Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Šuns akies lźšio drumstis- forma ir gydymas

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Chirurgijos kursinis darbas



Šuns akies lźšio drumstis- forma ir gydymas



1. Įvadas

Lźšiukas — svarbi akies obuolio dioptrinio aparato dalis, kuri pralei­džia spindulius į akį, juos glaudžia ir dalyvauja akomodacijoje. Lźšiu­kas funkcionuoja gerai, kai jis skaidrus, o jo padėtis akyje normali. Lźšiu­ko ligos yra šios: lźšiuko drumstis (katarakta), lźšiuko nebuvimas (afakija), lźšiuko vystymosi ir padėties anomalijos.

1.Lens- lźšis, 2.Retina- tinklainė, 3.Optic Nerve- regos nervas, 4.Iris- rainelė, 5.Cornea- ragena.

Katarakta cataracta vadiname bet koki¹ lźšiuko drumstį. Neskaidrus gali būti visas lźšis arba nedidelis jo plotelis (Johnson, 1998). Tokie lźšio pokyčiai gali būti pablogėjusio regėjimo ar visiško aklumo priežastis, nes lźšis yra labai svarbi optinio aparato dalis, praleidžianti ir laužianti švies¹, dalyvaujanti akomodacijoje. Optinis aparatas gerai veikia tik tuomet, kai lźšisi skaidrus, o jo padėtis akies ašies atžvilgiu nepakitusi(Gellat, 1991). Lźšis skaidrus, jei kristalinai yra natyvūs, tirpūs ir susijungź i stambiamolekulines struktūras(Benedek, 1997). Pagal sudaromų baltymų kompleksų molekulinź masź skiriami alfa kristalinai( didesnės kaip 200 kDa molekulinės masės) ir beta kristalinai ( 40-60 kDa). Organizmo senėjimo laikotarpiu kristalinai patiria žymias potransliacines modifikacijas: sutrumpėja jų polipeptidinė grandinė(Takemoto, 1995), vyksta jų deamininimas(Yang et al.,1994), fosforilinimas(Miesbauer et al.,1994) ir pan. Taip lźšyje suardoma normali kristalinų struktūra. Šie pokyčiai lemia padidėjusį kristalinų agregacijos laipsnį ir sumažėjusį tirpum¹. Tai tampa padidėjusio šviesos sklaidymo priežastimi ir prielaida senatvinei kataraktai formuoti. Pavyzdžiui, alfakristalinų modifikacijos sumažina baltymų tirpum¹ ir lemia jų atsiradim¹ netirpioje senatvinės kataraktos frakcijoje(Chen et al., 1997). Su amžiumi lźšyje didėja netirpių bvaltymų agregatų dalis(Matsushima et al., 1997). Kataraktos klasifikuojamos pagal atsiradimo laik¹, lokalizacij¹, form¹. Jų yra įgimtų ir įgytų.

Šunų katarakta yra gana dažnas reiškinys.Normaliu atveju akies lźšiukas,esantis už  vyzdžio, yra skaidrus.Jis fokusuoja įeinanci¹ švies¹ į tinklainź, kuri siunčia gaut¹ atvaizd¹ į galvos smegenis, kur yra suvokiamas vaizdas.Kai lźšiuko l¹stelės ir baltymai nebeatsinaujina, vystosi katarakta.Lźšiukai susidrumsčia ir įeinanti šviesa nebepakliūna i tinklainź taigi ir regėjimas pablogėja. 


2. Kataraktų formos

Kataraktų priežasčių yra daug- nuo paveldimų, įgimtų, iki senilinių (susijusių su amžiumi), trauminių (akies obuolio sumušimas), akies uždegimas, atsiradźs del traumos ar infekcijos,  įvairių ligų s¹lygotų (cukrinis diabetas), atsiradusių dėl ilgalaikio  vaistų vartojimo (kortikosteroidai, hormonai), esant akių ligoms (glaukomai, augliams, tinklainės atšokai ir kt), 'Geriatrinė'(senatvė) katarakta-senėjimo proceso padarinys, 'Juvenalinė'(jaunatvinė) katarakta susijusi su šunų veislėmis ir atsiranda jauname amžiuje (pavyzdžiui, koker spanieliams,visų veislių pudeliams ir Sibiro haskiams).

Paprastai kataraktos klasifikuojamos pagal šuns amžių, kuriame atsiranda - įgimtos, juvenilinės, senilinės.


3. Įgimta katarakta

Įgimtos kataraktos stebimos tik gimus šuniukui. Jų priežastis gali būti paveldėjimas ar teratogeniškumas nėštumo metu. Juvenilinės kataraktos atsiranda nuo gimimo iki 6-9 metų, dauguma jų paveldimos. Vėlesniame amžiuje atsiradusios  kataraktos yra senilinės, išsivysčiusios dėl seno šuns amžiaus.



Įgimt¹ katarakt¹ galima ir paveldėti. Ji yra labai įvairių formų, vienos ar abiejų akių.

1. Cataracta polaris anterior et posterior — priekinio ir užpakalinio lźšiuko poliaus drumstis. Apžiūrint židininiu apšvietimu arba biomikroskopuojant lźšiuko priekinį paviršių, jo centre matyti balta arba pilka 1—2 mm dydžio dėmė, cataracta polaris anterior (XLV pav.). Jei drumstis užpakaliniame lźšiuko poliuje — cataracta polaris posterior, regėjimas beveik nepablogėja. Etiologija — vyzdžio membranos liekanos prie priekinio poliaus lźšiuko arba, a. hyaloidea liekanos prie užpakalinio lźšiuko poliaus. Gydyti nereikia.

2. Cataracta centratis nuclearis — branduolinė katarakta, kai drums­tėja tik lźšiuko branduolys.

3. Cataracta zonularis —tai procesas, kai sudrumstėja keli lźšiuko sluoksniai tarp branduolio ir žievės. Nustatyti šios kataraktos diagnozź galima tik išplėtus vyzdį. Biomikroskopuojant matyti pilkos spalvos diskas lźšiuko periferijoje — radialinės drumstys, vadinamieji „žirgleliai' .Juos ypač gerai galima matyti praeinančioje šviesoje. Ši katarakta dažniau­siai abipusė. Regėjimo aštrumas priklauso nuo drumsčių kiekio ir lokalizacijos. Ope­ruojama, jei regėjimo   aštrumas   mažesnis negu 0,2.

4. Cataracta congenita totalis — visiškas vienpusis arba abipusis lźšiuko sudrumstėjimas. Labai dažnai kartu yra ir kitų vystymosi anomalijų, ypač nistagmas, ambliopija. Regėjimo aštrumas dažniausiai žemas. Įgimtos kataraktos gydomos chirurgiškai. Sudrumstėjźs lźšiukas slopi­na normalaus regėjimo vystym¹si, todėl, jei abiejų akių lźšiukas sudrums­tėjźs ir regėjimo aštrumas 0,1—0,005 ir blogesnis, vaik¹ reikia operuoti pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jei drumsta lźšiuko dalis ir išplėtus vyzdį regėjimas siekia 0,3 ir ne mažiau 0,1, tai operuoti reikia vėliau — 2—5 metų vaik¹. Operuojant naudojama bendra narkozė. Ragenos viršutiniame segmente daromas 2—3 mm ilgio pjūvis. Pradrźskiama lźšiuko kapsulė. Lźšiuko masės išsiurbiamos ir išplaunamos. Operacij¹ galima atlikti ultragarsu — phacoemulsificatio lentis — juo lźšiukas susmulkinamas ir 'sumalamas' .Po operacijos skiriama optinė korekcija ir gydoma ambiopija.


4. Paveldima katarakta

Paveldima katarakta- yra genetiškai predisponuota liga, kurios metu lźšiukas netenka skaidrumo. Retriveriams ir kitiems ši liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Kataraktos genas labiau paplitźs tarp auksaspalvių retriverių. Paveldėta liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje nuo jauno iki vidutinio, skirtingai nuo šuns veislės. Česapyko retriveriams liga paprastai  pasireiškia iki 3-6 metų amžiaus, auksapalviams bei labradoro retriveriams iki 9 metų amžiaus, staforšyro bulterjerams iki 18 mėnesių amžiaus, Sibiro haskiams iki 5 metų amžiaus. Jei liga atsiranda vėlesniame nei nurodytas amžius (preliminariai), galima galvoti apie senilinź ligos form¹. Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lźšiuke. Kataraktai būdingas regėjimas lyg pro rūk¹, lźšiuko drumstys, labai pamažu blogėjantis regėjimas. Medikamentinio gydymo nėra, kataraktos gydomos chirurginiu būdu.


5. Senilinė katarakta

Cataracta senilis, senatvinė (amžiaus) katarakta. Ji dažnai būna abipusė, tik nevienodo intensyvumo. Ji būna žievinė, branduolinė arba mišri.

5.1. Žievinė katarakta

Šios kataraktos skiriamos 4 stadijos: 1. Cataracta incipiens — pradinė katarakta. Šoninėje šviesoje ir biomikroskopuojant drumstys atrodo pilkos juodame fone , o praeinančioje šviesoje — juodos raudoname fone. Drumstys primena stipinus. Biomikroskopija galima tiksliai nustatyti drumsčių lokalizacij¹, išplitim¹. Pirmasis prasidedančios žievinės kataraktos požymis yra lźšiuko hidratacija — po kapsule susidaro vakuolės, susisluoksniuoja lźšiuko skaidulos, atsiranda van­deninių plyšių. Pastarieji pamažu užsipildo griūvančių skaidulų detritu. Pirmoji stadija trunka dažniausiai 2—3 metus ir paskui pereina į antr¹j¹ stadij¹. Cataracta senilis nondum matura seu intumescens — nesubrendusi paburkusi ka­tarakta. Tuomet regėjimo aštrumas labai susilpnėja, nes drumstėja beveik visa žievė. Apžiūrint apšviest¹ iš šono arba biomikroskopuojant lźšiuk¹ jis atrodo pilkas su perlamutriniu atspalvių. Patys viršutiniai lźšiuko sluoksniai skaidrūs, todėl nuo rainelės ant lźšiuko krinta pusmė­nulio formos šešėlis.  Matyti akies dugno refleksas. Lźšiukas prisigeria vandens, paburksta, cataracta intumescens, todėl kartais gali pakilti akispūdis. Šios stadijos trukmė  įvairi. Pama­žu lźšiuke vandens sumažėja, priekinė kamera tampa gilesnė — katarakta pereina į treči¹j¹ stadij¹. 3. Cataracta matura — pribrendusi ka­tarakta. Visas lźšiukas   sudrumstėjźs, —  atrodo pilkos spalvos. Nėra rainelės šešėlio ir akies dugno reflekso . Paskutinė stadija, cataracta hypernatura, perbrendusi katarakta. Lźšiuko skaidulos degeneruoja, homogenizuojasi, irstant baltymams lźšiuke padidėja osmosinis slėgis, dėl to daugiau kameros skysčių paten­ka į lźšiuk¹, jo žievė suskystėja, lźšiuko apimtis padidėja — lźšiukas išburkźs — pieninė katarakta. Priekinė akies kamera vėl seklėja, šviesos spinduliai išsisklaido, dėl to kai kada šviesos projekcija yra neteisinga.

Kartais išvešėja subkapsulinis epitelis, dėl to kapsulė susiraukšlėja. Suskystėjusios, suirusios lźšiuko masės pamažu pradeda rezorbuotis, lźšiukas mažėja, priekinė kamera tampa gili. Rainelė, netekusi lźšiuko atramos, judinant akį virpa, iridodonesis. Žievė šiek tiek praskaidrėja, branduolys nuslenka žemyn ir kabo kapsulėje lyg maišelyje, cataracta Morgagni. Labai retai lźšiukas rezorbuojasi.

5.2. Branduolinė katarakta

Apšvietus iš šono ir biomikroskopuojant, lźšiukas yra žalsvai rusvas. Praeinančioje šviesoje — raudoname akies dugno fone matyti grūdėtas padrumstėjimas. Vėliau branduolys įgyja rausvai rud¹ ar beveik juod¹ spalv¹, cataracta brunescens.




Senatvinės kataraktos etiologija iki šiol dar neaiški. Turi reikšmės paveldėjimas, sutrikusi endokrininė sistema, susilpnėjusi medžiagų apykai­ta, toksinių medžiagų kaupimasis lźšiuke.


6. Rekomendacijos

Kuo anksčiau katarakt¹ pradedama gydyti, tuo didesnė viltis atgauti regėjim¹. Fakoemulsifikacija-tai tokia procedūra, kurios metu aparatu, skleidžiančių aukšto dažnio garso bangas, suardomas akies lźšiukas.Tada siurbiamuoju prietaisu iš akies pašalinamos suardyto lźsiuko dalys.Vietoje buvusio lźšiuko implantuojamas dirbtinis,vadinamas intraokuliariniu (IOL).Tokio gydimo sėkmingumas-90%.Regėjimas atgaunamas labai greitai. Prieš nuspresdamas,kokį gydym¹ taikyti,veterinaras norės įvertinti akių būklź.Tai galima padaryti,atliekant elektroretinigram¹ (ERG).Bet kurie paveldėti akiu susirgimai, tokie kaip progresuojanti tinklainės atrofija (PTA),taip pat turi būti įvertinti.


7. Pagalbinis gydymas

Homeopatiniai vaistai

Conium maculatum 6c.Vartoti kart¹ per dien¹ (po vien¹ piliulź) vien¹ menesį.Ypač gali pagelbėti kataraktos,atsiradusios dėl traumos,atveju.Silecea 30c arba Phosphorus 30c tinka progrencuojancios kataraktos atveju.Duokite šuniui po tablete du kartus per dien¹ tris dienas iš eiles,tada sumažinkite dozź iki vienos tabletes du kartus per savaitź.


8. Literatūros s¹rašas:

1. Benedek G. B. Cataract as protein condesation disease: the proctor lecture. Invest. Ophthalmol. Vis. Sci. 1997. Vol. 38. P.1911−1921.

2. Chen Y. C., Reid G. E. et al. Molecular evidence of the involvement of alpha crystallin in the colouration/crosslinking of crystallins in age-related nuclear cataract. Exp. Eye Res. 1997. Vol. 65. P.835−840.

3. Gellat K. N. Veterinary ophthalmology. Philadelphia, 1991. P. 429−460. 4. Johnson G. J. Limitations of epidemiology in understanding pathogenesis of cataracts. Lancet. 1998. Vol. 351. Issue 9107. P. 925−928.

5. Matsushima H., Peskind E. R., Clark J. M. et al. Protein changes during aging and the effects of long-term cortisol treatment in macaque monkey lens. Optom. Vis. Sci. 1997. Vol. 74. P. 190−197.

6. Miesbauer L. R., Zhou X., Yang Z. et al. Post-translational modifications of the water soluble human lens crystallins from young adults.

7. Takemoto L. J. Identification of the in vivo truncation sites at the C-terminal region of alpha-A crystallin from aged bovine and human lens. Curr. Eye Res. 1995. Vol. 14. P. 837−841.

8. Yang Z., Chamorro M., Smith D. L., Smith J. B. Identification of the majos components of the high molecular weight crystallins from old human lenses. Curr Eye Res. 1994.

9. http://www.akiuklinika.lt/lt/pages/lesiuko-ligos.

10.http://www.vin.com/proceedings/Proceedings.plx?CID=WSAVA2003&PID=6630&O=Generic.

11.http://www.labbies.com/eye.htm.

12.http://www.vin.com/VINDBPub/SearchPB/Proceedings/PR05000/PR00183.htm.

13.  http://www.freewebs.com/sunyciai/galva.htm.








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2498
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site