Kelias į prašvitusią sąmonę

Kelias į prašvitusią sąmonę

04 Skirsnis – ' Skiriamoji sąmonė

„Arklys be kanopų – ne arklys“.

V. Kresse „Arklių priežiūra“

«Kai matau, kad išsimokslinę vyrai neturi nei tikrojo sugebėjimo atskirti tikrovę nuo fantastikos, nei abejingumo, aš jaučiu, kad jie yra panašūs į šiaudus; arba į peslius, kurie skrajoja padebesiais, bet jų protai yra prikaustyti prie dvėsenos, gulinčios ant žemės.»

Ramakrishna

Skirsnio turinys:

Bendras skiriamosios sąmonės nagrinėjimas.

Užmiršimo praktika. Nušvitusių reginių atkūrimo praktika.

Vidinio pokalbio pašalinimas

Kai aš atskiriu knygą nuo stalo, mėlyną nuo geltono, tokiu būdu pasireiškia sugebėjimas atskirti - 'skiriamoji sąmonė' ('SS'). Mintys, norai, emocijos, pojūčiai ir SS sudaro pilną suvokimų rinkinį, kurį aš vadinu terminu „asmenybė“.

SS gali būti mechaniška ir nušvitusia. Mechaniška SS („mSS“) iškyla iš įpratimo, mechaniškai perimto, ir kai nebūna NšS. Pavyzdžiui, žiūrėdami į medį mes sakome, kad lapai, šakos ir kamienas yra jo dalys, t.y. skiriame kai kurias suvokimų visumas į skirtingas grupes, kurios yra susijusios tarpusavyje ir formuoja visybę su pavadinimu 'medis'. Automobilio, stovinčio prie medžio, mes neskiriame kaip jo dalies, nes kai mes žiūrime į bet kokį medį, beveik visada matome lapus ir šakas, bet labai retai matome automobilį. Toks skirimas nėra mSS, todėl, kad remiasi stebėjimais ir patirtimi. Bet niekam nedingteli manyti, kad grožio jausmas gali būti medžio dalis, nors kiekvieną kartą, kai žiūriu į medį, aš patiriu grožio atspalvių antplūdį (be abejo, tuo pačiu metu aš patiriu NšS), ir kiekvienas grožio antplūdis turi savo nepakartojamą atspalvį, kaip ir bet kuris lapas arba šaka. Priežastis, dėl kurios mes neskiriame didžiulį grožio jausmo atspalvių kiekį slypi tame, kad mes patiriame jį labai retai, todėl neturime suformuoto įpročio skirti atspalvius, šie atspalviai tiesiog nepasireiškia. mSS pavyzdys būtų toks – netgi tas žmogus, kuris patiria daugybė grožio jausmo atspalvių, vis tiek nemano, kad grožio jausmas yra medžio dalis, todėl, kad mes pernelyg įpratome manyti, kad grožio jausmas yra „dalis mūsų“.

NE, koncepcijų, mechaniškų norų, „blogos savijautos“ (t.y. neigiamų pojūčių) šalinimu proceso metu, įskaitant NšS patyrimo akimirkas, mSS užleidžia vietą nSS, kuri pradeda vystytis tokiu būdu, ir tuo pačiu:

а) nepagrįsti skirimai yra peržiūrimi ir pašalinami. Pavyzdžiui, krūtinės skirimas kaip „padoriai atrodančios“, jeigu speneliai yra uždengti, ir „nepadoriai atrodančios“, jeigu jos apnuogintos yra šalinamos atsiradusiu aiškumu, kad toks skirimas yra nepagrįstas, ir atsiradus džiaugsmingam norui pašalinti šį skirimą.

b) patirtimi pagrįsti skirimai nors ir išlieka, bet nedominuoja tiek, kiek jie galėtų užstoti kelią alternatyviam skirimui. Pavyzdžiui, aš galiu 'matyti medį“ kaip šakų ir lapų visumą, o galiu pagal savo norą pradėti „jį matyti' dar kaip šešėlių ir tarpų visumą, pro kuriuos matosi dangus.

c) atsiranda vis didesnio NšS atspalvių kiekio skirimas.

d) atsiranda naujų NšS skirimas

e) atsiranda naujų, pastovių ir tarpusavio susijusių suvokimų visumos, kurias galima pavadinti „nauji pasauliai“, skirimas. Tarp jų – sąmoningų sapnavimų pasaulis, astralinių suvokimų pasaulis ir daug kitų. Kai tik iškyla naujo pasaulio skirimas, atsiranda būsena, kurią galima pavadinti „aš tapau tuo“. Įmanomas vienalaikiškas skirtingų pasaulių skirimas, t.y. tą pačią akimirką galima būti ir asmenybe (t.y. tą akimirką yra penkių suvokimų grupių (skandhų), formuojančių asmenybę) ir kita būtybe kitame pasaulyje (t.y. tą akimirką yra kitų suvokimų grupių skirimas).

Skirimo suvokimo pagal ciklus praktika („Skirimo SpC') yra efektyvi mSS silpninimo ir nSS lavinimo praktikoms. Pavyzdžiui, tamsiame kambaryje tu sukiesi aplink ašį kelis kartus, ir galų gale nežinai kaip orientuotis – ar priešais tave yra langas, ar siena. Iš pradžių esi įsitikinęs, kad priešais tave yra langas, bet vėliau jis keičiasi ir tu tiki, kad priešais tave yra siena. Ir taip daug kartų. Arba tavo partneris pasilenkia prie žemės ir apsimeta, kad kažką pakelia ir sugniaužią kumštyje – iš pradžių formuojasi įsitikinimas, kad kažkas yra jo kumštyje, o vėliau – atvirkščiai. Tikslas yra suformuoti kuo stipresnį įsitikinimą. „Įsitikinimas“ yra aiški SS fiksacija, t.y. kai SS yra pastoviai užfiksuota, ir atsiranda būsena, kurią mes vadiname „įsitikinimu“.

Tipiškas mSS pavyzdys – skirimas į „suvokimo subjektą“, „suvokimo objektą“ ir „suvokimo procesą“. Tokio skirimo panaudojimas mūsų buityje yra efektyvus, bet dar yra tikslinga (NšS pasiekimo, aiškumo, nSS lavinimo atžvilgiu) suprasti, kad tai yra tik vienas skirimo būdas, tuo tarpu egzistuoja tik suvokimas, kuris vadinasi 'matau kalną' ir nėra suvokimų 'kalnas', 'aš', 'matau', todėl nSS lavinimui padeda įsitikinimų „aš“, „matyti“, „kalnas“ egzistuoja, pakeitimas į įsitikinimą, kad yra tik vienas suvokimas, kurį mes vadiname „aš matau kalną“.

Dar viena efektyvi praktika – „ne-upės, ne-kalnai“ praktika. Vaikščiodama gatve, vietoj žodžio „medis“ tu sakai „ne-medis“, vietoj „šuo“ – „ne-šuo“ ir daugiau nieko – tik žodžių kaitą su priešdėliu „ne“, t.y. tu nesistengi pajausti kažką neįprasto, todėl po tokios praktikos neatsiranda pervargimas ir iškyla naujos nSS laisvės, NšS.

Analogiška praktika – akivaizdų dalykų lygiagrečio fiksavimo praktika. Žiūrėdamas į kalną, sakai –kalnas – tai daug akmenų“. Taip yra neabejotinai, tuo galima lengvai įsitikinti. Prisimindamas žmogaus veidą, kuriam jauti švelnumą, grožio jausmą, atsidavimą, sakai: „jo veidas – mėsos gabalas“, kas yra visiška teisybė. Žmogaus atveju, tu esi įsitikinęs, kad jis yra ne tik mėsos gabalas, o kalno atveju tokio įsitikinimo nėra dėl mSS veiksmo. Panaši praktika atveria kelią į naujų suvokimų skirimą, nuo kurių mes atsitveriame su mSS pagalba, kurie dabar yra atskiriami esant kitiems suvokimams, susijusiems su visuma 'kalnas'.

Dar viena efektyvi praktika – nuoseklus mechaniško vidinio pokalbio šalinimas („VP“). Kuo daugiau bus NE, kuo rečiau ir silpniau pasireikš NšS, tuo sunkiau bus tai atlikti.

Baimės dėl to, kad išsilaisvinimas nuo stereotipinių SS fiksavimų gali nukreipti tave visiškai ne į ta pusę yra nepagrįstos, kaip ir baimės dėl to, kad tu tapsi bejausme be NE – viskas tiksliai atvirkščiai.

nSS lavinimas (t.y.SS išsilaisvinimas nuo stereotipinių fiksacijų) rezonuoja su visais NšS, kas suteikia mums papildomo pagrindo vadinti tokią SS nušvitusia.

Džiaugsmingą norą skirti suvokimus ir tiksliai juos fiksuoti (neišgalvojant, nepripiešiant ir neišstumiant) aš vadinu nuoširdumu. NE, koncepcijos ir mechaniški norai yra nesuderinami su nuoširdumu.

Tarp nSS savybių išskirsiu šiuos: atsiranda įsitikinimas aplinkybėmis, kai paprastam skirimui nėra pagrindų, ir sekdamas šį įsitikinimą tu gauni labai norimų rezultatų. Pavyzdžiui, galima panorėti sužinoti – ką dabar patiria tam tikrą žmogus, ir pajausti įsitikinimą (ypatingos kokybės, kuris labai skirsis nuo konceptualinio, mechaniško įsitikinimo) tuo, ką jis patiria. Vėliau galima paklausti to žmogaus apie jo suvokimus tą akimirką, ir jo atsakymą palyginti su savo spėjimu (be abejo, žmogus neužsiimantis praktika, negalės nuoširdžiai apibūdinti savo suvokimų, jis tikriausiai panorės pripiešti arba išstumti suvokimus jo vietoje, arba nenorės jų fiksuoti - paprasti žmonės visada apgauna patys save). Galima paklausti – kaip tikslinga pasielgti, kad gautume maksimaliai norimo rezultato ir patirti tam tikro veiksmo tikslingumo įsitikinimą ir patikrinti jį. Galima, tik išgirdus iš ko nors apie nežinomo tau žmogaus minėjimą patirti įsitikinimą dėl jo suvokimų ir t.t. Tokia nSS savybę galima lavinti, derinti, valyti nuo iškraipymų, sąlygotų nuliūdimų. Tik tobula laisvė nuo NE leidžia vystytis šiai nSS savybei.

Kiekvienas žmogus turi galimybę patirti trumpalaikę išsilaisvinimo nuo mSS patirtį. Tarp miego ir būdravimo yra trumpi akimirka, kurią aš vadinsiu 'susiliejimu'. Kai tu užmiegi, dar gali atskirti triukšmus - ūžauja vandenynas už lango, bėga vanduo vonios kambaryje, kažkas kalbasi už sienos. Tu gali atskirti vieną, kitą, antrą, trečią, t.y. šių suvokimų ribas. Jeigu kruopščiai pasekti užmigimo procesą, tam tikrą akimirką, kai tu jau beveik užmigai, gali užfiksuoti stebinantį reiškinį: ribos tarp suvokimų išnyko, ir jau nebėra vandenyno ūžimo, žmonių balsų ir vandens vonios kambaryje garso – viskas yra viename suvokime, kur nėra ribų – krito nSS tinklas, nSS sustabdyta ir kai tu visiškai užmiegi, atsiranda naujų skirimų, būdingų sapnų pasauliui.

Susiliejimo akimirkos pernelyg trumpos -–daugiausia kelios sekundės, be to, tu gali užmigti tik vieną iš šimto kartų taip, kad tau pavyktų tai padaryti lėtai, pamažu ir pajausti šią akimirką. Todėl bus tikslinga naudoti daugkartinio užmigimo praktiką – eini miegoti, o tavo partneris pažadina tave po kelių sekundžių tau užmigus (užmigimo akimirką galima nustatyti pagal būdingą kvėpavimo pasikeitimą). Galiausiai per vieną vakarą tu galėsi patirti kelias dešimtis susiliejimo patirtis, taip atsiminus laisvės nuo nSS „skonį“.

Bet kuris žmogus kiekvieną laiko akimirką tiksliai žino, kad jos vardas yra toks, jo tėvų – tokie vardai, mokėsi jis tam tikroje mokykloje, jo draugų vardai buvo tokie, jam tiek metų, jis yra ten, turi tam tikrų tikslų, tam tikri žmonės laukia kažko iš jo ir t.t. Didžiulis, chaotiškas informacijos gumulys, išperiantis, įkyrus, paranoidalinis, vidinis pokalbis, teikiantis peną NF, formuojantis mechanišką pasaulio vaizdą. Ir tik labai maža šios informacijos dalis yra įdomi ir norima. Aš noriu atminti džiaugsmingus norus, einamuosius tyrimus ir t.t., bet kam reikia atminti dabar – kokiame mieste ir kokioje šalyje esu, kiek man metų ir kokie yra kaimynų vardai? Ši informacija bus naudinga tada, kai jos reikės, bet kam reikia prisiminti ją nuolat?

Prisimink, kai kartais tu norėjai kažką prisiminti, bet tau niekaip nepavykdavo, pabandyk atkurti šią būseną. Paklausk savęs „koks yra mano vardas?“ ir pabandyk patirti būseną, kurios būdama negali nieko prisiminti. Kaip įprasta, tai pasirodys beveik neįmanomu dalyku, bet su treniruočių pagalba tu pasieksi pastovių rezultatų. Sudaryk iš jų formalią praktiką – atkurk vardo užmiršimą kas penkiolika sekundžių per visą pasirinktą laiko tarpą ir fiksuok tavo užmiršimo laipsnį pagal skalę nuo 1 iki 10.

Užmiršimo praktika sustiprins atmintį ir pavirs jį iš automatiško visokių šiukšlių surinkėjo į lankstų instrumentą.

Įgytus įgūdžius galima panaudoti nušvitusių reginių atkūrimo („NšR“) praktikoje. Rezonuojančius reginius su NšS galima sukomponuoti į vientisą vaizdą ir naudoti kaip galingą nušvitusį faktorių. Pavyzdžiui:

*) nuošalus Rusijos miestelis – vienas iš tūkstančių nepastebimų mažų miestelių. Šiltas, sausas ruduo, ramus parkas, nukritę lapai, dulkėtas kelias, palei kurį stovį suoleliai. Kai kur sėdi pasenę žmonės, kartais ateina jaunos mamos su vežimėliais, mažais vaikais. Sėdžiu ant vieno iš suolelių ir kopijuoju 70 metų pasenusį žmogų - drabužiai, judesiai, mimika - viskas byloja apie tai, kad esu senis, beveik išprotėjęs senis, kurčias, pusiau aklas. Kartais pro šalį bėgioja vaikučiai, bet aš jiems kaip išdžiuvęs medis, baldai, jie negalės prisiminti, kad aš čia sėdėjau. Be perstojo patiriu ekstatiškų NšS, atrandu naujų, užsiimu praktika, nuvedančia į begalinę kelionę. Aš niekam neįdomus, niekas nieko nelaukia iš manęs ir niekas manęs nepastebi. Pasaulis visiškai išspjovę mane, sukriošęs pusiau miręs senis niekam neįdomus ir niekam nereikalingas. Nėra reikalo daryti kažkam įspūdžių, nes įspūdis jau padarytas – pusiau miręs senas kelmas. Aš galiu visiškai atsiduodi praktikai nenukrypstant ir keliauti po neapsakomus išgyvenimus.

Toks ryškus vaizdas asocijuojasi su ryškiu siekimu, nuojauta, džiūgavimu, džiaugsmu dėl kovos. Bet jeigu aš „prisiminsiu“, kad esu jaunas žmogus, keliaujantis Himalajų krašte, kaip nebūtų keista, NšS susilpnės.

Kuo tikslesnis NšR, tuo lengviau jį išlaikyti, asocijuoti su NšS. Paprasto žmogaus atmintis, jos sugebėjimas įsivaizduoti siaubingai silpnas, ir kol tu nepradėsi jo lavinti, jis netaps rimtu instrumentu tavo praktikoje. Išvardysiu kai kuriuos pratimus, lavinančius atmintį ir vaizduotę:

1) 'Žioplio“ žaidimas mintyse 5х5 (žaidžia dviese - 5х5 kvadrato centre rašome žodį iš penkių raidžių. Žaidėjai iš eilės prirašo po raidę prie esamų raidžių, kad gautųsi maksimaliai ilgas žodis, skaitomas visais būdais, išskyrus įstrižai. Laimi tas, kurio bendroji raidžių suma yra didesne).

2) Trimatis „Žioplio“ žaidimas mintyse 3х3

3) šachmatų žaidimas

4) šachmatų žaidimas mintyse

5) objektų detalių įsiminimas

Jeigu aš įsivaizduoju miško aikštę be išankstinio pasirengimo, jos vaizdas bus labai miglotas – įsivaizduojamas krūmas bus neapibrėžta žala dėme ir nieko daugiau. Todėl aš radau tikrą krūmą ir nuodugniai jį ištyriau, įsiminiau visas detales, ir vėliau bendras vaizdas tapo pastovesniu, jo rezonansas su NšS sutvirtėjo.

Kad galėtumei įsiminti tokį sudėtingą objektą kaip krūmas, reikia panaudoti analizę - suskirstyti jį į sąlygines sudedamąsias dalis ir jas pažymėti.

Balteglės krūmo aprašymas, kurį aš įdėjau į savo NšR prasideda taip:

Pirma šaka: eina vertikaliai į viršų; šiek tiek didesnė už delną; akies formos; viduryje – „liežuvis“, atskleidęs į kairę pusę, atsikiša į priekį; „plunksna“ prasideda virš liežuvio, stūkso atgal.

Antra šaka: prasideda ten, kur ir pirma; nuo pirmos eina aukštyn į dešinę 30 laipsnių kampu; siauros akies formos; apačioje – du „liežuviai“, kairinis ir dešininis, kairinis užeina iš galo už pirmos šakos ir užsideda ant jos taip, kad susidaro įspūdis, kad jis yra pirmos šakos dalis; kairiojo liežuvio galiukas ir dar du galiukai šalia trikampio kampuose - išdžiuvę; iš viršaus - plokščias keturmatis liežuvis su plunksna; prie pagrindo - mažyčiai sakų lašeliai; tris lapai iš kairės - iš karto po liežuvių - eina laipteliais; lapas iš dešinės priešais vidurinį laiptelį šiek tiek išsilankstęs atgal.

Ir taip toliau. Krūmas susideda iš 40 šakų. Be to, padalinu krūmą į didelius blokus ir darau bendrą jų aprašymą - iš pradžių apytikslį, o vėliau, kai viską įsiminiau, galiu grįžti ir toliau detalizuoti krūmą. Kiekvienas terminas turi savo apibrėžtą reikšmę, pavyzdžiui, „plunksna“ – tai lapas, kuris stūkso statmenai plokštumos, kurioje yra kiti balteglės lapai; „ausis“ – lapas, du kart ilgesnis už šalia esančių lapų; „liežuvis“ – galinės šakos lapai, esantys kartu plokštumoje, kuri guli statmenai plokštumai, kurioje prasideda šaka, ir taip toliau. Kai prisimenu krūmą, nuosekliai „apžiūrinėju“ jį nuo viršaus iki apačios, garsiai kartodamas jo aprašymą (mano pagalbininkas gali sekti tekstą – ar viską įsiminiau), tuo pačiu neįsimindamas aprašymo teksto, o „apžiūrinėdamas“ krūmą savo vaizduotėje, lyg vedžiočiau žibintuvėlio spinduliu. Kiekvieną kartą atsimindamas krūmą, aš pastebiu, kad „akiračio laukas“ plečiasi – „žibintuvėlio spindulys“ tampa plačiu, aš pradedu matyti visą šaką iš karto, o ne dalimis. O vėliau aš „matau“ dvi šakas ir taip toliau. Galiausiai, kai NšR aš įsivaizduoju šį krūmą, visas šia vaizdas atgyja, ypatingai kai jaučių simpatiją šiam krūmui, ir aš rekomenduoju būtent tokius objektus įdėti į savo NšR, kurie rezonuoja su NšS.

Po to aš pasirenku suoliuką, aprašau jį ir įsiminu tokiu būdu, ir taip toliau. Iš pradžių tai vyksta labai lėtai, bet menas pagauti ir atkurti reginius pamažu tobulėja.

Sąmoningame sapnavime aš galiu atkurti šios miško aikštės suvokimą ir būti joje, tai leis lengvai įšokti į NšS ir įgyti įdomios patirties.