Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Medelyno projektas

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic






DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

VLNIAUS KOLEGIJA

BUIVYDIŠKIŲ ŽEMĖS ŪKIO STUDIJŲ CENTRAS

Olga Grebcova

Želdynių ir jų dizajno specialybės


II kūrso studėntė

KURSINIS   DARBAS

MEDELYNO PROJEKTAS

VILNIAUS KOLEGIJA

BUIVYDIŠKIŲ ŽEMĖS ŪKIO STUDIJŲ CENTRAS

. Dendrologija ir dekoratyvinių augalų medelynai ………………….

                                                (dalyko pavadinimas)

KURSINIO DARBO UŽDUOTIS

Studentė …..Olga Grebcova………………………………………………….

Grupė …..žd01A……………Studijų programa Želdiniai ir jų dizainas

Darbo tema ……Medelyno projektas……………………………………….

Nagrinėjami klausimai……Sudaryti medelyno projekta, aprašiti   …….

            produkuojančio ploto dalis,  krūmus ir medžius, paaiškinti sėklomis ……………

            ir vegetatyvinio dauginimo įpatumus….…………………………………………..

Dokumentai, grafiniai darbai, nuostatai..

Darbas pradėtas…2003-05-01…Baigtas…..2003-05-22……………..

Kursinio darbo vadovė……G. Palaitytė………………………………..

 

Sodmenų skaičius

Rūšiu skaičius

Dauginimo būdas

medžių

krūmų

medžių

krūmų

sėklomis

auginiais

18500

50000

14

9

10

13

 


TEORINĖ DALYS

Medelynais vadinami žėmės sklypai, kuriuose atliekamas sodo augalų dauginimas, skiepimas ir pradinis formavimas. Tie ūkiai, kurie platesniu mastu augina  sodinukus, vadinami medelynų ųkiais. Pagrindinis medelyno uždavinys išsaugoti daug ir geros kokybės standartinių skiepų, atitinkančių mūsų respublikos sortimento reikalavimus gentinės ie veislinės sudėties atžvilgiu. Nepriklausomai nuo medelyno didžio, jo pagrindinėmis sudėtinės dalys yra šios: 1) daigynas arba dauginimo skyrius, 2) skiepynas – skiepų formavimo skyrius, 3) motininis sodas /9/.

Daigynas reikalingas poskiepiams auginti. Jo atskiruose sklypuose sėjamos vaisinių augalų sėklos, pikuojami daigai ir auginami sėjinukai. Čia taip pat dauginami žemaūgiai poskiepiai ir uogakrūmiai auginiais, auginami atlankomis padaugintų žemaūgių vaismedžių poskiepiai. Daigyne išauginti poskiepiai sodinami į skiepiną. Todėl jo dydis priklauso nuo skiepyno eilinio sėjomainos lauko dydžio. 0,30-0,60 ha daigyne galima išauginti tiek poskiepių, kiek jų reikia hektarui skiepyno apsodinti /9/.

Motininis sodas. Šio sodo atskiruose sklypuose auginami sėklavaisinių ir kaulavaisinių vaismedžiai, kurių sėklos naudojamos poskiepiams auginti. 1 ha skiepyno reikia turėti 1-1,2 ha sėklavaisinių ir 1,5-2,5 ha kaulavaisių sėklinio sodo.

Motinmedžių sode turi būti auginami taip pat sortimentinių veislių vaismedžiai, kurie aprūpina skiepyną skiepūgliais skiepijimo reikalams. Čia vegetatyviškai dauginami atlankomis, atžalomis, ūsais, iš jų gaunami auginiai /9/.

Skiepijimas. Skiepijimu galima vadinti meistrišką dviejų augalų dalių sujungimą ir suauginimą, kad jos toliau augtų kaip vientisas augalas. Suskiepijamos augalų dalys vadinamos skiepijimo komponentais. Tas komponentas, iš kurių išauga antžeminė dalis, vadinamas įskiepiu.; žemutinė dalis, isišaknijęs augalas arba šaknis, vadinamas poskiepių. Skiepijimu gautas augalas vadinamas skiepu.

Skiepijimas taikomas daudintimui tų sodų augalų, kurie nesidaugina ar sunkiai dauginami kitais vegetatyvinio dauginimo būdais. Kitais atvejais skiepijimas taikomas poskiepių kai kurioms geroms pageidaujamoms savybėms išnaudoti. Skiepijimu galima perskiepyti jau suaugusių, tačiau nepageidaujamų veislių vaismedžius geresnėmis veislėmis. Naujai išvedamų veislių hibridinių sėjinukų derėjimo pradžią galima pagreitinti, jų ūglius įskiepijus į suaugusius, ankstyvu derėjimu pasižymėjusių veislių vaismedžius. Tilteliniu skiepijimu galima gydyti graužikų ar padargų pažeistus vaismedžių kamienus /9/.

Augalų dauginimas. Visi medžiai ir krūmai dauginasi sėklomis, o kai kurie ir vegetatyviškai. Sėklomis besidauginantys medžiai ir krūmai paveldi tėvines savybes, esti gyvybingesni, plastiškesni, labiau kinta negu vegetatyviniai palikuonys. Iš sėklų išaugę hibridiniai medžiai ar krūmai augimo sparta ir matmenimis neretai pralenkia tėvines rūšis. Vegetatyviniai palikuonys, išskyrus dirbtinės hibridizacijos atvejus, išauga tokie patys, kaip tėviniai augalai.

Sėklomis besidauginančių augalų svarbesni periodai yra šie: generatyvinių pumpurų formavimasis, žydėjimas, vaisių bei sėklų mezgimas ir nokimas. Derliaus gausumas ir sėklų kokybė priklauso nuo medžio išsivystymo ir būklės, taip pat nuo meteorologinių sąlygų minėtais periodais. Ypač svarbios oro sąlygos introdukuotiems medžiams. 

Sėklomis sodo augalai dažniausiai dauginami, siekiant išvesti naujas veisles ir auginant poskiepius-sėjinukus kultūrinių veislių skiepijimo reikalams.

Vegetatyvinio dauginimo pagrinde glūdi augalo įgimta savybė regeneruoti, t.y. iš atskirų dauginimui panaudotų dalių atkurti vientisą augalą. Augalai vegetatyviškai dauginasi dvejopai: natūraliai, (ūsais – žemuogės, viršūniniais ūgliais – gervuogės, šaknų atžalomis - vyšnios, slyvos) ir dirbtinai t.y. įšaknijant atskirai nuo augalo atskirtas stiebo ar šaknų dalis bei skiepijant.

           


 

LAPUOČIAI  MEDŽIAI

Karpotojo beržo svyrančioji forma

 Betula Pendula ‘Tristis’

 

            Medis iki 15-20 m aukščio. Laja kiaušiniška ar elipsiška, 4-6 m skersmens. Jaunų medelių žievė rausvai ruda, vėliau , maždaug po 10 metų, balta, lygi, žemutinėje liemens dalyja juoda, giliai sueižėjusi. Ūgliai ploni, apvalūs, pliki, rausvai rudi, karpoti, ataugų – plaukuoti. Smulkios šakutės plonos, svyrančios. Lapai žali, trikampiškai ar rombiški, pagrindas statmenai nukirstas arba plačiai pleištiškas, pakraščiai dvigubai dantyti. Vienanamis. Žiedai žirginiose, kuokeliniai susiformuoja iš rudens, piesteliai žiemoja pumpuruose ir išauga pavasarį, augalui žydint.

Žydi lapams skleidžiantis, balandžio – gegužės mėnesį. Kuokeliniai žirginiai rusvi, susitelkę po 1-3, piesteliniai žalsvi, laibi, iš pradžių statūs, vėliau nusvirę. Vaisiai žirginiuose, prinuoksta liepos-rugpjūčio mėnesį ir netrukus išberia sėklas. Sėklos – smulkūs, suploti, gelsvai rudi riešutėliai su 2 permatomis, plėviškais, 2-3 kartais platesniais už sėklą sparneliais. Daudinasi sėklomis ir skiepijant. Šviesamegis, dirvos atžvilgiu nereiklus, blogiau auga užpelkėjusiuose, rūgštuose dirvožemiuose. Nepakenčia užteršto oro. Atsparus klimatinėms sąligoms. Auga greitai, iki 50-60 metų. Šaknys gerai išsivysčiusios, paviršinės.

Sodinama pavieniui ar grupėmis, eilėmis ir alėjomis. Gražiai atrodo prie vandens telkinių. Miškuose dažnai, auga su drebule, egle, pušimi, kartais sudaro grynus beržynus /1,2,7/.

Vienapiestės gudobelės margalapė forma

Crataegus monogyna ‘Variegata’

 

Medis 3-6 m aukščio, plonas. Laja 2-3 m skersmens, skėstašakė. Žievė pilka arba juosvai pilka, lygi, žvilganti, vėliau prie žemės sueižėjusi. Ūgliai ploni, plikai rusvi arba rausvai rudi, pliki, žvilgantys. Lapai baltai margi, kiaušiniški ar pailgai kiaušiniški, skiautėti. Vienanamis. Žiedai balti, 0,8-1,5 cm skersmens, po 10-18 tankiose žiedinuose. Žydi gegužės antroje pusėje. Vaisiai – elipsiški, 0,7-1 cm skersmens, tamsiai raudoni, vienasėkliai obuoliukai. Prinoksta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir ataugomis. Šviesamėgė. Auga vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo, kalkingoje priesmėlio ir priemolio dirvoje. Atspari užterštam miestų orui, jautroka ligoms ir kenkėjams.

Tinka šlaitams apželdinti, augintina pavieniui, grupėmis, masyvais, taip pat stambių medžių masyvų pakraščiais. Labai atspari karpimui, tinka tankioms sienelėms bei karpomoms gyvatvorėms formuoti, tinklo tvoroms uždengti /1,2,6,7/.

Paprastojo ąžuolo karpitalapė forma

Quercus rubur ‘Filicifolia’

Medis 8-10 m  aukščio. Laja 3-5 m skersmens, kiaušiniška. Žievė iki 20-30 metų  lygi, plika, plikai juosva su rusvu atspalvių, žvilganti, vėliau giliai sueižėjusi, plika, rausvai arba juosvai plika. Ūgliai pliki, iš pradžių rausvai rudi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai bukai kiaušiniški, apvaliomis viršūnėmis, gausiažvyniai, gelsvai rudi arba rudi, pražanginiai, viešūnėje susitelkę po 2-5, iš vidurinys didžiausias. Lapai ilgakočiai, giliai, netaisyklingai plunksniškai skaldyti; skiautės siauros, lancetiškos, pakraščiai banguoti. Židi gegužės – berželio mėnesį, skleidžiantis lapams. Vaisiai – pailgai kiaušiniškos gilės su dygliuku viršūnėjė ir gožele pamate, gelsvai rudos, žvilgančios, prinoksta rugsėjo – spalio nėnesį ir tojau nukrinta. Dauginama skiepijant į paprastąjį ąžuolą. Šviesamėgis. Iš pradžių auga labai lėtai, o nuo 5-10 mtų sparčiau. Šaknys skverbiasi giliai ir plačiai. Atsparus vėjams ir šalčiams. Auga drėgnokuose bei drėgnuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose.

Miškuose sudaro grynus ąžuolinus arba mišrius su uosiu, klevu, liepa, egle, drebule, juodalksniu, rečiau su beržu ir pušimi. Želdynuose tinka pavieniui, grupėmis, masyvais, apsauginėms juostoms, ilgalaikėms karpomoms gyvatvorėms bei sienelėms formuoti, taip pat pakelėms želdinti /1,2,7/.

Uosialapio klevo margalapė forma

Acer negundo ‘Variegatum’

 

Medis iki 10-15 m aukščio. Laja pusrutuliška ar elipsiška, 3-6 m skersmens. Liemuo dažnai gumbuotas. Žievė juosvai plika, sueižėjusi. Ūgliai žali, plaukuoti, vėliau pliki, žvilgantys, rausvai rudi su melsvu arba balsvu apnašu. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, sudaryti iš 5-3 (9) lapelių, žalia su baltais pakraščiais viršune ir švesiai žalia apatine puse, iš pradžių plaukuoti, vėliau pliki. Viršūninis lapelis didžiausias, dažnai triskiautis, šoniniai smulkesni, plačiai lancetiški, dantyti. Dvinamis. Žiedai vienalyčiai, kuokeliniai nusvirusiose šluotelėse, piesteliniai kekėse. Šviesamėgė. Geriausiai auga derlingoje, normalaus drėgnumo priesmėlio ir lengvo priemolio dirvoje. Dauginasi sėklonis arba žaliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ar grupėmis saulėtoje vietoje. Tinka spalviniams akcentams ir kontrastams sudaryti /1,2,7/.

Riešutinio lazdino karpytalapė forma

Corylus avellana ‘Heterophylla’

 

Medis iki 2-3 m aukščio, 2m skersmens, atvirkšiai kiaušiniškas ar elipsiškas. Jauni ūgliai plaukuoti, gelsvai žali. Metūgliai ir lapočiai apaugę liaukingais plaukeliais.  Lapai apskritai atvirkščiai kiaušiniški,paprastai nesimetriškų pamatų, nelygus,  giliai karpyti, viršutinėje dalyje dažnai nežymiai skiautėti. Riešutas rutuliškas arba šiek tiek pailgas.  Žiemai atspari. Pakenčia dalinį užpavėsinimą. Mėgsta vidutinio derlingumo ir derliną, normalaus drėgnumo ir drėgnoką priesmėlio ir priemolio dirvą. Jautroka užterštam miestų orui. Dauginama skiepijant į rūšį, šaknų atžalomis ir atlankomis.

Žieldynuose sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis /2,4,7/.

Paprastoji buko raudonlalė forma

Fagus sylvatica ‘Purpurea Latifolia’

 

Medis iki 20-25 m aukščio. Laja kiaušiniška, iki 10 m skermens. Liemuo  lygus, medyne cilindriškas, nelabai laibėjantis, 2 (2,5) m skersmens. Žievė lygi, balsvai pilka. Ūgliai ploni, apvalūs, gelsvai rudi arba rausvi, jauni plaukuoti, vėliau pliki, žvilgantys. Pumpurai stambūs, ploni, verpstiški, smailiomis viršūnėmis, atsilošę, apie 2 cm ilgio, rausvai rudi, žvilgantys, daugiažvyniai. Lapai didesni negu kitų formų (iki 10-15 cm ilgio), kiaušiniški, pakraščiai banguoti, blizgantys, tamsiai purpuriškai rudi. Vienanamis. Kuokeliniai žiedai ovališki, ilgakočiai, gelsvi arba gelsvai rausvi, kabantys, piesteliniai po 2-3 beveik stačiuose, žalsvai rausvuose žirginiuose; žydi gegužės mėnesį, skleidžiantis lapams. Vaisiai – ovališkos, gelsvai rudos dėžutės su ilgokais, odiškais  plaukeliais, 2-2,5 cm ilgio, prinuoksta spalio mėnesį. Auga lėtai. Unksminis, auga drėgnuose, karbonatinguose priemolio bei priesmėlio dirvožemiuose. Atsparus užterštam orui. Dauginasi sėklomis ir skiepijant į rūšį.

Medis labai dekoratyvus, tinka spalviniams deriniams, akcentams. Sodinama pavieniui ir grupėmis, eilėmis bei alėjomis /1,26,7/.

Rūgščiojo žagrenio karpytalapė forma

Rhus typhina ‘Dissecta’

 

Medis iki 2-3 m aukščio ir panašaus skersmens, dažniausiai skėtiškas. Jaunos šakutės storos, tankiai apaugusios rudais plaukeliais. Žievė tamsiai ruda, sueižėjusi. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, iš 9-31 giliai skiautėto lapelio. Žiedai žalsvai gelsvi arba rausvi, ilgose, stačiose šluotelėse. Žydi berželio-liepos mėn. Vaisiai- žirnio didumo, tankiai apaugę raudonais plaukeliais kaulavaisiai, susitelkę šakų viršūnėse į 10-20 cm ilgio šluoteles. Žiemai jautroka. Šviesavėgė. Gerai auga vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo priesmėlio ir priemolio dirvoje. Nelabai atspari užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Dauginama sėklomis, šaknų atžalomis ir jų dalimis. Auga greitai.

Sodinama pavieniui ar nedidelėmis grupėmis saulėtoje, nuo šaltų vėjų apsaugotoje vietoje /1,2,3,7/.

Paprastojo uosio rutuliška forma

Fraxinus excelsior ‘Nana’

Medis iki 3-4 m aukščio. Laja tanki, rutiliška ar pusrutuliška, 1-2 m skersmens. Liemuo tiesus. Žievė jaunų medžių lygi, žaliai pilka, 40-50 metų sueižėjusi, vėliau pasidaro pilka, su stora, išilgai giliai sueižėjusia žiauberimi ir siaurais skersiniais plyšiais. Ūgliai stori, pilkai žali, pliki, kiek suploti. Pumpurai trumpi, juodi arba rausvaijuodi, kūgiški, priešiniai. Lapai smulkesni už rūšies, 15-20 cm ilgio, iš 9-11 lapelių. Žiedai smulkūs, violetiškai rusvi, kuokštuose arba šluotelėse. Žiedai dvilyčiai ir vienalyčiai. Auga lėtai. Žiemai atspari. Gali augti saulėje arba pusiau pavėsyja. Mėgsta karbonatinius, humusingus, drėgnus, glėjiškus priemolio dirvožemius. Jautroka užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjoms. Dauginama skiepijant  ir sėklomis. Šaknys gilios, tankios.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, taip pat eilėmis, alėjomis /1,2,6,7/.

Spygliuočiai  medžiai

Dygiosios eglės sidabrinė forma

Picea pungens ‘Glauca Koster’

 

Medis iki 12-15 m aukščio. Laja kūgiška 4-5 m skersmens.Horizontaliomis taisyklingai menturiškai išsidėsčiusiomis šakomis. . Žievė storoka, giliai sueižėjusi, pilkai ruda. Ūgliai oranžiniai, rudi, pliki. Metūgliai oranžiniai arba oranžiškai raudoni, pliki. Pumpurai kūgiški, gelsvai rudi. Spygliai 2-3 cm ilgio, keturbriuniai, sidabriškai melsvi, standūs, labai dygūs. Kankorėžiai cilindriški, 6-10 cm ilgio, šviesiai rudi, sakingi. Sėklos 3-4 mm ilgio, pilkšvai rudos arba juosvos, pilnos paprastai tamsesnės negu tuščios, bet ne visuomet. Auga lėtai. Šviesamėgė, puošni tik saulėtoje vietoje, medžių paunksmėje skursta. Pakenčia ir nelabai derlingus dirvožemius, bet jaunus medelius reikia prižiūrėti. Šalčiui atspari. Dauginama sėklomis ir skiepijant į rūšį.

Želdynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, taip pat eilėmis ir alėjomis /2,3,4,5,7/.

Vakarinės tujos baltaviršūnė forma

Thuja occidentalis ‘Alba’

 

Medis 2-5 m aukščio. Laja plačiai kūgiška, dažniausiai netaisiklinga, 2-3 m skersmens. Šakos trumpos, horizontalios. Žievė rausvai ruda, plona, išilgai sueižėjusi. Ūgliai ir šakelės plokščios, viršutinė pusė tamsiai žalia, o apatinė – matiškai žalia, be baltų žiotelių ruoželių. Lapai žviniški, kryžmiškai priešiniai, išsidėste po 2 ant plokščiosios ūglio pusės ir po 2 iš šonų, nusmailėję, 4 (10) mm ilgio, prigludę prie ūglių ir šakelių. Konkorėžiai ovališki, 8-12 mm ilgio, šviesiai rudi, sudaryti iš 8-10 priešinių odiškų sėklinių žvinų. Po žvinu būna 2-3 plokščios, lęšiuko pavidalo, 3-4 mm ilgio, su siauru sparneliu sėklos.

Auga lėtai. Derėti pradeda po 15-20 metų. Pakenčia dalinį užpavėsinimą, bet formos požymiai ryškesni saulėtoje augimvietėje. Mėgsta vidutinio derlingumo ir derlingą, normalaus drėgnumo priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio dirvą. Sunkiai auga molio dirvose ir sausose vietose, nesšaknys paviršinės. Megsta laistymą. Atspari šalčiui, užterštam orui, gerai sulaiko dulkes. Dauginama sėklomis ir žaliais auginiais.

Želdynuose sodintina pavieniui ir grupėmis, tinka žalioms sienoms, vidutinio aukščio ir aukštoms karpomoms gyvatvorėms, dekoratyviniam karpymui /1,2,3,5/.

 

Balzaminis kėnis

Abies balsamea

 

Medis iki 15-25 m aukščio ir iki 1 m skersmens liemeniu. Laja kūgiška, tanki, smailiaviršūnė. Šakos horizontalios, kiek kylančiomis viršūnėmis. Kamieno žievė lygi, plona,  pelenų spalvos su daugybe šakų pūslelių. Ūgliai ir šakelės gelsvai pilkos, šiek tiek plaukuotos. Pumpurai kiaušiniški, smulkūs, rausvi, labai sakuoti. Spygliai 15-25 mm ilgio, apvaliomis ar truputį iškirptomis viršūnėlėmis, tamsiai žali, nukreipti į priekį ir sudaro “V” formos vagelę. Konkorėžiai mažesni už kitų kėnių rųšių, 5-7 cm ilgio, prieš subrendimą purpuriškai violetiniai, dengiamieji žvyneliai nematomi arba išsikišę tik jų viršūnėlės. Sėklos 5 mm ilgio, trigriaunės, rudos, su 1-1,5 cm ilgio sparneliu.

Auga lėtai. Derėti pradeda 15-20 metų. Žiemai atsparus, pakenčia dalinį pavėsį. Mėgsta vidutinio derlingumo derlingumo, normalaus drėgnumo priemolio dirvą, vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui, jautrokas ligoms ir kenkėjoms. Skursta sausose, nors ir derlinguose dirvožemiose. Dauginama sėklomis.

Želdinuose auginami pavieniui ir nedidelėmis grupėmis, po 3-5, rečiau keliolika medžių, 3-5 metrų atstumu vienas nuo kito /1,3,5,7/.

Duglaso pocūgės svyruoklinė forma

Pseudotsuga menziesii ‘Pendula’

 

Medis 10-15 m aukščio. Laja kūgiška, 3-4 m skersmens. Šakos horizontalios, šakojasi netaisyklingai menturiškai, išsilankščiusios, žemyn svyrančios. Žievė stora, sueižėjusi. Spygliai 2 cm ilgio, plokšti, minkšti, šviesiai žali. Žiedadulkės be oro pūslelių, pasklinda vos 1-2 medžių aukšio atstumu. Kankorėžiai cilindriški, 8-10 cm ilgio, su lygiakraščiais apvaliais sėkliniais ir daug ilgesniais triskiaučiais, tiesiais dengiamaisiais žvynais. Sėklos su sparneliais, prinuoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus išbyra.

Auga sparčiai. Dedėti pradeda 30-40 metų. Pakenčia dalinį užpavėsinimą. Gerai auga drėgnokuose priesmėliuose. Sausrų ir šlapių vietų nemėgsta. Per šaltąsias žiemas pavieniai medžiai kartais žūva. Dauginama sėklomis, skiepijant.

Želdynuose sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis /1,2,6,7/.

Juodosios pušiės koloniška forma

Pinus nigra ‘Columnaris’

Medis 15-25 m aukščio, plačiai kūgiška laja. Iki 1 m skersmens liemeniu. Žievė stora, tamsi, juosvai pilka, giliai sueižėjusi. Šakos jaunų augalų taisyklingai menturiškos, o senų – išsidėsčiusios netaisyklingai, storos, retokos, kylančia viršūne. Jauni ūgliai šviesiai rudi, neplaukuoti. Spygliai pluošteliuose po 2,8-12 cm ilgio ir 1-2 mm skersmens, tamsiai žali, šiurkštūs,standūs, dygūs, ant šakų išsilaiko 4-8 metus. Konkorėžiai kiaušiniški, 5-8 cm ilgio ir 2-4 vm pločio, gelsvai rudi, žvilgantys, išsidėstę ant šakų po 2-4, subręsta tik trečiais metais po žydėjimo.

Auga lėtai, labai lėtai auga jauni, iki 5-8 metų, medeliai. Žiemai visiškai atspari, pakenčia dalinį pavėsį. Dirvai ir drėgmei nereikli, bet mėgsta purius kalkingus dirvožemius, saulėtas vietas, vidutiniškai atspari užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Dauginama sėklomis/

Auginama parkuose. Vertinama dėl juosvų liemenų ir tamsių spyglių. Įspūdingi pavieniui auginami medžiai /1,3,5,7/.

Europinis maumedis

Larix decidua

Medis iki 35 m aukščio, tiesiu kamienu, plačiai kūgiška, senų medžių netaisyklina, reta, 10-15 m skersmens laja, kurio apatinė dalis neretai išlinkusi. Žievė stora, rausvai ruda, supleišėjusi. Šakos horizontalios, nusvirusiomis šakutėmis. Ilgieji ūgliai gelsvos šiaudų spalvos. Pumpurai rutuliški arba kiaušiniški, netaisiklingi. Spygliai šviesiai žali, švelnūs, 1,5-3 cm ilgio, buki, ant ilgųjų ūglių išsidėstę spirališkai po viena, ant trumpųjų – puokštėmis po 30-40. Židi pumpurams sprogstant. Žiedadulkės stambios, be oro pūslelių. Konkorėžiai pailgai ovališki, apie 3 cm ilgio, 1,5-2 cm skersmens, šviesiai rudi, sudaryti iš 40-50 plonokų sėklinių žvynų. Sėklos 3-4 mm ilgio, kavos spalvos, su 6-8 mm ilgio sparneliu.

Auga spaparčiau už eglę ir pušį. Geriausiai auga nuokalnėse, derlinguose drėgnokuose priesmėliuose ir priemoliuose. Drėgnose ar sausose dirvose skursta. Šviesamėgis, atsparus šalčiui ir užterštam orui. Šaknys gerai išsivisčiusios, todėl medžiai atsparūs vėjui. Dauginamas sėklomi ir skiepijant.

Parkuose auginamas pavieniui, grupėmis, alėjomis. Puošnus vasarą ir rudenį, pageltus spygliams. /1,5,6/.

lapuočiai  krūmai

Baltoji sedula sidabrinė forma

Cornus alba ‘Sibirica’

Krūmas iki 2 m aukščio ir tokio pat skersmens, pusrutuliškas ar netaisiklingas. Šakos stačios arba įstižai stačios, kartais žemyn išsilenkusios, neįsišaknijančios, ryškiai raudonos. Metūgliai pliki. Lapai plačiai kiaušiniški arba elipsiški, 3-10 cm ilgio, apvaliu arba pleištišku pamatu, smailūs arba apysmailiai, tamsiai žalia, raukšlėta viršune puse ir melsva apatine, abipus kiek plaukuoti. Žiedynai tankūs. Taurelės danteliai neįžiūrimi arba labai trumpi. Vainiklapiai 4-5 mm ilgio, gelsvai balti. Kaulavaisiai beveikk rutuliški, 7-8 mm ilgio ir 6,5-7 mm skersmens, nesubrendę melsvi, subrendę žydriai balti arba balti.

Žiemą neapšąla. Pakenčia užpavėsinimą, bet dekoratyvesnė auganti saulėtoje vietoje. Mėgsta drėgnoką, kiek rūgštesnę dirvą. Atspari užterštam miestų orui. Dauginama žaliais ir sumedėjusiais ūgliais, šaknų atžalomis, atlankomis.

Želdynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, gražiai atrodo vandens telkinių pakraštėse/ tinka spalviniams akcentams sudaryti /2,3,4,7/.

Bumaldo lanksvos karpytalapė forma

Spiraea bumalda ‘Crispa’

Krūmas iki 0,5 m aukščio, 0,4 m skersmens, pusrutuliškas. Šakutės tankios, smulkios. Metūgliai su negiliomis, dryžuotomis briaunomis. Besiskleidžiantys lapai rauvi, vėliau žali, kiaušiniškai lancetiški, 5-8 cm ilgio ir 1,2 cm pločio, pleištiku pamatu, smailūs, smailiai, dvigubai dantyti, pliki. Žiedai iki 0,5 cm skersmens, šviesiai rožiniai, tankiose skėtiškuose žiedynuose. Lapavaisiai pliki, į išorinę pusę išsiskėtę.

Žiemai gana atspari. Šviesamėgė,bet pakenčia ir dalinį užpavėsinimą. Mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo kalkingą lengvo priemolio dirvą. Jautroka užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Dauginama žaliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, gražiai atrodo alpinariumuose. Tinka žemoms, laisvai augančioms gyvatvorėms /2,4,7/.

Paprastojo ligustro margalapė forma

Ligustrum vulgare ‘Argenteovariegatum’

Krūmas iki 1,5-2 m aukščio, 1-1,5 m skersmens, netaisyklingas, šakutės stačios, plonos, pilkai žalsvos. Lapai priešiniai, kartais menturiniai, po 3 menturyje,2-7 cm ilgio, 0,5-2 cm pločio, pailgai lancetiški, tamsiai žali, pakraščiai balti ir baltai dėmėti, lygiakraščiai, pliki. Žiedai smūlkūs, balti, galinėse šluotelėse. Vaisiai – smulkios, juodos, žvilgančios uogos, subręsta rugsėjo – spalio mėn.

Žiemos šalčiams jautroka. Geriausiai tarpsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo priemolio dirvoje. Atspari užterštam miestų orui ir sausroms, gana jautri ligoms ir kenkėjams. Dauginama žaliais ir sumedėjusiais ūgliais bei atlankomis.

Sodinama pavieniui ir grupėmis /2,4,7/.

Geltonojo žirnmedžio Lobergo forma

Caragana arborescens ‘Lombergii’

Krūmas 1-3 m aukščio, 1-1,5 m skersmens, kiaušiniškas ar pusrutuliškas. Šakutės plonos, svyrančios. Lapai sudėtiniai, iš 10-14 labai siaurų, linijiškų lapelių porų, žali. Žiedai geltoni, 1-2 cm ilgio.

Žiemai atspari. Šviesamėgė. Dirvos derlingumo, drėgmės ir mechaninėms sudėties atžvilgių nereikli, geriau auga, kai pH 7-9. Pakenčia užterštą miestų orą. Dauginama žaliais ūgliais arba skiepijant į rūšį.

Sodinama pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, ypač gražiai atrodo stiebiniai augalai /2,3,4/.

Europinio pūkenio raudonlapė forma

Cotinus coggygria ‘Purpureus’

Krūmas iki 2-3 m aukščio, 1-2 m skersmens, kiaušiniškas ar plačiai kiaušiniškas. Metūgliai pliki. Lapai tamsiai purpuriniai, gana standūs, lygiakraščiai, apskriti arba kiaušiniški, pleištišku pamatu, apvalia viršūne, 3-8 cm ilgio. Žiedai vienalyčiai vienanamiai, kartais dvinamiai, smulkūs, 3 mm skersmens, gelsvai balti arba žalsvi, stačiose šluotelėse. Vaisių ir neužsimezgusų žiedų koteliai apauga rausvais arba balsvais plaukeliais, dėl to žiedynai labai puošnūs. Vaisiai – smulkūs, 3-5 mm ilgio, tamsiai rudi sausieji kalavaisiai.

Žiemą apšąla. Šviesamėgė. Mėgsta vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo priesmėlio, lengvo priemolio dirvą. Dauginama sėklomis ir žaliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis, tinka spalviniams akcentams /2,4,6,7/.

Gražiažiedės veigelės gelsvai margalapė forma

Weigela florida ‘Variegata’

Krūmas iki 1-1,5 m aukščio, 1 m skersmens. Šakos skėstos. Lapai pailai kiaušiniški arba elipsiški, 5-10 cm ilgio, dantyti, jų viršutinė pusė plika arba tik pagrindiniai pogysliai plaukuoti. Žiedynuose po 3-4 žiedus. Vainikėlis 2,5-3 cm ilgio, rožinis. Žydi birželio – liepos mėn. Dėžutė plika. Metūgliai plaukuoti – plaukeliai išsidėstę dviem išilginėmis eilėmis.

Žiemos šalčiams jautroka. Šviesamėgė. Geriausiai auga normalaus drėgnumo, derlingoje, lengvo ir vidutinio priemolio dirvoje. Pakenčia užterštą miestų orą, kartais puolama ligų ir kenkėjų. Dauginama žaliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis saulėtoje vietoje. Tinka spalviniams deriniams ir akcentams /2,4,6,7/.

 

Spygliuočiai  krūmai

Baltosios eglės kūginė forma

Picea glauca ‘Conica’

Krūmas iki 1,5-2 m aukščio, 0,8-1 m skersmens, taisyklinas, kūgiškas. Šakos horizontalios, tankios. Žievė pilkai ruda, senų krūmų sueižėjusi. Ūgliai  ir šakelės šviesiai pilkai geltonos ar beveik baltos, pliki. Pumpurai kiaušiniški, buki, rudi. Spigliai 8-18 mm ilgio, melsvai arba pilkai žali, keturbriauniai, kiek išlinkę, nesmailia viršūne. Kankorižės cilindriški, 3-6 cm ilgio, 1 cm skersmens, šviesiai rudi, apskritais arba ovališkais, minkštokais sėkliniais žvynais. Sėklos rudos, 2-3 mm ilgio, su 0,5-1 cm ilgio gelsvu, skaidriu sparneliu.

Auga lėtai. Šalčiui atspari, užterštą orą pakenčia geriau negu paprastoji eglė, šviesą labiau mėgsta už paprastąją. Geriausiai auga vidutinio derlingumo, neutralios reakcijos priesmėlio, lengvo ar vidutinio priemolio dirvoje. Labai jautri azotinių medžiagų pertekliui. Dauginama sėklomis ir žaliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, taip pat eilėmis, alpinariumuose, prie atraminių sienelių, laiptų, gerai matomose, saulėtose vietose /1,2,3,4,5/.

Paprastojo kadagio besidriekienti forma

Juniperus communis ‘Repanda’

Dvinamis, retai vienamis krūmas 0,3-0,5 m aukščio, 2-4 m skersmens. Ilgomis, kilimiškai pažemes besidriekiančiomis šakomis ir šakelėmis. Žievė plona, pilkai ruda, negiliai išilgai supleišėjusi. Ūgliai tribriauniai. Spygliai menturiuose po tris, 10-15 mm ilgio, 1-2 mm pločio, labai nusmailėję, nedygūs, įdubę, su balsva žiotelių juostele viršutinėje pusėje, žalia, kiek žvilgantčia apatine puse, ant šakelių išsilaiko 4 metus. Konkorėžiai rutuliški, uogos pavidalo, 5-9 mm skersmens, rudai juodi, su melsvu apnašu, maloniai kvepia. Kankorėžyje 1-3 pailgos, tribriaunės, apie 4 mm ilgio, kietu, rudu apvalkalu, sakingos sėklos.

Auga lėtai. Žiemos šalčiams atspari. Pakenčia dalinį užpavėsinimą. Išplitęs nederlingo smėlio dirvožemiuose, dažniausiai sausose vietose, rečiau šlapiose dirvose, ypač durpžemiuose su pratekančiu vandeniu. Nederlinguose smėlynuose pagausina organinių medžiagų. Dauginama sėklomis ir žaliais auginiais.

Želdynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, gražiai atrodo alpinariumuose, prie atraminių sienelių, laiptų, tinka kiliminiam apželdinimui /1,2,3,4,5/.

Vakarinės tujos rutuliška forma

Thuja occidentalis ‘Globosa’

Krūmas 1-2 m aukščio, taisyklingai rutuliškos formos. Šakos tankios, kylančios į viršų, iš dalies viena kitą dengiančios. Žievė rausvai ruda, plona, išilgai sueižėjusi. Spygliai žviniški, kryžmiškai priešiniai, išsidėstę po 2 ant plokščiosios ūglio pusės ir po 2 iš šonų, nusmailėję, 4 (10) mm ilgio, šakelės viršutinėje pusėje švesiai žali. Kankorėžiai ovališki, 8-12 mm ilgio, švesiai rudi, sudaryti iš 8-10 priešinių odiškų sėklinių žvynų.

Auga lėtai. Žiemą neapšąla. Pakenčia nelabai derlingas dirvas ir drėgnas vietas. Sunkiai auga molio dirvose ir sausose vietose, nes šaknys paviršinės. Mėgsta laistyma. Gerai pakenčia unksmę. Atspari šalčiui, užterštam orui, gerai sulaiko dulkes. Dauginama sėklomis ir žaliais auginiais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, eilėmis. Tinka žemoms ir vidutinio aukščio karpomoms gyvatvorėms, dekoratyviniam karpymui /1,2,3,4,5/.

 

Vakarinės tujos nykštukinė forma

Thuja occidentalis ‘Little Gem’

Krūmas 0,5-1 m aukščio, taisyklingo rutulio ar pusrutuliškos formos. Šakos ir šakelės labai tankios, smulkios. Lapai žvyniški, tamsiai žali, rudenį ir žiemą paruduoja. Kiti požymiai ir auginimas panašus kaip ‘Globosa’ formos /1,2,3,4,5/.

I.                   Sortimentas, jų formos, norimas išauginti kiekis

ir dauginimo būdas

EilNr.

Augalų pavadinimas

Dekoratyvinė forma

Kasmet išaugi- namų sodinukų skaičius,vnt.

Dauginimo būdas

        LAPUOČIAI  MEDŽIAI

1

Karpotasis beržas

Betula Pendula

Svyrančioji

‘Tristis’

1000

sėklomis

2

Vienapiestė gudobelė

Crataegus monogyna

Margalapė

‘Variegata’

1700

sėklomis

3

Paprastasis ąžuolas

Quercus robur

Karpytalapė

‘Filicifolia’

750

sėklomis

4

Uosialapis klevas

Acer negundo

Margalapė

‘Variegatum’

2000

sėklomis

5

Riešutinis lazdynas

Corylus avellana

Karpytalapė

‘Heterophylla’

1800

sėklomis + skiepijant

6

Paprastasis bukas

Fagus sylvatica

Raudonlapė

‘Purpurea Latifolia’

750

sėklomis + skiepijant

7

Rūgštusis žagrenis

Rhus typhina

Karpytalapė

‘Dissecta’

1000

žaliais auginiais

8

Paprastasis uosis

Fraxinus excelsior

Rutuliška

‘Nana’

800

sėklomis

        SPYGLIUOČIAI  MEDŽIAI

9

Eglė dygioji

Picea pungens

Sidabrinė

‘Glauca Koster’

2100

sėklomis

10

Vakarinė tuja

Thuja occidentalis

Baltaviršūnė

‘Alba’

900

žaliais auginiais

11

Balsaminis kėnis

Abies balsamea

1000

sėklomis

12

Duglaso pocūgė

Pseudotsuga menziesii

Svyruoklinė

‘Pendula’

2000

sėklomis

13

Juodoji pušis

Pinus nigra

Koloniška

‘Columnaris’

1700

sėklomis

14

Europinis maumedis

Larix decidua

1000

sėklomis

        LAPUOČIAI  KRŪMAI

1

Baltoji sedula

Carnus alba

Sidabrinė

‘Sidabrica’

7000

žaliais auginiais

2

Bumaldo lanksva

Spiraea bumalda



Karpytalapė

‘Crispa’

8500

žaliais auginiais

3

Paprastasis ligustras

Ligustrum vulgare

Margalapė

‘Argenteovariegtum’

6000

žaliais auginiais

4

Geltonasis žirmedis

Caragana arborescens

Lobergo

‘Lorbergii’

2000

žaliais auginiais + skiepijant

5

Europinis pūkenis

Cotinus coggygria

Raudonlapė

‘Purpureus’

4500

sėklomis

6

Gražiažiedė veigelė

Weigela florida

Gelsvai margalapė

‘Variegata’

3000

žaliais auginiais

 SPYGLIUOČIAI  KRŪMAI

7

Paprastasis kadagys

Juniperus communis

Besidriekianti

‘Repanda’

6500

žaliais auginiais

8

Vakarinė tuja

Thuja occidentalis

Rutuliška

‘Globosa’

8500

žaliais auginiais

9

Nykštukinė

‘Little Gem’

4000

žaliais auginiais

II. Daigyno produkuojančio ploto apskaičiavimas

Eil

Nr.

Augalo pavadinimas

Reikalinga išauginti kiekį

Sejinukų išeiga iš tiesinio m.

Sejinukų išeiga iš 1m2

Produkojantis plotas

        LAPUOČIAI  MEDŽIAI

1

Karpotasis beržas

1000

30

90

11,1

2

Vienapiestė gudobelė

1700

30

90

18,8

3

Paprastasis ąžuolas

750

20

60

12,5

4

Uosialapis klevas

2000

25

75

26,6

5

Riešutinis lazdynas

1800

25

75

24

6

Paprastasis bukas

750

25

75

10

7

Paprastasis uosis

800

40

120

6,6

       SPYGLIUOČIAI  MEDŽIAI

8

Eglė dygioji

2100

60

300

7

9

Balsaminis kėnis

1000

60

300

3,3

10

Duglaso pocūgė

2000

60

300

6,6

11

Juodoji pušis

1700

60

300

5,6

12

Europinis maumedis

1000

60

300

3,3

       LAPUOČIAI  KRŪMAI

1

Europinis pūkenis

4500

40

120

37,5

                                                                                                                        Iš viso: 172,9

III. REIKALINGŲ SĖKLŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

Eil

Nr.

Augalo pavadinimas

Reikalinga išauginti kiekį

Sejinukų išeiga iš tiesinio m.

Seklų norma g/m2

Reikalingas sšklų kiekis

        LAPUOČIAI  MEDŽIAI

1

Karpotasis beržas

1000

30

2,5

83,3

2

Vienapiestė gudobelė

1700

30

10

566,6

3

Paprastasis ąžuolas

750

20

125

4687,5

4

Uosialapis klevas

2000

25

10

800

5

Riešutinis lazdynas

1800

25

150

10800

6

Paprastasis bukas

750

25

5

150

7

Paprastasis uosis

800

40

8

160

       SPYGLIUOČIAI  MEDŽIAI

8

Eglė dygioji

2100

60

1,5

52,5

9

Balsaminis kėnis

1000

60

2

33,3

10

Duglaso pocūgė

2000

60

3,5

116,6

11

Juodoji pušis

1700

60

4

113,3

12

Europinis maumedis

1000

60

3

50

       LAPUOČIAI  KRŪMAI

1

Europinis pūkenis

4500

40

3

337,5

                                                                                                                      Iš viso : 17950,6

IV. VEGETATYVINIO DAUGYNIMO PRODUKUOJAČIO

PLOTO APSKAIČIAVIMAS

Eil

Nr.

Augalo pavadinimas

Reikalinga išauginti kiekį

Atstumai

Augalui tenkantis plotas cm2

Augalų skaičius m2

Produkuojantis plotas m2

Tarp eilių

eilutėse

       LAPUOČIAI MEDŽIAI

1

Rūgštusis žagrenis

1000

0,08

0,08

0,0064

156

6,4

       Spygliuočiai medžiai

2

Vakarinė tuja

900

0,05

0,05

0,0025

400

2,25

       LAPUOČIAI KRŪMAI

1

Baltoji sedula

7000

0,08

0,08

0,0064

156

44,8

2

Bumaldo lanksva

8500

0,08

0,08

0,0064




156

54,5

3

Paprastasis ligustras

6000

0,08

0,08

0,0064

156

38,5

4

Geltonasis žirmedis

2000

0,08

0,08

0,0064

156

12,8

5

Graižiažiedė veigelė

3000

0,08

0,08

0,0064

156

19,2

      SPYGLIUOČIAI KRŪMAI

6

Paprastasis kadagys

6500

0,05

0,05

0,0025

400

16,25

7

Vakarinė tuja

8500

0,05

0,05

0,0025

400

10

8

Vakarinė tuja

4000

0,05

0,05

0,0025

400

10

                                                                                                                           Iš viso: 214,7

V. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ FORMAVIMO SKYRIAUS PRODUKUOJANČIO

PLOTO APSKAIČIAVIMAS

Eil

Nr.

Augalo pavadinimas

Reikalinga išauginti kiekį

Atstumai

Sodinukui tenkantis plotas cm2

Produkojantis plotas m2

Tarp eilių

eilutėse

I AUGYNAS

       LAPUOČIAI MEDŽIAI

1

Karpotasis beržas

1000

1,00

0,5

0,5

500

2

Vienapiestė gudobelė

1700

1,00

0,5

0,5

875

3

Uosialapis klevas

2000

1,00

0,5

0,5

1000

4

Rūgštusis žagrenis

1000

1,00

0,5

0,5

500

5

Paprastasis uosis

800

1,00

0,5

0,5

400

        SPYGLIUOČIAI MEDŽIAI

6

Eglė dygioji

2100

0,7

0,3

0,21

441

7

Vakarinė tuja

900

0,7

0,3

0,21

189

8

Balsaminis kėnis

1000

0,7

0,3

0,21

210

9

Duglaso pocūgė

2000

0,7

0,3

0,21

420

10

Juodoji pušis

1700

0,7

0,3

0,21

357

11

Europinis maumedis

1000

0,7

0,3

0,21

210

                                                                                                                      Iš viso: 5102

          SKIEPYNAS

12

Paprastasis ąžuolas

750

1,00

0,5

0,5

375

13

Riešutinis lazdynas

1800

1,00

0,5

0,5

900

14

Paprastasis bukas

750

1,00

0,5

0,5

375

                                                                                                                  Iš viso: 1650

       LAPUOČIAI  KRŪMAI

1

Baltoji sedula

7000

1,00

0,5

0,5

3500

2

Bumaldo lanksva

8500

1,00

0,5

0,5

4250

3

Paprastasis ligustras

6000

1,00

0,5

0,5

3000

4

Geltonasis žirmedis

2000

1,00

0,5

0,5

1000

5

Europinis pūkenis

4500

1,00

0,5

0,5

2250

6

Gražiažiedė veigelė

3000

1,00

0,5

0,5

1500

        SPYGLIUOČIAI KRŪMAI

7

Paprastasis kadagys

6500

1,00

0,3

0,3

1950

8

Vakarinė tuja

8500

1,00

0,3

0,3

2550

9

Vakarinė tuja

4000

1,00

0,3

0,3

1200

                                                                                                                      Iš viso: 21200

Eil

Nr.

Augalo pavadinimas

Reikalinga išauginti kiekį

Atstumai

Sodinukui tenkantis plotas cm2

Produkojantis plotas m2

Tarp eilių

eilutėse

II AUGYNAS

       LAPUOČIAI MEDŽIAI

1

Karpotasis beržas

1000

1,00

1,00

1,00

1000

2

Vienapiestė gudobelė

1700

1,00

1,00

1,00

1700

3

Uosialapis klevas

2000

1,00

1,00

1,00

2000

4

Rūgštusis žagrenis

1000

1,00

1,00

1,00

1000

5

Paprastasis uosis

800

1,00

1,00

1,00

800

        SPYGLIUOČIAI MEDŽIAI

6

Eglė dygioji

2100

1,00

0,5

0,5



1050

7

Vakarinė tuja

900

1,00

0,5

0,5

450

8

Balsaminis kėnis

1000

1,00

0,5

0,5

500

9

Duglaso pocūgė

2000

1,00

0,5

0,5

1000

10

Juodoji pušis

1700

1,00

0,5

0,5

850

11

Europinis maumedis

1000

1,00

0,5

0,5

500

                                                                                                                      Iš viso: 10850

Eil

Nr.

Augalo pavadinimas

Reikalinga išauginti kiekį

Atstumai

Sodinukui tenkantis plotas cm2

Produkojantis plotas m2

Tarp eilių

eilutėse

III AUGYNAS

        SPYGLIUOČIAI MEDŽIAI

1

Eglė dygioji

2100

1,50

1,00

1,50

3150

2

Duglaso pocūgė

2000

1,50

1,00

1,50

3000

3

Europinis maumedis

1000

1,50

1,00

1,50

1500

                                                                                                                     Iš viso : 7650

VI. BENDRO PLOTO APSKAIČIAVIMAS

Skirius

Reikalingas plotas m2

Sejomainų laukų skaičius

Bendras plotas

m2

ha

Daigynas

172,9

IV

691,6

0,07

Vegetatyvinio dauginimo skyrius

214,7

IV

859,6

0,08

Formavimo skiriai:

Krūmai

21200

VI

127200

12,7

I augynas

6752

VI

40512

4,1

II augynas

10850

VI

65100

6,5

III augynas

7650

VI

45900

4,6

Pagalbinė dalis

1400

0,14

Motininis skirius

7000

0,7

                                                                                                                       Iš viso: 28,89

Daigyno ir vegetatyvinio dauginimo skyriaus sėjomaina:

I.                   Juodas pūdimas

II.                Daugiamečiai žoliai

III.             Pirmų metų sėjinukai ir sodinukai

IV.             Antrų metų sėjinukai ir sodinukai

Formavimo skyriaus sėjomaina:

I.                   Daugemetės žolės, I n.m.

II.                Daugemetės žolės, II n.m.

III.             Varpinių + ankštinų mišinys

IV.             Pirmų metų sodinukai

V.                Antrų metų sodinukai

VI.             Trėčių metų sodinukai

VII.          SĖKLOMIS DAUGINAMŲ AUGALŲ TEHNOLOGIJOS SUDARYMAS

Eil Nr.

Atliekami darbai

Agrotehniniai reikalavimai

Reikalingas inventorius

1

Sėklų rinkimas

Renkame subrendusias sėklas

Rūsis, dėžės,

2

Sėklų parušimas

Nuvalome (išimami iš vaisių),

Aižyklojė sėklas išaižyti. Temperatūra turi būti 40o.

Išdžiovinami 0,5 cm storio sluoksniu, ar džioviklose 1-1,5 paros, iki +35oC. Surūšiojami.

Stratifikojami.

Valomoji K 523

Aižyklos,

džioviklos, 

trijeris

smėlis

3

Laikymas

Laikoma 2 – 5 m geriausiai išsilaiko hermetiškose tarose, sandariai uždaryti. Temperatūra turi būti 5-10oC. Santykinė oro drėgmė nedidesnė 70%. Sėklų drėgmė nedaugiau kaip 6%.

Tara laikymui, patalpos, įranga

4

Dirvos rušimas:

4.1 Rudenį

4.2 Pavasarį

Arimas 27 cm.

Jšvalom iš dirvos pktžolės

Supurianti vagos dugną.

Akėjama

Tręšti: 80t/ha mėšlo ir 60-90t/ha mineralinių tąšų ir aparti.

Kultivuojama 10-20cm kartu akėjant.

Išliginamas paviršius

Tręšti: azotų.

Traktorius ‘Belarus’,

 plūgas ‘pacharj’

herbicidas ‘Rondapas’,

plūgas ‘pacharj’

akėčios,

trąšos, plūgas, barstytuvai

kultivatorius KOP-4,2

cilindriniai volai,

trąšos, barstytuvai

5

Sėja

Sėjama anksti pavasarį, eilinų būdu. Eilėse nuo 0,5 iki 1,5 m, tarp eilių nuo 0,3 iki 1 m. Seti ne giliau 2 cm.

 Gausiai laistyti.

Sėjamosios

laistytuvai.

6

Mulčiojama

Paskleidžiamas smėlis 1 cm sluoksnių, pavasari.

Smėlis

7

Priežiūra ir retinimas

Tarpueiliai purenami

Purškiami hirbecidais

Sejinukų retinimas kas 3-4 cm

Tręšti mineraliniomis ar kompleksinėmis trąšomis.

Plūgas ‘pacharj’

purkštuvai, herbecidai

Trąšos

8

Persodinimas kitais metais

Sodinami į II augyna, didesniais atstumais ir auginami dar kelėta metų, jai reikia perkeliami į III augyna.

9

Realizavimas

Iškasimas, paruošimas pakavimui

supakavimas, realizavimas

Pakuotės

Vegetatyvinių būdų DAUGINAMŲ AUGALŲ TEHNOLOGIJOS SUDARYMAS

Eil Nr.

Atliekami darbai

Agrotehniniai reikalavimai

Reikalingas inventorius

1

Ūglių atskirimas nuo motininio augalo

Tinkamiausias laikas – ramybės būklė, kai nukrinta lapai. Nupjaunami auginiai nuo sveiko augalo.

Peiliai ar sekatoriai

2

Auginių paruošimas

Spalio, lapkričio mėn. pjaunami audįniai istrižai iki pumpuro 1 cm. Palikti 20-30 cm stiebelio, viršūnė nupjaunama 2 cm virš pumpuro.

Peiliai

3

Susmaigstimas

Susmaigstame į paruošta dirvą. Iškasam griovelį, pilam 20-30 cm drenažo, po to pilama 10-15 cm smėlio ir durpių mišinio (3:1 ar 2:1) sluoksnis. Paviršius išlyginamas ir užpilamas 3-5 cm rupaus smėlio sluoksnių į kurį įstatomi auginiai 10x5 cm atstumais.

 Paliejami ir uždengiami.

Smėlis ir durpės, polietilenine plėvele, laistytuvai.

4

  Perkelimas

Pavasarį perkeliami į auginimo skirių. Laistomi.

Laistytuvai

5

Priežiūra

Karpymas,

piktžolių naikinimas,

 tręšimas.

Žirklės, sekatoriai, herbecidai, trąšos, ž.ū. mašinos.

6

Realizavimas

Iškasimas

Paruošimas pakavimui

Supakavimas

realizavimas

Pakuotės

M   1: 3000

                                                                              

                                                                                                                                           II  AUGYNAS

                                        KRŪMAI

                                                                                                   I AUGYNAS

                       III AUGYNAS

1       2

                                                                                                                      3                                         4

                                                                                                                   

1- Daigynas

2- Vegetatyvinio dauginimo skirius

3- Pagalbinė dalys

4- Motininis skirius

LITERATŪRA

1)      A. Navasaitis, M. Navasaitis. Lietuvos MEDŽIAI. – Vilnius “Mokslas” - 1979.

2)      L. Januškevičius, V. Baronienė, S. Tamošauskienė. Medžių ir krūmų dekoratyvinės formos. – Kaunas “Šviesa” - 1994.

3)      Dekoratyvinių augalų katalogas. – Trakai. – 2002.

4)      P. Snarskis, V. Galinis. Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti. – Vilnius “Mintis” -  1974.

5)       L. Januškevičius. Spygliuočiai sodyboje. – Kaunas “Ūkininko patarėjas” – 2000.

6)      Klaas T. Noordhuis. Sodo augalų enciklopedija. – Vilnius “Alma littera” – 2001.

7)      V. Ramanauskas. Dendrologija. – 1973.

8)      H. Simon. Sodas. – 1997.

9)      V. Venskutonis. Sodininkystė. –Vilnius “Mintis” – 1966.

10)  Konspektas









Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1026
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site