CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Gangrena. Jos etiologija, patogenezė, klinikiniai po˛ymiai, diagnostika ir gydymas

medicina

DOCUMENTE SIMILARE

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

REFERATAS:

“Gangrena. Jos etiologija, patogenezė, klinikiniai po˛ymiai, diagnostika ir

gydymas“

Gangrena

Definicija: Gangrena [gangraena] – tai audinių ˛uvimas tam tikroje kūno vietoje. Ji gali atsirasti kaip savarankika liga, tačiau da˛niausiai būna kaip kitų ligų simptomas arba komplikacija.

Tipai: a) Sausoji gangrena [gangraena sicca];

b) lapioji gangrena [gangraena humida];

c) Dujinė gangrena [gangraena gaseosa; gangraena emphysematosa].

Be ių trijų pagrindinių gangrenos tipų, pagal jos susidarymo prie˛astį, mechanizmą bei lokalizaciją, papildomai iskiriami ie tipai:

a) Amebinė gangrena [gangraena amoebica] – odos aplink drenavimo angą, gangrena;

b) Aneminė gangrena [gangraena anemica] – isivysto dėl kraujo nepritekėjimo;

c) Senatvinė gangrena [gangraena senilis; gangraena arteriosclerotica] – galūnių gangrena senatvėje dėl aterosklerozės;

d) Odos gangrena [gangraena cutanea];

e) Pragulinė gangrena [gangraena decubitalis];

f) Diabetinė gangrena [gangraena diabetica].

Etiologija ir patogenezė

Sausoji gangrena atsiranda esant su˛eidimui ar ligai, kurių pasekoje nutrūksta tam tikros kūno dalies (da˛niausiai galūnių) aprūpinimas arteriniu krauju. io tipo gangrenos metu nėra bakterinės ˛aizdos infekcijos, todėl io tipo gangrena nuo kitų skiriasi tiek savo etiologija, tiek klinikiniu vaizdu ir gydymu.

lapioji gangrena atsiranda prisidėjus bakterinei infekcijai į sritį, kurioje sutrikusi arterinė kraujotaka. Da˛niausiai bakterinės invazijos fone vyrauja tokie mikroorganizmai kaip Staphylococcus epidermis, Enterobacter, Klebsiella ir Streptococcus genties bakterijos.

Dujinė gangrena da˛nai asocijuota su lapiąja gangrena. Kai kurie autoriai ją netgi vadina lapiosios gangrenos potipiu, kuri susijusi su ˛aizdos infekcija Clostridium genties bakterijomis. Pagrinde vyrauja Cl. perfringens, Cl. septicum, Cl. novyi, Cl. histolyticum ir Cl. sporogenes. Kai kurie i ių anaerobinių mikroorganizmų normaliai randami ˛induolių virkinamąjame trakte. Dujinė gangrena pagal atsiradimo mechanizmą, gali būti skirstoma į trauminę ir spontaninę. Trauminė forma isivysto minėtoms bakterijoms į joms palankią terpę audiniuose patekus i iorės per ˛aizdas. Spontaninė forma atsiranda iems toksinus produkuojantiems mikroorganizmams plintant hematogeniniu keliu. Da˛niausiai ji isivysto pacientms turintiems imunosupresiją bei sergantiems cukriniu diabetu. Pagrindinis ios gangrenos sukėlėjas yra Cl. septicum. U˛ greitai progresuojančią ligos eigą atsakingas ne bakterijų dauginimasis, o egzotoksinų produkcija. Egzotoksinai sąlygoja raumenų ir kitų audinių irimą ir sukuria palankias anaerobines sąlygas tolimesniam bakterijų dauginimuisi. Audinių irimo produktai, tokie, kaip mioglobinas, sąlygoja antrinę intoksikaciją.

Cl. perfringens produkuoja apie egzotoksinų, i kurių svarbiausi yra:

Alfa toksinas – nekrozuojantis, hemolizuojantis, kardiotoksinis poveikis;

Beta toksinas – nekrozuojantis poveikis;

Epsilion toksinas;

Delta toksinas – hemolizuojantis poveikis;

Fi toksinas – hemolizuojantis, citolizinis poveikis;

Kappa toksinas – ardantis kolageną, nekrozuojantis poveikis;

Lambda toksinas – proteazė;

Mu toksinas – hialuronidazė;

Nu toksinas – deoksiribonukleazė, hemolizuojantis, nekrozuojantis poveikis;

*Dujos audiniuose atsiranda fermentuojant gliukozę.

Tipikas dujinės gangrenos I.P. gana trumpas – val., bet gali svyruoti nuo 1 val. iki 1 sav.

Rizikos veiksniai:

Kraujotakos sutrikimai;

Periferinių kraujagyslių ligos;

Arterijų ar venų trombozė ir embolija;

Obliteruojanti aterosklerozė [atherosclerosis obliterans];

Obliteruojantis trombangitas [thrombangitis obliterans] (Kartu su ateroskleroze sudaro 95% sausosios gangrenos atvej

Diabetas (Pakenkiamos kraujagyslės ir nervai);

Reynaud‘s fenomenas;

Policitemija;

Pjautuvinė anemija;

Keratozė;

Hipogama globulinemija;

Mazginis nekrozuojantis dermatitas;

Ro˛ė;

TBC;

Nualimas (būdinga, kad nekrozė toliau neplinta, o yra apsiribojusi);

Prisidėjusi bakterinė infekcija prie su˛alojimų, sąlygoja lapiąją gangreną.

Su˛eidimai, traumos ( dujinės gangrenos atvejų. Da˛niausiai tai autoavarjos, lū˛iai, autinės, terminės ˛aizdos, injekcijos, narkotikų intraveninis leidimasis);

Pooperacinės klostridinės infekcijos (˛arnų rezekcija, perforacija, apendicitas, abortai);

Gali būti spontaninė dujinė gangrena, kurią da˛nai predisponuoja storosios ˛arnos adenokarcinoma, neutropenijos, ir kitos rūies imunosupresijos).

Da˛nis: Dujinės gangrenos: JAV u˛registruojama apie 900 – 1000 atvejų per metus, arba 0,03 – 5,2 % atvirų ˛aizdų atvejais. Pasauliniu mąstu konkrečių statistinių skaičiavimų atlikta nebuvo, bet spėjama, kad procentaliai ios formos gangrenos atvejų yra daugiau.

Mirtingumas: a) Trauminės formos >

b) Spontaninės formos

Simptomatika:

a) Vietiniai po˛ymiai:

Sausoji gangrena io susirgimo apimta sritis charakterizuojama raudona linija, matoma odoje, kuri ˛ymi ribą tarp pa˛eistų ir sveikų audinių. Ji dar vadinama demarkacijos linija. Pirmosiose stadijose, audiniams apmirtant, gali būti jaučiamas stiprus skausmas, arba jo gali ivis nebūti, ypač vyresniems ˛monėms, arba tiems, kuriems dėl įvairių prie˛asčių yra sutrikęs skausmo jutimas galūnėje. Vėliau, procesui pa˛eidus periferinius nervus ir receptorius, skausmas paprastai dingsta. Pa˛eistoji sritis, iki jai pajuoduojant ar paruduojant, tampa alta, sustingusi ir pabalusi arba rausva.

lapioji gangrena: Skirtingai nuo sausosios gangrenos, lapiosios gangrenos atveju, pa˛eistoje vietoje matyti u˛degimo po˛ymiai, u˛uod˛iamas pūlių dvokas, matoma putrifikacija, yra patinimas ir galūnė palpuojant yra ilta. Skiriasi dar ir tuo, kad nėra demarkacijos zonos, bei plinta labai greitai.

Dujinė gangrena: Jos klinikiniai po˛ymiai rykiausiai matomi po 72 valandų po operacijos ar traumos. Dujinė gangrena ne tiek pa˛eid˛ia odą, kiek gilesnius audinius, ypač raumenis. Vyrauja stiprus skausmas, kuris dujinės gangrenos atveju, sąlygojamas itinimo, susidarančio nuo skysčio ir dujų kaupimosi audiniuose. Pabrinkusi oda gali būti pūslėta, rausva ir ilta, vėliau gali tapti bronzine, ruda ar juoda. Daugeliu atvejų, pa˛eistieji ir aplinkiniai audiniai gali sąlygoti krepitaciją, kaip dujų burbuliukų kaupimosi po oda idavą. Palpuojant po oda gali būti jaučiamos dujos (vadinamoji subkutaninė emfizema).

b) Bendriniai po˛ymiai: Karčiavimas, tachikardija, tachipnoe, apetito praradimas, viduriavimas, vėmimas, septinio oko po˛ymiai. Dujinės gangrenos metu gali būti hipotenzija, inkstų veiklos sutrikimai.

Diagnostika ir atliekami tyrimai:

Anamnezė

2) ˇaizdos ap˛iūra;

3) Laboratorinia tyrimai

Sausoji i lapioji gangrena:

a) Krajo tyrimai – gali būti leukocitozė;

b) Mikroskopinis audinių tyrimas gali rodyti ląstelių nekrozę;

c) Audinių ar skysčio tyrimas i ˛aizdos, gali padėti identifikuoti sukėlėją.

Dujinė gangrena:

a) Periferinio kraujo tepinėlio analizė gali rodyti hemolizę. Nepaisant didelės infekcijos, leukocitozės gali ir nebūti. Kraujyje taip pat galima aptikti pačių sukėlėjų.

b) Audiniuose arba eksudate randamos gramteigiamos bakterijos, be neutrofilų.

c) Kepenų funkcijos tyrimas: hiperbilirubinemija ir kepenų disfukcija gali būti sąlygojama toksinų poveikio.

d) Elektrolitai: hiperkalemija gali isivystyti dėl ląstelių mirties;

e) Inkstų tyrimas: Inkstų disfunkcija taip pat atsiranda dėl toksinių med˛iagų poveikio;

f) Arterinio kraujo dujų sudėtis: dujinė gangrena gali sąlygoti metabolinę acidozę;

g) Kreumo tyrimai: gali isivystyti koaguliopatija ir trombocitopatija;

h) Mioglobinas: gali būti mioglobinemija ir mioglobinurija.

i) Alfa toksino ir neuraminidazės paieka infekuotuose audiniuose – ELISA metodu.

4) Instrumentinia tyrimai

a) Rentgenologinis tyrimas - gali matytis dujų susikaupimas ir audinių griuvimas.

b) Kompiuterinė tomografija – gali matytis dujų susikaupimas ir audinių griuvimas.

c) Magnetinis rezonansas - gali matytis dujų susikaupimas ir audinių griuvimas.

d) Angiograma – padėti planuoti gydymą dėl kraujagyslių ligų.

Gydymas:

Sausoji gangrena: ios formos gangrena gyvybei retai pavojinga. Reikalingas reguliarus ligos progresavimo monitoringas. iuo atveju paprastai gydoma liga, arba alinama prie˛astis, dėl kurių isivystė gangrena kaip komplikacija. Pavyzd˛iui, esant kraujagyslių ligoms, skiriami kraujagysles plečiantys vaistai, arba gydoma chirurginiu būdu. Ankstyvosiose stadijose didelis skausmas da˛nai malinamas analgetikais.

lapioji gangrena turi būti pradėta gydyti antibiotikais kuo ankčiau. I prad˛ių skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, o vėliau, nustačius sukėlėja, skiriami siauro veikimo spektro antibiotikai, pries konkretų mikroorganizma, arba jų grupę. Daroma nekrozavusių audinių ekscizija. Taip pat gali būti taikoma hiperbarinė oksigenacija, gydyti kraujagyslių ligoms. ių procedūrų metu audiniai įsotinami deguonimi, kad apsaugoti arba sustabdyti anaerobinių bakterijų proliferaciją.

Dujinė gangrena: Pirmiausiai paalinami nekrotiniai audiniai, po to skiriamos didelės penicilino dozės intraveniniu būdu. Jiegu pasirodo pirmieji miozito ar celiulito po˛ymiai, tuomet daroma plati paveiktųjų audinių ekscizija. Vėliau taikoma hiperbarinė oksigenacija. Sunkiais atvejais reikalingos transfuzijos.

Medikamentinis gydymas (Dujinė gangrena ir lapioji gangrena)

Antibiotikai:

a) Klindamicinas (Kleocinas) – naudojamas gydyti odos ir minktųjų audinių stafilokokinėms infekcijoms. Efektyvus ir prie anaerobus, ir prie aerobus.

b) Penicilinas G (Pfizerpenas) – tai beta laktaminis antibiotikas, seniau labai plačiai naudotas gangrenų atvejais.

c) Metronidazolis (Flagilas) – veikia prie įvairius anaerobinius mikroorganizmus.

d) Tetraciklinas (Sumicinas) – pusiau sintetinis antibakterinis agentas, ivestas i streptomicino. Veikia prie gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus, mikoplazmas, chlamidijas ir riketsijas.

e) Chloramfenikolis (Chloromicetinas) – efektyvus prie gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus.

f) Ceftriaksonas (Rocefinas) – trečios kartos cefalosporinas, kuris plačiai veikia gramneigiamus mikroorganizmus. Gramteigiamus veikia blogiau.

g) Gentamicinas (Gentacidinas) – antibiotikas, geriausiai veikiantis prie gramneigiamas bakterijas. Tai ne pirmojo pasirinkimo antibiotikas, taikomas tik esant tam tikroms indikacijoms ir aplinkybėms.

h) Vankomicinas (Vankocinas) – tai antibiotikas, tiesiogiai veikiantis rie gramteigiamus mikroorganizmus ir prie Enterococcus rūis.

Kombinuota antibiotikoterapija:

a) Seniau plačiausiai buvo naudojamas penicilinas G. iuo metu plačiai naudojamas kombinuotas gydymas penicilinu ir klindamicinu.

b) Neseniai atliktos studijos rodo, kad baltymų sintezės inhibitoriai, tokie, kaip klindamicinas, chloramfenikolis, tetraciklinas, gali būti labiau efektyvūs, nes jie stabdo baltyminiu pagrindu sudarytų klostridijų egzotoksinų produkciją, ir tiek vietinis, tiek sisteminis poveikis yra geresnis.

c) Pacientams, kurie yra alergiki penicilinui, gali būti taikomas kombinuotas gydymas klindamicinu ir metronidazoliu.

d) Penicilino ir metronidazolio mirus gydymas yra nerekomenduotinas, nes jų veikimas gali būti antagonistikas.

Vakcinos (naudojami paskatinti aktyviam imunitetui):

a) Stabligės vakcina – naudojamas paskatinti aktyvų imunitetą prie stabligę.

Imunoglobulinai (naudojami paskatinti pasyviam imunitetui):

a) Stabligės imunoglobulinas – naudojami pasyviai imunizacijai bet kuriam ˛mogui susi˛eidus.

Kraują skystinantys vaistai (Kad ivengti trombų susidarymo);

Vazodilatatoriai.

Chirurginis gydymas:

a) Nekrotinių masių paalinimas. Dujinės gangrenos atveju i procedūra gali būti atliekama kasdien.

b) Gyvybės isaugojimui kartais reikia atlikti galūnės amputaciją.

c) Jeigu gangrena apėmusi ne galūnes, o pavyzd˛iui pilvo sritį, reikalinga pilvo sienos muskulatūros ekscizija.

*Da˛niausiai gydant visų tipų gangrenas gydoma kombinuotu būdu, tarpusavyje derinant įvairius variantus, atsi˛velgiant į ligos kliniką ir sunkumo laipsnį.

Tolimesnis paciento gydymas/reabilitacija ligoninėje:

a) Kasdieninis nekrotinių masių alinimas chirurginiu būdu;

b) Kasdieninės hiperbarinės oksigenacijos procedūros;

c) Intensyvi palaikomoji prie˛iūra;

d) Jei reikia – hemodializė.

Tolimesnis paciento gydymas/reabilitacija po paleidimo i ligoninės:

a) Rekonstrukcine chirurgija ir fizinė reabilitacija.

Galimos komplikacijos:

a) Audinių nekrozė;

b) Amputacija;

c) Intoksikacija;

d) Pailgėjęs ˛aizdos gijimas, arba gali būti reikalingos rekonstrukcinės operacijos;

e) Kepenų, inkstų veiklos sutrikimai;

f) Masyvi hemolizė;

g) D.I.K.

h) Sepsis;

i) okas

j) Stuporas;

k) Koma;

l) Mirtis.

Prevencija: Reikalingas kruoptus ˛aizdų tvarkymas, valymas, dezinfekavimas ir pan.

Gangraena sicca Rankos gangrena: Sepsio pasekoje isivystė D.I.K. ir progresavo

(www.world-medical-clinic.com) stambiųjų arterijų trombozė, kuri sąlygojo giliųjų audinių nekrozę

(www.med.sc.edu)

Gangraena gaseosa (www.med.sc.edu)

Gangraena gaseosa (Rentgeninis vaizdas)

www.sbhemresidency.com)

Gangraena cutanea

(www.visualsunlimited.com)

(www.nlm.nih.gov/medicineplus)

Chirurginis gangrenos gydymas (catalog.nucleusinc.com):

Literatūros altiniai:

Jacqueline A. Hart, M.D., Senior Medical Editor, A.D.A.M., Inc.- “Gangrene” (https://www.nlm.nih.gov/medlineplus), 2003.

Kenneth Wener, M.D., Division of Infectious Diseases, Beth Israel Deaconess Medical Center, Boston, MA – “Gas gangrene” (https://www.nlm.nih.gov/medlineplus), 2004.

„Mayo Clinic“ staff – „Gangrene“ (https://www.mayoclinic.com/), 2004.

Wende R Reenstra-Buras, MD, PhD – „Gas gangrene“ (https://www.emedicine.com/emerg), 2002.

Hoi Ho, MD – „Gas gangrene“ (https://www.emedicine.com/MED), 2002.

Berkow, Robert and Andrew Fletcher. The Merck Manual of Diagnosis and Therapy. Merck Research Laboratories, 1992.

Basoglu, M., and al. 'Fournier's Gangrene: Review of Fifteen Cases.' American Surgeon (November 1997):1019-1021.

Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 7714
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/Gangrena-Jos-etiologija-patoge35216.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/Gangrena-Jos-etiologija-patoge35216.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/Gangrena-Jos-etiologija-patoge35216.php">Gangrena. Jos etiologija, patogenezė, klinikiniai po˛ymiai, diagnostika ir gydymas</a>