 km, kur 7,5 km ilgio ruože upė nukrinta 14,5 m (ΔH— 1,93). Anksčiau Šešupės hidroenergetiniai resursai buvo plačiai naudojami—veikė 9 jėgainės (29 m slėgimo). Šiuo metu tebedirba tik Antanavo HE.

Vagos pl. (m) aukštupyje 8—15 m, žemupyje—20— 30; gl. atitinkamai—0,5—1,0 m, 1,0—2,0 m. Krantai beveik visur sausi, tinkami stovyklauti, vietomis pliki, kai kur apžėlę karklų krūmais. Maršrutas nesudėtingas. Kliūčių, išskyrus užtvankas ir nedideles rėvas bei seklias brastas, nėra. Kelionę Šešupe galima pradėti: a) Liubavo mstl., esančiame nuo Lietuvos—Lenkijos sienos 1,5; b) didž. Sūduvos ež. kelionė bus gerokai ilgesnė ir įdomesnė, nes praplauksime didelius, žuvingus vandenis, tarp jų Žuvinto ež. rezervatą.

ŠEŠUPĖS MARŠRUTINĖ JUOSTA

269 k LIUBAVAS — mstl., apyl. ir kol. centras. Šiaurės rytuose, Trumpinių k., gimė Lietuvos TSR liaudies rašytojas A. Venclova (1906—1977).

268 d Šelmenta (L—16) atiteka iš Lenkijos, iš di-doko Kiesioniškio ež., prateka Didįjį (F—317,5), Mažąjį (F—169) Šelmento, Ilgelio (F—14) ir Kupovo (F—31) ež. Kiek tolėliau Santaka, Tribarčiai.

266 k Graužė (L—10), Grandai, žemiau—Zigmantavas. Kadaise ties buv. Zigmantavo dvaru, kad upės srovė negriautų krantų, buvo įrengtas vandens metiklis. Dabar toje vietoje yra nedidelis, nesunkiai praplaukiamas slenkstelis.

257 d Miluiciškiai. Upės srovė kiek sulėtėja—prasideda buv. Kalvarijos malūno užtvanka.

255 Buv. Kalvarijos malūno užtvanka; visi įtvarai tvirti ir sveiki, tik vandens reguliavimo skydai išimti. Plaukti tiesiog viduriniu lataku, kuriame srovė gana stipri, bet pusmetrinis slenkstis peršokamas.

254 KALVARIJA — mst, apyl. centras, vandens matavimo punktas; Alytaus—Kapsuko pln. tiltas, glžk. st. Tai viena iš senesniųjų Sūduvos gyvenviečių. K. kalėjime kalėjo Lietuvos revoliucinio judėjimo vadovai V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis ir kt.

K. gimė, čia lankė pradinę m-lą žymus LKP veikėjas, vienas iš fašistų nužudytų keturių komunistų—J. Greifenbergeris (1898—1926).

249 k Dambauka; d Santaka. Čia upė pradeda riesti dvigubą kilpą į š. v. ir vėl į š., d krante ,,Tarybų Lietuvos', k – “Bangos” kol. laukai.

245 d Kirsna (L—28), Pašešupiai. Kirsna atiteka is didoko (F—170 ha) Rimiečio ež. ir beveik padvigubina Šešupės nuotėkį.

244 Šioje vietoje numatyta statyti ,,Želsvelės' kol tvenkinio užtvanką, skirtą laukams drėkinti. Vandenį gaus ,,Tarybų Lietuvos', ,,Bangos' ir ,,Kovo 8-osios' kol. Patvankos H—13 m, tvenkinio F—351 ha. Užtvanką pastačius, pasikeis ir Šešupės hidrografinis režimas, suvienodės jos metinis nuotėkis.

243 k Lakinskai, Alytaus—Kapsuko—Kazlų Rūdos glžk. tiltas, buv. Kalvarijos HE užtvanka. Čia laivelius reikia persinešti krantu. Prieš pat glžk. tiltą d krante yra piliakalnis. Tvenkinio pakrantėje įrengta poilsiavietė, tvenkinyje įveista žuvų,

233 d Želsvelė (L—3) teka iš ilgo (L—4,1, F— 256) Žaltyčio ež., kuriame, kaip ir Žuvinte, vasaroja ir peri gulbės nebylės. Krosnos—Liudvinavo vieškelio tiltas. Toliau iki pat Sasnos upė vingiuoja tiesiog į š.

230 k BUKTA — paukštininkystės t. ū. centras. Dešinėje upės pakrantėje Buktos—Žaliosios miškai.

225 k Šimuliai, Dalginė. Abu kaimai priklauso Žemaitės kol.

218 k Sūduonia (L—20). Manoma, kad senovėje S. upė skyrusi jotvingius ir sūduvius.

LIUDVINAVAS — apyl. ir Žemaitės kol. centras; per upę tiltas. Buv. Liudvinavo malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.

216 d Dovinė (L—47) teka iš Dusios ež. (F— 2334 ha), dideliu nuotėkiu gerokai papildo seklius Šešupės vandenis. Jos baseinas (F—588,7 km2) yra vienas iš ežeringiausių visoje Lietuvoje.

213 d NETIČKAMPIS — ,,Šešupės' kol. centras, įsikūręs gražiai sutvarkytoje mūrinėje kol. gyvenvietėje.

209 d Nartelis. Upės tėkmė pamažu rimsta ir gilėja— prasideda Kapsuko tvenkinio patvanka. Kiek toliau— Liucinavas.

203 k Kumelionys; Kapsuko tvenkinio k krante stūkso Kumelionių piliakalnis; d parkas, paplūdimys, 90 ha tvenkinyje įveista žuvų.

Puskilometriu žemiau—k buriavimo klubo laivų elingai.

202 Kapsuko tvenkinio užtvanka: H — 10 m, tvenkinio F—90 ha; putliųjų verpalų gamyklos siurblinė, per užtvanką patogiau keltis k krantu, nes čia yra cementiniai laipteliai iki pat žemutinio bjefo; užtvanka eina Kvietiškio—Kalvarijos pln. tiltas.

201 d KVIETIŠKIS — Kapsuko mst. p. dalis, t. ū. technikumas, įsikūręs buv. Kvietiškio dvaro valdose; per upę Kazlų Rūdos—Kapsuko—Kalvarijos glžk. tiltas. 50 m prieš tiltą sekli brasta, aštrių akmenų slenkstelis; laivelį geriau persivesti d puse; žemiau tilto—vėl sekli brasta, fv. k. Toliau upė rimsta ir gilėja—prasideda buv. Kapsuko HE užtvankos patvanka.

200 k Uosupelis (L—10), Tarpučių priemiestis;

d Jevonis (L—6), Kapsuko mst. centras. Per upę I. Černiachovskio ir J. Gagarino g-vių tiltai. Tarp tiltų upė patvenkta buv. Kapsuko HE užtvankos (H — 4 m); keltis k krantu; rekonstruotose elektrinės patalpose dabar įsikūrusi elektros tinklų įstaiga.

KAPSUKAS — didž. Užnemunės miestas, smarkiai augantis pramonės centras. Lankytini objektai: tarybinių karių kapinės, kuriose palaidoti Tarybų Sąjungos Didvyriai G. Guseinovas, V. Balandinas, miesto kapinės, kuriose yra rašytojų Žemaitės, P. Armino-Trupinėlio, revoliucionierių seserų Laukaityčių kapai; kraštotyros muziejus.

Kapsuke gimė, gyveno, mokėsi ir dirbo daug Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų, revoliucionierių. Marijampolės gimnazija (įsteigta 1866) išugdė daug garsių revoliucionierių, kultūros veikėjų. Joje mokėsi V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis, J. Adomaitis-Šernas, J. Jablonskis, J. Basanavičius, V. Kudirka, S. Matulaitis, V. Pietaris, P. Vaičaitis, J. Mačys-Kėkštas, A. Kriščiukaitis-Aišbė, P. Mašiotas, V. Mykolaitis-Putinas, A. Venclova ir daug kitų žymių žmonių. Plačiau apie Kapsuką rašoma kn. R. Pačėsa, J. Sideravičiusi Kapsukas — Sūduvos širdis, V., 1970.

198 d Karolaukis, profesinė technikos m-la; kiek žemiau—Kuktiškiai; k MOKOLAI—vieno iš geriausių. respublikoje I. Černiachovskio kol. centras.

197 d Kidoliškiai; d Pietariai. Čia, kur Šešupė teka per derlingiausias Sūduvos žemes, upės pakrantėse kiekvienas žemės rėželis taupiai naudojamas. Tik už 3 km. prasidės Šunskų giria.

190 d Puskelniai. Buv. HE neveikia, užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti; k Puskepuriai.

177 d Sasna (L—21). Šešupė po didelio vingio pakrypsta tiesiog į š.

175 k Gavaltuva, veikiančios Antanavos HE 5,5 m aukščio užtvanka, keltis k pakrante.

172 k Domeikai; d Nendriniai; Šešupės krante yra akmens amžiaus stovykla ir X—XIII a. kapinynas.

168 k ŽIŪRIAI (Gudeliai) — rašytojo V. Pietario (1850—1902) gimtinė.

164 d Antanavos—Lygumų kol. centras.

161 k Bebrininkai. Kairėje pakrantėje telkšo pasagos formos žiogis.

158 k Rausvė (L—49). Piliūnai, V—VI a. piliakalnis.

Piliūnų k. valstiečio J. Voveraičio namuose 1918 spalio mėn. įvyko pirmoji LKP(b) Marijampolės apskr. partinė konferencija, vadovaujama J. Zonelio.

153 d PILVIŠKIAI — mstl., apyl. centras, įsikūręs Šešupės ir Pilvės (L—57) santakoje; pln. Pilviškiai—Vilkaviškis ir glžk. Kazlų Rūda—Kybartai tiltai.

150 d Višakis (L—45). Toliau ligi pat Grigaičių miško upės pakrantės plikos, visur dirbami laukai, pievos, ganyklos.

135 d Stoškai; Skliausčiai—pažangaus Amerikos lietuvių rašytojo V. Jakščio-Seno Vinco (1880—1961) gimtinė.

134 d Milupė (L—17). Prasideda Grigaičių miškai.

126 d Nenupė (L— 21), Norvaišai.

118 d Pustauniškiai; k vešlūs spygliuočių miškai—geros vietos postoviui, nakvynei.

115 Kudirkos Naumiesčio HE užtvanka, keltis k krantu; Šakių—Kybartų pln. tiltas. Buv. elektrinėje įsikūrė MSV. KUDIRKOS NAUMIESTIS — mst, Būblelių apyl. centras, įsikūręs Širvintos ir Šešupės santakoje, viena iš seniausių Sūduvos gyvenviečių. Didžioji miesto dalis ir centras yra Šešupės k krante; d Meištai (buv. kaimas). Naumiestis susijęs su lietuvių kultūros veikėjo V. Kudirkos (1858—1899) veikla. 1934 miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Aikštėje pastatytas paminklas V. Kudirkai (skulpt. V. Grybas),

Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Naumiestis buvo svarbus lietuviškų knygų ir laikraščių, spausdinamų Rytų Prūsijoje, persiuntimo punktas.

113 Vandeningiausio Šešupės intako Širvintos (L — 44) ž. Ši upė visu trečdaliu padidina Šešupės nuotėkį (Q—8); ji paplatėja ir pagilėja, galima plaukti bet kuriuo metu, nepaisant aukščiau esančių jėgainių bei vandens nuotėkio reguliatorių.

105 k Kubilėliai. Ant vaizdingo Šešupės kranto stovi memorialinis akmuo, žymintis karo audrų sunaikintą kalbininko J. Jablonskio-Rygiškių Jono (1860—1930) gimtinę.

103 d Senas Bajoraičių k. 1941 birželio 22 d. ties šia vieta įvyko tarybinių pasieniečių kautynės su vokiečių kariuomene.

93 k Ilgiausio Šešupės intako Novos (L—69) ž., Panoviai. Novos upė skiria kapsus nuo zanavykų (užnoviečių).

91 d Šilgaliai.

86 d Aukspirta (L — 22) — gana srauni upelė .(ΔH—1,29).

82 k Oziornaja (Ežerupė) (L— 14).

78 d Siesartis (L—61), Juškakaimiai. Toliau, už 3 km, k prasideda didelis Veškelių, d—Baltųjų miškas.

62 d Jotija (L — 48) teka lygiagrečiai su Nemunu. Nuo jos ž. tiesia kryptimi iki Nemuno tik 6 km, iki Jurbarko—12 km. Toliau Šešupė įteka į Kaliningrado sr. teritoriją.

51 k Staraja (Alksnupė) (L—19), Vysokoje .(Alksnupėnai). Kiek toliau nuo upės plyti drėgnos girios.

46 d KRASNOZNAMENSKAS (Lazdynai) — rj. centras; tiltas. Maždaug 150 m žemiau tilto, k krante, apleistas storasienis HE pastatas, 3 m aukščio užtvanka. Dabar vanduo teka ne tik per avarinę pralaidą, bet ir per kaskadinę užtvanką. Kai vanduo aukštas, po žvalgybos gal ir galima avarine pralaida praplaukti; laivelius apsinešame d pakrante. Hidroelektrinės vandens saugykla nedidelė, beveik tokia pat, kaip ir Kapsuko HE. Žemiau užtvankos, žymiai išplatėjusioje upės vagoje, keletas nedidelių salelių, apaugusių karklų krūmais.

41 d Sojuznyj (Prūdupė)(L—5).

33 k.Čiornaja (Balupė) (L—10), buv. Tupiai. Dešinėje pakrantėje Nemanskojės (Trapėnų) miškai (iki pat Nemuno).

28 k Stok (Liepupė) (L—6), Zelenolesjė (Gatbraščiai).

14 d Senos plytinės pastatai; d tebesitęsia Nemanskojės (Trapėnų) miškai. Upėje viena kita nedidelė rėva, sekli brasta, žema salelė.

12 k Buv. Veberai, lentpjūvė.

10 k Timofejevas (Mankštymai).

6 k Lesnojė (Lankininkai), Nemano (Ragainės)—Nemanskojės (Trapėnų) vieškelio tiltas.

5 k Buv. Raudžiai. Upės pakrantėse tankūs karklų krūmai.

1 d Kilometro ilgio senvagės atsišakojimas (žiogis), anksčiau buvęs laivų bei plukdomų sielių uostas.

Šešupė ramiai įsilieja į Nemuną 85,4 km nuo jo ž. 1891 reguliuojant Nemuno vagą, Šešupės ž. atsidūrė 1 km aukščiau.

DOVINĖ IR DIDIEJI SŪDUVOS EŽERAI

Trasos ilgis — 47 km23, trukmė — 3 d., sezonas — V — IX mėn.

Dovinė — vandeningiausias Šešupės intakas. Teka iš didž. Sūduvoje Dusios ež. Pats aukštupys iki šliuzo-reguliatoriaus vadinamas Koja, toliau iki Simno —Spernia, tarp Simno mst. ir Simno ež.— Simnyčia, o tarp Simno ir Žuvinto ež.— Bambena. Ketvirtadalis upės kanalizuotas (nuo 42,3 iki 41,0 km, nuo 32,4 iki 31,1 km, nuo 25,6 iki 21 km). Nekanalizuotoje dalyje upės vagos pl. įvairuoja tarp 4—10 m, gl.—0,5—2,5 m. Didž. gl. prie užtvankų. Kliūtys: užtvankos, žemi nepraplaukiami tiltai bei lieptai, tanki vandens augmenija (ypač pratakose tarp Simno—Žuvinto ež.). Q: ištake iš Dusios ež. pavasario potvynio vid. maksimalus—1,61—3,99, liūčių metu—2,52, ž.—3,33. Nuotėkį daugiausia reguliuoja šliuzai-reguliatoriai, pastatyti prie Dusios, Simno, Žuvinto ir Amalvo ež. Pavasario polaidžio metu tuose ež. sukaupiama apie 20 mln. m3 vandens, kuris sausrų metu palaipsniui nuleidžiamas. V versmėse 106,1 m, ž.—71,9 m, ΔH — 0,73. Didž. nuolydis yra aukštupyje tarp 49—44,4 km (AH—2,5) ir priešais Žuvinto ež. tarp 35,6—32,7 km (ΔH—1,55).

Šis per Metelių landšaftinio draustinio, Metelių žuvivaisos ūkio, Simno žuvininkystės įmonės ir Žuvinto rezervato teritoriją einantis maršrutas yra pažintinis, visų pirma skinamas gamtininkams — ichtiologams, ornitologams, botanikams, zoologams, entomologams bei žvejams mėgėjams.

Į Santaką atvykus traukiniu, dar teks apie 7 km laivelius ir mantą gabentis į kelionės pradmę — prie Obelijos ež. Tie, kurie vešis dviratukus, iš Alytaus gali vykti autobusu Alytus—Seirijai iki Mankūnų k., nuo kurio iki Obelijos ež. p. galo yra tik 1,5 km.

Didieji Sūduvos ež.—Obelija, Metelys ir Dusia greta vienas kito tyvuliuoja r. Sūduvos aukštumos pakraštyje, tarp Simno, Lazdijų, Seirijų ir Miroslavo. Visi trys vienodai ištįsę ir savo smaigaliais nukrypę iš š. į p. r., t. y. kadaise iš š. slinkusių ledynų kryptimi. Ryškios terasos rodo, kad buvo trys spartesni ledynų tirpsmo laikotarpiai. Tai trečiojo tipo ež. Jų krantai gan taisyklingi, gl. vidutiniai, salų ež. nėra. Pradžioje buvo vienas ež. Prieš 6—8 tūkst. metų ež. įgavo formas, artimas dabartinėms. Visi trys ež. pratakiniai, bet priklauso skirtingiems baseinams: Dusia—Dovinės, o Metelys ir Obelija—Per-:sekės.

Kelionę pradedame Obelijos ež. Toliau maždaug 1 km pl. sąsmaukomis keliamės iš ež. į ež. sausuma.

Obe1ija24, esanti d Metelio šone, yra pats mažiausias ir aukščiausiai esantis iš visų trijų ež. Jo aukštis —109 m, F—572,5, L—4,63, didž. pl—1,95, gl— 4,6, P—10,9. Rytinis krantas aukštas, status, š. ir p.—žemi, pelkėti. Smėlingas ir žvyringas atabradas juosia visą ež.; š. ir p. priaugę vandens augmenijos. Į p. ež. galą įteka bevardis upelis, atbėgantis iš pelkių ir nedidelio, baigiančio užželti Maušiuko ežerėlio. Iš š. galo išteka Obelytė — Peršėkės aukštupys.

Be pagrindinių verslinių žuvų—kuojų ir karšių—ež. įveisti sazanas, karpis, peledė ir ungurys.

Irdamiesi r. pakrante į š., pirmiausia rasime Seimeniškių k. ir to paties vardo piliakalnį (XIII a.). Paežerėje greta piliakalnio yra alytiškių mėgstamas paplūdimys. Ež. pakrantėje siūruoja Obelijos kol. javai.

Pagaliau pasiekiame š. ež. galą, iš kurio išteka Obelytė. Abipus upelės išsimėtę Cigoniškių k. trobesiai. Plaukdami toliau v. ež. pakrante, priplauksime Mockonių k. Čia siauriausia sąsmauka tarp Obelijos ir Metelio laivelius kaimo keliuku persigabename į Metelio ež. p. pakraštį.

Tarp Obelijos ir Metelio ež., Obelijos k. miškelyje,

Alytaus ir Lazdijų įmonės stato pionierių poilsiavietę.

Visi Metelio ež. matmenys vidutiniški: F—1288, L—6,9, didž. pl—2,7, vid. gl—6,8, P—17,6. Pagal dydį tai aštuntas Lietuvos ež. Į jį įteka 3 upeliai. Iš š. v. rago išteka Metelytė—Peršėkės aukštupys, Ež. krantai žemi, skardingi, vietomis pelkėti. Atabradas platus, š. v. ir p. r. gale tanki augmenija. Pietrytiniame gale šlama Staniškės lapuočių miškas. Pietiniame gale įsikūrusi Lazdijų rj. gamtos apsaugos inspekcija. Šiaurrytinėje pakrantėje Papečiai, š. v.—Buckūnai. Meteliai—žuvininkystės ūkio centras. Metelyje sugaunama daug vertingų žuvų. Kasmet ež. įveisiama karpių, starkių, ungurių. Ež. gyvena ir šamai.

Seniau (iki 1941) Metelio ir Dusios ež. perėdavo pavienės gulbės. Dabar čia jos tik vasaroja.

Metelių ež. galima sustoti poilsiui bei nakvynei ir statyti palapinę, kurti laužą tik trijose, oficialiai įteisintose poilsiavietėse. Greta Metelių, siauriausioje sąsmaukos vietoje (apie 1 km), perkertant Seirijų—Simno pln., laivelius ir mantą vėl tenka gabentis sausuma į Dusios ež.

Dusia — didž. Sūduvos ež., trečias pagal dydį respublikoje. Jo F—2337, L—8,54, didž. pl—4,14, gl— 34,2, P—21,6, V—106,1. Vandens tūriu Dusia (343,8. 106 m3) pranoksta didž. Lietuvos ež. Drūkšius 1,1, o Dysnus net 4,6 karto. Vandens skaidrumas — 5,7 m. Tai vienas iš skaidriausių Lietuvos ež. Pagrindinės verslinės žuvys — seliava, sykas, karpis, ungurys ir kt.

Krantai, išskyrus v., gana lėkšti, su terasomis. Šiaurrytinėje pakrantėje žaliuoja nedidelis Rinkotų miškas. Į ež. įteka 3 upeliai: Sutrė (L — 10,3), Šventupis (L — 4,2) ir Pryga (L—3,6). Iš š. rago išteka Spernia, čia Koja vadinama. Vakarinėje pakrantėje įsikūrę Barčių ir Padusio kaimai. Padusio k. stūkso piliakalnis. Kiti du piliakalniai — Prielamciškės ir Giraitės (XIII—XIV a.) — p. v. ež. krante. Dusios ež. pakrantėse yra 6 turistams skirtos poilsiavietės.

Dusios ir Simno ež. altitudžių skirtumas yra net 14,3 m, todėl Koja—Spernia turėtų būti nepaprastai srauni — tikras kalnų upelis, kurio nuolydis apie 2 m/km. Tačiau tą nuolydį niveliuoja buv. Simno HE užtvankos slenkstis (H — 1,5 m) ir Simno žuvivaisos įmonės užtvanka (H — 10 m).

23 Kilometražas ir trukmė didžiaisiais Sūduvos ež. nenurodyta to-dėl, kad turistai buriuotojai ir turistai žvejai mėgėjai (žinoma, turėdami leidimus žvejoti) tuos ežerus išnaršys skersai išilgai, juose ilgėliau užsibus; o gamtininkai (ypač ornitologai) ilgiau apsistos Žuvinto rezervate, jo muziejuje, laboratorijose. Turistams patartina pasiimti dviratukus ir bures; dviratukai pravers persikeliant iš ežero į ežerą, o burės—paburiuoti plačiuose ir atviruose vandenyse.

24 Obelija, Metelys, Dusia ir Simno ežerai priklauso Metelių žuvininkystės ūkiui. Norint pažvejoti meškere bei spiningu, reikia gauti Žuvininkystės valdybos arba Metelių žuvininkystės ūkio leidimą.

DOVINĖS MARŠRUTINĖ JUOSTA

47 Kojos (Dovinės aukštupio) ištakas iš Dusios ež. š. rago. Ištakas pasislėpęs melduose, tačiau nesunkiai surandamas. Tėkmė rami, gili. Apie 0,8 km nuo ež. pa-statytas pirmasis Kapsuko ir Žuvinto ež. apvandeninimo šliuzas-reguliatorius. Juo pavasarį patvenkiamas Dusios ež., sukaupiama iki 12,5 mln. m3 vandens. Užtvankos H — 1,2 m. Laivelius reikia apsinešti krantu.

46 d KALESNINKAI — Simno žuvivaisos įmonės centras; kaimo kelio tiltas vamzdinis, nepraplaukiamas. Žemiau tilto (100 m), buv. Simno HE išgriautos užtvankos vietoje, 1,5 m aukščio slenkstis. Laivelius apie 150 m reikia persinešti krantu. Upės pakrantė apžėlusi baltalksnių ir karklų krūmais; vaga siaura, tėkmė rimstanti ir gilėjanti—prasideda patvanka.

K. gimė poetas Ksaveras  Sakalauskas-Vanagėlis (1863 – 1938).

0,6 km žemiau-Simno žuvivaisos įmonės užtvanka (h – 10 m); keltis patogiau d krantu, pro inkubatorinę.

Žuvivaisos įmonė yra viena iš geriausių respublikoje, turi 140 ha tvenkinių, augina veisimui karpius, peledes.

Žemiau užtvankos Spernios kanalo vaga sekloka nes didelė dalis vandens teka į tvenkimus. Toliau palaipsniui nuotėkis vis didėja ir didėja, nes, tvenkinius ,,patinęs', vanduo grįžta atgal į Spernią - kanalą; vagos pl—2m, gl—0,3—0,6—1,0 m; vietomis pakrantės apžėlusios krūmais. Dešiniajame krante ganykliniai, k – žiemojimo tvenkiniai.

43 k Gražuliai. Kiek tolėliau — Kaimynai, Alytaus—. Simno—Kalvarijos glžk. gelžb. tiltas; po tiltu nedidelė rėva. Už tilto upė 70° pakrypsta į d. Jos ruožas iki Simno sureguliuotas; čia vagos pl.—4 m, gl.—0,6—1,2 m, tėkmė rami.

23 schema

40 d SIMNAS — mst, apyl. centras; k pavyzdingai sutvarkyta Alytaus MSV gyvenvietė. Per upę Krosnos—Alytaus pln. tiltas.

Simnas — sena gyvenvietė; bažnyčia — archit. paminklas.

Žemiau tilto, ties kapinėmis, srovė kiek pagreitėja, yra pora žemų nepraplaukiamų lieptelių. Tačiau toliau upė rami, plačiai vingiuoja durpine pelke iki pat Simno ež. Vaga siaurutė, vietomis apaugusi tankiais švendrais.

39 Spernia, prasiveržusi per švendrynus, nepastebimai įplūsta į Simno ež. p. galą. Jo F — 243,0, L — 2,77, didž. pl— 1,32, didž. gl—4,6 m, P—7,12. Vakariniai ir p. ež. krantai žemi, pelkėti, pakrantės apaugusios tankia augmenija, kraštovaizdis nykus. Ež. peri gulbės.

Kanalizuotas upės baras tarp Simno ež. ir šliuzo-reguliatoriaus ramus, 4 m pl., 1—2 m gl.

35 k Skituriai; šliuzas-reguliatorius, užtvanka (H— 1,2 m); keltis patogu abiem krantais.

Toliau iki pat Žuvinto ež. upės slėnys lėkštas, vagos pl. svyruoja tarp 2—4—6 m, gl.—0,3—0,5—1,0 m; pakrantės vietomis apžėlusios meldais, nendrėmis, karklais. Bambenos krante, apsuptas gražaus parko, pūpso Bambevaragio piliakalnis (XIII—XIV a.), vadinamas Ąžuolų kalnu; d ĄŽUOLINIAI—Žuvinto kol. centras, mūrinė kol. gyvenvietė. Per upę tiltas, žemiau jo upės vaga užgriozdinta dideliais akmenimis.

31 k Kiaulyčia (L—19,4). Už 0,4 km Bambena, prasisunkusi per tirštus švendrynus, ramiai įsruvena į Žuvinto ež. p. galą. Norintieji patekti į Žuvinto rezervatą. bei praplaukti ež. turi gauti Gamtos apsaugos komiteto arba rezervato administracijos leidimą. Administracija įsikūrusi r. ež. pakrantėje, Aleknonių k. pakraštyje. Ež. galima plaukti tik nurodyta trasa iki rezervato būstinės uostelio, kur leidžiama išlipti į krantą. Čia — Žuvinto rezervato administracijos pastatas, kuriame yra muziejus, laboratorijos, stebėjimo bokštelis ir nedidelis viešbutis atvykstantiems moksliniams bendradarbiams apsistoti. Muziejus atidarytas kasdien 9—18 val.

Apžiurėjus muziejų, toliau plaukti per Žuvinto ež. į Dovinės ištaką leidžiama tik muziejaus gidui lydint.

Rezervate ar plaukiant ež. reikia griežtai laikytis nustatytos tvarkos25. Žuvinto rezervato F ~ 5421 ha. Jį sudaro Žuvinto ež. (F—1027,1, L—6,5, didž. pl—,3,2, gl.—2,5, vid. gl.—0,67, vandens tūris—6,9.106 m3), apie 4394 ha miško ir krūmais bei skurdžiais medeliais apaugusios Miknionių ir Daukšių pelkės, paliomis vadinamos.

Žuvintas — unikalus gamtos kampelis, reliktinis ež., tik nedidelė kadaise buvusio milžiniško ež. dalelė. Dabar ež. telkšo palių p. r. dalyje. Kitados Žuvintas buvo apėmęs beveik visas palias. Ež. prižėlęs meldų ir nendrių. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip didelis liūnas, akivarų telkinys. Būdingas ež. padaras yra plovos — nuo kranto atitrūkusios ,,marškos' dalis, kuri tartum plaustas gali būti vėjo plukdoma vis į kitą vietą. Visame Žuvinte yra daugiau kaip 100 tokių plovų. Pastovios tik 2 salos (F—8,8 ha). Ež. š. dalyje iš gelmių veržiasi gelsva vandens srovė—Didysis šaltinis, kurio duburio gl.— apie 8 m, nors vid. gl.—tik 0,67 m. Ež. dugnas lėkštas, gausiai prižėlęs įvairios augmenijos. Prie ež. geriausia prieiti iš p. r., nes iš kitų pusių jį juosia pelkės.

Žuvinto rezervate yra įdomių augalų, vabzdžių, žvėrių, paukščių, ypač gulbių (Žuvintas dažnai Gulbių ež. vadinamas).

27 26 Dovinės ištakas iš Žuvinto ež. š. v. pakraščio pasislėpęs tirštuose švendruose. Iki šliuzo-reguliatoriaus upė rami ir gili, srovė lėta; pakrantės apaugusios karklų krūmais, vadinamais nendrynais.

26 Šliuzas-reguliatorius, užtvankos H—1,2 m; laivelį reikia persikelti. Už šliuzo Dovinė per visas palias reguliuota.

23 d Amalvlškiai; k DAUKŠIAI— mstl., ,,Dovinės' kol. centras; Gudelių—Daukšių—Varnupių vieškelio tiltas.

22 d Amalvė—Šlavanta (L—26), kartelių tiltas. Upė teka iš baigiančio užželti Ama1vo ež. (F —193, didž. gl.—2,9 m). Ant Amalvės—Šlavantos įrengtas šliuzas-reguliatorius, reguliuojantis Amalvo ež. nuotėkį. Kairiajame A.—Š. krante (tarp Varnupių ir Plynių k.) yra Varnupių piliakalnis ir senovės gyvenvietė.

10 d PADOVINYS— apyl. ir Padovinio kol. centras, nauja kol. gyvenvietė, kaimo kelio tiltas. Kaimo š. v; pakraštyje dunkso stačiašlaitis piliakalnis iš pirmojo m. e. a. Čia upė plati, rami ir gili. Baigiasi ir Žuvinto— Amalvo palios. Toliau upės pakrantėse derlingi vakarų Sūduvos laukai..

4 k Tarašiškės. Buv. malūno užtvanka išgriauta, plaukti galima laisvai.

1 d NETIČKAMPIS — ,,Šešupės' kol. centras;

Gustaičiai. 0,4 km prieš Dovinės ž. vagą pertveria ,,Šešupės' kol. HE 4 m aukščio užtvanka; patogiau keltis d krantu. Greta elektrinės yra ,,Šešupės' kolūkiečių poilsinė, paplūdimys.

Dovinė įteka į Šešupę 215,5 km nuo šios. ž.

25 Žuvinto rezervato Nuostatų 5 str. pasakyta: ,,Žuvinto rezervato teritorijoje griežtai draudžiama medžioti, žvejoti, kirsti ir žaloti medžius bei krūmus, šienauti arba kokiu kitu būdu naikinti arba žaloti gyvąją gamtą, ardyli lizdus ir olas, rinkti kiaušinius ir plunksnas bei augalus, taip pat grybauti, uogauti, ganyti gyvulius, kasti durpes, smėlį, molį ir kitą mineralinę žaliavą'.

26 Kilometražas nuo Dovinės versmių.

JŪRA

Trasos ilgis — 158,5 km, trukmė — 7 d., sezonas — V—IX mėn.

Jūra — viena iš didesnių p. v. Žemaitijos, Vakarų Lietuvos upių. Prasideda Žemaičių aukštumos v. šlaite, apie 9 km į š. v. nuo Rietavo, Jankaičių k. Teka pro Rietavą, Pajūralį, Pajūrį, Žvingius, Didkiemį, Pagramantį, Tauragę, Vilkyškius, Plungės, Šilalės, Šilutės ir Tauragės rj. teritorija, submeridianine kryptimi v. ir p. v. Žemaičių aukštumos šlaitu. Netoli Tauragės pasuka į Vidurio Lietuvos žemumos v. dalį, prateka pro Vilkyškių kalvagūbrį ir įsilieja į Nemuną. Jūros baseino F — 3994 km2.

Vaga labai vingiuota, vid. pl. aukštupyje 6—8 m, vidurupyje—15—25 m, žemupyje—30—50 m; gl.—0,5—1,5—3,0 m.

ΔH—0,6. Kiek didesnis (1,6) nuolydis yra vidurupyje (tarp 103—98 km). Q: ties Pajūriu 11,4, prie Tauragės — 19,8, ž.— 42. Jūra pasižymi staigiais ir aukštais potvyniais ne tik pavasarį, polaidžio metu, bet ir po didesnių liūčių. Mat jos baseine iškrenta daugiau kritulių (800—750 mm, tuo tarpu respublikos vidurkis—600 mm), čia yra didesni nuolydžiai, dirvožemis blogai praleidžia vandenį. Kliūtys: dviejų jėgainių užtvankos, rėvos, dideli akmenys, tanki vandens augmenija (aukštupyje). Baidare arba lengva valtele galima plaukti nuo Rietavo. Paprastai turistai, plaukdami į II sudėt. ktg. žygį Jūra, kelionę pradeda nuo Žemaičių pln. Rietavo tilto ir baigia Tauragėje.

159 d RIETAVAS — mst, Bubėnų ir Pelaičių apyl. centras. Tarybinis ūkis-technikumas, įsikūręs buv. Oginskio dvaro rūmuose. Yra senas 60 ha parkas.

Rietave ilgai gyveno ir išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių (,,Kalendorius arba metskaitlius ūkiškas') liaudies švietėjas L. Ivinskis (1811—1881).

Nuo Rietavo ligi Kirkšnies intako upė reguliuota, siaura, be jokių kliūčių.

154 k Kirkšnis (L—11), vieškelio Rietavas—Kvėdarna tiltas; d senas Pelaičių k. Toliau iki pat Žadvainų vasarą upė tankiai prižėlusi. Tada čia sunku praplaukti ir lengva baidare.

145 d Letausas (L—20). Upelio nuotėkio modulis—13,6 1/s iš km2 — vienas iš didž. Lietuvoje. Seniau nuo čia buvo plukdomas miškas.

Žadvainai; žemiau Letauso ž. upė kerta buv. ledyninio baseino kranto liniją ir staiga pasuka iš p. v. į p. r., slėnys siauras su salpa ir 6—7 m terasa.

142 d Plunkė (L—6), Plunkėnai; k Rindės. Kiek tolėliau, už Nevelio ž., upėje 2 nedidelės rėvos; vagoje čia kartais būna medžių sąvartų.

136 k Deguva (L—8), Alkos kalnas, už jo—XVIII a. maro kapeliai.

134 k Aitra (L—34), Grimzdai. Prie Aitros ž. Jūra įteka į Kvėdarnos kalnagūbrio ruožą, slėnys vingiuotas, yra 4 m aukščio salpa ir 6—7 m terasa. Aitrai įtekėjus, upės nuolydis beveik padvigubėja, žolės išnyksta, prasideda brastos, akmenys ir rėvos.

130 k Paragaudis. Toliau upė teka tarp miškų, vagoje rėvos.

127 Aukštas Kvėdarnos—Švėkšnos pln. tiltas; d PAJŪRALIS — mstl., t. ū. centras, gražiai sutvarkyta gyvenvietė.

KVĖDARNA — apyl. ir ,,Naujojo gyvenimo' kol. centras, gerai išsilaikęs malūnas prie Geniotalio, 100 m nuo jo ž. į Jūrą; Jūros pakrantėje—Padievaičio—Kvėdarnos piliakalnis.

124 d Sodalė.

123 k Padievaitis; k krante didelio, Juros nugriauto piliakalnio, vadinamo Pavėžiu, liekanos.

122 k Vėžus (L—11). Upės krantai lėkštėja, nuolydis sumažėja iki 0,6 m/km. Baigiasi Pajūralio—Kvėdarnos moreninis ruožas.

117 k Gavainiai—kaimas tarp miškų.

112 k Lokysta (L—46). Upę vėl supa tamsios girios, vagoje — rėvų kaskados.

108 d Lileikėnai.

105 d Kisė (L—3,4), Pakisys. Jūros ir Kisės santakoje pūpso piliakalnis. 200 m į š. nuo piliakalnio, Kunigiškių link,— didelis aukuro akmuo.

104 k Nemylas (L—14), Šilalės—Šilutės pln. tiltas. PAJŪRIO mstl. — apyl. ir tarybinio ūkio-technikumo centras, įsikūręs buv. dvaro pastatuose.

95 d Bikava (L—11), per upę kabantis tiltas. ŽVINGIŲ mstl. Kiek tolėliau, Vilkų Lauko k., stūkso du pajūrio piliakalniai: aukšta, smaili Veringa ir pailga, stati Kūplė.

Upės ruožo tarp Žvingių ir Akmenos ž. salpa siaura, nuolydis padidėja iki 1,1 m/km, vagoje rėvų kaskados.

81 k DIDKIEMIS. Bažnyčia ir varpinė (XVIII a.)— archit. paminklas. Upės vaga akmenuota, srovė greita, krantai aukšti; pakrantėse ošia Didkiemio ir Tyrelio miškai.

79 Balskai; pėduotas akmuo. 1980 pradėtas statyti Balskų tvenkinys laukams drėkinti. Užtvankos aukštis 12 m, tvenkinio F—280 ha.

76 k Lylava (L— 10), Lylavėnai; k Geniai, upės pa-fcrantėje juosvo priemolio atodanga.

72 k Akmena (L—71)—antras pagal dydį Jūros intakas, vertas vandens slalomo mėgėjų dėmesio. Gudlaukis, Tyrelio miškas. Jūros slėnys nuo Akmenos ž. iki Tauragės — landšaftinis draustinis. Čia saugomi labai pa-sikeitę upės šlaitai, graži slėnio forma.

Nors gausūs Akmenos vandenys gerokai padidina Jūros nuotėkį, jos vaga išsiplečia iki 30 m, tačiau sraunioje ir labai vingiuotoje upėje vis dar nemaža rėvų, didelių akmenų, brastų. Meridianinės krypties ruožas tarp Akmenos ir Šešuvies ž. pats vaizdingiausias; čia yra daug atodangų, vietinių ,,ižiais' vadinamų.

68 k SUNGAILIŠKIAI — apyl. centras; upėje nedidelis kriokliukas. Yra dvi trumpalaikiam turistų poilsiui skirtos stovyklavietės.

Toliau visame Jūros landšaftiniame draustinyje upės krantai statūs, skardingi, plati slėnio terasa, kuri ties Matiškiais ir Berčiais išsiplečia iki 1,5 km.

64 d Matiškiai, piliakalnis; k Šaukėnai,

58 d Alanga (L—7), Juciai; toliau—d senas Lengvenių k. Pakrantėse gražūs spygliuočių miškai, geros vietos stovyklai, nakvynei.

55 k Rekčiai. Graži smėlio atodanga Apsukija. Upėje 50 m ilgio sala. Ant kalno stogastulpiai.

53 k Šunija (L—35). Jura aprimsta, nuolydis sumažėja iki 0,6 m/km. Prasideda Tauragės užtvankos patvanka.

49 d Dapkiškiai; Pilaitės piliakalnis; k Norkaičių k., kiek toliau—Galmenai. Upė baigia leistis nuo Žemaičių aukštumos ir įteka į Vidurio žemumos v. dalį; srovė sulėtėja.

43 k TAURAGĖ — rj. centras. Buv. Tauragės HE užtvankos vietoje 1972 pastatyta nauja, 3 m aukščio; čia laivelius reikia neštis apie 150 m d pakrante iki žemutinio bjefo. 150 m žemiau—Tarybų g-vės (Tauragės— Sovetsko) 2 taurų gelžb. tiltas, po tiltu nedidelis slenkstelis, senojo medinio tilto polių liekanos.

Nuo pat Tarybų g-vės tilto iki Lakštingalų slėnio, kuriame įrengta dainų švenčių estrada, aukštą Jūros pakrantę puošia medžio skulptūrų ansamblis, sukurtas liaudies meistrų 1976.

Tauragė — Žemaitijos pramonės centras. Veikia 5 vidurinės, muzikos ir vaikų sporto m-los, politechnikumas.

Miesto centre, Tarybų g-vėje, pastatytas granito luitas su tokiu įrašu: ,,1944 m. spalio 10 d. Tarybinės armijos 3-čiojo Baltarusijos fronto kariai išvadavo Tauragę iš fašistinės okupacijos. Šlovė Didvyriams!' Politechnikumo sodelį puošia lietuvių kultūros veikėjo rašytojo V. Kudirkos biustas. Turtingas Kraštotyros muziejus, T. politechnikumo pseudogotikinio stiliaus rūmai (XIX a.), vadinami pilimi,— vietinės reikšmės archit. paminklas.

42 k Lakštingalų slėnys, dainų estrada (past. 1979).

Upėje pusmetrinė vandentiekio užtvankėlė, suręsta iš lauko akmenų, praplaukiama pačiu d pakraščiu.

36 k Didž. Jūros intako Šešuvies (L—115) ž. Pavasarį, kai aukštas vanduo, Šešuvim galima plaukti baidare, nuo Apusino ž., iš viso 78 km.

Šešuviai įplūdus, Jūros nuotėkis beveik padvigubėja; o slėnys išsiplečia iki 1 km. Upei gerokai pagilėjus, srovė visai sulėtėja.

34 d Ežeruona (L—37). Ji teka iš didoko (F— 89 ha) Draudenių ež. Prie Ežeruonos upės, Požerūnų k., buvusiame vandens malūne 1812 gruodžio 30 d. tarp Rusijos armijos gen. I. Dibičiaus ir Prūsijos armijos korpuso gen. H. Jorko buvo pasirašyta taika, žinoma Tauragės konvencijos vardu.

32 Nuo 32 iki 24 km Jura kadaise ėjo siena tarp Rusijos imperijos ir Vokietijos (Klaipėdos krašto).

13 k Paskutinio Jūros intako Giluvės (L—11) ž;

11 Klaipėdos—Jurbarko pln. tiltas; k Mociškiai. Dešinėje, 2,5 km nuo upės, VILKYŠKIAI — apyl. ir t. ū. centras. Į p. nuo V. yra piliakalnis. Ties V. buvo senovės kapinynas. V. bažnyčia (XVI a. vid.).

3 k Sokaičiai. Jūros vagą žemupyje supa pakrančių pylimai.

1 d Šereitlaukis.

Jūra įteka į Nemuną 81,2 km nuo jo ž.

AITRA

Trasos ilgis—26 km, trukmė—2 d., sezonas—JV— V mėn.

Aitra — k Jūros intakas; ilgis — 33,7 km, baseino plotas—220 km2. Prasideda 3 km į š. r. nuo Tverų. Įteka į Jūrą 133,8 km nuo šios ž., prie Grimzdų, Kvėdarnos kalvagūbrio ruože.

Vaga iki Tverų 1 m pl., toliau—6—10 m, žemupyje—10—15 m. Vid. gl.—0,5 m. V versmėse 179 m, ž—85,7 m, vid. ΔH—2,77 (aukštupyje ΔH—13,48). Vid. metinis Q: ties Labardžiais 1,25, žemiau Gervės ž.—1,50, žemiau Monio ž.—1,9, ž.—2,70 m/s. Labai didelis ir nuotėkio modulis — 13,2 1/s iš km2.

Aitros hidrometriniai duomenys atitinka II sudėt. ktg., bet tik plaukiant anksti pavasarį arba lietingą rudenį27, kai aukštas vanduo.

Kelionę Aitra patogu pradėti nuo Žemaičių pln. tilto.

26 k LABARDŽIAI — apyl. ir kol. centras. Tai tipiškas kupetinis kaimas, vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas. Kaime stovi paminklinis akmuo kovotojai už Tarybų valdžią B. Lečaitei-Pažėrienei ir jos kovų draugui, pirmajam Labardžių komjaunimo kuopelės sekretoriui, vėliau Rietavo valsčiaus komsorgui P. Braziui, žuvusiam Didžiojo Tėvynės karo fronte.

Upė ties Labardžiais 3—4 m pl., labai vingiuota, Vagoje daug šakų, nuvirtusių medžių, žemų lieptelių, sunkiai praplaukiamų užtvarų. Kritimas didelis, srovė stipri.

18 k Gervė (L—5). Upėje ištisinės užvartos. Truputį praardžius, visas galima praplaukti neišlipant iš baidarės. Krantai aukšti, pakrantėse ūksmingas miškas.

15 k Momys (L—8). Upėje vis dar šakos, nuvirtę medžiai, posūkiuose — užvartos. Kelią vietomis tenka skintis kirviu. Labai stipri srovė, didelis kritimas.

13 d Bagdonavas. Upėje kliūčių mažiau, bet srovė greita.

9 Trys viena po kitos nepraplaukiamos užvartos. Pirmąją geriau apsinešti k krantu, per antrąją galima persikelti, trečiąją patogiau apsinešti d krantu.

8 k Ymėžė (L—12). Vagoje šakos ir nuvirtę medžiai, bet nesunkiai praplaukiami.

5 d GIRĖNAI. Medinis vandens malūnas (XIX a.) — vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas. G. kaimas apie 1 km ištįsęs abipus kelio į Kvėdarną. Dalis sodybų stovi viena prie kitos kol. gyvenvietėje, kitos—vienkiemiai — išsibarsčiusios tarp miškų.

Upėje prie malūno slenkstis. Vagos viduryje nuvirtęs medis; srovė, pasiekusi jį, veržiasi pro k ir pro d. Pagrindinis srautas suka k, tačiau ten praėjimo nėra— šakos. Įėjimas į slenkstį arčiau d kranto, prie pat povandeninio akmens. Praplaukus akmenį, iš k sukti d. Srovė labai stipri. Tuoj už malūno dar viena užvarta. Praplaukti galima d pakraščiu neišlipant iš baidarės. Čia pasibaigia medžiai ir šakos, prasideda akmenys ir rėvos. Srovė greita, tačiau fv. visur aiškus.

Artėjant prie santakos su Jūra, išplatėjusi Aitra aprimsta.

27 Šia upe pirmieji pradėjo plaukyti Klaipėdos turistai 1980.X.6.

AKMENA

Trasos ilgis—50 km, trukmė—3 d., sezonas—JV— V mėn.

Akmena — k Jūros intakas. Ilgis—70,8 km, ba-seino F—402 km2. Prasideda Medvėgalio kalno papėdėje, Skubučiuose. Teka į p. v. iki Tauragės rj. Vagos pl. iki Jėrubyno ž. 3—6 m, žemiau—10—15 m; gl.—0,5—0,7 m, vietomis (prie Indijos k.) iki 3,0 m. ΔH—1,86. Pats didž. kritimas aukštupyje (ΔH—3,5). Q; žemiau Yžnės ž. 2,75, Jėrubyno—3,7, ž.—5,48. Upės vandens lygis ir nuotėkis labai svyruoja. Pavasarinių potvynių metu vidurupyje vanduo pakyla 1,5 m, žemupyje— 3 m.

Turistai, plaukdami Juros baseino upėmis, II sudėt. ktg. trasą dažniausiai pradeda Akmenos upe nuo Yžnės intako, toliau plaukia Jūra iki Tauragės, paskui laivelius persiveža iki Skaudvilės ir toliau plaukia Ančia—Šešuvim—Jūra iki Mociškių. Be abejo, gali būti ir kitų maršruto variantų.

50 d Yžnė (L—21). Ji teka iš Dievyčio ež. (F— 30, L—0,72, didž. pl— 0,6, gl— 15), beveik padvigubina Akmenos nuotėkį ir paplatina upę. Yžnė—gana srauni upelė (ΔH—1,82). Pavasario polaidžio metu, kai nuotėkis prašoka 1,0 m3/s, atitinka II sudėt. ktg. etaloninę upę.

49 k Pagrybis; d Pūteliai (buv. Platukiai). Kaime išliko žiaurumu garsėjusio pono Ulmerio dvaro pastatas.

Ties kaimu upėje rėva, fv. d.

47 k Kaušai. Į p. r. nuo K. kaimo yra aukštuma, vadinama Aušrinės kalnu. Per upę kabantis tiltas. Upėje rėvų kaskada, k posūkyje stiprus prispaudimas prie d kranto. Neapdairiai plaukiant, kartais galimas ir overkilis.

41 d Labardžiai (buv. Traksėdis). Upės vagoje ir toliau rėvų kaskados.

38 Buv. malūno užtvankos griuvėsių liekanos, daug sąnašų; plaukti k pakrante.

33 d Griguliai. Aukštas d krantas. Truputį žemiau— gera vieta nakvynei, poilsiui.

30 d Jėrubynas (L —11). Nuo J. intako er ligi ž. Akmena—ichtiologinis draustinis. Upėje sala, fv. k (d prataka didesnė, bet jos išėjimas užgriozdintas šakomis). Žemiau salos — rėva. Šilalės—Skaudvilės pln. tiltas. Upėje labai stipri srovė.

26 d Driežai. Krantai neaukšti, geros vietos nakvynei, poilsiui. Kiek žemiau—didelio kritimo rėva; plaukiama su srove, upės viduriu. ,,Nušokus' sukti dešiniau.

22 d Vaičiai. Iš š. prieina Siūrinės miškas. Kaimo laukuose yra piliakalnis, vadinamas Biržų Lauko k. vardu. Upėje keletas nedidelių rėvų.

20 k Bremena (L—14). Gera vieta nakvynei. Upė trumpam aprimsta.

16 d Egzotišku vardu pavadintas k. Indija. Čia stūkso gražus piliakalnis.

15 k Sermas (Serma; L—6). Upėje vėl ištisinės rėvos.

14 Kabantis lieptas; d Misaičiai. Iš p. prie kaimo prieina Misaičių miškas. Upėje Misaičių rėva. Orientyras: lentų namelis k krante, tuoj už kabančio liepto. Dešiniajame krante gera vieta nakvynei. Kai labai žemas vanduo, rėva nepraplaukiama, laiveliai apsinešami k krantu, o kai aukštas vanduo, rėvos pradžioje plaukti upės viduriu, paskui, laviruojant tarp akmenų, sukti į k krantą. Srovė labai stipri. Už rėvos—kabantis lieptas.

13 d Burkėnai. Dar viena, jau silpnesnė, rėva. Krantai aukšti.

11 k Pūtvė, kabantis tiltas.

9 k Kreiviai. Truputį toliau nuo upės piliakalnis. Upėje kas posūkis rėvos, tik jau mažesnės; krantai aukšti, skardingi.

3 k PAGRAMANTIS — mstl., apyl. ir S. Kirovo kol. centras, Šilalės—Tauragės pln. tiltas. Miestelio š. pakraštyje yra piliakalnis. Už piliakalnio pylimo aptikta I t-mečio sodybviečių.

Upė ties Pagramančiu aprimsta, rėvos pasibaigia.

Akmena įplūsta į Jūrą 71,7 km nuo šios ž.

ŠEŠUVIS

Trasos ilgis—46 km, trukmė—2 d., sezonas—IV— V mėn.,

Šešuvis — k Jūros intakas. Ilgis—114,9 km, baseino plotas — 1916 km2. Prasideda Šienlaukio apylinkėse, už 12 km į š. v. nuo Raseinių. Teka per Raseinių, Jurbarko ir Tauragės rj. Vyraujantis slėnio pl.—250 m, jo šlaitų aukštis—8—10 m; vagos pl. aukštupyje 1— 5 m, žemupyje—20—50 m. Šešuviai būdinga didelė metinė vandens lygio svyravimo amplitudė — iki 7,2 m. ΔH—1,03. Pats didž. nuolydis aukštupyje—3,18 (žemupyje—0,20). Q: žemiau Apusino intako—2,20, Upynos—4,39, Ančios—7,7, Agluonos—15, ž.—16,4. Šešuvies upė nuo Upynos intako iki ž.—ichtiologinis draustinis.

46 k Ančia (L—66). Upės srovė čia lėta, vaga 8— 10 m pl., 0,8—1,0 m gl.; pakrantės apaugusios gluosniais. Truputį žemiau santakos—gera vieta nakvynei, postoviui.

45 Upės viduryje sala, žemiau jos — išgriauto malūno liekanos, Srovė labai stipri, staiga metasi kairėn. Plaukti pagal srovę k pakraščiu.

42 d Rykija (L—6). Ramus upės ruožas, srovė lė-ta, pakrantėse—krūmai; išlipti į krantą nepatogu. Prie kabančio trečiojo liepto nuo Ančios ž., k krante, Rykiškių senkapiai.

39 Tauragės—Eržvilko pln. tiltas. Po tiltu nedidelė rėvutė, fv. d.

37 k Šaltuona (L—73), Užvarniai. Šaltuona— didž. Šešuvies intakas (vid. nuotėkis ž.— 4 m3/s) labai papildo Šešuvies vandenis. Gera vieta nakvynei.

31 d Laiga (L—5). Upėje keletas nedidelių, nesunkiai praplaukiamų rėvų.

28 k Įkojis (L—16). GAURE—mstl., apyl. ir ,,Lenino keliu' kol. centras, Eržvilko vieškelio tiltas. Įp. nuo Gaurės—Kamorinės miškas (F—1048 ha). Gaurės bažnyčia ir varpinė — archit. paminklai. Tuoj už lentpjūvės auga didžiulis Gaurės ąžuolas — gamtos paminklas. Įkojo d krante, prie Kiukiškių k., stūkso piliakalnis. Už Gaurės k krante gražus pušynėlis — gera vieta poilsiui.

27 d Agluona (L—31); k Gauraičiai. Upė rami, nedideli posūkiai, srovė lėta. Pakrantėse krūmynai.

23 d KUNIGIŠKIAI— apyl. centras.

20 d Mi1iuša (L — 13). Upėje pavieniai akmenys, sąnašynai, srovė lėta.

17 k Drūtupis (L — 6), žemiau jo ž. per upę tiltas. Kiek toliau nuo upės k BALTRUŠAIČIAI— apyl. ir ,,Šešuvio' kol. centras.

10 k Meižis (L—8). Žemiau intako per upę tiltas. Upės vaga praplatėja iki 10—15 m, gl.—1,0—1,5 m. Pakrantės neaukštos, krūmingos ir dumblėtos. Srovė lėta.

5 k Skirgailiai, vandens matavimo punktas.

5 d Beržė (L — 12), Paberžiai.

2 d Ližai. Šešuvies d krante yra vadinamasis Sklepkalnis. Tai XVII a. vid.—XVIII a. pr. kariniai įtvirtinimai.

Šešuvis įplūsta į Jūrą 35,6 km nuo šios ž. Santakoje trys salos.

ANČIA

Trasos ilgis—41 km, trukmė—3 d., sezonas—tV— V mėn.

Ančia — Šešuvies d intakas, tretinis Nemuno intakas (pirminis—Jūra, antrinis—Šešuvis). Išteka Žemaičių aukštumoje iš Klibalių pelkių, už 6 km į v. nuo Kražių. Teka į p. per Kelmės, Šilalės ir Tauragės rj., pro Skaudvilę ir Batakius.

Aukštupyje slėnys neryškus, nuo Antininkų—siauras ir gilus. Vagos pl. svyruoja nuo 3—8 m, gl.— 0,3— 0,5—1,0. ΔH; aukštupyje — 3,18, žemupyje — 0,2, vid.—1,93. Q: žemiau Plūsčios intako—1,03, Klutupio— 1,81, Suvirkštės—2,38, ž.—2,74. Ančia pasižymi dideliu vandens lygio ir nuotėkio svyravimu. Vanduo pakyla iki 2 m, todėl tinka plaukti tik kai aukštas vanduo: ankstyvą pavasarį, labai lietingą vasarą ar rudenį. Tik tuo metu upės morfometriniai duomenys atitinka II sudėt. ktg. Kelionę patogiausia pradėti nuo Žemaičių pln. tilto arba nuo Skaudvilės.

41 Žemaičių pln. tiltas. Priešais tiltą d pusėje yra gera vieta baidarėms sumontuoti. Po tiltu upėje akmenys, seklu. Pakrantėse krūmai; upės vaga siaurutė (3—4 m).

39 d Pavėriai. Pakrantėje D. Poškos kol. laukai. Upės krantai statūs, išlipti nepatogu.

37 d Pakadūšis. Ančios k krante, slėnyje, yra pievomis apjuosta kalva, vad. Pilale. Upėje dažnos rėvos, akmenys; krantai aukšti; vaga kiek platesnė (4—5 m), sekloka (0,3—0,4 m).

31 Upė labai vingiuota, pakrantėse krūmai: srovė rėvose labai greita ir stipri, rėvos dažnos.

29 d Pela (L—12), Simėnai. Ančios d krante prie santakos su Pela yra piliakalnis, vad. Pelėdkalniu.

25 Šiaulių—Sovetsko (Tilžės) pln. gelžb. tiltas. k Suvirkštė (L—13), Ivangėnai. Netoli Suvirkštės ir Ančios santakos, k Suvirkštės krante, stūkso piliakalnis.

Upėje trumpi ramūs ruožai kaitaliojasi su greitomis rėvomis. Vietomis pasitaiko daug didelių akmenų, užvartų. Upė įmantriai rangosi, todėl Skaudvilę pasieksime tik po poros valandų plaukimo, nors jos bokštai jau matyti.

21 Upės srovė sulėtėja, vaga platėja ir gilėja—prasideda Skaudvilės užtvankos patvanka. Laivelius patogu persinešti d krantu. Žemiau užtvankos upė vėl raitosi vingių vingiais, pasitaiko seklumų.

20 d Valymo įrenginių pastatai, per upę betoninis lieptelis; palyginti ramus upės ruožas. Kiek žemiau— senasis Šiaulių—Tilžės pln. tiltas. Po tiltu nedidelis slenkstelis, plaukti fv., laikantis d. Tilto k pusėje yra patogi vieta postoviui, nakvynei.

Nuo čia arčiausia iki SKAUDVILĖS miesto — apyl. centro.

17 k Norkiškė, per upę kabantis lieptas. Vagoje gausu didelių akmenų, pasitaiko nuvirtusių medžių, šakų.

14 d Mažintai. Dar vienas kabantis lieptas; upėje brasta.

13 Upėje storo medžio užvarta, keltis k krantu. Vėl rėvos, akmenys, seklumos; krantai aukšti, skardingi. Postoviui bei nakvynei patogių vietų čia nėra.

12 k Šiaudinė. Kaimo iš upės nesimato. Reikia išlipti į statų k krantą (d matyti sodyba), kur yra gera vieta nakvynei; greta—apleistas sodas. Iki Eržvilko—Upynos vieškelio vos 1 km. Autobusų stotelė; esant reikalui, čia galima baigti kelionę ir nesunkiai pasiekti Tauragę.

10 d Čiuteikiai. Kiek žemiau — Eržvilko—Upynos vieškelio tiltas. Upė dar vis vingiuota, pakrantės aukštos, apaugusios krūmais; vagoje ištisinės rėvos, greita srovė.

9 Parengtas projektas čia statyti Norkiškės tvenkinį, kurio vanduo bus naudojamas Norkiškės t. ū. laukams drėkinti. Užtvankos aukštis — 9 m, tvenkinio F — 80 ha.

8 d BATAKIAI — mstl., apyl. ir kol. centras. Prie mstl. telkšo tvenkinys, o prie šio stovi senas vandens malūnas. Už mstl. Ančios ir Ūkio santakoje stūkso piliakalnis. Medinė bažnyčia (XVIII a.) — liaudies archit. paminklas.

Upėje prie Batakių tanki vandens augmenija.

5 Radviliškio—Tilžės glžk. tiltas. Nuo čia iki Batakių glžk. st. tik 2 km.

Upės krantai jau žemesni, vaga platesnė (7—8 m), tačiau rėvos ir akmenys lydi iki pat santakos su Šešuvim.

Ančia įplūsta į Šešuvį 46 km nuo jos ž.


MINIJA

Trasos ilgis — 180 km 28, trukmė — 7 d., sezonas — IV—IX mėn.

Minija — didž. vakarų Žemaitijos upė, viena iš srauniausių ir rėvingiausių Lietuvos TSR vandens turizmo arterijų, pagrindinė II sudėt. ktg. etaloninė upė29. Versmės Žemaitijos aukštumoje, Sydeklio (F—12) ež. (Aukštis—178,8), už 16,5 km į r. nuo Žarėnų, Telšių rį. Pačiame aukštupyje Minija dar teka per Ilgio (F—36), Pluotinalio (F—23) ir Didovo (F—25) ež. Aukštupyje ir vidurupyje vaga labai vingiuota, daug pertrauktų senvagių. Teka pro Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę. Kryptis: nuo versmių iki Salanto intako iį. r. į v., toliau— iš š. į p.

Minija yra nepastoviausio režimo upė: dažnai smarkiai nusenka, o po didesnių liūčių jos nuotėkis trumpam laikui padidėja net 40 kartų! Mat Žemaitijos aukštumoje iškrenta daugiausia kritulių (iki 800 mm per metus), jos baseino (2978 km2) nuolydis gana didelis, podirvis labai nelaidus (molis, priemolis).

Per visus 212,9 km upė nukrenta 179,7 m (ΔH— 0,84). Didž. kritimas yra pačiame aukštupyje ir Dyburių kilpoje. Q: žemiau Palos ž. 2,8, Sausdravo—3,5, Babrungo—10,0, Salanto—15,4, Veiviržo — 34,3, ž.—38,6. Metinis ir mėnesinis nuotėkis labai nevienodas — priklauso nuo kritulių kiekio. Vandens lygio svyravimo amplitudė aukštupyje 4 m, o žemupyje— 1,5 m.

Vyraujantis vagos pl. (iki Salanto) — 20—25 m, žemiau Lankupių—iki 50 m. Vid. gl. rėvose 0,3—1,0 m, kitur—1,5—3,0 m, žemiau Lankupių—6—7 m. Kliūtys: sveikos ir išgriautos jėgainių užtvankos, rėvos, slenksčiai, dideli akmenys, užvartos, užkamšos, staigūs posūkiai.

28 Kilometražas tik Minijos upe, neskaitant žygio baigmės, kuri gali būti įvairi.

29 Visi morfometriniai rodikliai – ilgis (L), nuolydis (ΔH) ir nuotekis (Q) – atitinka II sudėt. ktg. reikalavimus.


MINIJOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

180 Vieškelio Plungė—Žarėnai tiltas; d senas Keturakių k. Malūno užtvanka išgriauta. Kaire pakrante bėga Žarėnų—Medingėnų—Plungės vieškelis.

Čia upė dar nedidelė: 5—6 m pl., 0,3—0,5 m gl.; vagoje daug rėvų, medžių užvartų, užkamšų, bebrų statinių.

177 MEDINGĖNAI — apyl. ir t. ū. centras; per upę lieptas, žemiau jo, išardytos malūno užtvankos vietoje,—didelių akmenų sąvartynas. Tik kai labai aukštas vanduo, galima mėginti slenkstį peršokti; šiaipjau laivelius tenka persinešti. M. yra gimusi rašytoja M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1878—1930).

172 k Pala (L—20), Užpaliai; malūno užtvankos vietoje nedidelis praplaukiamas slenkstelis.

Įtekėjus Palai, Minijos nuotėkis padidėja, upė jau su ryškiu slėniu ir krantais; vaga pilna rėvų, didelių akmenų, seklių brastų.

169 d Viešdauba (L—8). Šio upelio krante ties Žvirzdaliais yra senovinis kapinynas. Puskilometriu žemiau k Sendvariai, vieškelio Medingėnai—Plungė tiltas. Upė tarp rėvų rangosi staigiais vingiais.

164 Daugėdai; buv. malūno užtvanka išgriauta, praplaukti galima laisvai.

161 k Gudalių k. su senomis sodybomis, dideliais kiemais, gėlių darželiais palangėse; per upę lieptas.

160 k Alkupis (L—5). Vingiuotoje upėje rėvos retėja. Už 0,5 km, kai buvo neišgriauta Stalgėnų malūno užtvanka, šiame ruože prasidėdavo ramus, gilus upės baras — patvanka.

158 k Vitkai. Kiek žemiau, artėjant prie Stalgėnų, k upės krantas aukštėja ir statėja. Už 1 km vieškelio tiltas.

156 d Sausdravas (L — 25). Žemiau, už 1 km, vieškelio tiltas. Sausdravas nuo Svisos upės iki ž. ir Minija nuo Sausdravo iki ž. — ichtiologinis draustinis. Kiek tolėliau k STALGĖNAI—apyl. ir Milašaičių t. ū. centras. Buv. malūno ir lentpjūvės užtvanka išgriauta. Vieškelio Plungė—Rietavas tiltas, vandens matavimo punktas.

154 k Lukna (L—14). Aukštoje upės pakrantėje eglėmis ir kitais medžiais apaugęs piliakalnis, vadinamas Skruodienės kalnu. Gražioje, senais ąžuolais pasipuošusioje Luknos—Minijos santakoje yra Dainų slėnio aikštelė ir aukuras. Čia stalgėniškiai rengia įvairias gegužines, pasilinksminimus, šventes. Puiki vieta postoviui, nakvynei.

150 d Lekemės k., piliakalnis, vietos žmonių Lapinsko kapu vadinamas. Jame palaidotas 1942 miręs mokytojas laisvamanis J. Lapinskas.

Prasideda didžiosios Lekemės kilpos. Čia upė laužiasi per kalvotą ir miškingą Žemaitijos aukštumos ruožą. Upėje daug rėvų, rėvinių patvankų. Kairėje pakrantėje plyti Juodeikių miškai, kurių eglės ir berželiai vietomis taip pasvirę, kad sudaro tikrą tunelį. Upės vagoje čia dažnai būna nuo stačių eroduojančių šlaitų suvirtusių ir bebrų pagraužtų medžių.

141 d Didžioji Sruoja (L — 7); puskilometriu žemiau—Mažoji Sruoja (L—8). Baigiasi ,,laukinis' upės ruožas. Tiesiai iki Plungės tik 6 km.

139 d NAUSODIS. Prie Plungės—Kulių kelio ant kalvos, apaugusios pušimis, yra griautinis ir degintinis kapinynas, Kapkalniu vadinamas,—archeologinis paminklas. Nausodžio apyl. bibliotekoje yra kraštotyros muziejėlis.

Upėje, išgriautos neveikiančio malūno užtvankos vietoje, metrinis slenkstis,

134 Vieškelio Plungė—Kuliai tiltas. Kairiajame Minijos krante, už 0,5 km nuo tilto, prie pat kelio į Kulius, keroja S. Mingėlos ąžuolas—gamtos paminklas. Jo aukštis — 17 m, apimtis — 7,5 m.

0,5 km žemiau Plungės—Kulių vieškelio tilto, buv. Mardosų malūno išgriautos užtvankos vietoje, nedidelis praplaukiamas slenkstelis.

132 k Vieštovė (L—11), Santakis, vieškelio Plungė—Šiemuliai tiltas. Artėjant prie Stonaičių HE, upė palaipsniui rimsta, platėja ir gilėja. Prasideda elektrinės patvanka.

130 d Babrungas (L—59) atiteka iš didelio Platelių ež. (Virkštos). Už 0,3 km buv. Stonaičių HE. Elektrinės mašinos demontuotos, liko tik užtvanka (H — 3,5) ir mūrinio pastato griaučiai d krante. Praplaukti galima tik lataku. Plaukiant dviese, apie 1,2 m aukščio banga užpila ekipažą. Tačiau uždengus baidarės priekį sandariu tentu ir vienam sėdint užpakalinėje sėdynėje—nesunkiai nušokama. Minijos—Babrungo santakos slėnys—tinkama vieta postoviui, nakvynei.

127 d Kleipščiai; k ilgas (apie 4 km) Pakutuvėnų k., koplytėlė ir senos kapinaitės. Upėje išgriauto malūno užtvanka. Toliau upėje nemaža didelių akmenų, rėvų, sėklių.

125 k Pakutuvėnų piliakalnis, Pilele vadinamas. Minijoje stambūs akmenys, didelis ,,Čeraunyko' riedulys (ne ką mažesnis už Anykščių Puntuką); d pakrantėje lapuočių miškai.

120 d Narvaišiai; išgriautos malūno užtvankos liekanos nesunkiai praplaukiamos; kabantis lieptas. Kaimas nusitęsęs apie 4 km. Abiejuose upės krantuose vešlūs miškai, k pakrantėje pirmąkart pasirodo spygliuočių miškai. Geros vietos stovyklai, nakvynei.

115 d Liepgiriai, k ALEKSANDRAVAS—kol. centras.

Kretingos—Šiaulių pln. gelžb. tiltas; kiek žemiau — išgriauto Liepgirių malūno užtvankos liekanos, nedidelis slenkstelis (prieš įplaukiant į garsiąją Dyburių kilpą).

114 k Dyburiai, senovinis kapinynas, XIX a. koplytėlė; d Bulikai. Prasideda įdomiausias Minijos baras — didžioji Dyburių kilpa. Jos pl. apie 4 km, o siauriausioje vietoje—vos 100 m. Upė nukrenta beveik 9 m. Kilpos bare visur akmenys, daug slenksčių. Gana atidžiai reikia manevruoti, tarp akmenų ieškant sunkiai pastebimo fv. Tai labai įdomus, bet sunkus ir sudėtingas ruožas. 1937 čia buvo projektuojama prakasti tunelį ir pastatyti derivacinę elektrinę.

113 Yra projektas čia ant Minijos įrengti Aleksandravo tvenkinį; užtvankos H—20 m, tvenkinio F—908 ha. Kai tvenkinys bus įrengtas, jo patvanka į aukštupį išsilies 4—5 km aukščiau Babrungo ž.

107 k Cigonaliai; aukštas, status šlaitas, nuo kurio atsiveria gražūs Dyburių vaizdai; d Puidogalis. Čia rėvos pradeda kiek mažėti, ilgesni ir jų patvenktiniai ruožai.

104 d Prystovai, didelė atodanga. Upėje vėl virtinė rėvų, didelių akmenų; ramesnėse patvenktose vietose tanki vandens augmenija.

103 k Mišupė (L—27); k Dauginčiai, piliakalnis, vadinamas Pilele. Išgriauto malūno užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis; vagoje vis dar rėvos, dideli ak-menys.

Kiek žemėliau d KŪLUPĖNAI — t. ū. centras.

101 d Sauseriai. Senslėnyje, apie 0,4 km į š. r. nuo Minijos—Salanto santakos, medžių paunksnėje, stūkso nedidelis Sauserių piliakalnis. Netoliese, Temužinės miške, Žalčio dauboje, kūlgrinda; k Lapgaudžių miškas. Artėja prie pabaigos Minijos kanjonas, rėvų patvenkti ruožai jau gerokai ilgesni.

99 d Salantas (L—43). Minija, nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos ir įtekėjusi į platų Salanto slėnį, keičia ir kryptį (iš š. v. į p.). Salantui žymiai papildžius Minijos nuotėkį, pakinta ir upės pobūdis: ji gilesnė ir daug lėtesnė, rėvos žemesnės, o jų patvenkti ruožai ilgesni. Iki Kartenos glžk. st.—tik 1,5 km.

91 Šiaulių—Kretingos pln. tiltas; k Alantas (L— 39); d KARTENA — mstl., apyl. ir Žemaitės kol. centras, viena iš seniausių Žemaitijos gyvenviečių. K. piliakalnis įrengtas aukštoje kalvoje, iš š. ir š. v. apjuostas Minijos. Medinė K. bažnyčios varpinė (XIX a.) — archit. paminklas.

Upėje, buv. Kartenos malūno išgriautos užtvankos vietoje, akmenų sąvartynas.

86 d Rabuliai. Išlaužtos malūno užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis; keltis bei leistis galima tiesiog per prolaužos vidurį. Kairiajame upės krante Žalgirio miškas — gera vieta stovyklai, nakvynei.

78 k Kartanalė (L—13), d Raguviškiai, gatvinis kaimas; v. pakraštyje Žalgirio miškas, paupyje prie Minijos—turistų poilsiavietė; upę pertveria gelžb. tiltas.

75 k BAUBLIAI—Kretingos rj. ,,Jaunosios gvardijos' kol. centras. Nauja kolūkinė gyvenvietė, 120 ha parkas.

70 k PIKTEIKIAI — J. Janonio kol. Pikteikių brigados gyvenvietė. Upėje, buv. Pikteikių malūno išgriautos užtvankos vietoje, nedidelis slenkstelis. Sauserių, Rubulių ir Pikteikių buv. malūnų išgriautų užtvankų vietoje susidarę slenksčiai panašūs į rėvas.

Ties Utrių k. upėje keletas ištisinių akmenų pertvarų, kurias padarė žvejai brakonieriai.

62 k Žvelsa (L—38), Žvelsėnai. Upė mažai vingiuota, teka tarp aukštų senslėnio krantų. Nors retokai, vis dar pasitaiko rėvų.

60 k KVIETINIAI— Gargždų t. u. centras.

56 Kauno—Klaipėdos autostrados pylimas ir tiltas. Autostrada aplenkia Gargždus.

55 GARGŽDAI—mst., Klaipėdos rj. centras. Upėje neveikiančio malūno užtvanka (H—1,8), kurios patvanka į aukštupį tęsiasi apie 5 km; per užtvanką patogu keltis d krantu. Minijos pakrantėje šlama gražus parkas; mieste veikia didelis statybinių medžiagų kombinatas. Kairiajame Minijos krante stovi Gargždų piliakalnis, vad. Pilele. Upės krantuose rasti III—IV a. plokštiniai griautiniai kapai su akmenų vainikais. Miesto parke, ka-rių kapinėse, palaidoti nežinomi 105 būrio pasieniečiai, žuvę Gargžduose pirmąją Didžiojo Tėvynės karo dieną. Čia palaidotas ir Tarybų Sąjungos Didvyris vyr. leitenantas V. Vladičevas.

51 k Skinija (L—18). Minijai įtekėjus į Pajūrio žemumą, srovė visai sulėtėja, rėvų ir didesnių akmenų jau nėra. Baigiasi ir skaidrusis Minijos vanduo: gilaus ir ramaus žemupio dugnas dumblėtas.

46 Vieškelio Dovilai—Veiviržėnai tiltas; k Rusliai; d DOVILAI — mstl., apyl. ir Lėbartų t. ū. centras. Pora km žemiau, d upės krante, yra piliakalnis, vadinamas Pilutės kalnu, Muškalniu, kartais dar Gedimino pilimi, Dovilų piliakalniu.

Upėje baigiasi rėvos ir akmenys.

40 d Kalviai, vieškelio Kalviai—Pėžaičiai tiltas; k krante prie upės prisišlieja Šernų miškas (F—706 ha), priklausantis Klaipėdos miesto žaliajai zonai. Čia galima sustoti, statyti palapinę, kurti laužą, tačiau tik tam tikslui skirtose vietose—laikino turistų poilsio aikštelėse. Šernų miške tokia aikštelė yra d Minijos krante, apie 350 m priešais tiltą.

Šernų k., ant Minijos kranto, ties girininkija yra įdomus miško muziejėlis ,,Genys' (rodyklę į muziejų iš keroklio ąžuolo padarė liaudies menininkas V. Majoras).

Šernų miške yra III—VII a. kapinynas su griautiniais ir degintiniais kapais.

37 d Dituva, Priekulės TSRS 50-mečio t. ū.; k Rokai. Kiek žemiau—Lingiai, Butkai, Voveriškiai. Tarp Dituvos ir Priekulės išplatėjusioje upės vagoje nemaža seklių brastų; čia upės fv. visą laiką vingiuoja nuo vieno kranto prie kito.

Už Šernų miško k Minijos krante —Priekulės TSRS 50-mečio paukštininkystės t. ū. valdos. Ūkyje yra sportinių arklių žirgynas.

32 d Agluona (L — 20); netoli Priekulės parko kabantis tiltas; k už Agluonų k. VANAGAI—Lietuvos. TSR liaudies rašytojos I. Simonaitytės (1897—1978) gimtinė.

Tuojau už Vanagų parko PRIEKULĖ — mstL, apyl. ir TSRS 50-mečio paukštininkystės t. ū. centras, Šilutės— Klaipėdos pln. ir glžk. tiltas, glžk. st. Vingio ir vidurinės mokyklos parkuose auga daug introdukuotų medžių..

29 d Šventvakariai, toliau — Launiai, Biržininkai.

21 k Veiviržas (L—71), d Daumantai; kiek toliau — k Grumbliai. Veiviržas (ΔH—1,55, o 35 km ruože Q—-2,18) tinka vandens turizmui.

Minijai įtekėjus į Nemuno deltos lygumą, upės slėnys išnyksta, vaga išsiplečia iki 50 m; krantai žemučiai, apsaugoti pylimais.

20 Lankupiai, Klaipėdos kanalo atšaka, restauruotas kanalo šliuzas—vienintelis Lietuvoje. Anksčiau, kai mariomis dėl didelio bangavimo nebūdavo galima plaukyt, kanalu plukdydavo sielius, plaukdavo laivai.

14 Sakūčiai, vieškelio Žemaitkiemis—Kintai—Priekulė tiltas. Upės vaga plati, rami ir gili.

10 k Paskutinio ir ilgiausio (L—74) Minijos intako Tenenio ž. Jis išteka iš Kupsčio ež., už 3 km į š. v. nuo Pajūrio; pagal morfometrinius duomenis T. tinka turizmui.

8 k Vabalai, kiek žemiau — Kintų—Šilutės vieškelio tiltas.

2 Didelis senovinės archit. pamario žvejų MINIJOS (Mingės, Minės) k. Namai išsirikiavę abipus upės. Lieptų ar tiltų nėra; į kitą pusę keliasi valtimi. Kaimas priklauso Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkiui. Minijos žemupys nuo Kintų—Rūgalių—Šilutės kelio yra ypatingo režimo Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio sudėtinė dalis. Draustinio Nuostatų 2-ame str. skelbiama: ,,Lankymasis draustinio vietose, kur auga reti augalai ar veisiasi reti gyvūnai (Rusnės salos, Krokų Lankos ež. ir apylinkės, Kniaupės įl. ir apylinkės ir kt), ne ūkio ar draustinio apsaugos reikalais ribojamas; važinėti jose automobiliais, motociklais bei kitomis transporto priemonėmis galima tik tam reikalui skirtais keliais; šių vietų lankymo tvarką, lankytojų skaičių nustato ir leidimus išduoda Šilutės rj. vykdomasis komitetas, suderinęs klausimą su Gamtos apsaugos komitetu'; 2 f str.: ,,Stacionarinės poilsiavietės ir trumpalaikės stovyklavietės draustinio teritorijoje nesteigiamos; įsirengti mokslinių ekspedicijų stovyklavietes prireikus gali leisti Gamtos apsaugos komitetas'.

Minijos k. prasideda Minijos delta: pirmoji, d, atšaka Upa1is (Upaitė) išeina į Kniaupės r. pakraštį. Šia upe galima pasiekti Ventės ragą (už 7 km), kuriame yra LTSR Mokslų Akademijos hidrobiologinė st. Iš Ventės rago, jeigu tik meteorologinės sąlygos leidžia, skersai marių galima nuplaukti į Nidą (11 km) arba—žemynine marių pakrante—į Kintus (10), Dreverną (20), Klaipėdą (50).

Antroji, pagrindinė, Minijos šaka, vadinama Takgrabe (tai pagilintas Minijos perkasas), vėl išsišakoja į Upės Uosto ir Krūmų Uosto šakas, kurios įteka į Atmatos ž. Tai ištisas senvagių labirintas, kurių salelėse kultūrinės lankos. Minijos pagrindinė šaka Takgrabė baigiasi ties Uostadvario švyturiu, stovinčiu Rusnės saloje, už 3,2 km nuo Atmatos ž. iki marių. Jei oras ramus ir marių bangavimas nedidelis, galima plaukti Atmata, toliau skersai marias—į Nidą (19 km), iš ten—į Preilą (8), Pervalką (13), Juodkrantę (32), Klaipėdą (46).

Galimi ir kiti variantai. Pats paprasčiausias kelias — Atmata irtis iki Rusnės (10), čia sėsti į ,,Raketą', kuri sustoja Jurbarke ir Kaune. Kam patogiau į namus vykti glžk., Atmata—Šyša (13) gali plaukti į Šilutę, o iš čia traukiniu arba autobusu keliauti namo.

Kieno baidarės turi sandarius tentus, o marios nėra banguotos (ne daugiau kaip 2 balai), iš Atmatos ž. gali sukti kairėn ir Rusnės salos pakrantėmis, išraižytomis gilių įl. ir pusiasalių (kilus bangavimui, gana patogu susirasti ramią užuovėją), plaukti iki naujai besiformuojančių priešais Skirvytės ž. Triušių, Kubilių ir Kiemo salelių — gurgždų. Čia, taip pat Skirvytės, kurios ekvatorija jau už Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio ribos, krante galima išlipti, statyti palapinę, kurti laužą ir sėkmingai pažvejoti. Vasarą Skirvytės, kaip ir Atmatos, srovė labai lėta (ΔH—0,09). Lengva pasiekti Rusnę (9) ir joje kelionę baigti. B. Kondratas kn. ,,Minijos vingiais', V., 1976 aprašo dar vieną gana įdomų Minijos maršruto baigmės variantą30. ,,Nuo Minijos kaimo pietinio galo, praplaukę tiltą, pasukime į rytus, į Krokų Lankos ežerą, iš kurio Aukštumalės upe pateksime į Atmatą. Tarp ežero ir Minijos Krokų Lankos pelke teka siaura upelė į ežerą (F — 781, L—4,6). Pietvakariuose 100 m pl. juosta ir maždaug, 1 km ilgio protaka ežeras jungiasi su Atmata Išplaukę į ežero platybes, būkime atidūs, nes tarp gausios augmenijos nesunku ir paklysti. Orientyras yra toli rytuose iš ežero matomas priešgaisrinis bokštas. Plaukiant iš Minijos kaimo siauru kanalu, jis bus tiesiai prieš mus, o ežere turime pasukti gerokai į kairę nuo jo. Pasiekę šiaurinį pusiasalio galą, tuojau staigiai sukame dešinėn ir plaukiame taip, kad krantas būtų šalia iš dešinės. Nepasukdami kairėn, priplauksime siaurą protaką, kuri atneša Atmatos vandenį į Krokų Lanką. Už kokio km, pralindę pro neaukštą tiltą, pasiekiame Atmatą ir plaukiame prieš srovę'

Toliau Atmata bei Šyša galima plaukti iki Rusnės arba Šilutės. Tačiau kaip beplauktume, reikia nepamiršti, kad esame ypatingo režimo draustinyje, kad ,,stacionarinės poilsiavietės ir trumpalaikis stovyklavimas draustinio teritorijoje neleidžiamas'.

30 Autorius šiuo maršruto variantu nėra plaukęs, todėl kiek sutrumpintai perpasakojamas B. Kondrato aprašymas.

BABRUNGAS IR PLATELIŲ EŽERYNAS

Trasos ilgis—42 km31, trukmė—3 d., sezonas—IV— IX mėn.

Babrungas—vienas iš vandeningesnių Minijos intakų—išteka iš didelio Platelių (Virkštos) ež. Per visą 42,3 km ilgį upė nukrenta 79,2 m (ΔH—1,88). Žemiau Gandingos HE srovės greitis rėvose siekia 3—5 m/s. Tai gana svarbi Lietuvos vandens turizmo arterija, pagal morfometrinius duomenis priklausanti II sudėt. ktg. etaloninėms upėms. Q: ištake — 0,4, ž.— 3,2. Babrungo nuotėkis (ypač sausros metu) tiesiogiai priklauso nuo Gandingos HE darbo: jos metinio reguliavimo prie ištako is Laumio ež. ir paros reguliavimo elektrinės patvankoje. Kai HE veikia ir metinio reguliavimo pralaida atdara, visoje upės trasoje vandens pakanka plaukti nedideliais visų tipų turistiniais laiveliais. Vagos pl.: iki Babrungėnų—2-r8 m, Gandingos elektrinės patvankoje—50— 150 m, žemupyje—10—15 m, gl.—0,3—1,5 m, giliausios vietos Gandingos patvankoje. Kliūtys: jėgainių užtvankos, žemi nepraplaukiami tiltai bei lieptai, užvartos, užkamšos, rėvos, dideli akmenys, slenksčiai, seklios brastos.

24 schema

Platelių landšaftinis draustinis, į kurį įeina ir Platelių grupės ež. (Plateliai, Beržoras, Laumis, Ilgis, Piktežeris, Žiedelis), yra viena iš gražiausių Žemaitijos vietų.

P1ate1ių (Virkšta) ež. pagal dydį devintas Lietuvoje. Jo F—1205, L—8,4, didž. pl— 3,3, didž. gl.—46, vid. gl.— 10,4 m. Krantai aukšti, apaugę, labai vingiuoti, daug pusiasalių—ypač p. dalyje atskirti nuošalūs vandens labirintai; yra 7 salos, kurių F — 20,5 ha. Visos salos apaugusios medžiais, vešliais krūmais. Į ež. įteka 17 mažų upelių, šaltinių, išteka Babrungas. Ež. patvenktas— tyvuliuoja tarp aukštų kalvų lėkštoje dauboje. Daug vėsaus ir švaraus vandens į ež. suteka iš požeminių šaltinių. Plateliai yra Lietuvoje vienintelis ež., kuriame nuo ledynmečio laikų išlikę endeminiai sykai ir gilumas mėgstančios seliavos.

Paežerėje veikia daug Plungės, Telšių ir Klaipėdos darbo žmonių stacionarinių ir laikinų poilsiaviečių, jachtklubas, vandens sporto st., viešbutukas. Ež. vyksta buriavimo ir kitos vandens sporto varžybos, tradicinės žemaičių šventės.

Turistai, kurie neskuba, turi bures ir leidimus žvejoti, Platelių ež. išnaršo skersai išilgai, sėkmingai čia pažvejoja. Plaukiojant po ež., ekvatorijoje prie jachtklubo reikia pasisaugoti aštrių kuolų, įkaltų valtims pririšti.

PLATELIAI — mstl., apyl. ir kol. centras, įsikūręs Platelių ež. v. krante.

Platelių parke yra 20 m aukščio ir 3,2 m apimties Raganosis uosis — gamtos paminklas. Jo kamienas suaugęs iš 4 atskirų kamienų.

42 Babrungo ištakas iš Laumio ež. p. galo. Pačiame ištake yra įrengta Gandingos HE metinio reguliavimo užtūra, per kurią laivelius reikia persikelti. Greta užtūros kaimo kelio tiltas.

Babrungo aukštupys kanalizuotas, jo pl.—4 m, gl.— 0,3—0,5 m; lėta srovė teka žemomis pelkėtomis miškapievėmis; pakrantėse spygliuočių miškai.

40 Vieškelio Plateliai—Plungė žemas nepraplaukiamas tiltas. Šalia tilto riogso senovinis (1816) Babrungo malūnas. Užtvanka jau išgriauta, malūno girnas suka dizelinis variklis.

Toliau abipus upės pabiręs senas Babrungėnų k.— Didviečių kol. brigados centras. Kaimo pakraščiais šlama Stirbaičių ir Plokštinės miškai.

36 Vieškelio Plateliai—Plungė tiltas; k Babrungėnų malūno išgriautos užtvankos vietoje daug didelių akmenų. Medinis malūnas tuščias. Čia upės slėnys siauras ir .gilus, upėje prasideda nepertraukiamų rėvų kaskada. Per upę tiltas, toliau — dar keletas tiltų, tiltelių.

32 k Uošna (L—19), vieškelio Plungė—Varduva tiltas. Upėje, tekančioje plačia durpine terasa, kai vanduo žemas, priželia daug augmenijos, dėl to susidaro užkamšos. Čia vagos pl.— 3—6 m, gl.— 0,5—1,6 m.

31 d Bereniai; k Užupiai, malūno ir lentpjūvės užtvanka. Laivelius reikia persikelti. Prieš užtvanką upėje sunkiai praeinamas slenkstis. Toliau upės vaga susiaurėja iki 1,5—2,0 m, dugnas kietas, srovė greita.

28 k Božiai, kaimo kelio tiltas. Už 0,4 km nuo upės— du aukšti, medžiais apaugę piliakalniai, vadinami Božkalniais. Upėje Nugarių malūno patvanka.

27 NUGARIAI—,,Švyturio' kol. brigados centras, malūno užtvanka; keltis patogiau k krantu; vieškelio Plungė—Alsėdžiai senojo ir naujojo kelio tiltai.

25 k Pietvė (L—18). Antrojo Nugarių (Adomavičiaus) malūno užtvanka pralaužta, jos vietoje—sunkiai praplaukiamas slenkstis. Upė čia keičia kryptį iš p. r. į p. v. Kiek žemiau, įtekėjus Čerkšnei (L—9), Babrungas pakrypsta tiesiog į v.

21 Glžk. Telšiai—Plungė—Kretinga tiltas.

19 PLUNGĖ — mst., rj. centras. Neveikiančios Plungės HE 3,4 m aukščio užtvanka. Miesto ribose per upę nutiesti 4 tiltai (P. Cvirkos g., parko teritorijoje, Žaliosios ir J. Janonio g.). Buvusieji Oginskių dvaro rūmai (dabar statybos technikumas) ir vienas iš didž. (F—62 ha) Lietuvoje peizažinis VI. Rekašiaus parkas—resp. reikšmės paminklai, o P. bažnyčios triaukštė mūrinė varpinė (XIX a. vid.) — vietinės reikšmės archit. paminklas. Parke auga Perkūno ąžuolas (10 m aukščio ir 4 m apimties) — gamtos paminklas. 1889—1892 Plungės muzikos mokykloje mokėsi dailininkas, kompozitorius M. K. Čiurlionis (1875—1911).

Plungėje 1919—1920 gyveno, dirbo ir žuvo žymus revoliucionierius Vl. Rekašius (1893—1920). Miesto centre pastatyti 2 paminklai: vienas Vl. Rekašiui, kitas—hitlerininkų teroro aukų atminimui.

Plungėje sutelkta  nemaža  lengvosios pramonės įmonių,

10 Gandingos HE užtvanka, kuria eina Plungės—Kulių vieškelis. Užtvankos patvanka siekia Plungės parką. Avarinė pralaida įrengta ties senvage, d tvenkinio pakraštyje, o elektrinės kanalas—k. Kanalo pradžioje yra žemas nepraplaukiamas tiltas. Prakasus šį kanalą, labai raityta Babrungo vaga sutrumpėjo 7 km. Kanalo ilgis 1,1 km, pl—4 m, gl— 1,4—2,0 m.

9 Slėgimo bokštas, d HE žinybinis pastatas, apačioje — derivacinė 26,9 m slėgimo, 800 kW galingumo Gandingos HE. Nuo slėgimo bokšto iki žemutinio bjefo laivelius į pakalnę apie 120 m reikia persigabenti sausuma. Kai HE veikia, kas sekundę ji praleidžia 4 m3 vandens. Jai stovint, upės nuotėkis būna ne didesnis kaip 0,3 m3/s, toks, kokį atplukdo Lielupė (L—15). Sausmečiais HE dirba tik 3—4 val. per parą. Tad tolesnį plaukimą Babrungu reikia derinti su HE darbu.

Iki pat Stonaičių malūno upė galvotrūkčiais marma giliu, platoku kanjonu; vagoje nepertraukiama rėvų, didelių akmenų ir slenksčių kaskada.

8 d Gandinga, k Nausodis. Žemiau Gandingos HE, aukštame šlaite, iš trijų pusių apsuptas Babrungo, stūkso Gandingos piliakalnis. Kiek aukštėliau, k Babrungo krante,— kitas piliakalnis.

Babrungo slėnio atkarpa su Gandingos piliakalniais— landšaftinis istorinis draustinis. Čia geros vietos stovyklai, nakvynei.

4 d Stonaičiai, kabantis tiltas; malūno ir lentpjūvės, varomų elektra, užtvanka išgriauta, jos vietoje—dvi rėvos.

Prie Santakio Babrungas ramiai įplusta į Miniją 129,9 km nuo jos ž.

31 Kilometražas tik Babrungo upe nuo ištakio is Platelių ež. iki 2. Kiek km turistai sukars Platelių ež., priklausys nuo žygio pobūdžio, sezono, oro ir kt.

KLAIPEDOS KANALAS

Klaipėdos kanalas iškastas 1863—1873. Jo ilgis 24 km, pl.—28 m, gl.—1,7 m. Prūsijos karaliaus garbei jį pavadino Vilhelmo kanalu.

Nuo Lankupių iki Drevernos upės atsišakojimo į Kuršių marias kanalas eina reguliuota Drevernos upe. Kitas 15,5 km ruožas (iki Smeltelės) buvo iškastas žema pamario lyguma. Kanalas ir kanalizuotas bei pagilintas Minijos žemupys sudarė gerą ir saugią arteriją tarp Nemuno deltos ir Klaipėdos, nes audringu metu Kuršių mariomis ne visi laivai galėdavo plaukti. Didesnės marių bangos ypač buvo pavojingos plukdomiems sieliams. Dabar, ištobulėjus vandens transporto priemonėms, Kuršių marių bangos nesudaro rimtesnių kliūčių.

Pasikeitė ir kanalo paskirtis: buvusioji transporto trasa dabar naudojama Klaipėdos trečiajai vandenvietei maitinti. Motorizuotas transportas kanalu draudžiamas,kad neužterštų naftos produktais vandens ir greitaeigių laivų sukeltos bangos neardytų krantų. Kad nepatektų jūros vanduo, kanalo pradžioje (Lankupiuose ir Drevernoje) įrengti šliuzai. Ties Vakarų laivų remonto įmone per kanalą supiltas pylimas, jame įtaisytas vamzdis žuvims praplaukti. Priklausomai nuo vandens lygio skirtumo, pro Lankupių šliuzą leidžiamas vanduo iš Minijos į kanalą.

Turistams, keliaujantiems nemotorizuotomis priemonėmis (valtimis, baidarėmis), plaukti kanalu dabar oficialaus draudimo nėra.

3032 Klaipėdos kanalo pradžia—Minijos atšaka į d 18,5 km nuo jos ž.; už 0,5 km rekonstruotas kanalo šliuzas—vienintelis toks įrenginys Lietuvoje; d šliuzo prižiūrėtojo būstinė. Vieškelio Priekulė—Kintai tiltas. Abipus kanalo — ištisiniai pylimai.

21 k Drevernos atšaka į Kuršių marias (L—2,5). Priekulės—Drevernos vieškelio tiltas, didelis DREVERNOS k.— žuvininkystės ūkio centras, įsikūręs Drevernos ir Kuršių marių santakoje.

Toliau—k Klišupė, Priekulės—Drevernos kelio antras tiltas, Tyrų pelkė ir botaninis draustinis, Klišių miškas (jeigu meteorologinės sąlygos palankios, kelionei paįvairinti galima plaukti vis siaurėjančiomis mariomis iki Klaipėdos).

13 Klaipėdos—Smeltės vieškelio tiltas; miškai baigiasi, prasideda priemiestinių ūkių laukai (d).

8 Kanalo gale žemių užtūra, per kurią laivelius reikia persikelti. Kiek toliau kanalas atsiremia į buv. Žvejų uostą; d krante Vakarų laivų remonto įmonė, jūrų žvejybos uostas, šaldytuvai, žuvų konservų fabrikas.

6 Smeltalė (L—23). Jos ž. yra žvejų mėgėjų motorinių valčių bazė, kurioje vandens turistai visada gali sustoti ir saugiai pasilikti laivelius.

SMELTĖ — Klaipėdos mst. pramonės rj.

1 d Danės (L—65) ž. Klaipėdos mst. centras.

KLAIPĖDA — trečias pagal dydį Lietuvos miestas, pramonės, mokslo ir kultūros centras, vienintelis respublikos jūrų prekybos ir žvejybos uostas.

Klaipėdoje yra beveik 30 vidurinių mokyklų, A. Venclovos pedagoginė, S. Šimkaus aukštesnioji muzikos, J. Kupčinsko medicinos, jūreivystės ir prekybos mokyklos, Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto vakarinis skyrius, Valst. konservatorijos Klaipėdos fakultetas. Veikia dramos teatras, Liaudies opera, kraštotyros, liaudies meno muziejai, Jūrų muziejus-akvariumas,

Buržuazinės santvarkos metais pogrindyje K. dirbo LKP(b) CK narys J. Greifenbergeris, M. Jonelaitis, S. Šadevičius ir kiti komunistai. K. gyveno nemaža lietuvių kultūros veikėjų; Vydūnas (Vilius Storasta), I. Simonaitytė, S. Šimkus, P. Mašiotas, A. Venclova, J. Karosas, V. Palaima ir kt.

32 Kilometražas nuo Klaipėdos kanalo pradžios.

AKMENA—DANĖ

Trasos ilgis—39 km, trukmė—2 d., sezonas—V— VI mėn.

Akmena—Danė — pajūrio lygumų upė. Nuo versmių iki Bajorų vadinama Akmena. Upės versmės — šlapiame miške prie Žemųjų Žolinių, už 6 km į p. v,- nuo Salantų, Kretingos rj. Upės ilgis 64,5 km, baseino plotas — 595 km2. Vidurupyje, kur upė teka eroziniu slėniu, gausu riedulių. Dėl to, matyt, ji čia Akmena ir vadinama. Žemiau Kretingos upė įteka į platų slėnį.

ΔH—0,88. Žemupyje, nuo 21 km, nuolydis sumažėja iki 0,08, o Klaipėdos mst. beveik visada būna Kuršių marių patvanka. Q: Kretingoje (žemiau Dopulčio intako) — 3,5, žemiau Bonalio ž.— 5,4, ž.— 6,6.

Aukštupyje vaga siaura (7—10 m), žemupyje ji prasiplečia iki 40—50 m. Gl. iki Eketes ž.—0,2—2,0, žemiau — 1—3 m, Klaipėdos mst.— 5—7 m. Žemupyje, iki 11 km, Dane plaukioja didesnio tonažo laivai. Didesnių kliūčių, be Kretingos dvimetrinės užtvankos, nėra. Maršrutas nesudėtingas ir nesunkus, patogus klaipėdiečiams bei kretingiškiams dviejų laisvų dienų išvykoms. Baidare arba lengva valtele tinka plaukti nuo Kretingos— Kurmaičių vieškelio tilto.

39 k Pilsupis (L—9). Pilsupio—Akmenos santakoje Kurmaičių piliakalnis. KURMAIČIAI — apyl. ir Kurmaičių paukštininkystės t. ū. centras.

K.— labai sena gyvenvietė. Degintiniuose ir griautiniuose senkapiuose, esančiuose tarp Akmenos ir Darbėnų—Kretingos kelio, gausiai aptikta archeologinių radinių. Kurmaičių pilkapynas, vienas iš žymiausių Lietuvoje archeologinių V a. pr. m. e.—IV m. e. a. paminklų — landšaftinis istorinis draustinis.

Čia upė dar nedidelė: 4—5 m pl., 0,3—0,5 m gl., krantai lėkšti.

34 Upėje stambių akmenų rėva. Žemiau rėvos upė palaipsniui platėja ir gilėja — prasideda Kretingos malūno patvanka.

32 k Dopultis (L—4), glžk. ir keturių gatvių tiltai per upę.

KRETINGA — mst., rj. centras, vienas iš didž. respublikoje brangiakailių žvėrelių (juodsidabrių ir mėlynųjų lapių, audinių) žvėrininkystės t. ū., turtingas kraštotyros muziejus.

Carizmo laikais K. buvo pasienio punktas. Per K. bėgdavo į užsienį caro valdžios persekiojami revoliucionieriai, emigruodavo išeiviai. Vaduojant K. iš hitlerinės okupacijos, pasižymėjo tankų būrio vadas leitenantas A. Vaščenka. Už tai jam suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

Upėje Kretingos malūno, varomo elektra, dvimetrinė užtvanka, patogiau keltis k krantu. Žemiau užtvankos upės vaga užgriozdinta visokiomis ,,antikvarinėmis gėrybėmis', dideliais akmenimis.

29 k Kretingos—Klaipėdos glžk., Bajorų st. Upėje, Penkininkų malūno išgriautos užtvankos vietoje, metrinis slenkstelis; kai žemas vanduo, patogiau neštis d krantu. Puskilometriu žemiau, ties ,,Laisvės' fabriku, nedidelė užtvanka.

28 Vieškelio Bajorai—Petrikaičiai tiltas. Puskilometriu žemiau — d Tenžės (L — 20) ž. Tenžei įtekėjus, nuotėkis padvigubėja. Danė gilesnė (0,5—1,0) ir platesnė (7—9), žemos (1—2) pakrantės apaugusios karklais, kurių toli nusidriekusios šakos vietomis sudaro žaliąjį tunelį; yra keletas nedidelių rėvų, stambių riedulių.

22 d KRETINGALĖ— apyl. ir t. ū. centras, glžk. st., Kretingos—Gargždų vieškelio tiltas.

16 k Eketė (L—25), Laukžemiai; d krante, už 3,5 km nuo Kalotės, yra didž. pajūrio piliakalnis su 9 m aukščio pylimu. Kiek toliau — d Dūmešio (L — 7), tekančio iš Kalotės (F—47) ež., ž.; vieškelio tiltas. Čia upė jau plati (15—25 m) ir gili (1,0—2,0 m); pakrantės užžėlusios, vagoje viena kita salelė.

12 Kauno—Palangos pln. gelžb. tiltas, k Ringelis (L—4); d Purmaliai, nedidelis piliakalnis su 2 m aukščio pylimu.

11 Vieškelio gelžb. tiltas; k TAURALAUKIS — t, ū. centras. d Kalotės plytinė, kurios aukštas kaminas matyti plačioje apylinkėje.

10 k Virkučiai.

6 d Klaipėdiečių kolektyviniai sodai, poilsio nameliai; buv. Mažasis Kaimelis — Klaipėdos priemiestis.

4 d Medienos medžiagų kombinatas; k žemės ūkio technikumas, Klaipėdos—Plikių pln. tiltas.

3 Klaipėdos—Priekulės glžk. tiltas. Upė jau kanalizuota, tiesi ir gili. Klaipėdos mst. išsidėstęs abiejuose Danės krantuose.

2 d Klaipėdos glžk. st., autobusų st.; k ,,Žalgirio' vandens sporto bazė. Čia visi vandens turistai baigia žygius.

1 Pergalės g-vės tiltas; d Klaipėdos kultūros rūmai, Lenino paminklas. Kiek toliau Uosto (d)—Sukilėlių (k) gatvių tiltas; k Klaipėdos dramos teatras, keleivinių laivų ir kelto per Kuršių marias prieplaukos, buv. Klaipėdos tvirtovės pylimai ir kanalai; d, prie pat Danės ž., Klaipėdos prekybos uostas.

Danės vandenys nepastebimai susilieja su Kuršių mariomis (4 km nuo marių ž. į Baltijos jūrą).

ŠVENTOJI

Trasos ilgis—51 km, trukmė.—3 d., sezonas—V— VI mėn.

Šventoji — pajūrio lygumų upė, didž. Lietuvos upelis, tekantis tiesiog į Baltijos jūrą. Versmės—Ledžių apylinkėse, už 9 km į š. v. nuo Salantų. Teka Skuodo ir Kretingos rj. pro Kalvius, Lenkimus, Impiltį, Laukžemę. Žiotyse įsikūręs Šventosios žvejų uostas.

Per visą 73,1 km ilgį upė nusileidžia 47,5 km (ΔH— 0,65). Q: žemiau Luknės ž. 1,75, Impilties—Juodupio — 2,5, Kulšės—3,14, Darbos—5,10, ž—5,38. Vagos pl— 2—3 m aukštupyje, 5—7 m vidurupyje, 10—15 m žemupyje; gl— 0,3— 0,5, 0,5—1,0, 1,0—2,0 m.

Šventosios baseinas (F — 472 km2) nėra vandeningas, todėl vasarą upė labai nusenka. Susipynusios pakrančių medžių, krūmų šakos nulinksta į vandenį, užtveria kelią. Laisvai tarp jų čiurlena upelis, bet prasibrauti čia su 5 m ilgio baidare nelengva. Tik pavasarį, kai aukštas polaidžio vanduo ir gausiau palijus, galima pamėginti įveikti Šventąją nuo Luknės intako. Tiems, kuriuos labiau vilioja ramus poilsis, siūlytume plaukti nuo Impilties k. lengva baidare.

51 d Luknė (L—9), Nuo Luknės ž. iki 17,3 km Šventoji teka Lietuvos ir Latvijos siena.

45 k LENKIMAI — mstl., apyl. ir t. ū. centras. Bažnyčia ir varpinė — archit. paminklai.

Upės pakrantėse salpinės pievos, už jų—sausi pušynai. Kiek tolėliau paupyje išsibarstę Kuksinės, Žemytės kaimeliai.

42 d Kiek toliau nuo upės—RUCAVOS mstl., k ilgas gatvinis Margininkų k. Per upę keliolika tiltų, žemų nepraplaukiamų lieptų. Upės pakrantės ne visur tinkamos išlipti, tad tenka keltis per lieptus su baidare.

31 k Impiltis. Juodupis (L—10). Senoji ir Naujoji Impiltis. Juodupio ir Šventosios santakoje stūkso didžiulis piliakalnis. Šalia piliakalnio senas (XIX a. pr.) Juodupio malūno tvenkinys.

Impilties piliakalnis su senovės gyvenvietės teritorija — landšaftinis istorinis draustinis.

Žemiau Impilties k. upės pakrantės skurdžios, be medžių; jose įsikūrę Lendimų, Benaičių, Sudėnų k. Sūdėnų slėnyje yra pilkapių, o paupio laukuose—kūlgrinda, vietinių žmonių ,,velnio taku' vadinama.

Pavasarį arba labai lietingu metu čia upė plačiai išsilieja ir dažnai sunku surasti tikrąją jos vagą.

24 k Kulšė (L—19). LAUKŽEMĖ — apyl. ir kol. centras, įsikūręs aukštame krante, tarp Šventosios ir Laukžemės miško. Kulšės d krante, šalia buv. vandens malūno pastato, sodelyje yra senojo lietuvių kulto apeiginis akmuo. Laukžemės medinė varpinė ir iš lauko akmenų sumūrytas grūdų sandėlis (XIX a.) — vietinės reikšmės archit. paminklai.

Žemiau Kulšės prasideda Šventosios žemupys. Upė čia jau daro kilpas jūrinės terasos smėlynais; aplinkui pušynėliai, mišrūs miškeliai. Nakvynei vietos labai gražios, išlipti į krantą patogu.

22 k Aušrakalnis. Upėje didelio vandens malūno užtvanka. Malūnas restauruotas.

9 Palangos—Liepojos pln. tiltas. Upės tėkmė rami (ΔH—0,04), dugnas ir krantai smėlėti. Šventoji čia labai vingiuota—nuo jos posūkių net galva apsvaigsta. Kresni, nuo vėjo vienodai palinkę pakrančių medeliai primena, jog artėjame prie jūros.

7 k Darba (L — 25) — ilgiausias Šventosios intakas, savo vandenis atnešantis iš Žolynų miško, esančio apie 10 km į š. nuo Darbėnų.

Visa likusi 7 km žemupio atkarpa įmantriai įvingiuoja į Šventosios žvejų uostą.

Šventoji — kurortinė gyvenvietė, pajūrio žuvininkystės centras. Yra žuvies perdirbimo įmonė, mažųjų žvejybos tralerių remonto dirbtuvės, kempingas, daugelio žinybų, įmonių bei organizacijų vasaros poilsinės.

Šventojoje patogu baigti kelionę: kursuoja autobusai į Palangą, Klaipėdą. Kas turės laiko, galės palapinę išsiskleisti turistams skirtoje vietoje ir pavasaroti.

DAUGUVA

Trasos ilgis — 1000 km, trukmė — 30 d., sezonas — V—IX mėn.

Lietuvos TSR teritorijos Dauguva nesiekia. Tačiau dalis r. ir visos š. Lietuvos upės priklauso Dauguvos baseinui. Pradėję kelionę Dysna, Drūkša, Mūša, Nemunėliu, Lėveniu, ją baigsime Dauguvos vandenyse. Tad su šia vandens arterija, ypač su ta jos žemupio dalimi, kuria paprastai plaukia Lietuvos turistai, reikia bent trumpai susipažinti.

Dauguvos versmės yra RTFSR, Ostaškovo pelkėje, 15 km nuo Volgos versmių. Rusijoje ji vadinama Vakarų Dvina (1302 km ilgio Šiaurės Dvina įteka į Baltąją jūrą prie Archangelsko), Baltarusijoje—Dzvina. Nuo versmių (1020 km) iki 695 km teka Rusijos teritorija, nuo 695 iki 357 km — Baltarusijos, nuo 357 iki 341 — Baltarusijos—Latvijos siena; toliau visas žemupys srūva Latvijos teritorija. Pagal 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartį su Tarybų Sąjunga apie 5,5 km (nuo Drujos intako iki dabartinės Latvijos—Baltarusijos sienos) Dauguvos pakrantės buvo priskirta Lietuvai.

Dauguvos versmių aukštis —221 m; ΔH—0,22, t. y. beveik toks pat, kaip ir Nemuno. Kol nebuvo pastatytos Kegumo ir Pliavinių hidroelektrinės, labai didelis vandens kritimas buvo žemupyje, tarp Jekabpilio ir Pliavinių; vietomis jis prašokdavo 2 m/km. Čia buvo didž. ir pavojingiausios rėvos bei slenksčiai. Dabar, be minėtų, rėvų ir didelių slenksčių yra susidarę ties Ochvato ež., Verežūnais, prie Vitebsko Rubų krioklys, prie Dysnos, ties Kraslava. Dauguvos, kaip ir mūsų Nemuno, vaga neišvalyta ir dėl rėvų, slenksčių bei didelių akmenų laivams plaukioti ji netinka. Šiuo metu laivai plauko žemupyje iki Duolės salos, Kegumo ir Pliavinių HE tvenkiniuose, Daugpilio, Drujos, Drisos ir Dysnos apylinkėse. Dauguvos nuotėkis kiek didesnis negu Nemuno. Q: žemiau Velesos ž. (858 km)—20, žemiau Kasplios (681)— 210, žemiau Drisos (389) — 475, ž— 700.

Dauguva vandens turizmui tinka nuo pat aukštupio. Lietuvos turistai į Dauguvos vandenis įplaukia: a) Dysna, pradėję kelionę Dysna, Smalvo arba Drūkšių ež.; b) plaukdami Mūša bei jos intakais Lėveniu ir Nemunėliu, Dauguvą pasiekia tik pačiame jos žemupyje — Rygos įl.

DAUGUVOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

423 k Dysnos (L — 197) ž. Dysna, įsikūrusi Dysnos-Dauguvos santakoje; upėje labai didelė ir pavojinga rėva, žemiau jos — ilga sala, fv. k; vieškelio Borkovičiai— Glubokoje tiltas; d Lunačarskojė.

400 k Drigučiai; Krasnij Beregas; upėje rėva, toliau — 2 didelės salos, apaugusios mišku, fv. d.

390 k UZMENAS— apyl. centras.

386 d Drisa, VERCHNEDVINSKAS (buv. Drisa)—rj. centras, yra keltas; upėje buv. medinio tilto polių liekanos; glžk. Polockas—Daugpilis Drisos st.; k SLABADA—,,Jaunosios gvardijos' kol. centras.

382 d Užica, 1 km žemiau—Sarjanka.

374 k LEONPOLIS— apyl. ir kol. centras; d glžk. Polockas—Daugpilis Bigosavo st.; pakrantėje spygliuočių miškai, kuriuose daug uogų ir grybų, geros vietos stovyklai, nakvynei.

370 k Vo1tos ž., Ciurilovai.

365 k Mericos ž.; d Balyniai, sanatorija. Toliau Novoje Selo—paskutinis Baltarusijos kaimas d upės krante.

364 k Viatos ž. Viata atiteka iš didoko Perebrodės gyvenvietės ežeryno (Inovo Uklios, Važos, Lušos, Nobisto, Ščolno), esančio tarp Miorų ir Breslaujos.

362 d Rosicos ž., Kuskovcai. Toliau, d pakrantėje, Latvijos TSR, k — Baltarusijos TSR.

360 d Slabada, gražūs ąžuolynai.

352 Buv. didelėje, aukštoje saloje, apaugusioje senais ąžuolais, liepomis ir kitais medžiais, dabar jau prisišliejusioje prie k kranto, labai gera vieta stovyklai, nakvynei.

351 k Drujos ž. DRUJA, yra keltas, glžk. Švenčionėliai — Postavai—Voropajevas—Šarkovščina—Miorai Drujos st.

d PIEDRUJA (buv. Indra) — apyl. centras; P. bažnyčia (XVIII a. vid.)—archit. paminklas.

346 d Indros (Indricos) ž. Abiejuose upės krantuose gražūs spygliuočių miškai.

340 d Gribuliškiai, toliau—Ceplyšiai; k Ružepa. Upėje prasideda Kraslavos rėvos. Tačiau turistiniu laiveliu ar baidare plaukti jos nekliudo. Tik rėvose srovė daug smarkesnė, ir laivelis neirkluojamas neria 6—8 km greičiu per val. Rėvų ,,galvose' paprastai būna iki 10 m gl. sietuvų, kuriose, be kitų žuvų, yra šamų.

327 d Skaistės ž., KRASLAVA — rj. centras, pontoninis tiltas, Vilnius—Daugpilis—Kraslava glžk. st. Norint apžiūrėti miestą, patogiausia sustoti priešais pontoninį tiltą — iš čia arčiausia miesto centras. Buv. Kraslavos bibliotekos rūmai (XVIII a. vid.) ir baroko stiliaus bažnyčia (XVII a.) — archit. paminklai. Miesto parke tarybinių karių, žuvusių Didžiajame Tėvynės kare, kapai.

k PRIEDAINĖ — kurortas, įsikūręs sausame pušyne.

Upėje žema sala, fv. d. Žemiau Kraslavos, staigiame upės vingyje, 2 didelės ir pavojingos rėvos. Čia upės krantai aukšti, skardingi. Tarp Kraslavos ir Daugpilio Dauguva smarkiai vingiuoja.

321 d Skerkūnai; k Druoniškiai. Upėje Druoniškių rėvos (kracės), upės pakrantėse—spygliuočių miškai.

314 k Kaplava.

295 k Bornės ž. Upė teka iš Kirijaniškių ež., esančio prie buv. Lietuvos sienos. Upėje Pervatų ,,kracės' (rėvos).

291 k Salienos ž., Lazdukalnė. Toliau d Misiūnai, Novinkai.

285 d Slutiškiai. Prasideda didžiosios Maravos ,,kracės'. Pakrantėse vis dar driekiasi spygliuočių miškai.

283 k Marava. Upės ruožas tarp Maravos ir Daugpilio laivuojamas, fv. nužymėtas gairėmis. Šiame upės ruože plaukioja tik prekiniai laivai, daugiausia baržos, traukiamos vilkiko katerio.

281 d Niciškiai, toliau — Vecpilė, Vilušiai, Teiranai. Iki šios vietos atrieda Daugpilio miesto autobusai.

273 d Cheminio pluošto gamyklos siurblinė. Už 2 km nuo upės didelis Struopio ež. — mėgstama daugpiliečių išvykų ir žvejojimo vieta.

270 k Lielašiai. Baigiasi ,,kracės', upė nurimsta.

268 k Taborė.

264 d Daugpilio gyventojų vasarnamiai.

261 d Didžiulės kaugės nerūdinių medžiagų — baltutėlio žvyro, baržomis suvežto Daugpilio statyboms ir čia rūšiuojamo pagal atskiras frakcijas.

d DAUGPILIS—rj. centras; k Gryvai, per upę pln. ir glžk. tiltai.

Daugpilis—Latgalijos sostinė, sena baltų gyvenvietė (XIII a.), dabar pramonės ir kultūros bei mokslo centras, svarbus kelių mazgas. Čia subėga daug pln. ir glžk.— iš Rygos, Rezeknės, Polocko, Vilniaus, Panevėžio. (Tiesiu pln. iki Zarasų tik 24 km. Tad Lietuvos turistams, pradėjusiems kelionę Dysnų, Smalvo arba Drūkšių ež., toliau Dysna arba Breslaujos ežerynu, paskui Druja, labai patogu ją baigti D. Tarp D. ir Vilniaus kasdien kursuoja 2 traukiniai, į D. važinėja Zarasų ir Utenos keleiviniai autobusai. Iš D. patogu persikelti ir į Šventosios baseino vandenis—nuo Zarasų iki Antalieptės marių tik 20 km).

252 d Mežciemis, paminklas 1941—1944 fašistinio teroro aukoms atminti. Upės krantuose pilki dolomitai, vagoje nedidelės rėvos ir slenksčiai (rumbos).

246 k Si1upės ž., Gurnaja; d Ribakiai.

242 d Lyksnos ž., Lyksna; k Aužgulianai; 3 km iki Ilūkstės mst.

231 k Dvietės ž., kiek žemiau — Glaudanai. Upėje sala, fv. d.

230 k Jadvygava; d Suomaguolas. Upėje ilga sala, fv. d. Čia upės krantai žemoki, vietomis šlapi, pelkėti.

227 k Seikaliai, Cikurinė; d Buivišiai. Kiek žemiau— Jaunupės ž., Tartakai.

222 k Riteniai; d Sergunta, Laurai. Upės krantai vėl aukšti ir statūs.

213 k Dunava, Eglainės ž.; d Magdelena; 4,5 km nuo Dunavos, Tadenavoje, yra Jekabpilio rj. muziejaus filialas—Janio Rainio memorialinis muziejus. Čia Latvijos liaudies dainius J. Rainis praleido vaikystę.

211 k Kalnišiai; d Dimantai, toliau—Jersika (Gerosika).

202 k Dignaja; piliakalnis, esantis už 300 m nuo upės, vieškelio Dignaja—Dunava d.

194 d Livanai, gražus kultūros ir poilsio parkas. Dubnos (L—105) ž. Dubna atplukdo Agluonos—Kazinčio ežeryno vandenis. Rezeknės rj.—vienas iš gražiausių Latvijos kampelių, kraštovaizdžiu panašus į Ignalinos apylinkes. Dubna galima plaukti baidare, pradedant dideliu Sivero ež.; 1,5 km žemiau upės viduryje 2 salos.

178 d Neretos ž.; k Nagliai. Upėje keletas rėvų.

169 k JEKABPILIS — rj. centras; tiltas; d Krustpilio priemiestis.

J. sename akmeniniame name yra vienas iš didž. Latvijos muziejų su dailės ir liaudies buities skyriais.

Kiek žemiau upėje antroji pagal dydį (5 km ilgio, 2,5 km pl.) Dauguvos sala, fv. d. Į k šaką, vadinamą Saka, įteka Susieja. Upės srovė lėtėja — prasideda Pliavinių HE patvanka.

160 Glžk. Spungėnai—Jelgava tiltas. 1,5 km žemiau, k krante, jaukūs miškeliai — geros vietos poilsiui, nakvynei.

154 d Aiviekstės (L—114) ž. Tai vienas iš didesniųjų Dauguvos intakų, tinkamas vandens turizmui. A. išteka iš didelio Lubano ež. Jos aukštupys tarp Rezeknės ir Lubano ež. vadinamas Rezekne. Pavasarį ir kai aukštas vanduo, baidare galima plaukti iš Reznos ež.

151 d Pliavinios, glžk. st, Pliavinių HE patvankos pradžia. Anksčiau čia buvo labai pavojingos rėvos bei slenksčiai. Pastačius Pliavinių HE užtvanką ir pakėlus vandens lygį, kliūtys gilokai pasislėpė po vandeniu.

Iki turistinės bazės ,,Mežezers' tik 6 km.

145 d Kūlyšiai. Kuo toliau, tuo labiau Pliavinių HE marios platėja ir gilėja.

138 k 18 m aukščio Staburago uola, dabar jau skendinti Pliavinių mariose,

124 d KUOKNESĖ, įsikūrusi vaizdingoje Persės— Dauguvos upių santakoje; glžk. Daugpilis—Ryga Kuoknesės st. Čia yra vienos iš seniausių Latvijos pilių griuvėsiai, taip pat bažnyčia (XVIII a.) — archit. paminklas. Netoli Kuoknesės gimė Latvijos KP įkūrėjas Peteris Stučka (1865—1932).

115 Plačiai ištvinusios Pliavinių marios; jų F — 3500 ha. Anksčiau čia buvę Raudonosios Stuonės, Pirties, Sventuchos ir kiti slenksčiai bei rėvos jau giliai po vandeniu.

110 d STUČKA (buv. Aizkrauklė) — rj. centras. Čia Pliavinių marios išsiplečia apie 2 km.

Aizkrauklė — senovės latvių ir lyvių tvirtovė, kurią mini skandinavų sagos.

108 Pliavinių HE, slėgimas 40 m. Šliuzo nėra. Laivelį reikia gabentis sausuma apie 1,5 km. Patogiausia keltis k pakrante. Gavus administracijos leidimą, hidroelektrinę galima apžiūrėti.

96 k Jaunjelgava. Čia pasibaigia pirmoji Dauguvos kaskada ir prasideda ramūs Kegumo HE patvankos vandenys. Toliau upės pakrantėse žaliuoja spygliuočių miškai. .

94 d SKRYVERIAI— rašytojo M. A. Upyčio gimtinė. Čia yra didelis Latvijos MA dendrologinis parkas.

83 d Jumprava, kiek žemiau — k Auzinis.

73 d Lielvardė. Tarp Rumbos upės ir stataus Dauguvos kranto stūkso kalva, ant kurios iki XIII a. pr. stovėjo lyvių tvirtovė.

Upėje didelės salos likučiai, nes Kegumo HE tvenkinys vis plačiau ir giliau išsilieja į žemesnius slėnius bei daubas.

64 d Kegumas, Kegumo HE — pirmoji prie Dauguvos pastatyta Latvijos elektrinė (170 MW). Patvankos aukštis—16 m, tvenkinio F—2400 ha. Yra dviejų pakopų šliuzas. Susitarus su administracija arba kai šliuzuoja kitus laivus, šliuzu galima pasinaudoti. Šiaip laivelius reikia neštis sausuma apie 700 m.

53 d Uogrės (L— 188) ž. UOGRĖ įsikūrusi pušyne, Uogrės ir Dauguvos santakoje. Čia ištisus metut veikia 3 sanatorijos, poilsio dienomis suplūsta tūkstančiai rygiečių; 1,5 km žemiau upės viduryje 2 salos.

48 d Ikškilė — sena lyvių gyvenvietė.

41 Giliame Dauguvos vingyje įsispraudęs didžiulis pusiasalis, vadinamas Naves (Mirties) sala. Pirmojo pasaulinio karo metu čia didvyriškai kovojo Latvijos šauliai, kurių daugelis žuvo nuo vokiečių panaudotų nuodingųjų dujų. Didvyrių atminimui pusiasalio centre pastatytas obeliskas. Pusiasalyje įsikūrusi Strielnikų turistinė bazė.

36 d SALASPILIS—sena lyvių gyvenvietė.

Didžiojo Tėvynės karo metais Salaspilyje hitlerininkai buvo įrengę koncentracijos stovyklą, kurioje jie nužudė apie 100 tūkst. tarybinių karo belaisvių ir taikių piliečių, atvežtų iš kitų fašistų okupuotų Europos kraštų. Teroro aukų atminimui pastatytas memorialinis ansamblis, kurio autoriams paskirta TSRS Valstybinė premija.

3,5 km aukščiau — Duolės salos; ant aukšto, stataus k Dauguvos kranto yra Daugmalės piliakalnis, iš trijų pu-sių apjuostas Dauguvos ir jos intako Varžupytės.

Toliau Dauguva išsiskiria į 2 šakas, tarp kurių įsiterpusi didž. Dauguvoje Duolės sala (8,5 km ilgio, 2,5 km pl.). Dešinioji šaka vadinama Didžiąja Dauguva, k — Sausa Dauguva. Į pastarąją šaką įteka Kekava. Čia yra paskutinės Balavanų ir Parumbo ,,kracės' (rėvos). Toliau upė vis platėja ir platėja, srovė silpnėja — prasideda upės delta.

24 Toliau, artėdama prie Rygos miesto, upė paplatėja iki 200—400 m ir smėlėtu dugnu įteka į Rygos miestą.

d Maskavas g.; k Katlakans.

20 Iki 1,5—2,0 km paplatėjusioje upėje prasideda deltos salynas — Lucavsala, Zako ir Zvirgzdų salos. Tiesiausias kelias — tarp Zako ir Zvirgzdų salų.

16 Rygos—Jelgavos glžk. tiltas. Toliau — Lenino ir Gorkio g. tiltai.

RYGA—Latvijos TSR sostinė. Rygos senamiestyje išliko apie 100 statinių—architektūros paminklų: 1) Jono vartai (Jania seta), pati seniausia R. vieta. XIII a. čia buvo pradėta statyti gynybinė miesto siena; 2) Pilies katedra (Vacais Doms, XIII a., Birželio 7 d. g.)—vienas iš svarbiausių Latvijos archit. paminklų. Šiame ansamblyje yra išlikę visų archit. stilių, pradedant romaniniu ir baigiant klasicistiniu, pėdsakų. Plačiai žinomi šios katedros vargonai. Dabar čia yra koncertų salė; 3) Rygos pilis (XIII a., Pionierių g. 3); 4) Petro bažnyčia (XIII a.; Skarnių g. 19); 5) buv. Didžiosios gildijos salė (XIX a.; Amatų g. 6). Dabar joje įsikūrusi Latvijos valst. filharmonija; 6) šv. Jono bažnyčia (XIII a.; Skarnių g. 24) ir kt. 1900 vasarą, grįžęs iš Jenisiejaus tremties, Rygoje lankėsi V. Leninas (tarėsi su vietos socialdemokratais dėl ,,Iskros' gabenimo iš užsienio). Dabar tame name (Ciesų g. 17) yra V. Lenino muziejus.

Mieste veikia daug didelių pramonės įmonių, 7 aukštosios mokyklos, Latvijos TSR MA, daug muziejų.

Plaukiant toliau, tuojau už 3-iojo, paskutinio, tilto — k ilga Kipsala, d Lačo g. Pasiyrus dar 5 km, prasideda didžiųjų salų — Kundzinsalos, Kurpniekų, Rutkų — salynas. Rutkų salą praplaukus, reikia sukti d į 1,5 km ilgio reguliuotą pertaką, vedantį į Kyšezerio plačiuosius vandenis (F—1740 ha). Ež. š. v. pakraštyje, prie kultūros ir poilsio parko arba prie zooparko, kelionę galima baigti.

Be tikslaus žemėlapio orientuotis Rygos miesto vandenyse labai sunku. Visiems turistams, kurie šiuo maršrutu mano vykti, patartina įsigyti leidinėlį: Ryga, Turistskaja schema, Moskva, 1973.

DYSNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS

Trasos ilgis—196 km, trukmė—8 d., sezonas—V— IX mėn.

Dysna — vienas iš didesnių Dauguvos intakų, sruvenantis iš Lietuvos teritorijos. Upės ilgis priklausys nuo to, ką laikysime jos versmėmis; jei Parsvėčio upelį, tekantį iš Parsvėto ež., tai ji turės 197 km, o jei Svetyčią, tekančią iš Ažvinčio ež.,— 216,5 km.

Dysna 77 km bėga Lietuvos teritorija, 30 km — siena, toliau—Baltarusijos TSR. Įsilieja į Dauguvą 423-jame km nuo šios ž., prie Dysnos mst. Bendra linkmė— iš v. į š. r. Ji teka pro šias didesnes gyvenvietes: Tverečių, Kazėnus, Šarkovščiną, Stefanpolę, Nikolajevą, Dysną. Aukštis versmėse —154,6, ž— 104,6 (ΔH—0,26). Kiek didesnis kritimas yra tarp Dysnykščio ež. ir Rauketos ž. (ΔH—0,44). Q; žemiau Dysnykščio ež.—2,4, žemiau Drūkšos ž.—6,1, Birvėtos ž.—13,6, ž.—64. Pavasarinių polaidžių metu D. labai ištvinsta: žemupyje vanduo pakyla iki 7—8 m. Visos daubos sutyvuliuoja ežerais. Vietos žmonės tada sako: ,,Dapai prasidėjo'.

Vagos pl. (m): aukštupyje—1—10, vidurupyje — 15—30, žemupyje—50—70; gl.—0,6—2,0 m; ramiose sietuvose gl. būna iki 5—6 ir daugiau m. (Tokius atavarus mėgsta žuvys ir, žinoma, žvejai). Kliūtys: tanki vandens augmenija, nedidelės užvartos bei užkamšos, seklios brastos, žemi nepraplaukiami lieptai ir tilteliai, daug ,,meruožų' bei ,,žaki' tipo perkalų. Dauguma tų kliūčių—aukštupyje. Tinka plaukti baidarėmis ir nedidelėmis valtimis. Maršrutas ypač rekomenduotinas turistams žvejams mėgėjams, nes eina žuvingais ir dar nenualintais vandenimis.

Kelionę Dysna Lietuvos TSR teritorijoje galima pradėti iš trijų vietų: 1) iš Dysnų ež., toliau—Dysnykščiu ir Dysna; 2) iš Dysnų ež,, toliau — Alksno—Rūžo—Pruto—Ąpvardų ež.—Apyvarde—Drūkšių ež.—Prorva—Seklio—Ilgio—Boginių ež.—Dysna; 3) iš Smalvo ež., toliau—Smalva—Drūkšių ež. ir 2-ojo varianto tąsa. Visi šie variantai yra skirtingo sudėtingumo ir atstumo. Antrasis ir trečiasis variantas rekomenduojami pajėgesniems turistams, plaukiantiems lengvesniais laiveliais (baidarėmis).

Į Dūkštą atvykus glžk., iki Dysnų ež. laivelius ir mantą apie 1,5 km reikės gabentis sausuma. Važiuojant keliu, geriausia vykti pro Moliakalnį.

Prieš leisdamiesi į ežerų vandenis, aplankykime Dūkšto vid. m-los kraštotyros muziejėlį, įrengtą namelyje (Vilniaus g. 15), kuriame 1943 liepos 8—13 d. buvo kalinama partizanė Marytė Melnikaitė.

DYSNOS MARŠRUTINE JUOSTA

25 schema

196 Dysnų ež.—antras pagal dydį Lietuvos ež. (F— 2400, L—ll, didž. pl—5, didž. gl—6, P—37). Ež. yra 5 salos, kurių plotas—9 ha. Krantai žemoki, vietomis plačiai sudurpėję; aukštesnės pakrantės—p. dalyje. Dysnų ir Dysnykščio ež. skirti intensyviai kultūrinei žuvininkystei. Vadinamojoje Dysnos lygumoje, kuri Ignalinos rj. ryčiausiai yra nutįsusi, plyti vešlios lankos, čia vadinamos lobais.

186 Dysnykščio (10—15 m pl., 1—2 m gl.) ištakas iš Dysnų ež. p. r. rago. Globojamoms žuvims sulaikyti šiame pertake yra keletas tinklų užtūrų. Čia turistai turi plaukti labai atsargiai —virš tinklų arba jų pakraščiukais.

185 Dysnykštis (F—561, L—4, didž. pl— 2,4, gl.—5). Kadangi ež. seklus, visas jo dugnas apaugęs vandens augmenija. Krantai, kaip ir Dysnų ež., žemi, pelkėti. Kiek aukštesnis Astravos pusiasalis, skiriantis Dysnų ir Dysnykščio ež. Ež. viduryje pūpso aukšta, vešliais medžiais apaugusi sala, tinkama nakvynei bei postoviui. Dar geresnė vieta nakvynei Aukštakalnyje, vadinamame Karaliūkalniu, esančiame r. ež. gale, d Dysnos ištako pakrantėje. Čia tarp spygliuočių miškų yra daug žemuogių, kuro laužui, būna mažiau uodų ir įkyrių vapsvų.

180 Dysna išteka iš Dysnykščio ež. v. rago. Dysna ir jos sesuo Birvėta, tekanti lygiagrečiai, srovena Dysnos lyguma. Abiejuose Dysnos ištako krantuose ošia gražūs ir sausi pušynėliai; geros vietos postoviui, nakvynei.

Paplaukus 50 m, Dysna išsišakoja į dvi tolygias šakas. Pasukti reikia k šaka, kuri yra trumpesnė ir gilesnė.

179 Dvarykščiai, medinis tiltas; upė vietomis priaugusi vandens augmenijos.

175 d Navikai. Upėje Padysnio HE patvanka, lieptas.

173 k Padysnis; 150 kW galingumo (2 agregatai po 75 kW) HE, 6 m aukščio užtvanka; patogu keltis d krantu. Tvenkinio, kurio bazė yra Dysnų ir Dysnykščio ež., paviršiaus F—3120 ha. Dešiniajame tvenkinio krante išsibarstęs DYSNOS k.— apyl. ir t. ū. centras. Buv. dvaro parke (2 ha) auga retų medžių: pilkasis riešutmedis, veimutinė pušis, sidabrinė liepa ir kt.

Kai dirba abu elektrinės agregatai, kas sekundę praleidžia 3 m3 vandens. Tačiau šienapjūtės metu, norint nusausinti drėgnas lankas, hidroelektrinės užtvanka būna uždaryta. Sumažėjus nuotėkiui, upės vaga iki vandeningesnio Rauketos intako užželia vešlia augmenija. Tada šis upės ruožas būna labai seklus, sunkiai praplaukiamas.

Kiek žemiau į Dysną įteka du nedideli intakėliai: d Šaminė (L — 8) iš Šaminio ež. ir k Mūne1is (L — 10) iš Mūno ež.

162 d Ringė (L—20), KAČERGIŠKĖ—apyl. centras, vieškelio Ignalina—Vidžiai gelžb. tiltas. Upėje senojo medinio tilto liekanos, plaukti atsargiai; k Molinė. Upės tėkmė lėta (ΔH—tik 0,15 cm/km).

160 k Ravai, Astraviškių viensėdis; upėje keletas lieptų, tiltelių. Čia, plačioje terasoje, upės vaga skyla į 2 ilgas atšakas; plaukti k šaka, kuri yra vandeningesnė. Toliau Dysna eina Lietuvos TSR—Baltarusijos TSR siena.

157 d DIETKAUŠČIZNA—apyl. centras.

147 Dysna įteka į Tverečiaus ež. (F—36, L—l, didž. pl.—0,55, P—2,15) š. pakraštį ir už 0,5 km vėl iš jo išteka. Šio ežerėlio prieigose upė vėl skiriasi į 2 atšakas; pagrindinė (k) šaka, tekėdama per pievą, apaugusią dvimetrinėmis žolėmis, vietomis susiaurėja iki vieno metro. Tokiose vietose irkluoti neįmanoma. Irklu reikia stumtis nuo vieno ar kito kranto. Čia vaizdas tikrai egzotiškas.

TVEREČIUS — mstl,, apyl. ir kol. centras. T. išsidėstęs p. ež. pakrantėje. Mstl. keroja 38 m aukščio ir 5,5 m apimties ąžuolas—gamtos paminklas. Šiaurinėje T. ež. pakrantėje bei k Dysnos krante—gražus ąžuolynas, Dubniaku vadinamas. Už 2 km nuo Tverečiaus, Daktorių k., gimė matematikos profesorius Zigmas Žemaitis (1884—1969).

Į š. r. nuo Tverečiaus, plačioje Dysnos salpoje, plyti 550 ha Dysnos pieva (lobas), apsemiama pavasarinių potvynių.

143 k Raukėta (L—19). Nors Raukėta ir padidina Dysnos nuotėkį, tačiau sausmečiais čia būna seklu, upės vaga užauga žolėmis.

140 Vieškelio Tverečius—Vidžiai tiltas; d Dysna. Toliau—DIDŽIASALIS. 1975 čia pradėjo veikti specializuota drenažo vamzdžių gamykla, išaugusi į didelį statybinių medžiagų kombinatą.

137 k Marūgos (L—20) ž.; ji teka iš Seklio ir Marūgo ež., esančių greta Vidžių.

124 d Dysna, žemiau — k Bučiūnai.

121 d Vosiūnai, už jų Margiai—pati ryčiausia Lietuvos vieta.

120 Dysna įteka į Baltarusijos teritoriją.

118 k Drūkša (L—84). Ji atiteka iš didž. Lietuvoje Drūkšių ež. ir Dysnos nuotėkį padvigubina. Dysna gerokai paplatėja ir pagilėja, vandens augalijos sumažėja.

k KAZĖNAI — apyl. ir ,,Jaunosios gvardijos' kol. centras. Upę kerta vieškelio Kazėnai—Tverečius medinis tiltas.

113 d Birvėta (L—68). Birvėtai bei jos intakui Medelei, srovenančiai iš didelio (F— 1700 ha) Medilo ež., įtekėjus, Dysnos debitas dar kartą beveik padvigubėja. Derlingose Dysnos pakrantėse kaimas prie kaimo; k Grigorščina, Pento, Semenovičiai, Ogalnica; d Novosiolkai, Krašneva ir kt.

86 Voropajevo—Šarkovščinos glžk. tiltas; d POLOVAI — kol. centras; k gražūs pušynėliai, gera vieta stovyklai, nakvynei.

82 d Gulbijos ž.; Lapušina; k Kurilovičiai, Kusniai. Upė užžėlusi mažiau, tačiau joje vis daugiau kitokių kliūčių—brakonierių perkalų. Šių kliūčių ypač reikia saugotis, plaukiant lengviau pažeidžiamais laiveliais (baidarėmis).

72 k Pialikiai, Galvonai, keltas; upėje medinio tilto polių liekanos.

64 d Gražus senas parkas, buv. Bezenpolės dvaro pastatai, kur dabar įsikūrusi rajono ligoninė.

63 k Jankos ž. Šarkovščina — rj. centras. Miestas pabiręs aukštame upės krante. Vieškelio Šarkovščina—Breslauja tiltas; d Berozbos ž.

60 d Lenovas, Markiai; k Juzufovai, Bagiai, Šakeliai, Rackiai. Upėje vis dar kelią pastoja varžos ir perkalai.

48 d Miniutos ž.

46 Invalidų namai (buv. Aleksandravo dvaro rūmai).

42 k GERMANOVIČIAI— apyl. ir kol. centras, vieškelio Glubokojė—Breslauja gelžb. tiltas.

39 d Didelis gatvinis Nikitionkų k. Nors retokai, vis dar pasitaiko upėje užžėlusių vietų.

27 k STEFANPOLĖ—apyl. ir kol. centras.

22 k Sokolovas, toliau—Logovičiai; d Papšuliai, Šnitkai, Kozlovcai, Romanovičiai.

12 k NIKOLAJEVAS— apyl. ir Lenino kol. centras. Netoli jo per upę yra keltas. Upėje didoka rėva.

10 d Kasabukiai; k Janova. Upėje gana akmeninga rėva.

4 d Aūtos ž. Ji atbėga iš didoko Šo ež.; 0,5 km žemiau Polocko—Dysnos pln. 6 taurų gelžb. tiltas.

1 k DYSNOS mst.—rj. centras, nusidriekęs Dysnos—Dauguvos santakoje; upę pertveria 2 taurų gelžb. tiltas, po tiltu — labai stiprios srovės, gana sekli ir pavojinga rėva. Geriau plaukti d puse. Dešiniajame krante senoji Dysnos pilis.

Labai bjauria rėva — smarkios srovės srautu, besiveržiančiu per ištisą didelių akmenų kaskadą — Dysna įmarma į Dauguvą 425-ame km nuo šios ž. Priešais— 14,5 ha sala, susijungusi su krantu.

APYVARDĖ—PRORVA—DRŪKŠA IR ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS EŽERYNAS

(Antras maršruto Dysna pradžios variantas)

Trasos ilgis — 100 km, trukmė — 5 d., sezonas — V— JX mėn.

Šis maršruto Dysna pradžios variantas nėra vientisas, nes ne visi maršruto trasoje esantys ež. tarpusavyje jungiasi. Be to, kai kurių ež. pertakai dėl seklumo bei vandens augmenijos sunkiai praplaukiami net lengva baidare. Apskritai kelias nesudėtingas, išskyrus vietas, kur reikia plaukti dideliais, atvirais vandenimis. Tad jį pirmiausia pasirinks fiziškai pajėgesni turistai, buriuotojai ir turistai žvejai. Patartina pasiimti bangų uždangalą ir, kas turi, bures.

92 Perplaukę išilgai Dysnų ež., pro Čižiūnus, esančius r. ež. pakraštyje, laivelius persigabename sausuma (2 km) į Alksno ež. (F—177,5, L—2,6, didž. pl— 0,96, gl.—7). Ež. graži liepų sala—puiki vieta stovyklai. Į š. Alksno ež. galą įteka Ilgelė iš Ilgio ež., o iš p. r. galo išteka 0,5 km ilgio A1ksno pertakas į Rūžo ež. (F—226, L—4,5, didž. pl.—l, gl—4,3, P—9,7). Rūžą nuo Prūto (F—463, L—4,8, didž. pl—1,4) skiria tik 200 m sąsiaurėlis, kuriuo eina Rimšės—Vidžių vieškelis. Pertakai tarp Alksno ir Rūžo (1,5 km), tarp Rūžo ir Prūto bei Prūto ir Apvardų ež. yra seklūs, plaukti tinka tik pavasarį, kai pakyla vanduo. Giliuose Prūto ež. vandenyse yra seliavų. Alksno, Rūžo ir Prūto ež. leidžiama mėgėjiška ir sportinė žūklė.

74 Į š. nuo Apvardų (F—535, L—3,6, didž. pl— 2,3, gl— 5,0, P — 10,0) tarp Gaidės, Drūkšių ež. ir v. tyvuliuojančių Smalvo, Ūparto ir Samavo ež. plyti didieji Zarasų—Ignalinos rj. miškai. Didelė šių miškų dalis įeina į Gražutės landšaftinį draustinį (F—6634 ha). Vokiečių okupacijos metais čia buvo įsikūrę ,,Kęstučio' ir ,,Audros' būrių partizanai. Tarp jų narsiai kovojo ir M. Melnikaitė. Partizanų judėjimo centras buvo Boginiuose. M. Melnikaitės suėmimo vietoje, 200 m nuo Girdžiūnų k. gyventojo E. Kardelio sodybos, Apvardų ež. v. pakrantėje, priešais vienintelę to ež. salą, stovi 2 m. aukščio granito obeliskas Tarybų Sąjungos Didvyrės M. Melnikaitės ir jos draugų kovoms atminti.

70 Apyvardės ištakas (vietos žmonės jį vadina Lašmeniu) iš š. r. Apvardų ež. pakraščio. Pertakas, is pradžių tekantis žemomis Čepukų—Karklynės k. pievomis, yra užžėlęs, bet pakankamai gilus ir praplaukiamas baidare be didesnių kliūčių. Ištako pradžioje už buv. kaimo kelio tilto į k atsišakoja senvagė. Reikia plaukti d šaka.

Kairėje pakrantėje iki pat Drūkšių ež. nusidriekę derlingi V. Rylavo kol. laukai; d Baltarusijos teritorija.

69 d Karklynės viensėdis. Čia upės terasa siaura, krantai aukštesni, žolių rečiau.

67 Medinis buv. siaurojo glžk. Dūkštas—Breslauja tiltas; k Stanionys, d Degutėliai, toliau Gireišiai.

66 Apyvardės ž. į buv. Drūkšą. Anksčiau, prieš pastatant ,,Tautų draugystės” HE, iš Drūkšių ež. tekėjo 2 ištakai: iš p. rago prie Mačionių k. Drūkša ir iš r. rago per Drisviatų (Drūkšių) miestelį — Prorva. Abu šie ištakai už 3,5 km nuo Seklio ež. vėl susitikdavo. Dabar senoji Drūkšos vaga prie Apyvardės ž. užtvenkta, jos hidrologinis režimas visiškai iškreiptas: iš ištako virto intaku, t. y. teka priešinga kryptimi — į Drūkšių ež. ir vadinama jau ne Drūkša, bet Apyvarde. ,,Tautų draugystės' HE generatoriams sukti buvo pajungti ir visų Apyvardės baseino ež. vandenys.

64 k Švikščiasalė, vieškelio Drūkšiai—Gaidė tiltas. Upė palaipsniui gilėja ir platėja, pradeda remtis į Drūkšių ež.

62 Apyvardė plačia įl. įsilieja į Drūkšių ež. p. ragą.

k Mačionys; d BARKAUSČINA — Vidžių t. ū. Barkauščinos sk.

26 schema

52 Reguliuotos Prorvos ištakas iš Drūkšių ež. v. galo. DRISVIATAI (Drūkšiai) — apyl. ir “Avangardo” t. ū. centras, vieškelio Turmantas—Drūkšiai—Breslauja tiltas. Už 200 m kanalas įsilieja į išplatėjusį ,,Tautų draugystės' HE tvenkinį.

50 ,,Tautų draugystės' HE (H — 4,5 m) užtvanka; keltis tiesiog į k Prorvos senvagę, esančią už 200 m į k nuo HE. Kai dirba (8—20 val.) abu HE agregatai, kas sekundę praryja po 9 m3 vandens. Tuoj už HE prasideda platėjantis Seklio ež. (F—520, L—4,2, didž. pl— 1,5). Todėl, ir HE nedirbant, upės nuotėkis nedaug pakinta. Siaurinės ež. pakrantės aukštos, sausos, apaugusios lapuočiais.

48 Ež. susiaurėjime medinis kaimo vieškelio tiltas; d Valaniškiai; k Dvariškiai.

44 Prorva išteka iš Seklio ež. p. galo. Čia upę per-tveria gelžb. vieškelio tiltas; k Trobos. Toliau 5 km bare upė lėtai srovena žema pelkine lyguma. Krantai žemi, pažliugę, vietomis apaugę krūmais.

41 Prorva įteka į mažytį Abalikštų ežerėlį; k senoviškas Abalikštų k.

Už 0,5 km — d Senosios Drūkšos ž.Iš tradicijos upė toliau vadinama Drūkšele (Drysvetica).

35 Papartiškiai. Čia Drūkšelė užtvenkta ir 3,5 m ilgio kastiniu kanalu jos vaga nukreipta į Ilgio ež. Upės hidrologinis režimas pakito, Ilgio ež. p. v. pusiasalyje Murmiškių dvaro savininkui pastačius vandens malūną.

33 Vieškelio Vidžiai—Apsa tiltas; Kupiškis; Murmiškiai. Upėje prasideda HE ,,Kelias į komunizmą' patvanka. Srovė vis lėtėja, upė platėja, slėsnesnėse vietose išsiliedama mažais ežerėliais.

30 Drūkša įteka į smarkiai ištvinusią I1gio ež. š. v. įl.; k buv. Murmiškio dvaro trobesių ir vandens malūno griuvėsių liekanos, graži lazdynų alėja. Pastačius HE ,,Kelias į komunizmą' užtvanką, Ilgio ež. ilgomis įl. išsiliejo į slėsnesnes vietas. Jo plotas padidėjo beveik dvigubai—iki 300 ha, ilgis—6,5 km. Š. v., p. ir p. v. ež. pakrantėse gražūs pušynai, tinkamos vietos stovyklai, nakvynei.

25 HE ,,Kelias į komunizmą' 4,5 m aukščio užtvanka. Patogu keltis abiem krantais. HE per sekundę sunaudoja 14 m3 vandens. Vasarą žemo debito metu dirba su pertraukomis (9—16 val.), tačiau šios pertraukos tolesniam Drūkšos nuotėkiui didesnės įtakos neturi, nes žemiau yra didelis Boginų ež.; d turistinė bazė, toliau— Chvostai, įsiterpę tarp Ilgio ir Chvosto ež.

20 Siauru 30 m ilgio pertaku Ilgio ež. jungiasi su Boginių ež. (F—1470, L—9,0, didž. pl.~2,5). Pertaku eina Apso—Skurjačio—Sipovičių—Vidžių vieškelio tiltas; d didelis BOGINIŲ k.— Mičiurino kol. centras. Boginių ež. savo forma panašus į mūsų Sartus: turi 4 ilgus ragus ir 2 gilias įl. Ež. yra 4 salos. Krantai, išskyrus atskiras vietas v. ir p. v. pakrantėse, žemoki, lėkšti, apaugę krūmais. Seklesni atabradai plačia juosta užžėlę vandens augmenija. Rytinėje pakrantėje, prie Albinavo intako, tyvuliuoja žuvų auginimo tvenkiniai.

12 Tuojau už Popovos salos Drūkša išteka iš Boginių ež. v. pakrantės. Toliau iki pat ž. k upės pakrante bėga Boginių—Kazėnų vieškelis; d krante plyti dideli Padrūkšės miškai. Didžiojo Tėvynės karo metais Padrūkšės—Kazėnų miškuose bazavosi ,,Žalgirio' tarybinių partizanų būriai.

Drūkša įsruvena į Dysną prie Kazėnų, 115 km nuo šios ž.

SMALVA IR ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS EŽERYNAS (Trečias maršruto Dysna pradžios variantas)

Trasos ilgis—36 km, trukmė—2 d., sezonas—IV— V mėn.

Išlipus PASMALVĖS glžk. st iš traukinio Vilnius—Daugpilis, iki Smalvo ež. reikia dar eiti 1 km.Smalvo ež. (F—332,5, L—4,9, didž. pl—1,4, gl— 30,6, P— 15,6) tarp 40 nedidelių ežerėlių ištįsęs iš š. į p. Krantai labai vingiuoti, yra daug įl., iškyšulių, pusiasalių. Šiauriniai krantai aukšti, apaugę miškais.

27 schema

Tarp Smalvo ir Drūkšių ež. plyti daugiau kaip 1 km pl. sudurpėjęs slėnys, kuriame telkšo keletas ežerėlių; matyt, tai kadaise buv. didelio Drūkšių—Smalvo proežerio gilesnės ,,akutės'. Pamažu ištekėjusi iš Smalvo ež. š. galo, šiuo slėniu vingiuoja Smalva — Drūkšos aukštupys. Jos pakrantėse plyti šlapios, krūmais apaugusios pievos. Vid. upės nuolydis gana nedidelis — 0,24 m/km. Mažas ir nuotėkis — 2,5 m3/s. Aukštupys tarp Smalvo ež. ir Vilniaus—Daugpilio glžk. tilto yra patvenktas tilto pylimu. Upė čia kiek gilesnė, srovė labai lėta, pakrantės užžėlusios krūmais. Vagos pl.—2,4 m, gl.—0,3—1,5 m. Kliūtys: keliolika žemų nepraplaukiamų tiltų bei lieptų, siaura, sekli vaga, apaugusi tankiais karklų krūmais. Tinka plaukti tik nedidelėmis (lengvai pakeliamomis) valtimis ir baidarėmis pavasarinio polaidžio metu, kai labai aukštas vanduo.

30 Smalva (L—10) išteka iš š. Smalvo ež. galo; Brusavanka, žemas tiltas. Tolėliau—k Pleteriškė, vėl keletas žemų nepraplaukiamų tiltelių.

27 k Užvertinė, vieškelio ir glžk. tiltai. Čia upės slėnys siauras, pakrantės sausos. Tačiau jis vėl greitai išsiplečia iki 1 km pl.

26 k Karmelitai, keletas lieptų ir žemų tiltelių. Už puskilometrio STAČIŪNAI — Kimbartiškės t. ū. gyvenvietė, pasislėpusi dideliame vaismedžių sode.

24 Smalva teka mažu Kimsiuko ežerėliu. Į jį subėga Veikšinio (d), Vinciūnų ir Lukštinio (k) ežerėlių vandenys. Toliau upė jau siauresnė ir gilesnė. Kliūčių, išskyrus žemus tiltelius bei lieptus, nėra; d Bekelniškė, Arkliadančiai.

22 d Bevardis intakas iš Palinkos ež. Toliau k Karoliniškė — mažas intakėlis iš Karoliniškės ež.

Pats Smalvos žemupys lėtai sruvena žema, skurdžiais krūmokšniais ir viksvų kupstais užgožta, liulančia, neišbrendama pieva. Čia peri ir vasaroja nemaža įvairių vandens paukščių, kurie dažnai pakyla iš po laivelio irklų.

21 Smalva pamažu įsruvena į Drūkšių ež. v. ragą, kyšantį tarp Budinių (k) ir Yliškės (d).

Drūkšiai — didž. Lietuvos ež. (F—4230, L—14,3, didž. pl—5,3, gl—31,0, P—60, aukštis — 141,4); yra 2 gilios įl. (Tilžės, Geršvinės), 3 ilgi pusiasaliai (Drūkšių, Sorbajiškių, Grikiniškių), 5 salos (Pilies, Liepinė, Pušinė, Ulavis ir viena bevardė). Drūkšių ež., kaip ir Smalva, skirtas kultūrinei žuvininkystei.

Drūkšių ež. p. v. šone statoma Ignalinos AE. Kai dirbs visi 4 reaktoriai (po 1600 MW kiekvienas), tai jų aušinimui bus sunaudota apie 300 žiemą ir 380 m3/s vasarą Drūkšių ež. vandens. Į ež. bus leidžiamas +15,5— 17°C vanduo žiemą ir +34—35° C vasarą. AE ež. vandens neterš, jį tik kiek pašildys. Didelio kiekio šiltų— šaltų vandenų kaitos sukeltas ež. bangavimas, reikia manyti, didesnių kliūčių vandens turistams nesudarys.

Plačiuose Drūkšių ež. vandenyse pagrindinis orientyras — aukštas Drisviatų (Drūkšių) bažnyčios bokštas, matomas iš visų ež. pakraščių. Irdamiesi š. ež. pakrante (dėl banguotumo ež. viduriu maža turistine valtele ne visada galima plaukti) iki ištako, matysime šias žymesnes vietas: tarp Juodinių ir Būdinių k., greta Mečpolio viensėdžio, neaukšta kalva, vietos žmonių vadinama Didžiuoju Verksmų kalnu; toliau kitas neaukštas pylimas — Mažųjų Verksmų kalnas; Burnių, Padrūkšės, Tilžės, Mištautų, Pašventės gyvenvietės.

TRIJŲ BROLIŠKŲ RESPUBLIKŲ VANDENIMIS (DRŪKŠIŲ—RIČIO—SILOS EŽERAIS, BRESLAUJOS EŽERYNU)

Trasos ilgis—176 km33, trukmė—10 d,, sezonas— V—IX mėn.

Maršruto vandenys priklauso Dauguvos baseinui. Aprašomasis maršrutas prasideda gražiuose š. r. Lietuvos ež., lengvai pasiekiamas tiek Vilniaus, tiek kitiems Lietuvos turistams: iš Vilniaus į Breslaują kasdien važinėja du autobusai, taip pat du traukiniai iš Vilniaus į Daugpilį.

Maršrutas įdomus kraštotyrininkams, žvejams mėgėjams (vandenys labai žuvingi), taip pat tiems, kurie pasiryžo visas atostogas praleisti turistiniame laivelyje, t. y. toliau tęsti kelionę iki Rygos arba, iš Daugpilio persivežę laivelius į Antalieptės marias, keliaus Šventąja, Nerimi, Nemunu iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.

Maršruto vandenys platūs, atviri, todėl čia visada pravers burės.

Šį maršrutą Lietuvos vandens turistai taip pat gali pradėti Smalvo, Drūkšių arba Dysnų ež.

1934 Priešais Drūkšių pusiasalį į r. Drūkšių ež. pakraštį įteka Ričia. Ji nėra vandeninga, bet dėl lėtos srovės ir mažo kritimo (per visą 19 km ilgį nukrenta tik 5 m—ΔH—0,26) nesunkiai perplaukiama. Išskyrus kupstų plūdenas ir tankią vandens augaliją, kitokių kliūčių nėra.

18 Vieškelio Drūkšiai (Drisviatai)—Tilžė medinis tiltas. Upelis teka tarp dirbamų laukų, pakrantėse retai išsibarstę viensėdžiai.

11 Stankovičių—Minkovičių vieškelio medinis tiltas.

10 Ričios ištakas iš Mujsos ež. š. v. pakraščio. Vakariniame ež. krante prisiglaudęs Minkovičių k.

8 Ričios intakas (plaukiame prieš srovę) į Mujsos ež. š. pakrantę. Intakas nesunkiai surandamas orientuojantis pagal upės slėnį.

6 d Jaunas pušynėlis—tinkama vieta stovyklai, nakvynei.

4 Tilžės—Breslaujos vieškelio tiltas.

2 Medinis kaimo keliuko tiltas.

1 k Mikalajuncai, per upę medinis tiltelis.

33 Kelionę pradėjus iš Smalvo bei Dysnų ež., kilometražas ir trukmė atitinkamai pailgės.

34 Kilometražas nuo ištakio iš Ričio ež.

Ričios ištakas iš p. r. Ričio ež. įl. Ričio ež. (F — 850, L — 5,0, didž. pl.— 4,5) gražus, trikampio formos, su ilgu pusiasaliu centrinėje dalyje. Krantai labai vingiuoti, išraižyti giliomis įl., ilgais pusiasaliais. Yra 5 nedidelės salos. Rytinės pakrantės apaugusios miškais, p. ir v.— gyvenamos. Pietrytinėje ež. dalyje yra turistams skirtos poilsiavietės.

Apsukę Ričio ež. aplink (15 km), grįžtame į š. jo galą. Į š. r. ragą atsruvena nedidelis (2 km) pertakas iš Silos ež. Pertake, išskyrus žemus nepraplaukiamus tiltelius, daugiau kliūčių nėra; baidare nesunkiai praplaukiama.

Silos ež. (F—320, L—3,4, didž. pl.—1,0) išsirangęs iš š. į p. Pakrantės raižytos p. dalyje, kuri ištisai skendi pušynuose, įsiterpęs ilgas pusiasalis; š. pakrantėje įsikūręs SILENĖS mstl. Šalimais—Daugpilio—Breslaujos pln., kuriuo tarp tų miestų kas 2 val. kursuoja autobusai.

Į autobusą arba pakeleivingą sunkvežimį įsivertę laivelius ir turistinę mantą (didesniu sunkvežimiu sudedamąją baidarę galima pervežti nedemontuotą), už 12 km išlipame prie Bužo ež. š. galo.

Bužo ež. (F—390, L—3,8) įeina į didelį Breslaujos ežeryno labirintą. Ež. kyšo 8 medžiais apaugusios salos (Beržinė, Ožkų, Liepelės, Kryžinė ir kt.). Vakarinėje ež. pakrantėje šlama pušynai, p. įsikūręs Bužonių k. Vakariniame gale 150 m pertaku Bužas jungiasi su Savanarų ež, iš r. įl. į Rako (F—210, didž. pl—0,8) ež. išteka Rakytė (L—1,2). Ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, bet lengvai surandamas pagal upelės slėnį. Pa-krantės vietomis apžėlusios krūmais, vaga siaura (2— 3 m), bet pakankamai gili praplaukti baidare. Tik ties buv. Dūkšto—Opos—Breslaujos siaurojo glžk. tiltu yra nedidelė brastelė. Rakytė, ramiai prasmukusi pro aukštą Vilniaus—Breslaujos pln. tiltą, įsilieja į Breslaujos (Driviato) ež. v. galą.

Driviatas—didž. Breslaujos ežeryno ež. (F— 3750, L—9,8, didž. pl— 5,8, gl.—ll,0,aukštis —130,7). Iki 1930 ež, aukštis buvo 132,4 m. Sureguliavus ir pagilinus Drujos upę, ež. vandens lygis pažemėjo apie 1,25 m. Keliasdešimt ha sumažėjo ir ež., iškilo 3 žemos salelės; prieš Rakytės ž., prie Belmonto pusiasalio ir Venckų įl. Be Rakytės, į D. ež. 4 upeliais (Baltele, Ščervyte, Zolvyte,

28 schema

Ušvyte) suteka 17 ežerų ežerėlių vandenys. Vakariniai, š. ir š. r. krantai aukšti, apaugę senais pušynais. Ypač gražios ir poilsiui patogios vietelės yra p. v. pakraštyje tarp Šaltenių ir Dukelės k., taip pat Belmonto ir Venckų pusiasaliuose. Visi Breslaujos ežeryno ež. žuvingi. Baltarusijoje ir Latvijoje meškerioti sportinėmis priemonėmis — meškere bei spiningu — nedraudžiama.

BRESLAUJA (Breslavas)—Minsko sr. rj. centras, įsispraudęs tarp Driviato, Noveto ir Berezo ež., didelė turistinė bazė, įsikūrusi Venckų pusiasalyje, r. Driviato ež. pakraštyje. Valtimis ir baidarėmis, panašiai kaip ir Palūšės turbazėje, turistai ekskursuoja po didelį ir gražų Breslaujos ež. labirintą.

B. senamiesčio viduryje yra 1 t-mečio pr. m. e. piliakalnis.

Breslaujos ež. r. dalis, o ypač baras prie Venckų ir Belmonto pusiasalių, užžėlusi tankiais meldais. Tad plačiuose vandenyse sunkoka rasti Drujos ištaką. Plaukiant nuo Belmonto pusiasalio skersai ež., reikia irtis tiesiog į Viažės salelę (A 50°). Jos nepriplaukus per 200 m, pereiti į kursą A 25°. Geras orientyras yra ir vištidės, boluojančios Ušvytės ž., nuo kurių per 2—3° į š. negili įl. Čia ir prasideda Drujos upė.

Druja (L—4, 2—3 m gl., 20—30 m pl.) iki Nespiešo ež. labai rami. Tiltai aukšti, praplaukiami. Už 1,5 km upę pertveria Breslaujos—Ikazno vieškelio tiltas. Tuojau už tilto Druja teka nusausinto Cno ež. pelkyne. Dar už 1,3 km—antras—Breslaujos—Slabados vieškelio tiltas; d krante ,,Družbos' kol. centrinė gyvenvietė, gamybiniai pastatai, gyvulių fermos. Vietovė iš tradicijos va-dinama MONASTYRIUMI. XV a. pr. čia buvo vienuolynas, kuriuo rūpinosi Ivano Rūsčiojo duktė Elena, Aleksandro Jogailaičio žmona.

Druja įteka į Nespiešo ež. (F—350, L—4,0, didž. pl.—2,0). Ež. plačiomis įl. susisiekia su Voiso ir Nedravo ež. Pagilinus Drują, ež. iškilo daug salų salelių. Didž.—Monastyriaus sala—p. v. pakraštyje. Vykstant gilyn į ež. labirintą, reikia plaukti tos salos link, orientuojantis į pliką 155 m aukščio kalvą, stūksančią š. ež. pakraštyje. Minėta sala ir kalva—geros vietos turistų postoviui, nakvynei.

Nespiešą nuo Voiso (F—450, L—3,5, didž. pl.— 2,0) skiria puskilometrinė sąsmauka. Rytimai ir š. ež. pakraščiai labai seklūs, vietomis švendrais apžėlę. Gili p. v. ež. įl. vadinama Balaičio ež. Anksčiau, kai ežerų lygis. buvo aukštesnis, Voiso, Balaičio ir Strustų ež. skyrė Michailovskos sala (F—176 ha). Drują melioravus, sala virto 3 km ilgio pusiasaliu. Balaičio ir Strustų ež. dabar nebesusisiekia, o Voiso ir Strustų ež. jungia siaura, maždaug 1 km ilgio sąsmauka. Iš Voiso plaukiant Strustų ež., reikia laikytis buv. Michailovskos salos pakrantės, nes r. pakrantė prie Zaračės k. sekli ir užžėlusi.

Toliau įplaukiame į ilgą Strustų ež. (F—1800, L— 7,0, didž. pl.—5,0) įl. Ež. viduryje žaliuoja 170 ha ploto aukšta, senais medžiais apaugusi Čaičyno—Jurkovo—Akmeninio rago sala (vandens horizontui pažemėjus, tos salos susijungė). Abi didžiosios Strustų salos ir š. v. pakrantė tarp Akmenės ir Černiškio k. yra tinkamos turistų stovykloms ir nakvynei: puikūs baltutėlio smėlio paplūdimiai, daug kuro laužui, miškuose apstu visokių uogų, grybų. Be to, šioje pakrantėje sruvena tyro vandens šaltinis. Strustų ež. turistams skirta poilsiavietė yra įrengta š. v. ež. kampe.

Irstantis po Strustų, Snudų ež., pagrindiniai orientyrai yra dvi aukštumos: 148 m aukščio r. Strustų ež. pakraštyje ir 175 m š. to ež. pakrantėje, prie Kezikų k.

STRUSTŲ k.—,,Družbos' kol. centras, KEZIKŲ — Čiapajevo.

Trumpa, plačia sąsmauka Strustų ež. jungiasi su dideliu (F—2500, L—8,2, didž. pl— 4,5) Snudų ež. Ež. yra 8 žemos salelės. Salos, ež. pakrantės ir dugnas sėte nusėti dideliais akmenimis. Gražios šio ež. r. pakrantės. Čia, tarp Snudų ir Voloso ež., tęsiasi aukštų kalvų grandinė, visa apaugusi spygliuočių miškais. Prie 170 m aukštumos yra Breslaujos turbazės turistų nuolatinė stovyklavietė bei nakvynvietė.

1934 tarp Snudų ir Voloso ež. buvo prakastas kanalas, kuris giliadugnio Voloso vandens lygį pažemino 2 m. Ilgainiui neprižiūrimas kanalas spėjo užslinkti ir užželti. Dabar ir lengvą baidarę čia vietomis tenka traukte traukti.

Voloso ež. (F—700, L—5,3, didž. pl— 2,1) —vienas iš gražesnių šio labirinto ež. Krantai aukšti, daugiausia apaugę spygliuočiais. Čia, kaip ir Snudų ež., pakrantėse ir dugne daug didelių akmenų; sako, yra iki 85 m gl. sietuvų.

Atgal iki Nedravo ež. grįžtame tų pačių ež. v. pakrantėmis.

Nedravą (F— 420, L — 3,0, didž. pl— 2,5) nuo Ne-spiešo skiria didoka Djabrovo sala. Plaukti reikia d tos salos pakrante, nes k pakraštys yra seklus ir tankiai už-žėlęs. Visos ež. pakrantės, išskyrus š. galą, iš kurio išteka Druja, aukštos, tinkamos turistų stovyklai. Ypač gražus 2 km ilgio pusiasalis, įsiterpęs tarp Nedravo ir Potyšiaus ež. Čia aukštose ir sausose kalvose, apaugusiose pušynėliais, turistai dažnai sustoja poilsio ir nakvynės; yra Breslaujos turbazės turistų stovyklavietė.

Apyplate 1,2 km ilgio sąsmauka Nedravas jungiasi su nedideliu (F—180, L—2,0, didž. pl—1,5) Potyšiaus ež. Ež. krantai aukšti, bet pliki, neišvaizdūs. Rytinės pakrantės kalvoje baltuoja aukšti SLABADOS (Užvėrio) miestelio bažnyčios bokštai. Dabar čia — apyl. ir Lenino kol. centras.

Drujos ištakoje, prie Ustės k., baigiasi kelionė Breslaujos labirinto ež. Ištakoje įrengta pusmetrinė užtūra, per kurią perkėlę laivelius, kelionę tęsime Drujos upe.

Nuo antrųjų versmių iki ž. Drujos ilgis — 34,5 km. Aukštupys tarp Ustės ir Druisko reguliuotas, ištiesintas ir iki 2—3 m pagilintas. Išskyrus Druisko HE užtvanką, jokių didesnių kliūčių nėra. Aukštupyje upė rami, 15— 20 m pl., 2—3 m gl., pakrantės žemos, vietomis užžėlusios.

35 Drujos ištakas iš Nedravo ež. š. galo; k didelis Ustės k.; upė rami, apie 20 m pl., 2—3 m gl., pakraščiai užžėlę vandens augmenija.

32 d Daurylaucai; upės krantai žemučiai.

31 k LUNĖ—Lenino kol. centras, vieškelio Lunė— Slabada tiltas.

28 k Verkovčizna; Adobės ž. Upė atiteka iš Adobės ež. Gražiame miške greta Adobės ež. telkšo dar keletas žuvingų ež. (Elnio, Dubro, Nedzviedro, Berčių).

24 k Černiova, Slabados—Drujos pln. tiltas. Upė palaipsniui platėja ir gilėja, daugiau augmenijos. Kaip ir visose patvankose, čia gausu žuvų.

22 Druisko HE 4 m aukščio užtvanka; patogiau keltis d krantu. Baigiasi reguliuotas upės baras. Žemiau užtvankos upės nuolydis padidėja, srovė smarki, yra daug staigių vingių, vagoje—didelių akmenų. Kai elektrinė dirba ir vandens daug, upės vagoje gulį dideli akmenys plaukti netrukdo.

21 Druja įbėga į platų, sudurpėjusį slėnį. Plačiose salpose upė vingiuoja nuo vieno prie kito kranto, jau nebesigraužia gilyn.

19 d Bernatovčizna. Baigiasi salpos, palaipsniui upės krantai aukštėja, srovė greitėja.

15 Salipinsko malūno išgriautos užtvankos vietoje daug didelių akmenų.

12 k Zadruiskas. Upės krantuose malūno išgriautos užtvankos liekanos.

9 Vasiljevo malūno užtvanka išgriauta, praplaukti galima. Upėje keletas nedidelių rėvų, stambių akmenų.

6 d Lazovka. Pralaužtos malūno užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis. Šokant per slenkstį, reikia saugotis. po vandeniu esančių didelių akmenų.

Upės slėnys gilus, vaga siaura, dugnas kietas, žvirgždėtas, srovė greita.

5 d Surmačovas. Aukšti upės krantai apaugę tankiais lapuočiais, kurie siauroje upės vagoje vietomis sudaro žaliąjį tunelį.

2 d Aukštame, skardingame upės krante—pirmieji Drujos priemiesčio pastatai. Toliau iki pat Drujos ž. išsisklaidęs DRUJOS mstl.

Druja įteka į Dauguvą 354-ame km nuo šios ž. Kitapus Dauguvos—Latvijos miestas PIEDRUJA.

MŪŠA—LIELUPĖ

Trasos ilgis — 214 km, trukmė 8 d., sezonas — V—IX mėn.

Mūšos versmės yra Mūšos tyrelyje (pelkėje), už 16 km į p. nuo Žagarės, Joniškio rj. Upės orografinis vaizdas labai originalus. Ji teka 280° lanku: nuo versmių iki Lėvens ž. — Linkuvos kalvagūbrio p. papėde iš v. į r., o įtekėjus Lėveniui, iki ž. į Baltijos jūrą — į š. v. Aukštupio baseinas iki Bauskės tipiškai asimetriškas — čia beveik nėra kairiųjų intakų. Matyt, šiame ruože priešledyninė Mūša kadaise yra tekėjusi išilgai ledyno. Latvijoje, ties Bauske, Mūša susilieja su Nemunėliu į Lielupę. Mūša—Lielupė teka pro Petrašiūnus, Joniškėlį, Pasvalį, Saločius, Bauskę, Jelgavą, Kalnciemį, Uoglę, Jūrmalą.

Per visą 284 km ilgį Mūša—Lielupė nukrenta 85 m (ΔH—0,30). Didž. kritimas yra tarp 212—193 km (ΔH—0,82). Q: žemiau Kruojos—5,74, Lėvens—19,2, ties Bauske — 27,0. Mūša—Lielupė, neturinti gausesnių maitinimo šaltinių (ežerų, pelkių), tekanti daugiausia nelaidžiu gruntu (klintys, dolomitai), sausmečiais aukštupyje labai nusenka, o pavasarinių polaidžių bei didesnių liūčių metu greitai ir plačiai ištvinsta. Po metų kitų Mūšoje, 186,1 km nuo ž., bus įrengtas Gustonių tvenkinys (užtvankos aukštis—8 m, tvenkinio F—195 ha), kuris padės kiek išlyginti metinį upės nuotėkį.

Vagos pl. aukštupyje—6—12 m, vidurupyje—50— 60 m, žemupyje—150—800 m; gl.—0,5—1,2, 1,0—2,0, 2—6,0 m. Kliūtys: jėgainių užtvankos, nedidelės rėvos, slenksteliai, užžėlusios vietos.

Kelionę patogu pradėti nuo Petrašiūnų, kur upę kerta Pakruojo—Linkuvos pln. tiltas.

MŪŠOS—LIELUPĖS MARŠRUTINĖ JUOSTA

214 d Kruoja (L — 60) išteka iš mažo ežerėlio netoli Kirbaičių, už 5 km nuo Radviliškio.

PETRAŠIŪNAI I—darbininkų gyvenvietė, dolomitų skaldos gamykla; Pakruojo—Linkuvos pln. tiltas.

212 d Daugyvenė (L—64). D. įtekėjus, upės nuotėkis daugiau kaip trečdaliu padidėja.

210 k PAMŪŠIS. P. linų fabriko darbininkų gyvenvietė, vadinama Kuntapliškiu. Buv. dvarvietėje belikę tik vandens malūnas ir kumetynas. Išgriautos malūno užtvankos vietoje dideli akmenys.

198 d Plautupis (L—18). 5 m aukščio, 30 m pL viršutinio devono atodanga, vadinama Skalių kalnu; Stipinai.

195 k ŠVOBISKIS — Sabonių kol. centras: gatvinis kaimas; malūno, varomo elektra, užtvanka, patogu keltis d pakrante; Joniškėlio—Žeimelio glžk. tiltas.

193 d Mažupė (L—42); Mičiurino t. ū.; 3 km ligi Joniškėlio.

188 k Saboniai — senas kaimas.

186 d Gustoniai. Čia bus pastatyta 8 m aukščio už-tvanka; tvenkinio F—195 ha. Gustonių tvenkinio vandenį naudos laukams drėkinti. Patvankos vanduo aukštupyje sieks apie 25 m.

183 k ŠIMONIAI — kol. centras, nauja gyvenvietė; d Migonys, XII—XIV a. piliakalnis.

Upėje, išgriautos malūno užtvankos vietoje, dideli ak-menys.

175 k Ustukiai, vieškelio Pasvalys—Vaškai tiltas. Už. 2,5 km — Pasvalys.

171 d Lėvuo (L—148). Upei įtekėjus, Mūša pasidaro jau gana didelė, plati, gili, ja galima plaukti ir didesnės grimzlės laiveliais bet kuriuo metų laiku; keičiasi ir upės kryptis — iš r. į š.

169 d Pyvesa (L—95), Papyvesiai; k Pamiškiai.

168 d ĄŽUOLPAMŪŠE. Buv. Ą. dvare įsikūręs ,,Mūšos' kol. padalinys, gamybiniai pastatai, fermos, pieninė. Už 800 m nuo upės, Tatulos ir Ūgės santakoje stūkso nedidelis XII—XIV a. piliakalnis.

166 k Rojūnai; d Tatula (L—66). Ji teka pro Vabalninką ir Pabiržę, pakraščiuose yra sieringi Smardonės šaltiniai.

162 Raudonpamūšis. Upės krantuose kyšo padūlėję šviesiai pilko ir gelsvo dolomito sluoksniai — Raudonpamūšio dolomitų uola, geologinis paminklas.

154 k Kamatis (L—18), SALOČIAI — apyl. ir kol. centras; d Buiviškiai; vieškelio Biržai—Saločiai—Žeimelis tiltas.

147 d Šakarniai, naujoji kaimo gyvenvietė; greta Šakarnių miškas. Buv. malūno užtvanka visiškai išgriauta, plaukimas laisvas.

144 Toliau Mūša eina Lietuvos TSR (k) ir Latvijos, TSR (d) siena.

139 Mūša įteka į Latvijos teritoriją; d buv. dvaro pastatų kompleksas; upės viduryje sala.

133 d Čeriaukštė; Ceraukštė. Toliau — Kuociniai, Lyrumai, Pamūša.

122 d BAUSKE—rj. centras, įsikūręs Mūšos ir Nemunėlio santakos pusiasalyje. B.— sena Žiemgalos gyvenvietė.

Upėje dvi užtvankos: viena mieste, antra (senoji) — žemiau miesto; laivelį persinešti k pakrante. Žemiau užtvankų upė labai susiaurėja ir srovė pagreitėja.

121 d Nemunėlio (latv. Memele) ž. Nuo Mūšos— Nemunėli.o santakos upė vadinama Lie1upe. Tai jau gana didelė upė — lėta, plati, vandeninga, maždaug tokia, kaip Neris ties Nemenčine. Upės krantai statūs, skardingi, dugne — dolomitinė uola, kuri, nusekus vandeniui, vietomis sudaro nedidelius slenkstelius.

118 k Pakrante tęsiasi Saulainės žemės ūkio technikumo bandomieji laukai. Gražus parkas, kuriame yra Brolių kapinės ir paminklas tarybiniams kariams.

116 k Zijaduonės parkas; pilis, kurioje dabar yra invalidų pensininkų namai; d didelė dolomito plokštė. Sausmečiais čia iš vandens išnyra nedideli kriok-liukai.

114 k Baroko stiliaus RUNDALĖS rūmai (XVIII a., archit. V. Rastrelis) — sąjunginės reikšmės archit. paminklas. Ypač turtingas rūmų interjeras; aplink rūmus gražus parkas.

111 k Mežuotnė, piliakalnis. M.—viena iš seniausių Latvijos gyvenviečių.

Žemiau Mežuotnės upės vaga kiek susiaurėja, bet srovė tokia pat rami.

98 k Yslykio (L — 69) ž. Jo versmės Lietuvoje, už 3 km į š. v. nuo Vaškų. Toliau Lielupė teka jau Žiemgalos lyguma, kuri virš jūros lygio pakilusi vos 8—10 m. Visame likusiame ruože upė rami, gili ir laivuojama, fv. .nužymėtas gairėmis; krantai slėsni, juose plyti užlieja-mos pievos.

94 d EMBURGAS—kol. centras; yra 5 m aukščio įtvirtinimai, 1812 įrengti Napoleono karių.

86 d Kanalas ,,Velnia gravis', jungiantis Iecavą su Lielupe.

Kanalu plukdomi rąstai į Lielupę, kur jie surišami į sielius ir plukdomi toliau.

82 k Svitinio (L—72) ž.; jis atiteka iš Lietuvos, nuo Pašvitinio, Pakruojo rj. Kiek žemiau—k Pūdyšis.

78 k Sesavos (L — 54) ž.

73 k Virčiuvio (L — 69) ž., Vircava.

72 k Platonio (L—67) ž. JELGAVA—rj. centras, glžk. ir pln. tiltai, laivų prieplauka. Per karą miestas buvo labai sugriautas. Pokario metais beveik iš naujo pastatytas.

Archit. paminklai: pilies vietoje XVIII a. pagal archit. V. Rastrelio projektą past. rūmai (dabar Latvijos žemės ūkio akademija), Peterio akademija (Puškino g. 10), past. XVIII a. (dabar Istorijos ir dailės muziejus, biblioteka).

66 d Iecavos (L—129) ž.

61 k Švėtės (L—116) ž. Plati ir gili upė ramiai teka pajūrio žemuma, krantuose—vešlios lankos, miškeliai.

54 d Valgundė. Dešine pakrante bėga Jelgavos—Uoglės—Rygos pln.

43 k Prienavos ž., Kalnciemis; laivų prieplauka,. buv. dvaro pastatų kompleksas, upės viduryje—sala, 1 km žemiau—Rygos—Liepojos pln. tiltas.

36 d Uoglesė.

29 k Sluoka, popieriaus ir celiuliozės kombinatas.Toliau, k upės krante, kurortinis Rygos pajūris — JŪRMALOS mst. Jį sudaro daug kurortinių vietovių (Vaivarai, Asariai, Melužiai, Pumpurai, Jaundubultai, Dubultai, Majuorai, Dzintarai, Avuotai, Bulduriai, Lielupė). Lielupė paplatėja iki 800 m, jos gl. sumažėja ligi 2 m—-prasideda vadinamasis Janio sėklius.

20 d Spungės (L — 2) ž. Šiuo reguliuotu intaku Lielupė susisiekia su dideliu (12 km ilgio, 3 km pl.) Babytės ež. draustiniu; Lielupės—Spungės santakos d krante sala.

Dubultų arba Majuorų glžk. st. kelionę galima baigti, arba plaukti dar toliau 10 km iki jachtklubo, kuris yra k krante, greta Lielupės glžk. st. Plaukiant Lielupe žemyn ligi Buldurių, toliau Dauguva aukštyn iki Kyšezero, o iš jo—į Juoglo ež., maršrutą galima pailginti dar apie 30—50 km.

LĖVUO

Trasos ilgis —108 km, trukmė—4 d., sezonas—IV— VI mėn.

Lėvuo—pagal ilgumą antras Mūšos intakas. Prasideda jis pelkėtame Notigalės miške, už 6 km į š. r. nuo Skapiškio, Kupiškio rj. ΔH—0,51; kiek didesnis kritimas žemupyje, tarp 27—17 km (ΔH—0,78). Tai gana rami upė, ypač jėgainių patvankose, vasarą dažnai užželianti vandens augmenija. Q: žemiau Kupos ž.— 2,6, Pasvalyje—6,0, ž.—7,7. Lėvuo teka Vidurio žemuma vandeniui nelaidžiu gruntu (molis, dolomitas), neturi didesnių maitinimo baseinų, todėl sausmečiais labai nusenka ir vietomis tankiai užželia, o polaidžių ir liūčių metu labai patvinsta. Kai vanduo aukštas, jo perteklius Sanžilės kanalu nuteka į Nevėžį. Upės slėnys lėkštas ir siauras (100—200 m). Vagos pl. (m); aukštupyje—6—8, žemupyje—10—15; gl. (m)— 0,3—1,5 ir 0,5—2,0. Upės dugne vietomis dolomitai, kietos klintys, buv. jėgainių apgriautos užtvankos, seklios brastos, tankiai užžėlusios vietos. Tinka plaukti lengva baidare nuo Kupiškio pavasarį, kai aukštas vanduo.

108 k Kupa (L—27). Lėvens ir Kupos santakoje įsispraudęs KUPIŠKIS — rj. centras; Kupiškio—Vabalninkų pln. tiltas; už 3 km—Šiaulių—Daugpilio glžk. Kupiškio st. K. yra kraštotyros muziejus (Šiaulių ,,Aušros' muziejaus filialas).

Į š. nuo miesto, Lėvens—Aukštupio santakoje, kūpso nedidelis piliakalnis.

Nuo Kupiškio iki Akmenių vandens malūno Lėvuo teka plačiu slėniu, smarkiai vingiuodamas.

Yra projektas 110 km nuo ž., truputį aukščiau Kupiškio, Lėvenį patvenkti. Užtvankos H — 11 m, tvenkinio F—828 ha; sukauptas vanduo bus naudojamas laukams laistyti, pramonės ir buities reikalams. Lėvens hidrologinis režimas kiek pasikeis: jo nuotėkis metų eigoje bus tolygesnis.

99 d PALEVENĖ—Byčių kol. centras. Gatvinio tipo k.; abipus Kupiškio—Subačiaus vieškelio nauja kolūkinė gyvenvietė.

Palėvenės bažnyčia ir buv. dominikonų vienuolynas — archit. paminklai.

k NORIŪNAI — apyl. centras. Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi m-la, visi buv. dvaro trobesiai pastatyti iš lauko akmenų, nedegtų plytų ir dolomitų; rūmai ir parkas — resp. reikšmės archit. paminklas.

Toliau k Lėvens pakrante eina Kupiškio—Subačiaus vieškelis.

95 k Suosa (L—24), vieškelio Kupiškis—Subačius tiltas; d Stumbriškis.

89 k Viešinta (L—29), Skverbai. Viešinta atiteka iš didoko (196 ha) Viešinto ež.

87 d Akmeniai, vieškelio Subačius—Vabalninkas tiltas. Apgriauta neveikiančio malūno užtvanka; persikelti patogiau d pakrante.

81 d Marnaka (L—22), Breiviškiai; k Bigailiai.

73 d Gatvinio tipo KARSAKIŠKIO k—apyl. ir Paežerio kol. centras.

Buv. malūno užtvanka išgriauta, praplaukti galima.

Toliau d upės pakrantėje plyti Žaliosios girios masyvas — botaninis-zoologinis draustinis.

Daug istorinių įvykių susiję su šia giria. Joje rado prieglobstį 1863 sukilėliai, o per Didįjį Tėvynės karą — ,,Gražinos' būrio tarybiniai partizanai.

70 d Žambas (L—19), Pažambė. Ž. teka iš Pukiškio (F — 28 ha) ež., per p. Žaliosios girios pakraštį.

64 d Vilkapjūviai, Vabalninko—Panevėžio pln. tiltas. Dešine pakrante tęsiasi Žalioji giria (F—18000 ha).

63 Paliūniškis. Kaime yra XVI—XVII a. kapinynas. Buv. malūno užtvanka išgriauta, pastatas tebestovi.

55 PINIAVA — apyl. centras. Čia panevėžiečiai mėgsta ilsėtis, yra geras paplūdimys; panevėžiečių kolektyviniai sodai; Panevėžio—Pasvalio pln. tiltas. Buv. Piniavos malūno užtvankos vietoje griuvėsių krūva; apdairiai plaukiant, galima praplaukti neišlipant iš valties.

48 k Sanžilės kanalas. Kai vanduo aukštas, jis sujungia Lėvens ir Nevėžio vandenis.

30 d Niurkoniai. Per buv. malūno užtvanką laivelį reikia pervilkti.

26 k Amata (L—20). Vieškelio Pumpėnai—Pušalotas tiltas.

20 k Toliūnai. Malūno, varomo elektra, išardytos už-tvankos vietoje daug didelių akmenų; d Gegabrasta.

14 k Žąsa (L—23), Levaniškiai; kiek žemiau— Ližai.

10 k Balsiai. Seno nugriauto malūno užtvankos vietoje nedidelė rėva. 0,9 km žemiau—d didž. Lėvens intako Įstro (L — 44) ž. Senas Talačkonių k.

5 Pasvalio vandens malūno trimetrė užtvanka, keltis patogiau d krantu; malūno girnas suka elektra.

PASVALYS — rj. centras, įsikūręs Lėvens—Svalios (36) santakoje. Didesnioji miesto dalis yra Lėvens d krante, mažesnioji (glžk. st. rj.)—k; Šiaulių—Biržų glžk. Pasvalio st.; Panevėžio—Biržų pln. tiltas. Miestą puošia jaunas (pradėtas sodinti 1937) 70 ha parkas.

Miesto pakraštyje trykšta keletas mineralinio vandens, prisodrinto sieros vandenilio, šaltinių. Prie vieno šaltinio veikia 10 lovų balneologinė gydykla, fizinės te-rapijos kabinetas.

Geologai sako, kad P. stovi ant nepatikimo pagrindo — gipso-olenito ir dolomito uolienų. Šios vandeniui neatsparios uolienos ištirpsta, ir kartais čia žemė įdumba.

Migonyse gimė archit. L. Stuoka-Gucevičius (1753— 1789).

2 Šiaulių—Biržų glžk. ir Panevėžio—Pasvalio—Bauskės pln. tiltai.

Lėvuo tyliai įplūsta į Mūšą 171 km nuo jos ž.

NEMUNĖLIS

Trasos ilgis — 143 km, trukmė — 5 d., sezonas — IV— VI mėn.

Nemunėlis — didž. Mūšos intakas, bėga iš Lūšnos ež., 6 km į p. nuo Rokiškio; nuo versmių iki 116,2 km vingiuoja Lietuvos TSR teritorija, nuo Neretos ž. iki 40 km — Lietuvos—Latvijos siena, toliau — Latvijos TSR žeme. Teka pro Panemunėlį, Kazliškį, Panemunį, Kvetkus, Kurmenę, Nemunėlio Radviliškį, Skaistkalnę, Budbergą, Brunavą, Bauskę. Bendra linkmė — iš p. r. į š. v. Per visą 190,6 km ilgį nukrenta 105,1 m (ΔH—0,7). Didž. kritimas (1,2 m) yra tarp 93—83 km. Q: ties Panemuniu — 2,6, žemiau Vyžuonos ž.— 5,4, žemiau Apaščios ž.— 24,2. Nemunėlis, kaip ir kiti Mūšos intakai, neturintys didesnių maitinimo baseinų (ež., tvenkinių), sausmečiais labai nusenka ir vandens turizmui mažai tinka. Vagos pl. (m): aukštupyje—2—3, vidurupyje—25— 35, žemupyje—40—60; gl. (m): aukštupyje—0,3—0,7, žemupyje—1,5—3,5. Kliūtys: tanki vandens augmenija, seklios brastos, nedidelės rėvos, slenksteliai. Baidare arba lengva valtele galima plaukti nuo Panemunio.

143 PANEMUNIS—apyl. ir ,,Nemunėlio' t. ū. centras. Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi aštuonmetė m-la, parke pūpso piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu.

Vieškelio Pandėlys—Suvainiškis tiltas. Čia, patvenktose vietose, upė vietomis 3 m gl.

139 d Vyžuona (L—40); ji teka per Ignotiškio (F — 30) ir Vyžuonos (F — 23) ež.

137 k Slabodninkai; d Minkūnai; puskilometriu žemiau Aukštadvarys, išsibarstęs abiejuose upės krantuose.

126 d Nadžiupis (L—11), Gačionys, k Ruškiškiai.

124 k KVETKAI—Lenino kol. centras. Malūno užtvanka išgriauta, plaukti galima laisvai. K. bažnyčia ir varpinė (XVIII a.) — vietinės reikšmės archit. paminklas.

119 Puteliai, apgriauta malūno užtvanka praplaukiama.

116 d Nereta (L—25), Rimšiai. Nereta, o toliau Nemunėliu eina Lietuvos TSR—Latvijos TSR siena.

108 k VIRŠKUPĖNAI—girininkijos centras. Toliau k krante driekiasi viena iš didž. Lietuvoje Biržų giria (14 690 ha).

Didžiojo Tėvynės karo metu Biržų girioje veikė ,,Kęstučio' tarybinių partizanų būrys. 1942 kovo 13 d. kovoje su hitlerininkais didvyriškai žuvo I. Meskupo-Adomo vadovaujama operatyvinė grupė.

103 k TAMOŠIŪNAI—Pundurų apyl. centras.

100 k Garjoniai; d Imantas, Kalnešiai.

96 k Smaltiškiai.

86 k Dauguviečiai, viensėdis. D. gimė režisierius, aktorius, dramaturgas, TSRS liaudies artistas Borisas Dauguvietis (1885—1949).

83 d Susėja (L—110). Susėjos—Nemunėlio santakoje keroja Sandariškių ąžuolas—gamtos paminklas. Apie 0,3 km prieš Susėjos ž. ir 0,7 km žemiau jos upėje akmeningos seklumos.

81 k PUČIAKALNĖ — ,,Auksinės varpos' kol. centras; toliau—Zabiškiai.

78 d Viesytė (L—63), Kresčiai; Totorkalnis, Aspariškiai—pats šiauriausias Lietuvos geografinis taškas.

75 Nemunėlis staiga keičia kryptį iš š. v. į p. v. Upėje akmeningos seklumos.

69 k Tabokinė; toliau—d Kurmenė, k Muoriškiai. Muoriškiuose yra didž. dolomitų atodangos, vienos iš labiausiai lankomų ir matomų Nemunėlio—Apaščios geologiniame draustinyje.

61 k NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS— apyl. ir Nausėdžių kol. centras, pabiręs Nemunėlio—Apaščios santakoje. Mstl. iš dolomitų pastatyta bažnyčia.

Nemunėlio upės slėnio atkarpa nuo Tabokinės k. iki Apaščios upės slėnio ruožo įeina į Nemunėlio—Apaščios geologinį draustinį.

Upėje keletas nedidelių rėvų. Pro mstl. Nemunėliu eina siena su Latvijos TSR.

56 d Urlikiai; k Juljanova.

51 d Skaistkalnė, Biržų — Rygos pln. tiltas; d krantas aukštas, skardingas, vietomis miškais apaugęs; GERMANIŠKIS —,,Švyturio' kol. centras. Upėje išgriauta malūno užtvanka, praplaukti galima laisvai.

48 k Straugaliai, toliau — Kuldūnai.

40 Nemunėlis įteka į latvių žemę. Upėje Devinzarės sala (Devynšakė).

36 d Jaunsaulė, Budbergė. Toliau upėje vis daugiau ir didesnių rėvų, dugnas kietas, dolomitinis. 29 k Skireniai. 25 k Brunava.

16 d Strautalekiai; upėje brasta. Čia yra vietovė Vec Saulė; kai kurie istorikai teigia, kad čia, o ne prie Šiaulių, įvykęs Saulės mūšis (1236 m.), kuriame jungtinės lietuvių ir žemgalių kariuomenės sumušė kalavijuočius.

13 k LEINEKIAI—poeto V. Plūduonio (1874— 1940) gimtinė ir memorialinis muziejus; d Klinkas.

Upės pakrantėje Bauskės t. ū. vaismedžių medelynas ir sodai.

2 BAUSKĖ įsiterpusi Mūšos—Nemunėlio santakoje; per upę Bauskės—Cuodės pln. tiltas.

Nemunėlis susilieja su Mūša 120,5 km nuo jos ž. Nuo santakos (nuo Bauskės) Mūša toliau vadinama Lielupe.

VENTA

Trasos ilgis — 305 km, trukmė — 12 d., sezonas — V—IX mėn.

Venta—didž. š. v. Žemaitijos ir v. Latvijos upė; išteka iš Medainio ež., už 5 km į r. nuo Biržulio ež., Telšių rj. Aukštupyje gana srauniai leidžiasi Žemaičių takoskyrinio kalvyno aukštumos šlaitais į r.; nuo Dubysos kanalo pakrypsta į š. v., teka Vidurio žemuma, Latvijos teritorijoje — siauru slėniu, vadinamu Ventos įdubiu, su-spaustu Kuršo aukštumos; ties Ventspiliu pasiekia Baltijos jūrą. Venta bėga pro Kuršėnus, Viekšnius, Mažeikius, Skrundą, Kuldygą, Piltenę, Ventspilį. Per visą 350,2 km ilgį Venta nukrenta 180,2 m (ΔH—0,51). Žymiai didesnis kritimas yra aukštupyje, tarp 336—329 km (ΔH—5,7). Q: žemiau Ventos—Dubysos kanalo—5,0, Dabikinės — 14,0, Virvyčios — 23,8, Varduvos — 44,2. Venta gana vandeninga upė. Tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. Vietomis yra įsigraužusi į kietas dolomitų padermes, kurių uolos iki 25 m pakibusios virš vandens. Sausmečiais nusenka, o polaidžių ir liūčių metu smarkiai patvinsta. Vagos pl. (m): aukštupyje—3—8, vidurupyje—30—50, žemupyje—100—150; gl— 0,5—1,5, 1,5—2,5, 2,0—5,0. Nuo Virvyčios intako jau galima plaukti ir didesnės grimzlės turistiniais laiveliais. Kliūtys: rėvos, nedideli slenksčiai, užtvankos, dideli akmenys, vietomis tanki augmenija. Su nedidelėmis kliūtimis baidare galima plaukti nuo Ventos—Dubysos kanalo. Paprastai turistai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų—Užvenčio glžk. tilto.

Venta, ypač Latvijos teritorijoje, buvo plačiai naudojama miškui plukdyti. Laivuojama nuo Piltenės iki Ventspilio.

VENTOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

305 d Ventos—Dubysos kanalas (L—15), Tolučiai. Kanalas prakastas pro Kurtuvėnus iki Bubių. Jo statyba nutruko 1831 sukilimo metu. Dabar kanalas apleistas, šlaitai nuslinkę, šliuzai suirę. Jis įeina į Kurtuvėnų landšaftinį draustinį; k Akmenaičiai.

288 d Gūragys (L—14), Kuršėnų—Užvenčio glžk. tiltas.

284 k PAVENČIAI—Kuršėnų mst. dalis. Šiaulių—Telšių pln. tiltas. Buv. Kuršėnų dvare įsikūręs Kuršėnų t. ū.

KURŠĖNAI — mst., apyl. ir t. ū. centras. Į miesto teritoriją įjungtas Daugėlių statybinių medžiagų susivienijimas, Pavenčių glžk. st. su gyvenviete, Pavenčių cukraus fabrikas su gyvenviete. K. kapinėse palaidotas liaudies švietėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus (,,Kalendorius arba metskaitlius ūkiškasis') sudarytojas Laurynas Ivinskis (1811—1881). 1960 mieste jam pastatytas paminklas (skulpt. P. Aleksandravičius).

276 d Ringuva, RINGUVĖNAI—Kuršėnų t. ū. gyvenvietė, didelis sodas. VI—XV a. kapinynas; k Ožkenai.

269 k Žižma (L—24).

265 k Šilėnai; piliakalnis; vandens malūnas, varomas vandeniu, o kai jo trūksta—elektra.

261 Šemetaičiai. Buv. malūno užtvankos vietoje daug didelių akmenų, bet praplaukti įmanoma. Kiek žemiau— pėsčiųjų tiltas, upės kilpoje graži akmeninga rėva.

Toliau d upės pakrante bėga Šiaulių—Mažeikių pln. ir glžk.

258 d Būriškės. Rudikių malūno užtvankos vietoje akmenys, bet praplaukiama laisvai. Toliau iki Augustaičių malūno upėje yra trys nedidelės rėvos-slenksteliai.

255 d Augustaičiai. Vandens malūno, varomo elektra, k užtvankos pusė išgriauta. Žemiau užtvankos reikia plaukti k prataka.

249 d PAPILĖ — mstl., apyl. ir S. Daukanto kol. centras, Papilės—Pažižmėlių vieškelio tiltas, Šiaulių—Mažeikių glžk. Papilės st; parke šešiolikakamienė liepa— gamtos paminklas.

Ventos slėnio ruožas nuo Papilės glžk. st. ligi Papilės tilto paskelbtas geologiniu draustiniu. Čia saugomos atodangos su jūros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais, vieninteliais tokiais Tarybų Sąjungoje. Svarbiausia atodanga d krante, ties glžk. st.; kitos—k krante, slėnio šlaite, priešais buv. Papilės vandens malūną ir Jurakalnio griovoje.

Yra du piliakalniai: vienas pačiame mieste, k Ventos krante, Ventos ir į ją įtekančio upelio santakoje, kitas, gerokai apardytas, pūpso d Ventos krante, šalia senųjų P. kapinių. Ventos slėnyje d krante tarp abiejų piliakalnių yra VII—XIII a. kapinynas.

P. paskutines gyvenimo dienas praleido žymus XIX a. lietuvių kultūros veikėjas istorikas Simonas Daukantas (1793—1864); čia ir jo kapas. 1930 mstl. jam pastatytas paminklas (skulp. V. Grybas).

243 d Pašilė; Žerkščiai. Kadaise šiuose kaimuose yra buvę 2 vandens malūnai, kurių jau belikę tik maži pėdsakai.

236 d Eglesys (L—19), Purviai 11, toliau Akmenė, Šiaulių—Mažeikių glžk. Akmenos st., iš seno žmonių vadinama Dabikine. Dabar čia (Bausko k.) veikia Akmenės statybinių medžiagų kombinatas (kalkės, silikatinės plytos, statybinė mastika); didelė Ventos darbininkų gyvenvietė.

234 k Aviž1ys (L — 22); d Repšiai.

233 k Uogys (L—30). Ramesnis upės ruožas užžėlęs vandens augmenija.

229 d Dabikinė (L—36), pakrantėje didelis Antanavo—Medemrodės miškas.

226 k Santekliai, Santeklių malūno užtvankos vietoje daug didelių akmenų, per upę vieškelio dvimetrių gelžb. daudų tiltas.

224 k Virvyčia (L—131); žemupyje ji, pertvenkta Viekšnių HE patvankos, yra tokia pat plati ir gili, kaip ir Venta. Ventos—Virvyčios santakoje šlama didelis Grybauskinės miškas — gera vieta postoviui, nakvynei. Čia nuo 1965 veikia Akmenės cemento gamyklos turistinė bazė. Ventos ir Virvyčios versmes, esančias Medainio ir Biržulio ež., teskiria tik 3 km.

Toliau k upės pakrantėje išsidriekę pušynėliai— viekšniečių poilsio vieta.

222 d VIEKŠNIAI—mst t. g, Viekšnių kaimo profesinės technikos mokyklos mokomasis ūkis. Upėje Viekšnių HE 2 m aukščio užtvanka; patogiau keltis k pakrante. Kiek toliau—Viekšnių—Tryškių vieškelio glžk. tiltas, šalia jo—senojo medinio tilto polių liekanos; už 2 km nuo mstl.—Šiaulių—Mažeikių glžk. Viekšnių st.

Tarp Viekšnių ir Kuodžių Venta beveik ištisai kaskaduota 5 jėgainių užtvankų. Tame tvenkinių ruože upė plati, gili ir rami; pakrantės vietomis užžėlusios.

Viekšniuose yra viena iš seniausių (1850) Lietuvos vaistinių ir vienintelis Lietuvoje vaistinės muziejus. Viekšniai garsūs liaudies meistrais puodžiais. 1863—1866 Viekšniuose gyveno ir senosiose Viekšnių kapinėse palaidotas aviacijos pradininkas Lietuvoje A. Griškevičius.

213 d KRAKIAI—,,Lenino keliu' kol. centras, įdomus XIX a. vid. vandens malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų, primityvi 2 m aukščio užtvanka; laivelius patogiau apsinešti d pakrante. Malūno pastatas rekonstruojamas.

209 k Saldupis (L— 16), Meinoriai, kiek žemiau— Voveriai.

207 d Naikiai.

204 d Kruciai, Mažeikių—Tirkšlių pln. tiltas, apgriauta buv. vandens malūno, dabar varomo elektra, užtvanka, per kurią laivelius galima persivaryti. Dešinėje upės pakrantėje Mažeikių kapinės. Ligi miesto—2 km; čia yra pagrindinis mažeikiečių paplūdimys.

MAŽEIKIAI — šiauriausio Lietuvos rj. centras. Karo metu miestas buvo labai sugriautas. Pastačius Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, išaugo nauji miesto kvartalai.

201 k Viešėtė (L—25) atiteka iš Balnelio ež., nuo Sedos.

199 k Jautakiai. Pro buv. Mažeikių HE išlaužtą užtvanką, apdairiai plaukiant, galima praplaukti, bet rizikinga; patogiau laivelius apsinešti d pakrante.

Per upę vieškelio Mažeikiai—Židikai tiltas; k upės pakrantėje stūkso Jautakių piliakalnis.

195 k Šerkšnė (L—56), Pašerkšnė, Mažeikių—Vainuodės glžk. tiltas. Šerkšnė, tekanti net per keletą ež., yra gana vandeninga (Q ž.—2,5), didelio nuolydžio (ΔH—1,14) upė. 38 km ilgio trasa (nuo Plinkšių ež. iki ž.) pavasarinių polaidžių metu gali būti laikoma II sudėt. ktg. upe.

190 k Kuodžiai. K. malūno užtvanka k pusėje pralaužta. Turint įgūdžių, nusileisti įmanoma. Upės slėnyje gana gražus kraštovaizdis.

188 Yra parengtas projektas čia pastatyti 8,5 m aukščio užtvanką, tvenkinio F — 260 ha. Tvenkinio vanduo bus naudojamas pramonei (Mažeikių NPĮ) ir laukams drėkinti.

187 d Leckava — mstl., kol. centras, įsikūręs Ventos—Vadaksties santakoje; keltas. Prie Leckavos, Vadaksties k krante, pūpso nedidelis piliakalnis.

186 d Vadakstis (L—82). Toliau Vadakstimi eina siena tarp Lietuvos (d) ir Latvijos (k).

Upė nepastebimai įteka į siaurą, Kuršo aukštumos suspaustą slėnį. Keičiasi ir kraštovaizdis: pakrantės aukštesnės, statūs skardžiai apaugę miškais; užžėlusios švendrais vietos retėja, upės dugne vis daugiau kietų smiltainių ir dolomitų uolienų.

83 k Varduvos (L — 96) ž.

174 k Lūšis (L—30). Toliau už kelių km Venta ramiai teka jau Latvijos TSR žeme.

167 Pln. Zana—Nigranda tiltas; k Nigranda, toliau Smilga; 1,5 km žemiau—d Pilunija.

138 k SKRUNDA — žuvininkystės ūkis. Saldaus— Liepojos pln. ir glžk. tiltas. Truputį žemiau—d Ciecerės ž. Toliau Venta srūva giliu slėniu—kanjonu; d miškai, k Skrundos—Kuldygos pln.

130 k Lėnis.

124 k Škėpelė.

92 Upėje dvimetrinis Ventos krioklys, laivelius persinešti d pakrante. Žemiau krioklio upę pertveria senoviškas (XIX a.) iš plytų sumūrytas 7 tarpų arkinis tiltas.

Upės pobūdis pakinta: ji siauresnė, srovė greitesnė, vagoje daug didelių akmenų, įmantrių vingių. Į visas puses sukinėjantis tarp gausių kilpų, net po 2 val. plaukimo vis dar matyti Kuldygos bokštai; pakrantėse vaismedžių sodai.

KULDYGA — rj. centras, Tukumų—Kuldygos— Liepojos pln. tiltas, piliakalnis (Ventos—Veckuldygos santakoje). K.—sena (XI—XIII a.) žiemgalių gyvenvietė, su jos istorija detaliau galima susipažinti K. kraštotyros muziejuje. Mieste nemaža senųjų statinių: ordino pilies griuvėsiai, Jekaterinos ir Šventosios Trejybės bažnyčios, pilies sargo namelis (1735), buv. Kuldygos vandens malūnas (Paduomjų g. 34). Šis malūnas, pastatytas ant Alekšos upelio 4 m krioklio, yra vienintelis Latvijoje vandens malūnas, kur galima pamatyti senuosius įrengimus (vandens ratą, grūdų keltuvą ir kt.). K. parke yra paminklas 1905 metų revoliucionieriams atminti.

86 k Riežupytė. Upės pakrantėse, 0,5 km nuo ž., yra daug iki 1,5 km ilgumo olų. Į daugelį jų įėjimai jau užgriuvę.

80 k Padurė, tipiškas kuršiškas piliakalnis, Belcio viensėdis š. pakraštyje. Upės krantai skardingi, iki 25 m aukščio. Toliau abu upės krantus gobia dideli miškai.

72 d Abavos (L—129) ž. Šią upę mėgsta vandens turistai. Maždaug 65-ame km nuo ž. yra Kandavos turbazė; upės krante prie Rideikių viensėdžio guli didžiulis riedulys, vadinamas Velnio akmeniu.

Ugalos girininkija (pastatas—XVIII a., archit. paminklas). Už 3 km į v.—Vangstrabos viensėdis, kuriame 1877 gimė legendinis pilietinio karo dalyvis Janis Fabricijus.

60 d Krante įdomi mergelio pakriaušė, sena Paventės gyvenvietė, apsupta trimetrinio pylimo.

57 Ventos senvagė (k), jungianti Ventą su Nabo ež. Kadaise Venta tekėjo per tą ež.

54 Piesiai. Didžiajame Tėvynės kare žuvusių tarybinių karių kapinės.

49 d Raganos ž. Krante yra 4—6 m aukščio ir 1 km ilgio pylimas, 1812 rusų karių supiltas kaip tvirtovė prieš Napoleono kariuomenę. Kiek žemiau—Zlėko motorinis keltas. ZLEKAS—apyl. ir J. Fabricijaus kol. centras; parkas, bažnyčia (1745)—archit. paminklas. Upė čia jau gili ir rami.

41 k Dzykliai. Upėje kartais būna gana nemaloni vandens turistams kliūtis—palaidai suplukdytų rąstų šūsnys. Rąstai čia rišami į sielius ir toliau vilkikais gabenami į Ventspilį.

33 d PILTENĖ— sena kuršių gyvenvietė. Yra Kuršo vyskupo pilies (XIII a.) griuvėsiai. Nuo P. iki Ventspilio kursuoja laivai, fv. nužymėtas gairėmis.

Upėje keletas seklių brastų ir nedidelių seklumų; pakrantėse puikūs paplūdimiai.

28 k Lečiai; liepų parkas—gamtos paminklas. Kiek toliau—Lečių pušynai, kuriuose Didžiojo Tėvynės karo metu vyko smarkios kovos tarp vokiškųjų fašistų ir ,,Raudonosios strėlės' partizanų būrio kovotojų.

22 d Packulė. Čia įsiterpia ilga senvagės šaka.

12 k Varvė, glžk. Liepoja—Ventspilis st. 4 d Ventspilio glžk. st.

1 k VENTSPILIS — rj. centras, neužšąlantis jūros uostas, įkurtas Ventos ž.

VIRVYČIA

Trasos ilgis — 122 km, trukmė — 6 d., sezonas — IV— VI mėn.

Virvyčia (dar vadinama Virvyte) — didž. Ventos intakas. 131 km ilgio upė it virvė vingių vingiais išsirangiusi iš p. į š. Versmės—Ežero pelkėje, už 3 km į š. r. nuo Laukuvos. Teka iš Žemaičių aukštumos pro Varnius, Janapolę, Biržuvėnus, Kaunatavą, Tryškius, Šilalės, Telšių ir Akmenės rj. žemėmis. Nuo versmių  iki Paršežerio vadinama Rudė (reguliuota), nuo P. iki Lukšto ež.— Sietuva, nuo L. iki Biržulio ež.— Varne1ė.

Pakrantės, išskyrus aukštupį, aukštos, sausos, vietomis skardingos, lapuočių miškeliais pasidabinusios, beveik visur tinkamos postoviui bei nakvynei. Vagos pl. aukštupyje ir vidurupyje—4—12 m, žemupyje—iki 30 m. Dominuojantis gl— 0,5—1,0 m. Srovės greitis (m/s); aukštupyje—0,2—0,4, vidurupyje ir žemupyje — 0,5—0,9.

Maršruto trasoje Virvyčia nukrenta 99,8 m (ΔH— 0,86). Didž. kritimas yra pačiame aukštupyje ir vidurupyje. Tarp 78,4—17,0 km upė nukrenta 85,3 m (ΔH— 1,29). Tad plaukiant pavasarį, kai aukštas vanduo, 61,1 km trasoje Virvyčia (kaip ir Minija) yra pagrindinė Lietuvos vandens turistų II sudėt ktg. etaloninė upė,

Q: ištake iš Lūksto ež.—1,97, žemiau Rešketos ž.— 3,76, ž.—9,35. Nuotėkis labai svyruoja: pavasario potvynio metu vanduo aukštupyje pakyla iki 1 m, vidurupyje ir žemupyje — iki 3 m virš vasaros vandens lygio. Labai sausomis vasaromis vanduo nusenka 0,2—0,4 m žemiau vid. vasaros vandens lygio.

Virvyčios energetiniai pajėgumai anksčiau buvo gana intensyviai naudojami: visoje upės trasoje buvo 19 jėgainių—13 vandens malūnų ir 6 HE. Be dirbtinių kliūčių — užtvankų, nepraplaukiamų tiltų ir lieptų — yra ne maža natūralių: seklių brastų, tankios augmenijos, rėvų, slenksčių, bebrų ,,užtvankų'. Virvyčia galima plaukti tik baidare arba lengva valtele, pradedant nuo Lūksto ež.

VIRVYČIOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

122 Į Lūksto ež. p. galą iš Paršežerio įteka Sietuva — Virvyčios  aukštupys.  Lūkstas — pagal dydį 12-as Lietuvos ež. (F—1016, L—6,1, didž. pl— 3,5, gl— 8,0, P—19,5). Š. v. krantas aukštas, apaugęs mišku. Čia įsikūrusi tarpkolūkinė pionierių stovykla, trumpalaikė turistų poilsiavietė, yra varniečių mėgstamas paplūdimys; kiti krantai žemi, vietomis pelkėti, prie jų šliejasi Mičiurino ir “Žemės maitintojos“ kol. laukai. Šiaurvakarinėje ež. pakrantėje išsibarstęs Kulbiškių k. Prie Lūksto ež. randama gintaro.

116 Varnelė išteka iš Lūksto ež. š. r. galo. Iki Varnių ji teka žema, sudurpėjusia lyguma, vadinama Debesnomis. Upės krantai žemučiai, vietomis apžėlę karklais, tėkmė rami, gili. Yra vienas kitas nepraplaukiamas tiltelis, lieptas.

110 VARNIAI—mst., apyl. ir dviejų kol. centras, įsikūręs abipus Varnelės. Senovėje V. buvo vadinami Medininkais. XV a. Varniai tapo Žemaitijos kultūriniu ir religiniu centru: čia buvo vyskupo rezidencija, veikė kunigų seminarija, kurioje mokėsi nemaža žmonių, lietuvių kultūroje palikusių ryškius pėdsakus. XVI a. pab. Varniuose gyveno vienas iš lietuvių raštijos pradininkų—Mikalojus Daukša (1527—1613).

Buržuazinė valdžia Varniuose įsteigė politinių kalinių koncentracijos stovyklą, kurioje kalėjo daug pažangių veikėjų, revoliucionierių—B. Baranauskas, J. Greifenbergeris, V. Niunka, I. Vinickis, A. Bulota su žmona ir kt. Buv. koncentracijos stovyklos kamerose įrengta muziejinė ekspozicija. Miesto ribose per Varnelę nutiesti 5 tiltai: ties Komjaunimo, Tarybų (2), Ligoninės ir Didvyrių gatvėmis. Nuo Varnių iki Biržulio ež. Varnelė kanalizuota.

105 Biržulio ež. prieigose upė užžėlusi tankiais karklų krūmais, kur siauroje vagoje dažnai susikaupia šūsnys visokiausių miesto ,,gėrybių'. Čia ne irklais, bet rankomis kabinantis už krūmų šakų, tenka keliasdešimt. metrų brautis siauru, tamsiu karklų tuneliu.

Varnelė, prieš įtekėdama į Biržulį, sudaro deltą ir susiskaido į kelis pelkėtus kanalus. Pavasarį tų kanalų nesimato, nes vanduo deltą apsemia. Kadangi visas nuotėkis yra š. kryptimi, srovės fv. vagos nepaiso ir teka per krūmus trumpiausia kryptimi. Šia srove nereikia susižavėti, nes iki ež. yra dar daugiau kaip 1 km. Geriausia pirma pasižvalgyti (kad ir iš aukštesnio medžio) ir tik susiorientavus plaukti toliau. Ryškiausi orientyrai yra Moteraičio kalnas—tiesiog iš r. pusės, šiauriau jo— Pavandenės bažnyčios bokštas ir dar šiauriau, beveik š. r. — aukštas, plika viršūne Sprūdės kalnas. Lieka tik išsirinkti vieną iš orientyrų (geriausia Pavandenės bažnyčią) ir jos kryptimi prasiskinti pro krūmus ir medžių juostą iki ,,švaraus' vandens. Atviro vandens nedaug, beveik visas ežeras užklotas baltųjų vėdrynų kilimu. Vis dėlto palei rytinį, aukštąjį, t. y. Pavandenės krantą yra protaka — Nekačios upelio vaga, praplaukiama bet kuriuo metų laiku.

Iki 1954 Biržulio ež. tyvuliavo 754 ha plote, buvo 6,66 km ilgio, 2,16 km pl., 4,5 m gl. Numelioravus gretimas apylinkes, jo vandens lygis pažemėjo 1,5 m. Iš vandens išniro dideli sapropelio plotai, kurie pradėjo džiūti ir dubti. Reikėjo vėl statyti užtūras ir vandens lygį pakelti. 1968 baigtas statyti pylimas, ir p. ež. dalis vėl patvenkta. 4 km ilgio kanalas tarp Biržulio ež. užtvankos ir Rešketos upelio ž. dabar eina buv. Biržulio ež. v. pakraščiu (kasant kanalą, žemės buvo metamos specialiai į ež. pusę, dėl to ir

29 schema

atsirado pylimas). Susidarė 196,7 ha ežerėlis, kurio didž. gl.— 2,4 m. Dabar tebėra tik vienas ketvirtadalis buv. ež. Sekliame ež. iškilo keliolika žemų salelių.

Biržulio ir Stervo ež. su apyežeriais — ornitologinis draustinis. Plaukiant draustinio teritorija, reikia kuo mažiausiai trikdyti paukščių ramybę, griežtai laikytis draustinio nuostatų: nežvejoti, garsiai nešūkauti, draustinio teritorijoje neišlipti į krantą.

Kai pavasariais vandenys suplūsta, Biržulio ež. pasiekia senosios kranto linijos izogibsę ~640 ha. Tačiau ir užliejęs pelkes bei krūmus, ež. nedaug tepagilėja.

102 Šiaurinėje Biržulio ež. dalyje yra sąsmauka, kurioje pastatytas tiltas bei užtvanka-reguliatorius. Čia laivelius tenka persinešti per Pavandenės—Varnių vieškelį. Paprastai dauguma turistų šioje vietoje pradeda II sudėt. ktg. žygį Virvyčia. Žemiau vandens reguliatoriaus užtvankos atsišakoja du kanalai: d—patiesinta Virvyčios senvagė, k — specialiai iškastas palei pelkių krantą apvedimo kanalas, vietomis net 6 m gl. Jo paskirtis — nuvesti ež. vandenį, kad aplink ištiesintą Virvyčios vagą susidarytų šienaujamų kultūrinių pievų plotai. Deja, dabar visi pripažįsta, kad Biržulio nuleidimas buvo klaida: nebeturime nei ež., nei pievų, o didžiulės pakrančių dumblynės virto neįžengiamais liūnais, švendrynų, meldynų plotai — tikromis džiunglėmis, į kurias galima įeiti tik žiemą.

Taigi, persikėlus per užtvanką, reikia laikytis tik k (apvedamojo kanalo). Į d nesukti jokiu kanalu, nes jie (ypač plaukiant pavasarį, kai aukštas vanduo) gali nuvesti į neišbrendamas džiungles.

99 k Rešketa (L—20). Ji atiteka nuo Girkantiškės, iš Rešketos ež. 1930 gilinant Virvyčios ir Rešketos vagas, rasta II t-mečio pr. m. e. archeologinių radinių. Pabiržulio k. stūkso kalva, vadinama Alkos kalnu.

95 d JANAPOLĖ—mstL, apyl. ir t. ū. centras, žemdirbių gyvenvietė. J. bažnyčia ir varpinė—XVIII a. archit. paminklas.

94 k Padvariai, kaimo kelio tiltas. Pakelėje iš P. į Sėbūs yra piliakalnis. Toliau—Eidžiotai, Žylaičiai; d Paberštvė, Sėbai, Jonavingis.

Upėje riogso Padvarių ir Lileikio malūnų užtvankų liekanos. Kai aukštas vanduo, neapdairiai plaukiant, laivelį stipriai prispaudus prie k kranto, kartais įvyksta ir overkilis.

Upės slėnys jau gana ryškus, platokas ir gilus. Sausmečiais siaura (2—3) upės vaga vietomis užželia ir užvirsta tankiais karklų krūmais, tampa sunkiai praplaukiama.

Prasideda pirmosios bebrų užtvankėlės.

86 d Purviai. Kiek toliau—k Kūlių Dauba (Kūldauba), vieškelio Luokė—Žarėnai tiltas. Buv. Kuršo HE išgriautos užtvankos vietoje—pusmetrinis, esant aukštam vandeniui nesunkiai peršokamas slenkstis. Buv. elektrinės patalpose veikia elektra varomas malūnas.

Toliau iki Baltininkų upė rami, be didesnių kliūčių. Baltininkai, vieškelio Baltininkai—Biržuvėnai tiltas. Akmeninis vandens malūnas — vienas iš seniausių tokios paskirties pastatų Lietuvoje, sakoma, dar Vytauto laikais statytas. Užtvanka išgriauta. Kai aukštas vanduo, geriau plaukti d pakrante, kai žemas — k.

Pora km žemiau, antro Baltininkų malūno išgriautos užtvankos vietoje, riogso krūva didelių akmenų. Kai aukštas vanduo, susidaro peršokamas slenkstis, kai žemas — reikia laivelius apsinešti d pakrante. Greta buv. medinio malūno pastato (d) srovena gardaus vandens šaltinis.

Baltininkai — sena žemaičių gyvenvietė.

Upėje prasideda smarkios rėvos, aštrios seklumos.

79 k Žąsūgalos kalnas, kurio pakaušio H — 209 m. Vaiskią dieną nuo jo viršūnės matyti visi Žemaitijos aukštuoliai — Medvėgalis (H—234), Girgždutė (H— 228), Šatrija (H—227).

72 d BIRŽUVĖNAI—Luokės t. ū. B. skyrius, viena iš seniausių Žemaitijos gyvenviečių. Virvyčios krante stūkso piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, o jos vingyje—buv. dvaro parkas.

Per upę nutiestas Telšių—Luokės vieškelio tiltas ir buv. Biržuvėnų popieriaus fabriko bei hidroelektrinės (1900) 4 m aukščio užtvanka; patogiau keltis k pakrante; šios užtvankos patvanka į aukštupį siekia apie 3,5 km. Dabar čia veikia vandens malūnas ir t. ū. mechaninės dirbtuvės.

Virvyčia, prasilaužusi per Žąsūgalos kalvagūbrį, kiek platesniu slėniu teka dideliais akmenimis išbarstyta vaga; k krante ošia dideli (3287 ha) Biržuvėnų miškai.

67 Luokės—Viešvėnų—Telšių pln. tiltas, Pavirvytė, toliau — Juciai. Buv. Jucių (Luokės) HE užtvanka išgriauta. Kiek žemiau — k Staniškė. Sausesnėmis vasaromis upė čia dažnai užželia.

Už 3,5 km, d, LUOKĖ—mstl., apyl. ir t. ū. centras. Čia žuvusių Raudonosios Armijos Žemaičių pulko kovotojų atminimui pastatytas paminklas.

60 k KINČIULIAI — ,,svieto lygintojo' T. Blindos gimtinė. Neveikiančio malūno išgriautos užtvankos griuvėsiai. Kai aukštas vanduo, ne visi turistai praplaukia be overkilio, o kai žemas — laivelius tenka persivesti. K. kaimo palaukes siekia garsioji Byvainės giria, kurioje slapstėsi T. Blinda ir jo gauja.

Upėje seklios rėvos.

55 d PAŠKUVĖNAI, ž. ū. technikumo medelynas; buv. malūno išgriautos užtvankos vietoje nedidelis slenkstis. Kai aukštas vanduo, baidarę sandariai apdengus, galima nesunkiai peršokti.

Kiek žemiau upę pertveria 2 tiltai.

k Padmakiai, Byvainės giria.

52 k Pavirvytė. Malūno, varomo elektra, užtvanka išgriauta. Kai aukštas vanduo, neapdairiai plaukiant, čia neretas ir overkilis. Kai žemas vanduo, laivelį vietomis reikia persikelti.

Toliau upėje keletas slenkstėtų rėvų.

50 d Upyna (L—14), dvigubas upės vingis. KAUNATAVA—t. ū. centras. Upėje praplaukiamas slenkstis, vadinamas Velnio tiltu.

Upės slėnys palaipsniui platėja ir slėsnėja.

47 d Kiaulakiai. Mūrinio malūno, varomo mechaninio variklio, užtvanka. Vanduo smarkiai veržiasi pro tris pralaidas. Apdairiai plaukiant, galima praplaukti, bet kai aukštas vanduo, pasitaiko ir overkilis.

Kiek žemiau — Šiaulių—Telšių glžk. 2 taurų gelžb. tiltas.

46 k Didž. Virvyčios intako Patek1os—Taūsa1o ž. (L—36), Sviraičiai. P.—T. teka iš Tausalo ež. (F — 194); jos intaku Mastupiu (L — 26) nuteka ir Masčio ež. (F — 276,5) vandenys. Patekla—Tausalas ne tik visu trečdaliu pagausina Virvyčios nuotėkį, bet ir jos vandenis gerokai užteršia: jos intaku Mastupiu nuteka neišvalyti Telšių mst. vandenys.

k ŪBIŠKĖ—mstl., ,,Raudonojo spalio' kol. centras; archit. požiūriu įdomi bažnyčia ir varpinė.

Žemiau Pateklos intako Virvyčia paplatėja iki 15— 20 m, vietomis pagilėja iki 1,5—2,0 m; slėnys susiaurėja, o krantai paaukštėja iki 30—40 m. Upė laužiasi per Šarkalnės kalvagūbrį. 2 km ilgio upės ruožas Šarkalnės malūno patvankoje gilus ir ramus.

42 Šiaulių—Telšių pln. gelžb. tiltas. Tuoj pat už tilto, d pakrantėje, trumpalaikė turistų poilsiavietė.

38 k Šarkalnė. Išgriauto malūno užtvankos vietoje metrinis slenkstis. Kai aukštas vanduo, slenkstis praplaukiamas d puse, nors kartais galima ir apsiversti; kai žemas vanduo, laivelį reikia prasivesti. Skardingoje upės pakrantėje siūruoja gražus Dubulių miškas. Kiek žemiau —d Tauragėnai, piliakalnis.

33 d Tryškys (L—6); TRYŠKIAI—mstl, apyl. ir Lenino ordino Tryškių t. ū. centras. T. medinė bažnyčia, varpinė ir koplytstulpis (XVII—XIX a.) — archit. paminklai. Dešiniajame Virvyčios krante yra X—XII a. senkapis, kuriame 1964 buvo aptikta vertingų archeologinių radinių. T. palaidota rašytoja Lazdynų Pelėda (1867— 1926). Vid. m-loje įrengtas rašytojos memorialinis muziejėlis.

Mstl. turgaus aikštėje stovi mūrinis paminklas su 5 kruvinomis širdimis inkvizicijos ir 1831 sukilimo aukoms atminti.

Upėje neveikiančios Tryškių HE pralaužta užtvanka. Persikelti patogu d pakrante. Vieškelio Telšiai—Tryškiai—Papilė tiltas.

30 d Sukančiai. 250 kW galingumo S. HE 4 m aukščio užtvanka. Persikelti d pakrante. Kai HE dirba, kas sekundę ji praleidžia 4,2 m3 vandens, o kai ,,ilsisi' — upėje vandens trūksta ir lengvai baidarei. Sausmečiais HE per parą dirba tik 3—4 val. Plaukiant šiuo upės baru, reikia į tai atsižvelgti.

Kuo toliau, tuo labiau upės slėnys lėkštėja ir slėsnėja.

27 d Balsiai. Malūno, varomo elektra, užtvanka išgriauta. Žemiau jos upės vagoje daug didelių akmenų; k Nabuiliai.

23 Meškiai. Rakiškių HE užtvanka išgriauta, ja eina kabantis lieptas. Esant aukštam vandeniui, užtvankos griuvėsiai peršokami, o kai žemas vanduo — praplaukiami d pakrante.

20 KAIRIŠKIAI—apyl. ir t. ū. centras. Upėje t. ū. mechaninių dirbtuvių, varomų elektra, 3 prolaidų 3,5 m aukščio užtvanka. Keltis patogu abiem krantais tiesiog per avarinės pralaidas.

18 d Gimbetiškė. Upės slėnys jau daug slėsnesnis, krantai apaugę tankiais lapuočiais. Srovė rami ir gili.

14 k Būgenis (L—12), Dauginiai. Greta medinės bažnytėlės įdomūs kapeliai: daug liaudies menininkų išdrožtų paminklų, koplytstulpių su skulptūrėlėmis.

13 KAPĖNAI—Tučių t. ū. K. skyrius, įsikūręs buv. dvaro pastatuose. Upėje—buv. kartono fabriko.ir neveikiančios HE 5,5 m aukščio gelžb. užtvanka. Persikelti k pakrante. Žemiau užtvankos ir artėjant prie Trimėsėdžio ž., upėje daug didelių akmenų, rėvų, gilių sietuvų. Kairiajame upės krante žvejų bei turistų namelis, kuriame galima apsistoti ir pernakvoti.

11 k Trimėsėdis (L—19), Svirkančiai. Šio intako slėnys gilus, krantai aukšti, skardingi; yra gerų vietų poilsiui, nakvynei.

8 Viekšnių—Tryškių vieškelio naujasis gelžb. tiltas; k Skerkoniai. Toliau—Kegriai, d Dauginiai. Artėjant prie ž., upės slėnys jau visai lėkštas ir slėsnus.

7 d Gudai. Paskutinė Virvyčios kliūtis—primityvi (žabų) G. malūno užtvanka; persikeliama k pakrante. Guduose, netoli Gyvolių k. piliakalnio, rastas X—XI a. papuošalų lobis.

Žemiau užtvankos upėje vėl dideli akmenys, rėvos. Toliau, tarp Gudų ir Gyvolių k., d krante šlama gražūs pušynėliai.

2 d Gyvoliai, Viekšnių kaimo profesinės technikos m-los mokomasis ūkis, gyvenvietė, medelynas. Virvyčios d krante stūkso apnaikintas piliakalnis.

1 d Santekliai, tiltas, Virvyčios ir Ventos santakoje plačiai išsidriekęs Grybauskinės miškas. Virvyčios pa-krantėje yra didelė Akmenės cementininkų vasaros poilsio stovykla. Apie 1,5 km Virvyčios žemupį patvenkia Ventos vandenys. Plati (40—50 m) ir gili (2—3 m) Virvyčia tykiai įplūsta į Ventą 224-ame km nuo šios ž.

Nr.

Vieta

Atstumas nuo ž. km

Ruožo L km

Altitudė m

Kritimas m

Baseino F km2

Vid. Ruožo ΔH

m'/s

Atskirų ruožų

atstumas nuo ž. km

Nuolydis Q m/km

1

Versmės

131,1

166,0

131,1

1,21

2

Paršežerio pabaiga

125,8

5,3

157,2

8,8

30

0,16

122

0,36

3

Lūksto ež. pabaiga

115,7

10,1

154,6

2,6

98

0,70

83

1,75

4

Rešketa

97,5

18,2

149,0

5,6

286

1,97

75

1,23

5

83,4

14,1

141,3

7,7

381

3,76

62

0,83

6

Vaidys

62,1

21,3

111,4

29,9

436

4,02

39

1,09

7

Upyna

50,3

11,8

100,5

10,9

480

4,52

17

1,00

8

Patekla—Tausalas

45,5

4,8

97,0

3,5

576

5,26

5

0,40

9

39,4

6,1

91,9

5,1

919

7,95

0

0,83

10

5,0

34,4

56,0

35,9

1136

8,66

vid.

11

Žiotys

0,0

5,0

54,0

2,0

1144

9,35

VADAKSTIS

Trasos ilgis — 45 km, trukmė — 2 d., sezonas — IV— VI mėn.

Vadakstis prasideda Aucės apylinkėse, Latvijoje. Bendra kryptis—iš r. į v. Apie 30 km teka Latvijos teritorija, o toliau iki ž.—Lietuvos—Latvijos siena. Prateka pro šias žymesnes vietoves: Klykolius, Rubą, Laižuvą, Ezerę, Leckavą. Upės ilgis—82 km, baseino F— 1230 km2.

ΔH — 0,73. Pats didž. nuolydis susikoncentravęs pačiame žemupyje, nuo 8 km, kur upė nukrenta 11,4 m (ΔH—1,43). Q: žemiau Miežupio ž.—1,67, Agluonos— 3,71, Ž.—8.86.

Vagos pl. (m); aukštupyje—5, vidurupyje—15, žemupyje—20. Dominuojantis gl.—0,5—2,0 m; vid. slėnio pl,— 300 m. Kliūtys: rėvos, akmenys, vietomis užvartos, bebrų tvenkiniai, vasaros metu—tanki augmenija, Upės maitinimo šaltiniai nedideli, todėl sausmečiais ji labai nusenka ir vandens turizmui netinka. Maršrutas skiriamas 2 nedarbo dienų išvykoms į gamtą.

45 k KLYKOLIAI—mstl, apyl. ir kol. centras. Bažnytėlės varpinė — vertingas liaudies meistrų statinys; d Priedula, obeliskas Tarybinės Armijos kariams, žuvusiems kovoje prieš hitlerinius okupantus, atminti. Upė labai meandruoja, srovė nestipri.

40 Vagoje dažnos užvartos. Kiek žemiau—bebrų ,,patvankos'.

39 k Kivyliai; d Vadakstė; ant upės kranto, buv. dvaro rūmuose,—m-la. Greit čia upę pertvers užtvanka. Tvenkinio vanduo bus naudojamas laukams drėkinti. Žemiau užtvankos upės vaga susiaurėja iki 4—5 m.

36 k Agluona (L—23). Ant A. upės, 0,5 km nuo ž., pastatyta užtvanka, skirta vandens nuotėkiui reguliuoti. 1,5 km nuo upės AGLUONA—t. ū. centras. Čia gyveno ir 1933 palaidotas liberalinis visuomenės veikėjas V. Zubovas.

Kiek žemiau upės slėnys išsiplečia iki 150 m, vaga skaidosi į pratakas; k pakrantėje geros vietos postoviui, nakvynei.

30 Glžk. Aucė—Mažeikiai tiltas; d RUBA—mstl.

28 d Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi m-la. Tarybinės Armijos karių, žuvusių Didžiajame Tėvynės kare, kapinės.

25 Rubos—Laižuvos pln. tiltas; k LAIŽUVA— mstl., apyl. ir ,,Pergalės' kol. centras. L. kapinėse palaidotas poetas A. Vienažindis (1876—1892). Upė toliau nežymiai vingiuoja.

19 Purpliai; senkapis, vad. Kapeliais; kapinių koplyčioje yra kryžius su vėjarode—dailės paminklas; neveikiantis vėjo malūnas.

17 Upėje nedidelė sala; plaukiant d protaka, reikia saugotis užvartų, didelių akmenų.

12 Buv. Ezerės—Mažeikių pln. tilto poliai ir akmenys sudarė nedidelį slenkstelį; plaukiant laikytis d pakraščio; laivelius apsinešti d pakrante. Šalia esančiame name 1945 buvo pasirašytas Kuršo grupės kapituliacijos aktas.

d Ezerupė (L—53), žemiau—Mažeikių—Ezerės pln. gelžb. tiltas. EZERE — mstl. Parke, buv. dvaro rūmuose, įsikūrusi m-la; k Buknaičiai, paminklas 1918— 1919 žuvusiems valsčiaus revoliucinio komiteto nariams atiminti.

7 k Kabaldikai; upė riečia didelę kilpą, nuolydis padidėja, srovė greita, vagoje dažni akmenys.

3 k Ferma, Ašvos (L — 33) ž.

Vadaksties ir Gilupio santakoje yra piliakalnis, vad. Šventpiliu.

2 k LECKAVA—mstl., kol. centras; paupyje pušynai—mažeikiečių mėgstama poilsiavietė, rajono turistų sąskrydžių vieta.

Vadakstis įteka į Ventą 185,5 km nuo šios ž.

VARDUVA

Trasos ilgis — 60 km, trukmė — 3 d., sezonas — V— IX mėn.

Varduvos versmės yra Žemaičių aukštumos š. šlaite, Paparčių apylinkėje, 11 km į v. nuo Sedos, Skuodo rj. Ilgis—96 km, baseino F—590 km2. Vid. slėnio pl— apie 0,5 km, vagos—5—15 m, gl.—0,5—1,5 m. Krantai sausi, daugiausia apaugę lapuočiais. Vidurupyje, tarp Sedos ir Mantvydų, upė daro dideles kilpas. ΔH—0,88. Didž. kritimas (ΔH—1,75) yra tarp 39 ir 25 km, taip pat žemupyje (ΔH—1,30) tarp 10—0 km. Ruože tarp 16—6,7 km tyvuliuoja Mažeikių NPĮ TE. Q: Sedoje— apie 2,2, Ruzguose — 5,0, ž. — 5,6. Nuotėkis dabar iš da-lies priklauso ne tik nuo Strygalės žuvininkystės ūkio tvenkinių, įrengtų Varduvos aukštupyje (tvenkiniai praleidžia tik susikaupusio upės vandens perteklių), bet ir nuo Mažeikių NPĮ TE tvenkinio užtvankos pralaidos veikimo.

Kliūtys: užtvankos, slenksčiai, rėvos, dideli akmenys, staigūs vingiai, seklios brastos. Tinka plaukti turistine baidare nuo Sedos. Dalis Varduvos maršrutinės trasos pagal hidrografinius duomenis atitinka II sudėt. ktg.

60 SEDA—mst., apyl. centras, Sedos—Barstyčių pln. tiltas. S. įsikūrusi tarp Varduvos upės ir Sedos ež. (F—33). S. bažnyčia (XVIII a.) ir varpinė (XIX a.)—archit. paminklai. 1945 kovose dėl S. išvadavimo iš fašistinės okupacijos pasižymėjusiems kariams—G. Pisarevui ir D. Ščerbinui — suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai.

S. malūno, varomo elektra, išgriautos užtvankos vietoje— 1,5 m aukščio slenkstis.

59 d Senas Kulšėnų k., apgriauta malūno 1 m aukščio užtvanka nepraplaukiama. Laivelius persinešti užtvankos d pakraščiu, tarp malūno pralaidos ir užtvankos. Toliau upė itin vingri.

57 Staigus (180°) upės vingis; 2 km kilpos d krante, Rimolių k., stūkso piliakalnis.

54 k Senas Grūstės k. Neveikiančio malūno užtvanka išgriauta; praplaukiama tik esant labai aukštam vandeniui; šiaip laivelius reikia persinešti. Patvanka į aukštupį siekia apie 2 km. Aukšti, skardingi upės krantai apaugę vešliais lapuočiais—daug senų ąžuolų, uosių, liepų.

47 d Dūmaičiai; k Skėriai. Plačios upės slėnio pašlaitėse vešlūs lapuočių gojeliai. Upė rami ir gili. Nuo Sedos—Židikų tilto prasideda Renavos HE. patvanka. k Varduvos krante, netoli HE užtvankos, Renavos piliakalnis, kurio aikštelės gale stūkso akmuo su vaiko pėda.

44 d Dingailai; k RENAVAS. Senų medžių parkas, pasklidęs dideliame Varduvos vingyje; senų klevų, ąžuolų, uosių ir liepų alėjos. Buv. Renavo dvaro rūmai (XIX a.) ir parkas — archit. paminklas.

280 kW Renavo HE, past. 1955 buv. dvaro malūno vietoje. Plaukti ne į tvenkinio galą, kuriame yra avarinė pralaida, pastatyta upės senvagės vietoje, bet į d tvenkinio pakraštį, į 100 m ilgio HE kanalą, ir keltis k pastato pakraščiu.

Žemiau HE upėje yra daug akmenų, rėvų, tanki augmenija. Kai dirba abu agregatai, HE per sekundę praleidžia 5 m3 vandens. Sausmečiais, kai debitas žemas, HE per parą dirba tik 6—8 val., ir, jai stovint, upėje vandens trūksta net lengviausiai valtelei.

37 d Mažaičiai, Renavo—Žemalės vieškelio tiltas; upėje, išgriauto malūno užtvankos vietoje, dideli akmenys;

k Vadagiai, toliau — Kražiškiai. Vadagiuose yra nedidelis piliakalnis (IX— XIII a.).

35 Mantvydai; išgriautos malūno užtvankos vietoje 1,2 m aukščio slenkstis; kai vanduo aukštas, slenkstis praplaukiamas.

30 Sudintai. Upėje is buv. užtvankos susidaręs 1,5 m aukščio slenkstis.

27 k UKRINAI—apyl. centras. Tirkšlių—Židikų vieškelio tiltas. Ukrinų HE ir malūno užtvanka išlaužta, plaukti galima laisvai. Už kilometro — senasis Mažeikių—Ukrinų (Skuodo) tiltas.

Pakrantėse kultūrinės pievos, ganyklos. Upės vaga čia jau 10—15 m pl.

25 d Repšiai. Toliau d upės pakrante bėga Žemalės— Leckavos vieškelis.

20 k Didž. Varduvos intako Kvistės (L—28) ž., Kukiai. Gelžb. tiltas, žemiau jo — stipri srovė, vagoje akmenys.

17 k Gužės (L—10) ir Dubulio (L—10) ž. Šių dviejų upelių santakoje stūkso piliakalnis, vad. Alkos kalnu, o šalia jo—Alkos brasta.

Puskilometriu žemiau — gelžb. tiltas.

Ruzgų malūno užtvanka jau ,,paskendo' Žibikų tvenkinio vandenyse. Upė čia jau primena ež.

Praplaukus naująjį Mažeikių—Priekulės glžk. tiltą, reikia laikytis k pakraščio; d Ruzgai.

14 Naujasis glžk. Mažeikiai—Juodeikiai tiltas. Upės, tikriau—Žibikų tvenkinio—pl. 150 m. Gilūs ir platūs Mažeikių NPĮ tvenkinio vandenys tyvuliuoja 276 ha plote.

Varduvos k pakrantėje Mažeikių chemijos galiūnas— Naftos perdirbimo įmonė. Įmonės ,,čiuptuvai'—naftotiekis Polockas—Biržai—Mažeikiai — tęsiasi 442 km; vandens valymo įrengimai — ištisas 60 tarp savęs susijusių objektų kompleksas (vidaus vamzdynų  ilgis—apie 70 km).

Įmonėje iš naftos gaminamas benzinas, dizelinis kuras, žibalas, mazutas, propano, izobutano ir butano dujos.

7 Žibikų ŠE tvenkinio užtvanka 10 m aukščio. Persikeliama k pakraščiu, šalia avarinės pralaidos. Žemiau, už 100 m, nepraplaukiamas, matyt, laikinas gelžb. tiltas, todėl laivelius apsinešti reikia toli. Žemiau tilto labai stipri srovė, akmenys. Toliau upė pagilėja, srovė aprimsta. Pakrantėse laukinės obelys, apsikarsčiusios apynių spurgomis.

2 Griežė; senas, suardytas tiltas. Buv. Griežės malūno užtvanka pralaužta dviejose vietose. Esant aukštam vandeniui, galima nusileisti pro abi pratakas. Kai žemas vanduo, laivelius geriau apsinešti d krantu. Už 20 m— laikinas nepraplaukiamas gelžb. lieptas; dar už 15 m— praplaukiamas pėsčiųjų lieptas. Upės srovė vid.

d Varduvos krante, iš v. ir š. apjuostas upės, stūkso V a. pr. m. e.—XIV m. e. a. piliakalnis, vadinamas Antruoju Griežės piliakalniu.

Varduva įteka į Ventą 183-jame km nuo šios ž., prie pat Lietuvos—Latvijos sienos.

VIŠTYTIS—KALININGRADAS—KLAIPĖDA

(Pregolio (Priegliaus) baseino ež., upėmis, Nemuno baseino upėmis ir Kuršių mariomis)

RTFSR Kaliningrado sr. įkurta 1946 m., sutriuškinus fašistinę Vokietiją ir sunaikinus šimtmečiais gyvavusį jos agresijos židinį—buv. Rytų Prūsiją.

Kelias per Kaliningrado sr. prasideda kalvotesnėje Lietuvos vietoje, Vištyčio ež. rajone, ir baigiasi žemiausiame taške—Kuršių mariose. Srities teritorijoje daug ež. ir pelkių. Š. v. dalyje, tarp Polesko, Sovetsko ir Klaipėdos, yra Nemuno žemupio žemuma (aukštis—2—4m), susidariusi iš Nemuno deltos sąnašų. Kaliningrado įl. (Aistmarių) pakrantėje yra antra žemuma, susidariusi iš Priegliaus deltos sąnašų.

Sis kelias bus ypač įdomus istorikui, besidominčiam senųjų lietuvių (aisčių) tautos genčių proistore. Šiame krašte išleista pirmoji lietuviška knyga — M. Mažvydo ,,Katekizmas' (1547) ir pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys—K. Donelaičio ,,Metai'.

MARŠRUTINĖ JUOSTA VIŠTYTIS—KALININGRADAS—KLAIPĖDA

Vištytis tyvuliuoja Sūduvos aukštumos š. v. dalyje, vad. Pavištyčio—Gražiškių—Vižainio—Geldapės aukštumoje, Lietuvos TSR ir Kaliningrado sr., už 3 km į š. nuo Lenkijos LR sienos. Ež. priklauso Priegliaus baseinui. Atskiros vietos čia iškyla daugiau kaip 280 m virš jūros lygio. Tai Bladuvos kalnas (309), Vižainio aukštuma (299), prie pat Lenkijos sienos—Stankūnų kalnas (287) ir Pavištyčio kalnas (284). Nuo Pavištyčio kalno viršūnės atsiveria Vištyčio ež. panorama. Tai vaizdingiausias Sūduvos aukštumos kampelis.

Vištyčio ež. visu 8,4 km ilgiu ištįsęs iš š. v. į p. r. (F—1787,0, didž. pl— 4,3, gl—50,0, P—26). Lietuvai priklauso tik 39,8 ha š. v. pakraščio, kita dalis (1747,2 ha)

30 schema

yra Kaliningrado sr. teritorijoje. Tai visų Lietuvos vandens turistų kelių aukščiausia vieta ( V— 172,4). Į Vištytį įteka keletas upelių: Juodupė (iš Pabindžio ir Naudų ež.), Užkalnė (iš Vižainio ež.), Grybingirys ir kt. Šiaurrytiniame Vištyčio ež. pakraštyje įsikūręs VIŠTYČIO mstl.— apyl. ir t. ū. centras.

Vistyčio ež. forma pailga, su gilia įl. bei pusiasaliu š. v. pakraštyje. Krantai daugiausia žemi. Pietvakarinėje pakrantėje yra gražus, sausas pušynas—patogi vieta poilsiui, nakvynei. Ež., be kitų gėlavandenių žuvų, gausu seliavų, ungurių, šamų, lydekų. Lietuvai priklausanti ež. dalis skirta mėgėjiškai sportinei žūklei.

Iš Vištyčio ež. š. galo išteka Pisa. Jos versmėmis laikant Pabindžio ež., visos upės ilgis —120,3 km; V versmėse—243 m, ž.— 15 m; ΔH—2,07, t. y. 11 kartų didesnis negu Nemuno ir 3 kartus — negu Merkio. Tačiau ΔH labai netolygiai pasiskirstęs: versmėse—Vištyčio ež. ΔH—11,5, Vištyčio ež.—Romintės ž. ΔH —2,3, Romintės ž.—Pisos ž. AH—0,7. Dideli upės hidroenergetiniai resursai buvo gana intensyviai naudojami — upės trasoje dirbo 9 jėgainės su maždaug 40 m aukščio slėgimu. Be šių dirbtinių kliūčių—jėgainių užtvankų ir karo metu susprogdintų tiltų sankritų, ypač upės aukštupyje, kuris beveik negyvenamas,—yra gana daug natūralių: medžių sankritų, sąvartų, užkamšų, seklumų, nedidelių rėvų ir didelių akmenų. Dėl to šis maršrutas tinka plaukti tik lengvomis valtelėmis ir baidarėmis 36.

9637 Pisos ištakas iš Vistyčio ež. š. galo; d VIŠTYČIO mstl,, k Kalvaičiai. Ištake laivelį reikia persikelti per 2 m aukščio užtūrą, kuria eina Vištyčio—Beibelių (Nesterovo kol. IV brigada) vieškelio tiltas. Pradžioje, iki Beibelių malūno patvankos, upė sekloka, srovė srauni.

93 Beibelių malūno (buv. HE) 8 m aukščio užtvanka, laivelius patogiau neštis k krantu. Užtvanka eina Uvarovo (Grigališkių)—Beibelių—Nevskojės (Pilupėnų) vieškelio tiltas.

36 Vykstant šiuo maršrutu, patartina pasiimti gerą bangų uždangalą (tentą) įr bures, kurios labai pravers ne tik dideliame Vištyčio ež., bet ir Kuršių mariose.

37 Kilometražas nuo Pisos ž.

Detalūs atskirų maršrutų trasos ilgiai (km)

Maršruto ruožų pavadinimai

Plaukiant iki

Kaliningrado

Klaipėdos

Kuršių mariomis

kanalais

Žemynine pakrante

Nerijos pakrante

Vištyčio ežeru

15

15

15

15

Pisa

96

96

96

96

Angrapa (Ungura)

6

6

6

6

Pregoliu (Priegliumi)

100

137

137

137

Deimena

-

37

37

37

Polesko, Primorsko kanalu

-

-

-

24

Kuršių mariomis

-

100

100

5

Matrosovka (Gilija)

-

-

-

43

Rusne

-

-

-

35

Atmata

-

-

-

13

Minija

-

-

-

20

Klaipėdos kanalu

-

-

-

24

Dane

-

1

1

1

Kilometražas

217

392

412

452

Trukmė

10

16

17

19

Žemiau Beibelių malūno upė įkrenta į siaurą ir gilų slėnį, kurio statūs šlaitai apaugę lapuočių mišku. Šios vietos kraštovaizdis labai panašus į Šventosios Velnynę prie Antalieptės. Tik čia mažiau akmenų ir rėvų, srovė lėtesnė. Tai dešimtmečiais žmonių nelankytos ,,džiunglės' — tankios užvartos, senų medžių sankritos bei užkamšos.

91 d Lukjanovka (Dumbliai) yra aukštame gilaus slėnio krante.

87 Upėje medinio tilto sąvartų liekanos; k buv. Didžiųjų, Grigališkių k. sodybų liekanos. Upės slėnys kiek paplatėja, krantai slėsnesni. Iki kitos užtvankos upėje kliūčių nėra.

82 KALININAS (Mielkiemis) — apyl. ir t. ū. centras. Upė vėl įnyra į gilų ir siaurą slėnį; vėl sąvartos, užkamšos, seklumos, akmenys, rėvos.

Vieškeliu nuo Kalinino ligi ČYSTYJE PRUDY (TOLMINKIEMIO) — lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio kapo—tik 9 km38. Greta Tolminkiemio dar tebeošia Samanynų ir Peledžių sodybų ąžuolai, klevai ir liepos, sodintos K. Donelaičio ,,Metuose' apdainuotų būrų. Ant neaukšto kalnelio yra poeto kapas — restauruota Tolminkiemio bažnytėlė. Buv. Tolminkiemio bažnytėlėje 1979 įsikūrė K. Donelaičio memorialinis muziejus.

Muziejuje yra du aukštai ir kripta (rūsys), Pirmojo aukšto eksponatai pasakoja apie poeto gyvenimą, jo epochą. Antrajame aukšte parodų salė. Kriptoje—skulptūrinis K. Donelaičio portretas ir juodo marmuro antkapis, kuriame įrašyta: ,,Kristijonas Donelaitis 1714—1780'. Čia ilsisi poeto palaikai.

75 Repino kol. (Egliniškiai), neveikiančio vandens ma-lūno 5 m aukščio užtvanka, persikeliama k krantu.

Upė vis dar teka giliu kanjonu. Kiek žemiau — aukštas Nesterovo (Stalupėnų)-Goldapo (Geldapės) glžk. tiltas. Upėje aštrios gelžb. tilto sąvartos, per kurias laivelį reikia persivaryti.

73 Seno vandens malūno griuvėsiai, užtvankos pylimas išgriautas, praplaukti galima laisvai.

71 Vieškelio Čkalovas (Matiškiai)—Nesterovas (Stalupėnai) tiltas. Upės slėnys jau platesnis.

68 d Brodnajos (Laukupės) ž.; upė lygiagrečiai atiteka nuo Vištyčio—Pajavonio aukštumos. Upės šlaitai jau žemi, srovė lėta; pakelėje vis dar pasitaiko užkamšų.

66 d Medrečevas (Gavėnai). Upė keičia kryptį: tekėjo į š., dabar—į v.

61 d Iljušino (Rickėnai) t. ū.; didelio vandens malūno 5 m aukščio užtvanka, persikelti k krantu.

48 k Dalnoje (Žirgupėnai); upę pertveria tiltas. Upėje prasideda vadinamosios Gumbinės seklumos.

46 k Ruskajos (Rudupės) ž. Maždaug už 35 km prie šios upės k intako Šventytės yra Čystyje Prudy (Tolminkiemis).

44 Vieškelio tiltas. Šiuo vieškeliu (už 3 km) galima pasiekti K. Donelaičio gimtinę—buv. Lazdynėlius.

42 d PODGOROVKA (PRŪSIŠKIAI) — apyl. centras, Kybartų—Kaliningrado glžk. tiltas. Toliau iki pat Kaliningrado, čia priartėdamas, čia vėl nutoldamas, šis glžk. bėga k upės pakrante. Upėje aštrios susprogdinto tilto sankritos.

39 k Krasnajos (Romintės) ž.; upė teka iš Duobių ež., nuo Vištyčio. Šiam intakui įtekėjus, Pisos nuotėkis beveik padvigubėja. Upė baigia leistis nuo Vištyčio aukštumos.

GUSEVAS (GUMBINĖ) — rj. centras, įsikūręs Pisos—Krasnajos santakoje. 2 m slėgimo HE užtvanka. Miesto centre daug parkų, želdinių. Jei grupė bijo sunkesnio kelio, žygį galima pradėti nuo Gusevo (Gumbinės). Tokiu atveju maršrutas sutrumpės apie 70 km.

32 FURMANOVAS (SODEIKIAI)— apyl. centras. Gilios upės krantai vėl aukšti. Prasideda Černiachovskio (Įsručio) HE patvanka.

24 d PRIOZERSKOJĖ (GERVIŠKĖNAI)— apyl. centras, vieškelio Priozerskojė (Gerviškėnai)— Apočko (Laugaliai) tiltas. Kiek žemiau — Černiachovsko (Įsručio) HE 2 m aukščio užtvanka; persikelti k pakrante. Žemiau HE upėje yra keletas nedidelių rėvų.

13 KRASNOPOLIANSKOJĖ (DVARISKIAI) — apyl. centras.

8 k Zeliony Boras (Kumečiai); d Lesnojus (Trakininkai). Kiek žemiau vieškelio Timofejevas (Tamoviškiai)—Solovjovas (Zigmantai) tiltas. Upėje nedidelės rėvos.

Pisa įteka į Angrapą (Ungurą) 10-ame km nuo šios ž. į Prieglių; d Unguros krante kadaise yra buvęs pasakiškasis Kampasvykalnis, ant kurio stovėjusi pilis.

Angrapa (Ungura) — vienas iš didesniųjų (L — 169) Priegliaus intakų, teka iš didelio (F—10400 ha) Mauerio (Mūro) ež., esančio Mozūrų ežeryno labirinte Lenkijos Liaudies Respublikoje.

Pisai įtekėjus į Angrapą, upės vandenys vėl padvigubėja: dabar ji tokia pat, kaip Neris prie Vilniaus. Toliau iki pat Černiachovsko (Įsručio) upė vingiuoja dideliais vingiais. Vagoje nemaža didelių akmenų, rėvelių. Dugnas kietas, žvirgždėtas, srovė greita. Svariame vandenyje nardo kiršliai, šlakiai ir upėtakiai.

6 39 d Timofejevas (Tamoviškiai).

4 d MIČIURINAS—kol. centras. Kiek žemiau— Sovetsko (Tilžės)—Černiachovsko (Įsruties) glžk. tiltas. Toliau prasideda ČERNIACHOVSKO (ĮSRUTIES) mst.—rj. Centras, įsikūręs Angrapos—Instruties (Įsruties)—Pregolio (Priegliaus) santakoje. Mieste upę pertveria du tiltai ir 1,5 aukščio HE užtvanka, per kurią patogiau keltis laivelius nuleidžiant per užtvanką. Tai trečias pagal didumą Kaliningrado sr. miestas. Jam suteiktas I. Černiachovskio vardas. Didžiajame Tėvynės kare gen. I. Černiachovskis vadovavo 3-iajam Baltarusijos frontui. To fronto junginių kariai 1944 liepos 13 d. išvadavo Vilnių, o vėliau ir visą respublikos teritoriją. Kovose prie Karaliaučiaus generolas buvo sunkiai sužeistas, o po poros dienų mirė (1945 vasario 20 d.). Palaidotas Vilniuje, aikštėje, pavadintoje jo vardu, kurioje pastatytas ir paminklas.

1 k Gandruonės ž. Kanalizuotame šios upės žemupyje bei Įsruties ež. įrengtas aukštutinis Priegliaus uostas.

38 K. Donelaičio memorialinio muziejaus kelio orientyras: pradžioje reikia eiti pagal A 255° ligi Rudupės d intako Šventytės versmių, toliau — tarp neaukštų kalvų kalvelių besirangančio šio upelio slėniu iki pat Tolminkiemio.

39 Kilometražas nuo Angrapos ž.

Angrapa įteka į Pregolį 126,7 km nuo jo ž. Pregolio aukštupys iki Įsruties mst. buvo vadinamas Įsrutim. Pregolis—žemumų upė, rami, gili, ištisai kanalizuota, laivuojama.

122 40 k Novojė Derevnia (Mažieji Bubainiai).

117 k BEREŽKOVSKOJĖ (DIDIEJI BUBAINIAI)—apyl. centras, kiek žemiau—Zaovražnojė (Švogeriai).

114 d Gremečės (Druojos)ž.

111 k Podgornaja (Pakalnė); šliuzas Nr. 5; 1,5 m patvanka. Už persikėlimą šliuzais (šliuzavimą) mokėti nereikia, tačiau pats persikėlimas užtrunka apie valandą, tuo tarpu per žemas (1,5 m) šliuzų užtvankas laivelius galima persikelti daug greičiau.

105 k Meždurečė (Norkytai); d Sirenevka (Simonėnai); upę pertveria gelžb. tiltas.

103 k Šliuznojė (Vainotėnai); šliuzas Nr. 4.

97 d Gluškovas (Varniai); šliuzas Nr. 3; toliau—Kudriavcevas (Plybiškiai).

89 d Teplakiai (Talpakiai); šliuzas Nr. 2; per upę aukštas gelžb, tiltas.

79 Šliuzas Nr. 1. Upė visą laiką vingiuoja dideliais vingiais.

73 k ZNAMENSKO (VĖLUVOS) glžk. st. Už 1 km — ilgiausio (L — 289) Pregolio (Priegliaus) intako Lavos (Alnos) ž. Znamenskas; per upę metalinis tiltas.

Alnai įtekėjus, Priegliaus vandenys dar labiau ištvinsta: čia Prieglius toks pat, kaip Nemunas žemiau Kauno. Upės krantai jau žemi, apaugę karklais. Kraštovaizdis vienodas, neįdomus.

Vėluva — sena prūsų (notangų) gyvenvietė. Apie 40 km į p. nuo Vėluvos, Alnos pakrantėje, buvo notangų Manto Beseledos pilaitė. Jo sūnus Herkus vadovavo didžiajam prūsų sukilimui (1260—1274).

59 d Ištisai kanalizuotos Deimenos (Deimės) ž. Šia upe (kanalu) Kaliningradas vandens keliu susisiekia su Klaipėda. GVARDEISKAS (TEPLIUVA) — rj. centras, įsispraudęs Deimenos—Pregolio santakoje; upes pertveria senieji tiltai per Pregolį ir Deimeną. Gvardeiske (Tepliuvoje) yra išlikusi senoji pilis (XIII a.).

49 d Ušakovas (Kremitai).

41 d Pakrantėje atsišakoja Pregolio senvagė, prasideda Pregolio delta. Toliau iki pat ž. į Kaliningrado įl. (Aistmares) upė tiesi, rami ir gili.

22 KALININGRADAS (iki 1946 Karaliaučius, vok. Konigsberg) — sr. centras. Miestas lietuvių kultūros istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį. Senajame K. universitete mokėsi daug lietuvių raštijos ir kultūros veikėjų.

1945.IV.9 Raudonosios armijos 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė, vadovaujama maršalo A. Vasilevskio, miestą užėmė. Potsdamo konferencijos (1945) nutarimu K. perduotas Tarybų Sąjungai.

K. verta pamatyti Pergalės alėją su didingu V. Lenino paminklu, Herojų aikštėje esantį blindažą, kuriame 1945 balandžio 9 d. buvo pasirašytas kapituliacijos aktas, Pergalės paminklą, sukurtą lietuvių skulptorių (I. Mikėno, B. Pundziaus, R. Jakimavičiaus, P. Vaivados), F. Šilerio paminklą, I. Kanto kapą prie K. katedros griuvėsių, Kraštotyros ir Gintaro muziejus, zoologijos ir botanikos so-dus, M. Kalinino parką.

Turint laiko, patariama aplankyti už 50 km į v. nuo miesto esantį Jantarnį (Palmininkus), kur yra didž. pasaulyje gintaro kasyklos.

Per 11 dienų nesunkiai nuplaukus 223 km, kelionę galima baigti Kaliningrade ir, susikrovus mantą į sunkvežimį arba traukinį, grįžti namo. Tuo pat keliu grįžus atgal į Deimenos ž., galima keliauti toliau iki pat Klaipėdos trimis skirtingais variantais.

40 Kilometražas nuo Priegliaus ž.

DEIMENOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

3741 Deimenos atsišakojimas. Deimena ištisai reguliuota ir jungia Prieglių su Kuršių mariomis bei Nemunu. Ji įteka į Kuršių marių p. r. pakraštį 16,5 km nuo Nemanyno ž. Upės slėnys slėsnas, 1—1,5 km pl., vaga— 1,5—2 m gl., 45 m pl. Per visą 37,1 km ilgį upė nukrenta tik 0,6 m — vanduo beveik stovintis.

29 k Jastrebkiai (Liškiai). Upė teka plačia terasa, kurioje matyti kultūrinės pievos. Krantai žemučiai, drėgni, netinkami nei postoviui, nei nakvynei.

24 d Grigorjevka (Mygiškiai); k SLAVINSKAS (Didysis Goldbachas) — apyl. centras.

22 k Brastgrabės atšaka, kuri už 18 km įteka į Kuršių marių Gandrų įl.

21 k Ivanovka (Keiliai); d Izobilnojė (Lankiškiai).

16 k Rečkiai (Stelinai). Upės krantai jau aukštesni ir sausesni, vietomis pasipuošę nedideliais miškeliais.

12 Sovetsko (Tilžės)—Polesko (Labguvos) pakeliamasis glžn. tiltas; k Lugovojė (Mažieji Lankiškiai), d M. Šolochovo kol., kuriame gyvena ir dirba nemaža lietuvių šeimų.

4 k POLESKAS (LABGUVA) — rj. centras; k Primorsko (buv. Zekenburgo, Pričgrabės) kanalo atsišakojimas.

Miesto aikštėje stovi paminklas-obeliskas Didžiajame Tėvynės kare žuvusiems tarybiniams kariams atminti.

Nuo Polesko (Labguvos), atsižvelgiant į plaukimo priemonių pobūdį, meteorologines sąlygas, turistinius tikslus, galima keliauti toliau iki Klaipėdos trimis skirtingais keliais: 1) Kuršių marių žemynine pakrante, 2) Kuršių marių nerijos pakrante, 3) kanalais. Suprantama, pastarąjį, mažiausiai įdomų, variantą pasirinks turistai tik tuo atveju, kai dėl meteorologinių sąlygų negalės plaukti Kuršių mariomis.

41 Kilometražas nuo Deimenos ž.

KELETAS PASTABŲ DĖL POLESKO (BUV. DIDYSIS FRIDRICHO) IR PRIMORSKO (BUV. ZEKENBURGO) KANALŲ

24 Polesko kanalas atsišakoja nuo Deimenos (d) 4,2 km prieš šios ž, į Kuršių marias.

17 Kanalas priartėja prie Kuršių marių ir pačiu pamariu eina 7,5 km. Abipus kanalo pylimai, virš kurių įrengti grįstkeliai. Kanalo pakrantėse ištisai drenuotos žemės.

15 d Krasnojė (Naujokai).

13 d Razina (Agila).

5 Polesko kanalas skersai kerta Nemanyną, kurio d šaka yra 18 km ilgio; k (Žemupio) Nemanyno šaka už 5,5 km plačiomis ž. atsiremia į Kuršių marias.

Tolimesnė kanalo tąsa, vadinama Primorsko (buv. Zakenburgo) kanalu, tiesiog bėga iki Matrosovkos (Gilijos). Ši trasa aprašyta anksčiau.

I priedas

PATVIRTINTA:

Lietuvos respublikinės turizmo lr ekskursijų tarybos Prezidiumo protokolas Nr. 2, 1977 m. vasario 27 d.

LTSR VANDENS TURIZMO MARŠRUTŲ SĄRAŠAS Nr. 2

ANTRA SUDĖTINGUMO KATEGORIJA

Antros sudėtingumo kategorijos maršrutu mūsų respublikoje gali būti laikomas bet kuris vandens maršrutas, jei jo ilgis ne mažesnis kaip 175 km, jeigu tame tarpe yra ne mažiau kaip 50 km upės atkarpų, turinčių nuolydį, ne mažesnį kaip 1 m/km, ir vidutinį metinį debitą, ne mažesnį kaip 1,5 m3/sek, ir jeigu šis maršrutas įveikiamas pervežant baidarę ne daugiau kaip vieną kartą; pervežimo atstumas turi neviršyti 80 km.

Kadangi mažos mūsų upės su dideliais nuolydžiais didesnę sezono dalį turi mažiau vandens, negu jo reikia praplaukti baidare ar kita plaukimo priemone,—turistų grupė privalo pasirinkti tokį kelionės laiką, kai maršrute numatytoje upėje pakanka vandens. Grupę išleidusi MKK turi teisę patvirtinti II sudėt. ktg. tik tokiai grupei, kuri gali įrodyti fotonuotraukomis, kad pagrindines kliūtis maršrute įveikė plaukdama, o ne brisdama.

Šias sąlygas atitinka tokie maršrutai:

1. Akmena nuo Žemaičių plento ties Kaltinėnais, Jūra, Nemunu iki Rusnės.

2. Jūra nuo Kvėdarnos iki Tauragės (pervežimas iki Skaudvilės), Ančia, Šešuviu, Jūra iki Mociškių.

3. Merkiu nuo Turgelių, Merkio—Vokės kanalu, Voke, Nerimi iki Kernavės (pervežimas iki Viesų), Širvinta, Šventąja iki Upninkų.

4. Minija nuo Keturakių (Plungės—Žarėnų kelias), Nemunu (prieš srovę), Šyša (prieš srovę) iki Šilutės.

5. Šušve nuo Šiaulėnų, Nevėžiu iki Žemaičių plento (pervežimas iki Dubysos ties Ariogala), Dubysa, Nemunu iki Jurbarko.

6. Virinta nuo Alantos, Šventąja iki Vidiškių (pervežimas į Videniškius), Siesartimi, Šventąja, Nerimi iki Jonavos.

7. Virvyte nuo Janapolės, Venta iki Skrundos.

8. Virvyte nuo Janapolės iki Kuršėnų—Telšių plento (pervežimas iki Babrungo), Babrungu, Minija iki Priekulės.

Galimi ir kiti maršrutų variantai, jei yra anksčiau išdėstytos sąlygos.

Visi maršrutai, kuriems negali būti patvirtinta II sudėt. ktg., turi būti laikomi 1 sudėt. ktg. maršrutais.

Be 1 priede nurodytų upių, atitinkančių II sudėt. ktg. reikalavimus, Lietuvoje yra keliolika mažų upių su dideliais nuolydžiais, bet nepakankamu vandens kiekiu. Jos gali būti etaloninėmis II sudėt. ktg. upėmis tik pavasario polaidžio metu (IV—V mėn.).


Nr.

Upė

Vyresnė upė

Baseino plotas F km2

Ilgis km

Kadastrinis

hidrologinis

Menama maršruto trasa

ΔH

Q

žiotys

1

Alantas

Minija

139,4

39,4

17,5

2,27

1,81

2

Anykšta

Šventoji

139,9

36,7

11,2

2,55

1,18

3

Bartuva

Baltijos jūra

2015,5

102,5

52,0

1,49

5,02

4

Gryžuva—Simša

Dubysa

190,0

44,0

10,9

1,24

1,15

5

Yžnė

Akmena

87,3

21,4

15,0

1,82

1,04

6

Kiršinas

Jūra Nevėžis

409,7

46,6

17,5

1,56

2,08

7

Kurtuva—Ventos perkasas

Dubysa

64,9

14,2

9,5

2,32

0,34

8

Musė

Neris

340,4

72,2

11,6

1,66

2,82

9

Peršėkė

Nemunas

541,9

66,2

21,5

1,20

3,63

10

Rausvė

Šešupė

204,1

48,6

7,7

2,99

1,24

11

Šaltuona

Šešuvis Jūra

570,1

73,2

21,0

1,13

4,06

12

Šerkšnė—Markija

Venta

285,4

55,5

17,1

1,44

2,56

13

Širvinta

Šešupė

1312,9

75,9

21,3

2,82

7,91

14

Varėnė

Merkys

410,0

47,7

19,1

1,52

3,08

15

Vyžuona

Šventoji

411,2

55,0

21,0

1,68

3,82

6 skiltyje įrašyti skaičiai tik hipotetiniai. Juos gali patikslinti atkaklesni, mėgstantys didesnes kliūtis turistai, įsisavinę tų upių maršrutus.

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2289
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2014. All rights reserved