Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Nedarbo rūšys, atsiradimo priežastys bei nedarbingumo lygis Lietuvoje

karjeros



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



PANEVĖŽIO 5-OJI VIDURINĖ MOKYKLA



Ekonomikos projektinis

darbas

Nedarbo rūšys, atsiradimo priežastys bei nedarbingumo lygis Lietuvoje

2008/2009 m.m.

Turinys:

Įvadas .

Nedarbas ir jo rūšys.

Nedarbo priežastys.

Bedarbių vyrų sudėtis pagal amžių 2003-siais metais. Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 2003-siais metais.

2007 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats žemiausias Baltijos šalyse.

Vidutinis nedarbo lygis 2008-aisiais, jo augimas.

Kas įtakoja nedarbo lygį.

Išvados.

Įvadas

Nedarbas – bene aktualiausia problema šių dienų žmogui. Daugelio nuomone, nedarbas galbūt ir mažėja, tačiau atlyginimai yra per maži. Bet, jeigu būtų mokamas aukštas užmokestis už darb¹, tai įtakotų darbo vietų mažėjim¹ ir nedarbo lygio kilim¹ mūsų šalyje. Tačiau nedarbo lygis priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir nuo kitų daugybės veiksnių, kurie bus ištirti darbe. Norint galutinai išsiaiškinti, kodėl nedarbo lygis didėja arba mažėja, kas jį įtakoja ir kaip tai veikia žmonių gyvenim¹, svarbu pateikti ne tik statistinius duomenis, bet ir teorinį pagrind¹: kas yra nedarbo lygis, kokių rūšių jis gali būti ir kitus teorinius aspektus, padėsiančius mums giliau susipažinti su nedarbu Lietuvoje

Nedarbas ir jo rūšys

Darbo ištekliai yra darbingo amžiaus (nuo 18 metų) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo ištekliais nelaikomi ir kareiviai, studentai , ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės, nors jų darbas gali būti daug sunkesnis už dirbančiu firmose ir įstaigose, t.y. tiesiogiai gamyboje.

Bedarbiai - tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.

Darbo išteklius sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius.

Nedarbo lygis = Bedarbių skaičius / Darbo išteklių skaičiaus * 100 %

Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis kuri darbo išteklių dalis neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčiu dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais, procentinė išraiška. Taigi nedarbo lygis parodo, koks yra visų darbo išteklių bedarbių procentas.

Išskiriamos tokios nedarbo rušys: prislėgtasis nedarbas, tekamasis nedarbas, struktūrinis nedarbas, ciklinis nedarbas.



Prislėgtasis nedarbas: Įsivaizduokite, kad jau kurį laik¹ neturite darbo. Aktyviai jo ieškojote, apėjote visas galimas įdarbinimo įstaigas, bet viskas veltui. Tada tenka pasikliauti giminių, draugų, darbo biržos globa. Kadangi nuotaika subjurusi, jaučiatės prislėgtas, tai darbo paieškas nutraukiate kaip beviltiškas.Taigi jūs, kaip bedarbis, aktyviai neieškantis darbo, neįsiregistruojate į darbo birž¹ ir esate nelaikomas bedarbiu.

Antra vertus, reikia išlaikyti šeim¹, mokėti už but¹, paslaugas ir pan. Tenka ieškoti bet kokio darbo. Ir tai gali būti padienis, ne visos darbo dienos ar savaitės darbas, darbas žemesnės kvalifikacijos nei turima. Toks nedarbas vadinamas paslėptuoju nedarbu. Paslėptasis nedarbas ir neoficialus užimtumas apima 15 – 20 % ekonomiškai aktyvių Lietuvos gyventojų.

Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas. Termin¹ „tekamasis“ nedarbas ekonomistai vartoja kalbėdami apie tokius darbuotojus, kurie ieško darbo arba tikisi jį greitai gauti artimiausioje ateityje. Kai žmogus gali laisvai rinktis veiklos rūšis ir darbo vietas, kiekvienu konkrečiu laikotarpiu dalis darbuotojų atsiduria „tarp darbų“. Vieni keičia darbo vietas savanoriškai, kiti ieško naujo darbo atleisti iš ankstesniojo, treti laikinai netenka sezoninio darbo. Taigi visada atsiras žmonių, kurie nedirba dėl neišvengiamų priežasčių.

Struktūrinis nedarbas – nedarbo forma, kuri¹ s¹lygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos reikalavimų.

Termin¹ „struktūrinis“ ekonomistai vartoja sudėties prasme. Laikui bėgant vartotojų paklausa ir technologija gerokai pakinta, o tai savo ruožtu keičia visuminės paklausos darbo jėgai sudėtį. Dėl tokių ūkinės veiklos pokyčių kai kurių profesijų paklausa sumažėja arba visiškai išnyksta, o paklausa kitų, įskaitant naujas profesijas, išauga.

Antai ilgalaikiai vartotojų pirmenybių pasikeitimai, taip pat ir geografinis darbo vienetų pasiskirstymas, s¹lygojanti žmonių migracija, gali sukelti struktūrinį nedarb¹. Nedarbas atsiranda dėl to, kad darbo rinka į šiuos pokyčius reaguoja lėtai.

Ciklinis nedarbas – nedarbas, s¹lygojamas bendro ekonomikos nuosmukio.

Ciklinį nedarb¹ sukelia tokia ūkinės veiklos ciklo fazė, kuriai būdingas visuminių išlaidų nepakankamumas. Tai gamybos mažinimo ir nuosmūkio laikotarpis, kai visuminė paklausa prekėms ir paslaugoms mažėja, krinta užimtumas ir nedarbas didėja.

Šiandien žodis „nedarbas“ daugeliui asocijuojasi su individo finansiniais sunkumais. Tai tik vienas reiškinio aspektas.. Žmogus ištiktas priverstinio nedarbo, kenčia ir psichologiškai, ko ekonomistai nesugeba išmatuoti.

Nedarbo priežastys

Nedarbo mažinimo priemones galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: didinančias darbo pasiūl¹ ir didinančias darbo paklaus¹. Darbo pasiūla gali būti padidinta:

Tobulinant darbo rinkos paslaugas. Kai kurie asmenys bedarbiais yra dėl to, kad neturi reikiamos informacijos apie laisvas darbo vietas. Todėl geresnis gyventojų informavimas apie įsidarbinimo galimybes, laisvų darbo vietų duomenų banko kaupimas kompiuteriuose gali padėti mažinti tekam¹jį ir struktūrinį nedarb¹;

Tobulinant deficitinių specialybių profesionalų paruošim¹. Naujos arba laisvos darbo vietos dažniausiai būna skirtos specialistams. Tuo tarpu dauguma bedarbių yra nekvalifikuoti arba patekź į bedarbių kategorij¹ iš prarandančių reikšmź ūkio šakų.

Koreguojant valstybės pagalb¹ bedarbiams. Nedarbo pašalpos, išmokamos iš valstybės biudžeto, apsaugo žmones nuo skurdo. Tačiau šios pašalpos turi grįžtam¹j¹ įtak¹ nedarbo lygiui – jos padidina savanorišk¹ nedarb¹ ir pailgina darbo vietos ieškojimo trukmź.

Taigi šios išvardintos priemonės gali mažinti nedarb¹, didinant darbo pasiūl¹.

Bedarbių vyrų sudėtis pagal amžių 2003-siais metais.

Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 2003-siais metais.

2007 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats  žemiausias Baltijos šalyse

Statistikos departamentas praneša, kad gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis 2007 m. sudarė 4,3 procento, aukščiausias nedarbo lygis buvo 2001 m. – 17,4 procento.

Moterų ir vyrų nedarbo lygis 2007 m. buvo vienodas – 4,3 procento. Jaunimo nedarbo lygis 2007 m. sudarė 8,2 procento (2006 m. – 9,8 proc.). Didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo 2001 m. – 31,1 procento.

2007 m. šalyje buvo 69 tūkst. bedarbių – mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Didžiausias bedarbių skaičius buvo 2001 m. – 284 tūkst.

Jaunų (15–24 metų amžiaus) bedarbių skaičius kas metai mažėja. 2007 m. jų buvo 12 tūkst. Jaunų bedarbių daugiausia buvo 2000 m. – 54 tūkst.

Mažėjant bedarbių skaičiui, gerokai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, t. y. asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, skaičius. Per metus jų sumažėjo nuo 40 tūkst. 2006 m. iki 22 tūkst.

Užimtumo lygis pagal lytį skirtingas – vyrų užimtumas didesnis nei moterų. 2007 m. vyrų ir moterų užimtumo lygis sudarė atitinkamai 67,9 ir 62,2 procento.

Toliau didėja pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis, kuris 2007 m. išaugo iki 53,4 procento.

Daugiausia gyventojų 2007 m. dirbo pramonėje – 299 tūkst. , prekyboje – 262 tūkst.

Nedarbo lygis 2001–2007 m.

Procentais

Vidutinis nedarbo lygis 2008-aisiais

Vidutinis nedarbo lygis 2007 metais Lietuvoje buvo 4,6 proc. - 0,2 procentinio punkto mažiau nei 2006-aisiais.

Nedarbo lygis sausio 1-¹j¹ buvo 4,3 proc., o prieš metus šis rodiklis buvo 4,7 procento,darbo ieškojo daugiau nei 90,9 tūkst. žmonių, arba 4,3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.



Nedarbo lygis Lietuvoje auga

Bedarbių treči¹jį 2008 m. ketvirtį buvo 97,2 tūkst., per metus jų skaičius padidėjo 34 tūkst., o per ketvirtį jų skaičius išaugo 25 tūkst.

Didėja jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis. Treči¹jį 2008 m. ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 15 procentų, o pieš metus šios amžiaus grupės gyventojų nedarbo lygis sudarė 8,7 procento. Daugėja ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau. Per metus jų skaičius padidėjo 3 tūkst.. Nedarbo lygis treči¹jį 2008 m. ketvirtį Estijoje buvo 6,2, Latvijoje – 7,2 procento, o prieš metus – atitinkamai 4,2 ir 5,9 procento.

Kas įtakoja nedarbo lygį.

Natūralu, kad  didžiausias nedarbo lygis yra tarp 15 – 18 metų amžiaus grupės žmonių. T¹ įtakoja daugelis priežasčių:

Šeimos materialinė ir socialinė padėtis.

Gabumų stoka.

Žalingi įpročiai.

Bendraamžių įtaka.

Kita.

1. Šeimos materialinė ir socialinė padėtis – itin dažnas atvejis, kad vaikai iš asocialių šeimų, baigź pagrindinź mokykl¹, netźsia mokslų, bet ir nesirūpina darbo paieškomis. Iš vienos pusės, blogas tėvų įprotis naudotis valstybės pašalpomis pragyvenimui persiduoda ir jų vaikams. Kaimuose tokio amžiaus vaikai dažnai būna verčiami dirbti ūkio darbus arba patys pasirenka toki¹ savo ateitį. Materialiai apsirūpinusiose šeimose vaikų poreikius visiškai patenkina tėvai. O jų tėvai dėl laiko stokos ne visuomet pasirūpina turiningu užimtumu, t.y. mokslo arba darbo siekimu.

2. Gabumų stoka. Ne kiekvienas yra apdovanotas protu. Be to, šalutiniai veiksniai, kaip pavyzdžiui: sportas, hobis, ar kiti pomėgiai atima didži¹j¹ dalį laiko skirto mokslui ir jaunimas labiau linkźs mėgautis šiais pomėgiais

3. Žalingi įpročiai. Alkoholis, narkotikai ir kitos priklausomybź skatinančios medžiagos veda jaunim¹ degradacijos link.

4. Bendraamžių įtaka. Draugai, pažįstami ir kiti aplinkiniai turi didelės įtakos žmogaus gyvenime. Noras neatsilikti nuo kitų, priverčia jaun¹ žmogų sekti jų pėdomis: leisti tėvų sunkiai uždirbamus pinigus, priklausyti kuriai nors gaujai ar net sektai, paleistuvauti ir valkatauti.

Nedarbo lygio skirtumas tarp nedirbančių 65 metų ir vyresnių vyrų ir moterų susidaro dėl skirtingo darbingo amžiaus ribos. Vyrų nedarbo lygis yra aukštesnis, nes vyrai vėliau išleidžiami į pensij¹ nei moterys. Dėl to yra priversti dirbti vyresnio amžiaus, o garbingo amžiaus darbuotojai nėra paklausūs darbo rinkoje.

Išvados

Šiame darbe mes nuosekliai išnagrinėjome daugelį veiksnių, turinčių įtakos nedarbo lygio kitimui Lietuvoje. Pateikiame teorinź medžiag¹ ir priėjome tokias išvadas:

Didžiausias nedarbo lygis išlieka 15 – 24 metų amžiaus, t.y. aukštos kvalifikacijos neturinčių žmonių, grupėje.

Kvalifikuotų darbuotojų, turinčių aukšt¹jį išsilavinim¹, stygius lemia žem¹ nedarbo lygį ir tolesnį jo mažėjim¹.

Moterų nedarbo lygis yra mažesnis nei vyrų, nors paskutiniaisiais metais pastebimas vyrų nedarbo lygio mažėjimas.

Žemas šalies apmokėjimo lygis įtakoja „proto nutekėjim¹“ į užsienio šalis ir dėl to aukštos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo lygis taip pat mažėja.

Pastaraisiais metais pastebimas nedarbo lygio augimas tarp brandaus amžiaus žmonių dėl susidariusio požiūrio, kad jaunesni darbuotojai yra produktyvesni.

Literatūra:

https://litas.lt/krize/nedarbo-lygis-lietuvoje-auga/

https://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/72092

https://zinios.blog.mtgnewmedia.se/2008/11/28/nedarbo-lygis-lietuvoje-spali-maziausias-tarp-baltijos-saliu-eurostat/

www.google.lt

Bernardas Simanavičius, VGTU 





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1575
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved