Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

1979 M. TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ

istorija

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Autentiškas vertimas

LR Vyriausybės kanceliarija

Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras

Šalys,

pasiryžusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją;

susirūpinusios, kad išmesti į aplinkos orą tam tikri sunkieji metalai pernešami per valstybių sienas ir gali pakenkti aplinkos bei ekonominiu požiūriu svarbioms ekologinėms sistemoms ir žalingai paveikti žmonių sveikatą;

manydamos, kad deginimo (degimo) ir pramonės procesai yra pagrindiniai antropogeniniai sunkiųjų metalų išmetimo į atmosferą šaltiniai;

pripažindamos, kad sunkieji metalai yra gamtinės Žemės plutos sudedamosios dalys ir kad daugelis tam tikros formos ir atitinkamų koncentracijų sunkiųjų metalų yra būtini gyvybei;

atsižvelgdamos į esamus mokslo ir technikos duomenis apie išmetamus sunkiuosius metalus, geocheminius procesus, pernešimą atmosferoje ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir apie jų kiekių sumažinimo būdus bei sąnaudas;

suvokdamos, kad egzistuoja būdai ir valdymo metodai, kaip sumažinti į aplinkos orą išmetamų sunkiųjų metalų keliamą oro taršą;

pripažindamos, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) regione esančių šalių ekonominės sąlygos yra skirtingos ir kad tam tikrų šalių ekonomika yra pereinamojo laikotarpio;

pasiryžusios imtis priemonių numatyti, išvengti ir sumažinti tam tikrų sunkiųjų metalų ir su jais susijusių junginių išmetimą, taikant išankstinių atsargumo priemonių 15 principą, įtvirtintą Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros;

patvirtindamos, kad pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir pagal tarptautinės teisės principus valstybės turi suverenią teisę naudoti savo išteklius pagal savo pačių aplinkos apsaugos ir plėtros politiką ir joms tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų jurisdikcijoje vykdoma ar jų kontroliuojama veikla nedarytų žalos kitų valstybių ar teritorijų, esančių už jų nacionalinės jurisdikcijos ribų, aplinkai;

atmindamos, kad sunkiųjų metalų išmetimo į aplinkos orą kontrolės priemonės taip pat prisidės prie aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos apsaugos už JT/EEK regiono ribų, įskaitant Arktiką ir tarptautinius vandenis;

pastebėdamos, kad konkrečių sunkiųjų metalų išmetamų kiekių sumažinimas gali atnešti papildomos naudos mažinant kitų teršalų išmetimą;

suvokdamos, kad reikėtų tolesnių ir efektyvesnių veiksmų tam tikrų sunkiųjų metalų išmetamiems kiekiams kontroliuoti bei sumažinti ir kad, pavyzdžiui, poveikio tyrimas gali būti pagrindas tolesniems veiksmams;

pažymėdamos privataus ir nevyriausybinio sektorių svarbų indėlį į žinias apie poveikį, susijusį su sunkiaisiais metalais, egzistuojančias alternatyvas ir sumažinimo būdus bei jų vaidmenį padedant mažinti išmetamus į aplinkos orą sunkiųjų metalų kiekius;

atsižvelgdamos į su sunkiųjų metalų kontrole susijusią veiklą nacionaliniu lygiu ir tarptautiniuose forumuose,

susitarė:

1 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

Autentiški tekstai

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Pasirašytas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Orhuse (Danija).

I PRIEDAS

3 straipsnio 1 dalyje minimi sunkieji metalai ir įsipareigojimo atskaitos metai

Sunkusis metalas

Atskaitos metai

Kadmis (Cd)

1990; arba kiti pasirinkti metai nuo 1985 iki 1995 m. (imtinai), kuriuos nurodo Šalis, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prisijungdama.

Švinas (Pb)

1990; arba kiti pasirinkti metai nuo 1985 iki 1995 m. (imtinai), kuriuos nurodo Šalis, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prisijungdama.

Gyvsidabris (Hg)

1990; arba kiti pasirinkti metai nuo 1985 iki 1995 m. (imtinai), kuriuos nurodo Šalis, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prisijungdama.


II PRIEDAS

II. KATEGORIJŲ SĄRAŠAS

Kategorija

Kategorijos aprašymas

1.

Deginimo įrenginiai, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra didesnis kaip 50 MW

2.

Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) ar koncentrato kalcinavimo arba aglomeravimo įrenginiai, kurių pajėgumas didesnis kaip 150 tonų aglomerato per dieną geležies rūdai arba koncentratui ir 30 tonų aglomerato per dieną vario, švino ar cinko kalcinavimui arba aukso ir gyvsidabrio rūdos bet kuriam apdorojimui

3.

Ketaus ar plieno gamybos įrenginiai (pirminis ir antrinis lydymas, įskaitant elektros lanko krosnis), įskaitant nepertraukiamą liejimą su didesniais kaip 2,5 t/h pajėgumais

4.

Juodųjų metalų liejyklos, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną

5.

Įrenginiai, skirti vario, švino ir cinko gamybai iš rūdos, koncentratų ar antrinių žaliavinių medžiagų metalurginiais procesais, kurių pajėgumas didesnis kaip 30 tonų metalo per dieną pirminiams įrenginiams ir 15 tonų metalo per dieną antriniams įrenginiams, arba bet kuriai pirminei gyvsidabrio gamybai.

6.

Vario, švino ir cinko, įskaitant regeneruotus produktus, lydymo įrenginiai (taurinimas, liejimas ir t. t.), įskaitant legiravimą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos švino per dieną ir 20 tonų vario ir cinko per dieną

7.



Cemento klinkerio gamybos įrenginiai, kurių gamybinis pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną rotacinėse krosnyse ir didesnis kaip 50 tonų per dieną kitose krosnyse

8.

Stiklo gamybos įrenginiai, gamybos proceso metu naudojantys šviną, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną

9.

Chloro šarminės gamybos elektrolizės būdu įrenginiai, taikant elektrolizės procesą su gyvsidabrio elementais

10.

Pavojingų ir medicininių atliekų deginimo įrenginiai, kurių pajėgumas didesnis kaip 1 tona per valandą, arba nacionaliniuose teisės aktuose nurodyti pavojingų ar medicininių atliekų bendro deginimo įrenginiai

11.

Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai, kurių pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą, arba nacionaliniuose teisės aktuose nurodyti bendro komunalinių atliekų deginimo įrenginiai


III PRIEDAS

Geriausi prieinami sunkiųjų metalų ir jų junginių, išmetamų į atmosferą iš II priede išvardytų kategorijų šaltinių, kiekių kontrolės būdai

I. ĮVADAS

1. Šio priedo tikslas – pateikti Šalims gaires, kaip parinkti geriausius prieinamus gamybos būdus stacionariems šaltiniams, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą.

2. Geriausi prieinami gamybos būdai (gpGB) – efektyviausias ir pažangiausias veiklos plėtotės etapas ir jos vykdymo būdai, kurie praktiškai tinka kaip pamatas ribinėms vertėms nustatyti, kuriomis siekiama išvengti, o kur tai praktiškai neįmanoma, bendrai sumažinti išmetamų teršalų kiekius ir jų poveikį visai aplinkai:

– būdai apima ir naudojamą technologiją, ir tai, kaip įrenginiai yra suprojektuoti, pastatyti, prižiūrimi, eksploatuojami ir kaip jų eksploatacija nutraukiama;

– prieinami gamybos būdai – tokiu mastu parengti metodai, kuriuos galima įdiegti atitinkamame pramonės sektoriuje ekonomiškai ir techniškai įmanomomis sąlygomis, atsižvelgiant į sąnaudas ir pranašumus, nepaisant to, ar tie metodai parengti ir taikomi Šalies teritorijoje, jei tokie metodai yra prieinami veiklos vykdytojui;

– geriausi būdai – efektyviausi metodai, kuriais galima pasiekti aukštą bendrą visos aplinkos apsaugos lygį.

Nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus, reikia ypač atsižvelgti ir bendrai, ir konkrečiais atvejais į toliau nurodytus veiksnius, atsižvelgiant į tikėtinas taikomos priemonės sąnaudas ir naudą bei atsargumo ir prevencijos principus:

– mažaatliekės technologijos naudojimą;

– ne tokių pavojingų medžiagų naudojimą;

– procese pasigaminančių ir panaudojamų medžiagų bei atliekų regeneravimo ir perdirbimo skatinimą;

– palyginamus veiklos procesus, įrenginius ir vykdymo būdus, kurie yra sėkmingai išbandyti pramoniniu mastu;

– technikos pažangą ir mokslinių žinių bei išmanymo pokyčius;

– atitinkamų išmetamų teršalų pobūdį, poveikį ir mastą;

– naujų ar jau esamų įrenginių eksploatacijos pradžios datas;

– laiką, kuris reikalingas geriausiems prieinamiems gamybos būdams įdiegti;

– žaliavų, kurios naudojamos procese, (įskaitant vandenį) sunaudojimą ir jų pobūdį bei energijos efektyvumą;

– poreikį išvengti ar iki minimumo sumažinti bendrą išmetamų teršalų poveikį aplinkai ir jų keliamą riziką;

– poreikį išvengti avarijų ir sumažinti jų padarinius aplinkai.

Geriausių prieinamų gamybos būdų sąvoka nesiekiama nustatyti tam tikrų konkrečių būdų ar technologijų, bet tai reiškia, kad siekiama atsižvelgti į atitinkamo įrenginio technines charakteristikas, geografinę jo buvimo vietą ir vietines aplinkos sąlygas.

3. Informacija apie teršalų išmetimo kontrolės priemonių efektyvumą ir sąnaudas yra paremta vykdomosios institucijos ir jo pavaldžių organų oficialiais dokumentais, ypač dokumentais, kuriuos gauna ir peržiūri Darbo grupė sunkiųjų metalų išmetimo klausimais ir Ad hoc parengiamoji darbo grupė sunkiųjų metalų klausimais. Be to, yra atsižvelgta ir į kitą tarptautinę informaciją apie geriausius prieinamus gamybos būdus išmetamų teršalų kiekiams kontroliuoti (pavyzdžiui, Europos bendrijos technines pastabas apie GPgB, PARCOM rekomendacijas dėl GPGB, ir informaciją, kurią tiesiogiai teikia ekspertai).

4. Nuolat didėja patirtis dėl naujų gaminių eksploatuojant naujas įmones, kurios taiko išmetamų teršalų kiekių mažinimo būdus, ir patirtis pertvarkant jau veikiančias įmones; todėl šį priedą gali tekti reguliariai keisti ir atnaujinti.

5. Šiame priede išvardijama keletas priemonių, kurios reikalauja įvairaus masto sąnaudų ir leidžia pasiekti įvairaus lygio efektyvumą. Kokios priemonės bus pasirenkamos kiekvienu konkrečiu atveju priklausys nuo keleto veiksnių, kurie gali būti ribojantys, tokių kaip ekonominės aplinkybės, technologinė infrastruktūra, jau veikiantys išmetamų teršalų kiekių kontrolės įrenginiai, sauga, energijos suvartojimas ir tai, ar šaltinis naujas, ar esamas.

6. Šiame priede atsižvelgiama į kadmio, švino, gyvsidabrio ir jų junginių kietosios (su dalelėmis) ir (ar) dujinės formos išmetimus. Bendrai paėmus, šių junginių atskiros rūšys čia nenagrinėjamos, tačiau yra atsižvelgta į išmetamų teršalų kontrolės priemonių efektyvumą dėl sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio, fizikinių savybių.

7. Ribinės vertės išreikštos mg/m3 normaliomis sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa, sausosioms dujoms), nekoreguotomis deguonies kiekio atžvilgiu, nebent būtų nurodyta kitaip; jos apskaičiuojamos laikantis CEN (Comité européen de normalisation) projekto ir tam tikrais atvejais nacionalinių ėminių ėmimo ir stebėsenos metodų.

II. BENDROS GALIMYBĖS, KAIP SUMAŽINTI IŠMETAMUS SUNKIŲJŲ METALŲ IR JŲ JUNGINIŲ KIEKIUS

8. Yra keletas galimybių, kaip kontroliuoti sunkiųjų metalų išmetimą arba jo išvengti. Teršalų išmetimo mažinimo priemonės daugiausia remiasi papildoma technologija ir procesų modifikavimu (įskaitant priežiūros ir eksploatacijos kontrolę). Gali būti taikomos tokios priemonės, kurias galima įdiegti, atsižvelgiant į platesnę techninę ir (ar) ekonominę situaciją:

a) taikyti procesus, kurių metu į atmosferą išsiskiria nedaug teršalų, ypač naujuose įrenginiuose;

b) valyti išmetamas dujas (antrinės mažinimo priemonės) filtrais, skruberiais, absorberiais ir t. t.;

c) pakeisti arba specialiai apdoroti žaliavas, kurą ir (arba) kitas žaliavines medžiagas (pavyzdžiui, naudoti žaliavas, kuriose yra nedaug sunkiųjų metalų);

d) taikyti geriausias valdymo priemones, tokias kaip geras ūkininkavimas, prevencinės priežiūros programos, arba pirmines priemones, tokias kaip dulkes skleidžiančių agregatų izoliavimas;

e) taikyti atitinkamus aplinkos valdymo metodus, naudojant ir šalinant tam tikrus gaminius, kuriuose yra Cd, Pb ir (arba) Hg.

9. Būtina stebėti teršalų išmetimo mažinimo procedūras, kad galima būtų užtikrinti tinkamą reguliavimo priemonių ir praktinių būdų įgyvendinimą ir pasiekti efektyvaus išmetamų teršalų kiekių sumažinimo. Stebėti teršalų išmetimo mažinimo procedūras reiškia:

a) sudaryti jau įdiegtų pirmiau nurodytų taršos mažinimo priemonių sąrašą;

b) palyginti faktinį Cd, Pb ir Hg išmetamų kiekių sumažinimą su šio protokolo uždaviniais;

c) kiekybiškai apibrėžti iš atitinkamų šaltinių išmetamus Cd, Pb ir Hg kiekius taikant atitinkamus būdus;

d) tai, kad reguliavimo institucijos turi reguliariai tikrinti teršalų išmetimo mažinimo priemones, siekiant užtikrinti jų veikimo efektyvumą.

10. Išlaidos teršalų išmetimo mažinimo priemonėms turi būti efektyvios. Išlaidų efektyvumas turėtų būti pagrįstas bendromis metinėmis sąnaudomis vienam taršos mažinimo vienetui, įskaitant kapitalo ir veiklos sąnaudas. teršalų išmetimo mažinimo sąnaudos taip pat turi būti nagrinėjamos viso proceso atžvilgiu.

III. KONTROLĖS BŪDAI

11. Cd, Pb ir Hg išmetimo kontrolės būdų pagrindinės kategorijos – tai pirminės priemonės, tokios kaip žaliavų ir (arba) kuro pakeitimas ir mažai teršalų į aplinkos orą išskiriančios technologijos, ir antrinės priemonės, tokios kaip neorganizuotai išmetamų teršalų kontrolė ir išmetamų dujų valymas. Konkretūs būdai pagal sektorius nurodyti IV skyriuje.

12. Duomenys apie efektyvumą yra gauti iš veiklos patirties ir laikomi atspindinčiais dabartinių įrenginių pajėgumus. Kūryklų dujų ir neorganizuotai išmetamų teršalų mažinimo bendras efektyvumas iš esmės priklauso nuo dujų ir dulkių kolektorių darbo evakuacinių rodiklių (pavyzdžiui, ištraukimo gaubtų). Jau yra įrodyta, kad galima pasiekti 99 procentų dulkių sugavimo/surinkimo efektyvumą. Konkrečiais atvejais patirtis rodo, kad kontrolės priemonės padeda 90 procentų ir daugiau sumažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį.

13. Su dalelėmis susijusio Cd, Pb ir Hg išmetimo atveju metalus gali sugauti dulkių valymo įrenginiai. Būdingos dulkių koncentracijos, išvalius dujas pasirinktais būdais, nurodytos 1 lentelėje. Dauguma šių priemonių jau yra taikyta daugelyje sektorių. Minimalūs tikėtini tam tikri dujinio gyvsidabrio sugavimo būdų efektyvumo rodikliai pateikti 2 lentelėje. Šių priemonių taikymas priklauso nuo konkrečių procesų, ir jos ypač tinka, jei gyvsidabrio koncentracija kūryklų dujose yra didelė.

1 lentelė. Dulkių valymo įrenginių efektyvumas, išreikštas dujų koncentracijos valandiniu vidurkiu

Dulkių koncentracija po valymo (mg/m3)

Audekliniai filtrai

<10

Membraniniai audekliniai filtrai

<1

Sausi elektrostatiniai nusodintuvai

<50

Šlapi elektrostatiniai nusodintuvai

<50

Didelio efektyvumo skruberiai

<50

Pastaba: Vidutinio ir žemo slėgio skruberių ir ciklonų dulkių išvalymo efektyvumas paprastai yra mažesnis.

2 lentelė. Minimalus tikėtinas gyvsidabrio separatorių efektyvumas, išreikštas gyvsidabrio koncentracijos valandiniais vidurkiais

Gyvsidabrio kiekis po valymo (mg/m3)

Seleno filtras

<0,01

Seleno skruberis

<0,2

Anglių filtras

<0,01

Anglių įpūtimas + dulkių atskirtuvas

<0,05

Odda Norzink chlorido procesas

<0,1

Švino sulfido procesas

<0,05

Bolkem (Tiosulfato) procesas

<0,1

14. Reikia stengtis užtikrinti, kad šie teršalų išmetimo kontrolės būdai nesukeltų kitų aplinkos apsaugos problemų. Nereikia rinktis konkretaus proceso, kuriam vykstant išmetama nedaug teršalų į orą, jei tokio proceso metu dėl išmetamų sunkiųjų metalų poveikis aplinkai tik pablogėja, pavyzdžiui, skystomis nuotekomis labiau yra užteršiami vandenys. Reikia taip pat priimti domėn, ką daryti su sugaudytomis dulkėmis pagerinus dujų valymą. Neigiamas tokių atliekų tvarkymo poveikis aplinkai gali sumenkinti tą naudą, kurią galima gauti sumažinus į aplinkos orą išmetamų dulkių ir deginių rūko kiekius.

15. į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekių mažinimo priemonės gali būti daugiau orientuotos arba į technologinį procesą, arba į išmetamų dujų valymą. Tos dvi galimybės nėra viena nuo kitos nepriklausomos; pasirinkus tam tikrą konkretų procesą, gali nebereikėti tam tikrų dujų valymo būdų.

16. į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio kontrolės būdo pasirinkimas priklauso nuo tokių rodiklių kaip teršalo koncentracija ir (arba) sudėtis nevalytose dujose, dujų srauto debitas, dujų temperatūra ir kitų. Todėl taikymo sritys gali iš dalies sutapti; tokiais atvejais tinkamiausią būdą reikia pasirinkti pagal konkrečias sąlygas.

17. Toliau aprašomos priemonės, kurias tinka naudoti įvairiuose sektoriuose pro kaminus išmetamai taršai mažinti. Reikia atsižvelgti į neorganizuotai išmetamus teršalus. Išmetamų dulkių kiekių, susidarančių iškraunant, tvarkant ir sandėliuojant žaliavas ar šalutinius produktus, kontrolė, nors jos ir nėra pernešamos didesniais atstumais, gali būti svarbi vietinei aplinkai. Dulkių išmetimą į aplinkos orą galima sumažinti tokius darbus atliekant visiškai uždaruose pastatuose, kuriuose gali būti įrengti ventiliatoriai, dulkių surinktuvai, purškimo sistemos ir kitos tinkamos kontrolės priemonės. Sandėliuojant ne po stogu, medžiagų paviršių reikia kitokiais būdais apsaugoti nuo vėjo poveikio. Sandėliavimo vietas ir kelius reikia laikyti švarius.

18. Lentelėse parodyti investicijų/sąnaudų skaičiai yra surinkti iš įvairių šaltinių ir labai priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Jie yra išreikšti JAV doleriais pagal 1990 metų kursą (1 JAV dol. (1990) = 0,8 ekiu (1990)). Skaičiai priklauso nuo tokių veiksnių kaip įmonės pajėgumas, pašalinimo efektyvumas ir nevalytų dujų koncentracija, technologijos tipas ir naujo įrenginio pasirinkimas lyginant su pertvarkytu.

IV. SEKTORIAI

19. Šiame skyriuje pateikta lentelė pagal atitinkamus sektorius, nurodant pagrindinius į atmosferą išmetamų teršalų šaltinius, kontrolės priemones, pagrįstas geriausiais prieinamais gamybos būdais, jų konkretų mažinimo efektyvumą ir atitinkamas sąnaudas, jei tokių duomenų yra. Jei kitaip nėra pasakyta, mažinimo efektyvumas, nurodytas lentelėse, taikytinas tiesiogiai organizuotai išmetamiems oro teršalams.

Gamtinio iškastinio kuro deginimas komunalinėse ir pramonės katilinėse

(II priedas, 1 kategorija)

20. Akmens anglių deginimas komunalinėse ir pramoninėse katilinėse yra stambus antropogeninis į aplinką išmetamo gyvsidabrio šaltinis. Akmens anglyse sunkiųjų metalų paprastai yra kelis kartus daugiau negu naftoje ar gamtinėse dujose.

21. Pagerinus energijos konversijos efektyvumą ir energijos taupymo priemones, sumažės sunkiųjų metalų išmetimas, nes bus reikalinga mažiau kuro. Vietoj akmens anglių deginant gamtines dujas arba alternatyvų kurą, kuriame yra nedaug sunkiųjų metalų, taip pat gerokai sumažėja sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, išmetimas. Integruoto kombinuoto dujinimo ciklo (angl. IGCC) jėgainės – tai nauja technologija, kurią pritaikius sumažėja į aplinką išmetamų teršalų.

22. Sunkieji metalai, išskyrus gyvsidabrį, išmetami kietos formos, susijungę su lakiųjų pelenų dalelėmis. Naudojant skirtingus akmens anglių deginimo būdus, susidaro skirtingi lakiųjų pelenų kiekiai: boileriuose su grotelėmis – 20–40 proc.; degant pseudoverdančiajam sluoksniui – 15 proc.; boileriuose, šalinančiuose sausą šlaką (miltelinių akmens anglių degimas) – 70–100 proc. bendro pelenų kiekio. Nustatyta, kad sunkiųjų metalų kiekis lakiųjų pelenų smulkių dalelių frakcijoje yra didesnis.

23. Anglių sodrinimas, pavyzdžiui, „plovimas“ arba „biologinis apdorojimas“, sumažina sunkiųjų metalų kiekį, susijusį su neorganinėmis medžiagomis akmens anglyse. Tačiau naudojant šį būdą, pašalinamas sunkiųjų metalų kiekis labai įvairuoja.

24. Naudojant elektrostatinius nusodintuvus (ESN) arba audeklinius filtrus (AF), galima pašalinti iš viso daugiau kaip 99,5 proc. dulkių ir daugeliu atvejų pasiekti apie 20 mg/m3 dulkių koncentraciją. Sunkiųjų metalų, išskyrus gyvsidabrį, išmetimą galima sumažinti bent 90–99 proc. (mažesnis procentas parodo lakesniuosius elementus). Žemesnė filtro temperatūra padeda sumažinti dujinio gyvsidabrio kiekį išmetamose dujose.

25. Sunkiuosius metalus taip pat galima pašalinti taikant azoto oksidų, sieros dioksido ir kietųjų dalelių kiekių kūryklų dujose mažinimo metodus. Reikėtų vengti galimos įvairių terpių sąveikos tinkamai valant nuotekas.

26. Kaip matyti iš 3 lentelės, pirmiau nurodytais gyvsidabrio pašalinimo metodais įvairiose įmonėse pasiekiamas nevienodas efektyvumas. Vykdomi moksliniai tyrimai kuriant gyvsidabrio pašalinimo būdus, bet kol nėra pramoniniu mastu taikomų tokių būdų, negalima nurodyti geriausių prieinamų gamybos būdų, kuriuos galima būtų taikyti konkrečiai gyvsidabrio pašalinimui.

3 lentelė. Kontrolės priemonės, taikomos deginant iškastinį kurą, teršalų išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos

Išmetamų teršalų šaltinis

Kontrolės priemonė (priemonės)

Mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos

Mazuto deginimas

Pakeisti mazutą dujomis

Cd, Pb

Hg: 70–80

Labai priklauso nuo konkrečių atvejų

Akmens anglių deginimas

Pakeisti akmens anglis kuru, išskiriančiu mažiau sunkiųjų metalų

Dulkės: 70–100

Labai priklauso nuo konkrečių atvejų

ESN (su šaltom sienelėm)

Cd, Pb: >90;

Hg: 10–40

Konkrečios investicijos JAV dol. 5–10/m3 išmetamų dujų per valandą (>200 000 m3/h)

Šlapias kūryklų dujų desulfurizacijos būdasa (FGD)

Cd, Pb: >90;

Hg: 10–90b

15–30/Mg atliekų

Audekliniai filtrai (AF)

Cd: >95;

Pb: >99;

Hg: 10–60

Konkrečios investicijos JAV dol. 8–15/m3 išmetamų dujų per valandą (>200 000 m3/h)

a Hg pašalinimo efektyvumas padidėja proporcingai, didėjant joninio gyvsidabrio daliai. Didelio dulkėtumo selektyvios katalitinės redukcijos įrenginiuose lengviau susidaro Hg (II).

b Tai pirmiausia yra SO2 mažinimas. Sunkiųjų metalų išmetimo sumažėjimas – tai šalutinė nauda. (Konkreti investicija JAV dol. 60–250/kWel-).

Pirminė geležies ir plieno pramonė

(II priedas, 2 kategorija)

27. Šioje dalyje kalbama apie išmetamus teršalus iš aglomerato gamyklų, granulių gamyklų, aukštakrosnių ir plieno gamyklų su deguoniniais konverteriais (DK). Cd, Pb ir Hg išmetami kartu su kietosiomis dalelėmis. Sunkiųjų metalų kiekis išmetamose dulkėse priklauso nuo žaliavų sudėties ir plieno gamyboje pridedamų legiravimo metalų. Pačios tinkamiausios išmetamų teršalų kiekių mažinimo priemonės pateiktos 4 lentelėje. Reikėtų naudoti audeklinius filtrus, kur tik galima; jei sąlygos to neleidžia, galima naudoti elektrostatinius nusodintuvus ir (ar) didelio našumo skruberius.

28. Naudojant GPGB pirminėje geležies ir plieno pramonėje, bendrą savitąjį dulkių išmetimą, tiesiogiai susijusį su procesu, galima sumažinti iki tokių lygių:

Aglomerato gamyklose 40–120 g/Mg

Granulių gamyklose40 g/Mg

Aukštakrosnėse35–50 g/Mg

Deguoniniuose konverteriuose35–70 g/Mg

29. Dujų valymas naudojant audeklinius filtrus sumažina dulkių kiekį iki mažiau kaip 20 mg/m3, o elektrostatiniai nusodintuvai ir skruberiai sumažina dulkių kiekį iki 50 mg/m3 (valandinis vidurkis). Tačiau yra daug būdų, kaip panaudoti audeklinius filtrus pirminėje geležies ir plieno pramonėje ir pasiekti gerokai mažesnių verčių.

4 lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, dulkių kiekio mažinimo efektyvumas ir sąnaudos pirminėje geležies ir plieno pramonėje

Išmetamų teršalų šaltinis

Kontrolės priemonė (priemonės)

Dulkių kiekio mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos (bendros sąnaudos JAV dol.)

Aglomerato gamyklos

Aglomeravimas, optimizuotas pagal išmetamą taršą

Skruberiai ir ESN

Audekliniai filtrai

apie 50

>90

>99

Granulių gamyklos

ESN + kalkių reaktorius + audekliniai filtrai

Skruberiai

>99

>95

Aukštakrosnės

Aukštakrosnių

dujų valymas

AF/ESN

Šlapi skruberiai

Šlapi ESN

>99

>99

>99

ESN: 0,24–1 Mg ketus




DK

Pirminis dulkių sugaudymas: šlapi skirtuvai ESN/AF

>99

Sausi ESN: 2,25/Mg plienas

Antrinis dulkių sugaudymas:

sausi skirtuvai ESN/AF

>97

AF: 0,26/Mg plienas

Neorganizuotai išmetami teršalai

Uždari juostiniai konvejeriai, uždaros ertmės, laikomų žaliavinių medžiagų drėkinimas, kelių valymas

80–99

30. Kuriami tiesioginio redukavimo ir tiesioginio lydymo metodai, kurie ateityje padės sumažinti aglomerato gamyklų ir aukštakrosnių poreikį. Šių technologijų taikymas priklauso nuo rūdos ypatybių ir reikalauja, kad produkcija būtų apdorojama elektros lanko krosnyje, kurioje būtų įrengti atitinkami kontrolės įtaisai.

Antrinė geležies ir plieno pramonė

(II priedas, 3 kategorija)

31. Labai svarbu, kad visi išmetami teršalai būtų efektyviai sugaudomi. Tai yra įmanoma įrengiant traukos spintas ar perkeliamus gaubtus arba įrengiant viso pastato ventiliaciją. Sugaudomas išmetamas dujas būtina valyti. Antrinėje geležies ir plieno pramonėje visiems dulkes skleidžiantiems procesams dulkių surinkimas audekliniais filtrais, kurie sumažina dulkių kiekį iki mažesnių negu 20 mg/m3 kiekių, laikomas GPgB. Kai GPGB yra taikomas ir neorganizuotai išmetamų teršalų kiekiui mažinti, specifinis dulkių išmetimas (įskaitant neorganizuotai išmetamus tiesiogiai su procesu susijusius teršalus) neturi būti didesnis negu 0,1–0,35 kg/Mg pagaminto plieno. Yra daug pavyzdžių, kai naudojant audeklinius filtrus dulkių kiekis išvalytose dujose yra mažesnis kaip 10 mg/m3. Specifinis dulkių išmetimas tokiais atvejais paprastai esti mažesnis negu 0,1 kg/Mg.

32. Lydant laužą, naudojamos dvi krosnių rūšys: Marteno krosnys ir elektros lanko krosnys (ELK); Marteno krosnių pamažu bus atsisakyta.

33. Susirūpinimą keliančių sunkiųjų metalų kiekis skleidžiamose dulkėse priklauso nuo geležies ir plieno laužo sudėties ir legiravimo metu gaminant plieną pridedamų metalų. Matavimai ELK rodo, kad 95 proc. išmetamo gyvsidabrio ir 25 proc. išmetamo kadmio išsiskiria garų pavidalo. Tinkamiausios išmetamų dulkių kiekių mažinimo priemonės nurodytos 5 lentelėje.

5 lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, dulkių kiekio mažinimo efektyvumas ir sąnaudos antrinėje geležies ir plieno pramonėje

Išmetamų teršalų šaltinis

Kontrolės priemonė (priemonės)

Dulkių kiekio mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos (bendros sąnaudos JAV dol.)

ELK

ESN

AF

>99

>99,5

–

AF: 24/Mg plieno

Geležies liejyklos

(II priedas, 4 kategorija)

34. Labai svarbu efektyviai sugaudyti visus išmetamus teršalus. Tai yra įmanoma įrengus traukos spintas, kilnojamus gaubtus ar įrengus viso pastato ventiliaciją. Sugaudytas išmetamas dujas būtina valyti. Geležies liejyklose naudojamos lydkrosnės, elektros lanko krosnys ir indukcinės krosnys. Tiesioginis sunkiųjų metalų dalelių ir dujų išmetimas labai yra susijęs su lydymu ir kartais, mažesniu mastu, su išpilstymu. Neorganizuotai išmetami teršalai susidaro tvarkant žaliavas, lydant, išpilstant ir valant krosnis nuo įkrovos medžiagų. Pačios tinkamiausios išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemonės nurodytos 6 lentelėje, kurioje nurodyta ir tų priemonių efektyvumas bei sąnaudos, jei tokia informacija yra prieinama. Šios priemonės gali sumažinti dulkių koncentraciją iki 20 mg/m3 ar net mažesnių lygių.

6 lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, dulkių kiekio mažinimo efektyvumas ir sąnaudos geležies liejyklose

Išmetamų teršalų šaltiniai

Kontrolės priemonė (priemonės)

Dulkių kiekio mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos (bendros sąnaudos JAV dol.)

ELK

ESN

AF

>99

>99,5

AF: 24/Mg geležies

Indukcinės

krosnys

AF/sausa absorbcija +

AF

>99

–

Šaltojo pūtimo lydkrosnė

Ištraukimas žemiau dugno: AF

>98

–

Ištraukimas virš dugno: AF:

AF + pirminis dulkių sugaudymas

AF + chemosorbcija

>97

>99

–

8–12/Mg geležies

45/Mg geležies

Karštojo pūtimo lydkrosnė

AF + pirminis dulkių sugaudymas

Smulkintuvas/venturi skruberis

>99

>97

23/Mg geležies

35. Geležies liejimo pramonėje gamybos procesas vykdomas labai įvairiuose įrenginiuose. Mažesniems esamiems įrenginiams išvardytos priemonės gali ir nebūti laikomos GPgB, jei jos nėra ekonomiškai gyvybingos.

Pirminė ir antrinė spalvotųjų metalų pramonė

(II priedas, 5 ir 6 kategorijos)

36. Šioje dalyje kalbama apie Cd, Pb ir Hg teršalų išmetimą ir jo kontrolę spalvotųjų metalų, tokių kaip švinas, varis, cinkas, alavas ir nikelis pirminėje ir antrinėje gamyboje. Dėl to, kad naudojama labai daug žaliavų rūšių ir taikomi labai įvairūs procesai, šis sektorius gali išmesti beveik visus sunkiuosius metalus ir sunkiųjų metalų junginius. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vario, švino ir cinko gamybą dėl šiame priede nurodytų susirūpinimą keliančių sunkiųjų metalų.

37. Gyvsidabrio rūdos ir koncentratai iš pradžių apdorojami smulkinant, kartais sijojant. Rūdos sodrinimo metodai nėra labai plačiai naudojami, nors kai kuriose gamyklose yra naudojama flotacija žemos rūšies rūdai apdoroti. Po to susmulkinta rūda kaitinama arba retortinėse krosnyse nedidelėmis partijomis, arba krosnyse didelėmis partijomis iki tokios temperatūros, kuriai esant gyvsidabrio sulfidas sublimuojasi. Susidarę gyvsidabrio garai kondensuojami šaldymo sistemoje ir surenkami kaip metalinis gyvsidabris. Pašalinus suodžius iš kondensatorių ir nusodinimo indų, reikia apdoroti kalkėmis ir sugrąžinti į retortą ar krosnį.

38. Norint efektyviai regeneruoti gyvsidabrį, galima naudoti tokius būdus:

– priemones mažinti dulkių susidarymą gavybos ir sandėliavimo metu, įskaitant ir sandėliuojamos rūdos mažinimą;

– netiesioginį aukštakrosnių kaitinimą;

– priemones, kad rūda būtų kuo sausesnė;

– į kondensatorių patenkančių dujų temperatūros palaikymą, kad ji būtų tik 10–20oC aukštesnė, negu rasos taškas;

– kuo žemesnės išleidžiamų dujų temperatūros palaikymą;

– reakcijos dujų praleidimą per skruberį, esantį už kondensatoriaus, ir (arba) seleno filtrą.

Dulkių susidarymą galima mažinti netiesiogiai kaitinant, atskirai apdorojant rūdos smulkiagrūdes rūšis ir kontroliuojant vandens kiekį rūdoje. Dulkes reikia pašalinti iš karštų reakcijos dujų ciklonais ir (arba) elektrostatiniais nusodintuvais, iki jos patenka į gyvsidabrio kondensacijos įrenginį.

39. Aukso gamybai amalgamavimo būdu galima taikyti panašias priemones kaip ir gyvsidabriui. Auksas gaminamas ne vien amalgamavimo būdu, bet ir kitokiais būdais, kuriuos turėtų pasirinkti naujos gamyklos.

40. Spalvotieji metalai daugiausia išgaunami iš sulfitinių rūdų. Dėl techninių priežasčių ir siekiant gaminių kokybės, iš išmetamų dujų turi būti nuodugniai išvalomos dulkės (<3 mg/m3), taip pat gali reikėti papildomai pašalinti gyvsidabrį prieš paduodant jas į SO3 kontaktinę gamyklą; tokiu būdu taip pat sumažinamas sunkiojo metalo išmetimas.

41. Kai tik galima, turėtų būti naudojami audekliniai filtrai. Jais galima pasiekti, kad dulkių kiekis sumažėtų iki mažiau kaip 10 mg/m3. Visos pirometalurginėje gamyboje susidarančios dulkės turi būti perdirbamos pačioje gamykloje arba už jos ribų, saugant darbuotojų sveikatą.

42. Pirminėje švino gamyboje pirmoji patirtis rodo, kad yra įdomių naujų tiesioginio rūdos lydymo redukavimo būdu metodų be koncentratų aglomeravimo. Tokie procesai – tai tiesioginio autogeninio švino lydymo technologijų naujos kartos pavyzdžiai, kurie mažiau teršia aplinką ir mažiau naudoja energijos.

43. Daugiausia antrinio švino yra gaunama iš panaudotų automobilių ir sunkvežimių akumuliatorių, kurie prieš kraunant į lydymo krosnį yra išardomi. Taikant GPGB, lydoma viena operacija greito įkaitinimo rotacinėje arba šachtinėje krosnyje. Deguonies-kuro degikliai išmetamų dujų kiekį ir dulkių kiekį gali sumažinti 60 proc. Valant kūryklų dujas audekliniais filtrais, galima pasiekti 5 mg/m3 dulkių koncentracijos lygį.

44. Pirminė cinko gamyba vykdoma naudojant degimo-filtravimo elektrolitinę technologiją. Alternatyvus degimui būdas gali būti plovimas slėginiu būdu; tai galima laikyti GPGB naujoms gamykloms, atsižvelgiant į koncentrato charakteristikas. Išmetamus teršalus iš pirometalurginės cinko gamybos iš Imperial Smelting (IS) krosnių galima sumažinti naudojant dviejų piltuvų pakrovimo krosnis ir valant labai efektyviais skruberiais, efektyviai pašalinant dulkes vakuumavimo būdu ir valant išsiskiriančias dujas iš šlako ir švino liejinių bei nuodugniai valant (<10 mg/m3) daug CO turinčias krosnių dujas.

45. Išgaunant cinką iš oksiduotų liekanų, pastarosios yra apdorojamos IS krosnyje. Labai prastos kokybės liekanos ir krosnių dulkės (pavyzdžiui, iš plieno pramonės) pirmiausia yra apdorojamos rotacinėse krosnyse (Waelz krosnyse), kuriose gaminamas labai koncentruotas cinko oksidas. Metalo medžiagos perdirbamos lydant arba indukcinėse krosnyse, arba krosnyse, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai kaitinamos gamtinėmis dujomis, skystu kuru, arba vertikaliose New Jersey retortinėse krosnyse, kuriose galima perdirbti labai įvairią oksidinę ir metalinę antrinę medžiagą. Cinką galima taip pat išgauti iš švino krosnių šlako, naudojant sublimavimo procesą.

46. Apskritai procesus reikėtų derinti su efektyviais dulkių sugaudymo įrenginiais, naudojamais ir pirminėms dujoms, ir neorganizuotai išmetamoms dujoms. Tinkamiausios išmetamų teršalų kontrolės priemonės nurodytos 7 a ir 7 b lentelėse. Naudojant audeklinius filtrus, tam tikrais atvejais buvo pasiektos mažesnės kaip 5 mg/m3 dulkių koncentracijos.

7 a lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, dulkių kiekio mažinimo našumas ir sąnaudos pirminėje spalvotųjų metalų gamyboje

Išmetamų teršalų šaltiniai

Kontrolės priemonė (priemonės)

Dulkių kiekio mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos (bendros sąnaudos JAV dol.)

Neorganizuotai išmetami teršalai

Ištraukimo gaubtai, apdengimas ir t. t., išmetamų dujų valymas AF

>99

Kalcinavimas/ aglomeravimas

Aglomeravimas su kylančio oro srove: ESN + skuberiai (prieš dvigubo kontakto sieros rūgšties agregatą) + AF liekamosioms dujoms

-

7–10/Mg H2SO4

Įprastinis lydymas (redukcija aukštakrosnėse)

Šachtinė krosnis: uždaras viršus/efektyvus ištraukimas per išleidžiamąsias angas + AF, uždengti vamzdžiai, dviejų piltuvų pakrovimo krosnies angos

–

–

„Imperial Smelting“ krosnys

Labai efektyvus plovimas/šlapias valymas

Venturi skruberiai

Dviejų piltuvų pakrovimo krosnys

>95

–

–

–

–

4/Mg pagaminto metalo

Druskų plovimas slėginiu būdu

Taikymas priklauso nuo koncentrato ypatybių

>99

specifinės kiekvienai gamyklai

Tiesioginis redukcinis lydymas

Lydymas, pvz., Kivcet, Outokumpu krosnyse ir Mitsubishi procesai

–

–

Lydymas voniose, pvz., iš viršaus pučiančiu rotaciniu konverteriu, Ausmelt, Isasmelt, QSL ir Noranda procesai

Ausmelt: Pb 77, Cd 97; QSL: Pb 92, Cd 93

QSL: veiklos sąnaudos

60/ Mg Pb

7 b lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, dulkių kiekio mažinimo efektyvumas ir sąnaudos antrinėje spalvotųjų metalų pramonėje

Išmetamų teršalų šaltiniai

Kontrolės priemonė (priemonės)

Dulkių kiekio mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos (bendros sąnaudos JAV dol.)

Švino gamyba

Rotacinė pagreitinto išdeginimo: ištraukimo gaubtai prie išleidimo angų + AF; vamzdeliniai kondensatoriai, deguonies-kuro degikliai

99,9

45/Mg Pb

Cinko gamyba

Imperial Smelting

>95

14/Mg Zn

8 lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, mažinimo efektyvumas ir sąnaudos cemento pramonėje

Išmetamų teršalų šaltiniai

Kontrolės priemonė (priemonės)

Mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos

Tiesiogiai išmetami teršalai iš smulkintuvų, malūnų, džiovintuvų

AF



Cd, Pb: >95

–

Tiesiogiai išmetami teršalai iš rotacinių degimo krosnių, klinkerio aušintuvų

ESN

Cd, Pb: >95

–

Tiesiogiai išmetami teršalai iš rotacinių krosnių

Anglies adsorbcija

Hg: >95

–

54. Stiklo pramonėje švino teršalų išmetimas yra ypač svarbi problema, atsižvelgiant į tai, kad į gaminamas įvairias stiklo rūšis kaip žaliava dedamas švinas (pavyzdžiui, krištolas, katodinės lempos). Kai stiklinių indų gamybai naudojama soda ir kalkės, švino teršalų išmetimas priklauso nuo pakartotinai perdirbamo stiklo kokybės. Švino kiekis dulkėse lydant krištolą paprastai yra apie 20–60 proc.

9 lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, dulkių kiekio mažinimo efektyvumas ir sąnaudos stiklo pramonėje

Išmetamų teršalų šaltinis

Kontrolės priemonė (priemonės)

Mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos (bendros sąnaudos)

Tiesiogiai išmetami teršalai

AF

>98

–

ESN

>90

–

Komunalinių, medicininių ir pavojingų atliekų deginimas

(II priedas, 10 ir 11 kategorijos)

64. Deginant komunalines, medicinines ir pavojingas atliekas, išmetami kadmio, švino ir gyvsidabrio teršalai. Gyvsidabris, didelė kadmio dalis ir nedidelė švino dalis deginimo proceso metu išgaruoja. Todėl reikia imtis ypatingų priemonių prieš deginimą ir po deginimo šių teršalų išmetimui sumažinti.

65. Laikoma, kad geriausia prieinama technologija dulkėms sugaudyti yra audekliniai filtrai, derinant juos su lakiųjų junginių kontrolės sausais ir šlapiais metodais. Norint sumažinti dulkių išmetimą, galima suprojektuoti elektrostatinius nusodintuvus su šlapiomis valymo sistemomis, bet tokių nusodintuvų galimybės mažesnės negu audeklinių filtrų galimybės, ypač jei šie turi sluoksnį lakiesiems teršalams adsorbuoti.

66. Naudojant kūryklų dujų valymui GPGB, galima sumažinti dulkių koncentraciją iki 10–20 mg/m3; praktiškai pasiekiama dar geresnių rezultatų, o kai kuriais atvejais netgi mažiau kaip 1 mg/m3. Gyvsidabrio koncentraciją galima sumažinti iki 0,05–0,10 mg/m3 (perskaičiavus prie 11 proc. O2).

67. Tinkamiausios antrinės išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonės nurodytos 10 lentelėje. Sunku pateikti visiems atvejams tinkamus duomenis, nes sąnaudos JAV dol./t priklauso nuo labai įvairių kiekvienam įrenginiui būdingų kintamųjų, tarp jų ir atliekų sudėties.

68. Sunkiųjų metalų pasitaiko visose komunalinių atliekų srauto sudedamose dalyse (pavyzdžiui, gaminiuose, popieriuje, organinėse medžiagose). Todėl mažinant deginamų komunalinių atliekų kiekį, gali būti sumažintas sunkiųjų metalų išmetimas. Tai galima pasiekti taikant įvairias atliekų valdymo strategijas, įskaitant atliekų perdirbimo programas ir organinių medžiagų kompostavimą. Be to, kai kurios JT/EEK Šalys leidžia komunalines atliekas šalinti sąvartynuose. Gerai tvarkomame sąvartyne kadmio ir švino išmetamų į orą teršalų nesusidaro, o gyvsidabrio gali būti išmetama mažiau negu deginant atliekas. Keliose JT/EEK Šalyse atliekami moksliniai tyrimai, susiję su gyvsidabrio išmetamais kiekiais iš sąvartynų.

10 lentelė. Išmetamų teršalų šaltiniai, kontrolės priemonės, mažinimo efektyvumas ir komunalinių, medicininių bei pavojingų atliekų deginimo sąnaudos

Išmetamų teršalų šaltinis

Ribojimo priemonė (priemonės)

Mažinimo efektyvumas (%)

Sumažinimo sąnaudos (bendros sąnaudos JAV dol.)

Kaminų dujos

Didelio efektyvumo skruberiai

Pb, Cd: >98;

Hg: apie 50

ESN (3 laukai)

Pb, Cd: 80–90

10–20/Mg atliekų

Šlapias ESN (1 laukas)

Pb, Cd: 95–99

Audekliniai filtrai

Pb, Cd: 95–99

15–30/Mg atliekų

Anglių įpūtimas + AF

Hg: >85

Veiklos sąnaudos: apie 2–3/Mg atliekų

Filtravimas per anglių sluoksnį

Hg: >99

Veiklos sąnaudos: apie 50/Mg atliekų


IV PRIEDAS

Ribinių verčių ir geriausių prieinamų gamybos būdų taikymo naujiems ir esamiems stacionariems šaltiniams grafikas


V PRIEDAS

Ribinės vertės kontroliuojant iš stambių stacionarių šaltinių išmetamus teršalus

I. ĮVADAS

1. Išmetamiems sunkiųjų metalų teršalams kontroliuoti svarbūs yra du ribinių verčių tipai:

– konkrečių sunkiųjų metalų ar sunkiųjų metalų grupių vertės;

– bendros išmetamų kietųjų dalelių vertės.

2. Iš esmės išmetamų kietųjų dalelių ribinės vertės negali pakeisti kadmiui, švinui ir gyvsidabriui nustatytų ribinių verčių, nes metalų, susijusių su kietųjų dalelių išmetimu, kiekis naudojant skirtingus procesus skiriasi. Tačiau laikantis tų ribinių verčių, labai sumažėja visų sunkiųjų metalų bendri išmetami kiekiai. Be to, kietųjų dalelių išmetimo monitoringas yra paprastai ne toks brangus kaip atskirų sunkiųjų metalų rūšių monitoringas, o nuolat vykdyti atskirų sunkiųjų metalų monitoringą yra neįmanoma. Todėl kietųjų dalelių ribinės vertės turi labai didelę praktinę svarbą ir šiame priede daugeliu atveju yra nurodomi papildant arbapakeičiant specifines kadmio, švino ar gyvsidabrio ribines vertes.

3. Ribinės vertės, išreikštos mg/m3, taikomos įprastomis sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa, sausosios dujos) ir apskaičiuojami pagal vidutinių valandinių matavimų, apimančių gamybinio proceso metu keletą valandų (paprastai 24 valandas), duomenis. Paleidimo ir stabdymo laiku matavimai neturėtų būti atliekami. Laikas, per kurį apskaičiuojamas vidurkis, gali būti pratęstas, jei reikia gauti pakankamai tikslius stebėjimo duomenis. Deguonies kiekiui išmetamose dujose taikomi kiekiai, kurie yra nurodyti atskiriems stambiems stacionariems šaltiniams. Bet koks skiedimas siekiant sumažinti teršalų koncentraciją išmetamose dujose yra draudžiamas. Sunkiųjų metalų ribinės vertės nustatytos kieto, dujų ar garų pavidalo metalui ir jo junginiams, išreikštiems kaip metalas. Kai pateiktos visų bendrai išmetamų teršalų ribinės vertės, išreikštos gramais, tenkančiais gamybos vienetui arba pajėgumui, jos taikomos organizuotai ir neorganizuotai išmetamų teršalų sumai, apskaičiuotai kaip metinis kiekis.

4. Tais atvejais, kai negalima atmesti tam tikros ribinės vertės viršijimo galimybės, reikia kontroliuoti arba išmetamus teršalus, arba eksploatacijos parametrą, kuris rodo, ar kontrolės prietaisas tinkamai eksploatuojamas ir prižiūrimas. Išmetamų teršalų arba eksploatacijos parametrų rodmenis reikia nuolatos stebėti, jei išmetamų makrodalelių masės srautas yra didesnis kaip 10 kg/h. Jei kontroliuojami išmetami teršalai, oro teršalų koncentraciją dujotakiuose reikia matuoti būdingose vietose. Jei kietosios dalelės stebimos su pertrūkiais, koncentracijas reikia matuoti reguliariais laiko tarpais, kiekvienos kontrolės metu atliekant bent tris atskirus matavimus. Visų ėminių ėmimas bei teršalų analizė ir pamatiniai matavimo metodai, naudojami automatinių matavimo sistemų kalibravimui, turi atitikti Europos standartizacijos komiteto (CEN) arba Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytus standartus. Kol bus parengti trūkstami CEN ir ISO standartai, taikomi nacionaliniai standartai. Nacionalinius standartus taip pat galima naudoti, jei jų rezultatai yra lygiaverčiai CEN ar ISO standartų rezultatams.

5. Stebint nenutrūkstamai laikoma, kad ribinių verčių atitiktis yra tenkinama, jei nė vienas iš apskaičiuotų išmetamų teršalų koncentracijos paros (24 valandų) vidutinių kiekių nėra didesnis už ribinę vertę arba jei paros (24 valandų) stebimo parametro vidutinė vertė nėra didesnė už to parametro atitinkamą koreliuotą vertę, kuri buvo nustatyta rodiklį testuojant tuo metu, kai kontrolinis prietaisas buvo tinkamai eksploatuojamas ir prižiūrimas. Kai išmetami teršalai stebimi su pertrūkiais, laikoma, kad ribinių verčių atitiktis yra užtikrinta, jei kiekvieno tikrinimo metu matavimų rezultatų vidutinė vertė nėra didesnė už ribinę vertę. Ribinės vertės, išreikštos kaip bendras išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienam produkcijos vienetui, arba kaip bendras metinis išmetamų teršalų kiekis, yra tenkinami, jei stebima vertė nėra viršijama, kaip pirmiau aprašyta.

II. RIBINĖS VERTĖS ATSKIRIEMS STAMBIEMS STACIONARIEMS ŠALTINIAMS

Iškastinio kuro deginimas

(II priedas, 1 kategorija)

6. Ribinės vertės numatytos esant 6 proc. O2 kūryklų dujose naudojant kietą kurą ir esant 3 proc. O2 naudojant skystą kurą.

7. Ribinė kietųjų dalelių vertė deginant kietą ir skystą kurą: 50 mg/m3.

Aglomerato gamyklos

(II priedas, 2 kategorija)

8. Ribinė kietųjų dalelių vertė: 50 mg/m3.

Granulių gamyklos

(II priedas, 2 kategorija)

9. Ribinė kietųjų dalelių vertė:

a) malant, džiovinant: 25 mg/m3,

b) granuliuojant: 25 mg/m3, arba

10. Ribinė bendra išmetamų kietųjų dalelių vertė: 40 g/Mg pagamintų granulių.

Aukštakrosnės

(II priedas, 3 kategorija)

11. Ribinė išmetamų kietųjų dalelių vertė: 50 mg/m3.

Elektros lanko krosnys

(II priedas, 3 kategorija)

12. Ribinė išmetamų kietųjų dalelių vertė: 20 mg/m3.

Vario ir cinko gamyba, įskaitant Imperial Smelting krosnis

(II priedas, 5 ir 6 kategorijos)

13. Ribinė išmetamų kietųjų dalelių vertė: 20 mg/m3.

Švino gamyba

(II priedas, 5 ir 6 kategorijos)

14. Ribinė išmetamų kietųjų dalelių vertė: 10 mg/m3.

Cemento pramonė

(II priedas, 7 kategorija)

15. Ribinė išmetamų kietųjų dalelių vertė: 50 mg/m3.

Stiklo pramonė

(II priedas, 8 kategorija)

16. Ribinės vertės numatytos skirtingoms O2 koncentracijoms kūryklų dujose pagal krosnies tipą: voninėje krosnyje: 8 proc.; degimo krosnyje ir ne nuolat veikiančiose krosnyse: 13 proc.

17. Ribinė išmetamo švino vertė: 5 mg/m3.

Chloro - šarmų pramonė

(II priedas, 9 kategorija)

18. Ribinės vertės yra vidutinės metinės vertės ir apima bendrą įrenginio išleidžiamą į aplinkos orą gyvsidabrio kiekį, nesvarbu, koks yra išmetamų teršalų šaltinis.

19. Ribines vertes esamiems chloro - šarmų įrenginiams Šalys įvertins vykdomosios institucijos sesijoje ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šio Protokolo įsigaliojimo.

20. Ribinės vertės naujiems chloro šarmų įrenginiams: 0,01 g Hg/Mg pagaminto Cl2.

Komunalinių, medicininių ir pavojingų atliekų deginimas

(II priedas, 10 ir 11 kategorijos)

21. Ribinės vertės, nurodytos esant 11 proc. O2 koncentracijos kūryklų dujose.

22. Ribinės išmetamų kietųjų dalelių vertės:

a) 10 mg/m3 deginant pavojingas ir medicinines atliekas;

b) 25 mg/m3 deginant komunalines atliekas.

23. Ribinės išmetamo gyvsidabrio vertės:

a) 0,05 mg/m3 deginant pavojingas atliekas;

b) 0,08 mg/m3 deginant komunalines atliekas;

c) ribines vertes išmetamiems gyvsidabrio teršalams, deginant medicinines atliekas, Šalys įvertina vykdomosios institucijos sesijoje ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šio Protokolo įsigaliojimo.


VI PRIEDAS

Gaminių kontrolės priemonės


VII PRIEDAS

Gaminių valdymo priemonės

1. Šiame priede Šalims nustatomos rekomendacijos dėl gaminių valdymo.

2. Šalys gali apsvarstyti toliau išvardytas atitinkamas gaminių valdymo priemones, kai tam pagrindą teikia neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai pavojai, kuriuos kelia vieno ar kelių I priede išvardytų sunkiųjų metalų išmetimas į aplinkos orą, atsižvelgdamos į riziką ir naudą, susijusią su tokiomis priemonėmis, ir stengdamosi užtikrinti, kad bet koks gaminių pakeitimas leistų bendrai sumažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai:

a) keisti gaminius, kuriuose yra vienas ar keli sąmoningai pridedami I priede išvardyti sunkieji metalai, jei egzistuoja atitinkama alternatyva;

b) mažinti ar keisti gaminiuose vieną ar kelis sąmoningai pridedamus I priede išvardytus sunkiuosius metalus;

c) teikti informaciją apie gaminį, įskaitant ir informaciją etiketėse, kad vartotojai žinotų apie gaminyje esamą vieną ar kelis sąmoningai pridėtus I priede išvardytus sunkiuosius metalus ir apie būtinybę gaminį saugiai naudoti ir vėliau šalinti;

d) taikyti ekonomines paskatas ir savanoriškus susitarimus, skirtus I priede išvardytų sunkiųjų metalų kiekiui gaminiuose mažinti ar iš viso jų nebenaudoti;

e) sudaryti ir įgyvendinti gaminių, kuriuose yra nors vienas I priede išvardytas sunkusis metalas, rinkimo, perdirbimo ir šalinimo aplinkos apsaugą atitinkančiomis priemonėmis programas.

3. Kiekviename toliau išvardytame gaminyje ar gaminių grupėje yra vieno ar kelių I priede išvardytų sunkiųjų metalų ir jam (jiems) pagal įstatymą ar savanoriškai turi būti taikomas bent vienas Konvencijos Šalies vykdomas veiksmas, remiantis to gaminio indėliu į vieno ar kelių I priede išvardytų sunkiųjų metalų išmetamus į aplinkos orą kiekius. Tačiau kol kas nėra informacijos, kuri galėtų patvirtinti, kad tokie gaminiai yra visoms Šalims svarbus išmetamų į aplinkos orą teršalų šaltinis, ir todėl jie turėtų būti įtraukti į VI priedą. Kiekviena Šalis skatinama apsvarstyti turimą informaciją ir, jei ji įsitikinusi, kad reikia imtis atsargumo priemonių, taikyti gaminių valdymo priemones, išvardytas 2 dalyje, vienam ar keliems toliau išvardytų produktų:

a) elektriniams komponentams, kuriuose yra gyvsidabrio, t. y. prietaisams, kuriuose yra vienas ar keli kontaktai/jutikliai elektros srovei perduoti, tokie kaip relės, termostatai, lygių jungikliai, slėgio jungikliai ir kiti jungikliai (galima imtis tokių veiksmų kaip daugumos elektrinių komponentų, kuriuose yra gyvsidabrio, uždraudimas, savanoriškos programos gyvsidabrio jungikliams pakeisti elektroniniais arba specialiais jungikliais, savanoriškos jungiklių perdirbimo programos ir termostatų perdirbimo savanoriškos programos;

b) matavimo prietaisams, kuriuose yra gyvsidabrio, tokiems kaip termometrai, manometrai, barometrai, slėgmačiai, slėgio jungikliai ir slėgio perdavikliai (galima imtis tokių veiksmų kaip termometrų ir matavimo prietaisų, kuriuose yra gyvsidabrio, uždraudimas);

c) fluorescentinėms lempoms, kuriose yra gyvsidabrio (galima imtis tokių veiksmų kaip gyvsidabrio kiekio lempoje sumažinimas, vykdant įstatymo numatytas ir savanoriškas programas bei savanoriškas perdirbimo programas);

d) stomatologinei amalgamai, kurioje yra gyvsidabrio (galima imtis tokių veiksmų kaip savanoriškos priemonės ir draudimas naudoti amalgamą stomatologijoje, taikant tam tikras išimtis, bei savanoriškos programos, skatinančias surinkti stomatologinę amalgamą ir neleisti jai patekti į vandens valymo įmones);

e) pesticidams, kuriuose yra gyvsidabrio, įskaitant sėklų beicą (galima imtis tokių priemonių kaip visų pesticidų, kuriuose yra gyvsidabrio, įskaitant sėklų apdorojimo priemones, uždraudimas ir gyvsidabrio naudojimo dezinfekavimui uždraudimas);

f) dažams, kuriuose yra gyvsidabrio (galima imtis tokių veiksmų kaip visų tokių dažų uždraudimas, tokių dažų naudojimo vidaus darbams ir vaikų žaislams uždraudimas ir gyvsidabrio naudojimo neapaugantiesiems dažams uždraudimas);

g) akumuliatoriams, kuriuose yra gyvsidabrio, išskyrus tuos, kuriems taikomas VI priedas (galima imtis tokių veiksmų kaip gyvsidabrio kiekio mažinimas vykdant privalomas ir savanoriškas programas, aplinkos apsaugos mokesčiai ir savanoriškos perdirbimo programos).








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1250
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site