CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ES Tarybos Direktyvos 98/24/EC (“Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminėmis med˛iagomis”) įgyvendinimo pasekmių poveikio vertinimas

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ES Tarybos Direktyvos 98/24/EC (“Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminėmis med˛iagomis”) įgyvendinimo pasekmių poveikio vertinimas

ĮVADAS

Lietuvai integruojantis į Europos S¹jung¹ svarbu nustatyti io poveikio pasekmes socialinėms, ekonominėms ir kitoms sritims. Viena i prioritetinių sričių yra sauga ir sveikata darbe.

Pagal darbo vietų higieninio vertinimo rezultatus 1999 metais (pagal SAM VSC duomenis), kenksmingomis darbo s¹lygomis dirbo 6536 darbuotojai, tai sudaro 24% visų higienikai įvertintų darbo vietų ir labai kenksmingomis - 590 darbuotojų, arba 2% visų higienikai įvertintų darbo vietų. Saugus kenksmingų med˛iagų naudojimas pagerina darbo s¹lygas ir kultūr¹, suma˛ina profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.

Vykdant ACQUIS, pagal direktyv¹ 98/24/EC parengtas Darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos nuo chemikalų (cheminių agentų), kancerogenų ir (arba) mutagenų poveikio darbe nuostatų projektas. Numatomas įsigaliojimo terminas - nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuostatuose bus nustatyti privalomi saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant su cheminėmis med˛iagomis, įskaitant prevencines priemones ir atskiros draud˛iamos priemonės dirbant su tam tikromis med˛iagomis arba tam tikram darbui. ie reikalavimai taikomi visų ekonominės veiklos rūių subjektams, kurių veikla susijusi su cheminių med˛iagų gamyba, laikymu, naudojimu ir transportavimu. Svarbu ˛inoti visapusik¹ io tesės akto poveikį Lietuvos ūkiui.

Būtinum¹ įvertinti rengiamų teisės aktų projektų pasekmes nustato LR Seimo Statutas (13 straipsnis) ir LR Vyriausybės darbo reglamentas (51.9 punktas), bei Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta metodika. io teisės akto įgyvendinimo pasekmių tyrimas:

-suteikia pagrind¹ valstybės institucijų ir visuomenės bei verslo atstovų tarpusavio supratimui ir strateginiam bendradarbiavimui – tiek dabartiniame rengimosi narystei Europos S¹jungoje procese, tiek įstojus į ES, tiek ir visame vieosios vald˛ios, verslo ir visuomenės s¹veikavime,

-suteikia visuomenei platesnio pobūd˛io informacij¹ apie valstybės institucijų veikl¹ ir jos rezultatus,

-palengvina įmonėms prisitaikyti prie ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų,

-sudaro s¹lygas dirbančiųjų saugos ir sveikatos gerinimui ir profesini ligų ma˛ėjimui.

1 Tyrimo tikslas

Įgyvendinimo pasekmių tyrimo tikslas yra nustatyti katus ir naud¹, atsirandančius dėl teisės akto EC direktyvos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminėmis med˛iagomis (98/24/EC).

Tyrimo tikslui pasiekti bus sprend˛iami ie u˛daviniai:

Įmonių finansinių ilaidų nustatymas:

-rizikos įvertinimui;

-dirbančiųjų aprūpinimui apsauginėmis priemonėms;

-papildomoms medicininėms dirbančiųjų ap˛iūroms;

-specialių saugos instrukcijų parengimui;

-mokymui;

-kitų.

Ilaidų valstybiniame lygmenyje nustatymas:

-valstybinei darbo inspekcijai,

-kitoms valstybinėms institucijoms.

Teigiamo direktyvos poveikio nustatymas:

-profesinių ligų skaičiaus ar jų pasekmių rimtumo suma˛ėjimas,

-darbo s¹lygų gerėjimas,

-kitas.

Rekomendacijų įmonėms parengimas.

2 Tyrimo metodika

Įgyvendinimo pasekmių tyrimas atliktas vadovaujantis Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta “Reguliuojančių teisės aktų poveikio įvertinimo metodika”. Tyrimui naudojami statistiniai-analitiniai, apklausos, analizės, analogijų, finansinis ataskaitų apibendrinimų ir kiti mokslinio tyrimo metodai. Įgyvendinimo pasekmių tyrimo schema pateikta 1 pav.

io teisės akto įgyvendinimo pasekmių tyrimas:

-suteikia visuomenei platesnio pobūd˛io informacij¹ apie valstybės institucijų veikl¹ ir jos rezultatus,

-palengvina įmonėms prisitaikyti prie ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimų,

-sudaro s¹lygas dirbančiųjų saugos ir sveikatos gerinimui ir profesini ligų ma˛ėjimui.

3 Direktyvos 98/24/EC analizė ir suderinamumas su kitais galiojančiais teisės aktais [ 1, 2, 3, 4, 6, 9, 10, 11 ]

Pagal pagrindinź Europos S¹jungos saugos ir sveikatos darbe direktyv¹ 89/391/EEC “Dėl priemonių gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹ jų darbovietėse”, 1998 m. baland²io 7 d. buvo priimta Tarybos direktyva “Dėl profesinės saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais “, 98/24/EC.

Tai keturioliktoji specialioji direktyva, kuri remiasi Direktyvos 89/391EEC 16 straipsnio 1 dalimi, t.y. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal EEB įsteigimo sutarties 118 a straipsnį priima atskiras direktyvas ir kitose srityse.

i direktyva nustato minimalius reikalavimus, keliamus darbuotojų apsaugai nuo rizikos jų saugai ir sveikatai, kuri kyla arba gali kilti dėl cheminių veiksnių, esančių darbo vietoje, poveikio arba dėl darbo, susijusio su cheminiais veiksniais. Direktyvos reikalavimai taikomi, kai darbo vietoje yra arba gali būti pavojingų cheminių veiksnių (iskyrus nuostatas, kurios priimtos pagal Europos atominės energetikos bendrijos steigimo sutartį, kur numatytos apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės priemonės). Kancerogenams darbe i direktyva taikoma nepa˛eid˛iant grie˛tesnių ir (arba) konkretesnių nuostatų, numatytų 1990 m. bir˛elio 28 d. Tarybos direktyvoje 90/394/EEC dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, kylančios dėl kancerogenų poveikio (etoji specialioji direktyva, kuri remiasi Direktyvos 89/391/EEC 16 straipsnio 1 dalimi). Taip pat direktyvos 89/391/EEC nuostatos taikomos nepa˛eid˛iant grie˛tesnių ir (arba) konkretesnių nuostatų, numatytų ioje direktyvoje.

1 pav. Įgyvendinimo pasekmių tyrimo schema.

Kai kalbama apie pavojingų cheminių med˛iagų gabenim¹, ios direktyvos nuostatos taikomos, nepa˛eid˛iant grie˛tesnių ir (arba) konkretesnių nuostatų, numatytų Direktyvoje 94/55/EC, Direktyvoje 96/49/EC, Tarptautiniame pavojingų prekių gabenimo jūrų keliais (IMDG) kodekse, Tarptautiniame didelių konteinerių (IBC) kodekse ir IGC kodekse, kaip apibrė˛ta Direktyvoje 93/75/EEC, Europos sutarties dėl tarptautinio pavojingų prekių gabenimo vidaus vandens keliais bei pavojingų med˛iagų gabenimo Reinu taisyklių nuostatose, įtrauktose į Bendrijos teisės aktus, taip pat pavojingų prekių saugaus gabenimo techninėse instrukcijose, paskelbtose tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos prie įsigaliojant iai direktyvai.

Pagrindinės nagrinėjamos Direktyvos nuostatos

ioje direktyvoje nustatytos ios darbdavio pareigos:

Rizikos, kuri¹ kelia pavojingi cheminiai veiksniai, nustatymas ir įvertinimas.

Jei darbo vietoje esti kenksmingi cheminiai veiksniai, darbdavys pirmiausiai turi įvertinti visus ių veiksnių keliamus pavojus dirbančiųjų sveikatai, atsi˛velgdamas:

į pavojing¹sias savybes;

į informacij¹ apie saug¹ ir sveikat¹, kuri¹ pateikia tiekėjas (nurodyta saugos duomenų lapuose)

į poveikio lygį, rūį ir trukmź;

į darbo s¹lygas, kuriose dirbant patiriamas tokių veiksnių poveikis, bei jų kiekis;

į galiojančias profesinio poveikio ribines vertes arba biologines ribines vertes;

į įgyvendintų arba planuojamų įgyvendinti prevencijos priemonių rezultatus;

į, jei turima, jau atliktos sveikatos prie˛iūros rezultatus.

Darbdavys renka papildom¹ informacij¹ rizikai nustatyti.

Darbdavys privalo turėti rizikos įvertinim¹, kuris įforminamas tinkamos formos dokumentu pagal nacionalinius įstatymus ir jų taikymo praktik¹. Rizikos įvertinimas turi būti nuolat atnaujinamas.

Jeigu naujas darbas susijźs su pavojingais cheminiais veiksniais, dirbti galima pradėti tik juos įvertinus ir įgyvendinus visas reikalingas prevencijos priemones.

Rizikos, susijusios su kenksmingais cheminiais veiksniais, prevencijos ir ios direktyvos taikymo, įvertinant rizik¹, bendrieji principai.

Darbdavys privalo imtis prevencijos priemonių, apsaugant darbuotoj¹ nuo kenksmingų cheminių veiksnių.

Kenksmingi cheminiai veiksniai turi būti alinami arba maksimaliai ma˛inami tokiomis priemonėmis:

tinkamai suprojektuojant ir organizuojant darbo vietas, aprūpinant visomis reikalingomis darbo priemonėmis dirbant su cheminiais veiksniais;

darb¹ organizuoti taip, kad kuo ma˛iau dirbančiųjų patirtų kenksmingų med˛iagų poveikį, ma˛inti kenksmingo poveikio trukmź ir stiprum¹, cheminių veiksnių kiekį darbo vietoje ma˛inant iki ma˛iausio tos rūies darbui reikalingo kiekio;

imtis reikiamų higienos priemonių;

paruoti darbo viet¹ taip, kad saugiai būtų laikomos, gabenamos ir tvarkomos pavojingos cheminės atliekos, laikantis visų saugumo reikalavimų.

Specifinės apsaugos ir prevencijos priemonės

Darbdavys privalo u˛tikrinti, kad rizika, kuri¹ kelia kenksmingi cheminiai veiksniai būtų paalinta arba suma²inta iki minimumo.

Darbdavys turi nebenaudoti cheminio veiksnio arba pakeisti jį kitu, kuris nekenkia arba ma˛iau kenkia darbuotojo sveikatai. Jei to neįmanoma padaryti, pritaikyti apsaugos ir prevencijos priemones, parinktas pagal rizikos įvertinimo rezultatus:

tinkamai suplanuoti darbo tvark¹, naudoti tinkamas darbo priemones ir med˛iagas, stengiantis kuo labiau ivengti pavojingų cheminių veiksnių poveikio;

dirbant prie rizikos altinio naudoti kolektyvines saugos priemones, tokias kaip tinkamas vėdinimas ir kitas organizacines priemones;

jei pavojingo poveikio negalima ivengti, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.

Periodikai ir kiekvienu atveju, pasikeitus aplinkybėms, galinčioms turėti poveikį darbuotojų sveikatai, atlikti reikalingus cheminių veiksnių koncentracijos matavimus.

Kai virijama nustatyta profesinio poveikio ribinė vertė, nedelsiant imtis prevencijos ir apsaugos priemonių. Darbo vietos apsaugos priemonės:

darbo vietoje neturi būti degių pavojingų med˛iagų koncentracijų, pavojingų chemikai nestabilių med˛iagų kiekių. Jei tai neįmanoma padaryti, tai:

darbo vietoje stengtis nenaudoti u˛degimo prietaisų, kurie gali sukelti gaisr¹ ar sprogim¹, neleisti susidaryti tokioms s¹lygoms, dėl kurių chemikai nestabilios med˛iagos ar jų miiniai gali turėti kenksming¹ poveikį;

u˛sidegus degioms med˛iagoms ir dėl to įvykus gaisrui ar sprogimui, maksimaliai suma˛inti kenksming¹ poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai.

Veiksmai nelaimingų atsitikimų, incidentų ir avarinių situacijų atvejais:

Darbdavys parengia tvark¹ (veiksmų plan¹), kurios privalu laikytis įvykus nelaimingų atsitikimų, incidentų ar avarinių situacijų metu, susijusių su pavojingais cheminiais veiksniais darbo vietoje. Parengtoje tvarkoje (planuose) privaloma numatyti periodikai rengti saugos pratybas ir apsirūpinti pirmos pagalbos priemonėmis ir pirmos pagalbos patalpomis bei įranga.

Įvykus įvykiui:

darbdavys kuo skubiau įgyvendina padėties normalizavimo priemones;

įvykio vietoje paliekami dirbti tik tie darbuotojai, kurie atlieka remonto ir kitus skubius avarinės situacijos likvidavimo darbus;

darbuotojai palikti dirbti įvykio vietoje, aprūpinami privalomomis apsaugos priemonėmis;

įrengiamos įspėjamosios ir kitos ryio priemonės, kuriomis praneama apie susidariusi¹ pavojing¹ situacij¹, nurodoma tolesnių veiksmų eiga.

Garantuojama informacija apie tai, kaip elgtis avarinėse situacijose:

perspėjama, kokie pavojai gresia darbe, kaip jie atpa˛įstami, nurodomos atsargumo priemonės ir veiksmai;

pateikiami visi duomenys apie pavojus, kylančius nelaimingų atsitikimų, avarinių situacijų metu.

Darbuotojų informavimas ir mokymas

Darbdavys garantuoja:

kad darbuotojas gautų vis¹ informacij¹ apie darbo vietoje esančias kenksmingas chemines s¹lygas;

būtų mokomas, kaip apsisaugoti , įvykus avariniai situacijai.

Kitos Direktyvos nuostatos:

Draudimai.

Sveikatos prie˛iūra.

-Valstybės narės įveda sveikatos prie˛iūros tvark¹, kurioje nustatomi sveikatos registravimo reikalavimai ir galimybė su jais susipa˛inti, taikom¹ darbuotojams, kurių sveikatai kyla rizika.

-Turi būti patvirtinti ligų arba poveikio sveikatai po˛ymių nustatymo metodai.

-Sveikatos prie˛iūros duomenys turi būti registruojami ir periodikai atnaujinami.

-Sveikatos prie˛iūros dokumentuose turi būti prie˛iūros rezultatų santrauka bei visi stebėjimo ir kontrolės duomenys apie poveikį asmeniui.

Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas.

Kiti Lietuvoje priimti ar paruoti teisės aktai susijź su nagrinėjamos Direktyvos nuostatomis

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo /2000 spalio 17 d./ 20 straipsnis “Darbuotojų sauga nuo pavojingų cheminių med˛iagų poveikio” nurodo:

Kad įmonėse, kuriose naudojamos cheminės med˛iagos, darbdavys privalo numatyti ir įgyvendinti priemones:

Keisti pavojingas med²iagas nepavojingomis arba ma²iau pavojingomis med²iagomis;

Ma˛inti darbuotojų, galinčių tiesiogiai kontaktuoti su pavojingomis cheminėmis med˛iagomis, skaičių;

Keisti (organizuoti) technologinius ir darbo procesus taip, kad nebūtų visai naudojamos pavojingos sveikatai cheminės med˛iagos arba kuo ma˛iau jų patektų į darbo aplink¹, arba tik darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatyti leid˛iami kiekiai.

Sudaryti gelbėjimo darbų planus galimų avarijų, kurių metu darbuotojai gali būti paveikti pavojingomis sveikatai cheminėmis med˛iagomis, atveju ir numatyti prevencines priemones jų ivengimui.

Kad visi darbuotojai privalo būti supa˛indinti su įmonėje esančių pavojingų jų sveikatai cheminių med˛iagų galimu poveikiu; privalo būti apmokomi ir instruktuojami saugiai dirbti su tokiomis med˛iagomis, privalo gerai būti susipa˛inź su apsaugos priemonių ir pirmos pagalbos priemonių naudojimu.

Kad įmonėse ir darbo vietose, kur yra pavojingų sveikatai cheminių med˛iagų, privalo būti įrengtos:

kolektyvinės apsaugos priemonės, specialios sistemos, leid˛iančios registruoti chemines med˛iagas esančias darbo aplinkoje, ir turinčias įspėti darbuotojus apie jiems kilusi pavojų;

pirmosios medicinos pagalbos priemonės, kurių s¹ra¹ nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Kad darbuotojai dirbantys su pavojingomis sveikatai cheminėmis med˛iagomis privalo būti aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.

Kad patalpos, kuriose yra pavojingos cheminės med˛iagos privalo būti ˛ymimos specialiais įspėjamaisiais ˛enklais.

Kad naudojant pavojingas sveikatai chemines med˛iagas, privaloma vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, nurodytais cheminės med˛iagos saugos duomenų lape.

Kad darbo aplinkoje esančių pavojingų cheminių med˛iagų, kurių did˛iausi leistini dyd˛iai gali būti virijami ne daugiau kaip 15 min. per darbo dien¹, ir pavojingų cheminių med˛iagų, kurių did˛iausi leistini dyd˛iai negali būti viryti darbo aplinkoje, s¹raus tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos darbo ministerija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 01 13 įsakymu Nr. 18/12 patvirtintame Lietuvos Respublikos cheminių med˛iagų ir preparatų įstatyme (priimtame 2000 m. baland²io 18 d.) taikomame visiems cheminių med˛iagų ir preparatų gamintojams, importuotojams ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, tiekiančioms į rink¹ ar kitaip tvarkančioms chemines med˛iagas ir preparatus keliami ie reikalavimai:

Numatyti ir taikyti priemones alinančias arba iki minimumo suma˛inančias kenksmingų cheminių med˛iagų ir preparatų poveikį ˛mogaus sveikatai ir aplinkai;

Turėti informacij¹ apie teikiamų į rink¹ cheminių med˛iagų ir preparatų savybes ir saugos priemones bei taikyti ias priemones savo veikloje;

Teikti vartotojams informacij¹ apie cheminių med˛iagų ir preparatų pavojingas savybes, galinčias pakenkti sveikatai ar aplinkai, apie naudojamas saugos priemones,

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl darbuotojų apsaugos nuo biologinių med˛iagų poveikio darbo vietose nuostatų” (1998 m. lapkričio 2 d. Nr. 162/635, ˇin., 1998. Nr. 98-2775). Nuostatai nustato minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus dirbant su biologinėmis med˛iagomis, sudarant s¹lygas darbuotojams apsaugoti nuo sveikatai pavojingo jų poveikio. Rengiant pasinaudota Europos Bendrijos direktyvų 95/30/EK, 97/599EK, 97/65EK nuostatomis. ių nuostatų įsigaliojimas numatomas nuo 1999 m. gegu˛ės 1 d., iskyrus nuostatų III ir IV priedus, kuriuose nurodyti reikalavimai vietoms, įrenginiams ir priemonėms, u˛tikrinančioms dirbančiųjų sveikat¹ bei susirgimų profilaktik¹.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegu˛ės 6 d. įsakymu Nr.87/236 priimtos “Darbo su asbestu taisyklės”. ios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos direktyvomis: 80/1107/EEC “Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiu, fiziniu, biologiniu med˛iagų poveikiu”, 83/447/EEC “Dėl darbuotojų apsaugos, susijusios su asbesto poveikiu”, bei 91/382/EEC pakeičiančia kai kuriuos direktyvos 83/447/EEC straipsnius. ios taisyklės reglamentuoja pagrindinius saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. ios taisyklės taikomos veiklai (darbui), susijusiai su asbesto arba med˛iagų, turinčių savo sudėtyje asbesto, laikymu, naudojimu, transportavimu, alinimu ir med˛iagų, turinčių savo sudėtyje asbesto, gamyba.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas “Dėl pavojingų ir ypač pavojingų u˛krečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat ių ligų sukėlėjų neiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tźsti darbo ’’ , s¹rao tvirtinimo (1998 m. spalio 19 d. Nr. 592, ˇin., 1998., Nr. 98-2592) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pateikiamas papildymas straipsnio dalis, pridedant s¹ra¹ pavojingų ir ypač pavojingų u˛krečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat ių ligų sukėlėjų neiotojams be bendrosios praktikos gydytojo leidimo, negalima tźsti darbo. Be to čia paliekama galimybė, asmenis, sergančius s¹rae neįvardintomis ligomis arba tapusius tokių ligų sukėlėjų neiotojais, teritorijų vyriausieji gydytojai higienistai savo sprendimais gali nualinti nuo tam tikrų darbų arba veiklos, remdamiesi epidemiologiniais motyvais.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsakymas “Dėl Chemijos pramonės įmonių priegaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo” (1997 12 30 Nr. 594, 1998, Nr. 6-127). is įsakymo vykdymas pavestas priegaisrinės prie˛iūros pareigūnams, nustatant įsigaliojimo laik¹ nuo 1998 m. kovo 1 d. Priede pateikiamas Chemijos pramonės įmonių priegaisrinės saugos taisyklės PST 07-97. Taisyklėse pabrė˛iama priegaisrinės saugos reikalavimų u˛tikrinimas chemijos pramonės įmonėse, numatyti reikalavimai teritorijų, įrengimų prie˛iūrai, apsaugos nuo ˛aibo ir statinio elektros krūvio priemonės, pastatų ildymo ir vėdinimo sistemų prie˛iūra, med˛iagų saugojimas, lengvai u˛siliepsnojančių ir degių skysčių sandėliavimas, med˛iagų panaudojimas technologiniuose procesuose, degių tirpiklių surinkimas, degių suspensijų atskyrimas, d˛iovinimo procesas, pavojingų med˛iagų transportavimas, dujų ūkio prie˛iūra, ugnies darbų atlikimas, med˛iagų saugojimas, katilinės, kompresorinės, pagalbinių tarnybų cechai, gaisro gesinimo įrenginiai ir priemonės, bei jų gesinimo organizavimas.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (1998 m. gruod˛io 15 d. Nr. VIII—971, ˇin., 1998, Nr. 115-32300) nustatė Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veikimo teisinius bei organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų, gyventojų pareigas ir teises civilinėje saugoje.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas, patvirtintas 1998m. gruod˛io 24 d. Nr. 182/773 kurio pagrindu ir buvo parengtos naujos “Darbuotojų apsaugos nuo s¹lyčio su vinilchlorido monomeru taisyklės” kaip tik vadovaujantis Europos Ekonominių Bendrijų Tarybos 1978 m. 06 mėn. 29 d. direktyva 78/610/EEC dėl valstybių narių įstatymų, teisės aktų ir administracinių nuostatų, kurios nustato vinilchlorido monomero panaudojimo darbe galimybes ir dirbančiųjų sveikatos apsaug¹, EEC 1991 m. kovo 5 d. direktyva 91/155/EEC, nustatanti detalius potvarkius dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, bendros sistemos įgyvendinant direktyvos 88/379/EEC atskirus straipsnius bei mūsų respublikoje galiojančiais saugos ir sveikatos darbo ir teisės aktai.

Lietuvos Respublikos seimas 1999 kovo 18 d. priėmė įstatymo nauj¹ redakcij¹: “Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos prie˛iūros įstatymas”. iame įstatyme yra nustatyti darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose, ūkinėse bendrijose, ūkininkų ūkiuose pagal darbo sutartis arba narystės pagrindais, profesinės sveikatos prie˛iūros pagrindus. Įstatyme numatyta tvarka atliekant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų tvirtinimo bei jų įgyvendinimo kontrolės, higienos normų bei privalomų funkcijų nustatym¹ darbo medicinos įstaigoms ir jų veiklos kokybės kontrolź.

1998 m. gruod˛io 22 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos įsakymas “Dėl bendrųjų pavojingų cheminių med˛iagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių“ taikymo įmonėse ir organizacijose bei buityje. Rengiant ias taisykles, atsi˛velgta į galiojančių Lietuvos teisės ir normatyvinių aktų, reglamentuojančių pastatų įrengim¹, darbo ir priegaisrinź saug¹, taip pat Europos S¹jungos ir tarptautinius cheminių med˛iagų ir preparatų sandėliavimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos vyriausybė 1999 m. baland˛io 21 d. Nr. 452 priėmė nutarim¹ “Dėl pavojingų cheminių med˛iagų gamybos, didmeninės prekybos ir sandėliavimo licenzijavimo”, kuriame numatytos ių med˛iagų gamybos didmeninės prekybos ir sandėliavimo licenzijavimo taisyklės, anuliuojant jau buvusias analogikas taisykles priimtas 1996 m. vasario 9 d. nutarim¹ Nr. 229. Naujoji taisyklių redakcija papildyta naujai apibrė˛iant licenzijų rūis, bei pakeičiant kai kuriuos punktus.

1999 m. gegu˛ės 7 d. Nr. 193/134/225 buvo patvirtintas norminis aktas “Dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklių ir registracijos nuostatų patvirtinimo”, kuriame buvo pateiktos augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklės registracijos nuostatai. ios taisyklės yra papildytos ir iplėstos ir pakeitė buvusias cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių, augalų augimo reguliatorių įve˛imo, transportavimo, saugojimo, prekybos, vartojimo ir nukenksminimo Lietuvos Respublikos taisykles.

“ Kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių, kuriems esant draud˛iama dirbti nėčioms, pagimd˛iusioms ir krūtimi maitinančioms moterims ir nerekomenduotina dirbti moterims, norinčioms isaugoti motinystės funkcij¹ s¹rae”, patvirtintame LR sveikatos apsaugos ministerijos ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 01 13 įsakymu Nr. 18/12, ivardinti kenksmingi cheminiai veiksniai, tai :

Cheminės med˛iagos, galinčios pakenkti vaisiui ir vaisingumui (tai atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEC R60, R61, R62, R63 pa²enklintas med²iagas);

Cheminės med˛iagos, galinčios sukelti paveldimų genetinių sutrikimų ( tai atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEC R46, R47 pa˛enklintas med˛iagas);

Cheminės med˛iagos, sukeliančios ir galinčios sukelti negrį˛tamų organizmo pa˛eidimų (tai atitinka ES direktyvoje 67/548 EEC R39, R40 pa˛enklintas med˛iagas);

Cheminės med˛iagos, sukeliančios vė˛į (atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEC R45 pa˛enklintas med˛iagas).

Parengti teisės aktų projektai:

Pagal nagrinėjam¹ direktyv¹ parengtas“Darbuotojų apsaugos nuo cheminių med˛iagų ir jų preparatų nuostatų” projektas. Numatomas įsigaliojimo terminas - nuo 2003 m. sausio 1 d.

Parengtas “Chloro naudojimo, sandėliavimo ir transportavimo saugos darbe taisyklių” projektas nustato būtinuosius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus naudojant, sandėliuojant ir transportuojant chlor¹. Taisyklės turi būti patvirtintos iki 2001 metų.

iuo metu Lietuvoje galioja tokios higienos normos, susijusios su nagrinėjama Direktyva:

HN 23-1993 Kenksmingos med²iagos. Did²iausia leid²iama koncentracija darbo aplinkos ore.

HN 48-1994 Kenksmingos med²iagos. Did²iausia leid²iama koncentracija ir laikinai leid²iamas lygis ²mogus vartojamame vandenyje.

HN 54-1998 Maisto ²aliavos ir maisto produktai. Did˛iausios leid˛iamos cheminių teralų koncentracijos ir did˛iausi leid˛iami u˛tertumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai.

HN 63-2000 Draud²iami ir ribojami pesticidai.

HN 97-2000 Pesticidai ir jų koncentracijų leid˛iamos vertės aplinkoje.

HN 36-1999 Draud²iamos ir ribojamos med²iagos.

Inagrinėjus LR galiojančius teisės aktus bei parengtų teisės aktų projektus paaikėjo, kad:

nėra nustatyti darbo aplinkoje esančių pavojingų cheminių med˛iagų leistinų ribinių dyd˛ių, kurie gali būti virijami ne daugiau kaip 15 min. per darbo dien¹, ir leistinų ribinių dyd˛ių, kurie negali būti viryti darbo aplinkoje, s¹raai (higienos norma).

reikia parengti pavojingų cheminių med˛iagų rizikos vertinimo metodik¹ (rekomendacijas).

Patvirtinus pagal nagrinėjam¹ direktyv¹ parengtus “Darbuotojų apsaugos nuo cheminių med˛iagų ir jų preparatų nuostatus” ir juos įgyvendinant, minėtus tesės aktus reikalinga papildyti ir (arba) pakeisti pagal ios Direktyvos nuostatas.

4 Statistinių duomenų apie tyrimo objekt¹ rinkimas ir analizė

Vertinant ES direktyvos 98/24/EC ir pagrindinės direktyvos 89/391/EEC visumos reikalavimus bei jų įgyvendinimo poveikį įmonėms, valstybinėms institucijoms bei darbuotojoms buvo atlikta anoniminė apklausa pagal parengtas apklausos anketas. Viena anketa skirta įmonėms (1 priedas), kita – valstybinėms institucijoms (2 priedas). Be to, buvo apklausta 76 dirbantieji, tam, kad nustatyti Direktyvos socialinį poveikį (anketa pateikta 3 priede). Anketose pateikti klausimai susijź su Direktyvos įgyvendinimo pasekmių tyrimo tikslu, siekiant isiaikinti visapusik¹ įmonių, valstybinių institucijų bei darbuotojų po˛iūrį į Direktyvos nuostatų įtak¹, u˛tikrinant saug¹ ir sveikat¹ darbe mūsų respublikos įmonėse ir bendrai įvairiuose ūkio subjektuose.

Įmonės buvo suskirstytos pagal dirbančiųjų skaičių ir pagal s¹naudas vienam darbuotojui taip:

smulkios 1 – 50 dirbančiųjų, s¹naudos 116 tūkst. Lt,

vidutinės 50 – 500 dirbančiųjų, s¹naudos 81 tūkst. Lt,

stambios 500 ir daugiau dirbančiųjų, s¹naudos 104 tūkst. Lt.

Respublikos Statistikos departamento duomenis tokių įmonių skaičius pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė Įmonių pasiskirstymas pagal dirbančiųjų skaičių Lietuvos Respublikoje

Eil. Nr.	Įmonės	Smulkios	Vidutinės	Stambios Daugiau 500	Bendras dirbančiųjų skaičius
	Valstybės ir savivaldybės įmonės AB, UAB, kooperatinės įmonės
	Personalinės įmonės
Viso:

Taigi, i lentelės matyti, kad mūsų Respublikoje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro vidutinikai apie 99,7%.

Apklausos imtys nustatytos pagal toliau pateikt¹ tyrimo metodik¹. I viso organizacijoms ir įmonėms buvo idalinta 46 anketų,proporcingai įmonių skaičiui. Atsakius į pateiktus klausimus jos buvo gr¹˛intos atgal. Gauta 28 u˛pildytų anketų. Tai sudarė 60% nuo isiųstų , arba 90 % nuo reikiamos imties. Po to buvo atliktas gautų informacinių duomenų tyrimas ir analizė.

Pagrindinis informacijos surinkimo tikslas, atliekant apklaus¹, yra gauti visos tyrinėjamos visumos charakteristikas. Reikalavimai tyrimui yra sekantys:

informacija turi būti autentika, maksimaliai atitinkanti realybź;

˛inių turi pakakti tyrinėjamiems u˛daviniams sprźsti;

informacija turi būti surinkta per trumpiausi¹ laik¹.

Mes pasirinkome atrankinį stebėjim¹, kaip neitisinio stebėjimo dalinį variant¹, t.y., kai tiriame tik analizuojamos dalies vienetus. Atrankinio metodo teorijos pagrindiniai principai yra:

atrankos kiekis (tai yra kiek visumos vienetų bus analizuojama) nustatoma i anksto;

atrenkant stebėjimo vienetus, neturi būti pa˛eistas atsitiktinumo principas (visi vienetai turi vienodas galimybes patekti į atrank¹);

Tyrimui naudojome vien¹ i atsitiktinės atrankos metodų - blokinź atrank¹. Blokinės atrankos atveju į imtį atrankama i karto po kelet¹ narių. Blokinės atrankos metodas efektyvesnis, jei prie sudarant imtį populiacija yra iskaidoma į grupes – sluoksnius, turinčius bendras charakteristikas. I tų sluoksnių atrankama elementų kiekis, proporcingas sluoksnių dyd˛iui populiacijos at˛vilgiu. i atranka leid˛ia su santykinai ma˛oms imtimis gauti prasmingus rezultatus. Tai aktualu esant didelėms populiacijoms ir pilnai tinka mūsų tyrimui.

Atliekant įmonių apklaus¹ svarbu nustatyti atrankos imtį tam, kad būtų pakankamas apklausos rezultatų patikimumas. Reikiama imtis nustatoma remiantis ribinės paklaidos apskaičiavimu. Naudojame atrank¹ be pasikartojimų ir reikiam¹ apklausos imtį surandame pagal formulź:

čia: - atrankos imtis;

- įmonių skaičius;

- patikimumo koeficientas;

- ribinė atrankos paklaida;

- variacinio po²ymio dispersija.

ˇinant generalinź visum¹ t.y. veikiančių įmonių skaičių respublikoje N 48617 ir priimant ribinź atrankos paklaid¹ - 5 , o variacinio po˛ymio maksimali¹ dispersij¹ – 0,5, bei esant patikimumo koeficientui t 2,5, gauname tokias įmonių atrankos imtis (n) apklausai atlikti:

ma˛ų – 13 (42

vidutinių – 10 (31

didelių – 8 (25

Pagal tokias apklausos imtis su pakankamu tikslumu 5 galime sprźsti apie visos tyrinėjamos visumos charakteristikas.

5 Direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo pasekmių ekonominės veiklos srityse tyrimas

5.1 Pagal esam¹ saugos ir sveikatos darbe būklź ir galiojančius teisės aktus.

Lietuva yra viena i pirmųjų Centrinės ir Rytų Europos regiono alių, kurioje 1993 m. priimtas ˇmogaus saugos darbe įstatymas. Įgyvendindamos io įstatymo nuostatas visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi atlikti darbo vietų higieninį įvertinim¹. Įmonėse kasmet vis daugiau buvo atliekama ių darbų, tačiau 1999-2000 m. dėl bendros alies ekonominės krizės higieninio įvertinimo tempai sulėtėjo.

Darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas norint isiaikinti, ar darbo s¹lygos kenkia sveikatai ir ar gali sukelti profesines ligas. Nustačius kenksmingas darbo s¹lygas darbdavys turi numatyti būdus jam gerinti, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, trumpinti darbo laik¹, organizuoti darbuotojų sveikatos tikrinimus. Tai atitinka Europos S¹jungos alių teisinź praktik¹.

Daug problemų dėl sveikatos saugos kyla chemijos pramonėje bei su tuo susijusiose įmonėse, ligoninėse, visuomenės sveikatos ir higienos centruose dirbantiems ˛monėms.Pagal mokslinės ir kitos literatūros duomenis daugėja įrodymų, kad medicinos darbuotojams dezinfekuojančių med˛iagų veiklieji komponentai sukelia ne tik ligų simptomus, bet ir profesines ligas.

Taip pat aktuali tema yra ir autotransporto vairuotojų darbas ir sveikata. Pagrindiniai veiksniai, su kuriais susiduria autotransporto vairuotojai, yra fizikiniai (vis¹ kūn¹ ir rankas veikianti vibracija, triukmas, temperatūros svyravimai, skersvėjai), oro u˛tertumas cheminėmis med˛iagomis (azoto dioksidas), psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai bei stresinės situacijos (intensyvus transporto judėjimas, reglamentuotas darbo grafikas, avarijos. Tyrimais nustatyta, kad transporto vairuotojams da˛niausiai diagnozuojamos kraujotakos bei virkinimo sistemos ligos.

Nuo 1998 m. Higienos instituto Darbo medicinos centre atliekami moksliniai dirbančiųjų darbingumo galimybių pokyčius s¹lygojančių veiksnių nustatymo tyrimai. iam tikslui naudojama Suomijos nacionaliniame medicinos institute parengta darbingumo galimybių pagal darbingumo indekso nustatymo metodika.

ˇmonės susiduria ir su kenksmingais aplinkos veiksniais. Viena i svarbių veiksnių grupių, turinčių įtakos ˛mogaus sveikatai, yra kenksmingi cheminiai aplinkos veiksniai. Cheminio veiksnio pagrind¹ sudaro dujų, garų, aerozolių ar dulkių pavidalo cheminės med˛iagos, galinčios turėti įtakos ˛mogaus sveikatai.

Pavojingų med˛iagų tarpe yra ir asbestas. Tarptautinis vė˛io tyrimo centras nuo 1969 m. sudarinėja ˛mogui kancerogenikų faktorių s¹ra¹. iame s¹rae yra asbestas, įtrauktas 1976 m., o 1982 m. dar kart¹ tai patvirtinta.

Kiekvienoje darbo saugos ir sveikatos sistemoje rizikos veiksnių, tarp jų ir cheminių, nustatymas ir įvertinimas yra pirmaeilis u˛davinys.

Rimta socialinė problema yra profesinės ligos. Lietuvoje viena i labiausiai dominuojančių profesinių ligų yra vibracinė liga. Kasmet invalidais tampa apie 80% vibracine liga susirgusių asmenų.

Daugiausia 1998 m. sirgusių buvo ˛emės ūkio, med˛ioklės ir su tuo susijusi veikla. U˛registruota 282 atvejai, tai sudaro 45,6%. Pagal sergamum¹ antri yra apdirbamoji pramonė. Buvo atvejų 139, tai yra 22,5%. Treti labiausiai sirgo statybininkai: 101 atvejis – 16,3%. Po jų seka transporto, sandėliavimo ir ryių darbininkai (26 atvejai arba 4,2%). Didelis sergamumas buvo mikininkų tarpe – 24 atvejai (3,9%).

Daugiausia 1998 m. traumų darbe buvo Klaipėdos apskrityje, visų traumų da˛numo koeficientas 3,99. Antroje vietoje Telių apskritis – 3,51. Trečioji – iaulių apskritis – 3,49. 1998 m. mirtinų traumų apskrityse koeficientai buvo tokie: iaulių – 0,19, Panevė˛io – 0,15, Marijampolės – 0,12, Klaipėdos – 0,11, Telių – 0,08, Utenos – 0,07, Vilniaus – 0,06, Kauno – 0,05. Vidutinis 1998 m. visų traumų koeficientas – 2,59, o mirtinų traumų – 0,08.

1998 m. nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pagrindinių ekonominės veiklos rūių įmonėse buvo: apdirbamoji pramonė 1249 (38,6%), statyba 526 (16,3%), transportas, sandėliavimas ir ryiai 383 (11,8%), ˛emės ūkis, med˛ioklė ir mikininkystė 329 (10,2%), elektros, dujų ir vandens tiekimas 130 (4%). Mirtinų traumų ma˛ėjančia seka: apdirbamoji pramonė 26, statyba 13, transportas, sandėliavimas ir ryiai 16, ˛emės ūkis, med˛ioklė, mikininkystė 23, elektros, dujų ir vandens tiekimas 6. Taigi, dar daug reikia nuveikti, kad darbuotojų darbo vietos būtų saugios ir nekenksmingos sveikatai. Manome, kad tai priklausys nuo ekonomikos lygio augimo ir narystės ES.

5.2 Tyrimas atskirose ekonominės veiklos srityse

Vienas pagrindinių vertinimo kriterijų, tiriamo teisės akto pasekmių ekonominės ūkinės veiklos sritims analizei, buvo Valstybės darbo inspekcijos, darbo medicinos centro bei statistikos departamento 3 metų duomenys. Pagrindinis dėmesys kreiptas į saugos ir sveikatos būklź Lietuvos Respublikos įmonėse įstaigose ir organizacijose. Atlikus minėtų institucijų pateiktų statistinių duomenų tyrim¹ ir analizź, nustatyta:

Privačiose įmonėse įvyksta vir 90% visų nelaimingų atsitikimų. Tai rodo, kad valstybinėse įmonėse saugos ir sveikatos problemos sprend˛iamos geriau, darbo s¹lygos ma˛iau pavojingos ir ilaidos tiriamo teisės akto įgyvendinimui bus ma˛esnės.

Lietuvoje iuo metu veikia 48617 įmonių.

Įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų yra apie 95%, nuo 51 iki 500 darbuotojų apie 4.7% ir vir 500 darbuotojų apie 0.3%.

Vienam darbo inspektoriui tenka vir 300 įmonių kurių patikrinti per metus neįmanoma.

Apie pusė nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl norminių aktų nesilaikymo.

VDI patikrinus įmones, nustatyta apie 6,5 pa˛eidimo vienoje įmonėje.

Darbo vietų higieninio įvertinimo duomenimis 1999 m. 73% darbuotojų dirbo normaliomis, 24% - kenksmingomis, 2% - labai kenksmingomis, 1% - neatestuotinomis darbo s¹lygomis.

Ilaidos u˛ kenksmingas, labai kenksmingas ir pavojingas darbo s¹lygas sudaro nuo0,4 iki 0,6 Lt. vienam dirbančiajam.

Ma˛iau nei pusėje visų patikrintų įmonių darbo vietos įrengtos nesilaikant Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimų.

Sveikatos tikrinimui skiriamas nepakankamas dėmesys.

Apie 60-70% įmonių neatlieka darbo vietų rizikos įvertinimo.

Statistikos departamento duomenimis apdirbamosios pramonės įmonėse dirba apie 17,2 %, statybos įmonėse apie 6,6%, transporto sandėliavimo ir ryių įmonėse apie 6,4%, ˛emės ūkyje ir mikininkystėje apie 20,1% dirbančiųjų. Tai sudaro vir pusės visų dirbančiųjų.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta apdirbamosios pramonės įmonėse (40%), statyboje (apie 15%), transporto, sandėliavimo ir ryių įmonėse (apie 10%), ˛emės ūkio, med˛ioklės ir mikininkystės įmonėse (apie 18%). Elektros dujų ir vandens tinklų įmonėse (apie4,4%). Nelaimingų atsitikimų ir dirbančiųjų atskirose ekonominės veiklos akose procentinis pasiskirstymas pateiktas 2 pav.

2 pav. Nelaimingų atsitikimų ir dirbančiųjų procentinis pasiskirstymas

Nelaimingų atsitikimų galimybės dirbantiesiems atskirose ekonominės veiklos akose pasiskirsto taip:

0.39 - ˛emės ūkio med˛ioklės ir mikininkystės įmonėse,

2,33 - apdirbimo pramonės įmonėse,

1.83 - elektros, dujų ir vandens tinklų įmonėse,

2,24 - statyboje,

0.37 - Didmeninė ir ma˛meninė prekyba, automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas,

1,69 - transporto, sandėliavimo ir ryių įmonėse.

Pagal tai pasirinktos pagrindinės ekonominės veiklos sritys, kuriose atliekama apklausa:

Apdirbamoji pramonė

Statyba

Elektros, dujų ir vandens tinklų įmonės.

Transporto, sandėliavimo ir ryių įmonės

Pasirinktose ekonominės veiklos sričių įmonėse dirba 36% visų dirbančiųjų.

5.3 Tyrimas pagal apklausos duomenis

Apklausos duomenų rezultatai

Daugiau kaip 70% apklaustų įmonių informacijos apie tiriam¹ direktyv¹ u˛tenka, tačiau 30% respondentų ios informacijos trūksta.

Dauguma įmonių susipa˛inź su tiriamos Direktyvos nuostatomis, tačiau apie 20% ios Direktyvos nenagrinėjo.

Visos apklaustos įmonės numato ilaidas susijusias su dabartiniais LR reikalavimais saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti.

Tik 40% visų įmonių atskirai skiria lėas u˛tikrinant saugų cheminių med˛iagų naudojim¹. Dauguma tai apdirbamosios pramonės įmonės 80% ir vandens tiekimo įmonės 100%.

Apie 60% visų apklaustų įmonių ios Direktyvos įgyvendinimui reikalinga finansinė, 40% konsultacinė - mokymo, 60% - informacinė ir 50% - įstatyminė parama.

Nei vienai i apklaustų įmonių dabar galiojantys LR Saugos ir sveikatos darbe teisės aktai netrukdo įgyvendinti ios Direktyvos nuostatų ir joms neprietarauja.

Apie 30% apklaustųjų įmonių mano, kad valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja ios Direktyvos nuostatų diegime ir kaip pagrindinź i to kylanči¹ problem¹ nurodė informacijos trūkum¹.

Nei viena apklausta įmonė ar valstybinė institucija nemano, reikia kurti naujas valstybės institucijas.

75% apklaustų valstybinių institucijų mano, kad io teisės akto įgyvendinimui reikalingos papildomos ilaidos.

Nei viena apklausta valstybinė institucija nenurodė ios Direktyvos nuostatų diegimui reikalingų katų sumos.

Apie 10% apklaustųjų įmonių mano, kad valstybės finansinė/ekonominė politika padėtų įmonėje įgyvendinti ios direktyvos nuostatas, tačiau konkrečių sprendimų ar priemonių neįvardina.

Rizikos vertinimas.

Apie 70% apklaustų įmonių mano, kad turės vidutinių problemų su rizikos vertinimu. 30% įmonių tokių problemų nebus. Vertinant katus susijusius su rizikos vertinimu, 40% įmonių atsakė, kad jie bus vidutiniai, 20% - ma˛i, 20% - nereikmingi, 10% - dideli. Apie katų dydį neturi 10% apklaustųjų įmonių.

Dirbančiųjų aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis

Didelė problema iuo po˛iūriu bus 10% procentų apklaustų įmonių, vidutinė - 40%, nedaug problemų bus 30% ir problemų nebus 20% apklaustųjų įmonių.

Katai asmeninėms apsauginėms priemonėms 20% apklaustųjų įmonių bus dideli, 60% - vidutiniki, 10% - ma˛i, ir 10% apie katų dydį ne˛ino.

Papildoma dirbančiųjų medicininė ap˛iūra.

iuo po˛iūriu 30% įmonių bus vidutinės problemos, 30% problemų bus nedaug, 40% problemų nebus. 40% apklaustų įmonių katai medicininiai ap˛iūrai bus dideli 20% vidutiniki, 30% ma²i ir 10% nereikmingi.

Specialių saugos instrukcijų rengimas.

30% apklaustųjų įmonių ruoiant instrukcijas turės vidutinių problemų, 40% problemų bus nedaug, o 30% problemų nebus. Katai instrukcijų rengimui pasiskirsto taip: 10% - dideli, 30% -vidutiniai, 40% - ma˛i, 10% - nereikmingi, 10% įmonių katų ne˛ino.

Mokymas ir informavimas.

10% apklaustųjų įmonių mokant ir informuojant darbuotojus, susidurs su didelėmis problemomis, 40% įmonių jos bus vidutinės, 40% problemų bus nedaug ir 10% jų nebus. Dideli katai iuo po˛iūriu bus 30% įmonių, vidutiniai 20%, ma˛i 30%, o likusioms įmonėms nereikmingi.

Teigiamas Direktyvos poveikis.

80% apklaustų įmonių atsakė, kad įgyvendinus ios Direktyvos reikalavimus pagerės darbo s¹lygos. 80% apklaustų įmonių mano, kad tai suma˛ins profesinių ligų skaičių, 70%, kad suma˛ės nelaimingų atsitikimų skaičius. 60% įmonių, jų manymu, įdiegus ios Direktyvos nuostatus, pagerės darbo rezultatai, o 70% - darbo kultūra.

Apklausos rezultatų analizė

Apibendrinant atsakymus į anketose pateiktus klausimus pastebėtas bendras bruo˛as: isamiausiai anket¹ u˛pildė vidutinių ir stambių įmonių atstovai (atsakė į 81% visų klausimų). Ma˛os įmonės atsakė tik į 54% pateiktų klausimų. Tai rodo, kad ma˛ose įmonėse tokia informacija analizuojama nepakankamai.

EB direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo pasekmių apklausa įmonėse parodė, kad dauguma įmonių įgyvendinant ios Direktyvos nuostatas turės problemų. Pagrindinės jų yra rizikos vertinimas, dirbančiųjų aprūpinimas apsauginėmis priemonėmis bei mokymas ir informavimas. Problemų ikylančių įmonėms pagal jų dydį procentinis pasiskirstymas pateiktas 3 pav.

3 pav.Problemų ikylančių įmonėms pagal jų dydį procentinis pasiskirstymas.

Vertindamos katus ios Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui, dauguma įmonių mano, kad jie bus reikmingi. Did˛ioji jų dalis teks dirbančiųjų aprūpinimui apsauginėmis priemonėmis bei dirbančiųjų medicininei ap˛iūrai. Procentinis katų pasiskirstymas pagal jų dydį Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui pateiktas 4 pav.

Daugumai apklaustųjų įmonių Direktyvos įgyvendinimui reikalinga parama. 60% įmonių reikėtų finansinės ir informacinės paramos. Direktyvos įgyvendinimui reikalingos paramos procentinis pasiskirstymas pateiktas 5 pav.

4 pav. Procentinis katų pasiskirstymas pagal jų dydį

5 pav.Direktyvos įgyvendinimui reikalingos paramos procentinis pasiskirstymas.

6 Direktyvos įgyvendinimo katai

6.1 Katų nustatymas statistiniu analitiniu metodu [ 5, 6, 7 ]

Statistinis – analitinis metodas remiasi statistiniais tyrimais ir jų analize.

Pagal “Lietuvos statistikos metratį” (1999) Lietuvos nacionalinį turt¹ sudaro 234 mlrd. litų. Materialųjį turt¹ sudaro 231 mlrd. Litų. Jo sudėtyje yra:

kiti (negyvenami) pastatai ir statiniai, kurių vertė yra 41 mlrd. Litų;

mainos ir įrengimai, kurių vertė yra 25 mlrd. litų.

Taigi bendra vertė turto, kuriame yra darbo vietos, sudaro 66 mlrd. litų. Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) yra apie 40 mlrd. litų per metus (1998). Skaičiuojant ilaidų metodu, BVP sudėtyje esantis bendrasis pagrindinis kapitalas sudaro 25,8% BVP. Skaičiuojant pajamų metodu, pagrindinio kapitalo vartojimas (nusidėvėjimas) sudaro 9,9% BVP. Skirtumas - 15,9% BVP. Tai sudaro 6,4 mlrd. litų. Tiek pinigų per metus skiriama turtui, kuriame yra darbo vietos, sukurti.

Tam, kad atlikti tyrim¹, reikia nustatyti kokį procent¹ darbo vietos sudaro nagrinėjamajame turte. Tai priklauso nuo pastato ar statinio rūies (administracinis ar gamybinis), nuo įmonės veiklos pobūd˛io. 20-ties ekspertų apklausa parodė, kad plotas, skiriamas darbo vietoms, svyruoja nuo 20% iki 90% viso pastato ploto ir vidutinikai sudaro 64% ploto. Taigi darbo vietų bendra vertė 2000 metais yra 46,3 mlrd. litų.

Remiantis apklausos duomenimis, įmonės saugai ir sveikatai darbe skiria apie 2% lėų nuo įmonių turto vertės. Darbų saugos naujovėms ileid˛iama 20-30% minėtos sumos. Valstybė skiria Valstybinei darbo inspekcijai tik 0,07% valstybės biud˛eto sumos skaičiuojant pagal ilaidas.

Taigi Lietuvos respublikoje darbų saugai ir sveikatai u˛tikrinti skiriama 920 mln. Lt. Ūkyje dirba 1,6 mln. ˛monių. Lėos skiriamos vienam darbuotojui - 559 Lt./˛m. ie katai paskirstomi pagal regionus (1 lentelė) ir pagal ekonomines veiklos rūis (2 lentelė).

1 lentelė. Katai darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui pagal regionus

Eil. Nr.	Apskritis	Darbuotojų (skaičius tūkst.)	Katai (skaičius tūkst.)	Dalis procentais

	Alytaus
	Kauno
	Klaipėdos
	Marijampolės
	Panevė˛io
	iaulių
	Tauragės
	Telių
	Utenos
	Vilniaus
VISO:

2 lentelė. Katai darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui pagal ekonominės veiklos rūis

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūys	Darbuotojų skaičius (tūkst. Lt.)	Katai (tūkst. Lt.)	Dalis procentais
	ˇemės ūkis, med˛ioklė ir mikininkystė
	ˇuvininkystė
	Kasyba ir karjerų eksploatavimas
	Apdirbamoji pramonė
	Elektros, dujų ir vandens tiekimas
	Statyba
	Didmeninė ir ma˛meninė prekyba, variklinių transporto priemonių, motociklų remontas asmeninių ir buitinių daiktų taisymas
	Viebučiai, restoranai
	Transportas, sandėliavimas ir ryiai
	Finansų tarpininkavimas
	Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla
	Vieasis valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas
	vietimas
	Sveikatos prie˛iūra ir socialinis darbas
	Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla
	Privačių namų, ūkių, turinčių samdininkų veikla
VISO:

6.2 Katų nustatymas apklausos metodu

Apklausos (ekspertų) metodas remiasi statistiniais tyrimais ir jų analize.

Apklausa atlikta iose ekonominės (ūkinės) veiklos rūyse:

apdirbamoji pramonė,

statyba,

transporto, sandėliavimo ir ryių įmonės,

elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės.

iose įmonėse daugiausia įvyksta nelaimingų atsitikimų ir sergama profesinėmis ligomis.

Apklausos rezultatai parodė, kad ios Direktyvos saugos ir sveikatos darbe nuostatų įgyvendinimas reikalauja tokių katų (3 lentelė).

3 lentelė. Katai vienam darbuotojui pagal nagrinėjamas ekonominės veiklos rūis.

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūys	Katai saugai ir sveikatai darbe, Lt.	Tame tarpe darbui su cheminėms med˛iagoms, Lt.
	Apdirbamoji pramonė
	Statyba
	Transportas, sandėliavimas ir ryiai
	Elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės

Toliau skaičiuojami katai saugiam cheminių med˛iagų naudojimui ekonominės veiklos rūyse, kuriose atlikta apklausa. Katai saugos ir sveikatos darbe u˛tikrinimui naudojant kenksmingas chemines med˛iagas pagal nagrinėjamas ekonominės veiklos rūis pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Katai saugos ir sveikatos darbe u˛tikrinimui naudojant kenksmingas chemines med˛iagas pagal nagrinėjamas ekonominės veiklos rūis

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūys	Darbuotojų skaičius (tūkst.)	Katai vienam darbuotojui dirbančiam su cheminėmis med˛iagomis, Lt	Katai visiems darbuotojams (tūkst. Lt.)	Dalis procentais
	Apdirbamoji pramonė
	Statyba
	Transportas, sandėliavimas, ryiai
	Elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės
	Likusios sritys
VISO:

Ketvirtoje lentelėje 4-oje grafoje nurodyti katai vienam darbuotojui dirbančiam su cheminėmis med˛iagomis. Jie nustatyti tokiu būdu:

lėos, skiriamos saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti, paskirstomos detaliai nagrinėjamoms ir nenagrinėjamoms ekonominės veiklos rūims priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus;

i visų lėų, skiriamų saugos ir sveikatos darbe u˛tikrinimui, atskiriama ta dalis, kuri tenka darbams, susijusiems su cheminėmis med˛iagomis.

Kaip minėta, isamiau nagrinėjamos keturios ekonominės veiklos rūys. Joms saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti skiriama 613 mln. Lt., likusioms įmonėms skiriama 307 mln. Lt. Nagrinėjamose ekonominės veiklos rūyse dirba 32,6% darbuotojų, t.y. 522 tūkst., likusiose 1078 tūkst. dirbančiųjų. Lėos, skiriamos vienam darbuotojui saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti nagrinėjamose srityse sudaro 1174 Lt., kitose 285 Lt.

Apibendrinus apklausos rezultatus, nustatyta, kad saugos ir sveikatos darbe u˛tikrinimui, naudojant chemines med˛iagas, tenka 12% lėų, naudojamų saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti. Lėos, skiriamos vienam darbuotojui saugos ir sveikatos darbe u˛tikrinimui, naudojant chemines med˛iagas nagrinėjamose srityse sudaro 141 Lt., kitose 34 Lt/˛m.

Apibendrinus visų apklaustų įmonių pagal ekonominės veiklos rūis ilaidas saugiam cheminių med˛iagų naudojimui, nustatyta, kad jos pasiskirsto apytiksliai taip:

aprūpinimas apsauginėmis priemonėmis 52%, t.y. 43942 tūkst. Lt;

rizikos vertinimas 26%, t.y. 21971 tūkst. Lt;

specialių darbų saugos instrukcijų rengimas 10%, t.y. 8450 tūkst. Lt;

papildoma medicininė ap˛iūra 5%, t.y. 4225 tūkst. Lt;

mokymas 7%, t.y. 5915 tūkst. Lt.

Tyrimo rezultatų apibendrinimas. Apibendrinti tyrimo rezultatai pateikti lentelėse. 5 lentelėje parodytas katų pasiskirstymas saugiam cheminių med˛iagų naudojimui pagal regionus. 6 lentelėje - cheminių med˛iagų naudojimui pagal ekonominės veiklos rūis.

5-oje lentelėje parodytas katų pasiskirstymas pagal 10-į LR apskričių. Daugiausia katų tenka Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir iaulių apskritims, ma˛iausiai - Tauragės ir Alytaus apskritims. 6-oje lentelėje parodytas katų pasiskirstymas pagal 16 ekonominės veiklos rūių. Daugiausia katų tenka apdirbam¹jai pramonei, ˛emės ūkiui ir statybai, ma˛iausiai - ˛uvininkystei, privatiems namų ūkiams ir finansiniam tarpininkavimui.

6.3 Katai įmonėms (smulkioms, vidutinėms ir didelėms)

iose įmonėse dirba 713 tūkst. darbuotojų .Likusieji 887 tūk. darbuotojų dirba kitose srityse.

Įmonių katai darbui su kenksmingomis med˛iagomis pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Įmonių katai darbui su kenksmingomis med˛iagomis

Katų nustatymo metodas	Įmonių darbuotojai		Likusieji darbuotojai		Viso. mln. Lt
	Katai 1-am darbuotojui, Lt	Visiems darbuotojams, mln. Lt	Katai 1-am darbuotojui, Lt	Visiems darbuotojams, mln. Lt
Statistinis -analitinis
Apklausos

Skaičiuojant skirtingais metodais, gaunami skirtingi katai. Naudojant statistinį – analitinį metod¹ buvo remtasi pirmaujančiomis įmonėmis, negailinčiomis lėų saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti.

Apklausos metodu nustatyta vidutinė būklė. Siekiant patenkinti ES reikalavimus, reikia papildomų lėų tiek, kiek skiriasi 1 – ju ir 2 – ju metodais paskaičiuotos lėos.

5 lentelė. Katai cheminėms med˛iagoms (darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui) pagal regionus 1999 m.

		Darbuotojų skaičius tūkst.			Katai tūkst.Lt.			Dalis procentais
Eil. Nr.	Apskritis	Viso	Atlikta apklausa	Neatlikta apklausa	Atlikta apklausa	Neatlikta apklausa	Viso
			32,6 %	67,4 %
	Alytaus
	Kauno
	Klaipėdos
	Marijampolės
	Panevė˛io
	iaulių
	Tauragės
	Telių
	Utenos
	Vilniaus
VISO:

6 lentelė. Katai cheminėms med˛iagoms (darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų patenkinimui) pagal ekonominės veiklos rūis 1999 m.

Eil. Nr.	Ekonominės veiklos rūis	Darbuotojų skaičius (tūkst)	Katai cheminėms med˛iagoms, Lt	Cheminėms med˛iagoms katai, tūkst. Lt	Dalis procentais

	ˇemės ūkis, med˛ioklė ir mikininkystė
	ˇuvininkystė
	Kasyba ir karjerų eksploatavimas
	Apdirbamoji pramonė
	Elektros, dujų ir vandens tiekimas
	Statyba
	Didmeninė ir ma˛meninė prekyba; variklinių transp. priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas
	Viebučiai, restoranai
	Transportas, sandėliavimas ir ryiai
	Finansinis tarpininkavimas
	Nekilnojamasis turtas nuoma ir kita verslo veikla
	Vieasis valdymas ir gynimas; privalomasis sveikatos draudimas
	vietimas
	Sveikatos prie˛iūra ir socialinis darbas
	Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla
	Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų veikla
VISO

6.4 Katai atskiroms ekonominės veiklos rūims

LR Statistikos departamentas iskiria 16 ekonominės veiklos rūių (4 priedas). Penktame skyriuje nustatyti pavojingumo koeficientai atskirose ekonominės veiklos srityse:

apdirbamoji pramonė - k₁=2,33;

statyba - k₂=2,24;

elektros, dujų ir vandens tiekimo - k₃=1,83;

transportas, sandėliavimas ir ryiai - k₄=1,69.

Priėmus k₄=1, kitų koeficientų reikmės tampa tokiomis: 1.38; k₂=1,33; k₃=1,08. Pastarieji koeficientai naudojami katų apskaičiavimui, kai nagrinėjamos tik ios keturios ekonominės veiklos rūys (4 lentelė). Kitoms ekonominės veiklos rūims priimamas koeficientas k₀=0,25.

Suminiai katai atskiroms ekonominės veiklos rūims apskaičiuoti pagal naudojamus metodus tokie:

statistiniu – analitiniu metodu: tūkst. 84503 tūkst.Lt;

apklausos metodu: 116498 tūkst. Lt.

6.5 Katai alies (ūkio) mastu, jų tarpe ir valstybinėms institucijoms

Katai alies (ūkio) mastu nustatyti remiantis Lietuvos nacionaliniu turtu ir bendru vidaus produktu. Nustatyta, kokį procent¹ darbo vietos sudaro nagrinėjamame turte. Pagal tai, kokį procent¹ nuo savo turto įmonės skiria saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti, nustatyti alies katai iems reikalams. Katų alies (ūkio) mastu, ios Direktyvos įgyvendinimui įmonėms per metus sudarys nuo 103.7 iki 116.5 mln.Lt., skaičiuojant apklausos metodu.

Apklausos rezultatai parodė, kad naujų valstybinių institucijų Direktyvos įgyvendinimui nereikia. I valstybinių institucijų nagrinėta valstybinė darbo inspekcija. Nustatyta, kad i alies biud˛eto iai institucijai skiriamos per ma˛os lėos. Efektyvesnei kontrolei, teisės aktų rengimui ir jų vykdymo kontrolei diegiant i¹ Direktyv¹, tikslinga VDI finansavim¹ padidinti 10-15%.

Ivados

Apklausos duomenimis vienam darbuotojui saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti Lietuvos įmonėse ileid˛iama apie 583 Lt.

Kenksmingoms med˛iagoms įmonės skiria vidutinikai 12% lėų, skirtų saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti.

Did˛iausia katų dalis (apie 52%) naudojama aprūpinimui apsauginėmis priemonėmis.

Bendri katai ios Direktyvos įgyvendinimui įmonėms per metus sudarys nuo 103.7 iki 116.5 mln.Lt., skaičiuojant apklausos metodu.

Daugiausia katų reikės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir iaulių apskrityse (68,58%).

Daugiausia katų reikės ioms ekonominės veiklos rūims (apklausos metodas):

apdirbamajai pramonei – 34,3 mln. Lt;

˛emės ūkiui, med˛ioklei ir mikininkystei – 16,8 mln. Lt;

statybai – 12,7mln. Lt;

prekybai, autoremontui – 12 mln. Lt;

Efektyvesnei kontrolei, teisės aktų rengimui ir jų vykdymo kontrolei diegiant i¹ Direktyv¹, tikslinga VDI finansavim¹ padidinti 10-15%.

Skaičiuojant katus statistiniu-analitiniu ir apklausos metodais, rezultatai nesutampa. Jie sutampa regioniniame pjūvyje, bet nesutampa ekonominės veiklos rūių pjūvyje. Taip yra todėl, kad panaudoti pavojingumo koeficientai perskirstė katus ir todėl, kad statistinis analitinis skaičiavimo metodas nėra tikslus.

7 Direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo teigiamo socialinio poveikio nustatymas

Dauguma įmonių Direktyvos įgyvendinimo pasekmes vertina teigiamai ir mano, kad tai pagerins saugos ir sveikatos būklź įmonėse, pagerins darbo rezultatus ir kultūr¹. Teigiamų Direktyvos poveikio pasekmių procentinė priklausomybė pateikta 6 pav.

6 pav. Teigiamų Direktyvos poveikio pasekmių procentinė priklausomybė.

8 Pagrindinės ivados

Inagrinėjus LR galiojančius teisės aktus bei parengtų teisės aktų projektus paaikėjo, kad:

reikia parengti pavojingų cheminių med˛iagų rizikos vertinimo metodik¹ (rekomendacijas).

Apibendrinus apklausos rezultatus paaikėjo, kad:

74% įmonių ios Direktyvos reikalavimų vykdymas sukels problemų. Didelės problemos kils 4%, vidutinės 42% įmonių. 26% įmonių problemų neturės. Bendras procentinis problemų pasiskirstymas pateiktas 7 pav.

7 pav.Bendras procentinis problemų pasiskirstymas

Analizuojant bendrus katus susijusius su Direktyvos reikalavimų įgyvendinimu nustatyta, jie bus reikmingi 72% įmonių. Dideli jie bus 22% įmonių, vidutiniai – 34% ir 26% – ma˛i. Bendras katų procentinis pasiskirstymas pateiktas 8 pav.

8 pav.Bendras katų procentinis pasiskirstymas.

Apklausos duomenimis vienam darbuotojui saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti Lietuvos įmonėse ileid˛iama apie 583 Lt.

Kenksmingoms med²iagoms įmonės skiria vidutinikai 12% lėų, skirtų saugai ir sveikatai darbe u˛tikrinti.

Did˛iausia katų dalis (apie 52%) naudojama aprūpinimui apsauginėmis priemonėmis. Procentinis katų pasiskirstymas Direktyvos nuostatų įgyvendinimui pateiktas 9 pav.

Bendri katai ios Direktyvos įgyvendinimui įmonėms per metus sudarys apie 110 mln. Lt.

Daugiausia katų reikės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir iaulių apskrityse (68,58%).

9 pav. Procentinis katų pasiskirstymas naudojant chemines med˛iagas

Daugiausia katų reikės ioms ekonominės veiklos rūims:

apdirbamajai pramonei – 34,3 mln. Lt;

˛emės ūkiui, med˛ioklei ir mikininkystei – 16,8 mln. Lt;

statybai – 12,8 mln. Lt;

prekybai, autoremontui – 12 mln. Lt;

Įgyvendinus tiriamos direktyvos nuostatas, investicijos į darbo s¹lygų gerinim¹ atsipirktų per suma˛ėjusias imokas u˛ darb¹ kenksmingose s¹lygose, darbuotojų sveikatos pa˛eidimus, nedarbingum¹ ir dėl to nepagamint¹ produkcij¹.

Darbdaviai neu˛tikrina kokybiko darbuotojų bei jų atstovų informavimo, aikinant pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksnius. Darbuotojams, turintiems ma˛esnį kaip vienerių metų darbo sta˛¹, neskiriama sta˛uotės, kad geriau perprastų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus. Tai labai svarbu smulkiose personalinėse įmonėse.

Vykstant ekonomikos reformai, privatizavimo procesui, keičiasi įmonių struktūra, jų dydis ir nuosavybė, gamybos apimtys, specializacija ir darbuotojų skaičius. Per paskutinius metus suma˛ėjo ˛emės ūkio bendrovių, valstybinių įmonių, valstybinių akcinių įmonių, specialios paskirties valstybinių savivaldybių įmonių, kooperacijos įmonių. Dalis įmonių bankrutavo.

Vidutinis s¹rainis apdraustųjų darbuotojų skaičius padidėjo ma˛iau (apie 2,5%), palyginus su įmonių skaičiaus augimu (apie 6%). I to seka ivada, kad naujai besikuriančios įmonės yra smulkios ir turi nedidelį darbuotojų skaičių. Smulkios įmonės turi nepakankamus finansinius iteklius ir atitinkamai ribotas galimybes rūpintis darbo s¹lygomis, darbo u˛mokesčiu ir socialine gerove.

Dauguma naujai įsikūrusių įmonių darbdaviai neįvertina saugaus darbo svarbos ir įtakos ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir ekonominiams rodikliams, produkcijos kokybei, nepakankamai gerai ˛ino teisės aktų reikalavimus. Visa tai lemia prastas darbo s¹lygas įmonėse, traumatizm¹ ir profesines ligas.

Dalis darbdavių neu˛tikrina direktyvos nuostatos, kad u˛ saugų darb¹ įmonėse atsakingas darbdavys ir nepatenkinamai organizuoja saugos darbe tarnybų, komitetų veikl¹ ir neįvertina rizikos veiksnių. Dalis įmonių padalinių vadovų nepakankamai ˛ino saugos darbe ir darbo higienos reikalavimus, todėl nesugeba kvalifikuotai instruktuoti darbuotojų, diegti saugių technologijų “nesugeba tinkamai paruoti darbo vietos ir įvertinti darbo vietos veiksnių”.

Vienas svarbiausių prioritetų, atliekant saugos ir sveikatos prevencinį darb¹ yra mokymas. iuo metu tai atliekama auktosiose, auktesniosiose, profesinėse mokyklose, Darbo rinkos mokymo tarnyboje, mokymo institucijose, įmonėse ir organizacijose. Darbuotojai, kurie neimokyti darbų saugos ir darbo higienos norminių reikalavimų, visada yra didesnėje rizikos zonoje ir da˛niau patiria sveikatos su˛alojimų. Dėl nepakankamo mokymo ir instruktavimo įvyksta apie 5% nelaimingų atsitikimų darbe.

9 Rekomendacijos dėl direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo

Bendros rekomendacijos

Įteisinti nuostat¹, kad įmonės galėtų neapmokestinti tos pelno dalies, kuri būtų skiriama darbo ir buities s¹lygoms gerinti.

Koordinuoti alies mokymo ir mokslo institucijų veikl¹ rengiant, tobulinant ir perkvalifikuojant darbų saugos ir sveikatos darbe specialistus. Mokymo įstaigoms saugos ir sveikatos darbe mokymui licenzijas iduoti vienų metų bandomajam periodui. Įsitikinus mokymo po˛iūriu, iduoti pastovi¹ licenzij¹. Tikslinga atskirti mokymo-egzaminavimo įstaigas.

ˇiniasklaidos atstovams organizuoti kursus saugos ir sveikatos darbe klausimais, siekiant pagerinti informacijos apie saug¹ ir sveikat¹ kokybź.

Sukurti teisinź bazź ir reikalingus mechanizmus, įtraukiant visuomenź į saugos ir sveikatos darbe priimamus sprendimus.

Televizijoje ir radijuje skirti pastovų laik¹ saugos ir sveikatos darbe informacijos valandėlei.

Efektyvesnei kontrolei, teisės aktų rengimui ir jų vykdymo kontrolei diegiant i¹ Direktyv¹, tikslinga VDI finansavim¹ padidinti 10-15%.

Rekomendacijos įmonėms:

Darbdaviai turi u˛tikrinti, kad darbuotojams, nepasitikrinusiems sveikatos, nebūtų leid˛iama dirbti.

Atliki rizikos vertinim¹ ir jo pagrindu numatyti priemones saugai ir sveikatai darbe, naudojant chemines med˛iagas, gerinti. Tai reikia padaryti artimiausiu metu, t.y. iki įsigaliojant Direktyvos nuostatoms. Numatomas įsigaliojimo laikas 2003 01 01. Ypating¹ dėmesį skirti darbuotojų mokymui.

Daugiau bendradarbiauti su valstybės, mokslo bei panaaus profilio įmonėmis informacijos pasidalijime, dėl saugesnio cheminių med˛iagų naudojimo.

Diegiamos naujos technologijos turi būti saugesnės u˛ senas. Jose naudojamos cheminės med˛iagos turi ma˛iau veikti dirbančiuosius.

Veikl¹, susijusi¹ su sauga ir sveikata darbe, įmonėje vykdyti moksliniais pagrindais. Tam reikia daugiau bendradarbiauti su ios srities mokslininkais.

Europos S¹jungos direktyvų socialiniam įgyvendinimui sudaryti įmonėse priemonių planus, numatant terminus, bei skirti tam reikiamas lėas.

Rekomendacijos valstybės institucijoms

Iki 2003 01 01 parengti trūkstamus ir papildyti (pakeisti) esamus, Direktyvos nuostatų įgyvendinimui reikiamus, teisės aktus.

Daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su įmonėmis ir mokslo institucijomis diegiant Direktyvos nuostatų taikym¹, rengiant saugos ir sveikatos darbe teisės aktus. Tokio bendradarbiavimo formos galėtų būti teminiai moksliniai-praktiniai seminarai, informacijos pasidalijimas, neakivaizdinės diskusijos, tiksliniai moksliniai tyrimai ir pan.

Sudaryti galimybes susipa²inti suinteresuotoms įmonėms su rengiamais saugos ir sveikatos darbe teisės aktų projektais tam, kad jos i anksto ir geriau pasiruotų teisės aktų nuostatų įgyvendinimui. Tai galima atlikti neakivaizdinių diskusijų forma.

Pagal kvalifikacinius reikalavimus darbo inspektoriams, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo nuostatus bei teorinio mokymo programas tikslinga įvesti nuotolinį mokym¹. Tai suma˛intų ilaidas mokymo proceso organizavimui ir pravedimui.

10 Rekamendacijos dėl informacijos pateikimo visuomenei apie Direktyvos įgyvendinim¹.

Direktyvos įgyvendinimui labai svarbus socialinis dialogas. Lietuvoje socialinis dialogas tarp darbo rinkos partnerių vykdomas tiek dvialiame (darbdaviai ir profesinės s¹jungos), tiek trialiame (darbdaviai, profesinės s¹jungos ir Vyriausybės institucijų atstovai) lygiuose. Dvialiu lygiu socialinis dialogas vykst¹ įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komitetuose. Trialiu lygiu – Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijoje, kuri buvo įsteigta 1994 metais. Per t¹ laikotarpį komisija posėd˛iavo daugiau kaip 60 kartų. Posėd˛iuose svarstyta parinktų teisės aktų projektai, aptariamos metinės Valstybinės darbo inspekcijos ataskaitos.

Naujame Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatytos teritorinių (apskričių) saugos ir sveikatos komisijų sudarymas, kurios nagrinės saugos ir sveikatos darbe būklź apskrityse, numatys priemones jai gerinti. Įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiami įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai. Kai įmonėje yra didesnė profesinė rizika, komitetas gali būti steigiamas kai darbuotojų yra ma˛iau kaip 50.

Rengiant ir įgyvendinant saugos ir sveikatos darbe gerinimo programas, kuriose turi būti numatyti eurointegracijos keliami u˛daviniai, prioritetas turi būti skiriamas mokymo, mokslo ir informacinių sistemų vystymui. Pasirenkant iuolaikines informacines technologijas, informacija apie darbuotojų saug¹ ir sveikat¹ darbe, jos rizikos veiksnius ir prevencijos priemones būtų patikima ir paprasčiausiu bei efektyviausiu būdu prieinama darbdaviams, darbuotojams, darbų saugos ir sveikatos darbe specialistams.

Efektyvus visuomenės informavimas darbų saugos ir sveikatos darbe klausimais pagal Direktyvos reikalavimus sudaro prielaidas pilnaverčiam visuomenės dalyvavimui priimant sprendimus ir įgalina kiekvien¹ darbuotoj¹ individualiai, remiantis turima informacija, pasirinkti gyvenimo ir vartojimo būdus, kurie teigiamai veiktų jo atliekam¹ darb¹, sveikat¹ ir darbo aplink¹. Visa tai sudaro prielaidas taupyti valstybės lėas. Pagrindinis informacijos altinis visuomenei yra ˛iniasklaida. Televizija, radijas, periodiniai leidiniai vaidina ypating¹ vaidmenį formuojant gyventojų supratim¹ ir teigiam¹ po˛iūrį į saug¹ ir sveikat¹ darbe.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1196
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/ES-Tarybos-Direktyvos-EC-Dl-da25144.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/ES-Tarybos-Direktyvos-EC-Dl-da25144.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/ES-Tarybos-Direktyvos-EC-Dl-da25144.php">ES Tarybos Direktyvos 98/24/EC (“Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminėmis med˛iagomis”) įgyvendinimo pasekmių poveikio vertinimas</a>

ES Tarybos Direktyvos 98/24/EC (“Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminėmis med˛iagomis”) įgyvendinimo pasekmių poveikio vertinimas

medicina

DOCUMENTE SIMILARE

ES Tarybos Direktyvos 98/24/EC (“Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo pavojų darbe, susijusių su cheminėmis med˛iagomis”) įgyvendinimo pasekmių poveikio vertinimas

ĮVADAS

1 Tyrimo tikslas

2 Tyrimo metodika

3 Direktyvos 98/24/EC analizė ir suderinamumas su kitais galiojančiais teisės aktais [ 1, 2, 3, 4, 6, 9, 10, 11 ]

4 Statistinių duomenų apie tyrimo objekt¹ rinkimas ir analizė

5 Direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo pasekmių ekonominės veiklos srityse tyrimas

5.1 Pagal esam¹ saugos ir sveikatos darbe būklź ir galiojančius teisės aktus.

5.2 Tyrimas atskirose ekonominės veiklos srityse

5.3 Tyrimas pagal apklausos duomenis

6 Direktyvos įgyvendinimo katai

6.1 Katų nustatymas statistiniu analitiniu metodu [ 5, 6, 7 ]

6.2 Katų nustatymas apklausos metodu

6.3 Katai įmonėms (smulkioms, vidutinėms ir didelėms)

6.4 Katai atskiroms ekonominės veiklos rūims

6.5 Katai alies (ūkio) mastu, jų tarpe ir valstybinėms institucijoms

7 Direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo teigiamo socialinio poveikio nustatymas

8 Pagrindinės ivados

9 Rekomendacijos dėl direktyvos 98/24/EC įgyvendinimo

10 Rekamendacijos dėl informacijos pateikimo visuomenei apie Direktyvos įgyvendinim¹.

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

6 Direktyvos įgyvendinimo katai

6.1 Katų nustatymas statistiniu analitiniu metodu [ 5, 6, 7 ]

6.2 Katų nustatymas apklausos metodu

6.3 Katai įmonėms (smulkioms, vidutinėms ir didelėms)

6.4 Katai atskiroms ekonominės veiklos rūims

6.5 Katai alies (ūkio) mastu, jų tarpe ir valstybinėms institucijoms

8 Pagrindinės ivados