Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

NEOPSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA - HORNEY Karen (1885-1952)

psichologija

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

NEOPSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA - HORNEY Karen (1885-1952)



BAZINIAI POREIKIAI

Horney nuomone, Froidas buvo teisus teigdamas, kad žmogaus asmenybź didžiai įtakoja ankstyvosios vaikystės metai. Tačiau ji manė, kad žmogaus vystym¹si lemia socialinės, o ne biologinės jėgos. Pagrindinis faktorius žmogaus formavimuisi yra santykis tarp vaiko ir tėvų. Horney manė, kad vaikystei būdingi dviejų tipų poreikiai - saugumo (safety) ir pasitenkinimo (needs for satisfaction).Tai universalūs(visiems būdingi) motyvai, kurių patenkinimas yra ypatingai svarbus. Tačiau Horney teorijoje saugumo poreikis įgyja daug didesnź svarb¹ nei pasitenkinimo poreikis, nes pastarasis yra paprastesnis ir apima mūsų pagrindinius fiziologinius poreikius - žmonėms reikia maisto, vandens, sekso, miego ir pan. Akivaizdu, kad nei kūdikis, nei suaugźs žmogus negalėtų ilgai išgyventi, jei nėra bent jau minimalaus daugelio tokių poreikių patenkinimo, tad jie visada yra bent jau minimaliai patenkinti ir neturi fundamentalios įtakos asmenybės vystymuisi. Tad asmenybź formuoja saugumo poreikis. Saugumas - tai baimės nebuvimas (freedom from fear). Tai, ar vaikai patiria saugumo jausm¹ ir ar jo gyvenime dominuoja baimė, ar ne, ir įtakoja jo vėlyvesnio asmenybės augimo sveikum¹.

SAUGUMO POREIKIS IR SANTYKIS SU TĖVAIS. IŠSTUMTAS PRIEŠIŠKUMAS

Vaiko saugumas visiškai priklauso nuo to, kaip su juo elgiasi tėvai. Iš esmės tėvai gali neleisti vaikui saugiai jaustis rodydami jam meilės ir šilumos trūkum¹. Horney manė, kad vaikai gali pakelti tokius patyrimus, kokie paprastai (bent Froido teorijoje) laikomi trauminiais - atsitiktinį sumušim¹, ankstyv¹ seksualinį patyrim¹ ar staigų atjunkym¹ nuo krūties be kokių nors sunkesnių pasekmių tol, kol jie jaučiasi pageidaujami ir mylimi, taigi, ir saugūs. Tačiau tėvai gali elgtis įvairiais būdais, kurie neleidžia vaikui pasijusti saugiai ir sukelia vaiko priešiškum¹ - jie gali aiškiai vertinti kit¹ vaik¹ daugiau, neteisingai bausti, nenuosekliai ir ūmiai elgtis su juo, netesėti savo pažadų, tyčiotis iš vaiko, žeminti jį, izoliuoti jį nuo kitų vaikų ir pan. Tokiu atveju vaikas patiria priešiškum¹ (hostility) tėvams, kuris tačiau dažniausiai nėra išreiškiamas, o užslopinamas, išstumiamas dėl kelių priežasčių, tokių kaip vaiko bejėgiškumo, vaiko baimės, meilės poreikio ir kaltės jausmo.

Bejėgiškumas. Nebūtinai kiekvienas vaikas turi jaustis bejėgiu (helpless), nors kada šis jausmas atsiranda, jis yra viena būtinų s¹lygų vystytis neurotinei asmenybei. Ar vaikas jaučiasi bejėgiu, priklauso nuo tėvų elgesio su juo. Jei vaikas yra ypač globojamas ir taip yra laikomas visiškai priklausomu nuo tėvų, tada skatinamas jo bejėgiškumas. Kuo labiau bejėgiu vaikas jaučiasi, tuo mažiau jis išdrįs prieš juos maištauti. Taigi, bet koks priešiškumo jausmas bus išstumtas.

Baimė. Vaikas lengvai gali pradėti bijoti savo tėvų dėl bausmių, grasinimų ir mušimo. Taipogi gali būti naudojami ir netiesioginiai būdai vaikui įbauginti. Vaikas gali pradėti bijoti mikrobų, mašinų, šunų, nepažįstamų žmonių, kitų vaikų ir pan., stebėdamas, k¹ tėvai sako ar koks jų santykis su šiais dalykais. Kuo labiau vaikas bijo savo tėvų ar pavojingo pasaulio, tuo labiau jis išstums savo priešiškum¹ tėvams.

Meilė. Paradoksaliu būdu meilė gali būti dar viena priežastis išstumti priešiškumui. Šiuo atveju Horney kalba apie netikr¹ meilź - t.y., toki¹, kada tėvai pastoviai kalba vaikui apie tai, kiek jie myli jį ir kaip daug jie aukojasi vaikui, tačiau iš tikrųjų nejaučia meilės ir šilumos jam. Horney mano, kas vaikas atpažįsta, kada tėvų meilė yra tikra ir jį nelengva suklaidinti tokiomis netikros meilės demonstracijomis ir išraiškomis. Tačiau vaikui tenka priimti šį pakaital¹, nes tai yra viskas, k¹ jis turi, ir dėl to jis vėl gi išstumia savo priešiškum¹, bijodamas prarasti tai, k¹ jis dar turi.

Šie trys faktoriai - bejėgiškumas, baimė ir meilė - skatina vaik¹ išstumti savo priešiškum¹ tam, kad jis išbengtų savo ir taip netvirtų santykių su tėvais pablogėjimo. Vaikui arba reikia jų, arba jis bijo jų arba bijo prarasti net t¹ meilź, kuri¹ jam dar siūlo.

Kaltė. Be to, mūsų kultūroje vaikai dažnai priverčiami jaustis kaltais dėl bet kokios priešiškumo tėvams išraiškos ar maišto prieš juos. Vaikas priverčiamas jaustis beverčiu,, nedoru ar nuodėmingu dėl savo pykčio išreiškimo ar net tik dėl pykčio jautimo. Kuo didesnź kaltź vaikas jaučia, tuo giliau jis išstums savo priešiškum¹.

Tad dėl vienos ar kelių priežasčių vaikas sulaiko savo priešiškum¹, kuris besikaupdamas pasireiškia pats savaime baziniu nerimu.

BAZINIS NERIMAS. GYNYBOS MECHANIZMAI

Bazinis nerimas - tai esminė Horney teorijos s¹voka. Jis apibrėžiamas kaip visk¹ apimantis, visur prasiskverbiantis ir stiprėjantis vienišumo ir bejėgiškumo priešiškame pasaulyje jausmas. Bazinis nerimas yra pagrindas, ant kurio vystosi neurozės ir kuris neatskiriamai susijźs su priešiškumo jausmu.



Taigi, bazinis nerimas yra visaapimantis - t.y., jis pasireiškia visuose žmogaus santykiuose su kitais žmonėmis. Žmogus nejaučia savo priešiškumo, kuris yra giliai išstumtas, tačiau jis gali pasireikšti nepaisydamas jo valios - įvairiais neurotiniais simptomais. Pasireiškimai gali būti įvairūs, tačiau ši jausminė būsena yra ta pati kiekvienam žmogui - jis jaučiasi mažas, nereikšmingas, bejėgis, apleistas ir paliktas valiai pavojingo pasaulio, kuris yra pasiruošźs jį apgauti, įžeisti, užpulti, pažeminti, išduoti. Suprantama, žmogus, ypač vaikystėje stengsis apsiginti nuo šių stiprių nerimo jausmų. Horney nuomone, mūsų kultūrai yra būdingi keturi tokios gynybos mechanizmai: meilės gavimas, buvimas paklusniu, jėgos pasiekimas ir atsitraukimas.

Meilės gavimas. Bandydamas išsaugoti kitų žmonių meilź ir šilum¹, žmogus iš tikrųjų tikisi, kad jei kiti žmonės mylės jį, jie jo neįskaudins. Yra keli būdai, kuriais žmogus gali siekti meilės - pvz.:, gali bandyti daryti visk¹, ko nori kitas, arba gali bandyti papirkti ar net grasinti kitiems, kad gautų meilės.

Paklusimas. Tai gynybos mechanizmas, kuris apima visišk¹ paklusim¹ kurio nors žmogaus ar visų žmonių norams. Toks žmogus vengs daryti bet k¹, kas galėtų supriešinti kitus. Žmogus nedrįsta kritikuoti ar kokiu nors būdu įžeisti kitus, jis išstumia visus savo poreikius ir norus, ir net negali apginti savźs nuo išpuolių, nes bijo, jog tokia gynyba gali supykdyti užpuolik¹. Horney mano, kad dauguma žmonių, kurie linkź elgtis paklusniai, galvoja, kad jie iš tikrųjų yra neegoistiški ir pasiaukojantys. Jiems atrodo, kad jeigu jie duoda kitiems žmonėms kažk¹, tada jie jų neužpuls.

Jėgos pasiekimas (attaining power). Šiuo gynybos mechanizmu žmogus gali kompensuoti savo bejėgiškumo jausm¹ ir pasiekti saugum¹, pasiekdamas koki¹ nors sėkmź ar patirdamas pranašumo prieš kitus jausm¹. Toks žmogus mano, kad jei jis yra stiprus, niekas jo neužpuls.

Atsitraukimas (withdrawal - izoliacija). Visi trys minėtieji gynybos mechanizmai turi vien¹ bendr¹ savybź: kuriuo žmogus besinaudotų, jis stengiasi įveikti nerim¹ per santykį su kitais

žmonėmis. Tuo tarpu galima gintis nuo nerimo ir izoliuojantis - atsitraukiant nuo kitų žmonių. Toks atsitraukimas greičiau yra psichologinis nei fizinis - žmogus bando tapti visiškai nepriklausomas nuo kitų žmonių, niekam nepatikėdamas savo išorinių ir vidinių poreikių patenkinimo. Pvz.:, toks žmogus gali siekti turto, kad be niekieno pagalbos galėtų pats apsirūpinti. Tačiau prikaupźs turto toks žmogus negali juo laisvai džiaugtis, nes nerimas skatina jį išsaugoti - jis jaučia nuolatinės grėsmės baimź. Nepriklausomybė savo psichologiniuose poreikiuose pasiekiama izoliuojantis ir atsiskiriant nuo kitų - t.y., nepriklausant nuo kitų savo emocinių poreikių patenkinime. Tuo pačiu tai apima ir žmogaus emocinių poreikių atbukinim¹ ir minimizavim¹. Žmogus pabėgdamas nuo emocinių kontaktų ir atsisakydamas savo poreikių tenkinimo apgina save nuo to, kad kiti žmonės gali jį įskaudinti.

Visi šie keturi gynybos mechanizmai turi vien¹ tiksl¹ - gynyb¹ nuo nerimo. Jie yra nukreipti į saugumo ir nusiraminimo užtikrinim¹, o ne į laimź ar malonum¹. Taigi, tai gynyba nuo skausmo, o ne geresnio būvio siekimas. Kita bendra šių gynybos mechanizmų savybė yra jų jėga ir stiprumas. Horney nuomone, jie gali būti stipresni net nei seksualiniai ar kiti fiziologiniai poreikiai. Jie sumažina nerim¹, bet tai žmogui kainuoja nuskurdint¹ asmenybź ir konflikt¹ su savo aplinka. Labai dažnai neurotikas nori užsitikrinti saugum¹ naudodamas kelis tokius mechanizmus, bet jų nesuderinamumas sukelia konflikt¹ tarp jų, pvz.:, žmogui reikia būti pranašesniu už kitus, tačiau jis nori būti ir mylimu. Tokie nesuderinamumai negali būti išsprendžiami, tad bandymai įveikti bazinį nerim¹ formuoja vis gilesnius konfliktus.

Neurotiniai poreikiai. Horney manė, kad bet kuris šių gynybos mechanizmų gali tapti pastovia asmenybės dalimi. Tokiu atveju jis įgyja motyvo ar poreikio savybes, kurios įtakoja žmogaus elgesį. Ji išvardija dešimt tokių poreikių, kuriuos laiko neurotiniais dėl to, kad tai yra iracionalūs žmogaus problemų sprendimo būdai:

1.     Meilė ir pritarimas (affection and approval).

2.     Dominuojantis gyvenimo draugas (dominant partner in life).

3.     Siauras ir apribotas gyvenimas (narrow and constricted limits to life).

4.     Jėga (power).




5.     Išnaudojimas (exploitation).

6.     Prestižas (prestige).

7.     Asmeninis žavesys (personal admiration).

8.     Asmeniniai pasiekimai ar ambicijos (personal achievement or ambition).

9.     Savipakankamumas ir nepriklausomybė (self-sufficiency and independence).

10.  Tobulumas ir nepažeidžiamumas (perfection and unassailability).

Tokių poreikių turi kiekvienas žmogus. Kiekvienas mūsų kartais įsis¹monina, kad mes norime išnaudoti kit¹ ar būti nepriklausomi nuo kitų žmonių, mums reikia meilės ir pritarimo ir t.t. Tačiau šie poreikiai patys savaime nėra neurotiški. Tokiais jie tampa tada,kai jie yra itin intensyvūs ir priverčia žmogų siekti jų patenkinimo, kaip vienintelės priemonės nuo bazinio nerimo. Tokiu atveju jų patenkinimas nesuteikia žmogui saugumo jausmo, bet tik padeda išvengti skausmingo nerimo. Todėl žmogus linkźs vėl tenkinti šį poreikį ir per prievart¹ (kompulsyviai) siekia jo patenkinimo bet kurioje situacijoje.

Vėlesnėje savo teorijoje Horney sugrupavo šiuos poreikius į tris grupes pagal tai, kiek jie parodo žmogaus nuostat¹ į save ir į kitus žmones. Ji mano, kad kiekvienas šių poreikių būtinai turi vien¹ šių elementų: judėjim¹ link žmonių, judėjim¹ prieš žmonės ir judėjim¹ nuo žmonių. Pvz.:, meilės ir pritarimo bei dominuojančio gyvenimo draugo poreikis apima judėjim¹ link žmonių. Judėjimas prieš kitus žmones apima jėg¹, išnaudojim¹, prestiž¹, žavesį ir ambicijas. Tuo tarpu savipakankamumo, tobulumo ir apriboto gyvenimo poreikia sudaro judėjim¹ nuo žmonių. Šias tris grupes Horney pavadino neurotinėmis tendencijomis.

NEUROTINĖS TENDENCIJOS (neurotic trends).KONFLIKTAS TARP JŲ

Neurotinės tendencijos atsiranda iš gynybinių mechanizmų, taigi, turi labai daug panašumų su jais. Iš esmės tai į asmenybź įsišaknijź ir apėmź j¹ vis¹ gynybiniai mechanizmai. Šios elgesio ir nuostatų tendencijos yra kompulsyvios, t.y., neurotiškas žmogus yra priverstas elgtis pagal vien¹ jų. Kiekviena šių tendencijų veda prie tam tikro elgesio ir asmenybės tipo.

Judėjimas link žmonių. Nuolanki (compliant) asmenybė. Nuolankiai asmenybei yra itin būdingas ypač stiprus meilės ir pritarimo poreikis - būti mylimam, norimam, reikiamam ir ginamam. Tokie žmonės išreiškia tokius savo poreikius visiems žmonėms, bet paprastai jie turi poreikį vienam žmogui - draugui ar vedybiniam partneriui - kuris prisiimtų atsakomybź už jų gyvenim¹ ir suteiktų apsaug¹ ir vadovavim¹. Tokie žmonės manipuliuoja kitais žmonėmis, ypač tuo savo partneriu tam, kad pasiektų savo tikslus. Taip darydami jie elgiasi tokiu būdu, kad kiti laikytų juos patraukliais. Todėl nuolankus žmogus dažnai yra nepaprastai jautrus ir greitai atsiliepia į kitų žmonių poreikius, ypač į kito žmogaus poreikį būti išklausytam, užjaustam ir suprastam. Kadangi nuolankus žmogus stengiasi gyventi pagal kitų žmonių idealus ir lūkesčius, todėl jis dažnai elgiasi taip, kad kiti laiko jį neįprastai neegoistišku, atidžiu ir maloniu. Santykiuose su kitais toks žmogus stengiasi su niekuo nesipykti ir todėl atsisako savo norų dėl kitų žmonių norų. Jis linkźs prisiimti kaltź ir nusileisti kitiems, stengiasi nepasakyti tvirtesnio žodžio, nekritikuoti ir nereikalauti nieko iš kitų. Taigi, jie darys visk¹ taip, kaip to reikalauja situacija ar kitas žmogus tam, kad gautų šilumos ir meilės.



Be tokių santykių su kitais, jis turi panašų santykį ir su savimi. Pagrindinis požiūrio į save elementas yra tai, kad jis jaučiasi es¹s bejėgis ir silpnas, k¹ lengvai pripažįsta sau ir kitiems, dažnai su užuominomis į galim¹ glob¹. Dėl tokio požiūrio į save jis laiko kiekvien¹ kit¹ žmogų geresniu ir pranašesniu nei jis. Net tokiose situacijose, kuriose jis yra itin kompetentingas, palyginus su kitais, toks žmogus vis viena laikys save silpnesniu. Kadangi nuolankaus žmogaus saugumo jausmas visiškai priklauso nuo kitų žmonių požiūrio į jį, jis tampa visiškai priklausomas nuo kitų. Tad jam reikia pastovaus pritarimo bei meilės ir bet koks atstūmimo - realaus ar įsivaizduojamo - ženklas yra jam katastrofa, skatinanti sutelkti jėgas, kad atgautų žmogaus, kuris juos atstūmė, meilź.

Derėtų atsiminti, kad tokį elgesį skatina išstumtas priešiškumas. Horney mano, kad tokie žmonės yra išstūmź stiprius pagiežos ir keršto jausmus, nor¹ kontroliuoti, išnaudoti ir manipuliuoti kitais žmonėmis, ir visiškai neturi jokio susidomėjimo kitais - priešingai, nei jie rodo savo elgesiu. Išstumti jausmai ir norai turi būti sulaikyti (nors kartais netikėtai prasiveržia), tad jie tampa dar nuolankesniais.

Judėjimas prieš žmones. Agresyvi asmenybė. Agresyvi asmenybė yra visiška priešingybė nuolankiam tipui. Tokie žmonės gyvena pasaulyje, kur, kaip jie jį supranta, kiekvienas yra priešas ir išgyvens tik stipriausias. Pasaulyje galioja džiunglių įstatymai, pagal kuriuos labiausiai vertinama žmogaus stiprumas ir žiaurumas. Nors jo motyvacija yra tokia pati kaip ir nuolankaus tipo - bazinio nerimo pašalinimas - agresyvus tipas niekada neišreikš tokios akivaizdžios atstūmimo baimės. Jis elgsis kietai, despotiškai, nepaisydamas kitų žmonių. Jam taip gyvybiškai svarbu įgyti pranašum¹ ir kontrolź, kad jis visada stengsis atlikti visk¹ geriau už kitus. Pralenkdamas kitus ir įgydamas pripažinim¹ jis jaučia pasitenkinim¹ dėl to, kad kiti pripažįsta jo jėg¹ ir pranašum¹. Jis turi pralenkti kitus, todėl kiekvien¹ žmogų vertina pagal tai, kiek naudingi gali būti santykiai su juo. Agresyvus tipas nepripažįsta jokio nusileidimo kitiems - jie ginčijasi, kritikuoja, reikalauja ir manipuliuoja - daro visk¹, kad pasiektų ir išlaikytų pranašumo ir jėgos jausm¹. Kadangi jis stengiasi tapti geriausiu, jis gali daug dirbti ir iš tiesų sulaukti pasisekimo darbe, nors ir negaus jokio pasitenkinimo iš darbo paties savaime, nes tai tėra tik priemonė tikslui pasiekti.

Toks žmogus jausmus laiko silpnumo požymiu, todėl stengiasi išvengti bet kokio jausmo, kuris jį padarytų silpnesniu. Todėl jis itin nemėgsta silpnų žmonių, kurie jam potencialiai gali sužadinti gailesčio jausm¹, kurį jis be gailesčio nuslopina kuo stipriau įskaudindamas silpnesnį už save. Toks žmogus gali atrodyti labai užtikrintas savimi ir pasitikintis savo sugebėjimais, tačiau kaip ir nuolanki asmenybė, jis yra išstūmźs nesaugum¹ ir nerim¹, nuo kurių ginasi tokiu savo elgesiu.

Judėjimas nuo žmonių. Izoliuota (detached) asmenybė. Izoliuota asmenybė linkusi palaikyti emocinį atstum¹ su visais kitais žmonėmis. Toks žmogus neturi įsivelti į santykius su kitais jokia kaina. Jis neturi mylėti, nekźsti ar net bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Tam kad pasiektų visišk¹ atitolim¹, jis stengiasi tapti visiškai savipakankančiu žmogumi, k¹ daro su dideliu išradingumu. Todėl jis stengiasi kuo geriau išvystyti savo paties išteklius, garantuojančius visišk¹ nepriklausomybź - arba turtingum¹, arba asketizm¹. Toks žmogus turi beveik desperatišk¹ privatumo poreikį. Jam reikia kuo daugiau (kiek tik įmanoma) praleisti laiko vienam. Jam sunku dalintis su kitais net muzikos klausymusi. Jo nepriklausomybės poreikis daro jį ypač jautrų viskam, kas primena bandym¹ įtakoti, įpareigoti ar priversti jį kažk¹ atlikti. Jis stengiasi vengti tokių ribojančių situacijų ir žmonių, tad jis nemėgsta tvarkaraščių, ritualų, vedybų, ilgalaikių kontraktų ir net ankštų sienų.

Izoliuotas žmogus taip pat patiria nor¹ jaustis pranašesniu už kitus, bet ne visai taip, kaip tai patiria agresyvios asmenybės. Izoliuotas tipas negali aktyviai varžytis su kitais žmonėmis dėl pranašumo, todėl jis jaučiasi taip, lyg jo pranašumas turėtų būti pripažįstamas automatiškai, be pastangų iš jo pusės. Vienas iš tokio pranašumo pasireiškimų yra jausmas, kad tu esi iš tiesų unikalus, vienintelis ir nepakartojamas (galbūt dar ir nesuprastas), iš visų išsiskiriantis žmogus.

Kadangi izoliuotas žmogus nenori įsitraukti į bet kokius santykius su kitais žmonėmis, jis neigia bet kokį jausm¹ kitiems, ypač meilź ir neapykant¹. Suartėjimas jam reiškia konflikt¹, todėl jo turi būti vengiama. Dėl tokių būtinų savo emocinių poreikių apribojimų izoliuotas tipas ypatingai pabrėžia proto ir logikos svarb¹ arba gali kanalizuoti savo jausmus kūryboje.

Horney teigia, kad neurotikas turi vien¹ dominuojanči¹ tendencij¹, bet jam kažkokiu laipsniu būdingos ir kitos dvi. Pvz.:, ypač dominuojantis ir agresyvus žmogus turi tam tikrus nuolankumo ir izoliacijos poreikius. Tačiau elgesį ir nuostatas į kitus žmones bei save, žinoma, nulemia dominuojanti tendencija. Tai būdas galvoti ir veikti taip, kad bazinis nerimas slopinamas geriausiai, ir bet koks nukrypimas nuo jo žmogui yra grėsmingas. Todėl kitos dvi tendencijos yra aktyviai slopinamos. Bet tai tik blogina padėtį, nes išstumtos tendencijos jėga gali būti labai didelė, tad neurotiškas žmogus būtinai patiria konflikt¹, kuris kyla dėl šių trijų tendencijų nesuderinamumo. Tokį konflikt¹ patiria ir normalūs žmonės, tik kiek mažesniu laipsniu. Nes normalus žmogus gali išreikšti visas tris tendencijas - ji kartais gali būti agresyvus, kartais nuolaidus ir kartais pasitraukźs - t.y., taip, kaip to reikalauja situacija. Šios trys tendencijos, tokiu atveju, papildo viena kit¹. Todėl normalus žmogus yra lankstesnis nei neurotikas, kuris yra rigidiškas (nelankstus) ir todėl reaguoja į visas situacijas vienodai, ieškodamas jose tik to, kas galėtų patenkinti jo vienintelį poreikį išvengti bazinio nerimo.








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 748
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site