LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

NEUŽKREÈIAMØJØ LIGØ KATEDRA

Chirurgijos kursinis darbas

Šuns akies lêšio drumstis- forma ir gydymas

vadas

Lêšiukas — svarbi akies obuolio dioptrinio aparato dalis, kuri pralei­džia spindulius á aká, juos glaudžia ir dalyvauja akomodacijoje. Lêšiu­kas funkcionuoja gerai, kai jis skaidrus, o jo padëtis akyje normali. Lêšiu­ko ligos yra šios: lêšiuko drumstis (katarakta), lêšiuko nebuvimas (afakija), lêšiuko vystymosi ir padëties anomalijos.

1.Lens- lêšis, 2.Retina- tinklainë, 3.Optic Nerve- regos nervas, 4.Iris- rainelë, 5.Cornea- ragena

Katarakta cataracta vadiname bet koki¹ lêšiuko drumstá. Neskaidrus gali bûti visas lêšis arba nedidelis jo plotelis (Johnson, 1998). Tokie lêšio pokyèiai gali bûti pablogëjusio regëjimo ar visiško aklumo priežastis, nes lêšis yra labai svarbi optinio aparato dalis, praleidžianti ir laužianti švies¹, dalyvaujanti akomodacijoje. Optinis aparatas gerai veikia tik tuomet, kai lêšisi skaidrus, o jo padëtis akies ašies atžvilgiu nepakitusi(Gellat, 1991). Lêšis skaidrus, jei kristalinai yra natyvûs, tirpûs ir susijungê i stambiamolekulines struktûras(Benedek, 1997). Pagal sudaromø baltymø kompleksø molekulinê masê skiriami alfa kristalinai( didesnës kaip 200 kDa molekulinës masës) ir beta kristalinai ( 40-60 kDa). Organizmo senëjimo laikotarpiu kristalinai patiria žymias potransliacines modifikacijas: sutrumpëja jø polipeptidinë grandinë(Takemoto, 1995), vyksta jø deamininimas(Yang et al.,1994), fosforilinimas(Miesbauer et al.,1994) ir pan. Taip lêšyje suardoma normali kristalinø struktûra. Šie pokyèiai lemia padidëjusá kristalinø agregacijos laipsná ir sumažëjusá tirpum¹. Tai tampa padidëjusio šviesos sklaidymo priežastimi ir prielaida senatvinei kataraktai formuoti. Pavyzdžiui, alfakristalinø modifikacijos sumažina baltymø tirpum¹ ir lemia jø atsiradim¹ netirpioje senatvinës kataraktos frakcijoje(Chen et al., 1997). Su amžiumi lêšyje didëja netirpiø bvaltymø agregatø dalis(Matsushima et al., 1997). Kataraktos klasifikuojamos pagal atsiradimo laik¹, lokalizacij¹, form¹. Jø yra ágimtø ir ágytø.

Šunø katarakta yra gana dažnas reiškinys.Normaliu atveju akies lêšiukas,esantis už  vyzdžio, yra skaidrus.Jis fokusuoja áeinanci¹ švies¹ á tinklainê, kuri siunèia gaut¹ atvaizd¹ á galvos smegenis, kur yra suvokiamas vaizdas.Kai lêšiuko l¹stelës ir baltymai nebeatsinaujina, vystosi katarakta.Lêšiukai susidrumsèia ir áeinanti šviesa nebepakliûna i tinklainê taigi ir regëjimas pablogëja. 

2. Kataraktø formos

Kataraktø priežasèiø yra daug- nuo paveldimø, ágimtø, iki seniliniø (susijusiø su amžiumi), trauminiø (akies obuolio sumušimas), akies uždegimas, atsiradês del traumos ar infekcijos, ávairiø ligø s¹lygotø (cukrinis diabetas), atsiradusiø dël ilgalaikio  vaistø vartojimo (kortikosteroidai, hormonai), esant akiø ligoms (glaukomai, augliams, tinklainës atšokai ir kt), 'Geriatrinë'(senatvë) katarakta-senëjimo proceso padarinys, 'Juvenalinë'(jaunatvinë) katarakta susijusi su šunø veislëmis ir atsiranda jauname amžiuje (pavyzdžiui, koker spanieliams,visø veisliø pudeliams ir Sibiro haskiams).

Paprastai kataraktos klasifikuojamos pagal šuns amžiø, kuriame atsiranda - ágimtos, juvenilinës, senilinës.

3. Ágimta katarakta

Ágimtos kataraktos stebimos tik gimus šuniukui. Jø priežastis gali bûti paveldëjimas ar teratogeniškumas nëštumo metu. Juvenilinës kataraktos atsiranda nuo gimimo iki 6-9 metø, dauguma jø paveldimos. Vëlesniame amžiuje atsiradusios  kataraktos yra senilinës, išsivysèiusios dël seno šuns amžiaus.

Ágimt¹ katarakt¹ galima ir paveldëti. Ji yra labai ávairiø formø, vienos ar abiejø akiø.

1. Cataracta polaris anterior et posterior — priekinio ir užpakalinio lêšiuko poliaus drumstis. Apžiûrint židininiu apšvietimu arba biomikroskopuojant lêšiuko priekiná paviršiø, jo centre matyti balta arba pilka 1—2 mm dydžio dëmë, cataracta polaris anterior (XLV pav.). Jei drumstis užpakaliniame lêšiuko poliuje — cataracta polaris posterior, regëjimas beveik nepablogëja. Etiologija — vyzdžio membranos liekanos prie priekinio poliaus lêšiuko arba, a. hyaloidea liekanos prie užpakalinio lêšiuko poliaus. Gydyti nereikia.

2. Cataracta centratis nuclearis — branduolinë katarakta, kai drums­tëja tik lêšiuko branduolys.

3. Cataracta zonularis —tai procesas, kai sudrumstëja keli lêšiuko sluoksniai tarp branduolio ir žievës. Nustatyti šios kataraktos diagnozê galima tik išplëtus vyzdá. Biomikroskopuojant matyti pilkos spalvos diskas lêšiuko periferijoje — radialinës drumstys, vadinamieji „žirgleliai' .Juos ypaè gerai galima matyti praeinanèioje šviesoje. Ši katarakta dažniau­siai abipusë. Regëjimo aštrumas priklauso nuo drumsèiø kiekio ir lokalizacijos. Ope­ruojama, jei regëjimo   aštrumas   mažesnis negu 0,2.

4. Cataracta congenita totalis — visiškas vienpusis arba abipusis lêšiuko sudrumstëjimas. Labai dažnai kartu yra ir kitø vystymosi anomalijø, ypaè nistagmas, ambliopija. Regëjimo aštrumas dažniausiai žemas. Ágimtos kataraktos gydomos chirurgiškai. Sudrumstëjês lêšiukas slopi­na normalaus regëjimo vystym¹si, todël, jei abiejø akiø lêšiukas sudrums­tëjês ir regëjimo aštrumas 0,1—0,005 ir blogesnis, vaik¹ reikia operuoti pirmaisiais gyvenimo mënesiais. Jei drumsta lêšiuko dalis ir išplëtus vyzdá regëjimas siekia 0,3 ir ne mažiau 0,1, tai operuoti reikia vëliau — 2—5 metø vaik¹. Operuojant naudojama bendra narkozë. Ragenos viršutiniame segmente daromas 2—3 mm ilgio pjûvis. Pradrêskiama lêšiuko kapsulë. Lêšiuko masës išsiurbiamos ir išplaunamos. Operacij¹ galima atlikti ultragarsu — phacoemulsificatio lentis — juo lêšiukas susmulkinamas ir 'sumalamas' .Po operacijos skiriama optinë korekcija ir gydoma ambiopija.

4. Paveldima katarakta

Paveldima katarakta- yra genetiškai predisponuota liga, kurios metu lêšiukas netenka skaidrumo. Retriveriams ir kitiems ši liga paveldima autosominiu dominantiniu bûdu. Kataraktos genas labiau paplitês tarp auksaspalviø retriveriø. Paveldëta liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje nuo jauno iki vidutinio, skirtingai nuo šuns veislës. Èesapyko retriveriams liga paprastai  pasireiškia iki 3-6 metø amžiaus, auksapalviams bei labradoro retriveriams iki 9 metø amžiaus, staforšyro bulterjerams iki 18 mënesiø amžiaus, Sibiro haskiams iki 5 metø amžiaus. Jei liga atsiranda vëlesniame nei nurodytas amžius (preliminariai), galima galvoti apie senilinê ligos form¹. Dël ko vystosi katarakta tiksliai nëra aišku, manoma, kad tai medžiagø apykaitos sutrikimas akies lêšiuke. Kataraktai bûdingas regëjimas lyg pro rûk¹, lêšiuko drumstys, labai pamažu blogëjantis regëjimas. Medikamentinio gydymo nëra, kataraktos gydomos chirurginiu bûdu.

5. Senilinë katarakta

Cataracta senilis, senatvinë (amžiaus) katarakta. Ji dažnai bûna abipusë, tik nevienodo intensyvumo. Ji bûna žievinë, branduolinë arba mišri.

5.1. Žievinë katarakta

Šios kataraktos skiriamos 4 stadijos: 1. Cataracta incipiens — pradinë katarakta. Šoninëje šviesoje ir biomikroskopuojant drumstys atrodo pilkos juodame fone , o praeinanèioje šviesoje — juodos raudoname fone. Drumstys primena stipinus. Biomikroskopija galima tiksliai nustatyti drumsèiø lokalizacij¹, išplitim¹. Pirmasis prasidedanèios žievinës kataraktos požymis yra lêšiuko hidratacija — po kapsule susidaro vakuolës, susisluoksniuoja lêšiuko skaidulos, atsiranda van­deniniø plyšiø. Pastarieji pamažu užsipildo griûvanèiø skaidulø detritu. Pirmoji stadija trunka dažniausiai 2—3 metus ir paskui pereina á antr¹j¹ stadij¹. Cataracta senilis nondum matura seu intumescens — nesubrendusi paburkusi ka­tarakta. Tuomet regëjimo aštrumas labai susilpnëja, nes drumstëja beveik visa žievë. Apžiûrint apšviest¹ iš šono arba biomikroskopuojant lêšiuk¹ jis atrodo pilkas su perlamutriniu atspalviø. Patys viršutiniai lêšiuko sluoksniai skaidrûs, todël nuo rainelës ant lêšiuko krinta pusmë­nulio formos šešëlis.  Matyti akies dugno refleksas. Lêšiukas prisigeria vandens, paburksta, cataracta intumescens, todël kartais gali pakilti akispûdis. Šios stadijos trukmë  ávairi. Pama­žu lêšiuke vandens sumažëja, priekinë kamera tampa gilesnë — katarakta pereina á treèi¹j¹ stadij¹. 3. Cataracta matura — pribrendusi ka­tarakta. Visas lêšiukas   sudrumstëjês, —  atrodo pilkos spalvos. Nëra rainelës šešëlio ir akies dugno reflekso . Paskutinë stadija, cataracta hypernatura, perbrendusi katarakta. Lêšiuko skaidulos degeneruoja, homogenizuojasi, irstant baltymams lêšiuke padidëja osmosinis slëgis, dël to daugiau kameros skysèiø paten­ka á lêšiuk¹, jo žievë suskystëja, lêšiuko apimtis padidëja — lêšiukas išburkês — pieninë katarakta. Priekinë akies kamera vël seklëja, šviesos spinduliai išsisklaido, dël to kai kada šviesos projekcija yra neteisinga.

Kartais išvešëja subkapsulinis epitelis, dël to kapsulë susiraukšlëja. Suskystëjusios, suirusios lêšiuko masës pamažu pradeda rezorbuotis, lêšiukas mažëja, priekinë kamera tampa gili. Rainelë, netekusi lêšiuko atramos, judinant aká virpa, iridodonesis. Žievë šiek tiek praskaidrëja, branduolys nuslenka žemyn ir kabo kapsulëje lyg maišelyje, cataracta Morgagni. Labai retai lêšiukas rezorbuojasi.

5.2. Branduolinë katarakta

Apšvietus iš šono ir biomikroskopuojant, lêšiukas yra žalsvai rusvas. Praeinanèioje šviesoje — raudoname akies dugno fone matyti grûdëtas padrumstëjimas. Vëliau branduolys ágyja rausvai rud¹ ar beveik juod¹ spalv¹, cataracta brunescens.

Senatvinës kataraktos etiologija iki šiol dar neaiški. Turi reikšmës paveldëjimas, sutrikusi endokrininë sistema, susilpnëjusi medžiagø apykai­ta, toksiniø medžiagø kaupimasis lêšiuke.

6. Rekomendacijos

Kuo anksèiau katarakt¹ pradedama gydyti, tuo didesnë viltis atgauti regëjim¹. Fakoemulsifikacija-tai tokia procedûra, kurios metu aparatu, skleidžianèiø aukšto dažnio garso bangas, suardomas akies lêšiukas.Tada siurbiamuoju prietaisu iš akies pašalinamos suardyto lêsiuko dalys.Vietoje buvusio lêšiuko implantuojamas dirbtinis,vadinamas intraokuliariniu (IOL).Tokio gydimo sëkmingumas-90%.Regëjimas atgaunamas labai greitai. Prieš nuspresdamas,koká gydym¹ taikyti,veterinaras norës ávertinti akiø bûklê.Tai galima padaryti,atliekant elektroretinigram¹ (ERG).Bet kurie paveldëti akiu susirgimai, tokie kaip progresuojanti tinklainës atrofija (PTA),taip pat turi bûti ávertinti.

7. Pagalbinis gydymas

Homeopatiniai vaistai

Conium maculatum 6c.Vartoti kart¹ per dien¹ (po vien¹ piliulê) vien¹ menesá.Ypaè gali pagelbëti kataraktos,atsiradusios dël traumos,atveju.Silecea 30c arba Phosphorus 30c tinka progrencuojancios kataraktos atveju.Duokite šuniui po tablete du kartus per dien¹ tris dienas iš eiles,tada sumažinkite dozê iki vienos tabletes du kartus per savaitê.

8. Literatûros s¹rašas:

1. Benedek G. B. Cataract as protein condesation disease: the proctor lecture. Invest. Ophthalmol. Vis. Sci. 1997. Vol. 38. P.1911−1921.

2. Chen Y. C., Reid G. E. et al. Molecular evidence of the involvement of alpha crystallin in the colouration/crosslinking of crystallins in age-related nuclear cataract. Exp. Eye Res. 1997. Vol. 65. P.835−840.

3. Gellat K. N. Veterinary ophthalmology. Philadelphia, 1991. P. 429−460. 4. Johnson G. J. Limitations of epidemiology in understanding pathogenesis of cataracts. Lancet. 1998. Vol. 351. Issue 9107. P. 925−928.

5. Matsushima H., Peskind E. R., Clark J. M. et al. Protein changes during aging and the effects of long-term cortisol treatment in macaque monkey lens. Optom. Vis. Sci. 1997. Vol. 74. P. 190−197.

6. Miesbauer L. R., Zhou X., Yang Z. et al. Post-translational modifications of the water soluble human lens crystallins from young adults.

7. Takemoto L. J. Identification of the in vivo truncation sites at the C-terminal region of alpha-A crystallin from aged bovine and human lens. Curr. Eye Res. 1995. Vol. 14. P. 837−841.

8. Yang Z., Chamorro M., Smith D. L., Smith J. B. Identification of the majos components of the high molecular weight crystallins from old human lenses. Curr Eye Res. 1994.

9. https://www.akiuklinika.lt/lt/pages/lesiuko-ligos.

10.https://www.vin.com/proceedings/Proceedings.plx?CID=WSAVA2003&PID=6630&O=Generic.

11.https://www.labbies.com/eye.htm.

12.https://www.vin.com/VINDBPub/SearchPB/Proceedings/PR05000/PR00183.htm.

13. https://www.freewebs.com/sunyciai/galva.htm.