Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Skysčių poreikis žmogaus organizmui

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Skysčių poreikis žmogaus organizmui

Per parą sveikas suaugęs žmogus turi suvartoti apie du litrus skysčių. Tiksliau kiekvienas gali apsiskaičiuoti pagal savo kūno masę.

Skysčių poreikis :



pirmiesiems 10 kg kūno masės - 1000 ml,

antriesiems 10 kg kūno masės - 500 ml,

kiekvienam tolesniam kilogramui kūno masės pridedama dar po 20 ml.

Pavyzdžiui, jei žmogaus kūno masė yra 70 kg, skysčių poreikis skaičiuojamas taip:

pirmiesiems 10 kg kūno masės - 1000 ml,

antriesiems 10 kg kūno masės - 500 ml,

likusiesiems 50 kg kūno masės - 20 ml x 50 = 1000 ml;

Iš visu skysčių reikia 2500 ml.

Karštą vasaros dieną arba sportuojant skysčių reikėtų išgerti daugiau, nes gausiau prakaituojant ir dažniau kvėpuojant organizmas daugiau netenka vandens.

Toks skysčių kiekis reikalingas todėl, kad vanduo sudaro didžiausią mūsų organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Vanduo yra terpe, kurioje vyksta įvairiausios organizmo cheminės re­akcijos. Jis padeda palaikyti pastovią druskų apykaitą, šalinti medžiagų apykaitos produktus. Su geriamu vandeniu žmogus gauna nemažai mine­ralinių medžiagų. Visi gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam kiekiui vandens. Vanduo yra visų ląstelių ir audinių sudedamoji dalis.

Todėl nevalgydamas žmogus gali išgyventi keliasdešimt, o be vandens jis ištveria vos keletą dienų. Organizme net šiek tiek sumažėjus vandens (1-2 proc.), žmogus pradeda jausti troškulį, išsekimą, jam trūksta energijos. Jei netenkama apie 5 proc. vandens, gali aptemti sąmonė, prasidėti haliucinacijos. Netekęs 12-20 proc. vandens, žmogus miršta apsinuodijęs savo paties organizmo apykaitos produktais. 

Žmogaus organizmas vandens netenka įvairiais būdais: inkstai pašalina su šlapimu, oda su prakaitu, plaučiai su iškvepiamu oru. Dalis vandens pašalina su išmatomis. Kiek vandens netenka organizmas, tiek jo turime išgerti ar gauti su maistu. Tik nedidelė dalis vandens (apie 300 ml) pasigamina pačiame organizme įvairių cheminių reakcijų metu.

Yra žinoma, kad kraujo kiekis, cirkuliuojantis mūsų organizme, priklauso nuo išgerto skysčių kiekio. Jeigu jų suvartojate mažiau, sumažėja kraujo kiekis ir mažiau jo patenka į širdį, smegenis, raumenis ir kitus svarbius organus. Mažiau gaunant deguonies sutrinka organų veikla.

Nustatant, kada gerti negalima pilnai pasikliauti savo troškulio pojūčiu ir tikslai žinoti ar jau laikas papildyti organizmą skysčiais. Pajutus pirmuosius troškulio požymius, organizmas jau yra lengvai dehidratuotas, t. y. jam jau trūksta vandens. Taigi, jei norint gerai jaustis per karščius, reikia gerti skysčius pastoviai, po truputį, visą dieną ir nelaukti troškulio.

Gėrimus galima pasirinkti. Kuo didesnė įvairovė – tuo geriau. Troškulį geriausiai malšina mineralinis, paprastas geriamasis vanduo. Ypač vertingas žmogui tirpstančio ledo vanduo: jis biologiškai aktyves­nis, skatina medžiagų apykaitą. Dėl to patartina dėti ledo gabalėlių į įvairius gėrimus. Taip pat labai svarbu valgyti daug žalių daržovių ir vaisių, nes juose yra didelės atsargos vadinamojo gyvojo vandens, prisotinto įvairių medžiagų, kurios ne tik maitina ląsteles, bet ir padeda šalinti iš organizmo medžiagų apykaitos produktus. Todėl joks geriamas vanduo neprilygsta gyvajam vandeniui, gautam iš daržovių ir vaisių.




Tuo tarpu ištisai gerti virintą vandenį negerai, nes jame yra mažiau mineralinių medžiagų. Taip pat nepatartina nuolatos gerti mineralinį van­denį, nes jame gausu druskų. Tačiau retkarčiais vartojamas mineralinis vanduo yra papildomas mikroelementų šaltinis.

Vartojant natūralų mineralinį vandenį, priklausomai nuo sudėties (ji nurodyta etiketėje), organizmas papildomas dar ir įvairiomis mineralinėmis medžiagomis. Kiekviena natūralaus mineralinio vandens rūšis pasižymi savita cheminių medžiagų kompozicija, priklausomai nuo to, iš kokios vietovės, kokio šaltinio jis išgautas bei turi teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms.

Sveika gerti sultis, pieną. Geriant sultis organizmas gauna dar ir įvairių vitaminų. Vertingiausios šviežios, tik išspaustos sultys. Su pienu gaunama kalcio, kurio trūkstant susergama osteoporoze.

Norint numalšinti troškulį nepatartina kasdien gerti vaisvandenių, tiek su cukrumi, tiek su saldikliais. Vaisvandeniai nemalšina troškulio, o juose esantis didelis cukraus kiekis prilygsta saldumynams. Tiesa, šiuo metu parduotuvėse yra mažiau vaisvandenių, saldintų cukrumi. Gėrimuose cukrus dažnai pakeičiamas dirbtiniais saldikliais. Jie turi saldų skonį, mažai kalorijų (kai kurie visiškai jų neturi), nedidina gliukozės koncentracijos kraujyje. Tokie saldikliai skirti vartoti sergantiems diabetu, nutukusiems, norintiems sumažinti kūno svorį.

Dirbtinių saldiklių kiekis, kurį galime suvartoti per parą, yra ribojamas. Pavyzdžiui aspartamo (E951) leidžiama suvartoti paros dozė – 40 miligramų 1 kilogramui kūno svorio (mg/kg), o sacharino (E954) – tik 5 mg/kg. Dirbtinių saldiklių kiekis gėrime nurodomas etiketėje.

Vaisvandeniai visiškai netinka gerti vaikams iki trejų metų amžiaus. Juose be vandens dažnai yra ir dirbtinių saldiklių, dažiklių, kvapiųjų medžiagų. Šių medžiagų kiekis yra normuojamas ir leidžiamas, todėl nekenksmingas, tačiau organizmo niekuo nepraturtina. 

Jei vis dėlto retkarčiais norint pasmaguriauti saldžiaisiais gėrimais, geriau rinktis tuos, kurių sudėtyje yra ne dirbtiniai saldikliai, o cukrus, ne sintetiniai dažai ir kvapiosios medžiagos, o sultys. Gėrimui ar maisto gamybai naudojant šulinio vandenį, būtina jį ištirti laboratorijoje. Troškulį juo galima malšinti tik įsitikinus, kad vanduo neužterštas mikrobais, nitratais ar kitais sveikatai pavojingais teršalais. Visada kur kas saugiau vartoti vandentiekio arba fasuotą geriamąjį vandenį.








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 594
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site