Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

 
CATEGORII DOCUMENTE






BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Medicininė mikrobiologija

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger
Intensyvioji terapija sunkių traumų atvejais
Kaulų lūžis, išnirimas, panirimas. Imobilizacijos principai
Sisteminiai vaskulitai: klasifikacija, agrindinės nozologinės formos, klinikiniai požymiai, gydymo principai
Diagnozė: bulimija
DERMATOMIOZITAS(DM). POLIMIOZITAS(PM). SISTEMINĖ SKLERODERMIJA(SS).
Osteoartrozės pagrindinės klinikinės formos, gydymas
Reumatoidinio artrito klinikiniai požymiai ir diagnostiniai kriterijai
Riebalai arba lipidai
ES Tarybos Direktyvos 92/57/EEC (“Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose ir kilnojamosiose statybvietėse”) įgyvendinimo pasekmių poveikio vertinimas
Šuns akies lźšio drumstis- forma ir gydymas

TERMENI importanti pentru acest document

1.Medicininė mikrobiologija.Mikrobiologija-mokslas apie mažus gyvus organizmus, kurių žm.plika akim nemato. Mikrobiol.nagrinėja morfologiją, biolog., fiziologiją,sntykius MO su gyvūnais/augalais, praktinį MO panaudojimą pramonėje, buityje. M/b šakos (pg.objektą):Bendroji m/b-nagr. MO sandarą, evoliuciją,fiziologiją.Med.m/b-tiria patogeninius MO,jų identifikavimą,kultivavimą,tyrimo metodus.Objektas-inf.ligas sukeliantys MO.Med.mikrobiologijos uždaviniai:patolog.MO vaidmens infekcijai tyrimas, pat.MO ir norm.MF biologinių savybių tyrimas,inf.ligų MO tyrimo metodų kūrimas,hospitalinių inf-jų sukelėjų tyrimas,jautrumo antiMO vaistams tyrimas.Med.m/b skirstoma į:bakteriologiją,virusologiją, parazitologiją, mikologiją,imunologiją:sanitarinę ir klinikinę.Klinikinė m/b tiria neepideminių MO sukeltus susirgimus, etiologiją,patogenezę,imunologiją,spec.profilaktikos metodus.Jos tyrimo objektas-sąlyg.patog. MO, t.y.žm.normalios MF atstovai,kurie gali tapti patogeniški. Jos uždaviniai:sąlyg.pat.MO vaidmens infekcijai tyrimas,sąlyg.pat.MO ir norm.MF biologinių savybių tyrimas.ąVeterinarinė m/b.ąMaisto m/b- nagr.per maistą plintančius MO,su maistu aoscijuotus nepatogeninius MO,maisto apsaugos nuo patog.MO ir jų išskiriamų toksinų problemas.ąVandens m/b-per H­2O plintančius patog.ir nepatog.MO.ąBiotechnologinė-nagr.MO ir jų produktų panaudojimą pramonėje. ąAplinkos m/b-MO išplitimas aplinkoje,nustatymo metodai.ąŽemės ūkio m/b-nagr.dirvožemio MO ir jų įtaką derlingumui,dirvos medžiagų apykaitai,augalų apsaugos nuo MO metodus.

2. Mikrobiologijos mokslo atsiradimas.Istoriniai m/b raidos etapai.Hipokratas-ligas sukelia iš pūvančių medžiagų išsiskiriančios medžiagos (miazminės). Avicena-ligas sukelia oru ir vandeniu plintantys maži gyvi padarai.16a.Frakastoras-ligos sukelėjai yra gyvi,ligonių išskyrose ir perduodami sveikam žm.per užkrėstus daiktus arba oru.19a.Ligą sukelia skysčiai.Dabartinis m/b mokslas atsirado kaip botanikos ir biologijos mokslų šaka.Raidos etapai:morfologinis et.,fiziologinis et.,imunizacijos et.ąMorfologinis-nagrinėjama tik MO morfologija:pirmi didinantys lęšiai atsirado seniai(antika),bet jie mažai didino.1595m pirmas sukonstruotas mikroskopas-Hansas ir Zakarijas Jansenai, didino 1ok.,dviejų lęšių,sferinis vaizdas.Kukas naudojosi mikroskopu,kuris didino 100k.:3 lęšių,B nesimato,tyrė grybus ir jų hifus.Kukas išleido knygą „Mikrografija“. Levenhukas-mėgo šlifuoti stilkus ir sukonstravo mikroskopą,kad galėtų tyrinėti audinius(šilką). Apšviečiamą šonine šviesa,skiriamoji geba nedidelė. Matėsi 2µm ir didesnės bakterijos,kurias jis piėšdavo ir skirtė į lazdelės formos padarai, rutulėlio ir vingiuoti. Vėliau atsirado mikroskopai su didesniu lęšių skaičiumi.Šio periodo vystimuis trukdė tai,kad nesimatė virusų,todėl 1931m sukurtas tox mikroskopas.Vėliau atsirado EM.ąFiziologinis:Pasteras (19a)studijavo chemiją,tyrinėjo rūgimo procesus.Patiko Švano darbai,kuris įrodinėjo,kad rūgimą sukelia mielės.Ibigas irodinėjo,kad tai cheminis procesas.Pasterui pavyko daugelio skiedimų būdu gauti gryną k.iš rūgstančių vynuogių.Įrodė,kad rūgimą sukelia mielės,kurios išskiria alkoholį cheminių procesų dėka.Nustatė,kad MO nors ir būdami gyvi g.daugintis anaerobinėmis sąlygomis. Tirdamas rūgimą,kurio metu susdaro pieno r.,nustatė,kad tai sukelia MO gyvenantys be O2 aplinkoje,kuris jiems žalingas.Pasiūlė vyndariams pasterizaciją,nes 70*C nyksta B vyno rūgimo metu gaminančios actą ir gadinančios vyną.Jis paneigė abiogenezę(savaiminį gyvybės atsiradimą):sugalvojo kolbą,į kurią įpylė sultinio,jį pavirino ir kolbos kakliuką užlydė.Buljonas buvo skaidrus,jame jokių MO neatsirado.Tada užlenkė kolbos kakliuką ir pavirino sultinį-vėl jokių MO neatsirado.Idėjus šieno ir ji pavirinus-buljonas susidrumstė.Jis pasiūlė naikinti sergančius šilkverpius ir užkirsti inf-jos plitimo kelią.Renis įrodė,kad kirmelės atsiranda iš musių kaiušinių,o ne savaime.Tindalis sugalvojo sporų naikinimo būdą-pirmąkart pankaitinus sunaikinami MO,antrąkart-sporos,nes tarpe tarp kaitinimų jos pereina į vegetacinę būklę.Kochas ištyrė juodligės sukelėjo sporas ir jų susidarymą,atrado TBC sukeliančią bakteriją,siaučiant choleros epidemijai egipte ištyrė ligos sukelėją vibrioną.Ivanovskis paėmė ligos pažeistus tabako lapus,juos sutrynė,gautas sultis perfiltravo per bakteriologinius filtrus ir gautais neląsteliniais filtratais užkrėtė sveikus tabako lapus ir jie susirgo.Šių MO jis nematė nei pro mokroskopą,nei sugebėjo užauginti mitybinėse terpėse,todėl padarė išvadą-yra mažų mokroskopu nematomų organizmų,kurie praeina pro bakteriologinio filtro akeles ir gali daugintis pažeisdami ląsteles.Vėliau jie pavadinti virus-nuodas.Jis virusologijos pradininkas.ąImunizacijos-kuriamos vakcinos,metodai.XIXa įrodyta,kad žmogaus ir gyvulio organizmą galima parengti susidūrimui su patog.MO, padaryti jį atsparų.E.Dženeris užkrėtė berniuką karvių raupais ir įrodė,kad tas berniukas apsarus natūraliems raupams,taigi sukūrė raupų vakciną.Pasteras nustatė: neįprastose sąlygose auginamo MO praranda virulentiškumą,tačiau išsaugo antigeniškumą.Raupų sukelėjas karvėje pakinta ir negali sukelti ligos.Juodligės vakciną atrado atsitiktinai vištas paskiepijo pasenusia termostate laikyta vištų choleros kultūra-jos nesusirgo, vėliau jas užkrėtus gyvais choleros sukelėjais-jos liko sveikos ir padarė išvadą,kad užkrėtus susilpnintais ligos sukelėjais gyvūnus,jie tampa atsparūs normaliems MO.Tokį bandymą jis atliko su susilpninta juodligės sukelėjų vakcina-imunizuotos avys neužsikrėtė. Pasiutligės vakcina-į triušio smegenis suleido sutrintų pasiutusio šuns smegenų,triušis susirgo.Perkėlus ligos sukelėją iš vieno triušio kitam,liga aktyvėjo,IP trumpėjo. Palaikius triušio smegenis kelias dienas virš KOH- aktyvumas mažėjo,tokiom smegenim užkrėtus žmogų jis nesuserga ir tampa atsparus.Kochas tyrinėjo TBC imunitetą,išskyrė tuberkuliną,bet nežinojo,kas būtent jis yra alergenas.Švirkštė jį visiems ir juos žalojo. Mečnikovas-organizmuose yra spec.ląst.,kurios virškina bet kokius svetimkūnius-fagocitinė teorija ir ląstelinio imuniteto teorija.Erlichas-organizmo su imunitetu kraujyje yra ištirpusių t.t.kilmės medž.-Ak,kurie ir lemia atsparumą ligai-humoralinis imunitetas.

3. L.Pasteras:(19a)studijavo chemiją,tyrinėjo rūgimo procesus.Patiko Švano darbai,kuris įrodinėjo,kad rūgimą sukelia mielės.Ibigas irodinėjo,kad tai cheminis procesas.ąpavyko daugelio skiedimų būdu gauti gryną k.iš rūgstančių vynuogių.Užkrėtė ja geras vynuogių sultis ir įrodė,kad vyno fermentacijos rezultatas priklauso nuo MO:vieni sultis verčia vynu,kiti- actu.Pasiūlė vyndariams pasterizaciją,nes 70*C nyksta bakterijos vyno rūgimo metu gaminančios actą ir gadinančios vyną.ąĮrodė,kad rūgimą sukelia mielės,kurios išskiria alkoholį cheminių procesų dėka.ąNustatė,kad MO nors ir būdami gyvi g.daugintis anaerobinėmis sąlygomis.Tirdamas rūgimą,kurio metu susdaro pieno r.,nustatė,kad tai sukelia MO gyvenantys be O2 aplinkoje,kuris jiems žalingas. ąpaneigė abiogenezę(savaiminį gyvybės atsiradimą): sugalvojo kolbą,į kurią įpylė sultinio,jį pavirino ir kolbos kakliuką užlydė.Buljonas buvo skaidrus,jame jokių MO neatsirado.Tada užlenkė kolbos kakliuką ir pavirino sultinį-vėl jokių MO neatsirado.Idėjus šieno ir ji pavirinus-buljonas susidrumstė.ąpasiūlė naikinti sergančius šilkverpius ir užkirsti inf-jos plitimo kelią.ąnustatė:neįprastose sąlygose auginamo MO praranda virulentiškumą, tačiau išsaugo antigeniškumą. ą1881m.Juodligės vakciną atrado atsitiktinai:vištas paskiepijo pasenusia termostate laikyta vštų choleros kultūra-jos nesusirgo,vėliau jas užkrėtus gyvais choleros sukelėjais-jos liko sveikos ir padarė išvadą,kad užkrėtus susilpnintais ligos sukelėjais gyvūnus,jie tampa atsparūs normaliems MO.Tokį bandymą jis atliko su susilpninta juodligės sukelėjų vakcina-imunizuotos avys neužsikrėtė. ą1885m Pasiutligės vakcina-į triušio smegenis suleidosutrintų pasiutusio šuns smegenų,triušis susirgo.Perkėlus ligos sukelėją iš vieno triušio kitam,liga aktyvėjo,IP trumpėjo.Palaikius triušio smegenis kelias dienas virš KOH-aktyvumas mažėjo,tokiom smegenim užkrėtus žmogų jis nesuserga ir tampa atsparus. ąįrodė,kad MO yra užkrėčiamų ligų sukelėjai,pasiūlė kovos būdus su jais,padarė pradžią gyvų vakcinų gamybai.ąjo darbus panaudojo Listeris-pasiūlė cheminėmis medž.plauti žaizdas,kad nesupūliuotų,dėl jose sančių MO-antiseptika.

4. Kochas:vokietis,baigė mediciną.Atsitinktinai pastebėjo,kad ant bulvės nuopjovos MO auga atskirais telkiniais,kuriuose vienos rūšies MO.Jis ėmė auginti MO mitybinėse terpėse,kurias sustandino želatina.Minusas-kai kurie MO skystina želatiną.Sugalvojo MO nudažyti anilino dažais,o po to juos mikroskopuoti imersine sistema bei pasiūlė mikrofotografijos būdą.Aiškinosi,kas sukelia juodligę.Norėjo įrodyti,kad ligą sukelia B.Juodlige sergančio gyvulio krauju užkrėtė pelę,po to tos pelės krauju-kitą pelę.Išaugino juodligės bakterijų kultūrą skystoje terpėje.Tyrinėjo TBC imunitetą,išskyrė tuberkuliną ir pastebėjo,kad jo suleidimo vietoje nekrozuoja audiniai ir ima daugintis kt.MO.Jis išgrynino tuberkuliną,nes galvojo,kad jo veiklai trukdo priemaišos, bet nežinojo,kad būtent jis yra alergenas. Postūlatai: ąInfekcine liga sergančio žm.organizme yra ligos sukelėjas.ąIšskirta B kultūra iš sergančiojo ir užkrėtus gyvulį,jis turi susirgti ta pačia liga.ąIš naujai užkrėsto organizmo reikia išskirti ir užauginti kultūrą.Pasiūlė sterilizaciją vandens garais,atrado TBC lazdeles.Jis teigė,kad infekcinis procesas priklauso tik nuo ligos sukelėjo,o žm.organizmas čia nevaidina jokio vaidmens.

5. Mečnikovas-sukūrė fagocitinę imuniteto teoriją, aiškinančią,kad žmogaus organizmą nuo patogeninių MO apsaugo spec.ląst.-fagocitai.Ši teorija pripažinta ląstelinio imuniteto teorija ir už tai gavo Nobelio premiją.Domėjosi organizmo senėjimo problema,manė,kad stor.ž.esančios puvimo bakterijos nuodija orgnzm.puvimo produktais. Pasiūlė senėjimui stabdyti naudoti antagonistines B,sukeliančias pieno rūgimą.Aišq senėjimas daug sudėtingesnis procesas.Bakteriologijos darbuose daugiausia nagrinėjo choleros,vidurių šiltinės,TBC ir kt.inf-nių ligų epidemiologiją.

6.Bakterijų sistematikos principai.Karalystės:augalai,gyvūnai,grybai,prokariotai,bakterijos.Klasifikacijos yra 2 rūšių-tai zoologinė ir botaninė(klasifikuojamos bakt.).Mokslas apie biologinę MO klasif.,taksonų nomenklatūrą-taksonomija,kurios uždavinys-pilnas MO savybių nustatymas ir jų identifikavimas,MO klasif.kūrimas.Jos sritys: 1.Klasifikacija(MO skirstymas į taksonomines gr.,remiantis bendrais požymiais). 2.Nomenklatūra (pavadinimo teikimas,remiantis tarptautiniais principais). 3.Identifikavimas (išskirto nežinomo MO biolog. savyb nustatymas).4.Indikavimas(mikrobo buvimo fakto nustatymas tir.medž.-je).Taksonų nomenklatūra reglamentuojama tarptaut.klasif.komiteto:ątaksonų pavadinimai lotyniški arba sulotyninti žodžiai.ąvisų taksonų pavadinimai rašomi didžiąja raide,kai kurių taksonų pavadinimai turi būdingas galūnes:eilė-ales,šeima-acea.ąvisų taksonų(išskyrus rūšies) pavadinimai iš vieno žodžio(rūšies iš 2-jų).Rūšies pavadinimas:1-mas žodis-genties pavadinimas iš didž.raidės,2-tras žodis-nesvarbu ką reiškia iš mažos raidėsąMycobacterium tuberculosis.Klasifkacijos principai:ąnesidaugina lytiniu keliu.ąskaitmeninė taksonomija-apie tiriamą MO surenkama kuo daugiau duomenų ir tada lyginama su kitu MO.Nustatomas sutapimo%.ąkriterijai:morfologiniai požymiai (dydis,forma,kapsulių sudarymas,dažymasis,sporų sudarymas,žiuželiai);fiziologiniai(kvėpavimo tipas,mitybos tipas,E gavimo būdas,medž.išskyrimas); ekologiniai ir geografiniai(santykiai su aplinkos MO,augimo priklausomybė nuo apl.pH ir temp.); serologiniai(Ag struktūros sudarymas, baltymų/polisach. giminingumas,jautrumo a/b nustatymas);genetiniai(genų analizė).Klasifikacijos yra filogenetinės (natūralios), kurios remiasi giminingumu ir dirbtinės,kurių tikslas–apjungti visus MO į atskiras sistemines gr.,remiantis fiziologiniais ir morfologiniais panašumais.Pagal Murėjų visi MO skirstomi į virusus, eukariotus ir prokariotus.

7. Bakterijų klasifikacija.Taksonominės kategorijos.Rūšies kriterijai.Mokslas apie biologinę MO klasif.,taksonų nomenklatūrą-taksonomija,kurios uždavinys-pilnas MO savybių nustatymas ir jų identifikavimas, MO klasif.kūrimas.Jos sritys: 1.Klasifikacija (MO skirstymas į taksonomines gr.,remiantis bendrais požymiais). 2.Nomenklatūra (pavadinimo teikimas,remiantis tarptautiniais principais). 3.Identifikavimas(išskirto nežinomo MO biolog.savyb nustatymas).4.Indikavimas(mikrobo buvimo fakto nustatymas tir.medž.-je).Klasifikacija-tai konkretus skirstymas.Taksonai-tai klasifikaciniai rangai.Kuo aukštesnis klasifikacinis rangas,tuo mažiau giminingus MO jis jungia.B-ų taksonai:

-                     karalystė- skirstoma į domenus (2): eubakterijos, archebakterijos

-                     domenai skirstimi į tipus: eubakterijos turi patog.MO, o archebakt.neturi.

-                     tipaią klasės ąeilė ąšeimaą gentisą rūšis

Taksonų nomenklatūra reglamentuojama tarptaut.klasif.komiteto:ątaksonų pavadinimai lotyniški arba sulotyninti žodžiai.ąvisų taksonų pavadinimai rašomi didžiąja raide,kai kurių taksonų pavadinimai turi būdingas galūnes:eilė-ales, šeima-acea.ąvisų taksonų(išskyrus rūšies)pavadinimai iš vieno žodžio(rūšies iš 2-jų).Rūšies pavadinimas:1-mas žodis-genties pavadinimas iš didž.raidės,2-tras žodis-nesvarbu ką reiškia iš mažos raidėsą Mycobacterium tuberculosis. Porūšis-žemesnis klasifik.rangas(subspecies):Klebsiella pneumoniae subsp.ozenae.Rūšis-tai populiacijų visuma,kurios turi bendrą kilmę,artimas morfologines, fiziologines ir genetines savybes ir yra prisitaikiusios gyventi tam tikrose apl.sąlygose.Rūšys skirstomos į variantus(infraporūšiai)-tai mažos,tos pačios rūšies B-ų grupelės,kurios tarpusavy skiriasi tik vienu kokiu nors požymiu(genetiškai determinuotu):serovarai skiriasi Ag,biovarai-fiziolog.–biolog. savybėm, fagovarai. Variantai g.b.vadinami tipais: serotipas,biotipas, fagotipas.Jiems pažymėti naudojamos raidės ir skaičiai. Padermė-tai tos pačios rūšies B-ų kultūros,išskirtos skirtingu laiku ir skiriasi nepastoviu požymiu (virulentiškumu).Klonas-populiacija,susidariusi vegetaciniu būdu besidauginant vienai ląstelei.1923 Bergey klasifikacija:trys grupės.1994 papildomas leidimas:4 skyriai.2001 sutrumpinta klasifikacija iki genčių.2003 klasifikacija iki rūšių.Klasifkacijos principai:ąnesidaugina lytiniu keliu.ąskaitmeninė taksonomija-apie tiriamą MO surenkama kuo daugiau duomenų ir tada lyginama su kitu MO.Nustatomas sutapimo%.ąkriterijai:morfologiniai požymiai (dydis,forma,kapsulių sudarymas,dažymasis,sporų sudarymas,žiuželiai);fiziologiniai(kvėpavimo tipas,mitybos tipas, E gavimo būdas, medž.išskyrimas); ekologiniai ir geografiniai(santykiai su aplinkos MO, augimo priklausomybė nuo apl.pH ir temp.); serologiniai(Ag struktūros sudarymas, baltymų/polisach. giminingumas,jautrumo a/b nustatymas);genetiniai(genų analizė).Klasifikacijos yra filogenetinės (natūralios), kurios remiasi giminingumu ir dirbtinės,kurių tikslas–apjungti visus MO į atskiras sistemines gr.,remiantis fiziologiniais ir morfologiniais panašumais.Pagal Murėjų visi MO skirstomi į virusus,eukariotus ir prokariotus.

8. Bakterijų morfologija:bakt.ląstelės sandara ir skirtumai nuo eukariotų.Bakterijos-vienaląsčiai MO,prokariotinės struktūros-jų genetinės medž.organizacija skiriasi nuo eukariotų.Skirtumai nuo eukariotų:ąneturi branduolio,turi 1-ną chromosomą, nevyksta mitozė/mejozė,todėl dauginasi vegetatyvinių būdu (skyla).ąmažesni nei eukariot.:kokai 1-2µm; lazdelės 1-10µm,yra ir iki 500;vingiuotos lazdelės-labai plonos 10-20µm,yra iki 500.ąsienelėje savitos struktūros medž.peptidiglikanas(mureinas)-jame yra D-a.r.eukariotai D-a.r.neturi.ącitopl.membr.atlieka tokias pat f-jas kaip eukariotuose autonom. membr.struktūros, GA,ET.ącitoplazma klampesnė,standesnė,todėl nejudri.ąliposomos mažesnės nei eukariotų.ąturi plazmides.ąneturi lizosomų.Bakt.ląst.sandara: chrom.+apvalkalėlis+citopl.su intarpais. Apvalkalėlis: ąvidinis-citopl.membr.-gaubia citoplazmą,sudaryta iš 3 sl.:2sl.išorinis ir vidinis yra lipidiniai,o vidurinis-baltyminis(fermentai,vykdantys transportą).Baltymų molek.įsiterpia į citoplazmą ir virš citoplazmos. Citopl.membr.f-jos:1)pusiau pralaidi,pasyviai praleidžia H2O,todėl vyksta medž.apykaita;2)aktyviai pernešamos org.medž.,jonai,druskos;3)pašalina nereikalingas medž.;4)palaiko osmosinį slėgį;4)vyksta E apykaita (sintetina ATP).Sienelė-pg.ją galima išskirt 4 grupes:Stora sienelė-sudaro virš citopl.membr.išsidėstęs mukopeptidinis sl.,sudarytas iš peptidiniais tilteliais surištų peptidoglikanų,prie kuriuose esančios N-acetilmuraminės r.jungiasi teicho r.Mažai pralaidi. Vadinamos G+.Dvisluoksnė-1sl.(vidinis) peptidoglikano (5-10%),kitas sl.lipopolisacharidai,kurie yra endotoksinai (toksiški žm.orgnzm).Teicho r.nėra.plonesnė ir pralaidesnė. Dauguma G-,nedaug G+.Defektinė-nėra peptidoglikano sl.,patog.bakt.šioj grupėje nėra. Archebakterijos.Neturi sienelės-vienintelis apvalkalas citopl.membr,forma nepastovi.Mikoplazmos.F-ja: standus apvalkalėlis suteikia formą ir mechian.apsaugą.Fermentas lizocimas ardo peptidoglikaną-paveikus juo G+ bakt.,jos virsta protoplastais(dengia tik citopl.membr.,rutulio formos),kurie daiginasi ir vėl virsta bakt.su sienele; pralaidi a.r.,H2O,org.rūgštims;saugo nuo per didelio osmos.slėgio,kad neplyštų.Gleivinis sluoksnis: polisacharidinis/baltyminis.Gleivėse mažai organinių medž.,daug H2O.Šis sl.labai pralaidus-praeina H2O,stambios molek,jonai,nepraeina tik koloidinio tirpalo dalelės.Gleiv.sl.turinčios B lengviau prisitvirtina prie gleivinės ir įsiskverbia į organizmą;saugo nuo Ak,todėl slopinama fagocitozė,opsonizacija;suteikia virulentiškumo.Storas gleiv.sl.-kapsulė:1.H2O rezervuaras;2.apsauginė-B su kapsule atsparesnės fagocitams,Ak,todėl žalingesnės makroorganizmui; 3.lengviau prasiskverbia į organizmo audinius.

9.Bakterijų morfologiją: apvalkalėlis, jo sandara.

Apvalkalėlis:ąvidinis-citopl.membr.-gaubia citoplazmą,sudaryta iš 3 sl.:2sl.išorinis ir vidinis yra lipidiniai,o vidurinis-baltyminis(fermentai,vykdantys transportą).Baltymų molek.įsiterpia į citoplazmą ir virš citoplazmos.Citopl.membr.f-jos:1)pusiau pralaidi, pasyviai praleidžia H2O,todėl vyksta medž.apykaita; 2)aktyviai pernešamos org.medž.,jonai,druskos; 3)pašalina nereikalingas medž.;4)palaiko osmosinį slėgį;4)vyksta E apykaita (sintetina ATP).Sienelė-pg.ją galima išskirt 4 grupes:Stora sienelė-sudaro virš citopl.membr.išsidėstęs mukopeptidinis sl.,sudarytas iš peptidiniais tilteliais surištų peptidoglikanų,prie kuriuose esančios N-acetilmuraminės r.jungiasi teicho r.Mažai pralaidi.Vadinamos G+.Dvisluoksnė-1sl. (vidinis) peptidoglikano(5-10%),kitas sl.lipopolisacharidai,kurie yra endotoksinai(toksiški žm.orgnzm).Teicho r.nėra. plonesnė ir pralaidesnė.Dauguma G-,nedaug G+.Defektinė-nėra peptidoglikano sl.,patog.bakt.šioj grupėje nėra.Archebakterijos.Neturi sienelės-vienintelis apvalkalas citopl.membr,forma nepastovi. Mikoplazmos.F-ja: standus apvalkalėlis suteikia formą ir mechian.apsaugą.Fermentas lizocimas ardo peptidoglikaną-paveikus juo G+ bakt.,jos virsta protoplastais(dengia tik citopl.membr.,rutulio formos),kurie daiginasi ir vėl virsta bakt.su sienele; pralaidi a.r.,H2O,org.rūgštims;saugo nuo per didelio osmos.slėgio,kad neplyštų.Gleivinis sluoksnis: polisacharidinis/baltyminis.Gleivėse mažai organinių medž.,daug H2O.Šis sl.labai pralaidus-praeina H2O,stambios molek,jonai,nepraeina tik koloidinio tirpalo dalelės.Gleiv.sl.turinčios B lengviau prisitvirtina prie gleivinės ir įsiskverbia į organizmą;saugo nuo Ak,todėl slopinama fagocitozė,opsonizacija;suteikia virulentiškumo.Storas gleiv.sl.-kapsulė:1.H2O rezervuaras;2.apsauginė-B su kapsule atsparesnės fagocitams,Ak,todėl žalingesnės makroorganizmui; 3.lengviau prasiskverbia į organizmo audinius.

10.Kapsulė,žiuželiai,gaureliai.Kapsulė-storas gleivinis sluoksnis,turi kapsulinius Ag: 1.H2O rezervuaras; 2.apsauginė-B su kapsule atsparesnės fagocitams, Ak,todėl žalingesnės makroorganizmui;3.lengviau prasiskverbia į organizmo audinius.Pg.kapsulės buvimą:Kapsules sudarančios:1.sudaro tik gyvame organizme:patog.bakt.-Bacillus anthracis, C.perfringens. Pasėtos į terpes be kraujo arba serumo kapsulių negamina.2.sudaro ir gyvame organizme ir terpėse-nekapsulinės B gali laikinai sudaryti tariamas kapsules,auginant jas terpėse su dirginančiomis medž.,arba terpėse su mažai baltymų.Kapsulių nesudarančios-daugiausia: E.coli,M.tuberculosis, dizinterijos,vidurių šiltinės sukelėjai.Žiuželius turi prokariotai,tai judėjimo ir adhezijos organai.Pg.žiuželių išsidėstymą:monotrichai-vienas žiuželis;amfitrichai-abiejuose galuose po žiuželį;lofotrichai-žiuželių pluoštas viename arba abiejuose ląst.poliuose;peritrichai-daug žiuželių visame ląstelės paviršiuje arba išilgai paviršiaus. Sudaro fibrilių pluoštelis,kuris prie pat sienelės sustorėja ir tampa kreivas-tai kablys,kuris pritvirtina fibrilių pluoštelį ties citopl.membr.prie bazalinio kūnelio.Fibrilės sudarytos iš balt.flagelino ir yra susisukusios-jas dengia plona makštis.Yra žiedai,pro kuriuos praėjęs fibr.pluoštelis išeina į sienelės išorę:M-citopl. membranoje, S,P ir L-turi tik G-bakt.Judėjimo mechanizmas: sąlygoja aplinkos medž.,kurios paveikia M žiedą ir žiuželis ima judėti/suktis (g.į abi puses). Žiuželio storis 0,04-0,06µm.Jie nematomi nudažius paprastais dažais,pirma preparatas beicuojamas ir dažomas sidabro dažais,kurie nusėda.Geriausiai matomi EM.Žiuželiai yra rūšinis ir taksonominis požymis. Gaureliai ploni, Ų 0,02µm,būna įv.tipų:vieni-bakterijų virulentiškumo veiksniai,skirti prisitvirtinimui prie paviršių(gali turėti ir nevirulentiškos bakt);F-gaureliai storesni, tuščiaviduriai,jie kaip vartai,per kuriuos patenka svetima genetinė medž.Jų galuose yra receptoriai bakteriofagams, plazmidėms.G.patekti plazmidžių DNR.

11.Citoplazma,intarpai,sporos.Citoplazma-tai koloidinis tirpalas,kuriame yra organinių ir mineral.medž.(voliutino,krakmolo granulės). Citoplazmoje t.p.yra organoidų: ribosomos, mezosomos. Ribosomos-vykdo baltymų sintezę,jų sk.lemia balt.sintezės aktyvumas.Mezosomos-citopl.membr. linkiai(įsiterpia į citopl.),jų f-jos neaiškios.G.b.kad tai artefaktas susidarantis dažant, raukšlėjantis B-oms ir gyvose B-e jų nėra.Vieni mano,kad mezosomos sustiprina ląst.f-jas.Homogeninės konsistensijos citopl.dalis vadinama citozoliu.Plazmidės-tai genetinės info nešėjos,trumpos DNR grandinėlės,kurios autonomiškai dauginasi citopl.,dažn.žiedinė DNR.E.coli chrom.ilgis 4000kb,plazmidžių ilgis 200kb.Citopl.g.b. iki 700 vienos rūšies plazmidžių.F-ja:ąįneša naujos genetinės info.ąg.įsiterpti į bakterijų chromosomą. Intarpai-tai atsarginės medž.sukauptos B-ai patekus į palankias mityb.sąlygas.Funkcionuojantys intarpai: žaliųjų bakt.chlorosomos;karboksisomos-fiksuoja CO2.Prisitaikomieji intarpai:aerosomos(vandeny gyvenančiose B)pralaidžios dujoms,bet ne H2O,todėl B vandeny gali judėt aukštyn/žemyn.Intarpais g.b.ir atsarginės medž: polisacharidai(glikogenas,krakmolas); voliutino(polifosfatų)granulės(turi 2 rūšys patog. B:Corynebacterium duphteriae, Listeria monocytogenes); lipidai-anglies ir E šaltinis;siera(sierabakterėse)ir kt.Sporos-sudaro ne visos B-os.Pg.tai skirstomos:1.sporų nesudarančios. 2.sporas sudarančios-patog.B tik 2 gentys sudaro sporas:Bacillus-spora mažesnė už ląstelės diametrą; Clostridium-spora didesnė už ląstelės diametrą, susidaro sustorėjimas.Sporos sandara: protoplastas-citopl.+citopl.membr.+DNR; sporos sienelė-sudaryta iš peptidoglik.;korteksas-storiausias sporos dandalo sl.,sudaro peptidiglik.turintis mažai skersinių dygsnių, todėl jautrus lizocimui; sporos vidinis ir išorinis apvalkalas-mažai pralaidūs,apsauginė f-ja; egzosporiumas -lipoprotein.apvalkalas, kuriame nedaug angliav.Pg.susidarymą:endosporos-viduje B;egzosporos-aktinomicetuose hifą suskaidžius į dalis,kurių kiekviena virsta spora.Pg.f-ją:ąatsparios aplinkos poveikiui sporos-susidaro nepalankiomis sąlygomis,tačiau dar abejojama.Sporogenezę indukuoja induktoriai:pirma vienoje citopl.dalyje susitraukinėja citoplazma,čia pereina viena DNR kopija.Aplink šią vietą sutankėja B apvalkalėlis,pašalinamas beveik visas H2O.Kurį laiką spora būna bakt.,vėliau bakt.vegetacinė dalis suyra-lieka tik spora.Kai kurios sporos atlaiko iki 6h virimą, atsparios chem.medž.,igaamžės.Atsparumas t*C-jose nėra H2O,sausi baltymai nebijo karščio skirtingai nei balt.tirpalai.;virinant sporos apvalkalėlis suminkštėja,į sporą patenka H2O ir ji suyra.Sausu karščiu naikinti sunku.Atsparumas chem.medž.-dėl storo sporos apvalkalo sunkiai veikia fenoliai,spiritas,stipriau-aldehidai.Anaerobų sporos išsilaiko keletą metų,juodligės sukelėjai išsilaiko 10-mečiais,ypatingomis sąlygomis g.išgyventi ilgiau,nes jose nevyksta medž.apykaita.F-ja:bakterijų rūšies išsaugojimui.Ne tokios atsparios sporos-sporos sudarymas vyksta palankiomis sąlygomis,tai vystimosi satdija.Sporos gali išsidėstyti ląst.centre arba gale.F-ja:B dauginimuisi.

12.Aktinomicetų ir rūgštims atsparių B sandara.Dažymo metodai.

Aktinomicetai-ankščiau laikyti grybais.Jų sandara kaip ir kitų B,bet jos dauginasi ne tik skilimu,bet ir sporomis(vegetacinės,ne lytinės).Linkusios šakotis-sudaro siūlines formas.Standžioje mitybinėje terpėje sudaro micelę-virš terpės pakilusį hifų pluoštą,kurių galuose susidaro sustandėjimaiąjie vėliau atsiskiria ir sudaro sporas.Patog.aktinomicetai pažeistuose aud.sudaro drūzasąjų centras standus,nuo jo į visas puses eina siūlo pavidalo hifai.Drūzos centras nusidažo G+,o kraštai G-.Rūgštims atsparios bakterijos-jų sienelė 2sl.-tokia kaip G-bakt.,tačiau joje gausu(ir citopl.)vaškinių medž.,mikolinių rūgščių,kurios trukdo per sienelę skverbtis įv.chem.medž.: rūgštims, šarmams, dezinfekciniams tirpalams. Šių B-ų sienelė dar mažiau pralaidi nei G+(Firmicutes skyriaus),sunku nudažyti. Gramo būdu nusidažo blyškiai violetine spalva.Nors dažosi kaip G+ bakt.,tačiau jų neveikia G+ specifiški vaistai,nes šių B sienelė kaip G-.Dažome Cylio-Nilseno būdu.Gerai nusidažo auraminu-tokie preparatai tiriami iliuminescenciniu mikroskopu. Priklauso: M.tuberculosis; M.leprae.

13.Paprasti ir sudėtingi dažymo būdai.Gramo dažymo būdas.MO dažomi,norint nustatyti jų ypatumus, susijusius su cheminės sandaros skirtumais,ir tiriant MO struktūros daleles.dažymui paprastai varojami aniliniai dažai ir specialūs dažai-fluorochromai.Daromas tepinėlis:tiriamoji medž., plonu sluoksneliu paskleidžiama1-1.5cm.skersmens dėme ir išdžioviname ore.Toks preparatas vadinamas tepinėliu.Vėliau fiksuojam liepsna, etanoliu ar kitu specialiu fiksatoriumi. MO dažyti naudojami paprasti ir sudėtingi būdai. Pagrindiniai dažai:metileno mėlymasis, kristalvioletas,fuksinas.. Dažai ruošiami pagal specialią receptūrą,atitinkančią tyrimo tikslus ir uždavinius.Norint nustatyti MO sporas,kapsules,žiuželius ir atskirti savo forma panašius MO,naudojami sudėtingi dažymo būdai.Tai:Gramo būdas. 1884 m. H.C.Gramas pasiūlė.Jis pastebėjo,kad dažant B gencianvioletu,po to jodo tirpalu,ir blukinant etilo alkoholiu,vienos B nusidažo mėlynai violetine spalva,o kitos nenusidažo.Atsižvelgiant į dažymo pobūdį, visos B skirstomos į G + ir G -.G + ąnusidažo tamsiai violetine,G - ąraudona.Tiriant mikroskopu vertinama organizmo morfologija. ąGencianvioletas.G – ir G + violetinės.ąLigolio violetas.ąBlukinimas spiritu.G – bespalvės, G + violetinės.ąDažymas fuksinu.G – rausvas atspalvis prie violeto G + raudona.Gramo būdas praktikoje – svarbus B-ų diferenciacijai.Tai-vienas iš universaliausių dažymo būdų,labai vertinamas MO tasonomijos atvejais.Ant tepinėlio uždedamas filtrinis popierėlis,kad susilaikytų dažų neištirpusios dalelės.Pilti centre,kad galai nesušlaptų.Blukinimas:30s įmerkiant–ištraukiant.Iš anksto turėti vandens.Po blukinimo iškart į vandenį. Cylio-Nilseno būdas.Skirtas atspariems MO atskirti (TBC,raupsų ir kitos mikobakterijos).Tos B turi daug vaškų ir ypatingas riebalų r.MO įgauna raudoną spalvą.Vėliau tepinėlis dar dažomas metileno mėlymuoju ir neturintys daug vaškų rūgštims neatsparūs MO, nublankę vandenilio sulfato tirpale,nudažomi mėlynai.Ramanovskio-gimzos budas.Šiuo būdu dažomi pirmuonys,spirochetos ir riketsijos.Vartojami ypatingos sudėties specialiai ruošiami dažai.B citoplazma nusidažo švelniai violetine ar rožine spalva,o pirmonių branduolys,žiuželiai-ryškiai raudona spalva.Dar yra:Neiserio būdas. Dažomi mikroorganizmų ląstelių voliutino intarpai.B,turinčios voliutino grūdelių,nusidažo geltonai,o voliutino grūdeliai,kurie dažniausiai išsidėstę poliariai,nusidažo mėlynai.Iš patogeninių B-ų tik 2 rūšys turi voliutino grūdelius:ąCorine bacterium diphteriae.ąListeria monocitogenes.Šis dažymo būdas retas,nes ligos ir B retos.Žiuželiai dažomi sidabrinimu.Tepinėlį veikiame AgNO3,jis susiliečia su organine nedžiaga,reaguoja su ja ir susidaro metalinis sidabras,kuris nusėda ant žiuželio paviršiaus,jis pastorėja ir matomas optiniu mikroskopu.

14.Riketsijų ir chlamidijų morfologija.Riketsijos-obligaciniai intraląsteliniai parazitai,dauginasi tik šeiminiko ląstelėse.Jų medž.apykaita nepilnavertė-savarankiškai aplinkoje neišgyvena,nes neturi visų medžiagų apykaitai vykdyti reikalingų ferm.sistemų.Pagrindinis E šaltinis-Glu,kurį gauna iš šeiminiko ląst.Riketsijos sudaro atskirą šeimą,kurioje 3 gentys:Rickettsia,Ehrlichia ir Coxiella.Dažn.dauginasi šeimininko endotelyje.Forma:koko,ovalo ar trumpos lazdelės.Besidaugindamos ląst.kartais sudaro ilgas siūlines formas,kurios vėliau sutrukinėja į fragmentus ir susidaro tipiškos riketsijos.Turi visus G- bakt.struktūrinius komponentus,neturintys nei sporų nei kapsulės,nesintezuoja ATP. Terpėse nesidaugina.Jų citopl.membr.labai pralaidi,todėl jos ilgai išlieka gyvos tik izotoniniuose tirpaluose,praturtintuose serumo baltymais ir angliavandeniais.Jei juose yra ATP,jos naudoja O2 ir kvėpuoja,tačiau čia nesidaugina.Dažomi Romanovskio-Gimzos būdu.Riketsijose yra baltymų,baltyminės kilmės toksinių medžiagų,dviejų tipų nukleorūgščių(DNR ir mažiauRNR),angliavandenių,lipidų ir fermentų.Riketsijos užima tarpinę padėtį tarp virusų ir B.Ricketsia prowazekii.Chlamidijos-G- ovalo formos.Priklauso nuo šeiminko ląst.dar labiau,nes iš jo gauna Glu ir ATP.Neturi nei flavoproteinų,nei citochromo,negali savarankiškai kvėpuoti ir gauti E.Mažesnės už riketsijas,anksčiau laikytos virusais.Gyvybinį ciklą sudaro 2 stadijos:1.Elementarūs kūneliai-nulemia infekciškumą,iš inf-jos šaltinio perduodami sveikam žmogui.Dydis 0,3µm.jų citoplazm yra organoidai kaip kt.B.,sienelė 2sl bet nėra peptidoglikano.Vidinį sl.sudaro L-a.r.,o ne D-a.r.(kaip eukariotu!).2.Retikuliniai kūneliai susidarę iš elementarių kūnelių,jiems patekus į ląst.ąį lizosomas,kur netenka sienelėsąvirsta retikuliniais kūneliais ir ima daugintis.Neinfekciški,negali susargdinti sveiko ląst.Lizosomose sudaro būdingus intarpus,kartais išsidėsto aplink branduolį ir sudaro apsiaustą.Po 1-2sav.virsta elemtariaisiais ir palieka ląstąji žūva.Terpėse nekultyvuojamos,galima užkrėsti lab.gyvūnus,aud.kult.,vištos embr.Chlamydia trachomatis-sukelia akių gleiv.uždegimą.

15.Mikoplazmų ir spirochetų morfologija.

Mikoplazmos-neturi ląst.sienelės,jų forma nepastovi.Lengvai praeina B sulaikančius filtrus,todėl anksčiau manyta,kad tai virusai.Aplinkoje išgyvena geriau nei protoplastai,nes jų citopl.membr.sudaryta iš kelių sterolių sluoksnių,kurie didina atsparumą osmosiniam slėgiui-membrana tampa mechaniškai stipresnė.Mikopl.paplitusios augaliniame pasaulyje,retai sukelia žm.ligas.Genetiškai artimos G+.Dauginasi skylant,pumpuruojantis,lazdelėms ir siūlams subyrant į atskirus fragmentus,kurie virsta kokais.Gali augti sintetinėse paprastose terpėse,kitoms reikia sudėtingų organinių medž.ar gyvų aud.Spirichetos-vingiuotos G- bakt.,turi 2sl.ląst.sienelę.tarp sienelės peptidogl.ir lipoprotein.sl yra fibrilių pluoštelis,kurios sudarytos iš balt.flagelino,kaip žiuželiuose.Fibrilių pluoštelis prasideda viename spirochetos gale,ties bazaliniu kūneliu,o kitam kartais išeina į spirochetos paviršių.Susitraukiant fibr.jos lankstosi sukasi kaip kamščiatraukis ir taip juda.Paplitusios 3 gentyse:Borelia,Treponema,Leptospira.Treponema genties B- 8-12 vienodų,lygių vingių.Borelia-spirichetų vingiai stambesni,jų mažiau,jie nevienodo dydžio.Leptospira-galai lenkti,vingiai l.smulkūs.Patog.spirochetos l.plonos Ų 0,25-0,4 µm,silpnai nusidažo įprastais dažymo metodais.Geriausiai matomos nedažytos tamsaus lauko mikroskopu.Arba dažytos būrio metodu.

16.Grybų(pelėsinių,grybšių)morfologija.

Grybai-anksčiau laikyti chrolofilo neturinčiais augalais,šiuo metu tai atskira karalystė.Daugeliu biol.savybių artimi gyvūnams.Minta organinėmis medžiagomis;anglies ir E šaltinis-angliavandeniai;balt.apykaitos produktas-šlapalas.Ląst.sandara:apvalkale yra į chitiną panaši medž.,panšių į celiuliozę medž.(mielėse-celiuliozė),citoplazmoje-glikogeno grūdeliai.,citopl.membr.-yra ergosterolių,kurių neturi prokariotai.Apvalus kompaktiškas brand.Dauginasi mitotiškai ir nelytiniu būdu,sudarydami endo-ir egzosporas.Patog.grybelių egzosporos g.b.kelių rūšių:konidijos,aleūrijos,hemisporos,verpstinės sporos.Vegetacinį kūną sudaro hifai-tai citopl.+apvalkalas.Žemesniųjų grybų hifai neturi pertvarėlių,aukštesnieji-turi pertvarėles,tačiau jose yra poros.Micelis-hifų visuma,kuris gali įaugti į mitybinę terpę(substratinis);neįauga(orinis).Grybai skirstomi į 2 grupes:ątikrieji (Fungi perfecti)-pelėsiniai grybai ir mielės.Gentys:a)Mucor;b)Aspergillus;c)Penicilium.Pavadinimai:a)burbuolinis arba paprastasis pelėsis;b)galveninis;c)pelėjūnas.Micelis:a)nesegmentuotas vienaląst.;b)segment.daugialąst.;c)segment.daugialąst.Oriniai hifai/vaisiakotis:a)nesegment.;b)nesegment.Vienaląst.;c)segment.konidijakotis.Sporų tipas:a)endosporos;b)egzosp.(konidijos);c)egzosp.(konidijos).Sporų išsidėstymas:a)išsidėsto sporangėse;b)guoblėtomis galvutėmis laisvai išsidėsto konidijakočių viršūnėse;c)teptuko pavidalu laisvai išsidėsto konidijakočių viršūnėse.Mielės-Saccharomyces-tai grybai nesudarantys micelių,ląst.rutulio arba ovalo formos,dydis nuo 8-10mkm.Turi apvalkalėlį,protoplazmą,branduolį.Turi branduolį,dauginasi nelytiniu keliu.ąnetikrieji–grybšiai(Fungi imperfecti)-netikrieji ir į mieles panašūs grybai.Lytiškai nesidaugina.Candida genties grybai sukelia žm.kandidomikozes,panašūs į mieles.Grybų tyrimas:dažytiąfuksinu;Romanovskio-Gimzos būdu dažomi į mieles panašūs patog.ir nepatog.grybai.Nedažytiąpelėsiniai grybai paprastu mokroskopu;stereoskopiniu mikroskopu-tikslas pamatyti pertvarėles,hifus,sporų išsidėstymą.Tiriant grybus ir jų pažeistus plaukus ir nagus-tiriam.medž.pirma paveikiama 10-20% KOH,tada ji praskaidrėja,suminkštėjaądaromi preparatai,matosi grybų hifai.

17.Pirmuonių,sukeliančių žmonėms ligas,morfologija.

Pirmuonys-tai ląstelės,kuriuose organoidai atlieka visas organizmui reikalingas f-jas.Parazitinis gyvenimas dažniausiai lemia kūno didėjimąąsusidaro palankios biologinės sąlygos gausėti jų branduoliams ir organaidams.Pirmuonys skirstomi į 4 klases:ąblakstieniniai-Ciliata-juda blakstienėlėmis.Stambūs,ovalo formos,sudėtingos sandaros,kūną dengia blakstienėlės bei dvisluoksnė pelikulė.Kūno šone yra burnos įduba su burna.Turi šalinimo angą.Turi mikro ir makrobranduolį.Turi 2 pulsuojančias vakuoles.Atstovas Balantidium coli(sukelia lėtinį viduriavimą).ąsporagyviai-Sporozoa-nejudrūs.Nelytinio dauginimosi metu(scizogonija)susidaro vienbranduoliai merozoitai.Lytinės gametos.Oocistos su keletu sporozoitų viduje.Plasmodium maliariae.ąžiuželiniai-Mastigophora-juda žiuželių pagalba.Žiuželio galas citoplazmoje remiasi į bazalinį kūnelį(kinetosomą),turi mitochondrinį darinį su DNR.Kūną dengia standi plėvelė-pelikulė,dėl to kūno forma pastovi.Branduolys vienas ar keli.Trypanosoma,Leishmania.ąšakniakojai-Rhizopoda-juda pseudopodijomis.Kūną dengia plazmolema,citoplazmoje dvi zonos:ektoplazma ir gaubianti branduolį endoplazma(grūdėta).Turi vieną ar daugiau branduolių.Entamoeba histolytica…Tai įvairios formos vienaląsčiai organizmai.Kūną sudaro citoplazma su vienu ar keliais brand.Dauginasi lytiškai ir nelytiškai.Nepalankiomis sąlygomis virsta cistomis-tvirtu apvalkalu.

18.Bakterijų metabolizmas.Fermentai.Biocheminio aktyvumo panaudojimas bakterijoms idientifikuoti.

Metabolizmas-tai medž.apykaita.Susideda iš anabolizmo-iš maisto medžiagų sintetinami B-ų junginiai,naudojan ATP,katabolizmas-medž.skaidomos fermentų,gaminama ATP energija.MO fermentai skirstomi:endofermentai(ląstelėje),egzofermentai(išskiriami į aplinką).Egzoferm.pg.substratą skirstomi į:sacarotiniai ir proteotiniai.Žinoma apie 400 MO išskiriamų fermentų.Fermentinis B-ų aktyvumas yra genetiškai determinuotas.Pagal juos galima identifikuoti B.Fermentų aktyvumo tyrimui reikia grynos kultūros ir terpės su substratu.Tiriama:ąangliav fermentacija.ąbalt.produktų skaidymas.ądažų redukc-oksidac.ąhemolizinis akt.ąkatalazinis.ąfibrinolizinis.ąkoaguliazės.ąpolisach.(glikog.,krakmolo).ąDNR-azė.Dažn.užsėjama margoji eilutė:trumpa margoji eilutė-sacharolitinių ferm.aktyvumas-4 mėgintuvėliai su angliavandeniais(substratu),5-tas su mėsos peptono buljonu.5-tas mėgintuvėlis parodo MO augimą skystoje terpėje.Užsėjant į skystą terpę pirma B išsklaidome ant mėgintuvėlio sienelės ir tik tada nuplauname terpe.Jei angliavandenius B skaldo iki r.-pasikeičia terpės spalva,jie iki r.ir dujų-ne tik spalva kinta,bet terpė burbuliuota,dažnai pakilusi nuo dugno.Margojoj eilutėje tiriamas ir želatinos skystinimas:naudojamos fotojuostelės(tiriami proteolitiniai fermentai).Nudeginame pincetą ir paimame juostelę bei įmetame į mėsos peptono buljoną.Jie skystina želatiną-juostelė pasidaro permatoma.Kitas metodas:paimame skystą terpę,sustandiname želatinaąpasėjus bakt.į tokią terpę(jei jos skaido balt.)želatina suskystės.Želatiną g.skystinti:matosi juostelė/skystėja viršutinė dalis/ piltuvėlio forma/apverstos eglutės forma.Norint sustatyti aromatinių a.r.skaldymą:skystą mėsos buljono terpę užsėjame B-mis,prie mėgintuvėlio kamštelio pritvirtiname indikatoriuje pamirkytus filtrinius popierėliusąjei skaido a.r.susidaro indolas(idikatorinis popierėlis paraudonuoja) ir H2S(pajuoduoja).Tikslesniam tyrimui naudojama išplėstinė margoji eilutė.Fermentai gaunami kultyvuojant mikrobus.Norint iš terpės juos išgryninti-centrifuguojama,tada bakt.nusėda.likusį mišinį nusodinam(NH4)2SO4,sefadeksu išgryniname baltymus.Gaunami maži fermentų kiekiai,naudojami moksliniams tyrimams.Pramonėje naudojami mažai apvalyti fermentai.

19.MO mityba,jos tipai.Maisto medž.pernešimo į bakterinę ląst.mechanizmas.

Maisto medž.reikalingos:str.komponentų sintezei ir ląst.vykstančiai medž.apyk.palaikyti.Pg.maisto medž.šaltinius skiriama:ąautotrofai-anglies šaltinis CO2,karbonatai,nedaugeliui CO;azoto šaltinis-neorg.azoto junginiai ar pats azotas.Nedaug B naudoja N gryną-azotą fiksuojančios B(laisvai gyvena aplinkoje),gumbelinės(ankštinių augalų šaknyse sudaro gumbelius).Autorofų skirstymas pg.E šaltinį:fototrofai(naudoja saulės energiją):oksigeniniai fotosintezės metu išskiria deguonį;anoksigeniniai-panaudoja H2S ir CO2,juos sujungia ir susidaro S.Chemolitotrofai(naudoja ch.reakc.E.,kuri susidaro skylant neorg.junginiams).ąheterotrofai-maitinasi org.medž.,jie skirstomi į metatrofus(saprofitus)-anglies šaltiniu naudoja sudėtingus polisach.(krakmolas,glikogenas,celiuliozė), kurie yra netirpūs. Jie į aplinką išskiria fermentus,kurie skaldo polisacharidus iki tirpių junginių,kurie praeina B sienelę-tai fermentacija.Jų azoto šaltinis-baltymai,kurių gamtoje yra l.daug-atsiranda žuvus augalams ir gyvūnams. Metatrofai skaldo baltymus iki a.r.,kurios transportuojamos per citopl. Baltymų skaldymas gamtoje-puvimas.Metatrofai per fermentaciją ir puvimą įsijungia į gamtoje vykstančią medž.apykaitą-tai mineralizacija,o mineralines medž.,naudoja autotrofai.Paratrofai-skurdesnis fermentų rinkinys,retai skaldo sudėtingas org.medž.,dauguma nesugeba.Anglies šaltinis-mono-,di-sacharidai,azoto- a.r.Aplinkoje išgyvena tik esant šių medž.Pg.E poreikį-chemoorganotrofai,naudoja E susidarančią skylant org.jung.Maisto medž. patenka į ląst.keliais būdais:1.Difuzijos būdu,kuri g.b.palengvinta arba pasyvi.Pasyvi-tai procesas,kurio metu molek.juda iš didesnės konc.į mažesnę ir greitis priklauso nuo konc.gradiento.Išsilyginus konc.,difuzijos v mažėja. Palengvinta dalyvauja pernešėjai baltymai.Kiekvienas B perneša tik jam giminingas medž.Pernešimo metu B susijungia su medž.,keičia savo konfiguraciją ir perneša molek.į vidų.Viduj molek.atsijungia ir pernešėjas grįžta į prad.būseną ir į membranos išorę.2.Aktyvus transportas-ištirpusios medž.pernešimas iš mažesnės konc.į didesnę, vyksta prieš konc.gradientą ir naud E.Pernešimui būdingas specifiškumas transportuojamų molek. atžvilgiu.3.Pinocitozė.

20.Biologinės substrato oksidacijos pagrindiniai tipai.Anaeorbai,aerobai,fakultatyviniai aerobai(anaerobai),mikroaerofilai.

Substrato biologinis oksidinimas, kai elektronai pernešami ant galutinių skilimo produktų  CO2, H2O   dalyvaujant deguoniui vadinamas kvėpavimu, o atliekantys MO- aerobai. Kvėpavimo metu gaunami dideli energijos kiekiai, nes organinės molekulės suskaidomos iki galutinių produktų. Aerobinis gliukozės oksidinimas sudėtingas: pirma vyksta glikolizė, susidaro ATP ir rūgštis. Po to seka Krebso ciklas. Iš 1mol gliukozėsą36mol ATP. Chemoorganotrofai, organinių junginių oksidinimui nenaudojantys deguonies, skaldo substratą iki tarpinių produktų- fermentacija. Jos metu išsiskiria mažiau energijos. Skylant angliavandeniams galutinis elektronų akceptorius yra organinė rūgštis (pieno, acto r.). 1mol glą2mol ATP. Pagal MO santykį su deguonimi jie skirstomi į aerobus (gali gyventi tik deguoninėje aplinkoje) ir anaerobus (gyvena bedeguoninėje aplinkoje, deguonis net kenksmingas jiems). Mikroaerofilai- jiems pakanka 1% deguonies aplinkoje. Aerobų ir anaerobų energijos apykaitoje dalyvaujančios fermentinės sistemos skirtingos. Fakultatyviniai aerobai (anaerobai)- turi abi fermentines sitemas: deguoninėje aplinkoje kvėpuoja, bedeguoninėje- įsijungia antra fermentinė sistema, vykdo fermentaciją. Anaerobinis kvėpavimas- būdinga aerobams, patekusiems į bedeguonę aplinką, elektronų akceptoriai būna: nitritai, nitratai, sulfatai ir kt. Šios medžiagos redukuojamos, o atsipalaidavęs deguonis panaudojamas taip, kaip tai daro aerobai.

21.Bakterijų dauginimasis.Bakterijų populiacijos dauginimosi skystoje terpėje fazės.Dažnai B dauginasi skildamos.Dukterinė ląstelė dalijasi daugiau kartų,negu motininė.Motininėje ląstelėje DNR replikuojasi,ląst.ilgėja,susidaro skersinė citopl.membr.ir gauname 2 dukterines ląst.Jei tarp atsiskyrusių ląst.lieka tarpląsteliniai plyšiai,gali susidaryti krūvelės,ląstelių grandinėlės arba įgauti L,V formas.B dauginasi nelytiniu būdu.Tačiau yra galimi genetiniai B-ų mainai(konjugacija,transformacija).B-ų DNR reduplikuojasi,B dalijasi tam tikru greičiu,kuris būdingas tai mikrobų rūšiai.Daugindamosi B dažniausiai skyla skersai(vegetatyvinis dauginimasis).B dar gali daugintis persismaugimo būdu,pumpu-ravimu,judriomis konidijomis.MO dauginimasis priklauso nuo fizikinių(temp.,apl.pH,osmosinio p)ir cheminių(vandens,makro ir mikro el.,augimo veiksnių)apl.sąlygų.Dauginimosi fazės:1.Lag fazė-nuo B užsėjimo iki intensyvaus dauginimosi:pradinė stacionarinė fazė(MO,būdami skystoje maitinamojoje terpėje,ne iš karto pradeda daugintis,o iš pradžių prisitaiko ir adaptuojasi);dauginimosi sulėtėjimo fazė-auga į dydį ir kaupia medž.2.Logaritminė dauginimosi fazė(MO dauginasi l.intensyviai,ir ši fazė tęsiasi tol,kol užtenka maisto medž.).3.Stacionarinė fazė(mažėja B sk.maisto medž.išsibaigia)-susilygina besidauginančių ir žūstančių ląst.sk.4.Žuvimo fazė(maksimaliai daug žūva mikrobų,o atsiranda nedaug),vėliau B tik žūva-logaritminė žuvimo fazė,ir galiausiais žuvimas suletėja-ramybės f.B dauginimosi greitis priklauso nuo jų rūšies,kultūros amžiaus,maitinanfiosios terpės,temp.ir kitų veiksnių.

22.Bakterijų kultyvavimo principai ir tikslai.Mitybinės terpės ir jų klasifikacija.

Kultyvavimo principai.Kultyvuojama norint išskirti iš tir.medž.sukėlėją,nustatyti jo jautrumą a/b.Principai:1.Maitinamosios terpės parinkimas atsižvelgiant į MO mitybinius poreikius.2.Kultyvavimo temp.parinkimas atsižvelgiant į MO rūšį.Užsėtos maitinamos terpės laikomos termostate,kuriose pastovi reikiama temp.3.trukmės parinkimas,kuris priklauso nuo MO rūšies.4.aplinkos oro sudėties parinkimas atsižvelgiant į mikrobo kvėp.tipą.MO dauginimasis priklauso nuo fizikinių(temp.,apl.pH,osmosinio p)ir cheminių(vandens,makro ir mikro el.,augimo veiksnių)apl. sąlygų.Mitybinės terpės-tai skystas standus substratas,skirtas B kultyvavimui.terpės naudojamos ir MO biomasei gauti,jų išskiriamiems produktams išskirti-biotechnologija.Terpėse tiriamas patog.MO atsparumas antibiotikams.-natūralios:augalinės kilmės/gyvuliniės kilmės.-dirbtinės: organinės-ruošiamos iš pagr.medž.(mėsos vanduo, ekstraktai)ir įv.medž.(peptono,a.r.,angliav.);mineralinės-tik iš min,medž.;sintetinės-iš grynų chem.medž.,kurios g.b.org.ir min.,jų chem.sudėtis tixliai žinoma.Pg.konsistensiją:skystos,pusiau skystos,standžios-sustandintos skystos terpės agar-agaru,gaunamu iš raudonųjų dumblių.Pg.sudėtingumo laipsnį:1)paprastosios terpės tinka daugeliui mikrobų auginti(mėsos-peptono buljonas,mėsos-peptono agaras ir kt);2)specialiosios terpės(kraujo agaras,kraujo buljonas,sukrešintas serumas)naudojamos reiklesnėms mikrobų rūšims auginti:elektyvinės-naudojamos tiktai tam tikros rūšies mikrobams auginti,įdedama spec.medž.kitų MO augimui slopinti,pvz.,difterijos sukelėjai gerai auga sukrešinto serumo terpėje,kurioje kitos B dauginasi blogai,nes mažai azoto;šarminiame agare auga choleros sukelėjas.Gausinimo terpės-jose selektyvinės savybės sudaromos į terpė pridėjus t.t.medž.,auga tik kelios MO rūšys:į buljoną pridėjus briliantinės žalumos-auga tik Shigella.Diferencinės diagnostinės terpės-fermentiniam aktyvumui tirti,MO identifikavimui,MO iš mišrios kultūros išskiriami pagal kurį nors jų požymį.Tai Hiso terpės(agaras+indikatorius+angliav.),pasėjus į jas B,jos anaerobiškai skaldo angliav, susidaro r.ir dujos,terpė keičia spalvą.Galima tirti petri lekštelėje:vidurių šiltinės,paratifų,dizenterijos lazdelės Endo terpėje(agaras su tulžimi+laktozė+indikatorius)auga skaidriomis kolonijomis,nes neskaldo laktozės.Kitos B auga raudonomis kolonijomis.Specialiosios terpės-lepių reiklių MO kultyvavimui(meningokokai),ruošiamos iš paprastų terpių pridėjus priedų(a.r.,vit.,angliav.).Konservuojančios terpės-MO išlaikymui,jose MO dauginasi lėtai,išlieka ilgai gyvi.Transportinės.Reikalavimai mityb.terpei:ąsterilios.ąpakankamas MO reikalingų medž kiekis.ąterpės MO atžvilgiu izotoniškos(pridedama NaCl).ąpH-dauguma dauginasi pH=7,4;kai kurie patog.MO pH=7,8.ąnebūtinai skaidri(tipo geriau matyt kolonijų augimą).

23.Aerobų grynų kultūrų iškyrimo principai ir metodai.

Etapai:pasidarome tepinėlį ir pasižiūrime ar yra mūsų ieškomų MO.Sėjame į petri lėkštelę:tikslas-gauti pavienes kolonijas.Sėjimo būdai:1.sektorinis petri lėkštelės dugną padaliname į 4 dalis,sėjame zigzagai į centrą,daugiausia pavienių kolonijų IV sektoriuje.2.Goldžio metodas.3.kilpele su MO terpė padalinama į dvi dalis,kilpelė nudeginama,atvėsinama ir tada terpė braukoma nuo vieno lėkštelės krašto link kito.4.naudojamos 3 lėkštelės su terpe.Kilpele pakabiname kultūros ir dedame lašą į pirmą lėkštelę.Steriliu špateliu išsklaidome po pirmą lėkštelę,toliau tuo pačiu nenudegintu špateliu pabraukome antros lėkštelės terpės paviršių ir trečios.Dedame lėkšteles į termostatą aukštyn dugnu.Dažniausiai ištraukiame po paros.Tada apžiūrime terpės paviršių,ieškome kolonijų ir vertiname jas:nustatoma forma(S, R),dydis,pigmentacija,gleivingumas.Iš kolonijos dalies darome tepinėlį:tikslas-patikrinti ar tai mūsų ieškomų B rūšis/ar tai vienos rūšies B.Kai tuo įsitikiname,sėjame į nuožulnų agarą:tikslas-gauti gryną k.Nudeginta kilpele paimame mūsų tiriamos kolonijos,kišame kilpelę į galą link kondensinio lašo ir pamaišome,tada zigzagais išsklaidome po terpės paviršių.Dedame į termostatą ir po paros gryną k.To patikslinimui apžiūrime terpės paviršių(t.b.tolygus)ir darome tepinėlį.Taigi turime gryną k.

24.Riketsijų ir chlamidijų kultyvavimo metodai.

Kultyvuoti galima:a) audinių kultūrose-chlamidijos audinių ląstelių lizosomose sudaro būdingus intarpus,kartais išsidėsto aplink branduolį ir sudaro apsiaustą.Suspenduotas audinių kultūras galima ilgai naudoti;b)lab.gyvunėliuose,tačiau jie gali turėti imunitetą ar kitų MO,kurie konkuruos su šiom B.Riketsijas galima kultyvuoti pernešėjuose:utelėse,kurioms reikalingi kraujo donorai-taip jos maitinasi.,c)vištos embrione-turi būti ne senesnis nei 7 dienų,užkrėčiama trynio ertmė arba amniono ertmė:uždari būdai-darbas atliekamas kiaušinį laikant ant ovoskopo.Užkrėtimas į alantojaus ertmę-einama nuo juodo taško link lukšto(per oro kamerą),kur yra alantojo ertmė.Užkrėtimas į amniono ertmę-per oro kamerą švirkšto adata einama link embriono akies(juodas taškas)ir patenkama į amniono ertmę,sušvirkščiam.Užkrėtimas į trynio maišą-per oro kamerą atliekamas tarpinis užkrėtimo variantas tarp 1 ir 2 būdo.

25.Virusų morfologija. Virusų simetrijos tipai.

Virusai-ablsoliutūs parazitai,kurie dauginasi tik gyvose ląstelėse.Yra kelios virusų atsiradimo hipotezės:a)pabėgę genai(jei ne RNR virusai);b)panspermijos hipotezė-atsirado iš kosmoso;c)regresavusios ląst.Pg.dydį virusai skirstomi:a)maži iki 50nm;b)vidutiniai 50-150nm;c)stambūs >nei 150nm(~300nm).Tik pačius stambiausius g.pamatyti optiniu mikroskopu.Pg.formą:-lazdelės ar siūlo formos.-sferinės formos-kombinuotos formos.Ch.sudėtis:kai kurie virusai turi tik du komponentusąNR ir balt.-tai paprasti virusai,neturintys apvalkalo.Sudėtingi-turi apvalkalą ir ch.medž.,įeinančias į jo sudėtį(polisach.,lipidai).Abi virusų grupės turi DNR arba RNR.Viruso balt.būna struktūriniai ir bestruktūriai.Paprasti virusai turi tik struktūrinius balt.Struktūriniai balt.sudaryti iš dalelių-kapsomerų.Jų visuma sudaro kapsidę.Kapsidė + NR = nukleokapsidė.Kartais nukleokapsidę dengia apvalkalas-superkapsidė,kuri sudaryta iš lipoproteinų ir glikoproteinų,kurioje g.b.specialūs matrikso baltymai,įsiterpę tarp nukleo ir superkapsidės.Virusai gali ir neturėti kapsidės-tai viroidai,juos sudaro tik NR.Simetrijos tipai:a)spiralinė simetrija-kapsomerai išsidėstę spirale(tabako-mozaikos virusas);b)kubinė-kapsomerai sudaro geometr.figūrą kapsoedrą(nebūtinai kubo formos,pvz.eikozaedras);c)mišri-būdinga bakteriofagams:galvutė kubinės simetr.,uodegėlė-spiralinės.Kubinės simetr.virusai sferinės formos,o spiralinės- sferinės,siūlinės formos.Susiformavęs virusas-virionas.

26.Virusų reprodukcija.DNR ir RNR virusų reprodukcijos ypatumai.

Ne visi virusai veinodai dauginasi.ąI stad.viruso adsorbcija-adsorbuoja ląstelė,prie jos prilimpa-prie atitinkamų receptorių,jie pažeidžia tik t.t.ląstelę.ąII stad.-viruso patekimas į ląst.dviem būdais:a)pinocitozė-patenka smulkūs neturintys apvalkalo virusai;b)susiliejimas su membr.ir pro ją patenka į ląst.vidų tik nukleokapsidė.ąIII stad.-deproteinizacija-virusas nurengiamas,proteoliziniai lizosomų fermentai suskaldo viruso balt.ir lieka tik NR.ąIV stad.-ankstyva balt.sintezė-ant dalies viruso genomo sintetinama trumpa iRNR,kuri koduoja ankstyvą balt.sintezę.Jie būna dviejų tipų:1)ferm.polimerazėą reikalauja viruso naujų NR ir kt. 2)balt.-inhibitoriaiąblokuoja savų medž.sintezę,tai ne str.viruso balt.,o laikini.ąV stad.-viruso komponentų sintezė,jie sintetinami atskirai:brand.(DNR virusai)/citopl(RNR).ąNR-štys; ribosomose- viruso balt. DNR virusai: DNR—transkripcijaąiRNR—transliacijaąbaltymas. RNR virusai: +RNR—transliacijaąbaltymas; -RNR—transkripcijaąiRNR—transliacijaąbaltymas. Retrovirusams būdinga antvirkštinė transkriptazė:RNRąDNR—RNRpolimerąiRNR.ąVI stad.- viruso komponentų surinkimas ir naujų virionų sudarymas.Susidaro dažn.defektiniai virusai.ąVII stad.- viruso išėjimas iš ląst.2 būdais:1)smulkūs virusai išeina kartu,ląst.plyšta(virusai be apvalkalo);2)su apvalkalu virusai išeina per membraną,suformuoja superkapsidę.

27.Virusų kultyvavimas audinių kultūrose,vištos gemale ir gyvulių organizme.

Virusų kultūros reikalingos užkrečiančiųjų ligų etiologijai išaiškinti,vakcinoms gaminti.Kultivavimui naudojami imlūs virusui laboratoriniai gyvulėliai,vištos kiaušinių embrionai,audinių kultūros.Seniausias virusų kultyvavimo metodas yra lab.gyvūnėliuose,t.y.pelėse,triušiuose,jūrų kiaulytėse.Tyrimai atliekami spec.laboratorijose,laikantis spec.reikalavimų.Klinikinis bandinys inkubuojamas į smegenis.Jeigu bandinyje buvo virusų, tai gyvūnėlis suserga ir miršta.Vištos embriono užkrėtimo būdai:ąatviri:atliekama lukšto dezinfekcija,ant jo pieštuku pažymimi oro kameros kraštai:I variantas-pašaliname lukštą atkerpant žirklutėmis;II variantas- padarome langelį ir atlenkiame. Užkrėtimas į amniono maišą- praduriame polukštinę plėvę, suimame amniono maišą su pincetu ir pakeliame į viršų- sušvirkščiame medž. Užkrėtimas į chorionalantojaus plėvę- užlašinama medž.ant chorionalantojaus plėvės. Jei lukštas prakirptas- tai uždengiame stikliniu gaubteliu ir užparafinuojame.Jei langelis-užparafinuojame tk lango kraštus.ąuždari- darbas atliekamas kiaušinį laikant ant ovoskopo. Užkrėtimas į alantojaus ertmę- einama nuo juodo taško link lukšto (per oro kamerą), kur yra alantojo ertmė. Užkrėtimas į amniono ertmę- per oro kamerą švirkšto adata einama link embriono akies (juodas taškas) ir patenkama į amniono ertmę, sušvirkščiam.Užkrėtimas į trynio maišą- per oro kamerą atliekamas tarpinis užkrėtimo variantas tarp 1 ir 2 būdo.Po to jie inkubuojami ir tiriami embriono audiniai arba skystis,ten ieškant virusų.Kultyvuojant audinių kultūrose,1 ląst. sluoksnis tvirtinamas prie lab.indų sienelės.Kultyvuojama spec.maitinamose terpėse.Audinių kultūros užsiteršimas kitais mikrobais vadinamas kontaminacija.Audinių kultūrose virusai sukelia skirtingus citopatinius etektus:1) ląstelės išburksta,pakinta jų forma, jos suapvalėja,citoplazma pasidaro grūdėta,branduolys sutrupa,ląstelės atsiskiria nuo stiklo ir suyra;2)ląstelių citoplazmoje ar branduoliuose susidaro intarpai,vėliau ląstelės suyra;3) iš kelių destrukcinių lastelių susiformuoja stambios,daugiabranduolės lastelės.Jų radimas turi diagnostinę reikšmę.Virusų identifikavimo metodai:Lab.gyvūnėliuose:hemagliutinacija,imunologinis tyrimas,NR hibridizacija,ligos simptomai ir žūtis.Vištų embrionuose:hemagliutinacija,NR hibridizacija,embriono žūtis,imunologinis metodas.Ląstelių kultūrose: CPE,hemadsorbcija,hemagliutinacija,imunologinis tyrimas,virusų interferencija,NR hibridizacija.

28.Virusų tyrimo metodai.

*mikroskopavimas EM,naudojami skenuojantys mikroskopai,kuriems būdinga trimatė erdvė.*filtravimas.*negatyvo-kontrastavimo metodas-nefiksuotų ir neišgrynintų virusų suspensijų tyrimas ir išvengiama tų artefaktų,kurie trukdo virusus pažinti neutraliomis sąlygomis.G.detaliai ištirti jų morfologiją.*imuninė elektrininė mikroskopija-ant biopsinės medžiagos tepinėlio pilame antivirusinio serumo,žymeto fluorochromu,tepinėlį mikroskopuojame-ląstelėse matosi švytinčios sankaupos(virusų sankaupos,ne atskiri virusai,nes jie l.maži).*centrifugavimas-paėmus tiriam.medž.centrifuguojat pašalinamos B ir kt.priemaišos.*ultracentrifugavimas-nustatoma sedimentacijos konstanta (vnt.:svedbergai),kai virusi dalelės suspenduotos skystyje-centrifuguojant jos nusėda greičiau.Ultracentrifugos jėga žymiai didesnė už gravitacijos jėgą,todėl galima nusodinti pačias mažiausias daleles.Dalelės dydis :sedimentacijos greitis=kostanta(susijusi su viruso dydžiu).*rentgeno struktūrinė analizė-tiriami smulkūs,be apvalkalo,kristalus sudarantys virusai.*viruso nukleorūgščių struktūrinė analizė-PGR

29.Bakterijų virusai(bakteriofagai).Fagų morfologijos ir struktūros ypatumai. Fago ir bakterinės ląstelės sąveikos fazės.Fagai-tai specifiški bakterijų virusai.Jie skiriasi nuo kitų virusų savo forma-turi galvutę ir įvairaus dydžio ataugą(bet jos gali ir nebūti).Galvutė kubinės simetr.,uodegėlė-spiralinės simetr.Fagus sudaro NR ir baltymai. NR yra fago galvutėje(dauguma yra žiedinė DNR,kituose viengrandė DNR,o smulkiuose faguose-vienagrandė RNR).Baltymai yra antigeniški.Fagai-nejudrūs.Pagal fago ir B ląst.sąveiką,skiriami:virulentiškieji(jų reprodukcija ląstelėje baigiasi lize)ir saikingieji(jų DNR integruojasi į B chromosomą ir lizė nevyksta)fagai.Fago ir bakterinės sienelės sąveikos fazės:1.fago adsorbcija B paviršiujeąfagas su B sienele sudaro sudėtingą kompleksą,adsorbuojasi prie B paviršiaus,kiekviena fagų rūšis prikimba tik prie t.t.B ir tik t.t.ląst.paviršiaus vietose(prie receptorių).Ant B vienu metu g.b.adsorbuota keli šimtai fagų,tačiau prasiskverbs tik vienas.2.fago įsiskverbimas(penetracija)į ląst.-fago kapsidė lieka ant B paviršiaus,į ląst.patenka tik šerdis(NR),retais atvejais ir dalis balt.3.komponentų sintezė ląst.-fago DNR sužadina B DNR irimą,stabdo balt.sintezę.Sintetinami fago str.komponentai.4.fago brendimas-korpuskulų formavimasis-susidaro kapsidės,jų vidų užpildo NR su balt-susiform galvutė;kuri vėliau susijungia su uodegėle.ąfagų pašalinimas iš ląst.-padeda fermentai,koduojami fago genome ir susintetinti ląst,jie silpnina ląst.sienelę,ji plyšta,įvyksta B lizė ir fagai išeina už ląst.ribų.Kai bakteriofagas adsorbuojasi ant B apvalkalėlio-jo NR patenka į citoplązmąąten vyksta bakteriofago reprodukcijaąbakterinė ląstelė žūva.Fago DNR replikuojasi citoplazmoje,o bakterinės DNR replikacija blokuojama ypatingų(fago DNR poveikyje susidariusių)inhib.balt.Žuvusią ląst paliekantys bakteriofagai identiški tiems,kurie į ją pateko.Kitaip elgiasi saikingųjų fagų DNR-ji ląst.nesireplikuoja,o integruojasi į B-inę chromosomą ir dauginasi tik kartu su ja.Kartais toks fagas aktyvuojasi(dėl UV ar kt.trumpabangių spindulių poveikio)-pasidauginę fagai palieka ląst.Aktyvacija vyksta dėl spec.balt.-represoriaus ardymo.Represorius neleidžia ląst.daugintis saikingąjam fagui ir apsaugo ją nuo kt.virulentiškų fagų.Fago ir B chromosomos dezintegracijos metu prie fago DNR gali likti prisijungusi ląst.DNR atkarpa.Toks,svetimos genetinės medžiagos turintis bakteriofagas,patekęs į kt.ląst., elgiasi kaip saikingasis-integruojasi į chr.,kartu su atsinešta DNR atkarpa.

30.Fagų paplitimas gamtoje.Saikingieji fagai.Lizogenija ir jos reikšmė.

Kitaip elgiasi saikingųjų fagų DNR-ji ląst.nesireplikuoja,o integruojasi į bakterinę chromosomą ir dauginasi tik kartu su ja.Kartais toks fagas aktyvuojasi(dėl UV ar kt.trumpabangių spindulių poveikio)-pasidauginę fagai palieka ląst.Aktyvacija vyksta dėl spec.balt.-represoriaus ardymo.Represorius neleidžia ląst.daugintis saikingąjam fagui ir apsaugo ją nuo kt.virulentiškų fagų.Fago ir B chromosomos dezintegracijos metu prie fago DNR gali likti prisijungusi ląst.DNR atkarpa.Toks,svetimos genetinės medžiagos turintis bakteriofagas,patekęs į kt.ląst.,elgiasi kaip saikingasis-integruojasi į chr.,kartu su atsinešta DNR atkarpa.Lizogenija.Kai kurie fagai sugeba į savo DNR įjungti B chromosomą ar jos dalį.Fagas lieka latentinėje būsenoje nelizavęs B.Tokia sąveika vad. lizogenija.Šiame procese nėra fago reprodukcijos,tačiau ją gali sukelti kai kurie veiksniai.Lizogeninės B įgyja naujų savybių,pvz.:įgyti imunitetą reinfekcijai tokiu pačiu fagu.Kai lizogeninėje B-e ekspresuojama fagų genai ir koduojama jų sintezė,tai toks reiškinys vad.lizogenine konversija.Fagų naudojimo medicinos praktikoje galimybės:1.Bakterijų identifikavimui. 2.Fagotipavimui (MO fagovarų nustatymui).3.Gydymui ir profilaktikai (virulentiški fagai lizuoja B).4.B-ų indikavimui aplinkoje(kai tir.medžiagoje jų nedaug,bet jas lydi fagai).

31.Vandens MF.Sanitariniai rodikliniai mikroorganizmai.Švariausi vandenys yra gręžinių ir mineraliniai,čia mažai MO,nes žemės sluoksnis geras filtras-į gilius sl.MO nepatenka.L.užteršti gruntiniai ir paviršiniai vandenys.MF skirstoma į:autochtoninę-MO nuolat gyvena ir dauginasi vandeny(vanduo-natūrali gyvenimo aplinka), pvz.:dumbliai,pirmuonys, B.:leptospiros,vibrio,klostridijos;alochtoninę-MO patenkantys iš aplinkos,jame nesidaugina,tik kurį laiką išlieka,nes jas veikia:antagonizmas jomis maitinasi pirmuonys,vandeny mažas org.medž.kiekis,paviršiuje veikia UV spinduliai,į vandenį patenka augalų išskiriamos medž.veikiančios bakteriocidiškai. Alochtoninė MF nepastovi.Priklauso:-virusai (nesidaugina vandeny-žm.poliomielito virusas),būdingas sezoniškumasądaug pavasarį atlydžio metu.-B ir pirmuonys su fekalijomis(dizinterijos,vid.šiltinės B.,salmonelės).Sanitariniai rodikliniai MO: E.coli, enterokokai, stafilokokai, žalemėlė pseudomona, koliforminės bakt.Koli titras yra mažiausias vandens kiekis ml,kuriame randama 1 žarninė (E. coli) lazdelė.Kuo koli titras didesnis,tuo vandens sanitarinė būklė geresnė.Koli indeksas yra E.coli lazdelių skaičius 1 litre vandens.

32.Dirvos ir oro MF.Sanitariniai rodikliniai MO.

MO aktyviai dalyvaųja dirvožemio formavimosi procesuose,medžiagų apytakoje,vykstančioje gamtoje(sieros,geležies,anglies,azoto ir kitų junginių),ir savaiminiame dirvožemio apsivalyme nuo organinių teršalų.Kokybinės ir kiekybinės mikrofloros sudėties kitimas priklauso nuo:*dirvožemio rūšies;*drėgmės- paviršiniame sl.kuris išdžiūna,B mažiau;*rūgštingumo;*org.medžiagų kiekio-gausiai patręštose dirvose dauginasi puvimo B(Clostridium sporos);*temperatūros-optimali 10cm gylyje,žemiau per šalta.Dirvožemio autochtoninę MF sudaro Bacillus,Proteus,Micrococcus genties B bei Pseudomonas aeruginosa.Alochtoninę MF sudaro iš oro,su vandeniu,žm.išmatomis,pramoniniais vandenimis,gyvulių žarnyno,su mėšlu.Dirvožemiu plinta vidurių šiltinės,choleros,dizinterijos sukelėjai.MO sporos dirv.išsilaiko ilgai.Daug anaerobų daug tręšiamose dirvose.Pvz.B.anthracis-sergančių gyvulių lavonai užteršia dirv.,sporos patenka į dirvą,vėliau matyt virsta vegetac.sporomis ir pasidaugina.Dirvožemio MO sukelia puvimo,celiuliozės skaidymo,dūlėjimo procesus,kurių metu mineralizuojamos org.medž.Šie procesai apvalo dirvožemį nuo org.teršalų.Patogeniški MO iš dirvožemio patenka į vandenį,ant maisto produktų,daržovių.ORO MF.Oras yra terpė,kurioje esantys MO nesidaugina,nes ore nėra maisto medž.,pakankamai drėgmės,saulės spinduliai (UV)veikia bakteriocidiškai.Oras skiriamas:lauko-priklauso nuo dirv.,iš kur su dulkėmis pakyla MO,arba su vandens purslais,žiemą MO mažiau-viskas po sniegu,atvirose vietose MO dauginasi geriau nei miške,kur jie nusėda ant augalų lapų-čia juos žudo fitoncidai(jų ypač gausu spygliuose);patalpos-neturi būti ore patog.MO(jei yra-užteršta:stafilokokas-iš kvėpav.takų,corynebacterium).Tik sąlyginai oro MF galima skirstyti į pastovią ir atsitiktinę.Pastovią oro mikroflorą sudaro pastoviai į orą patenkantys MO iš dirvožemio,vandens ir nuo augalų paviršiaus.Tai Micrococcus,Sarcina,Bacillus genties B,Actinomyces.Gyvenamųjų patalpų oro MF yra gausesnė,kuri dar labiau pagausėja žiemą.Iš sergančių žm.į orą patekę MO sudaro atsitiktinę oro MF.Oru plinta gripas,tymai,difterija,kokliušas,maras ir kt. inf. ligos.Patalpų ore skaičiuojamas:a)bendr.MO sk.patalpų ore;b)pelėsiniai grybai,mažai vėdinamose patalpose,kur pakankamai drėgmės;c)hemoliziniai MO-sėjam į terpę su kr.agaru ir žiūrim ar sukelia hemolizę.Antropogeninei taršai nustatyti skaičiuojami stafilokokai.

33.Bakterijų ir virusų genetinio aparato organizacija.Genotipas ir fenotipas.Jų apibūdinimas ir charakteristika.

Genetika-tai mokslas apie paveldimumą ir kintamumą,apie genų struktūrą ir genetinės informacijos juose kodavimo principus,apie genų replikaciją ir perdavimą ląstelės palikuonims,kitiems organizmams,genų ląstelėje funkcionavimą.M/o genai yra NR fragmentai,susidedantys iš nukleotidų.DNR randama aukštesnių augalų,gyvulių ląstelių substancijoje.RNR randama įv. m/o branduolinėje substancijoje,citoplazmoje.Chromosomos yra sugebančios atsigaminti ląstelės branduolinės struktūros,kuriose išsidėstę genai.Per chromosomas perduodami požymiai iš kartos į kartą.Genotipas–tai genų visuma,esanti chromosomoje.Jame užkoduota informacija apie organizmo sandarą, jo požymius ir f-jas.Jis potencialiai kontroliuoja visus ląstelės požymius,bet jie ne visada yra išreiškiami.Fenotipas-tai visuma organizmo(ląstelės)išorinių ir vidinių struktūrų ir funkcijų,kurios yra išreiškiamos veikiant įvairiems faktoriams ir įvairiose sąlygose individo(ląstelės)vystymosi,augimo procese.Fenotipas yra genotipo reiškimosi konkrečiomis sąlygomis atvejis.B-ų kintamumas g.b.paveldimas-genotipinis ir nepaveldimas-fenotipinis.Fenotipinis kintamumas-tai individualaus vystymosi procese susiformavę m/o savybės,kaip genotipo išraiška konkrečiomis vystymosi sąlygomis.Bakterijų polimorfizmasąviena iš tokių modifikacijų.Jų forma-lazdelinė,apvali arba vingiuota-priklauso nuo genotipo,bet kiekvienoje iš šių formų pasitaiko daugybė variantų priklausomai nuo augimo stadijos ir sąlygų.Fenotipiški pokyčiai gali būti susiję ir su biocheminiu m/o aktyvumu.Vienas iš jų yra fermentų indukcinė biosintezė,reguliuojama operono lygyje substratu,kuriam reikalingas fermentas.Fenotipinis kintamumas nesusijęs su genetinės medž. pokyčiais todėl jis nėra paveldimas.Modifikacijos kaip genotipo funkcionavimas konkrečiose sąlygose labai svarbios mikrobų adaptaciniuose procesuose,jos užtikrina B-ų populiacijų gyvybingumą pakitus aplinkos sąlygoms.Genotipinis kintamumas-paveldimas,jis susijęs su genetinės medžiagos pakitimais.Yra dvi svarbiausios jo formos-mutacijos ir genų rekombinacijos.Mutacijos-tai staigūs DNR bazių sekos pakitimai,o rekombinacijos-tai nepakitusios genetinės medžiagos ląstelėse kombinavimas, pertvarkymas.

34.Mutacija ir mutagenezė. Bakterijų mutacijų tipai.

Mutacija-tai spontaniniai pokyčiai ląst.genetiniame aparate. Kinta genotipas-to pasekoje ir fenotipas.Naujas fenot.g.b.nesuderinamas su aplinka-B žūva.Jei fenotipas pranašesnis už kitų giminingų B-dėl natūralios atrankos ji išstumia iš ekologinės nišos kt.B.Spontaninės mutacijos-klaidos DNR dalijimosi metu.Lengvai išaiškinamos:aptinkant auksotrofus-tai mutantai prardę gebėjimą sintetinti org.jung.(vit.,a.r.),jie gali daugintis tik terpėse su šiais junginiais.Kitas pvz.:B kolonijų disocijacija-B tarpe sudarnčių R kolonijas tarpe atsiranda mutavusių,sudarančių S kolonijas.Mutacijų dažnumas vienai B generacijai svyruoja 1-10-10ribose(nusatyta 1943m.).Mutac.dažnį padidina mutagenai-fiziniai ir chem veiksniai.Indukuotos mut.-sukeliamos dirbtinai,veikiant mutagenais.Mutacijų mechanizmai įvairūs:1)genominė mutacija-pakinta ląstelėse chromosomų sk.-nėbūdinga B-ms,nes turi tik vieną chromosomą.2)chromosominės-chrom.struktūros pokyčiai:taškinės mutacijos-vyksta vienoje ir toje pačioje DNR grandies dalyje:ątranzicija-viena pirimidino bazė pakeičiama kita pirimidino baze:GąC;UąT.ątransversija-pirimid.bazė pakeičiama purino baze ir atv.ąinterkaliacija-papildomos azoto bazės įterpimas.ądelecija-bazės iškritimas.Segmentinės mutacijos:inversija-DNR fragmentas pasisuka 180* kampu;duplikacija-fragmento padvigubėjimas;translokacija-fragmento perėjimas iš vienos grand.vietos į kitą.Čia dažnos atvirkštinės mutacijos-įgytas požymis vėl išnyksta.Mutacijos g.b.nepastebimos fenotipiškai;g.b.pasireiškiančios tik t.t.sąlygomis;g.b.sukeliančios mirtį(letalios).Mutacijos pg.fenotipinius B-ų populiacijoje pasireiškimus:į morfologines,biochemines,biologines.Jos gali sumažinti ar padidinti virulentiškumą,pakeisti Ag,kolonijų formas,mikrobų jautrumą a/b.B-mutantai,pakeitę savo struktūros kai kuriuos proteinus,pasidaro nejautrūs a/b.

35.Bakterijų ir virusų genų rekombinacijos.Konjugacija.

Rekombinacija-tai prokariotinėse ląst.vykstantys genetinės medž.mainai:DNR perdavimas iš ląst.(donoro)kitai ląst (recipientui).Rekombinacijos vyksta tarp giminingų,bet genetiškai neidentiškų ląst.Dažn.Recipientas gauna tik dalį donoro DNR molekulės.Į recipientą patekusi DNR nedvigubėja-genetinės info kiekis nesikeičia,naujai susidarę rekombinantai turi ir donoro ir recipiento savybių.Bakterinėje chromosomoje vykstantys procesai primena eukariotinių ląst.chrom.krosingoverį.Virusuose gaunamas viruso rekombinantas turintis donorinio viruso ir recipiento savybes,pvz.:poliomielito viruso rekombinantai padidina ir sumaž.jautrumą guanidinui.G.b.kad ląstelę užkrečia keli virusai,su pakenktais genomais.Pakenkto genomo f-ją atlieka tas virusas,kurio toks genas nepakenktas.Virionai su pakenktais genais papildo vienas kitą genų rekombinacijos būdu-produkuojamas nepakenktas virusas-tai genų reaktyvacija.Yra trys genetinių rekombinacijų rūšys:transformacija,transdukcija,konjugacija.Konjugacija-genetinė rekombinacija,kurios metu DNR perduodama iš vienos ląst,kitai,tačiau donoras t.b.būtinai gyva ląst.Recipiento ląst.nesusidaro funkcionuojanti diploidinė DNR.Šį reiškinį aprašė 1946m Lederberg ir Tatum.Nustatyta,kad konjugacijoje dalyvaujantis donoras turi fertiliškumo faktorių (F).Turinčios ląst.- F+, neturinčios F-.Fertiliškumo fakt.-tai plazmidė,lengvai perduodama iš F+ ląst.ą F-.Kartais F fakt.integruojasi į bakterinę chromosomą kaip saikingasis fagas.Konjugacija ląst.su F fakt.vyksta 100 000k.dažniau,negu be fakt.Tokios ląstelės vadinamos Hfr(high frequency of recombination).Integravęsis į chromosomą F fakt.kartais(kaip bakteriofagas)atsiskirdamas nuo B genomo gauna B DNR atkarpą.Konjugacija prasideda suartėjus dviem ląstelėms,sukibus joms plaukeliais-perėjęs į F-ląst.,F faktorius perneša ir DNR dalį ir integruojasi į genomą.

36.Bakterijų transformacija, transdukcija. Faginė konversija.

Transformacija-reiškinį pastebėjo Griffits:pelės užkrėstos virulentiškais,kapsulę sudarančiais S.pneumonia-žūva.Užkrėtus peles negyvais kapsuliniais ar gyvais bekapsuliniais S.pneumonia-jos lieka gyvos.Griffits peles užkrėtė negyvais kapsuliniais ir gyvais bekapsulinais MO mišiniu-pelės žuvo!Avery įrodė-transformacijoje dalyvauja gryna plazmidinė DNR,nei balt,nei polisach.transformuojančio poveikio neturi.Vėliau įrodyta,kad transformacijos būdu perduodamos ir kt.savybės:atsparumas a/b,angliav.skaldančių fermentų sintezę.Minimalus transformacijoje dalyvaujančios DNR molek.svoris 105 .Transformacija vyksta B-ų logaritminio augimo fazėje.Ląst.recipientas gali priimti DNR tik keletą min.ląiką ilgina org.ir neor.medž.Transformacijos metu perduodamas tik vienas požymis.Transdukcija-DNR atkarpą iš donorinės ląst.į recipiento perneša bakteriofagas(B virusas).Cinderis ir Lederberg 1952m:panaudojo P22 fagą iš arabinozę skaldančios S.typhimurium B klono,perdavė šią savybę kitam arabinozės neskaldančiam S.typhimurium klonui.Jis pradėjo skaidyti arabinozę.Kai bakteriofagas adsorbuojasi ant B apvalkalėlio-jo NR patenka į citoplązmąąten vyksta bakteriofago reprodukcijaąbakterinė ląstelė žūva.Fago DNR replikuojasi citoplazmoje,o bakterinės DNR replikacija blokuojama ypatingų(fago DNR poveikyje susidariusių)inhib.balt.Žuvusią ląst paliekantys bakteriofagai identiški tiems,kurie į ją pateko.Kitaip elgiasi saikingųjų fagų DNR-ji ląst.nesireplikuoja,o integruojasi į B-nę chromosomą ir dauginasi tik kartu su ja.Kartais toks fagas aktyvuojasi(dėl UV ar kt.trumpabangių spindulių poveikio)-pasidauginę fagai palieka ląst.Aktyvacija vyksta dėl spec.balt.-represoriaus ardymo.Represorius neleidžia ląst.daugintis saikingąjam fagui ir apsaugo ją nuo kt.virulentiškų fagų.Fago ir B chromosomos dezintegracijos metu prie fago DNR gali likti prisijungusi ląst.DNR atkarpa.Toks,svetimos genetinės medžiagos turintis bakteriofagas,patekęs į kt.ląst.,elgiasi kaip saikingasis-integruojasi į chr.,kartu su atsinešta DNR atkarpa.Specifinė transdukcija-bakteriofagas perneša tik vieną požymį.Nespecifinė-perneša įv.požymius.

37.Bakterijų plazmidės. Plazmidžių rūšys ir jų reikšmė B-ų patogeniškumo ir atsparumo vaistams determinacijai.

Plazmidės-tai autonomiškai besidauginančios trumpos citoplazminės DNR grandinėlės.Jų ilgis ~200kb.Paprastai būna citopl.,tačiau kartais integruojasi į chromosomą ir dauginasi tik kartu su ja.Panašios į saikinguosius bakteriofagus,nuo jų skiriasi tik tuo,kad niekad nesiaktyvuoja ir nesukelia ląst.inf-jos ir žūties.Jos g.b.perduodamos iš vienos B į kitą.Rūšys:ąfertiliškumo faktorius (F)-dalyvauja konjugacijoje,lengvai perduodama iš F+ ląst.ą F-.Kartais F fakt.integruojasi į bakterinę chromosomą kaip saikingasis fagas.Konjugacija ląst.su F fakt.vyksta 100 000k.dažniau,negu be fakt.Tokios ląstelės vadinamos Hfr (high frequency of recombination).Integravęsis į chromosomą F fakt.kartais(kaip bakteriofagas)atsiskirdamas nuo B genomo gauna B DNR atkarpą.Konjugacija prasideda suartėjus dviem ląstelėms,sukibus joms plaukeliais-perėjęs į F- ląst.,F faktorius perneša ir DNR dalį ir integruojasi į genomą.ąR plazmidės-suteikia atsparumą a/b,sulfanilamidams,kartais atlieka F fakt.vaidmenį.ąCol plazmidės-kontroliuoja kolicinų(bakteriocinų)išskyrimą,kurie slopina giminingų E.coli B-ų dauginimąsi.ąEnt plazmidės-turinčios šias plazmides B gamina endotoksinus ar kitas toksines medž.

38.Genų inžinerijos tikslai ir uždaviniai.Genų inžinerijos praktinis panaudojimas med.mikrobiologijoje,virusologijoje,imunologijoje,biotechnologijoje.

Genų inžinerija-organizmų genotipų ir genų konstravimas,manipuliacija genais,genų kompleksais,chromosomomis.Dirbama su dirbtinėmis DNR ir genais.Genų technologijos taikymas:naudinga genetinės medžiagos tyrimui,keitimui,taikymui.Tai naujų biotechnologijos produktų,transgeninių organizmų(B-ų,augalų,gyvūnų)kūrimas,žmogaus ir kitų organizmų genomo analizė,paveldimų ir nepaveldimų ligų gydymo metodų,pagrįstų rekombinantinės DNR technologija,kūrimas(genų terapija).Biotechnologija-pramoninis biolog.veiksnių,tarp jų ir MO vartojimas naudingiems produktams ir preparatams gaminti.Biotechnologijos produktai:1.vakcinos prieš įvairias pavojingas ligas-pvz.virusinės vakcinos-į viruso struktūrą įterpiami kt.virusų ir B genaiąšio viruso dauginimosi metu jo apvalkale susidaro svetimų MO ir virusų baltymų,glikoproteinųątokiu virusu g.vakcinuoti,pats virusas nepavojingas.Pvz.HBV vakcina-į mieles įvedamas HBV genas ir B ima sintetinti Ag.2.hormonai(insulinas,somatotropinas,eritropoetinas),pirmasis tokiu būdu pagamintas hormonasąinsulinas:sudaro 51a.r. liekanos,2 polipeptidinės grandinės,sujungtos 2 disulfidinėmis jungtimis.Buvo sukurtos 2 B-ų linijos,kurių viena sintetino vieną,kita kitą polipeptidinę grandinę,kurių genai buvo įterpti į plazmides,kurios įterptos į E.coliąužauginamosąpolipeptidai išskirti ir sujungti disulfidinėmis jungtimisąvisavertis insulinas.3.kraujo krešėjimo veiksniai(hemofilijai gydyti),buvo perkeltas genas atsakingas už Hb sintezę-gautas Hb kuris suaktyvintas perneša daugiau deguonies.4.interferonas(vėžiui gydyti).1972m Bergas sukūrė būdus,kaip dirbtinai gauti DNR molekules.DNR fragmentai su lipidiniais galais gaunami panaudojant endorestriktazes.Restriktazės atpažįsta nedideles polindromines sekas(iš abiejų galų skaitomos vienodai).Tokių restriktazių gauta nemažai.Transgeniniai mikroorganizmai:augalų apsaugai,vandens biologiniam valymui,chemijos pramonei,perdirbant mineralus;kai kurios B gali misti nafta,pašalinti sierą iš kurui skirtos anglies,naudojamos metalams gauti kalnakasyboje.

39.MO paplitimas aplinkoje. MO biocenozės. MO sąveikos biocenozėse tipai.

Biocenozė-tai MO visuma,gyvenančių vienoje ekologinėje nišoje.MO biocenozės:šarminis vanduo,rūgštinis vanduo,dirvožemis(įv tipų),tvenkinys ir t.t.MO sąveika biocenozėse:simbiotinė-pozityvi sąveika:ąmutualizmas-abipusis sugyvenimas:MO rūšys padeda viena kitai savo metab.produktais ir turi abipusę naudą.ąkomensalizmas-nauda nėra ryški,bet žalos jokios-organizmo MF.ąsinergizmas-kartu veikiant MO rūšims,sustiprėja fiziologinės savybės(mielės ir laktobacilos-pieno rūgimas).ąmetabiozė-MO rūšių sugyvenimo būdas,kai nauda vienpusė.ąsatelizmas-į vieną MO koloniją telkiasi ir kiti MO:hemofilinės B lengvai auga šalia sarcinų.Konkurenciniai(antagoniztiniai) santykiai:1.konkurencija-vienas iš MO pasižymi didesniu dauginimosi aktyvumu:Proteus vulgaris l.greit dauginasi ir užgožia kitas kultūras.2.antibiozė-vienas iš simbiontų išskiria kitiems m/o toksiškus metabolizmo produktus,slopinančiusjų augimą ir dauginimąsi.3.parazitizmas-dviejų MO santykiai,kai parazitinis MO mitybai naudoja kitam MO reikalingas maisto medž.4.bakteriofagija- naudoja mitybai kitą MO

40.Žmogaus organizmo MF ir jos reikšmė fiziologiniams procesams bei patologijai.Sveiko žm.audiniuose,kraujyje,vidinėse ermėse MO nėra.Ten jiems patekti neleidžia natūralūs barjerai:oda,gleivinės.MO ten patenka tik sergant inf-nėmis ligomis.Ant odos ir gleivinės ir kontaktuojančiose su apl.ertmėse visad yra MO.MF f-jos:1.stimuliuoja imuninės sistemos formavimasi.2.slopina kitų B, t.p. patog.MO dauginimasi,kolonizaciją,įsitvirtinimą.3.sintetina vit.B-12, dalyv.medž.apyk.4.g.b.potencionaliai patogeninių MO rezervuaras.Jie patenka su dulkėmis,nuo daktų,bet ant odos jiems daugintis trukdo prakaitas.Odos MF sudėtis priklauso nuo amžiaus,profesijos,higieninių įpročių,ligų(diabetas),aplinkos.Dažn.ant odos būna-stafil,korinebakt.,ir į mieles panašūs grybai.Su dulkėmis patenka bacilos,klostridijos,su fekalijomis ar šeip-žarnyno B.Gydant citostatikais,a/b,kortikosteroidais ima vyrauti į mieles panašūs grybai.Gydant antiseptikais-G+. MO iš odos paviršiaus patenka į gilesnius odos sl,plaukų folikulus.Ant odos aptinkama patog.MO-pūlinių ir žarnyno ligų sukelėjai.Rankos reikšmingos inf-nių ligų perdavime.Ausyje-staf.,mikrokokai,mikobakt.,grybai.Normali odos MF atlieka apsuaginę f-ją,dėl antagonistinio poveikio patog.MO.Odą pažeidus-MO laisvai prasiskverbia į audinius.Kvėpavimo takų-vyrauja stafilok.Streptok.,neiserijos,tačiau dažnai pasitaiko aktinomicetai,Klebesiela,Mycoplasma.Burnos ertmė-drėgna,gana pastovios t,silpnai šarminės ar neutralios r-jos terpė.Dauginimosi sąlygos nevienodos:ądėl nuolatinės epitelio deskvamacijos nuo gleivinės pašalinami MO.ąliežuvio paviršius nelygus-geros sąlygos kauptis MO.ądantenų ir dantų jungimosi vietose palankio sąlygos kauptis MO.ąprasta higiena-dantų apnašos.Burnos ermėje yra 300-400 rūšių B,yra pirmuonių,mielių,virusų.Jų kiekis ir pasiskirstymas priklauso nuo:1.temoeratūra palanki MO.2.pH nulemia sielės.3.maisto medž.-MO daugintis būtinos seilės su maisto likučiais.Apsauga:burnos higiena,seilės-tekėdamos mechaniškai apvalo dantis,jose yra lizocimo,laktoferino,kurie naikina MO;IgA apsaugo nuo peridonto ligų,slopina B dauginimąsi;amžius-ką tik gimusio vaiko burna sterili.MO atsirasti skatina-stresas,badavimas,hormonų pokyčiai,dantų protezai.Akių junginė-nedaug MO,nes veikia ašarų antiMO medž.,lizocimas.Čia patenka sekreciniai Ig,dauginasi įv.kokai:sarcinos,neiserijos,stafilokokai.Žarnynas-MO patenka su maistu.Skr.dėl rūgščios terpės dauguma MO žūva.Plonosiose ž. MO nedaug,bet proksimalinėje dalyje jų padaugėja.Vyrauja Corynebacterium,laktobacilos.Storajame žarnyne-bifidobakterijos,E.coli.Gausu Clostridium.Žm.storojo ž.MF priklauso nuo amžiaus,medikamentų vartojimo,bendros mitybinės būklės.Antibakterinės medžiagos nuslopina ž.MF,o grybai gali nekliudomai daugintis. Sveiko žmogaus organizme dėl MO grupių antagonizmo nusistovi pusiausvyra.Antimikrobinės medž.šią pusiausvyrą suardo-tai disbakteriozė.Normali žarnyno MF naudinga,nes:dalyvauja R.r. ,tulžies r.,Fe apykaitoje;aprūpina organizmą B gr.vitaminais;sintetina vit.K;stimuliuoja imunitetą.Disbakteriozė sutrikdo šiuos procesus,g.imti daugintis žarnynui nebūdingi MO.Disbakteriozę sukelia ilgalaikis antiMO medž.naudojimas (a/b).Šalinimo organai-šlapimtakiuose,šlapimo pūslėje MO nedaug,nes šlapimas nepalanki terpė MO daugintis.Sergant inf-nėmis ligomis MO gali patekti su krauju.Lytiniai takai-stafil.,streptok.,korinebakt.,laktobacilos.

41.Disbakteriozė(disbiozė).Faktoriai,sąlygojantys jos susiformavimą.Normali žm.MF nežalinga,kartais net naudinga.Kai kurie MF atstovai slopina patog.MO veiklą-padeda organizmui kovoti su ligų sukelėjais.Sveiko žmogaus organizme dėl MO grupių antagonizmo nusistovi pusiausvyra.Pakitus normalios MF sudėčiai gali išsivystyti disbakteriozė:nusilpusiame organizme įsivyrauja vienos,kurios nors rūšies MO ir sukelia inf-nį procesą,arba ligą.Pvz.į mieles panšūs grybeliai sukelia vidaus ligų kandamikozę.Pusiausvyrą ardo:ilgalaikis antiMO medž.naudojimas(a/b), chemoterapija, diabetas(grybeliai).Normali žarnyno MF naudinga,nes:dalyvauja R.r.,tulžies r.,Fe apykaitoje; aprūpina organizmą B gr.vitaminais;sintetina vit.K;stimuliuoja imunitetą.Disbakteriozė sutrikdo šiuos procesus,g.imti daugintis žarnynui nebūdingi MO.Daugėja antibiotikams atsparių MO,silpnėja imunitetas ir kt.

42.Aplinkos fizinių veiksnių poveikis MO-mams.

MO gyvenančius aplinkoje nuolat veikia veiksniai:fizikiniai,cheminiai,biologiniai.Fizikiniai veiksniai,labiausiai veikiantys m/o augimą ir dauginimąsį:temperatūra,džiovinimas,spindulinė energija,ultragarsas,aukštas slėgis,osmozinis slėgis ir kt.TEMPERATŪRA.Labiausiai m/o augimą ir dauginimąsi veikia aplinkos temp.Temp.poveikis į m/o priklauso nuo jos intensyvumo ir veikimo trukmės.Temperatūrinis intervalas,kuriame MO geriausiai dauginasi-optimali t.Skiriama minimali,optimali,maksimali kiekvienos m/o rūšies augimo ir dauginimosi temp.Pg.optimalią t MO skirstomo:psichrofilai(optimali augimo temperatūra yra apie 20°C);mezofilai(auga esant 20-40°C);termofilai(optimali t ~50*C);ekstremalieji termofilai(optimali t ~200*C).Min ir Max temp.-tei ribinės temperatūros,kai MO dar gali išgyventi.Akštesnėje už max t-MO nesidaugina,greit žūva.Žemesnėje už min t-dauguma MO pereina į anabiozės būklė.Žemas t blogai pakelia termofilai,k.k.mezofilai.Užšaldymas naudojamas MO kultūrų išlaikymui,bet daugkartinio užšaldymo-atšildymo metu kristalai suardo MO.ISDŽIOVINIMAS.Vanduo yra pagrindinė mikrobinės ląstelės sudedamoji dalis,nes maisto medžiagos į ląstelę patenka tik ištirpusios vandenyje.Jeigu aplinkoje nėra vandens,sutrinka mikrobinės ląstelės mityba,citoplazma netenka vandens,sutrinka citoplazminės membranos pralaidumas,pakenkiamos ribosomos,denatūruoja baltymai.Ypač jautriai į džiovinimą reaguoja neiserijos, spirichetos.Visiškai džiovinimo nebijo sporos.Vegtacines formas galima išdžiovinti taip,kad jo nežūtų- bakt.staigiai atšaldomos ir išdžiovinamos vakume-liofilinis džiovinimas.Džiovinant MO praranda vandenį-jų ląstelėse sustoja fermentų vykdomos r-jos,tačiau MO lieka gyvybingi.SPINDULINĖ ENERGIJA.Labiausiai kenkia trumpos elektromagnetinės bangos-UV,rentgeno spinduliai.Silpna jonizuojanti radiacija(rentgeno ir y-spinduliai)MO-se sukelia mutacijas,o stipresnė-yra žalinga:m/o žūva,nes ardo vandenilines jungtis,oksiduoja dvigubas jungtis,ardo žiedines strukturas,polimeriziioja molekules.Pagrindinė m/o žuvimo priežastis yra DNR suardymas.SLĖGIS.Barofilai-B,dauginančios aukštame slėgyje(vandenynų dugne).Dauguma MO atsparūs aukštiems slėgiams,juos veikia tik staigus slėgio kitimas–sprogimo metu.Neturi praktinio pritaikymo.ULTRAGARSAS.Ultragarso bangoje seka aukšto ir žemo slėgio zonos:žemo slėgio zonai perėjus ląst.-susidaro ertmės,aukšto slėgio zona-suspaud-ia ertmesąląst.suardoma.kartais naudojamas sterilizacijai.

43.Sterilizacija. Sterilizacijos metodai, jos vertinimas.

Sterilizacija-visų MO sunaikinimas kokiame nors objekte.Sterilizacijos metodai:fiziniai,cheminiai,mechaniniai.Fiziniai:apdeginimas liepsna-tinka smulkiems,nebijantiems aukštos temp.instrumentams sterilizuoti.Tai g.b.bakteriologinės(Pastero)kilpelės,adatos.Norint skubiai sterilizuoti,instrumentas pamerkiamas į 95% spiritą ir poto apdeginama-tai sterilizuojant instr.neperkaista,neaprūksta,tačiau sporos gali išlikti gyvos.Virinimas vandenyje-objektas veikiamas tekančiais vandens garais 1val.po to daroma pertrauka ir dar po paros kaitinimas kartojamas ir vėl po paros kartojamas trečią kartą.Veikiant H2O sporų apvalkalėlis ištirpsta,H2O skverbiasi į sporą ir ji suyra.Virinimo aktyvumą g.padidinti pridėjus 1% NaHCO3.Atsparios sporos žūsta per 6h.Galima sterilizuoti mitybines terpes.Metodas beveik nebenaudojamas.Sterilizacija autoklave:autoklavas sudarytas iš dviejų vienas į kitą įdėtų katilų.Tarp jų yra tarpas,į kurį pripilama vandens.Autoklavo viršų sudaro dangtis su termometru temperatūrai ir manometru garų slėgiui matuoti.Vožtuvai automatiškai reguliuoja slėgį ir saugo autoklavą nuo sprogimo.Dangtis uždaromas hermetiškai užsukomas sraigtais.Į vidinį katilą laisvai,kad nesusispaustų,sudedama sterilizuojamoji medžiaga.Autoklavas šildomas elektra.Užviręs vanduo virsta garais,kurie kyla aukštyn ir patenka į vidinį cilindrą,kur yra sterilizuojamoji medžiaga,ir čia dėl didelio slėgio vienodai pasiskirsto.Didinant slėgį autoklave,kyla virimo temp.,trumpėja sterilizavimo laikas.Prie 2atm H2O verda 121,4*C temperatūroje.Sterilizuojamą objektą veikia vandens garai ir aukšta t. Autoklave žuva sporos B ir kiti MO.Negalima sterilizuoti objektų,kurie 120*C genda ar suyra.Naudojamas m/b medžiagai,nereikalingoms B.kultūroms,chalatams,kaukėms,instrumentams sterilizuoti.Sausu karščiu-Pastero krosnyse-tai nehermetiškas indas,kuriame oras elektra įkaitinamas iki 155-175*C.Objektai suvyniojami į popierių,negalima sterilizuoti skysčių.Sterilizuojama 1h 30min.Stikliniams,metaliniams indams,medvilninės servetėlės ar vata.Sunaikinamos sporos.Pasterizacija-tai ne sterilizacijos rūšis,bet naudojama maisto pramonėje,pasterizuojamas objektas keletą min pavirinamas iki 70*C.Tokioje temp.žuva dauguma nesporinių B,sporos lieka gyvos.Pasterizuotas produktas ilgiau negenda.Jonizuojanti radiacija-UV skleidžia baktericidinės lempos,tinka patalpų oro sterilizacijai.Gama-spinduliai l.skvarbūs,naudojami plastmasinių,filtrinių popierių sterilizacijai.MECHANINIAI.Paremti filtravimu,sterilizuojami tik skysčiai.Per filtro akutes praeina tik skysčio molek,B sulaikomos.CHEMINIAI: naudojamos dujinės ar lakios ch.medž. turi būti sunaikinami visi MO- tuo skiriasi nuo dezinfekcijos. Skysčiams sterilizuoti tinka dujinės medž.-etileno oksidas: padidinus slėgį juo prisisotina steriliz.skystis,jame esantys MO sunaikinami;sumažinus slėgį-etileno oksidas išsiskiria iš jau sterilaus skysčio.Jį galima naudoti ir instrumentų, plastmasės sterilizacijai.Kitos medž.:beta-propriolaktonas,H2O2 garai,formaldehido garai,SO2.

44.Cheminės antiMO medž., jų veikimo mechanizmas.

Priklausomai nuo koncentracijos,cheminės medžiagos gali ne tik veikti mikrobocidiškai ar mikrobostatiškai,bet ir stimuliuoti m/o veikimą.Viena ir ta pati medž.g.veikti skirtingai.Medicinoje plačiai naudojamos antimikrobinės medž:veikia bakteriocidiškai/mikocidiškai-užmuša;bakteriostatiškai/mikostatiškai-stabdo augimą.Šios medž.naudojamos chemoterapijai,dezinfekcijai ar sterilizacijai.Dezinfekcinės medž.:ąalkoholiai- naudojamas etanolis 70%-odos dezinfekcijai ar 95%-instrumentų.Tirpdo riebalus,denatūruoja baltymus,žūva lipidų turintys virusai.95% sudaro ant odos plėvelę ir neleidžia patekti MO.Minusas (-): sporų nesunaikina.ąaldehidai-formaldehidas.Veikia a.r.–NH2 ir –SH grupes,alkilina.Užmuša sporas. (-):toksiški,dirgina gleivines,nemalonus kvapas.Naudojami patalynės,rūbų dezinfekc.ąhalogenai-jodasąreaguoja ir inaktyvuoja baltymus;chlorasąvandenyje sudaro hipochloritinę rūgštį,oksidinantis veikimas.(-):jodas žaizdose sukelia aud.nekrozę,yra alergiškų žm.Cloras su vandeny esančiomis priemaišomis sudaro toksiškus junginius.Jodas-odos dezinfekcijai;chloras-vandens,junginiai ligoninių,vandens dezifekc.ąfenolis ir jo dariniai-heksachlorofenas Antibakterinis poveikis švelnus,bet 3-4 kartus nuplovus odą,B-ų ant jos beveik nebelieka.Denatūruoja baltymus.(-):junginiai toksiški.Naudojami patalpų,instrumentų dezinfekcijai.ąoksidatoriai-žaizdų ir odos dezinfekcija:Boro rūgštis-specifinė priemonė prieš Bacilus pyocyaneus(Pseudomonas aeruginosa?), kurios beveik neveikia kitos antiseptinės medžiagos; kalio permanganatas- dvokiančioms, pūliuojančioms žaizdoms gydyti, abscesams valyti. 2-5% tirpalai veikia sutraukiančiai ir naudojami nudegusiems, opiniams paviršiams plauti; vandenilio peroksidas- veikia stipriai baktericidiškai,bet jo efektas yra labai trumpalaikis,įpiltas į žaizdą,vandenilio peroksidas skyla į vandenilį ir deguonį ir labai putodamas mechaniškai išplauna žaizdą ir antiseptiškai veikia B.Dar vartojamas pridžiūvusiems tvarsčiams atmirkyti–tada juos galima nuimti be skausmo.ąsunkieji Me ir jų druskos-precipituoja baltymus,antibakterinis veikimas.Ag ir Hg-odos gleivinių dezinfekcija.Zn ir Cu-augalų apsaugai nuo juose parazituojančių grybų.ąneorganinės rūgštys ir šarmai-dėl didelio chem.aktyvumo panaudojimas ribotas.ądažai-kai kurie dažai pasižymi dezinfekcinėmis savybėmis,bet nudažo odą:briliantinė žaluma-2% vandeniniai ir spiritiniai tirpalai veikia auksinį stafilokoką,metileno mėlynasis-sulaiko augimą.

45.Biologinių veiksnių poveikis MO. Antagonizmas mokrobų biocenozėse. Bakteriocinai, charakteristika.

Biolog.veiksniai-bakteriofagija,bakteriocinai,a/b.MO gyvendami toje pačioje aplinkoje vieni kitus veikia nevienodai.Žm.žarnyno MF bakterijos E.coli ir pieno r.B yra puvimo B antagonistai.Patog.MO ore sunaikina fitoncitai. MO tarpusavio santykiai g.b.naudingi (simbiozė)ir antagonistiniai.Simbiotiniai santykiai:1.mutalizmas-tai abipusiai naudingas dviejų simbiontų sugyvenimas-vienas kitą aprūpina reikalingomis medžiagomis,be kurių jų medžiagų apykaita nevyktų.2.komensalizmas-kai vienas iš partnerių gyvena kito sąskaita, nesukeldamas jam žalos.3.metabiozė- m/o sugyvenimo būdas,kai vienas iš asociacijoje esančių m/o pratęsia kito m/o sukeltą procesą, sudarydamas jam ir sau palankias gyvenimo sąlygas.4.satelitizmas-vienas iš simbiontų stimuliuoja kito augimą.5.sinergizmas-kultyvuojant kartu kelias m/o rūšis, sustiprėja jų fiziologinės funkcijos.Konkurenciniai (antagoniztiniai) santykiai:1.konkurencija-vienas iš MO pasižymi didesniu dauginimosi aktyvumu:Proteus vulgaris l.greit dauginasi ir užgožia kitas kultūras.2.antibiozė- vienas iš simbiontų išskiria kitiems m/o toksiškus metabolizmo produktus, slopinančiusjų augimą ir dauginimąsi.3.parazitizmas- dviejų MO santykiai, kai parazitinis MO mitybai naudoja kitam MO reikalingas maisto medž.4.bakteriofagija-naudoja mitybai kitą MO.Bakteriocinai- į antibiotikus panašios bakterijų sintetinamos baltyminės medž., kurios slopina panašių arba giminigų bakterijų dauginimąsi. Jų sintezę kontroliuoja t.t. plazmidės: Col plazmidės- kontroliuoja kolicinų (bakteriocinų) išskyrimą, kurie slopina giminingų E.coli bakterijų dauginimąsi. Bakteriocinai vadinami pg.juos sintetinančių bakt.rūšies ir genties pavadinimą: kolicinai (E.coli); stafilocinai (Staphyloccocus).Jie svarbūs tarprūšinei konkurencijai,dėl jų įprastinė MF išlieka,kai į organizmą patenka naujų MO.

II skyrius

1.Infekcija,infekcinis procesas,infekcinė liga.Infekcija-(lot.užkrėsti)tai ligą sukeliančių patogeninių mikrobų patekimas į organizmą ir jų sąveika konkrečiomis sąlygomis.Infekcinė liga-kraštutinė infekcijos pasireiškimo forma,kurią sukelia į organizmą įsiskverbę patogeniniai mikrobai,B,virusai,pirmuonys,grybeliai.Infekciniai ligai būdinga:gyvas organizmas,inkubacinis periodas,charakteringas nuoseklumas,dinamika,organizmo imuniteto susiformavimas.Patekus mikrobams,prasideda infekcinis procesas,kuris priklauso nuo:mikrobų kiekio,mikrobų savybių(virulentiškumo,toksiškumo),patekimo vietos,organizmo atsparumo(jauni ir atsparūs žmonės perserga lengviau,kūdikiai ir vyresnio amžiaus žm.sunkiau).Pagr.infekcinių ligų bruožai:1.kiekvieną inf.ligą sukelia tik jai būdingi MO(dizinteriją-šigelės,juodligė-B.anthacis).2.infekcinę ligą gali sukelti tik tam tikras patog.MO,patekusių į imlų organizmą-kiekis(infekcinė dozė).Mažos inf.dozės gali būti sunaikintos vietoje arba pačiame organizme.3.įvairūs patog.MO sukelia ligą,tik patekę pro tam tikrą organizmo vietą(šigelės turi patekti pro burną,stabligė pro žaizdą,maras sukelia nepriklausomai nuo patekimo varų).4.persirgus infekcine liga formuojasi trumpalaikis imunitetas arba ilgalaikis imunitetas.Arba žmogus persirgęs lieka B nešiotoju.5.būdingas cikliškumas.6.karščiavimas vėmimas,viduriavimas-būdingi simptomai.

2.Mikrobo-sukėlėjo vaidmuo infekcijoje.Patogeniškumas ir virulentiškumas.Patogeniškumas-tai MO rūšies sugebėjimas sukelti infekcinius procesus,ligą.Patogeniškumas ne absoliuti MO rūšies savybė.Jis yra konkretus-tam tikros rūšies MO patogeniški vienetai ar kelioms rūšims.(pvz.:šunų maro virusas nepatogeniškas žmogui,o N.gonorrhoae patogeniška tik žmoniems).Patogeniniai MO susidarė iš nepatogeninių,kai šie prisitaikė gyventi daugeląsčių aplinkoje ir dėl virulentiškumo veiksnių tapo patogeniški.Jei MO virulentiškumas didelis-tai MO sukels ligą vienos rūšies visiems atstovams.Jei MO virulentiškumas mažas-tai MO sukels ligą tik daliai rūšies atstovų-tai sąlyginiai patogeniškumo atstovai(krupinė pneumonija).Ligos sukėlimui reikalingos atitinkamos sąlygos:genotipas,silpnesnis imunitetas(pvz.po peršalimo),pervargimas,badavimas,imuninės ligos(AIDS).Nepatogeniniai MO nesukelia jokios ligos.Virulentiškumas-tai patogeniškumo laipsnis.Jo matavimui naudojami laboratoriniai gyvūnai ir nustatoma virulentiškumo dozė:dosis letalis minima(Dlm)-mažiausias MO kiekis,kuris sukelia bent vieno iš lab.(eksperimentinių)gyvūnų mirtį;dosis certa letalis(Dcl)-MO kiekis,nuo kurio žūva visi eksperimentui paimti gyvūnai;dosis letalis 50(Dl50)-MO doz4,nuo kurios žūva pusė užkrėstų gyvuliukų.Infekcinė dozė-tai MO kiekis,kuris sukelia eksperimentinių gyvūnų ligą.Minimali inf.dozė-marui 1-2MO,difterijai 10mln.MO.Virulentiškumo faktoriai-tai faktoriai,nuo kurių priklauso MO virulentiškumas.Gali būti:1.patog.MO struktūriniai komponentai:endotoksinai-slopina organizmo apsauginių mechanizmų veikimą,todėl MO virulentiškumas padidėja.kapsulė-padeda B prilipti prie ląstelės membranos ir įsiskverbti.gaureliai-juose randami adheziniai baltymai,padeda Moprisitvirtinti prie ląst.,netekusi gaurelių B paprastai praranda virulentiškumą(E.coli).2.į aplinką išskiriamos medžiagos:fermentai ir toksinai-didina B skvarbumą(hialuronidaze),ardo ląst.apvalkalėlį(lecitinazė),kartais sutrikdo organų veiklą,veikia tam tikrus audinius(raumenis,NS..).

3.Bakterijų toksinai,jų prigimtis ir savybės. Virulentiškumo faktoriai-tai faktoriai,nuo kurių priklauso MO virulentiškumas.Gali būti:1.patog.MO struktūriniai komponentai:endotoksinai-slopina organizmo apsauginių mechanizmų veikimą,todėl MO virulentiškumas padidėja.kapsulė-padeda B prilipti prie ląstelės membranos ir įsiskverbti.gaureliai-juose randami adheziniai baltymai,padeda Moprisitvirtinti prie ląst.,netekusi gaurelių B paprastai praranda virulentiškumą(E.coli).2.į aplinką išskiriamos medžiagos:fermentai ir toksinai-didina B skvarbumą(hialuronidaze),ardo ląst.apvalkalėlį(lecitinazė),kartais sutrikdo organų veiklą,veikia tam tikrus audinius(raumenis,NS..).Toksinai:endotoksinaiąegzotoksinai.Cheminė prigimtisąlipopolisacharidaiąbaltymai;Temperatūros paveikisątermostabilūsątermolabilūs;Antigeniškumasąsilpni antigenaiąstiprūs antigenai;Formalino poveikisąneveikiaąveikia;Veikimo galiaąsilpni nuodaiąstiprūs nuodai;Specifiškumasąnedidelis arba nėra,veikia nespecifiškaiąveikia specifiškai;Latentinis periodasątrumpas arba nėraąveikia po latentinio periodo;Fermentinis aktyvumasąnėraądažniausiai yra;Pirogeniškumasątaipądažniausiai ne.Endotoksinai-tampriai surišti su bakterine ląst.,ir patenka į aplinką tik suirus B(lipopolisacharidai).Egzotoksinai-nuolat išskiriami į aplinką arba surišti su ląst.(baltymai).

4.Mikrobų patekimo į organizmą vartai.Bakterijų,virusų ir toksinų paplitimas ligonio organizme.Patekimo vartai-tai vieta,kur į žmogaus organizmą prasiskverbia patogeniniai MO:1.kontaktinio perdavimo kelio perdavimo vartaiąoda ir gleivinės,kurių infekcijos būna(grybinės ligos,venerinės ligos).2.ąburna,nebūtinai reikia maisto ar vandens.Yra fekalinis-oralinis perdavimo kelias(su išmatomis)būdingas vaikams,ligoniams.Ligos:žarnyno infekcijos.3.ąkvėpavimo takai:respiracinės ligos.4.ąkraujas:transmuralinės arba kraujo infekcijos.Ligos(infekcinės):plintančios tik žmonių tarpe-Antroponozės;plintančios tik gyvulių tarpe-Zoonozės;plintančios tarp žmonių ir gyvulių-Antropozoonozės.Patekus MO pro patekimo vartus,toliau MO plinta keliais būdais:1.neikur neplinta ir dauginasi patekimo vartuose-lokali infekcija.2.plinta jung.audiniu(bendrai audiniu,bet mėgstamiausias jung.audinys).3.hematogeninis-kraujasąbakteremija(plinta B),viremija(plinta virusai).Septicemija-kia B plinta netik krauju,bet ir dauginasi jame.Gali susilaikyti audiniuose ir sukelti lokalius reiškiniusąsepticemija plius vietiniai židiniaiąseptikopiemija.4.limfogeninis-limfagyslėsąrožė,streptokokinės ligos.5.neurogeninis-nervaisąCNS,pasiutligės virusai,kurie keliauja periferiniais nervais.6.gleivinėmis-nuo gerklės iki plaučių.

5.Infekcinio proceso dinamika,periodai.Stadijos(infekcijos eiga)infekciniam procesui pasireiškus liga.1.inkubacinis periodas-tai laikas nuo patog.MO patekimo iki pirmųjų ligos pasiruošimo simptomų:trumpas(iki kelių dienų),vidutinis(iki kelių sav.),ilgas(iki kelių m.).2.Prodrominis periodas-kartais būna trumpas,nepastebimas,trunka kelias valandas.Retai kelios dienos(pasiutligė 10d.).Jo metu dar nėra ligai būdingų simptomų.Jaučiami bendri simptomai:galvos skausmas,bendras silpnumas,blogas apetitas,temperatūra.3.Ligos įkarščio periodas-pasireiškia būdingi simptomai(kokliušas-kosulys).4.Rekonvalescencijos periodas-pamažu išnyksta būdingi simptomai.Nevienodos trukmės:mirtis,ligos nešiotojas,pasveikims.

6.Infekcijų formos:egzogeninė ir endogeninė,židininė ir generalizuota…Infekcijų rūšys:1.pagal kilmę:egzogeninė-sukelia patog.MO iš aplinkos;endogeninė-sukelia jau organizme esantys MO.2.Pagal trukmę:ūmi,poūmė,lėtinė.3.Pagal klinikinių požymių išreikštumą:ryški:tipinė(tipiški simptomai),netipinė(žaibinė-staigiai vyksta,abortinė-netipiniai neryškūs simptomai),blanki(subklinikinė),besimptomė(gripas),slapta(herpes simplex).4.Pagal MO dalyvavimo infekciniame procese pobūdį:Reinfekcija-pakartotinis susirgimas persirgta infekcine liga(gonorėja).Susidaro trumpalaikis imunitetas,skirtingas Ag.specifiškumas;Superinfekcija-sergant infekcine liga žmogus dar karta užsikrečia tos ligos sukėlėjais,kurie įsijungia į infekcinį procesą(sifilis);Recidyvas-išnykusių ligos simptomų sugrįžimasąatkritimas.Sąlygoja tie patys,ligonio organizme išlikę sukėlėjai(maliarija,grįžtamoji šiltinė).5.Pagal sukėlėjų rūšių kiekį:monoinfekcija-sukelia vienos rūšies patogeniniai MO;mišri-sukelia kelios rūšys patog.MO;antrinė-tokia mišri infekcija,kai dėl pirminės infekcijos nusilpusiame organizme kitas patog.MO irgi sukelia infekcinį procesą.Jos dažnai būna endogeninės-patolog.procesą sukelia kuris nors žmogaus organizme buvęs normalios mikrofloros MO arba sąlyginai patog.MO.6.Pagal infekcinio proceso apimtis:židininė infekcija-neišplinta,sukelia inf.patekimo vietoje;regioninė-išplinta iki artimiausių limfmazgių;generalizuota-paplinta visame organizme.7.Pagal tai kam sukelia infekcija:antroponozės,zoonozės,antropozoonozės.

7.Žaizdų,respiracinės,žarnyno,odos ir gleivinių infekcijos,antroponozės ir zoonozės.Infekcinių ligų plitimui reikalingas infekcijos šaltinis.Infekcijos šaltinis-natūrali patogen.MO buveinė,kur jis gyvena,pasidaugina, ir iš kurios patenka į aplinką-orą,maistą,vandenį,ar į kraują siurbiančius vabzdžius.Pastarieji nėra inf.šaltinis,nors kartais juose MO dauginasi ir ilgai gyvena.Jie-inf.pernešėjai.Šaltinai(gali būti žmogus arba gyvūnas,kuris serga):ąvisada MO šeimininkas,kuriame MO dauginasi ir iš jo patenka į aplinką.ąpatog.MO kuriems nereikia infekcijos šaltinio,jie dauginasi aplinkoje.Tokios ligos-sapronozės(kyla be šaltinio).Išsiskyrimo būdai iš šaltinio į aplinką:1.su šlapimu ir išmatomis.2.su išmatų lašeliais.3.dulkės iš kailio.Perdavimo keliai:1.Kontaktinis-odoje ir gleivinėje besidauginantys MO perduodami sveikam žmogui kontakto metu:tiesioginioąsąlytis tiesiogiai su inf.šaltiniu;netiesioginioąper daiktą.2.Alimentinis-MO patenka į aplinką su išmatomis,vėliau į vandenį ir maistą,kurį vartoja imlus žmogus.Plinta žarnyno infekcijos.3.Oro lašelinis-patog.MO į aplinką patenka iš kvėpavimo takų-kalbant,kosint,čiaudint.Oro srovės juos išnešioja ir taip jie paplinta aplinkoje,o vėliau su įkvepiamu oru patenka į sveiko žmogaus kvėp.takus.4.Transmisinis-MO perneša nariuotakojai,užkrečia žmogų siurbdami klraują.5.Vertikalus-motina užkrečia embrioną. Patekimo vartai-tai vieta,kur į žmogaus organizmą prasiskverbia patogeniniai MO:1.kontaktinio perdavimo kelio perdavimo vartaiąoda ir gleivinės,kurių infekcijos būna(grybinės ligos,venerinės ligos).2.ąburna,nebūtinai reikia maisto ar vandens.Yra fekalinis-oralinis perdavimo kelias(su išmatomis)būdingas vaikams,ligoniams.Ligos:žarnyno infekcijos.3.ąkvėpavimo takai:respiracinės ligos.4.ąkraujas:transmuralinės arba kraujo infekcijos.Ligos(infekcinės):plintančios tik žmonių tarpe-Antroponozės;plintančios tik gyvulių tarpe-Zoonozės;plintančios tarp žmonių ir gyvulių-Antropozoonozės.Patekus MO pro patekimo vartus,toliau MO plinta keliais būdais:1.neikur neplinta ir dauginasi patekimo vartuose-lokali infekcija.2.plinta jung.audiniu(bendrai audiniu,bet mėgstamiausias jung.audinys).3.hematogeninis-kraujasąbakteremija(plinta B),viremija(plinta virusai).Septicemija-kia B plinta netik krauju,bet ir dauginasi jame.Gali susilaikyti audiniuose ir sukelti lokalius reiškiniusąsepticemija plius vietiniai židiniaiąseptikopiemija.4.limfogeninis-limfagyslėsąrožė,streptokokinės ligos.5.neurogeninis-nervaisąCNS,pasiutligės B,virusai,kurie keliauja periferiniais nervais.6.gleivinėmis-nuo gerklės iki plaučių.

8.Virusų infekcinės savybės.Virusinių infekcijų ypatumai.Virusinių infekcijų dažnesnis infekcinis kelias,kiti irgi būdingi.Patekimo vartai tokie patys-Patekimo vartai-tai vieta,kur į žmogaus organizmą prasiskverbia patogeniniai MO:1.kontaktinio perdavimo kelio perdavimo vartaiąoda ir gleivinės,kurių infekcijos būna(grybinės ligos,venerinės ligos).2.ąburna,nebūtinai reikia maisto ar vandens.Yra fekalinis-oralinis perdavimo kelias(su išmatomis)būdingas vaikams,ligoniams.Ligos:žarnyno infekcijos.3.ąkvėpavimo takai:respiracinės ligos.4.ąkraujas:transmuralinės arba kraujo infekcijos..Virusinės infekcijos sunkesnės už paprastas.Dažniausiai jos būna ūmios jos trunka kelias savaites,lėtinių beveik nėra.Būdingi augliai-virusai transformuoja ląsteles ir sukelia onkogeninius procesus.Virusų persistencija dažnesnė bakterijų.Persistencija-kai virusas išlieka organizme,nesukeldamas jokių patologinių reiškinių.Iš B gali persistuoti riketsijos,persistuoja herpės virusai.Nešiotojas:virusai negali išgyventi ne ląst.,todėl tikro nešiojimo negali būti.Transplacentinis perdavimasąretas reiškinys.Kai kurieąraudonukėsąpereina placentą.Herpes virusu kūdikis užsikrečia gimdymo metu,ne per placentą.Patogenezės metu jokių toksinų neišskiria,kai kurie jų komponentai pasižymi toksiškumu.Patogenezėje svarbus pačių virusų poveikis į ląstelęąbesidaugindami nužudo ląst.Kita rūšisąimuniniai virusainenužudo ląst.Viruso komponentai patenka į MHC-I ir susidaro T-kilerių klonas,kuris nužudo ląstelę.Prieš virusus imunitetas susidaro visam gyvenimui t.y.tvirtesnis ir ilgesnis nei prieš B.

9.Makroorganizmo ir aplinkos vaidmuo infekciniame procese.sergamumas inf.ligomis žmonių tarpe nevienodas.Vienos ligos pasitaiko retai,kitos labiau paplinta priklausomai nuo metų sezono ir kt.Sporadiniai atvejai-pavieniai,tam tikru dažniu pasikartojantys ligos atvejai.Egzotinės inf.ligos-ligos nebūdingos tam tikrai geografinei vietoviai(pvz.:Lietuvai nebūdinga leišmanijozė).Epidemija-per trumpą laiką suserga daug žmonių,liga apima dideles teritorijas.Pandemija-per trumpą laiką liga išplinta visame pasaulyje.Epideminiai protrūkiai-suserga kelios dešimtys ar šimtai žmonių susijusių tarpusavyje(pvz.:pietavusių tame pačiame restorane).Endemija-inf.liga sergama tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje.Priežastis;tik toje teritorijoje gyvenantys infekcijos pernešėjai(erkės,moskitai,uodai,musė cė-cė),specifiniai inf.šaltiniai(maro šaltinis graužikų didelis kiekis),klimatas.Ligos plitimo greičiui lemiamą įtaką daro MO savybės:1.virulentiškumas-mažai virulentiški nesukelia inf.2.plitimo kelias-greit plinta oro lašeliniu keliu,alimentiniu ypač per vandenį,transmisiniu(suiručių metu).3.inkubacinis periodas-jei trumpas liga plinta greitai,jei ilga tai lėčiau.Makrooganizmų vaidmuo:ągreitam išplitimui reikalingas didelis visuomenės imlumas ąkolektyvinis imuniteto lygis.

10.Imuniteto  sąvoka.Imuniteto rūšys.Imunitetas-tai yra organizmo atsparumas genetiškai svetimiems ifekciniams ir neinfekciniams agentams.Specifinis imunitetas skirstomas į humoralinį ir ląstelinį.Humoralinis-pasireiškia per skysčiuose ištirpusias medžiagas(Ak.).Ląstelinis-veikia per ląsteles(T limfocitai).Humoralinis ir ląstelinis dar skirstomi:po infekcinio proceso įgytas imunitetas vadinamas natūraliu.Kai infekcinis procesas būna besimptomis arba pasireiškia neryškiais klinikiniais simptomais,žmogus paprastai net neįtaria,kad jis turi natūralų imunitetą ir yra neimlus vienai ar kitai infekcinei ligai.Natūralus imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus.Aktyvų sudaro paties organizmo imuninė sistema,pasyvus susidaro kai į organizmą patenka svetimi Ak.Embrioniniame  periode motinos kraujyje esantys Ig(IgG, IgA)per placenta patenka į vaisiaus kraujotaką,tad gimęs kūdikis turi taip vadinamą placentinį imunitetą.Placentinis nėra ilgalaikis ir paprastai trunka ne daugiau 1m.Dirbtinis imunitetas sudaroma vakcinomis ir imuniniais serumais.Vakcinomis sudaromas aktyvus dirbtinis imunitetas ,kuris yra ilgalaikis,paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki kelių ar keliolikos metų.Pasyviam imunitetui sudaryti naudojami imuniniai serumai.Pasyvus imunitetas susidaro iš karto po serumo įvedimo,tačiau yra neilgalaikis ir trunka iki dviejų savaičių,kadangi imuniniams serumams gauti naudojami gyvuliai,o jų serumo baltymai žmogui yra Ag.Žmogaus organizme prieš šiuos Ag.gaminami Ak.kurie juos suriša ir neutralizuoja.Imunitetas gali būti sterilus-po infekcinio proceso šį procesą sukėlusių MO žmogaus organizme nelieka ir nesterilu-po infekcinio proceso MO išlieka.Nesterilus imunitetas susidaro,kai ligą sukėlę MO apsigyvena Ak.neprieinamoje vietoje.Dar gali būti antibakterinis,antiparazitinis,antivirusinis imunitetas.Kolektyvinis imunitetas leidžia suprasti visuomenės imlumo lygį.Interferencinis imunitetas-kai du mikrobai kliudo viena skitam.Transplantacinis imunitetas-prieš transplantantus.

11.Žmogaus organizmo fiziologiniai(genetiniai)apsaugos nuo mikrobų veiksniai.Mikrobams daugintis reikalinga tinkama aplinka.MO gali daugintis tik tokiuose gyvūnuose į kuriuos lengvai patenka ir randa mitybinių rresursų.T.p.organizme neturi būti žalingų MO veiksnių.MO daugintis kliudo:1.Ląstelių receptorių nebuvimas,prie kurių MO prisitvirtina.Ypač tai svarbu virusams pvz.:ŽIV virusas pažeidžia tik T helperius.2.Netinkama MO dauginimuisi šeimininko temperatūra virulentiškoms savybėms pasireikšti.B.anthracis virulentiškumas susijęs su plazmidėmis.Aukštoje temp.plazmidės nebesidaugina ir paukščiams juodligės nesukelia.3.nebuvimas reikalingos medžiagos:mikrobui reikalingo vitamino,fermento..4.dauguma mikrobų toksinų aktyvūs tampa tik susijungę su šeimininko ląst.Jei jų nėra tai mikrobas neveiks.Genetiniai ir fiziologiniai veiksniai paveldimi ir anksčiau vadinami rūšiniu imunitetu.

12.Žmogaus organizmo ląsteliniai nespecifiniai apsaugos nuo mikrobų veiksniai. Ląsteliniai faktoriai.Ląsteliniai barjerai.Oda ir gleivinės-daugeliui svetimų medžiagų ir MO yra neįveikiamas barjeras .Net ir patog.MO dažniausiai prasiskverbia tik pro pažeistą odą ar gleivines.Turi reikšmės mechaniniai faktoriai,epitelio atsiskyrimas,riebalinių,prakaito liaukų išskyros,kurios padeda pašalinti mikrobus nuo odos.Riebalinės ir prakaito liaukos išskiria riebalines ir pieno rūgštis,žudančias mikrobus.be to žudančiai į mikrobus veikia normali odos mikroflora.Vidiniai ląst.barjerai-kliudo jau patekusiems MO išplisti.Vienas svarbiausių tai limfmazgiai.Fagocitozė ir pinocitozė-fagocituojančios ląst. Fagocituoja įvairias daleles,taip pat ir MO.Fagocituojančių ląst.lizosomose MO ar kitos dalelės suardomos.Svarbiausios iš jų yra neutrofilai.NK-natūralieji kileriai(tai įvairios limfoidinio audinio ląst)jie atpažįsta pakitusiais ląst.Jie svarbūs supiktybiškėjusių,vėžinių ląst.atvejais.Jie veikia iškarto.Kai kurie NK turi komplemento receptorius ir atakuoja ląst.,susijungusias su komplementu.

Jei mikrobas praeina odos ir gleivinių barjerą,apsauginę funkciją ims vykdyti limfmazgiai,kuriuose sulaikomi ir nukenksminami patog.mikrobai.Limfmazgiuose išsivysto uždegimas,žudančiai veikiantis infekcinių ligų sukėlėjus.Uždegimą lydi liaukocitų aktyvacija,kūno temp.pakilimas,acidozės ir hipoksijos atsiradimas,kurie žudančiai veikia į MO.Vienu ir pagrindiniu uždegimų mechanizmų yra fagocitozė.ji yra viena seniausių organizmo apsisaugojimo priemonių.jos metu organizmo ląst.aktyviai praryja ir sunaikina patekusius į organizmą gyvus ir užmuštus mikrobus ar kitus svetimkūnius.Pimą kart fagocitozę aprašė I.Mečnikovas.Ląst.,sugebančias vykdyti fagocitozę,skirstė į makrofagus ir mikrofagus.Mikrofagams priklauso niautrofilai,eozinofilai.Jie pirmieji patenka į uždegimo židinį.Makrofagai skirstomi į judrius(kraujo monocitai,histiocitai..)ir nejudrius(blužnies,limfinio audinio ląst.,kepenų Kupferio ląst…).Visos ląst.kurios pasižymi dideliu fagocitiniu aktyvumu,sudaro mononuklearinių fagocitų sistemą.Fagocitozė vyksta keliomis stadijomis:1.Fagocito priartėjimas prie objekto ir mikrobo prilipimas prie fagocito.2.Mikrobo prarijimas.3.Fagosomos susidarymas ir susiliejimas lizosoma(fagocituojančios ląst.turi lizosomas,kuriose yra virš 25 įvairių hidrolizinių fermentų ir baltymų,pasižyminčiomis antibakt.savybėmis).4.Mikrobo žuvimas ir viduląstelinis suvirškinimas.Procesas kuris baigiasi fagocituotų mikrobų žuvimu,vadinamas užbaigta fagocitozė.Tačiau kai kurie MO būdami fagocitų viduje nežūva,o kartais net dauginasi juose.Tai gonokokai,TBC mikobakterijos,brucelės.toks reiškinys vadinamas neužbaigta fagocitozė.Žūva fagocitai.Fagocitozė priklauso nuo organizmo stovio-CNS reguliuojančio vaidmens,mitybos,amžiaus.Liaukocitų fagocitinis aktyvumas keičiasi prie daugelio ir dažnai neinf.susirgimų.Nustatant eilę fagocitozės rodiklių,galima nustatyti ligos eigą-sveikimą ar ligonio stovio pablogėjimą,gydymo efektyvumą..Fagocitozės aktyvumas siejasi su opsoninų buvimu kraujo serume.Šie AK skatina fagocitozę,ruošia mikrobinės ląst.paviršių fagocitavimui.

13.Humoraliniai nespecifiniai organizmo apsaugos nuo mikrobų veiksniai.Be fagocitų kraujyje yra tirpstančios nespecifinės medžiagos,kurios žudančiai veikia MO.Tai: Humoralini faktoriai-tai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose esančios medžiagos,kliudančios MO adsorbuotis ant jiems jautrių ląst.,suardančių kai kuriuos jų struktūrinius komponentus,trikdančios MO dauginimąsi ar suaktyvinančios ląstelinius nespecifinius apsaugos faktorius.Tai lizocimas,ardantis bakterijų sienelės peptidoglikanų sluoksnį jo yra visuose organizmo skysčiuose.Gramteigiamos B virsta protoplastais,kurie labai jautrūs aplinkai,tokie žūva.Lizinai(panašus į pieno baltymus aktyvus prieš streptokokus,enterokokus)ir leukinai jie abu ardo sienelės struktūras. Priešvirusiniai ląst.faktoriaiyra inhibitoriai ir interferonai.Pirmieji jungiasi su virusu ir pastarasis nebegali adsorbuotis ant ląst.,tuo pačiu netenka virulentiškumo,interferonai sutrikdo į ląst.patekusio viruso dauginimasi.Komplementas-tai 9 komponentų serumo baltymų sistema.Aktyvus komplementas stimuliuoja fagocitozę,lizuoja kai kurias B ir ląst.Kiti nespecifiniai apsaugos faktoriai kaip ir minėjau tai temperatūra…

Komplementas-yra sudėtinga kraujo baltyminių frakcijų sistema,sugebanti lizuoti MO ir kitas svetimas ląst.pvz.:eritrocitus.Skiriama keletas komplemento komponentų C1,C2 ,C3,…Komplementas suyra prie 55 laipsnių,per 30min.Jis tai pat suyra sukratant,veikiant UV spinduliams.Komplementas aptinkamas ne tik kraujo serume,bet ir kituose organizmo skysčiuose,išskyrus akie priekinę kamerą ir nugaros smegenų skystį.Properdinas-kraujo normalaus serumo komponentų grupė,aktyvuojanti komplementą dalyvaujant magnio jonams.Jis panašus į fermentus ir vaidina didelį vaidmenį organizmo atsparume prie infekcijos.Properdino kiekio sumažėjimas kraujo serume rodo imuninių procesų nepakankamą aktyvumą.β-lizinai-termostabilios žmogaus kraujo serumo medžiagos,pasižyminčios antimikrobiniu veikimu,ypač prieš G+ B.suyra veikiant UV spinduliams.γ-lizinas-termostabili medžiaga,išskirta iš karščiuojančių ligonių kraujo.Pasižymi savyde,nedalyvaujant komplementui,lizuoti b,ypač G-.Išlaiko šildymą iki 100laipsnių.Eritrinas-išskirtas iš gyvulių eritrocitų.Veikia bakteriostatiškai į difterijos  ir kai kuriuos kitus MO.Leukinai-bakteriocidinės medžiagos,išskirtos iš leukocitų.Termolabilūs.Aptinkamas kraujyje l.nedideliame kiekyje.Plakinai-panašios į leukinus medžiagos,išskirtos iš trombocitų.Lizocimas-fermentas sudarantis mikrobinių ląst.apvalkalėlį.Jis aptinkamas selėse,ašarose,kraujo skysčiuose.Bakteriocidinėmis savybėmis taip pat pasižymi šlapimo sudedamosios dalys,įvairių audinių ekstraktai.Normaliame serume yra nedaug interferono

14.Nespecifiniai priešvirusiniai apsaugos veiksniai.Veiksniai leniantys priešvirusinį imunitetą:1.Organizmo skysčiuose esantys virusai surišami Akąvirusai neutralizuojami.Ak bejėgiai prieš ląst.esančius virusus.Ak vaidmuo menkas.Kartais praėjus keliems metams po tymų žmogus suserga sklerotiniu panencefalitu.Žmonių kraujyje būna Ak,kurie negali išgelbėti.2.ląstelinis imunitetas nėra reikšmingas.Ląstelė į kurią pateko virusas-nužudoma.Susidaro virionas,kuris patenka į kitą ląstelę.Kartais virionai nesusidaro.3.interferonai veikia į ląst.patekusio viruso reprodukcijos procesą,sutrikdo NR replikaciją ląstelėjeąsutrikdoma transliacijaąbaltymų sintezė.Yra α β γ inerferonų.Jie mažai specifiški virusų atžvilgiu bet specifiški šeimininko atžvilgiu.Interferonus gamina ląst.veikiamos interferonogenų (stiprios NR).4.cheminės medžiagosąpriešvirusiniai inhibitoriai.Suriša virusąąsutrikdo viruso adsorbciją ant ląst.Veikia panašiai kaip Ak.

15.žmogaus organizmo imuninė sistema.Imunokompetentinės lątelės,jų pagrindinės funkcijos Imuninės sistemos organai ir ląstelės.Imun.sist.savarankiška sudaryta iš centrinių ir periferinių organų.Centriniai (lokalizuoti konkrečioje vietoje) čiobrialiaukė, Fabricijaus maišelis (paukšč.) ar kaulų čiulpai(žinduol).Periferiniai tai limfmazgiai,blužnis,kraujas ir kt.aud. kuriuose telkiasi imuninės sistemos ląstelės.Imuninės sistemos ląstelės T ir B limfocitai,makrofagai,monocitai,dendritinės ląst.plazmocitai.Čiobrialiaukė apie ją sužinota praeito a.7 deš.laikyta rudimentinio org.Pastebėta kad tiems kuriems pašalita čiobr.sutrinka imuninis atsakas.Buvo atlikti transplantacijos tyrimai.Pastebėta,kad pašalinus l/ anksti transplantatas neatmetamas.Čia subręsta Tlimf.(nes thymus) Ir tik subrendę gali dalyv.imuninem atsake.Fabricijaus maišas.randasi paukščių storosios ž. Pab.Jo analogas kaulų čiulpai.JAV studentas Glikas tyrinėjo viščiukų reakciją į salmoneles.Juos užkrėsdavo salmonelėm ir stebėdavo kiek kraujyje susidaro agliutininų.Tyrė 9 iš jų 6žuvo.Jis ištyrė išgyvenusių višč. Kraujyje esančius Ak,ir jų neaptiko.Padarė išvadą,kad F.maišas svarbus org.Ak susidarymui.Čia gaminasi Blimf (nes bursa).Imuninės sist. Org. Reikalingi,kad juose subręstu ir diferencijuotųsi T ir Blimf.Jie subrendę įgyja receptorius,todėl gali atpažinti svetimkūnį.Ląstelės:Tlimf. Blimf. Ag pristatančios ląst.Imuniniam procese dalyvauja mediatoriai.tai baltymai kurie niekuo nesiskiria nuo kitų.ląst.išskiriamų mediatorių.Imuninės sist.mediatoriai veikia imunines ląsteles.Mediatoriai, kurie veikia ląstelės resceptorius-citokinai.Imun.sistemos mediatoriai:interleukinai-IL1 stimuliuoja tlimf.inicijuoja Blimf.,sukelia karščiavimą.Interferonai-aktyvina makrofagus,MHC molekules,slopina IgE sintezę;KSF-kolonijas stimuliuojantis faktorius;TNF-tumoro nekrozės faktorius;Chemokinai.Interleukinai aktyviai veikia imuninius procesus todėl jie naud.auglių gydymui.Mediatorių negalima naud didelėm dozėm,nes pasireiškia šalutinis poveikis.pvz interleukinas ir kt.mediatoriai sukeliakarščiavimą.IL1-mieguistumą.ANF-sutrikdo atmintį.

16.Antigenai,haptenai.Antigeniškumo,imunogeniškumo sąvokos.Ag specifiškumas.Antigenai-genetiškai svetimos organizmui medžiagos(baltymai,nukleoproteidai,polisacharidai..),į kuriuos organizmas atsako specifinėmis imunologinėmis reakcijomis.Viena iš tokių rekcijų-Ak gamyba.Ag savybės:1.svetimumas-tik svetimos organinės medžiagos yra geri Ag.2.molekulinė masė-paprastai Ag yra stambios molekulės,ne mažesnės nei 10000 Da.3.cheminė prigimtis-geri Ag yra baltymai,polisacharidai.Kt.organinės medžiagos(nukleininės r.,lipidai)yra silpni Ag arba iš vis nepasižymi Ag-niškumu.Medžiagos nesukeliančios imunologinių reakcijų t.y.Ak gamybos,bet specifiškai reaguojančios su pagamintais ak,vadinamos nepilnaverčiais Ag-haptenais.Haptenai susijungę su baltymais,polisacharidais įgyja pilnaverčių Ag savybes.Pilnaverčiai Ag vadinamos tokios medž.,kurios sukelia Ak sintezę. Imunogeniškumas-Ag sugebėjimas specifiškai sąveikauti su Ak.Antigeniškumas-tai sugebėjimas sukelti Ak gamybą.Pasireiškia medžiagai patekus į organizmo vidų,kur vyksta jos susitikimas su imuninės sistemos ląstelėmis.Ag specifiškumas:Ag su Ak jungiasi tam tikra  savo paviršiaus dalimi.Ši Ag paviršiuje esanti Ag dalis vadinama determinantu.Baltyminio Ag determinantui sudaryti reikalingos aromatinės amino rūgštys,todėl baltymai,turintys nedaug šių rūgščių (želatina),yra silpni Ag.Reikšmingi MO antigenai.Rūšinis specifiškumas: Kadangi kiekvienos bakterijų ar kitų MO rūšies antigeninė struktūra yra unikali,tai pasitarnauja identifikuojant iš ligonio ar aplinkos išskirtus MO. Grupinis: Ag-ninės sandaros savybės būdingos t.t. MO grupei rūšies viduje. Tipospecifiniai: išryškina skirtumus tarp panašių vienos rūšies MO (serovaro nustatymui).Imuninė sistema diferencijuoja “savus” ir “svetimus”Ag,reaguodamas tik į “svetimus”.Tačiau galimos reakcijos į “savus” organizmo Ag-autoantigenus ir susidarymas prieš juos Ak-autoantikūnų.Autoantigenais gali būti akies lęšiukas,spermatozoidai,skydliaukė ir kt.,kurie individumo gyvenimo eigoje nekontaktuoja su imunine sistema,o kontaktuoja su ja,esant įvairiems pakenkimams,patekdami į kraują.Susidarius autoantikūnams,gali išsivystyti autoimuniniai susirgimai.

17.Bakterijų antigenai.Bakterijų toksinų,anatoksinų,fermentų antigeninės savybės.Mikrobinė ląstelė turi didelį kiekį Ag,kurie įvairiai išsidėsto ląstelėje ir turi įvairų poveikį infekcinio proceso išsivystymui.Įvairių grupių MO antigenai turi įvairų sąstatą.Žarnyno bakterijoms gerai išaiškinti- O,K,H antigenai.O-antigenas,susijęs su mikrobinės ląstelės sienele.Jį paprastai vadina somatiniu.Jis yra termostabilus,lipo-polisacharido-proteininis kompleksas,nesuyra veikiant spiritu ir formalinu,išlaiko šildymą iki 800-1000 C.K-Ag(kapsuliniai)susiję su kapsule ir mikrobimės ląst.ląsteline sienele.K Ag išsidėsto labiau paviršiuje negu O Ag.Jie yra sudėtingi polisacharidai,randasi sienelėje ir kapsulėje.Pagal atsparumą aukštai temp.skirstomi į termolabilius (L,B),ir termostabilius (A,M)antigenus.Paviršiniams Ag priklauso ir Vi Ag,kurį turi vidurių šiltinė ir kai kurios kitos žarnyno B.H-Ag(žiuželiniai)-termostabilūs,proteininiai.Sudaryti iš specialaus baltymo flagelino,randasi žiuželiuose.Protekcinis Ag(apsauginis)jis susidaro B,joms esant ligonio organizme.Juodligės,maro,bruceliozės sukėlėjai sugeba gaminti protekcinį Ag.Vystantis,augant ir dauginantis MO,jų Ag gali keistis.Netenkama kai kurių  Ag komponentų,esančių paviršiuje.Šis reiškinys vadinamas disociacija.Mikrobiniams toksinams taip pat būdingos Ag savybės.Stiprūs Ag yra egzotoksinai.Paveikti formalinu ir temperatūra,jie netenka nuodingų savybių,bet išlaiko Ag savybes ir tada vadinami antoksinais. Superantigenai- jungiasi su T limf receptoriais kitaip ir juos suaktyvina- tai pvz.stafilokokų egzotoksinas (toksinas ir enterotoksinas sukelia toksinį šoką)

18.Imunoglobulinai.Antikūnai-tai specifiniai kraujo baltymai-Ig,susidarantys patekus į organizmą Ag ir sugebantys su juo specifiškai reaguoti.Žmogaus serume yra 2 rūšių baltymai:albuminai ir globulinai.Ak priklauso γglobulinams,ši globulinų frakcija elektroforezineme laukia juda greičiausiai.Ig charakterizuojami molekuline mase,nusėdimo greičiu ultracentrifuguojant..Pagal šias savybes Ig skirstomi į 5 klases:IgG,IgM,IgA,IgE,IgD.Ak buvo įmanoma tirti kai biochemikai pradėjo naudoti metodus baltymams išskirti.Pirma panaudota elektroforezė.R.Porter-biochemikas tyrinėjo fermentus proteaes.Ak tyrė naudodamas ferm.tyrimus.Imunizavo triušį arklio serumo albuminu.Triušio kraujyje susidarė daug AkąIgG.Ig jautrūs amonio sulfatuiąiškrenta į nuosėdas.Pavyko gauti grynus Ig.Iškritusius Ig paveikė fermentu papainu.Trumpai paveiktas juo,Ig molek.suskilo į tris fragmentus.Pritaikęs jonų mainų chromatografią atskyrė tris fragmentus.Vieni surišo Ag-pavadino Fab,kiti nesuriša,sudaro kristalus-Fc.A.Nissonof-tyrinėjo fermentus.Ig frakciją susksldė pepsinu.trumpai paveikus Ig molekulės suskyla vėl į tris fragmentus.G.Edelman-tyrinėjo baltymus.Suskaldė Ig molekulę β-merkaptaetanoliu,kuris suardo disulfidinius ryšius.Ig skilo į 2 fragmentus sunkesnius 50000Da ir lengvesnius 20000Da.Ig molekulė sudaryta iš lengvosios ir sunkiosios grandžių,jos turi pastovę ir kintamą dalį.IgG:randami serume.75-85% bendro Ig kiekio.iš kraujo lengvai patenka į audinių skystį.Jungiasi ir neutralizuoja B egzotoksinus.Jungiasi ir su B Ag,tačiau B nepažeidžiaąjos išlieka gyvybingos.Prisijungus Ak,prisijungia ir komplementas,kuris lizuoja B.Neutralizuoja virusus.Antitoksiniai. Antivirusiniai. Praeina placentą,patenka į vaisių ir apsaugo nuo kai kurių ligų.IgM:molekulė yra pentameras.Masė 900000Da.ąsusidaro anksčiausiai, patekus Ag.ąaktyviai suriša komplementą,nes turi penki Fc fragmentus.ąaktyvūs antibakteriniai Ak,tiesiogiai neveikia.ągali neutralizuoti toksinus,virusus.ąsusidaro aktyvaus proceso metu-aktyvaus inf.proceso indikatoriai.ąišlieka neilgai.Po vieno mėn.nedaug. IgA:dažniausiai dimeras. Gali būti tri-, tetra-,ir pentameras.dimerinė forma išskiriama su gleivinių sekretu-tai sekrecinai Ig.Sintetinami kaip ir kiti Ig-plazminėse ląst.Jose sintetinami monomerai,kurie susijungia su gleivinių poli-Ig imunoreceptoriumi.Tada įtraukiami į ląst.vidų,kur proteazė atskelia didesnę poli-Ig dalį.Likusi dalis(sekrecinis fragmentas)sujungia kelias IgA molekuliasąsusidaro dimeras ir kt.Dimeras išeina iš gleivinės.Sintetina plazmocitai o ne gleivinės ląst.(saugo gleivines).IgE:mažai kraujyje apie 0,02%.Cirkuliuoja,kol susiduria su ląst.ąsintetinami vėliausiai.ąlengvai jugiasi prie kai kurių ląst.pavrišiausąputliųjų ląst.taip ląst.įgyja receptorius. IgD: labai mažai serume, tai limf.B receptoriaiąneturintys jų neatpažįsta Ag, visi subrendę limfocitai B turi šį antigeną.

19.Imuninio atsako dinamika.Imunologinė atmintis.Imunologinė tolerancija.esmė indukcinė ir produkcinė fazės.Humoralinio imuniteto mechanizmą paleidžia Ag.Juos patekus į organizmą,atpažįsta specializuotos specialiai šiai funkcijai atlikti ląst.-B-limfocitai.B-limfocito paviršiuje yra daug imunoglobulininių receptorių, turinčių tokią pat struktūrą kaip ir kraujo Ig.Receptoriai jungiasi su Ag paviršiuje esančiais determinantai.Toks susijungimas galimas tik kai determinanto ir receptoriaus aktyviojo centro erdvine konfiguracija atitinka viena kitą,panašiai kaip ranka pirštinę,o raktas spyną.Visų vieno B-limfocito paviršiuje esančių receptorių aktyvieji centrai yra identiški.Bernetas išaiškino,kad organizme yra daug B-limfocitų klonų.Kiekvieno klono Ig-inių receptorių aktyvieji centrai skirtingi,todėl atpažystami betkokie Ag-ų determinantai. B-limfocitų klonai susidaro embrioniniame periode. Patekęs į organizmą Ag sukelia imuninį atsaką tik po to,kai jo determinantai susijungia su B-limfocitų klonu,turinčiu savo paviršiuje imunoglobulininius receptorius,kurių aktyvieji centrai komplementarūs šiam determinantui.Tokių galinčių jungtis su konkrečiu determinantu B-limfocitų nedaug,tačiau procesų pasekoje jų l.padaugėjair vyksta tolesnė jų diferenciacija į Ak gaminančias ląst.-plazmocitus.susijungę su Ig receptoriais Ag įtraukiami į B-limfocito vidų.Ten Ag suardomas,o jo peptidiniai fragmentai Goldžio aparato kanalėliais iškeliami į ląst.paviršių ir patenka į Didžiojo histosuderinamumo komplekso-MHC (ang.k.)II klaės molekules.II klasės molekules turi tik Ak prezentuojančios ląst. -makrofagai, B-limfocitai, dendritinęs ląst. Ir monocitai.skirtingai nuo B-limfocitų,kitos Ag prezentuojančios ląst.neturi Ag atpažystančių ir prezentuoja visus į juos patenkančių baltymų ar komleksinių Ag proteininės dalies peptidus.Būtent šios ląst.,ypač makrofagai,pirmiausiai susiduria su Ag.MHC II klasės molekulėse prezentuojamos ne tie patys B-limfocitų atpažįstami determinantai.Žinoma,prezentuojamose struktūruose gali būti ir baltymo determinantų.Haptenai,kurie kaip žinome neturi baltyminio komponento ir negali būti prezentuojami MHC II molekulėse,Ak sintezės nesukelia.(nepilnaverčiai Ag).Atminties ląst.-tai kitas B-limfocitų biferenciacijos pasekoje susidaręs klonas.Ag prezentacija MHC II klasės molekulėse svarbi tuo,kad dabar į imuninio atsako procesą įsijungia jau kitos ląst.-T helperiai.Jie savo receptoriais jungiasi su tokiomis MHC II klasės molek.į kurias įsiterpę Ag peptidinio komplekso fragmentai.Prisijungę T helperiai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas-citokinus.Citokinai  žinomi kaip ląst.proliferacijos ir diferenciacijos varikliai.Jų dėka iš kamieninių ląstelių diferencijuojasi ir bręsta eritrocitai, grūdėtieji leukocitai, makrofagai..Citokinai,kuriuos T helperis išskiria B limfocito aplinkoje,priverčia pastarąjį proliferuoti ir diferencijuotis į plazmines ląst.jos kitaip nei B limfocitai sėslios ląst.,daugiausia jų puriajame jungiamajame audinyje(blužnis plaučiai..).Plazminės ląst.,sintetina Ig molekules,tačiau jos yra išskiriamos į aplinką,o ne surišamos su ląst.membrana.Plazminių ląst.sintetinamo Ig aktyvusis centras turi tokią pat struktūrą kaip ir B limfocito klono.Taip užtikrinamas imuninio atsako specifiškumas-organizme susidarę Ak reaguoja tik su tais Ag,kurie sukėlė jų gamybą.Ag atpažinimas,B limfocitų proliferacija ir diferenciacija užtrunka apie 2 paras.Tai indukcinė imunogenezės stadija.Po jos prasideda produkcinė fazė-Ak sintezė.Pradžioje sintetinami tik IgM klasės Ig.Vėliau tas pats plazmocitų klonas ima sintetinti IgG.Ig sintezę perjungia citokinai(interliaukinai).susidarę Ig suriša kraujyje esančius Ag,surišti jie negali jungtis su B limfocitų receptoriais.Tad Ak kliudo imuniniai sistemai neadekvačiai,pernelyg stipriai reaguoti į Ag dirgiklį.jei Ag dėl kokių tai priežasčių išlieka organizme ilgą laiką ar nuolat patenka maži jų kiekiai tai plazmocitai toliau veikiami interliaukinų,perjungiami į IgE sintezę.Imuninis atsakas skirstomas į indukcinę ir produkcinę fazes,bet tai nereiškia kad procesas statinis.Ir produkcinės fazės metu kurį laiką vyksta Ag atpažinimas-jau proliferavę.B limf.savo receptoriais jungiasi su organizme esančiais Ag,o šis pažinimo procesas nutrūksta tik tada kai Ak susidaro tiek kad jie suriša visus į organizmą patekusius Ag.didesnis į organizmą patekusių Ag kiekis sukelia stipresnę imuninę reakciją.Tad Ag kiekis ir jo įtakoje susidarę Ak yra pagrindiniai humoralinio imuninio atsako reguliatoriai.Imuninio atsako intensyvumui įtaką turi nedidelę vidaus sekrecijos liaukos (čiobreliaukės,lytinių,hipofizės) hormonai, bei kiti humoraliniai faktoriai(kaulų čiulpų gaminamos medž.). Ląstelinio imuniteto mechanizmas pradėtas tyrinėti vėliau o ir patys tyrimai daugiausia susiję su piktybinių auglių patogenezės bei transplantacinio imuniteto tyrinėjimais.Ląstelinio imuniteto mechanizme yra daug bendro su humoralinio imuninio atsako metu vykstančiais procesais.tačiau yra esminių skirtumų.Efektorinė humoralinio imuniteto grandis yra kraujo baltymai-Ig.Ląstelinio imuniteto efektorinė grandis-T limfocitai, vadinami kileriais.Ig jungiasi su Ag.ir juos neutralizuoja (ar padeda neutralizuoti kitiems apsaugos sistemos komponentams).T kileriai neveikia,nereaguoja su svetimomis medžiagomis ar ląstelėmis-virusais, bakterijomis,baltymų ar kitų organinių medžiagų molekulėmis.Jie atakuoja ir žudo savas,savo organizmo ląsteles.Pvz:kilerio atakuota ląstelė,kurioje buvo tuberkuliozės sukėlėjas,žūna,o M.tuberkulosis lieka gyva.Vienintelės šiuo metu žinomos specifinio ląstelinio imuniteto ląstelės yra T limfocitai.Jie dar ir embrioniniame periode diferencijuojasi iš taip vadinamų pre-T limfocitų. Diferenciacija vyksta čiobrialiaukėje. Laikoma,kad susidaro panašus kaip ir  B limfocitų (109)klonų skaičius.T limfocitų paviršiuje yra  receptoriai (105).Visi vieno limfocito paviršiuje esantys receptoriai yra identiški.Jais T limfocitai atpažįsta ląstelių membranoje esančias zonas-MHC komplekso I klasės molekules.Skirtingai nei II klasės,šias molekules turi visos branduolį turinčios ląstelės.T limfocitai “nemato” savo ląstelių MHC I klasės molekulių-panašiai kaip ir B limfocitai-savų  antigeninių determinantų,nes tokie,galintys atpažinti savas MHC I klasės molekules, klonai žūna dar embrioniniame periode,jų diferenciacijos metu.MHC I klasės molekulės atspindi ląstelės genotipą. Kaip žinia,genai koduoja kokio nors baltymo sintezę. Dalis ląstelėje sintetinamų baltymų suardoma,o jų fragmentai-peptidai vidiniu tinkliniu aparatu iškeliami į ląstelės paviršių ir integruojami į MHC I klasės molekules.MHC I klasės molekulė atspindi unikalų individo genotipą.MHC I klasės molekulių struktūra pakinta pakitus genotipui-dėl mutacijų,transformacijų ar kai ląstelėje vyksta svetimo baltymo transliacija. Patogeniniams intraląsteliniams mikroorganizmams dauginantis ląstelėje,jų baltymų fragmentai taip pat iškeliami į MHC I klasės molekules.Tokios,su pakitusiu MHC kompleksu ląstelės,jau atpažįstamos T limfocitų.T limfocitai lengvai atpažįsta ir kitų individų (rūšies viduje) MHC I klasės molekules.Tai stebime transplantacijų metu-persodintas audinys atmetamas.Antikūnai,susidarę prieš MHC I klasės molekulės baltymus,slopina T limfocitų pažinimo procesą,nes užblokuoja MHC I klasės molekules ir jos tampa neprieinamos T limfocitų receptoriams.Į Filogenetiškai nutolusių rūšių ląsteles imuninė sistema paprastai reaguoja tik antikūnų sinteze. Imunologinė atmintis- ji glūdi T ir B limf.populiacijose. Imuninės atminties ląstelės sudaro ypatingą ilgai gyvuojančių Thymus ir kalų čiulpų ląstelių subpopuliaciją. Jos labai jautrios homologiniams Ag, kuriems veikiant greitai virsta efektorinėmis ląstelėmis, kurios organizme fiksuojamos limfoidiniuose organuose, arba recirkuliuoja, ilgam laikui išsaugo atmintį (apie 20m). atminties limfocitų membranose yra specifinių receptorių, kurie reaguoja į t.t. Ag. šie receptoriai identiški Ak molekulėms. Imuninė atmintis formuojasi vykstant pirminiam imuniniam atsakui. Už ją atsako dalis B limfocitų. Šios ilgaamžės ląstelės išsaugo žinias apie Ag ir jam patekus į organizmą kartotinai, dalyvauja antriniame imuniniame atsake. Antrinis nuo pirminio skiriasi: a)Ak sintezei sužadinti pakanka mažesnių Ag dozių; b)prasideda daug anksčiau ir daug anksčiau pasiekiama Ak sintezės intensyvumo viršūnė; c)sintetinami daugiausia IgG, kurie turi didelį afinitetą, jš sintetinama daugiau ir jie išlieka ilgiau. Jei pirminio atsako metu IgM sintezė nebuvo pakeista IgG, antrinio imuninio atsako sužadinti nepavyksta. Imuninė tolerancija- tai organizmo būklė, kuri pasireiškia specifiniu nereagavimu į Ag, kartotinai su juo susidūrus. Jai būdinga specifiškumas, Ak sintezės nebuvimas, ląstelinio imuniteto stoka. Imuninė tolerancija būna įgimta ir įgyta. Įgimta- tai įgimtas organizmo nesugebėjimas sintezuoti Ig, nes išnykusi ar labai susilpnėjusi limfoidinės sistemos veikla. Įgyti- išsivysto dėl įvairių sunkių uždegiminių ir toksinių procesų, baltymų deficito, ilgalaikio kraujavimo (pvz.AIDS)

20.Alergija. Sensibilizacijos ir anafilaksinio šoko mechanizmai.

1906m pasiūlė mokslininkas Pirke. Alergija- su imunine veikla susiję, tačiau pasireiškiantys nebūdingais imunitetui požymiais, reiškiniai. Anafilaksija- tai organizmo reakcija į pakartotinį antigeno patekimą. Anafilaksiją sukeliantys Ag- anafilaktogenai ar alergenai. Tai baltymai, g.b. ir neorganinės medžiagos, nes jų poveikyje pakinta naturalūs organizmo baltymai- tampa alergenais.  Anafilaksiją sukelia tik giminigų rūšių baltymai, nes jie yra silpni Ag ir ilgai išlieka kraujyje- veikia imunines ląsteles. Patekus į organizmą alergenams (Ag) po indukcinės fazės susidaro produkcinė- susidaro Ak, kurie suriša kraujyje cirkuliuojančius Ag- nutraukiamas pažinimo procesas, susintetinami IgMąIgG. Pirmąkart patekus silpnam antigenui skatinama IgE sintezę, kurie jungiasi FC fragmentais prie putliųjų ląstelių. Pakartotinai patekus silpnam Ag, jis jungiasi prie sensibiluotų putliųjų ląstelių IgEą iš šių ląsteliu atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medž (histaminas, serotoninas). Patekusios į audinius ar kraują šios medžiagos sukelia anafilaksinius reiškinisu. Kai šios medžiagos išplinta po organizmą- anafilaksinis šokas: trinka širdies veikla, krenta kraujospūdis. Todėl naudojant profilaktikai serumus pirma atliekama desensibilizacija - sušvirkščiamas nedidelis kiekis gydomojo serumo, kuris suriša ląstelių paviršiuje esančius IgE. Po 30-60 min švirkščiama likusi serumo dalis. Desensibilizacija atliekam visada, net jei žmogus tvirtina, kad jam gydomasis serumas niekad nebuvo skirtas.

21.Atopijos. Atopijų rūšys. Atopijų profilaktika.

Atopijos- tai alerginės r-jos priklausančios nuo genotipo (pasireiškia fenotipiškai) tai anafilaksinio tipo r-jos į t.t. Ag: žiedadulkes, buitines dulkes, popieriaus. Atopijos yra paveldimos- tokių žmonių imuninė sistema į t.t. Ag atsako IgE sinteze. Atopijų tipai: 1)vaistinės- alergiją gali sukelti pats medikamentas arba jame esančios priemaišos (a/b, sulfanilamidai). Medikamentai turi pašalinį veikimą, kurį galima supainioti su alergija. Norint išvengti vaistinės alergijos reikia keisti medikamentą. 2)maistinės- sukelia nepastovūs alergenai, priklauso nuo maisto paruošimo, sudėties. Viename produkte gali būti skirtingi alergenai. Kartais maiste nėra alergenų, jie susidaro virškinimo trakte veikiant fermentams. Maistinės r-jos: a)lėto tipo hiperjautrumas, b)anafilaksija, c)intoksikacija (ne alergija), d)pesticidai (apsinuodijimai), e)intolerancija, f)anafilaktoidinės r-jos- dažnos vaikų tarpe į uogas, citrusinius vaisius, pomidorus- maiste esančios medžiagos veikia ląsteles tiesiogiai ir vyksta degranuliacija,g)farmakologinės (į kofeiną, etanolį). Šios atopijos pasireiškia virškinimo sutrikimais, vėmimu, viduriavimu, pykinimu. 3)namų dulkių sukeliama alergija- pasireiškia astma, rinitu. Namų dulkės kyla iš medvilnės, popieriaus, kur dauginasi erkutės. Žuvusios erkutės tai baltymai- jie sensibilizuoja organizmą, nesukelia anafilaksinio šoko. 4)naminiams gyvūnams- kačių seilėse yra baltymas, kuris sensibilizuoja. Katės laižosią baltymai patenka į orą per plaukus ir sukelią alergiją. 5)žiedadulkės- pasireškia pavsarį. 6)nariuotakojų nuodams. Specifinė profilaktika: Jei alergenas žinomas- gaunami geri rezultatai imunizuojant žmogų alergenu, to pasekoje susidaro normalus humoralinis imunitetas ir žmogus tampa nebejautrus šiam alergenui, nes: a)pašalinamos sąlygos plazminėms ląstelėms persijungti į IgE sintezę; b)kraujyje esantys IgM ir IgG suriša ten patenkančius antigenus, neleisdami jiems patekti į audinius ir jungtis su ant tukliųjų ląstelių esančiais IgE.

22.Alergija sergant infekcinėmis ligomis.

Infekcinė alergija priklauso lėto tipo hiperjautrumo reakcijai- priskiriama ląsteliniam imunitetui, nors vykdo TH. Ši reakcija neperduodam nei su serumu, nei su krauju. Ši alergija pasitaiko sergant tbc, juodlige, mikozėmis, tuliaremija. Susidaro granuloma: MO fagocituojamas MkF ir juose nesunaikinamas. MakF išskiria citokinus, kurie skatina kitų MakF atėjimą, jungiamojo audinio vešėjimą aplink- susidaro granuloma, kurioje patogenas naikinamas bei apribojamas jo plitimas. (tbc- granuloma, sifilis- gumos).Tai panaudojama inf-nių ligų diagnozei: a)atliekami alerginiai mėginiai- naudojamas iš ligos sukelėjo išskirtas alergenas, sušvirkštimo vietoje jei žmogus sensibilizuotas atsiranda paraudimas- vadinasi jis turi imunitetą. Po vakcinacijos alerginiai mėginiai teigiami.

24.Agliutinacijos r-ja, jos diagnostinė reikšmė. Netiesioginės agliutinacijos r-ja.

Agliutinacija–tai korpuskulinių antigenų suspensioje sulipinimas  su antikūnais ir iškritimas į nuosėdas. Reakcija vyksta izotoniniame NaCl tirpale. Agliutinacijos fenomenas grįstas sąveika su antigeno determinantais, išsidėsčiusiais bakterijų, audinių ląstelių ir kitų korpuskulinių dalelių paviršiuje. Elektrolitų terpėje dalelės sukimba, pamažu nusėda į dugną dribsnių pavidalu ir dažniausiai yra matomi akimi. Agliutinacijos reakcijoje dalyvaujantis Ag vad. agliutinogenu, Ak - agliutininu, o susidaręs specifinis antigeno ir antikūno kompleksas – agliutinatu.Agliutinacijos reakcija yra dvifazė: 1)I fazėje specifiškai jungiasi antigenas ir antikūnai. Ji nesukelia jokio išorinio efekto. 2)II fazė nespecifinė, kai dalyvaujant elektrolitams susidarę agregatai iškrinta nuodėdomis. R-ja pasireiškia priklausomai nuo antigeno savybių. Agliutinacijos reakcija plačiai naudojama įvairioms infekcinėms ligoms diagnozuoti, m/o, išskirtiems iš ligonių ir bakterijų nešiotojų, identifikuoti, kolektyviniam imunitetui tirti profilaktinės imunizacijos metu. Agliutinacijos reakcija galima nustatyti Ak kraujo serume, audinių ekstraktuose, sekretuose. Agliutinacijos reakcija naudojama:1) ligų serodiagnostikai, 2) mikroorganizmui, išskirtam iš ligonio nešiotojo organizmo ar aplinkos objektų, identifikuoti žinomais Ak. Teigiama r-ja rodo, kad nežinomas m/o identiškas tam, kuris buvo panaudotas kaip Ag diagnostiniam serumui gaminti.Yra keli agliutinacijos variantai:1.Orientacinė agliutinacija- bakterijų Ag nustatymui. Atliekama ant lygaus horizontalaus stiklo, porceliano ir kitų medžiagų plokščio paviršiaus. Nuo jo rūpestingai pašalinami riebalai. Praskiesto serumo lašai užlašinami ant plokštelės paviršiaus. Į kiekvieną serumo lašą pridedama po lašą diagnostikumo ar nedidelį bakterijų kultūros lašą ir tolygiai sumaišoma. Kai reakcija teigiama, per keletą minučių, sąveikaujant Ag su imuninio serumo Ak, susidaro satambaus dispersiškumo agliutinatas, o skydtis praskaidrėja.2. Išplėstinė (netiesioginė) agliutinacija- Ak nustatymui. Reakcija atliekama agliutinaciniuose mėgintuvėliuose. Nustatomi ne tik serume esantys agliutininai, bet ir jų titras, t.y. antikūnų titras.Vertinant r-ją būtina atsižvelgti į slenkstinį titrą. Maži serumo  titrai gali sukelti agliutinaciją dėl serume esančių grupinių antikūnų. Serumai, su kuriais ketinama atlikti agliutinacijos reakciją, skiedžiami mėgintuvėliuose. Į kiekvieną praskiesto serumo mėgintuvėlį sulašinama diagnostikumo mėgintuvėliai sukratomi, dedami į termostatą, po to laikomi kambario temperatūroje. Reakcija įvyksta per 24 valandas. Tiksliai diagnozei nustatyti neretai reikia išsiaiškinti, ar rasti antikūnai nėra anksčiau persirgtos ligos ar vakcinacijos išdava. Sergant Ak daugėja. Serumo antikūnų dinamika suteikia papildomos informacijos apie gydymo efektą, ligos raidą ir baigtį.3. Pagreitėjusi agliutinacija pagal Noblę. Grįsta antigeno ir antikūno geru kontaktu dėl abiejų komponentų didelės koncentracijos ir mechaninio poveikio, 4.Hemagliutinacija. vadinamas eritrocitų sulipimas, veikiant įvairiems nespecif. faktoriams. Hemagliutinaciją sukelia kai kurie virusai, bakterijos, jų apykaitos produktai, augalų, gyvatės nuodų ekstraktai. 5. Netiesioginė hemagliutinacija- Eritrocitai, adsorbavę Ag, tampa jautrūs homologiniams Ak. Veikiant specifiniams Ak sensibilizuoti eritrocitai sulimpa ir nusėda, sudarydami hemagliutinatą. Infekcinės ligos diagnozė nustatoma radus tiriamoje medžiagoje tam tikrų Ak. Eritrocitiniai diagnostikumai skirti netiesioginės hemagliutinacijos reakcijai. Reakcija atliekama mėgintuvėliuose. Ligonio serumas prasksiedžiamas,po to pridedama diagnostikumo, laikoma termostate ir. kambario temperatūroje. Kai r-ja teigiama, eritrocitų dribsniai plačiai nusėda mėgintuvėlio dugne, o kai reakcija neigiama, nuosėdos kompaktiškos, lygių kraštų, telkiasi įdubos viduryje. Atliekama ir atvirkštinė netiesioginės hemagliutinacijos r-ja, kai ant eritrocitų adsorbuojami diagnostinio serumo Ak ir hemagliutinacija įvyksta jiems sąveikaujant su homologiniu Ag. Tokio tipo reakcija padeda nustatyti ligos sukėlėją ar jo Ag.Netiesioginės hemagliutinacijos r-ja yra labai jautrus Ak nustatymo būdas. Kuo grynesnis Ag, tuo r-ja specifiškesnė. Ant eritrocitų galima adsorbuoti įvairių mikrobų, audinių, augalų antigenus. Rakcija plačiai naudojama infekcijai, invazijai, alerginėms ligoms, piktybiniams navikams diagnozuoti, patologinei būklei nustatyti.6. netiesioginė agliutinacija su lateksu- neutralaus latekso dalelės naudojamos kaip neutralus Ag adsorbentas. Gerita r-ja, be to ant latekso galima adsorbuoti įvairios kilmės antigenus.7. Kumbso reakcija padeda nustatyti nepilnus Ak.Nepilnų Ak susidaro esant patologinei būklei, rezus neatitikimui, vykstant autoimuniniam procesui. Nepilni Ac gali jungtis su Ag, tačiau turėdama tik vieną aktyvųjį centrą, Ac molekulė prisijungia tik prie vieno Ag receptoriaus ir nesudaro kompaktiško tinklo, daugiamolekulių kompleksų. Todėl in vitro nesukelia agliutinacijos, precipitacijos ar kitokių fenomenų. Kumbso reakcija skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę. Abi jos labai specifiškos.Tiesioginė Kumbso reakcija padeda nustatyti fiksuotus nepilnus Ac.Tam reikia antiglobulininio serumo.Tiesioginė Kumbso reakcija padeda nustatyti naujagimių hemolizinę anemiją, autoimuninei hemolizinei anemijai nustatyti arba tada, kai buvo perpilta netapataus kraujo. Netiesioginė Kumbso reakcija padeda nustatyti nepilnus antikūnus laisvai cirkuliuojančius kraujyje ir  lorganizmo skysčiuose.Tiriamasis serumas sumaišoma su žinomos kilmės Ag. Po to pridedama antiglobulininio serumo. Teigiama reakcija rodo, kad serume yra nepilnų antikūnų. Netiesioginė Kumbso reakcija padeda nustatyti nėščiųjų kraujo serume esančius nepilnus antikūnus ir rezus konflikto grėsmę, padeda parinkti kraują perpylimui.

25.Precipitacijos r-ja. Atlikimo metodai.

Precipitacija- tai drumzlių ir dribsnių susidarymas skaidrioje terpėje, sąveikaujant koloidiniams ir tirpiems Ag bei Ac.Precipitacijos reakcijoje Ag yra skaidrus molekulinės struktūros tirpalas arba koloidas.Dalelių dydis lemia  r-jos atlikimo ypatybes. Precipituojančių serumų titras nustatomas pagal precipituojančio antigeno praskiedimo laipsnį.. Precipitacijos reakcijoje Ag vad. precipitinogenu,Ac – precipitinu, o Ag ir Ak kompleksas, susidaręs, kai reakcija teigiama, - precipitatu. Greičiausiai įvyksta ir ryškaisia precipitacija ten, kur Ag ir Ac koncentracijos ekvivalentiškos. Precipitacijos r-jos intensyvumas nustatomas įvairiais būdais. Paprasčiau yra nustatyti titrą, išmatuoti drumstumą ir kt., Precipitacijos r-ja naud. kai kurioms bakterinėms ir virusinėms ligoms diagnozuoti.1. Žiedinės precipitacijos reakcija. Siauruose mėgintuvėliuose serumas ir Ag pilami pasluoksniui taip, kad tarp jų išliktų skiriamoji sąlyčio riba. Kai Ag atitinka Ak, jiems jungiantis sąlyčio riboje greitai susidaro balkšvai drumzlinas, siauro žiedo arba disko pavidalo precipitatas, kuris pamažu platėja. Po kelių valandų gali iškristi nuosėdos. Reakcijoje dalyvaujantis Ag ir Ak turi būti skaidrūs.Ji atliekama marui, juodligei, meningokokinei infekcijai nustatyti, 2.Flokuliacijos reakcija  Čia kaip precipitinogenas vartojamas toksinas arba anatoksinas, kuris susijungęs su imuninio serumo Ak sudaro purius dribsnius- flokuliatą. Flokuliacijos reakcija dažniausiai atliekama toksinui, anatoksinui arba antitoksiniam serumui titruoti. Į mėgintuvėlių eilę paeiliui pilama vis daugiau flokuliacinio serumo ir į visus po tiek pat Ag. Anksčiausiai r-ja įvyksta ten, kur Ag ir Ak koncentracijos ekvivalentiškos. 3.Imunodifuzija atliekama vandenyje tirpiems Ag nustatyti. Netolygaus dispersiškumo antigenai agare susiduria su Ak- precipitacijos sritys agare gerai matomos. Precipitacijos r-jai naud. labai skaidrus agaras. Precipitatas susidaro  tik iš vieno tipo homologinių Ag ir Ak ir netrukdo kitiems Ag ir Ak toliaus skverbtis ir sudaryti kitas precipitacijos juostas. Pasitiktinė dvikryptė difuzija- agare karštu agaru padaromos duobelės: viena centre ir 8 aplink. Į centrinę duobelę pilamas Ak, o aplink skirtingi Ag arba įvairaus praskiedimo Ag tirpalai. Taip nustatomas Ag identiškumas arba jų koncentracija.

26.Imuninės lizės r-ja. Praktinis hemolizės r-jos panaudojimas.

Svarbiausia imuninio serumo f-ja, tai gebėjimas suardyti MO ir kitas svetimas ląsteles. Tokie Ak vadinami lizinais. Bakteriolizė- tai imuniteto r-ja, kai jungiantis Ak su t.t. bakterijų homologiniais antigenais ir dalyvaujant komplementui- bakterijos pažeidžiamosą lizuojamos. Hemolizės r-ja- jei gyvūnas imunizuojamas kitos rūšies gyvūno eritrocitais, tai serume atsiranda Ak (hemolizinų), kurie sąveikauja su komplementu ir esant terpėje Ca ir Mg jonų tirpina svetimus eritrocitus. Hemolizė yra labai ryški: drumsta eritrocitų suspensija virsta ryškiai raudonu skysčiu,dėl to ji naudojama komplemento sujungimo reakcijoje kaip komplemento adsorbcijos rodiklis. Komplemento fiksacijos testas. Ag ir Ak kompleksas visada adsorbuoja ir fiksuoja komplementą. Testas atliekamas dviem etapais. I etapas – antigeno, antikūno ir komplemento sąveika. II etapas – reakcijos indikacija. Jei Ag.yra eritrocitas tai priešeritrocitiniai Ak.susijungę su eritrocitu,nesukels jokių pokyčių.Tokie eritrocitų ir Ak.kompleksai vadinami sensibilizuotais eritrocitais.Pridėjus prie sensibilizuotų eritrocitų komplemento,įvyks eritrocitų lizė.Taigi sensibilizuoti eritrocitai yra komplemento indikatorius.Ši savybė naudojama komplemento sujungimo reakcijose.Į terpę,kur galėjo vykti Ag-Ak reakcija,pridedame komplemento.Jei reakcija įvyksta,komplementas surišamas,jei ne-lieka laisvas.sensibilizuotų eritrocitų pagalba sužinoma ar Ag-Ak  reakcija įvyko ligonio serume, ar komplementas surištas.Laisvas komplementas sukels eritrocitų lizę,reakcija gana jautri(10k.jautresnė nei agliutinacijos),todėl panaudojama ligų,kurių metu susidaro silpnas imunitetas(gonorėja),virusinių ligų diagnostikai.

27.Komplemento sujungimo r.Tai Ag.-Ak.reakcija,kuriai reikalingas komplementas.Komplementas-tai nespecifinė fermentinė sistema,sudaryta iš 9 skirtingų frakcijų kraujo serume.Komplementas jungiasi prie Ig Fc fragmento tik kai Ig susijungia su Ag.Susijungęs su Ig komplementas tampa aktyvus,jis lizuoja jo aktyvumo vietoje esančias ląst.Jei Ag.yra eritrocitas tai priešeritrocitiniai Ak.susijungę su eritrocitu,nesukels jokių pokyčių.Tokie eritrocitų ir Ak.kompleksai vadinami sensibilizuotais eritrocitais.Pridėjus prie sensibilizuotų eritrocitų komplemento,įvyks eritrocitų lizė.Taigi sensibilizuoti eritrocitai yra komplemento indikatorius.Ši savybė naudojama komplemento sujungimo reakcijose.Į terpę,kur galėjo vykti Ag-Ak reakcija,pridedame komplemento.Jei reakcija įvyksta,komplementas surišamas,jei ne-lieka laisvas.sensibilizuotų eritrocitų pagalba sužinoma ar Ag-Ak  reakcija įvyko, ar komplementas surištas.Laisvas komplementas sukels eritrocitų lizę,reakcija gana jautri(10k.jautresnė nei agliutinacijos),todėl panaudojama ligų,kurių metu susidaro silpnas imunitetas(gonorėja),virusinių ligų diagnostikai.

28.Opsoninė-fagocitinė reakcija. Opsono-fagocitinio skaičiaus nustatymas. Reakcijos mechanizmas. Diagnostinė reikšmė.  Opsonizacija- tai antrasis fagocitozės etapas. Svarbiausias opsonizacijos elemantas, be kurio negalima fagocitozė- tai komplemento sistemos C3b komponento prisijungimas prie MO paviršiaus. Geriausia šią f-ją atlieka specifiniai Ak- opsoninai,kurių aktyvumas stiprėja po sensibilizacijos, paveikus Ag. Opsonizuojančiam tiriamojo kraujo aktyvumui vertinti skaičiuojamas Opsono-fagocitinis skaičius. Jį suradus vertinamas imuninio serumo normalių leukocitų fagocitinis aktyvumas, lyginant su normalaus serumo poveikiu. Tuo tikslu mėgintuvėlyje ruošiamas mišinys iš 4 ingredientų: 1)normalių žmogaus leukocitų; 2)bakterijų paros kultūros; 3)tiriamojo serumo; 4)komplemento. Mėgintuvėliai laikomi termostate 10-30min, poto gaminami tepinėliai, dažomi ir per mikroskopą skaičiuojamas fagocitavusių ląstelių ir jų sufagocituotų bakterijų skaičius. Kuo didesnis Opsono-fagocitinis skaičius- tuo aktyvesnis tiriamasis serumas ir tuo intensyvesnis imunitetas.

29.Toksino-antitoksino r-ijos.Jose dalyvauja 2 komponentai:1.antitoksinis serumas ir 2.B egzotoksinas (antigenas).Čia vyksta toksino neutralizacija.Šiose reakcijose abu komponentai tirpūs,todėl jie-skaidrūs tirpalai.Šios reakcijos vadinamos pagal rezultatą:neutralizacija-veikiamas antitoksino toksinas neutralizuojamas,jis netenka savo toksinių savybių.Neutralizacija vyksta kai Ak.yra pakankamai daug.Vyksta in vivo ir in vitro;precipitacija: žiedinė precipitacija-į mėgintuvėli įpilame antitoksinio serumo ir užpilame sluoksnį egzotoksino,tada įvysta precipitacija,bet ne neutralizacija.Baltymai(toksinai su antitoksinais)jungias tik salyčio vietoj(nereik maišyti).Ši reakcija ir agare.Tada lėkštelėje padedama antitoksinų ir egzatoksinų ir jie plinta.Ten kur jie plisdami susijungia-precipitacija;flokuliacija-jei antitoksinį serumą ir egzatoksiną mėgintuvėlyje sumaišome,iškrenta dribsniai(flokuliatai).Precipitacija ir flokuliacija su toksinėmis savybėmis nesusiję,čia toksinai pasireiškia kaip paprasti baltymai,jie neutralizuojami.

30.Virusų neutralizacijos reakcija. Jos panaudojimas identifikuojant išskirtus virusus. Reakcijos atlikimas.

Neutralizacija- neutralizuotas virusas nuo aktyvaus skiriasi tuo, kad negali sukelti ligos, netenka infekciškumo. Šios r-jos gali būt atliekamos: vištos embrione (sukelia plėvių pažeidimą, pvz.gripo virusas chorionalantojuje sudaro neskaidrias zonas), aud.kultūrose (sukelia aktyvus virusas ląst.degeneraciją- jos suapvalėja, tamsūs branduoliai fibroblastų kultūrose), su lab.gyvuliukais. Spalvinė neutralizacijos r-ja- mėgintuvėlyje sumaišomas virusas ir diagnostinis serumas. Jei serume yra Ak, jie neutralizuos virusą ir tokiu mišiniu užkrėčiame aud.kultūrą. Paprastai audinių kultūros ląstelės daugindamosis išskiria pieno r., todėl keičiasi terpės pHą krypstant į rūgštinę pusę terpė keičia spalvą- pageltonuoja. Patekus virusui į ląstelę sutrikdoma ląstelių veikla ir pieno r. išsiskyrimas- terpės pH nekinta, nekinta ir spalva. Jei virusas neutralizuotas Ak-nų- aud.kultūra išskiria pieno rūgštį, ląstelės keičia spalvą. Lab.gyvunėlių užkrėtimas neutralizuotais virusais- jei jie neutralizuoti- gyvunėlis nesusirgs. Neutralizacija pagal Diulbeką: po viruso neutralizacijos užkrėčiama audinių kultūra matrace, vertinant neutralizaciją skaičiuojami plimai- pažeidimo židiniai.

31.Imunofermentinis metodas(ELISA).Taikomas tiek Ag-ui,tiek Ak-iui tiriamojoje medžiagoje nustatyti.Ag.ir Ak.markeris yra fermentas.Plačiausiai naudojami šie fermentai:šarminės fosfatazė,peroksidazė (virusams krienų peroksidazė),β galaktozidazė.Juos lengva nustatyti kolorimetriniu ir fluorometriniu būdu,net tada,kai būna l.maža Ag.ar Ak.,prie kurių prisijungia fermentas koncentracija.Ak-ams kraujo serume nustatyti ant sorbento plokštelės paviršiaus ar sorbentu padengtame mėgintuvėlio dugne fiksuojamas žinomas Ag.Pripilama tiriamojo serumo.Ag-Ak kompleksas susidaro,jei jie yra specifiški.Nustatant Ag.,diagnostiniai Ak. imobilizuojami ant plastiko paviršiaus,po to veikiama inkubuotais serumo mišiniais su Ak, žymėtais fermentais. (pridedama tiriamųjų Ag.,po kurio laiko nupilama,praplaunama ir po to veikiama tais pačiais,tik jau fermentu pažymėtais Ag.) Tada veikiama substratu, jei r-ja įvyko- plokštelė keičia spalvą,

32.Bendra Ag-Ak reakcijos charakteristika. Serologinių reakcijų diagnostinės galimybės.

Imuninės r-jos- tai fenomenai atsirandantys dėl antigeno ir organizmo imuninės sąveikos. Skirtingomis sąlygomis tas pats Ak gali agliutinuoti, precipituoti, prijungti komplementą, jeigu su Ag susijungia skirtingomis sąlygomis. Veikiant tam pačiam Ag susidaro skirtingų klasių Ig, kurios gali vykdyti tą pačią f-ją. Skiriamos 2 r-jų fazės: 1)Ag ir Ak specifiškai jungiasi tarpusavyje. Ag yra detreminantai, kurie turi elektros krūvį. Ak aktyvių centrų el.krūvis priešingas Ag-  priešingi krūviai jungiasi tarpusavyje ir sudaro stiprią cheminę jungtį. 2)nespecifinė fazė- Ag-Ak kompleksai praranda tirpumą izotoniniame tirpale ir iškrinta į nuosėdas.Serologinės r-jos taikomos: a)inf-nių ligų diagnozei; b)sveiko žmogaus imuniteto lygio nustatymui; c)kontroliuojant imunizacijos efektyvumą; d)diagnozuojant imuninės sistemos ligas. Virusinių ligų diagnostikai naudojama komplemento sujungimo r-ja. Sergant infekcine liga ligonio kraujyje kaupiasi specifiniai Ak, galintys jungtis su sukelėjo Ag. Tiriamas ligonio kraujo serumas, atliekamos serologinės reakcijos su įv.Ag. reakcija vyks su tuo Ag, prieš kurį ligonio serume yra Ak. Dėja Ak g.b. dėl vakcinacijos ar anksčiau vykusio inf-nio proceso, todėl svarbu nustatyti ir Ak kiekį, kadangi ligos metu Ak kiekiai būna didesni. Serologinės r-jos taikomos inf-nių ligų diagnostikoje. Ypač ji vertinga nustatyti ligoms, kurių imunitetas susidaro silpnas. Serologinės reakcijos panaudojamos ir inf-nių ligų bakteriologinei diagnozei- ligos sukelėjo identifikavimui.

33.Imunoprofilaktika,imunoterapijos principai.Vakcinos. Jose naud. gydomieji ir profilaktiniai serumai, kurie gaunami hiperimunizuojant gyvūnus, iš jų kraujo pašalinus forminius elementus ir fibriną. Serumuose yra Ak, kurie neutralizuoja patogeninius m/o ar jų toksinus. Seruminiai preparatai sukelia pasyvų imunitetą, todėl naud. ligos inkubaciniu periodu. Pagal veikimą serumo preparatai skiriami į: antitoksinius, antivirusinius ir antibakterinius. Antitoksiniuose serumuose antitoksinai neutralizuoja egzotoksinus. Antivirusiniuose yra Ak, kurie neutralizuoja virusus ir trukdo jų invaziją į ląst. Antibakteriniuose yra agliutininų ir bakteriolizinų, kurie skatina fagocitozę ir mikrobų ląst. lizę. Kadangi seruminiai prep. yra heterogeniški, tai tai jie turi ir trūkumų: gali sensibilizuoti organizmą, sukelti alergines r-jas, be to, imunitetas trumpalaikis.Todėl yra naud. imunoglobulinai, kurie gaunami iš žm. kraujo, nes jie homogeniški žm. organizmui ir cirkuliuoja kraujyje, sukeldami pasyvų imunitetą. Serumai g.b. suleidžiami į veną (imunitetas įgyjamas tuoj pat),į raumenis ar po  oda. Vakcinoprofilaktika atliekama, kai yra daug žmonių imlių kokiai nors infekcijai. Tai yra epideminė indikacija. Skubi vakcinoprofilaktika atliekama pablogėjus epideminei situacijai. Homologiniai Ig produkuojami organuose, o heterologiniai yra ch. kilmės. Seruminė liga pasireiškia vartojant heterologinius serumus didelemis dozėmis. Ji pasireiškia po 7-14 dienų po pirmos Ag injekcijos.Per tą laiką Ag kiekis sumažėja,tačiau likę jungiasi su pradėjusiais gamintis prieš jį Ak. Susidaro tirpus Ag ir Ak kompleksas,kuris sukelia imuninį atsaką. Atsakomoji r-ja yra karščiavimas,bendras negalavimas, išbėrimas. Profilaktika: stengtis išvengti alergenų patekimo į organizmą. Vakcinos-tai preparatai,kuriems veikiant organizmas sudaro aktyvų imunitetą kuriai nors infekciniai ligai.Skiriamos monovakcinacijos(sukeliamas imunitetas vienai inf.ligai)ir asocijuotos vakcinos(kai sudaroma simunitetas kelioms inf.ligoms).Į asocijuotų vakcinų sudėtį įeina tiksliai subalansuotas įvairių vakcinų Ag.dozės,dėl kurių formuojasi aktyvus imunitetas visiems tokios vakcinos komponentams.Tokios vakcinos įšvirkštimo vietoje sudaro Ag.depą,iš kurio lėčiau rezorbuojamos ir taip pasiekiamas didesnis efektas.Gyvos vakcinos-tai dirbtinėmis sąlygomis išaugintos gyvų MO-ų nevirulentiškos vakcininių padermių kultūros.Nuo gamtoje cirkuliuojančių padermių jos skiriasi svarbiausia tuo,kad yra genotipiškai praradusios gebėjimą sukelti tipišką infekcinę ligą.Negyvos vakcinos-gaunamos iš infekcinių ligų sukėlėjų vadinamųjų gamybinių padermių,kurios turi pilnavertę antigeninę sandarą ir yra l.virulentiškos.Negyvoms vakcinoms gaminti specialiai atrinktos ir patikrintos bakterijų bei virusų padermės pagausinamos mityb. terpėse arba audinių kultūrose ir inaktyvuojamos įv.būdais.Cheminė vakcina-Ag.gaunami iš mikrobų ląstelių cheminės ekstrakcijos būdu.Šias vakcinas sudaro sudėtingi organiniai junginiai.

III skyrius


1. Stafilokokai.Jų rūšys.Jas diferencijuojantys požymiai.Patogeniškumo faktoriai ir toksinai

Morfologija- rutulio formos, G+, apie 1μm diametro, išsidėstę krūvelėmis primenančiomis vynuogių kekę. Tiriant iš žmogaus organizmo, pavienės neturi žiuželių ir nesudaro sporų.

Klasifikacija- stafilokokų gentyje yra 32 rūšys. Jos daugiausia nepatogeninės žmonėms, o patogeninės šaltakraujams. Žmogui patogeniška viena rūšis S. aureus. Dar yra dvi rūšys: S. epidermidis ir S. sa-prophyticus. Jos retai sukelia ligas, bet kartais gali būti patogeniškos.

Rūšių diferencija: St.aureus nuo kitų skiriasi tuo kad skaido angliav.anaerobinėmis sąlygomis, teigiamais katalazės ir koaguliazės testais. katalazės testas atliekamas su vandenilio peroksidu ir bakterijų suspensija, jei kyla O2 burbuliukai testas teig. koagulazės testas: MO suspensijos lašas sumaišomas su lašu plazmos .Esant koaguliazei iškrinta nuosėdos. St.aureus ir St saprophyticus  fermentuoja manitolį, o St.epidermidis ne.St. saprophyticus nehemolizuoja eritrocitų, St.epidrmidis iš dalies hemolizuoja. St.aureus hemolizuoja.St. aureus dar fermentuoja plazmokoagulazę, DNR‘azę, okiti ne.

Kultūrinės savybės- nereiklios terpėms, gerai auga paprastose terpėse, dar geriau kai terpėje yra gliukozės, gerai pakenčia NaCl, net iki 15%. Terpės, kurios turi 7-10% jiems elektyvinės. Temperatūri-nis intervalas 10-15oC. stafilokokai tipiški mezofilai. Standžioje terpėje sudaro S formos kolonijas. Būna plokščių kolonijų, taip pat gali būti pigmento. Yra baltas, citrinos, aukso spalvos pigmentas, kuriam rei-kia šviesos, laiko. Termostate išauginti būna pilkšvos spalvos.

Biocheminis aktyvumas- didelis, aktyvūs skaldo angliavandenius iki rūgščių. Šiuo biocheminiu ak-tyvumu naudojamės diferencijuodami stafilokokus. Stafilokokai lizuoja eritrocitus, skaldo manitą, gliu-kozę ir išskiria fermentus: plazmokoaguliazę, hialuronidazę, fibrinoloziną, proteinazę, šarminę fosfata-zę, želatinazę. Jia atkieka svarbų vaidmenį, nes apsprendžia stafilokokų patogeniškumą. Hialuronidazė, fibrinolizinas apsprendžia jų invazinį aktyvumą, plazmokoaguliazė- apsaugo nuo fagocitozės.

Patogeniškumo veiksniai Ląstelės struktūriniai dariniai: Turi storą gleivinių sluoksnį kur gausu baltymų.Peptidoglikanai-polisacharidų polimeras, sužadina interleukino-1 ir opsonizuojančių Ak sintezę monocituose, apsaugo nuo fagocitozės.Teicho r.-glicerolio polimerai. C faktorius jis padeda prilipti prie krešulio ar traumuotų ląstelių. Kovoja su fibrolaktinu. Turi kolageną surišančių baltymų.A baltymas apsaugo nuo fagocitozės. Egzotoksinai: pirogeniniai egzotoksinai , Enterotoksinai. Toksinio šoko sindromo toksinas.Leukocitotoksinas žaloja leukocitus. Eksfoliatinai epidermio atsiskyrimą nuo dermos.Hemolizinai-citotoksinai alfa hemolizinas ardo eritrocitus trombocitus, veikia kraujagyslių lygiuosius raumenis..Fermentai proteazė, lipazė, kolagenazė- padeda jiems plisti audiniuose.

Enterotoksinus išskiria besidauginantys streptokokai. Jie gali būti išskiriami ir aplinkoje ir ligonio organizme, taip pat išsiskiria maiste. Jei suvalgom tokį maistą- viduriavimas( liga greit prasideda, greit ir baigiasi). Žmogaus organizme išskiriami enterotoksinai sukelia toksinį šoką. Ir enterotoksinio ir toksinio šoko sindromo toksinai yra super Ag. Jie veikia imuninės sistemos ląsteles.

2.Stafilokokų sukeliamos ligos. Labor. d. Imunitetas.Profilaktika.

Patogenezė- patekimo vartai- bet koks odos ir gleiv. pažeidimas. Pat. į odą MO sukelia įv. ligas. L. pavoj. kai patenka į kr.- sukelia greit progres. žaibišką sepsį. Sukeliamos inf : PAVIRŠ. ODOS LIGOS: Piodermija: sukelia st. aureus.Atsir.įv. dydžio pūslel, pripild. skaidraus gelsvo skysčio. Ligai ryškėjant susidaro šašai.Atsiranda galūnėse ten kur pažeista oda. Sukelia abscesus, furunkulus, karbunkulus.GILIOSIOS LIGOS : Osteomielitas sukelia St.aureus. MO kaulus pasiekia per kr.Pl. uždeg., Ūm. endokarditas, artritas. TOKSINŲ SUKELIAMOS LIGOS: apsinuodijimai maistu, pasireiškia staigiu vėmimu praėjus 1-1,5val po valgio(enterotoksianai). Toksinio šoko sindromą Lab. diagnost :.TIRIAMOJI M. kraujas, skrepliai, pūliai, gleivinės dalys, išmatos, vėmalai.

MIKROSKOP. TYR. Daromas orientac. tepinėlis, dažomas Gramo būdu,mikroskopuojame.Matome G+ kokų sankaupas panašias į vynuogių kekes.BAKTERIOLOGINIS T. medžiaga sėjama į kraujo, agarą ( 10%NaCl stabdo kitų MO augimą).po 18val. išauga St. kolonijos identifik- auksinis pigmentas, hemolizinis aktyvumas, jautrumas AB. St.aureus gali hemolizuoti eritr, kamb. Temp. gamina geltoną, kremo spalvos pigmentą, iki rūgščių skaldo gl, manitą anaerobinėmis salygomis, skystina želatiną piltuvėlio pavidalu, nitratus verčia nitritais.Išskiria katalazę, todėl “+“ jos testas jis atliekamas su vandenilio peroksidu ir bakterijų suspensija, jei kyla O2 burbul. testas teig(difer.nuo strp.). T.p. išskiria koagulazę(st.aureus). MO suspensijos lašas sumaišomas su lašu plazmos .Esant koaguliazei iškrinta nuosėdos.SEROLOGINĖ D. Nėra svarbi, nes st. Turi daug variantų Ag. Kartais atl. FAGOTIPAVIMAS.Imunitetas- silpnas, trumpal. Staf.infekcijos yra l. pavoj. nusilpusiems žmonėms dėl kt.ligų.

Profilaktika- aseptika, antiseptika, zaizdų priez.Vakcinų nėra.

3. Streptokokai.Savybės.Klasifikacija.

Morfologija. G+, oval.,sfer.f.kokai.Gr. kult.tepinėl. išsid. grandinėlėm ar po 2. Turi kapsulę(A,B,C sero gr.hialur.kilm), pilių (su M B, lipoteicho r.). Nejudrūs sporų nesudaro.Išskiria hemolizinus.Kultūrinės sav. reiklesni terpėms. Ger. auga kai terpėje yr kr. ar serumo. Optimali augimo T 37s Standžioj terpėj po paros sudaro smulkias R ar S f. kolon. Kapsuliuotų kolonijos gleivėtos ir matinės, nekapsul.-blizgančios. Kolonijos skaidrios drumstos pigmento nesudaro. Skystos terpės nedrumsčia, sudaro nuosėdas. Gerai dažosi anilino dažais.

Biologinės savybės:Fakultatyviniai anaerobai, mikroaerofilai. Gerai auga 10% CO2  sąlygomis. Skaldo angliav. iki rūgšč. Išskiria ferm. streptoliziną, streptokinazę.Klasifikacija: pgl. Gebėjimą hemolizuoti eritrocitus skirstomi į: α hemoliziniai-nevisiška hemolizė, turi žalią sritį. β hemoliz.- visiška hemolizė, sritis skaidri. γ hemoliziniai nėra hemolizės, žmonėms nepatogeniški. Dabar klasifik. remiantis Lancefield klasifik. pgl. Streptokokų antig. sandaros ypatumus.Atsižvelgiant į ląstelės sienelės C polisacharidą Strp grupuojami į serologines grupes.Svarbiausios A, B, C, G, D. A sero gr. Prikl. Str.pyogenes: β hemoliz, sukelia vietin. pūlines uždeg. inf-jas. B priklauso Strp.agalactiae: β hemoliziniai, norm. moterų lyt. takų MF, sukelia naujag.sepsį ir meningitą. C ir G grupė β hemoliziniai, nosiaryklės norm. MF, sukelia sinusitą, bakteriemiją, endokarditą. D grupė Strp. bovis norm. žarnyno MF, α hemoliziniai sukelia endokarditą. Strp. Nepriklausantys serologiniai grupei vad. Žalieji: St. mitis, St. mutans, St. pneumonia. Žmogui patogeniškiausi A gr. Str. Jie turi bendrą visiems  M Ag. Ligų patogenezei svarbią reikšmę turi  Agr. gamin. ekstraceliul. Prod.-O streptolizinas, hialuronidazė, streptokinazė.

4. Streptokokinių ligų Lab. d. Imunitetas ir profilaktika.

Laboratorinė d. Tir. medž. priklauso nuo inf-jos vietos. G.b. gerklės nuograndos, pūliai, kraujas. MIKROSK. T. Tepin. dažom Gramo būdu. Matome G+ koku grandinėlę. Žm.patog. ir nepatog. kokų morfologija vienoda. BAKTERIOLOGINIS T. Sėjam į maitinam. terpę. Inkubuojam 37sT 10% CO2  atm. Standžiose terp.  išauga diplokokai trumpom. grandinėl, skystose sudaro ilgas grand. Skystą terpę drumsčia. Terpėms reikliausi Str. Viridans, auga terpėse turinčiose natyvinio baltymo. BIOCHEMINIS T. Sėjame į margąją eilutę. Str. Identifikuojami iki rūšies, serogrupės. Serodiagnostika atliekama, nustatant Ak prieš Agr. Str.

Imunitetas gan specifiškas. Ligonis pasveikęs po A gr. M B turinčių Str. Ligų tampa atsparus tik vieno var. B. M B neleidžia fagocituoti Str., bet esant spec. Ak prieš M baltymą, Str. fagocit. Imunitetą prieš eritrogeninį toksiną lemia kraujyje esantys antitoksinai. Jie apsaugo tik nuo skarlatininį bėrimą sukėlusio Ag, bet ne nuo Str. Inf.

Profilaktika operacijų metu vartojami antimikrobiniai preparatai tiems žmonėms, kurie turi širdies vožtuvų defektus. Svarbu anksti pradėti gydyti kvėpavimo takų ir odos ligas sukeltas A str., kad neišplistų infekcija. Sergantiems reumatu taikoma streptokokinė chemoterapija. Specifinės profilaktikos nėra.

5.Pneumonijos streptokokai, savybės, klasifikacija, reikšmė žmogaus patologijoje. Labor.d.

Morfologija. Streptococcus pneumoniae G+ lanceto f. diplokokai. Turi kapsulę nejudrūs, sporų nesudaro. Biologinės sav.aerobai.Geriau dauginasi terpėse kur yra 10% CO2.Kolon. smulkios, apvalios, lygiais kraštais. Virulentiškų pavirš.lygus, nevirulent. šiurkštus R f. Fermentuoja gliukozę. Kraujo agare sukelia  α hemolizę. Skystą terpę drumsčia.Klasifikacija: priklauso Strp. genčiai, bet nepr. Lancefield serologinėms streptokokų grupėms.Sukeliamos ligos: sinusitas, otitas, bronchitas, meningitas, krupine pneumon. Dažnai jų būna žmogaus kvėpavimo takuose. Ligos metu išsivysto vienos ar dviejų skilčių, o kartais ir viso plaučio uždegimas.Laboratorinė d. TIRIAMOJI M. kraujas, skrepliai, likvoras, eksudatai. MIKROSKOP. T. Tepinėlis Gramo būdu. Matome G+ lanceto f. diplokokus turinčius kapsulę išsidėsč. grandinėle. BAKTERIOLOGINIS T. Sėjame į kraujo agarą. Inkubuojame 37s 10% CO2  atm. Po 1-5 parų užauga smulkios, skaidrios S f. kolonijos. Skystą terpę drumsčia. BIOCHEMINIS T. Sėjam į margą eilutę. Be rūgšč. skaldo maltozę, gliukozę, sacharozę, laktozę. BIOLOGINIS T. In vivo tiriamoji medž. suleidžiama labor. pelei į paodį. Žūva per 24-48h. SEROLOGINIS T. Agliutinacijos r. PAGREITINTI T. Kapsulių brinkimo mėginys Neufeldo būdu. Sumaišius užkrėstos pelės eksudatą su pneumonijos diplokokų serumų mišiniu ir su praskiestu metileno mėlynuoju. Mikroskopuojant matome ar išbrinko kapsulė. Mikroagliutinacija Sebino būdu. Sumaišius užkrėstos pelės pilvo ertmės eksud. lašą su tipiniu serumu įvyksta agliutinac.

6. Hospitalinės infekcijos.sukėlėjai.Seniau vaikų skyriuose plisdavo lašinės tymų, vėjaraupių, kokliušo, skarlatinos, parotito, difterijos infekcijos. Dabar dėl profilaktinių skiepijimų jų svarba sumaž. Hosp. inf-jai priskiriamos visos infekcinės ligos, iš jų pneumonija, pielonefritas, pūlinė ir sepsinė infekcija, abscesas. Dažniausias hospitalinės infekcijos sukėlėjas yra salmonelės, ešerichijos, klebsielės, pseudomonos, jersinijos,stafilokokai,anaerobai, kandida grybeliai, virusai. Hospitalinės inf. Priežastys: tarp ligoninės personalo ir ligonių cirkuliuoja daug hospitalinių antibiotikams atsparių MO. Daug buitinių ir medicininių inf. Perdavimo veiksnių, ypač invazinių tyrimų, chirurginių operacijų bei kitų procedūrų metu. Blogos sanitarinės sąlygos. Nepakankama dezinfekcija, medicinos įrankių sterilizacija ir procedūrų aseptika. Norint išvengti reikia naudoti vienkart. adatas, švirkštus, infuzines sist. Vengti kryžminės infekcijos.

7.Meningokokai.savybės.klasifikacija.infekcijos.diagnostika.

Neisseria meningitidis

Morfologija G- nejudrios, 0,8 mkrm dyd. diplokokai, kavos pupelės f. Turi kaps. Kultūra Aerobai. Gerai auga terpėse turinčiose organinių medž., kraujo, hemino. Optimali augimo T 35-37 reikia 5% CO2. Specialiose terpėse užauga per 48 val. Kolonijos iškilios blizgančios, gleivėtos, nepigmantuotos S f. Skystą terpę drumsčia. Eritr. nehemoliz. Skaldo iki rūgščių sacharidus. N. Meningitidis skaldo gl. ir maltozę.Gamina oksidazę,testas teig.Želatinos neskystina, nesud. indolo ir H2S. Klasifikacija: Pgl.kapsulės polisacharidus, meningokokai skirstomi į 9 serogrupes: A, B, C, X, Y, 29e, Z, L, W-135. patogenišk.yra A, B, C, Y. Pgl išorinės membranos B. B ir C sero gr. skirstomos į serovarus. Sukeliamos inf-jos : Besimpt. meningokokų nešiojimas. Faringitas ir nazofaringitas. Meningitai. Meningokokcemija.

Lab. diagn. TIRIAMOJI M. Sepsis – kraujas,  gleivės iš nosiaryklės, meningitas cerebrospinalinis skystis, nug. smeg. skystis: Įtarti ligą jei likvoras drumstas, dėl didelio spaudimo veržiasi fontanu. MIKROSKOPINIS T. tepinėlis – matomi segm. Neutrof., juose tarp jų G- diplokokai.BAKTERIOLOGINĖ D.likvorą sėjam į kr. agarą, dedam į termost. 37s inkub.5% CO2. Po 24h tiriam pasėlį. Ieškom S formos, skaidrių ar drumstų, be pigmento kolonijų. Iš jų darom tepin. Terpėse sudaro involiuc. f., galim nematyt tipiškų, pupelės f.bakt.Tik pavienius, netip. kokus.Gr. kult. išskirt sėjam į nuožulnų serumo agarą. Tiriam gr. kult. ferment. aktyvumą. Sėjam į margą eilutę (skaido gl ir malt) Oksidazės r-ja (+) Nitratų redukc.(nepatogen. kokai redukuoja nitratus, o patog.– ne).SEROLOGINIS T. Orientac. agliutinacijos r-ja su polivalentiniu, o po to ir su tipospecifiniais agliutinaciniais ser. Galima serologinė diagnostika. Liga trunka iki mėn., imunitetas form-asi silpn, serolog. Diagnost.naudojami jautrūs metodai: komplemento sujungimo r-ja, imunoflorescencija, (PGR).MOLEKULINĖ HIBRIDIZACIJA su DNR zondais.

8. Gonokokai. Ūmios ir lėtinės gonorėjos patogenezė.diagnozė.

Neisseria gonorrhoeae. Gonokokai suk. pūlinį šlap., lyt. takų uždeg. Užsikr. Lyt. sant. metu, per užkrėstus daiktus. Būna  ūminė ir lėtinė. Ūminė gausi pūlinga lyt. org-ų sekr-ja. Vėliau gonokokai plinta į sėklides jų prielipą, gimdos kaklelį gali sukelti jų uždegimą. Plisdami per kr.limfą gali sukelti gonorėjinius artritus, endokarditus sepsį. Nesigydant ar blogai gydant gali pereiti į lėt.  formą, diagnost. sunkesnė. Lab. diagn. TIRIAMOJI M. Um. gonorėjai pūliai, sekretai iš šlaplės, rectum, junginės, gimd. kaklel. MIKROSKOPINIS T. tepinėlis G- diplokokus leukocituose. BAKTERIOLOGINĖ D. Tir. medž. sėjam į kr. agarą, dedam į termost. 37s inkubuojame 5%CO2. Po 48h tiriam. Ieškome S f., skaidr. ar drumst., be pigm. kolonijų. Iš jų tepinėlį. Terpėse jie sudaro involiuc.f., galime nematyti tipiškų, pupelės f. bakt. Tik pavienes, apvalias f. nebūd. kokus.Gr. kult. išskirt. sėjam į nuožulnų serumo agarą.Tiriam gr. kult. ferment. aktyvumą.Sėjam į margą eilut.skaido tik gl. Oksidazės r-ja (+).SEROLOGINIS T.Orientac. agliutinac.r-ja.Galima serolog. diagnostika.Liga trunka ilgai (iki mėn.),imunit.gana silpnas, serolog. diagnostikai naudojami jautrūs metodai: komplem.sujung.r-ja, imunoflorescenc ,PGR.MOLEKULINĖ HIBRIDIZACIJA  nustat. tir. medž. nukleorūgtys. Tyr. atliek. su nukleozondais.

9.Helikobaktrės ir kampilobakterės, jų vaidmuo žmogaus patologijoje

Apie 10% gyv.serga gastritais, opomis.Ieškoma priežasčių- mitybos, nerviniai faktoriai, pašal. negaunamas teigiamas efektas. 1883m. Warren ir Marshal atrado bakterijas, sukel.skrandžio opas ir pavadino H. pylori.Morfologija -H.pylori spiral., lenkta tiesi, stambi bakt.,0,5-1×2-5μm,G-, amfitrichas ar monotrichas(judri).Kultyvavimas- mikroaerof.,reiklūs terpėm,dauginas šviežio kr. šokolad. agare. Auga esant padid.parcial.sl. Terpėse išsid.netvarkingai. Reik 10% O2 arba anaerob. sąl. Terpės sudėt.: smegenų ir širdies ekstraktai, šokolad. Kr. agaras, auga lėtai 2-5 d., kolon. nepigm., permatomos 1-2mm skersmens, T.opt 37oC, pH-5,5-5,8, toler. rūgščiai.Jautrios apl. pov., greit žūva dėl dezinf. m-gų. Nesidaug.mažesnėj nei 30oC T.Ferm.savyb.- gamina ureazę, neferm. trumpos ,,margos” eilutės, jautrios daugeliui antibiotikų.

Patogenezė-H.pylori toksinai: citotoksinas, proteinazė, ureazė.Pagr. veikiant ureazei įsikūrimo vietoje suardo gleivinę, si apsinuog.ir jos patenka giliau. Skr. sultys ardo šią vietą vystos gastritas- opa- skrandžio vėžys. Į skr. patekusios, išlieka visą gyven.Vaikam iki 1m sukelia viduriavimą, ūmius virškinimo trakto uždegimus. Nešiotojai naminiai  paukščiai, žinduoliai ir kiti. Eidemiologija- apie 40% suaug. Zm.- kolonizuoti, opos atsirad. yra genet. apspręstas. Ne visos H.pylori gali sukelti opą, pagrindiniai faktoriai: judrumas, ureazė, adhez. faktorius, toksinas- (87kDa), proteinazė, citotoksinas.Klasifikacija- C.jejuni, C.pylori, C. upsaliensis.

10. Dujinės gangrenos sukėlėjai. Labor. d. Profilaktika :Sukelia:Clostridium septicum, Cl. histolyticum, Cl. perfringens. Ligai būdinga: toksiemija, patinimas, įv. laipsnio dujų susikaup. aud., mionekrozė. Cl. perfringens sudaro kapsulę, nejudr. (kt.judrios,nesud.kaps.). Visos l.aktyv. Sud. sporas,išskiria egzotox., sukel.tik žaizdų inf-jas.Plisdamas toksinas suk. ląst. žūtį ir nekrozę. G+.Kultyvavimas- nebūt. griežtos anaerob.sąl. Auga labai greit ir audringai, nereiklios mityb. terpėms.Biochem. aktyv.- skaldo iki rūgšč. ir dujų gl., sacharozę, laktozę, o manozės  neskaldo. Gamina dujas CO2, NH3, H2S.Morfologija - sporos subterminaliai,didesn.uz vegetac. f. plotį (teniso raketes f.) G+.Kultyvavimas- griežti anaerobai, labai jautrūs O2, auginant agaro gilumoj išauga koncentr. kolon. su atšakom į periferiją.Biocheminis aktyvumas- lėtai skaldo želatiną, gl, maltozę, gliceriną iki rūgšč. ir dujų. Skystą anaerob. Terpę su gl. drumsčia.Rezistentiškumas- didelis. Sporos 20-25m išbūna išorėje, saulėje žūva per parą. Išskiriami 3 serov.: A, B, C. Žmogui ligą sukelia tik A serovaras. Cl.septicum Morfologija- pasižymi dideliu polimorf., lazdelės, G+, sudaro sporas, peritrichas, kapsulės nesud. Kultyvavimas- kolonijos blizganč., pusiau permatomos, siūlinės, griežti anaerob., išskiria: H2S, NH3. Toksigeniškumas-gamina dermonekrot. tox, lecitinazę, hemoliziną, DNRazę.Biocheminis aktyvumas- skaldo margą eilutę iki rūgščių ir dujų, sudaro H2S ir NH3, lėtai skaldo želatina.Rezistentiškumas-  toks kaip Cl. novyi. Cl.histolyticum- abejojama, kad jos vienos gali sukelt ligą. Morfologija- sporos terminalėje, kapsulės nesud., peritrichai.Kultyvavimas- fakultyviniai anaerobai, auga 0,5-1mm S formos kolonijom, lygiais kraštais, supa hemolizinė zona (eritrocitų terpėje).Biocheminis aktyvumas- neskaldo margosios eilutės, skaldo želatiną, gamina H2S.Toksigeniškumas- gamina enterotoksiną, jis sukelia kasos β ląstelių lizę, ištinka staigi mirtis.Patogenezė- dujinė gangrena pasireiškia įv., priklaus. nuo to, kiek patogeninė rūšis yra asocij-a. Žaizda turi būti gili, uždara, su nekrotinėm masėm.Raumuo gamina dujas, krjg. pralaidž. daugeliui faktor, nekrotoksinams, didėja nekrozinė zona. Į kr. patenka l. kenksmingi egzotox, kurio poveik. vyksta parenchim.aud.degenerac. procesas. Prasideda kepenų, plaučių, CNS apmirimas.Imunitetas-  nėra tvirtas. Laboratorinė diagnozė-T.M-ga:nekroz.aud.,skystis iš žaizdų. 1)-mikroskopavimas – Gramo, Gimzos-Romanovskio būdais(G+lazd su sporom).2)- Bakteriolog. –gr. kult.į anaerob. Skyst.terpes(po kelių h drumsta, susid.dujos),kr.agarą, nustat. judrumas, biochem. savybės. 3)- Biologinis -tiriama toksino neutralizacija anatoksinu. Imama 4 pelės; kiekvienai suleidž. Išaug. Kult. ir kiekv. pelei skirtingas anatoksinas (I-ai nuo Cl. perfringens, II-nuo Cl. novyi ir t.t).Pagal tai, kokia pelė liko gyva, nustat. biovaras.

11. Stabligės klostidijos MO bei jo toksino savybės.Stabligės imunitetas.spec.profilaktika ir gydymas

Sukėlėjas - Clostridium tetani. Stabligė- tai toniniai- kloniniai raumenų susitraukinėjimai dėl traumų, žaizdų, kai jos užterštos dirvožemiu su MO, fekalijom arba jei žarnų turinys išsiliejo į pilvo ertmę.Morfologija- didelė, plona lazdelė (iki 10μm), G+, peritrichas (~20žiuželių), auginant kultūroje po 2 dienų suform.a terminal. gale sporą, kuri platesnė už vegetac. kūną, primena būgno lazdelę. Sporos susidaro išorinėje aplinkoje, kai palanki temp. Kapsulės nesud.Kult.savyb.- obligaciniai anaerob,neturi citochromoksidazės- neskaldo H2O2, jei susikaupia didelė konc. - žūva.Kolonijos auga lėtai, pradž. pavirš. atsiranda tinklel, vėliau R ar S formos kolonijos. Nereiklios terpėms (Kitto-Torocci,Vilseno-Blero). Biochem. aktyv.- silpnas, skaldo gl, peptonus iki AR, lėtai želatiną, nitratai-nitritai.Toksigeniškumas- egzotoksinas – tetanolizinas: 1)-tetanilizuoja.-ardo eritr., atsir. ankščiau, l. nuod. 2)-tetanospazminas – stimul. toninius ir kloninius traukulius (pažeidž. motorinius centr.smeg-e).Ag sandara- O somatinį Ag turi visi serov.. H žiuželinį Ag tik judrūs serov. Rezistentiškumas- vegetacija 60-70oC-30min., dezinf. M-gos veikia greitai, sporos rezistentiškos (100oC-10-90min.), ilgai išbūna apl-oje.Imunitetas ir profilaktika- poinfekc. imunit. l. silpnas. Jis tik antitoksinis, nes po organizm. plinta tik toksinas. Jo kiekis l. mažas ir IS nesureag. Profilakt. gali būti specif. aktyvi, pasyvi, nespecifinė.Nespecifinė – chirurg. žaizdų sutvarkymas (pašal. sutrinti aud., svetimk., susiuvama). Imunizac. toksinu. Specif. pasyvi –naudoj. serumas. Aktyvi -anatoksinas. Pasyvi naudojama, kai žm. jau susižeidęs. Serumas švirkšč. tik po desensibil. Aktyvi specif, profil. atliek. 3 mėn. amžiaus kūdikiams. Naudoj. DTAP vakc. Imunitetas tęsiasi 10-15m. Vakcina pagal Bezredkos metodą.

12.Botulizmo klostridijos. Mikrobo bei jo toksinų savybės. Laborat.d. specifinis gydymas.

Morfologija- Sukėlėjas-Clostridium botullinum. Stambi, polimorf., stambiais, apv. galais lazdelė, sudaro l.dideles sporas primena stalo teniso raketę. Lazd. išsid. po 1(skyst. terpėj  grandinėle), turi žiužel., išauga per 1-2d.Kultūra-griežt. anaerob, auga papr. mityb. terpėse (geriau su gl., mėsos gabaliukais, buljonu). Kr. agare susid. kolonijos su hemoliz.zona ir siūlinėm ataugom.Gamina butiratą ir laktatą.Biocheminis aktyvumas- skaldo laktozę, gl, maltozę, gliceriną iki rūgščių ir dujų, išskiria H2S, NH3.Toksigeniškumas- egzotox -pirma vieta pagal biologinius nuodus, gaminasi prie 30oC, pH šarm. Tox sud. iš 2 makromolek. 1)-Apvalkalėlis-išorėje, pasižymi membrano tropinėm savyb., jungias prie sialo r. ganglioziduose.2)-Toksinas- per membr.patenka į nerv. galūnėlės vidų, jungias su cholinerginėmis str., fiksuoj. ant sinaps.membr. recept., keičia Ach recept. jautrumą mediatoriui. Jame yra hemagliutininas. Tox-as nejautr. Skr-o sultims. Pagal Ag sandarą yra 7 serovarai (A-G), dažniausi A, B, E serovarai.Rezistentiškumas- išlaiko virinamas kelias valandas (iki 5h). Esant palankioms sąl. praded. gaminti egzotox, dujos. Lab. diagnost. –klin. diagn-ė nustat.remiantis klinik. požymiais. Laborat. D. Nustatoma norint nustat. ar yra tir. meddž. Toksinas, koks jo variantas.TIRIAMOJI M. -maistas. 1)-Bakterioskopinis.-beveik nenaudojamas, nes neina atskirt niekuo nuo kt.Cl. 2) bakteriologinis - gaunama gryna kult. Kitto-Tarocco terpėje). 3)- biologinis – leidžiamos pelėms išaugintos kultūros ir anatoksinis serumas.(A, B, C).Gydymas ligoniams skiriams spec. Gydymas: į raumenį leidžiamas polivalentinis 3 serov. antitoksinis serumas (A B E antitoksinai) Žmonėms valgiusiems tą patį maistą galima suleisti polivalentinio antitoksinio botulizmo serumo. Yra vakcina, kurią sud. polivalentinis anatoksinas su kitų klostridijų anatoksinais.

13.Juodligės sukelėjas. Morfologija:sukėl.Bacilus anthracis .Tai G+ nejudr. lazd. nukirst. galais. Kapsulę sud. tik šeim. org.apl-je jos netenka. Sporos ląst.centre, mazesn. diametro nei ląst.,aud-e nesusid.Tepin-e. Lazdel. Išsid. ilgom grandinėlėm,aud-e trumpom. Kultūrinės savybės: Aerobas ir fakultatyvinis anaer.Opt. augimo temp.37-38. Nereiklūs terpėms.užauga per 20h.Buljone susidaro į vatos gumulėlius pan. nuosėdos. Skystos nedrumsčia.Standž-e terpėje išauga R f.kolonijos, primen. medūzos galvą ar liūto karčius. Lengvai disoc. iš R f. į S f. ir atvirksč. Biochem. aktyv.: Skaldo angliav. iki rūgščių gl, sacharozę, maltozę. Nitratus redukuoja į nitritus. Skystina želatiną apverstos eglutes forma.Nehemoliz. eritr. Terpėj su penicilinu sudaro perlų grandinėles, nes penicilinas sutrikdo sint., susidaro protoplastai ne lazdelės, o rutulio formos. Ekologija: Sergantys gyvūnai,laukiniai kailiniai žvėreliai,avys ir nam. raguočiai.Vasarą kraujasiurbiai nariuotakojai išsk. sukelėją į apl. Sporos dirvož. gyvybingos 10mečius. Atsparios aukštai temp.virinant išlieka gyvos 10min. Žūva 110s temp.Per 5-10min. Patogeniškumo veiksniai: kapsulė,egzotox nestiprūs,gamina neklasik. Egzotox sud. iš edeminio ir letalinio fakt.,protekcinio Ag.Pavieniai jie netoksiški.Edeminis fakt. sukelia patinimą,letalinis ląstelių nekrozę. Ag-ai: kapsulinis,somatinis,apsauginis. Patogenezė:gyvūnų liga,žmonės užsikrečia retai nuo sergančių gyvūnų, per sporas kurios yra ant užkrėstos vilnos ar odos ar dirvož.Į organizm.patenka pro pažeistą odą,gleivinę,įkvepiant pro plaučius,aliment. būdu. Infekcijos vartuose suk. želatininę edemą. Čia pasidaug.→ į limfą → BAKTERIEMIJA.Čia toliau dauginasi išsk. egzotox. Patekusios per orą į pl. sukelia plaučių uždeg., edemą, meningitą.3 klinikinės f: odos -pirma atsiranda papulė,vėliau pūslytė,o iš jos pustulė,po to nekrozuoj. opa pripildyta juodo skysčio. Plaučių f. vadinama „vilnų rūšiuotojų liga“ MO dauginasi alveolėse-staiga pakyla temp.,kosulys, raum. skausmas, limfmazgių nekrozė, cianozė, šokas. Virškinimo kanalas-pykinimas,vėmimas,kraujingas viduriav.,šokas.Visų formų komplikacija bakteriemija ir meningitas.

14. Juodligės laboratorinė diagnozė. Imunitetas. Profilaktika.

Tir. m-ga gleivės, kr., skrepliai, išmatos. MIKROSKOP. TYR.:  orientac. tep.,dažom Gramo, Ramanovskio-Gimzos būdu. Mikroskop.. Matom G+ nukirst. galais lazdel. Kapsulės matomos tik aud-e.Kapsulėms išryškinti dažome Rebigerio tirpalu,o sporoms Paškovo būdu.

BAKTERIOLOGINIS T. Jei kr. sėjame į skystą terpę, kad praskiesti. Nes kraujyje daug Ag prieš MO. Kt tir.m. sėjame į mėsos peptono agarą. Dedame į termostatą. Po 18h. Užauga pilkos nelygios su plaukuotais kraštais, primenančios liūto galvą ar medūzos galvą kolonijos. Darome tep. Kapsulių nemat.tik ilgos grandinėl. Sėjam į nuožuln. agarą.Augdami kr. agare hemolizės nevykdo. Po to sėjam į margąją eilutę. Skaldo angliav. iki rūgšč.gl., maltozę. Nitratus redukuoja į nitritus. Skystina želatiną apverstos eglutes forma. Terpėje su penicilinu sudaro perlų grandinėles, nes penicilinas sutr. sintezę, susidaro protoplastai ne lazdelės, o rut. formos. Rūšiai identifik. Atl.tyrimus: jautrumą fagams, judrumo tyrimus (nejudrūs), kapsulės sudarymą terpėje su B, jautrumas AB terpėje su penicilinu sudaro perlų grandinėles (perlų vėrinys), nes penicilinas sutrikdo sintezę, susidaro protoplastai ne lazdelės, o rutulio formos. Po to atliekame imunofluorescenciją, tai labai greitas MO identifikavimo būdas. Daromas tepinėlis, užlašinama fluorochromo. Dedame į termostatą. Po to žiūrime su imunofluorescenciniu mikroskopu, matome MO.

SEROLOGINIS T. Imunofluorescencija. Imunofermentinės r.  Agliutinacijos r.

ODOS ALERG. MĖG. Į paodį suleidž. 0,1ml antroksino.Jei reakcija + matomas paraudimas.

ASKOLIO TERMOPRECIPITACIJOS R-JA.Atl.ieškant sukelėjų Ag užkrėstoj medž. Iš medž. gaminamas termoekstraktas ir maišomas su juodl. sukelėjų precipituojančiu serumu. (serumas pilamas į siaurą mėgintuv. Ir užpilama precipitinogeno, kad nesusimaiš. Turi matytis ryški riba. Precipitacija + kai susidaro žiedas.Profilaktika ir imuntetas: Persirgus susidaro trumpal. Reinfekc.retos. Aktyvus imunitetas gali būti sukeltas vakcina.1880m. Pasteras išrado pirmąją vakciną. Žmonėms naudojamos gyvos vakcinos. Yra inaktyvuota vakcina, kurios pagrindas P Ag. Skiepyjami žm. dirbantys su gyvuline žaliava, nam. gyvūliais. Skiepyjami ir patys gyv. Reikia dirbti su spec. apranga. Steriliz.užkrėstą medž. Izoliuoti užkrėstus laukinius gyvūnus.Kritusius nuo juodligės deginti.

15.Ešerichijos.Savybės.Klasifikacija.Laboratorinė d.

Morfologija- 2-3μm lazdelės Gryna kultūra tepinėlyje išsidėsto netvarkingai. Polimorfiški, judrūs ir nejudrūs tipai, sporų nesudaro, turi pilius, ant kurių gali adsorbuotis fagai, mikrokapsulės nelabai išreikštos.

Kultūrinės savybės- fakultatyviniai anaerobai, mėsos peptono buljone auga pusiau skaidriom,r usvom kolonijom, buljonas susidrumščia, susidaro nuosėdos. Terpėje išauga smulkios S formos kolonijos.

Klasifikacija- rūšių labai nedaug. Labiausiai paplitus E.coli, kuri skirstoma į patogenines (skirst.į biovarus) ir nepatogenines. Patogeninės ir nepatogeninės skirstomos į serovarus. Biovarai- klinikinė klasifikacija: enterohemoraginės, enteroinvazinės ešerichijos. Kiekvienas biovaras pasižymi t.t. savybėm (enterohemoraginis sukelia žarnyno opas ir t.t.). Klasifikuojama pagal Ag: O ir H Ag.: O- 170Ag;  H-55-56Ag. Serovarų žinoma truputį daug.nei 700. O157:H7 yra konkretus serovaras- sunkus, miršta 30% žmonių. Tarp serovarų ir biovarų yra ryšys. Kiekvieną biovarą atstovauja t.t. kiekis serovarų. Yra ir serogrupės: tą patį O Ag, bet skirtingą H Ag turinčios Ešerichijos sudarys serogrupę. Nepatogeninės E.coli gyvena žarnyne nuo gimimo iki mirties. Tas pats serovaras gyvena, nors kartais serovarai gali pakisti (naudojant antibiotikus nuo sunkių ligų). E.coli nėra labai daug žarnyne. E. coli naudojama kaip fekalijų aplinkoje užterštumo rodiklis (jas nesunku identifikuoti).

Biocheminis aktyvumas- iki rūgščių ir dujų skaldo laktozę, gliukozę, maltozę, galaktozę, susidaro indolas, H2S, atstato nitratus į nitritus, neskaldo želatinos.

Laboratorinė diagnostika- Tiriamoji medžiaga: išmatos, lavoninė medžiaga, kraujas, šlapimas. Apsinuodijimu maistu metu tiriamos išmatos, vėmalai, maisto liekanos. Yra beprasmiška tirti išmatų tepinėlį. Diagnostika tik bakteriologinė. Būtina išskirti kultūrą ir nustatyti serovarą. Tenka diferencijuoti nuo šigelijos. Išmatos sėjamos į endoterpę, o paraleliai sėjama į Ploskirevo terpę, kad būtų galima atskirt tifozines-paratifozines ir dizenterines grupes. Išskirtos grynos kultūros identifikavimas pa-gal morfologines, serologines, biochemines ir biologines savybes. B.coli commune lazdelės 43s T skaido iki rūgščių sudarydami dujas laktozę, glikozę, manitą, maltozę. Neskaido šlapalo, neskystina želatinos. Paskui daromos agliutinacijos reakcijos.

16.Šigelės.Savybės.Labor.d.

Morfologija: G- lazdelės, nejudrios, sporų nesudaro,žiuželių neturi. Kultūra fakultatyviniai anaerobai, kolonijos Sf. Auga paprastose terpėse. Standžioje terpėje auga pusiau permatomom pilkom kolonijom. Klasifikacija 4rūšys S.dysenteria, S.flexneri, S. boydyi, S.sonnei.Visos patogenikos.Pirmos 3 skirstomos į serovarus. S. sonnei į biovarus ji labiausiai aktyvi. Gamina endo- ir citotoksinus. MO plinta alimentiniu būdu. Ligai būdinga kraujingas viduriavimas, noras tuštintis.Krenta svoris.

Laboratorinė d.

TIRIAMOJI M. išmatos, retai gleivinės gabaliukai, maisto produktai.

MIKROSKOPINIS T. Tepinėlis ypatingos reikšmės neturi, nes šigelės nuo kitų enteroB atskirti neina. Bet suteikia inf. Ar dizinterijos sukelėjai ne pirmuonys. Tepinėlisdažomas, mikroskopuojamas. Matomas G- lazdelės. BAKTERIOLOGINIS T.Išmatos ligos pradžioje sėjame į diferentinę diagnostinę terpę su laktoze t.y. ENDOTERPĘ. Galima sėti į elektyvinę terpę pagausinimui t.y. į tulžies brilijantinės žalumos agarą, kuriame slopinama E.colli augimas.Sėjame į nuožulnų agarą grynai kultūrai gauti. ORENTACINĖ AGLIUTINACIJOS R. Šigelės neturi bedrų Ag. Galima naudoti polivalentinius serumus genčiai nustatyti. Tipospecifinius (monoreceptorinius) serovarui nustatyti (S.sonnei serovarų neturi su šiuo serumu agliutinacijos nebus.) Atliekamas jautrumo fagui, judrumo (suspausto lašo metodas) tyrimai. Biocheminį aktyvumą tiriam sėdami į margąją eilutę skaido gliukozę iki rūg. Nesudaro H2O, neskaido ureazės, laktozės, sacharozės.

SEROLOGINIS T. 7-9d.Imunofluorescencija,išplėstinė agliutinacijos rakcija, pagreitinta Noblio reakcija, žiedo precipitacijos r.

17.Salmonelės-vidurių šiltinės ir paratifų sulelėjos Vidurių šiltinės patogenezėMorfologija- G-, smulkios lazdelės, apvaliais galais, 200-300gaurelių, kapsulių ir sporų nesudaro, ląstelių citoplazma  granuliuota, daugelis štamų judrūs, turi 8-20 žiuželių.Klasifikacija- yra 2 rūšys: S. hongari ir S. choleraensis(skirstomi į 6 porūšius). Kaufmanas ir Vaitas paruošė serologinę klasifikaciją. S. hongari yra iki 10serovarų, o S. choleraensis- daugiau nei 2,5tūkst. S. choleraensis serovarai: S. typhi; S. parathyphi A ir B. Bendro tarp serovarų nėra(turi skirtingus receptorių Ag). Serovarai suskirstyti dar į serogrupes(A-Z; 51-65). Kai kurios grupės turi pogrupius.Kultūrinės savybės- nereiklios terpėms, greitai auga, fakultatyviniai anaerobai. S- formos kolonijos, sudrumsčia skystas terpes. Paratifo- didesnės kolonijos. Ploskirevo ir endo terpėse tifo ir paratifo sukėlėjai formuoja pusiau skaidrias ar bespalves kolonijas. Bismuto-sulfato terpėse juodos kolonijos.Biocheminis aktyvumas- Dauguma skaldo angliavandenius iki rūgščių ir dujų. Išskiria sieros vandenilis. Neskaldo laktozės, želatinos, neišskiria indolo, nesutraukia pieno. S. thyphi iki rūgščių skaldo gliukozę, manozę, galaktozę, dekstrinus, glicerolį, sorbitolį. S. parathyphi skaldo iki rugščių ir dujų gliukozę, maltozę, manozę, susidaro sieros vandenilis.Patogenezė-  Vidurių šiltinę sukelia S. typhi, S. parathyphi A, B ir retai C. Serga tik žmgus. Vienintelis inf.šaltinis- sergantis žmgus ar inf.nešiotojas. Išmatom užteršiamas geriamasis vanduo. Perdavimo kelias alimentinis arba fekalinis-oralinis. Patekusios į skrandį dauguma Salmonelių žūva. Inf.dozė didelė 104-107. Iš skrandžio patenka į pejerio plokšteles ir limfinius folikulus. Čia jos dauginasi visą inkubacinį periodą(10-14dienų). Salmonelės iš pejerio plokštelių gausiai patenka į kraują. Iš žarnyno krauju patenka į vartų veną, į kepenis - ap.tuščiąją veną. Bakteremija- Salmonelės kraujyje. Čia jos suyra, išsiskiria endotoksiną. Pakyla temperatūra, sergama 2-4sav. 2sav.pabaigoje kraujyje atsiranda Ak, kurie jungiasi su bakterijom ir jas opsonizuoja. Patenka į periferinius audinius su neutrofilais. Susidaro abscesai. Patenka ir į kepenis, kurių ląstelėse gali pasidaugint ir iš čia gali patekt į tulžį. Jas išskiria ir inkstai. Išskiriamos ir su skrepliais (simptomai: kosėjimas,viduriavimas būna retai). Iš tulžies Salmonelės patenka į žarnyno limfinius darinius.Jau sensibilizavus ir reaguoja stipriu uždegimu. Kartais jis toks stiprus, kad net prakiūra žarnos.

18. Vidurių šiltinės diagnozė.Imunitetas ir spec. profilaktika.

Vidurių šiltinę sukelia  Salmonella typhi ir S.paratyphi. Tiriamoji medž. 1 sav. Kraujas, nuo 3sav. Išmatos ir šlapimas. Ligos pradžioje atliekamas tik bakteriologinis tyrimas. Paimama 10ml kraujo ligos pradžioje kai ligonis karščiuoja. Sėjame į selektyvią terpę  Rapoporto terpę (tulžies buljoną).Terpės imame 10k daugiau nei kraujo. Dedame į termostatą 37 C laikome 1-8paras. Skystą terpę drumsčia. Išauga kolonijos. Sėjame į diferentinę diagnostinę terpę su laktoze. Jos padeda atskirti laktozę skaidančias bakterijas nuo tų kurios neskaido. Terpėje yra indikatorius, kuris keičia spalvą paveikus rūgščiai. Jei skaldo išsiskiria r. ir spalva pasikeičia į raudoną. Jei ne bespalvė. Pasėjus salmoneles užauga bespalvės kolonijos.Iš endoterpės darome tepinėlį,mikroskopuojam, tiriam ar vienos rūšies. Darome orentacinę agliutinacijos r. su monoreceptoriniais salmonelių serumais serovarui nustatyti Dar iš endoterpės sėjame į nuožulnų agarą pagausinti. Po to sėjame į margąją eilutę: skaldo iki r. gliukozę, neišskiria indolo.S.paratyphi išskiria H2S. Neigiamas oksidazės testas. Turint gryną kultūrą atliekama agliutinacijos r. su monoreceptoriniais serumais. Fagotipavimas-kuris iš fagų lizuoja tiriamą kultūrą toks ir yra tirtų salmonelių fagotipas.

2-3 ligos sav. Tiriamos išmatos. Jos sėjamos į laktozės turinčią diferentinę diagnostinę endoterpę. Dedame į termostatą. Po paros užauga  bespalvės kolonijos. Darome tepinėlį. Mikroskopuojam, matome smulkias G- lazdeles.(Bismuto sulfite diagnostinėje terpėje S.typhi kolonijos juodos spalvos.) Po 2 sav kraujyje susidaro Ak galima serologineė diagnozė. Vidalio r.-nustatome sukelėję ir serovarą.Į dvi mėgintuvėlių eiles, kuriose yra skirtingi tiriamo ligonio serumo skiediniai lašinama O ir H Ag A ir B Ag. Jei teig. R. su A ir B sukelėjas S.typhi, Jei su H ir O S. paratyphi Jei tik su H-kita liga. Atliekama netiesioginė hemagliutinacijos r. nešiotojui išaiškinti. Ligai netinka, nes Vi Ag atsiranda tik pas nešiotojus žymiai vėliau, nes jis randasi gleiviniame bakterijų sluoksnyje kapsulėje. Pas nešiotojus gyvena tulžies latakuose, pūslėje (ten turi kapsulę o kraujyje neturi) Jei teigiama r. vadinasi nešiotojas.

Imunitetas ir profilaktikasusidaro gana tvirtas imunitetas. Tęsiasi metus ir daugiau.Imunitetas humoralinis ir ląstalinis. Spec.profilaktika: inaktyvuota vakcina. Yr air gyva vakcina, bet nenaudojama. Paprastai vakcinuojami dirbantys su maistu, vaikais, medicines darbuotojai, jei yra tikimybė užsikrėsti.

19.Salmonella genties bakterijų savybės, klasifikacija.Salmoneliozių patogenezė ir diagnozė.

Morfologija- G-, smulkios lazdelės, apvaliais galais, 200-300gaurelių, kapsulių ir sporų nesudaro, ląstelių citoplazma  granuliuota, daugelis štamų judrūs, turi 8-20 žiuželių.

Kultūrinės savybės- nereiklios terpėms, greitai auga, fakultatyviniai anaerobai. S- formos kolonijos, sudrumsčia skystas terpes. Paratifo- didesnės kolonijos. Ploskirevo ir endo terpėse tifo ir paratifo sukėlėjai formuoja pusiau skaidrias ar bespalves kolonijas. Bismuto-sulfato terpėse juodos kolonijos.

Biocheminis aktyvumas- Dauguma skaldo angliavandenius iki rūgščių ir dujų. Išskiria H2S. Neskaldo laktozės, želatinos, neišskiria indolo, nesutraukia pieno. S. thyphi iki rūgščių skaldo gliukozę, manozę, galaktozę, dekstrinus, glicerolį, sorbitolį. S. parathyphi skaldo iki rugščių ir dujų gliukozę, maltozę, manozę, susidaro sieros vandenilis.

Klasifikacija Salmonella gentyje daug atstovų. Jų morfologija, bioch.aktyv. nelabai skiriasi. Yra tarptautinė klasifikacija (S. Bergey) pgl kurią skiriama 2 rūšys. S.choleraesuis ir S.hongori. Dar skiriama S. typhi ir S.paratyphi. S. hongovi negausi turi iki 10 serovarų. S. choleraesuis turi apie 2000 serovarų. Jie suskirstyti į serogrupes. Kaufmano ir Whito klasifikacija - S. choleraensis serovarai: S. typhi; S. parathyphi A ir B. Bendro tarp serovarų nėra(turi skirtingus Ag receptorius ). Serovarai suskirstyti dar į serogrupes(A-Z; 51-65). Grupei charakteringas vienas bengras receptorius.Kai kurios grupės turi pogrupius (C1,C2..). Ag sandara-  Salmonelės turi O, H, Vi antigenus. H Ag sudarytas iš 1ir 2 fazės. O Ag yra somatinis antigenas. Pagal šio antigeno charakteristiką Salmonelės skirstomos į 4 porūšius ir 65 rūšis. O antigenas  jautrus formalinui, bet nejautrus fenoliams. H antigenas atvirkščiai. O antigenas išsidėsto paviršiuje.

Patogenezė salmonelės sukelia salmoneliozes-apsinuodijimą maistu (maisto toksikoinfekcijas). Perdavimo kelias alimentinis. Infekcijos šaltinis: gyvūnai, paukščiai, retai žmogus.Salmonelės dauginasi maiste, todėl jos nebesidaugina plazmoje. Patekusios į org. Gali pasidauginti. Maiste išskiria toksinus. Kai org. Veikia toksinai ir B-toksikoinfekcija. Į aplinką salmonelės išskiriamos su fekalijomis, nesdauginasi žarnyne, kaiušiniais yra duomenų kad gali patekti į kiaušinio trynį dar tik formuojantis kiaušiniui. Gali patekti į apl. Su skerdiena.sveiko gyv. Aud. Nebūna. Nesilaikant sanitarinių taisyklių skerdieną gali būti užkrėsta paleidus žarnų turinį. Iš fekalijų ant maisto perneša pats žmogus per rankas, musės. Vienu peiliu pjaustant žalią ir virtą mėsą. Nepakankamai termiškai apdorojant maistą. Kad salmonelės pasidaugintų maistas turi pastovėti šiltai tam tikrą laiką. Salmoneliozei būdinga: viduriavmas, trumpa ligos eiga.

Diagnozė Salmoneliozės metu reikia tirti maisto likučius ir ligonio išskyras (išmatos, vėmalai)

I Tiriamoji m. išmatos sėjamos į diferentinę diagnostinę endoterpę su laktoze. Po paros vertiname, kadangi salmonelės neskaldo laktozės kolonijos – bespalvės.Darome tepinėlį.Tiriame judrumą suspausto lašo būdu. Sėjame į nuožulnų agarą (ar Rešelio agarą)Darome tapinėlį matome netvarkingai išsidėsčiusias lazdeles. Bakteriologinis tyrimas: sėjame į margąją eilutę skaldo angliav. Iki rūgščių. Sėjame į buljoną ureazės aktyvumui nustatyti. Atliekamas oksidazės r, orentacinė agliutinacijos r. Su monoreceptoriniais serumais grupiniam Ag nustatyti. orentacinė agliutinacijos r. su monoreceptoriniais O ir H serumais serovarui nustatyti.

II Tiriamoji m. maisto likučiai. Medž. imama iš 3 vietų aseptiškai, steriliu instrumentu. Dešros pav. Dezinfekuojamas spiritu, apdeginamas po to dešra steriliu instr. Perpjaunama išilgai. Tyrimui medž. imama iš centro ir arti paviršiaus. Iš įvairių vietų paimtų mėginių sudaromas bendras 50g mėginys. Pridedama 450ml sterilaus peptono vandens. Mikseriu sumaišome 1 ml suspensijos užsėjame į skystą gausinimo terpę ar kilpele į standžią diferentinę diagnostinę terpę. Toliau tiriame taip pat kaip ligonio išskyras

20.Maro sukelėjas.Savybės.Patogeniškumo faktoriai.Spec profilaktika ir gydymas.

Maro sukelėjas Yersinia pestis. Maras zoonozinė liga.Viduramžiais buvo kelios maro epidemijos-Juodoji mirtis. Apėmė 1/3 Europos gyventojų..Vėliau netikėtai išnyko, o XIVa. Vėl aplankė Europą.Šiais laikais mažai pasitaiko maro epidemijų.Europoje nebėra.Nesenai buvo Indijoje.Morfologija Tai G- polimorfiškos, mažos iki 1mikrom. dydžio, nejudrios, ovoidinės formos lazdelės.Sporų nesudaro. Turi kapsulę, kuri supa vieną rečiau dvi lazdeles. Nudažius metileno mėlynuoju išryškėja jų bipoliškumas. Kultūra: Fakultatyviniai anaerobai. Lėtai auga paprastose maitinamosiose terpėse. Geriau auga pridėjus hemolizuoto kraujo.Optimali augimo t 28-30.Kolonijos Rf.(virulentiškos),kurios lengvai virsta į Sf (nevirulentiška) Po 12-18val. Mikroskopuojant matome „sumušto stiklo“ stadija po 18-24val. „suglamžitos skarelės stadija“ po 48val. Kolonijos centrai patamsėja,o periferija šviesi. Terpės nedrumsčia, pav. Sudaro plėvelę, kuri atplyšusi sėda į dugną. Biocheminis akt. iki rūgščių skaldo gliukozę,manitą levuliozę.Šviežios padermės skaldo uriją.želatinos neskystina.Nitratus verčia nitritais.Patogeniškumo veiksniai: endotoksinai ir egzotoksinai: F1 paviršinis termolabilus Ag-naudojamas kaip diagnostikumas atliekant serologines reakcijas.Slopina fagocitozę.Aktyvina komplementą,Vi Ag-yra kapsulėje. Slopina fagocitozę. Jo sintezę koduoja plazmidės, proteazė aktyvina plazminogeną, endotoksinas-O Ag, ureazė-gamina kontinentinės maro sukelėjo padermės. Y.pestis dauginimasis makrofaguose. Spec.profilaktika siūloma gydyti tetraciklinu ir streptomicinu ar vien juo.Keliautojai į endemines teritorijas ir žmonės gyvenantys tose vietovėse, skiepyjami užmuštąja vakcna (maro vakcina USP)galima naud.gyvąją atenuotą vakciną. Susidaro nuolatinis apie 6 mėn. Trunkantis imunitetas. Galima antibiotikoprofilaktika streptomicinu. Nespec.proflaktika.Graužikų naikinimas.Izoliacija. karantinas.

21. Pseudotuberkuliozės ir enterokolito jersinijos.Morfol. ir fiziol. Savybės.Patogenezė. Diagnozė.

Yersinia pseudotuberculosis ir enterocolitica sukelia jersiniozes.

Yersinia pseudotuberculosis

Morfologija G- , turi žiuželius ir kapsulę, nesudaro sporų, kokobakterijos.(lazdelės kurių galai dažosi ryškiai. Biologinės sav. Auga paprastose terpėse, dauginasi esant žemai T. Išskiriama iš limfinių mazgų ir kraujo. Dalinai skaldo sacharozę, sintezuoja ureazę, Virulentiškumas  Turi kapsulę. Intraceliulinis parazitas makrofaguose.Negamina toksinų. Endotoksinas.Invazijos veiksniai Epidemiologija žmonės užsikrečia vartodami maisto produktus užkrėstus gyvūnų išmatomis ar šlapimu. Patekimo kelias alimentinis. Infekcijos šaltinis graužikai.Patogenezė iš virškinimo trakto bakterijos patenka į žarnynų gleivinę, pogleiviniame sluoksnyje susidaro hemoragijos ir granuliomos. Sukelėjai gali patekti su limfa į limfinius mazgus kur prasideda mezenterinis limfadenitas.Gali patekti į karaują BAKTERIEMIJA. Laboratorinė diagnozė: atliekamas bakteriologinis ir serologinis tyrimai. Sukelėjo kultūra išskiriama iš limfmazgių ir kraujo(esant bakteriemijai).Nuokitu jersinijų skiriasi biocheminėm savybėm sintezuoja ureazę, melibiozę ir rafinozę. Atliekama imunofluorescencija, imunofermentinės r. Serodiagnostika atliekama agliutinacijos r.

Yersinia enterocolitica

Morfologija G- judrios lazdelės, nesudaro kapsulės ir sporų. Biologinės sav. Auga paprastose terpėse, dauginasi esant 4-6 T.Yra 5 biovarai iš kurių 3 ir 4 patogeniški žmogui. Sintetiną ureazę, skaido sacharozę ir sorbitolį. Virulentiškumas Termostabilus enterotoksinas. Fakultatyvinis viduląstelinis parazitas, patogeniškumas susijęs su invazinėmis savybėmis bei citotoksiniu veikimu. Virulentiškos padermės atsparios fagocitozei. Šias savybes koduoja genai esantys plazmidėse. Epidemiologija išskiriama iš sergančių žmonių ir gyvūnų. Jie yra infekcijos šaltiniai ir nešiotojai. Infekcijos perdavimo kelias alimentinis.Patogenezė užsikrečiama per užkrėstą maistą ir gėrimus. MO patenka su maistu į viršk. Traktą. Pirmas 5-10 d. Dauginasi žarnų gleivinėje-prasideda žarnų gleivinės uždegimas, išopėjimai, atsiranda leukocitų išmatose. Inf. Gali išplisti iki mezenterinių limfmazgių. Retai būna bakteriemja. Retai prasideda plaučių uždegimas, meningitas ar spsis.Sukelia enterokolitą.

Laboratorinė d. TIRIAMOJI M. išmatos, nuoplovos iš nosiaryklės, kraujas, šlapimas. Išskiriama gryna kultūra nustatomas jos tapatumas ir serovaras. Seologinė diagnostika atliekama agliutinacijos, netiesioginės hemagliutinacijos, imunofluorescencijos, imunofermentinėmis r. Dėl kryžminių r. Su kitaisMO duomenys g.b. netikslūs. Sukelėjų Ag maisto produktuose indikuojami imunofluoscencijos r.

22. Choleros sukelėjas. Savybės,klasifikacija. Toksinai.PatogenezėJų nėra labai daug. Patogeniniai vibrionai priklauso kelioms gentims. Viena iš jų geriausiai žinomų – VIBRIO gentis. Didžiausią pėdsaką palikusi V. cholerae. Bet yra ir V. ahemoliticus, V.parahemoliticus, V. vulnificus( Lietuvoje jos nėra).Morfologija-V. cholerae – G- , vandens gyventojas. Lenktos, 3-5 μm ilgio lazdelės, turi vieną žiuželį. Jie labai judrūs, greiti, sporų nesudaro, kapsulių taip pat nesudaro. Biocheminis aktyvumas- L. aktyvus, daug aktyvesnis nei kitų patogeninių bakterijų. Skaldo krakmolą, kitų daugelį angliavandenių, skaldo želatiną būdingai- piltuvėlio forma.Kultūrinės savybės- choleros vibrionai labai nereiklūs terpėms. Gali augti peptono vandenyje, kuriame dauguma kitų patogeninių bakterijų neauga, ar dauginasi labai lėtai. V. cholerae dauginasi labai greitai. Kolonijos standžios terpės paviršiuje susidaro po 10-12val. Jos skaidrios, kiek melsvo atspalvio, lygiais kraštais, lygiu paviršiumi, S formos, kartais R formos. Skystos terpės nedrumsčia, paviršiuje sudaro plėvelę. Peptono vandeny plėvelė susidaro jau po 5-6val.Toksinai- Endotoksinai- sienelės paviršiaus lipopolisacharidai. Jie niekuo nesiskiria nuo ešerichijų ar salmonelių toksinų. Jų vaidmuo nežymus. Enterotoksinas-maža molekulinė masė(apie 85kDa). Jis aktyvina adenilatciklazę. Jo poveikyje ląstelės labai daug sintetina cAMF, o cAMF sutrikdo ląstelės Na-siurblį. Ląstelė skiria skysčius į aplinką. Panašius toksinus išskiria ešerichija. Neurominidazė- jos dėka V.cholerae lengviau prisitvirtina prie ląstelės. Hemagliutininas- lengviau prisitvirtina prie ląstelių. Hemolizinus išskiria ne visi. Patogeninis vaidmuo nedidelis. niai ir necholeriniai turi bendrus antigenus: H-Ag, O-Ag- T labilus ir O-Ag-T stabilus( tai būdinga O1 serogrupei). O1 serogrupės O Ag sudarytas iš 3-jų komponentų: AB-Ogava, AC-Inaba, ABC- Hikošima. Išskiriami 2 biovarai V.cholerae( jų savybės panašios, tik skiriasi fagais(imlumas fagui)):1) V.cholerae classica; 2) v.cholerae biovaras eltor. Ir 1 ir 2 turi AB, AC, ABC O-Ag komponentus. Skiriasi tik fagais: Classica turi C fagą, kuris ją lizuoja; Eltor turi E fagą, kuris jį lizuoja.Klasifikacija-Cholera sena liga. 1883m. Vokietijos choleros komisijos vadovas R. Kochas buvo pasiųstas į Egiptą ištirti choleros protrūkį. Jam pavyko išskirti ligos sukėlėją 1883m. Pavadino V.cholerae asiaticae. Jau XXa. pradžioje EI-TOR karantino stoty, iš maldininkų, keliaujančių į Meką, buvo išskirtas vibrionas. Buvo manyta, kad jis jokių ligų nesukelia ir buvo pavadintas V.El-Tor. Bet paaiškėjo, kad sukelia ligas. Žmonėms(viduriavimą). Bet 1961m. prasidėjo 7-oji choleros pandemija. Ji prasidėjo Indonezijoje, bet greit išplito. Pasiekė T.sąjungą po 10m.(Astrachanė ir kt.). Lietuvoje nebuvo choleros. Ji baigėsi 1991m. kai P.Amerikoje sirgo daugiau nei 1mln. žmonių, o mirė daugiau nei 10.000 žmonių(1% mirtingumas). Sukėlė šią epidemiją V.El-Tor. Teko pripažinti, kad jis sukelia cholerą. V.El-Tor įjungė į V.cholerae rūšį. V.El-tor rūšies nebėra. Vietoje V.cholerae yra klasikinis ir El-tor biovarai. Vėliau klasifikacija keitėsi. 1992m. Indijoje vėl kilo ligos protrūkis, panašios į cholerą, bet pasirodė, kad ją sukelia kitas vibrionas. Jis buvo pavadintas Bengal O139. Pasitaiko jis ir kitose šalyse. Gal tai El-tor mutantas?

O1 ir Ne O1. jie sukelia cholerą. Yra Heiberg klasifikacija. Pagal ją visi vibrionai skirstomi į 8 grupes. Pagrindinis požymis- sacharozės, manozės, arabinozės skaldymas. Choleros vibrionas priklauso I-ai grupei- neskaldo arabinozės.

Patogenezė- Klasikinis biovaras sukelia sunkią cholerą, El-Tor – lengvesnę(dažnesnis nešiojimas, lengva forma). Bengal O139 sukelia lengvą formą. Užsikrečiama per užterštą vandenį. Choleros vibrionai labai jautrūs rūgščiai aplinkai, mėgsta šarminę, todėl skrandyje daug jų žūna. Infekcinė dozė labai didelė. Jei su maistu- didelė, su vandeniu- mažesnė. Ligos IP trumpas, tik kelios dienos. Liga prasiseda staiga, žmogus ima smarkiai viduriuoti. Milžiniški kiekiai(15-18l) vandens išsiskiria per parą. Ligos patogenezėje svarbus vaidmuo- dehidratacija- sutirštėja kraujas, atsiranda būdinga veido išraiška( akys įkritusios, širdies darbas sutrinka), labai pavojingi inkstų pakenkimai( glomeruluose), žmogus miršta dėl dehidratacijos.

23.Choleros labor.d.,imunitetas,spec.profilaktika,gydymas

Laboratorinė diagnostika- Gana specifinė. Cholerai serologinė diagnostika netinka, tik bakteriologinė, tik išmatos. Gali būti, kad žmonės vemia. Medžiaga sėjama į peptono vandenį. Po 4--6val. Iš peptono vandens paviršinio sluoksnio persėjame iš I į II vandenį. Jei plėvelė mėgintuvėlyje nesusidaro, tada sėjame antrą kartą. Jei yra plėvelė, tada iš čia į lėkštelę su elektyvine terpe- Morsuro ir TCBS. Dar galima, bet nebūtina į šarminį agarą(kt.lėkštelė). Gauname pavienes kolonijas petri lėkštelėje, o kituose susidaro plėvelė( peptono vandeny), todėl manoma, kad ten yra gryna kultūra, nes labai greitai dauginasi. Iš plėvelės daromas tepinėlis, atliekama orientacinė agliutinacijos reakcija su O serumais, kabantis lašas, imunofluorescencija, pasėlis grynai kultūrai į djadoninį agarą. Tiriamojo medžiaga sėjama į I, II, III, IV. Praėjus nuo tyrimo pradžios 10-12val.tiriama ar IV nėra plėvelės. Tai kultūrų išskyrimas. Atliekama oksidazės r-ja( vibrionų ji ,,+”). Atliekama imunofluorescencija, nustatomi serovarai. Be šių tyrimų reikia nustatyti biovarą. Bakteriofagai skirtingi. Vieni fagocituoja klasikinius, kiti El-Tor. Jautrumas poliniksinui, jei į terpę jo pridėti 15ml, tai klasikinis neauga, o El-Tor auga. Klasikinis neagliutinuoja, jis niekada nelizuoja eritrocitų. El-Tor agliutinuoja, yra lizuojančių ir nelizuojančių eritrocitus. Serogrupių O1 ir Ne O1 niekas nenustatinėja.

Imunitetas- silpnas, trumpalaikis( 6-12mėn.), antibakterinis.

Profilaktika-Yra vakcinos, bet jos neefektyvios. Tai neturtingose šalyse, kurios neturi kitokių priemonių. Nespecifinės profilaktinės priemonės- gyventojų lankymas, temperatūros matavimas, extra profilaktika( antibiotikai), bendros sanitarinės priemonės( karantinas, ligonių izoliavimas).

24.Tuliaremijos sukelėjas.savybės.ekologija.patogenezė.imunitetas.labor.d.

Tuliaremijos sukelėja Francisella tularensis.Smulkios G- lazdelės, sporų nesudaro, kapsulę turi, panašios į kokus, nejudrios. Kultūra: Aerobai.Reiklios terpėms, turi būti citeino.Smulkios kolonijos išauga po 1-3d. Gliukozės cisteino kraujo agare.Optimali T 37. Kolonijos apvalios, smulkios, skaidrios. Gerai auga vištos embriono geltonkūnyje. Biochem.a. Iki rūgščių skaido glikozę maltozę manozę. Susidaro H2S. Indolo nesudaro. Neigiama oksidazės r. Redukuoja tioniną, metileno mėlynąjį. Ekologija:tuliaremija gamtinė židininė zoonozinė liga. Sukelėjo šeimininkai-graužikai, naminiai gyvūliai. Tuliaremijos sukelėjai išbūna gyvybingi:graužikų lavonuose ir vandenyje esant 1°C iki 9mėn.kylant T trumpėja išgyvenimo trukmė. Jautrios dezinfekuojančioms medžiagoms. Jautrios daugumai antibiotikų. Žmogus užsikrečia liesdamas sergantį ar žuvusį gyvūną, t.p. per užkrėstą vandenį, maisto produktus. Sukelėją gali pernešti erkės uodai arkliai. Sveikas nuo sergančio žmogaus neužsikrečia. Patogenezė MO patenka pro pažeistą odą, gleivinę, kvėpavimo takus. Inkubacinis laikotarpis 2-6d. Jo metu  prasideda uždegimas, atsiranda opėjančios papulės, pažeidžiami regioniniai limfmazgiai. MO dauginasi makrofaguose. Svarbus ląstelinis imunitetas-išsiskiria limfokinai, nuo kurių poveikio opėja pažeistos vietos, susidaro granuliomos.Patekus oro lašeliniu būdu sukelia plaučių uždegimą.Įakį-konjuktyvitą.Ligai būdinga: aukšta T, drebulys, sergant opine bubonine forma susidaro raudona dėmė po to papulė tada opa, Plautinei f. Būdinga pneumonija. Alimentiniu būdu patekus ant tonzili susidaro salelės gelsvai pilkų nekrozinių apnašų, Patekus daugiau sukelėjų į organizmą liga reiškiasi panašiai kaip vidurių šiltinė. Imunitetas persirgus susidaro pastovus imunitetas. Vyrauja ląstelinis imunitetas. Ligai būdinga spec. Alergija kuri prasideda 3-5 ligos dieną,o pasveikus išlieka ilgai. Laboratorinė d. TIRIAMOJI M. opų nuograndos, bubonų punktatas, akių junginės skystis, žiočių nuograndos, skrepliai, kraujas. Tepinėlis neturi reikšmės.BAKTERIOLOGINIS T. Sėjame į cistino gliukozės kraujo agarą. Iš pirmos generacijos sunku būna išskirti sukėlėją. Po 3sav. Išauga kolonijos. Tuo tarpu persėjant iš terpės į terpę kolonijas galima gauti po 1-3d.Grynai kultūrai gauti užkrečiam gyvūnėlius. Po 10d iš limfmazgių imama tiriamoji medž.Daromas tepinėlis, mikroskopuojamas.Vėl galime nieko nematyti, bet jau dažniau matome G- smulkias lazdeles.Gavus gryną kultūrą sėjame į specialias terpes. Darome tepinėlį morfologijai tirti:mikroskopuojame, matome G- į kokus panašias lazdeles. BIOCHEMINIS T. Sėjame į margąją eilutę: skaido gl,maltozę, manozę. Išskiria H2S. Oksidazės r. Neigiama. SEROLOGINIS T. Imunofermentinės r, imunofluorescencija,orentacinė agliutinacijos. PGR, ODOS ALERGINIS TESTAS alergenas- tuliarinas, jei serga atsiranda paraudimas.

25.Bruceliozės sukėlėjai, savybės ekologija,patogenezė,imunitetas, labor.d.

Klasifikacija- skiriamos 3 rūšys, iš kurių patogeniškos žmogui B.melitensis (smulkiųjų raguočių bruceliozės sukėlėjas), B.abortus (stambiųjų raguočių), B.suis (kiaulių).

Morfologija- smulkios, ovalo ar koko formos lazdelės, iki 1μm ilgio. Grynos k. tepinėliuose išsidėsto padrikai( kartais poromis), neturi žiuželių, sporų ir kapsulių nesudaro. Mikroaerofilai, aerobai.

Kultūrinės savybės- aerobai, mikroaerofilai, terpėms nereiklūs, geriau auga terpėse su vitaminais, ypač su gl, augimo stimuliatoriais, kurių gausu kepenų pagrindo terpėse( anksčiau naudotas kepenų agaras). Terpėse dauginasi lėtai, ypač pirmosios generacijos( terpė susidrumsčia po 3-4 sav). Vėliau perkeliant iš terpės į terpę auga greičiau. Kolonijos bespalvės, iškilios, apvalios, S formos, arba šiurkščios, R formos. Būna skaidrios, o su amžium drumstėja. Skystą terpę drumsčia.

Biocheminis aktyvumas- nedidelis, margos eilutės spalvos nekeičia. Gliukozę utilizuoja, spalvos nekeičia.

Ekologija: Bruceliozė zoonozinė, užsikrečiama nuo gyvūnų. Sergantis žmogus nėra infekcijos šaltinis. Tai veterinarų liga. Žmogus gali užsikrėsti per užkrėstą mėsą, peną.B. atsparios aplinkos veiksniams. Ilgai išsilaiko esant žemai T. Užaldytoje mėsoje išlieka gyvybingos iki 5mėn. Autrios aukštai T.Esant 60° žūva per 30min. Verdant per kelias s.Jautrios dezinfek.medž.

Patogenezė į organizmą patenka alimentiniu, kontaktiniu, oro lašeliniu būdu.MO prasiskverbia pro odą ar gleivinės membraną į makrofagus, kurie limfa patenka į region. Limfmazgius.Virulentiškos formos dauginasi makrofaguose. Infekcija ryškėja, susidaro retikuloendotelinės sistemos granuliomos.iš jų bakterijos plinta į kraują →Bakteriemija.Ligai būdinga:aukšta T ypač naktį, drebulys, padid.limfm.,komplikuojasi-osteomielitas.

Imunitetas: susidaro lėtai,silpnas,galimos reinfekcijos.akcinos nėra.

Laboratorinė d. : TIRIAMOJI M. kraujas imamas iš venos (arba kaulų/kepenų/limfmazgių biopsinė medžiaga.) Orentacinis tepinėlis neefektyvus-sunku aptikti MO.Neišskiriame grynos kultūros, nes Br. genties bakterijos dauginasi l. lėtai, ypač pirma generacija- terpė susidrumsčia po 3-4sav.

BAKTERIOLOGINIS T. Tiriamąją medžiagą sėjame į kepenų agarą. Terpės reikia imti 10k. daugiau nei kraujo, kad praskiesti. Jei sėjame į standžią terpę buljoną pilame ant kraujo, kad praskiesti, nes ant standžios terpės išgaravus vandeniui kraujo konc. padidėja. Dedame į termostatą 37° 10% CO2 aplinkoje.Auga lėtai. Po 2-3 sav. Užauga Sf. mažos lygios, perlamutrinio blizgesio kolonijos. Mikroskopuojame. Sėjame į nuožulnų agarą.

Po 5d. Galim iš skystos terpės pasėti į agarą. Po kelių dienų vėl.Skystą terpę drumsčia.

Jei kultūra labai užteršta- užkrėčiamos jūrų kiaulytės grynai k. gauti. Gavę gryną kultūrą tiriame biochemines savybes. Sėjame į margąją eilutę, bet pakitimų nebus, nes auga lėtai. Tuomet sėjame į išplėstinę margąją eilutę. Skaido urija,asparaginą, gl iki rūgš.Išskiria H2S.Nitratus verčia nitritais.Į terpę pridėjus fuksino ir tionino-jie vienų brucelių augimą skatina kitų stabdo Rūšį nustatome su monoreceptoriniais serumais, gentį su polivalentiniais serumais.

Serologinės reakcijos: 2 ligos sav. kraujyje susdaro Ak. naudojamas ligonio kraujo serumas + brucelinis Ag -> gaunama geresnė agliutinacija.

Ligos eigoje labiausiai priimtinos:  komplemento sujungimo r-ja, - netiesioginė agliutinacija

Taip pat atliekama: imunofluorescencija, PGR, išplėstinė agliutinacijos r. Opsono fagocitinė r (paremta tuo kad brucelės stabdo fagocitozę). ODOS ALERGINIS TESTAS; po oda suleidžiama brucelių baltyminio ekstrakto. Po 24 val. Prasideda eritema, edema. Alergenas-brucelinas.

26.Difterijos sukėlėjas, savybės, toksino, charakteristika.

Difterija – ūmi infekcinė liga,pasireiškianti intoksikacija ir fibrininiu odos uždegimu. Aprašyta Hipokrato, Galeno. 1883m. atrado Klebs. 1951m aptiktas lizogeninis reiškinys- difterijos toksino išskyrimas priklauso nuo integruoto bakteriofago (jei jis yraąišskiriamas toksinas)

Pagrindinis Corynebacterium atstovas yra C.diphteriae. Ji sukelia difteriją. Liga žinoma seniai. Ji nebuvo dažna liga. tik 17a. išplito Europoje- tapo epidemine liga. Sirgo visi, išmirdavo ištisos šeimos. 18a. pradžioje pasiekė Ameriką. Ten t.p. sergamumas buvo didelis, mirdavo daug. Vėliau difterijos pobūdis kito, daugelis žmonių įgydavo imunitetą. Imlūs buvo vaikai- ji tapo vaikų liga. 19-20a. pradžioje sirgo tik vaikai. Ji buvo laikoma vaikų liga. Prieš 20-30 metų vėl pradėjo sirgti suaugę dažniau nei vaikai. Šiuo metu difterijos atvejų nedaug, Lietuvoje registruojami ne kasmet.

Klasifikacija: Corynebacterium diphteriae skirstomas į 3 biovarus:gravis- sukelia sunkesnę ligą intermedius- tarpinis variantas. mitis- sukelia lengvą formą. Šie biovarai skiriasi biologiniu aktyvumu, t.p. kultūrinėm savybėm, morfologija.

Morfologija : G+ polimorfiškos lazdelės. Kapsulių ir sporų nesudaro, žiuželių neturi.Gravis- trumpos lazdelės, 2-3μm, voliutino grūdelių nedaug- dažn.neturi, kartais tik vienas grūdelis.Mitis biovaras- polimorfiškos lazdelės, 4-7μm ilgio. Galuose voliutino grūdeliai (galai atrodo kiek sustorėję: o—o). Grynos kultūros tepinėliuose išsidėsto- kampais, sudaro V, Y, X raidę, kaip rankos pirštai, o kartais kaip hieroglifai.Intermedius- tarpinė morfologija, 1-2 voliutino grūdeliai.

Kultūrinės savybės-fakultatyvinis anaerobas, pH=7,2-7,6 ,t=37o C, reiklios terpėms. Jos paprastai kultyvuojamos terpėse su serumu- ten gerai dauginasi. Paprastose terpėse auga blogai. Ne visos padermės reiklios vienodai. Yra tokių, kur reikia augimo stimuliatorių- nikotino r., pantoteno r., biotino, tiamino. Paprastai kultyvuojamos sukrešinto kraujo serumo terpėse. Jos kartu yra elektyvinės( nedaug tirpaus azoto). Terpėse atskiri biovarai dauginasi nevienodai: standžioje terpėje:Gravis- dauginasi greičiausiai. Vienos generacijos laikas – apie 60 min. Po 1dą R-formos, stambios kolonijos: iškylos, pilkšvos, skaldo krakmolą. Mitis- S formos kolonijos, smulkios, terpėje su K-teliūritu- juodos, blizgančios, neskaldo krakmolo.Intermedius- S ir R formos, stambesnės kolonijos nei mitis. Skystoje terpėje taip pat dauginasi nevienodai:Gravis- nedrumsčia, bet sudaro plėvelęMitis- kartais drumsčia, plėvelės nesudaro. Intermedius­- užima tarpinę padėtį: drumsčia, ir sudaro plėvelę. Biologinės savybės: Gravis- aktyviausia, skaldo gl, krakmolą, glikogeną, o kiti ne. Intermedius- skaldo dekstrinus (neskaldo krakmolo ir glikogeno)Mitis- neskaldo krakmolo ir dekstrinų.Visos padermės išskiria katalazę, skaldo gliukozę. Virulentiškumas: labiausiai virulentiškas gravis biovaras. Virulentiškumo savybės priklauso nuo išskiriamo toksino. Jis yra egzotoksinas. Dar 1951m. buvo išaiškinta, kad šio toksino sintezę koduoja bakteriofagai. Egzotoksiną išskiria tik lizogeninės padermės. Intermedius negamina egzotoksino. Šis toksinas sutrikdo baltymo sintezę, blokuoja AR pernešimą, ląstelės nekrozė, fibrininis uždegimas. Egzotoksinas jautrus šviesai, termolabilus. Pridėjus formalino ir laikant 40oC temperatūroje, gaunamas anatoksinas.

Be to gamina hialuronidazę, neuraminidazę, nekrotoksiną.Antigeninė sandara: O Ag- polisacharidas T(termo)stabilus ir K Ag- baltyminis T-labilus.Rezistentiškumas- palyginti atsparios bakterijos, jautrios kaitinimui( ~60oC apie 10min.), jautrios dezinfekcijai, ilgai laikosi dulkėse, ant žaizdų ir grindų.

27.Difterijos laborat.d. imunitetas ir profilaktika ir gydymas.

Laboratorinė diagnostika- tik bakteriologinė, serologinė mažai vertinga, nes dauguma žmonių turi imunitetą.Bakteriologinė- tiriamoji medžiaga- difterinės plėvelės (gleivės pilkos jose daug sukelėjų)kurios paimamos nuo migdolų, iš nosies, ryklės, lyt. takų,akių junginės. Daromas tepinėlis: fiksuojama ant ugnies ir dažomas Neiserio būdu ar metileno mėliu. Dažant Neiserio būdu- voliutino grūdeliai nusidažo mėlyna spalva, o kūnas lieka rudas. Labai svarbu tepinėlyje atskirti nuo difteroidų( Cor.pseudodiphtericum, Cor. Xerosis). Matome: lazdelės, nuo 2-7μm ilgio, su voliutino grūdeliais. Po to tiriamoji medžiaga sėjama į sukrešinto kraujo serumo terpę (ji yra ir elektyvinė-mažai azoto). Po paros tirime pasėlį:Gravis- dauginasi greičiausiai. Vienos generacijos laikas – apie 60 min. Po 1dą R-formos, stambios kolonijos: iškylos, pilkšvos, skaldo krakmolą.Mitis- S formos kolonijos, smulkios, terpėje su K-teliūritu- juodos, blizgančios, neskaldo krakmolo.Intermedius- S ir R formos, stambesnės kolonijos nei mitis. Skystoje terpėje taip pat dauginasi nevienodai:Gravis- nedrumsčia, bet sudaro plėvelę,Mitis- kartais drumsčia, plėvelės nesudaro, Intermedius­- užima tarpinę padėtį: drumsčia, ir sudaro plėvelę. Serologinių tipų nustatymas- orientacinė agliutinacijos r-ja su rūšiniais serumais rūšiai ir serovarui nustatyti. Imunofluorescencija. Iš kolonijos arba iš skystos terpės sėjama į sukrešinto kraujo serumo terpę gauti gryną kultūrą. Gavus gryną kultūrą, ir padarius tepinėlį, jį mikroskopuojant, voliutino grūdelių būvimas dar nėra įrodymas. Nustatomas biocheminis aktyvumas( svarbus ureazės testas, ją turi tik difteroidai), serologinės savybės ir toksino gamyba:Gravis- aktyviausia, skaldo gl, krakmolą, glikogeną, o kiti ne.Intermedius- skaldo dekstrinus (neskaldo krakmolo ir glikogeno) Mitis- neskaldo krakmolo ir dekstrinų.Visos padermės išskiria katalazę, skaldo gliukozę iki r.Toksiškumo nustatymas- difuzinė precipitacija gelyje( su anatoksinais). Išskiria tik lizogeninės C.bacterium padermės. Atliekama: cisteino agarą išpilame į petri lėkštelę. Filtrinio popieriaus lapeliai pavilgomi antitoksiniame serume (g. Išdžiovinti), jas įmerkiam į skystą agarą, laukiam kol sukietės. Tuomet sėjame MO stridais ir laukeliais. Toksinas ir anatoksinas difunduoja į gelį ir precipituoja. Susidaro strėlės, ūsai. G.užkrėsti gyvūnus in vivo. Serologinės r-jos- ieškome Ak nešiotojų ir dažnai sergančių anginomis ligonių serume( 2-3 sirgimo savaitę). Reakcija atliekama Vidalio reakcijos principu( diagnostikumas + serumas). Schick mėginys- pasiūlė Schick 1913m. Sušvirkštus į odą 0,8mg (1/40 Dlm) egzotoksino, žmogui, neturinčiam imuniteto, sukels vietinę r-ją- odos paraudimą. O jei turi imunitetą, neparaus, nes  kraujyje yra antitoksinai.

Biologinis mėginys- 2 jūrų kiaulytėms suleidžiame į paodį tiriamosios kultūros, antrajai dar suleidžiame priešdifterinio serumo. Jei toksiška pirmoji žūva per 2-4 dienas. Imunitetas: antitoksinis imunitetas- tvirtas, ilgalaikis, trunka 10-15metų. Susidaro ir antibakterinių Ak, bet jie nereikšmingi.Vaikai gimę turi pasyvų imunitetą iš motinos. Jei motina turi povakcininį imunitetąą kūdikis turės pasyvų imunitetą iki 1m.ir daugiau. Jei motinos imunitetas silpnasą po kelių mėn.placentinis imunitetas nebeapsaugo vaiko. Jei motina nešiotojaą kūdikis pirmaisiais gyvenimo metasi gali įgyti aktyvų imunitetą: užsikrėčia nuo motinos, po besimptomės inf-jos įgyja antitoksinį imunitetą.Praeityje kartą įgytas imunitetas išlieka visą gyvenimą dabar sumažėjus nešiotojų, žmonės praranda imunitetą- tampa imlūs ligai. Profilaktikai naudojamas difterijos anatoksinas. Jį gavo Ramonas paveikęs egzotoksiną formalinu. Jis naudojamas kartu su kitais anatoksinais( stabligės, B.pertusis Ag arba pačiom B.pertusis).Tai DTAP, DTP. Kūdikiai pirmą kartą vakcinuojami 3mėn. po 1,5m revakcinacija. Suaugę žmonės vakcinuojamii kas 10 metų. Difterija ypač pavojinga vyr. a. žmonėms. Antitoksinis antidifterinis serumas (svetimas baltymas, gaunamas iš arklio) naudojamas profilaktikai ir gydymui ir žmogui buvus kontakte su sergančiu ar nešiotoju.  Švirškiamas tik desensibilizavus organizmą.

28. Bordetelės, savybės.Rūšys.Patogenezė. diagnozė,imunitetas ir profilaktika

Rūšys: B. Pertussis, B. Parapertussis, B. bronchiseptica

Patogenezė Bordetella pertusis patogeniška žmogui. Patekusios į kvėpavimo takus oro lašeliniu keliu, tvirtinasi prie virpamojo epitelio-> MO ima daugintis, išskiria toksiną,kuris pažeidžia gleivinę→uždegimas ir sukelia kosulio priepuolius-> klasikinis kokliušas.

Kokliušas- varginanti, ilgai trunkanti liga, būdinga vaikams, tačiau gali susirgt ir suaugę. Sergant būna sunkūs kosulio priepuoliai, net iki pamėlynavimo. Ilgas sveikimas.

Morfologija G- smulkios, trumpos kokobakterijos. Turi pilių Kapsulę. Yra judrių ir nejudrių.

Kultūra aerobai. Lėtai auga tik kraujo agare, pats kraujas reikalingas tik kaip metabolitų absorbentas. Auginamos Kazeino anglies agare. Kolonijos susidaro po 5 parų. Kolonijos smulkios Sf. lygiais kraštais, primena Hg lašelius. Optimali augimo T 37 Terpėje be krajo oksiduoja į 4 fazes: I ir II Sf. virulentiškos III ir IV Rf. Nevirulentiškos. Biocheminės sav. Hemolizuoja eritrocitus B. Pertusis nuo kitų skiriasi: nejudri, neredukuoja nitratų, teigiama oksidazės r. Neskaido angl. Nesudaro indolo.

Laboratorinė d. Bakterijos būna tik kvėpavimo takuose paimti tiriamąją medž.sunku, nes bet koks prisilietimas prie gleivinės kelia kosulį, todėl tam naudojamas sterilus vatos tamponas. Juo tiriam.medž.kišant per nosį imama nuo nosiaryklės gleivinės.Kitas būdas: atvira petri lėkštelė su kraujo agaru palaikoma prieš ligonį jam kosint.Petri lėkštelę dedame į termostatą. Sėjame į kazeino anglies agarą.Tiriame pasėlį po 4 parų. Iš augimo greičio galime atskirti B.pertusis nuo B.parapertusis. B.parapertusis kolonijos susidaro greičiau, o B.pertusis po 3-5parų.B.pertusis 1fazės kolonijos smulkios, lygiais kraštais, iškilios, primena Hg lašelius. Aplink kolonijas susidaro siaura hemolizės sritis.Ilgiau kultyvuojamos per tarpines 2 ir3 fazes, pereina į 4 fazę->bakterijos nebeišskiria toksinų, nevirulentiškos.Darome tepinėlį. Jį nudažome ir mikroskopuojame. Matome smulkias, 0,8μm ilgio, G- lazdeles, primena kokus, nejudrios, išsidėsto netvarkingai.Grynai kultūrai išskirti sėjame į nuožulnų  kraujo agarą. Tiriame grynos kultūros fermentinį aktyvumą.

sėjame į margąją eilutę, angliavandenių skaldymui nustatyti- jų neskaldo (pg.dr.Žlabį); pg.knygą skaido gliukozę ir laktozę (?)iki rūgščių, sintetina ureazę. Teigiamas oksidazės testas. Ag nustatymas: leidžia nustatyti Bordetella rūšį(jos turi bendrą 7 Ag):B.pertusis 1Ag B.parapertusis 14Ag B.bronchiseptica 12Ag Serologinis tyrimas mažai naudingas, nes Ak kiekis ligonio kraujo serume pakankamas gali būti tik 3-čią ligos sav. Odos alerginė r. Po oda suleidžiama 0,1 ml alergeno. Po 16-20val. Susidaro paraudimas.

Imunitetas ir proflaktika susidaro netvirtas imunitetas tik 4m, nes daug nešiotojų dėl to serga ir suaugę.Spec.profilaktika. Yra AKDS adsorbuota kokliušo, difterijos ir stabligės vakcina. Skiepyjami 6-8mėn vaiaki. Nespec. Izoliacija, sergančiųjų gydymas.

29.Hemofilinės bakterijos, savybės, diagnozė.

Haemophilus genčiai priklauso kelios žmogui patogeniškos rūšys: H.influenzae, H.parainfluenzae, H.ducreyi.

Morfologija: G-, smulkios, ~1μm, primenančios kokus lazdelės, nejudrios. Išsidėsto netvarkingai, kartais trumpomis grandinėmis. Turi gana storą gleivinį dangalą, vadinamą kapsule. Pagal tai skiriamos 2 H.influenzae rūšys:tipuojamos- turi kapsulę,netipuojamos- neturi kapsulės 1.tipuojamos: pagal polisacharidinio sluoksnio (kapsulės) antigenus galima išskirti 7 serovarus (a-g). Serovaras b- virulentiškiausias- kapsulinis Ag yra fosforibitolfosfatas.

2.netipuojamos- gali būti nešiojamos moterų lytiniuose takuose ir užkrėsti naujagimį kontaktiniu keliu-> sepsis Kultivavimas: aerobai, mikroaerofilai (gali gyventi deguoninėje aplinkoje, tačiau jų poreikis deguoniui nedidelis- užtenka 1% aplinkoje) Auga specialiose augimo faktoriais praturtintose terpėse (kraujas, heminas, NAD). Kitoms rūšims pakanka tik vieno augimo faktoriaus.Neauga šviežio kraujo agare, nebent tik kartu su bakterijomis, kurios vykdo hemolizę-> eritrocitai suardomi-> išsiskiria medžiagos būtinos Haemophilus bakterijų augimui. Kolonijos smulkios, be pigmento, S-formos Virulentiškumas: veiksniai: gleivinis sluoksnis- lengviau prisitvirtina prie gleivinės, artėja prie ląstelės endotoksinai- lipopolisacharidai sienėlėje (2-ame sl.) gaureliai- bekapsulinių bakterijų neišskiria toksinų Laboratorinė d. TIRIAMOJI M. mėginiai iš nosiaryklės, pūliai, kraujas, likvoras, šlapimas. MIKROSKOPINIS T. Daromas tepinėlis dažomas Gramo būdu. Matome G- lazdeles, bet hemofilai nenustatomi nes yra normali mikroflora. BAKTERIOLOGINIS T. Tiriamoji medž. sėjama į šokolado agarą ar kraujo agarą apie stafilokokų pasėlį. Dedame į termostatą 37s Po paros išauga 1-2mm dydžio bespalvės kolonijos. Darome tepinėlį. Dažome Gramo būdu mikroskopuojame matome G- užapvalintais galais lazdeles. Jei pasėjus į šokoladinį agarą ir į kraujo agarą, kraujo agare neužaugs G- lazdelės vadinasi H.influenzae. Hematino ir NAD poreikis nustatomi testais, į terpę dedant diskelius. Įdėjus aminolevulino r. Susidaro porfirinai, kurie UV švyti raudonai. Sėjame į margąją eilutę: skaldo tik gliukozę. Teigiami katalazės ir oksidazės testai. Nitratus verčia nitritais. SEROLOGINIS tyrimas menkai vertingas nes sukelia ūmias infekcijas. Atliekama imunofluorescencija, lateks agliutinacijos r.

30.Mycobacterium tuberculosis savybės. Labor.d.

Žmonėms Tbc sukelia M.tuberculosis, rečiau M.bovis ir kt. Gentyje yra ir daugiau patogeniškų bakterijų: M.leprae- sukelia raupsus, M.canzasei ir kt.- mikobakteriozes.Tbc- žmonių ir gyvulių lėtinė liga- antropozoonozė. Pakenkia plaučius, odą, žarnyną, tose vietose sudaro granulomą. Ptysis( džiova) jau buvo žinoma prieš Hipokratą, buvo rasti Tbc pažeisti kaulai. 1882metais Kochas įrodė kas sukelia Tbc. Pademonstravo Tbc sukėlėją. Prieš 5000m Tbc susirgo žmonės, nes vartojo mėsą, pieną. (anksčiau sirgo tik gyvuliai). I-oji mikobakterija, kuri sukėlė Tbc, buvo M. bovis. Vėliau ji pakito, mutavo ir atsirado M. tuberculosis. Ji pavojinga ir būdinga žmonėms. Ir viduramžiais ir vėliau Tbc sirgo daug įžymių žmonių. Praeitame amžiuje atsirado efektyvūs vaistai. Tbc vėl grįžta, bet dar blogesnė nei buvo, jos nebeveikia antibiotikai. Tbc ypač pavojinga sergantiems ŽIV, nes greit progresuoja.Morfologija:M. tuberculosis- lazdelės, 5-7μm ilgio, kiek lenktos, kartais l. trumpos (g.b. sutrūkinėja?). Grūdėta citoplazma. Jis labiausiai išreikštas M. tuberculosis. Grūdeliai stambūs, atrodo, kad lazdelė sudaryta iš grandinėlės. M.bovis kiek storesnės. M.tuberculosis G+ pg.dažymąsi Gramo būdu, tačiau jos sienelė kaip G- bakterijų: sudaryta iš 2slą peptidoglikano ir lipopolisacharido. Atspari rūgštims, nes sienelės antrame sl. yra riebalinių medžiagų, vaškų, mikoidinių rūgščių, kurios blogina sienelės pralaidumą. Dėl to M. tuberculosis nebijo dezinfekcinių medžiagų, silpnų šarmų, rūgščių tirpalų. Sporų ir kapsulių nesudaro, nejudrios, polimorfiškos. Skrepliuose bakterijos susigrupavusios padrikais pulkeliais, galima matyti fragmentuotas lazdeles. Kultūrinės savybės: aerobai, chemoorganotrofai, pH=6,4-7,2, pakančios rūgštims. Reiklios terpėms, auginamos sudėtingose specialiose terpėse( kiaušinio trynys, serumas, briliantinė žaluma- naikinti kitoms bakterijoms). Mikobakterijos skirstomos į lėtai ir greit besidauginančias. Patogeninės mikobakterijos- lėtai. Nepatogeninės- greitai (po 1d) M. tuberculosis standžioje terpėje kolonijas sudaro tik po 2-3 savaičių. Kolonijos gruoblėtos, R-formos (rečiau S), panašios į „kasas‘ su geltonu pigmentu, kuris nedifunduoja į terpę, augimui reikia vit.H, PP, B6. Terpės: Levenšteino- Jenseno, Fino. Biocheminis aktyvumas- nedidelis. Retai tiriamas dėl lėto augimo. Turi proteolizinių, sacharolizinių savybių, tačiau jos sunkiai aptinkamos. Bakteriologinė TIRIAMOJI M.priklauso nuo Tbc formos( jei plaučių: skrepliai). Jai atvira forma, tuomet daromas tepinėlis iš skreplių. Jei uždara- skrandžio išplovos, šlapimas, pleuros skystis, stuburo, sąnarių skystis, biopsinė medžiaga. Tačiau realiai bakterijas išskirsime tik iš atviros formos. MIKROSKOPINIS T.daromas tepinėlis dažomas Cylio- Nilseno būdu, jame būna labai nedaug mikobakterijų. Naudojami įv. gausinimo metodai. Lab.gyvuliukų užkrėtimas tiriamąja medžiaga. Jūros kiaulytės labai jautrios M. tuberculosis, o triušiai jautrūs M. bovis. Gali būti kultyvuojama. Tiriamoji medžiaga homogenizuojama arba flotuojama:1 etapas: pirminis mikroskopavimas( dažome Cylio- Nilsono būdu) + iliuminiscensinis mikroskopavimas( dažai auraminas, rodaminas, florochromas).2 etapas: sėjama į terpes: Fino, Levenšteino- Jenseno. Galima naudoti MGT terpes( mikobakterijų augimas mėgintuvėlyje su indikatoriumi). Šioje terpėje po 2-3dienų UV šviesoj matosi šviečiantis žiedas( paremta deguonies sunaudojimu, nelabai patikima dėl to, kad yra aerobų( kokai) irgi duos švytėjimą. Dėl to vėliau mikroskopuojame).3 etapas: Po 1-1,5 mėn. išauga. Grynos kultūros identifikavimas:Antrinis mikroskopavimas.Gryna kultūra laikoma 22oC temperatūroje(neišgyvena). Gryna kultūra laikoma šviesoje( neišgyvena). Sėjame į terpę su paranitrobenzoine r. Auga tik žmogui nepatogeniškos mikobakterijos. Sėjame į terpę su etanbutoliu. Auga tik žmogui nepatogeniškos mikobakterijos. Skystoje terpėje su padidintu deguonies kiekiu kaupiasi lyg plėvelė.

Praiso metodas- tai pagreitintas augimo būdas. Tiriamoji medžiaga centrifuguojama ir užtepama ant objektyvinio stiklelio + 5min. laikoma 5% sieros r.- sunaikiname kitą florą. Skystoje terpėje( citratinis kraujas) ant stiklo išauga kolonijos( bakterijos mažos, išauga kyg kasomis). Praiso metodas tinka jautrumui tuberkuliostatikams nustatymui. Jei ,,+” alerginiai mėginiai- diagnostinės reikšmės neturi. Jei ,, -”, žmogus neturėjo kontakto su Tbc. Alerginė reakcija- Mantu mėginys  suleidžiant į odą 0,1ml PPD (baltymo, guto tuberkulino cheminio frakcionavimo būdu), kuriame yra 5 TU (tuberkulino aktyvumo vnt.). reakcija stebima 2-3d. Jei injekcijos vietoje paburkimo ir paraudimo skersmuo >10mm- teigiama r-ja, tai rodo, kad žmogus užkrėstas M.tuberculosis arba kt.mikobakterijomis. Vilniuje yra BACTEK aparatas, kuris max per 7dienas nustato ar tiriamojoje medžiagoje yra Tbc sukėlėjas (nustato su radioaktyviais izotopais). Naujausias BACTEK aparatas nustato per 3dienas (nustatinėja genetiniu aspektu).

31. Tuberkuliozės patogenezė,imunitetas ir spec profilaktika

Inf. šaltinis žmogus ir gyvuliai. Pagrindinis inf. šaltinis- sergantis žmogus atvira plaučių forma.Ypač pavojingi asocialūs asmenys. Rečiau inf. šaltinis gyvuliai. Užsikrečiama per mėsą, pieną. Perdavimo keliai: oro-lašelinis- (dažniausiai) plaučių forma, alimentinis- žarnyno forma,kontaktinis kelias- odos forma.Dažniausia Tbc forma- plaučių. Alimentiniu ar kontaktiniu keliu užsikrečiama rečiau. Patekusios į plaučiusą fagocituojamos makrofagų, kuriuose dauginasi. Dauginimosi vietoje susidaro granuloma(standus jung.aud.). daugumai žmonių ji vėliau sukalkėja ir susidaro židiniai. Mikobakterijos sukalkėjimuose gali išlikti ilgą laiką gyvos, toliau neišplinta. Žmogus jaučiasi sveikas, apsaugotas nuo reinfekcijos, tačiau nusilpus imunitetui bakterijos vėl ima daugintis. Kartasi dėl stiprios uždegiminės reakcijos granulomos viduje nekrozuoja ląstelėsą kolikvacinė nekrozėą kaverna, kurioje bakterijos dauginasi ir kaverna plečiasią pažeidžiamos kraujagyslėsą prakiurdo bronchą, M. tuberculosis patenka į bronchus. Atkosimi skrepliai su krauju- tai atvira forma. Klinika: skausmas krūtinėje, prakaitavimas, subfebrili temperatūra, svorio kritimas, skrepliavimas su krauju. Kartas išplinta po visą organizmą( miliarinė Tbc). Kartais nunešama į organus( kaulus). Aplinkoje jos labai atsparios(drėgnoje aplinkoje). Labai svarbu buitinės sąlygos( turi būti vėdinamos patalpos, apšviestos)Rezistentiškumas- pagal atsparumą aplenkia sporines bakterijas, naudojami stipresni dezinfekuojantys tirpalai, dulkėse ir žemėje( turi būti drėgna ir vėsi vieta) išsilaiko iki 6mėn., jautrios šviesai, virinant žūsta per keletą minučių.Imunitetas: ląstelinis, susidaro nedaug Ak (nes mikobakterijos dauginasi makrofaguose), kurie neturi reikšmės. Humoralinis imunitetas silpnas. Ląstelinis imunitetas susidaro per mediatorius- pasireiškia labai stiprus uždegimas. Ląstelinis imunitetas trumpalaikis. Išnykus mikobakterijoms, baigiasi imunitetas (nesterilus).Profilaktika: Tbc profilaktikai naudojama BCŽ (Borde ir Žangu) vakcina- taigyva vakcinaą M. bovis mažai virulentiška padermė. Sukuriamas ląstelinį imunitetą, kuris neperduodamas per placentą. Kūdikiai vakcinuojami jau 3d. Vakcina sušvirkščiama, susidaro granuloma, joje išlieka gyvos mikobakterijos (6-12mėn.). Kai jų gyvų nebelieka organizme, nebelieka imuniteto.

32. Sifilio sukelėjas.savybės.patogenezė. imunitetas. Labor.d.

Sukelėjas-Treponema pallidum

  Morfologija- plona G-, 0,25-0,3 μm storio, 8-12 μm ilgo, vingiuota bakterija, turi 8-12 vingių. Jie tai-syklingi, vienodo dydžio, 1μmŲ, atstumas tarp jų 1 μm. T. pallidum turi dvisluoksnę sienelę,turi ašinį siūlą, kuris trumpesnis, nei ji pati. Siūlas yra tarp sienelės sluoksnių.l. judri Juda sukamaisiais, švytuokliniais judesiais. Nesidažo  Gramo būdu, anilino dažais, bet AgNO3 redukuoja iki Ag, kuris išsiskiria ant paviršiaus.

  Kultūra sunkiai kultyvuojama.Neauga dirbtinėse terpėse. Kultyvuojama audinių kultūrose su priedais. Mikroaerofilas, labai jautrus  aplinkai . Net ir drėgnoje aplinkoje gyvos išsilaiko kelias valandas. Išdžiuvusios žūna labai greit.

  Patogenezė- Patogeniškos tik žmogui (laboratorinėm sąlygom galima užkėsti ir gyvulius). Perdavimo kelias lytinis-kontaktinis. Šaltinis –sergantis žmogus. T. pallidum per sveiką odą į organizmą patekti ne-gali (kirpykloje skustuvu, įv. medicininėm intervencijom, jei nesilaikoma aseptinių reikalavimų, buitiniu keliu mažai tikėtina, gali būti įgimtas sifilis -iš motinos vaisiui, nes T. pallidum praeina pro placentą). T pallidum  patenka į žaizdą ir ten dauginasi. Po IP susidaro opa-sifilioma, vadinama kietuoju šankeriu. IP nuo 10dienų.-iki 2mėn. Šankerio kraštai pakilę, dugnas raudonas, standus, sekreto nėra. Žmogui sergant pirm. sifiliu daugiau požymių nėra. Net negydant sifilioma po kurio laiko (4-6sav.) išnyksta. Jo vietoj jokių pėdsakų nelieka, o tik nedidelis randas. Remisija tęsiasi 1-6sav., po to-antrinis sifilis, kai ant pėdų, delnų ir kt. atsiranda.ryškus rausvas išbėrimas (pakilimas, papula, vesicula su seroziniu skystimu). An-trinis sifilis tęsiasi  iki 0,5m: temperatūra, apetito stoka, prakaitavimas, slenka plaukai. Po antrojo būna remisijos (pagerėjimai ir vėl pablogėjimai) periodas, kai ligos simptomai išnyksta. Šis periodas labai ne-vienodas. Kartais jau po kelių mėn., o kartais žmogus nugyvena visą gyvenimą, kol atsiranda tretinis si-filis. 57% persirgusių antriniu, tretinio nesulaukia, kuriam būdingi židiniai organuose ir audiniuose. Ži-diniai vadinami gumomis. Jei susidaro svarbiuose audiniuose, žmogus miršta, o jei ne svarbiuose –sifilis tęsiasi toliau, atsiranda nugaros smegenų uždegimas. Būdingas vamzdinis regėjimas, blogėja klausa, ap-kursta.

  Imunitetas- praktiškai nesusidaro, yra superinfekcijos galimybė. Jei žmogus serga ir dar kart užsi-krečia, naujos T. pallidum vykdo uždegimą (jei žmogus jau turėjo šankerį, antrąkart nebeturės po naujo užsikrėtimo).

  Profilaktika- specifinės profilaktikos priemonių nėra. Nespecifinė lyt. kontakto nebuvimas, apsisaugojimo priemonės,asmens higiena, antibiotikai.

  Laboratorinė diagnozė- tampriai siejasi su ligos stadijomis.

TIRIAMOJI M. I stadijoje kietojo šankerio punktatas, diagnozė tik bateriolo-ginė (paspaudžiamas opos pakraštys, paimama serozinio skystimo).

II stadijoje-kraujas.

BAKTERIOLOGINIS T. Daromas tepinėlis. Atliekama tam-saus lauko mikroskopija intermisiniu mikroskopu. Ant objektinio stikliuko lašinama audinių skysčio. Po to kitu stikliuku spaudžiant per jį braukiame, kad skysčio sluoksnis pasidarytų l. plonas. Mikroskopuojame. Matome judrias taisyklingai vingiuotas B. Galima dažyti (neįprastais būdais-Ag, Romanovskio -Gimzos, Būrio būdais). Būro metodas: audinių skysčio lašas maišomas su tušo lašu. Tamsiame fone matome bespalves B. Galima imunofluorescensija. Tinka tik tiesioginis Kunso metodas. Yra senesnė T. pallidum imobilizacinė reakcija praskiestas ligonio kraujo serumas maišomas su gyvomis judriomis T.p. Mikroskopuojam. Jei serume yra Ak spirochetos imoilizuojamos jos tampa nejudrios. Treponemos nekultivuojamos. T. pal-lidum galima išskirti iš išbėrimo elementų (serozinis skystis tiriamas). I stadijojos pabaigoje kraujyje susidaro Ak, todėl II stadijoje atliekama papildomai SEROLOGINĖ D. Precipitacijos r. III stadijoje imamas tik kraujas ir atliekamas tik serologinis tyrimas.  Jei Ak mažai, atliekamos jautrios reakcijos: komplemento sujungi-mo, precipitacijos, netiesioginės agliutinacijos. Pirminės stadijos pabaigoje -Express metodas su kardio-lipidiniu Ag.

33. Epideminės grįžtamosios šiltinės sukelėjas. Patogenezė imunitetas. Diagnozė.

Borrella genties atstovas Borrelia recurrentis sukelia boreliozę-endeminę ir epideminę grįžtamąją šiltinę. Endemine serga gyvūnai. Epideminė serga žmonės jie nešiotojai.

Morfologija- vingiuotos spirochetos, vingiai netaisyklingi, jų mažiau nei treponemų (3-7vingiai). Jos storesnės, ilgesnės (iki 30μm). Storis ~0,4μm. Matosi nudažytos Gimzos dažais. Labai lanksčios juda sukamaisiais bei raitomaisiais judesiais.

Kultūrinės savybės- kultyvuojamos sunkiai. Galima kultivuoti skystose terpėse. Sparčiai dauginasi vištos embrione.Mažai žinoma apie borelijų metabolinį aktyvumą. Neatsparios aplinkai. Jautrios cheminėms medžiagoms, išdžiūvimui. Biologiniuose skysčiuose, pernešamos organizme išgyvena gerai. B. recurentis kraujyje, esant 0-3oC  išgyvena 3mėn.

Patogenezė- Grįžtamoji šiltinė, kurią sukelia B. recurrentis serga tik žmonės. Perdavimo kelias –transmisinis. Perneša utėlės. Jos prisisiurbia sergančio žmogaus kraujo. Borelijos labai lengvai pereina gleivinę, todėl iš skrandžio patenka į utėles hemolimfą, kur dauginasi ir po 3-5dienų utėlė suserga. Tokia utėlė užkrečia žmogų, kai persikrausto nuo šaltinio ant sveiko žmogaus. Liga plinta karų, stichijų nelai-mių metu. Kai žmogus miršta, utėlė nebesiurbia kraujo. Įkandimo metu utėlė sveiko žmogaus neužkrečia. Utėlę reikia įtraiškyt į žaizdą odoje, kad patektų jos hemolimfa į žaizdą. Kai žmogus užsikrečia, Bo-relija dauginasi audiniuose. Po IP išeina į kraują ir žmogus suserga. Būdinga temperatūra, kurio priepuo-liai tęsiasi 7-8dienas. Po to žmogus pasveiksta. Po 2-5dienų priepuoliai grįžta. II priepuolis trumpesnis. Kuo toliau, tuo periodai tarp priepuolių ilgesni, o priepuoliai trumpesni.

Imunitetas- susidaro trumpalaikis, nestiprus dėl to negalima sukurti vakcinos..

Laboratorinė diagnozė(grįžt.šiltinė) TIRIAMOJI M. kraujas, paimtas karščiavimo metu. Daromas tepinėlis, dažomas Gimzos būdu. Matosi tarp eritrocitų laisvai išsidėstę spirochetos. In vivo Apkrečiami gyvuliai į pilvą, imamas kraujas. Tinka imunofluorescencija, Borelijų imobilizacijos reakcijos. PGR Serodiagnostika - nustatoma Ak. Kokia borelija galima atskirti užkrėtus labor.gyvūnėlį. Jei endeminė gyv. užsikrečia.

34. Leptospiros. Klasifikacija. Savybės.Leptospirozių patogenezė.Labor.d.

Klasifikacija Leptospira interogans tai patogeninė Leptospira genties bakterija. Daug patogeninių leptospirų rūšių buvo nustatyta remiantis geografiniu paplitimu, rūšiniais skirtumais, klinikiniais sindromais bei Ag struktūros skirtumais. Dabar žinoma 18 leptospirų serogrupių. Pvz. L. interogans serogrupė Pamona. Tarp šių grupių yra surasta daugiau kaip 170 serovarų. Klinikiniai sindromai, sukelti skirtingų serogrupių, turi skirtingus bruožus, bet yra ir daug bendrybių.

Morfologija-  Tai spirochetos.Smulkiom ir glaustom vijom susisukusi į spiralę. Būdingi labai smulkūs vingiai (pirminiai vingiai), galai lenkti (primena C ar S formą). Plonos kaip Treponemos, bet ilgesnės. Trumpesnės nei borelijos. Leptospirozę sukelia L. interrogans, kuri skirstoma į serovarus. Dar gali sukelti L. bifflexa. Geriausiai auga aerobinėmis sąlygomis, esant 28-30 T. Kultivuojamos pusiau standžiose terpėse, turinčiose baltymų.PO 6-10d. Išauga apvalios kolonijos.Energija gauna iš riebalų r. Negali energijai naudoti amino r. Ir sacharidų. Amonio druskos yra pagr. Azoto šaltinis. Leptospiros sav. gali išgyventi vandeny  ypač šarminėj aplinkoj.

Patogenezė- IP 7-14dienų. Nėra būdingų simptomų (karščiavimas -~1sav., galvos skausmas, pykinimas, kartais gelta). Pažeidžiama CNS, kepenys, inkstai. Po sav. Kraujyje atsiranda Ak. Patenka per sveiką gleivinę ar odos žaizdas. Patekimo vietoje jokių požymių nesukelia. Karščiavimo metu -bakteremija, jautrumas komplemento veikimui. Keletą mėn. išlieka smegenyse, akies obuolyje, trumpiau inkstuose. Graužikų inkstuose išlieka visą gyvenimą. Organų pažeidimas neaiškus - nerasta toksinių medžiagų. Nedideli pažeidimai aptinkami tik kepenyse, inkstuose. Sergama visame pasauly. Jautrios 160 žinduolių rūšių. Užsikrečia žmonės žinduolių šlapimu, užterštu H2O.

Laboratorinė diagnozė- dažniau serologinė, galima ir bakteriologinė. Tik Leptospiros sunkiai kulty-vuojamos, labai ilgai auga terpėse. Tiriamoji medžiaga šlapimas, kraujas, cerebralinis skystis. 1sav. pa-baigoje ir vėliau agliutinacijos testas kraujyje Ak nustatyti. Pradžioje mikroskopinis tyrimas -tepinėlis. Tamsaus regėjimo laukas – nustatoma morfologija Gimzos –Romanovskio būdas - storas kraujo lašo te-pinėli. Bakteroginis tyrimas - žiurkėnai, kiaulytės. Jos apkrečiamos, po kelių dienų jau aptinkami sukė-lėjai. Serologinės reakcijos: didžiausia Ak koncentracija susidaro ligonio kraujyje 5-8sav. Ak nustaty-mas agliutinacijos testu: pasyvi agliutinacija, PGR, imunoblotas.

34. Leptospiros. Klasifikacija. Savybės.Leptospirozių patogenezė.Labor.d.

Morfologija-  Tai spirochetos. Būdingi labai smulkūs vingiai (pirminiai vingiai), galai lenkti (primena C ar S formą). Plonos kaip Treponemos, bet ilgesnės. Trumpesnės nei borelijos. Leptospirozę sukelia L. interrogans, kuri skirstoma į serovarus. Dar gali sukelti L. bifflexa.

Patogenezė- IP 7-14dienų. Nėra būdingų simptomų (karščiavimas -~1sav., galvos skausmas, pykinimas, kartais gelta). Pažeidžiama CNS, kepenys, inkstai. Po sav. Kraujyje atsiranda Ak. Patenka per sveiką gleivinę ar odos žaizdas. Patekimo vietoje jokių požymių nesukelia. Karščiavimo metu -bakteremija, jautrumas komplemento veikimui. Keletą mėn. išlieka smegenyse, akies obuolyje, trumpiau inkstuose. Graužikų inkstuose išlieka visą gyvenimą. Organų pažeidimas neaiškus - nerasta toksinių medžiagų. Nedideli pažeidimai aptinkami tik kepenyse, inkstuose. Sergama visame pasauly. Jautrios 160 žinduolių rūšių. Užsikrečia žmonės žinduolių šlapimu, užterštu H2O.

Laboratorinė diagnozė- dažniau serologinė, galima ir bakteriologinė. Tik Leptospiros sunkiai kulty-vuojamos, labai ilgai auga terpėse. Tiriamoji medžiaga šlapimas, kraujas, cerebralinis skystis. 1sav. pa-baigoje ir vėliau agliutinacijos testas kraujyje Ak nustatyti. Pradžioje mikroskopinis tyrimas -tepinėlis. Tamsaus regėjimo laukas – nustatoma morfologija Gimzos –Romanovskio būdas - storas kraujo lašo te-pinėli. Bakteroginis tyrimas - žiurkėnai, kiaulytės. Jos apkrečiamos, po kelių dienų jau aptinkami sukė-lėjai. Serologinės reakcijos: didžiausia Ak koncentracija susidaro ligonio kraujyje 5-8sav. Ak nustaty-mas agliutinacijos testu: pasyvi agliutinacija, PGR, imunoblotas.

35.dėmėtosios šiltinės ir Brilio ligos sukelėjas. Patogenezė. Dėmėtosios šiltinės laboratorinė diagnozė ir specifinė profilaktika.

Sukelia R.prowazekii. Riketsijos- obligaciniai intraląsteliniai parazitai, dauginasi ti šeiminiko ląstelėse. Jų medž.apykaita nepilnavertė- savarankiškai aplinkoje neišgyvena, nes neturi visų medžiagų apykaitai vykdyti reikalingų ferm.sistemų. Pagrindinis E šaltinis- Glu, kurį gauna iš šeiminiko ląst. Turi visus G- bakt.struktūrinius komponentus, neturintys nei sporų nei kapsulės, nesintezuoja ATP. Forma; smulkios koką primenančios lazdelės. Kultivavimas: kultyvuojamos sudaro baciliarines (siūlines) formas 10mkm, kurios vėliau suyra ir susidaro smulkios bakterijos. Terpėse nesidaugina. Jų citopl.membr.labai pralaidi, todėl jos ilgai išlieka gyvos tik izotoniniuose tirpaluose, praturtintuose serumo baltymais ir angliavandeniais. Dažomi Romanovskio- Gimzos būdu. Patogenezė: inf-jos šaltinis žmogus. Perduoda ūtelė. Perdavimo kelias- transmirinis. Ūtelė prisiurbia sergančio žmogaus kraujo, kuriame yra riketsijųąjos ūtelėje dauginasi žarnyno epitelinėse ląstelėseąčia žūstaąpatenka į žarno spindį ir su fekalijomis patenka ant žmogaus odos. Kol pasidaugina utelės organizme- praeina 3-5d. utelė ęiulpia kraują, siurbimo vietoje niežulį, žmogus pasikaso- fekalijos patenka į žaizdąąriketsijos išnešiojamos po visą organizmą. Gali susirgti neturintys ūtėlių, nes riketsijoms būdinga persistencija.Dėmėtosios šiltinės recidyvas- Brilio liga, dėl ilgo laikotarpio, dėl dalinio imuniteto jos eiga švelnesnė, trumpesnė. Būdingas karščiavimas išbėrimas. Lab.dgn.: bakteriologinė ir serologinė. Riketsijų gausu ligonio kraujyje, kultyvuojama audinių kultūrose, vištos embrione, lab.gyvūnuose (pelėse). Sreologinė dgn: 1)agliutinacija su riketsiniu diagnostikumu arba su Proteus OX19 (ruošiama iš P.vulgaris X19 padermės O antigeno)- tai Veilo-Felikso reakcija.2)komplemento sujungimas ir imunofermentinis ir imunofluorescencinis metodai. Imunitetas: tvirtas. Specifinė profilaktika: vakcinos, bet reikia daug riketsijų. Gaunama iš utėlių, kurias maitina donorai.

54.Hepatitų virusai. Virusų charakteristika. Inf-jos sukėlėjų perdavimo keliai. Specifinė profilaktika.

Hepatitų virusai sukelia hepatitus. Hepatitas A ir E perduodami alimentiniu keliu, fekaliniu- oraliniu keliu. Hepatitas B, C, D, G, TT- perduodami parentaliai, lytiniu keliu.

Hepatitas A- priklauso Picornaviridae virusų šeimai. Jis žinomas nuo 1912m, kai paaiškėjo, kad tai inf-nė liga.

Morfologija: smulkūs, Ų 27 nm, kubinės simetrijos, eikozaedro formos, neturi apvalkalo. Viena +RNR spiralė.

Inkubacinis periodas (IP)- 30d.(3-5 sav). Virusas pirma dauginasi žarnyno epitelinėse ląstelėse, vėliau patenka į kraują. Viremija trunka neilgai, su krauju patenka į kepenis, kurių ląstelėse dauginasi. Po kiek laiko kepenų ląstelės žūva ir virusas patenka į žarnyną- tampa inf-jos šaltiniu- tai vyksta IP metu. Šio periodo metu susiformuoja ir imunitetas. IgM pikas sutampa ir su klinikinių reiškinių piku.

Klinika: karščiavimas, gelta. Prasidėjus klinikiniams reiškiniams viruso išskirti nebeįmanoma.

Šis virusas audinių kultūroms necitopatogeniškas, nepažeidžia ir gyvo organizmo kepenų. Ląsteles pažeidžia imuninė sistema: virusai besidaugindami ląstelėje iššaukia NK (natūralių kilerių) reakciją, kurie žudo kepenų ląst., užkrėstas virusu.

Hepatitas A niekada nepereina į lėtinę formą- tai ūminė infekcija. Sunkiomis formomis serga suaugę, ypač nėščios moterys. Dažniausiai paplitęs ten, kur žema sanitarinė kultūra.

Lab.dgn.: ligos pradžioje tinka elektroninė mikroskopija (tiriamos išmatos). Ligos eigoje viruso išskirti nebeįmanoma. Serologinė diagnostika: komplemento sujungimo r-ja, pasyvi hematagliutinacija, PGR (DNR nustatymui), imunofermentinis metodas.

Imunitetas: tvirtas, ilgalaikis.

Profilaktika: inaktyvuota vakcina, gyva vakcina. Žmogaus Ig preparatai.

Hepatitas B- priklauso Hepadnaviridae šeimai.

IP: 2-5mėn.

Būdinga viruso persistencija- jis ilgai išlieka organizme, kartais visą gyvenimą. Pasitaiko 5-10% sirgusių hepatitu B. Imlumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, imuniteto, vartojamų vaistų. Iki 90% vaikų užsikrėčia nuo motinos per plkacentą. Žmogus gali susirgti hepatokarcinoma: 80% esant HBV ir 20% nesant HBV. Virusas būna auglio ląstelėse.

Perdavimo kelias: kūno skysčiais (kraujas, seilės, gleivių sekretas, pienas); lytinio kontakto metu; parentaliai (narkomanija)

Morfologija: DNR virusai, Ų 42nm, nukleokapsidė ~27nm. Virusą dengia lipidinė superkapsidė- tai paviršinis Ag (HbsAg- Hepatitis B suface antigen), kurio randama sergančiųjų kraujyje. Gilesniame sluoksnyje yra šerdies Ag  (HbcAg- Hep.B cor antigen). HbeAg nėra virione, jis gaminamas hepatocituose ir patenka į kraują bei aplinką.

Patogenezė: mažai citopatogeniškas kepenų ląstelėms. Ląsteles pažeidžia daugiau imuninė sistema, kaip hepatito A atveju: virusai besidaugindami ląstelėje iššaukia NK (natūralių kilerių) reakciją, kurie žudo kepenų ląst., užkrėstas virusu.

Lab.dgn.: elektroninė mikroskopija- matome netipišką formą (tiriamas kraujas)

Imunitetas: tvirtas, persirgus ūmia forma.

Specifinė profilaktika: vakcina sukurta genų inžinerijos metodu. Ji efektyvi, mažai reaktogeniška.

Hepatitas C priklauso Flaviviridae šeimai. 1989m pirmąkart aptiktas šimpanzėse. 1992m JAV pradėtas tirti donorų kraujas. Paplito per kraujo donorus- apie 1% nešiotojų.

Morfologija: kubinės simetrijos, viena +RNR spiralė, turi apvalkalą.

IP: 6-8sav., liga švelni, nesunki. Apie 50% atvejų išlieka persistuojantis virusas organizme.

Pasėkmės: cirozė, hepatokarcinoma, kepenų nepakankamumas.

Patogenezė kaip kitų hepatitų virusų.

Lab.dgn.: pirma tiriamas Ak titras (tai serodiagnostika). Jei Ak yra (tyrimas teigiamas), vadinasi žmogus persirgęs hepatitu, arba tai besimptomis hepatitas, arba lėtinis. Jei nėra Ak (neigiamas tyrimas)- nėra viruso organizme.

Jei serodiagnostinis tyrimas teigiamas- reikia išaiškinti RNR (ar yra hepatito C viruso RNR kraujyje, ar nėra): jie nėra RNRą žmogus persirgo, kepenims pavojaus nėra; jei yra RNRą imama kepenų biopsija, nustatyti viruso genotipui.

Imunitetas: vakcinos nėra

Hepatitas D- Deltavirus

Morfologija: sferinis, identiškas HBV, tik viena -RNR spiralė.. Centre RNR ir delta-Ag, o paviršiuje Hbs-Ag. Neturi superkapsidės, tačiau ją pasiskolina iš Hepatito B viruso. Tik HDV+HBV sukelia hepatitą.

5-10% nešioja HBV, neūiojimas besimptomis. Jei toks žmogus užsikrėčia HDV- tai suserga sunkia ligos forma. Pats vienas HDV virusas be superkapsidės negali patekti į kepenų ląsteles.

Hepatitas E- Caliciviridae šeima.

1980m Indijoje užregistruoti netipiško hepatito atvejai.

Morfologija: stambesnis, Ų iki 44nm, be superkapsidės, kubinės simetrijos, viena RNR spiralė.

Perdavimo kelias: alimentinis, per vandenį. IP: 6 sav. Dažniausia suserga jauni žmonės. Nėščioms sukelia sunkią formą- iki 20% miršta.

Lab.dgn.: elektr.mikroskopija, serodiagnostika: IgM nustatymas.

Profilaktika: vakcinų nėra. Galima tik vandens apsauga.

Hepatitas G- Flaviviridae šeima

1967m chirurgas G.B. susirgo neaiškios etiologijos hepatitu. Jo kraujo serumu užkrėsta beždžionė taip pat susirgo. Po kiek laiko abu pasveiko. Perdavimo kelias: parenteraliai.

Morfologija: tai RNR virusas, turi 3 genotipus: HGV-A; HGV-B; HGV-C.

Paplitęs, nes Ak turi 1% kraujo donorų. Afrikoje Ak turi 10-15% vaikų. Sukelia besimptomes inf-jas, kartais hepatitą.

TT virusas

1997m išskirtas iš japono T.T. sukelia hepatitą. Japonas suirgo perpylus kraują.

Morfologija: tai DNR virusas. Nelabai virulentiškas, ryškias inf-jas sukelia retai. Paplitęs: Gambijoje, Ekvadore ~70% žmonių turi Ak; JAV ~10% žmonių turi Ak.

49.Gripo virusas. Antigenai. Klasifikacija. Kintamumas. Ligos patogenezė ir laboratorinė diagnozė. Gripo specifinė profilaktika.

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai.

Morfologija: -RNR, spiralinė simetrija, sferinės formos, viriono dydis 80-120nm. RNR replikacija vyksta branduoliuose. RNR sudaryta iš segmentų: 8 segmentus turi gripo virusas A ir B; 7 segmentus- gripo virusas C. Turi superkapsidę su dygliukais. Turi baltymus, kurie išsidėstę įv.sluoksniuose:

-         polimerazės- būtini viruso reprodukcijos metu, juos koduoja 1-mas, 2-tras ir 3 RNR fragmentai.

-         hematagliutininai- paviršiniai baltymai, svarbūs viruso infekciškumui- jie ardo ląstelės sienelę ir padeda virusui įsiskverbti. Šie baltymai lemia humoralinį imunitetą.

-         neuraminidazė- koduoja 6-tas segmentas, tai paviršinis baltymas, dėl jo virusas gali priartėti prie ląstelės (tai tropizmas). Ardo gleivių komponentus ir taip virusas gali priartėti prie membranos. Ji būtina viruso išėjimui iš ląstelės. Gali sudaryti kompleksus su polimerazėmis. Svarbi humoralinio imuniteto susidarymui.

-         nukleoproteinai- išsidėstę giliau, dengia NR- tai kapsomeras, kuris stabilizuoja NR bei saugo nuo ribonukleazės

-         matricos baltymai- supa viruso nukleokapsidę

-         nestruktūriniai baltymai- susidaro reprodukuojantis virusui ląstelėje, tai ankstyvieji baltymai (reikalingi reprodukcijai)

Klasifikacija: 3 gripo virusai:

A gripo virusas- skirstomas į serovarus, nes gali turėti skirtingus baltymus: hematagliutininus (H)- yra 14 tipų; neuraminidazes (N)- yra 9 tipai. Baltymų kombinacijos įvairios: H1N1; H2N2 ir kt.

B gripo virusas ir C gripo virusas- serovarų neturi.

Nomenklatūra: sudėtinga. Pavadinimas sudaromas: Viruso tipas + šeiminikas + išskyrimo vieta + registracijos Nr.+ metai + hematagliutinino ir neuraminidazės tipas.

Kintamumas: gripo virusas pastoviai kinta:

-         nedidelio masto kitimai- antigeninis dreifas, atsiranda dėl mutacijų, apimančių nedidelę geno dalį ir sergant pakinta.

-         Staigus kintamumas- susidaro naujas gripo viruso serovaras- Shift‘as. Antigeninio shift‘o priežastis yra viruso RNR antigeninių segmentų rekombinacijos. Gali H1N1 ir H2N2 patekti į vieną ląstelę ir replikuotis- jų replikacija vyksta autonomiškai. Dėl rekombinacijos serovarai pasikeičia fragmentais. Taigi susidaro rekombinantai: H1N1, H1N2, H2N1, H2N2.

Patogenezė: perdavimo kelias oro-lašelinis. Inf-jos šaltinis: žmogus, kartais gyvuliai. IP: 1-3d.

Klinika: nebūna slogos, yra faringitas, karščiavimas, raumenų, akių skausmai, akys bijo šviesos.

Virusas dauginasi kvėpavimo takų epitelyjeą iš čia patenka į kraują. Kvėpavimo takų gleivinė pažeidžiama ir čia ima daugintis pašalinė mikroflora: stafilokokai, streptokokai, hemofilinės bakt. Jos sukelia gripo komplikacijas (nusilpusiems žmonėms), nuo kurių galima mirti. Gripo komplikacijos: pažeidžia nervų sitemą, ypač vaikams, kurie vartoja aspiriną.

Išskirtas virusas iš vaiko organizmo H5N1, kuris labai virulentiškas paikščiams. Gripo virusas grįžta ir susargdina tuos, kurie išvengė ankstesnių protrūkių.

Lab.dgn.: iš nuplovų iš kvėpavimo takų (duodame ligoniui paskalauti burną NaCl) centrifuguodami pašaliname kitas bakterijas ir daleles. Po to surišame virusus neutralizuojančias medžiagas. Tada užkrėčiame audinių kultūras, paprastai pridedame ir a/b pašalinei florai slopinti. Iš audinių kultūros virusas patenka į terpę.

Galime iš epitelio ląstelių daryti tepinėlį, kurį fiksuojame skysčiu, tada užpilame antigripinio serumo žymėto fluorochromu. Mikroskopuojame iliuminescenciniu mikroskopu- matosi švytėjimas ląstelių vietų, kur yra virusų sankaupos.

Vištos embrione kultyvuojame retai. Identifikavimui naudojamos serologinės r-jos ir elektroninis mikroskopas. Serologinės r-jos:

-         neutralizacija- neutralizuotas virusas nuo aktyvaus skiriasi tuo, kad negali sukelti ligos, netenka infekciškumo. Šios r-jos gali būt atliekamos: vištos embrione (chorionalantojuje sudaro neskaidrias zonas), aud.kultūrose (sukelia aktyvus virusas ląst.degeneraciją- jos suapvalėja, tamsūs branduoliai fibroblastų kultūrose), su lab.gyvuliukais.

-         spalvinė neutralizacijos r-ja- mėgintuvėlyje sumaišomas virusas ir diagnostinis serumas. Jei serume yra Ak, jie neutralizuos virusą ir tokiu mišiniu užkrėčiame aud.kultūrą. Paprastai audinių kultūros ląstelės daugindamosis išskiria pieno r., todėl keičiasi terpės pHą krypstant į rūgštinę pusę terpė keičia spalvą- pageltonuoja. Patekus virusui į ląstelę sutrikdoma ląstelių veikla ir pieno r. išsiskyrimas- terpės pH nekinta, nekinta ir spalva. Jei virusas neutralizuotas Ak-nų- aud.kultūra išskiria pieno rūgštį, ląstelės keičia spalvą.

-         Lab.gyvunėlių užkrėtimas neutralizuotais virusais- jei jie neutralizuoti- gyvunėlis nesusirgs.

-         Hematagliutinacijos sulaikymo r-ja- 3 mėgintuvėliai, į kiekvieną įpilame amniono skysčio 0,25ml, poto 0,25ml diagnostinio serumo (į kiekvieną skirtingi priešgripiniai A.B.C.serumai). sumaišome ir paliekame 30min kambario temperatūroje. Po to įpilame 0,5ml avino eritrocitų suspensijos. Vertiname po 30min. Jei ligonis sirgo tuo gripo virusu, kurio antigripinis serumas yra mėgintuvėlyje- tai eritrocitų agliutinacija nevyks. Jei antigripinis serumas neatitinka viruso- vuks agliutinacija, eritrocitai nusės.

-         Nespecifinė hematagliutinacija- vertinamas viruso aktyvumas bei nustatomas jo kiekis tiriamojoje medžiagoje. Imame 6 mėgintuvėlius. Į visus įpilame po 0,5ml fiziologinio tirpalo. Tada iš užkrėsto vištos embriono paimame amniono skystį. Įpilame 0,5ml į pirmą mėgintuvėlį- pamaišome, iš šito mėgintuvėlio 0,5ml į trečią mėgintuvėlį ir t.t. Į šeštą mėgintuvėlį nepilame- tai kontrolė. Į visus įpilame avino eritrocitų. Sukratome mėgintuvėlius ir laikome 30min kambario temperatūroje ir vertiname agliutinaciją.

Serodiagnostika: priešvirusinis imunitetas labai išreikštas- naudojami poriniai serumai: imame kraujo veiną kartą, po sav dar kartą ir nustatome Ak augimo titrą. Naudojamos neutralizacijos r-jos, komplemento sujungimo r-jos.

Imunitetas: prieš gripą B ir C tvirtas imunitetas, visam gyvenimui. Prieš gripą A- tvirtas, 3-4m, bet gali trukti visą gyvenimą.

Profilaktika: vakcina: inaktyvinta ir gyva. Sunku nuspėti gripo serovarą, kuris sukels epidemiją. Vakcinuotis patariama kasmet. Būtina t.t. kategorijoms žmonių, reikia vakcinuotis būtinai virš >65m, imunosupresuotiems žmonėms.

48.virusai- ūmių respiracinių ligų sukėlėjai. Paramiksovirusai. Savybės, sukeliamos ligos.

Paramyxoviridae šeimos virusai sferinės formos, 150-300nm dydžio, spiralinės simetrijos, RNR virusai. Viruso apvalkale yra:

-         Hematagliutininai (H)- paviršiniai baltymai, svarbūs viruso infekciškumui- jie ardo ląstelės sienelę ir padeda virusui įsiskverbti. Šie baltymai lemia humoralinį imunitetą.

-         Neuraminidazė (N)- koduoja 6-tas segmentas, tai paviršinis baltymas, dėl jo virusas gali priartėti prie ląstelės (tai tropizmas). Ardo gleivių komponentus ir taip virusas gali priartėti prie membranos. Ji būtina viruso išėjimui iš ląstelės. Gali sudaryti kompleksus su polimerazėmis. Svarbi humoralinio imuniteto susidarymui.

Priklauso Paramyxovirus gentis (paragripo ir parotito virusas- turi H ir N) ir Morbillivirus gentis (tymų virusas- turi tik H)

Tymai- tai viena rūšis virusų, kurie neturi serovarų, patogeniškas tik žmonėms.

Morfologija: Inf-jos šaltinis: žmogus. Perdavomo kelias: oro-lašelinis.

Patogenezė: prasideda kaip ūmus viršutinių kvėpavimo takų kataras. Po 2-3d pasirodo išbėrimai, pirma skruostų gleivinėje, po vienos dienos- tik odoje. Bėrimai palaipsniui apima visą kūną: veidas-> kaklasą krūtinėąvisas kūnas. Išbėrimai stambūs, tamsiai raudonos spalvos. Po 1 sav ima nykti be pėdsakų. Tymai- nepavojinga inf-ja. Kartais g.b. komplikacijų: dėl dauginimosi kvėpavimo takų gleivinėje pro pažeistą gleivinę patenka kitos bakterijosą sukelia inf-jas (bronchitas, encefalomielitas); ūminis nekrotinis panencefalitas- atsiranda po ilgo laiko persirgus tymais, mirtingumas 100%. Ak tirtrai prieš tymų virusą panencefalito metu labai aukšti, tačiau žmogus vistiek miršta.

Imunitetas: tvirtas, ilgalaikis.

Profilaktika: vakcinuojami vaikai.

Epideminis parotitas- sukelia parotito (kiaulytės) virusas.

Plinta oro-lašeliniu keliu. IP: 2-3sav.

Patogenezė: prasideda kvėpavimo takų gleivinės pažeidimu, virusas dauginasi kvėpavimo takų gleivinėje ir seilių pažandinėse liaukose (jos tinsta). Po 5 dienų išsisėja ir patenka į kraująą viremijaą patenka į kaiušides, sėklides, kepenisą audiniai ištinsta. Sėklidžių apvalkalas storas, kai jos ištinsta, nebepriteka kraujasą sėklidės sunyksta, nevaisingumas. Gali komplikuotis meningitu. Žmogus pasveiksta.

Imunitetas: ilgas, tvirtas, trunka visą gyvenimą.

Profilaktika: yra vakcina.

Paragripo virusas- yra 4 serovarai: 1 ir 2 sukelia bronchitus; 3- bronchiolitus ir plaučių uždegimus.

Perdavimo kelias: oro-lašelinis. Yra aktyvinta vakcina, bet ji nenaudojama.

45.Herpes virusai. Klasifikacija. Virusų persistencija ir onkogeniškumas. Herpes virusų sukeliamų inf-jų laboratorinė diagnozė.

Žinoma >80 virusų. Žmonėms patogeniški 8 virusai. Sukelia dažnai latentines inf-jas, charakteringa persistencija, dažnai recidyvuoja.

Morfologija: vidutinio dydžio ar stambesni, 150-200nm diametro, sudaro gigantiškas formas 0,8mkm. Virionas sudarytas:

- šerdyje dvigrandė DNR, kurią supa struktūriniai baltymai

- į periferiją nuo šerdies išsidėstę kapsomerai, jų yra 162 ir jie sudaro eikozaedrą (daugiakampis iš 20 lygiašonių trikampių). Nukleokapsidė- kubinės simetrijos.

- tarpsluoksnyje yra granulės, jį sudaro baltymai: neaiškios f-jos arba fermentai.

- už tarpsluoksnio- superkapsidė (nesimetriška), kurioje yra glikoproteinai- tai viruso Ag. Juos neutralizavus netenkama infekciškumo.

Paviršiniai baltymai svarbūs viruso prisitvirtinimui prie ląstelės: nukleokapsidėje jų yra 6, tarpsluoksnyje- 10-20, apvalkale- 10.

Klasifikacija: Herpesviridae šeima skirstoma į pošeimiusą jie skirstomi į gentisą į serovarus:

-         Alphaherpesviridaeą Simplexvirusą HHV1, HHV2ą paprastoji pūslelinė

Varicellovirusą HHV3ą juosiančioji pūslelinė, vėjaraupiai

-         BetaherpesviridaeąCytomegalovirusąHHV5ąmononukleozė

RoseolavirusąHHV6, HHV7ąRoseola infantum

-         GammaherpesviridaeąLympharyptovirusąHHV4/HHV8ąatitinkamai inf-nė mononukleozė/Burkitt limfoma.

Alphaherpesviridae- labai greitai dauginasi, greit išplinta audinių kultūrose, išlieka sensoriniuose ganglijuose. Recidyvai būna dėl streso, peršalimo, menstruacijų. Virusinei inf-jai pasireikšti reikia daug veiksnių. Dalis žmonių turi Ak kraujyje, todėl klinikiniai simptomai nepasireiškia.

Perdavimo kelias: kontaktinis, recidyvo metu išskiriamas ir su sekretais, gali b. oro-lašelinis kelias.

Liga nepavojinga, tačiau motinos, sergančios lytinių takų forma, gimdymo metu gali užkrėsti vaisiųą būna sunki generalizuota Herpes viruso inf-ja: gali pažeisti akis, odą ir kt. Per placentą virusas nepraeina.

HHV3 sukelia vėjaraupius ir juosiančią pūslelinę. Vėjaraupiams būdingi išbėrimai visame kūne, juosiančiai pūslelinei- lokalūs. Perdavimo kelias: oro-lašelinis, kontaktinis. IP: 2-3sav.

Patogenezė: virusas pirma patenka į kvėpavimo takų gleivinę ir čia ima daugintis. Iš čia nunešamas į regioninius limfmazgiusą juos praeinaą patenka į kraują ir plinta po visą organizmąą viremijaą kyla temperatūra, smulkūs išbėrimai, kurie virsta pūslytėmis pripildytomis serozinio skysčio, vėliau pūlingo. Išbėrimai polimorfiški, įv.stadijų- dieferencijuoti nuo raupų. Suserga vaikai iki 10m, vyresni serga retai, kartais su komplikacijomis. Rerai persirgus išlieka persistuojantis virusas ganglijuose, nugaros smegenyse- suaktyvintas sukelia juostinę pūslelinę.

Imunitetas: tvirtas, ilgalaikis

Profilaktika: vakcina- imunitetas ne visam gyvenimui.

Betaherpesviridae- limfotropiniai virusai HHV6 ir HHV7.

HHV6- kūdikiams pirmais mėnesiais sukelia Roseola infantum (viso kūno išbėrimai, temperatūra). Kiti virusai infekuoja monocitus, TH , makrofagus. Šie virusai turi storą tarpsluoksnį, todėl nuo kitų atskiriami stebint per elektroninį mikroskopą.

HHV5- citomegalo virusas dažnai sukelia besimptomes inf-jas. Ištyrus moterų kraują pasirodė, kad 50-70% turi Ak; 10% išskirtas iš gimdos kaklelio; 1% naujagimių užkrėčiami. Šis virusas laikomas onkogeniniu.

Mononukleozei būdingi hepatito reiškiniai, karščiavimas, savaime pasveikstama, tačiau lieka persistuojantis virusas. Moterys turinčios persistuojantį citomegalo virusą pagimdo sveiką vaiką, tik retai su CNS pažeidimaisą būdinga hepatomegalija, splenomegalija, jei nėra simptomų reiškiniai pasireiškia vėliau: kurtumas, protinis atsilikimas. Virusas pavojingas vartojant medikamentus, ypač po organų transplantacijos.

Gammaherpesviridae:

HHV4- Epštei-Baro virusas- jie limfotropiniai, tačiau gali daugintis ir epitelyje, nesubrendusiose ląstelėse. Šis virusas paprastai dauginasi B limfocituose ir transformuojasią sukeliama Burkitt limfoma. Dar šie virusai onkogeniški: sukelia nosiaryklės karcinomą. Bei inf-nę mononukleozę.

Labai išplitęs virusas. Perdavimo kelias: kontaktinis (išskiriamas su seilėmis, vaikų tarpe perduodamas per žaislus, juos palaikius burnoje)

Lab.dgn.: virusas išskiriamas iš pūslelių (jie pūslelinė) iš seilių. Centrifuguodami pašaliname kitas bakterijas ir daleles. Po to surišame virusus neutralizuojančias medžiagas. Tada užkrėčiame audinių kultūras, paprastai pridedame ir a/b pašalinei florai slopinti. Iš audinių kultūros virusas patenka į terpę. Citopatinis efektas: aud.kultūroje susidaro gigantinės ląstelės formos (ne virusai), intarpai branduoliuose (čia virusas dauginasi). Aud.kultūrą mikroskopuojame.

Tiesioginė imunofluorescencija- galime tirti biopsinę medžiagą iš pažeidimo vietos arba seiles/pūslelių skystį: fiksuojame skysčiu, tada užpilame antivirusinio serumo žymėto fluorochromu. Mikroskopuojame iliuminescenciniu mikroskopu- matosi švytėjimas ląstelių vietų, kur yra virusų sankaupos.

Ak prieš viruso Ag nustatymas: komplementas, neutralizacijos r-ja. Ypatingos vertės neturi, nes dauguma žmonių turi imunitetą.

Antivirusinio IgM nustatymas: IgM susidaro ūmios fazės inf-nio proceso metu. Taikoma netiesioginė imunofluorescencija: iš anksto pasiruošiame tepinėlį, ant kurio užpilame kraujo serumo. IgM prisijungia prie virusų. Serumą nuplauname ir užpilame serumo, su  Ak prieš žmogaus baltymą (IgM) žymetais fluorochromu. Iliuminescenciniu mikroskopu matosi švytinčios zonos.

Elelktroninė mikroskopija- morfologijai tirti.

Imunitetas: susidaro, bet nepakankamai tvirtas, galimi recidyvai.

Profilaktika: prieš kai kuriuos yra vakcinos, bet daugumoje nespecifinė.

47.Raudoniukės virusas. Charakteristika. Nėščiųjų raudoniukės pasėkmės vaisiui. Laboratorinė diagnozė.

Togaviridae šeima. Morfologija: +RNR, kubinnės simetrijos, apvalkalą sudaro lipoproteinai, glikoproteinai, turintys hematagliutininą- tai superkapsidė. Yra ir neuraminidazės.

Rubivirus (raudoniukės virusas)- serga 5-9m vaikai, susirgus moteriai nėštumo metu- vaikai gimsta apsigimę.

IP: 14-21d (2-3sav). Perdavimo kelias: oro-lašelinis, g.b. perduodamas su krauju, išmatomis, kontaktu.

Klinika: bėrimai, silpnumas, karščiavimas.

Patogenezė: jei nėštumo metu užsikrėčiamaą užkrečiamas ir vaisiusą sukeliama sisteminė inf-ja: pažeidžiamos kepenys, plaučiai, sukelia kataraktą, širdies yras, mikrocefaliją, kurtumą.

Odos bėrimai atsiranda dėl imuninių kompleksų poveikio. Po 2-3d simptomai išnyksta.

Lab.dgn.: virusologinė diagnostika atliekama retai. Pagrindas- serodiagnostika: nuostatomi Ak ligonio serumeą netiesioginė imunofluorscencija: ant iš anksto paruošto tepinėlio užpilame kraujo serumo. IgM prisijungia prie virusų. Serumą nuplauname ir užpilame serumo, su  Ak prieš žmogaus baltymą (IgM) žymetais fluorochromu. Iliuminescenciniu mikroskopu matosi švytėjimas.

Imunitetas: tvirtas, ilgalaikis

Profilaktika: gyvoji vakcina, skiepijami vaikai.

44.Endeminių boreliozių sukelėjai. Laimo ligos patogenezė, imunitetas, diagnostika, gydymas, profilaktika.

Endemines boreliozes sukelia- Boreliia dutonii; B.hispanica.

Morfologija:G-, spirichetos, vingiai stambesni, jų nedaug, jie nevienodo dydžio. Judrios, juda sukamaisiais judesiais. Griežti anaerobai.

Kultyvavimas: kultyvuojamos terpėse su gyvuliniais baltymais ir vištos embrionuose. Galima kultyvuoti skystose terpėse, kuriose yra kraujo serumo ar kitų audinių.

Endenminės grįžtamosios šiltinės šaltinis: graužikai.

Laimo ligą sukelia B.burgdorferi, rečiau B.garnii, B.afzelii. laimo liga pirmąkart užregistruota 1975m Lyme gyvenvietėje, JAV, kaip juvenilinio artrito protrūkis. B.Burgdorferis ėmė tirti erkes ir 1982m iš erkių išskyrė B.burgdorferi (pavadino savo vardu). Jis taip pat ištyrė ligonius, kurių kraujyje buvo Ak prieš boreliją. Pastebėtas epidemiologinis ryšys tarp sukelėjos ir ligos.

Morfologija: stambiausia borelija, kiek trumpesnė nei kitos, optimali augimo temperatūra 32*C, lengvai kultyvuojama dirbtinėse terpėse.

Ptogenezė: erkės vystimosi ciklas: lervaą nimfaą subrendusi erkė. Kraujas joms reikalingas, kad galėtų pereiti stadija.

IP: 3-30d. Perneša erkės. Po IP erkės įkandimo vietoje atsiranda raudona eritema (ryškūs kraštai, centras tamsesnis). Eritema pamažu plečiasi ir išnyksta po 3-4sav. 20-30% eritemos nebūna- tada sunku nustatyti, ar žmogus serga.

II stadija: Borellia išplinta po visą organizmą krauju, nes jos atsparios fagocitozei ir kraujo bakteriocidiniams veiksniams. Atsiranda karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, čiuopiami padidėję limfmazgiai. Po 1sav praeina.

III st.: prasideda po mėnesio ar kelių metų po II st.pabaigos. charakteringi sąnarių pažeidimai, jų skausmas, CNS pažeidimas: parezė, paralyžius, meningitas, retai atminties ir psichikos pažeidimas.

Lab.dgn.: labai svarbi, nes klinikinė diagnostika retai įmanoma. Karščiavimo metu bakterijos būna kraujyje, todėl imamas kraujas iš venos, daromas tepinėlis ir ieškoma bakterijų. Galima imti sąnarių skystį, šlapimą, biopsinę medžiagą, įsisiurbusios erkės.

Kitais atvejais atliekama srologinė diagnostika: netiesioginė imunofluorescencija. B.burgdorferi bakterijų tepinėliai ruošiami iš anksto. Tada imamamas ligonio kraujo serumas ir užlašinamas ant tepinėlio. Jei serume yra Ak, jie aplips Borellia. Nuplauname serumą ir užpilame kito serumo, su Ak prieš žmogaus baltymą (Ak), žymetus fluorochromu. Serumą nuplauname ir mikroskopuojame tepinėlį iliuminescenciniu mikroskopu- matosi švytinčios bakterijos.

Galima naudoti monokloninius Ak prieš IgM sunkiąją grandį (IgM susidaro ūmios inf-jos atveju).

Taikomas ir imunoblotas.

Imunitetas: persirgus Laimo liga susidaro pakankamai tvirtas imunitetas.

Profilaktika: specifinė- vakcina; pirmąkart gauta šunims skiepyti. 2002m gauta OspA (Ag) pagrindu ir skirta žmonėms. Vakcinuojamos rizikos grupės: eiguliai. Susidaro nepakankamai tvirtas imunitetasą erkė įsisiurbs, eritemos nebus ir žmogus nežinos, kad serga. Nespecifinė- apranga balta, erkės šliaužia į viršų- reikia sukišti kelnes į batus, su pirštinėmis būti ir t.t.

43.Patogeninės amebos. Savybės. Amebiazės laboratorinė diagnozė.

Dažniausiai randamos virškinimo trakte. Entamoeba histolytica sukelia amebiazę (amebinė dizinteriją). Acanthamoeba bei Naegleria genčių amebos aptinkamos daug rečiau- parazituoja nerviniame audinyje, sukelia amebinį meningoencefalitą.

Neglerijos turi žiuželinę stadiją, turi pulsuojančią vakuolę, branduolyje stambus pranduolėlis, dauginasi binariniu būdu. Užsikrėčiama per vandenį.

Entamoeba histolitica cistos turi 4 branduolius. E.histolitica būna trofozoitų formos (vegetatyvinė) ir cistų pavidalo. Vegetacinės formos būna:

- forma magna- parazituoja storajame žarnyne, aklosios žarnos spindyje. Kūnas sudarytas iš skaidrios ektoplazmos ir smulkiai grudėtos endoplazmos, kuri gaubia branduolį. Juda pseudopodijomis, patekusios į žarnos galą sudaro cistas ir pašalinamos su išmatomis. Cista plonu dangalu, su 4 branduoliais.

- forma minuta- susidaro žmogui prarijus cistų (nuo nešvarių daržobių), kurios storoj žarnoj netenka dangalo, pasidalija branduoliai (susidaro 8), pasidalija citoplazma- susidaro 8 ląstelės. Jos auga ir vėl susidaro forma magna.

Patogenezė: Amebiaze susergama nusilpus imunitetui, tada amebos išskiria proteolizinius fermentus (hialuronidazę, šarminę fosfatazę, LDH) kurie tirpdo žarnos gleivinę. Amebos skverbiasi gylyn į audinius ir čia intensyviai dauginasi. Iš pažeistų kapiliarų išsilieja kraujas ir amebos ryja eritrocitus- fagocituoja. Pažeistoje žarnos gleivinėje prasideda nekrozėą opos, per kurias amebos g.patekti į v.portaeą į kepenisą susidaro abscesai.

Klinika: viduriavimas, gleivingos išmatos su krauju, skausmas pilve. Amebiazė g.b. besimptomė (lėtinė).

Lab.dgn.: tiriamoji medž.: šviežios išmatos. Ieškoma audinių likučių ir amebų su fagocituotais eritrocitais. Mikroskopuojami: a)natyviniai preparatai- naudojamas specialus šildomas stalelis, stebimas amebų judrumas;b)spacialiais būdais dažyti išmatų tepinėliai. Biologinis tyrimas- užkrėčiamos pelės zuleidžiant vegetatyvinių formų per rectum arba per os užkrėčiami cistomis. Po 1-2d gyvūnėliai suviduriuoja, jų išmatose randama amebų, jas reikia diferencijuoti nuo sparofitinių amebų (Entamoeba coli)

42.Toksolplazmos. jų savybės. Toksoplazmozių laboratorinė diagnostika.

Žmogui patogeninė tik Toxoplasma gondii. Pažeidžia nervų sistemą, limfinę sistemą, vidaus organus, akis. Gali būti vaisiaus patologijos priežastis. Morfologija: viduląstelinis parazitas, 4-12 mkm ilgio, pusmėnulio arba apelsinų skiltelės formos, neturi žiuželių. Patogenezė: pagrindinis šeimininkas laukinės ir naminės katės. Vegetuoja galvos smegenyse, kepenyse, blužnyje. Ląstelėse susikaupusios suformuoja cistas ir pseudocistas. Pseudocistos susidaro aktyvioje ligos fazėje šeimininko ląstelių citoplazmoje. Cistos turi dvisluoksnį apvalkalą. Gyvybinis toksoplazmų ciklas susideda iš 4 etapų: 1)šizogonija; 2)susidaro trofozoitai; 3)gametogonija; 4)sporogonija. 1.3.4.pradžia vyksta tik katinų žarnyno epitelinėse ląstelėse. Sporogonija baigiasi išorinėje aplinkoje, o trofozoitai susidaro terpinių šeiminikų ir katinų audinių ląstelėse. Gametogonija- tai lytinė stadija. Kitos stadijos nelytinės. Perdavimo keliai: placentinis kelias, alimentinis, kontaktinis, oro-lašeliniu. IP: 3-10d. Plinta hematogeniniu, limfogeniniu keliu, organuose sudaro pseudocistas. Kultyvavimas: audinių kultūrose, vištos embrione. Lab.dgn.: tiriamoji medžiaga- kaulų čiulpai, kraujas, biopsinė medžiaga. Daromas tepinėlis ir dažomas Romanovskio-gimzos būdu: nudažytų toksoplazmų protoplazma būna mėlyna, o branduolys- tamsiai raudonas. Tikslesnei diagnozei- serologinės reakcijos: 1)netiesioginė imunofluorescencija- tepinėliai ruošiami iš anksto. Tada imamamas ligonio kraujo serumas ir užlašinamas ant tepinėlio. Jei serume yra Ak, jie aplips bakteriją. Nuplauname serumą ir užpilame kito serumo, su Ak prieš žmogaus baltymą (prieš Ak), žymetus fluorochromu. Serumą nuplauname ir mikroskopuojame tepinėlį iliuminescenciniu mikroskopu- matosi ryškiai žaliai švytinčios toksoplazmos. 2)Sebino-Feldmano būdas: atliekama nuo 2-3 ligos sav. Tiriamasis serumas sumaišomas su laboratorinėmis gyvomis toksoplazmomis. Tada daromas tepinėlis ir dažomos toksoplazmos metileno mėlynuoju, kurio pH=11. dauguma toksoplazmų nenusidažo. Reakcija teigiama, kai nusidažo 50% toksoplazmų, veikiamų tiriamuoju serumu. 3)Biologinis tyrimas- užkrečiamos baltos pelės į pilvo ertmę, smegenis. Jei gyvuliukai žūsta- jų pilvo ertmėje randama toksoplazmų. 4)alerginis mėginys su toksoplazminu- suleidus po oda (jei r-ja teigiama) atsiras 1cm skersmens paraudimas, infiltratas.

41.Maliarijos plazmodijai. Morfologija. Maliarijos imunitetas. Laboratorinė diagnozė.

Sukelia Plasmodium maliaria, Pl.falciparum, Pl.vivax. Tai ūminė arba lėtinė Anopheles genties uodų pernešama liga, kuriai būdinga taisyklingai pasikartojantys karščiavimo priepuoliai, kurių periodiškumas susijęs su plazmodijų vystimosi ciklu. Plasmodium rūšys skiriasi savo sandara ir biologinėmis savybėmis. Morfologija: Patogenezė: būdinga lytinė (sporogonija) ir nelytinė (shizogonija-žmoguje) vystimosi stadijos. Uodas žmogų užkrečia sporozoitais įkasdamas. Su krauju sporozoitai patenka į kepenis, kur virsta merozoitais (nedideli, apvalūs, nejudrūs, dažosi Gimzos būdu)- audininis vystimosi ciklas. Merozoitai patenka į kraują- eritrocitinis shizogonijos ciklas- jie patenka į eritrocitus, kur virsta šizontais (žiedo formos- dažosi Gimzos būdu, būdingas amebeidinis judėjimas)- tai meruliacijos fazė. Šios fazės metu eritrocitai sprogsta- pasireiškia karščiavimas. Po kelių shizogonijų ciklų shizontai diferencijuojasi į mikro it makrogametocitus. Jų prisisiurbia uodas. Lab.dgn.: imamas kraujas karščiavimo metu, ieškome šizontų storame laše- būdingas ameboidinis judėjimas arba dažome Gimzos būdu: merozoitais -nedideli, apvalūs; šizontais- žiedo formos.

40.Į mieles panašūs grybai. Savybės. Jų sukeliamų ligų patogenezė ir laboratorinė diagnozė.

Jiems priklauso: Candida, Blastomyces, Cryptococus, Hystoplasma gentys- tai netirkrieji grybai.

Morfologija: vienaląsčiai, panašūs į mieles, dauginasi pumpuravimusi, nesudaro lytinių sporų. Patologinėje medžiagoje sudaro pseudomiceles.

Sukelia paviršines ir giliąsias mikozes. Pažeidžia epidermį ypač drėgmėje dirbantiems žmonėms.

Candida: normalios mikrofloros dalis, dažnai būna kaip antrinė inf-ja imunosupresuotiems žmonėms (dėl AIDS, CD, sisteminių ligų).

Patogenezė: Sukelia vietines mikozes: vaikams pienligę, stomatitus, kolitus. Dažniau sukelia sistemines mikozes: žarnyno kandidomikozes ilgai vartojant antibiotikus- būna dibakteriozė, pažeidžiama natūrali MF. Plaučių kandidomikozė- labai primena tbc: naktinis prakaitavimas, temperatūros pakilimas vakarais, apetito stoka, skausmas. Candida plaučiuose sudaro granulomas, todėl rentgeniškai nuo tbc atskirti neįmanoma. Granulomos kartais nekrozuoja.

Hystoplasma capsulatum: dengia sluoksnis, primenantis kapsulę. Dažnai sukelia plaučių histoplazmozę ir išplinta po visą organizmą.

Coccidiodis immitis: sukelia kokcidomikozę, patenka su oru. Aplinkoje išplinta su dulkėmis, lietaus vandeniu. Plaučių forma- susidaro granuliomos.

Blastomyces- sunkios eigos blastomikozės.

Lab.dgn.: sergant žarnyno kandidomikoze- tiriamoji medž.išmatos, plaučių kandidomikozė- skrepliai, g.b. tiriamas kraujas. Iš tiriamosios medžiagos darome tepinėlį, kuris dažomas Gramo būdu. Mikroskopuojame ir vertiname: matome į mieles panašius vienaląsčius. Neleidžia identifikuoti šis tyrimas Candida grybelių. Tiriamoji medžiaga sėjama į Saburo terpę. Dedame į specialų grybų termostatą (27*C). Po kelių parų tiriame kolonijas mikroskopu- sudaro pseudumicelį, kuris pumpuruojasi ir auga viena kryptimi, sudarytas iš pailgų ląstelių. Kolonijos sėjamos į terpes, norint nustatyti fermentinį aktyvumą: skaldo gl.

Serologinės reakcijos: tiriamojoje medžiagoje nustatomi Ag, galima taikyti imunofluorescenciją.

39.Dermatomikozių sukelėjai. Savybės. Laboratorinė diagnozė.

Dermatomikozės- tai paviršinės mikozės. Susidaro paraudęs židinys, pleiskanoja oda, pažeidžiami nagai, plaukai. Užsikrečiama kontaktiniu keliu nuo žmonių ir kačių. Sukelia: Trichophyton, Microsporum, Epidermophyton gentys.

Trichophyton: pažeidžia plaukus, odą, nagus.

1) plaukus- plaukai plonėja, pilkėja, darosi žili, plaukai vėliau sutrupa- tai liga SUSNA, kurią sukelia T.shonlein. pažeidžia plauko šaknį, odą aplink jįą plaukai atrofuojasi ir nebeauga. Aplink plauką susidaro pleiskanėlė, kurioje aptinkama daug grybo hifų. Plauke daug oro burbuliukų ir grandinėlėmis išsidėsčiusios sporos. Kitos trychophyton rūšys plauko šaknies nepažeidžia ir plaukas atauga.

2)odą: T.mentagrophytes, T.rubrium. Abu šie grybai sukelia pėdų ligą. Ūmioje stadijoje pleiskanoja pirštai. Perėjus į lėtinę stadiją pažeidžiami ypač 3-4 tarpupirščiai: juos skauda, sunku vaikščioti.

3)nagai- pažeidžia kojų nagus, ypač nykščio. Terpėje nagai sutrūkinėja į fragmentus su pseudosporomis.

Microsporum pažeidžia:

1)odą

2)plaukus- plaukuotoje odoje susidaro židiniai, plaukai iškrenta. Pakyla oda ir pleiskanoja.

Epidermophyton flocosum pažeidžia: tik lygią odą, dažniausiai kirkšnies odą.

Lab.dgn.: tiriamoji mežiaga: plaukai, nagai, pleiskanėlės. Tiriamoji medžiaga ruošiama specialiai: pirma paveikiama 10-20% KOH, tada ji praskaidrėja, suminkštėjaą daromi preparatai, matosi grybų hifai. Pagal hifų išsidėstymą nustatome gentį: trichophyton- grandinėlės, microsporium- netvarkingai.

Specialiai paruoštą medžiagą sėjame į specialias terpes, nes auga labai lėtai (per 2sav- 1 kolonija). Terpėse yra specialių priedų- levomicetino, oxotetrahidrocitino (Saburo terpės). Tokiose terpėse neauga bakterijos. Grybai dauginasi 20-27*C- reikia atskiro termostato. Po kelių savaičių tiriame kolonijas stereoskopiniu mikroskopu- tikslas pamatyti pertvarėles, hifus, sporų išsidėstymą.

38.Mikoplazmų- žmogaus ligų sukelėjų rūšys. Savybės. Laboratorinė diagnozė.

Elton išskyrė mikoplazmas, kurios sukeldavo pleuropneumoniją. 1962m pavyko išauginti mitybinėse terpėse- pavadinta Mycoplasma pneumonia. Yra M.hominis, M.genitalium- yra ir sveikuose žmonėse.

Morfologija: neturi ląst.sienelės, jų forma nepastovi. Lengvai praeina bakterijas sulaikančius filtrus, todėl anksčiau manyta, kad tai virusai. Aplinkoje išgyvena geriau nei protoplastai, nes jų citopl.membr.sudaryta iš kelių sterolių sluoksnių, kurie didina atsparumą osmosiniam slėgiui- membrana tampa mechaniškai stipresnė. Mikopl.paplitusios augaliniame pasaulyje, retai sukelia žm.ligas. Genetiškai artimos G+. dauginasi skylant, pumpuruojantis, lazdelėms ir siūlams subyrant į atskirus fragmentus, kurie virsta kokais.

Kultyvavimas: gali augti sintetinėse paprastose terpėse, kitoms reikia sudėtingų organinių medž ar gyvų aud. Cholesteroliu praturtintose terpėse auga lėtai. Kolonijos primena keptą kiaušinį- centras iškilęs (tamsesnis), kraštai šviesūs.

Patogenezė: IP: 2-3sav. Mikoplazmos patenka į kvėpavimo takusą prilimpa prie epitelio ląst.ir ima daugintis jose. Neišskiria toksinų. Vienitelė medžiaga, kurią išskiria nevirulentiškos padermės- H2O2. Mikoplazmų membranos paviršinis sluoksnis artimas kitų bakterijų paviršiniams sluoksniui ir sutrikdo imuninį atsaką. Mikoplazmos išskiria fermentus: proteazes, fosfolipazes.

Dažniausiai sergama šaltuoju metu, užsikrečia artimai bendraujantys žmonės. Sukelia besimptomes, subklinikines inf-jas, bronchitus, pneumonijas.

Kl: karščiavimas, trunkantis kelias savaites. Rekonvalescencija trunka 4-8sav.

Ureoplasma urolyticum- sukelia neginokokinį uretitą, turi ir sveiki vyrai.

M.himinis- nepatogeniška, retai sukelia abscesus, yra sveikų moterų maikštyje.

Lab.dgn.: tiriamoji medžiaga sergant plaučių uždegimu- skrepliai, pleuros skystis, gerklų nuoplovos; esent genitalijų mikoplazmozei- lytinių takų išskyros.

Bakteriologinė: Tiriamoji medžiaga sėjama į specialias terpes su a/b, steroliais. Ureoplazmos- į šlapalo turinčias terpes. Cholesteroliu praturtintose terpėse auga lėtai. Išauga kolonijos primenančios keptą kiaušinį- centras iškilęs (tamsesnis), kraštai šviesūs.

Srerodiagnostika:

-         nustatomas Ak titrų augimas ligos metu : imant kraują vienąkart ir po 10-14d antrąkartą Ak turi būti du kartus daugiau

-         monokloniniai Ak prieš IgM sunkiąją grandį- jei randama, tai aktyvus inf-nis procesas. netiesioginė imunofluorescencija- bakterijų tepinėliai ruošiami iš anksto. Tada imamamas ligonio kraujo serumas ir užlašinamas ant tepinėlio. Jei serume yra Ak, jie aplips bakteriją. Nuplauname serumą ir užpilame kito serumo, su Ak prieš žmogaus baltymą (šiuo atveju prieš IgM sunkiąsias grandis), žymetus fluorochromu. Serumą nuplauname ir mikroskopuojame tepinėlį iliuminescenciniu mikroskopu- matosi švytinčios bakterijos.

-         Atliekamos ir imunofermentinės r-jos. Taikoma PGR- nukleorūgščių nustatymui.

Imunitetas: silpnas.

Profilaktika: sunku apsisaugoti, nes plinta oru.

37.Clamidijos.  Savybės. Chlamidijų- žmogaus ligų sukelėjų rūšys. Laboratorinė diagnozė.

Morfologija: G- ovalo formos. Priklauso nuo šeiminko ląst. Mažesnės už riketsijas, anksčiau laikytos virusais. Gyvybinį ciklą sudaro 2 stadijos:

1)      Elementarūs kūneliai- nulemia infekciškumą, iš inf-jos šaltinio perduodami sveikam žmogui. Dydis 0,3µm. jų citoplazm.yra organoidai kaip kt.bakt., sienelė 2sl bet nėra peptidoglikano. Vidinį sl.sudaro L-a.r., o ne D-a.r.(kaip eukariotų!)

2)      Retikuliniai kūneliai susidarę iš elementarių kūnelių, jiems patekus į ląst. ąį lizosomas, kur netenka sienelėsą virsta retikuliniais kūneliais ir ima daugintis. Neinfekciški, negali susargdinti sveiko ląst. Lizosomose sudaro būdingus intarpus, kartais išsidėsto aplink branduolį ir sudaro apsiaustą. Po 1-2sav. virsta elemtariaisiais ir palieka ląstą ji žūva.

Kultyvavimas: Terpėse nekultyvuojamos, galima užkrėsti lab.gyvūnus, aud.kult., vištos embr. Chlamydia trachomatis- sukelia akių gleiv.uždegimą.

Biocheminės savybės: nėra.

Klasifikacija: kelios patogeninės rūšys: C.trachomatis, C.xitaci. Dažniausiai ligas sukelia C.trachomatis, kuri skirstoma į 15 serovarų: jie žymimi  raidėmis:

-         A.B.C sukelia trachomą (lytiniu keliu plintanti chlamidiozė)

-         D-K sukelia konjunktyvitą

-         L1L2L3 sukelia venerinę limfogranulamatomą.

Patogenezė: į žmogaus organizmą patenka elemantrūs kūneliaią jie tvirtinasi prie epitelio ląst., patenka į jas ir dauginasi. Žymių pažeidimų nesukelia. Dauginasi ir akių junginės ląstelėseą jos suragėjaą mechaniškai trinama ragenaą ji surandėja ir žmogus apanka.

Perdavimo kelias: a)tiesioginis; b)netiesioginis- musės ant kojyčių perneša C.trachomatis mechaniškai., per bendrus rakšluoščius, kosmetikos priemones.

Nesunkiai išgydoma.

Venerinė chlamidijozė- labai paplitusi: JAV 15-19m merginų 13% infekuotos, vaikinai 15%. Plinta heteroseksualinio kontakto metu. Liga besimptomė. Gali būti sudirginimas, kraujavimas, pūlingos išskyros. Komplikacijos: vyrams- sėklidžių uždegimas, nevaisingumas, moterims- negimdinis nėštumas, uždegimai.

Lab.dgn.: ligos sukelėją galima išskirti iš lytinių takų, akies. Kultyvuojama audinių kultūrose, dažniausiai naudojama McCoy kultūra. Tiriamą medžiagą reikia kruopščiai paruošti, paruošimas brangus, todėl taikomi alternatyvūs metodai:

-         imunofluorescencija- naudojant monokloninius Ak nustatomi Chlamydia sienelės baltymai ir lipopolisacharidai- tiesioginė imunofluorescencija: ant paruošto tepinėlio užpilame serumo, su monokloniniais Ak, žymėtais fluorochromu- mikroskopuojant iliuminescenciniu mikroskopu bakterijos švyti labai specifiškai.

-         Imunofermentinis metodas- vertinant suklysti sunkiau nei imunofluorescenciją.

-         PGR- nustatomos kriptinės plazmidės DNR, kuri yra visose chlamidijose.

Imunitetas: labai silpnas, todėl chlamidijoze sergama ilgai, net visą gyvenimą. Stipresnis konjuktyvito imunitetas.

36.Ku karštligės sukelėjas. Savybės. Patekimo į žmogaus organizmą keliai. Patogeniškumas gyvuliams. Laboratorinė diagnozė, specifinė profilaktika.

Sukelia Coxiella burneti, kuri priklauso Rickettsiaceae šeimai. Savybės: obligaciniai intraląsteliniai parazitai, dauginasi tik šeiminiko ląstelėse. Jų medž.apykaita nepilnavertė- savarankiškai aplinkoje neišgyvena. Dažn.dauginasi šeiminko endotelyje. Forma: koko, ovalo ar trumpos lazdelės. Besidaugindamos ląst.kartais sudaro ilgas siūlines formas, kurios vėliau sutrukinėja į fragmentus ir susidaro tipiškos riketsijos. Turi visus G- bakt.struktūrinius komponentus. Coxiella atsparios džiovinimui, nes jos aplinkoje sudaro į sporas panašias struktūras- įgyja atsparumo. Patogenezė: patenka į organizmą oro-lašeliniu keliu (per kvėpavimo takus), kontaktiniu (pro oda), alimentiniu (per pieną). Tai sisteminė liga, dažniausiai turi plaučių uždegimo požymius. MO turi afinitetą retikulioendotelinėms ląstelėms. IP: 19-20d. Klinika: prasideda aukšta temperatūra, drebuliu, galvos skausmu. Kosulys, tipiško bėrimo nėra, būna kepenų f-jos sutrikimai, hepatosplenomegalija. Jai pernešti nereikia pernešėjų, nes jos atsparios aplinkos poveikiui. Jų rezervuaras: avys, ožkos, galvijai.Lab.dgn.: tiriamoji medžiaga- kraujas, kvėpavimo takų nuograndos. Galima užkrėsti audinių kultūras, vištos embrioną ir lab.gyvunėlius. Darome tepinėlį, dažome Romanovskio- Gimzos ir mikroskopuojame- galime matyti: koko, ovalo ar trumpos lazdeles. Serologinės r-jos:  netiesioginė imunofluorescencija- bakterijų tepinėliai ruošiami iš anksto. Tada imamamas ligonio kraujo serumas ir užlašinamas ant tepinėlio. Jei serume yra Ak, jie aplips bakteriją. Nuplauname serumą ir užpilame kito serumo, su Ak prieš žmogaus baltymą (prieš Ak), žymetus fluorochromu. Serumą nuplauname ir mikroskopuojame tepinėlį iliuminescenciniu mikroskopu- matosi švytinčios bakterijos. Taikoma ir komplemento sujungimo r-ja. Specifinė profilaktika: aktyvi imunizacija formalinu paveiktais Ag- anatoksinu. Naudojama gyva vakcina.

53.ŽIV. Įgyto imuniteto deficito sindromas (AIDS).

Priklauso Retroviridae šeimaią Lentivirus gentisąŽIV. 1970m H.Tremin atrado grįžtamąją transkriptazę. 1981m išskirtas T ląstelių leukemijos virusas: HTLV-1. 1983m Montagnier atrado ŽIV.

ŽIV- taimutavęs bezdžionių virusas. Šimpanzėms virulentiškas SIV virusas, kuris artimas HIV-1 variantui. ŽIV viruso išplitimo hipotezė: galėjo išplisti su poliomielito vakcina, kuri buvo gaminama iš beždžionių. Labiausiai tikėtina hipotezė: Afrikos žmonės daugiau kontaktuoja su beždžionėmis, todėl iš ten ir kilo virusas.

Morfologija: kūgio formos šerdis, kurioje 2RNR kopijos, RNR teigiama. Kubinės simetrijos. RNR supa įvairūs baltymai (fermentai): atvirkštinė transkriptazė, proteazės, polimerazė. Fermentų ir RNR kompleksą supa kapsidė, virš kurios yra nukleokapsidė. Virusas turi: gp120- glikoproteinas išeinantis į paviršių; gp41- permeigia nukleokapsidę; p17- matricos baltymai; p24- matricos baltymas. gp120- turi tropizmą, lengvai jungiasi su CD4 ląstelių markeriais (turi TH). Šie virusai įeidami į ląstelę praranda superkapsidę- pro ląstelės membraną patenka tik šerdis. Viruso RNR ląstelėje atvirkštinės trankriptazės dėka verčiama į DNRą susidaro provirusasą jo DNR gali integruotis į chromosomą. Ant integruotos DNR susidaro iRNR- tai ir yra tikrasis virusas. Patogenezė: plinta lytiniu keliu.tyrimai parodė, kad ŽIV gali daugintis makrofaguose, dendritinėse ląstelėse, limf.B, Langerhanso ląst. Charakteringa lėta eiga. Apie 90% infekuotų ląstelių yra TH ir 10% kitos. Pradžioje, kol viruso dar nedaug organizme, viruso dauginimasis ląstelėje nesukelia ryškios patologijos. Palaipsniui žūsta TH. Ilgainiui ima sekti imuninė sistema- pasireiškia AIDS,kurios kliniką lemia opurtunistinės inf-jos. Jų metu atsiranda daug makrofagų, kuriuose virusas gali daugintis. Iš ląstelių virusai patenka į kraująą viremijaą randami dideli viruso kiekiai: 1ml kraujo serumo g.b. 10 000 RNR kopijų. Lab.dgn.: imunofermentinis metodas- leidžia nustatyti Ak prieš HIV-1 ir HIV-2. vienas iš paprasčiausių metodų, specifiškumas 99%. Imunoblotas: atliekama elektroforezė poliakridiniame serumeą po kurio laiko viruso komponentai išsidėsto frakcijomis. Šios frakcijos perkeliamos ant nitroceliuliozinės plokštelės ir veikiamos atitinkamais serumais, žymėtais krienų peroksidaze. Tada užpilame substrato, kuris veikiamas peroksidazės keičia spalvą. p24 Ag nustatymas- aptinkamas ne visada, atsiranda anksčiausiai 1sav po užsikrėtimo. Naudojamas netiesioginis imunofermentinis metodas: ant plokštelės yra fiksuoti Ak prieš p24, jei serume yra p24- jie prisijungs prie Ak ir tada užpylus diagnostinio serumo žymėto krienų peroksidazeą plokštelė keičia spalvą. Netiesioginė imunofluorescencija. IgA nustatymas- IgA nepraeina pro placentą, todėl tai svarbu įgimtai ŽIV inf-jai nustatyti. Jei vaikas sveikas- IgA kraujo serume nebus. PGR, viruso išskyrimas iš ląst (MkF, TH, monocitų).

52.Pikornavirusai. Klasifikacija. Poliomielito, Kosaki ir ECHO virusų charakteristika.

Picornaviridae: maži virusai, viengrandė +RNR. Neturi apvalkalo, reprodukcija vyksta citoplazmoje, kubinė simetrija. Klasifikacija: 5 gentys- Enterovirus (71 serovaras), Rhinovirus (>100 serovarų), Hepatovirus, Cardiovirus, Aphtovirus. Enterovirus: poliomielito virusai (1-3 serovarai); Kosakio A (1-24 serovarai); Kosakio B (1-6 serovarai); ECHO (34 serovarai). Poliomielito virusas- inf-jos šaltinis: sregantis poliomielitu/turintis besimptomę inf-ją. Plinta fekaliniu-oraliniu keliu. Inf-jos vartai- žarnynas, kurio epitelyje virusas dauginasi. IP: 9-10d. Iš žarnynoą per limfmazgiusą į kraują. Jei susidaro daug Ak- virusas neutralizuojamas ir inf-ja nebesivysto. Nesant Ak virusai dideliais kiekiais patenka į CNS. Lab.dgn.: virusas išskiriamas iš gerklų nuoplovų, išmatų. Stebimas citopatinis efektas audinių kultūrose. Virusai identifikuojami neutralizuojančiais Ak prieš visus tris serovarus: spalvinė neutralizacijos r-ja- mėgintuvėlyje sumaišomas virusas ir diagnostinis serumas. Jei serume yra Ak, jie neutralizuos virusą ir tokiu mišiniu užkrėčiame aud.kultūrą. Paprastai audinių kultūros ląstelės daugindamosis išskiria pieno r., todėl keičiasi terpės pHą krypstant į rūgštinę pusę terpė keičia spalvą- pageltonuoja. Patekus virusui į ląstelę sutrikdoma ląstelių veikla ir pieno r. išsiskyrimas- terpės pH nekinta, nekinta ir spalva. Jei virusas neutralizuotas Ak-nų- aud.kultūra išskiria pieno rūgštį, ląstelės keičia spalvą. Imunofermentinė/netiesioginė imunofluorescencija: nustatomi specifiniai IgM prieš tam tikrus viruso antigenų kompleksus- tepinėliai ruošiami iš anksto. Tada imamamas ligonio kraujo serumas ir užlašinamas ant tepinėlio. Jei serume yra Ak, jie aplips virusus. Nuplauname serumą ir užpilame kito serumo, su Ak prieš žmogaus baltymą (prieš IgM), žymetus fluorochromu. Serumą nuplauname ir mikroskopuojame tepinėlį iliuminescenciniu mikroskopu- matosi virusų sankaupos ląstelėje. Specifinė profilaktika: gyva vakcina ir inaktyvinta vakcina iš 3 viruso serovarų. Gyva- ilgalaikis imunitetas, inaktyvuota- aktyvus imunitetas, kuris naikina viremijos stadijos virusą.

Kosakio virusas A ir B. Inf-jos šaltinis užsikrėtę žmonės. Perdavimo kelias: fekalinis-oralinis, oro-lašelinis. Sukelia viršutinių kvėpavimo takų inf-jas, asepsinį meningitą, miokarditus, perikarditus. Lab.dgn.: kaip poliomielito.+ Lab.gyvunėlių užkrėtimas neutralizuotais virusais- jei jie neutralizuoti- gyvunėlis nesusirgs.

ECHO ( Enteric Cytopathogenic Human Orphan (našlaičiai, nes atrasti anksčiau nei jų sukeliamos ligos)) virusas: sukelia viršutinių kvėpavimo takų inf-jas, encefalitus, asepsinius meningitus. Perdavimo kelias: fekalinis-oralinis, oro-lašelinis. Lab.dgn.: kaip poliomielito.+ Lab.gyvunėlių užkrėtimas neutralizuotais virusais- jei jie neutralizuoti- gyvunėlis nesusirgs. Spec.profilaktikos nėra.

50.Pasiutligės virusas. Viriono struktūra. Pasiutligės patogenezė, laboratorinė dgn.ir specifinė profilaktika.

Rhabdoviridae šeima, Lyssavirus gentis. Morfologija: -RNR, linijinė viengrandė. Turi apvalkalą- superkapsidę, spiralinės simetrijos, replikuojasi citoplazmoje. Kulkos formos. Patogenezė:  pasiutligė- tai sunkus virusinis encefalitas, kuriuo užsikrėčiama įkandus pasiutlige sergančiam gyvuliui. Pasiutligės virusas persistuoja raum., jung.aud. ląstelėse ir dauginasi. Vėliau nerviniais kamienais pasiekia CNS, o iš ten nervais patenka į seilių liaukas. Virusas gali plisti krau ir limfa. Virusas ypač pažeidžia pailgasias smegenis, 4 skilvelį, smegenų kamieną, nugaros smegenų juosmeninius segmentus.  Smegenų ląstelėse formuojasi eosinofiliniai intarpai- Negri kūneliai. IP trukmė priklauso nuo įkandimo vietos: jei į veidą- trumpas, į kojas- ilgesnis. Klinika: liga prasideda prodrominiu periodu, kuris tęsiasi 2-10d- nėra būdingų požymių (tik bendras silpnumas). Vėliau atsiranda encefalito požymiai: padidėja fizinis aktyvumas, nemiga, psichozės, baimė, depresija. Po jų seka komaąparalyžiusąmirtis. Lab.dgn.: viruso Ag nustatymas- daroma odos sprando biopsija ir atliekama tiesioginė imunofluorescencija- fiksuojame skysčiu, tada užpilame antivirusinio serumo žymėto fluorochromu. Mikroskopuojame iliuminescenciniu mikroskopu- matosi švytėjimas ląstelių vietų, kur yra virusų sankaupos. Po mirties šiuo metodu virusai nustatomi smegenų audiniuose. Virsusai lengviausiai išskiriami iš ligonio seilių, ypač ligos pradžioje, galime auginti audinių kultūrose arba užkrėsti laboratorinį gyvunėlį.

Specifinė profilaktika: jau Pasteras  sukūrė Pasiutligės vakcina- į triušio smegenis suleido sutrintų pasiutusio šuns smegenų, triušis susirgo. Perkėlus ligos sukelėją iš vieno triušio kitam, liga aktyvėjo, IP trumpėjo. Palaikius triušio smegenis kelias dienas virš KOH- aktyvumas mažėjo, tokiom smegenim užkrėtus žmogų jis nesuserga ir tampa atsparus. Dabar yra: inaktyvuota vakcina- leidžiama sukandžiotiems žmonėms, imunitetas susidaro aktyvus; priešvirusiniai Ig- ledžiamas apie žaizdą ir į raumenis- Ak neutralizuoja į žaizdą patekusius virusus.

51.Togavirusai ir Flavivirusai. Erkinio encefalito virusai. Ekologija. Laboratorinė diagnostika. Profilaktika.

 Togaviridae šeima. Morfologija: +RNR, kubinnės simetrijos, apvalkalą sudaro lipoproteinai, glikoproteinai, turintys hematagliutininą- tai superkapsidė. Yra ir neuraminidazės. Priklauso gentys: Alphavirus (sukelia Sinubis inf-ją); Rubivirus (raudonukės virusas). Šių ligų židiniai yra gamtiniai, perneša nariuotakojai. Flaviviridae: anksčiau priklausė togavirusams, nes panaši jų morfologija ir taip pat kaip togavirusus perneša nariuotakojai.-RNR. Sukelia St.Louis encefalitą, japoniškąjį encefalitą, geltonąjį drugį ir Denge karštinę. Patogenezė: virusai po erkių įkandimo sukelia viremijąą dauginasi kraujagyslių endotelyje, CNS, kepenyse, sukelia encephalitus. Klinika: karščiavimas, bėrimai. IP: 5d iki mėn. Pažeidžia galvos ir nugaros neuronus. Paresirgus būna komplikacijų: lėtinis poliomielitas, epilepsija. Lab.dgn.: tiriamoji medžiaga: kraujas, likvoras, bioptatai, užkrėtus baltųjų pelių smegenis ar ląstelių kultūras pasidaugina. Ak titro augimo nustatymas- tiriamas kraujas du kartus ligos eigoje ir stebimas Ak augimas. Netiesioginė imunofluorescencija: nustatomi specifiniai IgM prieš tam tikrus viruso antigenų kompleksus- tepinėliai ruošiami iš anksto. Tada imamamas ligonio kraujo serumas ir užlašinamas ant tepinėlio. Jei serume yra Ak, jie aplips virusus. Nuplauname serumą ir užpilame kito serumo, su Ak prieš žmogaus baltymą (prieš IgM), žymetus fluorochromu. Serumą nuplauname ir mikroskopuojame tepinėlį iliuminescenciniu mikroskopu- matosi virusų sankaupos ląstelėje. PGR- viruso NR tiriamojoje medž.nustatymas. Imunitetas: ilgalaikis. Specifinė profilaktika: inaktyvintos vakcinos; Ig, turintis homologinių Ak prieš erkinio encefalito virusą, sudaro pasyvų imunitetą- ekstrinei profilaktikai.

46.Adenovirusai ir sukeliamos ligos. Perisitencija. Onkogeniniai adenovirusai. Laboratorinė diagnozė.

Priklauso Mastadenovirus (žmogaus adenovirusas) ir Aviadenovirus (paukščių adenovirus) Morfologija: dvigrande linijine DNR, reprodukcija vyksta branduolyje. Neturi superkapsidės, kubinės simetrijos. Kapsides strukturoje yra siūlinės formos receptoriai, kuriuose yra konkrečiam tipui specifiški Ag ir nulemia to viruso tipo adsorbciją prie ląsteliu ir hemagliutinaciją. Patogenezė: plinta oro-lašeliniu, fekaliniu-oraliniu ir kontaktiniu keliu. Inf.šaltinis-sergantis žmogus. Dauginasi tik epitelinėse ląstelėse. Virusai sukelia kvėpavimo takų, žarnyno, šlapimo takų infekcijas. Adenovirusai, sukelia navikus tik laboratoriniams gyvuliukams, nes viruso DNR koduoja baltymus blokuojančius apoptozę- iškreipia ląstelės ciklą. Virusai gali ilgai persistuoti organizme- būna besimptomė infekcija. Lab.dgn. 1) Virusai kultivuojami audinių kultūrose,ckuriose sukelia citopatogeninį efektą (galima rasti ir viduląstelinių intarpų), identifikuojami komplemento surišimo r-jomis. 2) serodiagnostika:a)virusų Ag indikavimas ir imunofermentinė r-ja. b)Ak nustatomi prieš grupinius Ag komplemento surišimo r-joje. Ak nustatomi porinių serumų metodu. Spec.prof.: 1-gyva atenuota peroraline vakc. 2-inaktyvuota korpuskuline vakc.

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 3168
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2014. All rights reserved