Darbo rinkos mokymo tendencijų analizė

Darbo rinkos mokymo tendencijų apžvalga ir vertinimas

Nemaž¹ poveikį stabiliam ekonomikos augimui ir šalies įmonių konkurencingumui daro žmogiškųjų išteklių kokybė, jų atitiktis darbo rinkos poreikiams bei jų gebėjimas vystyti veiklas, kuriančias aukšt¹ pridėtinź vertź. Šalies švietimo sistema lemia tinkamų ir darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų parengim¹.

Dabartinź Lietuvos švietimo sistem¹, remiantis Lietuvos švietimo klasifikacija, sudaro 7 lygmenys. Visa sistema susideda iš formaliojo ir neformaliojo ugdymo, mokymo ir studijų įstaigų bei organizacijų tinklo; ja naudojantis įgyjama specializacija ar tobulinama profesinė kvalifikacija (žr. 5 pried¹). Nuo asmenų įgyjamos specializacijos kokybės priklauso darbo rinkos poreikių tenkinimas. Specializacija gali būti įgyjama pasirinkus profesinį mokym¹, aukštesnįjį moksl¹, aukštojo mokslo studijas arba pasinaudojus Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamomis galimybėmis (žr. 56 pav.).

Lietuvoje šiuo metu veikia 91 valstybinė ir nevalstybinė profesinė mokykla, 1 aukštesnioji mokykla, 28 valstybinės ir nevalstybinės kolegijos, 22 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai. Universitetų ir kolegijų yra perpus mažiau nei profesinių mokyklų, tačiau daugiausia besimokančiųjų yra būtent šiose mokymo įstaigose (žr. 57 pav.).

Darbo rinkai reikalingų specialistų rengimu taip pat rūpinasi Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Tarnyb¹ sudaro Centrinė tarnyba, septynios Teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos bei 10 darbo rinkos mokymo centrų (DRMC). Pagrindinės darbo rinkos mokymo centrų veiklos kryptys – suaugusiųjų, tarp jų – bedarbių, profesinis mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos tobulinimas ir konsultavimas. Kadangi darbo rinkos profesiniame mokyme darbo rinkos mokymo centrams tenka pagrindinis vaidmuo, toliau analizuosime tik darbo rinkos mokymo centrų veikl¹.

Atlikus duomenų apie besimokančiuosius skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse analizź, paaiškėjo, kad daugelis jų rinkosi aukštojo mokslo studijas ir tokių asmenų skaičius nuolat augo. Antra pagal dydį besimokančiųjų dalis yra asmenys, pasirinkź profesinį mokym¹, tačiau ji žymiai mažesnė nei pasirinkusiųjų aukštojo mokslo studijas. Asmenų, besimokančių pagal profesinio mokymo programas nuo 2000–2001 mokslo metų, skaičius kito netolygiai ir kiekvienais mokslo metais sudarė apytikriai apie 44–47 tūkst. Besimokančiųjų profesinėse mokymo įstaigose 2006–2007 m. skaičius sumažėjo 3% lyginant su praėjusiais metais. Taigi ateityje didži¹j¹ dalį darbo jėgos sudarys asmenys, įgijź aukšt¹jį išsilavinim¹.

Bendro kiekvienos iš mokymo įstaigų baigusiųjų skaičiaus analizė parodė, kad daugiausia asmenų įgyja aukšt¹jį išsilavinim¹. Baigusių aukštojo mokslo studijas (tiek universitetines, tiek neuniversitetines) asmenų skaičius auga, atitinkamai augant besimokančiųjų skaičiui. 2007 m., palyginus su 2002 m., asmenų, baigusiųjų aukštojo universitetinio mokslo studijas, skaičius išaugo 59%. Pastebėta, kad ypač išaugo asmenų, baigusių aukštojo neuniversitetinio mokslo studijas (jei 2002 mokslo metų pabaigoje tokių asmenų buvo tik 32, tai 2007 m. – 12457) (žr. 57 pav.).

Tuo tarpu parengtų specialistų skaičius profesinėse mokyklose nuolat mažėjo. 2007 m., palyginus su 2002 m., parengtų specialistų buvo 15% mažiau, jose besimokančiųjų skaičiui beveik nepakitus. Darbo rinkos mokymo centruose šiuo metu parengiama dvigubai daugiau asmenų, įgyjančių tam tikr¹ profesinź kvalifikacij¹, nei profesinėse mokyklose. Tikėtina, kad ši profesinio rengimo priemonė yra populiaresnė dėl to, kad asmuo gali įgyti tam tikr¹ profesinź kvalifikacij¹ ne ilgiau kaip per vienus metus (priklausomai nuo pasirinktos mokymo programos). Tuo tarpu mokslas profesinėse mokyklose trunka nuo vienų iki ketverių metų (priklausomai nuo profesinio mokymo pakopos). Todėl galima daryti prielaid¹, kad galimybė greičiau įgyti norim¹ profesinź kvalifikacij¹ lemia didesnį darbo rinkos mokymo centrų populiarum¹. Pastebėta, jog asmenų, mokomų pagal profesinio mokymo programas darbo rinkos mokymo centruose, skirtingai nei profesinėse mokyklose, skaičius nuo 2000 m. nuolat augo ir 2006 m. sudarė 175% 2000 m. lygio (žr. 57 pav.).

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos pateikiamomis veiklos ataskaitomis

Rengiamų specialistų pagal švietimo sritis analizė parodė, jog analizuojamuoju laikotarpiu (2002–2007 metais) mokymo įstaigose daugiausia buvo parengta verslo ir administravimo, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, pedagogikos, architektūros ir statybos bei gamybos ir perdirbimo specialistų. 58 paveiksle pateikiamas analizuojamuoju laikotarpiu parengtų skirtingų studijų sričių specialistų pasiskirstymas pagal mokymo įstaigas.

Analizė rodo, jog universitetuose, kolegijose, aukštesniosiose mokyklose verslo ir administravimo specialistų analizuojamuoju laikotarpiu parengiama beveik dvigubai daugiau nei kitų sričių specialistų. Didžioji dalis šios srities specialistų yra parengiama aukštosiose mokyklose. Pedagogikos srities specialistų taip pat daugiausia parengiama aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose.

Profesinėse mokyklose analizuojamuoju laikotarpiu daugiausia buvo parengta inžinerijos ir inžinerinių profesijų specialistų. Šios mokymo įstaigos taip pat pirmauja pagal rengiamų architektūros ir statybos bei gamybos ir perdirbimo specialistų skaičių. Pastebėta, kad profesinėse mokyklose parengtų specialistų pasiskirstymas pagal pasirinkt¹ studijų sritį yra tolygesnis nei kitose mokymo įstaigose.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Parengtų specialistų skaičiaus pokyčių skirtingose mokymo įstaigose analizė parodė, kad universitetuose, lyginant 2007 m. su 2002 m., labiausiai išaugo socialinių mokslų srities specialistų rengimas (218,6%). Didžiausi parengtų specialistų skaičiaus pokyčiai taip pat yra kompiuterijos (147,7%), socialinių paslaugų (145,7%), veterinarijos (111,1%), verslo ir administravimo (82,8%) studijų srityse. Labiausiai sumažėjo universitetuose parengtų saugos paslaugų ir paslaugų asmenims specialistų skaičius, atitinkamai 71,6% ir 46,7%.

Kolegijose, lyginant 2007 m. su 2004 m., parengtų specialistų skaičius labiausiai išaugo architektūros ir statybos srityje (323,8%). Taip pat žymiai išaugo ir parengtų pedagogikos (305,8%), aplinkosaugos (215,2%), transporto paslaugų (173,9%), inžinerijos ir inžinerinių profesijų (167,1%) specialistų skaičius. Labiausiai sumažėjo parengtų veterinarijos (45,5%) ir teisės (24,6%) specialistų skaičius.

Aukštesniosiose mokyklose analizuojamuoju laikotarpiu visų sričių rengiamų specialistų skaičius nuolat mažėjo. Tai lėmė nuolat mažėjantis aukštesniųjų mokyklų skaičius. Nuo 2004 m. mokslo metų pradžios aukštesniosiose mokyklose nėra parengiama kompiuterijos ir veterinarijos specialistų, o nuo 2006 m. mokslo metų pradžios taip pat nėra parengiama saugos paslaugų, teisės ir aplinkosaugos specialistų. Labiausiai sumažėjo aukštesniosiose mokyklose parengtų sveikatos priežiūros bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės specialistų (99%), o mažiausias parengtų specialistų skaičiaus pokytis pastebėtas humanitarinių mokslų srityje. Palyginus 2007 m. su 2002 m., šios srities specialistų parengimas aukštesniosiose mokyklose sumažėjo 27,8%. Šiuo metu vienintelėje likusioje aukštesniojoje mokykloje aukštesniųjų studijų veikla nėra vykdoma. Taigi artimiausiu metu specialistai, turintys aukštesnįjį tam tikros srities išsilavinim¹, nebus rengiami.

Profesinėse mokyklose parengtų specialistų skaičiaus pokyčių analizė parodė, kad labiausiai išaugo saugos paslaugų specialistų parengimas. Lyginant 2007 m. su 2002 m., saugos paslaugų specialistų parengta 508% daugiau, toliau atitinkamai seka išaugźs parengtų sveikatos priežiūros (300%) ir socialinių paslaugų (144,2%) specialistų skaičius. Labiausiai sumažėjo parengtų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei gamybos ir perdirbimo specialistų skaičius, atitinkamai 60,3% ir 37,7%.

Darbo rinkos mokymo centruose (DRMC) rengiami asmenys gali įgyti I-ojo arba II-ojo lygio profesinź kvalifikacij¹ arba įgyti leidim¹ atlikti konkretų darb¹ pagal įvairias profesinio mokymo programas. Šiuo metu darbo rinkos mokymo centruose profesinź kvalifikacij¹ galima įgyti pagal 482 mokymo programas. Mokymo programos suformuotos šiose švietimo srityse: aplinkosaugos, architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, kompiuterijos, meno, paslaugų asmenims, saugos paslaugų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, verslo ir administravimo. Daugiausia darbo rinkos mokymo programų yra parengta verslo ir administravimo srityje, gamybos ir perdirbimo, inžinerinių profesijų bei meno ir dizaino srityse. Darbo rinkos profesinio mokymo programos yra nuolat papildomos ir atnaujinamos konsultuojantis su darbdaviais. Dažniausiai darbo rinkos mokymo centrų paslaugomis naudojasi bedarbiai, darbdavių nukreipti mokytis asmenys bei atvykusieji savo iniciatyva. Nuo 2002 m. nuolat auga asmenų, kurie yra darbdavių nukreipiami mokytis į darbo rinkos mokymo centrus, skaičius (žr. 59 pav.). Ši tendencija taip pat atspindi augantį darbuotojų, turinčių tam tikros srities profesinį parengim¹, poreikį.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos duomenimis.

Siekiant išsiaiškinti, kokių specialistų pagal skirtingas studijų sritis yra rengiama daugiausia, buvo atlikta daugiausia specialistų parengiančių studijų sričių detalizacija. Atliekant detalizacij¹ pagal mokymo programas, būtina pažymėti, kad dėl skirtingo kiekvieno lygmens studijų paskirties skiriasi ir įgyjamos specializacijos pobūdis. Universitetai ir kolegijos suteikia plataus pobūdžio tam tikros srities išsilavinim¹, o aukštesniosiose ir profesinėse mokyklose įgyjama siauresnė tam tikros studijų srities specializacija. Atsižvelgiant į tai, verslo ir administravimo srities kvalifikacij¹ įgijusių specialistų detalizacija pateikiama tik aukštesniosiose ir profesinėse mokyklose.

Detalizavus verslo ir administravimo srities programas aukštesniosiose mokyklose, 2002–2007 metų laikotarpiu daugiausia buvo parengta specialistų pagal buhalterinės apskaitos (4706 asmenys) bei valdymo ir administravimo (3436 asmenys) mokymo programas. Profesinės mokyklos pagal ši¹ studijų sritį daugiausiai parengė darbo organizavimo (9623 asmenys), sekretorių ir kontoros darbo (2723 asmenys) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (1911 asmenys) specialistų. Pedagogikos specialistų detalizacija pagal mokymo programas šiame darbe nebus atliekama, kadangi šios srities specialistų paklausa nebuvo analizuota.

Atlikus detalizacij¹ inžinerijos ir inžinerinių profesijų srityje, paaiškėjo, kad universitetai šioje srityje per 2002–2007 metų laikotarpį daugiausia parengė mechanikos, elektronikos ir pramonės inžinerijos specialistų, mažiausia – matavimų (geodezijos) ir chemijos inžinerijos. Kolegijose atitinkamu laikotarpiu daugiausia parengta transporto, pramonės ir statybos inžinerijos specialistų, mažiausia – mechanikos inžinerijos ir energetikos specialistų. Aukštesniosiose mokyklose daugiausia buvo parengta variklinių transporto priemonių bei elektronikos ir automatikos specialistų. Profesinės mokyklos inžinerijos ir inžinerinių profesijų srityje daugiausia parengė variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių specialistų, mechanikos ir metalo darbų bei elektros ir energijos specialistų (žr. 60 pav.).

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Statybos ir architektūros srityje 2002–2007 metų laikotarpiu daugiausia buvo parengta statybos ir statybos inžinerijos specialistų. Pažymėtina, kad aukštosiose mokyklose rengiami tik statybos inžinerijos specialistai, o aukštesniosiose ir profesinėse mokyklose be statybos inžinerijos rengiami ir įvairių statybos srities profesijų specialistai. Lyginant 2007 m. parengtų statybos ir statybos inžinerijos specialistų skaičių su 2002 m., šių specialistų rengimas profesinėse mokyklose išaugo 23%. Taip pat šiek išaugo ir parengtų statybos inžinerijos specialistų skaičius universitetuose, atitinkamai 3%, tačiau analizuojamuoju laikotarpiu parengtų statybos inžinerijos specialistų skaičius kito netolygiai. (žr. 61 pav

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Gamybos ir perdirbimo specialistų analizuojamuoju 2002–2007 metų laikotarpiu daugiausia parengė aukštesniosios ir profesinės mokyklos. Aukštesniosios mokyklos daugiausia parengė specialistų pagal maisto produktų gamybos mokymo programas, o profesinės mokyklos – pagal tekstilės, aprangos, odos ir avalynės mokymo programas. Tiek aukštesniosios, tiek profesinės mokyklos parengė labai mažai specialistų pagal medžiagų (medienos, popieriaus, plastiko, stiklo) mokymo programas (žr. 62 pav.). Aukštesniosiose mokyklose pagal medžiagų program¹ rengiami baldų ir medienos gaminių, stiklo dirbinių, dailiosios keramikos technologai. Profesinėse mokyklose pagal ši¹ program¹ rengiami baldžiai.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Darbo rinkos mokymo centruose 2004 m. I-ojo pusmečio–2007 m. I-ojo pusmečio duomenimis daugiausia asmenų buvo parengta pagal krovinių kabinėtojo, darbininko, dirbančio aukštalipių darbus, elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotojo bei kitas mokymo programas (žr. 63 pav.).

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos duomenimis

Per analizuojam¹ laikotarpį darbo rinkos mokymo centruose daugiausia asmenų yra parengiama pagal mokymo programas, kurios priskiriamos statybos ir statybos inžinerijos, profesinės sveikatos ir darbo saugos bei transporto paslaugų studijų sritims.

Atlikta darbo rinkos mokymo padėties apžvalga parodė, jog asmenys Lietuvoje labiausiai linkź rinktis aukštojo mokslo studijas, o profesinė kvalifikacija dažniausiai įgyjama darbo rinkos mokymo centruose. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo asmenų, įgyjančių aukšt¹jį neuniversitetinį išsilavinim¹ kolegijose. Galimybės įgyti aukštesnįjį išsilavinim¹ šiuo metu yra ypač ribotos, kadangi veikia tik viena aukštesnioji mokykla, o aukštesniųjų studijų veikla praktiškai nėra vykdoma. Šį pokytį lėmė tai, kad dauguma kolegijų buvo įsteigtos reorganizavus aukštesni¹sias mokyklas.

Įvertinus specialistų rengim¹, pažymėtina, kad daugiausiai buvo parengta asmenų, kurių įgyta specializacija susijusi su socialinių mokslų sritimi. Ši tendencija atsispindi visose mokymo įstaigose, nepriklausomai nuo įgyjamo išsilavinimo lygmens. Toliau pagal parengtų specialistų skaičių seka įvairūs technologinės ir inžinerinės srities specialistai. Daugiausiai šios srities specialistų parengiama profesinio rengimo mokymo įstaigose.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos švietimo sistema, siekiant padidinti jos efektyvum¹, buvo nuolat reformuojama ir šis procesas vis dar tebevyksta. Kaip teigia J. Ruškus ir kt. (2005), Lietuvoje turi būti sukurta tokia švietimo sistema, kuri padėtų asmeniui įgyti profesinź kvalifikacij¹, atitinkanči¹ šiuolaikinių technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį ir sudarytų s¹lygas mokytis vis¹ gyvenim¹. Vienas iš būdų įvertinti švietimo sistemos efektyvum¹ – išanalizuoti, kaip specialistų rengimas atitinka darbo rinkos poreikius. 

Darbo rinkos mokymo tendencijų analizės palyginimas su atliktu tyrimu

Reikiamos kokybės ir kiekio specialistų rengimas reiškia tinkam¹ darbo rinkos poreikių tenkinim¹. Atsižvelgiant į atliktus darbo paklausos tyrimo rezultatus bei į darbo rinkos mokymo tendencijų analizź, galima teigti, jog švietimo sistema Lietuvoje nepakankamai tenkina darbo rinkos poreikius.

Pirmiausia paminėtina, kad šiuo metu labiausiai reikalingi profesinės srities parengim¹ turintys specialistai, o švietimo sistema daugiausia parengia aukšt¹jį išsilavinim¹ turinčių specialistų (žr. 7 lentelź). Skirtumas tarp profesinį parengim¹ turinčių asmenų ir aukšt¹jį išsilavinim¹ turinčių asmenų nuolat auga, nes parengtų specialistų profesinėse mokyklose skaičius mažėja, o aukštosiose – auga. 2007 m. mokslo metų pabaigoje skirtumas tarp profesinėse ir aukštosiose mokyklose parengtų specialistų sudarė 3,4 karto.

1 lentelė

Parengtų specialistų skaičius (tūkst.) profesinėse ir aukštosiose mokyklose

2002–2007 metais

Pastaba: lentelė sudaryta autorių, remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros studijoje (2007) teigiama, kad esant tam tikro išsilavinimo darbo jėgos pertekliui, darbo rinkoje veikia išstūmimo efektas – aukštesnio išsilavinimo darbuotojai „nusileidžia profesijų kopėčiomis žemyn“, dirbdami jų kvalifikacijos neatitinkantį darb¹ ir taip išstumdami žemesnės kvalifikacijos darbuotojus iš darbo rinkos. Taip pat prarandamos ir investicijos į asmens su aukštuoju išsilavinimu parengim¹, nes įgijźs aukšt¹jį išsilavinim¹ asmuo pasirenka darb¹, kuris nereikalauja įgytų žinių ir gebėjimų panaudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu darbo rinkoje darbuotojų trūkumo problema yra ypač ryški, todėl trūksta ne tik profesinį, bet ir aukšt¹jį išsilavinim¹ turinčių asmenų.

Atsižvelgiant į šias tendencijas, toliau bus detalizuojami profesinio ir aukštojo išsilavinimo švietimo sistemos lygmenys. Šie lygmenys detalizuojami pagal paklausiausias atitinkam¹ profesij¹ turinčių darbuotojų grupes ir pagal mokymo įstaigų parengtas mokymo programas.

Pagal profesinio rengimo programas 2002–2007 metų laikotarpiu daugiausia parengta variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių, darbo organizavimo, statybos ir statybos inžinerijos bei kt. sričių specialistų. Palyginus šiuos duomenis su atitinkamos srities profesinį išsilavinim¹ turinčių asmenų poreikiu, galima teigti, kad pagal profesinio mokymo programas rengiami specialistai turėtų tenkinti metalo apdirbimo, mašinų gamybos ir giminiškų profesijų darbininkų, statybininkų montuotojų, statybininkų apdailininkų, mašinų operatorių ir surinkėjų, tekstilininkų, siuvėjų ir giminiškų profesijų darbininkų poreikius (žr. 8 lentelź). Atsižvelgiant į mokymo programas, pagal kurias parengiama daugiausiai specialistų, visiškai nepatenkinamas tik variklinių kelių transporto priemonių vairuotojų poreikis. Remiantis darbo paklausos tyrimo analizės duomenimis, specialistų, kurių daugiausiai parengiama, paklausa yra didžiausia, todėl darytina išvada, kad bendras specialistų, parengtų pagal profesinio mokymo programas, skaičius nepakankamai tenkina darbo rinkos poreikius. Atitinkamų sričių specialistų reikia daugiau, nei kad jų yra parengiama mokymo įstaigose. Šių tendencijų priežastis galėtų būti mažas profesinėse mokyklose rengiamų asmenų skaičius.

2 lentelė

Paklausiausių darbuotojų grupių ir mokymo programų, pagal kurias parengta daugiausiai profesinį išsilavinim¹ turinčių specialistų, palyginimas

Pastaba: lentelė sudaryta autorių, remiantis darbo paklausos tyrimo ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

2002–2007 metų laikotarpiu daugiausia specialistų aukštosiose mokyklose buvo parengta pagal verslo ir administravimo, mokytojų rengimo ir pedagogikos bei inžinerijos ir inžinerinių profesijų mokymo programas. Šių sričių specialistų rengimas turėtų tenkinti darbo rinkos, ypač verslo ir administravimo specialistų, poreikius, tačiau remiantis darbo paklausos tyrimu, šiuo metu verslo specialistų paklausa yra didžiausia (žr. 9 lentelź). Darytina išvada, kad nors aukštosiose mokyklose parengiama daugiausia paklausiausių sričių specialistų, jų skaičius išlieka nepakankamas patenkinti darbo rinkos poreikius.

3 lentelė

Paklausiausių darbuotojų grupių ir mokymo programų, pagal kurias parengta daugiausiai aukšt¹jį išsilavinim¹ turinčių specialistų, palyginimas

Pastaba: lentelė sudaryta autorių, remiantis darbo paklausos tyrimo ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis

Kitas ne mažiaus svarbus reikalavimas, kurį turėtų įvykdyti švietimo sistema, kad patenkintų darbo rinkos poreikius, – rengiamų specialistų kokybė. Pažymėtina, kad penktadalis apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų nurodė, jog Lietuvoje ruošiami specialistai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Tikėtina, jog ši problema kyla dėl neišvystyto įmonių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimo.

Apibendrinant galima teigti, kad specialistų rengimo sistema nepatenkina darbo rinkos poreikių nei kiekybinių, nei kokybinių parametrų atžvilgiu. Švietimo sistemos kiekybinių parametrų neatitikim¹ darbo rinkos poreikiams atspindi tai, jog paklausa specialistams, kurių daugiausia parengia mokymo įstaigos, išlieka didžiausia. Apžvelgus Lietuvos darbo rink¹, nustatyta, kad darbo pasiūlos mažėjimui didžiausi¹ įtak¹ daro dideli emigracijos mastai. Peršasi išvada, kad dėl emigracijos Lietuva netenka parengtų specialistų, o tai lemia nepakankam¹ darbo rinkos poreikių tenkinim¹.

Pasiūlymai rengiamų specialistų kokybei bei kiekiui ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problemai sprźsti

Atlikta darbo paklausos ir specialistų rengimo tendencijų analizė parodė, kad Lietuvos švietimo sistema netenkina darbo rinkos poreikių nei kiekybinių, nei kokybinių parametrų atžvilgiu. Dar viena svarbi problema – parengtų specialistų netolygus pasiskirstymas skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse, t. y. ypač daug aukšt¹jį išsilavinim¹ įgijusių asmenų. Pagrindinė neatitikimo pagal kiekybinius parametrus priežastis yra specialistų emigracija. Kokybinių parametrų neatitikim¹ darbo rinkos poreikiams s¹lygoja lemia ekonominės ir verslo aplinkos pokyčiai, prie kurių švietimo sistema nespėja prisitaikyti. Didelį aukšt¹jį išsilavinim¹ įgijusių asmenų skaičių lemia vyraujanti nuomonė, jog aukštosiose mokyklose įgyjamas išsilavinimas kokybiškesnis ir suteikiantis daugiau galimybių įsilieti į darbo rink¹.

Siekiant patenkinti kiekybinius darbo rinkos poreikius, būtina mažinti emigracijos mastus ir skatinti išvykusių asmenų reemigracij¹. Tam atitinkamai turi būti reguliuojama valstybės politika, kuri mažintų ekonominź migracij¹ skatinančius veiksnius. Kokybiniams darbo rinkos poreikių parametrams patenkinti būtina gerinti profesinio rengimo kokybź ir didinti profesinio išsilavinimo patrauklum¹. Ne mažiau svarbi ir aukštojo mokslo reforma, kuri turi būti organizuojama taip, kad aukšt¹jį išsilavinim¹ įgytų asmenys, kurie vėliau gebėtų efektyviai panaudoti įgytas ir kurti naujas žinias. Dar vienas labai svarbus aspektas – įmonių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimo skatinimas. Kaip teigia J. Ruškus ir kt. (2005), profesinis rengimas be darbdavio dalyvavimo nėra adekvatus darbo rinkos poreikiams ir iš principo yra ydingas. Įmonių bendradarbiavimas ne tik su profesinėmis, bet ir su kitomis mokymo įstaigomis leistų užtikrinti rengiamų specialistų atitiktį darbo rinkos poreikiams ir pagreitintų švietimo sistemos persiorientavim¹ prie darbo rinkos poreikių.

Atitinkamos valstybės politikos svarba pabrėžiama ir 2007 m. Europos Vadovų Tarybos suformuotose pirmininkaujančios valstybės-narės išvadose. Jose teigiama, kad būtina vykdyti reformas ir iki galo įgyvendinti darbo program¹, visų pirma modernizuojant aukšt¹jį moksl¹, užtikrinant aukštos kokybės bei patrauklų profesinį švietim¹ ir mokym¹, taip pat įgyvendinant nacionalines mokymosi vis¹ gyvenim¹ strategijas.

Paminėtina, kad tiek emigracijos mažinimas, tiek švietimo sistemos tobulinimas, tiek bendradarbiavimo tarp įmonių ir mokymo įstaigų skatinimas yra glaudžiai tarpusavyje susijusios priemonės. Kiekvienos šių sričių įgyvendinimo sėkmė daro įtak¹ kitų sričių sėkmei, todėl būtina derinti taikomas priemones, kad būtų sukurta tokia švietimo sistema, kuri padėtų asmeniui įgyti specializacij¹, atitinkanči¹ darbo rinkos poreikius ir sudarytų s¹lygas mokytis vis¹ gyvenim¹.