Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominių ir socialinių pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių bei rekomendacijų ekonominės veiklos sritims parengimas

medicina



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominių ir socialinių pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių bei rekomendacijų ekonominės veiklos sritims parengimas

ĮVADAS



Lietuvos pasirengimas narystei ir pati narystė ES remiasi integracijos į ES naudos ir s¹naudų įvertinimais. Iki šiol atlikti Lietuvos integracijos į ES tyrimai ir narystės ES poveikį apibendrinančios studijos leidžia teigti, kad tai turėtų teigiamai paveikti vis¹ Lietuvos ūkį. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proces¹ galima vertinti kaip investicij¹ į Lietuvos ūkį. Neabejotinas teigiamas ES teisės aktų poveikis gerinant gyvenimo kokybź. Darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš prioritetinių krypčių, turinti tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei.

Europos Bendrijos Komisija parengė Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategij¹ 2002 - 2006 metams. Joje nustatytos pagrindinės Europos S¹jungos strateginės kryptys gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹. Nuo 2004 metų Lietuva turės vadovautis šios Strategijos nuostatomis.

Dabartinė Lietuvos saugos ir sveikatos būklė duoda pagrindo nerimauti, nes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičius mažėja ne visose ūkinės veiklos rūšyse. Įvertinus visa tai reikia numatyti ir įgyvendinti priemones nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai.

Šiame moksliniame tyrime, įvertinus esam¹ darbuotojų saugos ir sveikatos būklź, profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategij¹ 2002 - 2006 metams, parengtos prevencinės priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos sritims ir darbams, kad sumažinti sergamum¹ profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir tuo pačiu išvengti neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių.

1.1. Darbo tikslas ir tyrimo metodai

Šio mokslinio projekto pagrindinis tikslas yra įvertinti profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei parengti prevencines priemones ir rekomendacijas ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kad sumažinti sergamum¹ profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir tuo pačiu išvengti neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių.

Siekiant šio tikslo buvo naudojami atrankos, apklausos, statistiniai - analitiniai, matematinio modeliavimo metodai bei atlikta analizė ir įvertinta:

esama darbuotojų saugos ir sveikatos būklė atskirose ekonominės veiklos rūšyse. J¹ vertinant buvo remiamasi:

darbuotojų saugos ir sveikatos būkle 2001- 2002 metais (2001- 2002 metų VDI metinėmis ataskaitomis apie darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo įstatymų laikymosi būklź įmonėse duomenimis);

2002 - 2003 metais atliktų mokslinių tyrimų apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklź atskirose ekonominės veiklos rūšyse analize ir teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, analizės išvadomis bei rekomendacijomis;

ataskaitos apie saugos ir sveikatos darbe teisės aktų įgyvendinimo kontrolės Lietuvos Respublikoje vertinim¹ (ES valstybių kandidačių darbo inspekcijų vertinimas) išvadomis;

Dvynių programos „Profesinės saugos ir sveikatos stiprinimas Lietuvoje” rekomendacijomis;

socialinių partnerių pasiūlymais profesinės saugos ir sveikatos gerinimui.

Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategijos 2002 - 2006 metams nuostatomis, kurios aktualios Lietuvai.

Didžiosios Britanijos Glazgovo universiteto tyrimo ataskaitos „Darbuotojų dalyvavimas sudarant saugias ir sveikas darbo s¹lygas” rekomendacijomis.

Europos agentūros Sauga ir sveikata darbe (European Agency for Safety and Health at Work) atliktais tyrimais.

Vykdant tyrim¹ buvo atlikta apklausa ir įvertinta tokių institucijų nuomonė:

Sveikatos apsaugos ministerijos Žmogiškųjų išteklių ir informacijos valdymo, bei Visuomenės sveikatos skyriai;

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos skyrius;

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija;

Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės;

Lietuvos profesinių s¹jungų konferencija ;

Lietuvos geležinkelininkų profs¹jungų federacija;

Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių s¹jungų federacija;

Lietuvos statybininkų profesinė s¹junga;

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių s¹jungų federacija;

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Darbo saugos komitetas;

Lietuvos statybininkų asociacija.

Pagrindinis tyrimo rezultatas – parengtos prevencines priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kurias įgyvendinus, bus sumažintos neigiamos socialinės ir ekonominės pasekmės dėl sergamumo profesinėmis ligomis ir nelaimingų atsitikimų darbe.

Pagrindiniam rezultatui pasiekti buvo:

1. Išnagrinėta:

darbuotojų saugos ir sveikatos būklė 2001- 2002 metais (VDI metinės ataskaitos);

2002 - 2003 metais atliktų mokslinių tyrimų apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklź atskirose ekonominės veiklos rūšyse ir teisės aktų, parengtų pagal ES direktyvas, įgyvendinim¹ ataskaitos ir jų išvados bei rekomendacijos;

socialinių partnerių pasiūlymai profesinės saugos ir sveikatos gerinimui;

įmonių, valstybės, mokslo ir visuomeninių institucijų apklausos rezultatai;

Europos agentūros Sauga ir sveikata darbe (European Agency for Safety and Health at Work) atlikti tyrimai.

2. Įvertintos profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės ir socialinės pasekmės atskirose ūkio šakose:

dėl profesinių ligų;

dėl nelaimingų atsitikimų darbe.

socialinio draudimo kaštai;

gydymo ir reabilitacijos kaštai;

reintegravimo į darbo rink¹ problemos;

kitos galimos socialinės pasekmės.

3. Parengtos bendrosios priemonės (teisinės, organizacinės, ekonominės ir kitos) ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis ir nustatytos orientacinės lėšos, reikalingos priemonių įgyvendinimui.

4. Įvertintos laukiamos orientacinės ekonominės bei socialinės pasekmės, įgyvendinus priemones.

1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė šalyje

1.2.1. Nelaimingi atsitikimai darbe

VDI darbo inspekcijos duomenimis, 20021 m. Lietuvoje darbe įvyko 2530 registruotų nelaimingų atsitikimų (74 mirtini, 145 sunkūs, 2311 lengvi). 100 tūkstančių darbuotojų teko 224,7 visų nelaimingų atsitikimų, iš kurių 12,9 sunkūs ir 6,6 mirtini. Palyginus su 2001 m. nelaimingų atsitikimų skaičius darbe išliko beveik toks pat.

Analizuojant nelaimingus atsitikimus pagal ekonominės veiklos rūšis 2002 m., matosi, kad daugiausia jų, kaip ir 2001m., įvyko apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, sandėliavimo ir ryšių, didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių remonto, buitinių daiktų taisymo įmonėse. Lyginant nelaimingų atsitikimų skaičių 1000 darbuotojų pagal ekonominės veiklos rūšis, reikėtų atkreipti dėmesį, kad beveik visų rūšių įmonėse nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo. Žuvininkystės ūkyje - net 4 kartus. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis pateiktas 1 pav.

1 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 1000 darbuotojų.

2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse įvyko daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe (15 mirtinų, 42 sunkūs ir 943 lengvi), kurie sudarė 39,5 % visų šalyje įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe (20,3 % mirtinų, 29 % sunkių, 40,8 % lengvų).

Apdirbamosios pramonės įmonėse darbuotojų saugai ir sveikatai skiriama mažai dėmesio:

Tik 10 % metalo apdorojimo įmonių atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose ir sudaromi planai bei skiriamos lėšos nustatytiems pavojams šalinti;

Tik trečdalis maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, vadovaujantis ,,Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis priemonėmis nuostatų' reikalavimais. Kai kuriose įmonėse visai neįvertintos darbo aplinkos rizikos;

Daugelyje tekstilės pramonės įmonių medžiagos, pagaminta produkcija nešiojama, kilnojama rankomis, o šiuos darbus atlieka moterys, keldamos sunkesnius nei numatyta ,,Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų' reikalavimuose krovinius. Tik pusė įmonių aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

70 - 80 % medienos ir medinių gaminių gamybos įmonių neatliktas darbo vietų higieninis vertinimas. Tik 16 % įmonių atliko rizikos vertinim¹, taip pat aprūpino darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal ,,Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų' reikalavimus.

2002m statybos įmonėse įvyko 401 nelaimingas atsitikimas, t.y. 15% daugiau nei 2001 m. ir tai beveik 16% visų darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų. Iš jų 343 (86%) lengvi, 36 (9%)sunkūs, 22 (5%)mirtini. Palyginus su 2001 m. bendras nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išaugo 15%, lengvų 18%, mirtinų sumažėjo 1 atveju, sunkių padidėjo 2 atvejais. Statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pateiktas 2 pav.

2 pav. Statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas.

Atlikus statybos įmonių analizź, konstatuojame:

Net 52% (208 atvejai) statybos įmonėse įvykusių nelaimingų atsitikimų priežastys susijusios su asmenų veiksmais, 20 % (81 atsitikimas) - dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu, 6 % (23) - dėl priežasčių, susijusių su eismu. Daugiausia mirčių – 45 % (10), sunkių atsitikimų 47% (17) įvyko dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu. Palyginus su 2001 m. statybos pramonės įmonėse dėl darbo organizavimo bendras nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išaugo nuo 39 iki 81 atvejo t.y. du kartus. Iš jų mirtini 1.4 karto, sunkūs beveik 3 kartus, lengvi –du kartus. Statyboje tik ketvirtadalis įmonių yra įvertinź rizik¹ ir darbuotojus aprūpinź asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

2002 m. transporto įmonėse įvyko 236 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 204 lengvi, 21 sunkus ir 11 mirtinų. Tai sudaro 9 % visų (8,8 % lengvų, 14,5 % sunkių ir 14,9 % mirtinų) nelaimingų atsitikimų darbe šalyje. Palyginus su 2001 metais, bendras nelaimingų atsitikimų skaičius darbe sumažėjo 6.3 %, mirtinų – beveik 27%, sunkių skaičius išliko toks pat (21 atsitikimas). Net 37 % (90) įvyko dėl priežasčių, susijusių su asmenų veiksmais, 16 % (42) - dėl priežasčių, susijusių su eismu, 13 % (34) priežasčių, susijusių su darbo organizavimu. Dėl priežasčių susijusių su asmenų veiksmais įvyko pats didžiausias lengvų – 38% (80) ir sunkių –36% (8) nelaimingų atsitikimų darbe transporto įmonėse. Daugiausia mirtinų atvejų – 36% (4) įvyko dėl priežasčių, susijusių su eismu. Išvados:

Tik kas ketvirtoje įmonėje atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose, nors 90% transporto įmonių atliktas darbo vietų higieninis vertinimas

kas penktoje - darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

96 % tikrintų autotransporto įmonių nustatyti norminių aktų pažeidimai, iš kurių 74 % - organizaciniai ir 22 % - techniniai.

2002 m. žemės ir miškų ūkio įmonėse iš viso įvyko 130 nelaimingų atsitikimų darbe, iš kurių 112 lengvų, 11 sunkių ir 7 mirtini. Mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko 2 (arba 40 %) daugiau, sunkių – 2 (arba 15 %) mažiau ir lengvų –28 ( arba 20 %) mažiau, negu 2001m.

2002 m. lyginant su 2001 m. nelaimingų atsitikimų skaičius žemės ir miškų ūkio įmonėse sumažėjo. Tikėtina, kad tai iš dalies įvyko ir dėl to, kad 13 % sumažėjo veikiančių įmonių skaičius.

71% nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo, 16 % – dėl netinkamai organizuoto darbo. 75 % žemės ir miškų ūkio įmonių neatlieka rizikos vertinimo prieš parenkant asmenines apsaugines priemones. To dažniausiai neatlieka individualios miško ruošos įmonės, kuriose dirba vienas ar du darbuotojai.

Nelaimingų atsitikimų darbe priežastys.

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl asmenų veiksmų ir netinkamo darbo organizavimo. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinių ekonominės veiklos rūšių įmonėse pagal priežastis susijusias su asmenų veiksmais ir darbo organizavimu parodytas 3 pav.

3 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinių ekonominės veiklos rūšių įmonėse pagal priežastis, susijusias su asmenų veiksmais ir darbo organizavimu.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl priežasčių susijusių su darbo organizavimu 2002 m. įvyko apdirbamosios pramonės (133 atvejai) ir statybos pramonės (81 atvejis) įmonėse. Iš jų 5 (33%) mirtini – apdirbamosios pramonės ir 10 (45%) mirtinų statybos įmonėse. Jei 2001 m. žemės ūkio įmonėse darbe dėl organizacinių priežasčių įvyko 14 nelaimingų atsitikimų, tai 2002 m. jau 1,5 karto daugiau – 21, transporto įmonėse 3,4 karto daugiau.

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su asmenų veiksmais, įvyko apdirbamosios pramonės įmonėse - 63 % (625 atvejai). Dauguma jų, t.y. 65 % – lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas apdirbamosios pramonės įmonėse 2002 metais pagal priežastis, susijusias su asmenų veiksmais, pavaizduotas 4 pav.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų dėl asmenų veiksmų 66% įvyko medienos ir medinių gaminių gamybos įmonėse, 125 (62%) – metalo apdorojimo įmonėse, 103 (59,5%) – tekstilės pramonės įmonėse ir 91 (54,4%) – maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse.

Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinėse ekonominės veiklos rūšių įmonėse dėl priežasčių, susijusių su darbo priemonių būkle ir darbo aplinka, parodytas 5 pav.

4 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas apdirbamosios pramonės įmonėse 2002 metais pagal priežastis, susijusias su asmenų veiksmais.

5 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagrindinėse ekonominės veiklos rūšių įmonėse dėl priežasčių, susijusių su darbo priemonių būkle ir darbo aplinka.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvykusių dėl darbo priemonių būklės ir darbo aplinkos 2002 m. įvyko taip pat apdirbamosios pramonės įmonėse, iš jų 20% mirtini ir 19% sunkūs.

Pats didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius pagal traumavimo veiksnius apdirbamojoje pramonėje, kaip ir 2001 m., įvyksta dėl veikiančių įrenginių ir mechanizmų poveikio. Tai 312 atvejų (arba 33 %) lengvų nelaimingų atsitikimų. Didžiausias sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius – 12 atveju (arba 29 %) taip pat įvyko dėl įrenginių ir mechanizmų poveikio. Nemažai mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl lekiančių, judančių daiktų, skeveldrų – 2 atvejai (13 %), dėl žmogaus kritimo iš aukščio, į gylį – 2 atvejai (13 %), dėl žmogaus griuvimo – 2 atvejai (13 %).

Analizuojant nelaimingus atsitikimus darbe transporto įmonėse pagal traumavimo veiksnius matosi, kad dėl kelių transporto priemonės iš viso įvyko 46 atsitikimai (arba 19% nuo visų įvykusių nelaimingų atsitikimų priežasčių), 27 atsitikimai įvyko dėl žmogaus kritimo iš aukščio.

Apdirbamosios pramonės, statybos įmonėse dažniausiai traumavimo priežastimis tampa veikiantys įrenginiai, mechanizmai bei griuvimas. 2002 m. apdirbamosios pramonės įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susižalojo 325 darbuotojai t.y. 33% nuo visų nelaimingų atsitikimų įvykusių apdirbamojoje pramonėje, dėl griuvimo – 125 darbuotojai 13%. Statybos įmonėse dėl veikiančių mechanizmų susižalojo 34 (9%) darbuotojai, dėl griuvimo – 72 (17%), žmogaus nukritimo iš aukščio – 87 (22%). Miškininkystės įmonėse 19,6 % nelaimingų atsitikimų įvyko naudojant veikiančius įrenginius, 11,6 % –kroviniams, daiktams nukritus iš aukščio, 10,6 % – žmogui nukritus iš aukščio.

Reikėtų atskirai paanalizuoti nelaimingus atsitikimus įvykusius dėl kritimo iš aukščio. 2002 m. dėl kritimo iš aukščio įvyko 234 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 43 sunkūs ir mirtini. Net pusė, t.y. 51% sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl kritimo iš aukščio įvyko statybos įmonėse ir 21% apdirbamojoje pramonėje.

Atlikus nelaimingų atsitikimų analizź pagal apskritis, galime išskirti Klaipėdos apskritį, kur didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1000 darbuotojų - 3,9, iš jų mirtinų - 0,09. Šiaulių ir Telšių apskrityse didžiausias sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius tenkantis 1000 darbuotojų - atitinkamai 0,20 ir 0,17. Utenos ir Šiaulių apskrityse didžiausias mirtinų atsitikimų skaičius - po 0,08 nelaimingo atsitikimo 1000 darbuotojų.

Dirbant su potencialiais pavojingais įrenginiais 2002 m. bendras nelaimingų atsitikimų, lyginant su 2001 m., skaičius sumažėjo, tačiau mirtinų skaičius išlieka pakankamai didelis.

Dėl priežasčių, susijusių su asmenų veiksmais eksploatuojant PPĮ, įvyko 34 % nelaimingų atsitikimų, iš jų: 69 % įvyko nukentėjusiajam pažeidus jam privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, 17 % – kitam asmeniui pažeidus atitinkamus reikalavimus;

Didelėje dalyje įmonių nesilaikoma vieno iš pagrindinių reikalavimų - įvertinti specifines darbo s¹lygas bei pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys;

Rizika darbo vietose, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, įvertinta tik 23 % visų patikrintų įmonių. Mažose įmonėse, kurios sudaro didžiausi¹ šiuo metu veikiančių įmonių dalį, rizika įvertinta tik penktadalyje, vidutinių - ketvirtadalyje ir didelių – trečdalyje įmonių.

Dirbant pavojingus darbus padidėjo mirtinų atsitikimų skaičius. 2002 m., lyginant su 2001m., dirbant su kėlimo mechanizmais mirtinų atsitikimų skaičius padidėjo net 3 kartus. Padidėjo nelaimingų atsitikimų eksploatuojant slėginius indus. Daugiausia, beveik 42 %, nelaimingų atsitikimų atliekant pavojingus darbus įvyko dėl blogo darbo organizavimo, iš jų kas šeštas - kai gamybos organizavimas, technologinis procesas, gamybos būdai neatitiko teisės aktais numatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

Išanalizavus nelaimingus atsitikimus pagal profesijas, matome, kad 2002 m. kaip ir 2001 m. daugiausia nelaimingų atsitikimų patiria metalo apdirbimo, mašinų gamybos ir giminingų profesijų darbuotojai, pramoninių įrenginių operatoriai, nekvalifikuoti darbuotojai.

Apdirbamosios pramonės metalo apdorojimo įmonėse 2002 m. daugiausia nukentėjo metalo apdorojimo ir mašinų gamybos darbuotojai. Statybos įmonėse 53% (212) nelaimingų atsitikimų patyrė statybos darbuotojai, beveik ketvirtadalis susižalojusių – vairuotojai ir kilnojamųjų mechanizmų operatoriai bei nekvalifikuoti statybos, pramonės ir transporto darbuotojai. Palyginus su 2001 m. bendras susižalojusių statybos darbuotojų skaičius sumažėjo 13% (nuo 244 iki 212). Susižalojusių vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių padaugėjo 40% (nuo 37 iki 52), metalo apdorotųjų ir įrenginių prižiūrėtojų 20 % (nuo 39 iki 47).

Transporto įmonėse per metus žuvo 11, sunkiai susižalojo 14 vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių. Autoavarijose nukentėjo 52 darbuotojai. Palyginus su 2001 m. žuvusių vairuotojų skaičius sumažėjo 27 % (nuo 15 iki 11).

Nelaimingų atsitikimų skaičius 31-40 m. amžiaus darbuotojų grupėje sumažėjo 4% (nuo 27% iki 2 %.). 2002 m. padidėjo 10 % nelaimingų atsitikimų skaičius 51-60 metų amžiaus bei jaunų 18-30 metų darbuotojų, turinčių maž¹ darbo staž¹, grupėse. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal darbuotojų amžių pateiktas 6 pav.

6 pav. Nelaimingų atsitikimų pasiskirstymas pagal darbuotojų amžių.

Nerim¹ kelia ir tai, kad paskutiniaisiais metais išaugo nelaimingų atsitikimų, kurių priežastis yra darbuotojų neblaivumas. Neblaiviems darbuotojams sunkių ir mirtinų atsitikimų darbe įvyko 1,8 karto daugiau nei 2001 m., net 2 kartus daugiau įvyko mirtinų nelaimingų atsitikimų.

Kaip ir ankstesniais metais beveik nemažėja mirties atvejų darbo vietose dėl bendrų susirgimų. Iš viso 2002 m. darbe mirė 42 darbuotojai iš jų 38 (90,5%) vyrai ir 4 (9,5%) moterys. Didžiausias mirtingumas darbe išlieka nuo širdies ligų vyresnio amžiaus 41-50 metų (19 %) ir 51-60 metų (57,1 %) darbuotojų tarpe. Nors darbuotojų sveikata tikrinama, mirtingumas pirmais metais po sveikatos tikrinimo yra 28,6 %. Analizė rodo, kad kaip ir ankstesniais metais 2002 m daugiausiai mirė vairuotojų, sargų, šaltkalvių, statybininkų ir elektrikų .

Atlikus tyrimus nustatyta, kad daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta privačiose įmonėse. 2002 m. privačiame sektoriuje palyginti su 2001 m., 7,5 % padaugėjo mirtinų atsitikimų. Tuo tarpu valstybinėse įmonėse nelaimingų atsitikimų sumažėjo. 2002 m., kaip ir 2001 m., daugiausiai mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu.

Nereikia užmiršti ir savižudžių, kurie mirė darbe ir kurių skaičius jau eilź metų nemažėja. Pastaruoju metu auga darbuotojų skaičius, kurie apimti depresijos. Negydoma depresija pereina į rimtus psichikos sutrikimus ir vėliau tie asmenys tampa potencialiais savižudžiais. Tai konstatuojama tiriant periodiškai jų sveikat¹ asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau nuoroda darbdaviams, dėl darbo ar darbo s¹lygų pakeitimo tokiems darbuotojams, nepateikiama.

1.2.2 Sergamumas profesinėmis ligomis

2002 metais 469 asmenims nustatyta 801 profesinė liga. Iš jų 410 vyrams ir 59 moterims. 232 atvejai (49 %) tenka dirbantiems (197 atvejai vyrams ir 35 moterims) ir 237 nedirbantiems (213 vyrams ir 24 moterims) asmenims . Tai 231 (41 %) profesine liga (214 vyrams ir 17 moterims) daugiau negu 2001 m. Lyginant su 2001 m. moterims nustatyta 20%, o vyrams – 43% profesinių ligų daugiau. Duomenys apie profesinių ligų pasiskirstym¹ 2001 -2002 m. tarp moterų ir vyrų parodyti 7 pav.

7 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas 2001 -2002 m. tarp moterų ir vyrų.

Kaip ir 2001 m., pats didžiausias profesinių ligų skaičius pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis išlieka žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonėse. 2002 m. profesinių ligų nustatyta 79 atvejais arba 39 % daugiau negu 2001 m. Smarkiai profesinių ligų skaičius padidėjo ir statybos įmonėse. Užregistruoti 52 nauji susirgimai t.y. 33,3 % daugiau negu 2001m. Apdirbamosios pramonės darbuotojams profesinių ligų 2002 m. nustatyta 23 atvejais arba 20 % daugiau nei 2001 m.. Ypating¹ dėmesį reikėtų atkreipti į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių įmones, kur profesinių ligų 2002 m. pripažinta net 2,4 karto daugiau.

Profesinių ligų duomenų palyginimas pagal ekonominės veiklos rūšis 2001- 2002 m. pateiktas 8 pav.

2002 m. didžiausi¹ dalį tarp profesinių ligų sudarė triukšmo sukeltos ausų ligos – 44,6 % (335 vyrų ir 22 moterų), vibracinės ligos – 37,3 % (297 vyrų ir 2 moterų), jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos – 12,4 % (70 vyrų ir 29 moterų). Reiktų atkreipti dėmesį, kad ausų ligų skaičius lyginant su 2001 m. padidėjo 64,5 %, ypač moterų tarpe net 69 %. Vibracinių ligų skaičius palyginus su praėjusiais metais taip pat smarkiai pakilo. Jei 2001 m. jos nustatytos 236 darbuotojams, tai 2002 m. jau 299, t.y. 63 darbuotojais, arba beveik 27 % daugiau. Vibracine liga sirgo tik vyrai. Jungiamojo audinio ir skeleto- raumenų ligomis susirgo 30 % daugiau darbuotojų. Jei moterų sergančių kvėpavimo ligomis skaičius sumažėjo dvigubai, tai vyrų tarpe padidėjo 44,4 %. 2001 -2002 m. susirgimai ausų ligomis pateikti 9 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai vibracine liga pateikti 10 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis pateikti 11 pav.

8 pav. Profesinių ligų duomenų palyginimas pagal ekonominės veiklos rūšis 2001- 2002 m.

9 pav. 2001 -2002 m. susirgimai ausų ligomis.

10 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai vibracine liga.

2002 m. 30% išaugo jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos – 40% vyrų ir 12% moterų tarpe.

11 pav. 2001 – 2002 m. susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis.

Nagrinėti profesines ligas pagal jų priežastis, galima būtų išskirti fizikinius veiksnius, daugiausiai tai triukšmas ir vibracija. Dėl jų, lyginant su 2001 m., susirgo 42 % (210 darbuotojų, beveik 43%vyrų ir 28 % moterų) daugiau. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal fizikinius veiksnius, pateiktas 12 pav.

12 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal fizikinius veiksnius.

Dėl darbo įtampos veiksnių vyrų susirgo net 80 % daugiau. Moterų tarpe profesinių ligų dėl šios priežasties padaugėjo 23 %. Dvigubai padaugėjo susirgimų dėl cheminių veiksnių tiek vyrų, tiek moterų tarpe.

Panagrinėjus profesines ligas pagal darbo staž¹ matome, kad 2002 m. didžiausias sergamumas yra darbuotojų turinčių 30-39 metų darbo staž¹ (48 %) ir 20-29 metų darbo staž¹ (31 % ). Tuo tarpu 2001 m. daugiausia profesinėmis ligomis sirgo darbuotojai turintys 20-29 m darbo staž¹. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal darbo staž¹ pateiktas 13 pav.

13 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal darbo staž¹.

Sergamumas profesinėmis ligomis, lyginant su 2001m., 2002 m. smarkiai padidėjo visose amžiaus grupėse. Daugiausiai serga 50 – 59 metų amžiaus darbuotojai. 2002 m. tokio amžiaus sergančiųjų padaugėjo 31 %. Net 60,9 % padaugėjo 40-49 metų amžiaus ir 64,2 % - 60-69 metų amžiaus sergančiųjų profesinėmis ligomis. Jei 2001 m. nebuvo užregistruota nei viena 20 – 29 metų amžiaus darbuotojų profesinė liga, tai 2002 m. jau turime 2 atvejus. Profesinės ligos nustatytos ir 99 jau nebedirbantiems pensijinio amžiaus asmenims. Sergančiųjų profesinėmis ligomis 2001 – 2002 m. palyginimas pagal amžių pateiktas 14 pav.

14 pav. Sergančiųjų profesinėmis ligomis 2001 – 2002 m. palyginimas pagal amžių.

Panagrinėjus profesines ligas pagal apskritis, galima būtų išskirti Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskritis, kur kaip ir 2001 m., ne tik išliko pats didžiausias sergančiųjų profesine liga skaičius, bet dar ir padidėjo. Kauno apskrityje – 25,3 % vyrų ir 71,4 % moterų, Panevėžio –55 % vyrų, Telšių beveik 16 % vyrų; o Šiaulių apskrityje net 78 % vyrų ir 10 kartų daugiau moterų. 2002 m. Vilniaus apskrityje moterų sergančių profesinėmis ligomis sumažėjo 27 %, tačiau tarp visų apskričių jų diagnozuota daugiausia.

Apdirbamosios pramonės darbuotojai dažniausiai serga kaulų – raumenų, klausos nervo susirgimais. Didėja darbuotojų kurių darbas susijźs su fiksuota darbo poza, stereotipiniais rankų, plaštakų bei pirštų judesiais, svorio kilnojimu, tai siuvėjai, mezgėjai, audėjai, lygintojai.

Dirbantieji statybinėse įmonėse serga vibracinėmis ligomis, triukšmo sukeltomis ausų ligomis, stuburo ligomis. Daugiausia sergančiųjų yra didelį darbo staž¹ turintys darbuotojai.

Jei palygintume profesinių ligų pasiskirstym¹ pagal sergančiųjų profesij¹, tai, kaip ir 2001 m., daugiausia jų nustatyta vairuotojams ir kilnojamųjų įrenginių operatoriams. 2002 m. šios profesijos sergančiųjų padaugėjo beveik 35 %. Autotransporto įmonėse 25 vairuotojams nustatytos 43 profesinės ligos, iš jų 18 (42 %) triukšmo sukeltų ausų ligų, 17 (40 %) vibracinių ligų. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal sergančiųjų profesij¹ pateiktas 15 pav.

15 pav. Profesinių ligų pasiskirstymas pagal sergančiųjų profesij¹.

Žemės ūkio įmonėse daugiausiai serga vairuotojai, buldozerių bei kitos technikos mašinistai. Juos veikia triukšmas, vibracija, fiksuota darbo poza, dulkės, klimato s¹lygos. Vyrauja vibracinės ligos, klausos nervo pažeidimo, kaulų – raumenų sistemos ligos. Statybos įmonėse dirbantys dažniausiai serga vibracine liga, triukšmo sukeltomis ligomis, stuburo osteochondroze. Profesine liga paprastai nustatoma ilg¹ darbo staž¹ turintiems darbuotojams. Apdirbamosios pramonės įmonėse daugiausiai sergama kaulų – raumenų sistemos ligomis, klausos nervų neuritais. Pastebimas tekstilės darbuotojų sergamumo padidėjimas kaulų – raumenų, klausos nervų neuritais.

1.2.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas

1.2.3.1. Bendrieji aspektai

Darbuotojų saugos ir sveikatos politik¹ įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos formavime dalyvauja minėtos ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija ir socialiniai partneriai.

Šiuo požiūriu, labai svarbūs dokumentai LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR darbo kodeksas. Juose išlieka ir įtvirtinamas darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetas palyginti su gamybos rezultatais. Įstatymiškai įtvirtintos nuostatos, kad darbdavys privalo atlikti rizikos vertinim¹ ir įgyvendinti rizikos šalinimo ir/ar mažinimo priemones. Deja Darbo kodekse dar išlikusios nuostatos dėl priemokų mokėjimo ir papildomų atostogų suteikimo dirbantiems rizikos sveikatai s¹lygomis. Tai neskatina darbdavio rūpintis darbo s¹lygų gerinimu ir skatina darbuotojus dirbti sveikatai kenksmingomis darbo s¹lygomis. Vykdomas privalomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Tačiau darbdaviai, drausdami darbuotojus sumažino dėmesį darbo s¹lygų gerinimui bei naujų technologijų įdiegimo būtinumui. 2002 m. atlikti tyrimai parodė, kad įmonėse, kur darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys situacija yra prasta.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolź vykdo Valstybinė darbo inspekcija (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VDI savo veikl¹ nukreipė efektyvesnei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų prevencijai, 2002 m. ypating¹ dėmesį skyrė ir nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko pažeidimų, darbo apmokėjimo, darbuotojų garantijų užtikrinimo kontrolei. Toliau buvo plėtojama informacinė ir konsultacinė veikla, tobulinamas darbo inspektorių kvalifikacijos kėlimas, gerinamas jų darbo efektyvumas.

Darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje atstovauja profs¹jungos. Tačiau jų veikla yra ribota, nes ne visos šakinės darbdavių organizacijos sudarź su profs¹jungomis kolektyvinės sutartis. Be to, daugumoje įmonių neįsteigtos profs¹jungos. Profs¹jungos nariais yra tik apie 8% darbuotojų. Nepaisant to profs¹jungos dalyvauja darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo veikloje - dalyvauja seminaruose, svarsto mokslinių tyrimų išvadas ir rekomendacijos bei priima planus, darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti. Profs¹jungų atstovai dalyvauja LR saugos darbe komisijos veikloje.

Nemažas dėmesys buvo skiriamas ir propaguojant darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos diegim¹ pagal OHSAS 18000 serijos standartus.

Naujų norminių aktų reikalavimų aiškinimas ir jų įgyvendinimo įmonėse kontrolė, nelaimingų atsitikimų prevencijos statybose klausimai 2001- 2002 metais buvo plačiai nušviečiami ir žiniasklaidoje. Sutelkus pastangas pasiekta kai kurių teigiamų rezultatų, tačiau nelaimingų atsitikimų skaičius įpareigoja įmonių vadovus bei darbuotojus skirti daugiau pastangų šiai problemai išsprźsti.

1.2.3.2. Profesinės rizikos valdymas

Šiuo metu profesinė rizika vertinama pagal “Profesinės rizikos vertinimo nuostatus”. Jie parengti vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 patvirtintais „Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais“, Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.7/5 patvirtintais „Darbo aplinkos veiksnių matavimo ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniais nurodymais“ bei Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.799 patvirtinta „Higienine kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija“.

Šiuo metu galiojanti rizikos vertinimo tvarka turi trūkumų:

1. Darbo vietų higieninis vertinimas neapima visų galimų darbo vietose rizikos veiksnių nustatymo ir jų įvertinimo:

nevertinama darbo priemonių keliama rizika, tai yra, fiziniai (mechaniniai) veiksniai, galintys būti traumavimo priežastimi;

neatsižvelgiama į reikalavimus darbo patalpų, judėjimo kelių, praėjimų, darbo vietų įrengimui, kurie nustatyti teisės aktais, nustatančiais minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbovietėms;

nevertinama rizika atliekant atskirus darbus, pavyzdžiui darbus aukštyje, darbus ant vandens ir po vandeniu, žemės kasimo ir kitus darbus.

2. Ergonominiai darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnių dydžiai nenustatyti atskirais teisės aktais, jų matavimo ir įvertinimo tvarka nepakankamai reglamentuota ir dėl to yra subjektyvi (tyrimai vykdomi apklausos, stebėjimo būdu).

3. Nenustatyti vieningi reikalavimai įstaigoms vykdančioms darbo vietų higieninį įvertinim¹. Būtina parengti profesinės rizikos vertinimo įstaigų licencijavimo nuostatus.

4. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis darbo vietų, kuriose atliktas higieninis įvertinimas mažėja - 2002 metais higieninis įvertinimas atliktas tik 679 įmonių (10276 darbo vietų). Palyginti su 2001 metais, darbo vietų higieninį įvertinim¹ atliko 8% mažiau įmonių, o darbo vietų higieniškai įvertinta trečdaliu (32,25%) mažiau. Pagrindinės tokios priežastys:

sunki įmonių ekonominė būklė;

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimas - darbdaviai apdraudź darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nesuinteresuoti darbo s¹lygų gerinimu;

nuo 2002 metų įgyvendintas draudimo įmokų diferencijavimas pagal ekonominės veiklos rūšis irgi nepakankamai skatina darbdavius atlikti profesinės rizikos vertinim¹ ir darbo s¹lygų gerinim¹, nes konkreti įmonė tuo nesuinteresuota;

atlikti darbo vietų higieninį įvertinim¹ įmonės nesuinteresuotos ir todėl, kad, darbuotojams, dirbantiems kenksmingose ar labai kenksmingose s¹lygose turi būti apmokamas padidintas tarifinis atlygis. Darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatų susiejimas su padidintu apmokėjimu neskatina darbdavių organizuoti darbo aplinkos tyrimų;

vertinant rizik¹ darbo vietose mažai tariamasi su darbuotojais, todėl nustatomi ne visi pavojai ir rizikos;

nedaugelio įmonių darbdaviai įtraukia darbuotojus rengdami darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių planus. Nemaža dalimi tai s¹lygoja šalyje esanti situacija, kai profesinės s¹jungos veikia tik nedaugelyje įmonių ir didelis įmonių skaičius, kuriose darbuotojams niekas neatstovauja.

1.2.3.3. Saugos ir sveikatos valdymas įmonėse



Saugos ir sveikatos valdymas įmonėse turi būti viena iš prioritetinių sričių įmones valdyme. Tam įmonės turi parengti šios srities lokalinius ( įmonės) teisės aktus, nustatyti vidinź kontrolź, tačiau atlikus 2002 metais VDI patikrintų įmonių analizź, nustatyta:

nustatyti 74 842 teisės aktų vykdymo pažeidimai, iš jų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai sudaro 67 % visų pažeidimų. Vienai patikrintai įmonei tenka 3,4 darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimo;

79,7 % darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų yra organizaciniai (vadybiniai);

palyginti su 2001 m., bendras darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų skaičius padidėjo 11 %, organizacinių - 14 %;

daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl asmeninių apsauginių priemonių (AAP) naudojimo – 6338 (42,76%), dėl sveikatos tikrinimų – 3657 (24,67%), dėl darbo vietų higieninio įvertinimo – 2604 (17,57%), dėl gamybinių buities patalpų – 1349 (9,1%);

daugiausiai pažeidimų dėl AAP taikymo nustatyta mažose įmonėse. Jose nesilaikoma AAP nuostatų reikalavimų, kad AAP turi būti išduotos tik įvertinus profesinź rizik¹ darbuotojo darbo vietoje, nesudaryti AAP s¹rašai bei naudojamos nesertifikuotos AAP;

dėl sveikatos tikrinimų įmonių darbuotojams nustatyti 3657 (7,3%) pažeidimai, 23,9 (4%) darbuotojams neatliktas sveikatos tikrinimas arba jie dirbo be sveikatos patikrinimų. Palyginus su 2001 m. darbuotojų nepasitikrinusių sveikat¹ skaičius padidėjo 5737 dirbančiųjų;

atliekant dirbančiųjų sveikatos priežiūr¹ buvo atlikti 103 įmonių patikrinimai ir nustatyta, kad kenksmingomis s¹lygomis dirbo 1303 (15,5%).

Norint įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo būklź įmonėse, sudaryta įmonių apklausos anketa (1 priedas), kuri išsiųsta 45 apdirbamosios pramonės, 64 statybos, 11 transporto ir nuotolinių ryšių bei 24 žemės ūkio ir miškininkystės įmonėms. Atsakyti į anketose pateiktus klausimus įmonės turėjo apie vien¹ mėnesį, tačiau gauta tik 12 užpildytų anketų. Aktyviausios buvo didelės įmonės.

Apibendrinant tokį įmonių aktyvum¹ bei gautų anketų atsakymus paaiškėjo, kad:

smulkios ir vidutinės įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos problemai skiria per mažai dėmesio;

didžiausias problemas įmonėms kelia nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija ir mažinimas, profesinės rizikos vertinimas ir valdymas bei potencialai pavojingų įrenginių naudojimas ir pavojingų darbų atlikimas;

nei viena įmonė nevertina nuostolių, patirtų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų;

tik maža dalis įmonių atskirai skiria lėšas nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai;

visos apklaustos įmonės mano, kad darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, parengtų pagal ES reikalavimus, įgyvendinimas reikalauja pusantro karto didesnių kaštų, lyginant su dabartiniais;

dauguma įmonių mano, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė per paskutinius du metus pagerėjo;

nelaimingų atsitikimų darbe sumažėtų tobulinant darbo organizavim¹, mokant, informuojant ir konsultuojant darbuotojus, diegiat socialinius ekonominius svertus, gerinant darbo įrangos priežiūr¹, atliekant streso prevencij¹;

profesinių ligų sumažėtų tobulinant darbo organizavim¹, didinant profesinės rizikos vertinim¹ ir valdym¹, mažinant neigiamus darbo aplinkos veiksnius (ypač fizinius), įgyvendinant saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, gerinant darbo ir poilsio režim¹, mokant, informuojant ir konsultuojant darbuotojus, gerinant darbo įrangos priežiūr¹;

visoms įmonėms reikalinga parama. Daugiausiai reikia finansinės, metodinės bei įstatyminės paramos;

dauguma įmonių patenkintos bendradarbiavimu su valstybės institucijomis, tačiau mano, kad valstybės finansinė ekonominė politika padėtų užtikrinti darbuotojų saug¹ ir sveikat¹;

visos įmonės mano, kad socialinio draudimo fondo lėšų dalis, skirta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, padėtų gerinti darbuotojų saug¹ ir sveikat¹.

Visa tai rodo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas įmonėms sukelia sunkumų.

1.2.3.4. Socialinė partnerystė ir socialinis dialogas

Socialinė partnerystė ir socialinis dialogas yra vienas iš prioritetų Europos S¹jungoje gerinant gyvenimo kokybź. Ji taip pat yra viena pagrindinių priemonių tobulinant darbuotojų saugos ir sveikatos valdym¹. Šiuo metu situacija yra tokia:

Socialinis dialogas organizuojamas šalies lygiu, kai svarbiausi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai derinami Lietuvos respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje.

Visi į Lietuvos nacionalinź teisź perkelti pagrindiniai Europos s¹jungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai rengti trišaliu principu: bendradarbiaujant ir diskutuojant su socialiniais partneriais – darbdavių organizacijų, profesinių s¹jungų ir valstybės institucijų atstovais.

Naujasis Darbo kodeksas, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., įstatymiškai užtikrino, kad darbuotojas įmonėse nebus paliktas vienas akis į akį su darbdaviu. Tam numatytos steigti darbo tarybos, kurios bus tam tikras garantas, kad, nesant profesinių s¹jungų, jos atstovaus darbuotojų interesams.

VDI bendradarbiauja su profs¹jungų ir pramoninkų konfederacijomis, mokslo institucijomis, dalyvauja organizuojant mokslines konferencijas ir rengiant saugos ir sveikatos specialistus. Organizuoja tarptautinius seminarus darbo inspektorių kvalifikacijai kelti, nagrinėja su darbdaviais ir specialistais teisės aktų diegim¹ įmonėse.

profesinės s¹jungos nepajėgios įtakoti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų mažėjimo, nes turi du arba tris etatus. Profs¹jungų veikla sustiprėtų, pradėjus veikti bendradarbiavimui: “darbdaviai – profesinės s¹jungos – Valstybinė darbo inspekcija”.

Įmonėse darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas vykdomas per kolektyvines sutartis. Dvišalį darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavim¹ įmonėse nustato Įmonių saugos darbe komiteto nuostatai. Socialinio dialogo beveik nėra darbo vietose, o ypač tai pasireiškia mažose įmonėse.

Trišalių teritorinių komisijų ir Saugos darbe komitetų veikla nekoordinuojama nepakankamai. Trišalės teritorinės komisijos savo veikl¹ turėtų viešinti apskričių spaudos leidiniuose, VDI leidinyje “Saugus darbas”.

Socialinės partnerystės stiprinimui ir socialinio dialogo tobulinimui rekomenduojama:

Įvertinant ES šalių patirtį, tikslinga ekonominės veiklos rūšies darbdavių organizacijoms teisiniu pagrindu sudaryti bendradarbiavimo sutartis su atitinkamomis profesinių s¹jungų organizacijomis ir Valstybine darbo inspekcija. Tokių sutarčių įgyvendinimas bus nauja socialinių partnerių bendradarbiavimo, gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, forma.

Atskirose ekonominės veiklos rūšyse darbdavių respublikiniai susivienijimai ir atitinkami profesinių s¹jungų respublikiniai susivienijimai turi steigti saugos ir sveikatos darbe komisijas atskirose ekonominės veiklos rūšyse.

Tikrindami įmones darbo inspektoriai turi domėtis, ar pasirašytos kolektyvinės sutartys, įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, išrinkti darbuotojų atstovai. Valstybinė darbo inspekcija turi kryptingiau veikti skatindama socialinź partnerystź.

1.2.4. Išvados

Nelaimingi atsitikimai darbe.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų vyksta apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonėse.

2002 m. sumažėjo nelaimingų atsitikimų žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės įmonėse. Žuvininkystės ūkyje - net 4 kartus.

Daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl priežasčių, susijusių su asmenų veiksmais, beveik visi tai lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu įvyksta daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų.

Statybos įmonėse daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyko žmogui nukritus iš aukščio, griuvus dėl slidumo. 52 % visų nelaimingų atsitikimų įvyko dėl asmenų veiksmų, 20 % - dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu.

Nors bendras nelaimingų atsitikimų skaičius transporto įmonėse ir sumažėjo, tačiau jie sudaro žymi¹ dalį visų šalyje įvykstančių nelaimingų atsitikimų.

Žemės ir miškų ūkio įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų 2002 m. įvyko 40 % daugiau negu 2001m. 71% nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo.

Didelėje dalyje įmonių nesilaikoma vieno iš pagrindinių reikalavimų - įvertinti specifines darbo s¹lygas bei pavojus, kuriuos kelia naudojamas įrenginys,

Rizika darbo vietose, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, įvertinta tik 23 % visų patikrintų įmonių. Mažose įmonėse, kurių yra dauguma iš šiuo metu veikiančių įmonių ir kurių patikrinta daugiausia, rizika įvertinta tik penktadalyje,

Priimti nauji teisės aktai, iš jų techniniai reglamentai, nustatantys privalomuosius saugos reikalavimus, sudaro s¹lygas, kad į darbo vietas nepateks nesaugios darbo priemonės, iš jų potencialiai pavojingi įrenginiai.

Profesinės ligos.

Didžiausias profesinių ligų skaičius pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis išlieka žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonėse. 2002 m. susirgimų profesinėmis ligomis nustatyta 39 % daugiau nei 2001 m.

Žymiai profesinių ligų 2002 m. padidėjo ir statybos įmonėse - 33,3 % daugiau nei 2001m.

20 % daugiau nei 2001 m. profesinių ligų nustatyta ir apdirbamosios pramonės darbuotojams.

Ypating¹ dėmesį reikėtų atkreipti į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių įmonės, kur profesinių ligų 2002 m. pripažinta net 2,4 karto daugiau. Būtina analizuoti tokios situacijos priežastis.

Apdirbamosios pramonės darbuotojai dažniausiai serga kaulų – raumenų, klausos nervo susirgimais. Didėja darbuotojų, kurių darbas susijźs su fiksuota darbo poza, stereotipiniais rankų, plaštakų bei pirštų judesiais, svorio kilnojimu.

Dirbantieji statybinėse įmonėse serga vibracinėmis ligomis, triukšmo sukeltomis ausų ligomis, stuburo ligomis. Daugiausia sergančiųjų yra didelį darbo staž¹ turintys darbuotojai.

Autotransporto įmonėse 42 % yra triukšmo sukeltos ausų ligos, 40 % vibracinės ligos.

Daugiausia žemės ir miškų ūkio įmonėse darbuotojai profesinėmis ligomis serga Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse. Dažniausiai jomis serga traktorininkai, krovininių automobilių vairuotojai, buldozerių bei kitos technikos mašinistai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas
Bendrieji aspektai

Priimtas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR darbo kodeksas, kuriuose išlieka ir įtvirtinamas darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetas palyginti su gamybos rezultatais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos srityje reikalavimų laikym¹si įmonėse vykdo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo suderinimas su atitinkamomis Tarptautinės darbo inspekcijos konvencijomis dėl darbo inspekcijų, garantuoja Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos savarankiškum¹.

Reorganizavus 2001 m. Technikos priežiūros tarnyb¹ į vieš¹j¹ potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimų įstaig¹ ir įsisteigus dar dviems įrenginių techninės būklės tikrinimų įstaigoms, pagerėjo tų įrenginių priežiūra ir atliekamų darbų kokybė.

Vykdomas privalomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų dar nesudaro ekonominių prielaidų darbo s¹lygų gerinimui, nes draudėjų mokamos įmokos nediferencijuojamos priklausomai nuo rizikos ir įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe, pripažintų profesinių ligų. Be to įstatymu turėtų būti numatyta, kad, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe po to, kai darbo inspektorius nustatė pažeidim¹, o darbdavys nustatytu laiku pažeidimo nepašalino ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys( draudėjas) turėtų kompensuoti draudimo vykdytojui vienkartinź pašalp¹, kuri¹ išmokėjo draudimo vykdytojas. Šiame įstatyme taip pat turėtų būti numatytos ekonominės priemonės, skatinančios darbuotoj¹ vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Trišalių teritorinių komisijų veikla koordinuojama nepakankamai. Trišalės teritorinės komisijos savo veikl¹ turėtų viešinti apskričių spaudos leidiniuose, VDI leidinyje “Saugus darbas”.

Darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje atstovauja profs¹jungos. Tačiau jų veikla yra ribota, nes ne visos šakinės darbdavių organizacijos pasirašź su profs¹jungomis kolektyvinės sutartis. Be to, daugumoje įmonių neįsteigtos profs¹jungos. Profs¹jungos nariais yra tik apie 8% darbuotojų. Darbo kodeksas sudaro s¹lygas socialinių partnerių bendradarbiavimui įmonėse, sudarant saugias ir sveikas darbo s¹lygas.

Įvertinant ES šalių patirtį, tikslinga steigti ekonominės veiklos rūšies darbdavių organizacijas, kurios teisiniu pagrindu sudarytų kolektyvines sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo su atitinkamomis profesinių s¹jungų organizacijomis ir Valstybine darbo inspekcija. Tokių sutarčių įgyvendinimas bus nauja socialinių partnerių bendradarbiavimo, gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, forma.

Atskirose ekonominės veiklos rūšyse darbdavių susivienijimai ir atitinkami profesinių s¹jungų susivienijimai turi steigti saugos ir sveikatos darbe komisijas, kurios ir turėtų teikti siūlymus, sudarant šakines kolektyvines sutartis, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo atskirose ekonominės veiklos rūšyse.

Darbo inspektoriai turi tikrinti ar pasirašytos kolektyvinės sutartys, įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, išrinkti darbuotojų atstovai. Valstybinė darbo inspekcija turi kryptingiau veikti skatindama socialinź partnerystź.

Dvišalį darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavim¹ įmonėse nustato Įmonių saugos darbe komiteto nuostatai. Daugumoje įmonių šie komitetai dirba efektyviai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai sudaro 67 % visų pažeidimų. Vienai patikrintai įmonei tenka 3,4 darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimo.

79,7 % darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų yra organizaciniai, kurių pašalinimas kainuotų nedaug lėšų.

Daugiausiai pažeidimų dėl asmeninių apsauginių priemonių naudojimo nustatyta mažose įmonėse:

50 proc. įmonių neparengė darbuotojams išduodamų AAP s¹rašų;

31 proc. įmonių šiuos s¹rašus suderino su įmonės profesinėmis s¹jungomis arba darbuotojų įgaliotiniais;

tik 39 proc. įmonių išduodamos AAP turi atitikties žym¹ arba sertifikat¹.

Profesinės rizikos valdymas

Naujai parengti techniniai reglamentai „Asmenines apsaugos priemonės“, „Mašinų sauga“, „Liftai“ ir kiti techniniai reglamentai, nustatantys privalomuosius saugos reikalavimus, sudaro s¹lygas rizikos veiksnių šalinimui įrengiant darbo vietas.

Neįgyvendintas draudimo įmokų diferencijavimas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklź įmonėse neskatina darbdavių atlikti profesinės rizikos vertinim¹ ir darbo s¹lygų gerinim¹, nes konkreti įmonė tuo nesuinteresuota. Darbdaviai apdraudź darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nesuinteresuoti darbo s¹lygų gerinimu.

Dauguma įmonių atlieka profesinės rizikos vertinim¹, informuoja darbuotojus apie nustatytus pavojus, esam¹ ir galim¹ rizik¹ bei priemones rizikai šalinti, aprūpina darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Blogiausia padėtis mažose įmonėse.

Apie 60 % įmonių darbdaviams nepakanka informacijos rizikos vertinimo klausimu. Beveik pusės įmonių darbdavių susiduria su sunkumais atliekant rizikos vertinim¹. Darbdaviams reikalinga metodinė, informacinė, konsultacinė pagalba. J¹ suteikti galėtų mokslo institucijos, darbdavių organizacijoms sudarius bendradarbiavimo sutartis.

Nepakankamai vertinama darbo priemonių keliama rizika, tai yra, fiziniai (mechaniniai) veiksniai, galintys būti traumavimo priežastimi, nevisiškai atsižvelgiama į darbo patalpų, judėjimo kelių, praėjimų, darbo vietų įrengimo reikalavimus.

Nepakankamai vertinama rizika atliekant pavojingus darbus.

Vertinant rizik¹ darbo vietose ne visuomet tariamasi su darbuotojais, todėl nustatomi ne visi pavojai ir rizikos. Tik dalyje įmonių darbuotojai įtraukiami rengiant darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių planus.

Atskirose ekonominės veiklos rūšių įmonėse rizikos valdymas blogas:

trečdalyje maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių neatliktas darbo vietų higieninis vertinimas;

tik trečdalis apdirbamosios pramonės metalo apdorojimo įmonių vertina rizik¹;

šeštadalis tekstilės pramonės įmonių atlieka rizikos vertinim¹ darbo vietose;

16 proc. medienos ir medinių gaminių gamybos įmonių atliko rizikos vertinim¹ darbo vietose;

žemės ir miškų ūkio įmonėse, mažuma individualių miško ruošos įmonių atlieka rizikos vertinim¹;

tik kas ketvirtoje transporto įmonėje atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose.

1.3. Profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės ir socialinės pasekmės

1.3.1. Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės pasekmės

2002 m. Lietuvoje, statistikos departamento duomenimis, 1 126 469 dirbančiųjų pagamino BVP už 50 679 mln. Lt. Dėl didelio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus Lietuvos ūkio įmonėse mažėja šalyje sukuriamas BVP. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nedirbta 80573, dėl profesinių ligų – 70827 darbo dienų per 2002 metus. Tai nemažas kiekis nepagamintos produkcijos, nesuteiktų paslaugų. Be to, naudojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos - išmokos dėl laikino nedarbingumo ir kitos išmokos (vienkartinės bei periodinės kompensacijos bei pašalpos). Socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų per metus remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis 2002 m. sudarė 16.2 mln. Lt. Nuostoliai patiriami ir dėl to, kad darbuotojai patyrź sunkų nelaiming¹ atsitikim¹ darbe ar susirgź profesine liga netenka dalies darbingumo.

2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje buvo išklausytas Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas ,,Lietuvos gyventojų traumos, nelaimingi atsitikimai ir kitos visuomenės sveikatos aktualijos“. Šiame pranešime buvo pateiktas traumų bei nelaimingų atsitikimų (tiek darbinėje, tiek nedarbinėje veikloje) ekonominis vertinimas, reabilitacijos ir kitos problemos, kurių sprendimas padėtų sumažinti traumų bei nelaimingų atsitikimų socialinį, ekonominį poveikį. Šio pranešimo medžiaga panaudota analizuojant profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines pasekmes.

Vertinant ekonomines nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pasekmes buvo skaičiuotos tokios išlaidos:

Socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų per metus;

Per nedirbtas dienas, dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, nepagamintas BVP;

Nuostoliai netekus dalies darbingumo:

o dėl sunkių nelaimingų atsitikimų per metus;

o dėl sunkių nelaimingų atsitikimų per laikotarpį likusį iki pensijos;

o dėl profesinių ligų per metus;

o dėl profesinių ligų per laikotarpį likusį iki pensijos.

Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų per metus.

Profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonominės pasekmės atskirose ūkio šakose ir visoje šalyje , nustatytos tolimesniais skaičiavimais.

Šalyje per nedirbtas dienas, dėl nelaimingų atsitikimų (Pna) ir profesinių ligų, nepagamintas (Ppl ) BVP apskaičiuojamas pagal formules:

Pna = T*Sna,   (1)

Ppl = T*Spl,

čia:

T = P/S/D – vieno darbuotojo per 1 darbo dien¹ sukurtas BVP. (3)

P per metus šalyje pagamintas BVP, (2002 metais sukurta 50679 mln. Lt. BVP).

S – darbo dienų skaičius metuose, (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas 2002 m. vidutinis darbo dienų skaičius yra 253).

D – dirbančiųjų skaičius, (2002 metais dirbo darbuotojai)

Sna – nedarbingų dienų skaičius, dėl nelaimingų atsitikimų. (2002 metais 80573 nedarbingos dienos).

Spl nedarbingų dienų skaičius, dėl profesinių ligų. (2002 metais 70827 nedarbingos dienos).

Nuostoliai netekus dalies darbingumo, dėl sunkių nelaimingų atsitikimų (P na) ir profesinių ligų (P pl), per metus apskaičiuojami pagal formules:

P na = k*Nna*BVPm,  (4)

P pl = k*Nsa*BVPm, 

čia:

k – koeficientas, įvertinantis vidutinį darbingumo sumažėjim¹ procentais dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, per metus. (Skaičiavimuose šis koeficientas priimtas lygus 0.2, t.y. vidutiniškai netenkama 20% darbingumo).

Nna sunkius nelaimingus atsitikimus patyrusiųjų darbuotojų skaičius. (2002 metais įvyko 145 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe).

Nsa darbuotojų, susirgusių profesinėmis ligomis, skaičius. (2002 m. Lietuvoje užregistruota 469 susirgimai profesinėmis ligomis).

BVPm vieno darbuotojo sukurtas BVP per metus. Jį apskaičiuojame:

BVPm=P/D.

Nuostoliai dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos:

čia:

n – vidutinis metų skaičius, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos. Statistiškai, 2002 metų duomenimis, žmogui patyrusiam sunkų nelaiming¹ atsitikim¹ darbe iki pensijos lieka dirbti vidutiniškai 22 metai, susirgus profesine liga – 12 metų.

Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų per metus Pm apskaičiuojami taip

Pm=K *Nm

čia:

K – s¹lyginė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo kaina. Remiantis Anglų ekonomisto Andrew Oswald vertinimais viena mirtis Europos s¹jungos šalyje ,,kainuoja“ 21 000 eurų per mėnesį. Lietuvai s¹lyginai galime taikyti šį skaičių, nes netrukusi ji taps ES nariu. Per metus tai būtų 882 tūkst. Lt.

Nm – mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe per metus skaičius. 2002 m. įvyko 74 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe.

Skaičiavimų rezultatai, vertinant nuostolius atskirose ekonominės veiklos rūšyse, dėl įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, pateikti 1 lentelėje.

Skaičiavimai atlikti pagal (7) ir (8) formules, nėra visiškai tikslūs. Šiomis formulėmis nuostolius galime apskaičiuoti tik apytiksliai, atsižvelgiant į šių dienų skaičius. Gauti rezultatai nėra visiškai tikslūs, jie tik nurodo orientacinius skaičius, kad būtų galima susidaryti bendr¹ nuomonź apie nuostolius dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos.

Vertinant nuostolius atskirose ekonominės veiklos rūšyse įvertinta procentinė, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įvykusių atskirose ekonominės veiklos rūšyse, dalis.

Išvados ir pasiūlymai:

Viso šalyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarandama 112,7mln Lt. per metus. Čia neįvertintos sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pasekmės, per laikotarpį, likusį iki pensijos.

Detaliau nagrinėtos apdirbamosios pramonės, statybos, žemės ūkio ir transporto įmonės. Jose patiriami nuostoliai sudaro 74% visų nuostolių, patiriamų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų Lietuvos ūkyje.

1 lentelė. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ekonominės pasekmės 2002 metais ( tūkst. Lt.)

Ekonominės veiklos rūšys

Procentinis nuostolių pasiskirstymas
atskirose ekonominės veiklos rūšyse

Socialinio draudimo fondo išmokos per metus

Per metus nepagamintas BVP

Nuostoliai netekus dalies darbingumo:



Nuostoliai dėl mirtinų nelaimingų
atsitikimų per metus

Viso dėl nelaimingų atsitikimų darbe

Viso dėl profesinių ligų

Dėl sunkių nelaimingų atsitikimų darbe

Dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe,
Pna


Dėl profesinių ligų,
Ppl

Dėl sunkių nelaimingų
atsitikimų per metus,
P1na

Dėl sunkių nelaimingų atsitikimų
per laikotarpį likusį iki pensijos
P2na

Dėl profesinių ligų
per metus'
P1pl

Dėl profesinių ligų per
laikotarpį likusį iki pensijos
P2pl

Apdirbamoji
pramonė

Statyba

Transportas

Žemės ūkis

Kitos rūšys

Viso:

Iš viso atskirose ekonominės veiklos rūšyse per metus

 

Apdirbamoji pramonė

 

Statyba

 

Transportas

 

Žemės ūkis

 

Kitos rūšys

 

Iš viso per metus atskirose ekonominės veiklos rūšyse

 

Iš viso šalyje per metus

- Nėra duomenų.

* Neįvertintos Socialinio draudimo fondo išmokos per metus.

Daugiausiai nuostolių patiriama dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

Daugiausiai nuostolių, patiriamų dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, 25,1%, patiriama statyboje. Tai per metus sudaro 24,2 mln.Lt.

Apdirbamojoje pramonėje patiriama 21,7 mln. Lt. nuostolių, arba 22,4%.

Transporto ir žemės ūkio įmonėse patiriamų nuostolių dalis, (25,9%), yra tokia pati, kaip likusiose, detaliau nenagrinėtose, ekonominės veiklos rūšyse. Tai sudaro 25,2mln. Lt. per metus.

Nuostoliai dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos yra 659,4 .mln. Lt.

Viso šalyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų patiriami dideli nuostoliai, kuriuos galima sumažinti, įgyvendinus šiame moksliniame tyrime pasiūlytas priemones.

Ypating¹ dėmesį, gerinant darbuotojų saug¹ ir sveikat¹, skirti apdirbamosios pramonės, statybos, žemės ūkio ir transporto įmonėms.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija žymiai sumažintų nuostolius, ypač statybos įmonėse.

Vertinant nuostolius dėl nedirbtų metų, kuriuos darbuotojas galėjo dirbti iki pensijos, jei nebūtų praradźs darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, reikalingi detalesni tyrimai ir jų analizė.

Atliktų mokslinių tyrimų analizė rodo, kad šalies įmonėms, saugos ir sveikatos gerinimui, papildomai reikia skirti 67,8 mln. Lt. per metus. Investavus ši¹ sum¹ nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos sumažėtų apie 20%. Įvertinus patiriamų nuostolių sumažėjim¹, 22,6 mln. Lt. per metus, investicijos atsipirktų per 3 metus.

1.3.2. Profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinės pasekmės

Socialines pasekmes sunkiausia įvertinti vienareikšmiškai. Kaip būdinga socialiniams reiškiniams, jie yra sunkiai prognozuojami ir gali plėtotis viena ar kita linkme, atsižvelgiant į daugybź įvairių, kartais net neapčiuopiamų, veiksnių. Tinkamų darbo s¹lygų sudarymas labai įtakoja socialinius reiškinius. Lietuvos gyventojai nedarbo ir mažo darbo užmokesčio (bei pensijų ir pragyvenimo lygio bendrai) problemas įvardina kaip pagrindines socialines problemas. 2002 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarasta 151.4 tūkstančio darbo dienų. Nuo nelaimingų atsitikimų nukentėjo 2530 darbuotojų iš jų 145 sunkiai, o 74 žuvo. Profesinėmis ligomis susirgo 469 asmenys.

Darbuotojai susirgź profesinėmis ligomis ir nukentėjź sunkių nelaimingų atsitikimų darbe metu netenka dalies darbingumo -tai žmonės su negalia.

Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės duomenimis. šalyje nuo 1990 m. nuolatos didėja žmonių su negalia. Didėjim¹ nulemia daugelis veiksnių – tai ir sveikatingumas bei gyvenimo būdas ir, be abejo, socialiniai ekonominiai veiksniai - traumatizmas, bedarbystė, silpnai išvystyta profesinės reabilitacijos sistema bei labai išplėtota socialinių lengvatų bei garantijų sistema. Mažėja visiškos reabilitacijos bei didėja žmonių su negalia grupės sunkėjimo rodikliai.

Jaunų žmonių integracija yra daug sėkmingesnė nei pagyvenusių žmonių, nes jaunimas yra daug aktyvesnis. Lietuvoje didėja prieš pensinio amžiaus žmonių su negalia skaičius, tam įtakos turėjo prailgintas pensinis amžius.

Pradėjo veikti profesinė reabilitacija prie LRV invalidų reikalų tarybos. J¹ vykdo “Valakampių reabilitacijos centras”. Pagrindiniai centro tikslai: reabilitacijos priemonėmis ir paslaugomis siekti maksimalaus neįgaliųjų savarankiškumo, negalios kompensavimo, lygių galimybių realizavimo bei kuo platesnio neįgaliųjų dalyvavimo visose gyvenimo srityse, geresnės dvasinės ir fizinės savijautos.

Lietuvos darbo birža vykdo darbo vietų steigimo asmenims su negalia užimtumo rėmimo ir kitas programas. 2003 m. sausio 1 dienai darbo biržoje buvo užregistruota 4,1 tūkstantis asmenų su negalia. Daugiausia jų buvo užregistruota didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 1353, Kaune – 930, Šiauliuose – 427, Panevėžyje – 297. Didži¹j¹ užsiregistravusiųjų dalį sudaro asmenys turintys III grupź – 86 %, II grupź – 13,2%, I grupź – 0,8%. Pagal išsilavinim¹ 44,6 % sudaro turintys vidurinį išsilavinim¹, 25% – aukštesnįjį ir aukšt¹jį išsilavinim¹. Pagal susirgimo pobūdį 4% sudaro invalidai su klausos susirgimais, 4,5% – su regėjimo susirgimais, 14% – su judėjimo susirgimais, 72% – dėl vidaus organų ligų, 5,5% – su psichikos susirgimais. 55% užsiregistravusių darbo biržoje sudaro vyrai, 34% – vyresni nei 50 metų, 11% – jaunimas.Net 30 % užsiregistravusių tai kaime gyvenantys žmonės su negalia. 2002 m. 3623 asmenys su negalia dalyvavo darbo rinkos priemonėse . Neįgalių asmenų dalyvavimas darbo rinkos priemonėse pateiktas 16 pav.

16 pav. Neįgalių asmenų dalyvavimas darbo rinkos priemonėse.

2002 m. įdarbinti 1924 bedarbiai su negalia. Išaugo įdarbinimas į laisvas darbo vietas. Didžiausi¹ poveikį asmenų su negalia integravimui į darbo rink¹ turėjo naujų darbo vietų steigimo programa. 2002 m. buvo įregistruotos 394 naujos darbo vietos asmenims su negalia. Iš jų I ir II grupės invalidams įsteigtos 197 naujos darbo vietos, III – 198 vietos. Maždaug kas penkioliktas asmuo įdarbinamas į subsidijuojamas iš užimtumo fondo darbo vietas. Pagal susirgimo pobūdį buvo įdarbinti 253 invalidai su vidaus ir kitų organų susirgimais, 10 – su regos susirgimais, 32 – turintiems judėjimo sutrikimų, 7 – su psichikos sutrikimais.

VMSEK kasmet analizuoja invalidumo būklź, jos kait¹ ir sukeliančias priežastis, tarptautinź patirtį, rengia informacinius-metodinius leidinius, bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, Lietuvos darbo birža, Lietuvos invalidų reikalų tarnyba prie Vyriausybės, Vilniaus universitetu ir Kauno medicinos universitetu, savivaldybėmis, invalidų visuomeninėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.

Lentelėje pateikta invalidumo statistiniai duomenys dėl gamybinių traumų ir profesinių ligų bei apsinuodijimų per 2001 ir 2002 metus.

1 lentelė. Invalidumo duomenys dėl gamybinių traumų ir profesinių ligų bei apsinuodijimų.

Metai

Ligų ir jų klasių pavadinimai

Iš viso invalidų

Iš jų

Invalidumo grupės

Iki 29 m.

Nuo 30-44

Nuo 45 iki 57 moterys



Nuo 45 iki 61 vyrai

Vyresnio amžiaus

I

II

III

Gamybinės traumos: Iš viso

Iš viso darbingo amžiaus

Gamybinės traumos:Iš viso

Iš viso darbingo amžiaus

Profesinės ligos ir apsinuodijimai. Iš viso

Iš viso darbingo amžiaus

Profesinės ligos ir apsinuodijimai

Iš viso:

Iš viso darbingo amžiaus

LR Vyriausybė 1992 m. patvirtino Valstybinės žmonių su negalia medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos programos kryptis laikotarpiui nuo 1992 iki 2002 metų. Pradėta reformuoti žmonių su negalia nustatymo metodika. Apibrėžtos tokios naujos s¹vokos, kaip žmogaus su negalia s¹voka ir visiškos negalios s¹voka. Nustačius visiškos negalios status¹ bus skiriamos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio slaugos pašalpos.

Šiuo metu draudimo kompensacijos nukentėjusiems asmenims dėl laikino nedarbingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skiriamos pagal nedarbingumo laipsnį, remiantis įstatymu “

LR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS

Šiuo metu laikino nedarbingumo ir žmonių su negalia nustatymo tvark¹ reikia tobulinti. Pirmaeilis uždavinys įtraukti žmones su negalia į socialinź veikl¹ ir juos integruoti į visuomenź:

profesinis nedarbingumas vertinamas procentais ir žmogus priskiriamas tiktai neįgaliųjų grupei, o žmogaus sugebėjimas dirbti neįvertinamas

tikslinga perimti Europos šalių patirtį ir tik po medicininės ir profesionalios reabilitacijos bei darbo rinkos specialistų išvadų nustatyti nedarbingum¹ darbingo amžiaus asmenims;

privalu vertinti konkretaus asmens darbinį potencial¹ ir patenkinus jo specialius reikalavimus arba pritaikius jam darbo viet¹, darbinio amžiaus žmogų integruoti į visuomenź ir darbo rink¹;

reikia pakeisti pačių žmonių su negalia požiūrį į save, kad jie patys būtų suinteresuoti socialine integracija, o ne lengvatomis;

reikia stengtis juos įtraukti į aktyvi¹ užimtumo politik¹, o nesiremti tik pašalpų mokėjimu ir lengvatų suteikimu.

Šiame skirsnyje būtina daugiau akcentuoti profesinių ligų ir n.a. darbe socialines pasekmes- negalėjim¹ dirbti ankstesnio darbo pagal įgyt¹ specialybź ar profesij¹, nuostolius, patirtus visuomenės dėl to, kad lėšos, investuotos jų apmokymui bei darbinė patirtis prarandama, asmenys negali pilnavertiškai dalyvauti visuomeniname gyvenime, jų sumažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos vaistams, gydymui, jų aptarnavimas

1.4. Priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūšims ir darbams, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis

Įvertinus esam¹ darbuotojų saugos ir sveikatos būklź, profesinių ligų bei nelaimingų atsitikimų darbe ekonomines ir socialines pasekmes bei Europos Bendrijų Profesinės saugos ir sveikatos strategij¹ 2002 - 2006 metams, siūlomos tokios prevencinės priemonės ir rekomendacijos ekonominės veiklos rūšims, sritims ir darbams:

1.4.1. Bendrosios priemonės

1. Įgyvendinti geros savijautos darbo vietose s¹lygų sudarymo (darbo gerovės didinimo) priemones. Tam reikalinga:

mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, ypač tose ekonominės veiklos rūšyse, kuriose nelaimingų atsitikimų darbe rodikliai viršija vidutinius šalies rodiklius;

vertinti lyčių psichologinius ir fiziologinius skirtumus ir į tai atsižvelgiant numatyti priemones nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų mažinimui;

įgyvendinti priemones socialinių rizikos veiksnių šalinimui;

stiprinti profesinių ligų prevencines priemones, teikiant pirmenybź susirgimų, kuriuos sukelia triukšmas ir virpesiai, prevencijai;

įgyvendinti prevencines priemones, įvertinant:

darbuotojų amžių,

darbo formas ir darbo organizavim¹,

įmonių dydį,

naujas rizikas, bei vienu metu veikiančių įvairių rizikų veiksnių poveikį.

2. Stiprinti ir tobulinti prevencinź kultūr¹, gerinanti darbuotojų švietim¹ ir informavim¹ apie rizik¹, tobulinant galiojančių teisės aktų taikym¹.

Švietimo ir informavimo apie rizik¹ gerinimas:

Mokant asmenis profesijos ar atitinkamos specialybės turi būti mokoma identifikuoti specifines rizikas, su kuriomis būsimasis darbuotojas susidurs darbe. Darbinės veiklos metu turi būti tobulinami kvalifikaciniai įgūdžiai ir žinios darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Informavimas apie rizikas turi būti diferencijuotas, atsižvelgiant į konkretų įmonių poreikį, ypač tai svarbu smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Viena iš prevencijos kultūros stiprinimo krypčių turi būti naujų rizikų, susijusių su technine pažanga ir su socialiniais pokyčiais, nustatymas. Tam reikia vykdyti mokslinius tyrimus ir informacijos rinkim¹ apie naujas rizikas. Šioje srityje reikia bendradarbiauti su Europos saugos ir sveikatos apsaugos darbe agentūra, perimant jos patirtį, naudotis geros praktikos pavyzdžiais.

Galiojančių teisės aktų taikymo tobulinimas:

Valstybinė darbo inspekcija turi pastoviai tikrinti įmones, teikti joms informacij¹ ir pasiūlymus apie ger¹ teisės aktų taikymo praktik¹. Bendradarbiaujant su Europos S¹jungos Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu parengti įmonėms metodines rekomendacijas, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.

Vykdyti mokslinius tyrimus nukreiptus problemų, iškylančių įmonėms taikant saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nustatymui ir sprendimui.

3. Formuoti ir efektyviau įgyvendinti profesinės saugos ir sveikatos darbe politik¹, kuri yra socialinės politikos sudedamoji dalis

Realizuojant ši¹ kryptį numatoma įgyvendinti tokias priemones:

suvienodinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apskaitos rodiklius su ES rodikliais. Statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas suvienodinimas leis daryti palyginimus bei vertinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklź ES;

skatinti savanoriškų sutarčių tarp socialinių partnerių, profesinės saugos ir sveikatos gerinimui, sudarym¹. Sutartys dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo turėtų būti sudaromos savanoriškai tarp šakinių profesinių s¹jungų ir darbdavių organizacijų;

nustatyti bendrus socialinės atsakomybės principus, susiejant profesinės saugos ir sveikatos politik¹ su kitomis socialinės politikos sritimis;

vienu iš efektyviausių svertų vykdant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencij¹ turėtų būti draudėjo ( darbdavio) mokamų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokų diferencijavimas laikantis principo, kad, kai daugiau nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tuomet įmokos didesnės. Be to, tikslinga diegti praktik¹, kad draudimo vykdytojas (draudikas), sutarčių su draudėju pagrindu, padeda draudėjui įgyvendinti prevencines priemones (vertina rizik¹, rengia priemones jai šalinti, moko darbuotojus);

atlikti didžiausios rizikos profesijų tyrimus ir parengti prevencijos priemones;

vykdyti mokslinius tyrimus nukreiptus problemų, iškylančių įmonėms taikant saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nustatymui ir sprendimui.

Pagrindinis lėšų šaltinis, priemonių įgyvendinimui, turi būti socialinio draudimo lėšos, skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.

1.4.2. Neatidėliotinos priemonės

1. Nelaimingų atsitikimų darbe mažinimui tikslinga apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio įmonėse atlikti papildomus mokslinius tyrimus, ypating¹ dėmesį kreipiant į:

darbų organizavimo tobulinim¹;

naudojamų įrenginių būklės analizź, ypač kėlimo mechanizmų ir slėginių indų;

vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių darb¹.

2. Apdirbamosios pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio įmonių darbdaviams tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus dėl asmenų veiksmų, tinkamai vertinti tokius pažeidimus:

Stiprinti profesinių ligų prevencines priemones, teikiant pirmenybź susirgimų, kuriuos sukelia triukšmas ir virpesiai, prevencijai. Tam reikia atlikti mokslinius tyrimus ir įvertinti:

ergonominius veiksnius;

darbuotojų amžių;

darbo formas ir darbo organizavim¹;

įmonių dydį;

naujas rizikas, bei vienu metu veikiančių įvairių rizikų veiksnių poveikį.

4. Statybos įmonėse atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti pagrindines priežastis dėl darbuotojo kritimo iš aukščio, bei parengti rekomendacijas.

5. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms:

pastoviai atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų harmonizavim¹ su ES direktyvų pataisomis ir papildymais.

parengti įmonėms ekonominio skatinimo mechanizm¹, nukreipt¹ darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti.

parengti veiksmų plan¹ profesinių ligų mažinimui;

suvienodinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apskaitos rodiklius su ES rodikliais;

nustatyti bendrus socialinės atsakomybės principus, susiejant profesinės saugos ir sveikatos politik¹ su kitomis socialinės politikos sritimis;

parengti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokų diferencijavimo tvark¹.

6. VDI inicijuoti trišalių bendradarbiavimo sutarčių tarp VDI, darbdavių ir profesinių s¹jungų sudarym¹ ir koordinuoti jų vykdym¹.

7. Atlikti „Mašinų sauga“ reglamento diegimo apdirbamojoje pramonėje mokslinius tyrimus ir paruošti rekomendacijas.

8. Atlikti saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimo įmonėse mokslinius tyrimus ir parengti priemones ir rekomendacijas šių aktų taikymo efektyvumo didinimui.

9. Atlikti mokslinius tyrimus ir parengti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų mažinimo priemones vidutinėse ir mažose įmonėse.

10. Valstybinė darbo inspekcija turi pastoviai tikrinti įmones, teikti joms informacij¹ ir pasiūlymus apie ger¹ teisės aktų taikymo praktik¹. Bendradarbiaujant su Europos S¹jungos Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetu parengti įmonėms metodines rekomendacijas, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių ypatumus.

11. Pagrindinis lėšų šaltinis, priemonių įgyvendinimui, turi būti socialinio draudimo lėšos, skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių prevencijai.

1.5. Priemonių įgyvendinimo nauda

2002 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prarasta 151.4 tūkstančio darbo dienų. Nuo nelaimingų atsitikimų nukentėjo 2530 darbuotojų, iš jų 145 sunkiai, o 74 žuvo. Profesinėmis ligomis susirgo 469 asmenys.

Prognozuojama, kad įgyvendinus visas profesinės saugos ir sveikatos programos priemones nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos sumažės apie 20 % per metus. Vertinant ekonominź naud¹ tai sudarytų apie 22,6 mln. Lt. per metus, kurie būtų sutaupyti sumažėjus socialinio draudimo išmokoms, padidėjus BVP, bei sumažėjus nuostoliams dėl profesinių ligų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų. Vertinant socialines pasekmes, kai bus įgyvendintos prevencinės priemones, sumažės 123 neįgaliaisiais, 15 mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir prarandama 30 tūkst. mažiau darbo dienų.

Visos valstybinės ir visuomeninės institucijos, ekspertai yra vieningos nuomonės, kad įgyvendinus Profesinės saugos ir sveikatos programos priemones pagerės darbo s¹lygos, darbo rezultatai ir kultūra, sumažės nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skaičius bei pagreitės ir palengvės įmonių įsijungimas į bendr¹ Europos rink¹.





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



});

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2245
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved