Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





loading...

BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

DAUGIAFUNKCINIO CENTRO “PERKŪNKIEMIS” MARKETINGO PLANAS

prekyba

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Statybos technologijos ir vadybos katedra



DAUGIAFUNKCINIO CENTRO “PERKŪNKIEMIS” MARKETINGO PLANAS

Įvadas

ĮMONĖS APRAŠYMAS

BENDRA INFORMACIJA IR KOMERCINĖ ŪKINĖ VEIKLA

AB „Ogmios centras” – nekilnojamąjį turtą valdanti bendrovė, jau daugiau nei 10 metų dirbanti šioje verslo srityje.

AB „Ogmios centras” savo veiklą pradėjo1993 m. pagal Lietuvos Respublikos pirminio privatizavimo įstatymą viešo akcijų pasirašymo būdu privatizavus Vilniaus autoremonto gamyklą. 12 ha teritorija, gera geografinė padėtis Vilniaus mieste, šalia Žirmūnų gyvenamojo rajono (5 min. kelio automobiliu nuo miesto centro) geras susisiekimas visuomeniniu transportu, išplėtota inžinerinė ir telekomunikacijų infrastruktūra, pakankami įvairios paskirties (vandentiekio, elektros ir pan.) tinklų pajėgumai pagreitino galutinį apsisprendimą reorganizuoti buvusią autoremonto įmonę į verslo ir komercijos centrą.

2001-2003 metais laimėjus atvirus konkursus AB 'Ogmios centras' teritorija buvo išplėsta iki 20 ha.

Šiandien AB „Ogmios centras” pagrindinės veiklos kryptys – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir su ja tiesiogiai susijusių paslaugų teikimas.

AB „Ogmios centras“ misija, moto, darbo principai


Įmonės paslaugų charakteristika

Veiklos rūšis

2002 metai

2003 metai

2004 metai

Apimtis, %

Apimtis, Lt

Apimtis, %

Apimtis, Lt

Apimtis, %

Apimtis, Lt

Pardavimai ir paslaugos

100

46606761

100

58113730

100

74407757

Tame tarpe:

Prekyba

57

26524353

53

31045494

60

44937274

Paslaugos

43

20082408

47

27068236

40

29470483

Bendrovės dukterinės įmonės

  1. UAB „Ogmėja“ 67 %, Vilnius;
  2. UAB „Ogmios ir Hanner centras“ 50%, Vilnius;
  3. UAB „Ogmirenta“ 50% kapitalo, Vilnius;
  4. UAB „Švara visiems“ 80% kapitalo, Vilnius;
  5. UAB “Muresto prekyba” 100% kapitalo, Vilnius.

Įmonės realizavimo rinkos

Rodiklis

2002 m.

2003 m.

2004 m.

Lietuvoje

Užsienyje

Lietuvoje

Užsienyje

Lietuvoje

Užsienyje

Pardavimai ir paslaugos

41683362

4923399

60510095

6745514

66872643

7535114

Tame tarpe:

Prekyba

21600954

4923399

24300904

6745514

24939252

7535114

NT pardavimas

9140955

-

12462908

-

Nuomos paslaugos

13727624

-

17641108

-

19709392

-

Reklama

1010311

-

940455

-

895938

-

Energetiniai resursai, komunikacijos paslaugos

4367585

-

5255416

-

6586203

-

Kitos paslaugos

976888

-

3194130

-

2278950

-

Prekės paskirstomos per parduotuvių tinklą, kurios yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, taip pat sudarant prekybines sutartis su mažmeninio prekybos tinklo atstovais. Automobilių atsarginės dalys eksportuojamos į kitas šalis.

Kasmet plečiasi nuomos ir su nuoma susijusių paslaugų realizavimo rinka. Nuo 2002 m. pabaigos veikia komercijos centras Šiauliuose „Ogmios Šiauliai“; P. Lukšio gatvėje, Vilniuje, 2003 m. atidarytas pirmasis specializuotas interjero dekoravimo ir apdailos medžiagų prekybos centras „Domus galerija“, kurio bendras prekybos plotas 14000kv.m. Tai šiuolaikiško daugiafunkcinio komercinio centro, kurį sudaro prekybos centras ir biurų pastatas, dalis. Laivės prospekte, Vilniuje, 2003 m. atsidarė prekybos centras „Ogmios Pašilaičiai“, kurį sėkmingai valdo ir eksploatuoja dukterinė įmonė UAB „Ogmirenta“. 2003 m. sparčiai vyko naujo verslo kvartalo (bendras plotas 25000 kv.m.) J. Kubiliaus g. – Lakūnų g. – Žirmūnų g. projekto įgyvendinimas. Šio kvartalo „Automobilių verslo gatvė“ dar 2003 m. įsikūrė dalis čia savo veiklą numačiusių vykdyti įmonių. 2004 m. įgyvendintas antrasis šio projekto etapas. Nauj anuomos ir kitų paslaugų teikimo rinka – Panevėžio miestas. Čia 2005m. rugpjūčio 19d. savo veiklą pradėjo antras pagal dydį Lietuvoje prekybos ir pramogų centras “Babilonas”.

„Ogmios centras“ nekilnojamojo turto srityje dirba nuo 1993 metų. Šiandien kompanijai priklauso 12 įvairios paskirties komercinių centrų, kurių bendras plotas yra apie ketvirtadalis milijono kvadratinių metrų, bendra jų vertė siekia 400 milijonų litų.

„Ogmios centras“ pernai gavo 75,5 mln. litų pajamų, iš kurių daugiau negu du trečdaliai pajamų (55,6 mln. litų) gauta iš pagrindinės bendrovės veiklos – patalpų nuomos. Bendrovė savo veiklą orientuoja į verslo klientus -  įmones, norinčias įsigyti ar nuomotis patalpas prekybai, biurams, sandėliavimui ar gamybai.

Kadangi AB „Ogmios centras“ su partneriais specializuojasi komercinių patalpų kūrimu nuomai, atsižvelgiant į klientų poreikius, todėl mūsų projekto esmė yra sukurti naują daugiafunkcinį centrą „Perkūnkiemis“ patalpų nuomai naujai statomame rajone.

Vieta: pasirinkta vieta yra naujai kuriamame gyvenamųjų namų kvartale „Perkūnkiemis“. Šiaurės vakarinėje Vilniaus dalyje, 99 ha teritorijoje tarp Gabijos g. ir Ukmergės plento, gražioje kalvotoje vietovėje, iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai į žalias Vilniaus apylinkes, statomas naujas modernus ir funkcionalus gyvenamasis kvartalas.

Pasirinkta vieta yra strategiškai labai palanki, nes naujajame kvartale be gyvenamųjų namų pastatymo numatyta sukurti ir visą reikalingą infrastruktūrą: prekybos, pramogų, paslaugų centrai, mokyklos, vaikų darželiai, visuomeninės įstaigos, parkai, kitos poilsio zonos, žaidimų aikštės, visuomeninio transporto galimybė.

Kaip rodo komercinių patalpų rinkos analizė (išnagrinėta kitame skyriuje), komercinių patalpų paklausa yra itin didelė. Šiuo metu statoma ir numatyti projektai į ateitį net iki 2015 metų. Tai leidžia daryti prielaidą, jog mūsų projektas bus finansiškai pelningas.

Planuojama investicijų grąža – 10 % nuo projekto sąmatinės vertės. Planuojamas investicijų atsipirkimas per 4 metus.

Projekto įgyvendintojai ir savininkai - AB „Ogmios centras“ ir UAB „Rivona“.

Daugiafunkcinio prekybos centro „Perkūnkiemis“ paskirtis – mažmeninė prekyba, paslaugos ir pramogos. Žemės sklypo plotas – 2,4 ha, prekybos centro plotas yra 26 000 m2. Patalpų pasiskirstymas pagal veiklos pobūdį būtų toks:

Vieno iš prekybos tinklų prekybos centras- 20% (tai sudaro 5 200 m2);

Kavinės ir restoranai – 15% (3 900 m2);

Sporto klubas – 20 % (5 200 m2);

Vaikų teritorija – 5% (1 300 m2);

Ne maisto prekių mažmeninės prekybos/paslaugų parduotuvės-salonai – 35% (9 100 m2);

Grožio centras – 5% (1 300 m2);

Stovėjimo aikštelė (10 000 m2).

1. Situacijos analizė

Norint, kad mūsų prekės integracija į rinką būtų sėkminga, reikia nuolat stebėti ir nagrinėti vykstančius rinkos pokyčius ir į juos greitai reaguoti.

1.1. Ekonominė situacija

Lietuvos ekonominė situacija ir praėju­siais, ir šiais metais buvo ir turėtų išlikti gana stabili. Praėjusių metų ekonomikos augimą skatino vartojimas, ES struktūriniai fondai, stipriai atsigavęs paslaugų sektorius, eksporto plė­tra bei gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai. Kitavertus, sparčios ekonomikos plėtrą menkino aukštos pasaulinės naftos kainos, darbo jėgos emigracija ir kylančios darbo užmokesčio sąnaudos, „plyno lauko“ investicijų stygius.

Politika

2005 m. gruodžio mėn. suėjo vieneri metai, kai dirba keturių partijų koalicinė vyriausybė. per šiuos metus kilo gyvenimo lygis, didėjo žmonių pajamos, pensijos, padidinti atlyginimai mokytojams ir medi­kams, daugiau nei 289 mln. EUR viršijamas biudže­tas, sumažėjo nedarbas, paskirstyta 44 mln. EUR ES lėšų. griežta fiskalinė politika ir nuolat mažėjantis santykinis valstybės skolos rodiklis yra bene vienas iš teigiamiausių dabartinės vyriausybės veiklos bruožų.

Augimas

BVP augimas buvo ir vidutinės trukmės laiko­tarpiu turėtų išlikti vienas didžiausių Europoje. Ti­kimasi, kad 2006 metais bendrasis vidaus produktas augs 7.0%, palyginus su 7.0% augimu 2004 m. kaip ir ankstesniais metais, pagrindinės BVP augimo prie­žastys: vidaus rinkos plėtra, veikiama kylančio dar­bo užmokesčio ir gausėjančių investicijų, paskutinių prekybos barjerų išnykimas bei pagerėjusios eks­porto sąlygos, lanksti bankų kreditavimo politika ir labai žemas palūkanų normų lygis. Sparčiais augimotempais išsiskyrė finansinio tarpininkavimo (12,5%), statybos (12,0%), mažmeninės ir didmeninės preky­bos (11,6%), viešbučių ir restoranų (11,1%), transpor­to ir ryšių (10,9%), elektros, dujų ir vandens tiekimo (9,8%), apdirbamosios gamybos (7,6%) veiklos, ku­rios lenkė arba susilygino su šalies bendrojo vidaus produkto augimo tempu.

Talpi vidaus rinka buvo pagrindinis ūkio plėtros veiksnys. Dabartinį vidaus paklausos bumą iš esmės lėmė labai žemas palūkanų normų lygis. ECB bazinių palūkanų normų kėlimas tiesiogiai smogtų daugiau­sia paslaugas vietos rinkoje teikiančioms ūkio šakoms – statybai, vidaus prekybai, nekilnojamajam turtui, nuomai ir kitai verslo veiklai, t.y. sektoriams, kurie pastaruoju metu augo sparčiau nei vidutiniškai.

Po įstojimo į ES Lietuvos užsienio prekyba įžengė į labai sparčios plėtros etapą. Nuo 2004 m. II ketv. imti­nai metinis prekių eksporto augimo tempas nė vieną ketvirtį nebuvo mažesnis kaip 22%, o importo – 14%. Per 2005 metų 9 mėn. eksportas išaugo 25,1 % , o im­portas – 20,9 %. Prekių pardavimas užsienyje didėjo sparčiau nei jų importas. ES narės išliko svarbiausiu lietuvos užsienio prekybos regionu. pirmaujančių eksporto partnerių gretose įsitvirtino Rusija, Latvija, Vokietija, Prancūzija ir Estija. svarbiausios importo partnerės per metus nepasikeitė ir buvo šios: Rusija, vokietija, lenkija, olandija ir latvija.

Infliacija ir nedarbo lygis

Lietuva rengiasi prisijungti prie euro zonos 2007 m. pradžioje. Keliami reikalavimai dėl biudžeto defi­cito ir valstybės skolos yra visiškai vykdomi, pagrin­dine problema tapo infliacija.

2005 m. gegužės - lapkričio mėnesių vidutinė me­tinė infliacija lietuvoje sudarė 2,4 % ir 0,2 procentinio punkto rezervu tenkina besiformuojantį Mastrichto kriterijų (2,6-2,8 %). Vienu iš pagrindinių infliacijos sukėlėjų įprasta laikyti aukštas pasaulinės naftos kai­nas. Infliaciją taip pat lėmė augusios gamintojų kainos (pagrinde dėl padidėjusių rafinuotų naftos produktų kainų), darbo užmokesčio didėjimas, vartojimo bei statybų bumas. Labai svarbūs bus 2006 metų pra­džios mėnesinės infliacijos dydžiai, nes išvados dėl Mastrichto kriterijaus tvaraus tenkinimo Europos centrinio banko ataskaitose grindžiamos paskutinių trijų ir šešių mėnesių metinių infliacijų duomenimis.

Toliau didėjo darbo jėgos paklausa. Dėl natūra­lių demografinių priežasčių ir emigracijos bendras darbo jėgai priskiriamų gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip 1%, dėl to šiek tiek mažėjo ir nedarbo lygis. nedarbo lygis trečiąjį 2005 m. ketvirtį buvo 7,2 %, o 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu jis siekė 10,6 %. Dėl susidariusio darbo jėgos deficito, kyla darbo jė­gos kaina. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokes­tis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2005 m. ketvirtį sudarė 99 EUR ir, palyginti su trečiuoju 2004 m. ketvirčiu, padidėjo 9,4 %.

Valstybės skola

Per 2005 m. sausio – lapkričio mėn. centrinės val­džios skola sumažėjo 9,79 mln. EUR ir sudarė 3,35 mlrd. EUR arba 16,9 % prognozuojamo 2005 metų BVP. Lietuvos valstybės skolos santykis su BVP yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (pagal Mas­trichto kriterijų, valdžios sektoriaus skola neturi vir­šyti 60% BVP).

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje

Per devynis 2005 m. mėnesius tiesioginių užsie­nio investicijų srautas siekė 56 mln. EUR. palyginti su devyniais 2004 m. mėnesiais, šis srautas sumažė­jo 18,9 mln. EUR, arba 28,1 %. Bendras tiesioginių užsienio investicijų srautas lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusių reinvesticijų ir kito kapitalo srautų.

2005 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, 33,2 % visų tie­sioginių užsienio investicijų lietuvoje sudarė investi­cijos į apdirbamąją pramonę, į didmeninę ir mažme­ninę prekybą - 14,9 %, į finansinio tarpininkavimo veiklą - 14,8 %, į transporto, sandėliavimo ir nuotoli­nių ryšių veiklas - 12,4 %.

Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (1,9 %), Danijos (1,7 %), Vokietijos (1,2 %), Rusijos (12,8 %), Suomijos (8,1 %) ir Estijos (7,%) investuotojai.

ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 74,7 procen­to visų investicijų, iš jų senųjų ES šalių narių (15 ša­lių) investicijos 62,9 procento, NVS šalių investicijos - 1,1 procento.

Prognozės

BVP augimo perspektyva yra stabili. Nuo 2003 metų atsiradusios tendencijos rodo, kad ir toliau išliks stipri vidaus paklausos įtaka ekonomikos augimui. 2006–2008 metais sparčiai augs investicijos ir var­tojimas, o teigiamos lietuvos eksporto rodiklių ten­dencijos bus išlaikytos. nominalaus eksporto augimą stimuliuos prekybos su ES liberalizavimas, pagerinęs prekybos sąlygas. stiprėjant investuotojų pasitikėji­mui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. 2007-2008 metais aukštų naftos kainų po­veikis BVP augimui būtų papildomai kompensuotas dėl ES paramos stimulo pagerėjusios ūkio infrastruk­tūros ir padidėjusių gamybinių pajėgumų.

Teigiamą impulsą vartojimui nagrinėjamu laiko­tarpiu turės darbo užmokesčio augimo spartėjimas, mažėjantis nedarbas, atsiveriančios Europos Sąjungos darbo rinkos bei geri vartotojų lūkesčiai dėl ekono­mikos plėtros. 2006–2008 metais situacija darbo rin­koje toliau gerės. Numatoma, kad 2004 m. prasidė­jusios tendencijos tęsis – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje augs. Prognozuojama, kad viduti­nis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugs iki 463 EUR 2008 metais.

Galimas euro įvedimas 2007 metų sausio 1 dieną paskatintų užsienio investicijas, eksporto augimą. Remiantis kitų šalių skaičiavimais dėl euro įvedimo poveikio, tikimasi 6,8 procentų BVP augimo 2008 metais. Spartus produktyvumo augimas išliktų ir po 2008 metų.

Investicinė aplinka Lietuvoje

Apžvalga

Komercinio nekilnojamo turto išsivystymo lygis tiesiogiai priklauso nuo rinkos brandos. 2005 metais investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ypač suaktyvėjo. Tam įtakos turėjo keletas veiksnių. Pirma, šalies narystė ES ir NATO padidino investu­otojų susidomėjimą Lietuva. antra, komercinio ne­kilnojamojo turto kainos yra daug žemesnės lyginant su kitomis ES naujokėmis (ypač Lenkija ir Čekija). Trečia, spartus šalies ekonomikos augimas (progno­zuojamas BVP augimas – ne mažiau 6.5 % per ar­timiausius du metus). Prieš keletą metų investuotojų dėmesys krypo į šalies sostinę Vilnių, tačiau dėl men­kos komercinio turto pasiūlos investuotojai pradėjo ieškoti didesnių investavimo galimybių kituose di­džiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvoje vidutinė pelningumo norma svyruoja nuo 8% iki 11 %.

Pasiūla

Komercinio nekilnojamojo turto pasiūla Lietu­voje menka. Lnvesticijų į nekilnojamąjį turtą augimą stabdo keletas veiksnių. Pirma, komercinio nekil­nojamojo turto savininkai delsia parduoti turtą dėl palankių bankų kreditavimo sąlygų, mažų palūkanų normų, kylančių nekilnojamojo turto kainų. Antra, nuomos sutarčių kokybė: nepakankamos trukmės, numatytos galimybės nutraukti sutartis anksčiau lai­ko, nenumatyta kainos indeksacija ir pan.

Paklausa

Ypatingai didelės apimties investicijų galimybės Lietuvoje yra ribotos. investuotojus labiausiai domi­na mažai rizikingas, pajamas generuojantis komer­cinis turtas, toks kaip biurai ir prekybiniai plotai, sandėliavimo ir gamybos patalpos. Tokio komercinio turto paklausa itin didelė. Tai patvirtina faktas, kad daugiau kaip 15 investicinių fondų pareiškė pageida­vimą įsigyti prekybos ir pramogų centrą Babilonas (vystytojai UAB „Ogmios Centras“ ir UAB „Norfos mažmena“) Panevėžyje, praėjus vos mėnesiams nuo šio centro atidarymo.

Šiandien pagrindinis žaidėjas investuotojų tarpe – Baltic Property Trust (BPT). Fondas investuoja į aukštos klasės komercinės paskirties pastatus centri­nėse vietose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Fondui priklauso keletas verslo centrų ir modernus logistikos centras Vilniuje, po vieną prekybos centrą Vilniuje,Kaune ir Klaipėdoje, modernus logistikos centras Kaune.

Ypač aktyvią veiklą Lietuvoje vykdo olandų in­vesticinis fondas middle Europa investments Baltija (MEI Baltija), pagrinde dalyvaujantis projektų vysty­me (pvz., vienas iš fondo projektų yra su UAB “Eika” – naujos gyvenvietės rengimas 42 ha sklype Trakų raj.).MEI Baltija portfelyje yra 1projektų, kurių vertė siekia 0.3mlrd. EUR.

Nekilnojamojo turto Lietuvoje yra įsigijęs ir airių investicinis fondas KWl (prekybos centras Mega Pla­za Klaipėdoje). Grand Duke Palace – pirmas prekybos centras, kurį įsigijo Suomijos investicijų banko EVLI turto fondas Evli Property Investment (EPI) Baltic.

Prognozės

Sparčiai besivystantis komercinio NT rinkos sek­torius bei augančios bankų palūkanų normos turėtų ženkliai padidinti investicijas į komercinį nekilnojamąjį turtą artimiausioje ateityje. Pelningumo prasme prana­šumą turės tie investiciniai fondai, kurie bus tarp pir­mųjų investuotojų, kadangi komercinio nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje nėra didelė, komercinio turto kainos kyla, didėja rinkos skaidrumas. 2006 metais in­vesticiniai fondai Lietuvoje bus dar aktyvesni. Tikėtina, kad rinkoje pasirodys tie, kas jau yra investavę Latvijoje ir Estijoje (pvz., Jav fondas Heitman arba šiaurės šalių nekilnojamojo turto valdymo fondas niam Fund III, kurio antrinė bendrovė Niam III Holding yra įsigijusi naują Rimi Latvia logistikos centrą – 6,000 kv.m.).



1.2 Konkurencinė aplinka

Konkurentų veiklos tyrimo tikslas – savo ir konkurentų veiklos pranašumų ir trūkumų atskleidimas.

Konkurentų veiklos stebėjimo svarbumą lemia tai, kad šis veiksmas tam tikru aspektu parodo paslaugų įmonės veiklą. Todėl ir būtina surinkti ir išanalizuoti informaciją apie tai, kas yra jūsų konkurentai, kokias paslaugas jie siūlo, kokias lengvatas, nuolaidas ir kitas paskatas naudoja, koks jų aptarnaujamų klientų mastas. Pagal galimybes reikėtų analizuoti konkurentus tais aspektais, kurie atitiktų mūsų įmonės veiklos kryptingumą.

„Ogmios centras“tiesioginiai ir didžiausieji konkurentai yra UAB „Ranga IV Investicijos“, UAB „MG Baltic“, UAB „Invalda“, UAB „Hanner“ ir „Baltic Property Trust“. Visos šios įmonės yra statybinės bendrovės. Tačiau jų veikla apsiriboja investavimu į komercinės paskirties objektus, statybos darbų atlikimu ar dalyvauja kaip generaliniai rangovai. Tai reiškia, jog šios įmonės neteikia papildomų paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, jo nuoma ir priežiūra.

Konkurentų išanalizavimas, lygiai kaip ir bendra rinkos analizė, yra labai svarbus darbas, norint sulaukti investicinio projekto sėkmės. Kad visa tai atlikti kuo geriau, mes atlikome 2 įmonių,užimančių lyderių pozicijas rinkoje, mūsų manymu, pagrindinių ir šiuo metu vykdančių komercinių patalpų investicinius projektus, įmonių SWOT analizes. Tai būtų „Ranga IV Investicijos“ ir „ MG Baltic“.

„MG Baltic“ SWOT analizė. Koncernas „MG Baltic“ - viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė. Šiuo metu koncernas valdo holdingus „MG Baltic Trade“, „MG Baltic Investment“ ir „MG Valda“, kuriems priklauso 33 įmonės. 

Svarbiausios koncerno veiklos sritys – gamyba ir prekyba plataus vartojimo prekėmis, žiniasklaida, mažmeninė prekyba drabužiais, nekilnojamojo turto valdymas ir plėtra.

Silpnybės:

1.      Aukšti įkainiai;

2.      Orientacija į vieną vartotojų pogrūpį;

3.      Orientacija tik į komercinės, biurų paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Stiprybės:

1.      Saugi niša rinkoje, dėl užimamų pozicijų ir įsteigto koncerno;

2.      Veikla vienoje komandoje su kitais investuotojais;

3.      Stabili ir nuolat auganti finansinė padėtis;

4.      Orientacija į teikiamų paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę;

5.      Platus vykdomų NT projektų spektras;

6.      Patirtis ir didelis nuolatinių klientų skaičius;

7.      Vykdomi projektai už Lietuvos ribų.

Grėsmės:

1.      Konkurencingumas;

2.      Ekonominiai, teisiniai, politiniai pokyčiai Lietuvoje;

3.      Lyderio pozicijos praradimas, dėl labai įtemptos konkurencijos statybos šakos rinkoje;

Galimybės:

1.      Veiklos plėtimas užsienio rinkose;

2.      Pačių moderniausių technologijų diegimas;

3.      Inovacijų skatinimas;

4.      Dar geresnių pozicijų užėmimas Lietuvos rinkoje;

„RANGA IV INVESTICIJOS“ SWOT analizė. Pradėjusi savo veiklą prieš daugiau nei dešimtį metų, privataus kapitalo bendrovė “Ranga IV” šiuo metu yra viena stambiausių Lietuvos statybos kompanija. Nuo pat įsikūrimo didžiausią dėmesį “Ranga IV” skiria aukštai statybos darbų kokybei bei modernių technologijų diegimui. Sukaupta patirtis bei inovacijos įgalina bendrovę sėkmingai plėsti savo veiklą ir pelnyti klientų bei partnerių pasitikėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Silpnybės:

1.      Aukšta paslaugų kaina;

2.      Užimama pozicija tik viename iš Lietuvos regionų;

Stiprybės:

1.      Suburta profesionalų komanda;

2.      Orientacija į kokybę;

3.      Platus projektų spektras: įvairių paskirčių projektai;

4.      Inovacijų taikymas, darbuotojų tobulėjimas;

5.      Užimama stabili lyderio pozicija rinkoje;

6.      Pradedami vykdyti projektai kitose Pabaltijo šalyse;

7.      Patirtis ir geras įmonės vardas.

Grėsmės:

1.      Ekonominiai, teisiniai, politiniai pokyčiai Lietuvoje;

2.      Lyderio pozicijos praradimas, dėl labai įtemptos konkurencijos statybos šakos rinkoje;

3.      Konkurencingumas;

4.      Konkurentų skaičiaus padidėjimas, dėl užsienio kompanijų atėjimo į Lietuvą.

Galimybės:

1.      Infrastruktūros plėtimas į kitus Lietuvos regionus;

2.      Įsitvirtinimas užsienio rinkose;

3.      Užsienio investicijų pritraukimas;

4.      Bendradarbiavimas vykdant projektus su Užsienio kompanijomis.

AB “Ogmios centras” situacija

AB „Ogmios centro“ valdymo struktūra pav2. UAB Kuerkus kadrų tiesioginio pavaldumo schema

4 lentelė. Įmonės SWOT analizė.

AB „Ogmios Centro“ SWOT analizė

STIPRIOSIOS PUSĖS:

  1. Komercinių patalpų valdymo lyderis Lietuvoje;
  2. Greitas reagavimas į rinkos pokyčius;
  3. Pastovių nuolatinių klientų tinklas;
  4. Geriausios kokybės paslaugos;
  5. Patirtis ir tradicijos – viena iš seniausiai ir sėkmingiausiai dirbančių Lietuvos NT bendrovių;
  6. Paslaugų gausa ir įvairovė;
  7. Kvalifikuoti darbuotojai;
  8. Inovacijų taikymas;
  9. Modernus klientų aptarnavimas;
  10. Naudingos investicijos;
  11. Stipri finansinė padėtis.

SILPNOSIOS PUSĖS:

  1. Gana mažai dėmesio skiriama reklamai ir teikiamų paslaugų reprezentavimui;
  2. Veikla vykdoma tik tam tikruose Lietuvos regionuose;
  3. Nevykdomi NT valdymo projektai užsienyje;
  4. Mažai dėmesio skiriama NT valdymo paslaugų teikimui privatiems vartotojams.

GALIMYBĖS:

  1. Plėtimasis į kitus Lietuvos regionus;
  2. Plėtimasis į kitas užsienio šalis;
  3. Užsienio investicijų pritraukimas;
  4. Bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio kompanijomis vykdant bendrus projektus;
  5. Bendras NT rinkos augimas.

GRĖSMĖS:

  1. Užsienio kompanijų konkurencija;

2.      Ekonominiai, teisiniai, politiniai pokyčiai Lietuvoje;

  1. Didėjanti konkurencija tarp Lietuvos įmonių;
  2. Dėl didelės vykdomų NT projektų gausos gali nukentėti teikiamų paslaugų kokybė.

GRĖSMĖS

GALIMYBĖS

ü      UAB „Kuerkus“ nedidelė firma ir todėl jautriai reaguoja į naujų didesnių konkurentų atsiradimo galimybę

ü      Naujų griežtų gamtosauginių įstatymų, ribojančių miškininkystė veiklą, atsiradimas

ü      Medienos eksporto-importo įstatymo sugriežtėjimas

ü      AB įstatymo, reglamentuojančio jų veiklą, tam tikri pasikeitimai

ü      Naujų alternatyvų medinėms grindims atsiradimas

ü      Tam tikrų jau esamų konkurentų plėtra irgi gali paveikti įmonę

ü      Naujo pajamų mokesčio įvedimai, taip pat planuojamas solidarumo mokesčio įvedimas

Finansinė įmonės padėtis

3 lentelė. AB „Ogmios centras“ suvestinė finansinių rodiklių lentelė:

RODIKLIS

2004 m.

2005 m.

2006 m.

Grynasis pelningumas

7,63 %

6,40 %

7,04 %

Bendrasis pelningumas

38,64%

36,92 %

39,24 %

Ilgalaikio turto apyvartumas

16,10%

19,44 %

22,34 %

Turto apyvartumas

13,63 %

16,56 %

19,03 %

Nagrinėjant grynojo ir bendrojo pelningumo rodiklius matyti, kad grynasis pelningumas didėja 2005-2006 metais teoriškai išauga, nes įgyvendinamas projektas. Lygiai taip pat išauga ir bendrojo pelningumo rodiklis. Tai parodo, kad bendrovės sugebėjimas uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos nemažėja, tačiauįgyvendinus projektą bendrojo pelningumo rodiklis dar labiau išaugtų.Iš grafiko matyti, kad įgyvendinant projektą ypač pagerėtų ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis, kuris parodo, kiek vienas litas sukuria pajamų. Tai bendrovei labai svarbu, nes turtas „neįšaldomas“, o veikdamas rinkoje padeda kurti pelną. Turto apyvartumo rodiklis taip pat auga. Įgyvendinus projektą rodiklio reikšmė išauga 5,4 %.

2. Tikslinė rinka

PREKYBOS PATALPŲ RINKA LIETUVOJE

Apžvalga

Lietuvos prekybos patalpų rinka sparčiai vysto­si, investuojančių į šį nekilnojamojo turto segmentą daugėja. Ir nors realizuojama nemažai naujų projek­tų, prekybos patalpų rinkoje dominuoja paklausa. Bendros prekybos patalpų rinkos plėtros tendencijos jaučiamos tiek didžiuosiuose, tiek ir mažesniuosiuose šalies miestuose. pagrindiniai prekybos centrų vys­tytojai yra vietinės kompanijos, tokios kaip AB „Vil­niaus akropolis“ („Akropolis“ Vilniuje ir Klaipėdoje, statomas „Akropolis“ Kaune), UAB „Eika“ („Jūros vartai“ investicinis projektas Klaipėdoje, prekybos cen­tras Utenoje), AB „Ogmios Centras“ (multifunkcinis kompleksas „Babilonas“ Panevėžyje), UAB „Rubicon Group“ (prekybos ir pramogų parkas
“Ozas“ Vilniuje). Tarptautinių kompanijų tarpe – UAB „E.L.L. nekilno­jamas turtas“ (prekybos centras „Panorama“ Vilniuje ir multifunkcinis kompleksas „Saulės miestas“ Šiau­liuose), UAB „Baltic shopping centers“ (prekybos ir pramogų centras „Mega“ Kaune).

Paklausa

2005 metų šalies prekybos patalpų rinkos augi­mą sąlygojo keletas veiksnių. Pirma, teigiami šalies ekonominiai pokyčiai, auganti gyventojų perkamoji galia. Antra, vietinių įmonių plėtra bei arši konku­rencija, siekiant atsiriekti kuo didesnę prekybos rin­kos dalį. Trečia, į rinką ateinantys nauji tarptautiniai prekybos tinklai. prekybos centrų paklausa augo lėtesniais tempais nei pasiūla. ir nors didžioji dalis patalpų naujai statomuose prekybos centruose vis dar išnuomojamos prieš centrų atidarymą, tačiau nuomininkai tapo išrankesniais: nebeskubama nuo­motis prekybinių patalpų bet kuriame prekybos cen­tre, kreipiamas dėmesys į centro lokaciją, koncepciją, įtakos zoną ir pan.

Sėkmingai įgyvendintuose prekybos centruose praktiškai nebuvo vakansijos. Tuo tarpu kai kuriuo­se silpnos koncepcijos prekybos centruose vakansijos lygis siekė net iki 10-20% (VCUP arba Mada Vilniuje, Kapitolijus Klaipėdoje).

Prekybos centrų inkariniai nuomininkai – hyper­marketai arba supermarketai, priklausantys didžiau­siems maisto prekių tinklams VP market, Iki, Norfa bei Rimi, šalia kurių glaudžiasi paslaugų sektoriaus įmonės, elektronikos prietaisų (Elektromarkt, Topo centras), drabužių (apranga, E-5 mode), batų (Dani­ja, žygio batai), kosmetikos (Kristiana, Sarma, Dro­gas) ir kt. parduotuvės. Vis didesnę svarbą prekybos centruose įgyja pramogų sektorius (pvz., Akropolis turi ledo areną, kino centrą, boulingą, vaikų žaidimų aikštelę, maitinimo įstaigas).

Pažymėtina, kad skirtingų prekybos centrų nuo­mininkų miksas praktiškai identiškas, todėl pirkėjų pasirinkimą labiausiai įtakoja prekybos centro loka­cija, jo pasiekiamumas, erdvus parkingas, siūlomos pramogos ir pan.

Prognozės

Didžiųjų prekybos centrų plėtra tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuosiuose ša­lies miestuose, užimant vis didesnę maž­meninės rinkos dalį mažų bei vidutinių parduotuvių sąskaita.

Dideliuose prekybos centruose hy­permarketai, supermarketai ir toliau iš­liks pagrindiniais nuomininkais kartu su pasidaryk-pats parduotuvėmis (Senu­kai, JYSK), elektronikos parduotuvėmis (Elektromarkt, Topo centras), kosmetikos, drabužių, avalynės parduotuvėmis, šalia kurių vis didesnė svarba atiteks pramogų sektoriui.

Prekybinių patalpų paklausa mažės tuose prekybos centruose, kurie neturi aiškios koncepcijos, neužtikrina pakankamo pirkėjų srauto, yra nepatogioje pirkėjams vietoje ir pan. Tokie prekybos centrai, siekdami mažesnės vakansijos, bus priversti mažinti prekybos patalpų nuomos kainas, siūlyti patrauklesnes nuomos sąlygas.

Vilniaus ir Kauno prekybos patalpų rinkos bus pajėgios įsisavinti kelis super regioninius molus to­kius kaip „Akropolis“, tuo tarpu Klaipėdos prekybos patalpų rinkoje pasirodysiantys nauji prekybos cen­trai neviršys 10,000 kv.m.

Kitų Lietuvos miestų, tokių kaip Šiauliai, Panevė­žys, Utena, Alytus ir kt., prekybos patalpų rinkos turi didelį augimo potencialą. Miestų populiarumą vysty­tojų tarpe patvirtina visa eilė pradėtų įgyvendinti bei planuojamų naujų projektų (pvz., „Saulės miestas“ ir „Bruklinas“ Šiauliuose, „Babilonas“ Panevėžyje, preky­bos centrai Utenoje ir Alytuje).

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų invazija į ne­išplėtotas kaimyninių šalių mažmeninės prekybos rinkas (pvz., UAB „VP market“ plėtra Bulgarijoje, La­tvijoje, Rumunijoje).

Prekybos centrų architektūrinei koncepcijai bus skiriamas kur kas didesnis dėmesys (tokios tendencijos jau pastebimos prekybos ir pramogų centre „Mega“).

3. Marketingo tikslai ir uždaviniai

Marketingo tikslai ir uždaviniai :

1)               Teikti įmonėms (potencialioms klientėms) kuo daugiau informacijos apie naująjį gaminamą produkciją.

2)               Pateikti į rinką prieinamos kainos produktą.

3)               Suteikti įmonėms pačios aukščiausio kokybės produktą ir visas paslaugas, kuriosreikalingos jų komercinei veiklai vykdyti.

4)               Investicijų grąža.

5)               Nenuostolingumas ir pelningumas.

 

 

 

 

 

4. Marketingo strategija

Marketingo strategija – programa, skirta marketingo uždaviniams įgyvendinti ir apimanti konkrečias strategijas, susijusias su tikslinėmis rinkomis, programos elementais bei skirtomis lėšomis.

Strategiją kuria pagrindinės marketingo funkcinės veiklos strategijos:

·        Rinkos;

·        Prekės

·        Kainodaros

·        Paskirstymo

·        Rėmimo.

Išskiriamos šios rinkos strategijų alternatyvos:

  • Įėjimo į rinką;
  • Rinkos užmojo;
  • Rinkos geografijos;
  • Rinkos įsipareigojimų;
  • Rinkos atsisakymo.

Mūsų įmonės marketingo strateginis planas bus atliekamas ilgesniam laikotarpiui, o esminės marketingo priemonės, kurių įmonė imsis naujam projektui- prekybos centro komercinių patalpų realizavimui, bus aprašomos marketingo taktiniame plane.Kadangi mūsų įmonės pagrindinis tikslas yra įdėtų investicijų grąža ir tikėtinas pelnas, mes numatome naudoti rinkos užmojo strategiją. Ši strategija nusako, kokią rinkos dalį ketinama apimti. Galima veikti visoje rinkoje arba susitelkti į tam tikrą jos dalį. Galimos 3 alternatyvos:t.y. įgyvendinti mūsų naują projektą nepakankamai užimtoje rinkoje.

·        Vienintelio rinkos segmento;

·        Daugelio rinkų;

·        Visos rinkos.

Mes pasirenkame vienintelio rinkos segmento strategiją, t.y. įgyvendinti naują projektą nepakankamai užimtoje rinkoje.

Kaip rodo NT rinkos analizė, prekybinės patalpos yra ypač paklausios šiuo metu, tačiau jų pasiūla nepatenkina šios paklausos. Todėl tikslinga įkurti naują daugiafunkcinį centrą naujai besikūriančiame gyvenamajame rajone. Šią neužpildytąrinkos vietoją galima laisvai užimti bei joje įsitvirtinti.

Kadangi mes įkuriame pirmieji daugiafunkcinį centrą šiame rajone , tai jau suteikia mums pranašumo prieš konkurentus.

5. Taktinė marketingo strategija

Remiantis šiais marketingo tikslais, formuojama taktinė marketingo strategija:

5.1. Paskirstymas

Norėdami kuo greičiau realizuoti (išnuomoti) prekybines patalpas, mes planuojame savo projektą realizuoti 2 būdais:

1)      tiesioginio paskirstymo,

2)      projekto realizavimas, tarpininkaujant su NT agentūromis, kurios padės išnuomotipatalpas.

TextText

3 pav. Daugiafunkcinio centro patalpų paskirstymo schema




Pirmuoju tiesioginio paskirstymo atveju klientas, norėdamas išsinuomoti patalpas, susisiekia tiesiogiai su mūsų įmonę bei pasirašo nuomos sutartį. Visos patalpos yra įrenginėjamos taip, kad būtų patogios kiekvienam klientui, t.y. nuominkui. Visada yra galimybė keisti interjerą pagal kiekvieno kliento poreikius. Nuomos sutartis pasirašoma mažiausiai 10 metų.

Antruoju atveju nuoma yra vykdoma per NT tarpininkus. Įmonės, ieškančios prekybinių patalpų, dažnai kreipiasi į NT agentūras, kad jos padėtų surasti reikalingas patalpas. Taigi, šiuo atveju, mes bendradarbiausim su agentūrom, kurios, savo ruožtu, tokius klientu nukreips pas mus.

Yra planuojama bendradarbiauti su šiomis agentūromis:

·        „Ober Haus“;

·        „Inreal estate“;

·        „ŽIAvalda“;

·        „Nuomos biuras“.

RĖMIMAS

Rėmimas – tai į vartotoją orientuotas informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams.

Rėmimu siekiama dviejų pagrindinių tikslų: informuoti numatytas asmenų grupes apie įmonės pasiūlymus ir skatinti jais pasinaudoti. Rėmimas padeda užmegzti ryšį tarp įmonės ir jos kliento. Šis ryšys turi būti toks, kad vartotoją laiku pasiektų informacija apie prekes ir paslaugas. Yra keturios rėmimo rūšys:

·                         reklama;

·                         pardavimų skatinimas;

·                         populiarinimas;

·                         asmeninis pardavimas.

Reklama – tai užsakovo apmokamas prekes ar paslaugas pristatančios ir remiančios informacijos neasmeniškas pardavimas.

Daugiafunkcinio centro „Perkūnkiemis“ reklama bus pateikiama „Ogmios centro“ internetiniame tinklalapyje www.ogmioscentras.lt.

Šalia statomo objekto statybos aikštelės bus įrengtas stendas. Jame pateikiamas būsimo objekto fasado vaizdas, trumpas aprašymas, įmonės telefono numeris, internetinio puslapio adresas.

Bus bendradarbiaujama su televizijos 5 kanalo laida „Ober-Haus“. Kadangi laida apie nekilojamąjį turtą, tai ji puikiai tinka mūsų prekės reklamai, kuri užims apie minutę laidos eterio. Taip pat mūsų prekės reklama bus rodoma per kitas panašaus pobūdžio laidas, tokias kaip „Statu namą“ (per BTV televizijos kanalą), „Namai“ (per LNK).

Reklama bus pateikiama dienraščiuose „Verslo žinios“ ir „Lietuvos rytas“, bei jų internetinėse svetainėse. „Verslo žinios“ pasirinktos todėl, kad yra vienas populiariausių ir skaitomiausių laikraščių Lietuvos verslininkų tarpe, o „Lietuvos rytas“ – apskritai vienas populiariausių dienraščių Lietuvoje.

Remiantis TNS Gallup atliktu tyrimu paaiškėjo, kad portalas DELFI yra antras labiausiai lankomų internetinių puslapių (pirmoje vietoje yra www.google.lt), todėl reklamuojant daugiafunkcinį centrą „Perkūnkiemis“ taip pat bus pasinaudoja portalo www.delfi.lt siūloma reklamos galimybe. Bus pasirinktas animuotas dinaminis skydelis (120x60), kuris pasirodys 300 000 kartų per dieną visose DELFI aplinkose (Titulinis, Dienos naujienos, Verslas, Pramogos, Sportas, Moterys).

Taip pat planuojama išsiųsti reklaminius laiškus visiems dabartiniams bendrovės klientams, užsakovams bei partneriams.

Taigi iš viso reklamai planuojama skirti apie 2000-3000 Lt, kadangi daugiafunkcinis centras „Perkūnkiemis“ yra kuriamas labai palankioje verslui ir paklausioje vietoje, rėmimui labai daug lėšų skirti nereikės.

Asmeninis pardavimas naudoja asmeninį bendravimą siekiant įtikinti nupirkti prekę. Jį tikslinga naudoti tik kai kurių prekių atžvilgiu. Šiuo atveju svarbiausia pasirinkti tinkamus prekybos agentus, juos apmokyti, įdiegti įmonei naudingą agentų apmokėjimo sistemą. Kadangi „Ogmios centras“ yra nekilnojamojo turto agentūra, tai jai papildomai nereikia apmokyti ir samdyti tokių agentų, todėl įmonė sėkmingai naudoja šią rėmimo rūšį.

KAINODARA

Įmonė turi galimybę pasinaudoti viena iš kelių galimų kainos nustatymo būdų: remtis kaštais arba sukurti pridėtinę prekės vertę. Jeigu nepavyksta pabrėžti prekės išskirtinumo, nustatoma jai kaina artėja prie žemutinės ribos - savikainos. Taikomi kainos nustatymo metodai skirstomi į tris grupes:

1.                remiantis kaštais. Suskaičiuojama savikaina ir pridedama norima pelno marža;

2.                orientuojantis į paklausą. Pirmiausia išsiaiškinama, ar apskritai mūsų prekei yra vartotojas ir kokią vertę prekė jam sudaro. Toliau vertinama, ar vartotojo pasirengimas mokėti atitinkamą kainą už siūlomą prekę nėra žemesnė bent jau už prekės savikainą. Jeigu sąlygos tenkinamos, prekės bus pasiūlyta vartotojui.

3.                orientuojantis į konkurentus. Naudojami einamų kainų, uždarų konkurencinių pasiūlymų metodai.

Kadangi nekilnojamojo turto paklausa trumpuoju laikotarpiu yra neelastinga, tai prekės pardavimo apimtis praktiškai nesikeičia didėjant jos kainai. Tačiau įvertinant tą faktą, kad nekilnojamojo turto rinkos negalima taip paprastai vertinti (tai elastinga rinka ar ne), bet reikia atsižvelgti į daugelį kitų veiksnių, todėl AB „Ogmios centras“ vadovaujasi principu „Kiekvienas partneris turi gauti daugiau negu atiduoda“ ir nesiekia greito pelno gavimo.

Įvertinus visus šiuos teiginius mūsų prekės kaina yra nustatoma vadovaujantis visais trimis principais. Visų pirmą kruopščiai ištyrus rinką ir nustačius konkurentų kainas, jos yra palyginamos su gamybos kaštais ir įvertinus norimą gauti pelną yra nustatoma galutinė kaina.

Nustatant produkcijos kainą yra įvertinama daugiafunkcinio centro statybos savikaina ir taipogi ypač stebima padėtis rinkoje. Su projekto įgyvendinimu patiriamos didelės sąnaudos, kurios pateikiamos 4-oje lentelėje.

4 Lentelė. Sąnaudos.

Konstruktyvo ir darbų aprašymas

Vnt.

Preliminarus kiekis

Vnt. kaina

Sąm. kaina (Lt)

Žemė

a

240

45 830

11 000 000

Statyba:

Aikštelės paruošimas, žemės darbai

301 790

Gręžtiniai monolitiniai poliniai pamatai

m3

375

633,80

237 675

Gelžbetoninis cokolis

m3

190,80

910

173 628

Plieninės pastato konstrukcijos su stogo/sienų apšildytomis santvaromis ir lietaus vandens nuvedimo sistemomis. Darbo ir montavimo brėžiniai, gaminimas, atvežimas į statybos vietą bei montavimas

5 177 000

Cokolio ir apšiltinimas polistirolo pl.

m3

105,50

290

30 595

Grindų pagrindai – sutankintas iki 0,1 MPa 30cm storio žvyro sluoksnis

m2

15 950

12

191 400

Perdanga iš surenkamų gelžbetoninių tuštuminių plokščių

m2

1 682

96

161 472

Šlifuoto betono grindys parduotuvių zonoje

m2

13 946

1 115 680

Teracinių plytelių paklojimas ant cementinio skiedinio

m2

13 946

43

599 678

Teracinės plytelės

m2

13 946

58

808 868

Šlifuoto betono (padidinto paviršiaus atsparumo dilimui, smūgiams ir gniuždymui) grindys sandėlio zonoje

m2

2 004

190 380

Šlifuotos betoninės grindys ant perdenginio

m2

1 682

78

131 196

Grindų danga ant perdenginio (PVC)

m2

1 682

112

188 384

Mūro sienos

m3

305

620

189 100

Pamatai po mūro sienomis

m3

60

830

49 800

GKP pertvaros su apdaila

m2

168 008

Sienų apdaila

m2

130 628

Akustinės pakabinamos lubos

m2

3 990

35

139 650

Langai ir vitrinos

m2

477 254

Pamatai po rampomis

m3

29,40

658,30

19 354

Rampos

m3

48,60

1 158,60

56 308

Vartai

m2

62

980

60 760

Durys

m2

16,4

360

5 904

Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas

3 220 570

Vidaus elektros darbai

1 005 963

Gaisro signalizacija

98 041

Apsaugos signalizacija

127 878

Vandentiekis ir kanalizacija



272 802

Sprinkleriai

874 197

Lauko inžineriniai tinklai

2 250 500

Dangų įrengimas ir teritorijos apželdinimas

m2

43 000

113,76

3 317 780

Kojų valymo grotelės ACO

m2

25

343

8 575

Kiti nenumatyti darbai ir rezervas projekto pildymui

%

3

217 809

653 426

Sumokėtos palūkanos

240 000

IŠ VISO:

33 623 628

Kadangi šį daugiafunkcinį centrą mes planuojame ne parduoti, o nuomoti, galime paskaičiuoti kiek laiko prireiks, kad gautume planuojamą 10% metinę investicijų grąžą:

Daugiafunkcinio prekybos centro „Perkūnkiemis“ paskirtis – mažmeninė prekyba, paslaugos ir pramogos. Bendras plotas yra 26 000 m2. Patalpų pasiskirstymas pagal veiklos pobūdį būtų toks:

Vieno iš prekybos tinklų prekybos centras- 20% (tai sudaro 5 200 m2);

Kavinės ir restoranai – 15% (3 900 m2);

Sporto klubas – 20 % (5 200 m2);

Vaikų teritorija – 5% (1 300 m2);

Ne maisto prekių mažmeninės prekybos/paslaugų parduotuvės-salonai – 35% (9 100 m2);

Grožio centras – 5% (1 300 m2);

Stovėjimo aikštelė (10 000 m2).

Tikėtinas pelnas, paskaičiuotas su 10% investicijų grąža:

33 623 628 + (33 623 628 x 0,1) = 36 985 990,8 Lt.

Atsižvelgiant į daugiafunkcinio centro sudėtį pagal veiklos pobūdį, į nekilnojamojo turto (konkrečiai į komercinių patalpų) rinkos analizės duomenis ir prognozes bei įvertinus konkurentų siūlomas kainas numatomos tokios nuomos kainos kiekvienai veiklos grupei:

Vieno iš prekybos tinklų prekybos centras- 18 Lt/m2 (93 600 Lt/mėn už nuomojamą plotą);

Kavinės ir restoranai – 40 Lt/m2 (156 000 Lt/mėn už nuomojamą plotą);

Sporto klubas – 28 Lt/m2 (145 600 Lt/mėn už nuomojamą plotą);

Vaikų teritorija – 23 Lt/m2 (29 900 Lt/mėn už nuomojamą plotą);

Ne maisto prekių mažmeninės prekybos/paslaugų parduotuvės-salonai – 40 Lt/m2 (364 000 Lt/mėn už nuomojamą plotą);

Grožio centras – 25 Lt/m2 (32 500 Lt/mėn už nuomojamą plotą);

Iš viso: 821 600 Lt/mėn arba 9 859 200 Lt/m už bendrą nuomojamą plotą.

Norima gauti 10% investicijų grąža bus gauta per:

36 985 990,8/9 859 200 = 3,7 metų.

Įvertinus šį faktą, nuomos sutartys bus pasirašomos mažiausiai 5 metams, todėl paskaičiuotos kainos garantuoja įmonės veiklą be nuostolių. Įmonė pagal vertinimo kriterijų yra pasirinkusi įvertintą kainų priėmimo sprendimą – kainos palankumo įvertinimą, t.y., kaina yra lyginama su konkurentų kainomis. Šiuo metu vidutinė panašių komercinių patalpų kaina yra 35-50 Lt/m2. Kadangi AB „Ogmios centro“ prekybos centrai yra orientuoti į vidutines ir mažesnes pajamas gaunančius vartotojus, tai pasirenkama žemesnė kaina, kurios pagalba ir toliau tikimasi sėkmingai bendradarbiauti, plėsti lojalių klientų ratą.

Pabaigai reikėtų paminėti marketingo ekspertų teiginį, kad pasaulinėje rinkoje kompanijos stengiasi neakcentuoti kainos faktoriaus kaip konkurencijos priemonės. Tai lyg ir turėtų eliminuoti kainodarą iš aktyvių darbų rato įmonėje. Tačiau praradus galimybę kryptingai dirbti, paskęstama kainų politikos proceso rutininėse problemose. Pribrendus akivaizdžioms problemoms, tenka peržiūrėti ir naujai formuoti vykdomą kainų politiką įmonėje.

PARDAVIMŲ APIMTIES IR PELNO (NUOSTOLIŲ) PROGNOZĖ

Rengiant pardavimų apimties prognozę, atsižvelgiama į prognozuojamą vienetinę pardavimų apimtį ir pardavimų kainas (mūsų atveju, nuomos kainas), pateiktas marketingo plane.

Pelno (nuostolių) ataskaita – tai visų firmos įplaukų ir išlaidų planas, apskaičiuojant ir prognozuojamo laikotarpio grynąjį pelną.

11 Lentelė. Pajamos už patalpų nuomą, bendros sąnaudos:

Pajamos (Lt)

Sąnaudos (Lt)

Už patalpų nuomą

(per 5 metus)

49 296 000

33 623 628

PELNAS (per 5 metus)

15 672 372

PELNAS (per 1 metus)

3 134 474

Projektas atsiperka per 3,7 metų ir po to pradedamas gauti pelnas.

PROGNOZUOJAMA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Pinigų srautų prognozė – tai būsimi pinigų gavimai, išleidimai ir prognozuojamas pinigų balansas tam tikro laikotarpio pabaigoje. Pinigų srautų ataskaita padeda įvertinti firmos sugebėjimą valdyti pinigų srautus, papildomo finansavimo poreikį, galimybę ateityje gauti teigiamus pinigų srautus, apmokėti įsiskolinimus.

Pinigų srautai projekto vykdymo metu. Daugiafunkcinio centro „Perkūnkiemis“ statybos ir įrengimo metu įplaukos nėra gaunamos, yra naudojami projekto vystymui skirti resursai. Įplaukos pradedamos gauti nuo centro atidarymo datos – 2006.11.01. Pajamos gaunamos pastoviai kiekvieną mėnesį, visu patalpų nuomos sutartyje numatytu 5 metų laikotarpiu.

PROJEKTO ĮTAKA AB “OGMIOS CENTRO“ FINANSINEI BŪKLEI

Pelno (nuostolių) atskaita

Daroma prielaida, kad kita bendrovės veikla nekinta.

11 Lentelė. Pelno (nuostolių) ataskaita:

2004

2005

2006

Pardavimo pajamos

67255609

74407757

86985703

Pardavimo savikaina

41264854

44706780

47850225

Bendrasis pelnas

25990755

29700887

34135478

Veiklos sąnaudos

19899699

21738106

23361734

Pardavimo

Bendrosios ir administracinės

19899699

21738106

23361734

Tipinės veiklos pelnas

60991056

7962781

10773744

Kita veikla

Pajamos

Sąnaudos

Finansinė ir investicinė veikla

(838194)

(2064239)

(2116690)

Pajamos

1776283

684232

10876

Sąnaudos

1927393

2868414

222545

Įprastinės veiklos pelnas

5252862

5898542

6562075

Pelnas prieš apmokestinimą

5252862

5898542

6562075

Pelno mokestis (15%)

120440

1134267

1284311

Grynasis pelnas

5132422

4764275

5277764

Iš patektos prognozinės pelno (nuostolio) ataskaitos matome, kad siūlomas projektas padidintų įmonės gaunamą pelną 9,7%.

Išvados

Šiame darbe yra pristatomas daugiafunkcinio centro „Perkūnkiemis“, kurį ketina statyti AB 'Ogmios centras', verslo planas. Šis verslo planas pasitarnaus kaip įrodymų rinkinys, ieškant finansavimo šaltinių bei padės įmonei lengviau realizuoti savo idėjas.

AB „Ogmios centras“ yra – nekilnojamąjį turtą valdanti bendrovė jau dešimtmetį sėkmingai dirbanti ir plečianti savo veiklą šioje verslo srityje. Įmonė didžiausią dėmesį skiria komercinių patalpų kūrimui nuomai, todėl mūsų projekto esmė yra sukurti naują daugiafuncinį centrą „Perkūnkiemis“ patalpų nuomai naujai statomame rajone.

Numatoma, jog įmonė dirbs sėkmingai ir Lietuvoje užims gana didelę Lietuvos rinkos dalį (24%), todėl ji sieks dar labiau įsitvirtinti rinkoje, geriau patenkinti vartotojų poreikius ir gauti dar didesnę naudą.

Išanalizavus įmonės padėtį išsiaiškinta, kad šiam projektui įgyvendinti reikės 33,6 tūkst. Lt, kurie bus skirti žemės sklypo įsigijimui naujai statomame gyvenamųjų pastatų kvartale „Perkūnkiemis“, daugiafunkcinio centro statybai, rėmimo išlaidoms padengti, numatytų banko palūkanų grąžinimui, ir kitoms su projekto įgyvendinimu susijusioms išlaidoms padengti. Įmonė tikisi gauti 4 mln. Lt paskolą iš banko 5 metams su 6 % metinėmis palūkanomis. Likusią sumą įmonė dengs iš savo lėšų (nepaskirstytas pelnas siekia 3,2 mln. Lt, o trumpalaikis turtas net 29,2 mln. Lt).

Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, jog šio projekto atsipirkimo laikas yra 3,7 metai. Tikėtina investicijų grąža yra 10 %. Siekiant išvengti rizikos nuomos sutartys yra pasirašomos mažiausiai 5 metams, todėl paskaičiuotos kainos garantuoja įmonės veiklą be nuostolių. Norint geriau įvertinti planą apskaičiuojami pelningumo, turto panaudojimo efektyvumo rodikliai.

Literatūros sąrašas

1.      Garškienė A. Verslo planavimas. Vilnius 1997

2.      Gineitienė Z. Verslo kūrimas ir valdymas. Vilnius 2005

3.      Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas 2001

4.      Rutkauskas A. V., Tamošiūnienė R. Verslo projektavimas. Vilnius 2002

5.      Hajamas A. Marketingas žaliems. Kaunas: Smaltijos leidykla, 1999

6.      Gečienė E. Marketingo strategija ir valdymas. Vilnius, 2004

7.      Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. Vilnius, 2001.

8.      www.ogmioscentras.lt

9.      www.perkunkiemis.lt

10.  www.svg.lt

11.  www.rangaIV.lt

12.  www.mgbaltic.lt--

13.  www.balticpropertytrust.com

14.  www.colliers.lt

15.  www.inreal.lt



loading...






Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2450
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site