Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

MĄSTYMAS

psichologija

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

                                             MĄSTYMAS

Sąvokos: mąstymas,  sąvoka, problemų sprendimo būdai; algoritmas, euristika, įžvalga, mąstymo rūšys; konkretus, vaizdinis, abstraktus sąvokinis, loginis, intuityvus, pagrindinės mąstymo operacijos: analizė ir sintezė, lyginimas, apibendrinimas, klasifikavimas, abstrahavimas ir konkretizavimas



Mąstymas- proto veikla, susijusi si informacijos supratimu, apdorojimu bei perteikimu. Tai apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, leidžiantis pažinti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius. Pojūčiais ir suvokimais negalima suvokti kodėl vieni mokosi geriau, kiti blogiau, koks bus rytdienos oras, kaip tęsis įvykiai Irake, Lietuvos politiniai įvykiai.

            Mąstydamas žmogus galėjo pažinti pasaulio sandarą; atomo sandarą, patį žmogų. Mąstymas labai išplečia aplinkos apažinimo galimybes ier patobulina žmogasu adaptaciją prie aplinkos. Mąstydamas žmogus arttranda nežinomus reiškinius, neišspręstas problemas ir t.t. Mąstymas siejamas su atmintimi, nes naudojamasi turimomis žiniomis, emocijos padeda spręsti problemas, valiapadeda išlaikyti mąstymo kryptį, ieškoti sprendimo būdų. Mąstymas padeda atskleisti ir žmogaus asmenybę; jo sugebėjimus, temperamentą, charakterį, nuostatas.

Kad galėtume mąstyti apie įvykius objektus ir žmones, mes supaprastiname dalykus. Mintyse suskirtome į grupes, vad. sąvokomis. Tai aukščiausio lygio apibendrinimas. Dar labiau supaprastindami dalykus sąvokas suskirstome hierarchiškai.Pvz. fauna, gyvūnai plėšrūnai: vilkas, lapė.

Mąstymas pagal apibendrinimo lygį  skirtomas:

Veiksminis, vaizdinis ir abstraktus sąvokinis

Veiksminis mąstymas padeda atliekti fizinius veiksmus su daiktais, norint pažinti jų savybes ir santykius, pvz. elektros ar kompjuterių gedimai.

Vaizdinis mąstymas padeda operuoti atmintyje turimais vaizdiniais. Pvz. sportininkai.

Abstraktus sąvokinis operuoja mintimis, žodžiais, ženklais. Pvz. fizika, istorija, meilė, draugystė, tikėjimas. Jis padeda spręsti tokius uždavinius, kurie neprieinami praktiniam ar vaizdiniam mąstymui.

Pagrindinės mąstymo operacijos:

Analizė- mąstymo operacija, daikto, žodžio, reiškinio suskaidymas į sudėtines dalis. Pvz. norint pažinti kompiuterį reikia išardyti, 1410m. liepos 15d. kas įvyko kur, kas dalyvavo, kaip baigėsi šis mūšis

Sintezė- mąstymo operacija, kai mintyse jungiamos į visumą analizės išskaidytos daikto arba reiškinio dalys.

Pvz. ką nors išardžius reikia vėl sudėti arba įvykį.Sintezė ne vien paprastas dalių sujungimas. Tai pažinimo – operacija nes iš atskirų objekto ar reiškinio dalių pažįstama kažkas naujo, gaunamas dalių kaip visumos supratimas, susidaromas bendras vaizadas, suvokiama esmė, egzistavimo prasmė, vidiniai bei funkcijos.

Lyginimas yra mąstymo operacija, kuria nustatomas daiktų ar reiškinių panašumas ir skirtumas Pvz. kuo mėnulis ir saulė, jūra ir ežeras panašūs ir kuo skiriasi.

Čia reikalingas ir sintezė ir analizės ryšys.

Apibendrinimas- vienas esminių pažintinių procesų, kurio esmė- daiktų ir reiškinių stabilių savybių ir ypatumų išskyrimas ir lyginamų objektų jungimas į grupes pagal juos vienijančius bendrus požymius. Analizuojant, sintezuojant, lyginant aplinkos daiktus ir reiškinius, siekiama išsamesnių išvadų- apibendrinimų. Apibendrinimo lygiai gali būti skirtingi; nuo elementariausio (obuolys ir slyva) – vaisiai; ir iki aukštesnio lygio (atomas ir molekulė)- fizika. Tokio apibendrinimo pagrindu susiformuoja sąvokos, formuluojant taisyklės, dėsniai ir pan.

Abstrahavimas- mąstymo operacija, kurios esmė- bendriausių esminių daiktų ar reiškinių savybių, ypatumų išskyrimas, išryškinimas bei jų atsiejimas nuo neesminių, antraeilių savybių. Abstrahavimo funcija- išskirti esmingiausius daiktų ar reiškinių savybes. Išskirti kas yra svarbiausia. Tai viena iš svarbiausių mąstymo operacijų, jungiančių ir analizę ir sintezę ir lyginimą bei apibendrinimą. Pvz. emblema, bukletas. Tinka čia tinka kai praktinė patirtis ar žinios abstrahuojamos į mįsles, patarles, priežodžius, pvz, “lenk medį kol jaunas”,  “ką išmoksi ant pečių nenešiosi”.

Mąstymas ir problemų sprendimas

 Mąstymas ir problemų sprendimas visuomet yra uždavinio, iškilusios problemos sprendimas. Spendžiant problemą reikia ieškoti atsakymo į iškilusį klausimą, remiantis turimomis žiniomis. Problemos sprendimo ieškojimas susijęs su kokiu nors

tikslu- poreikio tenkinimu, kliūties įveikimu, nežinomo suradimu, alternatyvos pasirinkimu. Problemų sprendimo būdai: algoritmas, euristika, įžvalga.

Algoritmas. Spręsdami problemą galima žengti nuosekliai žingsnis po žingsnio. Pvz.surasti parduotuvėje tam tikrą skyrių. Kadangi algoritmai gali pareikalauti daug darbo, dažnai spręsdami problemas, taikome paprastas praktiškas strategijas, kurios vad. euristika. Ieškoma remiantis patirtimi ir praktiniais veiksmais. Kartais kokią nors problemą sprendimo strategiją taikome, to nežinodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Staigus įkvėpimas , blykstelėjimas, vad. įžvalga.

Spręsdamas problemą žmogus dažnai ieško, iškelia vieną ar kelis hipotetinius variantus (hipotezes). Ypač ji reikalinga darant mokslinius (psichologinius) eksperimentus. Problemos sprendimas susideda iš šių etapų;

parengiamasis- tai problemos iškėlimas

sprendimo etapas. Sprendimo plano, atlikimo būdo, principų parinkimas.

sprendimo įvertinimo etapas. Sprendimo veiksmais patvirtinama arba paneigiama hipotezė.

Mąstymas ir kalba.

Kalba- tai ženklų sistema, atliekanti pažintinę( informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo), išreiškimo( ekspresinę, norų, tikslų, jausmų), bendravimo ( komunikacijos, informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkciją.  Kai žmogaus pradėjo gebėti išreikšti paprasčiausiaus balsius ėmė skleistis i kalbos galia. Išmokus tarti sudėtingus garsus, padidėjo mūsų protėvių galimybės perduoti informaciją. Dėl to žmonija galėjo padaryti didžiulį šuolį pirmyn. Sakytinė, rašytinė arba gestų kalba padeda keistis tarpusavyje sudėtingoomisd mintimis ir perduoti civilizacijos patirtį.

Mąstymas ir kalba sudėtingai persipina. Kas pirmiau, tai vienas iš psichologų klausimų. Kalba daro įtaką mąstymui. Jeigu mąstymas neveiktų kalbos, tuomet niekad neatsirastų nė vieno naujo žodžio. Mąstymas veikia mūsų kalbą, kuri savo ruožtu veikia mąstymą. Egzistuoja lingvistinio reliatyvumo hipotezė teigianti, kad skirtingos kalbos turi įtakos skirtingoms tikrovės sampratoms. Pvz. įvardis “ jis”. Pati kalba formuoja žmogaus svarbiausias mintis. “Nors teigiama, jog kalba lemia mąstymo būdą, bet žodžiai tikrai gali paveikti tai, ką mąstome. Kadangi kalba veikia mąstymą, tai, ugdant vaiką, labai svarbu formuoti žodyną. Nauji žodžiai išreiškia naujas mintis Kalbos plėtra reiškia mąstymo gebėjimų plėtrą.

Pasaulyje yra apie 3000 kalbų. Psichologija tiria kalbas kaip pažinimo, mąstymo, ir bendavimo priemonę.

       

                                   Vaizduotė

Sąvokos; vaizduotė, nevalinga, valinga, atkuriamoji, kuriamoji, sapnai, svajonė  vaizduotės vaizdinių kūrimo būdai: agliutinacija, akcentavimas, shematizavimas, įterpimas, tipizavimas

Vaizduotė- psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujų daiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai.

             Vaizduotė laikoma žmogasu specifine psichikos veikla, kuri atsirado ir plėtojosi dirbant. Žmogus prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyse įsivaizduoja, ką ir kaip darys. Naujo vaizdo sukūrimas iš pradžių yra tk vaizduotės vaizdas. Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje dar nėra, o kartais ir tai, ko ir nebus.

Vaizduotėje sukurti vaizdiniai iš esmės skiriasi nuo atminties vaizdinių. Atminties vaizdiniai yra konkrečių anksčiau suvoktų daiktų ar reiškinių vaizdai. Pvz. matytas Klaipėdos švyturys arba bendras jūros švyturio vaizdinys nebus jau Klaipėdos, bet kaip bet kurio uosto.



Vaizduotės vaizdinys yra visai naujo būsimo objekto vaizdinys. Pvz. Eifelio bokštas. Vaizduotės šaltinis visada yra objektyvi tikrovė. Pvz. Dedalas ir Ikaras, automobilio atsiradimas. Kurdamas naują dalyką žmogus steniasi taiįkūnyti objektyvia , realia forma: daiktais, piešiniais, muzikos ir literatūros kūriniais. Vaizduotė glaudžiai susijusi su  su praktine žmogasu veikla. Jis kuria vaizdus, idėjas, mintis, vėliau tikslina, keičia ir bando juos praktiškai įgyvendinti. Vaizduotės ryšys su objektyvia tikrove ir praktika lemia jos priklausomybę nuo tikrovės pažinimo. Kuo daugiau žmogus turi žinių iš tos srities, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovę atitinkančius naujus dalykus ir juos praktiškai pritaikyti. Vaizduotė susijusi su visomis asmenybės savybėmis: interesais, žiniomis, gabumais, įgūdžiais, įpročiais ir jausmais.

Vaizduotės vaizdiniai kuriami labai įvairiai. Pagal tai skiriamos vaizduotės rūšys:

nevalinga, valinga.

Paprasčiausai, pradinė vaizduotės forma yra tie atvejai, kai vaizdai ir idėjos atsiranda be specialaus ketinimo įsivaizduoti. Tai nevalinga (pasyvioji) ji pasireiškia tada, kai žmogus pats neturi tikslo kurti kokių vaizdų, nededa sąmoningų pastangų, neketina realizuoti, jie lyg kuriasi savaime. Pvz. klausant muziką, .Jai priklauso  sapnai.Juse susipina įvairiausi vaizdai, įvykiai, kurie neretai neturi nieko bendro su tikrove. Tai paslaptingi vaizduotės reiškiniai, vykstantys žmogui užmiegant, nekontroliuojant jo sąmonei. Nevalingai vaizduotei priskirami ir tie vaizda, kurie kyla klausanti pasakojimo, skaitant knygą.

Valinga vaizduotė- tai naujų vaizdų kūrimas turint aiškų tikslą, nukreipiant sąmoningą veiklą tiems vaizdams kurti. Pvz. dailininkas, rašytojas, mokslininkas. Valingai vaizduotei svarbų vaidmenį atlieka kalbėjimas, kilusių uždavinių išreiškimas žodžiu. Valingos vaizduotės procesas būna skirtingas, todėl skiriamos:

atkuriamoji

 kuriamoji.

Atkuriamoji- vaizdo sudarymas pagal to objekto aprašymą, brėžinį, schemą ir t.t.

Pvz. skaitant knygą, istorikas įsivaizduoja laikmetį. Atkuriamosios vaizduotės vaizdai bus gyvi, turtyingi, tikslūs ir teūsingi, jei atitiks sąlygas:1. reikia mokėti teisingai supratsi tuos aprašymus, schemas, brėžinius, žinoti sutartinių ženklų reikšmes.

2. reikia turėti pakankamai ryškių vaizdų atsargą iš atitinkamos tikrovės srities.

Kuriamoji- savarankiškas naujų vaizdų sudarymas. Jo ypatybės atsispindi kūrybinėse srityse. Tai mokslininko, išradėjo, rašytojo, kompozitoriasu, dailininko ir k.t. vaizduotėje sukurti kūriniai. Kuriamosios vaizduotės procesas prasideda kilus sumanymui ar idėjai. Tai gali trukti keletą mėnesių ar metų. Išaiškėjus kūrinio idėjai ar r sumanymui prasideda kūrybos procesas. Kuo originalesnis ir drąsesnis sumanymas, tuo sunkiau jį įgyvendinti. Svarbu, kad kūrėjas duotų visišką laisvę, nebijotų jungti tai, ką artodo net neįmanoma. Pvz. kompozitorius- kompoziciją, rašytojas- siužetą.

Viena iš kuriamosios vaizdutės rūšių yra svajonė. Tai norimo, trokštamo dalyko, vaizdo įsivaizdavimas. Pvz. svajonė tapti mokytoju, gydytoju. Svajonės kaip vaizduotės procesas, ne iš karto duoda objektyvių rezultatų. Jos kartais ir visai neįgyvendinamos, tačiau gali tapti galinga paskata pasirengti kokiai noirs veiklai. Pvz. tapti sportininku.

Vaizduotės vaizdiniai kūriami įvairiai. Skiriami šie vaizduotės vaizdinių kūrimo būdai:

AGLIUTINACIJA- skirtingų dviejų ar daugiau objektų dalių jungimas į naują visumą. Pvz. velnias( žmodaus kūnas, arklio kanopos, karvės uodega ir ožio ragai,  kentauras-( vyro ir arklio junginys).

HIPERBOLIZAVIMAS- tai vaizduojamo objekto arba atskirų jo dalių padidinimas arba sumažinimas.

Pvz. liliputai,  milžinai, slibinai, nykštukai, troliai.

AKCENTAVIMAS- kūrybinės vaizduotės procesas, kai pabrėžiamos ir išryškinamos vaizduojamo objekto atskiros dalys.

SCHEMATIZAVIMAS- objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas atmetant individualias ypatybes. Pvz. žmogaus schematizavimas, ornamentai.

ĮTERPIMAS- daikto arba reiškinio atskirų savybių perkėlimas į naują kontekstą, kuriame jie įgyja naują prasmę.

Pvz. Krasausko piešinys “ Jaunystė” plaukai ir lūpos iš augalų ir lapelių.

TIPIZAVIMAS- sudėtingas vaizdinių pertvarkymo būdas, išryškinant grupei būdings ypatybes atskirų individų vaizduose ie aprašymuose. Pvz. naujasis rusas, Don Žuanas.

Vaizduotė susijusi su kitais psichikos procesais.

Atmintimi; atmintis vaizdiniai suteikia naujos medžiagos

 mąstymu; padeda analizuoti turimus vaizdinius, jų elementus, sintezuoti, jungti į naujas visumas.

Jausmais; žadina vaizduotės veiklą; džiaugsmas skatina kurti, be to pats kūrybos procesas sukelia teigiamus jausmus, ki sekasi, nusivylimą, jei nesiseka.

Individualūs vaizduotės skirtumai. Jie skiriasi platumu, turiningumu, jėga( ryškumas).

Sutrikus nervų sistemai pasireiškia haliucinacijos.

Vaizduotės reikšmė žmogui yra labai didelė. Ji svarbi ir žaidžiant,, mokantis, dirbant.

                         Emocijos ir jausmai

Psichologinėje literatūroje naudojami du terminai: emocijos ir jausmai. Jų turinys aiškinamas nevienodai. Emocijos vartijamos dviem prasmėm:

plačiaja, kaip visos rūšies išgyvenimai,

siauraja prasme, išgyvenimai, kuriuos sukelia organinių poreikių patenkinimas arba nepatenkinimas bei įvairios paprasčiausios situacijos.

 Emocijos ir jausmai yra psichikos reiškiniai,kurie yra skiriasi nuo kitų pažinimo procesų. Emocijos ir jausmai padeda ne gauti naujos informacijos apie daiktus, reiškinius ar jų savybes, bet ir yra išgyvenamas santykis su pažįstama tikrove.
Žmogus išgyvena skirtingus jausmus ir emocijas. Pvz. džiaugsmą, malonumą,  kurie suteikia žmogui malonių emocijų, kiti- liūdesį, nusivylimą, baimę- neigiamus išgyvenimus. Jausmai labiau nei pažinimo procesai susiję su įvairiais organizmo pasikeitimais. Jie reiškiasi veido ir kūno judesiais (mimika, pantomimika), kalbos intonacijomis. Emocinis susijaudinimas veikia ir virškinimo sistemą. Emocijos ir jausmai atlieka komunikacinę funkciją, bet galime bendrauti ir be žodžių. Pvz. įdėmiu žvilgsniu. Emocijas sudaro ne tik fiziologinis sužadinimas ir išraiška, bet taip pat mūsų sąmoningi išgyvenimai.
Jausmai- yra subjektyvus žmogaus santykio su pažįstamais daiktais, reiškiniais, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimas.
Skiriami teigiami ir neigiami jausmai. Tikrovėje daiktai ir reiškiniai gali patenkinti žmogaus poreikius, norus, padėti pasiekti tikslą, įgyvendinti sumanymus, pvz. išlaikytas egzaminas, padidintas atlyginimas. Tokiais atvejais žmogus išgyvena teigiamus jausmus: pasitenkinimą, malonumą, džiaugsmą, meilę ir k.t. Arba tokiais atvejais, kai ką nors pavogia, apgauna, sužlugdo planus žmogus išgyvena nemalonius jausmus: liūdesį, nusiminimą, pyktį, baimę. Jausmų išgyvenimas priklauso ir nuo individualių žmogasu savybių, išsilavinimo, amžiaus.

Atsižvelgiant į ryšį su žmogaus veikla jausmai dar skirstomi: aktyvūs ir pasyvūs.




Aktyvūs arba steniški, tai išgyvenimai, kurie  skatina žmogasus gyvybinę veiklą, didina jo jėgą, energiją, verčia veikti.Teigiami dažniausai būna aktyvūs: džiaugsmas, pasitenkinimas.

Pasyvūs arba asteniški, jausmai silpnina žmogaus gyvybinę veiklą, mažina energiją. Neigiami , t.y. nusivylimas, liūdesys, baimė būna pasyvūs.

Taip pat dar yra skirstomi į : žemesniuosius, tai paprasčiausi išgyvenimai, susiję su organinių poreikių patenkinimu arba nepatenkinimu. Pvz. valgio, gėrimo, seksualiniai.Jie dar gali būti susiję ir su pojūčiais, atskirų daiktų savybių atspindėjimu, pvz. malonūs kvapai,  spalvos.

Aukštesnieji jausmai yra pastovesni ir susiję su žmogaus aukštesnių poreikių- socialinių, kognityvinių( pažinimo), kultūrinių, dvasinių patenkinimu. Pvz. baimė netekti žmonių pagarbos.

Aukštesnieji jausmai dar skirstomi; doroviniai. Jie kyla vertinant kitų žmonių arba savo elgesį, palyginti su tomis elgesio normomis, kurios priimtos visuomenėje ir yra pripažįstamos. Intelektiniai- susiję su žmogaus protine veikla, žinių įgijimu, mokslo, technikos laimėjimais.

Estetiniaikyla vertinant gamtos daiktus ir reiškinius bei žmofgaus kūrinius remiantis grožiosamprata.

Praktiniai kyla vertinant savo ir kitų žmonių veiklą buityje, ūkinėje veikloje, tvarkant būstą.

Jausmai skirstomi į rūšis pagal tai kaip jie greitai kyla, kaip stipriai išgyvenami pagal trukmę, įtaką žmogui skirstomi; afektai-greitai, staigiai kylantys stiprūs ir trumpalaikiai išgyvenimai. Žmogus ištiktas afekto būsenos dažnai pasielgia neapgalvotai, dėl ko po to gali ir gailėtis.

Aistra- stiprus, nuolatinis ir gilus jausmas, apimantis visą žmogų ir nulemiantis jo minčių ir veiksmų kryptį. Pvz. aistra mokslui, menui, žmogui.

Nuotaika- ilgiau arba trumpiau trunkantis išgyvenimas, emocinė būsena, kuri savotiškai nuspalvina visus kitus žmogaus išgyvenimus, požiūrį į aplinką, save ir savo veiklą.

Stresas- nepageidaujama emocinė būsena, kylanti dėl žmogaus  veiklai nepalankių sąlygų ir ją dažnai dezorganizuojanti.

Jausmai skiriasi savo išgyvenimo stiprumu, jėga. Išgyvenamų jausmų jėga priklauso nuo to, kokie gyvenimo reiškiniai žmogui yra daugiau ar mažiau svarbūs.Kuo didesnės reikšmės žmogui turi koks nors reiškinys, tuo stipresnius jausmus sukelia. 

Psichologai mėgina išskirti skirtingas emocijas biologiniu, veido išraiškos ir išgyvenimo atžvilgiu. Paplitęs Izardo emocijų skirstymas. Jis išskiria 10 pagrindinių emocijų: džiaugsmas, susidomėjimas-susijaudinimas, nuostaba, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta, baimė, gėda ir kaltė).

Trumpai aptarsime kelias emocijas.

Baimė. Ji gal kankinti, sutrikdyti miegą, užvaldyti mūsų mintis.  Ji gali būti užkrečianti. Tai bjauri emocija. Dažniau baimė yra prisitaikymo prie aplinkos reakcija. Ji parengia kūną gelbėtis, išvengti pavojaus. R> W> Emersonas teigia, kad žmonės gali bijoti beveik visko: tiesos, likimo, mirties, vienas kito. Psichologai pastebi, kad išmokstama bijoti beveik visko. Bilogškai žmogus pasirengęs išmokti kai kurių dalykų geričiau nei gyvūnai. Pvz. gyvačių, vorų, skardžių. Šios baimės padėjo mūsų protėviams išlikti. Vieni žmonės bijo daugiau, kiti mažiau.Pvz. keliautojai, astronautai ar net nusikaltėliai bijo mažiau.

Laimė. Laimingi žmonės suvokia, kad pasaulis yra saugus, lengviau priima sprendimus, palankiau vertina žmones, piimamus į darbą, labiau patenkinti gyvenimu. Būdami laimingi žmonė labiau nori padėti ir kitiems.

Kaip rodo tyrimai , kad laimingumas nebūtinai siejasi su pinigais. Už pinigus laimės nenusipirksi. Tačiau tyrimai rodo, kad turtingesni vis dėl to yra laimingesni, nei vargšai. Laimės jausmas yra santykinis. Pirmiausai jis yra susijęs su ankstesne patirtimi. Pvz. turėti kompjuterį, o po to dar norisi geresnio.Vakar tai buvo prabang, o šiandien , tai būtinybė.  Taip pat laimės jausmas siejasi su kitų žmonių laimėjimais.  Mūsų laimėjimai nepadeda atsikratyti jausmo, nes visada atsiras žmonių pasiekusių didesnės sėkmės, nei aš.

Emocijų teorijos.

  Mokslininkai ginčijasi, koks yra ryšys tarp to, ką mes mąstome ir to, kaip jaučiamės? Ar visada kyla minčių? Ar širdis paklusta proto balsui?

Vis dar lieka neatsakyta į klausimą: ar širdis daužosi todėl, kad jūs bijote, ar jūs bijote todėl, kad daužosi širdis?

Egzistuoja dvi pagrindinės emocijų teorijos: Jameso-Lange ir Cannono- Bardo.

Danų psichologas Jameso -Lange sako; “mums gaila, kadangi verkiame, mums pikta, kadangi mušame, mes bijome, kadangi dreba…  jei atvažiuojantis automobilis yra jūsų eismo juostoje, jūs staiga pasuksite iš kelio, kad jo išvengtumėte..tada pastebėsite, kad jūsų širdis smarkiai plaka ir drebate iš baimės”. Jūsų baimės jausmas seka paskui kūno reakciją. Pirmiau emocijos, o po to kūno reakcijos.

Jameso-Lange emocijų teorija

Dirgiklio suvokimas

Kūno reakcija



 

           

Emocijos išgyvenimas

                                

Cannono-Bardo atrodė kitaip: Ar greitesnis širdies plakimas sukelia baimę pyktį ar meilę?”Tačiau širdies plakimas, prakaitavimas, kūno tewmperatūros pokyčiai yra per lėti , kad sukeltų staigias emocijas. Jis padarė išvadas, kad tuo pačiu metu vyksta organizmo sužadinimas ir išgyvenamos emocijos: emociją žadinančio dirgiklio impulsai tuo pat metu plinta į smegenų žievę, priversdami subjektyviai įsisąmoninti į simpatinę nervų sistemą, sukeldami organizmo fiziologines reakcijas”. Cannono-Bardo teorijos esmė- jūsų širdis ima plakti dažniau, kai pajuntame baimę, tačiau nė vienas šių veiksnių nėra kito veiksnio priežastis. Tuo pačiu metu atsiranda emocijos ir kūno reakcijos. 

Cannono-Bardo emocijų teorija

Dirgiklio suvokimas

Emocijos išgyvenimas

Kūno reakcija

Jausmai labai įvairiai skirstomi. Pagal savo turinį arba pagal poveikį asmenybei, trukmę, patvarumą, santykius su veikla ir kt. savybėmis. Šiuo metu nėra nusistovėjusios vienodos klasifikacijos. Pirmiausia jausmai skirstomi į teigiamus ir neigiamus jie priklauso nuo jų ryšių su žmogaus poreikiais. Pvz. meilė- neapykanta, džiaugsmas- liūdesys.

 








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 721
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site