PRATARMĖ

Viena i poilsio formų – turizmas bei kelionės. Keliaudami ˛monės siekia naujų įspūd˛ių, ˛inių, nuodugniau susipa˛įsta su kratu, jo praeitimi ir dabartimi. Turizmas plečia ˛monių bendravimą, internacionalinį auklėjimą, todėl partija ir vyriausybė turizmą laiko svarbiu ideologinio darbo baru ir skiria jam nuolatinį dėmesį.

Vandens turizmas mūsų respublikoje yra populiari turizmo forma. Lietuva – tūkstančių e˛erų ir upių kratas. Nedidele valtele ar baidare galima apkeliauti visą respubliką, nes daugelis e˛erų, ypač rininio tipo, pertakais bei upėmis jungiasi vienas su kitu. I 378 ,,Lietuvos TSR upių kadastre' apraytų upių vandens turizmui tinka apie 80.

Lietuvos vandens turizmo kelių hidrografijoje pastaraisiais metais įvyko nema˛a pasikeitimų: suiro daugelis senųjų nenaudojamų jėgainių (malūnų, hidroelektrinių) u˛tvankų, statomos naujos vandens saugyklos, kuriose pavasario polaid˛io metu sukauptas vanduo bus naudojamas ne tik nuotėkio lygiui reguliuoti, bet ir pramonei, laukams drėkinti, ˛uvininkystei, rekreacijai.

Naujojoje knygos ,,LTSR vandens turistų keliai' laidoje fiksuojami ne tik hidrografiniai pasikeitimai, bet, daugeliui turistų pageidaujant, praplėstas ir marrutų skaičius. Tad i didesnio marrutų kiekio turistai galės pasirinkti patį tinkamiausią: pradedantieji – trumpesnį ir lengvesnį, antrinius, tretinius ir net ketvirtinius ramių, be didesnių kliūčių upių intakus bei ma˛esnius e˛erėlius, labiau prityrę – sudėtingesnius, II sudėtingumo kategorijos arba ,,originalius', nepramintų takų marrutus.

ioje knygoje trumpai aptarti įdomesni Lietuvos bei kai kurie Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities upių bei e˛erų, e˛erynų marrutai, nurodytas jų trasų ilgis, sudėtingumo kategorija, apytikris atstumas tarp atskirų vietovių, tinkamiausias sezonas, kelionės trukmė plaukiant populiariausia vandens turizmo priemone – sudedamąja baidare normaliomis meteorologinėmis sąlygomis (ne prie stiprų prieprieinį vėją¹). Tinkamesnės vietos nakvynei nurodytos tik tose trasose, kurių pakrantės pelkėtos, apaugusios krūmokniais arba skardingos, labai nepatogios ilipti; nurodytos ir trumpalaikės turistų stovyklavietės Nacionaliniame parke bei įvairiuose draustiniuose. Plečiantis gamtosaugai, tokių poilsiaviečių atsiras vis daugiau ir daugiau.

Kai kurių didesnių upių – Nemuno, Neries, ventosios, eupės, Merkio, Minijos, Dubysos, ˇeimenos, Baltosios Ančios — marrutai gana detaliai aprayti atskirose knygose. Nema˛a literatūros yra ir apie respublikos miestus, esančius prie apraomųjų trasų. Siekiant aprayti kuo daugiau marrutų, prie upių esantys objektai knygoje apibūdinti labai glaustai. Turistą bene labiausiai do-mina upės ar e˛ero hidrografinė charakteristika. Todėl ie duomenys (pagal 1979 m. padėtį) visų pirma ir pateikiami².

Knygoje nenurodytas kelionės grafikas. Jį, kaip ir konkretų kelionės marrutą, susidarys patys turistai, at-si˛velgdami į savo fizinį pajėgumą, kelionės priemones, pobūdį ir sudėtingumą, meteorologines sąlygas ir daugelį kitų faktorių.

Tikslinant marrutų apraymus, ypač apibūdinant naujuosius marrutus, autoriui padėjo vandens turizmo en-tuziastai, įvairių įstaigų bei organizacijų atstovai.

Autorius dėkoja prisidėjusiems parengiant knygą: J. Gurevičiūtei (Klaipėda), pateikusiai ventosios (Baltijos jūros), euvio, Akmenos ir Ančios, G. Uginčiui (Vilnius) – alčios, Visinčios, Virintos, Luknelės – Peroknos ir Rico – Silo e˛., F. Butkui (Ma˛eikiai) – Vadaksties, G. Visockui (Klaipėda) – Akmenos – Danės marrutų trasų apraymus; turistams M. Ankudavičiui, A. Saliui (Kaunas), J. Beinortai (Panevė˛ys), V. Kulbiui (Vilnius), V. Rimkui (U˛ventis), J. Jablonskiui (Kaunas), Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Vandens apsaugos valdybos vyr. in˛inieriui A. Kondratai, Valst. gamtos apsaugos komiteto inspektoriams: Plungės rj. – J. Balsiui, Bir˛ų rj. – J. Baronui, Telių rj. – K. Gulbiui, Lazdijų rj, - S. Lajauskui, Molėtų rj. – B. Kavaliauskui, padėjusiems patikslinti kai kurių marrutų trasų apraymus. Autorius dėkingas rankračio recenzentui doc. J. Čepelei u˛ pastabas ir pasiūlymus.

1Suprantama, plaukiant kitomis, ma˛iau paslankiomis priemonėmis (pripučiamomis valtimis, valtimis, plaustais), atviruose vandenyse pučiant stipresniam prieprieiniam vėjui bei kiek ilgėliau apsistojant prie atraktyvesnių turistinių objektų, nurodyto laiko nepakaks.

2 Kokiais objektais turistai daugiausia domisi? Apie tai archit. k. G. Daniulaitis ir archit. J. Bučas ,,Mūsų gamtos' ˛urnalo 1979 m. Nr. 6 rao: „Pagal Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio ty-rimo instituto (LSAMTI) tyrimo duomenis turistus daugiausia domina architektūros paminklai. Jeigu jų atraktyvumą (patrauklumą) prilygintume vienetui, tai muziejų ir gra˛ių vietų atraktyvumas būtų 0,8, istorijos paminklų – 0,65, gamtos paminklų – 0,6, dabartinės architektūros objektų – 0,5. Ma˛iau įdomūs turistams yra pramonės ir ˛emės ūkio objektai. Jų atraktyvumas – 0,4'.

PAAIKINIMAI

Knygoje vartojama daug sutrumpinimų bei matematinių simbolių.

Jei vietovardis tekste vartojamas keletą kartų, tai vėliau raoma tik pirmoji jo raidė. Visur, kur tekste aiku, prie datų m. (,,metai') raidė praleista; upės krantą ˛yminčios santrumpos (d, k) neraomos prie tų vietovių, kurios yra abiejuose krantuose.

Skaitmenys kairiajame teksto pakratyje rodo atstumą nuo upės ˛iočių arba marruto prad˛ios; skaitmenys lenktiniuose skliaustuose – atskirų barų nuotolį, upės, e˛ero ar kito vandens baseino morfometrinius duomenis, reikiamus atitinkamais dyd˛iais – kilometrais (km), metrais (m), hektarais (ha). Lau˛tiniuose skliausteliuose su˛ymėta iimtinio marruto, i seno ˛inomo ,,500 km 60-čia e˛erų' vardu (˛r. M. Eidrigonis, 500 km Lietuvos e˛erais, K., 1940), e˛erų seka.

Marrutų Lietuvos TSR vandenimis kilometra˛as apskaičiuotas pagal ,,Lietuvos TSR upių kadastro', taip pat LTSR MA Fizikinių-techninių energetikos problemų instituto naujausių leidinių (˛r. literatūros sąraą) duomenis; upių ir vandenų. esančių ne Lietuvos teritorijoje – pagal atitinkamus ˛emėlapius.

Tikslumas – pusė kilometro. Kadastruose nurodyti kilometrų deimtadaliai supaprastinti iki sveikųjų skaičių:

pusė ir daugiau kilometro laikoma pilnu, ma˛iau kaip pusė – atmetama.

Baltarusiki (Baltarusijos TSR teritorijoje), rusiki (RTFSR Kaliningrado sr.) ir latviki vietovard˛iai transkribuoti pridedant lietuvikas galūnes.

SANTRUMPOS

A — azimutas

AE — atominė elektrinė

archit. — architektūrinis

buv. — buvęs

d — deinysis (krantas), deinė (pusė)

did˛. — did˛iausias

Δ H — nuolydis (upės) m/km

e˛, — e˛eras

F — plotas (e˛ero, vandens baseino, miko) ha

fv.             — farvateris
gel˛b.        — gel˛betoninis
gl˛k.          — gele˛inkelis
gl.             — gylis
H, h          — vertikalus auktis
HE            — hidroelektrinė
HAE         — hidroakumuliacinė elektrinė
įl.              — įlanka
k.              — kaimas

k — kairysis (krantas), kairioji (pusė)

kol. — kolūkis

L — ilgis (e˛ero, upės) km

m-la — mokykla

p. — pietūs, pietų, pietinis

p — perimetras

pab. — pabaiga

pln. — plentas

pl. — plotis

pr. — prad˛ia

n. — rajonas

resp. — respublikinis

r. — rytai, rytinis

st. — stotis

sr. — sritis

sudėt. ktg. — sudėtingumo kategorija •

s. — iaurė, iaurinis

t. g. — tipo gyvenvietė

t. ū. — tarybinis ūkis

TE — termofikacinė elektrinė

vid. — vidutinis, vidurinis

v. —vakarai, vakarinis

˛. — ˛iotys (upės)

q — vidutinis daugiametis nuotėkis m'/s

▼ — altitudė

SIMBOLIAI SCHEMOSE

(Jį, — laivų prieplauka

A — trumpalaikė turistų stovyklavietė

T — turistų bazė

KELETAS SVARBESNIŲ NURODYMŲ

Vandens turizmas plečiamas visokiuose vandenyse – giliuose, dideliuose, srauniuose, akmeninguose, rėvinguose. Tad kiekvienas turistas privalo mokėti plaukti ne tik normaliomis, bet ir avarinėmis sąlygomis (su drabu˛iais, sraunumoje, esant dideliam bangavimui ir pan.), ˛inoti skęstančiųjų gelbėjimo būdus, mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. ie reikalavimai privalomi visų turizmo rūių kelionių dalyviams.

,,Luč', ,,Ladoga', ,,Saliut' M-4,7 ir ,,Saliut' M-5,2 tipo sudedamosios baidarės, kurių karkasai i aliuminio, pribėgusios vandens skęsta. Todėl visų tipų pilnai pakrautus turistinius laivelius reikia paruoti taip, kad apsivertę arba prisisėmę vandens jie neskęstų. Atsi˛velgiant į laivo tipą, prie bortų arba į galus reikia įdėti pripučiamus arba kitokio tipo lengvus plūdurus. Sudedamosioms baidarėms tinka futbolo kamuolių kameros, baidarės galuose pritvirtintos prie karkaso.

Vykstant IV—VI sudėt. ktg. marrutais, reikia tinkamai parengti baidares: iilgai kilsono bei stringerių priklijuoti 5—6 cm pločio juostas — protektorius. Klijuojama ant surinktos baidarės. Jei baidarės kilsonas medinis, jis sutvirtinamas 3 m ilgio kartelėmis ar duraliuminio juostomis. Plaukiant dideliais ir vėjams atvirais vandenimis, baidarėms reikia paruoti u˛dangalą (tentą) ir forpike įstatyti bangolau˛į. Be to, kiekvienas turistas privalo turėti pripučiamą arba kitokią liemenę, almą, virvę, gelbėjimo įrangą.

Prie ivykdami į kelionę, turistai turi gerai susipa˛inti su Nacionalinio parko, rezervatų, draustinių lankymo bei apsaugos nuostatais, priegaisrinės mikų apsaugos taisyklėmis (lau˛ai nepaskirtose vietose kuriami ne arčiau kaip 50 m nuo miko pakračio), apsistojus laikytis 25 m pločio pakrančių apsaugos juostos (nestatyti jos ribose palapinių, nekurti lau˛ų); neterti vandens: visas atliekas ir iukles sudeginti lau˛e arba u˛kasti u˛ pa-krančių apsaugos juostos.

Pagrindinės priemonės keliauti mūsų krato vandenimis yra baidarė ir lengva turistinė valtis. Sunkesnės irklinės valtys (,,liupkės') tinka tik tuose vandenyse, kuriuose nėra kliūčių, susijusių su didesniu vertikaliu perkėlimu arba ilgesniu horizontaliu perneimu. Plaustas – pati primityviausia, bet ir pati įdomiausia plaukimo priemonė. Pripučiamos valtys daugiau tinka kalnų upėse arba tose mūsų upėse, kurių srovės greitis ne ma˛esnis kaip 3 – 4 m/s. Pastaruoju metu pradėjus gaminti vis .daugiau ir įvairesnių pripučiamų valčių, jos naudojamos sudėtingesnių (IV – VI) ktg. ˛ygiuose, nes yra kompaktikesnės, lengvesnės, patogesnės pergabenti ir, svarbiausia, stabilesnės bei patvaresnės plaukiant rėvingomis kalnų upėmis. Jos labiau tinka trumpoms nedarbo dienų ivykoms, nes patogesnės persigabenti bet kuriomis priemonėmis, greitai sumontuojamos ir imontuojamos.

Valties, ypač baidarės, pusiausvyra yra geresnė, kai jos svorio centras ˛emiau metacentro – valties pasinėrimo vandenin linijos. Mantą reikia taip idėlioti, kad sunkesni daiktai gulėtų valties dugne. Nuolat naudojami daiktai turi būti pastovioje vietoje, kad bet kada juos būtų galima rasti. Geriausia viską supakuoti į neperlampamus maius ir tvarkingai sudėti po deniu – galuose bei onuose. Plaukiant srauniomis, rėvingomis, slenkstėtomis ir banguotomis upėmis, visa valties įkrova pririama prie valties taip, kad, iai apsivertus, daiktai neikristų į vandenį.

Turistinė grupė rekomenduojama ma˛iausiai i 4 ˛monių, t. y. dvi dvivietės baidarės. Geriausias grupės dydis I–III sudėt. ktg, – 6, IV—VI sudėt. ktg. – 8 ˛monės. Di-delė grupė nepageidautina, nes sunkiau ją organizuoti bei tvarkyti. Visi grupės nariai turėtų būti ma˛daug vienodo fizinio pajėgumo, kad nereikėtų lūkuriuoti atsiliekančiųjų. Labai gerai, kai kiekvieno laivo ,,kapitonai' būna jau prityrę vandens turistai.

Kelionės re˛imas neturi varginti, įgristi, t. y. marrutą reikia pasirinkti ne per ilgą, nesunkų ir įdomų. Visų pirma tai patartina saviveikliniams turistams, kurie nevykdo vienos ar kitos sudėt. ktg. Kelionės sėkmę reikėtų matuoti ne kilometrais ir valandomis, o įspūd˛iais ir įgyta patirtimi. Patartina kiek ilgėliau sustoti prie įdomesnių objektų: architektūros, meno, archeologijos, revoliucijos ir kitų paminklų, gra˛ių kratovaizd˛ių.

Pats priimtiniausias marrutas – 375–700 km, 15 – 20 d. trukmės, per dieną vidutinikai plaukiant 7—8 val. ir nuplaukiant 25—35 km. Jei kelionė trunka ilgiau kaip 20 d., pojūčiai atbunka, ˛ygis netenka patrauklumo. Nepatartina plaukti naktį, ypač ne˛inomais vandenimis, kur daug gamtinių kliūčių. Sustojus laivelį visada reikia itraukti ant kranto arba gerai pririti, kad vėjas, bangos, vandens srovė jo nenunetų. Vengti sustoti, o tuo labiau nakvoti ˛emiau didesnių miestų, nes čia vanduo visada labiau u˛tertas.

VANDENS LOCIJA

Plaukiant upėmis ir e˛erais, kur nėra kliūčių, visur galima sustoti ir ilipti į krantą. Tačiau laivuojamuose vandenyse — Nemune, Kurių mariose, Priegliuje, Deimenoje, Matrosovkoje (Gilijoje), Dauguvoje, Lielupėje, Ventoje—reikia laikytis navigacijos taisyklių: 1) sustoti pa-reikalavus laivybos inspektoriui; 2) esant tirtam rūkui ir plaukiant farvateriu (upės ais, kuria teka pagrindinė vandens masė) arba skersai upę, laivelio priekyje turi degti ˛ibintas; 3) nekirsti kelio plaukiantiems laivams; 4) igirdus pavojaus signalą, plaukti į nelaimės vietą ir suteikti pirmąją pagalbą; 5) plaukiant farvateriu, sutiktą prieais plaukiantį laivą lenkti deine puse arba ta pu-se, kurią nurodo (balta vėliavėle arba viestuvu, įrengtu ant borto) prieais plaukiantis laivas. Gulsti baltos vėliavėlės (arba baltos viesos) judesiai reikia, kad reikalaujama sustoti. Taip būna tais atvejais, kai kelias u˛imtas: dirba ˛emsiurbė, vyksta sprogdinimo ir panaūs darbai. Į sutiktų laivų signalus reikia atsakyti, nes laivas, davęs signalą, visada laukia atsakymo. Garsiniai signalai duodami vilpuku, sirenomis ir varpais.

Būtina susipa˛inti su upių locija. Srovės greitis įvairiose upės vietose yra nevienodas, da˛nai nesutampa su vagos aimi. Upės farvateris da˛niausiai būna pakrypęs tai prie vieno, tai prie kito kranto. Nereguliuojamų upių fv. priklauso nuo krantų grunto ir formos. Posūkiuose did˛iojo spindulio krantas paprastai paplautas, vaga gili. Tokiose vietose da˛nai būna ivirtusių med˛ių. Prieingame krante susidaro sekluma, nes ten srovė lėtesnė. Tarp dviejų gilesnių duburių da˛niausiai 'būna seklu ir ten eina ,,sekliausias farvateris'. Plaukiant sąnaaujančiomis upėmis (Nemuno auktupiu ir ˛emupiu, ventąja ˛emiau Kavarsko), reikia atsargiai perplaukti seklumas. Tarp dviejų seklumų, plaukiant fv. arčiau did˛iojo spindulio, reikia staigesniu posūkiu pereiti į gelmę prie kito kranto, kad neu˛oktume ant vienos arba kitos seklumos.

1 schema

Beveik visose mūsų upėse yra akmenų, rėvų. Pavojingi tik dideli, arti vandens paviriaus esantys akmenys. U˛plaukus ant povandeninio akmens, valtis (ypač kilinė) gali apsiversti arba prakiurti. Reikia saugotis povandeninių akmenų, iektų, sluoktų ir kitų negiliai esančių, atresnių skendenų. Labiau prityrę vandens turistai tekančiame vandenyje visada i tolo pastebės kliūtis: kiek ˛emiau povandeninės kliūties susidaro bangų skiauterė ir daugiau ar ma˛iau raibuliuoja bangelės.

Did˛iausia ir turistams nemaloniausia kliūtis yra rė-vos bei slenksčiai — itisos akmenų u˛vartos per visą upę. Radus didesnę rėvą, slenkstį arba kitą siaurą vandens pralaidą (igriautą u˛tvanką), patariama sustoti ir nuo kranto ap˛iūrėti, kur geriau plaukti.

Per pavojingesnes rėvas, u˛griozdintas i vandens kyančiais stambiais akmenimis, be to, darant staigius posūkius, siauromis labai greitos srovės vietomis reikia plaukti teigiamu (dideliu) greičiu. Labai svarbu neprarasti vairo kontrolės, t. y. neleisti srovei valdyti laivelį. Teigiamo greičio privalumas tas, kad jis didina plaukimo priemonių pastovumą; trūkumas — greitai plaukiantis laivas neria po stovinčia banga. Tai pavojinga plaukiant nedengta baidare. Neigiamu greičiu geriau plaukti sek-liose, nesrauniose upėse. Laivelį manevruoti galima ir jį stabdant, t. y. irkluojant prieinga kryptimi, kai plaukiama baidarėmis, ir kuo lėčiau leid˛iantis u˛pakaliu (achteriu), kai irkluojama valtimis. Tada stipri srovė ne laivelį į priekį, bet jo posūkius kontroliuos vairininkas. Plaukiant per seklias, smarkios srovės ir dideliais akmenimis u˛griozdintas rėvas, svarbiausia ˛iūrėti, kad laivelis ant akmens neu˛oktų skersas: tada overkilis (laivelio apsivertimas) neivengiamas. Prieais dirbtinę kliūtį — ˛emus nepraplaukiamus tiltus, nepakeliamus lieptus, elektrinių, malūnų bei kitas u˛tvankas — laiveliai ikeliami į krantą ir iki kito laivuojamo upės ruo˛o gabenami sausuma. Neant sudedamąsias baidares, reikia ˛iūrėti, kad sunki nata nebūtų jų viduryje, nes gali lū˛ti kilis.

2 schema

Paprasčiausi navigacijos ˛enklai yra gairės, bakenai ir bujos. Gairės statomos ten, kur plaukoma tik dieną, bakenai ir bujos — kur ir naktį. Deiniojo kranto (˛iūrint pasroviui) gairės, bakenai ir bujos da˛omi raudonai, o ant jų virūnės u˛dedamas juodas diskas; kairiojo kranto — baltai. Plaukti reikia tarp ˛enklų. Ten, kur vaga gili iki kranto, vieno kranto ˛enklų gali ir nebūti. Naktį ant bujų bei bakenų u˛degami raudoni ar balti ˛ibintai. Laivuojamose upėse praplaukti tinkamos tiltų terpės nurodytos sutartiniais ˛enklais: raudonas rombo skydas rodo tarpą, skirtą plaukti pasroviui, raudonas kvadratas — plaukti prie srovę. Naktį greta skydų u˛degami raudoni ˛ibintai.

Be navigacinių ˛enklų vandenyse, esti ˛enklų ir krantuose. Tai perėjimo, sutapimo ir kelio ˛enklai. Perėjimo ˛enklas rodo, kur fv. pereina n'.io vieno kranto prie kito. Perėjimo ˛enklai yra stulpai arba piramidės, kurių virūnėje kampu prikalti du skydai. Vietoje, kur viesus fonas, stulpai nuda˛yti raudonais ir baltais skersiniais dry˛iais, o skydai — raudonai. Naktį u˛degami balti ˛ibintai su raudonu tarpu, kuris matomas plaukiant pro stulpą. ˇenklas, stovintis tamsiame fone, nuda˛ytas juodais ir baltais dry˛iais. Naktį dega baltas ˛ibintas su ˛aliu tarpu. viesioje vietoje statomos raudonos piramidės, tamsioje — baltos. Apviečiamos taip, kaip ir stulpai. Tose vietose, kur fv. siauras (tarp akmenų ir seklumų), statomi sutapimo ˛enklai. Laivas plaukia taip, kad, ˛iūrint i jo, sutaptų du ˛enklai. Jie taip pat yra piramidės arba stulpo formos. Naktį apviečiami baltai arba raudonai. Ten, kur fv. yra labai arti kranto, statomi kelio ˛enklai. Jie panaūs į perėjimo stulpus, tik virūnėje yra vienas rombinis skydas. Naktį deiniajame krante statomi stulpai su raudona viesa, kairiajame — su balta. Dėl to laivuojamų vandenų pakrantėse naktį kurti lau˛us draud˛iama. Dideliuose vandenyse — jūroje ir Kurių mariose — naktį orientuojamasi pagal vyturių viesos – tamsos intervalus, o u˛ėjus tirtam rūkui — pagal nautofono garso – tylos signalus.

3 schema

Apie įvairias plaukimo priemones, jų parengimą kelionei, grupių komplektavimą, plaukimą, orą, orientavimąsi, gamtosaugą, turistinę etiką, plaukiojimo ˛enklus, signalizavimą, gelbėjimo būdus avarijų atveju, turistinių kelionių ataskaitas gana detaliai raoma turizmo meistrų J. Vaitkaus ir V. Janukio sudarytoje knygoje ,,Turisto ˛inynas' (1978).

NEMUNAS

Trasos ilgis — 928 km, trukmė — 30 d., sezonas — V — X mėn.

Nemunas — pagrindinė Lietuvos TSR vandens tu-rizmo arterija. Kuria Nemuno baseino upe ar e˛eru pradėtum kelionę, po ilgesnio ar trumpesnio kelio visada įplauksi į platųjį Nemuną. Lietuvių tautos gyvenimas nuo seniausių laikų yra glaud˛iai susijęs su did˛. respublikos upe bei jos intakais intakėliais. Ne veltui Lietuva vadinama Nemuno alimi, Nemuno kratu. N. baseino plotas pusantro karto didesnis u˛ Lietuvos TSR teritoriją.

Nemuno pakrantėse daug kultūros paminklų. Tai piliakalniai, pilių griuvėsiai, etnografiniai kaimai, gotikos, baroko, klasicizmo architektūros pavyzd˛iai.

Dabartinis Lietuvos pavirius — buvusių apledėjimų padarinys. Jį suformavo slenkantys ledynai, tekantys vandenys, vėjai ir kiti geologiniai veiksniai. Įvairios Nemuno atkarpos skiriasi kryptimi, vagos konfigūracija, nuolyd˛iu, dugno pobūd˛iu.

Nuo Nemuno versmių iki deltos vaga bei tėkmė yra skirtinga. Auktupys — nuo versmių iki Gardino. Čia Nemunas ramiai vingiuoja 400 km į . v. plačiu senoviniu slėniu, nepaliestu paskutinio apledėjimo, perkirsdamas pelkėtą Nemuno auktupio lygumą. Pats auktupys (25 km) suspaustas siaurame ir tiesiame melioracijos griovyje. Vidurupyje — nuo Gardino iki Kauno marių (300 km) — Nemunas teka į . Klonis čia igrau˛tas per Gardino ir Baltijos auktumas. Slėnys gilus, stačialaitis; upėje prasideda rėvos, vaga akmenuota ir siaura, srovė greita (vid. A H—0,5—0,7 m/km), vanduo per rėvas ir kietesnes uolienas purslais ver˛iasi, iekodamas patogesnio, tiesesnio ir lengvesnio kelio. ˇemupys — nuo Kauno marių iki deltos. Nemunas vėl smėlio dugnu lėtai (vid. A H—0,15—0,10 m/km) srūva į . v.; rėvos ir akmenys pasibaigia, krantai vis ˛emėja, terasos bei u˛liejamos lankos isiplečia, ir, pasiekę avandeltą, platieji Nemuno vandenys isisklaido į keletą atakų. Pačioje deltoje Nemuno atakos iki pat Kurių marių teka tarsi ,,vir ˛emės', tarp auktų pylimų.

Nemunas yra ilgiausia (apie 937 km) ir vandeningiausia Lietuvos ir Baltijos jūros baseino upė. Pagal ilgį Tarybų Sąjungoje u˛ima 37, o pagal baseino plotą — 33 vietą. Nuo versmių 472 km Nemunas teka BTSR teritorija, nuo 472 km ligi 455 km — BTSR — LTSR siena, nuo 455 km ligi 112 km — LTSR teritorija, nuo 112 ligi 13 km — LTSR — Kaliningrado sr. siena, nuo 13 km ligi ˛. — vėl LTSR teritorija.

Nemunu galima plaukti bet kuriomis priemonėmis. baidare, irkline, motorine, burine valtimi, plaustu.

Nemuno versmės yra Baltarusijoje, 45 km į p. nuo Minsko, Uzdos rj., pelkėtame ˇačinčino (Radvilų) mike, greta Ozercų k. Baidare arba lengva valtele kelionę Nemunu galima pradėti nuo Zabalotės tilto, esančio 7 km nuo versmių, bet kuria kita turistine priemone — nuo Padelnikų, Usos ˛., 25 km nuo versmių. Dar patogiau pradėti nuo Pesočnos mstl., esančio Niomaneco ir Loos santakoje. Į čia patogu atvykti autobusais.

Nemuno auktupį i Vilniaus galima pasiekti sunkve˛imiu (Vilnius — Amena — Smurgainys — Molodečnas — Radokovičiai — Zaslavlis — Dzer˛inskas — Negorėlojė — Uzda — Zabalotė), gele˛inkeliu (Vilnius — Minskas — Dzer˛inskas — Negorėlojė), toliau — sunkve˛imiu iki Zabalotės (25 km),

NEMUNO MARRUTINE JUOSTA

Kelionę Nemunu pradedame nuo Zabalotės gyvenvietės. Nemuno auktupį (nuo versmių iki Usos intako), tekantį melioracijos grioviu, baltarusiai vadina Niomanecu (Nemunėliu).

928 d Zabalotė, viekelio Uzda — Loa tiltas. U˛ 5,0 km—Uzdos rj. centras.

916 k Kamenojė. Niomanecas visą laiką teka pelkėta ˛emuma; dabar ji nudrenuota, paversta kultūrinėmis pievomis.

909 d Usa (L—104). Padelnikai. Usai įtekėjus, Niomaneco vandenys patrigubėja. Todėl ir upę nuo Usos ˛. baltarusiai jau vadina Niomanu (Nemunu). Usa galima plaukti nuo Kamenkos.

907 k Loa (L—49); PESOČNOS mstl.

904 k Turija (L—36); Kosce˛ė. Nemunas keičia kryptį i p. v. į . v. Durpiniai krantai jau auktesni, upė siauresnė ir gilesnė.

895 k MOGILNIA—apyl. ir ,,Niomano' kol. centras, viekelio Uzda — Stolbcai medinis tiltas.

2,5 km ˛emiau Mogilnos, d krante, yra sausas mikelis — puiki vieta poilsiui, nakvynei.

888 d VERENOVAS. Kaimas įsikūręs auktame upės krante. 1919—1939 nuo čia ir toliau Nemunu ėjo Lenkijos ir TSRS valstybinė siena.

1,0 km ˛emiau, prie Kuseco k., upėje pasirodo pirmieji nedideli akmenys ir rėvos.

865 d NIKOLAJEVČINA — mstl., J. Kolaso kol. centras; per upę nutiestas medinis tiltas. 1,0 km ˛emiau tilto — Baltarusijos liaudies poeto J. Kolaso (Konstantino Mickevičiaus) gimtasis namas, greta — memorialinio muziejaus filialas (centras Minske).

857 k NOVOSVERˇENĖ — sena panemunės gyvenvietė. L. Kondratovičius-Sirokomlė raė, kad XIX a. nuo S. ėjusi vytinių navigacija į Klaipėdą ir Karaliaučių. Čia, ant Nemuno kranto, buvo 14 sandėlių Minsko ir Naugarduko pirklių prekėms laikyti.

854 Minsko — Baranovičių gl˛k. tiltas; truputį ˛emiau — autostrados Maskva — Minskas — Varuva — Berlynas gel˛b. tiltas.

STOLBCAI — rj. centras. Mieste yra paminklas Pirmojo pasaulinio karo dalyviui, ,,Ilja Muromec' — pirmojo pasaulyje daugiamotorio bomboneio — vadui A. Konstančikai.

Plaukiant pro gl˛k. tiltą, reikia laikytis arčiau d kranto, nes upėje pavojingos akmenų sąvartos. Prie S (tarp Novosver˛enės ir Stolbcų) Nemunas labai iplatėjęs, yra nema˛a seklių salelių, brastų.

Nuo S. ligi Berezinos ˛. pakrantėje plyti did˛ioji Nalibokų giria. Did˛iojo Tėvynės karo metu ioje girioje veikė baltarusių tarybiniai partizanai, buvo leid˛iamas laikratis ,,Liaudies kerytojas'.

NEMUNO VERSMĖS

4schema

842 d Kruglica. Čia keletą km Nemunas teka tarp auktų krantų, apaugusių veliais mikais; terasa visai siaura, yra gerų vietų stovyklai, nakvynei.

838 d ˇukovo Barokas, auktas medinis tiltas. Jačna; ios upės ˛. riogso malūnas, sumūrytas i lauko akmenų. 1943 vokikieji okupantai malūną sudegino drauge su eiais jame buvusiais ˛monėmis.

832 d Buv. Zalučės dvaro griuvėsiai. Čia vaikystę praleido pirmosios monografijos apie Nemuną autorius L. Kondratovičius-Sirokomlė.

822 d Sula (L—63).

803 k Ua (L—90); JEREMIČIAI— mstl., apyl. centras. Upėje buv. medinio tilto polių liekanos.

798 d Siniavskaja Sloboda. Did˛iojo Tėvynės karo metais iame kaime vyko atkaklūs tarybinių partizanų mūiai su hitlerininkais. Čia kartais upę patvenkia ,,tiltai' — skersai suriti ir lynais pritvirtinti prie kranto rąstai.

787 k Paniomonė; Servečis (L—64). Servečio ˛. yra Paniomonės kol. HE.

Nemuno pakrantėse seni ą˛uolynai.

782 k ČIORSŲ t. ū. centras, įsikūręs buv. . dvaro vietoje. Vasarą čia būna i rąstų suręstas ,,plaukiantis' tiltas.

775 d Senovikas gatvinis Gniesičių k., kurio namai visi atgrę˛ti langais į Nemuną. Krante pustomos ˛emyninės kopos.

772 d ubino kanalas, per upę ˛emas, bet praplaukiamas tiltas.

770 d Kupijskas. Nuo K. Nemunas jau tinka laivybai, jo fv. iki Gardino nu˛ymėtas gairėmis.

762 d Usa (Geltonosios Usos — Nemuno perkasas, L—65), drenuojanti did˛iąją Nalibokų girią.

759 k LIUBČIA — mstl., rj. ir 2danovo kol. centras. Per upę ˛emas praplaukiamas medinis tiltas, garlaivių prieplauka.

L. — sena gyvenvietė, kurioje Mindaugas pastatė pirmąją L. pilį; dabartinė — jau Radvilų statyta. Tai viena i geriausiai ilikusių pilių panemunėje. XVII a. pirmojoje pusėje L. veikė tais laikais ˛ymi spaustuvė ,,Lubeca ad Chronum' (Chronus — senovinis Nemuno vardas lotynikai). Dabar pilyje įsikūrusi vid. m-la, muziejus ir kt.

754 k Gatvinis DELIATIČIŲ k. — kol. centras. Nemunas pama˛u keičia kryptį i . v. į v.; čia jis aplenkia Naugarduko auktumą.

746 d Vieno i didesniųjų Nemuno intakų Berezinos (L—190) ˛, B. teka Amenos — Molodečno kalvagūbrio, skiriančio Nemuno ir Neries upių baseinus, p. palaite. Vilniaus vandens turistams B. yra artimiausias ir patogiausias kelias pasiekti Nemuną. B. baidare galima plaukti nuo Litvos k., esančio 16 km į p. v. nuo Molodečno, prie pat Molodečno — Lydos gl˛k. B. įtekėjus, Nemunas jau didelė, plati upė.

738 d NIKOLAJEVAS. Kadaise čia buvo sena Nemuno prieplauka ir tiltas judriame kelyje, ėjusiame i Naugarduko į Lietuvą. Nuo ios vietos iki Lietuvos (Dievenikių kyulio) tik apie 35 km.

731 k LECHOVIČIAI — kol. centras. Prieais kaimą, Nemuno viduryje, didelė sala, apaugusi senomis puimis; fv. k.

727 k Zboickas; per upę yra keltas.

720 d Morinas; yra keltas. XIX—XX a, iame kaime susikirto trijų gubernijų — Vilniaus, Gardino ir Minsko — ribos. Toliau, d pakrantėje, gra˛ūs mikai.

709 d Gauja (L—94). G. atiteka i Lietuvos, i Jankūnų pelkių. ios upės pakračiuose daug kaimų — Dievenikės, Gird˛iūnai, Gudeliai, Kaziuliai, Stalgonys, Vakeliai.

696 d Narva (L—23). Dakudavas; yra keltas, upėje sala; fv. d. Toliau abiejuose upės krantuose daug Nemuno senvagės ˛iogių.

688 d Ditva (L—87). Upė atiteka i ., nuo Eiikių. Priglaudęs Ditvą, Nemunas gerokai paplatėja ir paseklėja, prasideda salos, smėlio seklumos.

684 d Ogorodnikai; k u˛ 5 km Beriozovskojė, kur yra vienas i did˛. Tarybų Sąjungoje stiklo fabrikas ,,Nieman'. Pln. Lyda — Naugardukas 4 taurų tiltas.

681 d Selecai, Nemuno gl˛k. st. Per upę Lydos—Baranovičių gl˛k. 3 taurų gel˛b. tiltas.

668 BELICA — kol. centras, 11 taurų gel˛b. tiltas. Kiek ˛emiau — k Mo1čadė (L—85).

645 k Koritnyčia (L—18). Yra keltas, laivų prieplauka; d. Matevičiai.

639 d Lebeda (L—60). Upės pakrantėje Lebiodkos k., kuriame gimė ˛ymus gamtininkas akademikas T. Ivanauskas (1882—1970).

633 d ORLIA — mstl., yra keltas; upės pakrantėje nema˛a pertrauktų senvagių ˛iogių.

631 d Dvarčėnai, yra keltas; iki pat Taurijos — čaros kilpos k krante grupė nedidelių Nemuno senvagės ˛iogių.

616 d 1966 pertrauktos čaros — Taurijos kilpos ataka — senvagė. Plaukiant naująja vaga, kuria dabar eina Nemuno fv., kelias sutrumpėja 3,2 km (tiek pat sutrumpėjo ir Nemuno ilgis). Pertrauktos kilpos dalimi dabar teka Taurija (L—24). Čia Nemuno pakrantės labai gra˛ios, apaugusios veliais mikais, nema˛a senų ą˛uolynų.

609 k Did˛. Nemuno auktupio intakas čara (L— 324). Oginskio kanalu ji sujungta su Jasiolda, Pripetės intaku.

Nemunas, 40% pasipildęs čaros vandenimis, toliau vingiuoja plačiu čaros — Nemuno slėniu. Artėjant prie Mastų, upės krantai gerokai paauktėja, terasa susiaurėja.

1966m. pertraukta Nemuno kilpa.

5 schema

596 d Deinieji Mastai; k Kairieji Mastai. Per upę čuino—Volkovisko pln. tiltas.

589 d SENIEJI (Fabrikiniai) MASTAI — rj. centras, mazginė (Gardinas — Mastai — Lyda) gl˛k. st, tiltas, laivų prieplauka. Mieste ivystyta med˛io apdirbimo pramonė.

577 k Rosė (L — 80). Nemuno terasa vėl isiplečia.

575 d DUBNA, yra laivų prieplauka. Istoriniuose altiniuose D. minima apie XIII—XIV a. Čia buvusi lietuvių pilis. Upėje prasideda ˛emos smėlinės salos, seklumos.

570 d Buv. Knia˛evodsų k., kurį 1943 liepos 23 d, vokikieji faistai sudegino (853 ˛mones).

567 k LUNA — mstl.; viekelio Skidelius — Luna gel˛b. tiltas, ˛emiau tilto — didelė sala, fv. d.

561 k Novosiolkai. Nemuno terasos baigiasi, krantai jau aukti, upėje vis daugiau akmenų, nedidelių rėvų.

541 k Svisločė (L—115). Upė atbėga i Belove˛o girios glūdumų.

535 d Katra (L—109). K. ir Merkio d intakas Ūla auktupyje teka vienu slėniu. Jų versmės — Čepkelių (8453 ha) pelkėje. Tarp Kazlikių ir Paramėlių yra vieta, kur tos upės teka į prieingas puses (bifurkiuoja).

533 d.Gatvinis KAMATAVO k. Sena cerkvė ir kapinės, kuriose yra įdomių antkapinių paminklų i akmens.

Baigiasi Nemuno auktupys — upė ir jos pakrantės pasikeičia: salpa (su meandromis) inyksta, smėlėtą dugną pakeičia akmenuotas, krantai vis auktėja, vaga siaurėja ir gilėja, nuolydis padidėja trigubai, slėnys panaus į kanjoną.

529 Kolotovkos rėva, 2 km ˛emiau — Kueliovkos rėva, Plaukiant upės viduriu, rėvos nepavojingos.

517 Gardino 6 taurų tiltas, ˛emiau tilto — d Gardino Prytyckio gamybinio susivienijimo ,,Azotas' pagrindinės įmonės siurblinė. Gardine patariama sustoti aukčiau Batoro pilies, kalno papėdėje, d krante. Plačiais cementiniais laiptais patogu u˛lipti ant aukto ir stataus kalno, aplankytį Gardino istorijos ir archeologijos muziejų.

514 GARDINAS (Grodno) — sr. centras, iaugęs abiejuose Nemuno krantuose (senamiestis ir centrinė dalis d krante), antras pagal dydį panemunės miestas, vienas i didesniųjų Baltarusijoje.

Tai Baltarusijos pramonės ir kultūros centras. Lankytinos vietos: Gardino pilis (joje yra renesansiniai S. Batoro rūmai), naujoji Sasų pilis, kurioje dabar įsikūręs Istorijos ir archeologijos muziejus, v. Boriso ir Glebo cerkvė (XII a.), raytojos E. O˛ekienės memorialinis muziejus ir paminklas, Tarybų Sąjungos Didvyrio V. So-kolovskio paminklas, paminklas 4000 gardiniečių, ˛uvusių hitlerinės okupacijos metu, zoologijos sodas ir kt.

510 k Lososna (L — 46). Prie ios upės kadaise A. Tyzenhauzas projektavo Gardino manufaktūras. 1837 upės terasoje buvo rasta mamuto kaulų.

506 Upėje ilga Kriuchos rėva.

504 d Grandičiai — Gardino priemiesčio vasarvietės, tiltas, abiejuose upės krantuose gra˛ūs puynai. Nemunas staiga pakrypsta į .

502 Rėva Kaunaitė.

492 d Ho˛na (O˛ė) (L—25); GOˇOS (A˛iū˛os) mstl.

481 d Padnemnovas, k Nemnovas. Astaės ˛. Augustavo kanalo Nemunavo (Padnemnovo) liuzo ˛emutinis bjefas. Kanalas jau nebeveikia. Astaės upelis, kuriuo anksčiau ėjo kanalas, dabar teka senvage.

ˇemiau kanalo Nemune plyti 5 salų salynas, fv. k.

476 k Juod6ji Ančia (L—142). Ji atiteka i didelio Augustavo e˛eryno; upės ˛emupiu ėjo Augustavo kanalas.

Nemune didelė sala, fv. d; d Perlamas.

475 k Igara (L—14). iuo upeliu eina LTSR—BTSR valstybinė siena.

466 k Baltoji Ančia (L—60), Paančios viensėdis, Varvikė (plačiau apie B. Ančią ˛r. p. 53).

462 k GERDAIAI — padriko kupstinio tipo kaimas, įsikūręs auktoje pamikėje.

456 d Kubilnyčia (L—9). Gatvinis VENDŪBRĖS k. Jame daug būdingų senosios lietuvių liaudies architektūros sodybų. Kaimas pabiręs Raigardo slėnio pakratyje, prie 2,5 km ilgio Nemuno senvagės, vadinamos Nemunykčiu.

Pusę km į . nuo S. guli vendubrės akmuo—did˛iulis (2,5X5X2 m) rausvo granito riedulys, vadinamas Velnio akmeniu, apie kurį liaudis pasakoja legendas.

Raigardo slėnis — vienas i did˛. nuoliau˛ų cirkų Lietuvoje, landaftinis draustinis. Raigardo slėnį mėgo M. K. Čiurlionis; čia jis nutapė ,,Raigardo' triptiką.

451 Druskininkų poilsiautojų mėgstamiausia vieta — Meilės sala; fv. d. Sala ir poilsio parko pieva, kur auga retieji augalai (gelsvoji viksvuolė, smiltinė guboja, paprastoji ertvė, paprastasis amalas, penkialapis ir pūstalapis dobilas), — botaninis draustinis.

448 k Mil˛inų kalnas — senoji Druskininkų poilsiavietė.

d Ratnyčia (L — 33) — trumpos poilsio kelionės upė. R. prasideda ,,Saulės takas', ipuotas originaliomis pavėsinėmis, suoleliais (baigiasi Druskininkų klimato terapijos parke).

DRUSKININKAI — sąjunginės reikmės balneologinis kurortas, veikiantis itisus metus. Čia gydomos irdies, nervų, reumato, virkinimo trakto, ginekologinės ir kitos ligos. Naudojamas mineralinių altinių vanduo, purvo, saulės, vandens vonios, atliekama fizinės kultūros ir klimato terapija, kitos medicininės procedūros. Visos Druskininkų sanatorijos (,,Nemunas', ,,Puynas', ,,Dainava', ,,Draugystė', ,,Saulutė', ,,Dzūkija', ,,Lietuva', ,,Baltarusija' ir kt.) pastatytos tarybiniais metais. Baigiamos statyti did˛. ir modernikiausios Europoje gydyklos. Kurorte kasmet poilsiauja ir gydosi daugiau kaip 100 000 ˛monių.

Druskininkuose gyveno ir kūrė didysis lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis. 1963 Čiurlionių sodybos name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie menininko gyvenimą ir kūrybą. 1975 D. vienoje i gra˛iausių aikčių, greta ,,Lietuvos' sanatorijos, atidengtas paminklas M. K. Čiurlioniui (skulpt. V. Vild˛iūnas, archit. R. Dičius). Kelią nuo Varėnos iki Druskininkų puoia liaudies menininkų idro˛tos medinės skulptūros – stogastulpiai (,,Čiurlionio kelias').

447 d Grūta (L—7). NERAVAI — Druskininkų t. ū. centras. Ūkis specializuojasi dar˛ininkystėje. 1,5 km ˛emiau — k Gailiūnai. Čia yra daug pilkapių. Patį did˛, (4 m aukčio ir 25 m pl.) vietos ˛monės vadina Mil˛inkapiu.

439 d VIEČIŪNAI. Nemuno pakrantėje ties V. kaimu ˛iemą vasarą kunkuliuoja 0,5 ir 2 m gl. mineralinės versmės. Kaime yra įdomus paminklinis akmuo su tokiu įrau: ,,Viečiūnų kaime gimė ir gyveno buvęs 55 Sibiro pulko 12 kuopos eilinis Grau˛ys Motiejus, Stepo, kurį cariniai budeliai, karo lauko teismo sprendimu, 1917.I.7 suaudė prie Rygos u˛ aktyvų dalyvavimą kareivių sukilime prie imperialistinį karą'.

k Likiavė (Vilkiautinė, L—9). LIKIAVA, garlaivių prieplauka. L. piliakalnyje yra nebaigtos statyti pilies vieno bokto dalis. Archeologų manymu, pilis pradėta statyti XV a. kovų su kry˛iuočiais metu. L. paminklai: archeologijos paminklų kompleksas (pilis, alkakalnis, įtvirtinta senovės gyvenvietė, senkapis ir du archeologiniai akmenys) bei architektūros paminklų ansamblis (ba˛nyčia, varpinė, tvora su vartais, vienuolyno rūmai, magazinas, ūkinis pastatas, tvenkiniai, med˛ių alėjos ir sodas), 28 ha u˛imantis L. istorinis landaftinis draustinis.

Nemuno pakrantėje — turistų poilsiavietė.

434 k ˇEIMIAI; d ˇIOGELIAI. iuose kaimuose 1944 liepos mėn., forsuojant Nemuną, tarp hitlerininkų ir tarybinių karių vyko arūs mūiai. 26 kariams buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Dviejų Didvyrių—gvardijos ser˛anto Piotro Naboičenkos ir gvardijos vyr. leitenanto Piotro Fefilovo, ˛uvusių prie ˇeimių, — palaikai palaidoti Druskininkų karių kapinėse.

431 d Griova (L—5). Iki 1939 spalio mėn. čia ėjo demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Nuo Druskininkų iki pat Kauno marių Nemunas yra gana ,,tvarkingas': siauras, be seklumų, gilus ir sraunus. Pasitaikančios rėvos didesnių kliūčių nesudaro. Pakrantėse puikūs mikai.

418 d Merkys (L—203) į Nemuną įplaukia plačiu ir giliu slėniu — buv. Promerkio – Pronerio senvage. Čia Nemunas labai paplatėjęs, vagoje 2 salelės, fv. k. Kiek ˛emiau — Varėnos — Kapčiamiesčio pln. tiltas.

MERKINĖ — apyl. ir t ū. centras; mstl. isidėstęs ant kalno, Merkio — Nemuno santakoje.

405 d Druskininkai (Senieji). Pasakojama, kad seniau, kai druska dar buvo brangi, i čia esančių druskingų altinių buvo gaminama (garinimo būdu) druska.

399 k ˇivulčikė. Nemune didelė sala, apaugusi tankiais karklų ir serbentų krūmais. Pakrantės mikelyje yra gerų vietų stovyklai.

386 d Vangelionys, piliakalnis. Nemuno pakrantėje kunkuliuoja mineralinio altinio versmė, ma˛os druskos koncentracijos ir pastovios (8,5° C) temperatūros. V. kaimo lauke drybso Didysis Dzūkijos akmuo — geologinis paminklas.

365 d NEMUNAITIS — mstl., apyl. ir kol. centras. Aplinkui gra˛ūs mikai. Upėje didelis Klebono akmuo – vandens horizonto matuoklė. N. apylinkėse yra Kapsuko ir Alytaus rj. ˛emės ūkio darbuotojų pionierių stovykla.

373 k Rad˛iūnai, piliakalnis. Ypač lankoma vieta — Vidzgirio mikas, kuriame yra did˛. Lietuvos ą˛uolynas. Gra˛us 475 ha Vidzgirio botaninis draustinis. Nemune ˇilvičio sala.

365 Vilniaus — Daugų — Alytaus pln. tiltas, ˛emiau — didelė Barono sala, mėgstamiausias alytikių paplūdimys, fv. k. Kairėje — pokario metais iaugęs Alytaus pramoninis rajonas.

362 d Alytupis (L—2). Nemuno ir Alytupio santakoje stūkso nedidelis piliakalnis — istorinis landaftinis draustinis. iame piliakalnyje alytikiai rengia Joninių ir kitas ventes.

Abiejuose Nemuno krantuose boluoja did˛. Dzūkijos miesto daugiaaukčiai pastatai. Didelę miesto teritorijos dalį u˛ima ˛alieji plotai (parkas – mikas, Alytaus ilelis, miesto sodas). Didesnioji, v., miesto dalis ir centras yra Nemuno k krante. Rytinę ir v. dalis jungia tiltas. 12 km ilgio Nemuno kilpoje plyti Alytaus ir Sudvajų mikai. Nemuno krantai ties A. aukti, statūs, apaugę puynais.

A. ilelyje, Nemuno k krante, yra apie 20 apnaikintų VI—IX a. pilkapių. Did˛iojo Tėvynės karo metu A. rj. ir kaimyninėje teritorijoje veikė ,,Dainavos partizano' ir ,,arūno' partizanų būriai.

Vidzgirio mike okupantai nu˛udė keliasdeimt tūkstančių tarybinių ˛monių, tarybinių karo belaisvių. ˇuvusiųjų atminimui pastatyti paminklai. 1944 liepos 15 d. Tarybinė Armija ivadavo Alytų. 11-ai tarybinių karių, Alytaus vaduotojų, suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

361 Kauno—Alytaus—Simno pln. Tamulevičiaus tiltas; ˛emiau tilto, k krante, medvilnės kombinato siurblinė.

350 k Rumbonys. Nemuno ir Pilupio santakoje— Rumbonių piliakalnis. Pilupio laite, apaugusiame tankiais lapuočiais, riogso akmuo su uns, katės ir ˛mogaus pėdomis. Norūnų mike, 44 kv., stūkso 2,8X2,5X2 m Raudonasis akmuo — gamtos paminklas.

346 k Panemuninkai, kol. mechaninės dirbtuvės. Prasideda pirmieji did˛iosios Nemuno kilpos vingiai, k pa-krantėje oia Punios botaninio-zoologinio draustinio (F—2720 ha) mikai. Draustinio ilą 17 km ilgio juosta juosia Nemunas. ile daug med˛ių — gamtos paminklų. Punios ile (kaip ir kiekviename draustinyje) reikia laikytis atitinkamų gamtos apsaugos nuostatų: nekirsti ir nelau˛yti medelių, statyti palapines ir kurti lau˛ą tik tam skirtose vietose.

344 d Punelė (L—16). PUNIA — apyl. ir kol. centras. Punios piliakalnis su apylinkės slėniais bei kalvomis — landaftinis istorinis draustinis. Nuo piliakalnio (Margio kalno) virūnės atsiveria gra˛us apylinkių kratovaizdis.

Pilėnų temą savo kūryboje atspindėjo ne vienas menininkas (L. Kondratovičiaus-Sirokomlės ,,Margiris', J. Kraevskio apysaka ,,Kunigas', V. Krėvės ,,Sena pasaka apie narsų kunigaiktį Margį, Punios valdovą', Maironio, L. Giros eilėračiai ir kt).

Toliau, kitapus Nemuno, tebesitęsia Punios ilas — botaninis zoologinis draustinis.

338 k Stra˛ikės; d NEMAJŪNAI— kol. centras.

Tarp Nemajūnų ir Birtono, einant tiesiai, yra tik 4,5 km, o visa Birtono kilpa—daugiau kaip 50 km ilgio.

Ma˛daug pusiaukelėje tarp Nemajūnų ir Balbierikio, d krante, Siponių mike, yra 2 turistams skirtos poilsiavietės.

318 k Perėkė (L—66). P. nuteka did˛iųjų Sūduvos e˛erų — Obelijos ir Metelio — vandenys. Pavasarinių polaid˛ių metu i upė tinka vandens turizmui nuo pat auktupio — Metelytės ir Obelytės santakos (L—46); pagal morfometrinius duomenis (nuotėkį ir nuolydį) upė tinka II sudėt. ktg. ˛ygiui.

BALBIERISKIS — mstl. t. g., apyl. ir Kalinino kol. centras.

306 k Kernuvės piliakalnis, baigiantis griūti į patvenkto Nemuno vandenis. Gra˛us apylinkių kratovaizdis: nuo aukto kalno atsiveria platūs reginiai į Nemuno slėnio vingius, į Buktos bei Degsnės miko botaninį draustinį.

Kai vandens horizontas normalus, Kernuvę siekia Kauno marių patvanka.

298 k Revuona (L—7). PRIENAI — rj. centras, įsikūręs abiejuose Nemuno krantuose. Did˛ioji miesto dalis siaura juosta tęsiasi Nemuno pakrante. Abi da-lis jungia gel˛b. tiltas. I . ir v. miestą supa iki 50 m aukčio Nemuno slėnio laitai ir mikas. Ties P. Nemunas riečia 17 km ilgio Prienų kilpą (did˛iosios Birtono kilpos krivingis), kurios sąsmaukos pl. — 1,2 km. Kilpoje oia ˇvėrinčiaus mikas. P. veikia eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla: čia konstruojami, statomi ir bandomi įvairių modelių sklandytuvai.

294 k BAGRĖNAS; kaimas įsikūręs auktoje pa-krantėje, prie jo stūkso 2 piliakalniai. 1944 liepos 19 d. ties B. mūyje su hitlerininkais pasi˛ymėjusiam ser˛antui P. Timinui suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

Plaukiant toliau, pakelėje yra 2 turistams skirtos poilsiavietės: d krante ˇvėrinčiaus mike ir k krante Alksnakiemio mike; kiek toliau, tame pačiame Alksnakiemio mike, Birtono turistinė bazė, kurioje turistai gali pernakvoti, pavalgyti.

288 d BIRTONAS — balneologinis kurortas, veikiantis itisus metus. Pagrindiniai kurorto gydomieji faktoriai — daugiau kaip 10 mineralinių altinių vanduo ir gydomasis purvas. B. mineraliniais vandenimis gydomos sąnarių, reumato, virkinimo organų, periferinės nervų sistemos, ginekologinės ligos. B. kurorte kasmet gydosi ir ilsisi apie 12 tūkst. ˛monių.

B. yra nedidelis parkas ir veliu miku apaugęs Vytauto kalnas. XV a. čia stovėjo did˛iojo kunigaikčio Vytauto med˛ioklės pilis.

Su B. praeitimi galima susipa˛inti B. kratotyros muziejuje.

Vasarą B. veikia jaunimo, pionierių ir sportininkų stovyklos. Olimpinėje irklavimo bazėje treniruojasi respublikos ir Tarybų Sąjungos akademinio irklavimo meistrai.

285 d Verknė (L—77). Upės ˛emupys apie 2,5 km yra patvenktas Kauno marių. Tai nuo vėjų ir bangų sau-gus uostas turistams ir ˛vejams. Prie pat Verknės ˛., d igriuvusioje pakrantėje, kyo stambi konglomerato uola, bene vienintelė tokia Lietuvoje.

277 d Juodija (L—8). Juodijos ir Nemuno santakoje—auktas piliakalnis, skalaujamas itvinusių marių bangų.

265 d DARSŪNIKIS— kol. centras. Pakilus Kauno marių vandenims, D. apsaugai buvo supiltas 4 km ilgio pylimas.

261 d Lapainia (L—25). L. atiteka nuo Kalvių, teka per Gabio (F—17) ir Kalvių (F—197) e˛. Lapainios k. yra ˛emiau Kauno marių lygio ir atitvertas nuo jų apsauginiu pylimu.

257 k PILIUONA — Taurakiemio apyl. ir ,,Pirmūno' kol. centras. Į . nuo P. tęsiasi Dubravų, į . v.— Vaivydavos girininkija.

6 schema

Kiek susiaurėjusios prie buv. Kračkiemio ir Dabintos k., Kauno marios vėl plačia alkūne įsilieja į d krantą ir paplatėja iki 2 km. Kauno mariose ,,paskendusių' kaimų gyventojai isikėlė į naujas ,,Nemuno' ir ,,Pirmūno' kol. gyvenvietes ant kalno. Viru˛iglyje yra Kauno ˛vejų mėgėjų valčių bazė ir trumpalaikė turistų poilsiavietė, ,,Centrolito' gamyklos profilaktoriumas, pagalbinė m-la.

Statant Kauno HE, buvo įrengta didelė vandens saugykla, vadinamosios Kauno marios, kurios patvenkė Nemuną iki Kernuvių. Marių plotas, kai patvenkto vandens horizontas normalus, yra 63,5 km², tūris—462 mln. m³, naudingas tūris, nuleid˛iant vandens horizontą iki 4 m— 222 mln. m³, marių ilgis—81 km, pl.—3,3 km. Pučiant stipresniam vėjui ir esant 4—5 balų bangavimui, baidare ar kita ma˛esne turistine valtele reikia plaukti u˛uovėjine pakrante.

248 d Strėva (L—81). Strėvos ˛. dabar yra plačios ir gilios, nes pakilę Kauno marių vandenys ˛emupį u˛sėmė iki pat Alytaus—Kauno pln. Čia tarp gilių ir ramių įl. yra daug gerų vietų postoviui, nakvynei. Tačiau po metų kitų čia daug kas pasikeis Ant stataus ma-rių laito jau pradėtas statyti hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) auktutinis vandens baseinas (F — 350 ha, 37 mln. m³ vandens talpos); jis aptveriamas ˛emės pylimu. Per imtuvę – ileistuvę vanduo pateks į vamzdį – vandenvedį, kuris eis ikasa, pylimu ir estakada iki mainų pastato. Jo ilgis bus apie 700 m. Mainų pastatą su Kauno mariomis jungs dvipusio veikimo 215 m pl., 14 m gl. kanalas. Naktį ma˛daug septynias val., panaudojant elektros energijos perteklių, HAE agregatai pumpuos i Kauno marių vandenį į 100 m auktyje įrengtą baseiną. Dieną ma˛daug penkias val., trumpalaikio piko metu, vanduo, vamzd˛iais krisdamas i 100 m aukčio, varys tuos pačius agregatus ir gamins elektrą. HAE mainos inversinės: generatoriai galės dirbti kaip elektromotorai, o turbinos — kaip siurbliai, HAE veiks kaip savotikas elektros sandėlis, ilygins energetinės sistemos balansą ir pagerins iluminių elektrinių darbą. Nema˛i bus ir kai kurie kiti parametrai: kas sekundę į virutinį baseiną arba i jo tekės 1500 m³ vandens. Turbinų galingumas bus 1600 MW, siurblių —1735 MW. Jėgainė pagamins 2,4, o sunaudos 3,3 mlrd. kilovatvaland˛ių elektros energijos per metus.

Kai HAE dirbs, vandens turistams susidarys tam tikrų nepatogumų: naktį, kai i Kauno marių vanduo bus siurbiamas į auktutinį baseiną, vandens horizontas pa-˛emės iki 2—3 m, o seklioje pakrantėje palikti laiveliai atsidurs toli nuo kranto; dieną, kai mil˛inika (1500 m³) vandens masė i 100 m aukčio kris į marias, sukels nema˛ą bangavimą, plintantį gan dideliu spinduliu.

d Astravikės, Lietuvos kūno kultūros instituto poilsio bazė.

246 d Uolė (Vandenis, L—7). DOVAINO-N Y S — pauktininkystės t. ū. gyvenvietė, Dovainonių (Seilupių) piliakalnis, vadinamas Mergakalniu. Ties D. labai statūs ir aukti marių laitai. Plačiame itvinusiame Uolės ˛emupyje yra Kauno ˛vejų mėgėjų valčių bazė, čia prieglobstį ras ir vandens turistai. Netoliese, Kapitonikėse, įsikūrusi Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto sveikatingumo stovykla.

241 k Dubravos miko draustinis (F—4349 ha), kuriame yra aklimatizuotų dėmėtųjų elnių.

d RUMIKĖS — apyl. ir ,,Pravienos' dar˛ininkystės kol. centras, R. mstl. 1958 persikėlė i Panemunio, kurį u˛sėmė itvinusios Kauno marios. R. mstl. ant marių kranto pastatytas paminklas poetui A. Baranauskui, kuris 1851 mokėsi R. veikusioje ratininkų m-lojė.

Kauno marių . r. pakrantės puyne prie Pravienos upelio įsikūręs Lietuvos TSR liaudies buities muziejus. Muziejaus ekspozicija u˛ima apie 180 ha, trasos ilgis — 6 km.

230 d PALEMONAS, gl˛k. st. Turistams, kurie čia mano baigti kelionę Nemunu, patogi vieta sėsti į Vilniaus — Kauno traukinį. Palemone netoli nuo marių, prie Laktingalų slėnio, yra poetės S. Nėries (1904— 1945) memorialinis muziejus. Čia paprastai kasmet pradedama Poezijos pavasario ventė.

k GIRIONYS — Lietuvos mikininkų mstl.: čia įsikūrė Lietuvos mikų ūkio mokslinio tyrimo institutas, Dubravos mikų tyrimo st, Kauno mikininkystės technikumas. Yra 125 ha parkas – dendrariumas. Dubravos mike yra Girulių turistų poilsiavietė.

227 d Kauno marių . v. gale, u˛ aukto apsauginio pylimo, gra˛iame parke boluoja buv. Pa˛aislio vienuolyno ir ba˛nyčios kupolai. Dabar čia įsikūręs M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. P. ansamblis (XVII a.) — vienas i gra˛iausių baroko architektūros pavyzd˛ių mū-sų alyje, sąjunginės reikmės archit. paminklas.

k Marių pakrantėje, tarp Pa˛aislio ir Kauno HE, yra puikus paplūdimys, jachtklubas, ˛vejų mėgėjų valčių st., keleivinių ir prekinių laivų prieplauka.

223 Kauno HE betoninė potvynių praleidimo ir ˛emių u˛tvanka. U˛tvanka eina gl˛k. ir kelias. liuzo laivams praleisti per u˛tvanką nėra. Čia i virutinio bjefo į ˛emutinį laivelius k krantu apie 200 m reikia persigabenti sausuma. (Ilipti į cementinės u˛tvankos krantą reikia labai apdairiai, nes povandeninė jos dalis yra nepaprastai slidi, apgliaumėjusi).

Nemuno potvynių vandeniui nuleisti įrengta betoninė slenkstinė u˛tvanka su trimis 20 m pl. pralaidomis, u˛daromomis 7 m aukčio skydais. Bendras maksimalus hidromazgo pralaidumas — 4500 n³/s. Kai HE neveikia, biologiniam re˛imui avarine pralaida kas sekundę praleid˛iama 70 m³ vandens. Tad ir did˛. ,,sausmečiu' (kai HE nedirba) Nemune vandens yra pakankamai turistiniam laiveliui bei plaustui. Galima gauti leidimą susipa˛inti su įdomiais HE įrengimais. Ekskursantus palydi gidas.

Kauno HE jėgainės pastate sumontuota 4 hidroturbinos. Jų ratų 0 5 m, vandens pralaidumas—750 m³/s, t. y. 2,6 karto didesnis negu vid. Nemuno debitas. HE

galingumas— 100 MW.

Kilometru ˛emiau HE Nemunas, aplenkdamas Vičiūnų kalną, sudaro trigubos Kauno kilpos vidurinį įlinkį. Kairėje Vičiūnų vasarvietė, d Kauno Dainavos gyvenamasis rj. Petraiūnų priemiestyje nema˛a Kauno pramonės įmonių.

219 k Auktosios Panemunės kurortinio miko draustinis, vadinamas Basanavičiaus ilu (F—226 ha). Per Ne-muną ties K. Barausko g. permestas auktas pėsčiųjų tiltas. d Kauno — Vilniaus gl˛k., 1275 m ilgio tunelis. Puskilometrį nuo tunelio, buv. Kauno tvirtovės VI forto dauboje, 1926 gruod˛io 27 d. smetoniniai budeliai suaudė keturis komunistus — Karolį Po˛elą, Juozą Greifenbergerį, Kazį Giedrį ir Rapolą Čarną. ˇudynių vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Tuoj u˛ VI forto, G i r s-tupio (L—10) slėnyje, yra vienintelis Lietuvoje zoologijos sodas. Netoliese — A. Mickevičiaus akmuo su ikaltais inicialais ir 1823 m. data.

216 Auktosios Panemunės tiltas; k krante AUKTOJI PANEMUNĖ; d ANČIAI— buv. Kauno proletariato rj., susiformavęs XIX a. antrojoje pusėje. Siauriau, virutinėje terasoje, AUKTIEJI ANČIAI. Čia yra karių kapinės, kuriose ilsisi Kauno vaduotojų, lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno, taip pat revoliucinio judėjimo dalyvių palaikai.

215 k Jiesia (L—69). Nemuno — Jiesios santakoje, k krante, stūkso Jiesios (Napoleono) piliakalnis (IX— X a.). Piliakalnio teritorija ir Jiesios atodangos — istorinis landaftinis draustinis.

212 Kauno — Kybartų gl˛k. tiltas; Kauno gl˛k. st., autobusų st, k ˇEMOJI ir AUKTOJI FREDA. Auktojoje Fredoje yra 76 ha botanikos sodas. Jo dendrariume auginama daugiau kaip 600 įvairių pasaulio alių dekoratyvinių med˛ių bei krūmų.

211 k ALEKSOTAS — Kauno priemiestis. d Karmelitų pusiasalyje, panaikinus Kauno upių ˛iemos uostą, kuriamas parkas. Čia laikinai prisiglaudusi ,,ˇalgirio' akademinio irklavimo bazė, taip pat Kauno motorinių valčių st. KAUNAS — respublikos pramonės ir kultūros centras, antras pagal dydį miestas respublikoje, įsikūręs did˛. Lietuvos upių — Nemuno ir Neries — santakoje. Beveik i visų pusių jį juosia puynai, reljefą įvairina kalvos kalvelės, upių upelių slėniai.

Mieste veikia daugiau kaip 100 stambių pramonės įmonių, yra 5 auktosios m-los, 11 specialiųjų vid. m-lų ir kt.

ˇymesnieji archit. paminklai: Kauno pilies liekanos, Perkūno namas — lietuvikos gotikos perlas (Aleksoto g. 6), Bazilika (Vilniaus g, 26), Vytauto ba˛nyčia (Aleksoto g. 1), Rotuė.

Mieste veikia istorijos, M. K. Čiurlionio dailės, literatūros, keli memorialiniai muziejai, dramos, muzikinis ir lėlių teatrai, keliolika stacionarinių kino teatrų, zoologijos ir botanikos sodai. Kauno kelionių ir ekskursijų biuras — Rotuės a. 11, o turistų klubas — Kęstučio g. 32. (Apie Kauną ir jo apylinkes yra nema˛a literatūros. Naujausias leidinys — autorių kolektyvas, Kaunas. Turistui apie miestą, V., 1977).

209 Aleksoto tiltas.

k Aleksoto kalnas, vadinamas Linksmakalniu, ˇagarinės kalnu. Nuo jo virūnės atsiveria vaizdas į Nemuno ir Neries santaką, Kauno senamiestį, Vilijampolę.

208 d Did˛. Nemuno intako Neries (L—510) ˛. Neriai įtekėjus, Nemunas trečdaliu paplatėja ir pagilėja. Tarp Kauno ir Klaipėdos Nemunu vyksta navigacija. Vandens turistai, plaukdami ia trasa, neturi pamirti, kad, esant ˛emam Nemuno debitui, Kauno HE veikia tik piko metu, t. y. kada sunaudojama daugiausia elektros energijos. Elektrinės darbo ir nedarbo metu Nemuno vandens horizontas svyruoja iki pusės ir daugiau metro. Be to, upe plaukioja daug įvairių laivų. Ypač dideles bangas sukelia greitaeigės ,,Raketos', ,,Zaria' ir galingieji vilkikai. Jie nedideliems turistiniams laiveliams, ypač baidarėms, gali pridaryti daug nemalonumų. Be-veik visa likusi Nemuno atkarpa yra sureguliuota ˛abų ir akmenų bunomis. Tad, plaukiant toliau, reikia ypač saugotis apnuogintų bunų ,,galvų' bei jose styrančių atrių povandeninių akmenų ir ˛abų. Pavojingi ir stiprūs sūkuriai, susidarą ˛emiau bunų. Fv. pa˛ymėtas gairėmis ir sutapimo ˛enklais (upės krantuose).

7 schema

207 k Marvelė (L—7), MARVELĖS priemiestis;

d VILIJAMPOLĖ — antras pagal dydį Kauno pramonės ir gyvenamasis rj. Ant kalno—IX forto muziejus. ioje vietoje hitlerininkai nu˛udė apie 80 tukst. ˛monių. Faizmo aukų atminimui statomas memorialas.

Puskilometriu ˛emiau, d, buv. Marvos dvare, ˛irginio sporto st. Vilijampolėje buv. karjere įrengtas naujas upių ˛iemos uostas; čia yra ir nauja prieplauka.

205 d LAMPĖDˇIAI — vasarvietė, įsikūrusi gra˛iame puyne. Lampėd˛ių liepa — gamtos paminklas; k OBELYNĖ. Obelynėje prof. T. Ivanauskas 1929 įkūrė pirmąją Lietuvoje juodsidabrių lapių fermą, įveisė dendrologinį sodą. Name, kur gyveno T. Ivanauskas, veikia memorialinė ekspozicija. Greta Obelynės ˛aliuoja nedidelis (F — 332 ha) Kamos mikas — botaninis – zoologinis draustinis.

202 k PYPLIAI — kaimas, isibarstęs tarp Kamos ir Kačerginės mikų. Čia yra Karvelių ą˛uolas — gamtos paminklas — ir piliakalnis (30 m aukčio). Tai geriausiai ilikęs taisyklingos kūgio formos piliakalnis Lietuvoje. Nuo jo virūnės atsiveria Kauno ir Nevė˛io slėnio panorama. Piliakalnis su apylinkėmis — landaftinis istorinis draustinis.

199 d Nevė˛is (L—209). RAU D 0 N DVARIS. Nevė˛io ˛. d krante, ilelio k., yra trumpalaikės turistų poilsiavietės.

k KAČERGINĖ (Pusilis) — mstl. t. g, įsikūrusi sausame spygliuočių mike (F — 497 ha). Čia veikia resp. vaikų sanatorija ,,ˇibutė', kelios pionierių stovyklos. 1906 K. vasarojo raytojas J. Biliūnas, K. da˛nai vasaras praleisdavo poetas L. Gira, kalbininkas J. Jablonskis, kompozitoriai S. imkus, J. Naujalis. Kelias vasaras K. vasarojo ir čia 1967 bir˛elio 7 d. mirė V, Mykolaitis – Putinas. K. pln. ˛iede (L — 5,5 km) vyksta motociklų, automobilių ir dviračių lenktynės.

194 k ZAPYKIS — mstl., apyl. ir kol. centras. Kol. ekonomikai stiprus. 1977 Z. atuonmetė m-la pa˛ymėjo 300 m. jubiliejų.

Zapykyje prie pat Nemuno stovi v. Jono (Vytauto) ankstyvosios gotikos ba˛nyčia (XVI a.) — sąjunginės reikmės archit. paminklas. Dabar čia veikia nuolatinė kultūros paminklų apsaugos paroda ir Z. kol. istorijos bei pasiekimų paroda.

Greta Zapykio, Kluonikių k., gimė (1837) poetas A. J. Vitelis – Viteliauskas. d KULAUTUVA—mstl. t. g., kurortas, įsikūręs 600 ha mike – draustinyje, Čia veikia 330 lovų TBC sanatorija, 100 lovų vaikų sanatorija, o vasarą — vaikų dar˛eliai, pionierių stovyklos.

K. kurortinė vieta tapo XX a. pr. 1937 gruod˛io 31 d.— 1938 sausio 1 d. Kulautuvoje įvyko LKP CK plenumas.

188 k Ova (L—12), Altonikiai. Nemuno—Ovos santakoje ant aukto, stataus skard˛io yra legendinis Aldonos – Altonės piliakalnis.

A. piliakalnis (X—XIV a.) — archeologinis paminklas. Prie Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnį tyrinėjo archeologas T. Daugirdas. Piliakalnio virūnėje dar tebelama vienias tūkstantmetis ą˛uolas.

Prieais Altonės piliakalnį, k Ovos krante, Rioglikių k., yra alkakalnis, vadinamas Griūvakalniu; u˛ 500 m į p. v.—Rioglikių senkapis (V—XII a.).

182 d BATNIAVA—apyl. ir t. ū. centras. Ūkis augina Kaunui daug įvairių ankstyvųjų dar˛ovių. Toliau — Patuva, Brū˛ė. Per Brū˛ę teka į Nemuną Karle. Brū˛ės rytuose — Karklės mikas.

k Liekė (L—21). Upės slėnio laitai altiniuoti, todėl upės vanduo altas, deguoningas, jame veisiasi upėtakiai ir lakiai; yra nema˛a bebrų ir ūdrų.

Nemuno—Liekės—Lapupio santakoje auktai ikėlęs galvą stovi ėtijų Jundakalnis. Tai gana stati, med˛iais apaugusi panemunės kalva.

181 k MIKYTAI — ,,Pirmūno' kol. centras, piliakalnis, senkapis.

d JAUČAKIAI — kol. centras, yra 2 piliakalniai, vadinami Svirnakalniu ir Kartuvių kalnu. Pastarajame buvo kariami 1863 sukilimo dalyviai. Pakarklės mike, tarp Nemuno ir Kauno pln., yra Brolių kapinės. 1941 rugpjūčio mėn. faistai čia nu˛udė 3500 tarybinių ˛monių i Čekikės, Sered˛iaus, Veliuonos ir Vilkijos.

180 d VJLKIJA — mst, apyl. ir ˛vėrininkystės t. ū. centras. Ūkis augina sidabrines, poliarines lapes ir audines. 1384 prie V. įvyko mūis tarp lietuvių (vedamų Jogailos ir Skirgailos) ir kry˛iuočių (vedamų Ragainės komtūro Vygando) kariuomenių. Mūį laimėję lietuviai sutrukdė prieui ver˛tis į Lietuvos gilumą. 1450 Dancingo pirklių dokumentuose minima V. muitinė. XVI a. V. suteiktos Magdeburgo teisės.

1863 gruod˛io 17 d. V. apylinkėse buvo suimtas ir Kaune pakartas A. Mackevičius, 1863 sukilimo vadas.

1862—1863 V. gyveno tautosakininkas, leksikografas, etnografas A. Juka.

176 k Kretkampis, sausas puynas. Čia veikia aklųjų gydomojo darbo m-la. Nemuno pakrantėje didelis senvagės ˛iogis.

d Ringovė, yra piliakalnis.

174 k ˇemoji Panemunė, piliakalnis; kaime yra laivų prieplauka, įdomus stulpo pavidalo akmuo — menhyras. Pasakojama, kad ant jo stovėjusios senovės lietuvių dievų statulos.

168 d Dubysa (L—139). SEREDˇIUS — mstl., apyl. ir Mičiurino sodininkystės t. ū. centras, laivų prieplauka (plačiau apie D. ir S. ˛r. p. 170).

K KRIŪKAI— mstl., apyl. centras.

164 d Armena (L—20). Kalviai; yra piliakalnis, vadinamas Bajorkalniu. Ant kalno KLANGIAI — P. Cvirkos gimtinė; veikia raytojo memorialinis muziejus.

160 k Nykutė (L—9), Panykiai, Misiūnai, yra piliakalnis.

150 d VELIUONA—mstl., apyl. ir P. Cvirkos kol. centras. Miestelio r. dalis vadinama Pakalnikiais, v.— Antkalne, . — Naujamiesčiu. Per V. į Nemuną teka du ma˛i upeliūkčiai — Veliuona ir Skruzdupys. V. yra 2 parkai, viename i jų nema˛a retų med˛ių. V. ba˛nyčia (XVII a.) — archit. paminklas. Veliuonos upelio d krante vienas alia kito yra du piliakalniai. Vienas jų vadinamas Gedimino kapu, antras—Pilies, Ramybės kalnu. Piliakalniai su buv. papiliais — istorinis landaftinis draustinis. Pasak padavimo, V. mūiuose su kry˛iuočiais ˛uvęs kunigaiktis Gediminas nuo pirmąkart panaudoto aunamojo ginklo. Esą palaidotas jis Gedimino kapu vadinamame piliakalnyje, kur jam pastatytas paminklas.

1815—1932 V, gyveno poetas K. Nezabitauskas – Zabitis, 1863—1871 — tautosakininkas A. Juka, 1918—1922 V. pradinėje m-loje mokėsi raytojas P. Cvirka.

Tuojau u˛ Veliuonos, ties Kaimeliu, prasideda nugriuvę Nemuno skard˛iai, kuriuose kasmet peri tūkstančiai urvinių kreg˛d˛ių.

152 k Vaiguva (L—6). PLOKČIAI, stūkso piliakalnis, yra laivų prieplauka; 1889—1899 P. taikos teisėju dirbo pedagogas P. Kriaučiūnas, Jo namuose lankydavosi nema˛a ano meto kultūros veikėjų: raytojai V. Kudirka, J. Tumas – Vai˛gantas, tautosakos rinkėjas A. Sabaliauskas – ˇalia Rūta, kalbininkai J. Jaunius, J. Jablonskis, J. Boduenas de Kurtenė, E. Volteris ir kt. P. piliakalnyje ikastame urve buvo slepiama lietuvika spauda, knygneių slapta gabenama i Rytų Prūsijos.

149 d RAUDONĖ — mstl., apyl. ir kol. centras. R. dvaro rūmuose (sąjunginės reikmės archit. paminklas) dabar — vid. m-la. Rūmai, da˛nai vadinami pilimi, pastatyti apie 1608.

Prie rūmų didelis parkas, kuriame auga senas dvikamienis 7,5 m apimties, 20 m aukčio Gedimino ą˛uolas — gamtos paminklas.

Toliau, u˛ 2 km, Raudonėnai; yra laivų prieplauka. R. kaimo apylinkėje, Raudonės upelio krante, dunkso piliakalnis, yra X—XIV a. kapinynas.

140 d Vytėnų kol. Panemunės (Gelgaudų, Zamkaus, Vytėnų) pilis (XVII a.)—resp. reikmės archit. paminklas.

138 k GELGAUDISKIS — mstl. t. g., laivų prieplauka, yra senas parkas (XVI a.), keramikinių dirbinių gamykla. Buv. G. dvaro rūmuose dabar veikia vid. m-la, taip pat pagalbinė m-la – internatas. Sidabrinių klevų alėja (abipus paradinio įva˛iavimo) yra ne tik G. parko į˛ymybė, bet ir viso senųjų Lietuvos parkų palikimo unikumas.

135 d SKIRSNEMUNĖ — mstl, apyl. centras.

Nemuno pakrantėje yra eksploatuojamas didelis kreidos mergelio karjeras. Kreidiniai mergeliai čia ieina beveik į ˛emės pavirių.

126 k KAIMELIS — Kidulių t. ū. padalinys, kultūros namuose įsteigtas pirmasis respublikoje kolūkinis dailės kūrinių muziejus.

124 d Mituva (L — 102) — Nemuno ˛emupio lygumų upė. Tai vienintelė didesnė upė, kurios baseine (F — 773 km²) nėra e˛. Baidare galima plaukti nuo Snietalos intako.

JURBARKAS — rj. centras, yra tiltas per Nemuną, laivų prieplauka, uostas (Mituvos ˛.), laivų remonto dirbtuvės ir kt. J. gimė ˛ymus aktorius ir re˛isierius K. Glinskis (1886—1938), nuo 1929 iki mirties gyveno skulptorius V. Grybas (1890—1941). Miesto parke yra jo memorialinis muziejus. alia miesto stūkso Bipilio ir keletas ma˛esnių piliakalnių.

J. pradėjo augti nuo XV a. pr., kai čia buvo įsteigta muitinė. XVII a. pr. J. gavo Magdeburgo teises ir herbą. Per J., kaip pasienio miestą, 1901 buvo gabenama ,,Iskra', 1928—1933—nelegali komunistinė literatūra.

Vaduojant J. i vokikųjų faistų, 3 pasi˛ymėjusiems kariams — I. Frolovui, S. Sergejevui ir V. Tolstikovui — suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai.

K KIDULIAI— t.ū. centras.

117 k SUDARGAS — mstl., ,,Komjaunuolio' kol. centras, 3 km nuo RTFSR Kaliningrado sr. sienos. S. vadinamas Lietuvos veicarija.

Prie S., auktoje Nemuno pakrantėje, yra 5 piliakalniai.

Lietuvikos spaudos draudimo metais per S. i Prūsijos buvo gabenamos lietuvikos knygos. Aktyviam knygų platintojui M. Sederavičiui Sudargo kapinėse yra pa-statytas paminklas.

113 k Ramonikiai. Kadaise čia stovėjo Lietuvos jr Vokietijos valstybių pasienio stulpai. d SMALININKAI — rj. pavaldumo miestas, yra laivų prieplauka, upių laivų ˛iemos uostas, 2 ha parkas. XX a. pr. per S. buvo gabenama ,,Iskra', lietuvikos knygos ir laikračiai, spausdinti Prūsijoje, iki 1933 per S. į Lietuvą buvo gabenama dalis Vokietijoje leid˛iamos LKP literatūros.

Tolimesnė Nemuno vaga, sureguliuota bunomis, yra 150—170 m pl.

102 d Kalvėliai.

99 k NEMANSKOJE (Trapėnai), yra laivų uostas. d VIEVILĖS mstl. — apyl. centras.

88 d. SOKAIČIAI, matyti aukti senos plytinės kaminai.

85 k eupė (L—298).

81 d Jura (L—172).

Nemunas, lau˛damasis per Vilkykių kalvagūbrį, pradeda riesti vaizdingą Ragainės — Rambyno — Til˛ės kilpos pirmąjį vingį.

79 k GARINAS (ˇemutiniai ir Auktutiniai Eisuliai). Nuo aukto ˇvalgų kalno atsiveria gra˛ūs vaizdai į Nemuno slėnį.

77 k ČAPAJEVAS (Tusainiai). Čia stūkso Kaukaro piliakalnis, kurio pilį kry˛iuočiai sudegino 1276. Nemunas riečia didįjį Ragainės (Nemano) kilpos vingį; pakrantėse spygliuočių mikai.

73 k NEMANAS (Ragainė); yra laivų prieplauka, celiuliozės kombinatas. Ant kalno kry˛iuočių pilis. Ragainėje ispausdintas J. Basanavičiaus redaguotas pirmasis pasaulietikas lietuvių laikratis ,,Aura' (1883). 1549—1563 R. kunigavo pirmosios lietuvikos knygos (1547) autorius M. Ma˛vydas. Jis ir palaidotas Ragainėje.

Nuo Ragainės prasideda paskutinė Nemuno ˛emupio atkarpa — delta.

NAUJOJI NEMUNO DELTA

8 schema

70 d Ataka į 2 km ilgio Nemuno ˛iogį, vadinamą Margių e˛. Truputį ˛emiau — Ū˛biečiai.

69 d Rambyno landaftinis draustinis. Rambyno kalne buvo senovės lietuvių alkavietė, ventas mikas ir galbūt pilis.

Greta Rambyno, Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje 1904 pirmą kartą buvo lietuvikai ispausdintas ,,Komunistų partijos manifestas'.

Kasmet Rambyno kalne rengiama tradicinė Joninių ventė.

63 k Kumos – Merguvos įl. — gili Nemuno senvagė, virtusi e˛.

62 k Pilies kalnas, kuriame yra senosios Til˛ės pilies liekanų. ią pilį 1408 pasistatė kry˛iuočiai, norėdami pulti lietuvių ˛emes. Kiek toliau — Angio kalnas. Tai paskutinė auktesnė panemunės kalva. Toliau Nemuno krantai palaipsniui pradeda ˛emėti — upė įplaukia į pajūrio ˛emumą.

59 k SOVETSKAS (Til˛ė), Tauragės — Sovetsko pln. tiltas, yra laivų prieplauka, laivų uostas. Sovetskas — antras pagal dydį Kaliningrado sr. miestas. Karo metu apie 80% miesto buvo sunaikinta. Dabar S. atstatytas, toliau plečiamas. Mieste veikia rusų dramos teatras.

Til˛ė lietuvių kultūros istorijoje, ypač spaudos draudimo metu (1864—1904), suvaidino reikmingą vaidmenį. Čia gyveno ir dirbo daug Ma˛osios Lietuvos vietė-jų bei kultūros darbuotojų.

58 Klaipėdos — Sovetsko — Kaliningrado gl˛k. tiltas. Tiek gl˛k., tiek pln. tiltai čia eina ne vien tik per Nemuno vagą. Deiniajame krante yra atkirstų Nemuno meandrų liekanų — Kurme˛erio, Mary˛iogio ir Ū˛lenkio vandens prisipildę tarprumbiai. Per U˛lenkio ir Kurme˛erio ˛emumas yra dar 2 tiltai, Visų 3 tiltų ilgis — 1245 m.

48 Deltos prad˛ia — Nemunas suskyla į 2 atakas. Pirmąja, k Matrosovkos (Gilijos) aka nuteka nuo 16 iki 29% (vid. 150 m³/s arba 28%) Nemuno vandens, d Rusnės aka—72%. Nemuno deltos pavirius plokčias, vos keletą metrų nuo jūros lygio pakilusi ˛emuma; laukų apsaugai nuo Gilijos atakos iki Tatamikių supilti aukti pylimai.

51 k (buv.) Stulbeikiai.

38 d Gėgė (L — 29) nuo pat Pagėgių teka plačia Nemuno senvage. k čiukinas (Didieji Kacevikiai).

33 d Vei˛as (L — 29) V. įteka į gilią Rusnės senvagės ataką; V. pab. — anutė. k Senieji Sėliai.

32 k Klokių laivų uostas, u˛ 1,5 km nuo upės—Jasnojė (Kaukiemis), d ilininkai.

19 d Tatamikiai. Toliau—Leitė (L—26). Upėjė didelė Ragininkų sala, fv. k. Abu upės krantai jau ˛emi, pelkėti.

13 Rusnė baigiasi: į d teka Atmata, į k—Severnaja (Skirvytė), kuri toliau isiskaido į Pakalnę,. Vorusnę ir Rusnaitę. Atmatos vaga nuteka nuo 31 iki 40% Rusnės vandens, o kita, didesnioji, dalis (60—69%) nubėga Skirvyte. Nuo jos atsiakojančia Pakalne nuplaukia 2—6% Skirvytės vandens. Atmata laikoma vyriausia Nemuno deltos aka. Visos Nemuno deltos atakos yra pakankamai gilios plaukti bet kurio tipo turistiniu laiveliu.

d ˇALGIRIAI — ilutės t. ū. technikumas. k RUSNĖ — mstl.; Rusnės saloje yra ˛uvininkystės ūkio centras. R. — sena pamario ˛vejų gyvenvietė. Traukdamiesi vokikieji faistai susprogdino tiltą per Atmatą, sunaikino mstl. Dabar R. ne tik atsistatė, bet ir gerokai isiplėtė; atstatytas ir tiltas. Evangelikų liuteronų ba˛nyčia (XIX a. pr.) — vietinės reikmės archit. paminklas.

10 d ya (L—61), Payiai. ya nuo ˛. ligi ilutės (L—6) reguliuota, tiesi ir gili (1,5—2 m): ja gali plaukti ir didesnės gramzdos laivai. Tarp Leitės ir yos visa d pakrante auga velios kultūrinės pamario lankos. k ykrantė.

4 d Plati Atmatos ataka į Krokų Lankos e˛. Krokų Lanka ir Kniaupo įl. — pagrindinės Kurių marių ˛uvų neryklos.

3 d Paskutinio Nemuno intako Minijos (L—213) ˛.; k Uostadvaris, laivų uostas,. ˛emų, apsemiamų vietų vandens reguliavimo polderiai, vyturys.

Krokų Lankos e˛., Kniaupo įl., Vytinėje, Duobelėje, akutėje, Skatulėje, Vorusnėje ir kitose atakose, esančiose Nemuno deltos botaninio – zoologinio draustinio teritorijoje, draud˛iama bet kokia mėgėjika ˛vejyba, plaukiojimas motorinėmis valtimis.

Toliau — Atmatos ˛. į Kurių marias; k krypties ˛enklai ilgo molo gale; d Kniaupo įl.; tiesiog, u˛ 4 km, baltuoja Ventės rago vyturio kepurė, o anapus marių, u˛ 17 km, vos matyti Nidos vyturio, miko ir auktųjų Sklandytojų bei Parnid˛io kopų kontūrai.

MATROSOVKA (GILIJA)

9 schema

Tai pirmoji Nemuno deltos ataka, atsiskirianti 48,1 km nuo jo ˛. Ja nuteka 28% arba 150 m³/s Nemuno vandens. Nuolydis toks pat, kaip ir Nemuno (ΔH—0,1). Upė itisai reguliuota. Pl. 40 m, gl.—1,0—1,5 m. Upė laivuojama, fv. nu˛ymėtas gairėmis. Pakrantes juosia ne-aukti pylimai, daug kur apaugę karklai. U˛ pylimų driekiasi plačios kultūrinės lankos. Kratovaizdis skurdus, monotonikas.

43 Nemunas isiskaido: d Rusnė, k—Matrosovka (Gilija).

38 d Buv. Skėrių gyvenvietė.

35 k Buv. Gedvilaičių gyvenvietė.

31 d Buv. Skėpų gyvenvietė.

28 d Mostovojė, pln. Sovetskas — Jasnojė tiltas.

16 k Zapovednojė (Lapynai).

10 k Buv. Tovelninkų gyvenvietė.

6 k Siurblių st. Matrosovka (Gilija) suka į d ir u˛ 5,5 km plačiomis ˛. prie Matrosovkos (Gilijos) k. įplūsta į Kurių marias. Toliau tiesiog eina Primorsko (buv. Zekenburgo) kanalas, jungiantis Matrosovką (Giliją) su Nemanynu—senąja Nemuno delta. Nuo Nemanyno eina Polesko (buv. Didysis Fridricho) kanalas.

Nemanynas—tik 18 km ilgio, jį sudaro 4 upės: Nemoninka (alteikė), Ulitka (nekė), R˛evka (Lauknė) ir Golovkino kanalas (Timbra) su gausiais intakais intakėliais nuo pat Nemano (Ragainės) ir Sovetsko (Til˛ės).

KURIŲ MARIOS

Kurių marios³ — did˛. ir ˛uvingiausias Lietuvos vidaus vandenų baseinas. Yra 50 rūių ˛uvų (16 eimų). Marių F—1584 km², t. y. jos daugiau kaip 25 kartus didesnės u˛ Kauno marias ir 36 kartus — u˛ did˛. Lietuvoje Drūkių e˛erą; L—93 km, did˛. pl.—46 km, ma˛. pl. ties ˛. į Baltijos jūrą—390 m, P—324 km, did˛. gl.—5,8 m, vid. gl.—3,8 m (3 m izobata juosia daugiau negu du trečdalius marių), vandens masė— 6,0 km³. Į Kurių marias nuteka vanduo i 100 458 km². Tai pranoksta respublikos plotą (65 222 km²). Vanduo mariose per metus pasikeičia 4,4 karto. Marių lygis 12 cm auktesnis negu Baltijos jūros: Rybačyje (Rasytėje) — 15 cm, o ties Klaipėda — 3,6 cm. Kai Baltijos jūra būna visai rami, marių vanduo, nors sunkiai pastebima srove, teka į Baltijos jūrą. Tačiau ilgiau papūtus stipresniam . v. vėjui, srovės kryptis pasikeičia: sūrus jūros vanduo pasiekia Juodkrantę, o kartais net Nidą bei Nemuno deltą.

ˇirgo ragas Kurių nerijoje ir Ventės ragas r. pamaryje persmaugia marias . dalyje, o Grobto ragas nerijoje ir Liekų ragas Nemuno deltoje — vidurinėje dalyje. ios sąsmaukos dalija marias į 3 dalis: siaurą seklią . smailumą, vadinamą Krantu, įvairaus gl. vidurinę prie˛iotinę—Vidmares ir stambiausią bei giliausią p.— Budumą, kurio p. r. pakratys dar vadinamas Brukiu. Kurių marios jungia Nemuno upyną su Baltijos jūra. Reguliuota Deimenos upe galima pasiekti Priegliaus upyną bei Aistmares ir Vyslos marias, o i jų Nogato upe — ir Vyslos upyną. Ma˛esniems laivams buvo įrengti apiplaukiamieji Klaipėdos (buv. Vilhelmo), Primorsko (buv. Zekenburgo) ir Polesko (buv. Didysis Fridricho) kanalai.

10 schema

Lietuvai priklauso ma˛daug ketvirtadalis marių (apie 413 km²—. jų dalis; RTFSR Kaliningrado sr. (1171 km²) — p. dalis. Pietuose Kurių marios skalauja ˛emus ir pelkėtus Sambos pusiasalio krantus, r. — Nemuno deltos ˛emumą, kur krantai taip pat ˛emi, pelkėti. Vakarinėje pakrantėje — Kurių nerija. Ypač gra˛iai atrodo ne-rijos pakrantės i tolo. ˇiūrint į nerijos kopas i plaukiančio laivo, jų kontrastingos spalvos kinta nuo baltutėlių keliaujančių kopų iki rykiai ˛alio puelių kilimo. O tolimam horizonte susilieja smailios auktųjų kopų keteros su dangaus mėliu…

Kurių mariose plaukiojimo sąlygos panaios į jurines. Sėdinčiojo valtyje vid. ūgio (175 cm) turisto regimasis akiratis⁴ yra ne didesnis kaip 2,6—2,8 km. Tad toliau nuo kranto net ir giedrą dieną reikia naudotis valties kompasu. Esant rūkui (o jis mariose da˛nas), kompasas būtinas. Ma˛omis valtimis ar baidarėmis čia galima plaukyti tik pakračiais ir tik esant nevėjuotam orui. Kaip ir kiekviename dideliame, sekliame ir vėjams atvirame vandens plote, pūstelėjus 2—3 balų vėjui, ma-riose pakyla didelės lū˛tančios bangos, todėl plaukyti tik didesnėmis bei auktesnių bortų valtimis. Geriausiai tinka burlaiviai, visų tipų jachtos, motorinės valtys ⁵. Be to, plaukiant skersai marias, būtina kiekvienam kelionės dalyviui turėti individualias gelbėjimosi liemenes arba gelbėjimo juostą.

Plaukiant į Kurių marias, pirmiausia reikia susipa˛inti su jų locija. Mariose yra nema˛a seklumų, . dalyje dideles seklumas sunea Nemuno vandenys. Fv. tarp Klaipėdos ir Juodkrantės, taip pat ties Nemuno (Atmatos) ˛. kasmet ˛emseme gilinamas iki 2 m. iose vietose laivai plauko tik fv., nu˛ymėtu bujomis (vienoje pusėje juodos, kitoje — raudonos, posūkiuose — su horizontaliu baltu dry˛iu) ir sutapimo ˛enklais. Naktį Kurių mariose orientuojamasi pagal vyturių viesą, o u˛ėjus tirtesniam rūkui — pagal nautofono garsus.

Pradedant Nemuno (Atmatos) ˛., Kurių mariose ir jų pakrantėse yra ie turistams ir ˛vejams ˛inotini objektai.

Nemuno ˛. kairėje, ilgo akmenimis grįsto molo gale, stovi krypties ˛enklai ir vadinamasis Didysis vyturys. viesa balta, ˛ybčiojanti, viesos signalai matomi u˛ 7 jūrmylių. Deinėje — gili (L—4 km) Kniaupės įl., beveik itisai apaugusi vendrėmis, nendrėmis, lūgnėmis, plūdėmis bei maurabragiais. Tiesiog u˛ 4 km — Ventės ragas, kuriame įsikūrusi MA ornitologinė st. Anapus marių (u˛ 15 km) vos į˛iūrimos nerijos kopos. Apie 1,5 km į p. v. nuo Ventės rago yra 2 sėkliai (,,rindos'): 1,8 m gl. Kalvos sėklius, o 2 km nuo jo—1,9 m gl. Akmenės sėklius. Abu sėkliai nusėti stambiais akmenimis. Tai jūros apsemto ir nuskalauto moreninio gūbrio, Ventės rago tęsinio, likučiai.

Plaukdami ˛emynine pakrante toliau į p. (A 170°), tarp Atmatos avandeltos ir Skirvytės ˛., ties Vidmarėmis, pamatysime keletą pratakų ir ˛iogių—Vytinio, Va-rusnės, Pakalnės, Rusnaitės bei Skatulio, Naikupės, Vilkinės ˛., kur, pūstelėjus smarkesniam vėjui, visada galima saugiai prisiglausti. Ties Skirvytės ˛. mariose kyo visa kupeta ˛emų salelių (gurg˛dų); Akmenės, Elenos, Kiemo, Kubilių, Triuių, Pelytakos.

Nuo Skirvytės ˛. paplaukus 6 km (A 200°), atsiremsime į gilios Razlivo (Karklės) įl. Liekų ragą. Čia, marių pakrantėje, yra sena Karklės gyvenvietė, dabar vadinama Mysovka, įsiterpusi tarp Algos—Karklės ir Pričalų (Įsės) upių. Mariose, 3,5 km į . nuo Mysovkos, yra 0,1 ir 0,5 m gl. E˛ios sėkliai.

Toliau (A 190°) iki senosios Nemuno deltos Nemunyno likusių atakų marių pakrantės apaugusios vendrais, atabradas platus ir seklus. Į marias įteka Rybnaja (Lūja), Paitė, Tovarnaja (Tovė), Matrosovka (Gilija), Golovkinas (Nemanynas). Pastarųjų trijų intakų ˛. yra Zalivino (Tovelninkų), Matrosovo (Gilijos), Golovkino (Nemanyno) gyvenvietės. Matrosove (Gilijoje) veikia ˛vejybos uostas.

Nuo Nemanyno iki Deimenos ˛. (A 220°) Nemuno sąnaų suformuotos pakrantės yra ˛emos, 1—1,5 m aukčio. Panaios ir p. pakrantės, kurios tik palaipsniui auktėja į Nadruvos plynauktę. Būdinga, kad visas p. marių krantas traukiasi dėl eustatinio vandens lygio kilimo. Tatai rodo senosios prūsų Labagyno pilies likučiai, esantys netoli Deimenos ˛., jau atsidūrę prie vandens.

Meldų ir nendrių są˛alynai juosia visą r. ir p. Kurių marių pakrantę ir dalį v. nuo Zelenogradsko (Kranto) iki Rybačio (Rasytės) ir siaura juosta nuo Juodkrantės iki Buomikio miko.

Mariose, u˛ 5 km nuo Deimenos ˛., yra 1,6 m gl. Labgarvos sėklius, kuriame, kaip ir Ventės rago sėkliuje, riogso daug didelių akmenų. U˛ 4 km į .—1,8 m gl. Akmenio sėklius. Į v. nuo ių sėklių 1,2 m gl. glūdi stambi klintis.

Lėktoje p. marių pakrantėje yra 6 gyvenvietės: Krasnojė (Gyventė), Poleskas (Labagyniai), Zalivinas (Labguviai), Zalivnojė (Pustynikai), Kairskojė (Kampai), Nekrasovas (Vilkaimis). Kairskojė, kur yra puikus smėlio paplūdimys, įsikūrusi med˛iotojų ir mekeriotojų bazė. Mariose, u˛ 3 km į r., yra 1,4 m gl. Hevelio sėklius. Tarp Kairskojės ir Kaliningrado kursuoja keleiviniai autobusai, tad i čia turistai lengvai gali pasiekti ne tik Kaliningradą, bet ir Jantarną (Palmininkus), kur yra did˛. pasaulyje gintaro kasyklos. Bendra kryptis: iki Atriojo rago—A 280°, nuo Atriojo rago iki Kairskojės— A 270°.

Vakariniame Kurių marių pakratyje — nerija. Tai ilgas ir siauras ˛emės ruo˛elis, įsiterpęs tarp Baltijos jūros ir Kurių marių nuo Sembos pusiasalio (Zelenogradsko) iki Klaipėdos (Kopgalio). Nerijos F—180 km², L— 98 km, plačiausia vieta (~4 km) ties Bulviko ragu, siauriausia (0,4 km) — į . nuo Lesnojaus (arkuvos).

Jūros kranto linija lygi, marių — vidutinikai vingiuota: kaitaliojasi ikyuliai ir apvalios įl. Nerijos pusiasalio aknyje, tarp Kurių marių ir Baltijos jūros, įsikūręs Zelenogradsko (Kranto) kurortas, kuriame yra studentų turistų bazė, keletas sanatorijų ir poilsio namų.

Toliau nerijos pakrante iriamės nuo vieno rago iki kito (A 60—20°). Plaukdami Klaipėdos link, pakelėje rasime 9 nerijos gyvenvietes.

LESNOJAUS (arkuvos) prieigose — nedidelės kopos, arti paviriaus čia dar slūgso moreniniai priemoliai, auga lapuočių ir mirūs mikai, marių pakrantė pelkėta. Į . v. nuo gyvenvietės yra vyturys, du trečdalius nuo viraus apkaltas lentomis; (h—38 m, H—39,5). viesa balta, mirkčiojanti, periodas 10 s (viesa 6 s, tamsa 4 s), viesos signalai matomi u˛ 10 jūrmylių. Senovėje ioje gyvenvietėje buvo med˛ioklinių sakalų mokykla—felkonerija, kurioje buvo mokomi sakalai, vietinių gyventojų vadinami ,,arkomis'. Nuo to kilęs ir arkuvos vardas. Nuo Rybačio jau prasideda pustomos kopos, kurios tęsiasi iki pat Juodkrantės. Tarp Lesnojaus (arkuvos) ir Smiltynės 80 km tęsiasi auktųjų kopų gūbrys. Aukčiausios yra Senosios smuklės — 67,4 m, Sklandytojų—64,0 m, Angių—58,4 m, Urbo—51,0 m, kopos.

RYBAČIS (Rasytė) yra 20 km į . r, nuo arkuvos. Ties gyvenviete toli į r. isiauna Rasytės ragas, i p. u˛stodamas patogią Juodkalnio įl. Pamaryje prie Rybačio ilikę lagūniniai e˛erėliai — ˇuvėdrų liūnas ir Rasytės e˛. Buv. pilies vietoje dabar stovi marių vyturys p ma˛daug u˛ 6 kabeltovų (jūrų ilgio matas, lygus 185,2 m). Į . v. nuo mstl. — keturkampė nupjauta piramidė, apkalta lentomis: virutinė dalis raudona, apatinė — balta: h—23,8 m, H—54,9 m; viesos signalai matomi u˛ 15 jūrmylių; viesa balta, mirkčiojanti, periodas 6 s (viesa 4 s, tamsa 2 s).

R. yra gerai įrengtas uostas ir prieplauka ˛vejams, tačiau sekluma prie jos labai akmenuota. R. veikia TSRS-MA ornitologinė paukčių ˛iedavimo ir hidrometereologinė st.

Rybačio (Rasytės)—Morskojaus (Pilkopos) ruo˛e stūkso beveik vientisas auktų kopų gūbrys su stačiomis pamario pakriūtėmis. Kopos daug kur ap˛eldintos miku..

MORSKOJUS (Pilkopa)—trečioji nerijos gyvenvietė, u˛ 9 km nuo Rasytės. Greta gyvenvietės stūkso antra pagal dydį (63 m) nerijos Pilkopos kopa. Piečiau nuo Pilkopos įl. yra ˛uvinga Senkaimio įl.

Pakeliui į Nidą—did˛. Kurių nerijos ikyulys — Grobto ragas, nuo kurio atsiveria platieji Budumo vandenys. Rago gale kūpso Vieniuolė kopa. Dalis pamario palvės apaugusi mikeliu — gera vieta stovyklai, nakvynei. iaurine Grobto rago puse eina mūsų respublikos siena su Kaliningrado sr. Tuojau į r. u˛ Grobto rago, jau Lietuvos teritorijoje, ikilusi plikoji Sklandytojų kopa. Greta jos—Parnid˛io kopos, o tarp jų — Mirties slėnys. Tą vardą jis gavo nuo prancūzų karo belaisvių stovyklos, kurią čia buvo įrengę vokiečiai po XIX a. vokiečių — prancūzų karo. Tarp Parnid˛io kopos ir Nidos — sekli amfiteatrinė Parnid˛io įl.

NIDA—NERINGOS miesto administracinis centras, ketvirtoji nerijos oazė, u˛ 9 km į . v. nuo Morskojaus. Tai did˛. nerijos ˛vejų gyvenvietė. Miestas susideda i 3 dalių — Nidos, Skruzdynės ir Purvynės. N.. ba˛nyčioje (1887 m.) įrengtas Kurių nerijos istorijos muziejus.

N. uosto k pakrantėje vartuojasi ˛vejybiniai, prekiniai ir keleiviniai laivai (vasarą kursuoja greitaeigės ,,Raketos' Kaunas—Nida—Juodkrantė—Klaipėda), o d— sportiniai ir turistiniai laivai. N, vyturys (past. 1874 m.) — raudonas atuoniakampis gel˛b. boktas — stovi ant 51 m aukčio Urbo kalno; h—29,3 m, H— 77,3. vyturys siunčia baltus viesos signalus (2 ˛ybtelėjimai, periodas 5,8 s); du papildomi ˛ybtelėjimai matomi u˛ 22 jūrmylių (41 km). Nidos uoste, ant p. r. molo, stovi nautofonas (rūkų metu signalizuojantis garsais) — juoda metalinė forma; periodas 30,5 s (garsas 2 s, tyla 4 s, garsas 2,5 s, tyla 4 s, garsas 2,5 s, tyla 15 s). alia uosto yra N. hidrometereologinė st.

1930—1932 vasaras N. praleido ˛ymus vokiečių raytojas Tomas Manas. Namas, kuriame jis gyveno, — kultūros paminklas; jame įrengtas muziejus.

Kurių nerijos lankytojai turi nepamirti, kad nerija — unikalus gamtos paminklas — landaftinis draustinis su specialiu apsaugos re˛imu. Čia apribotas pėsčiųjų turistų ir ekskursantų skaičius. Keliauti Kurių nerija leid˛iama tik pa˛ymėtais turistiniais takais. Perkopti apsauginį pylimą prie jūros ir eiti į pamario kopas leid˛iama tik pa˛ymėtose vietose. Kurių nerijoje draud˛iama: kurti lau˛us, statyti palapines, ˛ūklauti (mėgėjams) nuo baland˛io 1 d. iki spalio 1 d. marių pakrantėje tarp jachtklubo ir 14 km.

Nidos — Pervalkos ruo˛e kaitaliojasi stambios įl. (Bulviko, Karvaičių, Preilos) su didokais ikyuliais (Bulviko, Preilos, O˛kų, Pervalko).

PREILA — nedidelis pamario ˛vejų kaimelis, u˛ 8 km į . nuo Nidos, u˛pustytų Naujųjų Naglių gyventojų įkurtas 1843 m. Gretimas Karvaičių k. u˛pustytas 1797 m. Jame gimė ˛ymus lietuvių kultūros veikėjas Liudvikas Rėza (1776—1840), pirmasis supa˛indinęs pasaulį su K. Donelaičio ,,Metais', ileidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį (1825).

PERVALKA įsikūrė 1844 p. ˇirgų rago pakratyje. Ties P. tarp marių ir jūros kopos gana ˛emos. Tarp P. ir kitos nerijos oazės — Juodkrantės — vėl driekiasi negyvųjų kopų ruo˛as. Čia smėlis jau u˛pustė Naglių bei Agilos gyvenvietes, buv. tarp ˇirgų ir Naglio ragų. Liko tik vaizdinga Agilos įl. P. stovi sutapimo ˛enklai, o prie ˇirgų ikyulio vyturys — raudonas metalinis boktas su balta būdele ir juodu stogu ˛ibintui; h—H— 12 m, viesa balta, ˛ybčiojanti, periodas 5 s (viesa 1 s, tamsa 4 s), viesos signalai matomi u˛ 7 jūrmylių (13 km).

J Kitoje marių pusėje (čia jos tik 7,5 km pl.) yra KINTŲ mstl. — apyl. ir ˛uvininkystės (˛vejoja Kurių mariose) t. ū. centras; kiek toliau į .—Svencelės gyvenvietė, 2 sodybos — vietinės reikmės archit. paminklas, stūkso 15 m aukčio piliakalnis, vadinamas ventikalniu. Kintų t. ū. auginamos ir antys, kurių pagrindinis maistas—maurabragiai ir kitos marių ˛olės, pjaunamos specialiu ,,kombainu'.

JUODKRANTĖ — antroji pagal dydį nerijos gyvenvietė, įsikūrusi senamikyje, u˛ 12 km į . nuo Pervalkos. J. yra vadinamoji Gintaro įl. ir krantinė prekiniams bei keleiviniams laivams. Gintaro įl. atsirado, kai čia 1780—1900 i marių dugno buvo kasamas gintaras.

Juodkrantėje yra dvi sutapimo ˛enklų linijos. Prieakinis ˛enklas (baltas metalinis a˛ūrinis stiebas su topofigūra — baltu trikampiu virūne ˛emyn), stovintis ant prieplaukos, abiem linijoms yra bendras. J. vyturys — balta a˛ūrinė metalinė forma, apkalta lentomis, — stovi ant 53,2 m aukčio Raganos kalno; h—19,9, H—68,5 m; viesa balta, ˛ybčiojanti, periodas 8 s (viesa 3 s, tamsa 5 s), viesos signalai matomi u˛ 10 jūrmylių (18,5 km).

Juodkrantėje Raganų kalne liaudies menininkai 1979—1980 m. sukūrė skulptūrinį ansamblį pasakų ir legendų motyvais (archit. A. Nasvyčio projektas).

Kitapus marių, prieais Juodkrantę, Drevernos k krante bei marių pakrantėje, yra didelis, senas (XIII a.) DREVERNOS k. — ˛uvininkystės ūkio centras, ˛vejybos uostas. Nuo Drevernos iki Klaipėdos r. marių pakrantė sekli — kelių km ilgio sėklius, vadinamas Kiaulės nugara. Čia fv. eina tarp nerijos ir Kiaulės nugaros sėkliaus. Prie . ios seklumos galo stovi skiriamoji buja — kūgio formos raudonai juodais dry˛iais krotinė topo forma.

ALKSNYNĖ — mikų ūkio eiguva, priepaskutinė nerijos gyvenvietė. Paminklas Neringos ivaduotojams (skulpt. J. Vestulis). U˛ 5 km SMILTYNĖ —klaipėdiečių priemiestinis kurortas ir poilsiavietė, nerijos girininkija. Čia, lėktame nerijos krante, įsikūręs Klaipėdos “ˇalgirio” jachtklubas ir uostas.

Smiltynės sutapimo ˛enklas yra pusiasalyje. Sutapimo linija eina nuo miko į p. iki Juodkrantės linijos.

iaurėje Kurių nerija baigiasi smailiu Kopgaliu. XVIII a. pab. Kopgalyje Klaipėdos uostui ginti i jūros buvo pastatytas blokhauzas. XIX a. vid. jis perstatytas į tvirtovę. Buv. tvirtovėje, ją rekonstravus, 1979 atidarytas Jūrų muziejus ir akvariumas. Čia marios — vartai į Baltiją (jų pl. — tik 390 m).

Kitapus marių — KLAIPĖDOS uostamiestis, trečias pagal dydį Lietuvos miestas (plačiau ˛r. p. 217).

3 Apie Kurių marias, jų geografinę padėtį, geologinę sandarą ir paleografinę raidą, marių baseino hidrologinę charakteristiką isamiai raoma autorių kolektyvo monografijoje ,,Kurių marios', V., 1978.

4 Regimasis akiratis apskaičiuojamas pagal formulę: Ra jūrmylių=2,1 metrų, kur x—stebėtojo akis vir jūros lygio (jūrmylė lygi 1,552 km).

5 Vasarą, VI—VII mėn., ,,tilių' metu autorius keletą kartų skersai iilgai yra perplaukęs Kurių marias paprasta (fanerine), taip pat sudedama (,,Luč' tipo) normalaus dyd˛io (5X0,8) baidare. Jei bangos ne didesnės kaip 2 balų, Kurių mariose galima plaukyti burėmis paprasta baidare. Jei baidarė turi sandarų tentą, nepavojinga plaukti ir labiau banguojant.

BALTOJI ANČIA IR JOS BASEINO (LEIPALINGIO – VEISIEJŲ – KAPČIAMIESČIO) EˇERYNAS

Trasos ilgis — 91 km (e˛. ir jų pertakais — 61 km, upėmis — 26 km, sausuma — 4 km), trukmė — 4 d., sezonas — V—IX mėn.

Baltosios Ančios baseino e˛erynas — vienas i įdomesnių vandens turizmo marrutų. Vykdami iuo marrutu, turistai susipa˛ins su ,,Dainavos' partizanų būrio kovų keliais, plauks pro tas vietas, kur dėl Tarybų vald˛ios didvyrikai kovojo V. ir B. Kazlauskai, mokytoja O. Sukackienė ir kt. Senovėje čia gyveno dabar inykusi baltų gentis — jotvingiai. Apie tai liudija vietovard˛iai; Seira, Gailieko e˛., Leipalingis, Kirsna, Azagis ir kt.

iame e˛eryne galimi ir kiti, nepramintų takų, marrutai bei jų variantai (apie kuriuos smulkiai rao B. Kondratas kn. ,,Veisiejų e˛erais', V., 1970). Tie e˛. tinka. plaukti tik anksti pavasarį arba rudenį, kai jų pertakai būna vandeningesni.

Marrutas nesudėtingas, bet sunkokas, nes laivelius reikia gabentis sausuma i e˛. į e˛. apie 4 km, keltis per dvi jėgainių u˛tvankas. Tinkamiausias laivelis — lengva baidarė, pripučiama valtis.

Kelionę pradedame Snaigyno⁶ e˛. (F—210,3, L— 3,6, did˛. pl—1,0, gl—24,9 m, P—11,25), tyvuliuojančiame 2 km į r. nuo Veisiejų, prie pat Leipalingio — Veisiejų pln. E˛. itįsęs i . v. į p. r. Jo vanduo skaidrus kaip sniegas, dėl to, matyt, jis ir vardą tokį gavęs. iauriniame e˛. gale ikilusi aukta, daugiausia lazdynais apaugusi sala — puiki vieta poilsiui. Gra˛ūs, sausi mikeliai supa ir p. e˛. pakrantes. Trumpalaikė turistų poilsiavietė yra p. r. e˛. pakrantėje, kur galima sustoti nakvynei, statyti palapines, kurti lau˛ą.

Sekliu (sausą vasarą visai id˛iūstančiu) 100 m ilgumo Snaigyno pertaku persikėlę per viekelio Veisiejai — Viktarinas vamzdinį tiltą, paliekame Snaigyną ir įplaukiame į nedidelį Trikojo e˛. (F — 38,8, L — 2,2, did˛. pl.—0,6, P—5,36), kuris ma˛u, u˛˛ėlusiu upeliuku susijungia su Vilkaičio ir Vilkinio e˛. Abu jie priklauso Baltosios Ančios — Stirtos baseinui.

I Trikojo p. ,,kojos' per 20 m aukčio kalvelę, pro Bertaiūnų k., pirmąkart tenka laivelį 450 m netis į nediduką Vepryno e˛. (F—15,8, L—1,1, did˛. pl.— 0,22, P—2,48). Vakarinėje e˛. pakrantėje įsikūręs Bartelių k. 400 m ilgio pertakas i Vepryno į Ilgio e˛. yra seklus, u˛˛ėlęs krūmais, labai vingiuotas ir siauras, dėl to baidare čia galima tik vietomis plaukti, ją traukiant. Geriausia p. e˛. gale ilipti į v. krantą ir per 100 m aukčio kalvą laivelius persineti į Ilgio e˛.

Ilgis (F—43,6, L—3,35, did˛. pl.—0,47, gl.— 16,2 m.i P—4,15) tįso tarp auktų kalnų, apaugusių puimis. Vakarinėje e˛. pakrantėje yra Barčių, Bartelių, II-gininkų, o p. r. — Jukonių, Salučių k.

I Ilgio į Dumblaitį (F—16,6, L—1,06, did˛. pl. — 0,2, P — 2,25) per Barčių k. teka siauras, krūmais ir nendrėmis apaugęs upelis, kuriuo net lengva baidare sunku praplaukti. Tad geriausia i p. v. įlankėlės sausuma apie 60 m laivelius persineti į Dumblelio e˛. . r. galą.

Dumblelis (F—36,5, L—1,4, did˛. pl. — 0,4, gl— 25 m, P—3,25) tyvuliuoja rininiame klonyje, krantai statūs, apaugę krūmais; . e˛. galą siekia Ilgininkų mikas (F—871 ha). Pietinėje e˛. pakrantėje yra Valentų k. 1944 liepos mėn. dėl ių e˛. perėjos vyko atkaklios kautynės tarp hitlerininkų ir Raudonosios Armijos dalinių. Mūyje ˛uvę tarybiniai kariai palaidoti gretimame mikelyje.

Praplauktų e˛. vandenys ma˛u upeliu per Mekručio ir Nevied˛io e˛erėlius nusruvena į Baltąją Ančią. I Dumblelio e˛. yra pertakas ir į Raga˛iaus e˛. Juo patekti į Raga˛ių galima tik pavasario polaid˛io metu, kai esti labai auktas vanduo. Tad i p. v. Dumblelio e˛. kampo laivelius apie 1 km tenka gabentis Dumblauskų k. laukais į Raga˛iaus e˛.

Raga˛ius (F—29,8, L—1,3, did˛. pL—0,3, P— 3,2), kaip ir Ilgis, i visų pusių apsuptas auktų kalvų, apaugusių spygliuočių mikais.

I Raga˛iaus . galo laivelius vėl reikia apie 150 m gabentis pro sodybą, kuri yra puyne ant auktokos kalvos, į ma˛utį Pastovio e˛. (F—6,1, L—0,35, did˛. nl. — 0,25, P — 1,0) arba tiesiog į Baltąją Ančią. Pasiyrę Ančios upe (tirtai pri˛ėlusia vendrų) prie stiproką srovę apie 2 km, įplaukiame į Ančios e˛. Savo r forma jis greičiau primena plačią upę, vingiuojančią tarp auktų krantų, apaugusių veliais puynais. E˛. F -— 443,1, L—8,5, did˛. pL—1,2, gl.—26, P—33,0. Ančia — vienas i gra˛iausių pietų Lietuvos e˛erų. Jo dubenį sudaro trys lygiagretės rinos, kurias perkerta ketvirtoji. Rytinėje e˛. pakrantėje plyti Ilgininkų puynai (F—870 ha), v.— Gudikės puynai. Čia, netoli Jezdo k., prie paplūdimio įrengtas Alytaus statybos tresto profilaktoriumas. Ma˛daug u˛ 6 km, prie posūkio į kairę, k krante yra Mečiūnų piliakalnis.

6 E˛. paskirstyti taip: Kavikio, Snaigyno, Trikojo ir Veisiejo— ˛uvininkystės valdybai intensyviai ˛uvininkystei. Juodo, Kauknorio, Kauknorėlio ir Vepryno—Med˛iotojų ir ˛vejų draugijoms kultūrinei ˛uvininkystei. Ančios, Dumblelio, Dumblio, Ilgio ir P.aga˛iaus — Med˛iotojų ir ˛vejų draugijoms mėgėjikai ir sportinei ˛vejybai.

11 schema

Tarp Ančios ir Vernijo e˛. įsispraudęs (kaip Trakai, Daugai ar Zarasai) senas VEISIEJŲ miestas — apyl. ir ˛emės ūkio technikumo mokomojo ūkio centras. Pusiasalyje oia gra˛us parkas, įrengtas XVIII a.

1887 V. gyveno ir dirbo tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas gydytojas L. Zamenhofas.

Toliau v. Ančios e˛. pakrante, kur įteka lavantė1ė (L—21), srovenanti per Prapunto, lavanto ir lavantėlio e˛., iriamės į p. v. Pievučės įl. U˛ 1 km į . nuo Mečiūnų k., Ančios e˛. pusiasalyje, Vaine˛erio pakrantėje, stūkso Vaine˛erio piliakalnis (XII—XIV a.).

I čia paskutinį kartą laivelius gabenamės sausuma apie 750 m i didelį (F—871, L—12,4, did˛. pl. — 2,2, gl.—33,8, P—40,0) Veisiejo e˛., tikriau — į buv. Mekučio e˛erėlį, kuris, apie 1,5 m paauktinus Kapčiamiesčio HE u˛tvanką, susijungė su itvinusiu Veisiejo e˛. Su V. e˛. susiliejo ir greta buvusieji Naudorio, Uosio ir Niedaus e˛. V. e˛. apylinkės kalvotos, krantai aukti, statūs, . ir r. pakrantėje dirbami laukai. Praplaukus auktą, lapuočiais apaugusią salą, Veisiejis ˛y-miai susiaurėja. Kol nebuvo pakeltas e˛. vanduo, tuo su-:siaurėjimu ėjo akmenimis grįstas Veisiejų — Kučiūnų viekelis. Dabar tas kelias, it senovės kūlgrinda, tūno po vandeniu. Čia įteka Zapsė, bėganti i didelių Galsto (F—389) ir Zapsio (F—197) e˛. Veisiejo e˛. r. pakrantėje — Paveisininkai, piliakalnis. Papiliakalnis tyrinėtas. Pastačius Kapčiamiesčio HE ir pakilus Veisiejo e˛. vandeniui, P. piliakalnis atsidūrė pusiasalyje.

Paveisininkų k. mokytoją O. Sukackienę, aktyvią kovotoją u˛ Tarybų vald˛ią, 1946 nu˛udė bur˛uaziniai nacionalistai. Jos kapas yra netoli V. e˛.

Veisiejo e˛. v. krante, Kauknorio mike, tyvuliuoja virtinė nedidelių, bet įdomių ir ˛uvingų miko e˛erėlių (Seliovinis, Seliovinaitis, Dubelis, Purvinis, Mūčelnykas, Giluiis, Bonelis, Bedugnis, Dabotis, Bliūdelis, Kanartikė ir kt).

Pertakai tarp Veisiejo, Kavikio (F—70), Kauknorėlio (F—16), Juodo Kauknorio (F—56) e˛. pakankamai gilūs ir be didesnių kliūčių (yra keletas lengvai pakeliamų lieptų) jais baidare galima plaukt L Kavikio e˛. v. gale, Stalų pamikėje, yra trumpalaikė turistų poilsiavietė, o Juodo Kauknorio p. pakrantėje — ˛emės ūkio darbuotojų profsąjungos pionierių stovykla ,,Smiltelė'.

Buvęs 4—5 m pertakas i Veisiejo į Niedaus (F — 85) e˛. dabar tiek plačiai itvino, kad neaiku, kur baigiasi pertakas ir prasideda Niedus. Tokiomis pat plačiomis Kapčiamiesčio mariomis virto ir Niedos upės patvanka prie Kapčiamiesčio HE.

KAPČIAMIESČIO mstl. — apyl. ir kol. centras. K. gimė kompozitorius Č. Sasnauskas (1867—1916). Senose mstl. kapinėse yra 1831 sukilimo dalyvės E. Pliaterytės kapas.

Niedės v. krantas prie Kapčiamiesčio HE sutvirtintas pylimu, kuriame įrengta avarinė pralaida vandens pertekliui nuleisti. Prie pln. u˛tvankos vandens padavimą į turbinas reguliuoja du skydai, pro kuriuos didelio skersmens vamzd˛iais, paslėptais po ˛eme ir einančiais skersai pln., vanduo patenka į turbinas. 3 m aukčio u˛tvanka įrengta 0,9 km prie Niedos ˛. Čia laivelius reikia persikelti sausuma. Kai elektrinė dirba, ˛emiau jos vandens pakanka, o kai stovi — jo būna taip ma˛a, kad iki Baltosios Ančios nė lengviausiu laiveliu plaukti neįmanoma. Vasarą elektrinė dirba tik piko valandomis (9—16 val.). Didesniais sausmečiais ir savaitėmis prastovi.

26⁷ Nieda (L — 26) įteka įBaltąją Ančią(L — 60), B. A. prasideda u˛ 4 km į v. nuo Seirijų, prie pln. į Lazdijus. Teka per Vernijo ir Ančios e˛. Vagos pl. auktupyje 8—12 m, ˛emupyje—15—20 m, vid. gl.— 0,8—1,5 m, vid. nuolydis—0,94 m/km. ˇemupyje tarp Baltosios Ančios (Sventijansko) HE ir ˛. 4 km ruo˛e upė nukrenta 9,9 m—vid. 2,47 m/km. Upės nuotėkį reguliuoja e˛. ir hidroelektrinių darbas. Vid. daugiametis debitas (m³/s): Ančios ˛. (2 km nuo ˛.), kur vykdomi stebėjimai, yra 5,43, minimalus daugiametis—4,09 (1954— 1962 m. duomenimis).

Baltoji Ančia teka Pertako miko smėlynais. Seklioje upėje, staigiuose posūkiuose daug kliūčių — med˛ių, sąvartų, iektų, smėlio samplovų.

18 d Ma˛as Volskų k. Per upę permestas kaimo keliuko tiltas. Toliau upė vingiuoja siauroku slėniu.

15 Mencikė. Kaimo trobesiai isibarstę abipus upės. Kairiajame krante yra senovinis ploktinis kapinynas, vadinamas Pakapinėmis. k Baltosios Ančios (F—609 ha), d Justinavos (F— 1277 ha) mikai.

12 k Neviedė (L—19). Ji teka i Raga˛iaus e˛. ir prateka per Nevied˛io e˛. (F—23). Upėje prasideda Baltosios Ančios HE patvanka. Upė vis labiau platėja ir gilėja, yra daug įl., ikyulių, ragų, u˛utekių, pusiasalių. Nema˛a čia gerų vietų poilsiui, nakvynei.

9 d Macevičiai. Abiejose Baltosios Ančios pakrantėse tęsiasi spygliuočių mikai.

5 Netoli Baltosios Ančios HE subėga trijų upių vandenys: i . Stirta (L—20), tekanti per Snaigyno, Trikojo, Vilkaičio (F—28),Vilkinio (F—146)ir Stirtos (F—55,1) e˛.; i r. — Seira (L—48), tekanti per Sagavo (F—76,2), Seirijo (F—503,4) ir Krato (F—18,2) e˛.

Prie Skirziaus e˛. galima aplankyti tarybinių karių M. Kovaliovo, B. Dolgicho ir A. Bulatovo bei jų globėjų V. ir B. Lazauskų sodybvietę Guronių k. (plačiau apie tų vietų įvykius, kovas prie hitlerinius okupantus rao P. Rimkus kn. ,,Tai buvo Leipalingyje', V., 1961).

4 Sventijanskas. Baltosios Ančios derivacinės HE u˛tvanka; patogiau keltis d puse, kur laivelius reikia apie 40 m nuleisti ˛emyn, prie ˛emutinio bjefo. Elektrinės tvenkinio F—250 ha, atodirbio auktis — 5,4 m, pilnas vandens tūris —17 mln. m³, naudingas vandens tūris — 2,5 mln. m³.

ˇemiau HE Baltoji Ančia srauniai (A H—1,8) vingiuoja giliame kanjone. Upės dugnas kietas, yra rėvų, keletas slenkstelių, med˛ių u˛vartų. Kai vanduo auktas ir kai dirba bent vienas HE agregatas, kliūtys nesunkiai nugalimos neilipant i laivelio. Tačiau sausmečiais ir kai elektrinė stovi, vandens būna per ma˛a ir lengviausiu laiveliu plaukti.

3 d Upės krante yra vieta, kur 1944 buvo įsikūręs ,,Dainavos' partizanų būrys. 1967 prie upės, tankiame eglyne, buvo vėl atstatytos egliakių palapinės, o ant kranto, prie kelio į Varvikes, įrengta paminklinė lenta. U˛ kokio km ant kranto yra paminklinis akmuo su įrau.

Baltoji Ančia įteka į Nemuną prie Paančios viensėd˛io, 466 km nuo jo ˛., 18 km aukčiau Druskininkų.

7 Kilometra˛as nuo Baltosios Ančios ˛.

MERKYS

Trasos ilgis 182 km, trukmė — 7 d; sezonas — V – IX mėn.

Merkys — svarbiausia Dzūkijos upė. Pakrančių gro˛iu, altu, skaidriu ir neu˛tertu vandeniu Merkys pranoksta kitas Lietuvos upes.

Merkio versmės yra Baltarusijoje, p. Amenos — Medininkų moreninio kalvagūbrio laituose, ˇelvių pelkėje, apie 18 km į p. v. nuo Amenos. Nuo versmių iki 190 km teka Baltarusijos TSR teritorija, nuo 190 iki 185 km — Lietuvos — Baltarusijos siena. Nuo 96 iki 97 km ir nuo 99 iki 113 km reguliuotas. Upės L—203 km, baseino F—4415,7 km².

Ledynui traukiantis, gausūs vandenys plūdo Merkio senslėniu. Tai liudija platus ir gilus Merkio ˛emupio slėnys. Dabartinis Merkys ir teka tuo senslėniu. Slėnyje yra 8 terasų tipo horizontai: 3 fliuvioglacialiniai ir 5 iandieninio slėnio. Vyraujantis slėnio pl. — 0,4—0,6 km. Vaga, iskyrus ruo˛ą tarp ˇagarinės ir Dargu˛ių, labai vingiuota. Vagos pl. auktupyje 12—20 m, ˛emupyje — 25 — 45 m; gl. Atitinkamai—0,2—0,6—1,5 ir 0,8—3,0 m, rėvose—0,5—1,0 m.

ΔH—0,67. Pats did˛. kritimas yra auktupyje, tarp versmių ir 160 km (ΔH — 1,20), taip pat ˛emupyje, tarp 19—14 km (ΔH—1,0). Q: Tabarikėse 1,7, prie Papio kanalą — 3,5, ˛emiau kanalo — 0,7, Valkininkuose — 5,0, Varėnoje—22,6, ˛.—32,2. Merkį maitina gausūs altiniai, todėl jo vanduo ˛ymiai altesnis, o nuotėkis per metus svyruoja ne daugiau kaip kitų Lietuvos upių. Ties ˇagarine Merkys u˛tvenktas ir sujungtas kanalu su Papio e˛., i kurio iteka Vokė (L—36), Kol u˛tvanka buvo sveika, kanalu į Papio e˛. nutekėdavo beveik visas Merkio auktupio vanduo. Dabar, u˛tvankai kaskart silpnėjant, vis daugiau Merkio auktupio vandens srūva senąja vaga. Be ˇagarinės u˛tvankos, Merkyje yra ir daugiau dirbtinių kliūčių: HE ir 2 malūnų apgriautos u˛tvankos, nema˛a rėvų, didelių akmenų, seklių brastų (auktupyje). Dėl to Merkiu galima plaukti (auktupiu iki Dargu˛ių) tik nesunkiomis valtimis ir baidarėmis nuo TABARIKIŲ. Vilniečiai turistai kelionę Merkiu paprastai pradeda i Vilniaus (Neris — Vokė — Papio e˛. — Papio kanalas — Merkys) arba prieinga kryptimi — Tabarikės — Vilnius. Kas nori pamatyti did˛iosios Gudų girios glūdumas ir Lietuvos ,,tundrą' — Čepkelių raistą — kelionę gali pradėti Merkio intakais Ūla, alčia, Visinčia. Yra turistų, kurie kelionę Merkiu pradėjo ir baigė Vilniuje: Neris — Vokė — Papio e˛. — Papio kanalas — Merkys — Nemunas — Neris. is u˛daras vandens kelių ratas yra 559 km ilgio (Nerimi — 24 km, Voke — 36, Papio e˛. — 2, Papio kanalu — 3, Merkiu — 119, Nemunu — 210, Nerimi — 165) yra sunkokas, nes 204 km tenka plaukti prie stiproką srovę.

MERKIO MARUTINĖ JUOSTA

182 TABARIKĖS — t. ū. centras. Kelionę pradedame ˛emiau buv. T. malūno tvenkinio. J iuo metu tvenkinys nuleistas, malūną varo elektra. Tačiau numatoma u˛tvanką atstatyti ir susidariusią nedidelę vandens. saugyklą naudoti rekreacijos bei ˛uvininkystės reikalams.

Upė čia dar ma˛a, krantai ˛emučiai, apaugę krūmais, da˛nos seklumos, brastos,

T. ba˛nyčia ir varpinė (XVIII a.)—resp. reikmės archit. paminklas.

178 k Ver˛a (L—10). Upės krantai jau auktesni, pakrantės sausesnės.

176 d Senas Pamerkio k.

170 d TURGELIAI — mstl., apyl. ir t. ū. centras, per upę permestas tiltas. Prie T., kitame upės krante, dunkso Turgelių piliakalnis.

Did˛iojo Tėvynės karo metu Andriejavo dvare faistiniai okupantai buvo įrengę tarybinių karo belaisvių stovyklą, kurioje ˛uvo imtai ˛monių. Vietos gydytojas B. Petuchovas, padedamas apylinkės gyventojų, suorganizavo belaisvių maitinimą bei gydymą ir tokiu būdu igelbėjo nema˛a gyvybių.

Nedidelės dvigubos kilpos vingis į p. Upės slėnys jau gilesnis, krantai auktesni ir sausesni.

167 Pln. Turgeliai — Jaiūnai tiltas.

164 d MERKINĖ; upėje vandens malūno u˛tvankos liekanos. Turgelių t. ū. Merkinės skyriaus gamybiniai pastatai, iretėjęs buv. dvaro parkas,

Daugiau kaip prie 200 metų Paulovo (Merkinės) dvare demokratinių vietėjikų pa˛iūrų dvarininkas P. B˛ostovskis, panaikinęs baud˛iavą, įkūrė atskirą ,,valstybę', kurią pripa˛ino ir patvirtino Lietuvos—Lenkijos seimas. Paulovo ,,respublika' turėjo savo konstituciją, herbą, dvejų rūmų ,,parlamentą', net savus pinigus ir kariuomenę. Gyvavo apie 30 metų, iki paskutinio ˇečpospolitos padalijimo (1795).

162 d Misiučėnai. Buv. malūno u˛tvanka ilau˛ta, praplaukti galima laisvai. Kai esti ˛emas vanduo, plaukiant d aka laivelį reikia perkelti per 0,5 m aukčio u˛tvankos griuvėsius.

Toliau ma˛daug poros km bare i d kranto į upę įteka keliasdeimt altinių. Upė jau gilesnė.

157 VILKIKĖS — Turgelių t. ū. Vilkikių skyrius; d fermos, gamybiniai pastatai; k gyvenamieji ir administraciniai pastatai, įsikūrę buv. dvare. Buv. dvaro parką puoia gra˛i liepų alėja. Upės pakrantėje beveik visi med˛iai iguldyti bebrų. Dėl gausių igriuvusių bebrų urvų daug kur prasidėjo krantų erozija. Upės vagon grimzta smėlėti skard˛iai, inaikinta daug augmenijos.

Per upę viekelio tiltas, ˛emiau jo — igriauta malūno u˛tvanka; galima atsargiai praplaukti neilipant i baidarės. I lauko akmenų sumūryto malūno girnas jau suka ne vanduo, o elektra. Numatoma artimiausiais metais malūno pastatą rekonstruoti ir jame įrengti poilsinę.

156 Yra parengtas projektas ioje vietoje statyti Vilkikių tvenkinio u˛tvanką Merkio nuotėkiui reguliuoti,

154 d Daugiau kaip 1 km ilgio gatvinis VA1TIEIŪNŲ k. Neplati, durpėta upės terasa vietomis labai pa˛liugusi.

152 d KAČĖNAI; per upę nutiestas kelio tiltas. Toliau — d Degukės, Keturiai; k Buikos, Naujasodis. Ties Degukių k. upėje seno medinio tilto griuvėsiai, ˛emas lieptas.

144 Vilniaus—alčininkų pln. tiltas, vandens matavimo punktas. JAIŪNAI—mstl., apyl. ir t. ū. centras. Mstl. įsikūręs abiejuose Merkio krantuose.

Puskilometriu ˛emiau upėje buv. malūno igriauta u˛tvanka. Esant auktesniam vandeniui, laivelį per u˛tvanką galima persivaryti; kai ˛emas vanduo, reikia ap-sineti k krantu. Tačiau tada patogiau keltis pro malūną, varomą elektra: likus 50 m iki u˛tvankos, d krante, prie pat medinio malūno, reikia sustoti ir apie 40 m laivelį neti į pakalnę. Prie u˛tvanką ir ˛emiau jos per upę permesti ˛emi lieptai.

143 Gel˛b. tiltas, d Jaiūnų t. ū. gamybiniai pastatai, gyvulių fermos, technikos parkas; k J. t. ū. centras, įsikūręs buv. J. dvaro rūmuose. Klasicistinio stiliaus rūmai (1824—1828, archit. K. Podčainskio projektas) — resp. reikmės archit. paminklas. Aplink didelis, gra˛us parkas.

XIX a, pr. J. dvaras atiteko istorikui prof. M. Balinskiui. Nuo to laiko J. tapo svarbiu kultūros centru; juose gyvendavo, da˛nai lankydavosi ir ilsėdavosi daug ˛ymių ˛monių — matematikas J. Sniadeckis, biologas B. Jundzilas, poetai J. Slovackis, A. Mickevičius ir kt. Iki Antrojo pasaulinio karo uz 0,5 km veikė popieriaus fabrikas (buv. Popernė). Vėliau u˛tvanka pralau˛ta; oniniai ir centriniai įtvarai tebestovi, tačiau skydų jau nebėra. Kai vanduo auktas, reikia keltis k krantu, kai ˛emas—galima plaukti d ataka iki buv. jėgainės mainų prolaidų ir čia pamėginti laivelį tiesiog nusileisti. U˛-tvankos patvanka į auktupį yra daugiau kaip 1 km.

142 Vilniaus—Lydos gi˛k. tiltas; k Sli˛iūnai. Upė baigia leistis nuo Amenos—Medininkų auktumos. Toliau iki Rūdninkų abiejuose upės krantuose spygliuočių mikai.

131 k Upėsė (L—5,6). Vaizdingos, mikais pasidabinusios pakrantės, vietomis upės pakračiuose tanki augmenija. Srovė lėtoka.

125 d RŪDNINKAI—apyl. ir Jaiūnų t ū. centras, vandens matavimo punktas. Rūdninkus supa did˛iuliai mikai, į kuriuos įeina Inklėrikių, Rūdninkų, Ropėjos, Fermos ir kiti mikai (F—apie 60 tūkst. ha). Mikus tvarko alčininkų ir Valkininkų mikų ūkiai.

Plačioje R. girioje rado prieglobstį 1831 ir 1863 sukilėliai. 1863 prie R. įvyko pirmasis Lietuvoje L. Narbuto vadovaujamų sukilėlių mūis su carine kariuomene.

Hitlerinės okupacijos metais R. girioje buvo įsikūręs LKP Pietų srities pogrindinis komitetas, veikė tarybinių partizanų būriai ,,U˛ pergalę', ,,Perkūnas', ,,Mirtis faizmui', ,,Kerytojas', A. Mickevičiaus būrys ir kt. Girioje iliko kai kurių partizanų būrių ˛eminės. Girios kvartalai, kur buvo įsikūrę ,,Mirties faizmui' ir ,,Kerytojo' partizanų būriai,— landaftinis istorinis draustinis.

Tarp Rūdninkų ir Valkininkų 35 km bare Merkys te-ka senu, ledynų iplautu ir sudurpėjusiu slėniu. I besisunkiančių storų smėlio ir ˛vyro sluoksnių ilgainiui senslėnio dugne susikaupė ploni gele˛ies rūdos klodai. XII— XVII a, lietuviai iuos rūdynus eksploatavo — lydė gele˛į. Rūdnios gele˛ies liejykla veikė iki XVI a. pab., o Rūdninkų — iki XIX a. vid.

Nuo Rūdninkų Merkys vingiuoja plačiomis u˛liejamomis pievomis; krantai ˛emi, apaugę vendrais, kita augmenija.

119 d Merkio—Vokės kanalas. 1930 Merkys ir kanalas buvo patvenkti mediniais įtvarais; Merkio nuotėkis sausmečiu buvo nukreiptas į Vokę. Dabar per pralau˛tą u˛tūrą į senąją Merkio vagą nuteka tik apie 0,7 m³/s vandens. Kai vanduo auktas, sukinėjantis per pralau˛tos u˛tūros polių liekanas, galima praplaukti neilipant i baidarės.

Toliau iki pat reguliuotos upės prad˛ios (113 km) seklus Merkys vingiuoja tarp ˛emokų pakrančių, apaugusių senais juodalksniais, karklų krūmais.

118 ˇAGARINĖ. Kaimas įsikūręs tarsi nedidelėje salelėje: i . supamas Baltosios Vokės, i p. — akų pelkių.

Baltosios Vokės—Macelių gel˛b. tiltas. Seklioje ir lėtoje upės vagoje yra med˛ių u˛vartų, u˛kamų.

113 Prasideda reguliuotas, tiesus upės ruo˛as. Čia kanalo pl. — tik 2 m, gl. — 30—40 cm; ˛emutės pakrantės daug kur ap˛ėlusios karklų krūmais. ,,Siauroje geldoje' plaukimas neįdomus, nes baidarės irklas abiem galais remiasi į krantus, kliūva u˛ nulinkusių pakrančių krūmų.

Pakelėje i k ono, i Rūdninkų girios, įsruvena du ma˛i upeliukai: Neprudka (L — 4) ties 113,5 km ir Piguičius (L — 7) ties 111,6 km.

109 d Lukna (L—28,9) plukdo Meduvio (F— 51), Karvio (F—50), Luknos (F—38) ir Mamavio (F — 28) e˛. vandenis. Jai įtekėjus, Merkio nuotėkis padidėja daugiau negu dvigubai, o reguliuota vaga pa-platėja iki 4 m.

Tai pats buv. Rūdninkų ,,dykynės' vidurys. Aplinkui plačios kultūrinės lankos, kas 100—150 m irai˛ytos atvirais drena˛o kanalėliais, kuriais į Merkį nusruvena drėgmės perteklius.

Autorius pirmąkart Merkį praplaukė 1954. Tada upė vingiavo lėta srove durpinėje pelkėje, buvo u˛augusi tankia augmenija, vanduo plačiai liūliavo slėnesnėse lomose, gilesnėse posūkių sietuvose nardė begalės puskilograminių kuojų. raud˛ių ir lydekų, kurios i Papio e˛. atplaukdavo čia nerti ir gausaus grobio

108 Pln. Vilnius—Pirčiupiai—Eiikės gel˛b. tiltas. U˛ 7,5 km abipus pln.—Pirčiupių kaimai: d NAUJIEJI PIRČIUPIAI, k SENIEJI PIRČIUPIAI. 1944 bir˛elio 3 d. hitlerininkai sudegino gyvus 119 pirčiupiečių, pelenais pavertė visą kaimą. Faizmo aukoms atminti 1960 pastatytas paminklas—granitinė Motinos skulptūra (skulpt. G. Jokūbonis, archit. V. Gabriūnas). Granito sienelėje įrayti vardai tų, kurie ˛uvo Pirčiupiuose. Buv. rn-loje įrengtas muziejus. I Pirčiupių muziejaus nuolat rengiamos ekskursijos į Rūdninkų girios tarybinių partizanų ˛emines.

106 d Čirvija (L—16,6). Merkys nuo Č. intako iki Nemuno — ichtiologinis draustinis: čia yra upėtakių nertavietės.

Ma˛daug u˛ 5 km nuo upės, netoli Inklėrikių k., yra restauruotos tarybinių partizanų ˛eminės. Pamerkio ir Inklėrikių mikų kvartalai, kuriuose yra tarybinių partizanų apkasų ir tabo būstinės liekanų, — landaftinis istorinis draustinis.

102 k Ma˛asis Pirčiupis(L—9).U˛ poros km i tos pat pusės įsruvena Didysis Pirčiupis (L-7).

98 d Grau˛upis (L—10). Valkininkų kol. Dargu˛ių brigada.

Labai vingiuota upės vaga vietomis u˛tverta atriadančių medkirčių nuverstais med˛iais.

89 d Gelu˛a (L—14); kiek ˛emiau (88 km) a1čia (L—76). VALKININKŲ mstl. — apyl. ir kol. centras, įsikūręs Gelu˛os, alčios ir Merkio santakų tarpupiuose: atskiras jo dalis jungia keli tiltai. Nuo XV a. čia buvo Lietuvos did˛iojo kunigaikčio dvaras. Valkininkų mstl. minimas 1516. XVI a. pastatyta ba˛nyčia.

82 d Speng1a (L — 26) nuteka 15-os e˛erėlių (F — 251 ha) vandenys, itisus metus papildydami Merkio nuotėkį.

77 k Verseka (L — 47) atiteka nuo Baltarusijos sienos, nuo Eiikių, kur ji vadinama Gornastojumi. Nuo Versekos HE iki ˛. — ichtiologinis draustinis.

71 PAMERKIAI — didelis, abipus upės isibarstęs dzūkų sod˛ius, Lentvario—Varėnos—Gardino gl˛k. tiltas; u˛ 0,5 km nuo upės Pamerkio gl˛k. st. Toliau k arkikės, d — Barteliai. arkikių gyventojus u˛ paramą tarybiniams partizanams hitlerininkai sudegino.

62 k Duobupis (L—11). Merkys čia dideliais vingiais rangosi tarp ilakių spygliuočių mikų.

54 k Maskauka. Prie kaimo randama titnaginių akmens am˛iaus įrankių. Kiek toliau nuo upės, d krante, Akmenio sod˛iuje, prie Valkininkų—Varėnos senkelio, stovi beveik taisyklingos piramidės formos akmuo, kuriame alia metalinio kry˛elio ikalta duobutė. Tai, pasak padavimo, akmeniu pasivertusi Varėnos pramotė, matriarchato laikų totemas.

46 d Varėnė (L—48); vandens matavimo punktas, per upę tiltas. VARĖNA 1—mstl., apyl. centras. V. 1 yra gimęs ˛ymus lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis (1875—1911).

U˛ penkių km, prie Vilniaus—Gardino gl˛k., VARĖNA II — rj. centras.

ˇemiau Varėnės intako Merkys jau gana gilus ir vandeningas, vagoje nema˛a didelių akmenų, srovė greita.

39 d Verdaunia (L — 5), Salovartė.

34 d PERLOJA — Bandymų st. eksperimentinio ūkio centras. Gyvenvietės centre stovi paminklas kunigaikčiui Vytautui, pastatytas 500-ųjų jo mirties metinių proga 1930 (dail. P. Tarabilda).

Per upę pėsčiųjų tiltas, vagoje — ilga rėva.

32 k Dere˛na (L—14). Visa upė—ichtiologinis draustinis (upėtakių nertavietės)._

22 k Did˛. Merkio intako Ūlos—Pelesos (L— 84) ˛. U.—P. nuteka 37 e˛erėlių vandenys. Per metus ma-˛ai kintantis Ū.—P. nuotėkis ma˛daug 6 n³/s papildo Merkio debitą.

Paūliai. Upėje apie 100 m ilgio rėva.

20 d Purpliai; k Mardasavas; per upę lieptas.

15 k Grūda (L — 36) teka i didoko (F — 103) Grūdos e˛.; Puvočiai, vandens matavimo punktas. Kaimas įsikūręs abiejuose upės krantuose.

Upėje daug akmenų ir nedidelių rėvų.

11 k Skroblus (L—17,3). Toliau — Trasninkas, Kasčiūnai, Lankininkai, Jablanavas. Merkys, artėdamas prie Nemuno, staiga keičia kryptį i p. v. į . v. Salpos ir slėnys platėja ligi 0,8 km.

3 Alytaus—Druskininkų pln. tiltas. Nemunui patvenkus Merkio ˛emupį, io srovė sulėtėja.

Gana plačiu slėniu Merkys įteka į Nemuną 417,8 km nuo pastarojo ˛.; d MERKINE—mstl., apyl. ir t. ū. centras. Mstl. isidėstęs ant kalno, Merkio—Nemuno santakoje.

M. piliakalnis — landaftinis istorinis draustinis. Mūrinė M. ba˛nyčia (XVII a. pr.) — resp, reikmės archit. paminklas. I senųjų M. paminklų yra ilikę du miesto ribas ˛ymėjusieji stulpai.

M. ir jos apylinkes savo kūryboje igarsino raytojas Vincas Krėvė-Mickevičius (1882—1954).

Rojaus Mizaros m-la 1979 minėjo 300 metų jubiliejų. Po Kra˛ių tai antroji Lietuvos vid. m-la, atventusi tokią garbingą sukaktį. Restauruotame buv. rotuės pastate veikia kratotyrininkų įrengtas muziejėlis.

ALČIA

Trasos ilgis—63 km, trukmė—3 d., sezonas—IV— IX mėn.

a1čia — did˛. Merkio intakas, prasidedantis u˛ 4 km į . nuo alčininkų. I prad˛ių 9 km teka Lietuvos teritorija į p., paskui, pasukusi į v., 11 km — Lietuvos TSR ir BTSR siena, toliau vėl teka per Lietuvą, Rūdninkų girios p. pakračiu. Δ H — 0,92. Pats did˛. (2,36) kritimas yra auktupyje. Iilginis upės profilis įgaubtos formos. Tokio profilio yra senos upės, itekančios i auktumų, auktupyje turinčios didelį nuolydį, kuris ˛emupio link ma˛ėja. Q: ˛emiau Ber˛ūnos ˛. 0,44, alčykčios ˛.— 2,62, ˛.—5,7.

Palyginti su kitomis Lietuvos upėmis, alčia yra gana srauni, negilaus slėnio, neauktų krantų. Labai vingiuo-ta (turinti visus keturis vingiuotumo laipsnius); vanduo altas (nuo to, matyt, ir jos vardas kilęs), labai varus. Dėl to joje veisiasi upėtakiai, kirliai, lakiai. (Mėgėjika ˛ūklė ioje upėje nedraud˛iama). Marrutas skiriamas trumpų ivykų mėgėjams turistams.

63 Vilniaus—Lydos pln. tiltas. U˛ puskilometrio — antras gel˛b. tiltas. Upėje alčininkų ˛uvininkystės ūkio patvanka.

61 alčininkų ˛uvininkystės ūkio u˛tvanka (H—2 m); dalis upės vandens nukreipta į tvenkinius, todėl upė kiek paseklėja.

ˇemiau u˛tvankos upės vaga susiaurėja, joje pasirodo pirmosios rėvos ir seklumos, srovė greita.

58 Beniakonių—Daučiūnų viekelio tiltas. Upės vaga vietomis siauroka (3—6 m), gl.—0,4—0,6 m.

58 k Ba1čia (L — 9). ˇemiau — seno tilto polių liekanos, laivelį tenka persivesti.

51 k Kaniūkai, Gervikės—alčininkų pln. tiltas. Į v. nuo kaimo, mike, yra kelių pilkapių liekanos (VIII— IX a.).

49 d Pačiabatai. Toliau 5 km bare upė vingiuoja pelkėtu slėniu, pakrantėse—mikai.

44 k Gervikės—li˛iūnų pln. tiltas. Po tiltu — sunkiai praplaukiamų polių liekanos; k pakrantėje kultūrinės lankos.

43 d Ber˛ė (L—11), Rudnia. Ber˛e nuteka alčininkų ˛uvininkystės ūkio tvenkinių vandens perteklius. Buv. Rudnios malūno igriautos u˛tvankos vietoje riogso akmenų sąvarta, per kurią laivelį reikia persitraukti. Abiejose pusėse mikai.

39 k alčykčia (L—19). Toliau pakrantėse kaitaliojasi mikai su kultūrinėmis pievomis.

32 k Papikės. Upėje nedidelės praplaukiamos rėvos.

28 Per upę arkinis tiltas; d ma˛as Tetervinų piliakalnis.

26 d Visinčia (L—53). V. įtekėjus, upės nuotėkis visu trečdaliu padidėja, vaga paplatėja ir pagilėja iki 1,0—2,0 m. Tarp Visinčios ir ˇygmantikės upė teka plačiu vingiuotu slėniu, pakrantėse daug ˛iogių.

21 k Maltupis (L—10).

15 ˇygmantikės. U˛ 2 km Vilniaus—Eiikių pln. tiltas, greta jo—senojo tilto polių liekanos.

2 Valkininkų—Eiikių pln. tiltas. Sausuose ˛emupio krantuose lama mikai, visur geros vietos pastoviui, nakvynei.

alčia įteka į Merkį 87,8 km nuo jo ˛.

VISINČIA

Trasos ilgis — 29 hm, trukme — 2 d,, sezonas — V— IX mėn.

Visinčia — did˛. alčios intakas — prasideda Mikantonių apylinkėse, u˛ 7 km į r. nuo alčininkų. Teka Rūdninkų giria: auktupyje į . v., toliau—į p. v.

ΔH— 1,7. Did˛. nuolydis yra auktupyje (tarp 52,8—36,0 km)—l,88. Q: ˛emiau Juodupės — 0,57, Kernavės—1,6, ˛.—2,0. Turistinė atkarpa trumpa, bet įdomi, nes tenka plaukti pačiu Rūdninkų girios viduriu.

Kliūtys: nuvirtę med˛iai vagoje ir keletas ˛emų nepraplaukiamų lieptų bei tiltelių. Tinka plaukti ma˛ais, nesunkiais laiveliais. Marrutas skiriamas savaitgalio ivykoms, ˛vejams mėgėjams.

Ilipus Kidarų gl˛k. st., iki Visinčios reikia paėjėti 2 km į p. iki gl˛k. tilto, i kur atsiveria gra˛us vaizdas į Visinčios slėnį: upė taip susirangiusi, kad sunku atsekti jos vagą.

29 Vilniaus—Lydos gl˛k. tiltas. Upė rami, srovė lėta.

23 d Gudeliai. I visų pusių ilgą kaimą supa Rūdninkų giria.

26 Viekelio tiltas.

22 k GUMBAS. U˛ tarybinių partizanų globą 1955 bir˛elio 9 d. hitlerininkai suaudė ir sudegino drauge su pastatais 34 G. kaimo gyventojus (7 eimas).

Toliau upė teka Rūdninkų girios viduriu. Beveik 15 km ruo˛u ją supa mikų siena, nebėra jokių gyvenviečių. Tai sunkiausia atkarpa — daug u˛vartų, u˛kamų.

13 d Kernavė (L—2). Ji atiteka i didoko (F— 81) Kernavo e˛.

9 k Visinčia—viensėdis; kiek toliau—tiltas.

8 k Cudykas Didelis (L—3); d Visinčia. Toliau upės pakrantėse isimėtę vienii girių kaimeliai.

Visinčia įteka į alčią 25,8 km nuo ios ˛.

ŪLA

Trasos ilgis — 65,7 km, trukmė — 3 d., sezonas — V— IX mėn.

Ūlos versmės—Baltarusijoje, Pelesos apylinkėse, Gudų girios glūdumoje. Iki XIX a. vid. dabartinis Ūlos auktupys — Pelesa — buvo Katros auktupys. Tuometiniam Ūlos auktupiui grau˛iantis gilyn, jos itakas slinko į p. r. ir perkirto Ūlos ir Katros vandenskyrą. Katros in-takai J)ūba, Pelesa ir tarp jų ˛. buvusi Katros atkarpa tapo Ūlos auktupiu; buvo nuleisti Dūbos ir Peleso e˛. I viso Ūla prisijungė 410 km² Katros baseino ploto ir pailgėjo 35 km.

Ūlos auktupys vadinamas Prava˛a, toliau, nuo Nočios iki Katros upės—Pelesa. Auktupyje upė teka ˛emomis ir pelkėtomis vietomis, ir srovė čia labai lėta. Tik nuo pusiaukelės kritimas padidėja iki 0,8 m/km. Q: prie Baltarusijos—Lietuvos sienos (64,5 km) — 2,0, ˛emiau Kanavėlės ˛.— 3,0, ˛.— 5,0. Vagos reguliuotoje dalyje pl. svyruoja tarp 2—3 m, kitur—5—8—15—25 m; gl. atitinkamai—0,3—0,5—1,0—1,5 m. Kliūtys: Rudnios tvenkinio u˛tvanka, med˛ių u˛vartos, nedidelės rėvos. Lengva valtele ar baidare be didesnių kliūčių galima plaukti nuo Prava˛os. Pavasarinių polaid˛ių metu ir esant auktam vandeniui, galima mėginti plaukti ir nuo Nočios (66 km), kuri ˛emupyje reguliuota.

Ūlos vanduo skaidrus ir tyras, ją gausiai maitina po-˛eminiai vandenys, altiniai altinėliai. Tokiuose vandenyse mėgsta veistis upėtakiai, lakiai, kirliai. ˇvejoti čia draud˛iama, nes visa Ūlos upė ir jos intakas — Grūdos ˛emupys — ichtiologinis draustinis.

Ūlos slėnio reginiai keičiasi ties kiekvienu posūkiu. Vietomis tįso nuvirtę med˛iai, ivartos go˛ia upę. Aukti smėlėti skard˛iai, kontinentinės kopos. Ūlos vidurupio slėnys nuo Rudnios iki Zervynų — Ūlos landaftinis draustinis. Čia saugomos Pietryčių lygumai būdingos zandrinės terasinės lygumos, kopos, apaugusios kerpiliais. Įdomus upių tinklas, pelkės, termokarstiniai e˛erėliai, yra retų augalų: pievinių alavijų, ilgagalvių dobilų, kalninių arnikų ir kt.

66 d Nočia (L—25). N. nuo ˛. 6 km teka Lietuvos teritorija, o nuo 6 iki 16 km — Lietuvos — Baltarusijos siena. Iki Dubičių upė reguliuota. Kratovaizdis čia monotonikas, nykus.

65 k Bevard˛io upelio ˇ. (L—7), Lietuvos—Baltarusijos siena.

57 d Gatvinis DUBIČIŲ k.— apyl. ir t. ū. centras. Kaip rodo akmens ir ˛alvario am˛iaus archeologiniai radiniai, Ūlos ir jos auktupio Pelesos pakrantėse ˛monių gyventa jau viduriniajame akmens am˛iuje. Pelesos e˛. pakratyje yra likę Lietuvos did˛iojo kunigaikčio Vytauto med˛ioklės pilies pamatai.

Mikingose D. apylinkėse 1863 veikė sukilėliai, vadovaujami L. Narbuto. ˇuvusiųjų atminimui 1933 pastatytas paminklas. Lenkijos bur˛uazijos valdymo metais D. veikė pogrindinės komunistų ir komjaunimo kuopelės. Did˛iojo Tėvynės karo metu apylinkės mikuose bazavosi Kotovskio, ,,U˛ Tarybų Baltarusiją' ir Matrosovo tarybinių partizanų būriai.

52 d Kanavėlė (L—15). Į Ūlą ji įteka buv. Dubo e˛. vietoje.

49 d Karavikės.

45 d Kroklys (umas). Kiek atokiau nuo upės plyti didelis (F—1474 ha) Kroklio mikas. Mike daug ma˛ų, baigiančių u˛akti termokarstinių e˛erėlių, jų plotas—61 ha. Tai Čepkelių rezervatas (F—8455 ha) — Gudų girios irdis. Čia saugoma viena i seniausių ir unikaliausių Lietuvos TSR miko pelkių, miku apaugusios ˛emyninės kopos, reliktiniai e˛., vertinga ir reta miko ir miko pelkių augalija bei gyvūnija. Nuo Kroklio Ūla įsirita į platesnį ir gilesnį slėnį.

43 k Lynupis (L—4). Jis iteka i Lyno e˛. (F— 19), kurio p. pakratyje įsikūręs senas Lyne˛erio k. Upė palaipsniui rimsta — prasideda Rudnios tvenkinio patvanka.

38 d Sienyčia (L—6), Rudnia, Dubičių — Marcinkonių viekelio tiltas. Kadaise ioje vietoje buvo gele˛ies gamykla, kuri nustojo veikusi XIX a. Jėgainės u˛-tvanką Ūlos vandenys igriovė 1841 pavasarį. Vėliau toje vietoje buvo įrengtas malūnas, ,,Kibirkties' kol. HE. Ilgainiui ir ios jėgainės sunyko, u˛tvanka suiro. 1979 pastatyta nauja u˛tvanka ir tiltas. Susidarė nedidelis e˛erėlis, naudojamas rekreacijai, ˛vejybai.

34 d Mazūpis (L—11). Toliau abipus upės isibarstę Kaėtos k. trobesiai. Pakrantėse puynai.

28 d Uosupis (Vuosupis, L—30), Pauosupė.

20 k Pavilnis (L—4). ZERVYNOS, Vilniaus — Druskininkų — Gardino gl˛k. tiltas. Gatviniame Zervynų k. yra ilikę senovinių sodybų. Tai vietinės reikmės liaudies archit. paminklas. Kaimo apylinkėse rasta 24 akmens am˛iaus stovyklų pėdsakai.

Tarp Zervynų ir Mančiagirės Ūla teka giliai įsigrau˛usi į smėlingus krantus. Vietomis krantai skardingi, upės vagoje keletas nedidelių rėvų.

12 d Mančiagirė; k krante Mančiagirės mikas (F—1007 ha).

10 d ˇIURAI. 2. apylinkėse aptiktos 3 neolito stovyklos. Respublikoje garsus ˇiūrų etnografinis ansamblis.

Upės pakrantėje kelios vaizdingos atodangos, nuo kurių atsiveria vaizdai į ˇiūrų ir Trakikių k., upės vagą, paupio pievas, tolumoje dunksančius mikus.

1 Senas Paūlių k.

Ūla įteka į Merkį 21,8 km nuo jo ˛.

VOKĖ IR JOS AUKTUPYS

Trasos ilgis—41 km, trukmė—2 d; sezonas—IV— IX mėn.

Vokė, kuria teka Merkio auktupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Tokia ir Vokės turistinė paskirtis: vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis— pasroviui ir prie srovę.

Vokės baseinas yra plačiame ir u˛durpėjusiame Pronerio — Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio e˛. Nuolydis auktupyje iki Vaidotų k. nedidelis—30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta 48m — vid. io ruo˛o nuolydis—2,5 m/km. Pačiame ˛emupyje, nuo 9 km iki ˛., nuolydis padidėja iki 3,4 m/km. Siame ruo˛e plaukiant prie srovę vietomis laivelį reikia persivaryti: dėl stiprios prieprieinės srovės ir gausių akmenų irtis neįmanoma. Čia vyksta vandens turizmo technikos var˛ybos (slalomas). Iskyrus trijų jėgainių u˛tvankas ir stiprią srovę akmeningame ˛emupio bare, daugiau kliūčių nėra. Upės vaga pakankamai gili (0,5—1,5 m) ir plati (6— 15 m). -Nuo versmių iki 30 km upė reguliuota. Vokės, kuri maitinama Merkio auktupio vandenų, nuotėkis per metus nedaug tepakinta.

Apie 1930 ties ˇagarine buvo ikastas Merkio — Vokės (L — 3) kanalas, ir Merkio auktupio nuotėkis per Papio e˛. nukreiptas į Vokę, kurios vandenį naudojo tais pat metais pastatyta Grigikių popieriaus fabriko HE. Vandens kiekį reguliavo 2 skydinės u˛tvankos: viena Merkyje, kita — u˛ 30 m, kanalo prad˛ioje. Karo metu u˛tvankos buvo igriautos. Griuvėsiai patvenkė Merkį. 7 metų stebėjimo duomenimis Merkio—Vokės kanalo debitas — 3,08 m³/s. Tiek padidėja Vokės debitas ir tiek pat suma˛ėja Merkio debitas ˛emiau ˇagarinės. Merkio—Vokės kanalo pl.— 9—12 m., gl. — 1,0— 2,0 m., krantai—1,5—2 m aukčio, apaugę juodalksniais. Kanalas ikastas per Baltosios Vokės pelkę (F—4099 ha). Pelkės durpynas pradėtas eksploatuoti pokario metais.

Deinėje kanalo pakrantėje, iretintame Rūdninkų girios plote, prie ˇagarinės k. įsikūręs durpininkų mstl. BALTOJI VOKĖ. Kairėje pakrantėje ieksploatuotas durpynas rekultivuojamas — įrengiami ˛uvų auginimo tvenkiniai.

Per kanalą nutiesti 3 tiltai: 2 aukti, praplaukiami (Baltosios Vokės — Rūdninkų viekelio ir durpyno gl˛k.) ir 1 ˛emas gyvulių bandoms perginti.

38 Merkio — Vokės kanalas ramiai įplūsta į seklų (1,5 m) Papio e˛. p. galą (F—191, L—2,7 did˛. pl— 1,2). E˛. pakrantės ˛emos, pelkėtos, kratovaizdis nykus. E˛. skirtas alčininkų Ir Vilniaus med˛iotojų ir ˛vejų draugijoms kultūrinei ˛uvininkystei. Papikių k., p. v. ė˛. pakrantėje, yra Vilniaus ˛vejų mėgėjų valčių bazė.

d Vairos, Mikaiunų ir Papikės gatviniai kaimai.

36 Vokės itaka i Papio e˛. Toliau upė teka pelke, apaugusia krūmokniais; iki Vilniaus — Baltosios Vokės pln. tilto pakrantės ˛emutės, pa˛liugusios, ap˛ėlusios karklų ir baltalksnių krūmais; d Dvaro viensėdis.

34 k Krempė (L—6). iame upelyje 1948 buvo apgyvendinta 15 bebrų, atve˛tų i Vorone˛o ir Gomelio sr. rezervatų. Greit jie paplito Vokės bei kituose baseinuose.

32 k Asdrė (L—18). ia upele nuteka Guobsto (F—10), Ilgučio (F—90), Juodbalės (F—1,3), ventininkų (F—18), Turgaičių (F—2) e˛. vandenys ir labai papildo Vokės nuotėkį.

31 ˇemokas Vilniaus — Baltosios Vokės , pln. tiltas; aukto debito metu baidarė nepralenda.

28 d Rudamina (L — 30); Merelėnai — gatvinis k., kuriame yra senos totorių kapinės. U˛ 2 km — Parudaminio gl˛k. st. Upės krantai ˛emučiai, pa˛liugę.

22 Pagiriai, viekelio Vilnius — Rūdninkai tiltas; k Vilniaus iltnamių kombinatas, darbininkų gyvenvietė; iltnamių vandens siurblinė, u˛ 1 km — antra siurblinė.

19 d BALTOJI VOKĖ — Vilniaus t. ū. technikumo gyvenvietė. Buv. malūno u˛tvanka igriauta, likęs tik nedidelis praplaukiamas (viduriu) slenkstelis. Upėje medinio tilto polių liekanos, ma˛a salelė, pėsčiųjų lieptas; fv. d.

18 k VAIDOTAI— apyl. centras, Vilniaus—Keturiasdeimt Totorių viekelio tiltas; upėje buv. malūno u˛tvanka (H—3 m). Turint bangų u˛dangalą (tentą) ir esant auktam vandeniui, nuo u˛tvankos vidurinės pralaidos galima nuokti; virutinę ir apatinę pralaidos galo dalis skiria tik 1 m. Esant ˛emam vandeniui, laivelį d pralaida galima pervilkti, nes persineti labai nepatogu: k buv. triauktis malūnas, o d — aklinai aptverta gamyklos teritorija. ˇemiau u˛tvankos upėje smarki srovė ir dideli akmenys; plaukti arčiau k pakrantės.

17 Did˛. upėje Vokės sala; fv. k.

16 k Dagynės viensėdis, per upę — pėsčiųjų tiltas. 0,5 km ˛emiau upėje buv. medinio tilto griuvėsiai; plaukti k pakrante.

14 d Naujakiemis, apie 2 km ilgio gatvinis k.

13 Vilniaus—Paluknio pln. tiltas. ˇemiau — d buv. KAZBIEJŲ (Chazbiejų) gatvinis k., dabar jau Vilniaus miesto pramoninis rj.

12 Vilniaus — Trakų pln. gel˛b. tiltas. Abipus tilto reguliuotoje siauroje upės vagoje stipri srovė, rėvos. Upės krantai aukti ir sausi.

11 d Vokės gl˛k, st, Vilniaus — Lentvario gl˛k. tiltas, buv. didelis gatvinis LIUDVINAVO k., dabar jau Vilniaus pramoninis rj.; k Trakų Vokės ˛uvų auginimo tvenkiniai.

9 k MŪRINĖ VOKĖ, kartono fabriko u˛tvanka (H — 5,5), keltis d krantu. U˛tvanka bėga Vilniaus — Trakų senasis pln.; tvenkinio (F—20 ha) patvanka į auktupį siekia apie 1 km. Upės slėnys siauras, gilus, srovė greita — Vokė pradeda kristi į Neries slėnį.

7 Buv. Grigikių popieriaus fabriko akveduko (vienintelio Lietuvoje, jo ilgis—0,8 km, skerspjūvis—4,7 X 2,8 m) u˛tūros griuvėsiai, kurių vietoje susidarė nedidelis praplaukiamas slenkstelis. Kiek ˛emiau, ties Grigikių stadionu (d), 0,5 m maudyklių u˛tvanka.

4 Upė pama˛u rimsta ir gilėja — prasideda Grigikių popieriaus pramonės gamybinio susivienijimo vedančiosios įmonės tvenkinio patvanka. 0,5 km ˛emiau—G. gyvenvietės, įsikūrusios abiejuose Vokės krantuose, gel˛b. tiltas. Grigikėms plečiantis, į jų sudėtį įėjo Afindevičių, Kauno, Vokės, Nieravų ir Salocų k.

Toliau u˛ Grigikių įmonės 4,4 m aukčio u˛tvanka, kuria eina Grigikių — Lentvario pln. tiltas. Patogu keltis k pakrante.

2 Vilniaus—Kauno autostrados gel˛b. tiltas; ˛emiau — senasis tiltas. U˛ tilto upė apie 200 m galvotrūkčiais marma naująja vaga. ioje trasoje vyksta tradicinės resp. vandens turizmo technikos var˛ybos.

1 Grigikių pionierių stovyklos maudyklių 0,5 m u˛tvanka, per kurią laivelius reikia persitraukti.

Greita srove Vokė į Nerį įteka 141 km nuo ios ˛. Pačiose ˛, upės viduryje riogso did˛iulis akmuo, pro kurį, kaip ir sauskelių sankry˛ose, turistai plaukia abejomis pusėmis: pasroviui d puse, prie srovę — k.

VERKNĖ IR JOS AUKTUPIO (AUKTADVARIO) EˇERYNAS

Trasos ilgis — 75 km, trukmė — 3 d., sezonas — V— IX mėn.

Verknė — nedidelis, tačiau turistiniu po˛iūriu gana įdomus Nemuno d intakas. ˇygį pratęsus Kauno mariomis iki Palemono, susidarys 130 km kelio. Teritorija, kuria teka Verknė, labai rykaus kratovaizd˛io: daug didelių kalvų, prie kurių plyti lygūs smėlingi ploteliai ir pelkėtos daubos. Dėl drėgmės pertekliaus daubos virto raisteliais bei pelkaitėmis, kurių nema˛a jau nudrenuota.

Verknė auktupyje sruvena per keletą e˛erų, e˛erėlių. Jos versmės yra u˛ 5 km į v. nuo Rūdikių, Galaverknio k., Trakų rj., Auktadvario auktumos p. r. dalyje. Slėnio pl. — 0,2—2,5 km, salpa dvipusė, 0,2—0,6 km pl. Vagos pl. kai kuriuose upės baruose svyruoja tarp 5—10—20 m, gl. — 0,3—0,5—1,5—2,5 m.

ΔH ˛emiau Vilkoknio e˛. — 0,6, ˛emiau Auktadvario HE—3,3 (kai i veikia), ˛emupyje—5,3. Tačiau bendras upės nuotėkis ˛emiau Auktadvario HE priklauso nuo ios darbo: kai ji veikia, vandens upėje būna pa-kankamai, o kai ne—Verknė greit nusenka ir vandens plaukti ma˛a. Kai debitas auktas, elektrinė veikia be pertraukos, o sausmečiais prastovi po 1—2 savaites. Q — 1,3, tačiau ne visoje trasoje vienodas. Did˛. nuolydis auktupyje (1,78) ir ˛emupyje (1,35). Tik 23 km ˛emupio ruo˛as atitinka II sudėt. ktg. Kliūtys: 25 m vertikalus persikėlimas per 4 jėgainių u˛tvankas, keletas ˛emų nepraplaukiamų tiltelių bei lieptų, labai greitoje srovėje (tarp Auktadvario HE ir Zabarauskų malūno) daug u˛vartų, u˛kamų ir staigių posūkių, nedidelės rėvos bei slenksteliai, dideli akmenys, seklios brastos. Baidare ar-ba lengva valtele galima plaukti i Vilkoknio e˛. Artimiausia — Rūdikių gl˛k. st. u˛ 8 km. Pro pat e˛. eina Rūdikių — Onukio pln.

Vilkoknio e˛. (F—366,7, L—6,6, did˛. pl. — 0,9, P — 26) itįsęs i . v. į p. r. ir savo auktais krantais tarsi sudaro Verknės slėnio tąsą. Nuo . v. galo į r.—ilga ir siaura įl., vadinama Koja. Krantai statūs, vingiuoti, aukti ir sausi; tik galuose ir pusiasaliuose ˛emi, pelkėti. E˛. skirtas Trakų ir Vilniaus med˛iotojų ir ˛vejų draugijoms.

iaurinės e˛. pakrantės apaugusios mikais. Čia yra susispietusios įvairių organizacijų vasaros stovyklavietės. O p. r. ikyulio gale esanti poilsiavietė skirta neorganizuotiems turistams. Čia galima statyti palapines, kurti lau˛us; yra ugniavietė, stalai, suolai, kiti patogumai.

Pietvakarinėje e˛. pakrantėje pabirę Antakalnio, Savaitikių ir GRENDAVĖS (apyl. centras) k.; . r. pakrantėje —ˇūklijai. Pastarajame pūpso nedidelis, pliką pakauį ikėlęs ˇūklijų piliakalnis.

Per Vilkoknio e˛. teka Verknė.

70 d 1,5 km ilgio Kojos įl. Jos gale — Pakojo, Salovikių, Samio ir Trake˛erio e˛erėliai; k pora sraunių altinių. Kadaise jų vanduo suko malūno ratą.

68 Verknė iteka i Vilkoknio e˛. . galo prie Tolkikės k. Upės auktupys iki Strėvos—Onukio viekelio tilto yra ramus, vietomis u˛˛ėlęs vandens augmenija.

67 Verknė ramiai įteka į ma˛ytį Giland˛io e˛. Paskui teka per Verknaičių ir Gilūio e˛erėlius. Jų pakrantės ˛emos, u˛durpėjusios, yra keletas lieptų, ˛emas nepraplaukiamas lauko kelio tiltelis.

12 schema

1 — Galvo˛eris, 2 — amukas, 3 — Vilkoknis, 4 — Pakojys, 5 — Salovikių e˛, 6 — Samis, 7 — Trake˛eris, 8—9—ˇaliosios malūno tvenkiniai, 10—Gilandis, 11—Solis, 12—13—Verknaičiai, 14—Giluis, 15 — Tolkikių malūno tvenkinys, 16 — Verniejus, 17 — Babrukas, 18—Sienis, 19—Auktadvario HE tvenkinys (Negasčius, Nava ir kt. e˛.). 20—Martis, 21—Skrebys, 22 — Zamkelis.

62 k Tolkikės kol. malūno 1,5 m aukčio u˛tvanka; keltis k krantu. ˇemiau u˛tvankos, vagai susiaurėjus, srovė stipri. U˛ 300 m Verknė įteka į Sienio e˛. (F— 102,5, L—2,5, did˛. pl—0,87, gl— 40 m). Rytinė, plačiausia, e˛. dalis i visų pusių apsupta mikų. Neorganizuotiems turistams yra poilsiavietė. Sienis ir kiti e˛erai e˛erėliai (Nava, Negasčius, Verniejus, Ilgis, Babrukas, Lau˛araistis, Skritis, Nyle˛eris, Zamkelis, Tameliukas ir kt.) įeina į Auktadvario landaftinį draustinį (F — 4000 ha). Pietinėje e˛. pakrantėje įsikūrę Nikronys, o .— Vladislava (Vladikė). Čia yra ir nedidelis piliakalnis (XIII a.), parkas. Sienyje veisiasi unguriai, seliavos ir kt.

Sienio e˛. (L—0,6) gana srauniu pertaku jungiasi su smarkiai iplatėjusiais Negasčiaus — Navos e˛. Pertaku eina viekelio tiltas.

59 Verknė įteka į Auktadvario HE tvenkinį. Pakėlus tos elektrinės u˛tvanką iki 16 m, susiliejo Navos, Negasčiaus, Baluosio, Baluosėlio, Baluosiuko e˛., sudarydami 174 ha vandens plotą (drauge su Sieniaus e˛. — 293,4 ha). Tvenkinio ilgis — 2,5 km, did˛. pl. — 2 km, gl. — 27 m. Krantai labai vingiuoti, daug pusiasalių, gilių įl., 4 salos. iauriniame saugyklos pakratyje yra neorganizuotų turistų stovyklavietė. Auktadvario vandens saugykla, kuriai priklauso ir Sieniaus e˛., skirta mėgėjikai sportinei ˛ūklei.

iaurvakarinėje tvenkinio pakrantėje AUKTADVARIS — mstl., apyl. centras. Greta mokyklos stovi medinis namas, prie kurio pritvirtinta paminklinė lenta primena, kad čia 1918—1919 dirbo vietos revoliucinis komitetas.

Mstl. įsikūręs centrinėje Dzūkų auktumos dalyje, greta Gedanonių — Dzūkijos auktumos stogo. Tasai stogas ne toks jau ˛emas — 258 m virs mūsų Baltijos; taigi ˇemaitijos auktuolį Medvėgalį (234) pranoksta.

XX a. pr. pagal in˛inieriaus M. Girdvainio projektą A. buvo įkurtas ˛uvininkystės ūkis. Dabar čia veikia inkubatorius ir 15 upėtakių auginimo tvenkinių, įrengtų prie gausių altinių. Vietoje nusipirkus licenciją, galima gauti mekerę ir gaudyti pramoninius upėtakius.

Buv. A. parke yra nema˛a introdukuotų med˛ių. Kadaise pas dvaro savininkus svečiuodavosi poetas A. Mickevičius. Viena parko alėja, ˛ilagalvis ą˛uolas (H— 20 m, Ǿ — 4,4 m) — gamtos paminklai, tebevadinami poeto vardu.

Senoji Verknės vaga buv. Navos e˛. v. gale u˛tvenkta. Per u˛tvanką eina Auktadvario—Onukio pln. tiltas. Verknė dabar teka ikastu kanalu tiesiog į nedidelį Zamkelio e˛. Todėl reikia plaukti ne Verknės senvage (d), bet k tvenkinio įl. ligi minėto Onukio pln. tilto. Tiltas ˛emokas, bet, kai debitas ˛emesnis, baidarė pralenda. Dabar Zamkelio e˛. yra tarsi A. derivacinės HE paros reguliavimo baseinas. Pietrytinėje io e˛. pakrantėje, ant stačialaitės kalvos, yra A. piliakalnis, vad. Pilies kalnu.

54 Auktadvario derivacinė HE, pastatyta 1960; tvenkinio paviriaus plotas — 174 ha, atodirbio auktis — 2,4 m, pilnas vandens tūris—8,87 mln. m³, naudingas vandens tūris — 0,87 mln. m³, slėgimas tarp virutinio ir apatinio bjefo— 16 m; veikia 2 agregatai.

I p. Zamkelio e˛. galo 100 m ilgio nuvedamuoju kanalu reikia plaukti iki u˛tvaros. Kairiajame krante (jis lėktesnis) laivelius isikelti i vandens, u˛tūra pereiti į d pusę ir apie 100 m tiesiog ˛emyn nusineti iki ˛emutinio bjefo. Upės pakrantėje yra alto mineralizuoto vandens altinis, pridengtas ulinio stogeliu.

Verknės upė nuo A. HE iki Odinčytės ˛. (13,6 km) — ichtiologinis draustinis,

53 k Zabarauskų viensėdis, senas vandens malūnas, 2 m aukčio u˛tvanka; keltis k krantu.

52 k Strūzda(L — 8). ios upelės 2 km ˛emupys — ichtiologinis draustinis (upėtakių nertavietės). Toliau d Gud˛ionys, Kaliūkčiai; k Samauka, Popsys; per upę 2 tiltai. Iki pat Jundelikių gili upė ramiai teka plačiu, lėktu slėniu; krantai ˛emučiai, apaugę lapuočiais, pakrantėse kultūrinės pievos ir dirbami laukai.

35 d Lielelė (L—6), itekanti i nedidelio (F— 14 ha) Lieliaus e˛., tyvuliuojančio Gripikės k. r. pakratyje. Buv. Gripikės malūno u˛tvanka igriauta, plaukti geriau d pakrante; kaimo keliuko tiltas.

30 d Guoste (L—14). ia upe teka Veriuko (F—38), Gelu˛io (F—26), Guostaus (F—74) ir kt. e˛. vandenys, ma˛daug 0,4 m³/s papildydami Verknės nuotėkį. Per upę kaimo kelio tiltas.

27 k Obe1tis (L — 17), d Pakrovai.

25 d Did˛. Verknės intako Alios (L — 38) ˛. Ji atsruvena i A1ios (Pietuvėnų) e˛. (F — 45) ir visu kubiniu metru vandens padidina Verknės nuotėkį.

21 d Svedubė (L—8), Pikelionys, kaimo kelio tiltas. Upės vaga jau platesnė — 10—12 m.

16 k Dind˛iakė (L—9). Vis dar plačių laukų upė: rami, gili, krantai ˛emučiai, apaugę lapuočiais.

15 Verbylikės. Buv. dvaro pastatuose įsikūrusi pradinė m-la.

Upės slėnys jau siauresnis, krantai auktesni, iplatėjusioje vagoje vietomis pasitaiko seklių brastų, nedidelių salelių.

11 Pln. Vilnius—Prienai gel˛b. tiltas.

9 Jundelikės, 5,5 m aukčio HE u˛tvanka. Persikelti patogu abiem krantais. Jundelikių parke auga retų med˛ių: balų ą˛uolų, sidabrinių klevų, rūgčiųjų ˛agrenių, persikųjų alyvų ir kt. Parke keroja did˛iulė liepa — gamtos paminklas.

Nuo Jundelikių Verknė dideliais vingiais pradeda leistis į Nemuno slėnį. iame ma˛daug 8 km ruo˛e yra keletas nedidelių rėvų, seklių brastų, daug didelių akmenų; upė srauni, slėnys siauras, gilus, Upės pakrantėse ir jos antkalnėse pabirę Babronių, Voseliūnų, Sokonių trobesiai; k Medeikonių, Paverknių k. ˇemupio pakrantėse ties Paverkniais, Sokonimis ir Kisielikėmis yra glacialinio periodo sąnaų atodangos.

2 Paverkniai. Ant pat k kranto pūpso upės apardytas Ginkaus piliakalnis. Anksčiau jis buvo d Verknės krante, upė tekėjo u˛ 200 m auktojo Koplyčkalnio palaite. Dabar itvinusių Kauno marių vandenys siekia Ginkaus piliakalnio papėdę.

Verknės ˛. d krante kyo įdomi konglomerato uola, vadinama O˛kos pečiumi, bene vienintelė tokia Lietuvoje.

Verknė lėtai įteka į Nemuną 284,7 km nuo jo ˛.

STRĖVA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS

Trasos ilgis 76 km, trukmė — 3 d., sezonas — V – IX mėn.

Strėvos versmės — Auktadvario auktumos e˛eryne, ma˛ame Gubikių e˛., Trakų rj. Aukčiausia Dzūkijos vietovė — Albinavos ,,Kalnų kalno' virūnė Gedanonių k., ikilusi 257 m. i auktuma yra Verknės. ir Strėvos upių takoskyroje. Verknės baseino Solį ir Strėvos—Drabu˛į teskiria tik 1,5 km. Todėl ir tų upių ilgiai beveik vienodi: Verknės 77 km, Strėvos—81 km.

Strėva per visą savo ilgį i nukrenta 110,3 m (ΔH— 1,37). Tačiau kritimas upės trasoje nevienodai pasiskirs-tęs: pats did˛. yra vidurupyje (tarp 36—30 km)—2,17 ir ˛emupyje (tarp 15—0 km)—1,37. Tačiau faktinis nuolydis yra ma˛esnis, nes jį niveliuoja 5 jėgainių u˛tvankos.. Tik paties ˛emupio 9 km baras (Būblių HE — ˛iotys) morfometriniais duomenimis atitinka II sudėt. ktg. Q: ˛emiau Spind˛iaus e˛.—1,1, ˛emiau Elektrėnų VRE (reguliuojamas)—1,13, ˛.—5,9. Tačiau natūralus Strėvos nuotėkis priklauso nuo jos jėgainių, turinčių didesnius tvenkinius (Bagdononių ir Būblių HE, Elektrėnų VRE), darbo: kai pirmosios dvi jėgainės veikia, upėje ˛emiau jų visada pakanka vandens, tačiau sausmečiais, kai jėgainės stovi, upė taip nusenka, kad ir lengva baidare ne visur galima paplaukti. Upės vagos pl. įvairiuose ba-ruose — 1,5—10 m; gl. — 0,5—5,0. Did˛. gl. yra prie u˛tvankas. Kliūtys: 5 jėgainių 40,4 m aukčio u˛tvankos, siaura vingiuota vaga, u˛vartos, u˛kamos, nedidelės rė-vos, dideli akmenys, seklios brastos. Strėva tinka plaukti tik baidare arba lengva valtele. Marrutas Strėva rekomenduotinas turistams ˛vejams mėgėjams, nes vandenys. čia labai ˛uvingi.

Strėva, kelionę pradėjusi i Gūbikių e˛., toliau labai pama˛u srovena kaip Gūbikių — Strėvovirio — Babruko — amuko — Drabu˛io e˛. pertakas. Čia ji dar silpna vandens turizmui netinkama. Kelionę Strėva galima pradėti Drabu˛io e˛., esančiame Trakų — Auktadvario paplentėje.

78 Drabu˛is (F—52,1, L—1,3, did˛. pl.—l,0, gl.— 25 m) yra spygliuočių mike. Pietvakariniai e˛. krantai aukti, statūs, tankiai apaugę med˛iais; . v. pakrantėje įsikūrę Drabu˛ninkai. E˛. tinkamas mėgėjikai ir sportinei ˛ūklei. Pae˛erėje yra poilsinė. Drabu˛is ma˛ais pertakais susisiekia su Drabu˛aičio ir Juodelio e˛.

13 schema

1—Gubikės ez., 2—Strėvoviris, 3—Babrukas, 4—amukas, 5— Drabu˛is, 6 — Juodelis, 7 — Drabu˛aitis, 8 — Spind˛iukas, 9—Spind˛ius, 10—Stankas, 11—Giluis, 12 — Kunigaitis, 13—Eglis, 14— 'Nepėras, 15—Strėvys, 16—Strėvaitis, 17—Auklinis, 18—Bygaudas, 19 — Stareinis, 20—Skričiukas, 21—Unguraitis, 22—Ungurys, 23— Katiius, 24—Margis.

77 Strėva iteka i Drabu˛io e˛, p. galo. Igriautos Kroklio malūno u˛tvankos vietoje, u˛ 200 m nuo e˛., pastatyta nauja gel˛b. u˛tvanka (H—3 m), o ˛emiau jos, d krante,— suomika pirtis – alikinė. Prie u˛tvanką susidarė nedidelis baseinėlis, kurio atlaja siekia Drabu˛io e˛. Čia upė rami ir gili. Keltis d krantu, pro pirtį.

ˇemiau u˛tvankos Strėva, raitydamasi staigiais vingiais, ramiai srovena u˛durpėjusiu, pelkėtu slėniu, tankiai apaugusiu alksniais. Upelio pl.—1,5—2 m, gl.— 0,2—0,5 m. Čia tik vietomis (˛emupyje) baidare galima plaukti, kitur tenka persivaryti. Nedidukė Strėva į Spind˛iuko e˛. (F—10,0, L—0,5, did˛. pl—0,28, P—1,35) įteka 2 atakomis. Plaukti d ataka, nes ji gilesnė.

Spind˛iuką su Spind˛iaus e˛. (F—119,0, L— 2,6, did˛. pl.—0,9, gl— 24,5, P—7,0) jungia gilus ir platus 100 m ilgio pertakas, per kurį nutiestas miko kelio tiltas. Visos Spind˛iuko ir Spind˛iaus e˛. pakrantės, iskyrus Strėvos intaką ir itaką, yra auktos, apaugusios puynais. Mikuose gausu grybų, uogų, rieutynų. Spind˛iaus e˛. vanduo toks skaidrus ir spindintis, kad viesią dieną 10 m gl. matyti nardančios ˛uvytės.

Auktoje . v. Spind˛iaus e˛. pakrantėje yra Drabu˛ininkų pilkapiai — VI—XII a. archeologinis paminklas.

73 Strėva iteka i Spind˛iaus e˛. . r. pakrantės. Itakas pasislėpęs tirtuose vendruose, tačiau pertako slėnys gana rykus, nesunkiai surandamas. Pertakas eina plačiu, giliu ir u˛durpėjusiu slėniu, kurį i visų pusių supa tankūs brūzgynai, mikas. Pertake yra u˛˛ėlusių vietų ir senų med˛ių sankritų, tačiau jis pakankamai gilus ir nesunkiai praplaukiamas bet kurio tipo laiveliais.

71 Strėva įteka į nedidelį (F—10,0) Skauko e˛— buv. Skauko malūno tvenkinį. Malūnas jau seniai nugriautas, per suirusią u˛tvanką laivelį reikia persikelti;

d Strėvos k.; naujojo Vilniaus — Jiezno pln. tiltas, 1 km į . nuo kaimo, mike, yra piliakalnis.

Tuoj pat u˛ tilto prasideda Bagdononių HE patvanka. Į jos tvenkinį įsiliejo Gilūio, Kunigaičio, Eglio (ˇieglio), Nepero, Strėvio ir Strėvaičio e˛. Tvenkinio prad˛ioje (buv. Gilūio e˛.) yra neorganizuotiems turis-tams skirta poilsiavietė; d pakrantėje Kozelkikės, Skričiaus ˛. Skričius atbėga i didoko (F—127 ha) Margio e˛. ir toliau teka per Juodelio, Katiiaus, Unguraičio ir Skričiuko e˛. Pavasarinių potvynių metu ir kai esti labai auktas vanduo, i Margio e˛. galima pradėti kelionę Strėva.

69 Nepraplaukiamas ˛emas lieptas ir medinis tiltelis; k gra˛ūs pastrėvio puynai. Upė teka giliame ,,V' formos slėnyje.

66 d BAGDONONYS, derivacinės HE 11 m aukčio u˛tvanka, kuria eina kaimo kelias; patogu keltis abiem krantais. Vasarą HE dirba tik piko valandomis (9—16 val.). Kai HE nedirba, upėje ma˛a vandens. ˇemiau Bagdononių upė, kiek pavingiavusi siaura (1,5— 2,0 m) vaga, įnyra į durpinę pelkę, apaugusią tankiais karklų krūmais.

62 Strėva ramiai įsruvena i Nestrėvančio (Nestrėvio) e˛. (F—52,0, L— 1,57/did˛. pl.—0,46) p. r. galą. E˛. pakrantės pelkėtos, ap˛ėlusios vendrais ir viliais. Prie pat Semelikes e˛. patvenktas. Patvanka eina medinis kaimo kelio tiltas.

59 d SEMELIKĖS — apyl. ir Lenino kol. centras, vandens malūno 2,4 m aukčio u˛tvanka; keltis k pakrante; Basanavičiaus g-vės tiltas. Abiejuose Strėvos krantuose vienas prie kitą stovi maldos namai: d stačiatikių cerkvė, k — katalikų ba˛nyčia. Ba˛nyčios ventorių puoia 7 dideli rieduliai, savo formomis primenantys ˛emaitikus stabukus.

Puskilometriu ˛emiau — Vievio—Auktadvario pln. tiltas.

54 k Vuolasta (L—11,4). Toliau, upei pradėjus remtis į Elektrėnų marių patvanką, srovė palaipsniui ima rimti, vaga gilėti ir platėti.

52 Buv. Vievio HE u˛tvankos tiltas; d Pastrėvys, M. Melnikaitės kol. fermos.

Elektrėnų marios (F—1265, L—8,0, did˛. pl.—3,5, vandens tūris—127 mln. m³) itvino 1961, pastačius VRE u˛tvanką ant Strėvos ir pakėlus vandens lygį 10 m. Į marias įsiliejo Anykčio, Dumbliuko, Jagudėlio, Jagud˛io, Nendrynėlio, yvantėlio ir yvanto e˛. Marių pakrantės labai vingiuotos, yra gilių įl., u˛utekių, pusiasalių ir 8 salos. Marių vanduo naudojamas elektrinės agregatams auinti, vandens garams. Elektrinė vandens neteria, tik gerokai jį paildo, dėl to dalis marių prie elektrinės net alčiausią ˛iemą neu˛ąla. Paildytus vandenis mėgsta kai kurios ˛uvys, vandens paukčiai. Marios skirtos Kietavikių ˛uvininkystės ūkiui. Rytiniame marių pakratyje nedidelis (F—106 ha) altinio mikas. Čia yra pionierių ir neorganizuotų turistų stovyklavietės, Vilniaus ˛vejų mėgėjų valčių bazė.

iaurvakarinėje marių pakrantėje ELEKTRĖNAI, pastatyti 1962 pagal archit. K. Bučo ir B. Kasparavičienės projektą. Miestą nuo Vilniaus — Kauno autostrados skiria 32 ha vaismed˛ių parkas.

Vakariniame marių pakratyje dieną naktį dunda iluminė elektrinė, turinti 8 turboagregatus (4 po 150 MW ir 4 po 300 MW). Dideli ir kiti elektrinės parametrai: pagrindinis pastatas 250X80X15 m, kaminų auktis — 250 m, garo katilų slėgimas—130 atm, garų temperatūra — 565 °C, vienas agregatas auinimui per parą sunaudoja 550 000 m³ vandens. Ir alčiausią ˛iemą auinimo kanale vandens temperatūra nenukrinta ˛emiau kaip +15°C. Elektrinės administracijai leidus, turistai gali ap˛iūrėti įmonės įrenginius.

I Elektrėnų marių turistai iplaukia tokiu būdu: i vidurio marių reikia plaukti ma˛daug pagal A 340°, t. y. apie 1 km į . v. nuo elektrinės kaminų iki auinimo kanalo ˛iočių. Toliau — 2,5 km ilgio auinimo kanalu prie vid. stiprumo srovę iki nuleid˛iamojo (avarinio) kanalo (orientyras — apie 3 m aukčio skydo reguliavimo metalinis boktelis); čia, ilipus k krante, laivelius reikia apie 200 m nusineti į pakalnę u˛ tilto (tilto sankasa supilta ant dviejų 1,5 m skersmens metalinių vamzd˛ių, pro kuriuos sunku praplaukti).

43 Strėva iteka i Elektrėnų marių; k Senosios Kietavikės, d — Elektrėnų VRE.

Iki sureguliavimo Strėva ˛emiau Elektrėnų u˛tvankos 2 km bare iki Ilgio e˛. lėtai vingiavo lapia pieva, paskui 3 km sruvo Ilgio e˛. 1978 melioratoriai Strėvai i-kasė naują vagą—4 m pl., 0,5—1,0 m gl. kanalą, Ilgio e˛. aplenkiantį p. pakrante. Dabar ne tik Spenglos upelio, bet ir Ilgio e˛. bazėje įrengti Kietavikių ˛uvininkystės ūkio ˛uvų (daugiausia karpių) auginimo tvenkiniai. Tad Strėva dabar teka kanalu nuo pat Elektrėnų u˛-tvankos.

42 k Naujosios Kietavikės, toliau—Aakieniai; d ˛uvų auginimo tvenkiniai, 1,5 m pa˛emėjęs Ilgio e˛.; per kanalą 2 gel˛b. tiltai. Kanale jokių kliūčių nėra.

38 Gud˛ioniai. Baigiasi reguliuota trasa. U˛ gero puskilometrio upė staiga nusileid˛ia į gilų ir siaurą slėnį.

34 LIUTONYS — ,,Strėvos' kol. centras, fermos, viekelio tiltas. Apgriauta L. malūno u˛tvanka, per kurią laivelius, esant ˛emam vandeniui, galima persivaryti, o esant auktam — praplaukti. Malūno girnas suka elektra.

30 k Pastrėvos derivacinė HE; slėgimas tarp virutinio ir apatinio bjefo — 10 m. Elektrinė dirba dienos (piko) metu. Plaukti reikia slėgimo kanalu (d) iki slėgimo vamzd˛io ir i čia apie 50 m laivelius nusineti į pakalnę, į ˛emutinį bjefą. Kiek tolėliau nuo upės boluoja MŪRO STRĖVININKAI.M.S, buvo dvaras, dabar čia įsikūręs psichoneurologinis internatas.

d BAČKONYS, svetainė ,,Sod˛ius', buv. grafo A. Tikevičiaus parke yra retų dekoratyvinių med˛ių.

26 k Kaiiadorių MSV pavyzdingai tvarkoma gyvenvietė.

24 ˇIEˇMARIAI — mst. t. g., apyl. ir Kaiiadorių sodininkystės t. ū. centras, 300 ha plote — sodas ir medelynas. Vytauto g. per upę tiltas. Čia yra ir viena i did˛. respublikoje gėlių plantacija. 1944 liepos 15—16 d. kovoje su hitlerininkais ties 2. pasi˛ymėjo du tarybiniai kariai, — S. Amerojevas ir M. Dubrovinas — kuriems po mirties suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai. Jie palaidoti 2. tarybinių karių kapinėse.

23 d ˇie˛marė (L — 34), ˇie˛marių — Kruonio pln. tiltas. Strėva ir toliau teka 5—6 m pl. kanalu; aplink plačios kultūrinės pievos. d Stoniava, k — Mediniai Strėvininkai. Ties Stoniava yra kaimo kelio tiltas.

13 k Limius (L—15). Būbliai, Dovainonių t. ū. pauktininkystės fermos. Čia baigiasi reguliuotas upės baras. Ligi Būblių HE patvankos upė vėl greitai bėga giliu ir siauru slėniu.

9 d Bijautonys; upės pakrantėje apardytas piliakalnis. Būblių HE 7 m aukčio u˛tvanka. Plaukti reikia ka-nalu iki elektrinės pastato ir d jo puse laivelį nusineti ˛emyn ligi apatinio bjefo. Strėva jau pradeda leistis į Nemuno — Kauno marių slėnį. Srovė greita, vagoje nedidelės rėvos, seklios brastos, daug didelių akmenų, slėnys siauras ir gilus; d Leliuiai, Salomikis.

5 Kauno — Alytaus pln. gel˛b. tiltas; d Tadarava, buv. malūno u˛tvanka jau igriauta, kliūčių nėra. Malūno girnas dabar suka elektra.

Strėvos ir bevard˛io upelio santakoje (ties Kauno— Alytaus pln. 11 km) ikilęs Maisiejūnų piliakalnis — archeologinis paminklas.

Gra˛us Strėvos ˛emupio kratovaizdis: upės krantai statūs, kai kur ikilę daugiau kaip 40 m. Artėjant prie Kauno marių, greita upės srovė palaipsniui rimsta, vaga gilėja ir platėja—prasideda Kauno marių patvanka. Strėva įplūsta į gerokai itvinusius Nemuno vandenis 248,2 km nuo jo ˛.

Kai pradės veikti Kruonio HAE, Strėvos ˛emupio hidrologinis re˛imas gerokai pasikeis: naktį, kai vandenį kels į virutinį baseiną, vandens lygis ˛emės, srovė greitės, o dieną, ma˛daug 9—16 val., kai elektrinė dirbs, vandens lygis kils, ir pačiame Strėvos ˛emupyje susidarys prieprieinė srovė; dėl pernelyg didelio bangavimo galbūt tuo metu visai nebus galima i Strėvos iplaukti į Kauno marias.

JIESIA

Trasos ilgis — 21 km, trukmė — 2 d., sezonas — IV— VI mėn.

Jiesia iteka i . v. Baltijos auktumos papėdės, i Amalvo pelkių. Jos versmės — Pajiesio k., u˛ 6 km į v. nuo Igliaukos, Kapsuko rj. Slėnys—13—15 m pl.; slėnio laitai vidurupyje ir ˛emupyje statūs, 30—60 m pl. Upės ilgis — 68,5 km, kritimas nuo versmių iki ˛.— 79 m (ΔH—1,15, o ˛emupyje 21 km ruo˛e—1,33). Q:˛emiau ventupio ˛.—1,82, ˛emiau Girmuonio ˛.—2,14, :˛emiau Vyčiaus ˛.—2,62, ˛.—2,99. Jiesioje būna trumpi ir staigūs potvyniai ne tik pavasarį, bet ir kitais metų .laikais gausiau palijus. Polaid˛ių metu prie 3 gl˛k. tilto vanduo pakyla vid. 1,2—1,5 m aukčiau vasaros lygio.

Kliūtys: slenksčiai, rėvos, dideli akmenys, u˛vartos, u˛kamos. Pagal hidrografinius duomenis Jiesia gali būti II sudėt. ktg. etalonine upe.

21 PAJIESYS — kol. gamybiniai pastatai, fermos. 1,3 km prie Kauno — Prienų pln. tiltą Jiesia patvenkta achtine u˛tvanka (H—5 m). Tvenkinio vanduo naudojamas Ilau˛o ˛uvininkystės ūkio tvenkiniams papildyti.

ˇygį Jiesia patogiausia pradėti 50 m ˛emiau Kauno—Prienų pln. tilto, nes prie pat tilto upė u˛griozdinta stambiais akmenimis ir buv. tilto polių liekanomis.

20 d ventupė (L—16), Linksmakalnis. U˛ 1 km į auktupį ventupės k pakrantėje pasklidęs Ilau˛as—apyl. ir ˛uvininkystės ūkio centras. I. ˛uvininkystės ūkis 450 ha tvenkiniuose, įrengtuose prie ventupio ir Jiesios, per metus iaugina 300—350 t prekinių karpių.

Nuo ventupio ˛. iki Kairiūkčių k. Jiesia reguliuota, 2 m pl., 0,5—0,8 m gl.; d pakrantėje apleisti tvenkiniai, per kuriuos teka Girmuonys (L—9). G. įtekėjus, Jiesios nuotėkis visu trečdaliu padidėja.

19 d Kairiūkčiai; baigiasi reguliuotas upės baras. Pa-lengva upė pradeda leistis į gilesnį slėnį; pakrantėse lapuočiai, vagoje padaugėja akmenų, rėvų, viena kita bebrų u˛tvanka.

15 d Ranava. Upės pakrantėse apleisti isikėlusių gy-ventojų sodai, velios lankos.

12 k Rinkūnai; d Pavytė, Garliavos gl˛k. st. Per upę medinis tiltas, prie tiltą sekli brasta, senojo tilto nuolau˛a; plaukti k pakrante. Prasideda gl˛k. Kaunas — Kazlų Rūda pirmojo tilto slenksčio patvanka.

11 Pirmasis gl˛k. tiltas, po tiltu — pusmetrinis slenkstis. Kai vanduo auktas, slenkstį galima perokti, o kai ˛emas, laivelį tenka prasivesti. U˛ 0,8 km upę pertveria antrasis gl˛k. tiltas; čia laivelį tenka prasivesti d puse, nes potilčio slenkstis u˛verstas dideliais atriais akmenimis. U˛ tilto upė daro didelę kilpą, kurioje yra nema˛a stambių akmenų ir rėvų su nedideliais slenkstukais.

10 d Vyčius (L—17). XVI a. čia įrengta u˛tvanka suko pirmojo Lietuvos popieriaus fabriko mechanizmus, gamino auktos kokybės popierių su vandens ˛enklais.

9 Trečiasis gl˛k. tiltas, Jiesios gl˛k. st; gl˛k. atakos Palemonas—Kauno HE st. Po tiltu trijų pakopų kaskadinis slenkstis. Esant labai auktam vandeniui ir baidares u˛darius sandariu tentu, galima mėginti trikaskadinį slenkstį perokti. iaip jau patogiau prasivesti laivelį d pakrante.

Toliau rėvėta upė smagiai marma tarp auktų, tankiais lapuočiais ap˛ėlusių krantų.

6 d Kauniečių kolektyviniai sodai.

4 d ROKAI — apyl. ir Mičiurino kol. centras, ke-ramikos gamykla, darbininkų gyvenvietė.

Upę pertveria ketvirtasis, paskutinis, gl˛k. tiltas. Po tiltu akmeninė salelė, susidariusi is hitlerininkų susprogdinto akmeninio gl˛k. tilto; plaukti d puse.

U˛ 0,3 km auktas Kauno HE—Garliavos pln. tiltas;

toliau — ˛emokas (nepraplaukiamas tik esant auktam vandeniui) kaimo kelio tiltas.

Iki pat Nemuno patvankos (ma˛daug 0,6 km prie ˛.) upės vagoje itisinis rėvų ir slenksčių ruo˛as, turistams pats įdomiausias upės baras.

2 Karkazų g-vės tiltas; k, tarp upės ir gl˛k., Kauno fortų baterija—auktas ir status kalnas, kurio virūnėje ilikę forto rūsiai. Nuo io kalno — reginys į Kauną, Nemuną, Jiesią ir griūvančius Jiesios slėnio laitus. Vaizdingas Jiesios ˛emupio slėnys paskelbtas landaftiniu draustiniu: saugomi mokslui vertingi Jiesios slėnio geologiniai ir landaftiniai elementai.

Pranirusi k puse (d pusė u˛griozdinta senojo tilto sankritomis, polių liekanomis) pro Piliakalnių g-vės tiltą, Jiesia nepastebimai įplūsta į Nemuną 214,5 km nuo jo ˛.

Nemuno—Jiesios k krante—Jiesios (Napoleono) piliakalnis (IX—X a.).

NERIS

Trasos ilgis km, trukmė —14 d., sezonas — 403 V—IX mėn.

Neris — antroji pagal dydį Lietuvos upė, did˛. Nemuno intakas. Jos versmės yra Baltarusijoje, Minsko auktumos . dalyje, Naročiaus—Vileikos ˛emumoje, netoli Begomlio miesto. Baltarusiai Nerį vadina Vilija. Bendra kryptis—i r. į . v. Nuo versmių 234,5 km teka BTSR, nuo 234,5 iki 228 km — Lietuvos—Baltarusijos siena. Likusi upės dalis vingiuoja mūsų respublikos te-ritorija. Neris teka pro Vileiką, Smurgainius, Mykolikes, Nemenčinę, Vilnių, Grigikes, Kernavę, Jonavą, Kauną. Į Nerį įteka 12 didesnių intakų, tinkamų vandens turizmui: Dvinosa, Servečis, Ilija, Naročius, Ua, Amena, Strėčia, ˇeimena, Vilnia, Vokė, Musė, ventoji.

Per visą 509,5 km ilgį Neris nukrenta 162,9 m (ΔH—0,34). Pats did˛. kritimas yra tarp 141—120 km (ΔH —0,76). Auktupyje iki Vileikos vandens saugyklos N. teka plačiais vingiais pelkėtomis pievomis. Akmenys ir rėvos prasideda nuo ˇodikio. Vagos pl. (m): auktupyje 7—15—20, vidurupyje — 90—100, ˛emupyje— 150—200; gl, atitinkamai — 0,5—1,0, 1,0—2,0, 2,0—4,0. Q: ˛emiau Servečės — 19,0, Naručio — 44,8, Lietuvos— Baltarusijos sienos — 82,2, ˇeimenos — 105,2, Vilnios — 114,2, ventosios—185,4, ˛.—189,1. Toks nuotėkis buvo seniau, kol baltarusiai Neries nebuvo patvenkę. Dabar bendras Neries nuotėkis bus suma˛ėjęs apie 10%. Tačiau tai vandens turistų kelionei didesnės reikmės neturi — bet kuriuo metų laiku galima plaukti Nerimi visų tipų turistiniais laiveliais (įskaitant ir plaustą).

Aukčiau Vileikos miesto, 406 km nuo ˛., 1973 baltarusiai Vileiką (Nerį) u˛tvenkė 2,2 km ilgio ir 12 m aukčio pylimu. Susidarė 73 km² Vileikos vandens saugykla. Vileikos mariose sukauptas vanduo dirbtiniu 62 km ilgio kanalu, 5 siurblinių st. perkeltas per 83 m aukčio takoskyrą, keliauja į Zaslavlio vandens saugyklą, įrengtą Berezinos intako Svisločės upės bazėje. Dabar Vilijos—Neries auktupio vanduo pasiskirsto taip: kas sekundę 12 m³ keliauja į Dneprą (Juodąją jūrą) ir 8—17 m³— į Nerį (Baltijos jūrą). Esant normalioms meteorologinėms sąlygoms, per Vileikos u˛tvankos pralaidą kas sekundę nuteka 12—17 m³ vandens, bet ne ma˛iau kaip 8 m³ pačiu sausiausiu metų laiku.

U˛tvanka yra grie˛tos apsaugos objektas, neleid˛iama prie jos nei prieiti, nei laiveliui sustoti, nei per u˛tvanką laivelius kelti; u˛tvanką pereiti bei perva˛iuoti. leid˛iama tik iimtiniais atvejais, gavus specialų leidimą. Kelionę Vilija—Nerimi pradėsime nuo Vileikos miesto. Į Vileiką atvykus traukiniu, nuo st. iki upės laivelius ir mantą reikės gabentis tik apie 1 km. Atvykus autotransportu, patogiausia pradėti nuo Medilo—Vileikos—Molodečno pln. tilto.

NERIES MARRUTINĖ JUOSTA

403 d VILEIKA — Minsko sr. rj. centras.

Neris čia, apie 40 m pl., 1—1,5 m gl., ramiai srovena smėlėtu dugnu; k krante plati, ˛ema terasa. Paplaukus 1,5 km, reikia pranirti pro ˛emą, ant medinių ,,o˛ių' suręstą lentinį lieptą, k palikti ilgą salą, o dar u˛ 1 km— Vileikos—Molodečno pln. gel˛b. tiltą.

397 Molodečno—Vileikos—Polocko gl˛n. tiltas.

366 d Narutis (Naroč, L—67) iteka i didelio Naručio e˛eryno.

Toliau upės krantai tutoki, retai gyvenami, pasipuoę puynais ir nedideliais ą˛uolynais. ˇymiai iplatėjusioje (40—60 m) upės vagoje yra nema˛a seklių brastų;

plaukiant atid˛iai sekti upės fv.

361 k Ua (L—74); Neris keičia kryptį i p. v. į . v.

360 k Olenecas. Upėje Verebės sūkurys; k pakrante iki Smurgainių bėga pln., d spygliuočių mikai.

354 k Bialaja, silikatinių plytų kombinatas. Čia galingomis ˛emsiurbėmis kasamas smėlis, i kurio plaunamos molio priemaios. Dėl to net iki Mykolikio upės vanduo drumzlinas.

346 k Klidenetai; geros vietos postoviui, nakvynei.

342 k Pervazai. Baigiasi pelkėtoji arba lygioji, kaip ją vadino sielininkai, Neris. Upė vis giliau įsigrau˛ia į laitus, slėnys jau siauresnis ir sausesnis. Per upę Smurgainių—Vileikos pln. 6 taurų gel˛b. tiltas; d krante prie tilto paminklas tarybiniams kariams, ˛uvusiems forsuojant Nerį ir vaduojant miestą i vokikųjų faistų.

Upėje daug senojo tilto liekanų, pro kurias reikia plaukti labai atsargiai.

U˛ 3 km nuo upės SMURGAINIAI — rj. centras. XVII—XVIII a. čia buvo garsi mekų dresiravimo ,,akademija'.

332 k Rybakiai; upėje senojo tilto polių liekanos.

330 d Deniuevas. Kiek ˛emiau—pirmoji didesnė Neries rėva Privitalnia. Čia sielininkai sveikindavo upę, mesdami į ją duonos ir druskos. Prie ios rėvos būdavo kriktijami sielininkai naujokai. Dabar čia kriktijami pradedantieji vandens turistai.

317 d ˇodikis, Smurgainių—Svyrių pln. gel˛b. tiltas. Prasideda rėvų ir akmenų Neries ruo˛as: upė čia ver˛iasi pro Amenos auktumų atakas. Slėnys siauras, nema˛a vaizdingų skard˛ių, apaugusių mikais; upės tėkmė paspartėja, nes grau˛iasi per kietas uolienas. Neries pakrantėse lietuviki kaimai: Pelegrinda, Kerplėynė, Rimd˛iūnai, Girios, Gervėčiai, Gėliūnai ir kt. Tai viena is did˛. lietuvių gyvenamų salų Baltarusijoje.

314 k Baltasis kalnas; upėje rėva Rėviaka.

293 Rėva Zybucha, toliau — rėva Čeromacha.

289 d Nastanikiai.

279 k Amena (L—104). Kai auktas vanduo, Amena baidare galima plaukti nuo Amenos mst.; d gra˛ūs puynai. Toliau upėje keletas nedidelių salelių.

275 d Strėčia (L—80). ia upe nuteka vokto, Svyrių ir Vyniovo e˛. vandenys; k Morkūnai; upės ˛. pasislėpusios u˛ auktokos salos.

272 k MYKOLIKIS— kol. ir apyl. centras; Vilniaus—Medilo pln. tiltas.

263 d Ma˛ieji Svyruonėliai; u˛ 1 km—Didieji Svyruonėliai, taisyklingos formos piliakalnis.

245 k Bistrytė, keltas.

236 Upėje 5 salų salynas, fv. d.

235 d Prienai, Baluoa (L—14). io intako, tekančio giliu, altiniuotu, tankiai med˛iais apaugusiu slėniu, vanduo net karčiausią vasarą nebūna iltesnis kaip +8°C. Baluoa eina Lietuvos—Baltarusijos siena. Neris, lau˛damasi per Amenos ikyulį, čia pradeda riesti didelę Buivyd˛ių kilpą; slėnys pagilėja ir susiaurėja, tėkmė pagreitėja.

Kairiajame krante, prieais Baluoos ˛., puiki vieta poilsiui, nakvynei.

226 BUIVYDˇIAI — apyl. ir Černiachovskio kol. centras.

222 k Vilkikės; upėje Vilko ir Mergelių okio rėvos.

220 d Balingardas.

215 d Bri˛ikės, Marmuslės rėva.

213 Auktas Vilniaus—Pabradės—Daugpilio gl˛n. tiltas.

213 d ˇeimena (L—80); k Santakos gl˛k. st. ˇeimenai įtekėjus, Neris pasidaro ne tik vandeningesnė, bet ir sraunesnė—čia jai reikia prasigrau˛ti per Parčevo moreninį kyulį.

210 d Rėvos viensėdis. Upėje Avino rėva; didelis Plytninko akmuo, gulįs netoli nuo pagrindinės tėkmės.

207 k Skalikės; d auktame ir stačiame laite, apaugusiame tankiu miku, ventoji ola — gilokas urvas po ˛virg˛do ir konglomerato luitu. Zemiau jos prie pat Neries sunkiasi altinio vanduo.

206 Rėva unauja; 1,5 km ˛emiau, ties Spragilinių k. (k), rėva okiai, k pakrantėje—Vilniaus priemiestinės zonos mikai,

201 k Bezdonė (L—9), d Tučiaauliai. Upėje Tetervinų rėva.

197 NEMENČNĖ — mst., apyl. centras. N. su gra˛iais aplinkiniais mikais priklauso Vilniaus miesto poilsio zonai. iaurrytiniame Nemenčinės pakratyje lama ilakūs puynai, tyvuliuoja du gra˛ūs e˛erėliai— Gė1a (F — 26) ir Gė1aitis.

Nemenčinė—viena i seniausių Lietuvos gyvenviečių. Nemenčios (L — 28) ir bevard˛io upelio santakoje stovi didelis trikampio formos Nemenčinės piliakalnis. Kriktijant lietuvius, 1387 N. buvo pastatyta ba˛nyčia (viena i septynių Lietuvoje ta proga).

Toliau iki pat Vilniaus upė teka giliu slėniu, daug terasų, kurios vietomis pakyla iki 50 ir daugiau m vir upės lygio. Upės dugnas čia akmenuotas, gausu rėvų, nuolydis padidėja iki 45 m/km.

189 d Bratonikės, k Bilkikės. Kairiajame krante, u˛ nedidelio upės pokrypio kairėn, yra 3 (viena nuo kitos per puskilometrį) turistų stovyklavietės. Ypač jauki ir patogi vidurinė stovyklavietė, esanti prieais nedidelę ˛emą salelę: čia baltutėlio smėlio paplūdimys, pakrantėje—altinis.

187 d ˇalesa (L—16). Auktas k krantas negailestingai upės ardomas—status laitas jau spėjo nugriūti iki 50 m. Tai bene aukčiausia Neries atodanga. Upėje ilga Birių rėva.

186. k Mai˛ieinės viensėdis, Vilniaus vandentiekio siurblinės. Kiek ˛emiau—pionierių stovykla, Vilniaus įmonių darbininkų profilaktoriumas.

178 d Riee (L—29), Kry˛iokai, vilniečių kolektyviniai sodai.

175 k TURNIKĖS, Vilniaus vandentiekio giluminiai uliniai. Čia upė, padariusi 270° posūkį deinėn, susiaurėja ir pasraunėja—prasideda ilga Turnikių rėva su 300 m ilgio ramiu baru.

171 d VERKIAI. Ant aukto kalno, seno parko viduryje, stovi archit. paminklas—rūmai, pastatyti pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Triauktis mūrinis ma-lūnas, stovintis Neries pakrantėje, restauruojamas: jame bus įrengta suomika pirtis, alikinė.

k Valakampių mikai, Verkių paplūdimys — vilniečių mėgstamiausia poilsiavietė, troleibusų ˛iedas. (Turistams, kurie nemano plaukti toliau, patogu čia baigti kelionę, demontuoti, ivalyti, id˛iovinti laivelius ir, įsėdus į troleibusą Antakalnio ˛iede, nusigabenti į Vilniaus gl˛k. ar autobusų st).

170 k VALAKAMPIŲ paplūdimys — vilniečių poilsio vieta; d Baltupio ˛.; buv. Trinapolio ba˛nyčioje dabar įsikūrusi Lietuvos ekskursijų ir turizmo valdybos Vilniaus turistinė bazė, veikianti apskritus metus. Auktutinėje Baltupio terasoje baltuoja Vilniaus mikrorajono daugiaaukčiai.

169 Kiek ˛emiau — ˇirmūnų—Valakampių gel˛b. tiltas. Dar toliau—abipus Vilniaus miesto rajonai: d ˇirmūnai, k Antakalnis. Čia Neris teka akmeniniu daugialangiu kanjonu.

166 Antakalnio—ˇirmūnų gel˛b. tiltas. k Petro ir Povilo ba˛nyčia — sąjunginės reikmės archit. paminklas; d ,,ˇalgirio' vandens sporto st, kurioje vandens turistai visada gali sustoti, saugiai pasilikti ir pasitaisyti laivelius.

165 k Vilnia (L—80); laivų, kursuojančių iki Valakampių, prieplauka, Kalnų parkas, Dainų slėnys, Gedimino pilies kalno boktas (jame yra LTSR etnografinio muziejaus filialas), Paveikslų galerija (buv. katedroje), Vilniaus turistų ir ekskursijų biuras (Gedimino aiktės varpinėje); d centrinis ,,ˇalgirio' stadionas, Sporto rūmai, ˛iemos ir vasaros plaukimo baseinai.

VILNIUS — Lietuvos TSR sostinė, lietuvių tautos istorijos, kultūros, meno, mokslo, revoliucino judėjimo, pramonės ir administracijos centras, natūrali architektūros paminklų galerija. . . Turistai čia bent 1—2 dienas turėtų sustoti ir patys savo akimis visa tai pamatyti. Dar geriau pasiskaityti atitinkamos literatūros ir po miestą pasidairyti su Vilniaus ekskursijų biuro gidu.

164 Černiachovskio gel˛b. tiltas, papuotas 4 didelėmis grupinėmis skulptūromis. Kairėje parduotuvė ,,Gamta, med˛ioklė, ˛ūklė', Operos ir baleto teatro rūmai, I. Černiachovskio aiktė ir paminklas; d universalinė parduotuvė, ,,Turisto' viebutis.

162 Plačiausias Neries tiltas, pastatytas 1979; d Pedagoginio instituto rūmai ir studentų bendrabučiai; k Lenino aiktė ir paminklas V. Leninui.

163 ˇvėryno tiltas; k Resp. bibliotekos rūmai.

162 k Vingio parkas, Dainų estrada, Darbo rezervų stadionas;

d Karolinikės — viena i did˛. Neries atodangų su kelių formacijų ledynmečio sluoksniais, Karolinikių landaftinis draustinis (F— 147 ha).

157 Vilkpėdės—Lazdynų gel˛b. tiltas, kiek ˛emiau, ties TE, — pėsčiųjų tiltas; Vilkpėdės rj.; d Panerio t. ū. iltnamiai (400 ha), ant kalno Lazdynų, Karolinikių ir Virulikių mikrorajonai, aukčiausias Lietuvos statinys—327 m televizijos boktas. Toliau, k pakrantėje, pramoninis ˇemųjų Panerių rj.; d oia gra˛ūs Bukčių puynai.

150 k Garūnai, Plikakalnis — vienas i aukčiausių panerių kalnų;

d Bukčių mikai atsiremia į Vilniaus vandenvietės zoną. Upėje ˛ema sala, fv. k. Puskilometriu ˛emiau — 8-asis, sudvejintas tiltas per Nerį.

148 k Vilniaus kanalizacijos vandenų daugiaplanis valymo įrenginys. Baseinuose vanduo valomas mechanikai, chemikai, biologikai ir, tik visikai nukenksmintas ir ivalytas, leid˛iamas į Nerį. Puskilometriu ˛emiau—d Smigliai, pakrantėje prie Neries alma gardaus vandens altinis.

141 k GRIGIKĖS—mst. t. g., Lietuvos celiuliozės ir popieriaus pramonės gamybinio susivienijimo vedančioji įmonė. Vokė (L—36). Ji iteka i Papio e˛. ir jungia Merkį su Nerimi. Neris, pakrypusi į v., nuo V. 1 iki Kernavės ver˛iasi per auktą moreninį kalvagūbrį. Upės nuolydis čia didelis, dugne daug didelių akmenų r rėvų, tarp jų kilometrinė Saidės rėva.

136 k Saidė (L—12). Saide nuteka Trakų e˛eryno vandenys. Upėje viena i smarkesniųjų Neries rėvų. Jos prad˛ioje reikia plaukti arčiau k kranto, o toliau—arčiau d. Artėjant prie rėvos pabaigos, u˛ ˛emos akmeninės salelės (k) vėl sukti arčiau k kranto; d ir k Neries pakrantėje ma˛i Said˛ių kaimeliai.

133 d Didelis ILĖNŲ k. . yra XVI—XVII a. senkapiai, kurių radiniai saugomi LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje. Upėje Olesniko rėva, kiek ˛emėliau — Naujoji ir Kiaulės rėvos.

125 k Bra˛uolė (L—23). Tai gana srauni upelė, vid. ΔH — 2,74 m/s, ˛emupyje—7,22. Pavasarinių potvynių metu azartingesni Vilniaus turistai mėgsta ja plaukti. B. nuteka Vievio e˛. (Vievio, Bako, Dekio) vandenys. Upę kerta Vilniaus—Kauno greitkelis ir gl˛k. Upėje ir jos baseino e˛. yra vė˛ių.

122 k Ausienikės. Lenkijai okupavus Vilniaus kratą, nuo čia iki Kernavės Nerimi ėjo demarkacijos linija.

118 Dvigubos Panerių kilpos prad˛ia; tiesiog 1,6 km, aplink kilpą — 10,5.

113 d Dūkta (L—28). ios upės antkalnėse pūpso nedidelis piliakalnis ir daug pilkapių. 1,5 km nuo upės yra senas (minimas nuo XV a.) DŪKTOS k.—apyl. ir TSKP XXII suva˛iavimo kol. centras. Kaimo kapinėse palaidoti Vilniaus un-to profesoriai M. Danilevičius, F. Golanskis, E. Sieradskis; jiems pastatytas paminklas. Kairėje pakrantėje oia Panerių kilpos spygliuočių mikai. Upėje u˛ staigaus posūkio į k iki 10 m susiaurėjusioje vagoje nedidelė rėva, ˛emiau jos—daug didelių akmenų.

109 PANERIAI. Restauruotuose buv. Panerių dvaro rūmuose veikia Vievio miko sanatorinė atuonmetė m-la.

Upėje itisa kavalkada salų, apaugusių tirtais juodųjų serbentų krūmais. Tarpusaliuose mėgsta nerti laios. U˛ salų iki pat Grabijolų ramus, platus ir gilus Neries ruo˛as, patvenktas Druskinės rėvos.

108 Naujasis Maiiagalos—Vievio pln. gel˛b. tiltas. Kiek ˛emiau—k A1ioos (L—13) ˛. Gilus upelio slėnys apaugęs miku. Svariame, altame upelio vandenyje gyvena kilniosios ˛uvys—upėtakiai, lakiai.

103 d Didelis BIELAZARIKIŲ k.; aukta krantine nutįsusi ilga gatvė, kurios visų namų galai atgrę˛ti į upę.

98 k Grabijolai; upės pakrantėje dideli akmenys— Trys broliai. alia kaimo, prie Neries, yra vėjo ipustytų pilkapių (XIII—XV a.) bei senkapių liekanų.

Prasideda ilga ir pavojinga Druskinės rėva. Jos prad˛ioje reikia laikytis arčiau d kranto, ypač kur smarki ir sekli srovė isiplečia.

95 k Sukra (L—7), d Mitkikės. Kaimo . r. pakratyje rasta neolito stovyklos liekanų. Sukros k krante yra akmuo su ˛mogaus pėda ir XIV—XVI a. senkapis, kuriame rasta griautinių ir degintinių kapų. Upėje didelė sala, fv. k.

d KERNAVĖ — mstl., apyl. ir kol. centras; kol. specializuojasi avininkystėje. Ant Pilies kalno įsikūręs turtingas kratotyros muziejus.

Kernavė—viena i seniausių Lietuvos gyvenviečių, senesnė u˛ Trakus ir Vilnių.

Dvi atuonkampės koplytėlės (medinė XVIII a., mū-rinė — XIX a.) — vietinės reikmės archit. paminklai. K. yra keturių piliakalnių (VIII—XV a.) grupė. Tai Mindaugo sostas, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas ir Pilies kalnas. Piliakalnis drauge su Pajautos slėniu bei Neries upės slėnio atkarpa — K. landaftinis istorinis draustinis. 1943—1944 Kernavės ir Musninkų apylinkėse veikė ta-rybmių partizanų būrys ,,U˛ Tarybų Lietuvą'.

85 k ˇie˛mara (L — 24); d. Dailid˛iai.

78 k Būdeliai, auktas Skarbo piliakalnis, nuo kurio virūnės atsiveria platus reginys į Neries slėnį.

75 d Musė (L—72). Ji atiteka i seklaus Musios (Skliausčių) e˛., nuo Paber˛ės. Musės ˛emupys (45 km nuo Tolos ˛.) pagal morfometrinius duomenis (ΔH — 1,66, Q—2,7) gali būti II sudėt. ktg. etalonine upe.

ČIOBIKIS — apyl. ir kol. centras; gra˛us parkas, internatinė m-la, įsikūrusi buv. Č. dvaro rūmuose (resp. reikmės archit. paminklas), pastatytuose XVIII a. pab. pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Artėjant prie ventosios, Neries srovė vėl kiek pagreitėja, kelyje keletas didesnių rėvų: Zubo, Laukystos, Krivių, ˇirgo. Neris čia lau˛iasi dar per vieną moreninį gūbrį, todėl ir rėvų pagausėja.

71 k Rusiai. Ties R. prie Neries būta akmens am˛iaus stovyklų ir XI—XVI a. degintinių bei griautinių kapų.

68 k ZŪBIKĖS — apyl. ir ,,vyturio' kol. centras; upėje rėva Zubas.

66 k Laukysta (L—27), ant kalno ilonys; upės slėnio laite didelis sufozinis cirkas.

61 k Boė (L— 5), Gegu˛inė, keltas.

57 d Lietauka (L—11). Kiekvienam įdomu ˛inoti, kodėl jo kratas vadinamas tuo ar kitu vardu. Prof. dr. C. Kudaba (˛r. C. Kudaba, Upelių pakrantėmis, V., 1977) ir kai kurie kalbininkai (K. Kuzavinis) Lietaukos upelį identifikuoja su mūsų krato (Lietuvos) ir tautos (lietuvių) vardais.

50 k Rukla, auktas Griūvakalnis su nepaprastai stačiu, kone vertikaliu, moreniniu laitu.

46 d Salininkai. Jų laukuose daug akmens am˛iaus sodybų liekanų, senkapių; k Venecijos viensėdis, Jonavos chemijos kombinato siurblinės vartai.

Toliau, artėjant prie ventosios ˛., upėje grupė ˛e-mų salelių, ˇirgo rėva. Plaukiant pro pirmąją salelę, fv. d, pro kitas — k.

45 d Did˛. Neries intako ventosios (L — 242) ˛. Deinėje gra˛iame puyne skendi ma˛as Santakos kaime-lis. Ka˛kada čia buvęs dvarelis, vasarvietė; prieais auktas, lapuočiais apaugęs Neries—ventosios santakos laitas; k u˛ tankaus puynėlio slepiasi Jonavos chemijos kombinatas.

43 d Lokys (L—24), Lokėneliai, Neries krante pūpso VI—XV a. Lokėnelių piliakalnis, vadinamas ˇvalgakalniu ir Sivolopu.

40 Kaiiadorys—Jonava gl˛k. tiltas; puskilometriu ˛emiau — Kauno—Ukmergės pln. tiltas.

k Jonavos chemijos kombinatas—viena i did˛. tos rūies įmonių Lietuvoje.

d JONAVA—rj. centras, chemijos ir med˛io pramonės darbininkų miestas. J. ba˛nyčia ir buv. vienuolyno rūmai, pastatyti XVIII a. pab. pagal L, Stuokos-Gucevičiaus projektą, yra vietinės reikmės archit. paminklas.

XIX a. pab. J. tapo svarbiu amatų ir prekybos centru. XX a, pr. J. plito lenininė ,,Iskra'. Bur˛uazijos valdymo laikotarpiu J. buvo svarbiausias baldų gamybos centras Lietuvoje. Faistinės okupacijos metais J. mikuose veikė tarybinių partizanų būrys ,,U˛ Tarybų Lietuvą'. J. kapinėse palaidotas ,,Iliados' ir ,,Odisėjos' vertėjas į lietuvių kalbą J. Ralys (1876—1921). (Apie Jonavą ir jos apylinkes raoma V. Judrio gausiai iliustruotoje knygoje ,,Jonava', V., 1972).

35 k Pary˛ius; kiek ˛emiau—d Kurmagala.

32 d Laumėnai; k Bartoniai; kaime rasta neolito stovyklos liekanų.

27 d Mikelikiai, u˛ 0,5 km Kaukazas, k Salupiai. Upėje itisas salynas. Neris ioje vietoje jau kelis kartus keitė vagą. Dabar fv. vėl eina k pakrante; k pakrantę puoia gra˛ūs Salupių puynai. Čia yra patogių vietelių poilsiui, nakvynei.

Kiek ˛emiau, netoli Drąsikių, stačiai nugriuvęs Stavidvario kalnas. Tai paskutinė aukta kalva, nuo kurios galima pasigėrėti puikiuoju Neries slėniu. Čia ir priepaskutinės Neries rėvos Druskelė ir Raudonė.

22 d Drąsikiai, Druskelės rėva, viduryje upės did˛. Lietuvos upių akmuo Gaidelis (vir vandens jo ilgis 5 m, auktis — 3—4 m).

20 k euva (L—33), Tur˛ėnai. Neries pakrantėje kalkių degimo krosnys. Ant kalno prie Kauno—Jonavos pln. ilikę senosios pato st. pastatai.

19 k Peleniai; ant slėsno smėlinio kalno KARMĖLAVA — mstl., apyl. ir S. Nėries kol. K. skyriaus centras, piliakalnis, vadinamas Pilimi. Nuo K. iki Klebonikių pakrantėje lama puikieji Pelenių ir Klebonikių mikai, ˛emutinėje terasoje driekiasi lankos.

15 d LAPĖS — apyl. ir t. ū. centras. Ūkyje yra brangiakailių ˛vėrelių — lapių ir audinių — fermos.

Ilikęs buv. dvaro parkas. Ant kalno pilaitės griuvėsiai. Ji mūryta i tokių pat plytų ir tokiu pat būdu kaip ir Kauno pilis.

10 k KLEBONIKIAI — Kauno mst. ˛alioji zona, vandentiekio st, kauniečių mėgstama vasarvietė su baltutėlio smėlio paplūdimiu; d Lentainių piliakalnis, kauniečių kolektyviniai sodai. Kiek tolėliau, ant kalno, Saliai, Lietuvos ˛emės ūkio mainų ibandymų st. (MIS).

Prasideda upės ˛emupys: srovė sulėtėja, smėlio dugnas, keletas ˛emų salelių, apaugusių karklų krūmais; d pakrantėje tanki vandens augmenija.

5 d SARGĖNAI, did˛iulis S. kapinynas. 1938— 1941 kapinynas tyrinėtas. Buvo atkasta keli imtai degintinių ir griautinių kapų, daug įvairių VI—XIII a. archeologinių radinių.

k EIGULIAI — Kauno mst. dalis, autostrados Vilnius—Kaunas—Klaipėda dvigubas gel˛b. tiltas, kapinės. iais tiltais eina Kauno iaurinis apva˛iavimas. Ties Kalinino gatve pradėtas statyti trečiasis tiltas per Nerį.

Ant kalno Resp. Kauno klinikinė ligoninė.

Toliau abiejuose upės krantuose isidėstę Kauno pramonės ir gyvenamieji daugiaaukčiai pastatai (Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas, P. Ziberto ilko kombinatas ir kt.).

1 Vilijampolės tiltas.

d VILIJAMPOLĖS priemiestis; k Kauno pilies griuvėsiai. 1954—1961 pilies likučiai restauruoti, bokto auktuose įrengta Istorijos muziejaus filialo ekspozicija. Pilies aplinką puoia R. Antinio skulptūra ,,Kanklininkas'.

k Upės krante visai netoli yra troleibusų ir autobusų stotelė. Tiems turistams, kurie nesirengia plaukti toliau, čia patogu baigti kelionę: troleibusu arba autobusu ga-lima nuvykti į gl˛k. ir autobusų st.

Neris susilieja su Nemunu 207,7 km nuo jo ˛.

NARŪTIS IR JO EˇERYNAS

Trasos ilgis—112 km, trukmė—4—5 d., sezonas— V—IX mėn.

14 schema

Narutis (Naroč) iteka i Naručio — did˛. Baltarusijos TSR e˛., esančio r. Lietuvos pasienyje, u˛ 40 km į p. r. nuo venčionių, Minsko sr. Medilo rj.

Prad˛ioje upė pama˛u, trumpais staigiais vingiais sruvena Naručio e˛eryno ˛emuma, įsiterpusia tarp dviejų moreninių gūbrių. Pačiame auktupyje vaga platoka (10—12 m), vietomis u˛˛ėlusi vandens augmenija; toliau, upei giliau įsirė˛us į durpinį-smėlinį gruntą, vaga susiaurėja iki 6—10 m, o ˛emupyje isiplečia iki 30—50 m. Gl. svyruoja tarp 0,5—1,0—1,5 m. Tarp daugelio upės vingių plačios salpos. Vietomis upė tokia vingiuota, kad neaiku, kur sukti laivelį. Kai kurios kilpos jau pertrauktos ir vienu ar kitu galu prisiliejusios prie naujos vagos. Auktupyje ma˛daug 2—2,5 km bare upė reguliuota ir itiesinta.

Ma˛daug nuo 50 km upės kritimas padidėja ligi 0,3—0,4 m/km. Q: itake i Naručio e˛. 1,8, ˛emiau Spenglos ˛.— 3,5, ˛.— 10,9. Upės nuotėkis per metus ma˛ai tesikeičia, nes ją maitina keletas didelių e˛. Didesnių kliūčių, iskyrus augmeniją, porą slenkstelių, susidariusių buv. u˛tvankų vietoje, labai didelį ir staigų vingiuotumą, brakonierių perkalus, nėra.

Dabar, kai baltarusiai 5-ame km prie Vileiką patvenkė Nerį, kelionę ja geriausia pradėti Narutyje bei jo e˛eryno auktutiniame Batorino e˛., nuo Sikovičių k. Dideliuose, atvirų plotų e˛. kelionei paįvairinti labai praverčia burės.

į marrutą pradėję Naručio e˛eryne, be didesnių kliūčių ją galime tęsti toliau iki Vilniaus, Kauno ar net Klaipėdos, sukardami apie 640 km per 25—30 d.

Prie Naručio e˛. yra turistinė bazė ,,Naručio e˛eras' (,,Ozero Naroč'), veikianti nuo gegu˛ės vidurio iki rugsėjo pab. Be to, Naručio e˛. pakrantėse yra sanatorija, daug poilsinių, kempingas, biologinė st, pionierių stovykla ir 6 trumpalaikės turistų stovyklavietės, kuriose leid˛iama sustoti, statyti palapines, kurti lau˛us.

112 Batorino e˛. (F—626, L—3,8, did˛. pl—1,7) isirangęs i . r. į p. v. Pakrantės, iskyrus ., ˛emos, pelkėtos. E˛. negilus, turi daug maistingo planktono, dėl to jo vanduo visada drumstokas. Vakarinės pakrantės pusiasalyje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Į . r. e˛. pakratį įteka Dziagilės upelis, bėgantis i to paties vardo e˛., o i . v. galo iteka į Miastro e˛. Drobnios pertakas (1,1 km ilgio, 2—4 m pl., 0,5— 1,5 m gl.). Pertako srovė labai lėta, nes ir tų e˛. V beveik vienodos. Drobnia srūva ˛ema sudurpėjusia lyguma. Pertako prad˛ioje reikia pralįsti pro Medilo—Vileikos pln. tiltą. Pertake gausu susigrūdusių ir jau su˛ėlusių durpinių plovų, labai trukdančių plaukti.

98 Miastro e˛. (F—1310, L—5,6, did˛. pl—3,7) yra tarp Naručio, Balčio, Batorino ir Medilo e˛. iaurrytiniame jo pakratyje įsikūręs MEDILO mstl. — rj. centras. ˇemoki e˛. krantai irai˛yti ilgais pusiasaliais ir giliomis įl. Pietvakarinis jo krantas įsirė˛ęs į gra˛ų spygliuočių miką, kur yra vieta trumpalaikiam turistų poilsiui.

Kačergos įl. pusiasalyje isimėtęs Kačergos k. Salia kaimo i Miastro į Narutį teka kėmos upelis — 100 m ilgio pertakas, pakankamai gilus ir be jokių kliūčių. Orientyras jį surasti: auktas, matomas i toli gel˛b. tiltas per kėmos upelį.

92 Narutis — pats did˛. kadaise čia tyvuliavusio e˛. reliktas. Jo F—7950, L—13,5, did˛. pl—9,5, gl— 30, P — 53. Vėliau, vandenims senkant, atsiskyrė Miastro, Balčio, Batorino, Medilo, Rudakovo, Svyrių, Vyniovo, vokto ir kiti e˛. Naručio e˛. vanduo skaidrus, jo dugnas, kaip jūros, variausio smėlio. Pakrantės, iskyrus kai kurias vietas . ir p., ˛emokos, lėktos, atabradas seklus, vietomis (p. v. dalyje) daugiau kaip 1 km nutįsęs į e˛. Narutis turtingas įvairių ˛uvų (narutika seliava, sykai, unguriai, eeriai, kariai, lydekos).

iaurvakarinėje e˛. pakrantėje, buv. Kobylnikų mstl. vietoje, pokario metais iaugo didelė Naručio vasarvietė. Vakariniame e˛. pakratyje yra įsikūrusi turistinė ba-zė, kempingas, biologinė st, sanatorija ir keletas poilsinių. Sanatorijoje veikia mineralinio vandens altinis (giluminis grę˛inys), r. pakrantėje, kurioje taip pat lama tankūs spygliuočių mikai, yra vaikų turistinė bazė ir itaigingų vilų kompleksas ,,Sosna'. E˛. plauko keleiviniai kateriai. Pilies saloje bei jos prieigose Did˛iojo Tėvynės karo metu (1943—1944) buvo pogrindinė Lietuvos iaurės sr. komiteto būstinė, LKP CK operatyvinės grupės ir Siaurės sr. partizanų bazė (operatyvinės grupės vadovas ir komiteto sekretorius buvo M. Sumaus-kas). Auktoje Pasinkų k. kalvoje pastatytas granito obeliskas (14 m aukčio), kuriame įrayti ˛uvusiųjų partizanų vardai.

65 Narutis iteka i p. r. Naručio e˛. pakračio. Itaka pasislėpusi pakrančių vendrynuose. Orientyras: vienoje eilėje stovi aukti med˛iai, kurių deinėje u˛ 150m boluoja mūriniai pastatai. Upė vingiuota, pri˛ėlusi vandens augmenijos, vagoje brakonierių prikalinėta perkalų, kurių ypač reikia saugotis plaukiant lengvai pa˛eid˛iamais laivais.

Iki Slabados k. postoviui tinkamų vietų nėra. Todėl i Naručio e˛. reikia iplaukti anksčiau, kad tą pačią dieną būtų galima pasiekti sausesnes ir auktesnes vietas.

61 d Čeremicai, ˛emiau—naujojo pln. Narutis—Brusai gel˛b. tiltas, vandens matavimo punktas. Upės srovė vis dar lėta, vaga tankiai u˛˛ėlusi; d krantas kiek auktesnis ir sausesnis. 1 km ˛emiau — k ma˛as Gatų kaimelis.

56 k Marusės viensėdis.

42 d Slabada, kaimo viekelio tiltas. Upės krantai jau auktesni ir sausesni, apaugę lapuočiais; vaga tiesesnė, platesnė, bet seklesnė.

38 d I˛a; malūno u˛tvanka igriauta. Kiek tolėliau — k did˛. Naručio intako Uz1os ˛. Ji teka i didelių Čysčiaus pelkių glūdumų ir gerokai pagausina Naručio nuotėkį. Pakrantėse vien spygliuočių mikai.

35 d Korolevcai, viekelio Liubanai—I˛a pln. tiltas.

22 d Spenglos ˛., Popovcai; k didelis Naručio (Narač) k. Igriautos malūno u˛tvankos vietoje nedidelis slenkstelis; Vileikos—Naručio—Svyrių—Smurgainių pln. tiltas. Upės pakrantėse su ma˛ais protarpiais tebesitęsia mikai.

19 d Zabrodė.

16 d Kosičiai; k Kordono viensėdis. Upė vėl daro didelius vingius; vagoje vietomis pasirodo nedidelių akmenų.

6 d Jela˛ycai, Svyrių—Vileikos gl˛k. tiltas.

3 d Ručica; k Krasnica. Buv. Hanuto malūno u˛tvanka visikai igriauta, praplaukti galima laisvai.

Narutis įteka į Nerį 366-ame km nuo jos ˛. Čia geros vietos poilsiui bei nakvynei abiejuose upės krantuose.

STRĖČIA IR JOS BASEINO (VOKTO, SVYRIŲ) EˇERAI

Strėčia — d Neries intakas, iteka i Did˛iojo vokto (vakto) e˛., u˛ 5 km į v. nuo Naručio (Narač), u˛ 30 km į p. r. nuo venčionių, Minsko sr. Me-dilo rj.

Upės baseine (F—1173,11 km²) yra nema˛a e˛., todėl jos nuotėkis per metus ma˛ai kinta. Per visą 80 km ilgį upė nukrenta 56 m (ΔH—0,70). Tačiau yra vietų (upė lau˛iasi per venčionių kalvagūbrį), kur ΔH pasiekia 5,0, vaga u˛griozdinta dideliais akmenimis. (Dėl to, matyt, anksčiau baltarusiai ,,did˛iojo rato' marrutą (Naručio e˛.—Naručio upė—Neris—Strėčia—Didysis vokto e˛.) laikė III sudėt. ktg., o ,,ma˛ąjį ratą' (Naručio e˛.—Naručio upė—Neris—Strėčia—Svyrių e˛.) — II sudėt. ktg.).

Marrutas sunkokas, jį prie keletą metų pirmieji įsi-savino Vilniaus vandens turistai, mėgstantys nepramintų takų keliones.

Vykstant Vilniaus—Naručio—Medilo pln., reikia ilipti stotelėje ,,Glubokij Ručej', kuri yra per 100 m nuo Did˛iojo vokto e˛. Nuo jo ir pradedame kelionę.

70 Didysis vokto e˛. (F-—800, L—4,0, did˛. pl.—3,0) yra venčionių auktumos p. pakratyje. iaurvakarinėje e˛. pakrantėje įsikūręs Bajorų k., į . pakratį įteka 10,5 km ilgio bevardis upelis—Strėčios auktupys. Didįjį voktą su Ma˛uoju vokto e˛. jungia 1 km ilgio pertakas; jo pl. apie 4,5 m, gl.—0,5 m, srovė vos pastebima.

59 Strėčia iteka i Ma˛ojo vokto e˛. (F — 200, L—2,0, did˛. pl—1,0) . v. pakrantės. E˛. prieais .pertaką i Did˛iojo vokto e˛, yra didelė ˛ema sala; p. v. pakrantėje įsikūręs Pavlovcų k.; upės pl. 5 m, gl.— 0,5 m, vagoje pasitaiko akmenų.

15 schema

57 Siauras gel˛b. tiltelis. Upė susiaurėja iki 3—4 m, srovė pagreitėja; pakrantėse dirbami laukai.

55 Upė įteka į pelkę, tikriau—baigiantį u˛˛elti e˛erėlį, itisai u˛siklojusį vandens augalijos kilimu; d krante aukta, med˛iais apaugusi salelė. Plaukti reikia tiesiog, nekeičiant krypties.

Palaipsniui pelkė baigiasi, krantai paauktėja, srovė pagreitėja, pakrantėse oia gra˛ūs puynai.

51 ˇemas nepraplaukiamas kaimo kelelio tiltas. d Stončiukų k. Upė teka lėktu slėniu, aplink mikai. U˛ 1 km d krante nedidelis Bilduko e˛erėlis.

49 d Lintupė (L—18). Strėčia keičia kryptį į p. v., slėnys pagilėja, srovė pagreitėja—prasideda pirmasis apie poros km ilgio itisinių rėvų ruo˛as.

47 Rėvos baigiasi, bet srovė dar greita. Buv. siaurojo gl˛k. medinio tilto polių liekanos. Prasideda antroji rėvų virtinė.

45 k Aliai, Alių — venčionių viekelio medinis tiltas, malūno u˛tvankos liekanos, per kurias laivelį reikia persitraukti.

Upės slėnys gilus, vietomis primenantis kanjoną; pakrantėse mikai.

41 Prasideda reguliuotos upės baras; srovė sulėtėja.

38 d Strūna (L—31) atiteka nuo venčionių; nuo versmių iki 15,1 km teka Lietuvos teritorija.

34 k Selevičiai. Baigiasi reguliuotos upės baras.

32 Prasideda trečiasis apie 2,5 km ilgio rėvų ruo˛as. Upės vaga paplatėja.

29 1949 statytos HE liekanos; per 3 m aukčio u˛tvanką laivelius patogiau persineti k pakrante.

28 Vilniaus—Polocko pln. gel˛b. tiltas.

24 k Stračialė(L — 50) teka per Vyniavo ir Svyrio e˛. S. įtekėjus, upė paplatėja iki 10—15 m, pagilėja.

21 k Alekai; Tučanka (L—13). T. atiteka i nedidelio to paties pavadinimo e˛erėlio.

18 d Verebiai; bevard˛io upelio, tekančio i Juod˛io, Gubie˛o ir Verebio e˛., ˛.

15 k Nedroliai. Upės pakrantėse oia gra˛ūs puynai.

10 k Radiuiai; d Minarai, per upę medinis tiltas. Upės tėkmė palaipsniui lėtėja— prasideda Olechovo kartono fabriko patvanka. Pakrantes puoia spygliuočių mikai.

5 d Olechovas, kartono fabriko 12 m aukčio u˛tvanka, keltis d pakrante. Tuoj pat u˛ u˛tvankos upę per-tveria metalinis vamzdis.

Toliau iki pat ˛. pakrantėse puikūs mikai; artėjant prie Neries, upėje pūpso keletas nedidelių salelių.

Strėčia įteka į Nerį 274,6 km nuo ios ˛.

Antrasis Strėčios marruto prad˛ios variantas

Svyrių e˛. (F—2250, L—15,0, did˛. pl— 1,2) tarsi plati upė visu savo ilgiu itįsęs i . v. į p. r. Pakrantės, iskyrus p., ˛emos, pelkėtos. Gera vieta postoviui bei nakvynei yra tik nedideliame, jaunomis puelėmis apaugusiame p. e˛. pakrantės rage, ma˛daug u˛ 5 km nuo Svyrių mstl. Svyrių e˛. 2,5 km ilgio pertaku susisiekia su p. savo kaimynu — Vyniovo e˛. (F — 950, L—5, did˛. pl—3).

45 Kelionę pradedame i p. r. Svyrių e˛. galo, nes pertakas tarp Vyniovo ir Svyrių e˛. praplaukiamas tik pavasarinių polaid˛ių metu.

30 Stračialė (L — 6) iteka i Svyrių e˛. . v. galo. Itakas pasislėpęs tirtuose vendruose, bet nesunkiai surandamas pagal slėnio kontūrus. Iki tilto upė rami ir gili.

29 d Bevard˛io upelio, tekančio i 2 nedidelių e˛erėlių, ˛. Čia pat ir viekelio Vilnius—Mykolikės—Svyriai tiltas.

26 d Novosiolkai. Igriautos buv. malūno u˛tvankos vietoje nedidelis slenkstelis; prie u˛tvanką ir ˛emiau jos daug didelių akmenų.

24 d Volodkai. Stračialė įteka į Stračią.

ˇEIMENA IR RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS

ˇeimena—vienas i didesniųjų Neries intakų. Te-ka ji Pietryčių lygumos viduriu, ios nuolyd˛io kryptimi. Anksčiau 2. auktupiu buvo laikomas voginos upe-lis, tekantis per vogino—Dringio—Lūių—akarvų— ˇeimenų e˛. ˇeimenos baseinas (F—2792,7 km²) yra vienas i e˛eringiausių Lietuvoje. Jame yra apie 550 e˛erų e˛erėlių. Čia telko pats giliausias Lietuvoje Tauragno e˛. ir pats ilgiausias — Asvejos (Dubingių) e˛. E˛. reguliuoja ˇeimenos nuotėkį: pavasarinių polaid˛ių bei didesnių liūčių metu vanduo susikaupia e˛., o paskui palaipsniui i jų iteka. Tad ˇeimenos debitas beveik vi-sais metų laikais vienodas, upė visada pakankamai vandeningas Q; itakoje i ˇeimenų e˛. 6,5, ties Kaltanėnais — 6,8, ties Pabrade — 8,3, ˛. — 27,0.

Per visą 79,6 km ilgį ˇeimena nukrenta 32,6 m (ΔH—0,41). Visai nedidelis nuolydis yra pačios ˇeimenos vidurupyje. Vagos pl. (m) auktupyje 15—20, ˛emupyje—20—25, dominuojantis gl.—0,5—1,5 m. Pakrantėse sausi puynai: vietos beveik visur tinkamos turistų stovykloms, nakvynei.

ˇeimena — bene vienintelė didesnė Lietuvos vandens turizmo upė, kurioje nėra nei dirbtinių, nei natūralių kliūčių. Jos vanduo varus ir ma˛iausiai u˛tertas įmonių bei miestų kanalizacijos vandenimis. ia Lietuvos vandens turizmo arterija tinka plaukti bet kurio tipo laiveliais bei plaustais, visokio am˛iaus ir fizinio pajėgumo turistams, taip pat ir pradedantiems.

ˇeimenos baseine yra daug e˛., kuriuos galima pasirinkti kaip atskirus marrutus. Gali būti ir vienas bendras, gana sunkus, marrutas per 60 e˛.; ilgis—500 km. Čia marruto e˛. su˛ymėti arabikais skaitmenimis, tekste — lau˛tiniuose skliausteliuose. Atskiri e˛eryno marrutai, atsi˛velgiant į tai, kuriam ˇeimenos intakui jie priklauso, aprayti atskirai.

ˇEIMENOS IR JOS AUKTUPIO (TAURAGNŲ— Kirdeikių—Ignalinos) EˇERYNAS

Trasos ilgis — 150 km (e˛. ir jų pertakais — 70 km, upėmis — 80 km), trukmė — 7 d., sezonas — V—IX mėn.

Atvykę traukiniu, dauguma turistų į marrutą pradeda Ignalinoje (Gavaičio e˛.), o autobusu arba sunkve˛imiu—Palūės turistinėje bazėje (Lūių e˛.). Dėl sunkoko ruo˛o Pakaso—Tauragno e˛. į pastarąjį, patį įdomiausią Lietuvos e˛erą, da˛nas neu˛suka.

Kelionę Nacionalinio parko e˛., o toliau—ˇeimena galima pradėti ir i kitų vietų: Uteno e˛., Utenykčio e˛.—Būkos upelės, Dringio e˛. intako vogenos. Vis dėlto atkaklesni turistai kelionę pradeda Tauragnuose.

Pusė marruto trasos eina Nacionalinio parko teritorija. Plaukiant ja, reikia grie˛tai laikytis nustatytos tvarkos: kurti lau˛us ir statyti palapines tik tam skirtose vietose (jos sutartiniais ˛enklais (A) pa˛ymėtos schemoje). Stovyklavietėse įrengti suolai, stalai, tualetai, palikta kuro lau˛ui, yra dė˛ės atliekoms; čia negalima lau˛yti ir kirsti med˛ių, iuklinti ⁸.

16 schema

Tauragnas [1] — tipikas rininis e˛. (F—512,7, L—9,5,. did˛. pl.—l,l, gl— 60,5, P—23,6). Kranto linija labai vingiuota, krantai statūs ir aukti, iskyrus r. galo p. pakrantę; e˛. juosia kalvotas reljefas. E˛. yra gilumas mėgstančių ˛uvų: seliavų, stintų, sykų. Daugumą e˛. pakrančių supa gra˛ūs spygliuočių mikai. iauriniame e˛. pakratyje, ant auktos kalvos, TAURAGNAI — mstl., apyl. ir kol. centras. Tai labai sena gy-venvietė. XIV a. T. minimi kaip viena pirmųjų i 7 Lietuvos parapijų.

1970 T. atidarytas T. Tilvyčio memorialinis muziejus.

iaurinėje Tauragno e˛. pakrantėje yra 2 trumpalaikės turistų stovyklavietės: viena prie Stučių k., antra— u˛ 1 km į r.

Paplaukus vis platėjančiu e˛. apie 4 km, d krante,. Taurapilio k. laukuose, pačioje e˛. pakrantėje rasime vieną i auktesnių Lietuvos piliakalnių — Taurapilį.

Toliau, u˛ ilgo pusiasalio, d e˛. krantas visai nu˛emėja. Čia įsruvena pora upelių. Vienas — i nedidelio (F — 7) Mirėlio e˛. Pagaliau r. e˛. galas baigiasi 2 įl., tarp kurių įsispraudęs Varnikių k. I r. galo į Pakaso e˛. iteka 4,7 km ilgumo Tauragnos (Galu˛erio) upelis. Tai labai sraunus (ΔH—5,5), akmeningas, vingiuotas, kur ne kur u˛˛ėlęs, sąvartomis bei įvairiomis samplovomis u˛sikimęs upelis. Čia tik vietomis galima baidare plaukti, daugiau tenka laivelį traukte traukti, o kai kur ir paneti. Pačioje pertako pabaigoje—buv. vandens malūno griuvėsiai ir igriauta u˛tvanka. Ve˛antis arba neantis laivelius viekeliu Varnikės—Stripeikiai—Pakaso e˛. . galas, kelio tebus tik apie 2,5 km.

Pakaso [2] e˛. (F—155, L—3, did˛. pl.—l, gl— 17, P—9). iaurrytinė pakrantė aukta, apaugusi veliu miku, p. v. ˛ema, pelkėta. iaurrytinėje pakrantėje yra trečia trumpalaikė turistų poilsiavietė. Pietinėje įl. pa-krantėje prisiglaudęs senas Kirdeikių k.—t. ū. centras. K. gimė Silvestras Gim˛auskas (1844—1897)—poetas, vietėjas.

Pietrytinėje įl., ties Rukėnų k., susiradę nendrėse pa-sislėpusį 250 m ilgio ˇvėrinčiaus pertaką, inirę pro ˛emutį tiltelį, įplaukiame į Ukojo [3] e˛. (F — 210, L—3,0, did˛. pl—1,1, gl—30,5, P—ll). Kranto linija labai vingiuota. iaurrytinis krantas auktas, status. Ginučių ir Papiliakalnės k. laukuose, tarp Ukojo ir Linkmeno e˛., yra 2 piliakalniai: Papiliakalnės ir Ginučių (Linkmenų).

Ukojas pakankamai giliu, 100 m ilgio Alksnos (Tako) pertaku jungiasi su dubenio pavidalo A1ksnaičio [4] e˛. (F—96,2), o pastarasis—su Alksno [5] e˛. (F—84) ir Linkmeno e˛. Pasiirstę ir sėkmingai pa˛vejoję Alksnaičio bei Alksno e˛., plaukiame i auktakrantį Linkmeną [6] (F—75, L—1,91, did˛. pl—0,6, gl— 9,0, P—5,78). Pietvakarinis krantas auktas, status, apaugęs miku. Linkmenas, kaip ir Alksnaitis, jungiasi su 3 e˛.: Alksnaičiu p., Asalnykčiu (anksčiau vadintu Anksčio sąsiauriu) r. ir Asėko e˛. . Linkmeno e˛. p. v. pakrantėje bei pusiasalyje, įsiterpusiame tarp Ūkojo ir Linkmeno e˛., stūkso auktasis Ladakalnis. Nuo kalno keteros matyti plačios apylinkės, deimtys e˛. Tai viena i gra˛iausių vietų visame Nacionaliniame parke.

Asėkas [7] (F — 45,6) pasiekiamas ramiu, bet giliu ir ˛uvingu Asėkos (L — 0,6) upeliu. E˛. seklokas (did˛. gl.—5 m), krantai, iskyrus . r., ˛emi, drėgni, pelkėti. Į . v. pakratį įteka Srovės (L—5,5) upelis (i Baluoo e˛. per Stravinaičio e˛.).

Pasiyrus Srovės upeliu 2,5 km prie stiproką srovę, k pakrantėje rasime ramią ir gilią Almajos itaką i Almajos e˛. Paplaukę Almaja apie 100 m, įplauksime į p. r. Almajo [8] e˛. galą (F—105, L—1,96, did˛. pl.—0,98, gl.—10,5). E˛. ˛uvingas, ypač gausu lyd˛ių, raud˛ių ir kuojų. iaurrytinė Almajo e˛. pakrantė aukta, sausa, apaugusi puynais; čia ketvirtoji trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Stovyklavietėje pailsėję (o jeigu laikas—ir pernakvoję), pa˛vejoję ir Almajos upeliu grį˛ę atgal į Srovės upelį, plaukiame vėl prie stiprią srovę iki Ginučių. G.— kaimelis, įsikūręs tarp Almajo ir Sravinaičio e˛. Reikia persikelti per Ginučių malūno 2 m aukčio u˛tvanką. Čia pat ir Sravinaičio [9] e˛. (F—35,0, L—0,9, did˛. pl.—0,48, P—3,45). Puskilometrinis Skriog˛lės pertakas tarp Sravinaičio ir Baluoykčio [10] e˛. (F—12,8, L—0,8, did˛. pl—0,25, P—1,76) srauniai bėga negiliu tarpekliu.

Prieingai daugumai Lietuvos e˛., Baluoas [11} (F—427,3, L—4,63, did˛. pl—1,45, gl.—33,l, P—14,7) itįsęs i . v. į p. r. E˛. yra 7,19 ha ploto salos. Vienoje saloje (Ilgasalėje) plūduriuoja 7,7 m gl. e˛erėlis. Kranto linija labai vingiuota. E˛. krantai daugiausia ˛emi; kiek auktesnė (iki 20 m) tik p. v. pakrantė. Atabradas daugiausia smėlingas bei ˛vyringas. Į . e˛. pakratį įteka Būkos upelis (atitekantis i Uteno e˛eryno). Abipus. intako įsikūrę etnografiniai Strazdų ir uminų kaimeliai. Pietiniame e˛. pakratyje, Ber˛aragio ikyulyje, 5-oji trumpalaikė turistų stovyklavietė. Trainikių k. keroja Trainikių ą˛uolas (6,1 m storio, 22 m aukčio)—gamtos paminklas.

Baluoą nuo kaimyninio Dringio e˛., jo . v. Juodakumpio įlankos, teskiria 1 km. čia laivelius ir mantą tenka persineti arba persive˛ti.

Dringis [12] — pats did˛. io e˛eryno e˛. (F— 721,4, L—4,46, did˛. pl.—3,0, gl—24,0, P—31,5). Jame gausu įl. (Mikailakumpis, Karviakumpis, Petravakumpis, Juodakumpis), u˛takių, ikyulių. Yra penkios 4,8 ha ploto salos. Visose pakrantėse platus (vid. 20— 25 m) smėlingas atabradas. Pakrantės daugiausia apaugusios miku, jose gausu altinių. iauriniame e˛. pa-.kratyje, prie Juodakumpio įl., ir p. r. pakrantėje trumpalaikės turistų stovyklavietės. Pačiame . e˛. gale, į kurį įteka vogenos upelis, įsikūrę Vainiūnai.

Pradedant kelionę Dringio e˛., toliau ˇeimena, Nerimi bei Nemunu, galima vykti bet kurio tipo sunkesniais laivais (motoriniais, buriniais), nes visame kelyje nėra kliūčių, dėl kurių laivus reikėtų persineti.

I Dringio e˛. p. galo iteka Dumblynė, kuri u˛ 0,6 km įteka į Dringykčio [13] e˛. (F—40,6). I Dringykčio itekanti Dringykčia (Dringė) u˛ 0,6 km pasiekia Lūių e˛. Toliau Lūių—akarvų—ˇeimenio e˛. galima plaukti į eimeną. Tačiau baidarėmis ar lengvais laiveliais galima plaukti ir kitu, turistams įdomesniu, keliu: i p. v. Mikailakumpio įl. 200 m puynu persigabenti laivelius į gra˛ų ir gilų Asalnų [13a] e˛. (F—270, L—4,8, did˛. pl.—l,7, gl—33, P—19,5). Jo krantai sausi, daug kur statūs. Plačiu p. v. sąsiauriu A. jungiasi su Asalnykčio [13b] e˛. (F—64,6). Gilaus pusiasalio prad˛ioje, Asalnų e˛. r. one, yra trumpalaikė turistų stovyklavietė.

Asalnai ilgu, plačiu ir giliu sąsiauriu jungiasi su Lū-iais [14] (F—391,4, L—6,2, did˛. pl—1,13, gl,— 37,0, P—16). Vakariniai ir p. r. e˛. krantai aukti, p. ir . ˛emi, vietomis pelkėti. Pietrytinėje ir p. e˛. pakrantėje yra trumpalaikės turistų poilsiavietės. Auktoje r. pakrantėje įsikūrusi PALŪE—apyl. ir Ignalinos turistinės bazės (įkurtos 1959) centras. Palūės turistinėje bazėje apsistoja turistai, vykstantys 4 sąjunginiais (116— Palūė—Palanga, 164 — Trakai—Palūė—Ryga, 125 — Ryga—Palūė—Trakai, 149 — Ignalina—Trakai—Birtonas) ir vienu vietiniu (15 dienų) marrutais. Po Nacionalinio parko e˛. turistai keliauja turistinės bazės laiveliais.

Liaudies meistrų (XVIII a. vid.) statyta medinė P. ba˛nyčia ir varpinė — resp. reikmės archit. ir dailės paminklas. P. 1873 gimė kompozitorius, pirmosios lietuvikos operos ,,Birutė' autorius M. Petrauskas. Minint jo gimimo imtmetį, buv. Petrauskų sodybvietėje skulpt. J. Kėdainis su studentais iskobė 7 m ą˛uolo lyrą su vario bareljefu ir įrau. Vaizdingoje Lūių e˛. . pakrantėje, tarp turistinės bazės ir Meironių k., liaudies meistrai:

i ą˛uolų kamienų idro˛ė ir pastatė 16 skulptūrų. Tame pat e˛. pakratyje, ma˛daug pusiaukelėje tarp tu-ristinės bazės ir Meironių, statomas Nacionalinio parko administracijos centras.

Lūiai p. pakrantėje plačiu sąsiauriu jungiasi su akarvų [15] e˛. (F—78,5, L—2,2, did˛. pl—0,51, gl— 40, P—6,5). E˛. krantai neaukti, p. r. apaugę miku. Pietrytinėje e˛. pakrantėje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Zemiau venčionėlių—Ignalinos pln. tilto, nutiesto per 100 m ilgio akarvos upelį (prataka tarp akarvo ir ˇeimenio e˛.), prasideda ilgas ir akotas ˇeimenio [16Į e˛. (F—454,6, L—10,0, did˛. pl—1,65, gl— 23,5, P— 34,2). Savo forma jis primena upę: siauras, ilgas, vingiuotas, siauriausiose vietose net juntamas vandens tekėjimas. E˛. krantai neaukti, pakrantėse gausu puynų. E˛. pratakinis. Į jį įteka Kretuona (L—2,3) i Kretuono e˛., Laukupė (L — 3) i Laukojo (F — 36,5) e˛., Baltelė (L—6,7) i Balčio (F—34,3) e˛. Kretuona ne be kliūčių (stipri—ΔH—1,8 — prieprieinė srovė, 2,5 m aukčio Pakretuonės malūno u˛tvanka, seklumos, med˛ių sąvartos), galima plaukti baidare į Kretuono [16 a] e˛. (F—880, L—5,0, did˛. pl. — 2,62, gl—10,9, P—16,6)—ornitologinį draustinį. E˛. yra 6 salos (F—25,5 ha). Salose pastoviai gyvena 22 rūių vandens ir balų paukčiai, daugiau kaip 10 tūkst. rudagalvių kirų kolonija.

Kretuonos ˛. d krante ir ˇeimenio e˛. v. rago atakos prad˛ioje yra trumpalaikės turistų stovyklavietės.

Toliau plaukiant e˛. (Linkmenų—Saldutikio—Laba-noro e˛erynas), i ˇeimenio v. įl. į Balčio e˛. laivelius reikia apie 0,5 km persigabenti sausuma, nes Baltelė, tekanti tarp Balčio ir ˇeimenio e˛., yra siaura, vingiuota ir sekli, ja plaukti būtų galima nebent tik pavasarinių polaid˛ių metu, (Nuo ˛. 3,3 km ir nuo 4 iki 4,4 km Baltelė reguliuota).

ˇeimenio e˛. plaukiant toliau, jo pl. pama˛u siaurėja. Paplaukus 0,5 km u˛ O˛kinių (k), i d pakrantės iteka 2eimenos upė, o ˇeimenio e˛. tęsiasi dar 2 km. Pačiame p. jo gale yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

79⁹ ˇeimena iteka i ˇeimenio e˛. p. v. galo, 1 km prie KALTANĖNUS. K.—apyl. ir Černiachovskio kol. centras. Viekelio venčionėliai—Ignalina tiltas.

Visa ˇeimenos upė nuo versmių iki ˛.—ichtiologinis draustinis.

76 Gl˛k. Vilnius—venčionėliai—Utena tiltas; d Kiaunos (L—16) ˛. K. teka i Aiseto e˛.; Sakalikė. Auktupyje pakrantės neauktos, tačiau tinkamų vietų postoviui ir nakvynei yra pakankamai.

71 d Luknelė (L—13), Luknos k.

67 d Sirge1a (L — 5) teka per Kampuočio (F — 50,0, L—2,0, did˛. pl— 0,3, P—6,17) ir Sirgėlio (F—15,5, L—0,53, did˛. pl.—0,48, P—1,6) e˛erėlius. ˇvejams mėgėjams ir neskubantiems turistams patartina u˛sukti į abu iuos e˛erėlius, skirtus mėgėjikai, sportinei bei kultūrinei ˛ūklei. E˛. krantai aukti, mikingi, tinkami postoviui ir nakvynei. Kai esti auktas vanduo, Sirgėla (L—0,6) ir jos baras tarp Sirgėlio ir Kampuočio e˛., vadinamas Kampuotėle (L—0,4), lengva turistine valtele nesunkiai praplaukiami.

66 k ventelė—Demė (L—18). Upelė atiteka i aminelio (F—8,8), aminio (F—16,5) ir vento (F — 69) e˛. Buivydai.

59 k VENČIONĖLIAI— mst, apyl. centras, gl˛k. Vilnius—Daugpilis ir Utena—venčionėliai mazginė st. Vasarą . vasaroja keli tūkst. vasarotojų. 1941 spalio 9 d. ˇeimenos k krante, venčionėlių mike, hitlerininkai nu˛udė 3726 tarybinius ˛mones.

. iaugo, XIX a, antrojoje pusėje nutiesus Peterburgo—Varuvos gl˛k. ir S. pastačius gl˛k. st.

Toliau iki pat ˛. ˇeimenos k pakrante bėga Vilniaus— Daugpilio gl˛k.

49 d Lakaja (L — 29) nuteka didelio Stirnių—Inturkės—Molėtų e˛eryno vandenys ir labai papildo ˇeimenos debitą. Santakų k., Rimkų viensėdis.

35 k Saria (L — 28) plukdo Peraukčio (F — 8) ir Sarių (F — 79) e˛. vandenis. Nuo Karvinės (7,7 km) iki ˛. Sarios upė — ichtiologinis draustinis. 1 km ˛emiau — d ˇeimenos ˛uvininkystės įmonės tvenkinių siurblinė.

30 Kaimo viekelio tiltas; d Pa˛eimenės gl˛k. st.

29 k Mera – Kuna (L — 60) atiteka nuo venčionių rj. centro, pratekėdama Liūniuko (F—3) ir Zabielikių e˛. Upė teka spygliuočių mikais, kurių proskynose retai isibarstę vienkiemiai, ma˛i kaimeliai.

21 k Gorka (L—9). Upės vaga isiplėtusi, fv. k pakrantėje. Kiek ˛emiau—kabantis lieptas.

18 d Dubinga. (L—18) bėga i Asvejos (Dubingių) e˛.

PABRADĖ — mst., apyl. centras, įsikūręs Dubingos ir ˇeimenos santakoje, gl˛k. st, per upę 3 tiltai (2 va˛iuotiems, 1 pėstiesiems). Miestą supančiuose puynuose yra keletas vasarnamių, kuriuose ilsisi daugiausia leningradiečiai.

Į didesnį miestą Pabradė iaugo tik nutiesus Peterburgo—Varuvos gl˛k. ir pastačius P. st.

14 k Skerda (L—14).

7 k Petrukė (L — 5) atiteka i Ungurinio (F—35), Gilučio (F—14,7) ir Pailgio (F—42) e˛. Prie pastarojo e˛. yra stacionarinės poilsinės; Pailgio gl˛k. st.

Per upę auktas medinis kaimo viekelio tiltas. Upė, tekėjusi į p. v., pakrypsta stačiai į p.

5 d Jusinė (L-—23) teka i Minkelių e˛. (F— 32). J. ˛. buv. malūnas rekonstruotas, pastatytas trečias auktas, įrengta suomika pirtis ir alikinė. Dabar čia įsikūrusi poilsinė ,,Jusinė'.

2 k Dru˛ulėnai, tiltas. Upės ˛emupyje padaugėja ak-menų, pagreitėja srovė. 1,2 km prie ˛. upės viduryje riogso did˛iulis riedulys. Čia srovė stipri, plaukti d ak-mens puse. Netoli nuo ˛. per upę kabantis lieptas.

ˇeimena įteka į Nerį 212, 6 km nuo ios ˛.

8 Iraas i Nacionalinio parko Nuostatų:

IV. Turizmo Ir poilsio organizavimas

14. Nacionalinio parko teritorijoje i poilsiavimo gamtoje formų pirmenybė teikiama pa˛intiniam turizmui.

15. Nacionaliniame parke leid˛iamos ios poilsiavimo formos:

a) turizmas ir ekskursijos pa˛ymėtais marrutais;

b) stovyklavimas trumpam poilsiui skirtose stovyklavietėse;

c) poilsiavimas iam reikalui pritaikytose sodybose, parko direkcijai sutikus;

d) poilsiavimas stacionarinėse poilsio stovyklose.

16. Turistų ir poilsiautojų skaičiaus bei poilsiavimo formos Nacionalinio parko teritorijoje gali būti ribojamos, atsi˛velgiant į atskirų parko vietų atsparumą neigiamai poilsiautojų įtakai.

V. Kiti apribojimai

17. Nacionalinio parko teritorijoje draud˛iama:

a) stovyklauti, kurti lau˛us, statyti autotransporto priemones ne skirtose iam reikalui vietose, va˛inėti ne keliais, ˛aloti gamtos ir kultūros paminklus, parko augmeniją ir retuosius augalus, terti ap-linką.

18. Nacionalinio parko teritorijoje mėgėjikoji ˛ūklė ir med˛ioklė leid˛iama, laikantis galiojančių Respublikoje taisyklių ir Gamtos apsaugos komiteto patvirtintų med˛ioklės ir ˛ūklės toje teritorijoje nuostatų.

Turistams, vykstantiems Nacionalinio parko teritorija, rekomenduojame knygą: L. Grudzinskas ir J. Vaicekauskas, Lietuvos TSR nacionaliniame parke, V., 1977, kurioje yra tiksli parko teritorijos schema su poilsiaviečių nurodymu.

9 Kilometra˛as nuo ˇeimenos ˛.

BŪKA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS (Kelionės ˇeimena antrasis prad˛ios variantas)

Trasos ilgis — 16 km, sezonas — V—IX mėn.

Uteno e˛. grupė yra pačiame Nacionalinio parko pakratyje. I Uteno e˛. patogu pradėti turistinį ˛ygį Nacionalinio parko e˛. bei ˇeimena, taip pat Rytų Lietuvos e˛erynu. Jis bus kiek trumpesnis ir lengvesnis, negu pradedant kelionę Tauragnų e˛. (Tauragnos pertaku tarp Tauragno ir Pakaso e˛. galima praplaukti tik pavasario polaid˛io metu; vasaromis jis labai nusenka, vietomis net id˛iūsta).

Kelionę pradedame¹⁰ i neorganizuotiems turistams skirtos stovyklavietės, esančios Uteno e˛. . pakratyje.

16 Utenas isirangęs i v. į r. (F — 203 ha, L — 3 km, did˛. pl. — 1 km). Krantai daugiausia neaukti, apaugę mikais. Į e˛. įteka keletas nedidelių upelių: Minčia (L—10) i Minčios e˛., ˇie˛ulna (L—6,7) i ˇie˛ulnio e˛., A˛vintė (L — 7) ir kt.

11 Utenas trumpu sąsiauriu r. gale jungiasi su Utenykčio e˛. Jo F—91 ha, L—1,68, did˛. pl.—1,0 km. Pietvakarinis krantas ˛emas, pelkėtas, . r. — kiek auktesnis, sausesnis. Pakrantėse itisai spygliuočių ir lapuočių mikai. Trumpu pertaku, įtekančiu į r. ragą, Utenyktis susisiekia su Ba1te1io e˛. (F — 10,3).

8 Būka iteka i Utenykčio e˛. . v. įl. Upės L — 8,1 km, krantai ˛emučiai, srovė, ypač itake, labai lėta;

pl. auktupyje 30—40 m, kitur—5—7—10 m; gl—0,2— 0,5—1,0 m; vietomis, daugiausia pakračiuose, u˛˛ėlusi vendrais. Kliūčių, iskyrus u˛˛ėlimus, seklias brastas ir senų med˛ių sankritas, daugiau nėra. Visoje upės trasoje abiejuose krantuose lama A˛vinčios giria.

6 Medinis miko kelio tiltelis.

4 VAINORIKĖS k. (4 kiemai), įsikūręs abipus upės; medinis tiltas; k krante stogastulpis ,,Kur bakū˛ė samanota'.

iaurvakariniame kaimelio pakratyje botanikai pasistatė originalią vasarinę.

Toliau upės vaga vis siaurėja ir gilėja, srovė greitėja. U˛ baltalksniais apaugusių pakrančių neplačios salpinės ienaujamos mikapievės.

2 Miko kelio medinis tiltelis. Upės krantai jau auktesni; vagoje vietomis tįso senų med˛ių sankritos. Ma-˛ai kieno lankomuose mikuose raudonuoja ˛emuogės ir bruknės, sirpsta mėlynės, o grybais ios vietos nenusileid˛ia Varėnos mikams.

Būka įteka į Baluoo e˛. . v. pakratį netoli uminų (Pabaluoės) k. Baluoo e˛. p. v. pakratyje yra trumpalaikiam poilsiui skirta stovyklavietė, kurioje galima sustoti pirmajai nakvynei.

10 ˇygį reikia pradėti anksčiau, kad tą pačią dieną būtų galima pasiekti artimiausią stovyklavietę, esančią Baluoo e˛. Pagal Nacionalinio parko Nuostatus, jo teritorijoje sustoti nakvynei, statyti palapines bei kurti lau˛ą galima tik tam tikslui skirtose vietose.

KIAUNA IR JOS AUKTUPIO (LINKMENŲ—SALDUTIKIO—LABANORO) EˇERYNAS

Trasos ilgis — 86 km. (i jų e˛. ir jų pertakais— 67 km, upėmis—19 km), trukmė—4 d., sezonas—V— IX mėn.

Į ˇeimenio [16] e˛. gilią p. v. aką i Balčio e˛. įteka Baltelės (L—7) upelis. Tačiau jis siauras, labai vingiuotas, seklus, u˛˛ėlęs, sunkiai praplaukiamas net lengva baidare. Ties Kazimierikių viensėd˛iu per gra˛ų miką, perkirtus Kaltanėnų—Ignalinos pln., laivelius į Baltį tenka gabentis sausuma apie 0,5 km.

Baltys [17] (F—34,3, L—0,85, did˛. pl—0,4, gl.— 20,0). Jo krantai lėkti, mikingi.

I negilios v. įl. laivelius vėl apie 200 m reikia gabentis į nediduką (F—29,5) Prūdo e˛. [18]. Prūdą nuo-Labakario [19] e˛. (F—12) skiria tik seklus 150 m pertakėlis, kuriuo laivelius galima traukte persitraukti.

I Labakario p. v. galo, persikėlus per 200 m pl. sąsmauką, kuria eina Kaltanėnų—Linkmenų pln., turistai patenka į akotą (,,ūsotą') Ūsių [20] e˛. (F—256,6, L— 3,78, did˛. pl—1,3, gl—23,3, P—15,1). Kranto linija labai isirangiusi, yra daug gilių įl. ir pusiasalių; krantai auktoki, p. v. apaugę dideliais mikais, kuriuose gausu ˛emuogių, mėlynių, grybų.

Prie Ūsių ir ˇiezdro e˛. įsikūrę LINKMENYS— mstl., apyl, ir ,,Vilties' kol. centras.

Linkmenyse, pralindę pro ˛emą trumpo pertako tiltelį, įplaukiame į gilų ˇiezdro [21] e˛. (F—57,1, L—1,9, did˛. pl—0,49, gl—36,0, P—4,35). iaurvakarinis e˛. krantas auktas, kiti—˛emesni. Jo v. gale esantis 100 m ilgio pertakas nuveda į auktakrantį Paka1o [22] e˛. (F—71,3, L—2,67, did˛. pl—0,45, gl.—20,5, P—6,75). Pietrytiniame io e˛. gale dunkso aukta, med˛iais apaugusi sala (F—3,1 ha)—gera vieta stovyklai. Vakarinis Pakalo e˛. galas atsiremia į auktą, senomis puimis ir uogienojais aprizgusį O˛nugario kalną, nuo kurio virūnės matyti tolimos apylinkės. Turistai savo mantą turi apie puskilometrį gabentis į sekloką v e n t o [23] e˛. (F—28,1). Siauru 100 m ilgio durpiniu upeliu jis jungiasi su ˇiezdrelio [24] e˛. (F — 52,8, L — 2,37, did˛. pl.—0,34, gl.—13,5, P—5,2). Krantai daugiausia aukti, p. v. apaugę miku. Į v. e˛. pakratį įplūsta Kemea (L—11,4), tekanti per Kemeio (F—52,2) ir Lamėsto (F—56,6) e˛.

I v. ˇiezdrelio galo itekančiu bevard˛iu upeliu (L— 1,0), pralindę pro venčionėlių—Utenos gl˛k. ir kaimo kelio tiltus, įplaukiame į ma˛ytį Juodenio (ˇiezdrelio) [25] e˛erėlį. Čia pat ir Aiseto [26] e˛. (F— 501,2, L—16,0, did˛. pl—0,57, gl—40,0, P—41,5). Kranto linija labai vingiuota, yra 5 salelės (F—1,78 ha). Krantai 8—10 m aukčio, savo forma e˛. panaus į upę. iaurės vakaruose ir p. r. yra dvi atakos.

Pertakas tarp ˇiezdrelio ir Aiseto seklus, ir juo be di-desnių kliūčių galima plaukti tik pavasarį ar po didesnių liūčių, kai pakilęs vanduo.

iaurėje Aisetas 250 m pl. sąsiauriu, vadinamuoju Balty˛iumi [27], jungiasi su Galuonio [28] e˛. (F—305,2, L—5,11, did˛. pl.-—l,07, gl—22). Jame yra 6 salos (F—6,24 ha). Krantai ˛emi, pelkėti. Į r. pakratį įteka Vy˛inta (L—16) i Bareiių e˛. (F—21,2). Vakaruose Galuonis jungiasi su sekliu (1—1,5 m) Dumblio [29] e˛. (F—126,0, L—3,61, did˛. pl—0,95, P— 9,0). Yra 6 salos (F— 29 ha).

Aplink ilgąjį Aisetą ir akotuosius Galuonio ir Dumblio e˛. plačiai isidriekusi viena i did˛. Lietuvoje (F — 48 000 ha) Labanoro giria bei Plieikių, Kuktikių ir Ga-zulių mikai.

Pasiirsčius ir pa˛vejojus Aiseto ir gretimuose e˛., ga-lima e˛erais keliauti toliau arba, grį˛us atgal į . Aiseto e˛. galą, i čia itekančia Aiseta, paskui Kiauna plaukti į ˇeimeną.

Aiseta (L — 4) iteka i , Aiseto e˛. galo (300 m nuo intako i Juodenio (ˇiezdrelio) e˛.). Bendras Aisetos—Kiaunos ilgis 21,9 km, ΔH—0,86. Q: itake i Ai-seto e˛. 2,1, itake i Kiauno e˛.—2,36, ˛.—2,95.

22¹¹ Aiseta—Kiauna iteka i . Aiseto e˛. galo. Aiseta nuo ˛. 3,2 km reguliuota. U˛ puskilometrio Saldutikio—Labanoro pln. tiltas.

18 Utenos—venčionėlių gl˛k. tiltas; po tiltu nedidelė rėva; Paaisečio vandens matavimo punktas.

U˛ 200 m Aiseta įteka į Kiauno e˛. (F — 64,4, L — 2,3, did˛. pl.—0,4, P—5,41) p. galą. E˛. itįsęs i . r. į p. v. Krantai daugiausia ˛emi, vietomis pelkėti, p. r. mikingas.

16 Kiauna iteka i . r. Kiauno e˛. galo. Upės baras iki Pakiaunio malūno reguliuotas. Pakiaunys. Buv. P. dvaro pastatuose įrengiama poilsinė, Kiaunos pakrantėje laivų uostas.

15 Stirninė. Buv. Pakiaunio malūno u˛tvanka igriauta, galima laisvai praplaukti.

12 venčionėlių—Utenos gl˛k. tiltas; d Briedinė. Upė u˛˛ėlusi.

6 Labanoro—Kaltanėnų pln. tiltas.

4 Kiauna teka pačiu . Gi1ūto e˛. (F — 30,4, L — 0,92, did˛. pl.— 0,54) pakračiu. Krantai lėkti, pelkėti;

v, apaugęs miku. Į p. Gilūto e˛. įl. įteka Liedelė i L i e d ˛ i o e˛., o į .— bevardis upelis. Kadangi is upelis ˛. yra beveik be srovės, platokas, o, be to, greta Kiaunos itako i Gilūto e˛., čia reikia nepasiklysti—plaukti d aka.

3 Kiauna įteka į Sekluočio e˛. (F—23,1, L— 1,10, did˛. pl.—0,38, P—2,5). Krantai ˛emi, pelkėti, mikingi.

2 Kukliai.

Aiseta—Kiauna įteka į ˇeimeną 75,6 km nuo ios ˛.

11 Kilometra˛as nuo Aisetos—Kiaunos ˛.

LAKAJA IR JOS AUKTUPIO (MOLĖTŲ—INTURKES) EˇERYNAS

Trasos ilgis—apie 140 km, i jų e˛. ir fų pertakais-105 km. upėmis—31,4, sausuma—2—4,5 km.

17 schema

Toliau keliaujant e˛. i Aiseto [26] e˛. p. v. galo per Striko [30] (F—23,4, L—1,35, did˛. pl— 0,3, P— 3,51), Samavo [31] (F—19,0, L—0,9, did˛. pl—0,3, P—2,33), Galnakio II [32] (F—8,1) ir Galnakio 1 [33] (F — 4,0) e˛erėlius, pasiekiami akotaragiai S t i r-niai [34]. Perėjoje i Aiseto į Stirnių e˛. turistai kartais pasiklysta (ypač apsiniaukusią dieną, neturėdami kompaso).

18 schema

I Aiseto e˛. p. v. galo į Striko e˛. . v. pakratį reikia vykti pagal A 235—240°, atsi˛velgiant į iuos orientyrus (˛r. 18 schemą): paėjus apie 150 m, bus ma˛ytis. Varliuko e˛. (a). Jį aplenkti . pakrante. Dar u˛ kokių 300 m teks perkirsti Kraujelių—Paiekčio viekelį, o u˛ 400 m bus to kelio ataka į Papūg˛lius. iuo keliu (A 320°) eiti apie 300 m, k pusėje paliekant Karosiuko (b), d— Baraukinės (c) e˛erėlius; tuojau u˛ jų, k kelio pu-sėje, jau bus matyti Striko e˛. . pakratys. Strikas nuo Samavos e˛. nutolęs apie 0,6 km. I Striko p. v. pakračio, einant tuo pačiu kursu (A 235°), pusiaukelėje bus ma˛ytis Akelės e˛. (č). Jis praeinamas . v. pakrante. Vietovė, per kurią eina minėti turistų keliai, kalvota ir daubota, apaugusi jaunais spygliuočių mikais, su nedidele ber˛o, drebulės ir juodalksnio (˛emesnėse vietose) priemaia. I Samavo per Galnakį I į Stirnių e˛. teka bevardis upelis (L—0,5 km). Tai pats sunkiausias marruto baras. iuo keliu vykstant, laivelius tenka gabentis sausuma apie 2 km ir juos persivilkti sekliais e˛. pertakais apie 0,5 km. iuo keliu pirmiausia trauks turistai ˛vejai mėgėjai, nes tuose mikų e˛erėliuose, anot ˛vejų, daugybė visokiausių ˛uvų.

Vengiantys sunkumų gali vykti lengvesniu keliu: laivelius bei mantą į Stirnių e˛. gabentis Alnės—Kraujelių keliu (L—4,5), pakeliui u˛sukant į turistų mėgstamą ir ˛uvingą A1nio e˛. (F — 109,6, L — 3,94, did˛. pl— 0,4). E˛. krantai, iskyrus . r., aukti, apaugę spygliuočių mikais. I Alnio į Aisetą per du ma˛yčius bevard˛ius e˛erėlius teka Alnės upelis (L—1,5). Tačiau jis siauras, seklus, apaugęs įvairia augmenija, todėl net ma˛a turistine valtele nepraplaukiamas. I Povilikio girininkijos mikų darbininkų, gyvenančių Alnės ir ˇvaig˛d˛iakalnio k., visada galima gauti ve˛imų laiveliams persi-ve˛ti.

Stirniai [34] — vienas i didesnių e˛. (F—862,4, L—9,0, did˛. pl—2,3, gl— 34,0, P—33,7). Yra 5 didelės salos (F—33 ha), susispietusios p. e˛. dalyje. E˛. krantai daugiausia lėkti, labai vingiuoti, daug gilių įl., pusiasalių, sąsmaukų. Vakariniame e˛. gale, prie Paą˛uolių k., yra keletas poilsinių, valčių bazės, trumpalaikės turistų stovyklavietės.

Vakarinėje pakrantėje, prie Kulinių k., 150 m pertaku Stirniai susisiekia su Ilmedo [35] e˛. (F—81,9, L— 2,34, did˛. pl.—0,86, gl.—17,5). Kranto linija vingiuo ta, . r. ir p. v. krantai lėkti, vietomis pelkėti, kiti aukti.

I p. r. Stirnių e˛. galo per nedidelius, seklius T r a-mio (Stramio) 1 [36] (F—27,5, L—1,23, did˛. pl.— 0,39, gl—1,2, P—3,25; krantai ˛emi, pelkėti) ir Tramio (Stramio) II [37] (F—25,2, L—0,8, did˛. pl—0,45, gl. 3,2, P—2,15; krantai ˛emi, p. r. ir . v. apaugę miku) e˛erėlius į Baltuosius Lakajus teka Stirnė (L— 6,4) — vandeninga, nedideliu laiveliu bei baidare visada nesunkiai praplaukiama (yra keletas ˛emų tiltelių ir ne-praplaukiamų lieptų, vietų, u˛˛ėlusių vandens augmenija). Tik Stirnės itakas gudriai pasislėpęs u˛ siaurutės įlankėlės ir sunkiai pastebimas. Norint jį surasti, reikia plaukti pačiu e˛. pakračiu. Stirne, anksčiau laikyta La-kajos auktupiu, prie Antalakajos k. įteka į Baltųjų Lakajų e˛. . pakratį.

Lakajai — vieni i gra˛iausių e˛. Į juos dar grįime. Dabar plaukiame Baltųjų Lakajų e˛. [38] (F — 700,8, L—9,04, did˛. pl—1,32, gl—45,0, P—24,5). Jis rininės kilmės, pratakinis, itįsęs i . r. į p. v. Yra 3 salos (F—3,8 ha). iaurvakariniai ir čiūrų rago . krantai aukti, kiti—˛emesni. Kranto linija labai vingiuota, yra didelis (L—3 km) Sčiūrų ragas ir keletas nedidelių ikyulių (Grusių, Apkartų, Kumelės, O˛ragio); trys gilesnės įl. (v.— Rudesagalis, . v. — Kamu˛ės, p.— Kumelpalaikis). Dauguma Molėtų e˛eryno e˛. įeina į Lakajų landaftinį draustinį. Kurti lau˛us, statyti palapines čia galima tik tam skirtose vietose. Baltųjų Lakajų pae˛erėje yra 4 trumpalaikio turistų stovyklavimo vietos: . v. gale, prie Raelės ˛., čiūrų pusiasalyje ir Kamu˛ėlės rage.

Kamu˛ė — pertakas tarp Baltųjų Lakajų ir Siesarties e˛., einantis per ma˛ytį Kamu˛elės e˛. [39], yra apie 250 m ilgio. Per pertaką Mindūnų—Kirneilės viekelio tiltas. Anksčiau hidrologai manė, kad takoskyrinė linija tarp ˇeimenos intako Lakajos ir ventosios intako Siesarties eina siauru, vos 10 m pl. Kamu˛ės koridoriumi— pylimu tarp Siesarties e˛. r. galo ir ma˛o Kamu˛ės e˛., beveik susisiekiančiu su Baltųjų Lakajų e˛. Siesarčio e˛. vandens lygis buvo 30—50 cm auktesnis u˛ Baltųjų La-kajų vandens lygį. Dabar is pylimas igriautas, padarytas laisvas kelias i vieno e˛. į kitą. E˛. lygiams suvienodėjus, vanduo teka i Siesarčio į Baltųjų Lakajų e˛. Be to, i . v. Siesarčio e˛. galo iteka Siesarties upelis (L—64,0), kuris savo vandenis plukdo į ventąją. Tokiu būdu Siesarčio e˛. [40] tampa takoskyriniu vandens telkiniu (F—52, L—7,4, did˛. pl.—1,75, gl.—37,4, P—32,0). E˛. krantai, iskyrus . v., aukti, rai˛yti įl. ir pusiasaliais; kyo 5 salos (F—37 ha). Puiki vieta vandens turistų stovyklai bei nakvynei yra auktoje, dideliais med˛iais apaugusioje 1,2 km ilgio Bi-rutės saloje. Trumpalaikio poilsio stovyklavietės yra S. e˛. r. pusiasalyje.

Pietrytinę Siesarčio e˛. įl. nuo ma˛o (F—11,4) Gulbio e˛. [41] skiria tik 100 m pertakas. Per Gulbį i Kirneilio e˛. [42] (F—61,0, L—1,42, did˛. pl—0,85, gl— 15,0, P—5,15) iteka reguliuotas Kirneilės upelis (L—1,5). Per upelį yra viekelio Molėtai — Inturkė didelių vamzd˛ių tiltas.

Kirneilio e˛. trumpu nepraplaukiamu melioracijos grioviu susisiekia su Luokesų e˛. [43] (F — 104,2, L — 2,41, did˛. pl—0,8, gl—43,0, P—7,66). E˛. yra 2 salos (F—2,7 ha). Krantai aukti, vietomis apaugę miku. Tarp Kirneilio ir Luokesų e˛., pusiasalyje ir p. Luokesų e˛. gale, kuris atsiremia į Molėtų—Giedraičių viekelio tiltą, yra turistų poilsiavietės. Prie Luokesų e˛. p. pakračio prisiglaudęs jo vaikaitis — ma˛ytis (F—7,4) Luokesaičio e˛. [44]. A˛uluokesos k. laukuose stūkso senas mil˛inkapis, vadinamas Mergakalniu.

Grį˛tame atgal į Kirneilio e˛. I jo 150 m ilgio pertakėliu patenkame į turistų ,,Meką' — raguotuosius Bebrusus [45] (F—375,6, L—6,3, did˛. pl—1,2, gl— 24,0, P—18,2). Rytinis krantas auktas, kiti — ˛emesni. iaurinėje bei . r. Bebrusų e˛. pakrantėje yra daugelio įstaigų bei įmonių dirbančiųjų poilsinės bei valčių bazės.

I Bebrusų e˛. toliau keliauti galima dviem ma˛daug vienodo sunkumo keliais: 1) i p. Bebrusų e˛. galo pro Putrikių k. laivelius nusigabenti sausuma apie 3,5 km į Ga1uonų e˛. p. galą ir toliau plaukti Inarų — Kertuojų — Baltųjų Lakajų e˛. bei Lakaja; 2) i Bebrusų e˛. . r. pakračio laivelius apie 0,6 km persineti sausuma į ma˛ytį (F—4,5) Rudesėlio (Pabebrusio) e˛. [46], toliau—į Rudesėlio e˛. [47] (F—28,5) — Rudesos e˛. [48] (F—28,3, L—1,23, did˛. pl—0,35, P—2,75), perkirtus Molėtų—Inturkės viekelį, grį˛ti į Baltųjų Lakajų e˛. Čia tarpuose bei sekliuose pertakuose tarp minėtų e˛erėlių apie 2 km laivelius reikės persineti.

Baltieji Lakajai ir Juodieji Lakajai [49] (F — 495,5, L—6,2, did˛. pL—1,22, gl. — 32,0, P—20,3) vienas greta kito. Juos skiria 3 km ilgio Sčiūrų pusiasalis. Juodieji Lakajai turi 8 salas (F—7,19 ha). Krantai daugiausia aukti, apaugę miku. Mike gausu mėlynių, ˛emuogių, aviečių ir grybų. čiūrų pusiasalio prad˛ioje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

Į Juodųjų Lakajų e˛. p. pakratį per Kertuojų k. i sekloko Kertuojų e˛. [50] (F—545,8, L—3,24, did˛. pl— 1,22, gl— 5,9, P — 11,6) įteka Kertuojos upelis (L—1,2). Jo itakoje įrengtas vandens lygio reguliatorius. Deinėje itako pakrantėje, pasislėpęs med˛ių pa-unksnėje, stūkso nedidelis piliakalnis.

Į Kertuojų med˛ioklės-˛ūklės draustinį įeina Juodųjų Lakajų, Kertuojų ir Inarų e˛. Dėl nustatytos tvarkos vandens turistai draustinyje nesustoja ir neilipa į krantą¹².

I Kertuojų e˛. gana giliu ir ramiu Vaiktėnų (Inarų) upeliu (L—1,6) lengva pasiekti Inarų e˛. [51] (F—320,2, L—4,32, did˛. pl—2,1, gl.—3,l). Krantai ˛emi, apaugę krūmais.

Inarų e˛. v. siauru ir ilgu sąsiauriu, vadinamu Vauoko e˛. [52], toliau vadinamu Gėluoto e˛. [53j jungiasi su Galuonų e˛. [54] (F—582,2, L—6,41, did˛. pl—2,0, gl—17,6, P—20,3). E˛. yra 5 salelės (F— 4 Ra). Krantai daugiausia ˛emi, pelkėti.

Atgal į Juoduosius Lakajus grį˛tame tais pačiais e˛. ir pertakais.

Lakaja (L—29,1). Jos versmės — Juodųjų Lakajų e˛. Tai vandeningiausias ˇeimenos intakas. Q: itake i Juodųjų Lakajų 2,64, ˛.— 4,07. Kadangi upės nuotėkį re-guliuoja e˛., tai jos debitas per metus ma˛ai svyruoja. Vid. ir upės ΔH—0,5. Lakaja visą laiką teka mikais. Turistai, kelionę pradėję Molėtuose arba Siesarties e˛., be jokių kliūčių gali plaukti iki Vilniaus, Kauno ar net Klaipėdos.

29 ¹³ Lakaja iteka i Juodųjų Lakajų e˛. r. galo. I-tako prad˛ioje buv. u˛tūros, anksčiau naudotos sieliams plukdyti, liekanos. Upės vaga platoka (10—15 m), dugnas ˛vyringas. Toliau vaga susiaurėja iki 6—10 m.

25 k Senas Lakajos k. Per upę—Jonikio—Lakajos— Labanoro viekelio tiltas.

20 Lakaja įteka į seklų (vid. gl.—1,0 m) Aldikio e˛. [55] (F—21,3). Pakrantės u˛durpėjusios, dugne sapropelis. d Paaldikis; k ˇūkikė.

18 Lakaja įteka į Lakajos e˛. [56] p. pakratį (F — 73,8, L—3,14, did˛. pl—0,44, P—8,35). Krantai daugiausia aukti, mikingi. Tai paskutinis io marruto e˛. Prie antrąjį e˛. susiaurėjimą i negilios k įlankėlės, per 0,8 km nepriplaukus e˛. galo, ibėga Lakaja. Itakį lengva surasti, orientuojantis pagal vandens tėkmę. Prie itakio yra antra dviguba vandens u˛tūra, pro kurią vanduo plūsta stipria srove.

11 d Argirdikė, tiltas.

7 Per upę arkinis tiltelis, aplink itisa mikų siena.

7 k Perokna—Dumb1ė (L — 26,4). Jai įtekėjus, upės nuotėkis visu ketvirtadaliu padidėja. ekukė I; kiek ˛emiau — ekukė II.

1 k Toleikos, arkinis tiltas.

Prie Santakos k. Lakaja įteka į ˇeimeną 48,9 km nuo ios ˛.

12 Kertuojų med˛ioklės-˛ūklės draustinio nuostatų 3 str. sakoma: ,,Med˛ioklė ir pramoninė bei mėgėjika ˛vejyba Kertuojų draustinio teritorijoje leid˛iama tik su Gamtos apsaugos komiteto leidimu'.

13 Kilometra˛as nuo upės ˛.

LUKNELĖ, PERSOKNA IR JŲ AUKTUPIŲ EˇERAI

Marrutas skiriamas turistams ˛vejams mėgėjams venčių bei poilsio dienomis ivykoms lengvomis baidarėmis.

Visi e˛., kuriais eina marruto trasa, yra venčionių rj. Baltas, Ilgis ir Peroknai yra skirti Vilniaus ir venčionių med˛iotojų ir ˛vejų draugijoms kultūrinei ˛uvininkystei.

40 ¹⁴ Pava˛iavus Molėtų — venčionėlių pln. 4 km u˛ Labanoro, d u˛ puskilometrio rasime Ba1to e˛. (F — 51,2, L—2,8, did˛. pl— 0,28, P — 6,24), tyvuliuojantį tarp spygliuočių mikų. Krantai lėkti, drėgni.

35 Pasiirstę ir pa˛vejoję Balto e˛., p. v. e˛. dalyje susirandame ma˛ytį pertakėlį, kuris u˛ 200 m pratekėjęs per nedidutį bevardį e˛erėlį, u˛ puskilometrio praniręs pro ˛emutį tiltelį, įsruvena į Indrajų e˛. (F—39,4), savo forma primenantį stačiakampį trikampį.

I p. e˛. galo itekančia Luknelės upele (L—10,2) be didesnių kliūčių pasiekiame ˛uvingą Luknelio e˛. (F—10,0, L—0,55, did˛. pl—0,33, P—1,45). Krantai ˛emi, daugiausia pelkėti, r., . ir v. mikingi. iaurinėje pakrantėje Paluknio k.

Lukne1ė, itekanti i Luknelio e˛. p. r. įl., yra sekli, u˛griozdinta med˛ių sąvartomis, vandens turizmui netinka. Tad tais pačiais keliais grį˛tame atgal į Indrajų e˛.

30 I v. Indrajų e˛. galo sekliais, trumpais pertakėliais per ma˛ytį bevardį e˛erėlį pasiekiame I1gio e˛. (F—29,5, L—1,35, did˛. pl—0,40, P—3,2). Krantai lėkti, apaugę miku. Pasiekę . Ilgio e˛. galą, baigiame kelionę Luknelės auktupio e˛. Laivelius apie 500 m gabenamės sausuma į Peroknos e˛eryno iekčio e˛.

20 iektys (F—20,5, L—0,97, did˛. pl—0,31, P — 2,3) itįsęs i . r. į p. v. Krantai aukti, apaugę miku; geros vietos postoviui, nakvynei. Vakariniame e˛. krante Paiekčio k. Pietvakariniame e˛. gale laivelį persikėlę per ˛emą tiltelį, įplaukiame į didoką Peroknų e˛. (F—236,9, L—4,12, did˛. pl—1,08, gl.—32,5, p—15,9). Kranto linija labai vingiuota, irai˛yta giliomis įl., ilgais pusiasaliais, yra keletas salelių; krantai daugiausia aukti, apaugę miku. Prie e˛. Budrių k. Į . e˛. pakratį įteka (i Labanoro e˛.; F—56,4) Perokna—Dumb1ė (L — 26).

18 Peroknos—Dumblės itakas i Peroknų e˛. r. pakračio; Prūdikė.

Marruto trasoje upė nukrinta 11,9 m (ΔH—0,66). Did˛. kritimas ˛emupyje, tarp 6—0 km (Δ—H 1,0). Upė nėra vandeninga, nedidelis ir jos baseinas (105,3 km²) bei kiti maitinimo altiniai (e˛.). Q itake i Peroknų e˛. 0,55—0,91. Vagos pobūdis keičiasi net tris kartus: auktupyje ramiai teka tarp vendrių są˛alynų, vidurupyje gili ir plati, pama˛u srovena u˛durpėjusia pelke, ˛emupyje greitai bėga tarp sausų auktų krantų, apaugusių puynais.

11 Tiltas, Paperoknis. Srovė jau greitesnė, vaga į siauresnė.

9 Janulikis. Upės slėnys jau gana rykus.

8 Antavieės viensėdis, tiltas. Prasideda gra˛iausia upės atkarpa.

Pranirusi pro ekukės 1 (Auktosios ekukės) tiltą, Perokna—Dumblė įsilieja į Lakajos vandenis 6,3 km nuo ios ˛.

14 Kilometra˛as nuo Peroknos ˛.

DUBINGA IR JOS BASEINO (ASVEJOS—JONIKIO—PABRADĖS)EˇERYNAS

Trasos ilgis — 65 km (pertakais ii e˛. — 47 km, upė-mis—18 km), trukmė—3 d., sezonas—V—IX mėn.

Beveik visas is nedidelis e˛erynas — Dubingių landaftinis draustinis (F — 3450 ha). Marruto trasa eina vadinamąja Giedraičių — Dubingių — Buivyd˛ių rina, kurios pagrindinėje ayje tyvuliuoja ilgiausias (L—29,7 km su atakomis) Lietuvos e˛. Asveja (Dubingių e˛.). Atskiros kalvos vir e˛. vandens lygio čia ikyla iki 50 m, o e˛. įdubiai siekia daugiau kaip 50 m (giliausia vieta Asvejos e˛. prie Kirnės ˛.—50,2 m). Visoje marruto trasoje e˛. ir upių pakrantės apaugusios mikais. Asvejos ir Baluoo e˛. pakrantėse nema˛a poilsiaviečių bei valčių bazių ˛vejams mėgėjams, Marrutas nesudėtingas ir nesunkus, patogus vilniečiams ilgesnių venčių ivykoms.

19 schema

Atvykus į Pabradę traukiniu, patogiausia kelionę pradėti didoku Arino e˛. (F—376,9, L—6,14, did˛. pl. — 1,13), kurio pakračiu bėga Pabradės — Arnionių — Jonikio viekelis. Tačiau iuo atveju laivelius teks apie 1,5 km gabentis sausuma i Nikajo e˛. (F—92,8, L— 2,17, did˛. pl.—0,77) [2] į Jagomanto e˛. (F—15,1, L — 0,8, did˛. pl.— 0,26) [3] ir i Jagomanto — į Ba1uoų e˛. (F—256, L—4,22, did˛., pl—0,89 [4]). Be to, Nikajės upelis (L—2) — pertakas tarp Nikajo ir Arino e˛.—seklokas, o Baluoos upelis (L—1)—pertakas tarp Baluoų [4] ir Asvejos e˛. [5]—tankiai u˛˛ėlęs. Pastarajame dar yra buv. Pabaluoės vandens malūno griuvėsių.

Asveja (F—1015,1, L—21,86, did˛. pl—0,88) dėl savo ilgumo ir siaurumo primena auktakrantę upę. Ties Jurkikio viensėd˛iu . v. e˛. dalį skiria 30 m pl. sąsmauka, o vidurinę dalį nuo r.— 200 m ilgio pertakas (ties ˇingių viensėd˛iu). Anksčiau iame pertake stovėjo vandens malūnas. E˛. turi 3 atakas: p. v., vadinamą ˇalktynės įl. (4,96 km ilgio),—pačią gra˛iausią Asvejos dalį, . r., vadinamą Vyriogala (2,91 km ilgio), ir nedidelę . v. įl. ties Dubingiais — buv. Pilies salos u˛utekį, ku-riame stūkso Dubingių piliakalnis. Kaip ir visų rininių e˛., Asvejos dugno reljefas labai nelygus — gausu daubų ir seklumų. Pakrantės ne visur stačios: daug yra ir lėktų su smėlingu ir ˛vyringu atabradu. Krantai gana įvairūs: p. r. dalyje ˛emoki, . v.—aukti, skardingi. laituose daug altinių, o pakrančių mikuose — visokiausių gamtos gėrybių: uogų, grybų, rieutynų; įvairi flora ir fauna.

DUBINGIŲ mstl. — apyl. ir t. ū. centras, pabiręs auktame . Asvejos e˛. krante prie pusiasaliu virtusios salos. Ties D. per e˛. permestas tiltas. D. pilies kalnas — resp. reikmės istorinis paminklas.

Pietiniame e˛. pusiasalyje, ties Meironių k., 30 m i-kėlusi kuplią galvą, stypso storiausia (1,5 m) Lietuvos puis — gamtos paminklas, o netoli jos guli Mojaus akmuo; į vardą, sako, akmenyje ikalę 1863 sukilėliai.

Be mūsų jau praplauktos Baluoos į Asvejos e˛. dar įteka Gracinė, Ilgelė, Kirnė, Stirnelė-Melnyčėlė, atneančios gretimų e˛. vandens perteklių. I . r. Asvejos atakos, vadinamos Vyriogala, iteka Dubinga (L—18). Jos itakį, pasislėpusį tankiame vendryne, labai sunku pastebėti. I prad˛ių srovė labai menka, ir i dugno ˛olių palinkimo (vienas i svarbesnių orientyrų) nieko negalima spręsti. Visa e˛. pakrantė plačiame Dubingos slėnyje yra vienodai ˛ema, ir ˛emesnio mikoskyros rė˛io (antras svarbus orientyras) beveik nėra. Vienintelis orientyras — atsiakojimas u˛ 1 km nuo Vyriogalos įl. ir 2 greta augantys med˛iai D. itake.

Dubingos nuolydis gana didelis — 1,40 (˛emupyje ΔH—2,33). Q: itake i Dubingio e˛. 2,38, ˛.—4,0. Kadangi upės nuotėkį reguliuoja e˛., tai jos debitas beveik itisus metus būna pastovus. Kliūčių nedaug — viena u˛-tvanka, keletas nedidelių rėvų; visi tiltai ir lieptai aukti, praplaukiami.

18 ¹⁵ Dubinga iteka i Vyriogalos įl. . r. krato. I prad˛ių upė teka nepereinamu raistu. Srovė lėta, vietomis, kur gilesnės sietuvos, truputį u˛˛ėlusi.

17 k Purvinė (L—5,7). P. nuteka Leiktekių (F—4,6), Leiktekio (F-—11) ir Purvinio (F— 19) e˛. vandenys.

15 Padubingė; kaimas pabiręs abiejuose Dubingos krantuose. Upėje medinio tilto polių liekanos.

13 Dubinga ramiai įplūsta į seklų, labai u˛˛ėlusį Rė-d˛ios e˛. (F—32,3, L—1,88, did˛. pl—0,45, P—4,88) . pakratį ir u˛ 900 m vėl i jo iteka.

11 Upėje buv. vandens malūno u˛tvankos liekanos.

7 Viekelio Pabradė—Inturkė tiltas; k Matakieniai. Upė pradeda leistis į gilesnį slėnį. Yra keletas nedidelių rėvų, stambių akmenų, u˛vartų. Aplinkui spygliuočių mikas.

5 k Spengla (L—10,8). Ja nuteka kelių e˛.— Arino (F—276,9), Krakavo (F—20,6), Nikajo (F—92,8), Spenglos (F—93,3), iekto (F—6,4), lavino (F—34,5) ir ˇaugėdų (F — 44,8) — vandenys ir labai pagausina Dubingos nuotėkį.

4 Trabučių viensėdis. Upės tėkmė ramesnė — prasideda Pabradės kartono fabriko u˛tvankos patvanka.

2 U˛tvankos pylimas 10 m aukčio. Keltis k krantu, nes d pakratyje yra betoninis fabriko kanalas ir perėjimą (kelią) u˛stoja įmonės pastatai. U˛ pylimo laivelius apie 200 m reikia pasinėėti į akmeningą, seklią upės senvagę. ˇemiau kartono fabriko gelmės pakaktų, bet yra keletas rėvų ir slenkstelių, per kuriuos dėl atrių akmenų reikia plaukti gana atsargiai, o per buv. malūno u˛tvankos liekanas (1 km nuo ˛.) laivelį geriau persivilkti.

Inirusi pro Vilniaus — Pabradės pln. tiltą, Dubinga įplusta į ˇeimeną Pabradės mstl. centre, 17,5 km prie 2eimenos ˛.

15 Kilometra˛as nuo Dubingos ˛.

VILNIA

Trasos ilgis — 53,2 km, trukmė — 2 d., sezonas — V— VI mėn.

Vi1nios, da˛nai Vilnelė vadinamos, versmės yra Vind˛iūnų k. p. dalyje, u˛ 5 km į p. nuo umsko, Vilniaus rj.

Vilnia 79,6 km kelią pradeda Medininkų auktumoje, kur yra aukčiausia Lietuvos paviriaus vieta, vadinama Juozapinės kalnu (3 km į p. nuo Medininkų), 292 m. Nuo 77,7 iki 65,3 km Vilnia teka Lietuvos TSR—Baltarusijos TSR siena. Nuo 76 iki 74 km reguliuota, o apie 1,5 km ruo˛as, einantis Arvydų ˛uvininkystės ūkio tvenkinių zona, kanalizuotas.

Vilnia nuo versmių iki ˛. nusileid˛ia 124,6 m (ΔH—1,57), o marruto trasoje ΔH—1,28. Pats did˛. nuolydis ˛emupyje, kur 10 km ruo˛e upė nukrenta net 39,7 m (ΔH—4,0), Tai jau tikra kalnų upė. Q: ˛emiau Kenos 3,68, Kyvės — 5,33, ˛.— 6,0. Visi morfometriniai upės duomenys atitinka II sudėt. ktg.

Vagos pl. (m) auktupyje 5—6, vidurupyje ir ˛emupyje—10—15—20. Dominuojantis gl.—0,5—1,0, sietuvose—iki 1,5—2. Kliūtys: 2 buv. elektrinių u˛tvankos, keletas nedidelių slenksčių, daug rėvų, didelių akmenų, staigūs vingiai.

Marrutas Vilnia gana patogus vilniečiams turistams dviejų poilsio dienų ivykoms, taip pat turistams, kurie nori gauti II sudėt. ktg. atskyrį.

53¹⁶ k Kena (L—23,9), Santaka; d Adomaičiai. Vilnia čia dar plačių laukų upė: krantai ˛emučiai, apaugę krūmais, dugnas smėlingas, pl. 10—15 m, gl.— 0,5— 0,7 m,

50 Nevierikių HE nedirba: generatoriai demontuoti, u˛tvanka sveika, bet visi skydai iimti — plaukti galima laisvai per vidurinę pralaidą; k Adomaičiai. Iki Nevierikių upė teka per tankius mikus.

47 d Didelis gatvinis Nevierikių k. Upės krantai jau auktesni, slėnys gilesnis.

45 d LAVORIKĖS— apyl. ir kol. ,,Kelias į komunizmą' centras, kaimo kelio tiltas, nedidelis piliakalnis.

L. ba˛nyčioje yra vertingų dailės kūrinių—XVIII a. varpas, keli paveikslai, Slucko juostos.

41 Gatvinis Slabados k., tiltas.

40 Uosininkų k., pln. Vilnius — Lavorikės — Svyriai tiltas, buv. HE u˛tvankos k onas ilau˛tas; jeigu baidarės protektorius tvirtas, laviruojant d pakračiu tarp polių bei u˛tvankos griuvėsių, galima nusileisti. Prie pat u˛tvanką ˛emas nepraplaukiamas lieptas, todėl geriau persineti k krantu.

Buv. Uosininkų HE valdose dabar eimininkauja Vilniaus rj. buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato med˛io dirbinių cechas, lentpjūvė.

33 d Taurija (L—12,8), Taurijos k. Upė vis dar ramiai raitosi tarp sausų ilų ir jaunų puynėlių, kurių ertmėse yra keletas viensėd˛ių. Čia daug gerų vietų poilsiui, nakvynei.

25 d Gatvinis Gaidūnų k. Upės slėnys jau gana rykus, apie 0,5 km pl.

24 MICKŪNAI — mstl., apyl. ir Dzer˛inskio kol. centras; pln. Vilnius — Lavorikės — Svyriai tiltas, greta — kitas tiltas. Bevardis upelis, tekantis per mstl. į Vilnią, patvenktas. Susidaręs nema˛as tvenkinėlis papuoė M. kratovaizdį. Kiek toliau, k pakrantėje, plyti Mickūnų mikai.

21 d Dar˛eliai, toliau Viktarikės, kaimo viekelio ir gl˛k. Vilnius — Minskas tiltai.

20 k Kyvė (L — 9,9), Vilniaus ˛aliosios zonos mikų pabaiga.

17 NAUJOJI VILNIA — didelis pramoninis miesto rj., mazginė gl˛k. st. Pokario metais abipus Vilnios pastatyti daugiaaukčių gyvenamųjų namų kvartalai. Per upę 3 tiltai va˛iuotiems (ties Linksmąja, Pergalės ir ˇaliakalnio gatvėmis) ir 6 viadukai pėstiesiems.

13 Gl˛k. Vilnius—Naujoji Vilnia tiltas. Upė plačiai itvinusi, rami ir gili — prasideda buv. N. V. malūno patvanka. k Pilies kalnas, kuriame yra ilikę Rokantikių pilies liekanų (XV a.).

12 k Buv. N. V. malūno 4 m aukčio u˛tvanka; keltis d krantu. Malūno patalpose dabar veikia kartono fabrikas. Upė pradeda staigiai vingiuoti, o jos vagoje pasirodo pirmos rėvos ir dideli akmenys; srovė greita, nes Vilnia pradeda leistis į gilų Neries slėnį.

10 Senas medinis Kučkorikių g-vės tiltas. Prie pat tiltą sala, fv. d.

Puskilometriu ˛emiau, ties Pukorių g-ve, kuri kitapus upės įsijungs į Polocko autostradą, ilgiausias Vilnios gel˛b. tiltas.

9 Ilikusiuose buv. patrankų liejyklos pastatuose veikia med˛ioklės reikmenų remonto dirbtuvėlė, o buv. jėgainės u˛tvankos vietoje — pusmetrinis slenkstis; d krantą srovė negailestingai ardo. Tai aukčiausia atodanga Lietuvoje. Ties griuviakalniu smarki rėva, ˛emiau jos upę apgobia nulinkę storakamieniai gluosniai. Upė teka giliu kanjonu.

8 Buv. Pavilnio HE u˛tvanka igriauta, bet did˛iulės griuvenos upę tebetvenkia; patogiau keltis k krantu. Prie pat u˛tvanką ˛emas virvelinis lieptas.

Prasideda pats vaizdingiausias Vilnios slėnio baras: aukti skard˛iai skendi med˛iuose, ˛alumynuose, senų ą˛uolų ir lazdynų paunksnėse.

k Tuputikės, ˇemasis ir Auktasis Pavilnys. Čia, 30 ba sodo parke, įsikūrusi Jaunųjų gamtininkų st. su rneteorologijos ir zoologijos skyriais.

7 Belmonto—Pavilnios g-vių pėsčiųjų tiltas. ˇemiau tilto — pusmetrinis slenkstis; plaukti arčiau k kranto. Čia vykdomos resp. vandens turizmo technikos var˛ybos (slalomas); d lygioje pakrantės terasoje apylinkės gyventojų paplūdimys.

Toliau upėje visa kaskada rėvų, nedidelių slenkstelių, didelių akmenų.

5 d Buv. Leonikio dvarelio pastatuose įsikūrusi ˛irginio sporto bazė, treniruočių aiktelės.

4 k MARKUČIAI. Literatūrinis A. Pukino muziejus, įrengtas buvusiame poeto sūnaus Grigorijaus name.

Upėje iki pat ˛. itisa kaskada rėvų, slenkstelių, didelių akmenų.

3 d Belmontas, mikas. ią vietą vilniečiai ne veltui pavadino italikai ,,bello monte' (gra˛us kalnas).

Baigiasi ˛aliasis Vilnios slėnys. Toliau iki pat Neries upė, pliaukėdama rėvomis, smarkiai teka pakrančių granitinių sienų bei senųjų Vilniaus namų kanjonu.

Toliau per upę nutiesti 4 tiltai va˛iuotiems (Paupio g., U˛upio g., Malūnų g., Vrublevskio — Kosciukos g.) ir 3 viadukai pėstiesiems; k senamiesčio architektūros paminklai; d Bekeo kalnas, Kalnų parkas.

Pralindusi pro auktą Kosciukos g-vės tiltą, Vilnia įmarma į Nerį 164,9 km nuo ios ˛. Prieais centrinis “ˇalgirio stadionas, Sporto rūmai, ˛iemos ir vasaros plaukimo baseinai.

16 Rekultivuojant ieksploatuotus Margių durpyno (F—1500 ha) plotus, 652 ha plote įrengti karpių auginimo tvenkiniai. Kelionę galima pradėti ir nuo Vilnios itakio i tvenkinių zonos. Tuo atveju ji būtų ilgesnė apie 3,5 km.

VENTOJI

Trasos ilgis — 290 km ¹⁷, trukmė—12—15 d., sezonas — V—IX mėn.

ventoji¹⁸ — Auktaičių auktumos ir jos v. palaičių upė, viena i ilgiausių upių, itisai tekančių Lietuvos teritorija; ji vingiuoja kalvota ir e˛eringa Auktaitija i . r. į p. v. ventosios versmėmis lygiai gali būti laikomi Samanio bei Ber˛inio e˛erėliai, kurie telko apie 3 km į . nuo Dūkto. Abiejų ių e˛erėlių vandens perteklius nuteka į Dūkto e˛. Pačiame auktupyje ventoji jungia vieną su kitu 10 e˛., telkančių vis ˛emesniame lygyje. Čia 20 km ruo˛e upės nuolydis menkas. Labai didelis kritimas buvo tarp Jū˛intų e˛. ir Antalieptės, vadinamoje Velnynėje, kur 5 km ruo˛e ventoji kaip kalnų upė nukrisdavo 25 m. Dabar į nuolydį niveliuoja Antalieptės derivacinės HE u˛tvanka.

Tik prasruvusi e˛. bei jų pratakomis daugiau kaip 70 km, ˛emiau Pačio e˛. ventoji virsta didoka upe su rykesniu slėniu. Ji teka pro Antalieptę, Dusetas, U˛palius, Andrionikį, Anykčius, Kavarską, Vidikius, Ukmergę, Veprius, Upninkus, Ignalinos, Zarasų, Utenos, Anykčių, Ukmergės ir Jonavos rj. ˛emėmis. Į ventąją įteka 6 intakai, ilgesni kaip 30 km, tinkami vandens turizmui (kai esti patvinę); Kriauna (L — 50), Vy˛uona (L—56), Jara — etekna (L—59), Virinta (L—51), Siesartis (L—64), irvinta (L — 129). Virinta, Siesartis ir irvinta hidrologiniais duomenimis (nuolydis ne ma˛esnis kaip 1 m/km, vid. metinis debitas ne ma˛esnis kaip 1,5 m³/s) atitinka II sudėt. ktg. Marrutai iomis upėmis įeina į etaloninius vandens turistų kelius.

Per visą 241,6 km ilgį (versmėmis laikant itaką i Dūkto e˛.) ventoji nukrinta 127 m (ΔH—0,53). į bendrą kritimą smarkiai suma˛ina 6 jėgainių — Antalieptės ir Anykčių HE, Tiltikių, Degesių ir U˛palių ma-lūnų ir Kavarsko siurblinės — u˛tvankos. Tad faktikasis marruto trasos kritimas yra tik 82,1 m (ΔH—0,33). ventosios nuotėkis, palyginti su kitomis upėmis, yra pastovesnis, nes jos baseine esantys 658 e˛erai e˛erėliai jį kiek aplygina, niveliuoja. Vandens kiekis upėje proporcingas baseino plotui, tad pasroviui jis auga panaiai, kaip ir baseino plotas. Tačiau dabar ventosios nuotėkio svyravimai ˛emiau Antalieptės HE ir Kavarsko siurblinės labai priklauso nuo ių darbo: kai elektrinė veikia visu pajėgumu, o siurblinė ,,ilsisi', visoje upės , trasoje vandens pakanka ir sausiausio sezono metu. Kai elektrinė nedirba arba kai dirba siurblinė, atskiri upės ruo˛ai labai nusenka. Tad plaukimą reikia derinti su minėtų jėgainių darbu.

Vagos pl. (m) auktupyje 3—8—12, vidurupyje — 20—30, ˛emupyje—50—60; gl— 0,4— 3,0 m. Be veikiančių 2 jėgainių ir keleto buv. malūnų u˛tvankų bei jų griuvėsių, ˛emų ir nepraplaukiamų tiltų bei lieptų, ventojoje yra ir kitų kliūčių: rėvų, didelių akmenų prie U˛palių, Vy˛uonos ir Virintos ˛., ˛emiau irvintos intako bei pačiame ˛emupyje; plaukti tarp Luodykčio ir Asavo e˛. kliudo ir tanki vandens augmenija. ventąja geriausia plaukti lengvai perneamomis ar pervelkamomis valtimis ir baidarėmis.

Traukiniu atvykus į Dūktą arba autobusu į Gerkonis, laivelius ir mantą apie 5 km reikės nusigabenti į Ber˛inio arba Dūkto e˛. Ber˛inio e˛. yra pati tolimiausia ir aukčiausia vieta (156), nuo kurios vandens turistai gali pradėti leistis ventąja ˛emyn. Tiesa, i dar auktėliau (156,2) ir tolėliau esančio Samanio e˛. (F—21,6) per Pa˛emenio e˛. (F—9,2) į Dūkto e˛. i p. lėtai įsruvena kitas bevardis upelis, bet jis per ma˛as plaukti turistų laiveliams.

17 Marruto trasa 48 km ilgesnė u˛ natūralų ventosios ilgį, nes siūloma ˛ygį pradėti i Ber˛inio e˛., u˛sukti į Luod˛io e˛. (15 km) ir Antalieptės marias (32 km); turistai mekeriotojai paprastai dar neaplenkia ir ˛uvingo Samavo e˛.

18 ventosios auktupys nuo versmių iki Sartų e˛. anksčiau buvo vadinamas Duseta.

VENTOSIOS MARRUTINĖ JUOSTA

20 schema

290 Ber˛inio ir Dūkto e˛. sujungia melioracijos griovys (L—0,6). Pertakas tik anksti pavasarį ir labai lietingu metu nedidele valtele bei baidare praplaukiamas, vietomis persikeliant per stambesnius iektus.

Dūkto e˛. (F—529,1, L—3,64, did˛. pl—2,75) lėkti krantai apaugę spygliuočių mikais. E˛. skirtas kultūrinei ˛uvininkystei. 1920—1939 iuo e˛. ėjo demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.

286 Itakis (L — 2,8) i Dūkto į Luod˛io e˛. yra pasislėpęs u˛ 2 ˛emų salelių v. e˛. gale tarp tirtų pakrančių meldų.

ventosios auktupio pakrantės ˛emutės, apaugusios lapuočiais, karklų krūmokniais, Reguliuotoje vagoje iektai, kerplėos, kupstai.

238 d ˇagarinė; ˛emas kaimo kelio rąstų tiltas, buv, ˇagarinės malūno u˛tvankos griuvėsiai. Per juos laiveliai persikeliami. U˛ puskilometrio ventoji įteka į Luod˛io e˛. (F—1320, L—6,69, did˛. pl—3,87, gl.—16,5, p — 26,5) . r. kampą. Luodis — etas pagal dydį Lietuvos e˛. Krantai labai rangyti, su giliomis įl. ir pusiasaliais. E˛. itįsęs i r. į v. (L—3 km) su gilia Plavėjų įl., dar vadinama Kopta. Pietiniuose ir . krantuose dunkso dideli Gitenikės, Tumikių ir ˇagarinės mikai, įeinantys į Gra˛utės miko landaftinį draustinį. Poilsiui bei nakvynei yra vietų Bried˛iaragio, ˇvėrinčiaus, Luod˛io pusiasaliuose ir Alaunės (dar vadinamoje Krutamojoje, nes anksčiau čia gyveno ˛monės ir dirbo, krutėjo) saloje. Pietinėje e˛. pakrantėje, Dumblynės įl., turistams skirta poilsiavietė.

275 Vakarinėje Luod˛io pakrantėje SALAKAS — apyl. ir ,,Auktaičių krato' kol. centras. Netoli S., prie kelio į Bikėnus, yra akmuo (vadinamas Napoleono akmeniu).

270 ventoji, trumpai pasisvečiavusi Luodyje, iteka i jo . r. įl., apaugusios auktais meldais. Pertakas (L— 0,4) gilus, per jį — praplaukiamas kaimo kelio tiltas,

Luodyktis, į kurį įteka ventoji,—nedidelis, seklus e˛. (F—42, L—1,11, did˛. pl—0,62, P—3,3), bet ˛uvingas, skirtas mėgėjikai ir sportinei ˛ūklei.

269 Itaka i Luodykčio e˛. . galo ryki, plika, tik toliau kur ne kur apsikaiiusi meldais ir nendrėmis, o pertako slėnys visikai u˛˛ėlęs. Upelio vagą galima susekti tik pagal pakrančių miko kontūrus; d Tumikės miko pasoda.

266 Drobikių — Bukikių kelio tiltas, meldai baigiasi; d krante lama Gra˛utės landaftinio draustinio mikai. Did˛iojo Tėvynės karo metais iuose mikuose kovojo ,,Kęstučio' būrio partizanai, tarp jų buvo ir Tarybų Sąjungos Didvyrė Marytė Melnikaitė.

ventoji tyliai įvingiuoja į Asavo-Asavėlio e˛. (F—123, L—3,3, did˛. pl.—1,54, gl— 13,0) r. galą. E˛. plyti 22 ha sala. E˛. skirtas kultūrinei ˛uvininkystei plėsti.

265 Asavą su Ūparto e˛. jungia 0,9 km ilgio perta-kas. Į Ūparto (F—47, L—2,29, did˛. pl—0,45, gl.— 3,8, P — 5,25) e˛. r. galą įmarma sraunus Samavos upelis (0,9). Juo, įveikiant nedideles kliūtis (stipri prie-prieinė srovė, daug didelių akmenų, ˛emas kaimo kelio tiltelis), galima nuplaukti į ˛uvingą Samavo e˛. (F—553,5, L—5,4, did˛. pl—2,1, gl—12,6, P—19,8). E˛. skirtas mėgėjikai įr sportinei ˛ūklei.

Beveik iki pat Ūparto e˛. upę patvenkia Tiltikių malūnas. Upė gili ir rami; pakrantės apaugusios tankia vandens augmenija.

259 Viekelio Zarasai — Salakas tiltas, po tiltu — ma˛ytė rėvutė; d Tiltikės; k ,,Auros' kol. fermos. Per Tiltikių malūno ir lentpjūvės u˛tvanką laivelius reikia persineti d krantu.

257 k BIKĖNAI—apyl. centras. Prasideda Antalieptės marių patvanka. Per ˛emą tiltą valtis persikelti patogiau k krantu. Kairėje viekelio Salakas — Degučiai pusėje yra paminklinis akmuo partizanų kovoms įam˛inti.

241 Viekelio Dūktas—Salakas—Degučiai paauktintų pylimų tiltas. Prie tiltą d pusėje yra gra˛i aiktelė, tinkama postoviui, nakvynei. Kelio d tarp puelių yra akmuo su įrau: ,,ioje vietoje 1943 m. lapkričio 28 d. ˛uvo partizanų desantinė grupė, pirmasis ,,Kęstučio' partizanų būrio vadas Jonas Vanagickas ir partizanė Stasė Jakimovič'.

Antalieptės HE tvenkinys, kurio plotas—1911 ha, ma˛daug 77 mln. m³ vandens, naudingas vandens tūris — 23,5 mln. m³, atodirbio auktis—1,3 m. Viso tvenkinio krantų ilgis—daugiau kaip 160 km. Į tvenkinį įsilieja 26 e˛.: Abisavas, Aikuotas, Armelis, Demenas, Diegis, Dusetas, Dubu˛is, Jū˛intas, Kanapinis, Kauys, Kernys, 2 Liminas, Liminėlis, Skardonis, Skrindėlis, Uolys, Zazubras ir kt. Maksimalus e˛. patvenkimas (Jū˛intas) — 6,6 m.

Antalieptės tvenkinys—tai did˛iulis e˛. (F—1911 ha, kuris paprastai dar mariomis vadinamas), vingių vingiais irai˛ytais krantais, imtais įmantriausių įlankų įlankėlių, sąsiaurių ir daugiau kaip 90 salų salelių. Pačios did˛.— 37 ha ploto Blekikių, 30 ha iukčių; 7 salos gyvena-mos. Susidarius Antalieptės marioms, dabar net vietiniai gyventojai, gerai pa˛įstantys vietovę, kartais pasiklysta naujų salų labirinte. Tad ir turistai, neturėdami detalaus tvenkinio plano, ypač buv. Duseto—Diegio—Armelio—Grabelio e˛. labirinte, lengvai gali paklysti. Norintiems geriau susipa˛inti su mariomis, patariama plaukti, ypač esant rūkui, pagal azimutą tokiu marrutu.

21 schema

Vos praplaukus viekelio Salakas — Degučiai tiltą, sukti į . v. Degučių link (A 320°), k paliekant didelę iukčių salą. Pakrantėse oia Gra˛utės landaftinio draustinio puynai. Prie Degučių — Samanio — e˛. ir piliakalnis, kuriame buvo įsitvirtinę 1831 sukilėliai, vadovaujami E. Pliaterytės. Toliau galima plaukti skersai marias į p. v. (A 110°) iki paties salyno labirinto (4,5 km). Laikantis bendros p. krypties (A 90—140°), laviruoti tarp salelių. Tik nuo didelės gyvenamos salos, pylimu susisiekiančios su krantu, pro Kiemionių k. sukti į d ir plaukti į p. v. ,,rankovę' (A 270°). I čia, grį˛us kiek atgal, k palikus Drobų k., irtis tiesiog į . (A 340—360°). Nepriplaukus Skeldos k., vėl sukti į pačią giliausią . v. ,,rankovę'. Toliau jau vandenys siauresni ir lengviau orientuotis pagal krantus.

240 Kauno — Zarasų pln. tiltas su auktais pylimais. U˛ tilto Antalieptės marių tęsinys. Deiniajame krante u˛ kalvoto puynėlio — poeto F. Kiros (1891—1964) gimtinė. Netoliese jauki, dro˛iniais idabinta poilsinė.

237 Antalieptės marios baigiasi Jū˛into ˛emės u˛tvanka su sifonine automatika pralaida vandens pertekliui nuleisti, pastatyta Velnynės prad˛ioje, greta buv. Ą˛uolyno vandens malūno. Toliau eina derivacinės elektrinės kanalas, kuris prad˛ioje yra 18 m gl. ir apie 60 m pl. Plaukiant pagrindiniu kanalu ˛emyn, d matyti jėgainę aptarnaujančio personalo gyvenvietė. ˇemiau jos reikia praplaukti pro remontinę u˛tvanką-tiltą, o dar ˛emiau—vadinamąjį paros reguliavimo baseiną. Tai nedidelis e˛eriukas, nuo ventosios slėnio atitvertas kairiakrante, o nuo Stromelės — deiniakrante ˛emės u˛tvanka. Toliau prasideda antroji derivacinio kanalo dalis. Juo plaukiame ligi gel˛b. statinio — slėgimo baseino. Čia kelias vandeniu baigiasi, nes toliau ventosios vandenys teka gel˛b. 2,6 m skersmens vamzd˛iu į ilyginamąjį rezervuarą, o dar toliau — 3 metaliniais 1,4 m skersmens, 150 m ilgio vamzd˛iais į elektrinės agregatus. Čia reikia nugalėti vieną i sunkiausių marruto trasos kliūčių: d vamzdyno pakrante laivelius ir mantą persigabenti sausuma pakalnėn apie 450 m į nuvedamąjį elektrinės kanalą, kuris prie Antalieptės jungiasi su senąja ventosios vaga.

Antalieptės elektrinė, pastatyta 1959, turi 3 agregatus po 820 kW. Vienas agregatas per sekundę ,,praryja' 3 m³ vandens. Tad, kai elektrinė veikia, ˛emiau jos visada pakanka vandens plaukti bet kurio tipo turistiniais laivais.

232 ANTALIEPTĖ — mst. t. g., apyl. ir Padusčio kol. centras. 1944 forsuojant ventąją, ˛uvo daug tarybinių karių. A. Tarybų aiktėje ˛uvusiųjų atminimui pa-statytas paminklas.

A. malūno u˛tvanka igriauta, malūnas varomas elektra; per upę Daugailių — Antalieptės — Dusetų pln. tiltas. ˇemiau Antalieptės ventoji jau gana didelė upė su rykiu slėniu ir auktokais krantais, apaugusiais lapuočių med˛iais.

229 Guntulių malūno u˛tvankos griuvėsių liekanos: k Padustis, Kartuvių kalnas

224 k Pagiriai. U˛ 0,5 km nedidelis (F — 12) Sniūčio e˛., kuris pro Vyke˛erį jungiasi su Indraja, tekančia į ventąją (Pasčio e˛.) i didelio (F—299,2) Indrajų e˛.

Toliau iki Sartų e˛. ventoji lėtai teka plačia terasa tarp ˛emų krantų; terasos pakračiais dunkso tankūs Sruogikių (d) ir Baraukos (k) mikai, upės pakrantėse — kultūrinės pievos. Jeigu turistams tektų čia nakvoti, tėra vienintelė tinkamesnė vieta k krante, pamikėje.

191 ventoji įplūsta į Sartų e˛. p. galą; k Did˛iadvaris — E. Pliaterytės tėvikė.

DUSETOS— mst.

186 k Dusetų ˛irgyno fermos, įsikūrusios buv. E. Pliaterytės tėvikėje, Did˛iasalyje. ˇirgyne auginami veisliai rusų ir Orlovo bėgūnai; Kavolių k.; Dusetų giria, Kalbutikės.

183 ventosios itakis i Sartų e˛. p. v. galo; orientyras — Dusetų—Rokikio viekelio 57 m ilgio metalinis tiltas. Visas pertakas iki Raų e˛. apaugęs tankia vandens augmenija. Plaukiama ,,properomis', kurios vingiuoja nuo vieno kranto prie kito. Srovė čia beveik nejaučiama.

182 ventoji tykiai įplūsta į Raų e˛. (F— 178,8, L— 3,26, did˛. pl—1,0, gl. — 7,8, P—9,5) . galą. PAˇIEGĖS k. yra lietuvių kalbininko prof. K. Būgos (1879— 1924) gimtinė. Jo gimtajame name įrengtas memorialinis muziejus.

22 schema

Raų e˛. pakrantės ˛emos, apaugusios auktais vendrais, todėl sunku orientuotis. Įplaukus į e˛., reikia pasukti kairėn, ma˛daug pagal A 260°. E˛. vis siaurėja ir siaurėja, ties Mičiūnų (d) k. vėl prasideda ventoji. Upė vis dar rami, bet jau gana plati, sruvena tarp ˛emų pakrančių, apaugusių meldais. I abiejų pusių oia mikas. Raų e˛. skirtas verslinei ir mėgėjikai ˛ūklei.

173 ventoji įteka į Pačio e˛. (F—69, L — 2,2, did˛. pl.— 0,66, P — 5,55) . aką, vadinamą Dag1ėjumi. ią e˛. dalį skiria siaura vendrų juosta. Todėl, įplaukus į Patį, tuojau reikia sukti į k, perplaukiant tą u˛˛ėlimą, o paskui pro Belazarikių pusiasalį sukti į d, į ventosios itaką. Patys—paskutinis e˛., per kurį teka ventoji. Jis skirtas kultūrinei ˛uvininkystei. Be to, į Pačio e˛. . r. galą dar įteka Indraja (L—38,1), atplukdanti Pasčio (F—25,5), Indrajų (F—299,2), Sniūčio (F—12), Vyke˛erio (F—29,4), Vyke˛erėlio (F—7,6) vandenis.

d Traid˛iūnai, Norvaiių t. ū. laukai; kiek ˛emiau— k Likančiai.

167 k Alaua (L—8,3) atbėga i didelio (F—1054) Alauo e˛. Puskilometriu ˛emiau—Ilčiukai; upėje malūno u˛tvankos likučiai, medinis kaimo viekelio tiltas.

160 k Degėsiai, senas vandens malūnas. Per u˛tvanką galima laivelius nuleisti.

158 d KANIŪKAI — Norvaiių t. ū. centras; k eimynikiai; upėje sala, fv. k. eimynikių k., id˛iūvusių Pilupio ir Piliaus upelių santakoje,—eimynikių piliakalnis.

153 U˛palių malūno 2,5 m aukčio u˛tvanka. Laivelius patogiausia gabentis k krantu, kur upės vanduo perkasu pasiekdavo U˛paliuose stovintį malūną.

UˇPALIAI — mstl., apyl. centras; viekelio Rokikis—Utena gel˛b. tiltas, U˛palių vandens matavimo punktas.

Nuo U. ventoji palieka e˛eringą Auktaitiją ir įteka į Vidurio ˛emumą.

150 k Bradesa (L — 10,2); d Nevir˛a, toliau —Jocikės.

146 k Girbys (L—6,0) teka i Girbio e˛. (F—10,9),.

esančio dideliame (F—1670 ha) Vy˛uonų mike.

141 k Vy˛uona (L—26); upėje nedidelė salelė. Hidrografinė Vy˛uona (L—55) atvingiuoja nuo rj. centro Utenos, i Talio e˛. Upės ruo˛as nuo Raės intako iki ˛. (L — 22) atitinka II sudėt. ktg. reikalavimus (AH — 1,7). Q: ˛emiau Raės 1,37, ˛.—3,8.

138 d Nasvė (L—24,6) teka i Nonikio e˛. (F—51,5).

137 Utenos—Kupikio pln. gel˛b. tiltas. Upės pakrantėje ˇaliosios malūno griuvėsiai, plaukti arčiau d kranto; k ˇalioji.

134 d BUTĖNAI — 2km ilgio gatvinis kaimas; upėje nedidelė rėva, sala, fv. k. B. kaimo gale, pamikėje,. yra liaudies menininko Z. Valuntos sodyba. Kieme, sode daug įvairiausių med˛io skulptūrų.

Toliau visu paupiu spygliuočių mikai.

127 k Aknysta (L—18,2), Antupiai; ventosios pakrantės mike sruvena altinis. Čia yra gerų vietų postoviui, nakvynei.

125 Anykčių—Svėdasų—Rokikio pln. gel˛b. tiltas. ˇemiau tilto vandenyje styro buv. medinio tilto poliai, plaukti arčiau k kranto; d Mickūnai; k Gerkonys, piliakalnis.

Deinėje pakrantėje sausame puyne — aiktelė autoturistams; čia gali įsikurti ir vandens turistai.

123 d Jara—etekna (L — 82); Ragaiiai. ˇemiau J.—. ˛. gilus ventosios slėnys susiaurėja, o skardingi laitai primena kanjoną.

109 k Tauro˛ė (L—8,8), Lainiai, ilga Lainių rėva. Plaukti upės viduriu su srove. Rėva baigiasi plačia ir gilia sietuva. Toliau abipus upės oia dideli mikai: d imonių giria, k — Ramuldavos mikas.

107 Mogylų malūno u˛tvanka igriauta, esant auktam debitui praplaukiama. Deiniajame krante, ten, kur stovėjo malūnas, i rąstų suręstas originalus Anykčių eksperimentinio med˛ioklės ūkio pastatas; d Pe1ya (L—19,3) atiteka i didelės (F—10870 ha) imonių girios. . giria—Lietuvos sengirių reliktas, niekada praeityje nearta. Girios tankumynuose bazavosi tarybiniai partizanai.

Pelyos upelio skard˛iai, kuriuose matyti atidengtų devoninio periodo molio klodų su gausiomis arvuot˛uvių liekanomis, paskelbti geologiniu draustiniu.

101 Upėje ilga sala, fv. d. Kiek ˛emiau—Vadaksta (L—9,0).

99 d ANDRIONIKIS— mstl., apyl. ir kol. centras; per upę senas medinis tiltas, sala, fv. k.; d pa-krantėje Andrionikio—Akmenos mikai (F—1314).

92 k Varius (L—17), Pavariai. Toliau NIŪRONYS—raytojo J. Biliūno (1879—1907) gimtasis namas-memorialinis muziejus. Prie sodybos stovi liaudies meistrų S. Karanausko, A. Domarkienės, L. Tarabildos idro˛ti stogastulpiai. Variaus ir ventosios santakoje yra turistų stovyklavietė. Buv. pradinėje m-loje—Arklio muziejus.

ventoji vis lėtėja. Prasideda buv. Anykčių HE patvanka.

90 k Elmė (L—17,4), eimynikėliai. . kaime yra vienas i did˛. Auktaitijos piliakalnių. Į p. nuo piliakalnio — XV—XVII a. senkapis, vadinamas Kapanica.

Puskilometriu ˛emiau k Piestupys (L—3,8). į upelį mini J. Biliūnas apsakyme ,,Piestupys'.

Upėje Anykčių HE patvanka. Čia poilsiauja anyktėnai. Tai jau Anykčių priemiestis, Janyd˛ių viensėdis; k. krante Anykčių med˛ioklės ūkio poilsinė.

88 Panevė˛io—Anykčių—venčionėlių gl˛n. tiltas, st., k Anykta (L—13,8) atplaukia i vaizdingo ir didelio (F — 944) Rubikių e˛.— landaftinio draustinio. Neveikiančios Anykčių HE 2 m aukčio u˛tvanka, keltis k krantu; 50 m ˛emiau u˛tvankos—Panevė˛io—Trokūnų—Anykčių—Molėtų pln., naujasis gel˛b. tiltas, Anykčių miesto centras; prie pat tiltą, k krante, patogi vieta ilipti į krantą.

ANYKČIAI — mst., rj. centras, nusidriekęs abipus ventosios. Raytojo A. Vienuolio-ˇukausko vardu pavadintoje gatvėje Nr. 10—,,Anykčių ilelio' autoriaus, poeto A. Baranausko klėtelė-memorialinis muziejus. Čia pat ir raytojo A. Vienuolio-ˇukausko memorialinis muziejus, kapas; k krante, apie 2 km nuo upės, Liūdikių piliakalnis, kuriame palaidoti J. Biliūno palaikai, 1953 parve˛ti i Zakopanės, pastatytas paminklas.

Anykčiai — svarbiausias Lietuvos TSR vaisvynių ir veltinių pramonės centras.

(Turint laiko, galima dalyvauti ekskursijose ,,Vienuolio takais', ,,Literatūriniai Anykčiai'. Knygelėje ,,Anykčiai', parengtoje Anykčių kratotyrininkų (K., 1971), plačiai raoma apie Anykčių. praeitį ir nūdieną, čia įdėta tiksli Anykčių rj. lankytinų vietų schema).

86 k Marčiupys (L—3,8). į upelį savo kūriniuose mini raytojas A. Vienuolis. Anykčių ilelio landaftinio draustinio prad˛ia. Prie kelio nuo Dainuvos slėnio (anyktėnų dainų venčių bei gegu˛inių vieta) iki Puntuko yra liaudies meistrų sukurtų stogastulpių. Slėnyje marguoja ,,ilelio' poilsio namų pastatai.

83 d Auktame ventosios krante, Anykčių ilelyje, giliai į ˛emę įsmigęs stūkso did˛iulis riedulys, vadinamas Puntuko broliu (6 m ilgio, 4 m pl.), u˛ jo—kvarcinio smėlio karjeras. I io smėlio gaminamas brangesnių rūių stiklas, kineskopai, kritolas.

80 d Karalienės liūnas — gilus altinis, apaugęs tankiais krūmais. U˛ 3 km į . nuo Karalienės liūno A˛uo˛eriai — A. Vienuolio gimtinė; ten pat yra ir Ilgio e˛., apraytas jo ,,Paskenduolėje'.

Kiek ˛emiau, k krante, 0,4 km nuo ventosios, prie Anykčių—Kurklių viekelio, stūkso vienas i did˛. Lietuvos TSR granito riedulių — PUNTUKAS, ledynų atristas i Suomijos prie 12—14 tūkst. metų. Jo ilgis 6,9 m, pl.—6,7 m, auktis—5,7 m (i jų—1,5 m ˛emėje), svoris—265 t.

77 d Pesliai. Pakrantėse malūno u˛tvankos liekanos. Plaukti galima upės viduriu.

Abiejuose upės krantuose siūruoja Peniankų, Anykčių ilelio, Peslių ir Did˛iailio mikai — Anykčių ilelio landaftinis draustinis (1092 ha). Turistai, čia sustoję, turi laikytis draustiniuose nustatytos tvarkos: kurti lau˛us ir statyti palapines tik nurodytose vietose, elgtis taip kaip pataria anyktėnai: ,,Apsistojimo vietą palikite varią, kad nesidrovėtumėte dar kartą čia atvykti'.

75 k Virinta (L—59,1). V. upė nuo Kauno—Zarasų pln. iki ˛.— ichtiologinis draustinis.

Upėje keletas nedidelių rėvų, daug iektų—prie tūkstančius metų augusių ą˛uolų kamienų liekanų, palaidotų po storu apnaų sluoksniu. Kiek ˛emiau, d pakrantėje, urvinių kreg˛d˛ių ivarpyta Vetygalos atodanga — viena i auktesnių ir rykesnių atodangų Lietuvoje.

Upės tėkmė lėtėja. Prasideda Kavarsko siurblinės patvanka. (Anksčiau buvusios rėvos jau gilokai paniro po vandeniu).

70 Kavarsko siurblinės 2 m aukčio u˛tvanka. Keltis patogu k krantu. Siurblinėje veikia 4 agregatai po 450 – kW. Vanduo prad˛ioje teka betonuotu kanalu, toliau— kanalizuotais Pienios ir Karklės upeliais. Į Nevė˛į įteka 2,5 km prie Traupį. ia 16 km ilgio naująja vandens arterija turistai lengvai gali pasiekti Nevė˛į arba (i Nevė˛io) ventąją. Tačiau ,,donoras' ventoji, atidavusi didelę dalį savo ,,kraujo' Nevė˛iui, ˛emo debito metu visai sunegaluoja: 20 m baras tarp siurblinės ir Siesarties intako būna seklus. Plaukiant iuo labai iplatėjusiu upės ruo˛u, reikia sumaniai ir apdairiai laviruoti nuo vieno kranto prie kito, tiksliai laikantis fv.

ventosios ruo˛e nuo Kavarsko siurblinės iki Kavarsko—Kurklių pln. tilto gegu˛ės—liepos mėn. draud˛iama 'bet kokia ˛vejyba, nes prie u˛tvanką susiburia neriantys ˛iobriai.

69 Naujasis gel˛b. 3 taurų, 4 tarpų Kavarsko—Kurklių pln. tiltas. Tuojau u˛ tilto akmeninė sala, fv. k.

d KAVARSKAS — mstl., apyl. centras. Prieais K., k ventosios krante, Vilkonių mike (F—400 ha), aptikta apie 200 pilkapių. Pietvakariniame K. pakratyje, Svirnų mike, yra nedidelis piliakalnis.

62 d Riklikai. k Knitikiai; upėje nedidelė sala, fv. k.

56 Ukmergės—Utenos pln. gel˛b. tiltas. Upėje medinio ir gel˛b. .tilto liekanos. Čia reikia saugotis didesnių ir atresnių sąvartų.

U˛ 0,4 km k Kirnė (L—4,6), jos pakrantėje akmens am˛iaus stovykla.

53 d Ant aukto, stataus ventosios kranto baltuoja Ukmergės MSV darbuotojų gyvenvietė; buv. Komaro dvaro pastatuose vaikų dar˛elis, upės laite—paminklinis ˇemaitkiemio parkas, gera vieta postoviui.

52 d VIDIKIAI— mstl., apyl. ir ventupės t. ū. centras; pėsčiųjų lieptas, upėje medinio tilto polių liekanos. Kiek ˛emiau — didelė sala, fv. k.

49 k Siesartis (L—64,1). ˇemiau S. upėje ilga ir smarkoka rėva, fv. k. d Mūia (L—29). Deiniajame upės krante, Berzgainių k. laukuose, Berzgainių piliakalnis (III—KII a.) ir senovės gyvenvietė — istorinis landaftinis draustinis.

d ZUJAI — Ukmergės t. ū. technikumo paukčių ferma. Upės pakrantėje ukmergiečių vasaros poilsio vieta, paplūdimys, alikinė ,,Ber˛elis'.

42 d Dukstyna (L — 6,0) teka per Dukstynos miką (F — 587 ha). Nedidelė ventosios pakrantės pievutė ir ją supanti D. miko bei slėnio krūmynų juosta paskelbta entomologiniu draustiniu: čia saugomi visi vabzd˛iai, ypač reti drugiai, tarp jų ir stepinis perlinukas, smiltyninė hesperija ir kt.

Prie Auktųjų krantų 30 kv. yra trumpalaikė turistų stovyklavietė. ˇemiau, ma˛daug u˛ 1,5 km, naujasis Vilniaus—Ukmergės—Panevė˛io greitkelio gel˛b. tiltas.

42 d I. Meskupo baldų kombinatas, pastatytas pokario metais. Gamina baldus įstaigoms. Kiek ˛emiau — 1963 nugriautos Ukmergės HE u˛tvankos liekanos. Čia upė labai iplatėjusi, yra daug seklumų, ˛emų salelių.

40 d Ukmergėlė (L—7,9), miesto centras.

UKMERGĖ—mst, rj. centras, pabiręs abiejuose ventosios krantuose, upės terasose. Did˛ioji miesto dalis ir centras yra d krante. ią dalį pusiau skiria Ukmergėlės upės slėnys. k ventosios krante esanti miesto dalis vad. U˛upiu (anksčiau dar vadinta Smėliais). Abi miesto dalis jungia 2 tiltai. Miesto apylinkėse, ventosios pakrantėse (Dukstynos mike, apie 3 km į r. nuo U.) aptikta akmens am˛iaus stovyklų liekanų. Pačiame miesto centre, ventosios ir Ukmergėlės santakoje, yra piliakalnis.

Ukmergė — nema˛as pramonės centras. “Vienybės” gamykla gamina vo˛tuvus kompresoriams. Tai vienintelė tokio profilio įmonė alyje.

Ukmergė garsi revoliucine praeitimi. Prie pln. į Vilnių, ant Vaitkukio kalno, stūkso paminklinis akmuo su tokiu įrau: ,,1901 metais pro Ukmergę buvo gabenama i Kauno į Vilnių lenininė ,,Iskra'. Apie Ukmergę plačiai raoma J. Petronio informacinėje kn. ,,Ukmergė'. V., 1976.

35 d Storė (L—15,5), Leonpolio pauktininkystės t. ū., apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu; Leonpolio skyriaus gyvenvietė.

31 d Armona (L — 29,6). Upė atplukdo Siesikų (F — 139,7), Ilgajo (F—56,5) ir Armono (F—7,4) e˛. vandenis; 300 m ˛emiau i k pusės į ventąją įteka ˇirnaja <L—10,9), itekanti i ˇirnajų (F—177,2) ir Gelvės (F—33,3) e˛. ˇemupyje, 1,5 km trasoje, ˇirnajos vanduo nukrinta net 18 m.

26 k Ma˛eikikiai, Sukiniai. Per Sukinių k. teka ˇuvinte (L—9,2) ir jos intakai Gumbrė bei Sugeda. Ties kaimu, ˇuvintės d krante, yra piliakalnis, vadinamas Pilaite. Netoli piliakalnio, prie ventosios, akmens am˛iaus stovyklos ir akmuo Mokas — gamtos paminklas — 7 m ilgio, 5 m pl., 3 m aukčio.

23 d Slabada, rėva, fv. d; Deltuvos—Veprių—Čiobikio viekelio medinis tiltas. Ties tiltu yra stovyklavietė turistams. Prieais tiltą, k krante, u˛ 200 m nuo upės, lies Juozapavos viensėd˛iu, trykta mineralizuoto vandens altinis.

21 d VEPRIAI — mstl., apyl. ir t. ū. centras, įsikūręs Veprių e˛. (F—23,3) . krante. Buv. dvaro rūmuose nuo 1944 V. kaimo profesinė technikos mokykla. Greta mstl., prie kelio į Deltuvą, yra mūrinė koplytėlė (1722) Baro konferencijos įvykiams atminti—istorinis paminklas.

Deiniajame ventosios krante, tarp upės ir Veprių e˛., yra trumpalaikė turistų stovyklavietė.

17 k Did˛. ventosios intako irvintos (L— 128,6) ˛.

ventosios—irvintos santakoje įrengta turistų poilsiavietė. Upėje ilga, bet nepavojinga Matelio rėva. d Dubiai, piliakalnis. Labai status, ma˛daug 35 m aukčio laitas, nuo kurio atsiveria reginiai į platų ventosios— irvintos santakos slėnį.

14 Musninkų—Upninkų—Jonavos pln. naujasis gel˛b. 5 taurų, 125 m ilgio tiltas; k Upninkai, Upninkų t. ū. mechaninės dirbtuvės, kitos gamybinės patalpos; d Rizgonių nerūdinių statybinių med˛iagų kombinatas, kombinato darbininkų gyvenvietė.

13 Upėje aukta sala, fv. d. Kiek ˛emiau—k Santakos girininkija; d Baltromikė. Upės pakrantėse Upninkų ir Santakos mikai, kurie su nedidelėmis proskynomis ˛aliuoja iki pat ventosios—Neries santakos.

9 Staigus upės vingis į d, u˛ jo — didelė sala, fv. k. Toliau iki pat ˛. upė gana srauni, yra keletas nedidelių rėvų, didelių akmenų; d Bajorikiai, kiek ˛emiau—k Pavinknė, Jonavos statybininkų poilsio namai, pionierių stovykla.

6 Upėje nesunkiai praplaukiama rėva.

3 d Akmenikiai; k puynai; vagoje dideli, bet reti akmenys. Kiek toliau — rėva ˇirgas.

ventoji įsilieja į Nerį 44,5 km nuo ios ˛., per 5,0 km nepriplaukus Jonavos mst; k Santakos viensėdis, prieais, u˛ tankaus puynėlio,— Jonavos azotinių trąų ga-mykla.

Neries—ventosios santakos kratovaizdis labai gra˛us, upių pakrantėse daug vandens altinių, gerų vietų postoviui, nakvynei. Deiniojo kranto įkalnėje ant vieno altinio pastatyta suomika pirtis, alimais įrengtas nedidelis baseinėlis.

KRIAUNA (Kelionės ventąja antrasis prad˛ios variantas)

Trasos ilgis — 32,2 km, trukmė — 2 d., sezonas — V— IX mėn.

Kriauna prasideda Latvijos TSR, netoli SUBATĖS mstl. Teka i . į p. lygumine Auktaičių plynaukte, plačiu, lėktu Kriaunos—Sartų e˛. senslėniu, per Kriaunelio ir Naio e˛., pro Obelius. Įteka į Sartų e˛. . v. galą. Upės ilgis 50 km, baseino F — 354,5 km².

ΔH—0,33. Kiek didesnis nuolydis yra vidurupyje, tarp 30—16 km (ΔH—0,42). Q: prie Lietuvos—Latvijos sienos 0,51, ˛emiau Ugros ˛.—1,24, ˛.—2,53. Įvairiausiais upeliais bei jų pertakais į Kriauną teka 35 e˛erų e˛erėlių (bendras jų F—470 ha) vandenys, todėl upės nuotekis per metus svyruoja nedaug.

Vagos pl. 5—8—15 m, gl.—0,5—1,0 m. Prie staigesnių posūkių yra ir 2—3 m gl. sietuvų. Vasarą ramios tėkmės vietose su˛elia tanki augmenija.

Kelionę pradedame Antanaės k. nuo Rokikio—Obelių—Zarasų pln. tilto. ANTANAĖ—buv. dvaras— iaugo abipus io pln. ir priartėjo prie Obelių, tapo jo priemiesčiu. Pietvakariniame kaimo krate tyvuliuoja Naio e˛.

OBELIAI — mst, apyl, ir t. ū. centras, įsikūręs . r. Obelių e˛. (F—49,4, L—1,55, did˛. pl—0,48, P— .3,45) krante. Pro Obelius eina iaulių—Daugpilio gl˛k. Turistai Obeliuose lanko legendinį ,,Ramintos' altinį, tryktantį greta autobusų st., miesto sodo pakratyje. altinio įtvarą sumūrijo ir trimetrinę Ramintos skulptūrą idro˛ė obelietis liaudies meistras V. Zaikauskas.

31 Kriauna, prasisunkusi pro tankius vendrus, ramiai :įplūsta į Naio e˛. (F—90,0, L—2,9, did˛. pl.—0,4, JP — 6,6) . galą ir u˛ 200 m vėl i jo iteka. Itaka pasislėpusi velioje augmenijoje. Rami ir gili (1,0—1,5 m) upė tyliai srovena tarp neauktų krantų, apaugusių baltalksnių ir karklų krūmais.

28 k Ma˛eikiai; d plačios kultūrinės lankos, o u˛ jų, įkalnėje, isibarsčiusios Papilių k. sodybos. Upėje ˛emas nepraplaukiamas tiltelis; prie pat tiltelį — sekli brasta.

26 Abiejuose upės krantuose lama mikai, vietomis pakrantėse driekiasi nedidelės salpos, ienaujamos mikapievės. Čia galima pamatyti bebrų meistrikumo pavyzd˛ių.

Kuo toliau, tuo labiau upė rimsta ir gilėja—prasideda Pakriaunio malūno patvanka.

24 k Pakriaunys. Buv. Pakriaunio malūno pastatas ir u˛tvanka sugriuvę; per u˛tvankos griuvėsius laivelį reikia persitraukti.

Iretėjusiame parke daug storaliemenių ą˛uolų, uosių, klevų, liepų ir kitų med˛ių. Vienoje bevirūnėje eglėje įrengtame gandralizdyje kasmet iaugina eimynėlę pilkųjų gandrų porelė.

ˇemiau u˛tvankos upės vaga isiplečia, prasideda seklios brastos.

20 d BAGDONIKIS — ,,Laimės' kol. gyvenvietė, įsikūrusi buv. profesoriaus teisininko M. Remerio (1880—1945) dvare.

16 KRIAUNOS — apyl. ir ,,Sartų' t. ū. centras, didelis gatvinis k.; viekelio Rokikis—Kriaunos—Antazavė tiltas, autobusų st.

14 Kriauna įsilieja į Sartų e˛. . v. akos galą. Sartai (F—1331,6, L—14,8, did˛. pl—0,95, gl.—22,0 m, P—79,0)—būdingas pirtėtos konfigūracijos rininės kilmės e˛. Jo stuomuo itįsęs i . į p., trys ilgos atakos į v, ir dvi ma˛esnės — į r. E˛. yra 7 salos (F — 13,2 ha). Krantai e˛. . dalyje aukti, kitur—˛emi, ties viduriu— smėlėti, apaugę miku, vietomis pa˛liugę, drėgnoki. S. e˛. įeina į Dusetų landaftinį draustinį.

13 MARGĖNAI įsikūrę Kriaunos įl. p. pakrantėje. iame kaimelyje yra gimęs poetas Antanas Strazdas (1760—1833).

11 d Bobrikis. Plaukdami toliau tiesiog į r. (A 90°), į Bradesių įl., pakelėje paliekame did˛. S. e˛. salą.

8 Bradesių įl. Čia yra Velikukės piliakalnis. Velikukės piliakalnį tyrinėjo, apraė ir igarsino archeologas P. Tarasenka (1892—1962) kn. ,,Rambyno burtininkas', V., 1958. '

Bradesių įl. yra pati gra˛iausia S. e˛. vieta. Į ją Zelvės (L—10) intaku suplūsta net 46 e˛. vandenys: Dūburio (F—104), Kumpuolio (F—89), ˇirnajo (F—49), Dūburaičio (F—47), Salinio (F—43), Zalvo (F—42), Meletinio (F—32), Zalvės (F—29) ir kt.

5 Į S. e˛. trumpojo rago įlanką r. įsruvena Z a d u o-jo (L—11) pertakas, atitekantis i didoko (F—142) Zaduojo e˛. Čia turistams yra poilsiavietė. Esant auktam vandeniui, nesunkiai galima nuplaukti į ˛uvingą Zaduojo e˛.

4 k Ragava įsikūrusi Audrakampio rago p. pakrantėje. Į į ragą įteka Audra (L — 32).

U˛ nedidelės r. įlankėlės Sartų e˛. kamienas susiaurėja iki 150 m. Čia jaučiama nedidelė tėkmė.

3 d Dumblynė; k GIPĖNAI; viekelis Dusetos—Obeliai. Gipėnuose e˛. pakrantėje yra namas, kuriame gyveno poetas Antanas Viena˛indys (1811—1892); čia įrengtas jo memorialinis muziejėlis.

Pagaliau paskutinė, p. v. Sartų e˛. aka, i kurios iteka ventoji; d krante Dusetų giria (F—998 ha). 4-ame girios kvartale lama aukčiausia Lietuvos liepa — gamtos paminklas: auktis—34,5 m, skersmuo — 184 cm, apimtis— 552 cm, tūris — 30 m³, am˛ius — 200 metų.

VIRINTA

Trasos ilgis — 62 km, trukmė —3 d., sezonas — V— VI mėn.

Virinta prasideda Gudelių apylinkėse, u˛ 3 km į r. nuo Suginčių, Molėtų rj. Auktupyje teka į p. per 2ėl-vos (F—145), Gavėno (F—5), Ilgyno (F—14), Grau˛elio (F—2), Virintų (F—256) e˛., toliau suka į . v. pro Alantą, Kurklius. Įteka į ventąją 75,2 km nuo jos ˛.

Altitudė versmėse 172 m, ˛.—61 m. Per visą 59 km ilgį nukrinta 111 m (ΔH—1,88). ˇiotyse Q—4,52. Nors Virintos baseinas gana e˛eringas (yra 52 e˛erai e˛erėliai, F—943 ha), vasarą upė labai nusenka (prateka vos 14% metinio nuotėkio) ir turizmui netinka. Tačiau pavasarį (baland˛io—gegu˛ės mėn.) upė pakankamai vandeninga, nesunkiai įveikiamos visos jos kliūtys: staigūs posūkiai, sūkuriai, rėvos, slenksčiai, u˛vartos ir kt.¹⁸Kiek sunkiau rasti tinkamesnę vietą nakvynei, nes upė teka bemike, tirtai gyvenama teritorija.

Pagal morfometrinius duomenis visa 62 km Virintos marruto trasa gali būti II sudėt. ktg. etalonu. Kelionę galima pradėti Virintų e˛., nes r. jo pakračiu eina Molėtų—Utenos pln.

62 Virintų e˛. skirtas verslinei ir mėgėjikai ˛ūklei. Jo F—256,4, L—4,51, did˛. pl—1,18 km, did˛. gl.—35 m, P—12,2 km. Pietinė e˛. pakrantė apaugusi spygliuočiais, .—˛emoka, gyvenama (pae˛erėje įsikūrę Babilninkai, Čiulėnai, Drąsėnai, Juodėnai, altupys).

59 Virintos itaka i Virintų e˛., per 0,5 km nepriplaukus jo v. galo; d Čivylių kol. centras.

56 Molėtų—Skudutikio viekelio dviejų vamzd˛ių (0 1,75 m) praplaukiamas tiltas. Vagos pl.—5—8 m, gl— 0,5—1,0 m.

55 Buv. Mendučių malūno u˛tvanka (H—3 m); keltis d krantu. Upės kritimas ir srovės greitis didėja, vagoje pasirodo pirmosios rėvos.

51 Svobikio tiltas ir sunkiai praplaukiamos malūno u˛tvankos liekanos.

49 k Pavirinčiai. Kiek toliau Alantos—Vaikniūnų viekelio gel˛b. tiltas. Iki Alantos t. ū. technikumo upė teka pelkėtu slėniu. Srovė kiek sulėtėja.

47 d Dvylikis (L—4). Aukta, sausa pakrantė—tinkama vieta postoviui, nakvynei.

45 k Alantos t. ū. technikumas; per upę tiltas. Toliau iki pat Alantos upė teka tarp vaismed˛ių sodų,

43 d Vastapa (L-—12) atiteka i didoko (F—102ba) Vastapo e˛.

42 k Alanta (L—13) teka i Gruod˛io e˛. (F—11). d ALANTA — mstl., apyl. centras. Pln. Alanta— Molėtai tiltas. Kiek toliau upė vėl įteka į pelkėtą slėnį. Esant auktam vandeniui, upės vagą čia galima atsekti tik pagal srovę.

35 Viekelio Alanta—ˇelva medinis tiltas; k Laičiai.

29 Pirmojo Klabinių malūno ir u˛tvankos liekanos upėje.

27 d KLABINIAI — J. Janonio kol. centras, fermos; vandens malūnas—resp. reikmės archit. paminklas. Igriautos malūno u˛tvankos liekanos nepraplaukiamos; laivelį reikia persineti krantu.

Prasideda pati gra˛iausia atkarpa: srovė greita, daug nepavojingų rėvų.

24 k Maskolikis, toliau Trakiniai; d mikas.

19 Numatyta statyti Trakinių tvenkinį ,,Ą˛uolo' kol. ˛emėms drėkinti, u˛tvankos H—13 m, tvenkinio F—116,5 ha,

13 Kurkliai I, malūno u˛tvanka. Upė jau ramesnė, vagos pl. 15—20 m, gl.—0,5—1,0 m, rėvos baigiasi. Kilometru ˛emiau—Ukmergės—Utenos pln. tiltas. Nuo tilto iki pat ˛. Virinta — ichtiologinis draustinis.

10 d Nevė˛a (L—12); k KURKLIAI—mstl, apyl. ir kol. centras.

Okupacijos metais K. apylinkėse kovojo ,,Patvariųjų' partizanų būrys.

8 Vydliaudikis, vandens matavimo punktas; ilelio malūno ir u˛tvankos liekanos; upės vaga susiaurėja iki 10—12 m, gl.—0,7—1,5 m; kiek toliau—Kurklių—Anykčių viekelio tiltas.

2 li˛iai. Igriautos malūno u˛tvankos vietoje—praplaukiamas pusmetrinis slenkstis.

Upės pakrantėse prasideda puynai; čia geros vietos postoviui, nakvynei.

¹⁸ Plaukta 1979 m. liepos 1—3 d.

SIESARTIS

Trasos ilgis — 64 km, trukmė — 2—3 d., sezonas — IV—VI mėn.

Siesartis — vienas i didesnių ventosios intakų, itekantis i didelio (F—526) Siesarties e˛., 3 km į r. nuo Molėtų.

Q: itake i Siesarties e˛. 1,25, ˛emiau Grabuostos ˛.—2,19, ˛emiau ˇelvos ˛.—3,27, ˛.—5,13. Siesarties baseine (F—633 km²) tyvuliuoja 55 e˛erai e˛erėliai (F— 2196 ha), kurių vandenys nuolat srūva į Siesartį, labai suma˛indami sezoninius nuotėkio svyravimus. ΔH— 1,45. Did˛. nuolydis yra auktupyje—tarp buv. Molėtų (Molėtūno) vandens malūno ir 58 km. Siame 6 km ilgio ruo˛e upė nukrenta 26 m (ΔH—4,3). Kliūtys: jėgainių u˛tvankos, rėvos, dideli akmenys, bebrų ,,statiniai', med˛ių sąvartos, staigūs vingiai. Pagal hidrometrinius duomenis Siesartis gali būti etaloniniu II sudėt. ktg. marrutu.

64¹⁹ Siesarties e˛. . v. galu įklimpęs į nedidelę ˛ema-pelkę. I . v. Siesarties e˛. ikyulio pradeda kelionę siauras, 3 m pl. Siesarties upelis. Apie 100 m pasruvęs reguliuota vaga, panyra po pln. Vilnius—Utena keturkampe tilto (2,5X4 m) dauda. Toliau, apie 1 km pavingiavęs tarp puynėlių, praniręs pro tiltelį, ramiai įplūsta į nedidelį (F—16,8, L—1,45) Pastovio e˛.

61 Skeldamas Molėtus perpus, praniręs pro Vytauto, Putnos ir U˛upio g-vių tiltus, Siesarties upelis įteka į Pastovelio (F—5,3) e˛., tyvuliuojantį pačiame miesto centre. Deiniajame krante miesto centras, k — naujas gyvenamasis rj.

60 Prie Vilniaus g-vės yra sifoninė vandens lygio reguliavimo u˛tūra (H — 1,5 m); vanduo prateka 2 m skersmens gel˛b. vamzd˛iu. Čia laivelius reikia persikelti. ˇemiau u˛tūros iki pieninės (k) bei buv. Molėtūno vandens malūno patvankos upė reguliuota, 2 m pl.; jos vaga u˛griozdinta ne tik dideliais akmenimis, bet ir įvairiais buitiniais rakandais. Tai pats nemaloniausias Siesarties baras, kuriuo praplaukti galima tik esant auktesniam vandeniui.

59 d ˇe˛iebros, atitekančios i didelio (F—318)

Dūrių e˛., ˛.; apgriauta Molėtūno (d) vandens malūno u˛tvanka. Čia laivelius k krantu apie 100 m tenka panėėti iki pirtelės, nes ˛emiau u˛tvankos upės vaga u˛griozdinta dideliais akmenimis ir kitokiu balastu, o prie pat pirtelę upę dar pertveria ˛emai nulinkęs storas gluosnis.

Toliau iki pat Rudoko vandens malūno upė rėvėta, srovė smarki, vagos pl.— 5—10 m, daug nuvirtusių med˛ių, u˛kamų, keletas ˛emų nepraplaukiamų lieptelių. Upės slėnys d krante lėktas, bemikis, k — status, mikingas; tai gera vieta postoviui;

58 k Grabuosta (L—9). ia upe nuteka Grabuos-to (F—60), Ambrazikių (F—24), Kazimieravo (F—6), Lainio (F — 4) e˛. vandenys, labai pagausindami Siesarties nuotėkį. Visa Grabuostos upė — ichtiologinis draustinis.

ˇemiau Grabuostos upės vagoje daug rėvų, srovė smarkoka; plaukimą trukdo ˛emai nusvirusių med˛ių akos.

Buv. Rudoko vandens malūno u˛tvanka, per kurią laivelius reikia persikelti. ˇemiau malūno upės slėnys kiek paplatėja, vaga pagilėja, prasideda pirmosios bebrų u˛tvankėlės.

57 k VIDENIKIAI — apyl. ir kol. centras; kabantis metalinis lieptas. Renesanso stiliaus ba˛nyčia (XVII a. pr.) — resp. reikmės archit. paminklas. Auktas, arka papuotas Videnikių—Balninkų viekelio tiltas. Upės slėnys vėl susiaurėja, pakrantės ap˛ėlusios tankiais lapuočiais.

55 Siesartis nuo 55 iki 47,2 km reguliuota, itiesinta, 5 m pl., apie 1,0—1,5 m gl.

51 Baltadvaris; Varnikių k.; medinis viekelio tiltas. Upėje bebrų u˛tvankėlės. Prasideda Cesarkos vandens malūno patvanka.

40 d Mokia (L—8). Buv. Cesarkos vandens malūno apgriauta u˛tvanka. Laivelius patogiau persikelti k krantu. ˇemiau 2 km ruo˛e staigūs vingiai, vagoje u˛vartos, nusvirę med˛iai. Upės slėnys pusiau atviras, auga pavieniai lapuočiai, spygliuočių gojeliai. Artėjant prie Kazlikių vandens malūno patvankos, vagoje vis gausiau sąvartų, iektų, kelmų. Pakrantėse pelkėtas mikas.

29 k ˇelva (L— 10); medinis Kazlikių vandens malūnas. Jis stovi tarsi pusiasalyje, nes senoji upės vaga u˛tvenkta, o naujoji nukreipta į malūno turbinas. Malūno girnas suka vanduo. Kai malūnas nedirba, upėje būna ma˛ai vandens, ir valtele lengva plaukti. Malūno u˛tvanka plati, 3 arkų, vanduo krenta apie 2 m. Laivelius patogiau persineti k puse, pro gyvenamąjį namą.

Toliau upės pakrantės ap˛ėlusios tankiais baltalksnių ir karklų krūmais, vietomis sudarančiais lyg ir ˛aliąjį tunelį. Upė vingiuoja lapiomis durpingomis salpinėmis pievomis, todėl vagos gl. pastovesnis. Baigiantis pelkėtam slėniui, pakrantėse prasideda eglynai, vagoje vis daugiau u˛vartų.

20 Krupelikiai; upėje didelė rėva.

16 d Plataka (L—16)—ilgiausias ir vandeningiausias Siesarties intakas. P. nuteka 13 e˛erų e˛erėlių (bendras F — 260 ha) vandenys ir visu trečdaliu pagausina Siesarties nuotėkį. Antatilčių k. i trijų pusių — r., p. ir v.—Platakos apjuostas, Siesarties k krante stūkso piliakalnis, Pilele vadinamas.

0,3 km ˛emiau i k pusės Siesartis priglaud˛ia auolą (L—13,6), atbėgančią i auolių e˛. (F— 36). Toliau upės krantai vis auktėja, kritimas didelis, ak-meningose rėvose stipri srovė laivelį spaud˛ia prie med˛ių sąvartų.

12 Igriautos Valtūno vandens malūno 3 arkų u˛tvankos vietoje susidarė dvimetrinis slenkstis. Kai labai auktas vanduo ir sandarūs baidarių tentai, slenkstį galima mėginti perokti; iaipjau laivelį reikia apsineti k puse pro tučią apgriauto malūno pastatą. Upės slėnys gilus, pakrantėse krūmai, didesnio miko nėra.

5 Siesarties k., isibarstęs abiejuose upės krantuose. Buv. vandens malūno igriautos u˛tvankos vietoje pusmetrinis slenkstis. Kai vanduo ˛emas, laivelius tenka ap-sineti d puse.

2 Vaisgelikio viensėdis, upėje vandens malūno u˛tvankos liekanos, vir jų — pėsčiųjų lieptas. Kai vanduo ˛emas, čia laivelius tenka paskutinį kartą persikelti.

Toliau iki pat ˛. upė greitai teka per did˛iulius riedulius. Pakrantėje spygliuočių mikai. Įteka į ventąją 49,4 km nuo ios ˛.

19 Kilometra˛as nuo itakio i Siesarties e˛. Dauguma turistų kelionę Siesartimi pradeda: 1) ˛emiau buv. Molėtūno malūno, toliau Siesartimi pasroviui iki ventosios; 2) Pastovėlio e˛. ir Siesartimi prie srovę iki Siesarties e˛. Toliau da˛niausiai plaukiama: a) Siesarties—Lakajų e˛.—Lakaja—ˇeimena—Nerimi—Nemunu; b) Siesarties—Baltųjų Lakajų e˛.—Stirne (prie srovę)—Stirnių—Galnakio—Samavo—Striko— Aiseto e˛.—Kiauna—ˇeimena—Nerimi.

IRVINTA

Trasos ilgis—91 km, trukmė—3—4 d., sezonas—IV—VI mėn.

irvinta — did˛. ventosios intakas. Jos versmės yra Vilniaus rj., u˛ 9 km į . r. nuo Paber˛ės. Per visą trasos ruo˛ą 128,6 km ilgio upė nukrinta 138,3 m (ΔH— 1,0). Did˛. nuolydis auktupyje (tarp 128,6—108,6 km)— 2,67 ir ˛emupyje (tarp 26,6—0 km)—1,32. Q: ties Motiejūnais 4,0, ˛emiau Kertuos ˛.— 5,4, ˛.— 7,0. irvintos baseine intakai gana e˛eringi (upės baseine tyvuliuoja 33 e˛. (F—650), todėl jos nuotėkis įvairiais metų laikais ne per daug svyruoja. Auktupio nuotėkio svyravimui nema˛ai įtakos turi Motiejūnų HE: kai vanduo ˛emas, elektrinė dirba su didelėmis pertraukomis. Vagos pl. auktupyje 4—5 m, ˛emupyje—10—12 m; vid. gl.— 0,8—1,2 m. Kliūtys: jėgainių u˛tvankos, rėvos, dideli akmenys, slenksčiai, staigūs posūkiai, seklios brastos, ˛emi nepraplaukiami lieptai. Baidare arba nedidele valtele ga-lima plaukti nuo Motiejūnų HE. Geriausia ia upe plaukti pavasarį, kai auktas vanduo.

91 d ²⁰ MOTIEJŪNAI — Dzer˛inskio kol. centras. Upę pertveria Motiejūnų HE u˛tvanka (H—5,4); tvenkinio F—98. Vasarą, kai ma˛a vandens, elektrinė per parą dirba tik 3—4 val.

87 k PAIRVINČIAI, viekelio irvintos—Giedraičiai tiltas. Restauruotuose buv. dvaro rūmuose įsikūręs Vilniaus ,,Lelijos' siuvimo fabriko filialas.

85 irvintų marių patvankos prad˛ia; buv. S. vandens malūno u˛tvankos liekanos, apsemtos marių vandens.

k IRVINTOS — mst, rj. centras. S. kapinėse (pairvintyje, r. miesto gale) yra kautynėse su gen. L. ˇeligovskio armija ˛uvusių lietuvių karių kapai, Netoliese, pavyzdingai sutvarkytose kapinėse, ilsisi tarybiniai kariai, ˛uvę Did˛iajame Tėvynės kare. Memorialiniame kapinių skyde suraytos 224 karių pavardės.

83 irvintų marių u˛tvanka (H—5); laivelius persikelti patogiau k pakrante; u˛tvankoje įrengti 2 skydai, kilnojami elektros motorais, . marios (~2,5 km ilgio ir 0,3 km pl.) skirtos rekreacijai. Per marių vidurį medinis pėsčiųjų tiltas, d pakrantėje įrengtas paplūdimys. Pakrantės sutvirtintos betoninėmis ploktėmis, nutiestas asfaltuotas takas.

ˇemiau . marių u˛tvankos d pakrantėje įsikūręs irvintų kiaulininkystės kompleksas. Upės pakrantėje raudonuoja komplekso darbininkų gyvenamieji namai.

81 k Akmeniai.

71 d Kertua (L — 13) iteka i Kertuo e˛. (F — 43). Gumbeliai. Upė staiga keičia kryptį i . v. į p. v.

70 d Viesa (L—ll); ˇEMOSIOS VIESOS— apyl. ir buv. ,,vyturio' kol, gyvenvietė, gamybinės patalpos, fermos. Čia buv. Viesų malūno u˛tvanka igriauta. Upę pertveria Vilniaus—Ukmergės greitkelio gel˛b. tiltas. Upėje buv. senojo tilto sąvartos. Kai ˛emas vanduo, laivelį reikia persitraukti.

Upės slėnys jau gilesnis, krantų laitai auktesni. Toliau—d Jasikiai, Trajokai, Dainiai; k Degučiai.

60 d Ūdara (L—6). Ji teka i Gelvanės (F— 52) ir Stavarygalos (F—74) e˛.; k Barzd˛iai.

58 k Dru˛ai.

54 k Apuė (L—9), Pigaiai, piliakalnis, vad. Trūnakalniu. Per upę keletas lieptų. Upė vėl keičia kryptį i p. į v.

52 Smailiai; malūno u˛tvanka igriauta, galima laisvai plaukti.

43 VINDEIKIAI — apyl. ir kol. centras. Viekelio Vindeikiai—Musninkai tiltas.

Toliau ant auktų upės krantų isibarstę kaimai: k Juodonys, Morkūnai, Lečiūnai, Pusilgikiai; d Pasodninkai. Pasodninkų k. yra nedidelis piliakalnis, vadinamas Batarėja.

24 Ukmergės—Čiobikio viekelio tiltas. Liukonių k.— ,,Gegu˛ės pirmosios' kol. centras. Buv. L. vandens malūno u˛tvanka igriauta. Medinis malūnas tebestovi, o jo girnas jau suka elektra; d Maskolikiai.

Kiek tolėliau, gra˛ioje upės slėnio palaitėje, gatvinis Laplierių k. Gera vieta postoviui, nakvynei. Deiniojo kranto laitas auktas, apaugęs med˛iais. Pačioje virūnėje stovi medinis kry˛ius. Prie jo—dubens pavidalo akmenys.

Upės slėnys jau gilus, posūkiuose aukti skard˛iai, vagoje daugiau stambių akmenų, rėvų.

15 d Kabarkta (L—16), Karalikiai; k Steponava.

12 d Buv. Mančiuėnų vandens malūno u˛tvanka igriauta, malūną varo elektra. Ant kalno Mančiuėnų k. gyvenvietė, Gelvonų kol. fermos.

Nuo Mančiuėnų ligi Pairvinčio viensėd˛io upė rami ir gili. Pakrantėse nema˛a bebrų iguldytų med˛ių.

10 k Pakalnikiai; d Pairvinčių viensėdis. Stūkso nedidelis piliakalnis, o u˛ 0,3 km į p. nuo jo—senkapis, vadinamas Mil˛inkapiu.

Upės slėnys gilus, kanjoninio pobūd˛io. Iki pat upės ˛.—irvintos ,,turistiniai malonumai': srauni srovė, rėvos, dideli akmenys. Siame ruo˛e Lietuvos turistai rengia vandens turizmo technikos var˛ybas.

5 d Minderikiai; k Apeikikiai. Ma˛o Raguvos upelio ir irvintos santakoje labai auktas U˛nugario kalnas, nuo kurio virūnės matyti plati apylinkė. 1,5 km ˛emiau — d paskutinio irvintos intako Samanio (L — 8)˛.

1 d Pairvintys, igriautos vandens malūno u˛tvankos vietoje—praplaukiamas slenkstis.

irvinta įteka į ventąją 16,5 km nuo ios ˛.

20 Turistai paprastai irvinta pradeda plaukti nuo Vilniaus—Ukmergės pln. tilto (II sudėt. ktg. marrutas).

NEVĖˇIS

Trasos ilgis — 190,6 km, trukmė — 8 d., sezonas — V—IX mėn.

Nevė˛is — ramiausia Lietuvos upė. Senovėje i upė skyrė ˛emaičius nuo auktaičių. Prasideda ji plokčioje u˛pelkėjusioje vandenskyroje Anykčių rj., netoli Grybulių, u˛ 6 km į p. v. nuo Trokūnų. Teka pro Traupį, Raguvą, Mie˛ikius, Panevė˛į, Naujamiestį, Krekenavą, Survilikį, Kėdainius, Panevė˛iuką, Babtus, Raudondvarį, Anykčių, Panevė˛io, Kėdainių ir Kauno rj. teritorija.

Per visą 208,6 km ilgį nukrinta 72,7 m (ΔH—0,35). Pats did˛. kritimas yra tarp 159—145 km (ΔH—1,0). Q: Kerblonyse 1,15, Panevė˛yje—6,56, Kėdainiuose — 18,4, ˛.— 33,0. Nevė˛io nuotėkis priklauso nuo Kavarsko siurblinės. Kai dirba visi agregatai, tai kas sekundę į Nevė˛į nuteka 5,44 m³ ventosios vandens. Be to, 8 km ilgio San˛ilės kanalas jungia Nevė˛į su Lėveniu. Kai Lėvens vandens lygis auktas, dalis jo kanalu nuteka į Nevė˛į. Per metus vandens nuotėkis labai įvairuoja: vasarą upė labai nusenka, o po liūčių staiga pakyla. Vagos gl. (m); auktupyje (iki Kirino ˛.) 0,3—2,0, kitame ruo˛e — 0,5— 3,0. Vaga nuo versmių iki Tautkūnų reguliuota ir itiesinta; čia jos pl. 8 m, tarp Tautkūnų ir Naujamiesčio — 12—20 m, ˛emupyje—30—50 m. Nevė˛io ˛emupys (nuo Babtų iki ˛.), kurį patvenkia Nemunas, primena vingiuotą sudurpėjusį kanalą. Čia vaga visame ruo˛e vienodai gili, srovė visai lėta (0,06 m/km). Anksčiau iame bare plaukiojo garlaiviai. Kliūtys: 5 pusmetriniai srovės lėtinimo slenksčiai kanalizuotoje dalyje, apgriautų jėgainių u˛tvankos, keliasdeimt seklių brastų, ,,Ekrano' gamyklos vandens saugyklos 6 m aukčio u˛tvanka. Nevė˛io vandenį teria Panevė˛io ir Kėdainių nutekamieji vandenys.

Nevė˛iu galima plaukti nuo Pienios ˛., kur kanalizuotu upeliu į jį įsilieja ventosios vandens dalis. Nuo Trokūnų gl˛k. st. iki plaukimo pradmės tik 15 km.

NEVĖˇIO MARRUTINĖ JUOSTA

191 k Pienia (L—5). Iki Mie˛ikių upė kanalizuota, kratovaizdis monotonikas: 3—4 m pl. plikas kanalas plačiai vingiuoja tarp dirbamų laukų. Be 5 pusmetrinių srovės lėtinimo slenksčių, daugiau tame upės ruo˛e jo-kių kliūčių nėra.

188 Levanikiai; . kaimo pakratyje plyti 178 ha Levanikių pelkė.

181 k RAGUVA — mstl., apyl. ir kol. centras, Raguvos—Trokūnų viekelio tiltas.

176 d Eigirdai.

168 Kerblonys, vandens matavimo punktas.

168 k Gitėnai, viekelio Raguva—Panevė˛ys tiltas; u˛ Gitėnų driekiasi Raguvos mikai.

162 MIEˇIKIAI — mstl., apyl. ir vieno i geriausių rj. dar˛ininkystės t. ū. centras. Buv. malūno u˛tvanka igriauta, galima laisvai praplaukti.

155 k Alanta (L—32), Tautkūnai, kaimo kelio tiltas. Vandens malūno u˛tvanka igriauta, kliūčių nėra.

152 k Juoda (L — 35) teka i Juod˛io e˛. (F — 44).

150 d VELˇYS — apyl. ir Pabaltijo zoninės Staniūnų pauktininkystės bandymų st. eksperimentinio ūkio centras; viekelio Panevė˛ys—Raguva tiltas. Buv. vandens malūno, varomo elektra, u˛tvanka pralau˛ta. Kai daugiau vandens, turistai da˛niausiai ją peroka.

148 d Au1amas (L — 12), Karu˛ikiai.

146 d Juosta (L—51), Pajuostis. Juosta per Juostino e˛. (F—38) atiteka i didelių (F—7879) Pajuostės— Gitėnų mikų; viekelio Subačius—Panevė˛ys tiltas.

141 ,,Ekrano' gamyklos u˛tvanka: H—6 m, tvenkinio F—84 ha; patvanka siekia Juostos ˛. bei Vel˛io gyvenvietę. Nevė˛io nuotėkis liko ma˛daug toks pat (Q— 6,0). U˛tvanka eina Trokūnų viekelis. Laivelius geriau persikelti d krantu; čia platesnė ir lygesnė pieva.

140 PANEVĖˇYS — resp. pavaldumo mst, rj. centras, įsikūręs abipus Nevė˛io. Pagal dydį penktas respublikos miestas, pramonės centras. Senamiestis yra d krante, k krante — naujesnė miesto dalis. Abi miesto dalis jungia 5 tiltai: ties ,,Ekrano' gamykla, Gogolio, Respublikos—Stoties, Savitikio ir Nemuno gatvėse; yra. mazginė gl˛k. st. Mieste veikia daugiau kaip 20 stambių pramonės įmonių. Yra nema˛a mokymo, meno ir sveikatos apsaugos įstaigų.

136 Savitikio vandens malūno u˛tvankos vietoje pastatyta gel˛b. u˛tvanka (H—3,0 m); keltis patogiau d pakrante, laivelius persineant apie 100 m.

135 k Nausodė. N. malūno u˛tvankos vietoje daug didelių akmenų, kurie nesunkiai praplaukiami.

130 k Mo1aina (L — 21), Panevė˛io—eduvos gl˛k. Berčiūnų st.

129 d San˛ilė (L—8). BERČIŪNAI — apyl. ir kol. centras, viekelio Naujamiestis—Spirakiai tiltas. San˛ilė, itisai kanalizuota, Nevė˛į sujungia su Lėveniu. Pakilus Lėveniui, vandens perteklius teka į Nevė˛į. San˛ilės ir Nevė˛io santakoje vasarą įsikuria pionierių stovyklos.

Nevė˛io pakrantės puyne yra III—IV a. pilkapių.

124 k Papuiai; d Nevė˛ininkai.

123 d Sudramala (L—12); toliau—k Pukonys.

120 d NAUJAMIESTIS — mst. t. g., apyl. ir M. Melnikaitės kol. centras. Viekelio Upytė—eduva tiltas.

115 d Kirinas (L -— 47), Povilauskai.

112 d Vadaktėliai. Buv. malūno u˛tvanka igriauta— galima laisvai plaukti.

101 k Upytė (L-—40) prasideda u˛ 8 km į p. r. nuo Ramygalos.

100 Parengtas projektas statyti Krekenavos tvenkinį: u˛tvankos H—7 m, tvenkinio F—1040 ha; vanduo bus naudojamas pramonei (Krekenavos kiaulininkystės kompleksui) ir laukams drėkinti. Patvanka į auktupį sieks apie 20 km, iki pat Naujamiesčio.

95 KREKENAVA — mstl., t. ū. centras. Didesnė mstl. dalis d krante; k Svenčiulikiai (buv. kaimas); Ramygalos—Baisogalos pln. tiltas; prie tiltą ir ˛emiau jo upėje yra keletas nedidelių, krūmais ap˛ėlusių salelių.

Toliau, praplatėjusiame upės slėnyje, telko keletas nedidelių ˛iogų bei senvagių e˛erėlių; k krante Gringalių spygliuočių mikas. Gra˛us čia kratovaizdis, nema˛a gerų vietų postoviui, nakvynei.

93 d Buv. Slabados dvaras — t. y. Papalčių skyriaus gamybiniai pastatai, fermos, senas dvaro parkas.

90 d Buv. Skaistkalnio dvaro malūno, varomo elektra, u˛tvanka igriauta.

87 d Liaudė (L— 39), Bakainiai.

85 d SURVILIKIS — mstl., apyl. ir ,,vyturio' kol. centras; k Kazokai.

81 k VENTYBRASTIS — ,,Pakeltos velėnos' kol. centras. Kaime yra u˛dara sodyba—vietinės reikmės liaudies archit. paminklas.

72 d KRUOSTAS (L—29), Maciūnai; k buv. Kruosto dvaro parkas.

76 d KALNABERˇE — ,,ˇiburio' dar˛ininkystės kol. centras, senas parkas — gamtos paminklas, piliakalnio liekanos. Per kaimą eina Kėdainių—Krekenavos kelias.

71 k Repengiai. Neveikiančios Kruosto HE u˛tvanka (H—4,1 m). Keltis patogiau d pakrante. K. HE tvenkinio vanduo dabar naudojamas ,,ˇiburio' kol. dar˛ams drėkinti,

64 k Alkupis (L—12). APYTALAUKIS. Baroko stiliaus ba˛nyčia (XVII a. vid.) — archit. paminklas, senas parkas — gamtos paminklas, buv. A. dvaro rūmai. (XIX a.) — archit. paminklas (dabar juose senelių invalidų namai).

61 k VILAINIAI — Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas; upėje malūno u˛tvankos liekanos.

59 d Dotnuvėlė (L — 61); jos pakrantėje 33 ha parkas. Rekonstravus vandens malūną, 1,2 km nuo ˛. Dotnuvėlė patvenkta; 5,1 ha tvenkinys skirtas kultūriniams-buitiniams poreikiams; 0,9 km ˛emiau—Smilgos (L—32) ˛., o dar u˛ 2,9 km—k Obelies (L— 53) ˛. ios upės į Nevė˛į įteka Kėdainių mst.

KĖDAINIAI — rj. ir Tarybų Lietuvos geografinis centras. Nuo K. tiek paraleline, tiek meridianine kryptimi dabartinės respublikos sienos nutolusios beveik vienodai. Miestas įsikūręs Dotnuvėlės, Smilgos, Obelies ir Nevė˛io santakoje.

K. senamiestis — urbanistikos paminklas. Jame yra ilikę nema˛a senųjų pastatų; buv. rotuė, rektorių namai, kotų pirklių namai, v. Jurgio, kalvinų ir liuteronų ba˛nyčios. K. kratotyros muziejus, įsteigtas 1921,— vienas i seniausių respublikoje.

K. — smarkiai augantis pramonės centras. Pokario metais čia pastatyta daug pramonės įmonių, gyvenamųjų, kultūrinių ir buitinių pastatų. (Plačiau apie Kėdainius raoma K. Trečiakausko kn. ,,Kėdainiai', V., 1974).

53 k PELĖDNAGIAI — apyl. centras, pavyzdingai tvarkoma gyvenvietė. Igriautos malūno u˛tvankos vietoje—sekli, akmeninga brasta.

52 k Pailiai, 667 ha Pailių mikas.

49 d Karūnava, Vainikų t. ū. paukčių fermos.

43 k Berupė (L—48). LABŪNAVA — Kėdainių rj. pirmaujančio Darbo raudonosios vėliavos ordino ,,Rytų auros' kol. centras; aplink Labūnavos mikai (1306 ha).

36 d Daiūnai, vandens matavimo punktas. Did˛. Nevė˛io intako uvės ˛. (L — 135).

Nuo uvės iki Panevė˛iuko upėje yra keletas nedidelių rėvų. Bajėnai, buv. B. dvaro malūno u˛tvanka igriauta, galima laisvai praplaukti.

33 d A1uona (L — 32), Vitkūnai.

30 d Striūna (L—28), Pastriūnis; k Vilkenai. Kiek tolėliau d PANEVĖˇIŪKAS— ,,Nevė˛io' kol. centras.

Baroko stiliaus ba˛nyčia (XVIII a. vid.) — archit. paminklas.

26 k Gynia (L — 36). BABTAI — mstl., apyl. centras. Gynios—Nevė˛io santakos kalvoje ˛aliuoja ą˛uolynėlis, o u˛ pln. — Babtų mikas. Greta Vytėnų sodininkystės-dar˛ininkystės st. eksperimentinis ūkis, nauja gyvenvietė.

21 k Kiaunupis (L—14), Stabaunyčius. Prasideda ramus ir gilus upės ˛emupys; slėnys gilus, vaizdingas.

18 d Vėjuona (L — 20); k Sitkūnai.

15 d Kačiūnikė.

13 d Sausinė (L — 11), Kudrėnai. Kiek ˛emiau — d Upytė, k Bivyliai.

10 d Bernatoniai.

6 k Lieda (L — 7), Ū˛lied˛iai.

5 d Didvyriai. Upės srovė visai sulėtėja—prasideda Nemuno patvanka.

3 d RAUDONDVARIS — apyl. ir Lietuvos ˛emės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio centras, Kauno— Jurbarko pln. tiltas, didelis parkas, nutįsęs iki Nevė˛io. Gyvenvietė — Nevė˛io kilpoje, ˛emutinėje terasoje. Auktutinėje terasoje buv. R. dvaro pastatai, ba˛nyčia, parkas — archit. paminklai. k ROMAINIAI — U˛lied˛ių apyl. centras, Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio valdos. Įkalnėje, gra˛iame puyne, įsikūrusi R. sanatorija. Čia yra ilikusių ir senųjų ą˛uolų. Manoma, kad Romainiuose buvo senovės lietuvių ramovė.

Toliau Nevė˛is ramiai teka greta Nemuno. Nemuno vaga apie 8 m yra pakilusi ir u˛tvenkusi visą ramaus Nevė˛io ˛emupį.

Nevė˛is įsilieja į Nemuną 199,2 km nuo io ˛., ties ilelio k., 8,5 km ˛emiau tos vietos, kur įteka Neris.

UVE

Trasos ilgis — 108,6 km, trukmė — 5 d., sezonas — IV—VI mėn.

uvė — did˛. Nevė˛io intakas, Jos versmės yra Rytų ˇemaičių plynauktėje, Tyrulių pelkėje, u˛ 6 km į p. r. nuo Tytuvėnų, Kelmės rj. Auktupys nuo Plikaičių iki ˇeimių tilto kanalizuotas. Per visą 134,6 km ilgį nukrenta 112,1 m (ΔH—0,83). Did˛. nuolydis yra auktupyje—2,23 ir antroje pusėje (tarp 65,7—0 km)—1,06. Q: iaulėnuose—1,02, ˛emiau Upytės ˛.—1,38, ˛emiau Ber˛ės ˛.— 3,60, ˛emiau A˛ytės — 5,28, ˛.— 6,38. Vagos pl.; auktupyje 6—8 m, ˛emupyje—10—15 m. Slėnys neplatus, krantai vietomis aukti, sausi, apaugę med˛iais. Kratovaizdis gana įspūdingas, ypač gra˛u gegu˛ės mėnesį ievoms ˛ydint. Kliūtys: u˛tvankos, rėvos, slenksčiai, dideli akmenys, seklios brastos, u˛˛ėlimai, sąvartų u˛kamos. Pavasarį, kai auktas vanduo, arba po gausesnių liūčių turistine baidare be didesnių kliūčių galima plaukti nuo iaulėnų, o dar geriau—nuo Ber˛ės intako.

Pagal hidrografinius duomenis 67,7 km ˛emupio baras gali būti II sudėt. ktg. etalonas.

109 k IAULENAI — mstl., apyl. ir K. Po˛elos kol. centras; vandens matavimo punktas, Radvilikio— iaulėnų—Tytuvėnų pln. tiltas.

102 ˇeimiai; kaimo viekelio tiltas.

100 d Upytė (L—7), DIKTARIKIAI. Restauruotuose buv. dvaro rūmuose įsikūrusi m-la; rūmai ir parkas—vietinės reikmės archit. ir gamtos paminklai.

89 Mocikis. Vandens malūno igriautos u˛tvankos vietoje nedidelis slenkstelis, per kurį laivelius galima nusileisti.

87 k Čerkosai; Č. kaime stovi koplytėlė — liaudies dailės paminklas.

82 d ˇitikiai. ,,Tarybinės ˛emės' kol. vandens malūnas, varomas elektra, lentpjūvė. Per u˛tvanką keltis patogiau k krantu.

81 k Ber˛ė (L — 36), d Ramokiai.

79 k Godai. Upės pakrantėje senkapis.

75 d ˇadikė (L—19); k PAUVYS— apyl. ir ,,uvės' kol. centras.

70 GRINKIKIS — mstl., apyl. ir t. ū. centras. Vandens malūno, varomo elektra, u˛tvanka igriauta; jos vietoje susidarė 0,8 m slenkstis, kurį, esant auktam vandeniui, galima praplaukti; kai ˛emas vanduo, patogiau keltis d puse.

68 k Geručiai. Toliau abipus upės bėga viekeliai: d Grinkikis—Pauvys, k G.— Digraičiai.

65 k Vaitiekūnai. Kiek ˛emiau upėje i eilės 5 slenksčiai. uvės ir Vingrio upelio santakoje stūkso piliakalnis, vadinamas Pilimi.

64 k Kairėnai. Buv. triaukčio vandens malūno u˛tvanka igriauta. Vanduo teka ne per u˛tvanką, bet d pusėje irausta nauja vaga.

57 k Bakūnikis; seno vandens malūno u˛tvanka igriauta, malūne įrengta suomika pirtis. Laivelius galima nusileisti abiejose pusėse. Prie pat u˛tvanką senojo tilto polių liekanos, ˛emiau u˛tvankos—naujas gel˛b. viekelio Krakės—Vosylikės tiltas.

55 d Slabada; vandens malūno, varomo elektra, apgriauta u˛tvanka; keltis k krantu. k Rezgiai.

54 d A˛ytė (L—20), Antkalnis; k Dovydikiai.

52 k Plinkaigalis. uvės ir ma˛o upelio santakoje, prieais kapinaites, nedidelis piliakalnis.

47 d Pauvys įsikūręs ant aukto, stataus upės kranto. Viekelio Krakės—Betygala tiltas, nutiestas buv. Pauvio vandens malūno igriauta u˛tvanka; prie tiltą sala, fv. k. Upėje didelių akmenų slenkstis.

Kairėje pakrantėje buv. dvaro parkas—Kėdainių ir Raseinių rj. turistų mėgstama sąskryd˛ių vieta. Prie kelio, smėlėtoje kalvoje, V—XII a. kapinynas.

44 d ilainiai. Upėje triguba rėva, kurios laiptais tenka nusileisti apie 1,5 m.

42 d Vosbučiai. Upėje i Krakių—Paliepių tilto likučių susidaręs krioklelis. Kilometru ˛emiau—Vosbučių piliakalnis. Čia uvę remia 4 raudonkalniai (taip čia vadinamos rausvo priemolio atodangos); ties trečiuoju raudonkalniu — did˛. uvės sala, fv. d. Ant kalno Pajieslio kol. fermos.

k Ambraziūnai; piliakalnis, paskendęs did˛iuliame sode. Vandens malūno u˛tvanka, kai auktas vanduo, praplaukiama.

37 Kairėje upės pakrantėje statūs skard˛iai, vagoje—rėvos. Kilometru ˛emiau Diksiai, upėje sekli brasta.

34 d ,,Draudvilio Babilonas'—i 3 pusių eroduojama, primenanti grybą atodanga. ˇemiau upės srovė kiek sulėtėja.

31 k Paupelys (L—6); d Bakano piliakalnis.

29 k Ruseiniai; kaimo laukuose didelis ploktinis kapinynas. Upėje brasta.

19 k ANGIRIAI — ,,Gegu˛ės pirmosios' kol. centras. Vandens malūno igriautos u˛tvankos vietoje statoma Angirių u˛tvanka²¹. U˛tvankos H—16 m, tvenkinio, skirto kolūkio laukams drėkinti, F — 262 ha.

18 d SVILIAI. ,,Jaunystės' kol. gyvenvietė.

16 d Liedas (L—18); k JOSVAINIAI—mstL, apyl. ir ,,Jaunystės' kol. centras; viekelio Panevė˛iukas—Josvainiai—Kėdainiai tiltas. J.— stambiausia gyvenvietė pauvyje.

11 d Vinknupis (L—17), Macgaliai. Upės pakrantėje didelė nuoliau˛a su med˛iais.

8 d KUNIONIAI — apyl. ir Mičiurino kol. centras. Upė pradeda riesti 2 km ilgio Kunionių kilpą; krantai statūs, skardingi.

5 Stankūnikio raudonkalnis, vadinamas Velnio kalnu. 3 d Kampai. Gili upė ramiai įplūsta į Nevė˛į 36,3 km nuo jo ˛.

²¹ Antra u˛tvanka ant uvės numatyta statyti apie 3 km ˛emiau Kairėnų. Tad po dvejų trejų metų, kai tos u˛tvankos bus pastatytos, uvės hidrografija labai pasikeis: liks tik du didoki e˛.

DUBYSA

Trasos ilgis — 123,5 km, trukmė — 5 d., sezonas — V—IX mėn.

Dubysa — d Nemuno ˛emupio intakas. Gindamiesi nuo prieų, ˛emaičiai upės pakrantėse įrengė daug piliakalnių. Did˛iojo Tėvynės karo metais padubysiais vyko arios kautynės su hitlerininkais.

Dubysa prasideda iaulių rj., u˛ 4 km į . v. nuo Rėkyvos e˛.; auktupyje ji visai ma˛as upeliukas, vingiuojantis salpinėmis pievomis. Upės L—139 km, baseino F—2033 km². Dubysos auktupys 15 km kanalu sujungtas su Venta. iuo metu kanalas nenaudojamas, daug kur u˛slinkęs, u˛˛ėlęs, liuzai suirę. Baidare arba lengva valtele galima plaukti jau nuo Bubių ˛uvininkystės ūkio tvenkinio arba nuo Mirskikės ar Til˛ės intako. Tačiau did˛. Dubysos intaku Kra˛ante nuo Kra˛ių plaukti yra daug lengviau negu Dubysos auktupiu. Be to, ir marruto trasa kiek pailgėja.

Dubysos slėnys plačiasalpis ir gana rykus. Jo pl.— iki 0,5 km. Vidurupyje ir ˛emupyje slėnys labai gilus. Vagos pl. auktupyje 4—5 m, vidurupyje—20—30 m, ˛emupyje — 40—50 m; gl. atitinkamai—0,1—0,5 m, 0,3—1,5 m, 0,5—3,0 m. Krantai aukti, vietomis statūs, skardingi. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais. Kliūtys: u˛tvankos, slenksčiai, rėvos, dideli akmenys, u˛vartos, seklios brastos.

123,5 km marruto trasoje Dubysa nukrinta 79,7 m (ΔH—0,65). Pats did˛. kritimas yra auktupyje (tarp 113—101 km)—l,0. Q: ˛emiau Til˛ės ˛— 0,93, ˛emiau Kra˛antės—4,97, Lyduvėnuose—7,04, ˛.—12,5. Dubysa daugiausia maitinama lietaus ir tirpsmo vandenų, todėl jos nuotėkis per metus labai įvairuoja (iki 150 kartų). Sausomis vasaromis upė labai nusenka.

Be Bubių ˛uvininkystės tvenkinių (132 ir 126 km nuo ˛.) ant Dubysos artimiausiais metais bus įrengti dar du dideli tvenkiniai: Padubysio ir Betygalos. Tada labai pakis ne tik Dubysos, bet ir did˛. jos intako Kra˛antės hidrologinis re˛imas.

Apie Dubysos marrutinę trasą rao M. Kondratas kn. ,,Dubysa', V., 1961. Ten yra detalios Dubysos ir Kra˛antės upių trasų schemos.

DUBYSOS MARRUTINĖ JUOSTA

124 k Til˛ė (L—12), Dzidai; Til˛ė grioviais sujungta su Rėkyvos e˛. Dubysa iame ruo˛e teka Ventos—Dubysos kanalu.

118 d Deglė (L—5), Jukaičiai 1 ir II, įsikūrę abiejuose upės krantuose.

114 d Dengtiltis, ,,Tarybinio artojo' kol. malūno apgriauta u˛tvanka; per upę tiltas.

113 d Burkai. Malūno u˛tvankos liekanos upėje.

107 d Padvarninkai. Nebaigto kasti Ventos—Dubysos kanalo galas.

105 d Darbučiai; buv. malūno u˛tvanka igriauta, plaukti nėra kliūčių.

102 k iauė (L—32), edvyd˛iai. iauė atiteka i didelių Tyrulių pelkių.

101 d Kra˛antė (L—87) — did˛. Dubysos intakas. K. įtekėjus, Dubysos nuotėkis beveik padvigubėja, upė paplatėja. Nuo čia vandens jau pakanka plaukti bet kuriuo metų laiku. Kiek ˛emėliau — Tytuvėnų—Kelmės pln. tiltas.

99 Padubysys, buv. malūno u˛tvanka igriauta, galima laisvai praplaukti. Tačiau netrukus čia bus pastatyta Padubysio tvenkinio u˛tvanka. Vanduo bus naudojamas laukams drėkinti ir iaulių mst. pramonei. U˛tvankos auktis — 24 m, tvenkinio F — 2020 ha. Tvenkinio atlajos pasieks Bubius, isilies ir į Kra˛antę apie 300 m ˛emiau kelio Kelmė—,,Naujoji sodyba'.

91 k Gry˛uva (L—14). Tai gana vandeningas intakas (Q—1,14), kuriuo nuteka Gautvinio (F—128) ir Apuio (F — 23,7) e˛. vandenys. Į Gry˛uvos ˛emupį i visur — Dubysos, Saldaus ir Dratvens — gegu˛ės viduryje suplūsta nerti skersnukiai, kuriuos čia kaltais vadina.

90 d Sa1dus (L — 9). U˛ kilometro didelis MAIRONIŲ k.— ,,Gegu˛ės pirmosios' kol. centras. Kaime yra pilkapių. Čia 1909—1914 gyveno poetas M. ei˛ys-Dagilėlis.

81 k Didravis (L—5). Bulavėnai; Tytuvėnų mikų ūkio centras. Dubysos slėnyje stūkso piliakalnis ir senkapiai. Upėje viena greta kitos dvi ilgos rėvos.

79 d Zakelikiai; buv. malūno igriautos u˛tvankos vietoje praplaukiamas slenkstelis. Toliau, k krante, lama gra˛ūs mikai.

76 d Dratvuo (L—14), Lyduvėnai, Radvilikio—Sovetsko (Til˛ės) gl˛k. tiltas — vienas i aukčiausių (42 m) ir ilgiausių tiltų Lietuvoje. Upė tarp gl˛k. ir ˛emiau jo esančio viekelio tilto sekli, siaura, u˛griozdinta atriais akmenimis bei gel˛betonio nuolau˛omis, perkalais. Čia plaukti reikia labai atsargiai, kad nepradurtų baidarės.

67 Kuelikė, neveikiančios Raseinių HE u˛tvanka. Kiek ˛emėliau — k Pakalnikiai. Upės pakrantėse puikios vietos stovyklai, nakvynei.

64 Kiek atokiau nuo upės PASANDRAVYS — poeto J. Mačiulio-Maironio (1862—1932) tėvikė.

60 d Bralinskiai, nugriauto malūno 1,2 m aukčio u˛tvanka. Upės pakrantėje giluminis grę˛inys, i kurio ver˛iasi stipri vandens srovė. I čia tiekiamas vanduo Raseiniams. Upėje daug seklumų, sąvartų, staigių posūkių.

54 k Luknė (L—26), kiek ˛emiau—neveikiančio Navininkų malūno u˛tvanka, per kurią laivelius tenka persikelti.

48 k Mūkė (L—16). M. patvenkta, jos vanduo naudojamas J. Janonio kol. lankams drėkinti.

Maslauskikiai; apgriauta vandens malūno ir lentpjūvės, varomų elektra, u˛tvanka. Čia laivelius reikia persivesti.

46 Yra projektas ioje vietoje įrengti Betygalos tvenkinį Dubysos nuotėkiui reguliuoti ir laukams drėkinti; u˛tvankos H—10,7 m, tvenkinio F—510 ha. Tvenkinio patvanka pasieks Bralinskus, ir tame ruo˛e esančios Maslauskikių, Navininkų ir Bralinskų malūnų u˛tvankos ,,nugrims' po vandeniu.

46 k Lelykas (L—10). Lelyko—Dubysos santakoje yra patogi vieta poilsiui bei nakvynei.

Ant kalno BETYGALOS mstl. — apyl. ir kol. centras; yra kolūkinis dailės muziejus. Kilometru ˛emiau, Dubysos intako Vakūtės (L — 3) d krante, piliakalnis.

43 k Pakalnikiai; upėje daug didelių akmenų, greita srovė.

37 k Vand˛iai, Ugioniai, d Kalnikiai. Upėje keletas seklių brastų. Kiek ˛emiau, Upytės (L—6)—Dubysos santakoje, stūkso nedidelis Rajincikių piliakalnis (XIII— XIV a.), vadinamas Barsukalniu.

32 k Kirknovė (L — 25); d krante mikelyje pasislėpęs nedidelis Darbutų piliakalnis. Apie 0,5 km nuo ˛. Kirknovė patvenkta 10,7 m aukčio u˛tvanka. Tvenkinyje priveista įvairių ˛uvų. Greta stovi Raseinių rj. ˛vejų ir med˛iotojų namelis, o k—Raseinių MSV poilsio namai.

31 ˇemaičių pln. Kaunas—Klaipėda gel˛b. tiltas.

29 Buv. Ariogalos malūno u˛tvanka igriauta, galima laisvai praplaukti; upės senvagė u˛akusi.

27 k ARIOGALA — mst., apyl. ir t. ū. centras. A. įsikūrusi virutinėje Dubysos terasoje, tarp upės ir pln.

Prie kelio Ariogala—Betygala, ties ˛emuoju tiltu, k Dubysos krante, yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.

24 Pagojis, piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu. Upėje nema˛a kliūčių: slenkstelių, didelių akmenų, seklių brastų.

22 k Itiesinto Kauno—Klaipėdos pln, Ariogalos apva˛iavimo tiltas.

18 k Gynėvė (L—36). Plikiai; upėje ilga rėva. 0,6 km ˛emiau, ties Padubysio k., didelių akmenų sekluma, per kurią laivelius reikia persivilkti.

15 Klumpė; apgriauta neveikiančio malūno u˛tvanka.

12 Kilovos sugriauto malūno u˛tvanka.

5 d Padubysys; malūno, varomo elektra, dvimetrinė u˛tvanka; laivelius reikia persineti.

ˇemupyje upė teka labai lėtai, todėl vietomis gausiai pri˛ėlusi vandens augmenijos.

2 k Paskutinio Dubysos intako Lazduonos (L— 17) ˛.

1 d SEREDˇIUS — mstl., apyl. ir ,,Nemuno' kol. centras; per upę Kauno—Jurbarko pln. gel˛b. tiltas. Dubysa ramiai įsilieja į Nemuną 167,5 km nuo jo ˛. ių upių santakoje, įkalnėje ir ant aukto kranto, pabiręs Sered˛iaus mstl.

Sered˛ius — sena, legendomis, apipinta vietovė. Kai kurie istorikai romantikai (T. Narbutas ir P. Loboika) raė, kad čia gyvenęs, miręs ir Sered˛iaus piliakalnyje palaidotas legendinis i Romos atvykęs Palemonas su sūnumis.

Sered˛iaus piliakalnis (X—XV a.) yra Nemuno—Dubysos slėnio laite, Pietvės k krante. Jis su senovės gyvenviečių teritorijomis paskelbtas landaftiniu istoriniu draustiniu.

Sered˛iuje iliko namelis, kuriame gyveno kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Stasys imkus (1887— 1943), gimęs netoli S., Motikių k.

KRAˇANTĖ

Trasos ilgis—70 km, trukmė—3 d., sezonas—IV— VI mėn.

Kra˛antė — did˛. Dubysos intakas. Jos versmės yra ˇemaičių auktumoje, Karklėnų pelkėje, u˛ 9 km į p. r. nuo Varnių. Teka pro Kra˛ius ir Kelmę, auktupyje iki Raudikių reguliuota. Ma˛u turistiniu laiveliu arba baidare čia galima plaukti be jokių kliūčių. Per visą 87,4 km ilgį upė nukrinta 109 m (ΔH—1,25). Pats did˛. kritimas yra auktupyje. Q: Linkaučiuose (70 km nuo ˛.) — 0,97, Pruinskuose (6 km nuo ˛.) — 3,42²². Kra˛antė neturi vandeningesnių maitinimo altinių (upių, e˛erų), todėl sausmečiu labai nusenka, u˛˛elia vandens augmenija ir vandens turizmui ma˛ai tinka.

Vagos pl.: auktupyje 4—6 m, ˛emupyje—8—12 m; gl. atitinkamai—0,2—0,5 m, 0,5—1,5 m. Kliūtys: u˛tvankos, dideli akmenys, rėvos, seklios brastos, u˛˛ėlimai, u˛vartos, staigūs vingiai. Kai Kelmės rj., 101,4 km nuo ˛., ant Dubysos bus pastatyta Padubysio u˛tvanka (H — 24 m), tai 2020 ha tvenkinio, skirto laukams drėkinti ir iaulių mst. pramonei, patvanka pasieks Bubius ir Kra˛antės ˛emupį iki Kelmės—,,Naujosios sodybos' kelio. Tame ruo˛e pasikeis ir hidrografinis upės re˛imas.

70 d KRAˇIAI — mstl., apyl. ir kol. centras. iauriniame mstl. pakratyje lapuočiais apaugęs Med˛iokalnis — botaninis draustinis. K. — viena i garsiausių feodalinio laikotarpio ˇemaitijos vietovių, Kra˛ių auktesnioji m-la (1613—1775) buvo svarbi vietimo įstaiga tuometinėje Lietuvoje, Joje mokėsi daug ˛ymių XIX a. lietuvių kultūros darbuotojų.

I senųjų Kra˛ių statinių ilikę tik XVII a. gotikinio stiliaus jėzuitų bendrabutis (bursa) ir barokinio stiliaus ba˛nyčia (XVIII a. vid.).

Reguliuotoje upėje, iskyrus ˛emus nepraplaukiamus tiltelius bei lieptus, didesnių kliūčių nėra.

68 Kra˛antė teka Kra˛ių daubos pelke, Dausino e˛. (F—17,8) pakračiu. Upė reguliuota, vaga siaura, be didesnių kliūčių.

60 d Papiliai, piliakalnis.

55 Raudikė. Baigiasi reguliuota upės vaga.

50 k Kuprė (L—10). PAKRAˇANTIS — apyl., o GRINIAI — ,,Naujos vagos' kol. centras. Netoliese dideli (1437 ha) Kuprės—Pagojaus mikai.

47 Pluskiai; vandens matavimo punktas, Kelmės— Kry˛kalnio pln. gel˛b. tiltas; puskilometriu ˛emiau—medinis kaimo kelio tiltas. Upės slėnys dar slėsnus, apie 1 km pl., krantai ˛emi, vietomis pasipuoę lapuočiais.

43 k Vėgėlė (L—6); d Simaičiai. Buv. Morkių k. gimė 1863 sukilimo vadas A. Mackevičius (1828—1863).

Upėje dideli akmenys, vietomis u˛vartos, sąnainės seklumos.

27 k Pagojis. Čia 1891 Jonas Ivanavičius įkūrė pirmąją Lietuvoje pienininkystės m-lą, kuri veikė iki 1910. Naudvaris; upėje buv. Naudvario vandens malūno igriauta u˛tvanka; per akmenų krūsnis laivelius tenka persitraukti.

23 k KELMĖ—mst., rj. centras, įsikūręs siaurame Kra˛antės ir Vilbėno tarpupyje; per upę Raseinių g-vės (Kelmės—Tytuvėnų pln.) tiltas; puskilometriu ˛emiau, ties Br. Laucevičiaus g-ve, vandens malūno, varomo dyzelinio variklio, u˛tvanka (H—3); patogiau keltis k krantu. Per u˛tvanką pėsčiųjų tiltas; 4,1 ha tvenkinio patvanka siekia Raseinių g-vės tiltą. ˛emiau u˛tvankos, staigiame Kra˛antės vingyje, d krante—stadionas. Vandens turistams patogu čia sustoti pastoviui.

Miesto . pakratyje prie Vilbėno yra parkas ir buv. dvaro rūmai (XVIII a.) — baroko ir klasicizmo archit. paminklas.

Kelmėje gimė raytojas, dramaturgas, aktorius Bronius Laucevičius-Vargas (1885—1916).

Po sunkios kovos Kelmė buvo ivaduota 1944 spalio 6 d. Vienuolikai tarybinių karių, kovojusių prie K., suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Du i jų— V. Babijus ir V. Chudiakovas — čia ˛uvo. Palaidoti K. karių kapinėse.

14 d Did˛. Kra˛antės intako Vi1bėno (L — 21) ˛. Ketvirtame km nuo ˛., buv. Kelmės HE vietoje, Vilbėnas patvenktas; tvenkinys (F—4 ha) naudojamas kultūriniams-buitiniams poreikiams.

9 Kukečiai. Upėje lauko akmenų u˛tvanka, pastatyta nuotėkiui reguliuoti ir laukams drėkinti. Kai ˛emesnis vandens lygis, laivelius reikia persikelti.

6 d Pruinskiai; neveikiantis vandens matavimo punktas.

2 Burbaičiai; upės krante piliakalnis, vadinamas Piliuku. Paupyje gera vieta pastoviui, nakvynei; ˇukikės mikas.

Kra˛antė įteka į Dubysą 100,6 km nuo ios ˛.

22 Pavasarinių potvynių maksimalus Q: stebėtas —109,0, vidutinis per 12 stebėtų metų—62. Pagal hidrografinius duomenis Kra˛antės trasa gali būti II sudėt. ktg. etalonu

EUPĖ

Trasos ilgis – 268,5 km, trukmė — 12 d, sezonas V—IX mėn.

eupė — did˛. Sūduvos upė, ilgiausias Nemuno ˛emupio intakas. Jos versmės yra Lenkijoje, apie 18 km į . nuo Suvalkų, prie eupėlės k., greta Juodosios Ančios upės ir Juodosios Ančios e˛. Nuo versmių 270,5 km teka Lenkijos LR teritorija, nuo 270,5 iki 113,0 km— Lietuvos TSR teritorija, nuo 113,0 iki 61,8 km—Lietuvos—Kaliningrado sr. siena ir nuo 61,8 km iki ˛.—Kaliningrado sr. Bendra kryptis i p. r. į . v. eupės auktupio baseinas yra p. v. Baltijos dalyje, Sūduvos auktumoje. Kita eupės baseino dalis apima U˛nemunės. ˛emumos p. dalį — eupės ˛emumą, priklausančią Vidurio ˛emumai. eupės slėnys negilus, palyginti siauras, nesudėtingos struktūros. Auktupyje, Lenkijos teritorijoje, Suvalkų auktumoje, upė negiliai įsigrau˛usi tarpmoreninių kalvų, palyginti srauni, prateka eis e˛eriukus. Nusileidusi nuo auktumų, iki Kalvarijos ji vingiuoja ledyno lie˛uvio dubuma. Nuo Kalvarijos eupė įsigrau˛ia giliau, salpa inyksta, atsiranda 8 ir 4 m terasos. Tos terasos ilieka iki Kapsuko. Nuo Sasnos upės slėnys. pasidaro negilus, platus. Plačiausia eupės salpa Antanavo—Pilvikių ruo˛e.

eupės baseinas (F—6075,8 km²) nėra e˛eringas. Pagrindinis drėgmės altinis — krituliai, kurių vid. per metus ikrinta 750—800 mm. Į molio bei priemolio gruntą. krituliams sunkiau įsisunkti, ir didesnioji jų dalis igaruoja. Todėl ilgos eupės nuotėkis yra gan kuklus: Q ties Lietuvos—Lenkijos siena 1,03, Kirsna—2,97, Dovine — 9,98, irvinta — 18,6, Nova—26,4, Lietuvos — Kaliningrado sr. siena — 32,2. Kadangi Kapsukui vasarą nepakanka varaus eupės vandens, buvo kanalizuotas Dusios, Simno ir ˇuvinto e˛. nuotėkis. iam tikslui itake i tų e˛. pastatyti liuzai-reguliatoriai, sulaikantys dalį pavasarinio potvynio vandens ir paleid˛iantys jį sausais vasaros mėnesiais. Minėtuose e˛. vandens lygis ne˛ymiai pakeltas; reguliuojamo vandens turis—12,5. 10⁶ m³.

Per visą 268,5 km trasos ilgį eupė nukrinta 113 m (ΔH—0,42). Pats did˛. kritimas yra tarp 248,7 ir 241,2 km, kur 7,5 km ilgio ruo˛e upė nukrinta 14,5 m (ΔH— 1,93). Anksčiau eupės hidroenergetiniai resursai buvo plačiai naudojami—veikė 9 jėgainės (29 m slėgimo). iuo metu tebedirba tik Antanavo HE.

Vagos pl. (m) auktupyje 8—15 m, ˛emupyje—20— 30; gl. atitinkamai—0,5—1,0 m, 1,0—2,0 m. Krantai beveik visur sausi, tinkami stovyklauti, vietomis pliki, kai kur ap˛ėlę karklų krūmais. Marrutas nesudėtingas. Kliūčių, iskyrus u˛tvankas ir nedideles rėvas bei seklias brastas, nėra. Kelionę eupe galima pradėti: a) Liubavo mstl., esančiame nuo Lietuvos—Lenkijos sienos 1,5; b) did˛. Sūduvos e˛. kelionė bus gerokai ilgesnė ir įdomesnė, nes praplauksime didelius, ˛uvingus vandenis, tarp jų ˇuvinto e˛. rezervatą.

EUPĖS MARRUTINĖ JUOSTA

269 k LIUBAVAS — mstl., apyl. ir kol. centras. iaurės rytuose, Trumpinių k., gimė Lietuvos TSR liaudies raytojas A. Venclova (1906—1977).

268 d elmenta (L—16) atiteka i Lenkijos, i di-doko Kiesionikio e˛., prateka Didįjį (F—317,5), Ma˛ąjį (F—169) elmento, Ilgelio (F—14) ir Kupovo (F—31) e˛. Kiek tolėliau Santaka, Tribarčiai.

266 k Grau˛ė (L—10), Grandai, ˛emiau—Zigmantavas. Kadaise ties buv. Zigmantavo dvaru, kad upės srovė negriautų krantų, buvo įrengtas vandens metiklis. Dabar toje vietoje yra nedidelis, nesunkiai praplaukiamas slenkstelis.

257 d Miluicikiai. Upės srovė kiek sulėtėja—prasideda buv. Kalvarijos malūno u˛tvanka.

255 Buv. Kalvarijos malūno u˛tvanka; visi įtvarai tvirti ir sveiki, tik vandens reguliavimo skydai iimti. Plaukti tiesiog viduriniu lataku, kuriame srovė gana stipri, bet pusmetrinis slenkstis perokamas.

254 KALVARIJA — mst, apyl. centras, vandens matavimo punktas; Alytaus—Kapsuko pln. tiltas, gl˛k. st. Tai viena i senesniųjų Sūduvos gyvenviečių. K. kalėjime kalėjo Lietuvos revoliucinio judėjimo vadovai V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis ir kt.

K. gimė, čia lankė pradinę m-lą ˛ymus LKP veikėjas, vienas i faistų nu˛udytų keturių komunistų—J. Greifenbergeris (1898—1926).

249 k Dambauka; d Santaka. Čia upė pradeda riesti dvigubą kilpą į . v. ir vėl į ., d krante ,,Tarybų Lietuvos', k – “Bangos” kol. laukai.

245 d Kirsna (L—28), Paeupiai. Kirsna atiteka is didoko (F—170 ha) Rimiečio e˛. ir beveik padvigubina eupės nuotėkį.

244 ioje vietoje numatyta statyti ,,ˇelsvelės' kol tvenkinio u˛tvanką, skirtą laukams drėkinti. Vandenį gaus ,,Tarybų Lietuvos', ,,Bangos' ir ,,Kovo 8-osios' kol. Patvankos H—13 m, tvenkinio F—351 ha. U˛tvanką pastačius, pasikeis ir eupės hidrografinis re˛imas, suvienodės jos metinis nuotėkis.

243 k Lakinskai, Alytaus—Kapsuko—Kazlų Rūdos gl˛k. tiltas, buv. Kalvarijos HE u˛tvanka. Čia laivelius reikia persineti krantu. Prie pat gl˛k. tiltą d krante yra piliakalnis. Tvenkinio pakrantėje įrengta poilsiavietė, tvenkinyje įveista ˛uvų,

233 d ˇelsvelė (L—3) teka i ilgo (L—4,1, F— 256) ˇaltyčio e˛., kuriame, kaip ir ˇuvinte, vasaroja ir peri gulbės nebylės. Krosnos—Liudvinavo viekelio tiltas. Toliau iki pat Sasnos upė vingiuoja tiesiog į .

230 k BUKTA — pauktininkystės t. ū. centras. Deinėje upės pakrantėje Buktos—ˇaliosios mikai.

225 k imuliai, Dalginė. Abu kaimai priklauso ˇemaitės kol.

218 k Sūduonia (L—20). Manoma, kad senovėje S. upė skyrusi jotvingius ir sūduvius.

LIUDVINAVAS — apyl. ir ˇemaitės kol. centras; per upę tiltas. Buv. Liudvinavo malūno u˛tvanka igriauta, galima laisvai praplaukti.

216 d Dovinė (L—47) teka i Dusios e˛. (F— 2334 ha), dideliu nuotėkiu gerokai papildo seklius eupės vandenis. Jos baseinas (F—588,7 km²) yra vienas i e˛eringiausių visoje Lietuvoje.

213 d NETIČKAMPIS — ,,eupės' kol. centras, įsikūręs gra˛iai sutvarkytoje mūrinėje kol. gyvenvietėje.

209 d Nartelis. Upės tėkmė pama˛u rimsta ir gilėja— prasideda Kapsuko tvenkinio patvanka. Kiek toliau— Liucinavas.

203 k Kumelionys; Kapsuko tvenkinio k krante stūkso Kumelionių piliakalnis; d parkas, paplūdimys, 90 ha tvenkinyje įveista ˛uvų.

Puskilometriu ˛emiau—k buriavimo klubo laivų elingai.

202 Kapsuko tvenkinio u˛tvanka: H — 10 m, tvenkinio F—90 ha; putliųjų verpalų gamyklos siurblinė, per u˛tvanką patogiau keltis k krantu, nes čia yra cementiniai laipteliai iki pat ˛emutinio bjefo; u˛tvanka eina Kvietikio—Kalvarijos pln. tiltas.

201 d KVIETIKIS — Kapsuko mst. p. dalis, t. ū. technikumas, įsikūręs buv. Kvietikio dvaro valdose; per upę Kazlų Rūdos—Kapsuko—Kalvarijos gl˛k. tiltas. 50 m prie tiltą sekli brasta, atrių akmenų slenkstelis; laivelį geriau persivesti d puse; ˛emiau tilto—vėl sekli brasta, fv. k. Toliau upė rimsta ir gilėja—prasideda buv. Kapsuko HE u˛tvankos patvanka.

200 k Uosupelis (L—10), Tarpučių priemiestis;

d Jevonis (L—6), Kapsuko mst. centras. Per upę I. Černiachovskio ir J. Gagarino g-vių tiltai. Tarp tiltų upė patvenkta buv. Kapsuko HE u˛tvankos (H — 4 m); keltis k krantu; rekonstruotose elektrinės patalpose dabar įsikūrusi elektros tinklų įstaiga.

KAPSUKAS — did˛. U˛nemunės miestas, smarkiai augantis pramonės centras. Lankytini objektai: tarybinių karių kapinės, kuriose palaidoti Tarybų Sąjungos Didvyriai G. Guseinovas, V. Balandinas, miesto kapinės, kuriose yra raytojų ˇemaitės, P. Armino-Trupinėlio, revoliucionierių seserų Laukaityčių kapai; kratotyros muziejus.

Kapsuke gimė, gyveno, mokėsi ir dirbo daug Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų, revoliucionierių. Marijampolės gimnazija (įsteigta 1866) iugdė daug garsių revoliucionierių, kultūros veikėjų. Joje mokėsi V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis, J. Adomaitis-ernas, J. Jablonskis, J. Basanavičius, V. Kudirka, S. Matulaitis, V. Pietaris, P. Vaičaitis, J. Mačys-Kėktas, A. Kričiukaitis-Aibė, P. Maiotas, V. Mykolaitis-Putinas, A. Venclova ir daug kitų ˛ymių ˛monių. Plačiau apie Kapsuką raoma kn. R. Pačėsa, J. Sideravičiusi Kapsukas — Sūduvos irdis, V., 1970.

198 d Karolaukis, profesinė technikos m-la; kiek ˛emiau—Kuktikiai; k MOKOLAI—vieno i geriausių. respublikoje I. Černiachovskio kol. centras.

197 d Kidolikiai; d Pietariai. Čia, kur eupė teka per derlingiausias Sūduvos ˛emes, upės pakrantėse kiekvienas ˛emės rė˛elis taupiai naudojamas. Tik u˛ 3 km. prasidės unskų giria.

190 d Puskelniai. Buv. HE neveikia, u˛tvanka igriauta, galima laisvai praplaukti; k Puskepuriai.

177 d Sasna (L—21). eupė po didelio vingio pakrypsta tiesiog į .

175 k Gavaltuva, veikiančios Antanavos HE 5,5 m aukčio u˛tvanka, keltis k pakrante.

172 k Domeikai; d Nendriniai; eupės krante yra akmens am˛iaus stovykla ir X—XIII a. kapinynas.

168 k ˇIŪRIAI (Gudeliai) — raytojo V. Pietario (1850—1902) gimtinė.

164 d Antanavos—Lygumų kol. centras.

161 k Bebrininkai. Kairėje pakrantėje telko pasagos formos ˛iogis.

158 k Rausvė (L—49). Piliūnai, V—VI a. piliakalnis.

Piliūnų k. valstiečio J. Voveraičio namuose 1918 spalio mėn. įvyko pirmoji LKP(b) Marijampolės apskr. partinė konferencija, vadovaujama J. Zonelio.

153 d PILVIKIAI — mstl., apyl. centras, įsikūręs eupės ir Pilvės (L—57) santakoje; pln. Pilvikiai—Vilkavikis ir gl˛k. Kazlų Rūda—Kybartai tiltai.

150 d Viakis (L—45). Toliau ligi pat Grigaičių miko upės pakrantės plikos, visur dirbami laukai, pievos, ganyklos.

135 d Stokai; Skliausčiai—pa˛angaus Amerikos lietuvių raytojo V. Jakčio-Seno Vinco (1880—1961) gimtinė.

134 d Milupė (L—17). Prasideda Grigaičių mikai.

126 d Nenupė (L— 21), Norvaiai.

118 d Pustaunikiai; k velūs spygliuočių mikai—geros vietos postoviui, nakvynei.

115 Kudirkos Naumiesčio HE u˛tvanka, keltis k krantu; akių—Kybartų pln. tiltas. Buv. elektrinėje įsikūrė MSV. KUDIRKOS NAUMIESTIS — mst, Būblelių apyl. centras, įsikūręs irvintos ir eupės santakoje, viena i seniausių Sūduvos gyvenviečių. Did˛ioji miesto dalis ir centras yra eupės k krante; d Meitai (buv. kaimas). Naumiestis susijęs su lietuvių kultūros veikėjo V. Kudirkos (1858—1899) veikla. 1934 miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Aiktėje pastatytas paminklas V. Kudirkai (skulpt. V. Grybas),

Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Naumiestis buvo svarbus lietuvikų knygų ir laikračių, spausdinamų Rytų Prūsijoje, persiuntimo punktas.

113 Vandeningiausio eupės intako irvintos (L — 44) ˛. i upė visu trečdaliu padidina eupės nuotėkį (Q—8); ji paplatėja ir pagilėja, galima plaukti bet kuriuo metu, nepaisant aukčiau esančių jėgainių bei vandens nuotėkio reguliatorių.

105 k Kubilėliai. Ant vaizdingo eupės kranto stovi memorialinis akmuo, ˛ymintis karo audrų sunaikintą kalbininko J. Jablonskio-Rygikių Jono (1860—1930) gimtinę.

103 d Senas Bajoraičių k. 1941 bir˛elio 22 d. ties ia vieta įvyko tarybinių pasieniečių kautynės su vokiečių kariuomene.

93 k Ilgiausio eupės intako Novos (L—69) ˛., Panoviai. Novos upė skiria kapsus nuo zanavykų (u˛noviečių).

91 d ilgaliai.

86 d Aukspirta (L — 22) — gana srauni upelė .(ΔH—1,29).

82 k Oziornaja (E˛erupė) (L— 14).

78 d Siesartis (L—61), Jukakaimiai. Toliau, u˛ 3 km, k prasideda didelis Vekelių, d—Baltųjų mikas.

62 d Jotija (L — 48) teka lygiagrečiai su Nemunu. Nuo jos ˛. tiesia kryptimi iki Nemuno tik 6 km, iki Jurbarko—12 km. Toliau eupė įteka į Kaliningrado sr. teritoriją.

51 k Staraja (Alksnupė) (L—19), Vysokoje .(Alksnupėnai). Kiek toliau nuo upės plyti drėgnos girios.

46 d KRASNOZNAMENSKAS (Lazdynai) — rj. centras; tiltas. Ma˛daug 150 m ˛emiau tilto, k krante, apleistas storasienis HE pastatas, 3 m aukčio u˛tvanka. Dabar vanduo teka ne tik per avarinę pralaidą, bet ir per kaskadinę u˛tvanką. Kai vanduo auktas, po ˛valgybos gal ir galima avarine pralaida praplaukti; laivelius apsineame d pakrante. Hidroelektrinės vandens saugykla nedidelė, beveik tokia pat, kaip ir Kapsuko HE. ˇemiau u˛tvankos, ˛ymiai iplatėjusioje upės vagoje, keletas nedidelių salelių, apaugusių karklų krūmais.

41 d Sojuznyj (Prūdupė)(L—5).

33 k.Čiornaja (Balupė) (L—10), buv. Tupiai. Deinėje pakrantėje Nemanskojės (Trapėnų) mikai (iki pat Nemuno).

28 k Stok (Liepupė) (L—6), Zelenolesjė (Gatbračiai).

14 d Senos plytinės pastatai; d tebesitęsia Nemanskojės (Trapėnų) mikai. Upėje viena kita nedidelė rėva, sekli brasta, ˛ema salelė.

12 k Buv. Veberai, lentpjūvė.

10 k Timofejevas (Manktymai).

6 k Lesnojė (Lankininkai), Nemano (Ragainės)—Nemanskojės (Trapėnų) viekelio tiltas.

5 k Buv. Raud˛iai. Upės pakrantėse tankūs karklų krūmai.

1 d Kilometro ilgio senvagės atsiakojimas (˛iogis), anksčiau buvęs laivų bei plukdomų sielių uostas.

eupė ramiai įsilieja į Nemuną 85,4 km nuo jo ˛. 1891 reguliuojant Nemuno vagą, eupės ˛. atsidūrė 1 km aukčiau.

DOVINĖ IR DIDIEJI SŪDUVOS EˇERAI

Trasos ilgis — 47 km²³, trukmė — 3 d., sezonas — V — IX mėn.

Dovinė — vandeningiausias eupės intakas. Teka i did˛. Sūduvoje Dusios e˛. Pats auktupys iki liuzo-reguliatoriaus vadinamas Koja, toliau iki Simno —Spernia, tarp Simno mst. ir Simno e˛.— Simnyčia, o tarp Simno ir ˇuvinto e˛.— Bambena. Ketvirtadalis upės kanalizuotas (nuo 42,3 iki 41,0 km, nuo 32,4 iki 31,1 km, nuo 25,6 iki 21 km). Nekanalizuotoje dalyje upės vagos pl. įvairuoja tarp 4—10 m, gl.—0,5—2,5 m. Did˛. gl. prie u˛tvankų. Kliūtys: u˛tvankos, ˛emi nepraplaukiami tiltai bei lieptai, tanki vandens augmenija (ypač pratakose tarp Simno—ˇuvinto e˛.). Q: itake i Dusios e˛. pavasario potvynio vid. maksimalus—1,61—3,99, liūčių metu—2,52, ˛.—3,33. Nuotėkį daugiausia reguliuoja liuzai-reguliatoriai, pastatyti prie Dusios, Simno, ˇuvinto ir Amalvo e˛. Pavasario polaid˛io metu tuose e˛. sukaupiama apie 20 mln. m³ vandens, kuris sausrų metu palaipsniui nuleid˛iamas. V versmėse 106,1 m, ˛.—71,9 m, ΔH — 0,73. Did˛. nuolydis yra auktupyje tarp 49—44,4 km (AH—2,5) ir prieais ˇuvinto e˛. tarp 35,6—32,7 km (ΔH—1,55).

is per Metelių landaftinio draustinio, Metelių ˛uvivaisos ūkio, Simno ˛uvininkystės įmonės ir ˇuvinto rezervato teritoriją einantis marrutas yra pa˛intinis, visų pirma skinamas gamtininkams — ichtiologams, ornitologams, botanikams, zoologams, entomologams bei ˛vejams mėgėjams.

Į Santaką atvykus traukiniu, dar teks apie 7 km laivelius ir mantą gabentis į kelionės pradmę — prie Obelijos e˛. Tie, kurie veis dviratukus, i Alytaus gali vykti autobusu Alytus—Seirijai iki Mankūnų k., nuo kurio iki Obelijos e˛. p. galo yra tik 1,5 km.

Didieji Sūduvos e˛.—Obelija, Metelys ir Dusia greta vienas kito tyvuliuoja r. Sūduvos auktumos pakratyje, tarp Simno, Lazdijų, Seirijų ir Miroslavo. Visi trys vienodai itįsę ir savo smaigaliais nukrypę i . į p. r., t. y. kadaise i . slinkusių ledynų kryptimi. Rykios terasos rodo, kad buvo trys spartesni ledynų tirpsmo laikotarpiai. Tai trečiojo tipo e˛. Jų krantai gan taisyklingi, gl. vidutiniai, salų e˛. nėra. Prad˛ioje buvo vienas e˛. Prie 6—8 tūkst. metų e˛. įgavo formas, artimas dabartinėms. Visi trys e˛. pratakiniai, bet priklauso skirtingiems baseinams: Dusia—Dovinės, o Metelys ir Obelija—Per-:sekės.

Kelionę pradedame Obelijos e˛. Toliau ma˛daug 1 km pl. sąsmaukomis keliamės i e˛. į e˛. sausuma.

Obe1ija²⁴, esanti d Metelio one, yra pats ma˛iausias ir aukčiausiai esantis i visų trijų e˛. Jo auktis —109 m, F—572,5, L—4,63, did˛. pl—1,95, gl— 4,6, P—10,9. Rytinis krantas auktas, status, . ir p.—˛emi, pelkėti. Smėlingas ir ˛vyringas atabradas juosia visą e˛.; . ir p. priaugę vandens augmenijos. Į p. e˛. galą įteka bevardis upelis, atbėgantis i pelkių ir nedidelio, baigiančio u˛˛elti Mauiuko e˛erėlio. I . galo iteka Obelytė — Perėkės auktupys.

Be pagrindinių verslinių ˛uvų—kuojų ir karių—e˛. įveisti sazanas, karpis, peledė ir ungurys.

Irdamiesi r. pakrante į ., pirmiausia rasime Seimenikių k. ir to paties vardo piliakalnį (XIII a.). Pae˛erėje greta piliakalnio yra alytikių mėgstamas paplūdimys. E˛. pakrantėje siūruoja Obelijos kol. javai.

Pagaliau pasiekiame . e˛. galą, i kurio iteka Obelytė. Abipus upelės isimėtę Cigonikių k. trobesiai. Plaukdami toliau v. e˛. pakrante, priplauksime Mockonių k. Čia siauriausia sąsmauka tarp Obelijos ir Metelio laivelius kaimo keliuku persigabename į Metelio e˛. p. pakratį.

Tarp Obelijos ir Metelio e˛., Obelijos k. mikelyje,

Alytaus ir Lazdijų įmonės stato pionierių poilsiavietę.

Visi Metelio e˛. matmenys vidutiniki: F—1288, L—6,9, did˛. pl—2,7, vid. gl—6,8, P—17,6. Pagal dydį tai atuntas Lietuvos e˛. Į jį įteka 3 upeliai. I . v. rago iteka Metelytė—Perėkės auktupys, E˛. krantai ˛emi, skardingi, vietomis pelkėti. Atabradas platus, . v. ir p. r. gale tanki augmenija. Pietrytiniame gale lama Stanikės lapuočių mikas. Pietiniame gale įsikūrusi Lazdijų rj. gamtos apsaugos inspekcija. iaurrytinėje pakrantėje Papečiai, . v.—Buckūnai. Meteliai—˛uvininkystės ūkio centras. Metelyje sugaunama daug vertingų ˛uvų. Kasmet e˛. įveisiama karpių, starkių, ungurių. E˛. gyvena ir amai.

Seniau (iki 1941) Metelio ir Dusios e˛. perėdavo pavienės gulbės. Dabar čia jos tik vasaroja.

Metelių e˛. galima sustoti poilsiui bei nakvynei ir statyti palapinę, kurti lau˛ą tik trijose, oficialiai įteisintose poilsiavietėse. Greta Metelių, siauriausioje sąsmaukos vietoje (apie 1 km), perkertant Seirijų—Simno pln., laivelius ir mantą vėl tenka gabentis sausuma į Dusios e˛.

Dusia — did˛. Sūduvos e˛., trečias pagal dydį respublikoje. Jo F—2337, L—8,54, did˛. pl—4,14, gl— 34,2, P—21,6, V—106,1. Vandens tūriu Dusia (343,8. 10⁶ m³) pranoksta did˛. Lietuvos e˛. Drūkius 1,1, o Dysnus net 4,6 karto. Vandens skaidrumas — 5,7 m. Tai vienas i skaidriausių Lietuvos e˛. Pagrindinės verslinės ˛uvys — seliava, sykas, karpis, ungurys ir kt.

Krantai, iskyrus v., gana lėkti, su terasomis. iaurrytinėje pakrantėje ˛aliuoja nedidelis Rinkotų mikas. Į e˛. įteka 3 upeliai: Sutrė (L — 10,3), ventupis (L — 4,2) ir Pryga (L—3,6). I . rago iteka Spernia, čia Koja vadinama. Vakarinėje pakrantėje įsikūrę Barčių ir Padusio kaimai. Padusio k. stūkso piliakalnis. Kiti du piliakalniai — Prielamcikės ir Giraitės (XIII—XIV a.) — p. v. e˛. krante. Dusios e˛. pakrantėse yra 6 turistams skirtos poilsiavietės.

Dusios ir Simno e˛. altitud˛ių skirtumas yra net 14,3 m, todėl Koja—Spernia turėtų būti nepaprastai srauni — tikras kalnų upelis, kurio nuolydis apie 2 m/km. Tačiau tą nuolydį niveliuoja buv. Simno HE u˛tvankos slenkstis (H — 1,5 m) ir Simno ˛uvivaisos įmonės u˛tvanka (H — 10 m).

23 Kilometra˛as ir trukmė did˛iaisiais Sūduvos e˛. nenurodyta to-dėl, kad turistai buriuotojai ir turistai ˛vejai mėgėjai (˛inoma, turėdami leidimus ˛vejoti) tuos e˛erus inarys skersai iilgai, juose ilgėliau u˛sibus; o gamtininkai (ypač ornitologai) ilgiau apsistos ˇuvinto rezervate, jo muziejuje, laboratorijose. Turistams patartina pasiimti dviratukus ir bures; dviratukai pravers persikeliant i e˛ero į e˛erą, o burės—paburiuoti plačiuose ir atviruose vandenyse.

24 Obelija, Metelys, Dusia ir Simno e˛erai priklauso Metelių ˛uvininkystės ūkiui. Norint pa˛vejoti mekere bei spiningu, reikia gauti ˇuvininkystės valdybos arba Metelių ˛uvininkystės ūkio leidimą.

DOVINĖS MARRUTINĖ JUOSTA

47 Kojos (Dovinės auktupio) itakas i Dusios e˛. . rago. Itakas pasislėpęs melduose, tačiau nesunkiai surandamas. Tėkmė rami, gili. Apie 0,8 km nuo e˛. pa-statytas pirmasis Kapsuko ir ˇuvinto e˛. apvandeninimo liuzas-reguliatorius. Juo pavasarį patvenkiamas Dusios e˛., sukaupiama iki 12,5 mln. m³ vandens. U˛tvankos H — 1,2 m. Laivelius reikia apsineti krantu.

46 d KALESNINKAI — Simno ˛uvivaisos įmonės centras; kaimo kelio tiltas vamzdinis, nepraplaukiamas. ˇemiau tilto (100 m), buv. Simno HE igriautos u˛tvankos vietoje, 1,5 m aukčio slenkstis. Laivelius apie 150 m reikia persineti krantu. Upės pakrantė ap˛ėlusi baltalksnių ir karklų krūmais; vaga siaura, tėkmė rimstanti ir gilėjanti—prasideda patvanka.

K. gimė poetas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 – 1938).

0,6 km ˛emiau-Simno ˛uvivaisos įmonės u˛tvanka (h – 10 m); keltis patogiau d krantu, pro inkubatorinę.

ˇuvivaisos įmonė yra viena i geriausių respublikoje, turi 140 ha tvenkinių, augina veisimui karpius, peledes.

ˇemiau u˛tvankos Spernios kanalo vaga sekloka nes didelė dalis vandens teka į tvenkimus. Toliau palaipsniui nuotėkis vis didėja ir didėja, nes, tvenkinius ,,patinęs', vanduo grį˛ta atgal į Spernią - kanalą; vagos pl—2m, gl—0,3—0,6—1,0 m; vietomis pakrantės ap˛ėlusios krūmais. Deiniajame krante ganykliniai, k – ˛iemojimo tvenkiniai.

43 k Gra˛uliai. Kiek tolėliau — Kaimynai, Alytaus—. Simno—Kalvarijos gl˛k. gel˛b. tiltas; po tiltu nedidelė rėva. U˛ tilto upė 70° pakrypsta į d. Jos ruo˛as iki Simno sureguliuotas; čia vagos pl.—4 m, gl.—0,6—1,2 m, tėkmė rami.

23 schema

40 d SIMNAS — mst, apyl. centras; k pavyzdingai sutvarkyta Alytaus MSV gyvenvietė. Per upę Krosnos—Alytaus pln. tiltas.

Simnas — sena gyvenvietė; ba˛nyčia — archit. paminklas.

ˇemiau tilto, ties kapinėmis, srovė kiek pagreitėja, yra pora ˛emų nepraplaukiamų lieptelių. Tačiau toliau upė rami, plačiai vingiuoja durpine pelke iki pat Simno e˛. Vaga siaurutė, vietomis apaugusi tankiais vendrais.

39 Spernia, prasiver˛usi per vendrynus, nepastebimai įplūsta į Simno e˛. p. galą. Jo F — 243,0, L — 2,77, did˛. pl— 1,32, did˛. gl—4,6 m, P—7,12. Vakariniai ir p. e˛. krantai ˛emi, pelkėti, pakrantės apaugusios tankia augmenija, kratovaizdis nykus. E˛. peri gulbės.

Kanalizuotas upės baras tarp Simno e˛. ir liuzo-reguliatoriaus ramus, 4 m pl., 1—2 m gl.

35 k Skituriai; liuzas-reguliatorius, u˛tvanka (H— 1,2 m); keltis patogu abiem krantais.

Toliau iki pat ˇuvinto e˛. upės slėnys lėktas, vagos pl. svyruoja tarp 2—4—6 m, gl.—0,3—0,5—1,0 m; pakrantės vietomis ap˛ėlusios meldais, nendrėmis, karklais. Bambenos krante, apsuptas gra˛aus parko, pūpso Bambevaragio piliakalnis (XIII—XIV a.), vadinamas Ą˛uolų kalnu; d ĄˇUOLINIAI—ˇuvinto kol. centras, mūrinė kol. gyvenvietė. Per upę tiltas, ˛emiau jo upės vaga u˛griozdinta dideliais akmenimis.

31 k Kiaulyčia (L—19,4). U˛ 0,4 km Bambena, prasisunkusi per tirtus vendrynus, ramiai įsruvena į ˇuvinto e˛. p. galą. Norintieji patekti į ˇuvinto rezervatą. bei praplaukti e˛. turi gauti Gamtos apsaugos komiteto arba rezervato administracijos leidimą. Administracija įsikūrusi r. e˛. pakrantėje, Aleknonių k. pakratyje. E˛. galima plaukti tik nurodyta trasa iki rezervato būstinės uostelio, kur leid˛iama ilipti į krantą. Čia — ˇuvinto rezervato administracijos pastatas, kuriame yra muziejus, laboratorijos, stebėjimo boktelis ir nedidelis viebutis atvykstantiems moksliniams bendradarbiams apsistoti. Muziejus atidarytas kasdien 9—18 val.

Ap˛iurėjus muziejų, toliau plaukti per ˇuvinto e˛. į Dovinės itaką leid˛iama tik muziejaus gidui lydint.

Rezervate ar plaukiant e˛. reikia grie˛tai laikytis nustatytos tvarkos²⁵. ˇuvinto rezervato F ~ 5421 ha. Jį sudaro ˇuvinto e˛. (F—1027,1, L—6,5, did˛. pl—,3,2, gl.—2,5, vid. gl.—0,67, vandens tūris—6,9.10⁶ m³), apie 4394 ha miko ir krūmais bei skurd˛iais medeliais apaugusios Miknionių ir Daukių pelkės, paliomis vadinamos.

ˇuvintas — unikalus gamtos kampelis, reliktinis e˛., tik nedidelė kadaise buvusio mil˛iniko e˛. dalelė. Dabar e˛. telko palių p. r. dalyje. Kitados ˇuvintas buvo apėmęs beveik visas palias. E˛. pri˛ėlęs meldų ir nendrių. I pirmo ˛vilgsnio jis atrodo kaip didelis liūnas, akivarų telkinys. Būdingas e˛. padaras yra plovos — nuo kranto atitrūkusios ,,markos' dalis, kuri tartum plaustas gali būti vėjo plukdoma vis į kitą vietą. Visame ˇuvinte yra daugiau kaip 100 tokių plovų. Pastovios tik 2 salos (F—8,8 ha). E˛. . dalyje i gelmių ver˛iasi gelsva vandens srovė—Didysis altinis, kurio duburio gl.— apie 8 m, nors vid. gl.—tik 0,67 m. E˛. dugnas lėktas, gausiai pri˛ėlęs įvairios augmenijos. Prie e˛. geriausia prieiti i p. r., nes i kitų pusių jį juosia pelkės.

ˇuvinto rezervate yra įdomių augalų, vabzd˛ių, ˛vėrių, paukčių, ypač gulbių (ˇuvintas da˛nai Gulbių e˛. vadinamas).

27 ²⁶ Dovinės itakas i ˇuvinto e˛. . v. pakračio pasislėpęs tirtuose vendruose. Iki liuzo-reguliatoriaus upė rami ir gili, srovė lėta; pakrantės apaugusios karklų krūmais, vadinamais nendrynais.

26 liuzas-reguliatorius, u˛tvankos H—1,2 m; laivelį reikia persikelti. U˛ liuzo Dovinė per visas palias reguliuota.

23 d Amalvlkiai; k DAUKIAI— mstl., ,,Dovinės' kol. centras; Gudelių—Daukių—Varnupių viekelio tiltas.

22 d Amalvė—lavanta (L—26), kartelių tiltas. Upė teka i baigiančio u˛˛elti Ama1vo e˛. (F —193, did˛. gl.—2,9 m). Ant Amalvės—lavantos įrengtas liuzas-reguliatorius, reguliuojantis Amalvo e˛. nuotėkį. Kairiajame A.—. krante (tarp Varnupių ir Plynių k.) yra Varnupių piliakalnis ir senovės gyvenvietė.

10 d PADOVINYS— apyl. ir Padovinio kol. centras, nauja kol. gyvenvietė, kaimo kelio tiltas. Kaimo . v; pakratyje dunkso stačialaitis piliakalnis i pirmojo m. e. a. Čia upė plati, rami ir gili. Baigiasi ir ˇuvinto— Amalvo palios. Toliau upės pakrantėse derlingi vakarų Sūduvos laukai..

4 k Taraikės. Buv. malūno u˛tvanka igriauta, plaukti galima laisvai.

1 d NETIČKAMPIS — ,,eupės' kol. centras;

Gustaičiai. 0,4 km prie Dovinės ˛. vagą pertveria ,,eupės' kol. HE 4 m aukčio u˛tvanka; patogiau keltis d krantu. Greta elektrinės yra ,,eupės' kolūkiečių poilsinė, paplūdimys.

Dovinė įteka į eupę 215,5 km nuo ios. ˛.

25 ˇuvinto rezervato Nuostatų 5 str. pasakyta: ,,ˇuvinto rezervato teritorijoje grie˛tai draud˛iama med˛ioti, ˛vejoti, kirsti ir ˛aloti med˛ius bei krūmus, ienauti arba kokiu kitu būdu naikinti arba ˛aloti gyvąją gamtą, ardyli lizdus ir olas, rinkti kiauinius ir plunksnas bei augalus, taip pat grybauti, uogauti, ganyti gyvulius, kasti durpes, smėlį, molį ir kitą mineralinę ˛aliavą'.

26 Kilometra˛as nuo Dovinės versmių.

JŪRA

Trasos ilgis — 158,5 km, trukmė — 7 d., sezonas — V—IX mėn.

Jūra — viena i didesnių p. v. ˇemaitijos, Vakarų Lietuvos upių. Prasideda ˇemaičių auktumos v. laite, apie 9 km į . v. nuo Rietavo, Jankaičių k. Teka pro Rietavą, Pajūralį, Pajūrį, ˇvingius, Didkiemį, Pagramantį, Tauragę, Vilkykius, Plungės, ilalės, ilutės ir Tauragės rj. teritorija, submeridianine kryptimi v. ir p. v. ˇemaičių auktumos laitu. Netoli Tauragės pasuka į Vidurio Lietuvos ˛emumos v. dalį, prateka pro Vilkykių kalvagūbrį ir įsilieja į Nemuną. Jūros baseino F — 3994 km².

Vaga labai vingiuota, vid. pl. auktupyje 6—8 m, vidurupyje—15—25 m, ˛emupyje—30—50 m; gl.—0,5—1,5—3,0 m.

ΔH—0,6. Kiek didesnis (1,6) nuolydis yra vidurupyje (tarp 103—98 km). Q: ties Pajūriu 11,4, prie Tauragės — 19,8, ˛.— 42. Jūra pasi˛ymi staigiais ir auktais potvyniais ne tik pavasarį, polaid˛io metu, bet ir po didesnių liūčių. Mat jos baseine ikrenta daugiau kritulių (800—750 mm, tuo tarpu respublikos vidurkis—600 mm), čia yra didesni nuolyd˛iai, dirvo˛emis blogai praleid˛ia vandenį. Kliūtys: dviejų jėgainių u˛tvankos, rėvos, dideli akmenys, tanki vandens augmenija (auktupyje). Baidare arba lengva valtele galima plaukti nuo Rietavo. Paprastai turistai, plaukdami į II sudėt. ktg. ˛ygį Jūra, kelionę pradeda nuo ˇemaičių pln. Rietavo tilto ir baigia Tauragėje.

159 d RIETAVAS — mst, Bubėnų ir Pelaičių apyl. centras. Tarybinis ūkis-technikumas, įsikūręs buv. Oginskio dvaro rūmuose. Yra senas 60 ha parkas.

Rietave ilgai gyveno ir ileido pirmąjį lietuviką kalendorių (,,Kalendorius arba metskaitlius ūkikas') liaudies vietėjas L. Ivinskis (1811—1881).

Nuo Rietavo ligi Kirknies intako upė reguliuota, siaura, be jokių kliūčių.

154 k Kirknis (L—11), viekelio Rietavas—Kvėdarna tiltas; d senas Pelaičių k. Toliau iki pat ˇadvainų vasarą upė tankiai pri˛ėlusi. Tada čia sunku praplaukti ir lengva baidare.

145 d Letausas (L—20). Upelio nuotėkio modulis—13,6 1/s i km² — vienas i did˛. Lietuvoje. Seniau nuo čia buvo plukdomas mikas.

ˇadvainai; ˛emiau Letauso ˛. upė kerta buv. ledyninio baseino kranto liniją ir staiga pasuka i p. v. į p. r., slėnys siauras su salpa ir 6—7 m terasa.

142 d Plunkė (L—6), Plunkėnai; k Rindės. Kiek tolėliau, u˛ Nevelio ˛., upėje 2 nedidelės rėvos; vagoje čia kartais būna med˛ių sąvartų.

136 k Deguva (L—8), Alkos kalnas, u˛ jo—XVIII a. maro kapeliai.

134 k Aitra (L—34), Grimzdai. Prie Aitros ˛. Jūra įteka į Kvėdarnos kalnagūbrio ruo˛ą, slėnys vingiuotas, yra 4 m aukčio salpa ir 6—7 m terasa. Aitrai įtekėjus, upės nuolydis beveik padvigubėja, ˛olės inyksta, prasideda brastos, akmenys ir rėvos.

130 k Paragaudis. Toliau upė teka tarp mikų, vagoje rėvos.

127 Auktas Kvėdarnos—vėknos pln. tiltas; d PAJŪRALIS — mstl., t. ū. centras, gra˛iai sutvarkyta gyvenvietė.

KVĖDARNA — apyl. ir ,,Naujojo gyvenimo' kol. centras, gerai isilaikęs malūnas prie Geniotalio, 100 m nuo jo ˛. į Jūrą; Jūros pakrantėje—Padievaičio—Kvėdarnos piliakalnis.

124 d Sodalė.

123 k Padievaitis; k krante didelio, Juros nugriauto piliakalnio, vadinamo Pavė˛iu, liekanos.

122 k Vė˛us (L—11). Upės krantai lėktėja, nuolydis suma˛ėja iki 0,6 m/km. Baigiasi Pajūralio—Kvėdarnos moreninis ruo˛as.

117 k Gavainiai—kaimas tarp mikų.

112 k Lokysta (L—46). Upę vėl supa tamsios girios, vagoje — rėvų kaskados.

108 d Lileikėnai.

105 d Kisė (L—3,4), Pakisys. Jūros ir Kisės santakoje pūpso piliakalnis. 200 m į . nuo piliakalnio, Kunigikių link,— didelis aukuro akmuo.

104 k Nemylas (L—14), ilalės—ilutės pln. tiltas. PAJŪRIO mstl. — apyl. ir tarybinio ūkio-technikumo centras, įsikūręs buv. dvaro pastatuose.

95 d Bikava (L—11), per upę kabantis tiltas. ˇVINGIŲ mstl. Kiek tolėliau, Vilkų Lauko k., stūkso du pajūrio piliakalniai: aukta, smaili Veringa ir pailga, stati Kūplė.

Upės ruo˛o tarp ˇvingių ir Akmenos ˛. salpa siaura, nuolydis padidėja iki 1,1 m/km, vagoje rėvų kaskados.

81 k DIDKIEMIS. Ba˛nyčia ir varpinė (XVIII a.)— archit. paminklas. Upės vaga akmenuota, srovė greita, krantai aukti; pakrantėse oia Didkiemio ir Tyrelio mikai.

79 Balskai; pėduotas akmuo. 1980 pradėtas statyti Balskų tvenkinys laukams drėkinti. U˛tvankos auktis 12 m, tvenkinio F—280 ha.

76 k Lylava (L— 10), Lylavėnai; k Geniai, upės pa-fcrantėje juosvo priemolio atodanga.

72 k Akmena (L—71)—antras pagal dydį Jūros intakas, vertas vandens slalomo mėgėjų dėmesio. Gudlaukis, Tyrelio mikas. Jūros slėnys nuo Akmenos ˛. iki Tauragės — landaftinis draustinis. Čia saugomi labai pa-sikeitę upės laitai, gra˛i slėnio forma.

Nors gausūs Akmenos vandenys gerokai padidina Jūros nuotėkį, jos vaga isiplečia iki 30 m, tačiau sraunioje ir labai vingiuotoje upėje vis dar nema˛a rėvų, didelių akmenų, brastų. Meridianinės krypties ruo˛as tarp Akmenos ir euvies ˛. pats vaizdingiausias; čia yra daug atodangų, vietinių ,,i˛iais' vadinamų.

68 k SUNGAILIKIAI — apyl. centras; upėje nedidelis kriokliukas. Yra dvi trumpalaikiam turistų poilsiui skirtos stovyklavietės.

Toliau visame Jūros landaftiniame draustinyje upės krantai statūs, skardingi, plati slėnio terasa, kuri ties Matikiais ir Berčiais isiplečia iki 1,5 km.

64 d Matikiai, piliakalnis; k aukėnai,

58 d Alanga (L—7), Juciai; toliau—d senas Lengvenių k. Pakrantėse gra˛ūs spygliuočių mikai, geros vietos stovyklai, nakvynei.

55 k Rekčiai. Gra˛i smėlio atodanga Apsukija. Upėje 50 m ilgio sala. Ant kalno stogastulpiai.

53 k unija (L—35). Jura aprimsta, nuolydis suma˛ėja iki 0,6 m/km. Prasideda Tauragės u˛tvankos patvanka.

49 d Dapkikiai; Pilaitės piliakalnis; k Norkaičių k., kiek toliau—Galmenai. Upė baigia leistis nuo ˇemaičių auktumos ir įteka į Vidurio ˛emumos v. dalį; srovė sulėtėja.

43 k TAURAGĖ — rj. centras. Buv. Tauragės HE u˛tvankos vietoje 1972 pastatyta nauja, 3 m aukčio; čia laivelius reikia netis apie 150 m d pakrante iki ˛emutinio bjefo. 150 m ˛emiau—Tarybų g-vės (Tauragės— Sovetsko) 2 taurų gel˛b. tiltas, po tiltu nedidelis slenkstelis, senojo medinio tilto polių liekanos.

Nuo pat Tarybų g-vės tilto iki Laktingalų slėnio, kuriame įrengta dainų venčių estrada, auktą Jūros pakrantę puoia med˛io skulptūrų ansamblis, sukurtas liaudies meistrų 1976.

Tauragė — ˇemaitijos pramonės centras. Veikia 5 vidurinės, muzikos ir vaikų sporto m-los, politechnikumas.

Miesto centre, Tarybų g-vėje, pastatytas granito luitas su tokiu įrau: ,,1944 m. spalio 10 d. Tarybinės armijos 3-čiojo Baltarusijos fronto kariai ivadavo Tauragę i faistinės okupacijos. lovė Didvyriams!' Politechnikumo sodelį puoia lietuvių kultūros veikėjo raytojo V. Kudirkos biustas. Turtingas Kratotyros muziejus, T. politechnikumo pseudogotikinio stiliaus rūmai (XIX a.), vadinami pilimi,— vietinės reikmės archit. paminklas.

42 k Laktingalų slėnys, dainų estrada (past. 1979).

Upėje pusmetrinė vandentiekio u˛tvankėlė, suręsta i lauko akmenų, praplaukiama pačiu d pakračiu.

36 k Did˛. Jūros intako euvies (L—115) ˛. Pavasarį, kai auktas vanduo, euvim galima plaukti baidare, nuo Apusino ˛., i viso 78 km.

euviai įplūdus, Jūros nuotėkis beveik padvigubėja; o slėnys isiplečia iki 1 km. Upei gerokai pagilėjus, srovė visai sulėtėja.

34 d E˛eruona (L—37). Ji teka i didoko (F— 89 ha) Draudenių e˛. Prie E˛eruonos upės, Po˛erūnų k., buvusiame vandens malūne 1812 gruod˛io 30 d. tarp Rusijos armijos gen. I. Dibičiaus ir Prūsijos armijos korpuso gen. H. Jorko buvo pasirayta taika, ˛inoma Tauragės konvencijos vardu.

32 Nuo 32 iki 24 km Jura kadaise ėjo siena tarp Rusijos imperijos ir Vokietijos (Klaipėdos krato).

13 k Paskutinio Jūros intako Giluvės (L—11) ˛;

11 Klaipėdos—Jurbarko pln. tiltas; k Mocikiai. Deinėje, 2,5 km nuo upės, VILKYKIAI — apyl. ir t. ū. centras. Į p. nuo V. yra piliakalnis. Ties V. buvo senovės kapinynas. V. ba˛nyčia (XVI a. vid.).

3 k Sokaičiai. Jūros vagą ˛emupyje supa pakrančių pylimai.

1 d ereitlaukis.

Jūra įteka į Nemuną 81,2 km nuo jo ˛.

AITRA

Trasos ilgis—26 km, trukmė—2 d., sezonas—JV— V mėn.

Aitra — k Jūros intakas; ilgis — 33,7 km, baseino plotas—220 km². Prasideda 3 km į . r. nuo Tverų. Įteka į Jūrą 133,8 km nuo ios ˛., prie Grimzdų, Kvėdarnos kalvagūbrio ruo˛e.

Vaga iki Tverų 1 m pl., toliau—6—10 m, ˛emupyje—10—15 m. Vid. gl.—0,5 m. V versmėse 179 m, ˛—85,7 m, vid. ΔH—2,77 (auktupyje ΔH—13,48). Vid. metinis Q: ties Labard˛iais 1,25, ˛emiau Gervės ˛.—1,50, ˛emiau Monio ˛.—1,9, ˛.—2,70 m/s. Labai didelis ir nuotėkio modulis — 13,2 1/s i km².

Aitros hidrometriniai duomenys atitinka II sudėt. ktg., bet tik plaukiant anksti pavasarį arba lietingą rudenį²⁷, kai auktas vanduo.

Kelionę Aitra patogu pradėti nuo ˇemaičių pln. tilto.

26 k LABARDˇIAI — apyl. ir kol. centras. Tai tipikas kupetinis kaimas, vietinės reikmės liaudies archit. paminklas. Kaime stovi paminklinis akmuo kovotojai u˛ Tarybų vald˛ią B. Lečaitei-Pa˛ėrienei ir jos kovų draugui, pirmajam Labard˛ių komjaunimo kuopelės sekretoriui, vėliau Rietavo valsčiaus komsorgui P. Braziui, ˛uvusiam Did˛iojo Tėvynės karo fronte.

Upė ties Labard˛iais 3—4 m pl., labai vingiuota, Vagoje daug akų, nuvirtusių med˛ių, ˛emų lieptelių, sunkiai praplaukiamų u˛tvarų. Kritimas didelis, srovė stipri.

18 k Gervė (L—5). Upėje itisinės u˛vartos. Truputį praard˛ius, visas galima praplaukti neilipant i baidarės. Krantai aukti, pakrantėse ūksmingas mikas.

15 k Momys (L—8). Upėje vis dar akos, nuvirtę med˛iai, posūkiuose — u˛vartos. Kelią vietomis tenka skintis kirviu. Labai stipri srovė, didelis kritimas.

13 d Bagdonavas. Upėje kliūčių ma˛iau, bet srovė greita.

9 Trys viena po kitos nepraplaukiamos u˛vartos. Pirmąją geriau apsineti k krantu, per antrąją galima persikelti, trečiąją patogiau apsineti d krantu.

8 k Ymė˛ė (L—12). Vagoje akos ir nuvirtę med˛iai, bet nesunkiai praplaukiami.

5 d GIRĖNAI. Medinis vandens malūnas (XIX a.) — vietinės reikmės liaudies archit. paminklas. G. kaimas apie 1 km itįsęs abipus kelio į Kvėdarną. Dalis sodybų stovi viena prie kitos kol. gyvenvietėje, kitos—vienkiemiai — isibarsčiusios tarp mikų.

Upėje prie malūno slenkstis. Vagos viduryje nuvirtęs medis; srovė, pasiekusi jį, ver˛iasi pro k ir pro d. Pagrindinis srautas suka k, tačiau ten praėjimo nėra— akos. Įėjimas į slenkstį arčiau d kranto, prie pat povandeninio akmens. Praplaukus akmenį, i k sukti d. Srovė labai stipri. Tuoj u˛ malūno dar viena u˛varta. Praplaukti galima d pakračiu neilipant i baidarės. Čia pasibaigia med˛iai ir akos, prasideda akmenys ir rėvos. Srovė greita, tačiau fv. visur aikus.

Artėjant prie santakos su Jūra, iplatėjusi Aitra aprimsta.

27 ia upe pirmieji pradėjo plaukyti Klaipėdos turistai 1980.X.6.

AKMENA

Trasos ilgis—50 km, trukmė—3 d., sezonas—JV— V mėn.

Akmena — k Jūros intakas. Ilgis—70,8 km, ba-seino F—402 km². Prasideda Medvėgalio kalno papėdėje, Skubučiuose. Teka į p. v. iki Tauragės rj. Vagos pl. iki Jėrubyno ˛. 3—6 m, ˛emiau—10—15 m; gl.—0,5—0,7 m, vietomis (prie Indijos k.) iki 3,0 m. ΔH—1,86. Pats did˛. kritimas auktupyje (ΔH—3,5). Q; ˛emiau Y˛nės ˛. 2,75, Jėrubyno—3,7, ˛.—5,48. Upės vandens lygis ir nuotėkis labai svyruoja. Pavasarinių potvynių metu vidurupyje vanduo pakyla 1,5 m, ˛emupyje— 3 m.

Turistai, plaukdami Juros baseino upėmis, II sudėt. ktg. trasą da˛niausiai pradeda Akmenos upe nuo Y˛nės intako, toliau plaukia Jūra iki Tauragės, paskui laivelius persive˛a iki Skaudvilės ir toliau plaukia Ančia—euvim—Jūra iki Mocikių. Be abejo, gali būti ir kitų marruto variantų.

50 d Y˛nė (L—21). Ji teka i Dievyčio e˛. (F— 30, L—0,72, did˛. pl— 0,6, gl— 15), beveik padvigubina Akmenos nuotėkį ir paplatina upę. Y˛nė—gana srauni upelė (ΔH—1,82). Pavasario polaid˛io metu, kai nuotėkis praoka 1,0 m³/s, atitinka II sudėt. ktg. etaloninę upę.

49 k Pagrybis; d Pūteliai (buv. Platukiai). Kaime iliko ˛iaurumu garsėjusio pono Ulmerio dvaro pastatas.

Ties kaimu upėje rėva, fv. d.

47 k Kauai. Į p. r. nuo K. kaimo yra auktuma, vadinama Aurinės kalnu. Per upę kabantis tiltas. Upėje rėvų kaskada, k posūkyje stiprus prispaudimas prie d kranto. Neapdairiai plaukiant, kartais galimas ir overkilis.

41 d Labard˛iai (buv. Traksėdis). Upės vagoje ir toliau rėvų kaskados.

38 Buv. malūno u˛tvankos griuvėsių liekanos, daug sąnaų; plaukti k pakrante.

33 d Griguliai. Auktas d krantas. Truputį ˛emiau— gera vieta nakvynei, poilsiui.

30 d Jėrubynas (L —11). Nuo J. intako er ligi ˛. Akmena—ichtiologinis draustinis. Upėje sala, fv. k (d prataka didesnė, bet jos iėjimas u˛griozdintas akomis). ˇemiau salos — rėva. ilalės—Skaudvilės pln. tiltas. Upėje labai stipri srovė.

26 d Drie˛ai. Krantai neaukti, geros vietos nakvynei, poilsiui. Kiek ˛emiau—didelio kritimo rėva; plaukiama su srove, upės viduriu. ,,Nuokus' sukti deiniau.

22 d Vaičiai. I . prieina Siūrinės mikas. Kaimo laukuose yra piliakalnis, vadinamas Bir˛ų Lauko k. vardu. Upėje keletas nedidelių rėvų.

20 k Bremena (L—14). Gera vieta nakvynei. Upė trumpam aprimsta.

16 d Egzotiku vardu pavadintas k. Indija. Čia stūkso gra˛us piliakalnis.

15 k Sermas (Serma; L—6). Upėje vėl itisinės rėvos.

14 Kabantis lieptas; d Misaičiai. I p. prie kaimo prieina Misaičių mikas. Upėje Misaičių rėva. Orientyras: lentų namelis k krante, tuoj u˛ kabančio liepto. Deiniajame krante gera vieta nakvynei. Kai labai ˛emas vanduo, rėva nepraplaukiama, laiveliai apsineami k krantu, o kai auktas vanduo, rėvos prad˛ioje plaukti upės viduriu, paskui, laviruojant tarp akmenų, sukti į k krantą. Srovė labai stipri. U˛ rėvos—kabantis lieptas.

13 d Burkėnai. Dar viena, jau silpnesnė, rėva. Krantai aukti.

11 k Pūtvė, kabantis tiltas.

9 k Kreiviai. Truputį toliau nuo upės piliakalnis. Upėje kas posūkis rėvos, tik jau ma˛esnės; krantai aukti, skardingi.

3 k PAGRAMANTIS — mstl., apyl. ir S. Kirovo kol. centras, ilalės—Tauragės pln. tiltas. Miestelio . pakratyje yra piliakalnis. U˛ piliakalnio pylimo aptikta I t-mečio sodybviečių.

Upė ties Pagramančiu aprimsta, rėvos pasibaigia.

Akmena įplūsta į Jūrą 71,7 km nuo ios ˛.

EUVIS

Trasos ilgis—46 km, trukmė—2 d., sezonas—IV— V mėn.,

euvis — k Jūros intakas. Ilgis—114,9 km, baseino plotas — 1916 km². Prasideda ienlaukio apylinkėse, u˛ 12 km į . v. nuo Raseinių. Teka per Raseinių, Jurbarko ir Tauragės rj. Vyraujantis slėnio pl.—250 m, jo laitų auktis—8—10 m; vagos pl. auktupyje 1— 5 m, ˛emupyje—20—50 m. euviai būdinga didelė metinė vandens lygio svyravimo amplitudė — iki 7,2 m. ΔH—1,03. Pats did˛. nuolydis auktupyje—3,18 (˛emupyje—0,20). Q: ˛emiau Apusino intako—2,20, Upynos—4,39, Ančios—7,7, Agluonos—15, ˛.—16,4. euvies upė nuo Upynos intako iki ˛.—ichtiologinis draustinis.

46 k Ančia (L—66). Upės srovė čia lėta, vaga 8— 10 m pl., 0,8—1,0 m gl.; pakrantės apaugusios gluosniais. Truputį ˛emiau santakos—gera vieta nakvynei, postoviui.

45 Upės viduryje sala, ˛emiau jos — igriauto malūno liekanos, Srovė labai stipri, staiga metasi kairėn. Plaukti pagal srovę k pakračiu.

42 d Rykija (L—6). Ramus upės ruo˛as, srovė lė-ta, pakrantėse—krūmai; ilipti į krantą nepatogu. Prie kabančio trečiojo liepto nuo Ančios ˛., k krante, Rykikių senkapiai.

39 Tauragės—Er˛vilko pln. tiltas. Po tiltu nedidelė rėvutė, fv. d.

37 k altuona (L—73), U˛varniai. altuona— did˛. euvies intakas (vid. nuotėkis ˛.— 4 m³/s) labai papildo euvies vandenis. Gera vieta nakvynei.

31 d Laiga (L—5). Upėje keletas nedidelių, nesunkiai praplaukiamų rėvų.

28 k Įkojis (L—16). GAURE—mstl., apyl. ir ,,Lenino keliu' kol. centras, Er˛vilko viekelio tiltas. Įp. nuo Gaurės—Kamorinės mikas (F—1048 ha). Gaurės ba˛nyčia ir varpinė — archit. paminklai. Tuoj u˛ lentpjūvės auga did˛iulis Gaurės ą˛uolas — gamtos paminklas. Įkojo d krante, prie Kiukikių k., stūkso piliakalnis. U˛ Gaurės k krante gra˛us puynėlis — gera vieta poilsiui.

27 d Agluona (L—31); k Gauraičiai. Upė rami, nedideli posūkiai, srovė lėta. Pakrantėse krūmynai.

23 d KUNIGIKIAI— apyl. centras.

20 d Mi1iua (L — 13). Upėje pavieniai akmenys, sąnaynai, srovė lėta.

17 k Drūtupis (L — 6), ˛emiau jo ˛. per upę tiltas. Kiek toliau nuo upės k BALTRUAIČIAI— apyl. ir ,,euvio' kol. centras.

10 k Mei˛is (L—8). ˇemiau intako per upę tiltas. Upės vaga praplatėja iki 10—15 m, gl.—1,0—1,5 m. Pakrantės neauktos, krūmingos ir dumblėtos. Srovė lėta.

5 k Skirgailiai, vandens matavimo punktas.

5 d Ber˛ė (L — 12), Paber˛iai.

2 d Li˛ai. euvies d krante yra vadinamasis Sklepkalnis. Tai XVII a. vid.—XVIII a. pr. kariniai įtvirtinimai.

euvis įplūsta į Jūrą 35,6 km nuo ios ˛. Santakoje trys salos.

ANČIA

Trasos ilgis—41 km, trukmė—3 d., sezonas—tV— V mėn.

Ančia — euvies d intakas, tretinis Nemuno intakas (pirminis—Jūra, antrinis—euvis). Iteka ˇemaičių auktumoje i Klibalių pelkių, u˛ 6 km į v. nuo Kra˛ių. Teka į p. per Kelmės, ilalės ir Tauragės rj., pro Skaudvilę ir Batakius.

Auktupyje slėnys nerykus, nuo Antininkų—siauras ir gilus. Vagos pl. svyruoja nuo 3—8 m, gl.— 0,3— 0,5—1,0. ΔH; auktupyje — 3,18, ˛emupyje — 0,2, vid.—1,93. Q: ˛emiau Plūsčios intako—1,03, Klutupio— 1,81, Suvirktės—2,38, ˛.—2,74. Ančia pasi˛ymi dideliu vandens lygio ir nuotėkio svyravimu. Vanduo pakyla iki 2 m, todėl tinka plaukti tik kai auktas vanduo: ankstyvą pavasarį, labai lietingą vasarą ar rudenį. Tik tuo metu upės morfometriniai duomenys atitinka II sudėt. ktg. Kelionę patogiausia pradėti nuo ˇemaičių pln. tilto arba nuo Skaudvilės.

41 ˇemaičių pln. tiltas. Prieais tiltą d pusėje yra gera vieta baidarėms sumontuoti. Po tiltu upėje akmenys, seklu. Pakrantėse krūmai; upės vaga siaurutė (3—4 m).

39 d Pavėriai. Pakrantėje D. Pokos kol. laukai. Upės krantai statūs, ilipti nepatogu.

37 d Pakadūis. Ančios k krante, slėnyje, yra pievomis apjuosta kalva, vad. Pilale. Upėje da˛nos rėvos, akmenys; krantai aukti; vaga kiek platesnė (4—5 m), sekloka (0,3—0,4 m).

31 Upė labai vingiuota, pakrantėse krūmai: srovė rėvose labai greita ir stipri, rėvos da˛nos.

29 d Pela (L—12), Simėnai. Ančios d krante prie santakos su Pela yra piliakalnis, vad. Pelėdkalniu.

25 iaulių—Sovetsko (Til˛ės) pln. gel˛b. tiltas. k Suvirktė (L—13), Ivangėnai. Netoli Suvirktės ir Ančios santakos, k Suvirktės krante, stūkso piliakalnis.

Upėje trumpi ramūs ruo˛ai kaitaliojasi su greitomis rėvomis. Vietomis pasitaiko daug didelių akmenų, u˛vartų. Upė įmantriai rangosi, todėl Skaudvilę pasieksime tik po poros valandų plaukimo, nors jos boktai jau matyti.

21 Upės srovė sulėtėja, vaga platėja ir gilėja—prasideda Skaudvilės u˛tvankos patvanka. Laivelius patogu persineti d krantu. ˇemiau u˛tvankos upė vėl raitosi vingių vingiais, pasitaiko seklumų.

20 d Valymo įrenginių pastatai, per upę betoninis lieptelis; palyginti ramus upės ruo˛as. Kiek ˛emiau— senasis iaulių—Til˛ės pln. tiltas. Po tiltu nedidelis slenkstelis, plaukti fv., laikantis d. Tilto k pusėje yra patogi vieta postoviui, nakvynei.

Nuo čia arčiausia iki SKAUDVILĖS miesto — apyl. centro.

17 k Norkikė, per upę kabantis lieptas. Vagoje gausu didelių akmenų, pasitaiko nuvirtusių med˛ių, akų.

14 d Ma˛intai. Dar vienas kabantis lieptas; upėje brasta.

13 Upėje storo med˛io u˛varta, keltis k krantu. Vėl rėvos, akmenys, seklumos; krantai aukti, skardingi. Postoviui bei nakvynei patogių vietų čia nėra.

12 k iaudinė. Kaimo i upės nesimato. Reikia ilipti į statų k krantą (d matyti sodyba), kur yra gera vieta nakvynei; greta—apleistas sodas. Iki Er˛vilko—Upynos viekelio vos 1 km. Autobusų stotelė; esant reikalui, čia galima baigti kelionę ir nesunkiai pasiekti Tauragę.

10 d Čiuteikiai. Kiek ˛emiau — Er˛vilko—Upynos viekelio tiltas. Upė dar vis vingiuota, pakrantės auktos, apaugusios krūmais; vagoje itisinės rėvos, greita srovė.

9 Parengtas projektas čia statyti Norkikės tvenkinį, kurio vanduo bus naudojamas Norkikės t. ū. laukams drėkinti. U˛tvankos auktis — 9 m, tvenkinio F — 80 ha.

8 d BATAKIAI — mstl., apyl. ir kol. centras. Prie mstl. telko tvenkinys, o prie io stovi senas vandens malūnas. U˛ mstl. Ančios ir Ūkio santakoje stūkso piliakalnis. Medinė ba˛nyčia (XVIII a.) — liaudies archit. paminklas.

Upėje prie Batakių tanki vandens augmenija.

5 Radvilikio—Til˛ės gl˛k. tiltas. Nuo čia iki Batakių gl˛k. st. tik 2 km.

Upės krantai jau ˛emesni, vaga platesnė (7—8 m), tačiau rėvos ir akmenys lydi iki pat santakos su euvim.

Ančia įplūsta į euvį 46 km nuo jos ˛.

MINIJA

Trasos ilgis — 180 km ²⁸, trukmė — 7 d., sezonas — IV—IX mėn.

Minija — did˛. vakarų ˇemaitijos upė, viena i srauniausių ir rėvingiausių Lietuvos TSR vandens turizmo arterijų, pagrindinė II sudėt. ktg. etaloninė upė²⁹. Versmės ˇemaitijos auktumoje, Sydeklio (F—12) e˛. (Auktis—178,8), u˛ 16,5 km į r. nuo ˇarėnų, Telių rį. Pačiame auktupyje Minija dar teka per Ilgio (F—36), Pluotinalio (F—23) ir Didovo (F—25) e˛. Auktupyje ir vidurupyje vaga labai vingiuota, daug pertrauktų senvagių. Teka pro ˇarėnus, Medingėnus, Karteną, Garg˛dus, Priekulę. Kryptis: nuo versmių iki Salanto intako iį. r. į v., toliau— i . į p.

Minija yra nepastoviausio re˛imo upė: da˛nai smarkiai nusenka, o po didesnių liūčių jos nuotėkis trumpam laikui padidėja net 40 kartų! Mat ˇemaitijos auktumoje ikrenta daugiausia kritulių (iki 800 mm per metus), jos baseino (2978 km²) nuolydis gana didelis, podirvis labai nelaidus (molis, priemolis).

Per visus 212,9 km upė nukrenta 179,7 m (ΔH— 0,84). Did˛. kritimas yra pačiame auktupyje ir Dyburių kilpoje. Q: ˛emiau Palos ˛. 2,8, Sausdravo—3,5, Babrungo—10,0, Salanto—15,4, Veivir˛o — 34,3, ˛.—38,6. Metinis ir mėnesinis nuotėkis labai nevienodas — priklauso nuo kritulių kiekio. Vandens lygio svyravimo amplitudė auktupyje 4 m, o ˛emupyje— 1,5 m.

Vyraujantis vagos pl. (iki Salanto) — 20—25 m, ˛emiau Lankupių—iki 50 m. Vid. gl. rėvose 0,3—1,0 m, kitur—1,5—3,0 m, ˛emiau Lankupių—6—7 m. Kliūtys: sveikos ir igriautos jėgainių u˛tvankos, rėvos, slenksčiai, dideli akmenys, u˛vartos, u˛kamos, staigūs posūkiai.

28 Kilometra˛as tik Minijos upe, neskaitant ˛ygio baigmės, kuri gali būti įvairi.

29 Visi morfometriniai rodikliai – ilgis (L), nuolydis (ΔH) ir nuotekis (Q) – atitinka II sudėt. ktg. reikalavimus.

MINIJOS MARRUTINĖ JUOSTA

180 Viekelio Plungė—ˇarėnai tiltas; d senas Keturakių k. Malūno u˛tvanka igriauta. Kaire pakrante bėga ˇarėnų—Medingėnų—Plungės viekelis.

Čia upė dar nedidelė: 5—6 m pl., 0,3—0,5 m gl.; vagoje daug rėvų, med˛ių u˛vartų, u˛kamų, bebrų statinių.

177 MEDINGĖNAI — apyl. ir t. ū. centras; per upę lieptas, ˛emiau jo, iardytos malūno u˛tvankos vietoje,—didelių akmenų sąvartynas. Tik kai labai auktas vanduo, galima mėginti slenkstį perokti; iaipjau laivelius tenka persineti. M. yra gimusi raytoja M. Pečkauskaitė-atrijos Ragana (1878—1930).

172 k Pala (L—20), U˛paliai; malūno u˛tvankos vietoje nedidelis praplaukiamas slenkstelis.

Įtekėjus Palai, Minijos nuotėkis padidėja, upė jau su rykiu slėniu ir krantais; vaga pilna rėvų, didelių akmenų, seklių brastų.

169 d Viedauba (L—8). io upelio krante ties ˇvirzdaliais yra senovinis kapinynas. Puskilometriu ˛emiau k Sendvariai, viekelio Medingėnai—Plungė tiltas. Upė tarp rėvų rangosi staigiais vingiais.

164 Daugėdai; buv. malūno u˛tvanka igriauta, praplaukti galima laisvai.

161 k Gudalių k. su senomis sodybomis, dideliais kiemais, gėlių dar˛eliais palangėse; per upę lieptas.

160 k Alkupis (L—5). Vingiuotoje upėje rėvos retėja. U˛ 0,5 km, kai buvo neigriauta Stalgėnų malūno u˛tvanka, iame ruo˛e prasidėdavo ramus, gilus upės baras — patvanka.

158 k Vitkai. Kiek ˛emiau, artėjant prie Stalgėnų, k upės krantas auktėja ir statėja. U˛ 1 km viekelio tiltas.

156 d Sausdravas (L — 25). ˇemiau, u˛ 1 km, viekelio tiltas. Sausdravas nuo Svisos upės iki ˛. ir Minija nuo Sausdravo iki ˛. — ichtiologinis draustinis. Kiek tolėliau k STALGĖNAI—apyl. ir Milaaičių t. ū. centras. Buv. malūno ir lentpjūvės u˛tvanka igriauta. Viekelio Plungė—Rietavas tiltas, vandens matavimo punktas.

154 k Lukna (L—14). Auktoje upės pakrantėje eglėmis ir kitais med˛iais apaugęs piliakalnis, vadinamas Skruodienės kalnu. Gra˛ioje, senais ą˛uolais pasipuousioje Luknos—Minijos santakoje yra Dainų slėnio aiktelė ir aukuras. Čia stalgėnikiai rengia įvairias gegu˛ines, pasilinksminimus, ventes. Puiki vieta postoviui, nakvynei.

150 d Lekemės k., piliakalnis, vietos ˛monių Lapinsko kapu vadinamas. Jame palaidotas 1942 miręs mokytojas laisvamanis J. Lapinskas.

Prasideda did˛iosios Lekemės kilpos. Čia upė lau˛iasi per kalvotą ir mikingą ˇemaitijos auktumos ruo˛ą. Upėje daug rėvų, rėvinių patvankų. Kairėje pakrantėje plyti Juodeikių mikai, kurių eglės ir ber˛eliai vietomis taip pasvirę, kad sudaro tikrą tunelį. Upės vagoje čia da˛nai būna nuo stačių eroduojančių laitų suvirtusių ir bebrų pagrau˛tų med˛ių.

141 d Did˛ioji Sruoja (L — 7); puskilometriu ˛emiau—Ma˛oji Sruoja (L—8). Baigiasi ,,laukinis' upės ruo˛as. Tiesiai iki Plungės tik 6 km.

139 d NAUSODIS. Prie Plungės—Kulių kelio ant kalvos, apaugusios puimis, yra griautinis ir degintinis kapinynas, Kapkalniu vadinamas,—archeologinis paminklas. Nausod˛io apyl. bibliotekoje yra kratotyros muziejėlis.

Upėje, igriautos neveikiančio malūno u˛tvankos vietoje, metrinis slenkstis,

134 Viekelio Plungė—Kuliai tiltas. Kairiajame Minijos krante, u˛ 0,5 km nuo tilto, prie pat kelio į Kulius, keroja S. Mingėlos ą˛uolas—gamtos paminklas. Jo auktis — 17 m, apimtis — 7,5 m.

0,5 km ˛emiau Plungės—Kulių viekelio tilto, buv. Mardosų malūno igriautos u˛tvankos vietoje, nedidelis praplaukiamas slenkstelis.

132 k Vietovė (L—11), Santakis, viekelio Plungė—iemuliai tiltas. Artėjant prie Stonaičių HE, upė palaipsniui rimsta, platėja ir gilėja. Prasideda elektrinės patvanka.

130 d Babrungas (L—59) atiteka i didelio Platelių e˛. (Virktos). U˛ 0,3 km buv. Stonaičių HE. Elektrinės mainos demontuotos, liko tik u˛tvanka (H — 3,5) ir mūrinio pastato griaučiai d krante. Praplaukti galima tik lataku. Plaukiant dviese, apie 1,2 m aukčio banga u˛pila ekipa˛ą. Tačiau u˛dengus baidarės priekį sandariu tentu ir vienam sėdint u˛pakalinėje sėdynėje—nesunkiai nuokama. Minijos—Babrungo santakos slėnys—tinkama vieta postoviui, nakvynei.

127 d Kleipčiai; k ilgas (apie 4 km) Pakutuvėnų k., koplytėlė ir senos kapinaitės. Upėje igriauto malūno u˛tvanka. Toliau upėje nema˛a didelių akmenų, rėvų, sėklių.

125 k Pakutuvėnų piliakalnis, Pilele vadinamas. Minijoje stambūs akmenys, didelis ,,Čeraunyko' riedulys (ne ką ma˛esnis u˛ Anykčių Puntuką); d pakrantėje lapuočių mikai.

120 d Narvaiiai; igriautos malūno u˛tvankos liekanos nesunkiai praplaukiamos; kabantis lieptas. Kaimas nusitęsęs apie 4 km. Abiejuose upės krantuose velūs mikai, k pakrantėje pirmąkart pasirodo spygliuočių mikai. Geros vietos stovyklai, nakvynei.

115 d Liepgiriai, k ALEKSANDRAVAS—kol. centras.

Kretingos—iaulių pln. gel˛b. tiltas; kiek ˛emiau — igriauto Liepgirių malūno u˛tvankos liekanos, nedidelis slenkstelis (prie įplaukiant į garsiąją Dyburių kilpą).

114 k Dyburiai, senovinis kapinynas, XIX a. koplytėlė; d Bulikai. Prasideda įdomiausias Minijos baras — did˛ioji Dyburių kilpa. Jos pl. apie 4 km, o siauriausioje vietoje—vos 100 m. Upė nukrenta beveik 9 m. Kilpos bare visur akmenys, daug slenksčių. Gana atid˛iai reikia manevruoti, tarp akmenų iekant sunkiai pastebimo fv. Tai labai įdomus, bet sunkus ir sudėtingas ruo˛as. 1937 čia buvo projektuojama prakasti tunelį ir pastatyti derivacinę elektrinę.

113 Yra projektas čia ant Minijos įrengti Aleksandravo tvenkinį; u˛tvankos H—20 m, tvenkinio F—908 ha. Kai tvenkinys bus įrengtas, jo patvanka į auktupį isilies 4—5 km aukčiau Babrungo ˛.

107 k Cigonaliai; auktas, status laitas, nuo kurio atsiveria gra˛ūs Dyburių vaizdai; d Puidogalis. Čia rėvos pradeda kiek ma˛ėti, ilgesni ir jų patvenktiniai ruo˛ai.

104 d Prystovai, didelė atodanga. Upėje vėl virtinė rėvų, didelių akmenų; ramesnėse patvenktose vietose tanki vandens augmenija.

103 k Miupė (L—27); k Dauginčiai, piliakalnis, vadinamas Pilele. Igriauto malūno u˛tvankos vietoje pusmetrinis slenkstis; vagoje vis dar rėvos, dideli ak-menys.

Kiek ˛emėliau d KŪLUPĖNAI — t. ū. centras.

101 d Sauseriai. Senslėnyje, apie 0,4 km į . r. nuo Minijos—Salanto santakos, med˛ių paunksnėje, stūkso nedidelis Sauserių piliakalnis. Netoliese, Temu˛inės mike, ˇalčio dauboje, kūlgrinda; k Lapgaud˛ių mikas. Artėja prie pabaigos Minijos kanjonas, rėvų patvenkti ruo˛ai jau gerokai ilgesni.

99 d Salantas (L—43). Minija, nusileidusi nuo ˇemaičių auktumos ir įtekėjusi į platų Salanto slėnį, keičia ir kryptį (i . v. į p.). Salantui ˛ymiai papild˛ius Minijos nuotėkį, pakinta ir upės pobūdis: ji gilesnė ir daug lėtesnė, rėvos ˛emesnės, o jų patvenkti ruo˛ai ilgesni. Iki Kartenos gl˛k. st.—tik 1,5 km.

91 iaulių—Kretingos pln. tiltas; k Alantas (L— 39); d KARTENA — mstl., apyl. ir ˇemaitės kol. centras, viena i seniausių ˇemaitijos gyvenviečių. K. piliakalnis įrengtas auktoje kalvoje, i . ir . v. apjuostas Minijos. Medinė K. ba˛nyčios varpinė (XIX a.) — archit. paminklas.

Upėje, buv. Kartenos malūno igriautos u˛tvankos vietoje, akmenų sąvartynas.

86 d Rabuliai. Ilau˛tos malūno u˛tvankos vietoje pusmetrinis slenkstis; keltis bei leistis galima tiesiog per prolau˛os vidurį. Kairiajame upės krante ˇalgirio mikas — gera vieta stovyklai, nakvynei.

78 k Kartanalė (L—13), d Raguvikiai, gatvinis kaimas; v. pakratyje ˇalgirio mikas, paupyje prie Minijos—turistų poilsiavietė; upę pertveria gel˛b. tiltas.

75 k BAUBLIAI—Kretingos rj. ,,Jaunosios gvardijos' kol. centras. Nauja kolūkinė gyvenvietė, 120 ha parkas.

70 k PIKTEIKIAI — J. Janonio kol. Pikteikių brigados gyvenvietė. Upėje, buv. Pikteikių malūno igriautos u˛tvankos vietoje, nedidelis slenkstelis. Sauserių, Rubulių ir Pikteikių buv. malūnų igriautų u˛tvankų vietoje susidarę slenksčiai panaūs į rėvas.

Ties Utrių k. upėje keletas itisinių akmenų pertvarų, kurias padarė ˛vejai brakonieriai.

62 k ˇvelsa (L—38), ˇvelsėnai. Upė ma˛ai vingiuota, teka tarp auktų senslėnio krantų. Nors retokai, vis dar pasitaiko rėvų.

60 k KVIETINIAI— Garg˛dų t. u. centras.

56 Kauno—Klaipėdos autostrados pylimas ir tiltas. Autostrada aplenkia Garg˛dus.

55 GARGˇDAI—mst., Klaipėdos rj. centras. Upėje neveikiančio malūno u˛tvanka (H—1,8), kurios patvanka į auktupį tęsiasi apie 5 km; per u˛tvanką patogu keltis d krantu. Minijos pakrantėje lama gra˛us parkas; mieste veikia didelis statybinių med˛iagų kombinatas. Kairiajame Minijos krante stovi Garg˛dų piliakalnis, vad. Pilele. Upės krantuose rasti III—IV a. ploktiniai griautiniai kapai su akmenų vainikais. Miesto parke, ka-rių kapinėse, palaidoti ne˛inomi 105 būrio pasieniečiai, ˛uvę Garg˛duose pirmąją Did˛iojo Tėvynės karo dieną. Čia palaidotas ir Tarybų Sąjungos Didvyris vyr. leitenantas V. Vladičevas.

51 k Skinija (L—18). Minijai įtekėjus į Pajūrio ˛emumą, srovė visai sulėtėja, rėvų ir didesnių akmenų jau nėra. Baigiasi ir skaidrusis Minijos vanduo: gilaus ir ramaus ˛emupio dugnas dumblėtas.

46 Viekelio Dovilai—Veivir˛ėnai tiltas; k Rusliai; d DOVILAI — mstl., apyl. ir Lėbartų t. ū. centras. Pora km ˛emiau, d upės krante, yra piliakalnis, vadinamas Pilutės kalnu, Mukalniu, kartais dar Gedimino pilimi, Dovilų piliakalniu.

Upėje baigiasi rėvos ir akmenys.

40 d Kalviai, viekelio Kalviai—Pė˛aičiai tiltas; k krante prie upės prisilieja ernų mikas (F—706 ha), priklausantis Klaipėdos miesto ˛aliajai zonai. Čia galima sustoti, statyti palapinę, kurti lau˛ą, tačiau tik tam tikslui skirtose vietose—laikino turistų poilsio aiktelėse. ernų mike tokia aiktelė yra d Minijos krante, apie 350 m prieais tiltą.

ernų k., ant Minijos kranto, ties girininkija yra įdomus miko muziejėlis ,,Genys' (rodyklę į muziejų i keroklio ą˛uolo padarė liaudies menininkas V. Majoras).

ernų mike yra III—VII a. kapinynas su griautiniais ir degintiniais kapais.

37 d Dituva, Priekulės TSRS 50-mečio t. ū.; k Rokai. Kiek ˛emiau—Lingiai, Butkai, Voverikiai. Tarp Dituvos ir Priekulės iplatėjusioje upės vagoje nema˛a seklių brastų; čia upės fv. visą laiką vingiuoja nuo vieno kranto prie kito.

U˛ ernų miko k Minijos krante —Priekulės TSRS 50-mečio pauktininkystės t. ū. valdos. Ūkyje yra sportinių arklių ˛irgynas.

32 d Agluona (L — 20); netoli Priekulės parko kabantis tiltas; k u˛ Agluonų k. VANAGAI—Lietuvos. TSR liaudies raytojos I. Simonaitytės (1897—1978) gimtinė.

Tuojau u˛ Vanagų parko PRIEKULĖ — mstL, apyl. ir TSRS 50-mečio pauktininkystės t. ū. centras, ilutės— Klaipėdos pln. ir gl˛k. tiltas, gl˛k. st. Vingio ir vidurinės mokyklos parkuose auga daug introdukuotų med˛ių..

29 d ventvakariai, toliau — Launiai, Bir˛ininkai.

21 k Veivir˛as (L—71), d Daumantai; kiek toliau — k Grumbliai. Veivir˛as (ΔH—1,55, o 35 km ruo˛e Q—-2,18) tinka vandens turizmui.

Minijai įtekėjus į Nemuno deltos lygumą, upės slėnys inyksta, vaga isiplečia iki 50 m; krantai ˛emučiai, apsaugoti pylimais.

20 Lankupiai, Klaipėdos kanalo ataka, restauruotas kanalo liuzas—vienintelis Lietuvoje. Anksčiau, kai mariomis dėl didelio bangavimo nebūdavo galima plaukyt, kanalu plukdydavo sielius, plaukdavo laivai.

14 Sakūčiai, viekelio ˇemaitkiemis—Kintai—Priekulė tiltas. Upės vaga plati, rami ir gili.

10 k Paskutinio ir ilgiausio (L—74) Minijos intako Tenenio ˛. Jis iteka i Kupsčio e˛., u˛ 3 km į . v. nuo Pajūrio; pagal morfometrinius duomenis T. tinka turizmui.

8 k Vabalai, kiek ˛emiau — Kintų—ilutės viekelio tiltas.

2 Didelis senovinės archit. pamario ˛vejų MINIJOS (Mingės, Minės) k. Namai isirikiavę abipus upės. Lieptų ar tiltų nėra; į kitą pusę keliasi valtimi. Kaimas priklauso Kintų J. Čiulados ˛uvininkystės ūkiui. Minijos ˛emupys nuo Kintų—Rūgalių—ilutės kelio yra ypatingo re˛imo Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio sudėtinė dalis. Draustinio Nuostatų 2-ame str. skelbiama: ,,Lankymasis draustinio vietose, kur auga reti augalai ar veisiasi reti gyvūnai (Rusnės salos, Krokų Lankos e˛. ir apylinkės, Kniaupės įl. ir apylinkės ir kt), ne ūkio ar draustinio apsaugos reikalais ribojamas; va˛inėti jose automobiliais, motociklais bei kitomis transporto priemonėmis galima tik tam reikalui skirtais keliais; ių vietų lankymo tvarką, lankytojų skaičių nustato ir leidimus iduoda ilutės rj. vykdomasis komitetas, suderinęs klausimą su Gamtos apsaugos komitetu'; 2 f str.: ,,Stacionarinės poilsiavietės ir trumpalaikės stovyklavietės draustinio teritorijoje nesteigiamos; įsirengti mokslinių ekspedicijų stovyklavietes prireikus gali leisti Gamtos apsaugos komitetas'.

Minijos k. prasideda Minijos delta: pirmoji, d, ataka Upa1is (Upaitė) ieina į Kniaupės r. pakratį. ia upe galima pasiekti Ventės ragą (u˛ 7 km), kuriame yra LTSR Mokslų Akademijos hidrobiologinė st. I Ventės rago, jeigu tik meteorologinės sąlygos leid˛ia, skersai marių galima nuplaukti į Nidą (11 km) arba—˛emynine marių pakrante—į Kintus (10), Dreverną (20), Klaipėdą (50).

Antroji, pagrindinė, Minijos aka, vadinama Takgrabe (tai pagilintas Minijos perkasas), vėl isiakoja į Upės Uosto ir Krūmų Uosto akas, kurios įteka į Atmatos ˛. Tai itisas senvagių labirintas, kurių salelėse kultūrinės lankos. Minijos pagrindinė aka Takgrabė baigiasi ties Uostadvario vyturiu, stovinčiu Rusnės saloje, u˛ 3,2 km nuo Atmatos ˛. iki marių. Jei oras ramus ir marių bangavimas nedidelis, galima plaukti Atmata, toliau skersai marias—į Nidą (19 km), i ten—į Preilą (8), Pervalką (13), Juodkrantę (32), Klaipėdą (46).

Galimi ir kiti variantai. Pats paprasčiausias kelias — Atmata irtis iki Rusnės (10), čia sėsti į ,,Raketą', kuri sustoja Jurbarke ir Kaune. Kam patogiau į namus vykti gl˛k., Atmata—ya (13) gali plaukti į ilutę, o i čia traukiniu arba autobusu keliauti namo.

Kieno baidarės turi sandarius tentus, o marios nėra banguotos (ne daugiau kaip 2 balai), i Atmatos ˛. gali sukti kairėn ir Rusnės salos pakrantėmis, irai˛ytomis gilių įl. ir pusiasalių (kilus bangavimui, gana patogu susirasti ramią u˛uovėją), plaukti iki naujai besiformuojančių prieais Skirvytės ˛. Triuių, Kubilių ir Kiemo salelių — gurg˛dų. Čia, taip pat Skirvytės, kurios ekvatorija jau u˛ Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio ribos, krante galima ilipti, statyti palapinę, kurti lau˛ą ir sėkmingai pa˛vejoti. Vasarą Skirvytės, kaip ir Atmatos, srovė labai lėta (ΔH—0,09). Lengva pasiekti Rusnę (9) ir joje kelionę baigti. B. Kondratas kn. ,,Minijos vingiais', V., 1976 aprao dar vieną gana įdomų Minijos marruto baigmės variantą³⁰. ,,Nuo Minijos kaimo pietinio galo, praplaukę tiltą, pasukime į rytus, į Krokų Lankos e˛erą, i kurio Auktumalės upe pateksime į Atmatą. Tarp e˛ero ir Minijos Krokų Lankos pelke teka siaura upelė į e˛erą (F — 781, L—4,6). Pietvakariuose 100 m pl. juosta ir ma˛daug, 1 km ilgio protaka e˛eras jungiasi su Atmata Iplaukę į e˛ero platybes, būkime atidūs, nes tarp gausios augmenijos nesunku ir paklysti. Orientyras yra toli rytuose i e˛ero matomas priegaisrinis boktas. Plaukiant i Minijos kaimo siauru kanalu, jis bus tiesiai prie mus, o e˛ere turime pasukti gerokai į kairę nuo jo. Pasiekę iaurinį pusiasalio galą, tuojau staigiai sukame deinėn ir plaukiame taip, kad krantas būtų alia i deinės. Nepasukdami kairėn, priplauksime siaurą protaką, kuri atnea Atmatos vandenį į Krokų Lanką. U˛ kokio km, pralindę pro neauktą tiltą, pasiekiame Atmatą ir plaukiame prie srovę'

Toliau Atmata bei ya galima plaukti iki Rusnės arba ilutės. Tačiau kaip beplauktume, reikia nepamirti, kad esame ypatingo re˛imo draustinyje, kad ,,stacionarinės poilsiavietės ir trumpalaikis stovyklavimas draustinio teritorijoje neleid˛iamas'.

30 Autorius iuo marruto variantu nėra plaukęs, todėl kiek sutrumpintai perpasakojamas B. Kondrato apraymas.

BABRUNGAS IR PLATELIŲ EˇERYNAS

Trasos ilgis—42 km³¹, trukmė—3 d., sezonas—IV— IX mėn.

Babrungas—vienas i vandeningesnių Minijos intakų—iteka i didelio Platelių (Virktos) e˛. Per visą 42,3 km ilgį upė nukrenta 79,2 m (ΔH—1,88). ˇemiau Gandingos HE srovės greitis rėvose siekia 3—5 m/s. Tai gana svarbi Lietuvos vandens turizmo arterija, pagal morfometrinius duomenis priklausanti II sudėt. ktg. etaloninėms upėms. Q: itake — 0,4, ˛.— 3,2. Babrungo nuotėkis (ypač sausros metu) tiesiogiai priklauso nuo Gandingos HE darbo: jos metinio reguliavimo prie itako is Laumio e˛. ir paros reguliavimo elektrinės patvankoje. Kai HE veikia ir metinio reguliavimo pralaida atdara, visoje upės trasoje vandens pakanka plaukti nedideliais visų tipų turistiniais laiveliais. Vagos pl.: iki Babrungėnų—2-r8 m, Gandingos elektrinės patvankoje—50— 150 m, ˛emupyje—10—15 m, gl.—0,3—1,5 m, giliausios vietos Gandingos patvankoje. Kliūtys: jėgainių u˛tvankos, ˛emi nepraplaukiami tiltai bei lieptai, u˛vartos, u˛kamos, rėvos, dideli akmenys, slenksčiai, seklios brastos.

24 schema

Platelių landaftinis draustinis, į kurį įeina ir Platelių grupės e˛. (Plateliai, Ber˛oras, Laumis, Ilgis, Pikte˛eris, ˇiedelis), yra viena i gra˛iausių ˇemaitijos vietų.

P1ate1ių (Virkta) e˛. pagal dydį devintas Lietuvoje. Jo F—1205, L—8,4, did˛. pl— 3,3, did˛. gl.—46, vid. gl.— 10,4 m. Krantai aukti, apaugę, labai vingiuoti, daug pusiasalių—ypač p. dalyje atskirti nuoalūs vandens labirintai; yra 7 salos, kurių F — 20,5 ha. Visos salos apaugusios med˛iais, veliais krūmais. Į e˛. įteka 17 ma˛ų upelių, altinių, iteka Babrungas. E˛. patvenktas— tyvuliuoja tarp auktų kalvų lėktoje dauboje. Daug vėsaus ir varaus vandens į e˛. suteka i po˛eminių altinių. Plateliai yra Lietuvoje vienintelis e˛., kuriame nuo ledynmečio laikų ilikę endeminiai sykai ir gilumas mėgstančios seliavos.

Pae˛erėje veikia daug Plungės, Telių ir Klaipėdos darbo ˛monių stacionarinių ir laikinų poilsiaviečių, jachtklubas, vandens sporto st., viebutukas. E˛. vyksta buriavimo ir kitos vandens sporto var˛ybos, tradicinės ˛emaičių ventės.

Turistai, kurie neskuba, turi bures ir leidimus ˛vejoti, Platelių e˛. inaro skersai iilgai, sėkmingai čia pa˛vejoja. Plaukiojant po e˛., ekvatorijoje prie jachtklubo reikia pasisaugoti atrių kuolų, įkaltų valtims pririti.

PLATELIAI — mstl., apyl. ir kol. centras, įsikūręs Platelių e˛. v. krante.

Platelių parke yra 20 m aukčio ir 3,2 m apimties Raganosis uosis — gamtos paminklas. Jo kamienas suaugęs i 4 atskirų kamienų.

42 Babrungo itakas i Laumio e˛. p. galo. Pačiame itake yra įrengta Gandingos HE metinio reguliavimo u˛tūra, per kurią laivelius reikia persikelti. Greta u˛tūros kaimo kelio tiltas.

Babrungo auktupys kanalizuotas, jo pl.—4 m, gl.— 0,3—0,5 m; lėta srovė teka ˛emomis pelkėtomis mikapievėmis; pakrantėse spygliuočių mikai.

40 Viekelio Plateliai—Plungė ˛emas nepraplaukiamas tiltas. alia tilto riogso senovinis (1816) Babrungo malūnas. U˛tvanka jau igriauta, malūno girnas suka dizelinis variklis.

Toliau abipus upės pabiręs senas Babrungėnų k.— Didviečių kol. brigados centras. Kaimo pakračiais lama Stirbaičių ir Ploktinės mikai.

36 Viekelio Plateliai—Plungė tiltas; k Babrungėnų malūno igriautos u˛tvankos vietoje daug didelių akmenų. Medinis malūnas tučias. Čia upės slėnys siauras ir .gilus, upėje prasideda nepertraukiamų rėvų kaskada. Per upę tiltas, toliau — dar keletas tiltų, tiltelių.

32 k Uona (L—19), viekelio Plungė—Varduva tiltas. Upėje, tekančioje plačia durpine terasa, kai vanduo ˛emas, pri˛elia daug augmenijos, dėl to susidaro u˛kamos. Čia vagos pl.— 3—6 m, gl.— 0,5—1,6 m.

31 d Bereniai; k U˛upiai, malūno ir lentpjūvės u˛tvanka. Laivelius reikia persikelti. Prie u˛tvanką upėje sunkiai praeinamas slenkstis. Toliau upės vaga susiaurėja iki 1,5—2,0 m, dugnas kietas, srovė greita.

28 k Bo˛iai, kaimo kelio tiltas. U˛ 0,4 km nuo upės— du aukti, med˛iais apaugę piliakalniai, vadinami Bo˛kalniais. Upėje Nugarių malūno patvanka.

27 NUGARIAI—,,vyturio' kol. brigados centras, malūno u˛tvanka; keltis patogiau k krantu; viekelio Plungė—Alsėd˛iai senojo ir naujojo kelio tiltai.

25 k Pietvė (L—18). Antrojo Nugarių (Adomavičiaus) malūno u˛tvanka pralau˛ta, jos vietoje—sunkiai praplaukiamas slenkstis. Upė čia keičia kryptį i p. r. į p. v. Kiek ˛emiau, įtekėjus Čerknei (L—9), Babrungas pakrypsta tiesiog į v.

21 Gl˛k. Teliai—Plungė—Kretinga tiltas.

19 PLUNGĖ — mst., rj. centras. Neveikiančios Plungės HE 3,4 m aukčio u˛tvanka. Miesto ribose per upę nutiesti 4 tiltai (P. Cvirkos g., parko teritorijoje, ˇaliosios ir J. Janonio g.). Buvusieji Oginskių dvaro rūmai (dabar statybos technikumas) ir vienas i did˛. (F—62 ha) Lietuvoje peiza˛inis VI. Rekaiaus parkas—resp. reikmės paminklai, o P. ba˛nyčios triauktė mūrinė varpinė (XIX a. vid.) — vietinės reikmės archit. paminklas. Parke auga Perkūno ą˛uolas (10 m aukčio ir 4 m apimties) — gamtos paminklas. 1889—1892 Plungės muzikos mokykloje mokėsi dailininkas, kompozitorius M. K. Čiurlionis (1875—1911).

Plungėje 1919—1920 gyveno, dirbo ir ˛uvo ˛ymus revoliucionierius Vl. Rekaius (1893—1920). Miesto centre pastatyti 2 paminklai: vienas Vl. Rekaiui, kitas—hitlerininkų teroro aukų atminimui.

Plungėje sutelkta nema˛a lengvosios pramonės įmonių,

10 Gandingos HE u˛tvanka, kuria eina Plungės—Kulių viekelis. U˛tvankos patvanka siekia Plungės parką. Avarinė pralaida įrengta ties senvage, d tvenkinio pakratyje, o elektrinės kanalas—k. Kanalo prad˛ioje yra ˛emas nepraplaukiamas tiltas. Prakasus į kanalą, labai raityta Babrungo vaga sutrumpėjo 7 km. Kanalo ilgis 1,1 km, pl—4 m, gl— 1,4—2,0 m.

9 Slėgimo boktas, d HE ˛inybinis pastatas, apačioje — derivacinė 26,9 m slėgimo, 800 kW galingumo Gandingos HE. Nuo slėgimo bokto iki ˛emutinio bjefo laivelius į pakalnę apie 120 m reikia persigabenti sausuma. Kai HE veikia, kas sekundę ji praleid˛ia 4 m³ vandens. Jai stovint, upės nuotėkis būna ne didesnis kaip 0,3 m³/s, toks, kokį atplukdo Lielupė (L—15). Sausmečiais HE dirba tik 3—4 val. per parą. Tad tolesnį plaukimą Babrungu reikia derinti su HE darbu.

Iki pat Stonaičių malūno upė galvotrūkčiais marma giliu, platoku kanjonu; vagoje nepertraukiama rėvų, didelių akmenų ir slenksčių kaskada.

8 d Gandinga, k Nausodis. ˇemiau Gandingos HE, auktame laite, i trijų pusių apsuptas Babrungo, stūkso Gandingos piliakalnis. Kiek auktėliau, k Babrungo krante,— kitas piliakalnis.

Babrungo slėnio atkarpa su Gandingos piliakalniais— landaftinis istorinis draustinis. Čia geros vietos stovyklai, nakvynei.

4 d Stonaičiai, kabantis tiltas; malūno ir lentpjūvės, varomų elektra, u˛tvanka igriauta, jos vietoje—dvi rėvos.

Prie Santakio Babrungas ramiai įplusta į Miniją 129,9 km nuo jos ˛.

31 Kilometra˛as tik Babrungo upe nuo itakio is Platelių e˛. iki 2. Kiek km turistai sukars Platelių e˛., priklausys nuo ˛ygio pobūd˛io, sezono, oro ir kt.

KLAIPEDOS KANALAS

Klaipėdos kanalas ikastas 1863—1873. Jo ilgis 24 km, pl.—28 m, gl.—1,7 m. Prūsijos karaliaus garbei jį pavadino Vilhelmo kanalu.

Nuo Lankupių iki Drevernos upės atsiakojimo į Kurių marias kanalas eina reguliuota Drevernos upe. Kitas 15,5 km ruo˛as (iki Smeltelės) buvo ikastas ˛ema pamario lyguma. Kanalas ir kanalizuotas bei pagilintas Minijos ˛emupys sudarė gerą ir saugią arteriją tarp Nemuno deltos ir Klaipėdos, nes audringu metu Kurių mariomis ne visi laivai galėdavo plaukti. Didesnės marių bangos ypač buvo pavojingos plukdomiems sieliams. Dabar, itobulėjus vandens transporto priemonėms, Kurių marių bangos nesudaro rimtesnių kliūčių.

Pasikeitė ir kanalo paskirtis: buvusioji transporto trasa dabar naudojama Klaipėdos trečiajai vandenvietei maitinti. Motorizuotas transportas kanalu draud˛iamas,kad neu˛tertų naftos produktais vandens ir greitaeigių laivų sukeltos bangos neardytų krantų. Kad nepatektų jūros vanduo, kanalo prad˛ioje (Lankupiuose ir Drevernoje) įrengti liuzai. Ties Vakarų laivų remonto įmone per kanalą supiltas pylimas, jame įtaisytas vamzdis ˛uvims praplaukti. Priklausomai nuo vandens lygio skirtumo, pro Lankupių liuzą leid˛iamas vanduo i Minijos į kanalą.

Turistams, keliaujantiems nemotorizuotomis priemonėmis (valtimis, baidarėmis), plaukti kanalu dabar oficialaus draudimo nėra.

30³² Klaipėdos kanalo prad˛ia—Minijos ataka į d 18,5 km nuo jos ˛.; u˛ 0,5 km rekonstruotas kanalo liuzas—vienintelis toks įrenginys Lietuvoje; d liuzo pri˛iūrėtojo būstinė. Viekelio Priekulė—Kintai tiltas. Abipus kanalo — itisiniai pylimai.

21 k Drevernos ataka į Kurių marias (L—2,5). Priekulės—Drevernos viekelio tiltas, didelis DREVERNOS k.— ˛uvininkystės ūkio centras, įsikūręs Drevernos ir Kurių marių santakoje.

Toliau—k Kliupė, Priekulės—Drevernos kelio antras tiltas, Tyrų pelkė ir botaninis draustinis, Kliių mikas (jeigu meteorologinės sąlygos palankios, kelionei paįvairinti galima plaukti vis siaurėjančiomis mariomis iki Klaipėdos).

13 Klaipėdos—Smeltės viekelio tiltas; mikai baigiasi, prasideda priemiestinių ūkių laukai (d).

8 Kanalo gale ˛emių u˛tūra, per kurią laivelius reikia persikelti. Kiek toliau kanalas atsiremia į buv. ˇvejų uostą; d krante Vakarų laivų remonto įmonė, jūrų ˛vejybos uostas, aldytuvai, ˛uvų konservų fabrikas.

6 Smeltalė (L—23). Jos ˛. yra ˛vejų mėgėjų motorinių valčių bazė, kurioje vandens turistai visada gali sustoti ir saugiai pasilikti laivelius.

SMELTĖ — Klaipėdos mst. pramonės rj.

1 d Danės (L—65) ˛. Klaipėdos mst. centras.

KLAIPĖDA — trečias pagal dydį Lietuvos miestas, pramonės, mokslo ir kultūros centras, vienintelis respublikos jūrų prekybos ir ˛vejybos uostas.

Klaipėdoje yra beveik 30 vidurinių mokyklų, A. Venclovos pedagoginė, S. imkaus auktesnioji muzikos, J. Kupčinsko medicinos, jūreivystės ir prekybos mokyklos, Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto vakarinis skyrius, Valst. konservatorijos Klaipėdos fakultetas. Veikia dramos teatras, Liaudies opera, kratotyros, liaudies meno muziejai, Jūrų muziejus-akvariumas,

Bur˛uazinės santvarkos metais pogrindyje K. dirbo LKP(b) CK narys J. Greifenbergeris, M. Jonelaitis, S. adevičius ir kiti komunistai. K. gyveno nema˛a lietuvių kultūros veikėjų; Vydūnas (Vilius Storasta), I. Simonaitytė, S. imkus, P. Maiotas, A. Venclova, J. Karosas, V. Palaima ir kt.

32 Kilometra˛as nuo Klaipėdos kanalo prad˛ios.

AKMENA—DANĖ

Trasos ilgis—39 km, trukmė—2 d., sezonas—V— VI mėn.

Akmena—Danė — pajūrio lygumų upė. Nuo versmių iki Bajorų vadinama Akmena. Upės versmės — lapiame mike prie ˇemųjų ˇolinių, u˛ 6 km į p. v,- nuo Salantų, Kretingos rj. Upės ilgis 64,5 km, baseino plotas — 595 km². Vidurupyje, kur upė teka eroziniu slėniu, gausu riedulių. Dėl to, matyt, ji čia Akmena ir vadinama. ˇemiau Kretingos upė įteka į platų slėnį.

ΔH—0,88. ˇemupyje, nuo 21 km, nuolydis suma˛ėja iki 0,08, o Klaipėdos mst. beveik visada būna Kurių marių patvanka. Q: Kretingoje (˛emiau Dopulčio intako) — 3,5, ˛emiau Bonalio ˛.— 5,4, ˛.— 6,6.

Auktupyje vaga siaura (7—10 m), ˛emupyje ji prasiplečia iki 40—50 m. Gl. iki Eketes ˛.—0,2—2,0, ˛emiau — 1—3 m, Klaipėdos mst.— 5—7 m. ˇemupyje, iki 11 km, Dane plaukioja didesnio tona˛o laivai. Didesnių kliūčių, be Kretingos dvimetrinės u˛tvankos, nėra. Marrutas nesudėtingas ir nesunkus, patogus klaipėdiečiams bei kretingikiams dviejų laisvų dienų ivykoms. Baidare arba lengva valtele tinka plaukti nuo Kretingos— Kurmaičių viekelio tilto.

39 k Pilsupis (L—9). Pilsupio—Akmenos santakoje Kurmaičių piliakalnis. KURMAIČIAI — apyl. ir Kurmaičių pauktininkystės t. ū. centras.

K.— labai sena gyvenvietė. Degintiniuose ir griautiniuose senkapiuose, esančiuose tarp Akmenos ir Darbėnų—Kretingos kelio, gausiai aptikta archeologinių radinių. Kurmaičių pilkapynas, vienas i ˛ymiausių Lietuvoje archeologinių V a. pr. m. e.—IV m. e. a. paminklų — landaftinis istorinis draustinis.

Čia upė dar nedidelė: 4—5 m pl., 0,3—0,5 m gl., krantai lėkti.

34 Upėje stambių akmenų rėva. ˇemiau rėvos upė palaipsniui platėja ir gilėja — prasideda Kretingos malūno patvanka.

32 k Dopultis (L—4), gl˛k. ir keturių gatvių tiltai per upę.

KRETINGA — mst., rj. centras, vienas i did˛. respublikoje brangiakailių ˛vėrelių (juodsidabrių ir mėlynųjų lapių, audinių) ˛vėrininkystės t. ū., turtingas kratotyros muziejus.

Carizmo laikais K. buvo pasienio punktas. Per K. bėgdavo į u˛sienį caro vald˛ios persekiojami revoliucionieriai, emigruodavo ieiviai. Vaduojant K. i hitlerinės okupacijos, pasi˛ymėjo tankų būrio vadas leitenantas A. Vačenka. U˛ tai jam suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

Upėje Kretingos malūno, varomo elektra, dvimetrinė u˛tvanka, patogiau keltis k krantu. ˇemiau u˛tvankos upės vaga u˛griozdinta visokiomis ,,antikvarinėmis gėrybėmis', dideliais akmenimis.

29 k Kretingos—Klaipėdos gl˛k., Bajorų st. Upėje, Penkininkų malūno igriautos u˛tvankos vietoje, metrinis slenkstelis; kai ˛emas vanduo, patogiau netis d krantu. Puskilometriu ˛emiau, ties ,,Laisvės' fabriku, nedidelė u˛tvanka.

28 Viekelio Bajorai—Petrikaičiai tiltas. Puskilometriu ˛emiau — d Ten˛ės (L — 20) ˛. Ten˛ei įtekėjus, nuotėkis padvigubėja. Danė gilesnė (0,5—1,0) ir platesnė (7—9), ˛emos (1—2) pakrantės apaugusios karklais, kurių toli nusidriekusios akos vietomis sudaro ˛aliąjį tunelį; yra keletas nedidelių rėvų, stambių riedulių.

22 d KRETINGALĖ— apyl. ir t. ū. centras, gl˛k. st., Kretingos—Garg˛dų viekelio tiltas.

16 k Eketė (L—25), Lauk˛emiai; d krante, u˛ 3,5 km nuo Kalotės, yra did˛. pajūrio piliakalnis su 9 m aukčio pylimu. Kiek toliau — d Dūmeio (L — 7), tekančio i Kalotės (F—47) e˛., ˛.; viekelio tiltas. Čia upė jau plati (15—25 m) ir gili (1,0—2,0 m); pakrantės u˛˛ėlusios, vagoje viena kita salelė.

12 Kauno—Palangos pln. gel˛b. tiltas, k Ringelis (L—4); d Purmaliai, nedidelis piliakalnis su 2 m aukčio pylimu.

11 Viekelio gel˛b. tiltas; k TAURALAUKIS — t, ū. centras. d Kalotės plytinė, kurios auktas kaminas matyti plačioje apylinkėje.

10 k Virkučiai.

6 d Klaipėdiečių kolektyviniai sodai, poilsio nameliai; buv. Ma˛asis Kaimelis — Klaipėdos priemiestis.

4 d Medienos med˛iagų kombinatas; k ˛emės ūkio technikumas, Klaipėdos—Plikių pln. tiltas.

3 Klaipėdos—Priekulės gl˛k. tiltas. Upė jau kanalizuota, tiesi ir gili. Klaipėdos mst. isidėstęs abiejuose Danės krantuose.

2 d Klaipėdos gl˛k. st., autobusų st.; k ,,ˇalgirio' vandens sporto bazė. Čia visi vandens turistai baigia ˛ygius.

1 Pergalės g-vės tiltas; d Klaipėdos kultūros rūmai, Lenino paminklas. Kiek toliau Uosto (d)—Sukilėlių (k) gatvių tiltas; k Klaipėdos dramos teatras, keleivinių laivų ir kelto per Kurių marias prieplaukos, buv. Klaipėdos tvirtovės pylimai ir kanalai; d, prie pat Danės ˛., Klaipėdos prekybos uostas.

Danės vandenys nepastebimai susilieja su Kurių mariomis (4 km nuo marių ˛. į Baltijos jūrą).

VENTOJI

Trasos ilgis—51 km, trukmė.—3 d., sezonas—V— VI mėn.

ventoji — pajūrio lygumų upė, did˛. Lietuvos upelis, tekantis tiesiog į Baltijos jūrą. Versmės—Led˛ių apylinkėse, u˛ 9 km į . v. nuo Salantų. Teka Skuodo ir Kretingos rj. pro Kalvius, Lenkimus, Impiltį, Lauk˛emę. ˇiotyse įsikūręs ventosios ˛vejų uostas.

Per visą 73,1 km ilgį upė nusileid˛ia 47,5 km (ΔH— 0,65). Q: ˛emiau Luknės ˛. 1,75, Impilties—Juodupio — 2,5, Kulės—3,14, Darbos—5,10, ˛—5,38. Vagos pl— 2—3 m auktupyje, 5—7 m vidurupyje, 10—15 m ˛emupyje; gl— 0,3— 0,5, 0,5—1,0, 1,0—2,0 m.

ventosios baseinas (F — 472 km²) nėra vandeningas, todėl vasarą upė labai nusenka. Susipynusios pakrančių med˛ių, krūmų akos nulinksta į vandenį, u˛tveria kelią. Laisvai tarp jų čiurlena upelis, bet prasibrauti čia su 5 m ilgio baidare nelengva. Tik pavasarį, kai auktas polaid˛io vanduo ir gausiau palijus, galima pamėginti įveikti ventąją nuo Luknės intako. Tiems, kuriuos labiau vilioja ramus poilsis, siūlytume plaukti nuo Impilties k. lengva baidare.

51 d Luknė (L—9), Nuo Luknės ˛. iki 17,3 km ventoji teka Lietuvos ir Latvijos siena.

45 k LENKIMAI — mstl., apyl. ir t. ū. centras. Ba˛nyčia ir varpinė — archit. paminklai.

Upės pakrantėse salpinės pievos, u˛ jų—sausi puynai. Kiek tolėliau paupyje isibarstę Kuksinės, ˇemytės kaimeliai.

42 d Kiek toliau nuo upės—RUCAVOS mstl., k ilgas gatvinis Margininkų k. Per upę keliolika tiltų, ˛emų nepraplaukiamų lieptų. Upės pakrantės ne visur tinkamos ilipti, tad tenka keltis per lieptus su baidare.

31 k Impiltis. Juodupis (L—10). Senoji ir Naujoji Impiltis. Juodupio ir ventosios santakoje stūkso did˛iulis piliakalnis. alia piliakalnio senas (XIX a. pr.) Juodupio malūno tvenkinys.

Impilties piliakalnis su senovės gyvenvietės teritorija — landaftinis istorinis draustinis.

ˇemiau Impilties k. upės pakrantės skurd˛ios, be med˛ių; jose įsikūrę Lendimų, Benaičių, Sudėnų k. Sūdėnų slėnyje yra pilkapių, o paupio laukuose—kūlgrinda, vietinių ˛monių ,,velnio taku' vadinama.

Pavasarį arba labai lietingu metu čia upė plačiai isilieja ir da˛nai sunku surasti tikrąją jos vagą.

24 k Kulė (L—19). LAUKˇEMĖ — apyl. ir kol. centras, įsikūręs auktame krante, tarp ventosios ir Lauk˛emės miko. Kulės d krante, alia buv. vandens malūno pastato, sodelyje yra senojo lietuvių kulto apeiginis akmuo. Lauk˛emės medinė varpinė ir i lauko akmenų sumūrytas grūdų sandėlis (XIX a.) — vietinės reikmės archit. paminklai.

ˇemiau Kulės prasideda ventosios ˛emupys. Upė čia jau daro kilpas jūrinės terasos smėlynais; aplinkui puynėliai, mirūs mikeliai. Nakvynei vietos labai gra˛ios, ilipti į krantą patogu.

22 k Aurakalnis. Upėje didelio vandens malūno u˛tvanka. Malūnas restauruotas.

9 Palangos—Liepojos pln. tiltas. Upės tėkmė rami (ΔH—0,04), dugnas ir krantai smėlėti. ventoji čia labai vingiuota—nuo jos posūkių net galva apsvaigsta. Kresni, nuo vėjo vienodai palinkę pakrančių medeliai primena, jog artėjame prie jūros.

7 k Darba (L — 25) — ilgiausias ventosios intakas, savo vandenis atneantis i ˇolynų miko, esančio apie 10 km į . nuo Darbėnų.

Visa likusi 7 km ˛emupio atkarpa įmantriai įvingiuoja į ventosios ˛vejų uostą.

ventoji — kurortinė gyvenvietė, pajūrio ˛uvininkystės centras. Yra ˛uvies perdirbimo įmonė, ma˛ųjų ˛vejybos tralerių remonto dirbtuvės, kempingas, daugelio ˛inybų, įmonių bei organizacijų vasaros poilsinės.

ventojoje patogu baigti kelionę: kursuoja autobusai į Palangą, Klaipėdą. Kas turės laiko, galės palapinę isiskleisti turistams skirtoje vietoje ir pavasaroti.

DAUGUVA

Trasos ilgis — 1000 km, trukmė — 30 d., sezonas — V—IX mėn.

Lietuvos TSR teritorijos Dauguva nesiekia. Tačiau dalis r. ir visos . Lietuvos upės priklauso Dauguvos baseinui. Pradėję kelionę Dysna, Drūka, Mūa, Nemunėliu, Lėveniu, ją baigsime Dauguvos vandenyse. Tad su ia vandens arterija, ypač su ta jos ˛emupio dalimi, kuria paprastai plaukia Lietuvos turistai, reikia bent trumpai susipa˛inti.

Dauguvos versmės yra RTFSR, Ostakovo pelkėje, 15 km nuo Volgos versmių. Rusijoje ji vadinama Vakarų Dvina (1302 km ilgio iaurės Dvina įteka į Baltąją jūrą prie Archangelsko), Baltarusijoje—Dzvina. Nuo versmių (1020 km) iki 695 km teka Rusijos teritorija, nuo 695 iki 357 km — Baltarusijos, nuo 357 iki 341 — Baltarusijos—Latvijos siena; toliau visas ˛emupys srūva Latvijos teritorija. Pagal 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartį su Tarybų Sąjunga apie 5,5 km (nuo Drujos intako iki dabartinės Latvijos—Baltarusijos sienos) Dauguvos pakrantės buvo priskirta Lietuvai.

Dauguvos versmių auktis —221 m; ΔH—0,22, t. y. beveik toks pat, kaip ir Nemuno. Kol nebuvo pastatytos Kegumo ir Pliavinių hidroelektrinės, labai didelis vandens kritimas buvo ˛emupyje, tarp Jekabpilio ir Pliavinių; vietomis jis praokdavo 2 m/km. Čia buvo did˛. ir pavojingiausios rėvos bei slenksčiai. Dabar, be minėtų, rėvų ir didelių slenksčių yra susidarę ties Ochvato e˛., Vere˛ūnais, prie Vitebsko Rubų krioklys, prie Dysnos, ties Kraslava. Dauguvos, kaip ir mūsų Nemuno, vaga neivalyta ir dėl rėvų, slenksčių bei didelių akmenų laivams plaukioti ji netinka. iuo metu laivai plauko ˛emupyje iki Duolės salos, Kegumo ir Pliavinių HE tvenkiniuose, Daugpilio, Drujos, Drisos ir Dysnos apylinkėse. Dauguvos nuotėkis kiek didesnis negu Nemuno. Q: ˛emiau Velesos ˛. (858 km)—20, ˛emiau Kasplios (681)— 210, ˛emiau Drisos (389) — 475, ˛— 700.

Dauguva vandens turizmui tinka nuo pat auktupio. Lietuvos turistai į Dauguvos vandenis įplaukia: a) Dysna, pradėję kelionę Dysna, Smalvo arba Drūkių e˛.; b) plaukdami Mūa bei jos intakais Lėveniu ir Nemunėliu, Dauguvą pasiekia tik pačiame jos ˛emupyje — Rygos įl.

DAUGUVOS MARRUTINĖ JUOSTA

423 k Dysnos (L — 197) ˛. Dysna, įsikūrusi Dysnos-Dauguvos santakoje; upėje labai didelė ir pavojinga rėva, ˛emiau jos — ilga sala, fv. k; viekelio Borkovičiai— Glubokoje tiltas; d Lunačarskojė.

400 k Drigučiai; Krasnij Beregas; upėje rėva, toliau — 2 didelės salos, apaugusios miku, fv. d.

390 k UZMENAS— apyl. centras.

386 d Drisa, VERCHNEDVINSKAS (buv. Drisa)—rj. centras, yra keltas; upėje buv. medinio tilto polių liekanos; gl˛k. Polockas—Daugpilis Drisos st.; k SLABADA—,,Jaunosios gvardijos' kol. centras.

382 d U˛ica, 1 km ˛emiau—Sarjanka.

374 k LEONPOLIS— apyl. ir kol. centras; d gl˛k. Polockas—Daugpilis Bigosavo st.; pakrantėje spygliuočių mikai, kuriuose daug uogų ir grybų, geros vietos stovyklai, nakvynei.

370 k Vo1tos ˛., Ciurilovai.

365 k Mericos ˛.; d Balyniai, sanatorija. Toliau Novoje Selo—paskutinis Baltarusijos kaimas d upės krante.

364 k Viatos ˛. Viata atiteka i didoko Perebrodės gyvenvietės e˛eryno (Inovo Uklios, Va˛os, Luos, Nobisto, čolno), esančio tarp Miorų ir Breslaujos.

362 d Rosicos ˛., Kuskovcai. Toliau, d pakrantėje, Latvijos TSR, k — Baltarusijos TSR.

360 d Slabada, gra˛ūs ą˛uolynai.

352 Buv. didelėje, auktoje saloje, apaugusioje senais ą˛uolais, liepomis ir kitais med˛iais, dabar jau prisiliejusioje prie k kranto, labai gera vieta stovyklai, nakvynei.

351 k Drujos ˛. DRUJA, yra keltas, gl˛k. venčionėliai — Postavai—Voropajevas—arkovčina—Miorai Drujos st.

d PIEDRUJA (buv. Indra) — apyl. centras; P. ba˛nyčia (XVIII a. vid.)—archit. paminklas.

346 d Indros (Indricos) ˛. Abiejuose upės krantuose gra˛ūs spygliuočių mikai.

340 d Gribulikiai, toliau—Ceplyiai; k Ru˛epa. Upėje prasideda Kraslavos rėvos. Tačiau turistiniu laiveliu ar baidare plaukti jos nekliudo. Tik rėvose srovė daug smarkesnė, ir laivelis neirkluojamas neria 6—8 km greičiu per val. Rėvų ,,galvose' paprastai būna iki 10 m gl. sietuvų, kuriose, be kitų ˛uvų, yra amų.

327 d Skaistės ˛., KRASLAVA — rj. centras, pontoninis tiltas, Vilnius—Daugpilis—Kraslava gl˛k. st. Norint ap˛iūrėti miestą, patogiausia sustoti prieais pontoninį tiltą — i čia arčiausia miesto centras. Buv. Kraslavos bibliotekos rūmai (XVIII a. vid.) ir baroko stiliaus ba˛nyčia (XVII a.) — archit. paminklai. Miesto parke tarybinių karių, ˛uvusių Did˛iajame Tėvynės kare, kapai.

k PRIEDAINĖ — kurortas, įsikūręs sausame puyne.

Upėje ˛ema sala, fv. d. ˇemiau Kraslavos, staigiame upės vingyje, 2 didelės ir pavojingos rėvos. Čia upės krantai aukti, skardingi. Tarp Kraslavos ir Daugpilio Dauguva smarkiai vingiuoja.

321 d Skerkūnai; k Druonikiai. Upėje Druonikių rėvos (kracės), upės pakrantėse—spygliuočių mikai.

314 k Kaplava.

295 k Bornės ˛. Upė teka i Kirijanikių e˛., esančio prie buv. Lietuvos sienos. Upėje Pervatų ,,kracės' (rėvos).

291 k Salienos ˛., Lazdukalnė. Toliau d Misiūnai, Novinkai.

285 d Slutikiai. Prasideda did˛iosios Maravos ,,kracės'. Pakrantėse vis dar driekiasi spygliuočių mikai.

283 k Marava. Upės ruo˛as tarp Maravos ir Daugpilio laivuojamas, fv. nu˛ymėtas gairėmis. iame upės ruo˛e plaukioja tik prekiniai laivai, daugiausia bar˛os, traukiamos vilkiko katerio.

281 d Nicikiai, toliau — Vecpilė, Viluiai, Teiranai. Iki ios vietos atrieda Daugpilio miesto autobusai.

273 d Cheminio pluoto gamyklos siurblinė. U˛ 2 km nuo upės didelis Struopio e˛. — mėgstama daugpiliečių ivykų ir ˛vejojimo vieta.

270 k Lielaiai. Baigiasi ,,kracės', upė nurimsta.

268 k Taborė.

264 d Daugpilio gyventojų vasarnamiai.

261 d Did˛iulės kaugės nerūdinių med˛iagų — baltutėlio ˛vyro, bar˛omis suve˛to Daugpilio statyboms ir čia rūiuojamo pagal atskiras frakcijas.

d DAUGPILIS—rj. centras; k Gryvai, per upę pln. ir gl˛k. tiltai.

Daugpilis—Latgalijos sostinė, sena baltų gyvenvietė (XIII a.), dabar pramonės ir kultūros bei mokslo centras, svarbus kelių mazgas. Čia subėga daug pln. ir gl˛k.— i Rygos, Rezeknės, Polocko, Vilniaus, Panevė˛io. (Tiesiu pln. iki Zarasų tik 24 km. Tad Lietuvos turistams, pradėjusiems kelionę Dysnų, Smalvo arba Drūkių e˛., toliau Dysna arba Breslaujos e˛erynu, paskui Druja, labai patogu ją baigti D. Tarp D. ir Vilniaus kasdien kursuoja 2 traukiniai, į D. va˛inėja Zarasų ir Utenos keleiviniai autobusai. I D. patogu persikelti ir į ventosios baseino vandenis—nuo Zarasų iki Antalieptės marių tik 20 km).

252 d Me˛ciemis, paminklas 1941—1944 faistinio teroro aukoms atminti. Upės krantuose pilki dolomitai, vagoje nedidelės rėvos ir slenksčiai (rumbos).

246 k Si1upės ˛., Gurnaja; d Ribakiai.

242 d Lyksnos ˛., Lyksna; k Au˛gulianai; 3 km iki Ilūkstės mst.

231 k Dvietės ˛., kiek ˛emiau — Glaudanai. Upėje sala, fv. d.

230 k Jadvygava; d Suomaguolas. Upėje ilga sala, fv. d. Čia upės krantai ˛emoki, vietomis lapi, pelkėti.

227 k Seikaliai, Cikurinė; d Buiviiai. Kiek ˛emiau— Jaunupės ˛., Tartakai.

222 k Riteniai; d Sergunta, Laurai. Upės krantai vėl aukti ir statūs.

213 k Dunava, Eglainės ˛.; d Magdelena; 4,5 km nuo Dunavos, Tadenavoje, yra Jekabpilio rj. muziejaus filialas—Janio Rainio memorialinis muziejus. Čia Latvijos liaudies dainius J. Rainis praleido vaikystę.

211 k Kalniiai; d Dimantai, toliau—Jersika (Gerosika).

202 k Dignaja; piliakalnis, esantis u˛ 300 m nuo upės, viekelio Dignaja—Dunava d.

194 d Livanai, gra˛us kultūros ir poilsio parkas. Dubnos (L—105) ˛. Dubna atplukdo Agluonos—Kazinčio e˛eryno vandenis. Rezeknės rj.—vienas i gra˛iausių Latvijos kampelių, kratovaizd˛iu panaus į Ignalinos apylinkes. Dubna galima plaukti baidare, pradedant dideliu Sivero e˛.; 1,5 km ˛emiau upės viduryje 2 salos.

178 d Neretos ˛.; k Nagliai. Upėje keletas rėvų.

169 k JEKABPILIS — rj. centras; tiltas; d Krustpilio priemiestis.

J. sename akmeniniame name yra vienas i did˛. Latvijos muziejų su dailės ir liaudies buities skyriais.

Kiek ˛emiau upėje antroji pagal dydį (5 km ilgio, 2,5 km pl.) Dauguvos sala, fv. d. Į k aką, vadinamą Saka, įteka Susieja. Upės srovė lėtėja — prasideda Pliavinių HE patvanka.

160 Gl˛k. Spungėnai—Jelgava tiltas. 1,5 km ˛emiau, k krante, jaukūs mikeliai — geros vietos poilsiui, nakvynei.

154 d Aiviekstės (L—114) ˛. Tai vienas i didesniųjų Dauguvos intakų, tinkamas vandens turizmui. A. iteka i didelio Lubano e˛. Jos auktupys tarp Rezeknės ir Lubano e˛. vadinamas Rezekne. Pavasarį ir kai auktas vanduo, baidare galima plaukti i Reznos e˛.

151 d Pliavinios, gl˛k. st, Pliavinių HE patvankos prad˛ia. Anksčiau čia buvo labai pavojingos rėvos bei slenksčiai. Pastačius Pliavinių HE u˛tvanką ir pakėlus vandens lygį, kliūtys gilokai pasislėpė po vandeniu.

Iki turistinės bazės ,,Me˛ezers' tik 6 km.

145 d Kūlyiai. Kuo toliau, tuo labiau Pliavinių HE marios platėja ir gilėja.

138 k 18 m aukčio Staburago uola, dabar jau skendinti Pliavinių mariose,

124 d KUOKNESĖ, įsikūrusi vaizdingoje Persės— Dauguvos upių santakoje; gl˛k. Daugpilis—Ryga Kuoknesės st. Čia yra vienos i seniausių Latvijos pilių griuvėsiai, taip pat ba˛nyčia (XVIII a.) — archit. paminklas. Netoli Kuoknesės gimė Latvijos KP įkūrėjas Peteris Stučka (1865—1932).

115 Plačiai itvinusios Pliavinių marios; jų F — 3500 ha. Anksčiau čia buvę Raudonosios Stuonės, Pirties, Sventuchos ir kiti slenksčiai bei rėvos jau giliai po vandeniu.

110 d STUČKA (buv. Aizkrauklė) — rj. centras. Čia Pliavinių marios isiplečia apie 2 km.

Aizkrauklė — senovės latvių ir lyvių tvirtovė, kurią mini skandinavų sagos.

108 Pliavinių HE, slėgimas 40 m. liuzo nėra. Laivelį reikia gabentis sausuma apie 1,5 km. Patogiausia keltis k pakrante. Gavus administracijos leidimą, hidroelektrinę galima ap˛iūrėti.

96 k Jaunjelgava. Čia pasibaigia pirmoji Dauguvos kaskada ir prasideda ramūs Kegumo HE patvankos vandenys. Toliau upės pakrantėse ˛aliuoja spygliuočių mikai. .

94 d SKRYVERIAI— raytojo M. A. Upyčio gimtinė. Čia yra didelis Latvijos MA dendrologinis parkas.

83 d Jumprava, kiek ˛emiau — k Auzinis.

73 d Lielvardė. Tarp Rumbos upės ir stataus Dauguvos kranto stūkso kalva, ant kurios iki XIII a. pr. stovėjo lyvių tvirtovė.

Upėje didelės salos likučiai, nes Kegumo HE tvenkinys vis plačiau ir giliau isilieja į ˛emesnius slėnius bei daubas.

64 d Kegumas, Kegumo HE — pirmoji prie Dauguvos pastatyta Latvijos elektrinė (170 MW). Patvankos auktis—16 m, tvenkinio F—2400 ha. Yra dviejų pakopų liuzas. Susitarus su administracija arba kai liuzuoja kitus laivus, liuzu galima pasinaudoti. iaip laivelius reikia netis sausuma apie 700 m.

53 d Uogrės (L— 188) ˛. UOGRĖ įsikūrusi puyne, Uogrės ir Dauguvos santakoje. Čia itisus metut veikia 3 sanatorijos, poilsio dienomis suplūsta tūkstančiai rygiečių; 1,5 km ˛emiau upės viduryje 2 salos.

48 d Ikkilė — sena lyvių gyvenvietė.

41 Giliame Dauguvos vingyje įsispraudęs did˛iulis pusiasalis, vadinamas Naves (Mirties) sala. Pirmojo pasaulinio karo metu čia didvyrikai kovojo Latvijos auliai, kurių daugelis ˛uvo nuo vokiečių panaudotų nuodingųjų dujų. Didvyrių atminimui pusiasalio centre pastatytas obeliskas. Pusiasalyje įsikūrusi Strielnikų turistinė bazė.

36 d SALASPILIS—sena lyvių gyvenvietė.

Did˛iojo Tėvynės karo metais Salaspilyje hitlerininkai buvo įrengę koncentracijos stovyklą, kurioje jie nu˛udė apie 100 tūkst. tarybinių karo belaisvių ir taikių piliečių, atve˛tų i kitų faistų okupuotų Europos kratų. Teroro aukų atminimui pastatytas memorialinis ansamblis, kurio autoriams paskirta TSRS Valstybinė premija.

3,5 km aukčiau — Duolės salos; ant aukto, stataus k Dauguvos kranto yra Daugmalės piliakalnis, i trijų pu-sių apjuostas Dauguvos ir jos intako Var˛upytės.

Toliau Dauguva isiskiria į 2 akas, tarp kurių įsiterpusi did˛. Dauguvoje Duolės sala (8,5 km ilgio, 2,5 km pl.). Deinioji aka vadinama Did˛iąja Dauguva, k — Sausa Dauguva. Į pastarąją aką įteka Kekava. Čia yra paskutinės Balavanų ir Parumbo ,,kracės' (rėvos). Toliau upė vis platėja ir platėja, srovė silpnėja — prasideda upės delta.

24 Toliau, artėdama prie Rygos miesto, upė paplatėja iki 200—400 m ir smėlėtu dugnu įteka į Rygos miestą.

d Maskavas g.; k Katlakans.

20 Iki 1,5—2,0 km paplatėjusioje upėje prasideda deltos salynas — Lucavsala, Zako ir Zvirgzdų salos. Tiesiausias kelias — tarp Zako ir Zvirgzdų salų.

16 Rygos—Jelgavos gl˛k. tiltas. Toliau — Lenino ir Gorkio g. tiltai.

RYGA—Latvijos TSR sostinė. Rygos senamiestyje iliko apie 100 statinių—architektūros paminklų: 1) Jono vartai (Jania seta), pati seniausia R. vieta. XIII a. čia buvo pradėta statyti gynybinė miesto siena; 2) Pilies katedra (Vacais Doms, XIII a., Bir˛elio 7 d. g.)—vienas i svarbiausių Latvijos archit. paminklų. iame ansamblyje yra ilikę visų archit. stilių, pradedant romaniniu ir baigiant klasicistiniu, pėdsakų. Plačiai ˛inomi ios katedros vargonai. Dabar čia yra koncertų salė; 3) Rygos pilis (XIII a., Pionierių g. 3); 4) Petro ba˛nyčia (XIII a.; Skarnių g. 19); 5) buv. Did˛iosios gildijos salė (XIX a.; Amatų g. 6). Dabar joje įsikūrusi Latvijos valst. filharmonija; 6) v. Jono ba˛nyčia (XIII a.; Skarnių g. 24) ir kt. 1900 vasarą, grį˛ęs i Jenisiejaus tremties, Rygoje lankėsi V. Leninas (tarėsi su vietos socialdemokratais dėl ,,Iskros' gabenimo i u˛sienio). Dabar tame name (Ciesų g. 17) yra V. Lenino muziejus.

Mieste veikia daug didelių pramonės įmonių, 7 auktosios mokyklos, Latvijos TSR MA, daug muziejų.

Plaukiant toliau, tuojau u˛ 3-iojo, paskutinio, tilto — k ilga Kipsala, d Lačo g. Pasiyrus dar 5 km, prasideda did˛iųjų salų — Kundzinsalos, Kurpniekų, Rutkų — salynas. Rutkų salą praplaukus, reikia sukti d į 1,5 km ilgio reguliuotą pertaką, vedantį į Kyezerio plačiuosius vandenis (F—1740 ha). E˛. . v. pakratyje, prie kultūros ir poilsio parko arba prie zooparko, kelionę galima baigti.

Be tikslaus ˛emėlapio orientuotis Rygos miesto vandenyse labai sunku. Visiems turistams, kurie iuo marrutu mano vykti, patartina įsigyti leidinėlį: Ryga, Turistskaja schema, Moskva, 1973.

DYSNA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS

Trasos ilgis—196 km, trukmė—8 d., sezonas—V— IX mėn.

Dysna — vienas i didesnių Dauguvos intakų, sruvenantis i Lietuvos teritorijos. Upės ilgis priklausys nuo to, ką laikysime jos versmėmis; jei Parsvėčio upelį, tekantį i Parsvėto e˛., tai ji turės 197 km, o jei Svetyčią, tekančią i A˛vinčio e˛.,— 216,5 km.

Dysna 77 km bėga Lietuvos teritorija, 30 km — siena, toliau—Baltarusijos TSR. Įsilieja į Dauguvą 423-jame km nuo ios ˛., prie Dysnos mst. Bendra linkmė— i v. į . r. Ji teka pro ias didesnes gyvenvietes: Tverečių, Kazėnus, arkovčiną, Stefanpolę, Nikolajevą, Dysną. Auktis versmėse —154,6, ˛— 104,6 (ΔH—0,26). Kiek didesnis kritimas yra tarp Dysnykčio e˛. ir Rauketos ˛. (ΔH—0,44). Q; ˛emiau Dysnykčio e˛.—2,4, ˛emiau Drūkos ˛.—6,1, Birvėtos ˛.—13,6, ˛.—64. Pavasarinių polaid˛ių metu D. labai itvinsta: ˛emupyje vanduo pakyla iki 7—8 m. Visos daubos sutyvuliuoja e˛erais. Vietos ˛monės tada sako: ,,Dapai prasidėjo'.

Vagos pl. (m): auktupyje—1—10, vidurupyje — 15—30, ˛emupyje—50—70; gl.—0,6—2,0 m; ramiose sietuvose gl. būna iki 5—6 ir daugiau m. (Tokius atavarus mėgsta ˛uvys ir, ˛inoma, ˛vejai). Kliūtys: tanki vandens augmenija, nedidelės u˛vartos bei u˛kamos, seklios brastos, ˛emi nepraplaukiami lieptai ir tilteliai, daug ,,meruo˛ų' bei ,,˛aki' tipo perkalų. Dauguma tų kliūčių—auktupyje. Tinka plaukti baidarėmis ir nedidelėmis valtimis. Marrutas ypač rekomenduotinas turistams ˛vejams mėgėjams, nes eina ˛uvingais ir dar nenualintais vandenimis.

Kelionę Dysna Lietuvos TSR teritorijoje galima pradėti i trijų vietų: 1) i Dysnų e˛., toliau—Dysnykčiu ir Dysna; 2) i Dysnų e˛,, toliau — Alksno—Rū˛o—Pruto—Ąpvardų e˛.—Apyvarde—Drūkių e˛.—Prorva—Seklio—Ilgio—Boginių e˛.—Dysna; 3) i Smalvo e˛., toliau—Smalva—Drūkių e˛. ir 2-ojo varianto tąsa. Visi ie variantai yra skirtingo sudėtingumo ir atstumo. Antrasis ir trečiasis variantas rekomenduojami pajėgesniems turistams, plaukiantiems lengvesniais laiveliais (baidarėmis).

Į Dūktą atvykus gl˛k., iki Dysnų e˛. laivelius ir mantą apie 1,5 km reikės gabentis sausuma. Va˛iuojant keliu, geriausia vykti pro Moliakalnį.

Prie leisdamiesi į e˛erų vandenis, aplankykime Dūkto vid. m-los kratotyros muziejėlį, įrengtą namelyje (Vilniaus g. 15), kuriame 1943 liepos 8—13 d. buvo kalinama partizanė Marytė Melnikaitė.

DYSNOS MARRUTINE JUOSTA

25 schema

196 Dysnų e˛.—antras pagal dydį Lietuvos e˛. (F— 2400, L—ll, did˛. pl—5, did˛. gl—6, P—37). E˛. yra 5 salos, kurių plotas—9 ha. Krantai ˛emoki, vietomis plačiai sudurpėję; auktesnės pakrantės—p. dalyje. Dysnų ir Dysnykčio e˛. skirti intensyviai kultūrinei ˛uvininkystei. Vadinamojoje Dysnos lygumoje, kuri Ignalinos rj. ryčiausiai yra nutįsusi, plyti velios lankos, čia vadinamos lobais.

186 Dysnykčio (10—15 m pl., 1—2 m gl.) itakas i Dysnų e˛. p. r. rago. Globojamoms ˛uvims sulaikyti iame pertake yra keletas tinklų u˛tūrų. Čia turistai turi plaukti labai atsargiai —vir tinklų arba jų pakračiukais.

185 Dysnyktis (F—561, L—4, did˛. pl— 2,4, gl.—5). Kadangi e˛. seklus, visas jo dugnas apaugęs vandens augmenija. Krantai, kaip ir Dysnų e˛., ˛emi, pelkėti. Kiek auktesnis Astravos pusiasalis, skiriantis Dysnų ir Dysnykčio e˛. E˛. viduryje pūpso aukta, veliais med˛iais apaugusi sala, tinkama nakvynei bei postoviui. Dar geresnė vieta nakvynei Auktakalnyje, vadinamame Karaliūkalniu, esančiame r. e˛. gale, d Dysnos itako pakrantėje. Čia tarp spygliuočių mikų yra daug ˛emuogių, kuro lau˛ui, būna ma˛iau uodų ir įkyrių vapsvų.

180 Dysna iteka i Dysnykčio e˛. v. rago. Dysna ir jos sesuo Birvėta, tekanti lygiagrečiai, srovena Dysnos lyguma. Abiejuose Dysnos itako krantuose oia gra˛ūs ir sausi puynėliai; geros vietos postoviui, nakvynei.

Paplaukus 50 m, Dysna isiakoja į dvi tolygias akas. Pasukti reikia k aka, kuri yra trumpesnė ir gilesnė.

179 Dvarykčiai, medinis tiltas; upė vietomis priaugusi vandens augmenijos.

175 d Navikai. Upėje Padysnio HE patvanka, lieptas.

173 k Padysnis; 150 kW galingumo (2 agregatai po 75 kW) HE, 6 m aukčio u˛tvanka; patogu keltis d krantu. Tvenkinio, kurio bazė yra Dysnų ir Dysnykčio e˛., paviriaus F—3120 ha. Deiniajame tvenkinio krante isibarstęs DYSNOS k.— apyl. ir t. ū. centras. Buv. dvaro parke (2 ha) auga retų med˛ių: pilkasis rieutmedis, veimutinė puis, sidabrinė liepa ir kt.

Kai dirba abu elektrinės agregatai, kas sekundę praleid˛ia 3 m³ vandens. Tačiau ienapjūtės metu, norint nusausinti drėgnas lankas, hidroelektrinės u˛tvanka būna u˛daryta. Suma˛ėjus nuotėkiui, upės vaga iki vandeningesnio Rauketos intako u˛˛elia velia augmenija. Tada is upės ruo˛as būna labai seklus, sunkiai praplaukiamas.

Kiek ˛emiau į Dysną įteka du nedideli intakėliai: d aminė (L — 8) i aminio e˛. ir k Mūne1is (L — 10) i Mūno e˛.

162 d Ringė (L—20), KAČERGIKĖ—apyl. centras, viekelio Ignalina—Vid˛iai gel˛b. tiltas. Upėje senojo medinio tilto liekanos, plaukti atsargiai; k Molinė. Upės tėkmė lėta (ΔH—tik 0,15 cm/km).

160 k Ravai, Astravikių viensėdis; upėje keletas lieptų, tiltelių. Čia, plačioje terasoje, upės vaga skyla į 2 ilgas atakas; plaukti k aka, kuri yra vandeningesnė. Toliau Dysna eina Lietuvos TSR—Baltarusijos TSR siena.

157 d DIETKAUČIZNA—apyl. centras.

147 Dysna įteka į Tverečiaus e˛. (F—36, L—l, did˛. pl.—0,55, P—2,15) . pakratį ir u˛ 0,5 km vėl i jo iteka. io e˛erėlio prieigose upė vėl skiriasi į 2 atakas; pagrindinė (k) aka, tekėdama per pievą, apaugusią dvimetrinėmis ˛olėmis, vietomis susiaurėja iki vieno metro. Tokiose vietose irkluoti neįmanoma. Irklu reikia stumtis nuo vieno ar kito kranto. Čia vaizdas tikrai egzotikas.

TVEREČIUS — mstl,, apyl. ir kol. centras. T. isidėstęs p. e˛. pakrantėje. Mstl. keroja 38 m aukčio ir 5,5 m apimties ą˛uolas—gamtos paminklas. iaurinėje T. e˛. pakrantėje bei k Dysnos krante—gra˛us ą˛uolynas, Dubniaku vadinamas. U˛ 2 km nuo Tverečiaus, Daktorių k., gimė matematikos profesorius Zigmas ˇemaitis (1884—1969).

Į . r. nuo Tverečiaus, plačioje Dysnos salpoje, plyti 550 ha Dysnos pieva (lobas), apsemiama pavasarinių potvynių.

143 k Raukėta (L—19). Nors Raukėta ir padidina Dysnos nuotėkį, tačiau sausmečiais čia būna seklu, upės vaga u˛auga ˛olėmis.

140 Viekelio Tverečius—Vid˛iai tiltas; d Dysna. Toliau—DIDˇIASALIS. 1975 čia pradėjo veikti specializuota drena˛o vamzd˛ių gamykla, iaugusi į didelį statybinių med˛iagų kombinatą.

137 k Marūgos (L—20) ˛.; ji teka i Seklio ir Marūgo e˛., esančių greta Vid˛ių.

124 d Dysna, ˛emiau — k Bučiūnai.

121 d Vosiūnai, u˛ jų Margiai—pati ryčiausia Lietuvos vieta.

120 Dysna įteka į Baltarusijos teritoriją.

118 k Drūka (L—84). Ji atiteka i did˛. Lietuvoje Drūkių e˛. ir Dysnos nuotėkį padvigubina. Dysna gerokai paplatėja ir pagilėja, vandens augalijos suma˛ėja.

k KAZĖNAI — apyl. ir ,,Jaunosios gvardijos' kol. centras. Upę kerta viekelio Kazėnai—Tverečius medinis tiltas.

113 d Birvėta (L—68). Birvėtai bei jos intakui Medelei, srovenančiai i didelio (F— 1700 ha) Medilo e˛., įtekėjus, Dysnos debitas dar kartą beveik padvigubėja. Derlingose Dysnos pakrantėse kaimas prie kaimo; k Grigorčina, Pento, Semenovičiai, Ogalnica; d Novosiolkai, Kraneva ir kt.

86 Voropajevo—arkovčinos gl˛k. tiltas; d POLOVAI — kol. centras; k gra˛ūs puynėliai, gera vieta stovyklai, nakvynei.

82 d Gulbijos ˛.; Lapuina; k Kurilovičiai, Kusniai. Upė u˛˛ėlusi ma˛iau, tačiau joje vis daugiau kitokių kliūčių—brakonierių perkalų. ių kliūčių ypač reikia saugotis, plaukiant lengviau pa˛eid˛iamais laiveliais (baidarėmis).

72 k Pialikiai, Galvonai, keltas; upėje medinio tilto polių liekanos.

64 d Gra˛us senas parkas, buv. Bezenpolės dvaro pastatai, kur dabar įsikūrusi rajono ligoninė.

63 k Jankos ˛. arkovčina — rj. centras. Miestas pabiręs auktame upės krante. Viekelio arkovčina—Breslauja tiltas; d Berozbos ˛.

60 d Lenovas, Markiai; k Juzufovai, Bagiai, akeliai, Rackiai. Upėje vis dar kelią pastoja var˛os ir perkalai.

48 d Miniutos ˛.

46 Invalidų namai (buv. Aleksandravo dvaro rūmai).

42 k GERMANOVIČIAI— apyl. ir kol. centras, viekelio Glubokojė—Breslauja gel˛b. tiltas.

39 d Didelis gatvinis Nikitionkų k. Nors retokai, vis dar pasitaiko upėje u˛˛ėlusių vietų.

27 k STEFANPOLĖ—apyl. ir kol. centras.

22 k Sokolovas, toliau—Logovičiai; d Papuliai, nitkai, Kozlovcai, Romanovičiai.

12 k NIKOLAJEVAS— apyl. ir Lenino kol. centras. Netoli jo per upę yra keltas. Upėje didoka rėva.

10 d Kasabukiai; k Janova. Upėje gana akmeninga rėva.

4 d Aūtos ˛. Ji atbėga i didoko o e˛.; 0,5 km ˛emiau Polocko—Dysnos pln. 6 taurų gel˛b. tiltas.

1 k DYSNOS mst.—rj. centras, nusidriekęs Dysnos—Dauguvos santakoje; upę pertveria 2 taurų gel˛b. tiltas, po tiltu — labai stiprios srovės, gana sekli ir pavojinga rėva. Geriau plaukti d puse. Deiniajame krante senoji Dysnos pilis.

Labai bjauria rėva — smarkios srovės srautu, besiver˛iančiu per itisą didelių akmenų kaskadą — Dysna įmarma į Dauguvą 425-ame km nuo ios ˛. Prieais— 14,5 ha sala, susijungusi su krantu.

APYVARDĖ—PRORVA—DRŪKA IR IAURĖS RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS

(Antras marruto Dysna prad˛ios variantas)

Trasos ilgis — 100 km, trukmė — 5 d., sezonas — V— JX mėn.

is marruto Dysna prad˛ios variantas nėra vientisas, nes ne visi marruto trasoje esantys e˛. tarpusavyje jungiasi. Be to, kai kurių e˛. pertakai dėl seklumo bei vandens augmenijos sunkiai praplaukiami net lengva baidare. Apskritai kelias nesudėtingas, iskyrus vietas, kur reikia plaukti dideliais, atvirais vandenimis. Tad jį pirmiausia pasirinks fizikai pajėgesni turistai, buriuotojai ir turistai ˛vejai. Patartina pasiimti bangų u˛dangalą ir, kas turi, bures.

92 Perplaukę iilgai Dysnų e˛., pro Či˛iūnus, esančius r. e˛. pakratyje, laivelius persigabename sausuma (2 km) į Alksno e˛. (F—177,5, L—2,6, did˛. pl— 0,96, gl.—7). E˛. gra˛i liepų sala—puiki vieta stovyklai. Į . Alksno e˛. galą įteka Ilgelė i Ilgio e˛., o i p. r. galo iteka 0,5 km ilgio A1ksno pertakas į Rū˛o e˛. (F—226, L—4,5, did˛. pl.—l, gl—4,3, P—9,7). Rū˛ą nuo Prūto (F—463, L—4,8, did˛. pl—1,4) skiria tik 200 m sąsiaurėlis, kuriuo eina Rimės—Vid˛ių viekelis. Pertakai tarp Alksno ir Rū˛o (1,5 km), tarp Rū˛o ir Prūto bei Prūto ir Apvardų e˛. yra seklūs, plaukti tinka tik pavasarį, kai pakyla vanduo. Giliuose Prūto e˛. vandenyse yra seliavų. Alksno, Rū˛o ir Prūto e˛. leid˛iama mėgėjika ir sportinė ˛ūklė.

74 Į . nuo Apvardų (F—535, L—3,6, did˛. pl— 2,3, gl— 5,0, P — 10,0) tarp Gaidės, Drūkių e˛. ir v. tyvuliuojančių Smalvo, Ūparto ir Samavo e˛. plyti didieji Zarasų—Ignalinos rj. mikai. Didelė ių mikų dalis įeina į Gra˛utės landaftinį draustinį (F—6634 ha). Vokiečių okupacijos metais čia buvo įsikūrę ,,Kęstučio' ir ,,Audros' būrių partizanai. Tarp jų narsiai kovojo ir M. Melnikaitė. Partizanų judėjimo centras buvo Boginiuose. M. Melnikaitės suėmimo vietoje, 200 m nuo Gird˛iūnų k. gyventojo E. Kardelio sodybos, Apvardų e˛. v. pakrantėje, prieais vienintelę to e˛. salą, stovi 2 m. aukčio granito obeliskas Tarybų Sąjungos Didvyrės M. Melnikaitės ir jos draugų kovoms atminti.

70 Apyvardės itakas (vietos ˛monės jį vadina Lameniu) i . r. Apvardų e˛. pakračio. Pertakas, is prad˛ių tekantis ˛emomis Čepukų—Karklynės k. pievomis, yra u˛˛ėlęs, bet pakankamai gilus ir praplaukiamas baidare be didesnių kliūčių. Itako prad˛ioje u˛ buv. kaimo kelio tilto į k atsiakoja senvagė. Reikia plaukti d aka.

Kairėje pakrantėje iki pat Drūkių e˛. nusidriekę derlingi V. Rylavo kol. laukai; d Baltarusijos teritorija.

69 d Karklynės viensėdis. Čia upės terasa siaura, krantai auktesni, ˛olių rečiau.

67 Medinis buv. siaurojo gl˛k. Dūktas—Breslauja tiltas; k Stanionys, d Degutėliai, toliau Gireiiai.

66 Apyvardės ˛. į buv. Drūką. Anksčiau, prie pastatant ,,Tautų draugystės” HE, i Drūkių e˛. tekėjo 2 itakai: i p. rago prie Mačionių k. Drūka ir i r. rago per Drisviatų (Drūkių) miestelį — Prorva. Abu ie itakai u˛ 3,5 km nuo Seklio e˛. vėl susitikdavo. Dabar senoji Drūkos vaga prie Apyvardės ˛. u˛tvenkta, jos hidrologinis re˛imas visikai ikreiptas: i itako virto intaku, t. y. teka prieinga kryptimi — į Drūkių e˛. ir vadinama jau ne Drūka, bet Apyvarde. ,,Tautų draugystės' HE generatoriams sukti buvo pajungti ir visų Apyvardės baseino e˛. vandenys.

64 k vikčiasalė, viekelio Drūkiai—Gaidė tiltas. Upė palaipsniui gilėja ir platėja, pradeda remtis į Drūkių e˛.

62 Apyvardė plačia įl. įsilieja į Drūkių e˛. p. ragą.

k Mačionys; d BARKAUSČINA — Vid˛ių t. ū. Barkaučinos sk.

26 schema

52 Reguliuotos Prorvos itakas i Drūkių e˛. v. galo. DRISVIATAI (Drūkiai) — apyl. ir “Avangardo” t. ū. centras, viekelio Turmantas—Drūkiai—Breslauja tiltas. U˛ 200 m kanalas įsilieja į iplatėjusį ,,Tautų draugystės' HE tvenkinį.

50 ,,Tautų draugystės' HE (H — 4,5 m) u˛tvanka; keltis tiesiog į k Prorvos senvagę, esančią u˛ 200 m į k nuo HE. Kai dirba (8—20 val.) abu HE agregatai, kas sekundę praryja po 9 m³ vandens. Tuoj u˛ HE prasideda platėjantis Seklio e˛. (F—520, L—4,2, did˛. pl— 1,5). Todėl, ir HE nedirbant, upės nuotėkis nedaug pakinta. Siaurinės e˛. pakrantės auktos, sausos, apaugusios lapuočiais.

48 E˛. susiaurėjime medinis kaimo viekelio tiltas; d Valanikiai; k Dvarikiai.

44 Prorva iteka i Seklio e˛. p. galo. Čia upę per-tveria gel˛b. viekelio tiltas; k Trobos. Toliau 5 km bare upė lėtai srovena ˛ema pelkine lyguma. Krantai ˛emi, pa˛liugę, vietomis apaugę krūmais.

41 Prorva įteka į ma˛ytį Abaliktų e˛erėlį; k senovikas Abaliktų k.

U˛ 0,5 km — d Senosios Drūkos ˛.I tradicijos upė toliau vadinama Drūkele (Drysvetica).

35 Papartikiai. Čia Drūkelė u˛tvenkta ir 3,5 m ilgio kastiniu kanalu jos vaga nukreipta į Ilgio e˛. Upės hidrologinis re˛imas pakito, Ilgio e˛. p. v. pusiasalyje Murmikių dvaro savininkui pastačius vandens malūną.

33 Viekelio Vid˛iai—Apsa tiltas; Kupikis; Murmikiai. Upėje prasideda HE ,,Kelias į komunizmą' patvanka. Srovė vis lėtėja, upė platėja, slėsnesnėse vietose isiliedama ma˛ais e˛erėliais.

30 Drūka įteka į smarkiai itvinusią I1gio e˛. . v. įl.; k buv. Murmikio dvaro trobesių ir vandens malūno griuvėsių liekanos, gra˛i lazdynų alėja. Pastačius HE ,,Kelias į komunizmą' u˛tvanką, Ilgio e˛. ilgomis įl. isiliejo į slėsnesnes vietas. Jo plotas padidėjo beveik dvigubai—iki 300 ha, ilgis—6,5 km. . v., p. ir p. v. e˛. pakrantėse gra˛ūs puynai, tinkamos vietos stovyklai, nakvynei.

25 HE ,,Kelias į komunizmą' 4,5 m aukčio u˛tvanka. Patogu keltis abiem krantais. HE per sekundę sunaudoja 14 m³ vandens. Vasarą ˛emo debito metu dirba su pertraukomis (9—16 val.), tačiau ios pertraukos tolesniam Drūkos nuotėkiui didesnės įtakos neturi, nes ˛emiau yra didelis Boginų e˛.; d turistinė bazė, toliau— Chvostai, įsiterpę tarp Ilgio ir Chvosto e˛.

20 Siauru 30 m ilgio pertaku Ilgio e˛. jungiasi su Boginių e˛. (F—1470, L—9,0, did˛. pl.~2,5). Pertaku eina Apso—Skurjačio—Sipovičių—Vid˛ių viekelio tiltas; d didelis BOGINIŲ k.— Mičiurino kol. centras. Boginių e˛. savo forma panaus į mūsų Sartus: turi 4 ilgus ragus ir 2 gilias įl. E˛. yra 4 salos. Krantai, iskyrus atskiras vietas v. ir p. v. pakrantėse, ˛emoki, lėkti, apaugę krūmais. Seklesni atabradai plačia juosta u˛˛ėlę vandens augmenija. Rytinėje pakrantėje, prie Albinavo intako, tyvuliuoja ˛uvų auginimo tvenkiniai.

12 Tuojau u˛ Popovos salos Drūka iteka i Boginių e˛. v. pakrantės. Toliau iki pat ˛. k upės pakrante bėga Boginių—Kazėnų viekelis; d krante plyti dideli Padrūkės mikai. Did˛iojo Tėvynės karo metais Padrūkės—Kazėnų mikuose bazavosi ,,ˇalgirio' tarybinių partizanų būriai.

Drūka įsruvena į Dysną prie Kazėnų, 115 km nuo ios ˛.

SMALVA IR IAURĖS RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS (Trečias marruto Dysna prad˛ios variantas)

Trasos ilgis—36 km, trukmė—2 d., sezonas—IV— V mėn.

Ilipus PASMALVĖS gl˛k. st i traukinio Vilnius—Daugpilis, iki Smalvo e˛. reikia dar eiti 1 km.Smalvo e˛. (F—332,5, L—4,9, did˛. pl—1,4, gl— 30,6, P— 15,6) tarp 40 nedidelių e˛erėlių itįsęs i . į p. Krantai labai vingiuoti, yra daug įl., ikyulių, pusiasalių. iauriniai krantai aukti, apaugę mikais.

27 schema

Tarp Smalvo ir Drūkių e˛. plyti daugiau kaip 1 km pl. sudurpėjęs slėnys, kuriame telko keletas e˛erėlių; matyt, tai kadaise buv. didelio Drūkių—Smalvo proe˛erio gilesnės ,,akutės'. Pama˛u itekėjusi i Smalvo e˛. . galo, iuo slėniu vingiuoja Smalva — Drūkos auktupys. Jos pakrantėse plyti lapios, krūmais apaugusios pievos. Vid. upės nuolydis gana nedidelis — 0,24 m/km. Ma˛as ir nuotėkis — 2,5 m³/s. Auktupys tarp Smalvo e˛. ir Vilniaus—Daugpilio gl˛k. tilto yra patvenktas tilto pylimu. Upė čia kiek gilesnė, srovė labai lėta, pakrantės u˛˛ėlusios krūmais. Vagos pl.—2,4 m, gl.—0,3—1,5 m. Kliūtys: keliolika ˛emų nepraplaukiamų tiltų bei lieptų, siaura, sekli vaga, apaugusi tankiais karklų krūmais. Tinka plaukti tik nedidelėmis (lengvai pakeliamomis) valtimis ir baidarėmis pavasarinio polaid˛io metu, kai labai auktas vanduo.

30 Smalva (L—10) iteka i . Smalvo e˛. galo; Brusavanka, ˛emas tiltas. Tolėliau—k Pleterikė, vėl keletas ˛emų nepraplaukiamų tiltelių.

27 k U˛vertinė, viekelio ir gl˛k. tiltai. Čia upės slėnys siauras, pakrantės sausos. Tačiau jis vėl greitai isiplečia iki 1 km pl.

26 k Karmelitai, keletas lieptų ir ˛emų tiltelių. U˛ puskilometrio STAČIŪNAI — Kimbartikės t. ū. gyvenvietė, pasislėpusi dideliame vaismed˛ių sode.

24 Smalva teka ma˛u Kimsiuko e˛erėliu. Į jį subėga Veikinio (d), Vinciūnų ir Luktinio (k) e˛erėlių vandenys. Toliau upė jau siauresnė ir gilesnė. Kliūčių, iskyrus ˛emus tiltelius bei lieptus, nėra; d Bekelnikė, Arkliadančiai.

22 d Bevardis intakas i Palinkos e˛. Toliau k Karolinikė — ma˛as intakėlis i Karolinikės e˛.

Pats Smalvos ˛emupys lėtai sruvena ˛ema, skurd˛iais krūmokniais ir viksvų kupstais u˛go˛ta, liulančia, neibrendama pieva. Čia peri ir vasaroja nema˛a įvairių vandens paukčių, kurie da˛nai pakyla i po laivelio irklų.

21 Smalva pama˛u įsruvena į Drūkių e˛. v. ragą, kyantį tarp Budinių (k) ir Ylikės (d).

Drūkiai — did˛. Lietuvos e˛. (F—4230, L—14,3, did˛. pl—5,3, gl—31,0, P—60, auktis — 141,4); yra 2 gilios įl. (Til˛ės, Gervinės), 3 ilgi pusiasaliai (Drūkių, Sorbajikių, Grikinikių), 5 salos (Pilies, Liepinė, Puinė, Ulavis ir viena bevardė). Drūkių e˛., kaip ir Smalva, skirtas kultūrinei ˛uvininkystei.

Drūkių e˛. p. v. one statoma Ignalinos AE. Kai dirbs visi 4 reaktoriai (po 1600 MW kiekvienas), tai jų auinimui bus sunaudota apie 300 ˛iemą ir 380 m³/s vasarą Drūkių e˛. vandens. Į e˛. bus leid˛iamas +15,5— 17°C vanduo ˛iemą ir +34—35° C vasarą. AE e˛. vandens neter, jį tik kiek paildys. Didelio kiekio iltų— altų vandenų kaitos sukeltas e˛. bangavimas, reikia manyti, didesnių kliūčių vandens turistams nesudarys.

Plačiuose Drūkių e˛. vandenyse pagrindinis orientyras — auktas Drisviatų (Drūkių) ba˛nyčios boktas, matomas i visų e˛. pakračių. Irdamiesi . e˛. pakrante (dėl banguotumo e˛. viduriu ma˛a turistine valtele ne visada galima plaukti) iki itako, matysime ias ˛ymesnes vietas: tarp Juodinių ir Būdinių k., greta Mečpolio viensėd˛io, neaukta kalva, vietos ˛monių vadinama Did˛iuoju Verksmų kalnu; toliau kitas neauktas pylimas — Ma˛ųjų Verksmų kalnas; Burnių, Padrūkės, Til˛ės, Mitautų, Paventės gyvenvietės.

TRIJŲ BROLIKŲ RESPUBLIKŲ VANDENIMIS (DRŪKIŲ—RIČIO—SILOS EˇERAIS, BRESLAUJOS EˇERYNU)

Trasos ilgis—176 km³³, trukmė—10 d,, sezonas— V—IX mėn.

Marruto vandenys priklauso Dauguvos baseinui. Apraomasis marrutas prasideda gra˛iuose . r. Lietuvos e˛., lengvai pasiekiamas tiek Vilniaus, tiek kitiems Lietuvos turistams: i Vilniaus į Breslaują kasdien va˛inėja du autobusai, taip pat du traukiniai i Vilniaus į Daugpilį.

Marrutas įdomus kratotyrininkams, ˛vejams mėgėjams (vandenys labai ˛uvingi), taip pat tiems, kurie pasiry˛o visas atostogas praleisti turistiniame laivelyje, t. y. toliau tęsti kelionę iki Rygos arba, i Daugpilio persive˛ę laivelius į Antalieptės marias, keliaus ventąja, Nerimi, Nemunu iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.

Marruto vandenys platūs, atviri, todėl čia visada pravers burės.

į marrutą Lietuvos vandens turistai taip pat gali pradėti Smalvo, Drūkių arba Dysnų e˛.

19³⁴ Prieais Drūkių pusiasalį į r. Drūkių e˛. pakratį įteka Ričia. Ji nėra vandeninga, bet dėl lėtos srovės ir ma˛o kritimo (per visą 19 km ilgį nukrenta tik 5 m—ΔH—0,26) nesunkiai perplaukiama. Iskyrus kupstų plūdenas ir tankią vandens augaliją, kitokių kliūčių nėra.

18 Viekelio Drūkiai (Drisviatai)—Til˛ė medinis tiltas. Upelis teka tarp dirbamų laukų, pakrantėse retai isibarstę viensėd˛iai.

11 Stankovičių—Minkovičių viekelio medinis tiltas.

10 Ričios itakas i Mujsos e˛. . v. pakračio. Vakariniame e˛. krante prisiglaudęs Minkovičių k.

8 Ričios intakas (plaukiame prie srovę) į Mujsos e˛. . pakrantę. Intakas nesunkiai surandamas orientuojantis pagal upės slėnį.

6 d Jaunas puynėlis—tinkama vieta stovyklai, nakvynei.

4 Til˛ės—Breslaujos viekelio tiltas.

2 Medinis kaimo keliuko tiltas.

1 k Mikalajuncai, per upę medinis tiltelis.

33 Kelionę pradėjus i Smalvo bei Dysnų e˛., kilometra˛as ir trukmė atitinkamai pailgės.

34 Kilometra˛as nuo itakio i Ričio e˛.

Ričios itakas i p. r. Ričio e˛. įl. Ričio e˛. (F — 850, L — 5,0, did˛. pl.— 4,5) gra˛us, trikampio formos, su ilgu pusiasaliu centrinėje dalyje. Krantai labai vingiuoti, irai˛yti giliomis įl., ilgais pusiasaliais. Yra 5 nedidelės salos. Rytinės pakrantės apaugusios mikais, p. ir v.— gyvenamos. Pietrytinėje e˛. dalyje yra turistams skirtos poilsiavietės.

Apsukę Ričio e˛. aplink (15 km), grį˛tame į . jo galą. Į . r. ragą atsruvena nedidelis (2 km) pertakas i Silos e˛. Pertake, iskyrus ˛emus nepraplaukiamus tiltelius, daugiau kliūčių nėra; baidare nesunkiai praplaukiama.

Silos e˛. (F—320, L—3,4, did˛. pl.—1,0) isirangęs i . į p. Pakrantės rai˛ytos p. dalyje, kuri itisai skendi puynuose, įsiterpęs ilgas pusiasalis; . pakrantėje įsikūręs SILENĖS mstl. alimais—Daugpilio—Breslaujos pln., kuriuo tarp tų miestų kas 2 val. kursuoja autobusai.

Į autobusą arba pakeleivingą sunkve˛imį įsivertę laivelius ir turistinę mantą (didesniu sunkve˛imiu sudedamąją baidarę galima perve˛ti nedemontuotą), u˛ 12 km ilipame prie Bu˛o e˛. . galo.

Bu˛o e˛. (F—390, L—3,8) įeina į didelį Breslaujos e˛eryno labirintą. E˛. kyo 8 med˛iais apaugusios salos (Ber˛inė, O˛kų, Liepelės, Kry˛inė ir kt.). Vakarinėje e˛. pakrantėje lama puynai, p. įsikūręs Bu˛onių k. Vakariniame gale 150 m pertaku Bu˛as jungiasi su Savanarų e˛, i r. įl. į Rako (F—210, did˛. pl—0,8) e˛. iteka Rakytė (L—1,2). Itakas pasislėpęs tirtuose vendruose, bet lengvai surandamas pagal upelės slėnį. Pa-krantės vietomis ap˛ėlusios krūmais, vaga siaura (2— 3 m), bet pakankamai gili praplaukti baidare. Tik ties buv. Dūkto—Opos—Breslaujos siaurojo gl˛k. tiltu yra nedidelė brastelė. Rakytė, ramiai prasmukusi pro auktą Vilniaus—Breslaujos pln. tiltą, įsilieja į Breslaujos (Driviato) e˛. v. galą.

Driviatas—did˛. Breslaujos e˛eryno e˛. (F— 3750, L—9,8, did˛. pl— 5,8, gl.—ll,0,auktis —130,7). Iki 1930 e˛, auktis buvo 132,4 m. Sureguliavus ir pagilinus Drujos upę, e˛. vandens lygis pa˛emėjo apie 1,25 m. Keliasdeimt ha suma˛ėjo ir e˛., ikilo 3 ˛emos salelės; prie Rakytės ˛., prie Belmonto pusiasalio ir Venckų įl. Be Rakytės, į D. e˛. 4 upeliais (Baltele, červyte, Zolvyte,

28 schema

Uvyte) suteka 17 e˛erų e˛erėlių vandenys. Vakariniai, . ir . r. krantai aukti, apaugę senais puynais. Ypač gra˛ios ir poilsiui patogios vietelės yra p. v. pakratyje tarp altenių ir Dukelės k., taip pat Belmonto ir Venckų pusiasaliuose. Visi Breslaujos e˛eryno e˛. ˛uvingi. Baltarusijoje ir Latvijoje mekerioti sportinėmis priemonėmis — mekere bei spiningu — nedraud˛iama.

BRESLAUJA (Breslavas)—Minsko sr. rj. centras, įsispraudęs tarp Driviato, Noveto ir Berezo e˛., didelė turistinė bazė, įsikūrusi Venckų pusiasalyje, r. Driviato e˛. pakratyje. Valtimis ir baidarėmis, panaiai kaip ir Palūės turbazėje, turistai ekskursuoja po didelį ir gra˛ų Breslaujos e˛. labirintą.

B. senamiesčio viduryje yra 1 t-mečio pr. m. e. piliakalnis.

Breslaujos e˛. r. dalis, o ypač baras prie Venckų ir Belmonto pusiasalių, u˛˛ėlusi tankiais meldais. Tad plačiuose vandenyse sunkoka rasti Drujos itaką. Plaukiant nuo Belmonto pusiasalio skersai e˛., reikia irtis tiesiog į Via˛ės salelę (A 50°). Jos nepriplaukus per 200 m, pereiti į kursą A 25°. Geras orientyras yra ir vitidės, boluojančios Uvytės ˛., nuo kurių per 2—3° į . negili įl. Čia ir prasideda Drujos upė.

Druja (L—4, 2—3 m gl., 20—30 m pl.) iki Nespieo e˛. labai rami. Tiltai aukti, praplaukiami. U˛ 1,5 km upę pertveria Breslaujos—Ikazno viekelio tiltas. Tuojau u˛ tilto Druja teka nusausinto Cno e˛. pelkyne. Dar u˛ 1,3 km—antras—Breslaujos—Slabados viekelio tiltas; d krante ,,Dru˛bos' kol. centrinė gyvenvietė, gamybiniai pastatai, gyvulių fermos. Vietovė i tradicijos va-dinama MONASTYRIUMI. XV a. pr. čia buvo vienuolynas, kuriuo rūpinosi Ivano Rūsčiojo duktė Elena, Aleksandro Jogailaičio ˛mona.

Druja įteka į Nespieo e˛. (F—350, L—4,0, did˛. pl.—2,0). E˛. plačiomis įl. susisiekia su Voiso ir Nedravo e˛. Pagilinus Drują, e˛. ikilo daug salų salelių. Did˛.—Monastyriaus sala—p. v. pakratyje. Vykstant gilyn į e˛. labirintą, reikia plaukti tos salos link, orientuojantis į pliką 155 m aukčio kalvą, stūksančią . e˛. pakratyje. Minėta sala ir kalva—geros vietos turistų postoviui, nakvynei.

Nespieą nuo Voiso (F—450, L—3,5, did˛. pl.— 2,0) skiria puskilometrinė sąsmauka. Rytimai ir . e˛. pakračiai labai seklūs, vietomis vendrais ap˛ėlę. Gili p. v. e˛. įl. vadinama Balaičio e˛. Anksčiau, kai e˛erų lygis. buvo auktesnis, Voiso, Balaičio ir Strustų e˛. skyrė Michailovskos sala (F—176 ha). Drują melioravus, sala virto 3 km ilgio pusiasaliu. Balaičio ir Strustų e˛. dabar nebesusisiekia, o Voiso ir Strustų e˛. jungia siaura, ma˛daug 1 km ilgio sąsmauka. I Voiso plaukiant Strustų e˛., reikia laikytis buv. Michailovskos salos pakrantės, nes r. pakrantė prie Zaračės k. sekli ir u˛˛ėlusi.

Toliau įplaukiame į ilgą Strustų e˛. (F—1800, L— 7,0, did˛. pl.—5,0) įl. E˛. viduryje ˛aliuoja 170 ha ploto aukta, senais med˛iais apaugusi Čaičyno—Jurkovo—Akmeninio rago sala (vandens horizontui pa˛emėjus, tos salos susijungė). Abi did˛iosios Strustų salos ir . v. pakrantė tarp Akmenės ir Černikio k. yra tinkamos turistų stovykloms ir nakvynei: puikūs baltutėlio smėlio paplūdimiai, daug kuro lau˛ui, mikuose apstu visokių uogų, grybų. Be to, ioje pakrantėje sruvena tyro vandens altinis. Strustų e˛. turistams skirta poilsiavietė yra įrengta . v. e˛. kampe.

Irstantis po Strustų, Snudų e˛., pagrindiniai orientyrai yra dvi auktumos: 148 m aukčio r. Strustų e˛. pakratyje ir 175 m . to e˛. pakrantėje, prie Kezikų k.

STRUSTŲ k.—,,Dru˛bos' kol. centras, KEZIKŲ — Čiapajevo.

Trumpa, plačia sąsmauka Strustų e˛. jungiasi su dideliu (F—2500, L—8,2, did˛. pl— 4,5) Snudų e˛. E˛. yra 8 ˛emos salelės. Salos, e˛. pakrantės ir dugnas sėte nusėti dideliais akmenimis. Gra˛ios io e˛. r. pakrantės. Čia, tarp Snudų ir Voloso e˛., tęsiasi auktų kalvų grandinė, visa apaugusi spygliuočių mikais. Prie 170 m auktumos yra Breslaujos turbazės turistų nuolatinė stovyklavietė bei nakvynvietė.

1934 tarp Snudų ir Voloso e˛. buvo prakastas kanalas, kuris giliadugnio Voloso vandens lygį pa˛emino 2 m. Ilgainiui nepri˛iūrimas kanalas spėjo u˛slinkti ir u˛˛elti. Dabar ir lengvą baidarę čia vietomis tenka traukte traukti.

Voloso e˛. (F—700, L—5,3, did˛. pl— 2,1) —vienas i gra˛esnių io labirinto e˛. Krantai aukti, daugiausia apaugę spygliuočiais. Čia, kaip ir Snudų e˛., pakrantėse ir dugne daug didelių akmenų; sako, yra iki 85 m gl. sietuvų.

Atgal iki Nedravo e˛. grį˛tame tų pačių e˛. v. pakrantėmis.

Nedravą (F— 420, L — 3,0, did˛. pl— 2,5) nuo Ne-spieo skiria didoka Djabrovo sala. Plaukti reikia d tos salos pakrante, nes k pakratys yra seklus ir tankiai u˛-˛ėlęs. Visos e˛. pakrantės, iskyrus . galą, i kurio iteka Druja, auktos, tinkamos turistų stovyklai. Ypač gra˛us 2 km ilgio pusiasalis, įsiterpęs tarp Nedravo ir Potyiaus e˛. Čia auktose ir sausose kalvose, apaugusiose puynėliais, turistai da˛nai sustoja poilsio ir nakvynės; yra Breslaujos turbazės turistų stovyklavietė.

Apyplate 1,2 km ilgio sąsmauka Nedravas jungiasi su nedideliu (F—180, L—2,0, did˛. pl—1,5) Potyiaus e˛. E˛. krantai aukti, bet pliki, neivaizdūs. Rytinės pakrantės kalvoje baltuoja aukti SLABADOS (U˛vėrio) miestelio ba˛nyčios boktai. Dabar čia — apyl. ir Lenino kol. centras.

Drujos itakoje, prie Ustės k., baigiasi kelionė Breslaujos labirinto e˛. Itakoje įrengta pusmetrinė u˛tūra, per kurią perkėlę laivelius, kelionę tęsime Drujos upe.

Nuo antrųjų versmių iki ˛. Drujos ilgis — 34,5 km. Auktupys tarp Ustės ir Druisko reguliuotas, itiesintas ir iki 2—3 m pagilintas. Iskyrus Druisko HE u˛tvanką, jokių didesnių kliūčių nėra. Auktupyje upė rami, 15— 20 m pl., 2—3 m gl., pakrantės ˛emos, vietomis u˛˛ėlusios.

35 Drujos itakas i Nedravo e˛. . galo; k didelis Ustės k.; upė rami, apie 20 m pl., 2—3 m gl., pakračiai u˛˛ėlę vandens augmenija.

32 d Daurylaucai; upės krantai ˛emučiai.

31 k LUNĖ—Lenino kol. centras, viekelio Lunė— Slabada tiltas.

28 k Verkovčizna; Adobės ˛. Upė atiteka i Adobės e˛. Gra˛iame mike greta Adobės e˛. telko dar keletas ˛uvingų e˛. (Elnio, Dubro, Nedzviedro, Berčių).

24 k Černiova, Slabados—Drujos pln. tiltas. Upė palaipsniui platėja ir gilėja, daugiau augmenijos. Kaip ir visose patvankose, čia gausu ˛uvų.

22 Druisko HE 4 m aukčio u˛tvanka; patogiau keltis d krantu. Baigiasi reguliuotas upės baras. ˇemiau u˛tvankos upės nuolydis padidėja, srovė smarki, yra daug staigių vingių, vagoje—didelių akmenų. Kai elektrinė dirba ir vandens daug, upės vagoje gulį dideli akmenys plaukti netrukdo.

21 Druja įbėga į platų, sudurpėjusį slėnį. Plačiose salpose upė vingiuoja nuo vieno prie kito kranto, jau nebesigrau˛ia gilyn.

19 d Bernatovčizna. Baigiasi salpos, palaipsniui upės krantai auktėja, srovė greitėja.

15 Salipinsko malūno igriautos u˛tvankos vietoje daug didelių akmenų.

12 k Zadruiskas. Upės krantuose malūno igriautos u˛tvankos liekanos.

9 Vasiljevo malūno u˛tvanka igriauta, praplaukti galima. Upėje keletas nedidelių rėvų, stambių akmenų.

6 d Lazovka. Pralau˛tos malūno u˛tvankos vietoje pusmetrinis slenkstis. okant per slenkstį, reikia saugotis. po vandeniu esančių didelių akmenų.

Upės slėnys gilus, vaga siaura, dugnas kietas, ˛virg˛dėtas, srovė greita.

5 d Surmačovas. Aukti upės krantai apaugę tankiais lapuočiais, kurie siauroje upės vagoje vietomis sudaro ˛aliąjį tunelį.

2 d Auktame, skardingame upės krante—pirmieji Drujos priemiesčio pastatai. Toliau iki pat Drujos ˛. isisklaidęs DRUJOS mstl.

Druja įteka į Dauguvą 354-ame km nuo ios ˛. Kitapus Dauguvos—Latvijos miestas PIEDRUJA.

MŪA—LIELUPĖ

Trasos ilgis — 214 km, trukmė 8 d., sezonas — V—IX mėn.

Mūos versmės yra Mūos tyrelyje (pelkėje), u˛ 16 km į p. nuo ˇagarės, Jonikio rj. Upės orografinis vaizdas labai originalus. Ji teka 280° lanku: nuo versmių iki Lėvens ˛. — Linkuvos kalvagūbrio p. papėde i v. į r., o įtekėjus Lėveniui, iki ˛. į Baltijos jūrą — į . v. Auktupio baseinas iki Bauskės tipikai asimetrikas — čia beveik nėra kairiųjų intakų. Matyt, iame ruo˛e prieledyninė Mūa kadaise yra tekėjusi iilgai ledyno. Latvijoje, ties Bauske, Mūa susilieja su Nemunėliu į Lielupę. Mūa—Lielupė teka pro Petraiūnus, Jonikėlį, Pasvalį, Saločius, Bauskę, Jelgavą, Kalnciemį, Uoglę, Jūrmalą.

Per visą 284 km ilgį Mūa—Lielupė nukrenta 85 m (ΔH—0,30). Did˛. kritimas yra tarp 212—193 km (ΔH—0,82). Q: ˛emiau Kruojos—5,74, Lėvens—19,2, ties Bauske — 27,0. Mūa—Lielupė, neturinti gausesnių maitinimo altinių (e˛erų, pelkių), tekanti daugiausia nelaid˛iu gruntu (klintys, dolomitai), sausmečiais auktupyje labai nusenka, o pavasarinių polaid˛ių bei didesnių liūčių metu greitai ir plačiai itvinsta. Po metų kitų Mūoje, 186,1 km nuo ˛., bus įrengtas Gustonių tvenkinys (u˛tvankos auktis—8 m, tvenkinio F—195 ha), kuris padės kiek ilyginti metinį upės nuotėkį.

Vagos pl. auktupyje—6—12 m, vidurupyje—50— 60 m, ˛emupyje—150—800 m; gl.—0,5—1,2, 1,0—2,0, 2—6,0 m. Kliūtys: jėgainių u˛tvankos, nedidelės rėvos, slenksteliai, u˛˛ėlusios vietos.

Kelionę patogu pradėti nuo Petraiūnų, kur upę kerta Pakruojo—Linkuvos pln. tiltas.

MŪOS—LIELUPĖS MARRUTINĖ JUOSTA

214 d Kruoja (L — 60) iteka i ma˛o e˛erėlio netoli Kirbaičių, u˛ 5 km nuo Radvilikio.

PETRAIŪNAI I—darbininkų gyvenvietė, dolomitų skaldos gamykla; Pakruojo—Linkuvos pln. tiltas.

212 d Daugyvenė (L—64). D. įtekėjus, upės nuotėkis daugiau kaip trečdaliu padidėja.

210 k PAMŪIS. P. linų fabriko darbininkų gyvenvietė, vadinama Kuntaplikiu. Buv. dvarvietėje belikę tik vandens malūnas ir kumetynas. Igriautos malūno u˛tvankos vietoje dideli akmenys.

198 d Plautupis (L—18). 5 m aukčio, 30 m pL virutinio devono atodanga, vadinama Skalių kalnu; Stipinai.

195 k VOBISKIS — Sabonių kol. centras: gatvinis kaimas; malūno, varomo elektra, u˛tvanka, patogu keltis d pakrante; Jonikėlio—ˇeimelio gl˛k. tiltas.

193 d Ma˛upė (L—42); Mičiurino t. ū.; 3 km ligi Jonikėlio.

188 k Saboniai — senas kaimas.

186 d Gustoniai. Čia bus pastatyta 8 m aukčio u˛-tvanka; tvenkinio F—195 ha. Gustonių tvenkinio vandenį naudos laukams drėkinti. Patvankos vanduo auktupyje sieks apie 25 m.

183 k IMONIAI — kol. centras, nauja gyvenvietė; d Migonys, XII—XIV a. piliakalnis.

Upėje, igriautos malūno u˛tvankos vietoje, dideli ak-menys.

175 k Ustukiai, viekelio Pasvalys—Vakai tiltas. U˛. 2,5 km — Pasvalys.

171 d Lėvuo (L—148). Upei įtekėjus, Mūa pasidaro jau gana didelė, plati, gili, ja galima plaukti ir didesnės grimzlės laiveliais bet kuriuo metų laiku; keičiasi ir upės kryptis — i r. į .

169 d Pyvesa (L—95), Papyvesiai; k Pamikiai.

168 d ĄˇUOLPAMŪE. Buv. Ą. dvare įsikūręs ,,Mūos' kol. padalinys, gamybiniai pastatai, fermos, pieninė. U˛ 800 m nuo upės, Tatulos ir Ūgės santakoje stūkso nedidelis XII—XIV a. piliakalnis.

166 k Rojūnai; d Tatula (L—66). Ji teka pro Vabalninką ir Pabir˛ę, pakračiuose yra sieringi Smardonės altiniai.

162 Raudonpamūis. Upės krantuose kyo padūlėję viesiai pilko ir gelsvo dolomito sluoksniai — Raudonpamūio dolomitų uola, geologinis paminklas.

154 k Kamatis (L—18), SALOČIAI — apyl. ir kol. centras; d Buivikiai; viekelio Bir˛ai—Saločiai—ˇeimelis tiltas.

147 d akarniai, naujoji kaimo gyvenvietė; greta akarnių mikas. Buv. malūno u˛tvanka visikai igriauta, plaukimas laisvas.

144 Toliau Mūa eina Lietuvos TSR (k) ir Latvijos, TSR (d) siena.

139 Mūa įteka į Latvijos teritoriją; d buv. dvaro pastatų kompleksas; upės viduryje sala.

133 d Čeriauktė; Cerauktė. Toliau — Kuociniai, Lyrumai, Pamūa.

122 d BAUSKE—rj. centras, įsikūręs Mūos ir Nemunėlio santakos pusiasalyje. B.— sena ˇiemgalos gyvenvietė.

Upėje dvi u˛tvankos: viena mieste, antra (senoji) — ˛emiau miesto; laivelį persineti k pakrante. ˇemiau u˛tvankų upė labai susiaurėja ir srovė pagreitėja.

121 d Nemunėlio (latv. Memele) ˛. Nuo Mūos— Nemunėli.o santakos upė vadinama Lie1upe. Tai jau gana didelė upė — lėta, plati, vandeninga, ma˛daug tokia, kaip Neris ties Nemenčine. Upės krantai statūs, skardingi, dugne — dolomitinė uola, kuri, nusekus vandeniui, vietomis sudaro nedidelius slenkstelius.

118 k Pakrante tęsiasi Saulainės ˛emės ūkio technikumo bandomieji laukai. Gra˛us parkas, kuriame yra Brolių kapinės ir paminklas tarybiniams kariams.

116 k Zijaduonės parkas; pilis, kurioje dabar yra invalidų pensininkų namai; d didelė dolomito ploktė. Sausmečiais čia i vandens inyra nedideli kriok-liukai.

114 k Baroko stiliaus RUNDALĖS rūmai (XVIII a., archit. V. Rastrelis) — sąjunginės reikmės archit. paminklas. Ypač turtingas rūmų interjeras; aplink rūmus gra˛us parkas.

111 k Me˛uotnė, piliakalnis. M.—viena i seniausių Latvijos gyvenviečių.

ˇemiau Me˛uotnės upės vaga kiek susiaurėja, bet srovė tokia pat rami.

98 k Yslykio (L — 69) ˛. Jo versmės Lietuvoje, u˛ 3 km į . v. nuo Vakų. Toliau Lielupė teka jau ˇiemgalos lyguma, kuri vir jūros lygio pakilusi vos 8—10 m. Visame likusiame ruo˛e upė rami, gili ir laivuojama, fv. .nu˛ymėtas gairėmis; krantai slėsni, juose plyti u˛lieja-mos pievos.

94 d EMBURGAS—kol. centras; yra 5 m aukčio įtvirtinimai, 1812 įrengti Napoleono karių.

86 d Kanalas ,,Velnia gravis', jungiantis Iecavą su Lielupe.

Kanalu plukdomi rąstai į Lielupę, kur jie suriami į sielius ir plukdomi toliau.

82 k Svitinio (L—72) ˛.; jis atiteka i Lietuvos, nuo Pavitinio, Pakruojo rj. Kiek ˛emiau—k Pūdyis.

78 k Sesavos (L — 54) ˛.

73 k Virčiuvio (L — 69) ˛., Vircava.

72 k Platonio (L—67) ˛. JELGAVA—rj. centras, gl˛k. ir pln. tiltai, laivų prieplauka. Per karą miestas buvo labai sugriautas. Pokario metais beveik i naujo pastatytas.

Archit. paminklai: pilies vietoje XVIII a. pagal archit. V. Rastrelio projektą past. rūmai (dabar Latvijos ˛emės ūkio akademija), Peterio akademija (Pukino g. 10), past. XVIII a. (dabar Istorijos ir dailės muziejus, biblioteka).

66 d Iecavos (L—129) ˛.

61 k vėtės (L—116) ˛. Plati ir gili upė ramiai teka pajūrio ˛emuma, krantuose—velios lankos, mikeliai.

54 d Valgundė. Deine pakrante bėga Jelgavos—Uoglės—Rygos pln.

43 k Prienavos ˛., Kalnciemis; laivų prieplauka,. buv. dvaro pastatų kompleksas, upės viduryje—sala, 1 km ˛emiau—Rygos—Liepojos pln. tiltas.

36 d Uoglesė.

29 k Sluoka, popieriaus ir celiuliozės kombinatas.Toliau, k upės krante, kurortinis Rygos pajūris — JŪRMALOS mst. Jį sudaro daug kurortinių vietovių (Vaivarai, Asariai, Melu˛iai, Pumpurai, Jaundubultai, Dubultai, Majuorai, Dzintarai, Avuotai, Bulduriai, Lielupė). Lielupė paplatėja iki 800 m, jos gl. suma˛ėja ligi 2 m—-prasideda vadinamasis Janio sėklius.

20 d Spungės (L — 2) ˛. iuo reguliuotu intaku Lielupė susisiekia su dideliu (12 km ilgio, 3 km pl.) Babytės e˛. draustiniu; Lielupės—Spungės santakos d krante sala.

Dubultų arba Majuorų gl˛k. st. kelionę galima baigti, arba plaukti dar toliau 10 km iki jachtklubo, kuris yra k krante, greta Lielupės gl˛k. st. Plaukiant Lielupe ˛emyn ligi Buldurių, toliau Dauguva auktyn iki Kyezero, o i jo—į Juoglo e˛., marrutą galima pailginti dar apie 30—50 km.

LĖVUO

Trasos ilgis —108 km, trukmė—4 d., sezonas—IV— VI mėn.

Lėvuo—pagal ilgumą antras Mūos intakas. Prasideda jis pelkėtame Notigalės mike, u˛ 6 km į . r. nuo Skapikio, Kupikio rj. ΔH—0,51; kiek didesnis kritimas ˛emupyje, tarp 27—17 km (ΔH—0,78). Tai gana rami upė, ypač jėgainių patvankose, vasarą da˛nai u˛˛elianti vandens augmenija. Q: ˛emiau Kupos ˛.— 2,6, Pasvalyje—6,0, ˛.—7,7. Lėvuo teka Vidurio ˛emuma vandeniui nelaid˛iu gruntu (molis, dolomitas), neturi didesnių maitinimo baseinų, todėl sausmečiais labai nusenka ir vietomis tankiai u˛˛elia, o polaid˛ių ir liūčių metu labai patvinsta. Kai vanduo auktas, jo perteklius San˛ilės kanalu nuteka į Nevė˛į. Upės slėnys lėktas ir siauras (100—200 m). Vagos pl. (m); auktupyje—6—8, ˛emupyje—10—15; gl. (m)— 0,3—1,5 ir 0,5—2,0. Upės dugne vietomis dolomitai, kietos klintys, buv. jėgainių apgriautos u˛tvankos, seklios brastos, tankiai u˛˛ėlusios vietos. Tinka plaukti lengva baidare nuo Kupikio pavasarį, kai auktas vanduo.

108 k Kupa (L—27). Lėvens ir Kupos santakoje įsispraudęs KUPIKIS — rj. centras; Kupikio—Vabalninkų pln. tiltas; u˛ 3 km—iaulių—Daugpilio gl˛k. Kupikio st. K. yra kratotyros muziejus (iaulių ,,Auros' muziejaus filialas).

Į . nuo miesto, Lėvens—Auktupio santakoje, kūpso nedidelis piliakalnis.

Nuo Kupikio iki Akmenių vandens malūno Lėvuo teka plačiu slėniu, smarkiai vingiuodamas.

Yra projektas 110 km nuo ˛., truputį aukčiau Kupikio, Lėvenį patvenkti. U˛tvankos H — 11 m, tvenkinio F—828 ha; sukauptas vanduo bus naudojamas laukams laistyti, pramonės ir buities reikalams. Lėvens hidrologinis re˛imas kiek pasikeis: jo nuotėkis metų eigoje bus tolygesnis.

99 d PALEVENĖ—Byčių kol. centras. Gatvinio tipo k.; abipus Kupikio—Subačiaus viekelio nauja kolūkinė gyvenvietė.

Palėvenės ba˛nyčia ir buv. dominikonų vienuolynas — archit. paminklai.

k NORIŪNAI — apyl. centras. Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi m-la, visi buv. dvaro trobesiai pastatyti i lauko akmenų, nedegtų plytų ir dolomitų; rūmai ir parkas — resp. reikmės archit. paminklas.

Toliau k Lėvens pakrante eina Kupikio—Subačiaus viekelis.

95 k Suosa (L—24), viekelio Kupikis—Subačius tiltas; d Stumbrikis.

89 k Vieinta (L—29), Skverbai. Vieinta atiteka i didoko (196 ha) Vieinto e˛.

87 d Akmeniai, viekelio Subačius—Vabalninkas tiltas. Apgriauta neveikiančio malūno u˛tvanka; persikelti patogiau d pakrante.

81 d Marnaka (L—22), Breivikiai; k Bigailiai.

73 d Gatvinio tipo KARSAKIKIO k—apyl. ir Pae˛erio kol. centras.

Buv. malūno u˛tvanka igriauta, praplaukti galima.

Toliau d upės pakrantėje plyti ˇaliosios girios masyvas — botaninis-zoologinis draustinis.

Daug istorinių įvykių susiję su ia giria. Joje rado prieglobstį 1863 sukilėliai, o per Didįjį Tėvynės karą — ,,Gra˛inos' būrio tarybiniai partizanai.

70 d ˇambas (L—19), Pa˛ambė. ˇ. teka i Pukikio (F — 28 ha) e˛., per p. ˇaliosios girios pakratį.

64 d Vilkapjūviai, Vabalninko—Panevė˛io pln. tiltas. Deine pakrante tęsiasi ˇalioji giria (F—18000 ha).

63 Paliūnikis. Kaime yra XVI—XVII a. kapinynas. Buv. malūno u˛tvanka igriauta, pastatas tebestovi.

55 PINIAVA — apyl. centras. Čia panevė˛iečiai mėgsta ilsėtis, yra geras paplūdimys; panevė˛iečių kolektyviniai sodai; Panevė˛io—Pasvalio pln. tiltas. Buv. Piniavos malūno u˛tvankos vietoje griuvėsių krūva; apdairiai plaukiant, galima praplaukti neilipant i valties.

48 k San˛ilės kanalas. Kai vanduo auktas, jis sujungia Lėvens ir Nevė˛io vandenis.

30 d Niurkoniai. Per buv. malūno u˛tvanką laivelį reikia pervilkti.

26 k Amata (L—20). Viekelio Pumpėnai—Pualotas tiltas.

20 k Toliūnai. Malūno, varomo elektra, iardytos u˛-tvankos vietoje daug didelių akmenų; d Gegabrasta.

14 k ˇąsa (L—23), Levanikiai; kiek ˛emiau— Li˛ai.

10 k Balsiai. Seno nugriauto malūno u˛tvankos vietoje nedidelė rėva. 0,9 km ˛emiau—d did˛. Lėvens intako Įstro (L — 44) ˛. Senas Talačkonių k.

5 Pasvalio vandens malūno trimetrė u˛tvanka, keltis patogiau d krantu; malūno girnas suka elektra.

PASVALYS — rj. centras, įsikūręs Lėvens—Svalios (36) santakoje. Didesnioji miesto dalis yra Lėvens d krante, ma˛esnioji (gl˛k. st. rj.)—k; iaulių—Bir˛ų gl˛k. Pasvalio st.; Panevė˛io—Bir˛ų pln. tiltas. Miestą puoia jaunas (pradėtas sodinti 1937) 70 ha parkas.

Miesto pakratyje trykta keletas mineralinio vandens, prisodrinto sieros vandenilio, altinių. Prie vieno altinio veikia 10 lovų balneologinė gydykla, fizinės te-rapijos kabinetas.

Geologai sako, kad P. stovi ant nepatikimo pagrindo — gipso-olenito ir dolomito uolienų. ios vandeniui neatsparios uolienos itirpsta, ir kartais čia ˛emė įdumba.

Migonyse gimė archit. L. Stuoka-Gucevičius (1753— 1789).

2 iaulių—Bir˛ų gl˛k. ir Panevė˛io—Pasvalio—Bauskės pln. tiltai.

Lėvuo tyliai įplūsta į Mūą 171 km nuo jos ˛.

NEMUNĖLIS

Trasos ilgis — 143 km, trukmė — 5 d., sezonas — IV— VI mėn.

Nemunėlis — did˛. Mūos intakas, bėga i Lūnos e˛., 6 km į p. nuo Rokikio; nuo versmių iki 116,2 km vingiuoja Lietuvos TSR teritorija, nuo Neretos ˛. iki 40 km — Lietuvos—Latvijos siena, toliau — Latvijos TSR ˛eme. Teka pro Panemunėlį, Kazlikį, Panemunį, Kvetkus, Kurmenę, Nemunėlio Radvilikį, Skaistkalnę, Budbergą, Brunavą, Bauskę. Bendra linkmė — i p. r. į . v. Per visą 190,6 km ilgį nukrenta 105,1 m (ΔH—0,7). Did˛. kritimas (1,2 m) yra tarp 93—83 km. Q: ties Panemuniu — 2,6, ˛emiau Vy˛uonos ˛.— 5,4, ˛emiau Apačios ˛.— 24,2. Nemunėlis, kaip ir kiti Mūos intakai, neturintys didesnių maitinimo baseinų (e˛., tvenkinių), sausmečiais labai nusenka ir vandens turizmui ma˛ai tinka. Vagos pl. (m): auktupyje—2—3, vidurupyje—25— 35, ˛emupyje—40—60; gl. (m): auktupyje—0,3—0,7, ˛emupyje—1,5—3,5. Kliūtys: tanki vandens augmenija, seklios brastos, nedidelės rėvos, slenksteliai. Baidare arba lengva valtele galima plaukti nuo Panemunio.

143 PANEMUNIS—apyl. ir ,,Nemunėlio' t. ū. centras. Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi atuonmetė m-la, parke pūpso piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu.

Viekelio Pandėlys—Suvainikis tiltas. Čia, patvenktose vietose, upė vietomis 3 m gl.

139 d Vy˛uona (L—40); ji teka per Ignotikio (F — 30) ir Vy˛uonos (F — 23) e˛.

137 k Slabodninkai; d Minkūnai; puskilometriu ˛emiau Auktadvarys, isibarstęs abiejuose upės krantuose.

126 d Nad˛iupis (L—11), Gačionys, k Rukikiai.

124 k KVETKAI—Lenino kol. centras. Malūno u˛tvanka igriauta, plaukti galima laisvai. K. ba˛nyčia ir varpinė (XVIII a.) — vietinės reikmės archit. paminklas.

119 Puteliai, apgriauta malūno u˛tvanka praplaukiama.

116 d Nereta (L—25), Rimiai. Nereta, o toliau Nemunėliu eina Lietuvos TSR—Latvijos TSR siena.

108 k VIRKUPĖNAI—girininkijos centras. Toliau k krante driekiasi viena i did˛. Lietuvoje Bir˛ų giria (14 690 ha).

Did˛iojo Tėvynės karo metu Bir˛ų girioje veikė ,,Kęstučio' tarybinių partizanų būrys. 1942 kovo 13 d. kovoje su hitlerininkais didvyrikai ˛uvo I. Meskupo-Adomo vadovaujama operatyvinė grupė.

103 k TAMOIŪNAI—Pundurų apyl. centras.

100 k Garjoniai; d Imantas, Kalneiai.

96 k Smaltikiai.

86 k Dauguviečiai, viensėdis. D. gimė re˛isierius, aktorius, dramaturgas, TSRS liaudies artistas Borisas Dauguvietis (1885—1949).

83 d Susėja (L—110). Susėjos—Nemunėlio santakoje keroja Sandarikių ą˛uolas—gamtos paminklas. Apie 0,3 km prie Susėjos ˛. ir 0,7 km ˛emiau jos upėje akmeningos seklumos.

81 k PUČIAKALNĖ — ,,Auksinės varpos' kol. centras; toliau—Zabikiai.

78 d Viesytė (L—63), Kresčiai; Totorkalnis, Asparikiai—pats iauriausias Lietuvos geografinis takas.

75 Nemunėlis staiga keičia kryptį i . v. į p. v. Upėje akmeningos seklumos.

69 k Tabokinė; toliau—d Kurmenė, k Muorikiai. Muorikiuose yra did˛. dolomitų atodangos, vienos i labiausiai lankomų ir matomų Nemunėlio—Apačios geologiniame draustinyje.

61 k NEMUNĖLIO RADVILIKIS— apyl. ir Nausėd˛ių kol. centras, pabiręs Nemunėlio—Apačios santakoje. Mstl. i dolomitų pastatyta ba˛nyčia.

Nemunėlio upės slėnio atkarpa nuo Tabokinės k. iki Apačios upės slėnio ruo˛o įeina į Nemunėlio—Apačios geologinį draustinį.

Upėje keletas nedidelių rėvų. Pro mstl. Nemunėliu eina siena su Latvijos TSR.

56 d Urlikiai; k Juljanova.

51 d Skaistkalnė, Bir˛ų — Rygos pln. tiltas; d krantas auktas, skardingas, vietomis mikais apaugęs; GERMANIKIS —,,vyturio' kol. centras. Upėje igriauta malūno u˛tvanka, praplaukti galima laisvai.

48 k Straugaliai, toliau — Kuldūnai.

40 Nemunėlis įteka į latvių ˛emę. Upėje Devinzarės sala (Devynakė).

36 d Jaunsaulė, Budbergė. Toliau upėje vis daugiau ir didesnių rėvų, dugnas kietas, dolomitinis. 29 k Skireniai. 25 k Brunava.

16 d Strautalekiai; upėje brasta. Čia yra vietovė Vec Saulė; kai kurie istorikai teigia, kad čia, o ne prie iaulių, įvykęs Saulės mūis (1236 m.), kuriame jungtinės lietuvių ir ˛emgalių kariuomenės sumuė kalavijuočius.

13 k LEINEKIAI—poeto V. Plūduonio (1874— 1940) gimtinė ir memorialinis muziejus; d Klinkas.

Upės pakrantėje Bauskės t. ū. vaismed˛ių medelynas ir sodai.

2 BAUSKĖ įsiterpusi Mūos—Nemunėlio santakoje; per upę Bauskės—Cuodės pln. tiltas.

Nemunėlis susilieja su Mūa 120,5 km nuo jos ˛. Nuo santakos (nuo Bauskės) Mūa toliau vadinama Lielupe.

VENTA

Trasos ilgis — 305 km, trukmė — 12 d., sezonas — V—IX mėn.

Venta—did˛. . v. ˇemaitijos ir v. Latvijos upė; iteka i Medainio e˛., u˛ 5 km į r. nuo Bir˛ulio e˛., Telių rj. Auktupyje gana srauniai leid˛iasi ˇemaičių takoskyrinio kalvyno auktumos laitais į r.; nuo Dubysos kanalo pakrypsta į . v., teka Vidurio ˛emuma, Latvijos teritorijoje — siauru slėniu, vadinamu Ventos įdubiu, su-spaustu Kuro auktumos; ties Ventspiliu pasiekia Baltijos jūrą. Venta bėga pro Kurėnus, Vieknius, Ma˛eikius, Skrundą, Kuldygą, Piltenę, Ventspilį. Per visą 350,2 km ilgį Venta nukrenta 180,2 m (ΔH—0,51). ˇymiai didesnis kritimas yra auktupyje, tarp 336—329 km (ΔH—5,7). Q: ˛emiau Ventos—Dubysos kanalo—5,0, Dabikinės — 14,0, Virvyčios — 23,8, Varduvos — 44,2. Venta gana vandeninga upė. Tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laid˛iu gruntu. Vietomis yra įsigrau˛usi į kietas dolomitų padermes, kurių uolos iki 25 m pakibusios vir vandens. Sausmečiais nusenka, o polaid˛ių ir liūčių metu smarkiai patvinsta. Vagos pl. (m): auktupyje—3—8, vidurupyje—30—50, ˛emupyje—100—150; gl— 0,5—1,5, 1,5—2,5, 2,0—5,0. Nuo Virvyčios intako jau galima plaukti ir didesnės grimzlės turistiniais laiveliais. Kliūtys: rėvos, nedideli slenksčiai, u˛tvankos, dideli akmenys, vietomis tanki augmenija. Su nedidelėmis kliūtimis baidare galima plaukti nuo Ventos—Dubysos kanalo. Paprastai turistai kelionę Venta pradeda nuo Kurėnų—U˛venčio gl˛k. tilto.

Venta, ypač Latvijos teritorijoje, buvo plačiai naudojama mikui plukdyti. Laivuojama nuo Piltenės iki Ventspilio.

VENTOS MARRUTINĖ JUOSTA

305 d Ventos—Dubysos kanalas (L—15), Tolučiai. Kanalas prakastas pro Kurtuvėnus iki Bubių. Jo statyba nutruko 1831 sukilimo metu. Dabar kanalas apleistas, laitai nuslinkę, liuzai suirę. Jis įeina į Kurtuvėnų landaftinį draustinį; k Akmenaičiai.

288 d Gūragys (L—14), Kurėnų—U˛venčio gl˛k. tiltas.

284 k PAVENČIAI—Kurėnų mst. dalis. iaulių—Telių pln. tiltas. Buv. Kurėnų dvare įsikūręs Kurėnų t. ū.

KURĖNAI — mst., apyl. ir t. ū. centras. Į miesto teritoriją įjungtas Daugėlių statybinių med˛iagų susivienijimas, Pavenčių gl˛k. st. su gyvenviete, Pavenčių cukraus fabrikas su gyvenviete. K. kapinėse palaidotas liaudies vietėjas, pirmojo lietuviko kalendoriaus (,,Kalendorius arba metskaitlius ūkikasis') sudarytojas Laurynas Ivinskis (1811—1881). 1960 mieste jam pastatytas paminklas (skulpt. P. Aleksandravičius).

276 d Ringuva, RINGUVĖNAI—Kurėnų t. ū. gyvenvietė, didelis sodas. VI—XV a. kapinynas; k O˛kenai.

269 k ˇi˛ma (L—24).

265 k ilėnai; piliakalnis; vandens malūnas, varomas vandeniu, o kai jo trūksta—elektra.

261 emetaičiai. Buv. malūno u˛tvankos vietoje daug didelių akmenų, bet praplaukti įmanoma. Kiek ˛emiau— pėsčiųjų tiltas, upės kilpoje gra˛i akmeninga rėva.

Toliau d upės pakrante bėga iaulių—Ma˛eikių pln. ir gl˛k.

258 d Būrikės. Rudikių malūno u˛tvankos vietoje akmenys, bet praplaukiama laisvai. Toliau iki Augustaičių malūno upėje yra trys nedidelės rėvos-slenksteliai.

255 d Augustaičiai. Vandens malūno, varomo elektra, k u˛tvankos pusė igriauta. ˇemiau u˛tvankos reikia plaukti k prataka.

249 d PAPILĖ — mstl., apyl. ir S. Daukanto kol. centras, Papilės—Pa˛i˛mėlių viekelio tiltas, iaulių—Ma˛eikių gl˛k. Papilės st; parke eiolikakamienė liepa— gamtos paminklas.

Ventos slėnio ruo˛as nuo Papilės gl˛k. st. ligi Papilės tilto paskelbtas geologiniu draustiniu. Čia saugomos atodangos su jūros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais, vieninteliais tokiais Tarybų Sąjungoje. Svarbiausia atodanga d krante, ties gl˛k. st.; kitos—k krante, slėnio laite, prieais buv. Papilės vandens malūną ir Jurakalnio griovoje.

Yra du piliakalniai: vienas pačiame mieste, k Ventos krante, Ventos ir į ją įtekančio upelio santakoje, kitas, gerokai apardytas, pūpso d Ventos krante, alia senųjų P. kapinių. Ventos slėnyje d krante tarp abiejų piliakalnių yra VII—XIII a. kapinynas.

P. paskutines gyvenimo dienas praleido ˛ymus XIX a. lietuvių kultūros veikėjas istorikas Simonas Daukantas (1793—1864); čia ir jo kapas. 1930 mstl. jam pastatytas paminklas (skulp. V. Grybas).

243 d Pailė; ˇerkčiai. Kadaise iuose kaimuose yra buvę 2 vandens malūnai, kurių jau belikę tik ma˛i pėdsakai.

236 d Eglesys (L—19), Purviai 11, toliau Akmenė, iaulių—Ma˛eikių gl˛k. Akmenos st., i seno ˛monių vadinama Dabikine. Dabar čia (Bausko k.) veikia Akmenės statybinių med˛iagų kombinatas (kalkės, silikatinės plytos, statybinė mastika); didelė Ventos darbininkų gyvenvietė.

234 k Avi˛1ys (L — 22); d Repiai.

233 k Uogys (L—30). Ramesnis upės ruo˛as u˛˛ėlęs vandens augmenija.

229 d Dabikinė (L—36), pakrantėje didelis Antanavo—Medemrodės mikas.

226 k Santekliai, Santeklių malūno u˛tvankos vietoje daug didelių akmenų, per upę viekelio dvimetrių gel˛b. daudų tiltas.

224 k Virvyčia (L—131); ˛emupyje ji, pertvenkta Vieknių HE patvankos, yra tokia pat plati ir gili, kaip ir Venta. Ventos—Virvyčios santakoje lama didelis Grybauskinės mikas — gera vieta postoviui, nakvynei. Čia nuo 1965 veikia Akmenės cemento gamyklos turistinė bazė. Ventos ir Virvyčios versmes, esančias Medainio ir Bir˛ulio e˛., teskiria tik 3 km.

Toliau k upės pakrantėje isidriekę puynėliai— viekniečių poilsio vieta.

222 d VIEKNIAI—mst t. g, Vieknių kaimo profesinės technikos mokyklos mokomasis ūkis. Upėje Vieknių HE 2 m aukčio u˛tvanka; patogiau keltis k pakrante. Kiek toliau—Vieknių—Trykių viekelio gl˛k. tiltas, alia jo—senojo medinio tilto polių liekanos; u˛ 2 km nuo mstl.—iaulių—Ma˛eikių gl˛k. Vieknių st.

Tarp Vieknių ir Kuod˛ių Venta beveik itisai kaskaduota 5 jėgainių u˛tvankų. Tame tvenkinių ruo˛e upė plati, gili ir rami; pakrantės vietomis u˛˛ėlusios.

Viekniuose yra viena i seniausių (1850) Lietuvos vaistinių ir vienintelis Lietuvoje vaistinės muziejus. Viekniai garsūs liaudies meistrais puod˛iais. 1863—1866 Viekniuose gyveno ir senosiose Vieknių kapinėse palaidotas aviacijos pradininkas Lietuvoje A. Grikevičius.

213 d KRAKIAI—,,Lenino keliu' kol. centras, įdomus XIX a. vid. vandens malūnas, sumūrytas i lauko akmenų, primityvi 2 m aukčio u˛tvanka; laivelius patogiau apsineti d pakrante. Malūno pastatas rekonstruojamas.

209 k Saldupis (L— 16), Meinoriai, kiek ˛emiau— Voveriai.

207 d Naikiai.

204 d Kruciai, Ma˛eikių—Tirklių pln. tiltas, apgriauta buv. vandens malūno, dabar varomo elektra, u˛tvanka, per kurią laivelius galima persivaryti. Deinėje upės pakrantėje Ma˛eikių kapinės. Ligi miesto—2 km; čia yra pagrindinis ma˛eikiečių paplūdimys.

MAˇEIKIAI — iauriausio Lietuvos rj. centras. Karo metu miestas buvo labai sugriautas. Pastačius Ma˛eikių naftos perdirbimo įmonę, iaugo nauji miesto kvartalai.

201 k Vieėtė (L—25) atiteka i Balnelio e˛., nuo Sedos.

199 k Jautakiai. Pro buv. Ma˛eikių HE ilau˛tą u˛tvanką, apdairiai plaukiant, galima praplaukti, bet rizikinga; patogiau laivelius apsineti d pakrante.

Per upę viekelio Ma˛eikiai—ˇidikai tiltas; k upės pakrantėje stūkso Jautakių piliakalnis.

195 k erknė (L—56), Paerknė, Ma˛eikių—Vainuodės gl˛k. tiltas. erknė, tekanti net per keletą e˛., yra gana vandeninga (Q ˛.—2,5), didelio nuolyd˛io (ΔH—1,14) upė. 38 km ilgio trasa (nuo Plinkių e˛. iki ˛.) pavasarinių polaid˛ių metu gali būti laikoma II sudėt. ktg. upe.

190 k Kuod˛iai. K. malūno u˛tvanka k pusėje pralau˛ta. Turint įgūd˛ių, nusileisti įmanoma. Upės slėnyje gana gra˛us kratovaizdis.

188 Yra parengtas projektas čia pastatyti 8,5 m aukčio u˛tvanką, tvenkinio F — 260 ha. Tvenkinio vanduo bus naudojamas pramonei (Ma˛eikių NPĮ) ir laukams drėkinti.

187 d Leckava — mstl., kol. centras, įsikūręs Ventos—Vadaksties santakoje; keltas. Prie Leckavos, Vadaksties k krante, pūpso nedidelis piliakalnis.

186 d Vadakstis (L—82). Toliau Vadakstimi eina siena tarp Lietuvos (d) ir Latvijos (k).

Upė nepastebimai įteka į siaurą, Kuro auktumos suspaustą slėnį. Keičiasi ir kratovaizdis: pakrantės auktesnės, statūs skard˛iai apaugę mikais; u˛˛ėlusios vendrais vietos retėja, upės dugne vis daugiau kietų smiltainių ir dolomitų uolienų.

83 k Varduvos (L — 96) ˛.

174 k Lūis (L—30). Toliau u˛ kelių km Venta ramiai teka jau Latvijos TSR ˛eme.

167 Pln. Zana—Nigranda tiltas; k Nigranda, toliau Smilga; 1,5 km ˛emiau—d Pilunija.

138 k SKRUNDA — ˛uvininkystės ūkis. Saldaus— Liepojos pln. ir gl˛k. tiltas. Truputį ˛emiau—d Ciecerės ˛. Toliau Venta srūva giliu slėniu—kanjonu; d mikai, k Skrundos—Kuldygos pln.

130 k Lėnis.

124 k kėpelė.

92 Upėje dvimetrinis Ventos krioklys, laivelius persineti d pakrante. ˇemiau krioklio upę pertveria senovikas (XIX a.) i plytų sumūrytas 7 tarpų arkinis tiltas.

Upės pobūdis pakinta: ji siauresnė, srovė greitesnė, vagoje daug didelių akmenų, įmantrių vingių. Į visas puses sukinėjantis tarp gausių kilpų, net po 2 val. plaukimo vis dar matyti Kuldygos boktai; pakrantėse vaismed˛ių sodai.

KULDYGA — rj. centras, Tukumų—Kuldygos— Liepojos pln. tiltas, piliakalnis (Ventos—Veckuldygos santakoje). K.—sena (XI—XIII a.) ˛iemgalių gyvenvietė, su jos istorija detaliau galima susipa˛inti K. kratotyros muziejuje. Mieste nema˛a senųjų statinių: ordino pilies griuvėsiai, Jekaterinos ir ventosios Trejybės ba˛nyčios, pilies sargo namelis (1735), buv. Kuldygos vandens malūnas (Paduomjų g. 34). is malūnas, pastatytas ant Alekos upelio 4 m krioklio, yra vienintelis Latvijoje vandens malūnas, kur galima pamatyti senuosius įrengimus (vandens ratą, grūdų keltuvą ir kt.). K. parke yra paminklas 1905 metų revoliucionieriams atminti.

86 k Rie˛upytė. Upės pakrantėse, 0,5 km nuo ˛., yra daug iki 1,5 km ilgumo olų. Į daugelį jų įėjimai jau u˛griuvę.

80 k Padurė, tipikas kurikas piliakalnis, Belcio viensėdis . pakratyje. Upės krantai skardingi, iki 25 m aukčio. Toliau abu upės krantus gobia dideli mikai.

72 d Abavos (L—129) ˛. ią upę mėgsta vandens turistai. Ma˛daug 65-ame km nuo ˛. yra Kandavos turbazė; upės krante prie Rideikių viensėd˛io guli did˛iulis riedulys, vadinamas Velnio akmeniu.

Ugalos girininkija (pastatas—XVIII a., archit. paminklas). U˛ 3 km į v.—Vangstrabos viensėdis, kuriame 1877 gimė legendinis pilietinio karo dalyvis Janis Fabricijus.

60 d Krante įdomi mergelio pakriauė, sena Paventės gyvenvietė, apsupta trimetrinio pylimo.

57 Ventos senvagė (k), jungianti Ventą su Nabo e˛. Kadaise Venta tekėjo per tą e˛.

54 Piesiai. Did˛iajame Tėvynės kare ˛uvusių tarybinių karių kapinės.

49 d Raganos ˛. Krante yra 4—6 m aukčio ir 1 km ilgio pylimas, 1812 rusų karių supiltas kaip tvirtovė prie Napoleono kariuomenę. Kiek ˛emiau—Zlėko motorinis keltas. ZLEKAS—apyl. ir J. Fabricijaus kol. centras; parkas, ba˛nyčia (1745)—archit. paminklas. Upė čia jau gili ir rami.

41 k Dzykliai. Upėje kartais būna gana nemaloni vandens turistams kliūtis—palaidai suplukdytų rąstų ūsnys. Rąstai čia riami į sielius ir toliau vilkikais gabenami į Ventspilį.

33 d PILTENĖ— sena kurių gyvenvietė. Yra Kuro vyskupo pilies (XIII a.) griuvėsiai. Nuo P. iki Ventspilio kursuoja laivai, fv. nu˛ymėtas gairėmis.

Upėje keletas seklių brastų ir nedidelių seklumų; pakrantėse puikūs paplūdimiai.

28 k Lečiai; liepų parkas—gamtos paminklas. Kiek toliau—Lečių puynai, kuriuose Did˛iojo Tėvynės karo metu vyko smarkios kovos tarp vokikųjų faistų ir ,,Raudonosios strėlės' partizanų būrio kovotojų.

22 d Packulė. Čia įsiterpia ilga senvagės aka.

12 k Varvė, gl˛k. Liepoja—Ventspilis st. 4 d Ventspilio gl˛k. st.

1 k VENTSPILIS — rj. centras, neu˛ąlantis jūros uostas, įkurtas Ventos ˛.

VIRVYČIA

Trasos ilgis — 122 km, trukmė — 6 d., sezonas — IV— VI mėn.

Virvyčia (dar vadinama Virvyte) — did˛. Ventos intakas. 131 km ilgio upė it virvė vingių vingiais isirangiusi i p. į . Versmės—E˛ero pelkėje, u˛ 3 km į . r. nuo Laukuvos. Teka i ˇemaičių auktumos pro Varnius, Janapolę, Bir˛uvėnus, Kaunatavą, Trykius, ilalės, Telių ir Akmenės rj. ˛emėmis. Nuo versmių iki Pare˛erio vadinama Rudė (reguliuota), nuo P. iki Lukto e˛.— Sietuva, nuo L. iki Bir˛ulio e˛.— Varne1ė.

Pakrantės, iskyrus auktupį, auktos, sausos, vietomis skardingos, lapuočių mikeliais pasidabinusios, beveik visur tinkamos postoviui bei nakvynei. Vagos pl. auktupyje ir vidurupyje—4—12 m, ˛emupyje—iki 30 m. Dominuojantis gl— 0,5—1,0 m. Srovės greitis (m/s); auktupyje—0,2—0,4, vidurupyje ir ˛emupyje — 0,5—0,9.

Marruto trasoje Virvyčia nukrenta 99,8 m (ΔH— 0,86). Did˛. kritimas yra pačiame auktupyje ir vidurupyje. Tarp 78,4—17,0 km upė nukrenta 85,3 m (ΔH— 1,29). Tad plaukiant pavasarį, kai auktas vanduo, 61,1 km trasoje Virvyčia (kaip ir Minija) yra pagrindinė Lietuvos vandens turistų II sudėt ktg. etaloninė upė,

Q: itake i Lūksto e˛.—1,97, ˛emiau Reketos ˛.— 3,76, ˛.—9,35. Nuotėkis labai svyruoja: pavasario potvynio metu vanduo auktupyje pakyla iki 1 m, vidurupyje ir ˛emupyje — iki 3 m vir vasaros vandens lygio. Labai sausomis vasaromis vanduo nusenka 0,2—0,4 m ˛emiau vid. vasaros vandens lygio.

Virvyčios energetiniai pajėgumai anksčiau buvo gana intensyviai naudojami: visoje upės trasoje buvo 19 jėgainių—13 vandens malūnų ir 6 HE. Be dirbtinių kliūčių — u˛tvankų, nepraplaukiamų tiltų ir lieptų — yra ne ma˛a natūralių: seklių brastų, tankios augmenijos, rėvų, slenksčių, bebrų ,,u˛tvankų'. Virvyčia galima plaukti tik baidare arba lengva valtele, pradedant nuo Lūksto e˛.

VIRVYČIOS MARRUTINĖ JUOSTA

122 Į Lūksto e˛. p. galą i Pare˛erio įteka Sietuva — Virvyčios auktupys. Lūkstas — pagal dydį 12-as Lietuvos e˛. (F—1016, L—6,1, did˛. pl— 3,5, gl— 8,0, P—19,5). . v. krantas auktas, apaugęs miku. Čia įsikūrusi tarpkolūkinė pionierių stovykla, trumpalaikė turistų poilsiavietė, yra varniečių mėgstamas paplūdimys; kiti krantai ˛emi, vietomis pelkėti, prie jų liejasi Mičiurino ir “ˇemės maitintojos“ kol. laukai. iaurvakarinėje e˛. pakrantėje isibarstęs Kulbikių k. Prie Lūksto e˛. randama gintaro.

116 Varnelė iteka i Lūksto e˛. . r. galo. Iki Varnių ji teka ˛ema, sudurpėjusia lyguma, vadinama Debesnomis. Upės krantai ˛emučiai, vietomis ap˛ėlę karklais, tėkmė rami, gili. Yra vienas kitas nepraplaukiamas tiltelis, lieptas.

110 VARNIAI—mst., apyl. ir dviejų kol. centras, įsikūręs abipus Varnelės. Senovėje V. buvo vadinami Medininkais. XV a. Varniai tapo ˇemaitijos kultūriniu ir religiniu centru: čia buvo vyskupo rezidencija, veikė kunigų seminarija, kurioje mokėsi nema˛a ˛monių, lietuvių kultūroje palikusių rykius pėdsakus. XVI a. pab. Varniuose gyveno vienas i lietuvių ratijos pradininkų—Mikalojus Dauka (1527—1613).

Bur˛uazinė vald˛ia Varniuose įsteigė politinių kalinių koncentracijos stovyklą, kurioje kalėjo daug pa˛angių veikėjų, revoliucionierių—B. Baranauskas, J. Greifenbergeris, V. Niunka, I. Vinickis, A. Bulota su ˛mona ir kt. Buv. koncentracijos stovyklos kamerose įrengta muziejinė ekspozicija. Miesto ribose per Varnelę nutiesti 5 tiltai: ties Komjaunimo, Tarybų (2), Ligoninės ir Didvyrių gatvėmis. Nuo Varnių iki Bir˛ulio e˛. Varnelė kanalizuota.

105 Bir˛ulio e˛. prieigose upė u˛˛ėlusi tankiais karklų krūmais, kur siauroje vagoje da˛nai susikaupia ūsnys visokiausių miesto ,,gėrybių'. Čia ne irklais, bet rankomis kabinantis u˛ krūmų akų, tenka keliasdeimt. metrų brautis siauru, tamsiu karklų tuneliu.

Varnelė, prie įtekėdama į Bir˛ulį, sudaro deltą ir susiskaido į kelis pelkėtus kanalus. Pavasarį tų kanalų nesimato, nes vanduo deltą apsemia. Kadangi visas nuotėkis yra . kryptimi, srovės fv. vagos nepaiso ir teka per krūmus trumpiausia kryptimi. ia srove nereikia susi˛avėti, nes iki e˛. yra dar daugiau kaip 1 km. Geriausia pirma pasi˛valgyti (kad ir i auktesnio med˛io) ir tik susiorientavus plaukti toliau. Rykiausi orientyrai yra Moteraičio kalnas—tiesiog i r. pusės, iauriau jo— Pavandenės ba˛nyčios boktas ir dar iauriau, beveik . r. — auktas, plika virūne Sprūdės kalnas. Lieka tik isirinkti vieną i orientyrų (geriausia Pavandenės ba˛nyčią) ir jos kryptimi prasiskinti pro krūmus ir med˛ių juostą iki ,,varaus' vandens. Atviro vandens nedaug, beveik visas e˛eras u˛klotas baltųjų vėdrynų kilimu. Vis dėlto palei rytinį, auktąjį, t. y. Pavandenės krantą yra protaka — Nekačios upelio vaga, praplaukiama bet kuriuo metų laiku.

Iki 1954 Bir˛ulio e˛. tyvuliavo 754 ha plote, buvo 6,66 km ilgio, 2,16 km pl., 4,5 m gl. Numelioravus gretimas apylinkes, jo vandens lygis pa˛emėjo 1,5 m. I vandens iniro dideli sapropelio plotai, kurie pradėjo d˛iūti ir dubti. Reikėjo vėl statyti u˛tūras ir vandens lygį pakelti. 1968 baigtas statyti pylimas, ir p. e˛. dalis vėl patvenkta. 4 km ilgio kanalas tarp Bir˛ulio e˛. u˛tvankos ir Reketos upelio ˛. dabar eina buv. Bir˛ulio e˛. v. pakračiu (kasant kanalą, ˛emės buvo metamos specialiai į e˛. pusę, dėl to ir

29 schema

atsirado pylimas). Susidarė 196,7 ha e˛erėlis, kurio did˛. gl.— 2,4 m. Dabar tebėra tik vienas ketvirtadalis buv. e˛. Sekliame e˛. ikilo keliolika ˛emų salelių.

Bir˛ulio ir Stervo e˛. su apye˛eriais — ornitologinis draustinis. Plaukiant draustinio teritorija, reikia kuo ma˛iausiai trikdyti paukčių ramybę, grie˛tai laikytis draustinio nuostatų: ne˛vejoti, garsiai neūkauti, draustinio teritorijoje neilipti į krantą.

Kai pavasariais vandenys suplūsta, Bir˛ulio e˛. pasiekia senosios kranto linijos izogibsę ~640 ha. Tačiau ir u˛liejęs pelkes bei krūmus, e˛. nedaug tepagilėja.

102 iaurinėje Bir˛ulio e˛. dalyje yra sąsmauka, kurioje pastatytas tiltas bei u˛tvanka-reguliatorius. Čia laivelius tenka persineti per Pavandenės—Varnių viekelį. Paprastai dauguma turistų ioje vietoje pradeda II sudėt. ktg. ˛ygį Virvyčia. ˇemiau vandens reguliatoriaus u˛tvankos atsiakoja du kanalai: d—patiesinta Virvyčios senvagė, k — specialiai ikastas palei pelkių krantą apvedimo kanalas, vietomis net 6 m gl. Jo paskirtis — nuvesti e˛. vandenį, kad aplink itiesintą Virvyčios vagą susidarytų ienaujamų kultūrinių pievų plotai. Deja, dabar visi pripa˛įsta, kad Bir˛ulio nuleidimas buvo klaida: nebeturime nei e˛., nei pievų, o did˛iulės pakrančių dumblynės virto neį˛engiamais liūnais, vendrynų, meldynų plotai — tikromis d˛iunglėmis, į kurias galima įeiti tik ˛iemą.

Taigi, persikėlus per u˛tvanką, reikia laikytis tik k (apvedamojo kanalo). Į d nesukti jokiu kanalu, nes jie (ypač plaukiant pavasarį, kai auktas vanduo) gali nuvesti į neibrendamas d˛iungles.

99 k Reketa (L—20). Ji atiteka nuo Girkantikės, i Reketos e˛. 1930 gilinant Virvyčios ir Reketos vagas, rasta II t-mečio pr. m. e. archeologinių radinių. Pabir˛ulio k. stūkso kalva, vadinama Alkos kalnu.

95 d JANAPOLĖ—mstL, apyl. ir t. ū. centras, ˛emdirbių gyvenvietė. J. ba˛nyčia ir varpinė—XVIII a. archit. paminklas.

94 k Padvariai, kaimo kelio tiltas. Pakelėje i P. į Sėbūs yra piliakalnis. Toliau—Eid˛iotai, ˇylaičiai; d Pabertvė, Sėbai, Jonavingis.

Upėje riogso Padvarių ir Lileikio malūnų u˛tvankų liekanos. Kai auktas vanduo, neapdairiai plaukiant, laivelį stipriai prispaudus prie k kranto, kartais įvyksta ir overkilis.

Upės slėnys jau gana rykus, platokas ir gilus. Sausmečiais siaura (2—3) upės vaga vietomis u˛˛elia ir u˛virsta tankiais karklų krūmais, tampa sunkiai praplaukiama.

Prasideda pirmosios bebrų u˛tvankėlės.

86 d Purviai. Kiek toliau—k Kūlių Dauba (Kūldauba), viekelio Luokė—ˇarėnai tiltas. Buv. Kuro HE igriautos u˛tvankos vietoje—pusmetrinis, esant auktam vandeniui nesunkiai perokamas slenkstis. Buv. elektrinės patalpose veikia elektra varomas malūnas.

Toliau iki Baltininkų upė rami, be didesnių kliūčių. Baltininkai, viekelio Baltininkai—Bir˛uvėnai tiltas. Akmeninis vandens malūnas — vienas i seniausių tokios paskirties pastatų Lietuvoje, sakoma, dar Vytauto laikais statytas. U˛tvanka igriauta. Kai auktas vanduo, geriau plaukti d pakrante, kai ˛emas — k.

Pora km ˛emiau, antro Baltininkų malūno igriautos u˛tvankos vietoje, riogso krūva didelių akmenų. Kai auktas vanduo, susidaro perokamas slenkstis, kai ˛emas — reikia laivelius apsineti d pakrante. Greta buv. medinio malūno pastato (d) srovena gardaus vandens altinis.

Baltininkai — sena ˛emaičių gyvenvietė.

Upėje prasideda smarkios rėvos, atrios seklumos.

79 k ˇąsūgalos kalnas, kurio pakauio H — 209 m. Vaiskią dieną nuo jo virūnės matyti visi ˇemaitijos auktuoliai — Medvėgalis (H—234), Girg˛dutė (H— 228), atrija (H—227).

72 d BIRˇUVĖNAI—Luokės t. ū. B. skyrius, viena i seniausių ˇemaitijos gyvenviečių. Virvyčios krante stūkso piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, o jos vingyje—buv. dvaro parkas.

Per upę nutiestas Telių—Luokės viekelio tiltas ir buv. Bir˛uvėnų popieriaus fabriko bei hidroelektrinės (1900) 4 m aukčio u˛tvanka; patogiau keltis k pakrante; ios u˛tvankos patvanka į auktupį siekia apie 3,5 km. Dabar čia veikia vandens malūnas ir t. ū. mechaninės dirbtuvės.

Virvyčia, prasilau˛usi per ˇąsūgalos kalvagūbrį, kiek platesniu slėniu teka dideliais akmenimis ibarstyta vaga; k krante oia dideli (3287 ha) Bir˛uvėnų mikai.

67 Luokės—Vievėnų—Telių pln. tiltas, Pavirvytė, toliau — Juciai. Buv. Jucių (Luokės) HE u˛tvanka igriauta. Kiek ˛emiau — k Stanikė. Sausesnėmis vasaromis upė čia da˛nai u˛˛elia.

U˛ 3,5 km, d, LUOKĖ—mstl., apyl. ir t. ū. centras. Čia ˛uvusių Raudonosios Armijos ˇemaičių pulko kovotojų atminimui pastatytas paminklas.

60 k KINČIULIAI — ,,svieto lygintojo' T. Blindos gimtinė. Neveikiančio malūno igriautos u˛tvankos griuvėsiai. Kai auktas vanduo, ne visi turistai praplaukia be overkilio, o kai ˛emas — laivelius tenka persivesti. K. kaimo palaukes siekia garsioji Byvainės giria, kurioje slapstėsi T. Blinda ir jo gauja.

Upėje seklios rėvos.

55 d PAKUVĖNAI, ˛. ū. technikumo medelynas; buv. malūno igriautos u˛tvankos vietoje nedidelis slenkstis. Kai auktas vanduo, baidarę sandariai apdengus, galima nesunkiai perokti.

Kiek ˛emiau upę pertveria 2 tiltai.

k Padmakiai, Byvainės giria.

52 k Pavirvytė. Malūno, varomo elektra, u˛tvanka igriauta. Kai auktas vanduo, neapdairiai plaukiant, čia neretas ir overkilis. Kai ˛emas vanduo, laivelį vietomis reikia persikelti.

Toliau upėje keletas slenkstėtų rėvų.

50 d Upyna (L—14), dvigubas upės vingis. KAUNATAVA—t. ū. centras. Upėje praplaukiamas slenkstis, vadinamas Velnio tiltu.

Upės slėnys palaipsniui platėja ir slėsnėja.

47 d Kiaulakiai. Mūrinio malūno, varomo mechaninio variklio, u˛tvanka. Vanduo smarkiai ver˛iasi pro tris pralaidas. Apdairiai plaukiant, galima praplaukti, bet kai auktas vanduo, pasitaiko ir overkilis.

Kiek ˛emiau — iaulių—Telių gl˛k. 2 taurų gel˛b. tiltas.

46 k Did˛. Virvyčios intako Patek1os—Taūsa1o ˛. (L—36), Sviraičiai. P.—T. teka i Tausalo e˛. (F — 194); jos intaku Mastupiu (L — 26) nuteka ir Masčio e˛. (F — 276,5) vandenys. Patekla—Tausalas ne tik visu trečdaliu pagausina Virvyčios nuotėkį, bet ir jos vandenis gerokai u˛teria: jos intaku Mastupiu nuteka neivalyti Telių mst. vandenys.

k ŪBIKĖ—mstl., ,,Raudonojo spalio' kol. centras; archit. po˛iūriu įdomi ba˛nyčia ir varpinė.

ˇemiau Pateklos intako Virvyčia paplatėja iki 15— 20 m, vietomis pagilėja iki 1,5—2,0 m; slėnys susiaurėja, o krantai paauktėja iki 30—40 m. Upė lau˛iasi per arkalnės kalvagūbrį. 2 km ilgio upės ruo˛as arkalnės malūno patvankoje gilus ir ramus.

42 iaulių—Telių pln. gel˛b. tiltas. Tuoj pat u˛ tilto, d pakrantėje, trumpalaikė turistų poilsiavietė.

38 k arkalnė. Igriauto malūno u˛tvankos vietoje metrinis slenkstis. Kai auktas vanduo, slenkstis praplaukiamas d puse, nors kartais galima ir apsiversti; kai ˛emas vanduo, laivelį reikia prasivesti. Skardingoje upės pakrantėje siūruoja gra˛us Dubulių mikas. Kiek ˛emiau —d Tauragėnai, piliakalnis.

33 d Trykys (L—6); TRYKIAI—mstl, apyl. ir Lenino ordino Trykių t. ū. centras. T. medinė ba˛nyčia, varpinė ir koplytstulpis (XVII—XIX a.) — archit. paminklai. Deiniajame Virvyčios krante yra X—XII a. senkapis, kuriame 1964 buvo aptikta vertingų archeologinių radinių. T. palaidota raytoja Lazdynų Pelėda (1867— 1926). Vid. m-loje įrengtas raytojos memorialinis muziejėlis.

Mstl. turgaus aiktėje stovi mūrinis paminklas su 5 kruvinomis irdimis inkvizicijos ir 1831 sukilimo aukoms atminti.

Upėje neveikiančios Trykių HE pralau˛ta u˛tvanka. Persikelti patogu d pakrante. Viekelio Teliai—Trykiai—Papilė tiltas.

30 d Sukančiai. 250 kW galingumo S. HE 4 m aukčio u˛tvanka. Persikelti d pakrante. Kai HE dirba, kas sekundę ji praleid˛ia 4,2 m³ vandens, o kai ,,ilsisi' — upėje vandens trūksta ir lengvai baidarei. Sausmečiais HE per parą dirba tik 3—4 val. Plaukiant iuo upės baru, reikia į tai atsi˛velgti.

Kuo toliau, tuo labiau upės slėnys lėktėja ir slėsnėja.

27 d Balsiai. Malūno, varomo elektra, u˛tvanka igriauta. ˇemiau jos upės vagoje daug didelių akmenų; k Nabuiliai.

23 Mekiai. Rakikių HE u˛tvanka igriauta, ja eina kabantis lieptas. Esant auktam vandeniui, u˛tvankos griuvėsiai perokami, o kai ˛emas vanduo — praplaukiami d pakrante.

20 KAIRIKIAI—apyl. ir t. ū. centras. Upėje t. ū. mechaninių dirbtuvių, varomų elektra, 3 prolaidų 3,5 m aukčio u˛tvanka. Keltis patogu abiem krantais tiesiog per avarinės pralaidas.

18 d Gimbetikė. Upės slėnys jau daug slėsnesnis, krantai apaugę tankiais lapuočiais. Srovė rami ir gili.

14 k Būgenis (L—12), Dauginiai. Greta medinės ba˛nytėlės įdomūs kapeliai: daug liaudies menininkų idro˛tų paminklų, koplytstulpių su skulptūrėlėmis.

13 KAPĖNAI—Tučių t. ū. K. skyrius, įsikūręs buv. dvaro pastatuose. Upėje—buv. kartono fabriko.ir neveikiančios HE 5,5 m aukčio gel˛b. u˛tvanka. Persikelti k pakrante. ˇemiau u˛tvankos ir artėjant prie Trimėsėd˛io ˛., upėje daug didelių akmenų, rėvų, gilių sietuvų. Kairiajame upės krante ˛vejų bei turistų namelis, kuriame galima apsistoti ir pernakvoti.

11 k Trimėsėdis (L—19), Svirkančiai. io intako slėnys gilus, krantai aukti, skardingi; yra gerų vietų poilsiui, nakvynei.

8 Vieknių—Trykių viekelio naujasis gel˛b. tiltas; k Skerkoniai. Toliau—Kegriai, d Dauginiai. Artėjant prie ˛., upės slėnys jau visai lėktas ir slėsnus.

7 d Gudai. Paskutinė Virvyčios kliūtis—primityvi (˛abų) G. malūno u˛tvanka; persikeliama k pakrante. Guduose, netoli Gyvolių k. piliakalnio, rastas X—XI a. papuoalų lobis.

ˇemiau u˛tvankos upėje vėl dideli akmenys, rėvos. Toliau, tarp Gudų ir Gyvolių k., d krante lama gra˛ūs puynėliai.

2 d Gyvoliai, Vieknių kaimo profesinės technikos m-los mokomasis ūkis, gyvenvietė, medelynas. Virvyčios d krante stūkso apnaikintas piliakalnis.

1 d Santekliai, tiltas, Virvyčios ir Ventos santakoje plačiai isidriekęs Grybauskinės mikas. Virvyčios pa-krantėje yra didelė Akmenės cementininkų vasaros poilsio stovykla. Apie 1,5 km Virvyčios ˛emupį patvenkia Ventos vandenys. Plati (40—50 m) ir gili (2—3 m) Virvyčia tykiai įplūsta į Ventą 224-ame km nuo ios ˛.

Nr.	Vieta	Atstumas nuo ˛. km	Ruo˛o L km	Altitudė m	Kritimas m	Baseino F km²	Vid. Ruo˛o ΔH m'/s	Atskirų ruo˛ų
Nr.	Vieta	Atstumas nuo ˛. km	Ruo˛o L km	Altitudė m	Kritimas m	Baseino F km²	Vid. Ruo˛o ΔH m'/s	atstumas nuo ˛. km	Nuolydis Q m/km
1	Versmės	131,1		166,0				131,1	1,21
2	Pare˛erio pabaiga	125,8	5,3	157,2	8,8	30	0,16	122	0,36
3	Lūksto e˛. pabaiga	115,7	10,1	154,6	2,6	98	0,70	83	1,75
4	Reketa	97,5	18,2	149,0	5,6	286	1,97	75	1,23
5		83,4	14,1	141,3	7,7	381	3,76	62	0,83
6	Vaidys	62,1	21,3	111,4	29,9	436	4,02	39	1,09
7	Upyna	50,3	11,8	100,5	10,9	480	4,52	17	1,00
8	Patekla—Tausalas	45,5	4,8	97,0	3,5	576	5,26	5	0,40
9		39,4	6,1	91,9	5,1	919	7,95	0	0,83
10		5,0	34,4	56,0	35,9	1136	8,66	vid.
11	ˇiotys	0,0	5,0	54,0	2,0	1144	9,35

VADAKSTIS

Trasos ilgis — 45 km, trukmė — 2 d., sezonas — IV— VI mėn.

Vadakstis prasideda Aucės apylinkėse, Latvijoje. Bendra kryptis—i r. į v. Apie 30 km teka Latvijos teritorija, o toliau iki ˛.—Lietuvos—Latvijos siena. Prateka pro ias ˛ymesnes vietoves: Klykolius, Rubą, Lai˛uvą, Ezerę, Leckavą. Upės ilgis—82 km, baseino F— 1230 km².

ΔH — 0,73. Pats did˛. nuolydis susikoncentravęs pačiame ˛emupyje, nuo 8 km, kur upė nukrenta 11,4 m (ΔH—1,43). Q: ˛emiau Mie˛upio ˛.—1,67, Agluonos— 3,71, ˇ.—8.86.

Vagos pl. (m); auktupyje—5, vidurupyje—15, ˛emupyje—20. Dominuojantis gl.—0,5—2,0 m; vid. slėnio pl,— 300 m. Kliūtys: rėvos, akmenys, vietomis u˛vartos, bebrų tvenkiniai, vasaros metu—tanki augmenija, Upės maitinimo altiniai nedideli, todėl sausmečiais ji labai nusenka ir vandens turizmui netinka. Marrutas skiriamas 2 nedarbo dienų ivykoms į gamtą.

45 k KLYKOLIAI—mstl, apyl. ir kol. centras. Ba˛nytėlės varpinė — vertingas liaudies meistrų statinys; d Priedula, obeliskas Tarybinės Armijos kariams, ˛uvusiems kovoje prie hitlerinius okupantus, atminti. Upė labai meandruoja, srovė nestipri.

40 Vagoje da˛nos u˛vartos. Kiek ˛emiau—bebrų ,,patvankos'.

39 k Kivyliai; d Vadakstė; ant upės kranto, buv. dvaro rūmuose,—m-la. Greit čia upę pertvers u˛tvanka. Tvenkinio vanduo bus naudojamas laukams drėkinti. ˇemiau u˛tvankos upės vaga susiaurėja iki 4—5 m.

36 k Agluona (L—23). Ant A. upės, 0,5 km nuo ˛., pastatyta u˛tvanka, skirta vandens nuotėkiui reguliuoti. 1,5 km nuo upės AGLUONA—t. ū. centras. Čia gyveno ir 1933 palaidotas liberalinis visuomenės veikėjas V. Zubovas.

Kiek ˛emiau upės slėnys isiplečia iki 150 m, vaga skaidosi į pratakas; k pakrantėje geros vietos postoviui, nakvynei.

30 Gl˛k. Aucė—Ma˛eikiai tiltas; d RUBA—mstl.

28 d Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi m-la. Tarybinės Armijos karių, ˛uvusių Did˛iajame Tėvynės kare, kapinės.

25 Rubos—Lai˛uvos pln. tiltas; k LAIˇUVA— mstl., apyl. ir ,,Pergalės' kol. centras. L. kapinėse palaidotas poetas A. Viena˛indis (1876—1892). Upė toliau ne˛ymiai vingiuoja.

19 Purpliai; senkapis, vad. Kapeliais; kapinių koplyčioje yra kry˛ius su vėjarode—dailės paminklas; neveikiantis vėjo malūnas.

17 Upėje nedidelė sala; plaukiant d protaka, reikia saugotis u˛vartų, didelių akmenų.

12 Buv. Ezerės—Ma˛eikių pln. tilto poliai ir akmenys sudarė nedidelį slenkstelį; plaukiant laikytis d pakračio; laivelius apsineti d pakrante. alia esančiame name 1945 buvo pasiraytas Kuro grupės kapituliacijos aktas.

d Ezerupė (L—53), ˛emiau—Ma˛eikių—Ezerės pln. gel˛b. tiltas. EZERE — mstl. Parke, buv. dvaro rūmuose, įsikūrusi m-la; k Buknaičiai, paminklas 1918— 1919 ˛uvusiems valsčiaus revoliucinio komiteto nariams atiminti.

7 k Kabaldikai; upė riečia didelę kilpą, nuolydis padidėja, srovė greita, vagoje da˛ni akmenys.

3 k Ferma, Avos (L — 33) ˛.

Vadaksties ir Gilupio santakoje yra piliakalnis, vad. ventpiliu.

2 k LECKAVA—mstl., kol. centras; paupyje puynai—ma˛eikiečių mėgstama poilsiavietė, rajono turistų sąskryd˛ių vieta.

Vadakstis įteka į Ventą 185,5 km nuo ios ˛.

VARDUVA

Trasos ilgis — 60 km, trukmė — 3 d., sezonas — V— IX mėn.

Varduvos versmės yra ˇemaičių auktumos . laite, Paparčių apylinkėje, 11 km į v. nuo Sedos, Skuodo rj. Ilgis—96 km, baseino F—590 km². Vid. slėnio pl— apie 0,5 km, vagos—5—15 m, gl.—0,5—1,5 m. Krantai sausi, daugiausia apaugę lapuočiais. Vidurupyje, tarp Sedos ir Mantvydų, upė daro dideles kilpas. ΔH—0,88. Did˛. kritimas (ΔH—1,75) yra tarp 39 ir 25 km, taip pat ˛emupyje (ΔH—1,30) tarp 10—0 km. Ruo˛e tarp 16—6,7 km tyvuliuoja Ma˛eikių NPĮ TE. Q: Sedoje— apie 2,2, Ruzguose — 5,0, ˛. — 5,6. Nuotėkis dabar i da-lies priklauso ne tik nuo Strygalės ˛uvininkystės ūkio tvenkinių, įrengtų Varduvos auktupyje (tvenkiniai praleid˛ia tik susikaupusio upės vandens perteklių), bet ir nuo Ma˛eikių NPĮ TE tvenkinio u˛tvankos pralaidos veikimo.

Kliūtys: u˛tvankos, slenksčiai, rėvos, dideli akmenys, staigūs vingiai, seklios brastos. Tinka plaukti turistine baidare nuo Sedos. Dalis Varduvos marrutinės trasos pagal hidrografinius duomenis atitinka II sudėt. ktg.

60 SEDA—mst., apyl. centras, Sedos—Barstyčių pln. tiltas. S. įsikūrusi tarp Varduvos upės ir Sedos e˛. (F—33). S. ba˛nyčia (XVIII a.) ir varpinė (XIX a.)—archit. paminklai. 1945 kovose dėl S. ivadavimo i faistinės okupacijos pasi˛ymėjusiems kariams—G. Pisarevui ir D. čerbinui — suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai.

S. malūno, varomo elektra, igriautos u˛tvankos vietoje— 1,5 m aukčio slenkstis.

59 d Senas Kulėnų k., apgriauta malūno 1 m aukčio u˛tvanka nepraplaukiama. Laivelius persineti u˛tvankos d pakračiu, tarp malūno pralaidos ir u˛tvankos. Toliau upė itin vingri.

57 Staigus (180°) upės vingis; 2 km kilpos d krante, Rimolių k., stūkso piliakalnis.

54 k Senas Grūstės k. Neveikiančio malūno u˛tvanka igriauta; praplaukiama tik esant labai auktam vandeniui; iaip laivelius reikia persineti. Patvanka į auktupį siekia apie 2 km. Aukti, skardingi upės krantai apaugę veliais lapuočiais—daug senų ą˛uolų, uosių, liepų.

47 d Dūmaičiai; k Skėriai. Plačios upės slėnio palaitėse velūs lapuočių gojeliai. Upė rami ir gili. Nuo Sedos—ˇidikų tilto prasideda Renavos HE. patvanka. k Varduvos krante, netoli HE u˛tvankos, Renavos piliakalnis, kurio aiktelės gale stūkso akmuo su vaiko pėda.

44 d Dingailai; k RENAVAS. Senų med˛ių parkas, pasklidęs dideliame Varduvos vingyje; senų klevų, ą˛uolų, uosių ir liepų alėjos. Buv. Renavo dvaro rūmai (XIX a.) ir parkas — archit. paminklas.

280 kW Renavo HE, past. 1955 buv. dvaro malūno vietoje. Plaukti ne į tvenkinio galą, kuriame yra avarinė pralaida, pastatyta upės senvagės vietoje, bet į d tvenkinio pakratį, į 100 m ilgio HE kanalą, ir keltis k pastato pakračiu.

ˇemiau HE upėje yra daug akmenų, rėvų, tanki augmenija. Kai dirba abu agregatai, HE per sekundę praleid˛ia 5 m³ vandens. Sausmečiais, kai debitas ˛emas, HE per parą dirba tik 6—8 val., ir, jai stovint, upėje vandens trūksta net lengviausiai valtelei.

37 d Ma˛aičiai, Renavo—ˇemalės viekelio tiltas; upėje, igriauto malūno u˛tvankos vietoje, dideli akmenys;

k Vadagiai, toliau — Kra˛ikiai. Vadagiuose yra nedidelis piliakalnis (IX— XIII a.).

35 Mantvydai; igriautos malūno u˛tvankos vietoje 1,2 m aukčio slenkstis; kai vanduo auktas, slenkstis praplaukiamas.

30 Sudintai. Upėje is buv. u˛tvankos susidaręs 1,5 m aukčio slenkstis.

27 k UKRINAI—apyl. centras. Tirklių—ˇidikų viekelio tiltas. Ukrinų HE ir malūno u˛tvanka ilau˛ta, plaukti galima laisvai. U˛ kilometro — senasis Ma˛eikių—Ukrinų (Skuodo) tiltas.

Pakrantėse kultūrinės pievos, ganyklos. Upės vaga čia jau 10—15 m pl.

25 d Repiai. Toliau d upės pakrante bėga ˇemalės— Leckavos viekelis.

20 k Did˛. Varduvos intako Kvistės (L—28) ˛., Kukiai. Gel˛b. tiltas, ˛emiau jo — stipri srovė, vagoje akmenys.

17 k Gu˛ės (L—10) ir Dubulio (L—10) ˛. ių dviejų upelių santakoje stūkso piliakalnis, vad. Alkos kalnu, o alia jo—Alkos brasta.

Puskilometriu ˛emiau — gel˛b. tiltas.

Ruzgų malūno u˛tvanka jau ,,paskendo' ˇibikų tvenkinio vandenyse. Upė čia jau primena e˛.

Praplaukus naująjį Ma˛eikių—Priekulės gl˛k. tiltą, reikia laikytis k pakračio; d Ruzgai.

14 Naujasis gl˛k. Ma˛eikiai—Juodeikiai tiltas. Upės, tikriau—ˇibikų tvenkinio—pl. 150 m. Gilūs ir platūs Ma˛eikių NPĮ tvenkinio vandenys tyvuliuoja 276 ha plote.

Varduvos k pakrantėje Ma˛eikių chemijos galiūnas— Naftos perdirbimo įmonė. Įmonės ,,čiuptuvai'—naftotiekis Polockas—Bir˛ai—Ma˛eikiai — tęsiasi 442 km; vandens valymo įrengimai — itisas 60 tarp savęs susijusių objektų kompleksas (vidaus vamzdynų ilgis—apie 70 km).

Įmonėje i naftos gaminamas benzinas, dizelinis kuras, ˛ibalas, mazutas, propano, izobutano ir butano dujos.

7 ˇibikų E tvenkinio u˛tvanka 10 m aukčio. Persikeliama k pakračiu, alia avarinės pralaidos. ˇemiau, u˛ 100 m, nepraplaukiamas, matyt, laikinas gel˛b. tiltas, todėl laivelius apsineti reikia toli. ˇemiau tilto labai stipri srovė, akmenys. Toliau upė pagilėja, srovė aprimsta. Pakrantėse laukinės obelys, apsikarsčiusios apynių spurgomis.

2 Grie˛ė; senas, suardytas tiltas. Buv. Grie˛ės malūno u˛tvanka pralau˛ta dviejose vietose. Esant auktam vandeniui, galima nusileisti pro abi pratakas. Kai ˛emas vanduo, laivelius geriau apsineti d krantu. U˛ 20 m— laikinas nepraplaukiamas gel˛b. lieptas; dar u˛ 15 m— praplaukiamas pėsčiųjų lieptas. Upės srovė vid.

d Varduvos krante, i v. ir . apjuostas upės, stūkso V a. pr. m. e.—XIV m. e. a. piliakalnis, vadinamas Antruoju Grie˛ės piliakalniu.

Varduva įteka į Ventą 183-jame km nuo ios ˛., prie pat Lietuvos—Latvijos sienos.

VITYTIS—KALININGRADAS—KLAIPĖDA

(Pregolio (Priegliaus) baseino e˛., upėmis, Nemuno baseino upėmis ir Kurių mariomis)

RTFSR Kaliningrado sr. įkurta 1946 m., sutriukinus faistinę Vokietiją ir sunaikinus imtmečiais gyvavusį jos agresijos ˛idinį—buv. Rytų Prūsiją.

Kelias per Kaliningrado sr. prasideda kalvotesnėje Lietuvos vietoje, Vityčio e˛. rajone, ir baigiasi ˛emiausiame take—Kurių mariose. Srities teritorijoje daug e˛. ir pelkių. . v. dalyje, tarp Polesko, Sovetsko ir Klaipėdos, yra Nemuno ˛emupio ˛emuma (auktis—2—4m), susidariusi i Nemuno deltos sąnaų. Kaliningrado įl. (Aistmarių) pakrantėje yra antra ˛emuma, susidariusi i Priegliaus deltos sąnaų.

Sis kelias bus ypač įdomus istorikui, besidominčiam senųjų lietuvių (aisčių) tautos genčių proistore. iame krate ileista pirmoji lietuvika knyga — M. Ma˛vydo ,,Katekizmas' (1547) ir pirmasis lietuvių gro˛inės literatūros kūrinys—K. Donelaičio ,,Metai'.

MARRUTINĖ JUOSTA VITYTIS—KALININGRADAS—KLAIPĖDA

Vitytis tyvuliuoja Sūduvos auktumos . v. dalyje, vad. Pavityčio—Gra˛ikių—Vi˛ainio—Geldapės auktumoje, Lietuvos TSR ir Kaliningrado sr., u˛ 3 km į . nuo Lenkijos LR sienos. E˛. priklauso Priegliaus baseinui. Atskiros vietos čia ikyla daugiau kaip 280 m vir jūros lygio. Tai Bladuvos kalnas (309), Vi˛ainio auktuma (299), prie pat Lenkijos sienos—Stankūnų kalnas (287) ir Pavityčio kalnas (284). Nuo Pavityčio kalno virūnės atsiveria Vityčio e˛. panorama. Tai vaizdingiausias Sūduvos auktumos kampelis.

Vityčio e˛. visu 8,4 km ilgiu itįsęs i . v. į p. r. (F—1787,0, did˛. pl— 4,3, gl—50,0, P—26). Lietuvai priklauso tik 39,8 ha . v. pakračio, kita dalis (1747,2 ha)

30 schema

yra Kaliningrado sr. teritorijoje. Tai visų Lietuvos vandens turistų kelių aukčiausia vieta ( V— 172,4). Į Vitytį įteka keletas upelių: Juodupė (i Pabind˛io ir Naudų e˛.), U˛kalnė (i Vi˛ainio e˛.), Grybingirys ir kt. iaurrytiniame Vityčio e˛. pakratyje įsikūręs VITYČIO mstl.— apyl. ir t. ū. centras.

Vistyčio e˛. forma pailga, su gilia įl. bei pusiasaliu . v. pakratyje. Krantai daugiausia ˛emi. Pietvakarinėje pakrantėje yra gra˛us, sausas puynas—patogi vieta poilsiui, nakvynei. E˛., be kitų gėlavandenių ˛uvų, gausu seliavų, ungurių, amų, lydekų. Lietuvai priklausanti e˛. dalis skirta mėgėjikai sportinei ˛ūklei.

I Vityčio e˛. . galo iteka Pisa. Jos versmėmis laikant Pabind˛io e˛., visos upės ilgis —120,3 km; V versmėse—243 m, ˛.— 15 m; ΔH—2,07, t. y. 11 kartų didesnis negu Nemuno ir 3 kartus — negu Merkio. Tačiau ΔH labai netolygiai pasiskirstęs: versmėse—Vityčio e˛. ΔH—11,5, Vityčio e˛.—Romintės ˛. ΔH —2,3, Romintės ˛.—Pisos ˛. AH—0,7. Dideli upės hidroenergetiniai resursai buvo gana intensyviai naudojami — upės trasoje dirbo 9 jėgainės su ma˛daug 40 m aukčio slėgimu. Be ių dirbtinių kliūčių—jėgainių u˛tvankų ir karo metu susprogdintų tiltų sankritų, ypač upės auktupyje, kuris beveik negyvenamas,—yra gana daug natūralių: med˛ių sankritų, sąvartų, u˛kamų, seklumų, nedidelių rėvų ir didelių akmenų. Dėl to is marrutas tinka plaukti tik lengvomis valtelėmis ir baidarėmis ³⁶.

96³⁷ Pisos itakas i Vistyčio e˛. . galo; d VITYČIO mstl,, k Kalvaičiai. Itake laivelį reikia persikelti per 2 m aukčio u˛tūrą, kuria eina Vityčio—Beibelių (Nesterovo kol. IV brigada) viekelio tiltas. Prad˛ioje, iki Beibelių malūno patvankos, upė sekloka, srovė srauni.

93 Beibelių malūno (buv. HE) 8 m aukčio u˛tvanka, laivelius patogiau netis k krantu. U˛tvanka eina Uvarovo (Grigalikių)—Beibelių—Nevskojės (Pilupėnų) viekelio tiltas.

36 Vykstant iuo marrutu, patartina pasiimti gerą bangų u˛dangalą (tentą) įr bures, kurios labai pravers ne tik dideliame Vityčio e˛., bet ir Kurių mariose.

37 Kilometra˛as nuo Pisos ˛.

Detalūs atskirų marrutų trasos ilgiai (km)

Marruto ruo˛ų pavadinimai	Plaukiant iki
	Kaliningrado	Klaipėdos
		Kurių mariomis		kanalais
		ˇemynine pakrante	Nerijos pakrante	kanalais
Vityčio e˛eru	15	15	15	15
Pisa	96	96	96	96
Angrapa (Ungura)	6	6	6	6
Pregoliu (Priegliumi)	100	137	137	137
Deimena	-	37	37	37
Polesko, Primorsko kanalu	-	-	-	24
Kurių mariomis	-	100	100	5
Matrosovka (Gilija)	-	-	-	43
Rusne	-	-	-	35
Atmata	-	-	-	13
Minija	-	-	-	20
Klaipėdos kanalu	-	-	-	24
Dane	-	1	1	1
Kilometra˛as	217	392	412	452
Trukmė	10	16	17	19

ˇemiau Beibelių malūno upė įkrenta į siaurą ir gilų slėnį, kurio statūs laitai apaugę lapuočių miku. ios vietos kratovaizdis labai panaus į ventosios Velnynę prie Antalieptės. Tik čia ma˛iau akmenų ir rėvų, srovė lėtesnė. Tai deimtmečiais ˛monių nelankytos ,,d˛iunglės' — tankios u˛vartos, senų med˛ių sankritos bei u˛kamos.

91 d Lukjanovka (Dumbliai) yra auktame gilaus slėnio krante.

87 Upėje medinio tilto sąvartų liekanos; k buv. Did˛iųjų, Grigalikių k. sodybų liekanos. Upės slėnys kiek paplatėja, krantai slėsnesni. Iki kitos u˛tvankos upėje kliūčių nėra.

82 KALININAS (Mielkiemis) — apyl. ir t. ū. centras. Upė vėl įnyra į gilų ir siaurą slėnį; vėl sąvartos, u˛kamos, seklumos, akmenys, rėvos.

Viekeliu nuo Kalinino ligi ČYSTYJE PRUDY (TOLMINKIEMIO) — lietuvių gro˛inės literatūros pradininko K. Donelaičio kapo—tik 9 km³⁸. Greta Tolminkiemio dar tebeoia Samanynų ir Peled˛ių sodybų ą˛uolai, klevai ir liepos, sodintos K. Donelaičio ,,Metuose' apdainuotų būrų. Ant neaukto kalnelio yra poeto kapas — restauruota Tolminkiemio ba˛nytėlė. Buv. Tolminkiemio ba˛nytėlėje 1979 įsikūrė K. Donelaičio memorialinis muziejus.

Muziejuje yra du auktai ir kripta (rūsys), Pirmojo aukto eksponatai pasakoja apie poeto gyvenimą, jo epochą. Antrajame aukte parodų salė. Kriptoje—skulptūrinis K. Donelaičio portretas ir juodo marmuro antkapis, kuriame įrayta: ,,Kristijonas Donelaitis 1714—1780'. Čia ilsisi poeto palaikai.

75 Repino kol. (Eglinikiai), neveikiančio vandens ma-lūno 5 m aukčio u˛tvanka, persikeliama k krantu.

Upė vis dar teka giliu kanjonu. Kiek ˛emiau — auktas Nesterovo (Stalupėnų)-Goldapo (Geldapės) gl˛k. tiltas. Upėje atrios gel˛b. tilto sąvartos, per kurias laivelį reikia persivaryti.

73 Seno vandens malūno griuvėsiai, u˛tvankos pylimas igriautas, praplaukti galima laisvai.

71 Viekelio Čkalovas (Matikiai)—Nesterovas (Stalupėnai) tiltas. Upės slėnys jau platesnis.

68 d Brodnajos (Laukupės) ˛.; upė lygiagrečiai atiteka nuo Vityčio—Pajavonio auktumos. Upės laitai jau ˛emi, srovė lėta; pakelėje vis dar pasitaiko u˛kamų.

66 d Medrečevas (Gavėnai). Upė keičia kryptį: tekėjo į ., dabar—į v.

61 d Iljuino (Rickėnai) t. ū.; didelio vandens malūno 5 m aukčio u˛tvanka, persikelti k krantu.

48 k Dalnoje (ˇirgupėnai); upę pertveria tiltas. Upėje prasideda vadinamosios Gumbinės seklumos.

46 k Ruskajos (Rudupės) ˛. Ma˛daug u˛ 35 km prie ios upės k intako ventytės yra Čystyje Prudy (Tolminkiemis).

44 Viekelio tiltas. iuo viekeliu (u˛ 3 km) galima pasiekti K. Donelaičio gimtinę—buv. Lazdynėlius.

42 d PODGOROVKA (PRŪSIKIAI) — apyl. centras, Kybartų—Kaliningrado gl˛k. tiltas. Toliau iki pat Kaliningrado, čia priartėdamas, čia vėl nutoldamas, is gl˛k. bėga k upės pakrante. Upėje atrios susprogdinto tilto sankritos.

39 k Krasnajos (Romintės) ˛.; upė teka i Duobių e˛., nuo Vityčio. iam intakui įtekėjus, Pisos nuotėkis beveik padvigubėja. Upė baigia leistis nuo Vityčio auktumos.

GUSEVAS (GUMBINĖ) — rj. centras, įsikūręs Pisos—Krasnajos santakoje. 2 m slėgimo HE u˛tvanka. Miesto centre daug parkų, ˛eldinių. Jei grupė bijo sunkesnio kelio, ˛ygį galima pradėti nuo Gusevo (Gumbinės). Tokiu atveju marrutas sutrumpės apie 70 km.

32 FURMANOVAS (SODEIKIAI)— apyl. centras. Gilios upės krantai vėl aukti. Prasideda Černiachovskio (Įsručio) HE patvanka.

24 d PRIOZERSKOJĖ (GERVIKĖNAI)— apyl. centras, viekelio Priozerskojė (Gervikėnai)— Apočko (Laugaliai) tiltas. Kiek ˛emiau — Černiachovsko (Įsručio) HE 2 m aukčio u˛tvanka; persikelti k pakrante. ˇemiau HE upėje yra keletas nedidelių rėvų.

13 KRASNOPOLIANSKOJĖ (DVARISKIAI) — apyl. centras.

8 k Zeliony Boras (Kumečiai); d Lesnojus (Trakininkai). Kiek ˛emiau viekelio Timofejevas (Tamovikiai)—Solovjovas (Zigmantai) tiltas. Upėje nedidelės rėvos.

Pisa įteka į Angrapą (Ungurą) 10-ame km nuo ios ˛. į Prieglių; d Unguros krante kadaise yra buvęs pasakikasis Kampasvykalnis, ant kurio stovėjusi pilis.

Angrapa (Ungura) — vienas i didesniųjų (L — 169) Priegliaus intakų, teka i didelio (F—10400 ha) Mauerio (Mūro) e˛., esančio Mozūrų e˛eryno labirinte Lenkijos Liaudies Respublikoje.

Pisai įtekėjus į Angrapą, upės vandenys vėl padvigubėja: dabar ji tokia pat, kaip Neris prie Vilniaus. Toliau iki pat Černiachovsko (Įsručio) upė vingiuoja dideliais vingiais. Vagoje nema˛a didelių akmenų, rėvelių. Dugnas kietas, ˛virg˛dėtas, srovė greita. Svariame vandenyje nardo kirliai, lakiai ir upėtakiai.

6 ³⁹ d Timofejevas (Tamovikiai).

4 d MIČIURINAS—kol. centras. Kiek ˛emiau— Sovetsko (Til˛ės)—Černiachovsko (Įsruties) gl˛k. tiltas. Toliau prasideda ČERNIACHOVSKO (ĮSRUTIES) mst.—rj. Centras, įsikūręs Angrapos—Instruties (Įsruties)—Pregolio (Priegliaus) santakoje. Mieste upę pertveria du tiltai ir 1,5 aukčio HE u˛tvanka, per kurią patogiau keltis laivelius nuleid˛iant per u˛tvanką. Tai trečias pagal didumą Kaliningrado sr. miestas. Jam suteiktas I. Černiachovskio vardas. Did˛iajame Tėvynės kare gen. I. Černiachovskis vadovavo 3-iajam Baltarusijos frontui. To fronto junginių kariai 1944 liepos 13 d. ivadavo Vilnių, o vėliau ir visą respublikos teritoriją. Kovose prie Karaliaučiaus generolas buvo sunkiai su˛eistas, o po poros dienų mirė (1945 vasario 20 d.). Palaidotas Vilniuje, aiktėje, pavadintoje jo vardu, kurioje pastatytas ir paminklas.

1 k Gandruonės ˛. Kanalizuotame ios upės ˛emupyje bei Įsruties e˛. įrengtas auktutinis Priegliaus uostas.

38 K. Donelaičio memorialinio muziejaus kelio orientyras: prad˛ioje reikia eiti pagal A 255° ligi Rudupės d intako ventytės versmių, toliau — tarp neauktų kalvų kalvelių besirangančio io upelio slėniu iki pat Tolminkiemio.

39 Kilometra˛as nuo Angrapos ˛.

Angrapa įteka į Pregolį 126,7 km nuo jo ˛. Pregolio auktupys iki Įsruties mst. buvo vadinamas Įsrutim. Pregolis—˛emumų upė, rami, gili, itisai kanalizuota, laivuojama.

122 ⁴⁰ k Novojė Derevnia (Ma˛ieji Bubainiai).

117 k BEREˇKOVSKOJĖ (DIDIEJI BUBAINIAI)—apyl. centras, kiek ˛emiau—Zaovra˛nojė (vogeriai).

114 d Gremečės (Druojos)˛.

111 k Podgornaja (Pakalnė); liuzas Nr. 5; 1,5 m patvanka. U˛ persikėlimą liuzais (liuzavimą) mokėti nereikia, tačiau pats persikėlimas u˛trunka apie valandą, tuo tarpu per ˛emas (1,5 m) liuzų u˛tvankas laivelius galima persikelti daug greičiau.

105 k Me˛durečė (Norkytai); d Sirenevka (Simonėnai); upę pertveria gel˛b. tiltas.

103 k liuznojė (Vainotėnai); liuzas Nr. 4.

97 d Glukovas (Varniai); liuzas Nr. 3; toliau—Kudriavcevas (Plybikiai).

89 d Teplakiai (Talpakiai); liuzas Nr. 2; per upę auktas gel˛b, tiltas.

79 liuzas Nr. 1. Upė visą laiką vingiuoja dideliais vingiais.

73 k ZNAMENSKO (VĖLUVOS) gl˛k. st. U˛ 1 km — ilgiausio (L — 289) Pregolio (Priegliaus) intako Lavos (Alnos) ˛. Znamenskas; per upę metalinis tiltas.

Alnai įtekėjus, Priegliaus vandenys dar labiau itvinsta: čia Prieglius toks pat, kaip Nemunas ˛emiau Kauno. Upės krantai jau ˛emi, apaugę karklais. Kratovaizdis vienodas, neįdomus.

Vėluva — sena prūsų (notangų) gyvenvietė. Apie 40 km į p. nuo Vėluvos, Alnos pakrantėje, buvo notangų Manto Beseledos pilaitė. Jo sūnus Herkus vadovavo did˛iajam prūsų sukilimui (1260—1274).

59 d Itisai kanalizuotos Deimenos (Deimės) ˛. ia upe (kanalu) Kaliningradas vandens keliu susisiekia su Klaipėda. GVARDEISKAS (TEPLIUVA) — rj. centras, įsispraudęs Deimenos—Pregolio santakoje; upes pertveria senieji tiltai per Pregolį ir Deimeną. Gvardeiske (Tepliuvoje) yra ilikusi senoji pilis (XIII a.).

49 d Uakovas (Kremitai).

41 d Pakrantėje atsiakoja Pregolio senvagė, prasideda Pregolio delta. Toliau iki pat ˛. į Kaliningrado įl. (Aistmares) upė tiesi, rami ir gili.

22 KALININGRADAS (iki 1946 Karaliaučius, vok. Konigsberg) — sr. centras. Miestas lietuvių kultūros istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį. Senajame K. universitete mokėsi daug lietuvių ratijos ir kultūros veikėjų.

1945.IV.9 Raudonosios armijos 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė, vadovaujama maralo A. Vasilevskio, miestą u˛ėmė. Potsdamo konferencijos (1945) nutarimu K. perduotas Tarybų Sąjungai.

K. verta pamatyti Pergalės alėją su didingu V. Lenino paminklu, Herojų aiktėje esantį blinda˛ą, kuriame 1945 baland˛io 9 d. buvo pasiraytas kapituliacijos aktas, Pergalės paminklą, sukurtą lietuvių skulptorių (I. Mikėno, B. Pundziaus, R. Jakimavičiaus, P. Vaivados), F. ilerio paminklą, I. Kanto kapą prie K. katedros griuvėsių, Kratotyros ir Gintaro muziejus, zoologijos ir botanikos so-dus, M. Kalinino parką.

Turint laiko, patariama aplankyti u˛ 50 km į v. nuo miesto esantį Jantarnį (Palmininkus), kur yra did˛. pasaulyje gintaro kasyklos.

Per 11 dienų nesunkiai nuplaukus 223 km, kelionę galima baigti Kaliningrade ir, susikrovus mantą į sunkve˛imį arba traukinį, grį˛ti namo. Tuo pat keliu grį˛us atgal į Deimenos ˛., galima keliauti toliau iki pat Klaipėdos trimis skirtingais variantais.

40 Kilometra˛as nuo Priegliaus ˛.

DEIMENOS MARRUTINĖ JUOSTA

37⁴¹ Deimenos atsiakojimas. Deimena itisai reguliuota ir jungia Prieglių su Kurių mariomis bei Nemunu. Ji įteka į Kurių marių p. r. pakratį 16,5 km nuo Nemanyno ˛. Upės slėnys slėsnas, 1—1,5 km pl., vaga— 1,5—2 m gl., 45 m pl. Per visą 37,1 km ilgį upė nukrenta tik 0,6 m — vanduo beveik stovintis.

29 k Jastrebkiai (Likiai). Upė teka plačia terasa, kurioje matyti kultūrinės pievos. Krantai ˛emučiai, drėgni, netinkami nei postoviui, nei nakvynei.

24 d Grigorjevka (Mygikiai); k SLAVINSKAS (Didysis Goldbachas) — apyl. centras.

22 k Brastgrabės ataka, kuri u˛ 18 km įteka į Kurių marių Gandrų įl.

21 k Ivanovka (Keiliai); d Izobilnojė (Lankikiai).

16 k Rečkiai (Stelinai). Upės krantai jau auktesni ir sausesni, vietomis pasipuoę nedideliais mikeliais.

12 Sovetsko (Til˛ės)—Polesko (Labguvos) pakeliamasis gl˛n. tiltas; k Lugovojė (Ma˛ieji Lankikiai), d M. olochovo kol., kuriame gyvena ir dirba nema˛a lietuvių eimų.

4 k POLESKAS (LABGUVA) — rj. centras; k Primorsko (buv. Zekenburgo, Pričgrabės) kanalo atsiakojimas.

Miesto aiktėje stovi paminklas-obeliskas Did˛iajame Tėvynės kare ˛uvusiems tarybiniams kariams atminti.

Nuo Polesko (Labguvos), atsi˛velgiant į plaukimo priemonių pobūdį, meteorologines sąlygas, turistinius tikslus, galima keliauti toliau iki Klaipėdos trimis skirtingais keliais: 1) Kurių marių ˛emynine pakrante, 2) Kurių marių nerijos pakrante, 3) kanalais. Suprantama, pastarąjį, ma˛iausiai įdomų, variantą pasirinks turistai tik tuo atveju, kai dėl meteorologinių sąlygų negalės plaukti Kurių mariomis.

41 Kilometra˛as nuo Deimenos ˛.

KELETAS PASTABŲ DĖL POLESKO (BUV. DIDYSIS FRIDRICHO) IR PRIMORSKO (BUV. ZEKENBURGO) KANALŲ

24 Polesko kanalas atsiakoja nuo Deimenos (d) 4,2 km prie ios ˛, į Kurių marias.

17 Kanalas priartėja prie Kurių marių ir pačiu pamariu eina 7,5 km. Abipus kanalo pylimai, vir kurių įrengti grįstkeliai. Kanalo pakrantėse itisai drenuotos ˛emės.

15 d Krasnojė (Naujokai).

13 d Razina (Agila).

5 Polesko kanalas skersai kerta Nemanyną, kurio d aka yra 18 km ilgio; k (ˇemupio) Nemanyno aka u˛ 5,5 km plačiomis ˛. atsiremia į Kurių marias.

Tolimesnė kanalo tąsa, vadinama Primorsko (buv. Zakenburgo) kanalu, tiesiog bėga iki Matrosovkos (Gilijos). i trasa aprayta anksčiau.

I priedas

PATVIRTINTA:

Lietuvos respublikinės turizmo lr ekskursijų tarybos Prezidiumo protokolas Nr. 2, 1977 m. vasario 27 d.

LTSR VANDENS TURIZMO MARRUTŲ SĄRAAS Nr. 2

ANTRA SUDĖTINGUMO KATEGORIJA

Antros sudėtingumo kategorijos marrutu mūsų respublikoje gali būti laikomas bet kuris vandens marrutas, jei jo ilgis ne ma˛esnis kaip 175 km, jeigu tame tarpe yra ne ma˛iau kaip 50 km upės atkarpų, turinčių nuolydį, ne ma˛esnį kaip 1 m/km, ir vidutinį metinį debitą, ne ma˛esnį kaip 1,5 m³/sek, ir jeigu is marrutas įveikiamas perve˛ant baidarę ne daugiau kaip vieną kartą; perve˛imo atstumas turi neviryti 80 km.

Kadangi ma˛os mūsų upės su dideliais nuolyd˛iais didesnę sezono dalį turi ma˛iau vandens, negu jo reikia praplaukti baidare ar kita plaukimo priemone,—turistų grupė privalo pasirinkti tokį kelionės laiką, kai marrute numatytoje upėje pakanka vandens. Grupę ileidusi MKK turi teisę patvirtinti II sudėt. ktg. tik tokiai grupei, kuri gali įrodyti fotonuotraukomis, kad pagrindines kliūtis marrute įveikė plaukdama, o ne brisdama.

ias sąlygas atitinka tokie marrutai:

1. Akmena nuo ˇemaičių plento ties Kaltinėnais, Jūra, Nemunu iki Rusnės.

2. Jūra nuo Kvėdarnos iki Tauragės (perve˛imas iki Skaudvilės), Ančia, euviu, Jūra iki Mocikių.

3. Merkiu nuo Turgelių, Merkio—Vokės kanalu, Voke, Nerimi iki Kernavės (perve˛imas iki Viesų), irvinta, ventąja iki Upninkų.

4. Minija nuo Keturakių (Plungės—ˇarėnų kelias), Nemunu (prie srovę), ya (prie srovę) iki ilutės.

5. uve nuo iaulėnų, Nevė˛iu iki ˇemaičių plento (perve˛imas iki Dubysos ties Ariogala), Dubysa, Nemunu iki Jurbarko.

6. Virinta nuo Alantos, ventąja iki Vidikių (perve˛imas į Videnikius), Siesartimi, ventąja, Nerimi iki Jonavos.

7. Virvyte nuo Janapolės, Venta iki Skrundos.

8. Virvyte nuo Janapolės iki Kurėnų—Telių plento (perve˛imas iki Babrungo), Babrungu, Minija iki Priekulės.

Galimi ir kiti marrutų variantai, jei yra anksčiau idėstytos sąlygos.

Visi marrutai, kuriems negali būti patvirtinta II sudėt. ktg., turi būti laikomi 1 sudėt. ktg. marrutais.

Be 1 priede nurodytų upių, atitinkančių II sudėt. ktg. reikalavimus, Lietuvoje yra keliolika ma˛ų upių su dideliais nuolyd˛iais, bet nepakankamu vandens kiekiu. Jos gali būti etaloninėmis II sudėt. ktg. upėmis tik pavasario polaid˛io metu (IV—V mėn.).

Nr.	Upė	Vyresnė upė	Baseino plotas F km²	Ilgis km		Kadastrinis
				hidrologinis	Menama marruto trasa	ΔH	Q
				hidrologinis	Menama marruto trasa	˛iotys
1	Alantas	Minija	139,4	39,4	17,5	2,27	1,81
2	Anykta	ventoji	139,9	36,7	11,2	2,55	1,18
3	Bartuva	Baltijos jūra	2015,5	102,5	52,0	1,49	5,02
4	Gry˛uva—Sima	Dubysa	190,0	44,0	10,9	1,24	1,15
5	Y˛nė	Akmena	87,3	21,4	15,0	1,82	1,04
6	Kirinas	Jūra Nevė˛is	409,7	46,6	17,5	1,56	2,08
7	Kurtuva—Ventos perkasas	Dubysa	64,9	14,2	9,5	2,32	0,34
8	Musė	Neris	340,4	72,2	11,6	1,66	2,82
9	Perėkė	Nemunas	541,9	66,2	21,5	1,20	3,63
10	Rausvė	eupė	204,1	48,6	7,7	2,99	1,24
11	altuona	euvis Jūra	570,1	73,2	21,0	1,13	4,06
12	erknė—Markija	Venta	285,4	55,5	17,1	1,44	2,56
13	irvinta	eupė	1312,9	75,9	21,3	2,82	7,91
14	Varėnė	Merkys	410,0	47,7	19,1	1,52	3,08
15	Vy˛uona	ventoji	411,2	55,0	21,0	1,68	3,82

6 skiltyje įrayti skaičiai tik hipotetiniai. Juos gali patikslinti atkaklesni, mėgstantys didesnes kliūtis turistai, įsisavinę tų upių marrutus.

EˇERYNAS

geografija

DOCUMENTE SIMILARE

TERMENI importanti pentru acest document

PRATARMĖ

PAAIKINIMAI

SANTRUMPOS

SIMBOLIAI SCHEMOSE

KELETAS SVARBESNIŲ NURODYMŲ

VANDENS LOCIJA

NEMUNAS

NEMUNO MARRUTINE JUOSTA

MATROSOVKA (GILIJA)

KURIŲ MARIOS

BALTOJI ANČIA IR JOS BASEINO (LEIPALINGIO – VEISIEJŲ – KAPČIAMIESČIO) EˇERYNAS

MERKYS

MERKIO MARUTINĖ JUOSTA

ALČIA

VISINČIA

ŪLA

VOKĖ IR JOS AUKTUPYS

VERKNĖ IR JOS AUKTUPIO (AUKTADVARIO) EˇERYNAS

STRĖVA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS

JIESIA

NERIS

NERIES MARRUTINĖ JUOSTA

NARŪTIS IR JO EˇERYNAS

STRĖČIA IR JOS BASEINO (VOKTO, SVYRIŲ) EˇERAI

Antrasis Strėčios marruto prad˛ios variantas

ˇEIMENA IR RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS

ˇEIMENOS IR JOS AUKTUPIO (TAURAGNŲ— Kirdeikių—Ignalinos) EˇERYNAS

BŪKA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS (Kelionės ˇeimena antrasis prad˛ios variantas)

KIAUNA IR JOS AUKTUPIO (LINKMENŲ—SALDUTIKIO—LABANORO) EˇERYNAS

LAKAJA IR JOS AUKTUPIO (MOLĖTŲ—INTURKES) EˇERYNAS

LUKNELĖ, PERSOKNA IR JŲ AUKTUPIŲ EˇERAI

DUBINGA IR JOS BASEINO (ASVEJOS—JONIKIO—PABRADĖS)EˇERYNAS

VILNIA

VENTOJI

VENTOSIOS MARRUTINĖ JUOSTA

KRIAUNA (Kelionės ventąja antrasis prad˛ios variantas)

VIRINTA

SIESARTIS

IRVINTA

NEVĖˇIS

NEVĖˇIO MARRUTINĖ JUOSTA

UVE

DUBYSA

DUBYSOS MARRUTINĖ JUOSTA

KRAˇANTĖ

EUPĖ

EUPĖS MARRUTINĖ JUOSTA

DOVINĖ IR DIDIEJI SŪDUVOS EˇERAI

DOVINĖS MARRUTINĖ JUOSTA

JŪRA

AITRA

AKMENA

EUVIS

ANČIA

MINIJA

MINIJOS MARRUTINĖ JUOSTA

BABRUNGAS IR PLATELIŲ EˇERYNAS

KLAIPEDOS KANALAS

AKMENA—DANĖ

VENTOJI

DAUGUVA

DAUGUVOS MARRUTINĖ JUOSTA

DYSNA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS

DYSNOS MARRUTINE JUOSTA

APYVARDĖ—PRORVA—DRŪKA IR IAURĖS RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS

SMALVA IR IAURĖS RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS (Trečias marruto Dysna prad˛ios variantas)

TRIJŲ BROLIKŲ RESPUBLIKŲ VANDENIMIS (DRŪKIŲ—RIČIO—SILOS EˇERAIS, BRESLAUJOS EˇERYNU)

MŪA—LIELUPĖ

MŪOS—LIELUPĖS MARRUTINĖ JUOSTA

LĖVUO

NEMUNĖLIS

VENTA

VENTOS MARRUTINĖ JUOSTA

VIRVYČIA

VIRVYČIOS MARRUTINĖ JUOSTA

VADAKSTIS

PAAIKINIMAI

NEMUNO MARRUTINE JUOSTA

KURIŲ MARIOS

MERKIO MARUTINĖ JUOSTA

ALČIA

VOKĖ IR JOS AUKTUPYS

VERKNĖ IR JOS AUKTUPIO (AUKTADVARIO) EˇERYNAS

STRĖVA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS

NERIES MARRUTINĖ JUOSTA

STRĖČIA IR JOS BASEINO (VOKTO, SVYRIŲ) EˇERAI

Antrasis Strėčios marruto prad˛ios variantas

ˇEIMENOS IR JOS AUKTUPIO (TAURAGNŲ— Kirdeikių—Ignalinos) EˇERYNAS

BŪKA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS (Kelionės ˇeimena antrasis prad˛ios variantas)

KIAUNA IR JOS AUKTUPIO (LINKMENŲ—SALDUTIKIO—LABANORO) EˇERYNAS

LAKAJA IR JOS AUKTUPIO (MOLĖTŲ—INTURKES) EˇERYNAS

LUKNELĖ, PERSOKNA IR JŲ AUKTUPIŲ EˇERAI

DUBINGA IR JOS BASEINO (ASVEJOS—JONIKIO—PABRADĖS)EˇERYNAS

VENTOJI

VENTOSIOS MARRUTINĖ JUOSTA

KRIAUNA (Kelionės ventąja antrasis prad˛ios variantas)

IRVINTA

NEVĖˇIO MARRUTINĖ JUOSTA

UVE

DUBYSOS MARRUTINĖ JUOSTA

EUPĖ

EUPĖS MARRUTINĖ JUOSTA

DOVINĖS MARRUTINĖ JUOSTA

EUVIS

MINIJOS MARRUTINĖ JUOSTA

VENTOJI

DAUGUVOS MARRUTINĖ JUOSTA

DYSNA IR JOS AUKTUPIO EˇERYNAS

DYSNOS MARRUTINE JUOSTA

APYVARDĖ—PRORVA—DRŪKA IR IAURĖS RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS

SMALVA IR IAURĖS RYTŲ LIETUVOS EˇERYNAS (Trečias marruto Dysna prad˛ios variantas)

TRIJŲ BROLIKŲ RESPUBLIKŲ VANDENIMIS (DRŪKIŲ—RIČIO—SILOS EˇERAIS, BRESLAUJOS EˇERYNU)

MŪA—LIELUPĖ

MŪOS—LIELUPĖS MARRUTINĖ JUOSTA

VENTOS MARRUTINĖ JUOSTA

VIRVYČIOS MARRUTINĖ JUOSTA

VITYTIS—KALININGRADAS—KLAIPĖDA

(Pregolio (Priegliaus) baseino e˛., upėmis, Nemuno baseino upėmis ir Kurių mariomis)

MARRUTINĖ JUOSTA VITYTIS—KALININGRADAS—KLAIPĖDA

DEIMENOS MARRUTINĖ JUOSTA