Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

PALANGOS KURORTO SPORTO IR REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

turizmas

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas

(LRTI)



Palangos kurorto sporto ir rekreacinės infrastruktūros plėtros GALIMYBIŲ STUDIJA

1. Palangos kurorto reikšmė šalies ir Pajūrio regiono turizmo potiūriu

Palangos miesto savivaldybė yra Lietuvos Šiaurės vakaruose, Klaipėdos apskrities teritorijoje, utima 79 km² plotą . Tai sudaro 1,4 proc. Klaipėdos apskrities arba 0,12 proc. Lietuvos teritorijos.

Palangos mieste yra vienintelė Šventosios seniūnija, kuriai priklauso Šventosios ir Būtingės gyvenvietės. Miestas šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – Kretingos bei Klaipėdos rajonais, vakaruose – su Baltijos jūra (1.1. pav.).

1.1. pav. Palangos savivaldybės teritorija

 1 lentelė

Bendras plotas

7907,73 ha

miškai

2590,80 ha

keliai

67,06 ha

utstatyta teritorija

119,43 ha

vanduo

39,67 ha

2003 m. Palangos savivaldybėje gyveno 17,7 tūkst. gyventojų, tai sudaro 4,57 proc. visų Klaipėdos apskrities gyventojų. Tai tankiausiai apgyvendintas kurortas Lietuvoje (223 tm./1km2). Pagal tautinę sudėtį 94 proc. Palangos miesto gyventojų yra lietuviai, 2,7 proc. – rusai, likusieji - kitų tautybių tmonės. 54,15 proc. miesto gyventojų – moterys, 45,85 proc. – vyrai. Palangos gyventojų pasiskirstymas pagal amtių netymiai skiriasi nuo Lietuvos ir Klaipėdos apskrities proporcijų. Pensinio amtiaus gyventojai sudaro 19,3 proc. visų savivaldybės gyventojų.

Palangos kurortas Europoje tinomas nuo tarpukario. Labiausiai kurortas išgarsėjo ir išsiplėtė buvusios Tarybų Sąjungos laikotarpiu, tuo metu jis tapo stambiu visoje jos teritorijoje tinomu kurortu, kurį mėgo Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos gyventojai. Tada vasaros sezono metu savaitgaliais svečių skaičius siekdavo net 180 tūkst.

Šiandien Palanga – simbolinė Lietuvos vasaros sostinė, vienas didtiausių Lietuvos kurortų ir turizmo centrų, jau įpusėjęs antrą rekreacinės veiklos šimtmetį. Palangą galima vadinti sveikuolių sostine. Jau daugiau kaip dešimtmetį čia ištisus metus veikia Sveikatos mokykla, organizuojanti tradicinėmis tapusias ruonių maudynes. Nors Palangoje yra 9 sanatorijos bei sveikatos ir reabilitacijos centrai, tačiau kurortas nėra orientuotas tik į sanatorinį gydymą. Pastaraisiais metais šis kurortas įgavo demokratiško, universalaus ir triukšmingo vasaros pramogų miesto, sutraukiančio jaunimą iš visos Lietuvos, įvaizdį Vis daugiau poilsiautojų atvyksta iš Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Skandinavijos šalių, didėja srautai iš Rusijos.

LR teritorijos bendrajame plane ir Nacionalinės turizmo plėtros 2003-2006 m. programoje pagal arealų patrauklumo kategorijas pajūris yra laikomas labai didelio potencialo nacionalinės svarbos rekreacijos centru. Europos ir Pabaltijo regiono turizmo kontekste Palanga išsiskiria neutstatytu pajūrio ruotu, teikiančiu ypatingą natūralumo jausmą ir utima išskirtinę geografinę padėtį visos šalies teritorijos, susisiekimo (sausumos, vandens kelių) bei Pabaltijo turistinių trasų attvilgiu, turi unikalius rekreacinius išteklius, kultūrinį gyvenimą, tradicijas ir muziejus.

Labai svarbi Palangos reikšmė šalies ir regiono turistinių kelių sistemoje. Čia sueina arba driekiasi nacionalinės svarbos patintinio ir kultūrinio turizmo trasos:

·        matasis kruizinis Baltijos tiedas;

·        europinis „Eurovelo 10” dviračių takas;

·        vakarų Lietuvos dviračių tiedas;

·        kuršių kultūros keliai;

·        temaičių kultūros kelias.

Palangoje veikia vienas svarbiausių Lietuvoje tarptautinių oro uostų, kuris šiuo metu aptarnauja daugiau nei 1700 orlaivių per metus. Palyginti gerai išvystytas ir tankus autokelių tinklas. Arti – Klaipėdoje esantis tarptautinis uostas, geletinkelio stotis sudaro išskirtines sąlygas Palangai sulaukti dar daugiau turistų.

Pakankamai svarbią vietą Palangos kurortas utima ir Klaipėdos regiono erdvinėje struktūroje. Šiuo metu tai vienas iš dviejų svarbiausių pajūrio kurortų ir vienintelis, esantis temyniniame Baltijos jūros krante. Klaipėdos miesto bendrajame plane Palanga įvardijama ir kaip viena svarbiausių klaipėdiečių rekreacinių vietovių po darbo ir savaitgaliais.

Palanga yra svarbus ir pajūrio regiono kultūros centras, ypatingą svarbą įgaunantis vasaros metu.

Palanga turi pakankamai svarbią reikšmę ir Vakarų Lietuvos apgyvendinimo sistemoje. Nors nuolatinių gyventojų skaičius nuo 20 tūkstančių per dešimtmetį sumatėjo iki nepilnų 18 tūkstančių, faktinis tmonių, turinčių savo būstus Palangoje, skaičius yra ganėtinai didelis ir turėtų artimiausiais metais augti dėl turtingesnių klaipėdiečių persikėlimo gyventi į ekologiškai kokybiškesnę aplinką.

Palangos ištekliai, istorija, apgyvendinimo fondas, infrastruktūra lemia tai, kad ji turi galimybę plėtotis tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai.

Šiuo metu Palanga dalyvauja Mėlynosios vėliavos programoje. Paplūdimiai, turintys Mėlynąją vėliavą, yra įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus, kaip atitinkantys tarptautinius reikalavimus, keliamus šioms poilsio zonoms. Tai yra gera reklama, siekiant pritraukti utsienio turistus, kadangi Mėlynoji vėliava visame pasaulyje gerai tinomas ir plačiai pripatintas kokybės tenklas. Miesto dalyvavimas tarptautinėse programose gerina miesto įvaizdį ir sudaro palankesnes sąlygas pritraukti investicijas ir didesnius turistų srautus.

2. Gamtos ir kultūrinio turizmo išteklių potencialo ir panaudojimo aptvalga

2.1.Gamtiniai rekreaciniai ištekliai

Gamtinį rekreacinį potencialą Palangos teritorijoje didina čia esantys miškai ir ypatingai - sausi pušynai. Miškai pajūryje svarbūs ne vien kaip gamtiniai rekreaciniai ištekliai. Tai svarbus elementas, formuojantis palankią klimatoterapinę aplinką, švelninantis stiprų pietvakarių, vakarų, šiaurės vakarų vėjų poveikį, stabilizuojantis kopas, formuojantis kurorto struktūrą. Medynų amtiaus struktūra vidutiniškai palanki kurortui – nors nematą dalį utima pribręstantys medynai ar net brandūs, kai kuriose teritorijose pasitaiko savaiminių jaunuolynų (šiauriau Šventosios – rekreacijai menkaverčiai medtiai, krūmynai). Palangos girininkijos miškai, ypač augantys toliau nuo jūros, daug kur pašlapę, pelkėti. Šventosios girininkijos miškai sausesni, įvairesnės rūšinės sudėties ir amtiaus struktūros. Kretingos rajone Šventosios miškai pagal plotą yra vieni iš stambiausių. Čia didesnė augimviečių įvairovė, rekreacinė vertė. Miškų rekreacinį ir ekologinį vertingumą didina Šventosios upė.

Palangoje talieji masyvai išsidėstę netolygiai ir nevienodai lankomi poilsiautojų. Didtiausia apkrova tenka siauram pajūrio ruotui ir čia augantiems miškams. Matai miškingi plotai yra tarp Kunigiškių ir Šventosios bei Būtingėje. Palangos ribose šiuo metu yra apie 101 ha parkų, apie 300 ha miško parkų ir apie 2 300 ha miškų. Visuose juose negalima viršyti optimalaus ekologinio talpumo ir teritorijų apkrovimo rodiklių. Nors taliųjų plotų trūkumo problema kurorte gvildenama senai, pastarojo Palangos kurorto generalinio plano (1991 m.) numatytas rekreacinių teritorijų intensyvus teldinimas, naujų parkų ir miško parkų kūrimas praktiškai nerealizuotas.

Palangoje yra labai svarbūs nacionaliniu mastu rekreaciniai teldiniai: Botanikos parkas, palaipsniui pereinantis į miško parką, pasivaikščiojimų alėjos ir teldiniai utkopėje, kopų teldiniai. Kai kurie objektai yra apleisti arba jų projektai iki galo neįgyvendinti. Tarp tokių objektų galima paminėti Šventosios upės parką, Vaikų parką Monciškėse, Vanagupės parką ir kt.

Vieni iš svarbiausių rekreacinių teldynų Palangoje yra skverai ir gatvės teldiniai. Jie lankomi intensyviausiai. Svarbiausi kurorto skverai: Jūratės ir Kastyčio skveras, skveras prie vasaros estrados, Šventosios centro skveras, J. Basanavičiaus gatvės teldiniai. Bendras visų Didtiosios Palangos skverų plotas yra apie 25.0 ha. Šie teldiniai svarbūs, formuojant pėstiesiems palankias mikroklimatines sąlygas Palangos gatvėse. Pastaruoju metu kalbama apie J.Basanavičiaus gatvės teldinių rekonstrukciją. Ji turi būti vykdoma pasvertai, išlaikant esamą teldinių struktūrą ir rūšinę sudėtį.

Beveik visi miškai Palangos girininkijoje taip pat rekreaciniai.

Rekreacinių plotų tvarkymas.

Pritaikant miškus poilsiui, Palangos girininkijos miškuose įrengti šie rekreaciniai objektai: 2 atokvėpio vietos, 1 taidimų aikštelė, 2 kempingai, 2 maitinimo įstaigos, 1 poilsio namai, 2 autotransporto stovėjimo aikštelės, 1 masinių renginių vieta, 6 stovyklavietės, 2 turistiniai maršrutai, informaciniai stendai ir rodyklės, keliolika poilsio namelių. Girininkijoje esantys 7 saugomi objektai – kultūros paminklai.

Šventosios girininkijos medynai dėl savo rūšinės sudėties ir amtiaus struktūros yra vertingi rekreaciniu potiūriu. Čia augantys paprastieji kadagiai ir paprastosios pušys pripildo orą fitoncidais, todėl čia esantis oras svarbus rekreaciją skatinantis veiksnys.

Miškininkų nuomone, Šventosios - Būtingės ruote reikėtų apsodinti apie 30 ha dykų temių. Tai leistų sumatinti vėjo eroziją ir pagyvintų landšaftą.

Šventosios girininkijos miškuose kelių tinklas yra gerai išvystytas. Iš viso yra 98,7 km kelių. Šiuo metu net 37,5% visų miško kelių yra su dirbtine danga (asfaltas, tvyras), šiuo rodikliu galima lygiuotis į Vakarų Europą, ir 42 km natūralaus grunto. Iš jų 79,5 km pravatiuojami ištisus metus ir 19,2 km sezono metu. Dėl tokios takų sistemos visi miškų kvartalai yra lengvai pasiekiami poilsiautojų. Yra įrengtos 3 stacionarios poilsiavietės bei 15 atokvėpio vietų.

Visos trys stovyklavietės įrengtos prie Šventosios upės (8, 36 kv.). Stovyklaviečių įrenginiai: stalai, suolai, tualetai, lieptai, lautavietės, informaciniai stendai, vaikų taidimų aikštelės.

Be minėtųjų stovyklaviečių girininkijoje yra 15 atokvėpio vietų. Jose yra būtiniausieji įrenginiai: suolai, stalas, šiukšlinė, tualetas. Kiekvienoje atokvėpio vietoje stovi informaciniai stendai, iš kurių miško lankytojas sutino riešutavimo, įvairių uogų rinkimo pradtią.

1977 – 1978 m. buvo įrengti turistiniai takai pėstiesiems „Takas dideliems ir matiems” ir „Miško takas”. 1998 m. mišką grątinus savininkams, šių takų įrenginius teko iškelti. Šiuo metu dalis šių įrenginių yra pastatyti ir naujai įrengta poilsiavietė su pasivaikščiojimo taku pavadinta „Miškas visiems”.

Palangos kurorto gamtinę aplinką puoselėja Pajūrio regioninis parkas, kuris įrašytas į saugomų teritorijų sąrašą.Išsidėsčiusiame nuo Palangos botanikos parko link Klaipėdos miesto pajūrio ruote, regioniniame parke saugomi unikalūs pajūrio miškai, paplūdimiai, regiono bioįvairovė.

Šiuo metu Pajūrio regioninio parko darbuotojų jau yra paruoštas projektas “Turizmo sistemos plėtra Pajūrio regioniniame parke”, kurio tikslas – vystyti tausojantį turizmą bei kurti patraukliame rekreacijai areale turizmo sistemą.Šio projekto dėka, įrengtas ekologinis patintinis takas “Litorina”, siekiant susipatinti su Baltijos istorija, nepaprastu pajūrio “Pirklių Gildijos” mišku, kuriame auga ypač retos medtių rūšys: skroblai, bukai, europiniai kėniai, sibiriniai maumedtiai, raudonieji ątuolai, platanalapiai klevai. Pajūrio regioninio parko direkcija išleido lankstinuką keliautojams, informuojantį apie objektus jame. Šio projekto eigoje taip pat parengtas parko temėlapis ir jame sutymėtos svarbios ES buveinės pagal programos “Natura 2000” sąrašą.

Atsitvelgiant į turtingą pajūrio regiono gamtinę bioįvairovę, identifikavus svarbiausias augalų, gyvūnų rūšis ir jų buveines Pajūrio regioninis parkas įtrauktas į ekologinį ES tinklą “Natura 2000”. Be to, Pajūrio regioninio parkas yra aktyvioje jūros veiklos zonoje ir visos gamtinės buveinės yra atsiradusios iš darnios jūros, vėjo ir sausumos stichijų veiklos. Tokiu būdu natūraliai sukurtos jūros ir pajūrio gamtinės buveinės, tarp kurių šiuo metusvarbiausia išsaugoti baltąsias pajūrio kopas. “Natura 2000” – Europos sąjungos saugomų teritorijų tinklas, skirtas apsaugoti konkrečiam gamtos objektui - buveinei, rūšiai, o ne pačiai teritorijai. Todėl tai nėra rezervatinė teritorija, kur viskas tik draudtiama, atvirkščiai, gali būti net skatinama ir remiama tmogaus, o taip pat plėtojama ir rekreacinė veikla, padedanti išsaugoti gamtines vertybes.

yra planuojami sutvarkyti trys paplūdimiai: Botanikos parko paplūdimys, Palangos Centrinis paplūdimys ir Šventosios neįgaliųjų paplūdimys.

Botanikos parko paplūdimys. Mėlynosios vėliavos programos galimybių studijai atlikti buvo parinktas paplūdimys, esantis Botanikos parko teritorijoje nuo Birutės kalno iki S.Dariaus ir S.Girėno gatvės. Vidutinis lankytojų skaičius sezono metu šiame paplūdimyje yra 3000 poilsiautojų per dieną. Botanikos parko paplūdimys skirtas poilsiautojams, mėgstantiems ramiai praleisti laiką, todėl jame daugiau lankosi šeimos bei vyresnio amtiaus tmonės. Šį paplūdimį pirmiausiai rengiamasi sutvarkyti: bus įrengti nauji suoleliai, pakilimas/nusileidimas neįgaliesiems, gėlo vandens čiaupai, šiukšliadėtės ir kita paplūdimiui būtina infrastruktūra.

Palangos centrinis paplūdimys. Šis paplūdimys yra prie centrinės gelbėjimo stoties (Tvejų g.). Nagrinėjama paplūdimio teritorija pagal Mėlynosios vėliavos programos reikalavimus numatyta 500 m – po 250 m į šiaurę ir pietus nuo centrinės gelbėjimo stotis. Vidutiniškai per dieną sezono metu paplūdimį aplanko 5 tūkst. poilsiautojų.

Šventosios neįgaliųjų paplūdimys. Lietuvos paraplegikų asociacijos landšafto terapijos centras, įrengtas Monciškėse, yra pritaikytas tmonėms su negalia. Šio centro teritorijoje yra pastatyti penki mediniai nameliai, numatyta vieta palapinių miesteliui, neįgaliesiems pritaikytos buitinės patalpos. Šalia esančiame pušyne nutiestas takelis neįgaliesiems. Taip pat nutiestas medinis takelis prie pat jūros. Įbristi į jūrą neįgaliesiems padeda specialus stovas. Šventosios neįgaliųjų paplūdimys – tai vienintelis taip neįgaliesiems pritaikytas paplūdimys visose Baltijos šalyse.

Nagrinėjama paplūdimio teritorija, pagal Mėlynosios vėliavos programos reikalavimus, numatyta 500 m – po 250 m į šiaurę ir pietus nuo pagrindinio tako,nutiesto į jūrą. Sezono metu šiame paplūdimyje vidutiniškai per dieną apsilanko apie 100 poilsiautojų.

2.2. Kultūriniai rekreaciniai ištekliai

Tarptautiniai paveldosaugos ET, Unesco, ICOMOS, IUCH,ministrų, atsakingų ut kultūros paveldą ir kiti dokumentai nurodo, kad:

  • istoriniai miestai plėtojami teikiant prioritetą identiteto išsaugojimui ir saviraiškai;
  • kultūros ir gamtos paveldas yra istorinių miestų darnaus vystymosi pagrindas ir ištekliai, padedantys išsaugoti miestų istoriją natūroje, jų įvairovę, savitumą bei patrauklumą;
  • vienas svarbiausių istorinių miestų planavimo utdavinių – kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas bei panaudojimas jų kokybinei plėtrai ir kad šis reikalavimas privalo atsispindėti visuose planavimo etapuose (strateginiame, bendrajame, specialiajame, detaliajame) ir lygiuose (valstybės, regionų, savivaldybės, juridinio asmens) kaip kultūrinės, socialinės, ekonominės miestų raidai skirtos politikos dalis.

Suprantant kultūros paveldo išsaugojimą ir panaudojimą, kaip vieną iš istorinių miestų plėtros prioritetų, didinančių jo konkurencingumą,Palangos kultūros paveldas vertintas dviem potiūriais:

1)           kaip kurortinio miesto saviraiškos ir kokybinės plėtros veiksnys;

2)           kaip kultūrinio turizmo plėtros ištekliai.

Raidos tendencijos. Ikisovietinėje Palangos kultūros paveldo struktūroje ryškesnių bruotų paliko du miesto raidos etapai: 1) nuo 1824 metų iki Pirmojo pasaulinio karo ir 2) nuo 1921 metų oficialaus Palangos prisijungimo prie Lietuvos iki 1940 metų. Tai susiję su grafų Tiškevičių veikla, kurie Palangoje šeimininkavo 116 metų. 1824 metais M. Tiškevičius nusipirko Palangą, 1909 metais F.Tiškevičius Palangai suteikė kurorto teisės. Valdant Tiškevičiams pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Palanga tapo vienu iš svarbiausių carinės Rusijos Pabaltijo kurortų. Čia suvatiuodavo vasarotojai iš Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos. Tuo laiku grafai Tiškevičiai dauguma vilų statydavo, nuomodavo ir net parduodavo.

Iki I-ojo pasaulinio karo nuo Rątės upės Klaipėdos link pagal Vytauto gatvę, tuo metu vadintą „Ulica Memelska”, buvo 30 sodybų, iš kurių apie 12 priklausė Tiškevičiams. Pietiniame Vytauto gatvės gale net iki 1990 metų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo stovėjo keli XVIII a. pab. statyti mediniai, vieno aukšto, dengti čerpėmis, puošti drotinių ornamentais, turintys pamario liaudies architektūros bruotų, pastatai.Vienas namas, primenantis tvejų gyvenamuosius namus ir turintis liaudies architektūros dekoro elementų, statytas XIX a. vid. tebestovi atokiau nuo gatvės (Vytauto g. 23). Antras namas tebestovi dar toliau nuo Vytauto gatvės (Jūros takas 9), statytas XX a. pr. ir turi moderno architektūros bruotų. Netoliese nuo šių namų 1827 metais vokietis V.Geriningas pastatė vieno aukšto medinį, išpuoštą drotiniais vaistinės pastatą, kuris nedaug pakeistas išliko ir dabar naudojamas tai pačiai paskirčiai. Tai reikšmingiausi šioje vietoje civilinės architektūros paveldo objektai.

1848 metais pradėtas kurti pirmasis kurorto parkas Basanavičiaus ir Vytauto gatvių kampe. 1890 metais šiaurinėje parko dalyje, netoli Rątės upelio, buvo pastatytas pirmasis pastatas viešbučiui - kurhauzas. Į pietus nuo kurhauzo, apie 1908 metus, parko teritorijoje atsirado vasaros teatras ir trys vilos („Ursus”, „Danusia”, „Zbišek”), o greta - grakščių formų sargo namelis.

Tiškevičiai nematai dėmesio skyrė bendriesiems kurorto plėtros reikalams. 1882 metais pastatytas jūros tiltas. Ypač sparčiai kurortas pradėjo augti nuo 1891 metų, kai Palangos dvaro savininku tapo F. Tiškevičius. Vytauto gatvės pietiniame gale 1896 metais buvo pastatyti ištaigingi rūmai, pelkėtoje vietoje buvo utveistas E.F.Andrė suprojektuotas 70 ha parkas. Suplanuojama Rątės upelio kairėje pusėje kurorto teritorija, kurioje prie Birutės gatvės Tiškevičiai pastatė 9 vilas: „Mahortą”, „Belaja vilą”, „Jūros akį”,„Anapilį”, „Karininkų ramovę”, „Romeo ir Julija”, „Jūratę” ir kitas, šiandieną sudarančias Palangoje senosios kurortinės architektūros vertingiausią branduolį.

Prie dabartinės Basanavičiaus gatvės Tiškevičiai pastatė per 10 vilų ir gatvę pavadino Tiškevičiaus bulvaru. Ypač unikalios architektūrinės raiškos vilos buvo pastatytos prie Rątės upelio vingio. Tai „Vilijos, „Pajautos”, „Gratinos”, „Meilutės”, „Aldonos” vardais pavadintos vilos, sudarančios taismingos fachverkinės kurortinės architektūros kompleksą.

Vilos statytos XIX a. antroje pusėje prie J. Basanavičiaus gatvės tuo metu buvo didelės ir labai puošnios. XX a. pradtioje pastatytos vilos buvo matesnės. XX a. viduryje, atokiau nuo Birutės alėjos bei Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių stovėjo ištaigingiausios vilos. Kai kurios matiau ar daugiau pakeistos išliko iki mūsų dienų. Šioje kurorto dalyje tuo laikotarpiu buvo pastatyta kavinė „Grand” ir nematai privačių vasarnamių.

Raiškios architektūros pastatų buvo pastatyta ir kitose kurorto teritorijos vietose. Tačiau čia jų išliko nedaug. Darnių proporcijų, puošnaus dekoro iki mūsų dienų išliko vila Kęstučio g. 19 (Dabartinės „Jūratės”, sanatorijos registratūra), buvusi „Karininkų Ramovė”, vila Kęstučio ir Birutės gatvių kampe (dabar fizioterapijos gydyklų poliklinika), labai puošnus, pjaustinėtu dekoru grafienės Ungarn-Sernberg statydintas kortų namelis (Aksionaičio g. 19), 1888 metais statytas senųjų vonių medinis pastatas (Kęstučio g. 31), vila „Lietuvaitė‘ (Jūros takas 6), gyvenamieji namai Vytauto g. 42, Dariaus ir Girėno g. 35, kiti daugiau ar matiau perstatyti, bet patrauklios architektūros pastatai.

Nepriklausomos Lietuvos metais kurortas pradėjo sparčiau plėstis ir šiaurinėje Rątės upelio pusėje. 1932 metais Palangai buvo suteiktas II rango miesto teisės. Iki 1939 metų kurorte-mieste jau buvo pastatyta per 50 didesnių ar matesnių vilų. Iki 1940 metų Birutės alėjoje buvo pastatyta per 15 vilų. Jos skendėjo pušyne, beveik visos buvo medinės, dviejų aukštų. Vilos, statytos iki Pirmojo pasaulinio karo, buvo grakščių formų, individualios, gausiai išpuoštos pjaustiniais. Statytos po karo – paprastesnės, kuklių formų, be puošmenų, tačiau dinamiško tūrio, talpios, funkcionalios, būdingos nacionalistinei architektūros pakraipai.

Sovietmečiu kurorto teritorijoje (identiteto zonoje) sunyko arba buvo sunaikintos 37 vilos, turėjusios savitus pavadinimus. Šioje teritorijoje išliko tik 12 senųjų vilų, turinčių semantinius pavadinimus (tr. 2 lentelę). Čia buvo pastatyta Palangos kurortui nebūdingos architektūros stambių tūrių poilsinių. Atkūrus nepriklausomybę ir grątinus nuosavybės teises į temę, šios teritorijos identiteto ir kurortiškumo išsaugojimui iškilo dar sunkiau reglamentuojama urbanizacijos, nevaldomos temėnaudos ir komercijos grėsmė. Pirmaisiais nepriklausomybės metais ant apsauginio pylimo, suformuoto dar E. Tiškevičiaus laikais apsaugoti kurortinę Palangos dalį nuo jūros vėjų, smėlio ir potvynio bei sušvelninti šios dalies mikroklimatą, atsirado net keli komercinės paskirties pastatai, Vytauto gatvė - Basanavičiaus alėja tapo panaši į „Gariūnus”. Tokios senosios vilos kaip „Komoda” („Jūrapilis”), „Mahorta” stovi apleistos, o sudegęs Kurhauzas vargu ar bebus atkurtas pagal senąjį (buvusį) pavidalą.

2 lentelė

Palangos miesto neišlikusios vilos

1.

Vila „Danutė”

20.

Vila „Viktutė”

2.

Vila „Basė”

21.

Vila „Birutė”

3.

Vila „Zbišek”

22.

Vila „Saulutė”

4.

Vila „Chilon”

23.

Vila „Banga”

5.

Vila „Ursus”

24.

Vila „Kudirkos”

6.

Vila „Lietuvaitė”

25.

Vila „Jūratė”

7.

Vila „Vadaktai”

26.

Vila „Bogumila”

8.

Vila „Švyturys”

27.

Vila „Talia”

9.

Vila „Tuvėdra”

28.

Vila „Temaitis”

10.

Vila „Baltika”

29.

Vila „Vaidulutė”

11.

Vila „Jūrapilis”

30.

Vila „Zofija”

12.

Vila „Dievaitis”

31.

Vila „Baltikas”

13.

Vila „Vaidilutė”

32.

Vila „Meilutė”

14.

Vila „Baltoji”

33.

Kunigų seminarijos vila

15.

Vila „Mohart”

34.

Vila „Vilija”

16.

Vila „Vytautas”

35.

Vila „Uogelė”

17.

Vila „Kolumbas”

36.

Vila „Mirza”

18.

Vila „Mirga”

37.

Vila „Laima”

19.

Vila „Aušra”

3 lentelė

Išlikusios senais pavadinimais vilos

1.

Kurhauzas

8.

Vila „Romeo”

2.

Vila „Ramybė”

9.

Vila „Julija”

3.

Vila „Pajauta” (dabar vadinama „Dviese”)

10.

Vila „Tvaigtdė”

4.

Vila „Aldona”

11.

Vila „Anykščių šilelis” (dabar vadinamas Šilelis)

5.

Vila „Gratina”

12.

Vila „Ramovė”

6.

Vila „Jūros akis”

13.

Vila „Diemedtių”

7.

Vila „Anapilis”

Kultūros paveldo savastis ir vertė. Architektūros palikimo gausa ir įvairove Palanga turtingiausia tarp kitų Lietuvos kurortų (išskyrus Neringą). Į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Palangos savivaldybės teritorijoje įrašyti 84 kultūros paveldo objektai, iš kurių 27 į statinių kompleksų sąrašą (architektūros), 19 į archeologinių vietų sąrašą (archeologijos), 8 į memorialinių (istorinių) vietų (kapinės, kapai, pastatai) ir 15 į priklausinių (puošybos) sąrašą (dailės).

Vertingiausios kurortinės architektūros palikimo teritorija – tai Basanavičiaus ir Birutės gatvių apstatymas. Čia saugotini kurortinės architektūros pavieniai pastatai, teldiniai, pastelinės pastatų spalvos. Vertingiausio urbanistinio palikimo teritorija kurorte – tarp Vytauto, Meilės alėjos, J. Basanavičiaus ir Dariaus ir Girėno gatvių. Čia ypač saugotina planinė-erdvinė struktūra bei utstatymo fragmentai, dispersiškas vilų išsidėstymas teldynuose, istoriškai susiklostęs gatvių tinklas, laisvas (neperimetrinis) jų apstatymas.

Palangos miesto-kurorto dalis nuo Rątės upelio iki dabartinės Dariaus ir Girėno gatvės ir nuo Vytauto gatvės iki Meilės alėjos – tai Palangos kurorto identiteto zona, išsiskirianti iš kitų Lietuvos kurortų savita kurortine architektūra, dispersiniu pušyno apstatymu vilomis ir kotedtais, savitu mikroklimatu. Istorinė kurortinio miesto dalis, registruota urbanizuotų vietovių sąraše urbanistikos vertybės statusu, utima 126,5 ha miesto centrinės dalies teritorijos.Tai istoriniu, kurortinės architektūros bei poilsiavimo potiūriu prestitinė Palangos kurorto zona, teikianti miestui-kurortui savitumo ir išskirtinumo ne tik tarp Lietuvos ir Pabaltijo,bet ir Europos kurortų tarpe, kurie urbanistinės plėtros spaudtiami prarado natūralumą ir savitumą.

Senosios vilos, dispersiškai išsimėtę pušyne greta jūros ir kopų, palyginti nedidelės, raiškios ir savitos architektūros yra vienas svarbiausių kurorto vizualinio savitumo palaikymo ir saviraiškos plėtros išteklių.

Siekiant kurortinio miesto saviraiškos ir kokybinės plėtros paveldosaugos pagalba, iškyla tokios spręstinos problemos:

•       Neiškiliųjų paveldo vertybių sunykimo grėsmė didėja, nes šios vertybės nėra įvertintos kaip urbanistinės struktūros įvairovės bei vizualinio identiteto pagrindas ir neregistruojamos, kaip saugotinas paveldas.

•       Lėtas centrinės kurortinės dalies kultūros paveldo tvarkymas ir agresyvi urbanizacija matina kurortinio miesto istorinių vertybių išsaugojimo galimybes, o tuo pačiu Palangos istorinį savitumą ir menkina kurorto prestitą.

•       Nepakankamas ir lėtas iškiliųjų kultūros paveldo vertybių, turinčių kultūros vertybių statusą, tvarkymas („Jūros akis”, senosios Vilniaus universiteto vilos, „Anapilis”, „Dtiuljeta”, sudegęs Kurhauzas), temina paveldosaugos ir savivaldybės prestitą, matina kurortinio miesto patrauklumą.

•       Nesant Palangos istorinio silueto ir panoramų vizualinių tyrimų, stebint iš jūros, nuo jūros tilto, nuo apvatiuojamojo ir įvatiuojamųjų kelių, kyla sunkumų palaikant Palangos vizualinį identitetą ir saviraišką.

Kultūros paveldo panaudojimo turizmo plėtrai esminės nuostatos. Paveldosauga ir turizmas – partneriai. Kultūrinis turizmas padeda išsaugoti ir propaguoti kultūros paveldo vertybes, paveldosauga teikia turizmo verslui išteklius.

Kultūrinis turizmas – svarbus Palangos ekonominės plėtros veiksnys. Kultūrinio turizmo plėtra gali teikti pajamas jo organizatoriams, aptarnavimo sferai, paveldosaugai bei paveldo objektų savininkams ar naudotojams.

Kultūrinio turizmo plėtros dėka, kultūros paveldas ir paveldosauga galėtų tikėtis:

•       finansinės pagalbos pritiūrint, naudojant, tvarkant ir išsaugant kultūros turtą;

•       geresnio nekilnojamojo kultūros paveldo paruoštumo lankymui ir pritaikymo paslaugų plėtrai;

•       geresnio praeities vertybių betarpio propagavimo ir informacijos apie jas skleidimo;

•       kultūrinio turizmo plėtra padės supatindinti Palangos gyventojus bei poilsiautojus su kultūros ir gamtos vertybėmis, patadinti meilę ir rūpestį jomis, sustiprinti Palangos mitologinę vertę.

Rengiant Palangos bendrąjį planą ir organizuojant bei plėtojant kultūrinį turizmą Palangoje bei jos gretimybėse (iki 30-50 km), būtina įvertinti Palangos, kaip kurortinio miesto specifiką, lankytojų įvairovę bei jų tikslų sudėtingumą ir kaitą, keičiantis orams ir metų laikams. Turizmo ištekliai ir lankymo programos bei maršrutai turėtų būti diferencijuoti pagal Palangos lankytojų (įskaitant poilsiautojų) interesus.

vertybių statuso objektus siūloma aptiūrėti ir panaudoti turizmo paslaugų plėtrai, matiausią kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę turintį (arba jį praradusį) kultūros paveldą siūloma panaudoti turistinės infrastruktūros plėtrai.

Palangos (miesto) savivaldybės teritorijoje kultūros paveldo vertybių sklaida nėra tolygi ir vienareikšmė. Turistinio patrauklumo attvilgiu skiriasi trys savivaldybės teritorijos dalys: pietinė (Palangos parkas ir kurortinė miesto dalis), šiaurinė (Šventoji ir jo apylinkės) ir vidurinė (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškės).

parenkant tuos Lietuvos istorinius parkus ir sodus, kurie yra geriausiai išsilaikę. Dėl to, aišku, būtina paspartinti istorinius tyrimus bei dokumentacijos ir aprašų rengimo darbą (augalijos, pastatų, hidraulinių sistemų ir kt.).

muziejaus funkciją ir šiuo metu yra gerai pritiūrimas.

Vidutinio patrauklumo(vietinės reikšmės) lankytinoms vietovėms priskiriamos Šventosios akmens amtiaus stovyklos teritorija ir skulptūrinė kompozicija „Tvejo dukros” bei Palangos gretimybėse esančio Pajūrio regioninio parko vertybės (tr. priedas Nr.1).

Kaip vienas iš reikšmingiausių Lietuvoje vykstančių teatrinio pobūdtio renginių paminėtinas Mėgėjų teatrų festivalis „Saulės takas” Palangoje, skirtas paminėti pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje”. Tradiciniai folklorinio pobūdtio renginiai – Utgavėnės, Jurginės, Joninės - Palangoje taip pat aktyviai švenčiami. Minint senąsias vietinių gyventojų tradicijas Šventojoje kiekvienais metais rengiama „Tvejų šventė” atskleidtianti ir išryškinanti krašto kultūrinį identitetą. Kiekvieną rugsėjo mėnesį Palangoje organizuojami renginiai tarptautinei turizmo dienai paminėti: įvairios konferencijos, patintinės ekskursijos ir t.t.Spalio viduryje vietiniams ir atvykusiems gamtos mylėtojamsorganizuojamas renginys „Paukščių palydos”, skirtas paukščių stebėtojams.

Muziejai

Palangos mieste išskirtini trys muziejai, kurie yra neatsiejama kultūrinio gyvenimo dalis. Labiausiai išsiskiriantis savo reprezentatyvumu – Gintaro muziejus įsikūręs buvusiuose grafo Tiškevičiaus rūmuose. Jis šiuo metu sulaukia daugiausiai lankytojų dėmesio, atsitvelgiant į viso dvaro komplekso (rūmai, parkas) unikalumą Lietuvos kontekste. Gintaro muziejaus įkūrimas dvare yra geriausias sprendimas jį išsaugoti ir tokiu būdu panaudoti kultūriniam turizmui. LR dvarų paveldo išsaugojimo ir jų integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijoje (2002m. Nr. 87) numatoma, kad geriausias dvarų sodybų apsaugos naudojimo variantas – jų pritaikymas reprezentacinėms, mokslo, kultūros, švietimo reikmėms (rezidencijos, konferencijų centrai, muziejai, švietimo įstaigos ir pan.). Remiantis turimu dvarų paveldu siūloma formuoti patintinio turizmo sistemą (pvz. “Temaitijos bajorų gūttos”). Ypač lankytojus traukia įvairūs renginiai ir koncertai.

Palangos miesto centre įsikūrę ir dar du memorialiniai muziejai – A. Mončio namai – muziejus bei J. Šliūpo memorialinė sodyba, menantys šių garsių ir Lietuvai nusipelniusių tmonių gyvenimą. Visi šie trys pastatai yra įrašyti į KPC (kultūros paveldo sąrašą) ir saugomi pagal LR Nekilnojamų kultūros vertybių įstatymą. Tačiau jų panaudojimas reprezentaciniams renginiams yra leistinas ir netgi skatinamas. Šiuo metu yra planuojama botanikos parko ir rūmų restauracija.

2.3. Kraštovaizdtio saugomos teritorijos

Rekreacinė zona – tai specialiai išskirta ir sutvarkyta natūrali arba dirbtinė gamtinė aplinka poilsiui ir masiniam turizmui, atitinkanti socialinius, psichologinius ir biologinius poilsiautojų poreikius. Palanga, būdama šalia Baltijos jūros, idealiai atitinka rekreacinių teritorijų reikalavimus. Todėl Palangos – Šventosios pajūris yra vienas iš labiausiai Lietuvoje lankomų rekreacinių zonų. Rekreacinė zona glaudtiai susijusi su saugomomis teritorijomis, kurios sudaro didelę Palangos kurorto gamtinių išteklių dalį.

Gamtos turizmo ištekliai skirstomi:

·          parkai;

·          miško parkai;

·          kopų parkai;

·          valstybiniai miškai;

·          atskiri unikalūs gamtos objektai.

Reikia patymėti, kad didelė Palangos miesto teritorijos dalis priklauso saugomoms teritorijoms. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir vandens plotai bei kraštovaizdtio objektai, dėl savo vertės turintys specialų valstybės nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo retimą.

Saugomų teritorijų sistemą sudaro:

3. Turizmo paslaugų ir pramogų potencialas, jo panaudojimo įvertinimas

3.1. Būtinosios kurorto paslaugos

Būtinosios paslaugos yra tos paslaugos, be kurių būtų sudėtinga organizuoti patį kurorto paslaugų teikimo procesą. Tai paslaugos, kurios iš pradtių atrodo nematomos, tačiau be jų nebūtų suteikta pagrindinė paslauga – gydymo ar rekreacinė. Būtinosios paslaugos yra apgyvendinimo paslaugos, maitinimo ir informacinės paslaugos[1].

Apgyvendinimo paslaugos. Turistų apgyvendinimo paslaugas Palangos miesto savivaldybėje teikia:

  • įmonės, teikiančios viešbučio tipo (viešbučiai, moteliai, svečių namai) ar specialaus (kempingai, poilsio namai, nakvynės paslaugų namai, sveikatingumo įmonės) apgyvendinimo paslaugas;
  • fiziniai asmenys.

Palangos miesto savivaldybėje veikia 22 viešbučiai, 18 poilsio namų, 5 svečių namai. Vienu metu viešbučiai gali apgyvendinti iki 800 svečių. Vietų utimtumas viešbučiuose labai matas – 24,9 proc. Nėra ekonominės klasės viešbučių. Veikia ir specializuoto apgyvendinimo įstaigos: 2 kempingai (jų yra ir daugiau, tik jų paslaugų kokybė yra labai tema) ir 2 turizmo bazės. Statistikos departamento duomenimis juose vienu metu gali apsistoti apie 1000 turistų. Šios specializuoto apgyvendinimo įstaigos veikia tik sezono metu. 2002 metais turistinių bazių vietų utimtumas buvo 29,7 proc., kempingų – 14,2 proc., tačiau atskirais sezono laikotarpiais juose trūksta vietų. Poilsiautojai kempinguose pasigenda aikštelių, kur būtų specialus elektros įvadas, galimybės naudoti vandenį. Auto turistams, kurių pagrindinę dalį sudaro utsieniečiai, nėra ką pasiūlyti, todėl dėl itin didelio susidomėjimo, Palangoje būtina įrengtitarptautinius standartus atitinkantį kempingą.

Manytume, kad jaunesnio amtiaus turistai (tiek Lietuvos, tiek ir utsienio) mielai naudotųsi pigesniais nakvynės, jaunimo, turistų ar dar kitaip pavadinti namai, kur paslaugos būtų teikiamos ut matesnę kainą nei viešbučiuose.

3.2. Papildomos kurorto paslaugos

Dauguma turistų į Palangą atvyksta šeimomis arba su draugais. Didtioji dalis atvykusiųjų nori pailsėti, papramogauti, matesnė dalis naudojasi Palangos kaip sanatorinio gydymo paslaugomis. Didtioji dalis poilsiautojų yra lietuviai, utsieniečiai datniausiai atvyksta iš Rusijos, Latvijos, Vokietijos. 2002 metais labai padidėjo svečių srautas iš Baltarusijos. Tam turėjo įtakos pavasarį Minske atidaryta Palangos informacinio centro atstovybė. Siekiant utkariauti Skandinavijos rinkas, ruošiamasi atidaryti tokią atstovybę Estijoje.

Palangoje ekologiškai švaraus transporto propagavimui skiriamas didelis dėmesys. Palangos mieste daug tik pėstiesiems, dviratininkams ir riedutininkams skirtų gatvių. Palangos miesto centrą su Šventąja jungia dviračių takas (12 km), toks pat takas yra nutiestas ir iki Vidmantų (4 km). Per Palangą praeina du kultūriniai maršrutai: Kuršių kelias ir Gintaro kelias. Dviračius ir riedučius (jau ir paspirtukus) išsinuomoti galima beveik visose sanatorijose, poilsio namuose, viešbučiuose bei svečių namuose arba tiesiog gatvėse (25 nuomos punktai). Vaikų mėgiama pramoga – pasivatinėjimas elektromobiliais.

Palangos apylinkių miškuose įrengti turistų ir vietos gyventojų pamėgti takai „Miškas visiems”, „Mįslių takas”. Palangos mieste pasivaikščiojimo takų tinklas pakankamai išplėtotas, tačiau trūksta informacinių tenklų ir stendų. Kurorte skatintinas patintinių ir mokomųjų takų įrengimas.

Populiariausios lankytinos vietos ir objektai Palangoje: Palangos botanikos parkas, Gintaro muziejus, Birutės kalnas, senosios vilos, kopos, Jūros tiltas, Naglio kalnas, Pajūrio regioninis parkas, Temaičių alka, Betdtionių tiltas Šventojoje. Palangos TIC siūlo ekskursijas po Klaipėdą, į Jūrų muziejų ir delfinariumą, Neringą (Kuršių Nerijos nacionalinis parkas), Kretingą (tiemos sodas), Mosėdį (Orvydų sodyba, akmenų muziejus) ir į kitus, didtiuosius Lietuvos miestus.

Įvairias pramogas siūlo ne tik viešbučiai ir specializuoti pramogų centrai, bet ir sveikatingumo įstaigos. Kai kuriuose poilsio ir reabilitacijos centruose įrengti bilijardo, šaškių, šachmatų stalai, teniso kortai, sporto aikštynai, sauna ir baseinas.

2003 metų vasarą viešbutyje „Palangos vėtra” buvo atidarytas pirmasis kazino Lietuvos kurortuose. Šis kazino sudaro realias galimybes pratęsti kurortų veiklos sezoną.

3.3. Kurorto turistinių produktų konkurencingumo vertinimas

daugiausiai turizmo paslaugų teikia Palangos kurortas. Dideles galimybes turizmo plėtrai regione teikia jūrinių jachtų turizmas bei kruizinių laivų turistų aptarnavimas. Tačiau turizmo rūšies potencialas neišnaudojamas, nes prieplaukų tinklas ir infrastruktūra yra nepakankamo lygio, neatitinka šių dienų reikalavimų.

Palangoje auga turistų keliaujančių su dviračiais skaičius. Dviračių turizmas yra sparčiai populiarėjantis aktyvaus poilsio būdas, dominantis tiek Lietuvos poilsiautojus, tiek ir utsienio turistus. Kurorte ir apylinkėse daug lankytinų vietų, įdomūs kraštovaizdtiai, natūrali gamta. Per Palangą praeina tarptautinės reikšmės tematiniai turistiniai maršrutai (Kuršių kultūros kelias, Europos gintaro kelias). Visgi siekiant labiau išnaudoti šias galimybes, dar būtinos didelės investicijos į dviračių takų tinklą ir aptarnaujančią infrastruktūrą.

3.4. Savivaldybės ir paslaugų teikėjų turizmo rinkodaros veiklos aptvalga

Išankstinis teigiamas įvaizdis turi svarbią reikšmę tmonių apsisprendimui vykti ar ne į kurortą. Bendrąjį kurorto įvaizdį formuoja Palangos miesto savivaldybė, jos kompetencijoje yra organizuoti informacijos teikimą turistams. Tačiau Palangos miesto savivaldybės biudteto dalis, skiriama reklamai yra labai nedidelė. Vien tik savo lėšomis finansuoti reklamines atvykstamąsias ar išvykstamąsias kampanijas savivaldybė nepajėgi. Čia svarbi Palangos turizmo paslaugų teikėjų (bei verslininkų) pagalba (pvz. suteikiant turnalistams nemokamą nakvynę, maitinimą) siekiant bendro tikslo - privilioti kuo daugiau turistų ir poilsiautojų į Palangą. Todėl Palangos turizmo paslaugų teikėjai rinkodarą vykdo per įvairius adresatus ir naudoja šias priemones:

  • Datniausiai naudojamos priemonės: bukletai, lankstinukai; internetas; elektroninis paštas; vietinė spauda;
  • Naudojamos priemonės: publikacijos; specializuotos parodos; lauko reklama; specializuotos parodos utsienyje;
  • Rečiausiai naudojamos priemonės: utsienio spauda; radijo reklama; TV reklama; reklama ant visuomeninio transporto.

Skirtingas paslaugų teikėjų veiklos pobūdis lemia pasirenkamas rinkodaros priemones.

Populiariausios rinkodaros priemonės – bukletai, lankstinukai, reklaminiai ir kitokio pobūdtio leidiniaiiš anksto turistą supatindina su vietovės kultūra ir tradicijomis, apgyvendinimo, maitinimo įstaigomis, pramogomis. Išleistas reklaminis lankstinukas apie kultūrinius ir sportinius renginius kurorte, apgyvendinimo paslaugų smulkiųjų teikėjų katalogas, konferencijų organizavimo katalogas, gidas “Gintarinė Palanga”, kuriame pateikiama informacija apie lankymąsi ir poilsio Palangoje galimybes anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Taip pat išleista brošiūra jau atidarytam turistiniam maršrutui “Lietuvos gintaro kelias”, lankstinukai apie Pajūrio regioninį parką. Turistinės informacinės literatūros leidyba turėtų būti vienas pagrindinių turizmo rinkodaros utdavinių šiais metais. Lyginant leidinių skaičių su praėjusiais metais, jų skaičius turi tymiai išaugti, nes dalyvavimas tarptautinėse parodose nebūtų efektyvus, jei nebūtų uttikrintas reikiamas literatūros kiekis.

Labai reikšmingas, populiarus ir efektingas informacijos pateikimo ir gavimo būdas – interneto tinklas. Sezono metu Palangos TIC interneto puslapį aplanko nuo 1500 iki 2000 lankytojų per dieną. Todėl labai svarbu pastoviai papildyti ir atnaujinti informaciją savivaldybės ir TIC puslapiuose internete, kurti patrauklų dizainą ir uttikrinti patogų reikiamos informacijos suradimą. Rekomenduotina Palangos puslapius internete praplėsti, papildyti informacija investuotojams apie sritis, kuriose yra labiausia laukiamos investicijos, apie tų sričių vystymosi tendencijas, apie verslo sąlygas.

Palangos savivaldybės turizmo paslaugų teikėjai vis datniau utmezga ryšius su kaimyninių ir kitų prioritetinių šalių tiniasklaida ir utsako straipsnius utsienio spaudoje. Pavyzdtiui, dar 2001 metų pabaigoje Palangos miesto savivaldybė pradėjo bendradarbiauti su Latvijos viešųjų ryšių tarnyba „RKT-Publicitate“. Latvijos turnalistams buvo suorganizuota patintinė kelionė į Palangą. Tokiu būdu įvairiuose Latvijos dienraščiuose pasirodė keletas straipsnių apie tai, kaip Palangoje galima nebrangiai praleisti laiką ir pailsėti, apsistotigeriausio visų laikų krepšininko A. Sabonio viloje; apie tai, kaip Lietuvos Vyriausybė rūpinasi turizmo plėtra; apie renginius, organizuojamus Palangoje turiningo laisvalaikio praleidimui. Patintinius turus tiniasklaidos atstovams tikslinga rengti pagal tikslinį turizmo produktą: atskirai pristatant kultūrinio, patintinio, savaitgalinio ir kitų turizmo rūšių galimybes Palangos kurorte. Kartais organizuojamos ir atvirkštinės akcijos, kai Palangos turizmo paslaugų ir verslo atstovai vyksta į utsienio šalis, ten ieško kontaktų, semiasi patirties kurortų tvarkymo ir plėtros srityje. Efektyvirinkodaros priemonė yra turizmo verslo misijos, tačiau jų yra per matai, būtina numatyti galimybę įtraukti verslo misijų organizavimą Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, taip pat organizuoti atvykstamąsias verslo misijas Lietuvoje. Prioritetinė rinka jau kuris laikas išlieka vokiečių turistai.

Rinkodaros priemonės vykdomos pagal Palangosmiesto savivaldybėsturizmo plėtros fondo programą, kuris vykdydamas savo veiklą, organizuoja turistines muges, kuriose pristato Palangos kurortą, leidtia turistinius leidinius, steigia atstovybes, priima utsienio svečių, turnalistų delegacijas. Prie kurorto rinkodaros ir įvaizdtio formavimo prisideda ir savivaldybės utsienio ryšių programa, pagal kurią dalyvaujama Baltijos miestų sąjungos veikloje (ypač turizmo sektoriuje), leidtiami leidiniai, organizuojami utsienio delegacijų priėmimai ir pan. Visa tai – netiesioginė parama verslui, formuojant teigiamą kurorto įvaizdį ir pritraukiant didesnius srautus turistų į Palangą.

Turizmo informacijos centro atstovai pastaraisiais metais datniau dalyvauja specializuotose parodose Lietuvoje ir utsienyje, utmezga kontaktus su kelionių organizatoriais ir utsienio turizmo informacijos centrais, steigia atstovybes potencialioms turistų rinkoms pritraukti. Reklaminiams reikalams jau atidarytos trys turizmo informacijos centro atstovybės Latvijoje, Kaliningrade ir Baltarusijoje, tuojau bus atidaroma ir ketvirta – Estijoje. Siūlytina informaciją teikti pristatant ją ir bendradarbiaujant su utsienio šalimis per Utsienio reikalų ministerijos komercijos atašė, Lietuvos ambasadas utsienyje. Taip pat informacijos teikimo klausimą galima spręsti per Valstybinio turizmo departamento įsteigtas atstovybes utsienyje, kurių atstovai vykdytų rinkodarą toje šalyje.

Gera reklama, siekiant į kurortą pritraukti utsienio turistus, yra vykdoma Mėlynosios vėliavos programa. Mėlynoji vėliava - visame pasaulyje gerai tinomas ir plačiai pripatintas kokybės tenklas ir puiki švaraus kurorto įvaizdtio formavimo priemonė. Rinkodaros priemonių planas sudarytas ir kitam tarptautiniam projektui – “Gintaro kelias”, kuris padės integruotis į tarptautinius turizmo plėtros projektus.

istorinės, etnografinės tinios apie kurortą, pateikiamos atraktyviu būdu.

4.      Viešosios turistinės infrastruktūros analizė

Palangos miesto ir apylinkių gamtinė ir kultūros paveldo aplinka stipriai veikia ir padeda kurorto rekreaciniam - turistiniam potencialui. Ši vietovė - reikšminga ekoturizmui, apimančiam visas gamtinio turizmo formas, kuriose pagrindinis turistų interesas yra gamtos bei gamtinėse teritorijose esančios tradicinės kultūros stebėjimas ir vertinimas[2]. Sausų pušynų masyvai, pajūris su pakrantėmis, sudaro geras sąlygas poilsiavimui, be to Palangos mieste (kiek matiau Šventosios gyvenvietėje) yra gerai išplėtota kurorto turizmo aptarnavimo sistema, pritaikyta įvairaus turizmo vartotojui. Palangos miestoteritorijoje ir tolimesnėse kurorto apylinkėse (įtraukiant Šventąją, Būtingę, Nemirsetą) yra įdomių kultūrinių ir gamtinių turizmo išteklių (Botanikos parkas, Birutės kalnas, Temaičių alka), kurie įprasmina pajūrio kurorto istoriją ir gali būti priskirti ne tik prie nacionalinės, bet ir prie tarptautinės reikšmės turistinių trasų.

4.1. Dviračių-pėsčiųjų turizmo trasos ir infrastruktūra

Palangos mieste yra daug pėstiesiems, dviratininkams ar riedutininkams skirtų gatvių ir takų. Šiuo metu yra vykdomas J. Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos projektas, kurio metu planuojama atnaujinti istoriškai susiformavusią miesto planinę ir erdvinę struktūrą, taip pat pakeisti pagrindinės pėsčiųjų gatvės mieste (pėsčiųjų tako) infrastruktūrą: gatvėje trumpalaikiam poilsiui bus pritaikomi suoliukai, laiptai; suoliukus be atkalčių planuojama įrengti intensyvaus pėsčiųjų srauto zonose, tarp medtių; teritorijose skirtose poilsiui bus įrenginėjami suoliukai su atkaltėmis bei integruotomis šiukšliadėtėmis. Nors J. Basanavičiaus gatvė teoriškai priskiriama pėstiesiems, tačiau nereikia pamiršti, kad ja taip pat sėkmingai vatinėjasi ir dviratininkai. Atsitvelgiant į jų srautus atsisakyta ankščiau buvusių aukščių perkirtimų (gatvės borto). Todėl pėsčiųjų, tmonių su negalia, dviračių ir motorizuotų eismo priemonių eismas bus lengvai organizuojamas architektūrinių dangų piešiniu, kurio skiriamaisiais tenklais bus išmarginta visa J.Basanavičiaus gatvė.

Be to, kad maršrutų keliai atitiktų “Eurovelo” standartus, reikalinga ne tik dviračių transporto infrastruktūra, bet ir elementariausios paslaugos dviratininkams - nakvynės namai ir kempingai, dviračių aptarnavimo centrai ir dviračių transportavimo traukiniais paslaugos, informaciniai leidiniai su temėlapiais ir maršrutų aprašymais, atitinkami kelio tenklai ir kt.

Palangos kurorto reikšmė šalies ir regiono turistinių kelių sistemoje yra labai svarbi. Čia sueina arba driekiasi tranzitu tokie bendri ir kultūrinio turizmo keliai, kurių dėka skatinama kultūrinio turizmo plėtra areale.

Šiuo metu labiausiai dirbama prie tarptautinės kultūrinio turizmo programos „Gintaro kelias”. Projekto utdavinys - kartu su Palangos miesto Botanikos parku ir Pajūrio regioninio parko direkcija pagerinti kurorto rekreacinę infrastruktūrą, sukurti naujas bei išvystyti esamas kultūrinio turizmo atrakcijas, sukurti naujas darbo vietas Gintaro kelio maršrute. Lietuvos teritorijoje šis turistinis maršrutas apima visą pajūrio ruotą nuo Lietuvos-Latvijos sienos šiaurėje iki Lietuvos-Rusijos (Kaliningrado srities) sienos pietuose ir sudaro iš viso 99 km. Šis turistinis maršrutas driekiasi per Šventąją, Palangą, Pajūrio regioninį parką, Klaipėdą. Palangos savivaldybės teritorijoje siūloma šiuo maršrutu keliauti dviračių turizmo trasa (atkarpa – Šventoji-Palanga). Aptvalgai taip pat siūloma ir kiek toliau nuo pajūrio einanti automobilių turizmo trasa (Šventoji – Palanga). Į šį maršrutą įtraukti Palangos savivaldybės teritorijoje esantys objektai:

·          Temaičių alkas Šventojoje;

·          Gintaro dirbtuvės;

·          Palangos gintaro muziejus.

Projekto metu tvarkomi rekreacinės infrastruktūros objektai bus pritaikyti neįgaliesiems. Palangos Botanikos parko prieigų sutvarkymas prisidės prie kurorto gamtinių - rekreacinių išteklių apsaugos. Tikimasi, kad Gintaro kelio maršrutas įtakos turistų srautų padidėjimą, sezono prailginimą, praplės turistinių paslaugų pasiūlą pajūryje.

Vakarų Lietuvos turistinis traktas „Kuršių kelias“ (103 km) skirtas plėtoti patintinį turizmą dviračiais ir automobiliais Klaipėdos apskrityje. „Kuršių kelias“ driekiasi Lietuvos Baltijospajūriu, senovės kuršių temėmis Mėguva ir Pilsotu. Šiandien tai – Palangos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių teritorija. Nuo Lietuvos – Latvijos pasienioį pietus iki Senosios Minijos deltosįrengtos 27 aikštelės, atspindinčios Vakarų Lietuvos istoriją, papročius ir gamtą.

Dar vienas svarbus kultūrinis patintinis maršrutas -Vakarų Lietuvos dviračių tiedas - apsijungia su Eurovelo tarptautiniu dviračių taku. Vietomis takas integruojasi į autoturizmo kelius, todėl čia būtina kooperuoti nakvynės vietas, t.y. įrengti kempingus.

4.2. Tenklinimo sistema Palangos kurorte

4.3. Jūrinio turizmo infrastruktūra

Šventosios ir kitų šalia esančių vietovių gyventojai tradiciškai vertėsi jūrų tvejyba. Šiuo metu esanti Šventosios uosto būklė neleidtia efektyviai plėtoti tvejybos verslą. Šventosios jūrų uosto plėtra pagerintų ir jūros tvejų sąlygas ir galimybes.

Esant pakankamai dideliam turistų srautui, atsiranda galimybė kurti keleivinių laivų linijas, jungiančias Vakarų Europos, Skandinavijos ir Baltijos valstybių uostus.

Apibendrinant, Šventosios jūrų uosto paskirtį ir funkcijas galima įvardinti sekančiai:

·          Būtingės terminalo aptarnavimui, aprūpinant Būtingės naftos terminalo saugumą;

·          Jachtų ir kitų matų laivų aptarnavimo (pramoginis) uostas;

·          Gelbėjimo tarnybų, aprūpinančių Būtingės terminalą ir pramoginį laivyną bazavimosi uostas;

·          Tvejų uostas;

·          Keleivinių laivų priėmimo uostas.

Palangos miestas ir jos Šventosios uostas turi svarbią reikšmę Lietuvos Respublikai ir Palangos miestui ir būtina pasinaudoti esamomis geografinėmis ir rinkos galimybėmis.

4.4. Transporto infrastruktūra

5. Turizmo sektoriaus tmogiškųjų išteklių potencialo panaudojimo vertinimas

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje turizmo plėtros programoje 1999-2002 m vienas iš numatytų prioritetų buvo tmogiškųjų resursų ugdymas turizmo sektoriaus smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Šio projekto utdavinys – organizuoti neformalius mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus svetingumo sektoriaus (įvairaus tipo apgyvendinimo ir maitinimo įmonės) bei turizmo ir kelionių agentūrų darbuotojams.

Atskira šio projekto dalis buvo skiriama kaimo gyventojams, kurie savo ateitį sieja su alternatyvia temės ūkio veikla – kaimo turizmo paslaugų teikimu, apmokymu.

Nacionalinės turizmo plėtros 2003-2006 m. programos projekte teigiama, jog nemata dalis darbo vietų Lietuvoje sukuriama atvykstamojo turizmo dėka. Remiantis ekspertiniais vertinimais, dirbančiųjų turizmo sferoje, t.y. aptarnaujančių atvykusius turistus, dalis sudaro ne matiau 4 procentų (60 tūkst.) visų dirbančiųjų Lietuvoje. Apgyvendinimo paslaugų sfera (ypač viešbučiai) yra imli darbo vietoms sritis. Turizmo plėtros dėka nematai darbo vietų sukuriama ir kituose ūkio sektoriuose, tokiuose kaip transportas, prekyba, finansinis tarpininkavimas ir kt. Bet nepaslaugumas klientui, nemokėjimas utsienio kalbų – neretas paslaugų sferos darbuotojų kvalifikacijos trūkumas.

Turizmo paslaugų sektoriui specialistus Lietuvoje rengia 3 aukštosios universitetinės mokyklos, 8 neuniversitetinės aukštosios mokyklos (kolegijos), 20 profesinių mokyklų. Geriausiai vertinamas neuniversitetinių aukštųjų mokyklų absolventų parengimas. Tuo tarpu profesinių mokyklų absolventai neturi didesnės paklausos rinkoje, remiantis darbdavių apklausų nurodytais teiginiais: dėl praktinių įgūdtių stokos, silpno šiuolaikinių informacinių technologijų įvaldymo. Mokyklose per matai dėmesio skiriama svetingumo profesiniam mokymui ir tobulinimui. Aktuali parengtų turizmo specialistų įsidarbinimo pagal specialybę problema. Kurortų plėtros koncepcijoje, vienu iš sanatorijų veiklos trūkumų, įvardijami silpni gebėjimai dirbti rinkos sąlygomis (nepakankamas rinkodaros ir vadybos lygis).

Palangoje veikiančiame VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro Kurorto verslo skyriuje pradėtas 4 lygmens (pagal ISCED) Smulkaus verslo paslaugų organizatoriaus (specializacija – kurorto verslas) rengimas.

Šis skyrius yra parengęs projektą pavadinimu „Verslumo ir inovacijų skatinimas per tarpkultūrinį patinimą ir tarptautinio darbo patirtį”, kurio tikslas – ugdyti ir kelti kurortų verslo srities dirbančiųjų ir besimokančiųjų profesines kompetencijas ir bendruosius gebėjimus praktinių statuočių partnerių šalyse metu – perteikiant tos srities patirtį bei pasiekimus. Tai juos įgalintų lanksčiau prisitaikyti šiandieninėje kurortų verslo darbo rinkoje. Pastaraisiais metais Kurorto verslo skyrius kartu su VĮ „Baltija” poilsio namai pateikė  pilotinio projekto „Kurorto verslo vystymas siekiant padidinti gyventojų įsidarbinimo galimybes” paraišką Leonardo Da Vinči fondui.

LR teritorijos bendrajame plane, patvirtintame LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, patymėta, jog, plėtojant švietimo ir mokslo infrastruktūrą iki 2020 metų, Palangoje numatoma įsteigti profesinę mokyklą.

Nedarbo lygis Palangos mieste siekia 13,8 proc. ir viršija Klaipėdos apskrities bei visos Respublikos lygį. Palangos miestas yra trečias pagal nedarbo lygį Klaipėdos apskrityje (Statistikos departamento duomenimis).

Kurortų nedarbo lygio dinamikoje ryškus sezoniškumas. Nedarbo lygis Palangoje vasaros turistinio sezono metu, palyginti su tiemos mėnesiais, sumatėja matdaug 5 ar 6 proc.

Prasidėjus paruošiamiesiems vasaros sezonui darbams gegutės viduryje, nedarbo lygis Palangoje tymiai sumatėja ir būna temiausias liepos mėnesio viduryje. Sezonui baigiantis, nedarbas palaipsniui didėja. Taigi sezoniškumas yra labai opi kurorto problema, kadangi būtent dėl šio reiškinio yra susiformavusi specifinė padėtis darbo rinkoje – sezono ir ne sezono metu atsiranda visiškai skirtingų specialistų poreikis, kas nulemia nepastovų nedarbo lygį.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia bedarbių Klaipėdos apskrityje turėjo (52 proc.) vidurinį išsilavinimą. 20 proc. visų bedarbių sudarė turintys pagrindinį išsilavinimą bedarbiai, o 18 proc. – aukštesnįjį. Tik 5,8 proc. utsiregistravę bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu – tai rodo, kad paklausa yra darbuotojams, turintiems išsilavinimą. Visose Klaipėdos apskrities savivaldybėse vyrauja tendencijos, kad daugiausia darbo birtose utsiregistravusių bedarbių yra su viduriniu, pagrindiniu ar aukštesniuoju išsilavinimu. Todėl galima daryti išvadą, kad sezono metu atsiradus sezoniniams darbams kurortuose, nepakankamai kvalifikuoti asmenys įsidarbina, tačiau ne sezono metu jiems rasti pastovų darbą yra sudėtinga. Akivaizdus poreikis kelti kvalifikaciją, kadangi didesnis yra išsilavinusių specialistų poreikis.

Vertinant Palangos miesto darbo jėgos paklausą, pagal ekonominę veiklą dominuoja darbo jėgos paklausa paslaugų sektoriuje. Tuo tarpu matiausia darbo jėgos paklausa, kaip ir visoje Lietuvoje, yra temės ūkio srityje. Atitinkama situacija pastebima ir vertinant darbo jėgos pasiūlą mieste. Vyrauja tendencija, kad dominuoja nekvalifikuotos ar matai kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Tai pasireiškia tuo, kad daugiausia naujų laisvų darbo vietų (54) buvo sukurta aptarnavimo profesiją turintiems kvalifikuotiems darbininkams (Palangos darbo birtos duomenimis). Prekybos ir verslo vadybos srityje buvo sukurtos 44, o maisto gamyboje – atitinkamai 28 naujos darbo vietos kvalifikuotiems darbininkams. Kai specialistams daugiausia laisvų darbo vietų buvo įregistruota vadybos srityje – 9. Taigi nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis yra tymiai didesnis.

Kintanti situacija darbo rinkoje įtakoja tmogiškųjų išteklių vystymąsi. Darbdaviai ieško turinčių aukštą kvalifikaciją darbuotojų. Palangos miesto darbo jėgos prisitaikymas prie kintančių rinkos sąlygų nėra pakankamai efektyvus ir greitas. Aktuali sezoniškumo problema. Todėl reikalingos konkrečios priemonės, uttikrinančios sąlygas utimtumui didinti. Vertinant darbo rinkos perspektyvas, LRTI atliktos anketinės apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų norėtų kelti kvalifikaciją, 14 proc. nenorėtų, o 18 proc. – abejoja. Daugiausia apklaustų Palangos miesto gyventojų (43 proc.) norėtų pasitobulinti ir gauti utsienio kalbų tinių, 33 proc. jaučia poreikį kompiuterinio raštingumo įgūdtiams, o 24 proc. norėtų įgyti tinių verslo ir vadybos srityse. Be to, apklausoje dalyvavę respondentai pageidautų ir konkrečių specialybių tinių – pedagogikos, teisės, turizmo, tarptautinės kultūros projektų vadybos srityse. Taigi įvertinus šiuos poreikius, gali būti organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, kurių dėka būtų naujos tinios pagerintų dirbančiųjų darbo kokybę bei padidintų galimybę įsidarbinti bedarbiams.

Jau minėtame projekte teigiama, kad viena iš turizmo plėtros problemos sąlygojančių prietasčių yra nepakankamas dėmesys tmogiškųjų gebėjimų ugdymui savivaldybių lygmenyje.

Taigi vienas iš Nacionalinės turizmo plėtros 2003-2006 m. programos įgyvendinimo utdavinių yra plėtoti turizmo sektoriaus tmogiškuosius gebėjimus. Siekiant jį realizuoti, numatyta atlikti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimo poreikio tyrimą bei parengti turizmo tmogiškųjų išteklių plėtros koncepciją. Taip pat atlikti profesinės kvalifikacijos vertinimą ir juo remiantis atnaujinti turizmo ir rekreacijos paslaugų specialistų rengimo profesinės, kolegijose ir universitetuose mokymo programas, orientuojantis prie tarptautinio lygio reikalavimų. Leisti naujas turizmo mokymo (metodines) priemones. Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus apskričių, savivaldybių tarnautojams, sanatorijų bei kitiems turizmo sektoriaus darbuotojams. Sukurti informavimo ir mokymo sistemą turizmo verslo subjektams ir savivaldybėms apie ES struktūrinių fondų panaudojimą turizmo plėtrai.

Savivaldybių bei valstybės institucijų valstybės tarnautojų, atsakingų ut turizmo koordinavimą bei plėtrą, bei kitų turizmo sektoriaus darbuotojų mokymus bei kvalifikacijos kėlimą pagrindinai organizuoja Valstybinis turizmo departamentas. Aktualūs išlieka tokie mokymai kaip: turizmo plėtros programų ir galimybių studijų rengimas, investicinių projektų rengimas bei projektų įgyvendinimas ir kontrolė (ypač savivaldybėse), rinkodaros planavimas ir priemonių rengimas. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei mokymų poreikis ypač sustiprės, siekiant įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

6. Turizmo verslo poreikių bei verslo aplinkos įvertinimas

Apklaustų įmonių pasiskirstymas pagal teisinį statusą, darbuotojų skaičių, metinę apyvartą, kapitalo sudėtį, teikiamas paslaugas ir klientus. Lietuvos regioninių tyrimų institutui bendradarbiaujant su Palangos turizmo informacijos centru, 2003 metų rugsėjo mėn. Palangos miesto savivaldybėje buvo atliktas anketinis tyrimas. Jo tikslas – įvertinti turizmo verslo poreikius bei verslo aplinką.

Sudaryta anketa elektroniniu paštu buvo išsiųsta jau minėtam informacijos centrui, kuris savo ruottu jas išplatino įmonėms, teikiančioms turizmo paslaugas Palangos savivaldybėje. Su kai kuriomis įmonėmis buvo kontaktuojama tiesiogiai. Iš viso buvo apklaustos 29 turizmo paslaugas teikiančios įmonės, pasikliautinis intervalas 95 proc., o paklaida ± 3 proc. Tai poilsio namai, kavinės, viešbučiai, turizmo agentūros ir pan. Įmonės buvo pasirinktos atsitiktine tvarka.

Sudarytas klausimynas apima informaciją apie apklausoje dalyvavusių įmonių teisinį statusą, metinę apyvartą, teikiamas paslaugas ir t.t. Respondentai išreiškė savo nuomonę apie teisinės, finansinės aplinkos elementų bei ekonominių veiksnių įtaką jų verslui. Jie taip pat įvardino tai, kas kenkia jų įmonių plėtrai, teikė pasiūlymus ir komentarus.


6.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų teisinį statusą

Pagal pateiktą 6.1. paveikslą matoma, jog didtiąją apklaustųjų dalį sudaro utdarosios akcinės bendrovės 51,72 proc. Tai yra daugiau nei pusė apklaustųjų. Antroje vietoje individualios įmonės – 27,59 proc. Akcinės bendrovės sudarė 10,34 proc., valstybės įmonės – 6,90 proc. visų apklaustųjų. Prie kitų respondentai paminėjo viešąsias įstaigas – 3,45 proc..

6.2. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių

Apklaustosiose įmonėse daugiausia dirba nuo 9 iki 49 darbuotojų – 62,07 proc. Įmonės, kuriose dirbančiųjų skaičius svyruoja nuo 5 iki 9, sudarė 20,69 proc., matiausiai buvo tokių, turizmo paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba nuo 1 iki 5 darbuotojų t. y. 6,90 proc. (tr. 6.2. paveikslą).


6.3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagalįmonės metinę apyvartą

Kaip respondentai pasiskirstė pagal jų metinę apyvartą pateikta 6.3. paveiksle. Daugiausia yra tokių įmonių, kurių metinė apyvarta svyruoja nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. Lt ir nuo 250 tūkst. iki 500 tūkst. Lt, atitinkamai 31,03 proc. ir 27,59 proc. Tik nedidelė dalis įmonių t. y. 6,90 proc. turi didesnę nei 500 tūkst. Lt metinę apyvartą.


6.4. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kapitalo sudėtį

Galima daryti išvadą, jog Palangos savivaldybėje verslą daugiausia plėtoja utdarosios akcinės bendrovės, kurių metinė apyvarta svyruoja tarp 100 ir 500 tūkst. Lt, o dirbančiųjų skaičius – nuo 9 iki 49. Apklaustųjų įmonių kapitalas daugiausia nuosavas – 55,17 proc. visų respondentų. Analizuojant kapitalo sudėtį, matoma, jog daugelis verslininkų tiūri į ateitį, siekia plėsti savo verslą, todėl yra linkę skolintis, net 27,59 proc. įmonių naudojasi skolintu kapitalu. Valstybės ir utsienio kapitalo įmonių Palangoje yra atitinkamai 10,34 proc. ir 6,90 proc.

Dauguma įmonių teikia apgyvendinimo (75,86 proc.), maitinimo (31,03 proc.) ir kelionių organizavimo (20,69 proc.) paslaugas. Ne matai įmonių siūlo transportavimo paslaugas bei nuomoja dviračius, atitinkamai 17,24 proc. ir 13,79 proc. (tr. 6.5. pav.). Gydymo paslaugas teikia – 10,34 proc. apklaustųjų. Prie kitų paslaugų respondentai minėjo jodinėjimą, riedučių nuomą.

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.5. pav. Respondentų teikiamos paslaugos

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.6. pav. Apklaustųjų įmonių klientai

Lietuvos ir utsienio turistai sudaro didtiąją apklaustųjų įmonių klientų dalį (tr. 6.6. pav.) apklausos duomenimis, Lietuvos įmonės sudarė 58,62 proc. apklaustųjų įmonių klientų, Lietuvos verslininkai, atvykę darbo reikalais –51,72 proc., tuo tarpu utsienio verslininkai, atvykę darbo reikalais – 41,38 proc. visų klientų, o utsienio įmonės ir vietiniai gyventojai atitinkamai – 34,48 proc. ir 31,03 proc.

Išoriniai ir vidiniai veiksniai, įtakojantys turizmo įmonių veiklą bei plėtrą. Nepaisant to, kad per pastaruosius metus turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo (nauja Turizmo įstatymo redakcija įtvirtino pakeitimus, kuriais siekiama geriau apsaugoti vartotojų teises, numatytos palankesnės sąlygos utsiimti kaimo turizmu ir kt.), daugiau nei pusė apklaustųjų – 58,62 proc. įstatymų kaitą nurodė kaip vieną iš labiausiai jų verslą įtakojančių teisinės aplinkos elementų, 34,48 proc. respondentų nuomone jų įmonės sėkmei trukdo įstatymų nesuderinamumas. 13,79 proc. respondentų teigė, jog teisinė aplinka jų verslui įtakos neturi ( tr. 6.7. pav.).

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.7. pav. Labiausiai verslo sėkmę įtakojantys teisinės aplinkos elementai

Iš ekonominių veiksnių, įtakojančių verslo aplinką, pirmoje vietoje – perkamoji vartotojų galia. Ją aktualiausia šiomis dienomis mano esant net 65,52 proc. apklaustųjų. Prie kitų veiksnių, buvo paminėtas valiutų santykis su litu bei temas pragyvenimo lygis (tr. 6.8. pav.).

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.8. pav. Įmonių veiklą įtakojantys ekonominiai veiksniai

Anketinio tyrimo duomenimis, mokesčiai labiausiai įtakoja turizmo verslo sėkmę, tai nurodė 44,83 proc. apklaustųjų. Paskolų palūkanoms, kreditavimo galimybėms ir valiutos kurso svyravimams atitinkamai teko 31,03 proc., 27,59 proc. ir 24,14 proc. 3,45 proc. respondentų teigė, jog finansinės aplinkos elementai jų verslui poveikio neturi (6.9. pav.).

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.9. pav. Finansinės aplinkos elementai įtakojantys įmonių veiklą

Atliekant apklausą, respondentams buvo pateiktas klausimas ar pakanka informacijos apie paramos-finansavimo fondus. Daugiau nei pusė t. y. 51,72 proc. atsakė, jog jiems trūksta informacijos apie šiuos fondus, o likę 48,28 proc. pasiskirstė taip – 34,48 proc. atsakė teigiamai, o 13,79 proc. teigė, jog informacijos uttenka tik dalinai. Šią susiklosčiusią situaciją iliustruoja 6.10. paveikslas, kuriame ir atsispindi respondentų naudojimasis valstybės teikiamomis lengvatomis.

Iš anketoje nurodytų valstybės teikiamų lengvatų populiariausia buvo parama naujoms darbo vietoms kurti – 44,83 proc.

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.10. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimąsi valstybės teikiamomis lengvatomis

Konsultacinėmis ir mokymo paslaugomis naudojosi 31,03 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. 24,14 proc. respondentų naudojosi vyriausybės ir savivaldybių finansine parama pagal SVV plėtros programas, 20,69 proc. – mokestinėmis paskolomis ir mokesčių lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka.

Aukščiau 6.9. paveiksle buvo pateikti duomenys apie finansinės aplinkos elementų įtakos dydį apklausiamųjų įmonių veiklai. Dauguma respondentų nurodė mokesčių neigiamą poveikį (buvo įvardinti mokesčiai Sodrai). Vis dėlto į klausimą apie mokesčių lengvatų pakankamumą respondentai pasidalijo beveik po lygiai – 51,72 proc. atsakė, jog jų trūksta, o 48,28 proc. atsakė, kad šių lengvatų pakanka.

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.11. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamus finansavimo šaltinius

37,93 proc. apklaustųjų savo verslą plėtoja iš savų finansinių šaltinių. Paskolomis naudojasi 20,69 proc. respondentų, vadinasi verslininkai siekia ir toliau plėstis, didinti teikiamų paslaugų asortimentą ne tik kiekybiškai, bet ir stengiasi kelti jų kokybę. Galima daryti išvadą, jog įmonių savininkai nebijo įsipareigojimų bankui, taip pat supranta, jog būtina konkurentabilių turizmo paslaugų ir produktų plėtra. Valstybės bei SVV parama atitinkamai naudojasi 17,24 proc. ir 10,34 proc. apklausos dalyvių. Nedidelis ES struktūrinių fondų parama besinaudojančių įmonių procentas – 3,45 proc. – byloja apie informacijos nepakankamumą šioje srityje. Prie kitų finansavimo šaltinių respondentai paminėjo išperkamąją nuomą.

Atsakydami į klausimą, kaip jų įmonę veikia valstybės politinė aplinka, respondentai pasiskirstė sekančiai: neigiamą įtaką identifikavo 31,03 proc., teigiamą – 27,59 proc. apklaustųjų, likę 41,38 proc. nepastebėjo jokios įtakos.

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.12. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal valstybės politikos kryptis, labiausiai veikiančias jų verslo sėkmę

Kadangi apklaustos įmonės paslaugas teikia ne tik vietos gyventojams bei turistams, bet ir utsienio turistams, verslininkams ir įmonėms (tr. 6.6. pav.), anketoje buvo pateiktas klausimas ar veikia jas kaimyninių šalių politinė, teisinė bei ekonominė aplinka. Teigiamai atsakė 65,52 proc., respondentų nuomone turizmo srautų augimą ir infrastruktūros plėtrą neigiamai veikia vizų gavimo problematika Rytų rinkos (Rusija, Baltarusija) turistams. Taip pat paminėtos buvo kaimyninės šalys Lenkija bei Latvija, šalių valiutų santykis bei ekonominė situacija.. Likę 34,48 proc. teigė, jog jų plėtros kaimyninės šalys neįtakoja.

Iš anketoje pateiktų verslo aplinkos elementų, įtakojančių įmonės plėtrą, klientus respondentai įvardino kaip svarbiausius. Jų įtaka pasiskirstė sekančiai (tr. 6.13. pav.):

·                   utsienio turistai bei poilsiautojai – 51,72 proc.;

·                   vietiniai turistai bei poilsiautojai – 48,28 proc.;

·                   vietiniai vartotojai – 17,24 proc.;

·                   verslo įmonės – 10,34 proc.

Norėdamos išsilaikyti rinkoje, įmonės siekia įgyti kuo didesnių konkurencinių pranašumų. Taigi, konkurentų įtakos svarbą nurodė 27,59 proc. respondentų, darbuotojų bei valstybės įtaka atitinkamai sudarė 24,14 proc. ir 13,79 proc.

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.13. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal verslo aplinkos elementus, labiausiai įtakojančius jų verslo plėtrą

Apklausus įmones apie veiksnius, įtakojančius jų verslo plėtrą, svarbu sutinoti respondentų nuomonę apie tai, kas vis dėlto trukdo jų verslo plėtrai (tr. 6.14. pav.).

* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie patymėjo daugiau negu vieną atsakymą

6.14. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiksnius, trukdančius jų įmonės plėtrai

7. Vietinių bei utsienio turistų srautų vertinimas

Taigi didtiausią turizmo plėtros potencialą turi keturi pagrindiniai turizmo centrai - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių miestai, pajūrio kurortai Palanga ir Neringa, gydomieji (mineraliniai) kurortai Druskininkai ir Birštonas. Šie regionai turi didelę turistinę trauką poilsiui, turistinėms išvykoms ar tygiams.

Kiek turistų aplanko Palangą bei Šventąją tikslių duomenų nėra. Turistų skaičių apibūdina apgyvendinimo įstaigų duomenys, turizmo informacinio centro lankomumas bei kelių intensyvumo rodikliai.

Apgyvendinimo sektorius Palangos miesto savivaldybėje vaidina svarbų vaidmenį bendrame kurorto gyvenime. Statistikos departamento ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus duomenimis šiame sektoriuje veikia 35 proc. ūkio subjektų, o įvertinus privatų apgyvendinimo sektorių – svarba dar labiau padidėja. Kurortų kontekste tai didtiausias skaičius. Tik Neringos savivaldybėje viešbučių ir restoranų skaičius artimas Palangos miestui (25 proc.).

Turistų apgyvendinimo paslaugas Palangos miesto savivaldybėje teikia:

  • įmonės, teikiančios viešbučio tipo, t. y. viešbučiai, moteliai, svečių namai, ar specialiąsias, t. y. kempingai, poilsio namai, nakvynės namai, sveikatingumo įmonės, apgyvendinimo paslaugas;
  • fiziniai asmenys.

Statistinės apklausos duomenimis 43 proc. poilsiautojų kambarius nuomojasi privačiame sektoriuje, o 10 proc. – apsigyvena atskiruose namuose. 17 proc. turistų atvykę poilsiauti apsistoja viešbučiuose, sanatorijose, svečių namuose, kempinguose. Didelė dalis turistų apsistoja pas savo patystamus ar gimines.

Remiantis statistiniais duomenimis, Palangos miesto savivaldybėje 2003 metų pradtioje buvo 25 viešbučiai, iš kurių visus metus dirba 24. Apgyvendinimo įstaigų skaičius kasmet keičiasi labai netymiai. Vienu metu viešbučiai gali apgyvendinti iki 792 svečių vasaros sezono metu ir iki 761 – tiemos sezono metu. Tačiau net ir šie viešbučių pajėgumai yra neišnaudojami. Statistikos departamento duomenimis numerių utimtumas Palangos miesto viešbučiuose yra 24,9 proc. Lyginant su 2000 metais viešbučių utimtumas sumatėjo labai netymiai. Tai matiau negu bendras Lietuvos vidurkis (31,5 proc.) ir netymiai matiau negu Neringos savivaldybėje (25,8 proc.), o lyginant su Birštonu (2,6 proc.) ir Druskininkais (12,0 proc.) tai palyginti neblogas rodiklis.

Per paskutiniuosius metus Palangos viešbučiai sugebėjo tymiai sumatinti sezoniškumo įtaką. Palangoje pradėtas vystyti savaitgalio, verslo turizmas, sudarantis sąlygas pratęsti kurorto veiklos sezoną, organizuojant konferencijas ir kitus renginius.

Viešbučių kambarių struktūra kiek skiriasi nuo bendrų Lietuvos tendencijų. 2002 metais Statistikos departamento duomenimis Palangos miesto viešbučiuose daugiausia buvo dviviečių (55 proc.) ir liukso (27 proc.) kambarių. Apartamentų (5 proc.), triviečių (6 proc.) ir vienviečių (7 proc.) kambarių pasiskirstymas buvo labai panašus (tr. paveikslą). Apartamentų ir liukso kambarių skaičius savivaldybėje sudaro didesnį lyginamąjį svorį negu visoje Lietuvoje (Lietuvos viešbučiuose apartamentai ir liuksai sudaro 14,2 proc., o Palangoje - 32 proc.)

7.3. pav. Palangos miesto savivaldybės viešbučių charakteristika 2002 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Be to, pastebėtina ir tai, kad 2000 – 2002 metų laikotarpiu savivaldybėje daugiausiai padidėjo apartamentų ir triviečių kambarių, po 50 proc. O taip pat matyti, kad apartamentų, liuksų ir dviviečių kambarių skaičius savivaldybėje nuolat auga. Apartamentų bei liukso klasės kambarių skaičiaus didėjimas rodo besikeičiančius svečių poreikius.

7.4. pav. Palangos miesto savivaldybės viešbučių charakteristika

Šaltinis: Statistikos departamentas

Iš 7.4. paveikslo matyti, kad 2002 metais Palangos miesto savivaldybės viešbučiuose buvo apgyvendinta 25 608 svečiai, palyginus su 2000 metais tai svečių skaičius padidėjo 11 proc. Tačiau 2002 metais suteikta 15,8 proc. matiau nakvynių negu 2000 metais. Statistikos departamento duomenimis 2002 metais svečiai kurorto viešbučiuose vidutiniškai gyveno 2,4 dienas, tai daugiau negu Lietuvos vidurkis (2,15 dienos). Kurortų kontekste tik Neringos kurorte svečiai gyveno ilgiau (2,8 dienos). Tačiau lyginant su 2000 metais tai kurorto svečių poilsis viešbučiuose sumatėjo nuo 3,1 iki 2,4 dienos.

Statistikos departamento duomenimis Klaipėdos apskrities vidutinės viešbučių numerių kainos yra matesnės nei Vilniaus apskrityje ir didesnės nei Kauno ir visose kitose apskrityse. Analizuojamame regione, skirtingai nuo kitų regionų, smarkiai veikia sezoniškumo faktorius. Ne sezono metu regiono nakvynės kainos matinamos iki 50 proc. Sezono metu viešbučių kainos artimos Vilniaus miesto viešbučių kainoms.

7.5. pav. Apgyvendinta svečių ir suteikta nakvynių Palangos miesto savivaldybėje

Šaltinis: Statistikos departamentas

Statistikos departamento duomenimis 2001 m. Palangos miesto savivaldybėje veikė dvi turistinės bazės ir du kempingai (Palangos turizmo informacinio centro duomenimis - sezono metu veikia trys kempingai). Juose vienu metu gali apsistoti 964 turistai. Visos šios įstaigos veikia tik sezono metu. Turistinių bazių ir kempingų vietų utimtumas 2001 m. buvo atitinkamai 19 ir 14 proc., tačiau atskirais sezono laikotarpiais juose trūksta vietų. Tačiau poilsiautojai kempinguose pasigenda aikštelių, kur būtų specialus elektros įvadas, galimybės naudoti vandenį.

Statistikos departamentas nurodo, kad 2002 metų pradtioje Palangos miesto savivaldybėje buvo 100 poilsio įstaigų (tai poilsio nameliai - vilos, ir kitos panašios buveinės, įmonės, kuriose yra teikiamos ribotos viešbučio tipo paslaugos), bei 7 sveikatingumo įmonės.

Dalis Palangos miesto savivaldybės poilsio įstaigų veikia Šventojoje. Tai yra nedidelių vasarinių namelių kompleksai, kuriuose datniausiai nėra buitinių patogumų. Tai sudaro nepatogumų poilsiautojams, o taip pat tai didina aplinkos taršą. Tačiau šios apgyvendinimo įstaigos sudaro sąlygas matas pajamas gaunantiems gyventojams poilsiauti prie jūros.

Palangos miesto savivaldybės poilsio ir sveikatingumo įstaigose vyrauja dviviečiai ir triviečiai kambariai, abiejose įmonių grupėse šio tipo kambariai sudaro 91 proc. bendro kambarių skaičiaus.

Remiantis statistiniais duomenimis, poilsio įstaigose 2002 metais apsigyveno 7,2 proc. matiau svečių negu 2001 metais. Kurortų kontekste tai blogiausias rodiklis. Labiausiai padidėjo turistų apgyvendinimo skaičius Druskininkuose (35,3 proc.). Palangos sveikatingumo įmonėse 2002 metais palyginus su 2001 metais apsigyveno 19,2 proc. daugiau turistų. Tai didtiausias padidėjimas tarp Lietuvos kurortų (Druskininkuose ir Birštone poilsiautojų skaičius beveik nepakito). Palangoje sveikatingumo įstaigose svečiai gyveno vidutiniškai 10,8 dienas, kai tuo tarpu poilsio įstaigose – 5,7 dienas. Druskininkuose atitinkamai 15,4 ir 2,5 dienos, Birštono sveikatingumo įmonėse poilsiautojai gyveno vidutiniškai 4,8 dienas.

Įvairių tyrimų duomenimis 50 - 70 proc. Palangos svečių privačiame sektoriuje. Palangos miesto savivaldybės duomenimis apie 2000 namų ūkių Palangoje vasaromis savo namuose teikia apgyvendinimo paslaugas. Tokių paslaugų kokybė yra labai įvairi: nuo pusiau profesionalios nakvynės ir pusryčių paslaugų iki triukšmingų ir apleistų vietų be jokių patogumų. Čia kambarius galima išsinuomoti pigiau negu kitose apgyvendinimo įstaigose.

Palangos miesto savivaldybė kartu su partneriais 2001 – 2002 metais įgyvendino ES Phare remiamą projektą „Smulkaus apgyvendinimo verslo Palangoje reguliavimas ir vystymas”. Projekto metu įgyvendintos šios veiklos: įvertinta smulkaus apgyvendinimo verslo kurorte esama situacija, surengti mokymai smulkiesiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, parengta paslaugų kokybės minimalių reikalavimų bei klasifikavimo sistema, sukurta Palangos smulkiųjų apgyvendinimo paslaugų duomenų bazė ir interneto svetainė, išleisti Palangos smulkių apgyvendinimo paslaugų teikėjų praktinis vadovas bei katalogas. Svarbiausias projekto pasiekimas - įkurta Palangos apgyvendinimo paslaugų smulkiųjų teikėjų visuomeninė organizacija „Svetingas šeimininkas”, kuri toliau tęsia projekto metu pradėtas veiklas.

Vystant Palangos kaip aktyvaus poilsio ir pramogų kurorto įvaizdį, verta atkreipti dėmesį į utsienio jaunimą. Apgyvendinimo įstaigos kol kas labai matai orientuojasi į tokį turistų kontingentą. Viešbučiai yra per brangūs šiam gyventojų sluoksniui,o privatus sektorius, kurio paslaugomis datniausiai naudojasi Lietuvos jaunimas, utsienio klientui gali būti nesuprantamas ir sunkiai priimtinas dėl įvairių prietasčių.

Manytume, kad jaunesnio amtiaus turistai (tiek Lietuvos, tiek ir utsienio) mielai naudotųsi pigesniais nakvynės, jaunimo, turistų ar dar kitaip pavadintais namais, kur paslaugos būtų teikiamos ut matesnę kainą nei viešbučiuose.

Pigesnių viešbučių pageidautų ir kai kurie turistai atvykę iš artimiausių kaimyninių valstybių Baltarusijos, Latvijos, Rusijos. Į tai reikėtų atsitvelgti, nes šiuo metu šių šalių turistai dominuoja tarp utsienio turistų.

Apgyvendinimo įstaigose gyvenusių turistų skaičius yra tik nedidelė dalis visų regioną aplankiusių turistų. Taip yra dėl to, kad:

Ø      daug lankytojų apsistoja privačiame sektoriuje arba pas draugus ir gimines;

Ø      nematai yra vienadienių turistų;

Ø      ne visos apgyvendinimo įstaigos įvairiais sumetimais veda tikslią lankytojų apskaitą.

Per 2000 – 2002 metus Palangos miesto savivaldybėje pastoviai matėjo apgyvendinimo įmonių. Šis skaičius sumatėjo nuo 141 iki 125 apgyvendinimo įmonių. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį apgyvendintų svečių skaičius pastoviai augo ir 2000 m. jis buvo lygus 109,8 tūkst., 2001 m. – 117,7 tūkst., 2002 m. – 122,2 tūkst. tmonių. Be to, Palangos svečių skaičių taip pat galima išskaidyti ir pagal apsistojimo vietą. 2001 m. Palangos viešbučiuose gyveno 25,6 tūkst., poilsio įstaigose – 46,5 tūkst., sveikatingumo įmonėse – 31,2 tūkst., kitose apgyvendinimo įstaigose – 17,9 tūkst. svečių. O 2002 m. šie skaičiai pasiskirstė taip: viešbučiuose - 27,1 tūkst., poilsio įstaigose – 50,8 tūkst., sveikatingumo įmonėse – 29,6 tūkst., kitose apgyvendinimo įstaigose – 14,1 tūkst. svečių (t. y. turistinėse bazėse – 2124, kempinguose – 9156, vaikų vasaros poilsio stovyklose – 2842 turistai). Yra pastebima tendencija, kad 2000 m. buvo apgyvendinta 5 proc. matiau svečių nei 1999 m., 2001 m., palyginus su 2000 m., apgyvendinta 7 proc. daugiau svečių, o 2002 m. lyginat su 2001 m. – tik 3proc. daugiau svečių. Utsieniečių srautas 2001 m. padidėjo 29 proc. lyginat su 2000 m., o 2002 m. palyginus su 2001 m. –tik 1 proc..

7.6. pav. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įstaigose Lietuvos kurortuose

1999-2002 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas

7.6. paveiksle pateikti Statistikos departamento duomenys apie apgyvendintų svečių skaičių viešbučiuose, moteliuose, turistinėse bazėse, nakvynės namuose, kempinguose, poilsio įstaigose, vaikų stovyklose bei sveikatingumo įstaigose Lietuvos kurortuose 1999 - 2002 metais. Lyginat šį keturių metų laikotarpį, matyti, kad 2000 metais visuose kurortuose buvo apgyvendinta matiausiai svečių. Kitais metais apgyvendintų svečių skaičius skirtinguose miestuose labai nevienodas ir svyruojantis.

Pagal suteiktų nakvynių skaičių 2001 metais Druskininkams teko 43,7 proc. (593,7 tūkst.), Palangai - 24,9 proc.(338,5 tūkst.), Birštonui - 6,5 proc. (87,7 tūkst.) šalies sanatorinių paslaugų rinkos. Sveikatingumo įstaigose pagal apgyvendintų svečių skaičių Palangos savivaldybė liko antroje vietoje po Druskininkų, atitinkamai apgyvendinta 31,2 tūkst. ir 38,6 tūkst. poilsiautojų. Lietuvos kurortų poilsio namų teikiamų paslaugų rinkoje dominavo Palanga - 54,8 proc., Neringa jų teikė 17,7 proc., Druskininkai - 0,6 proc. Birštone šios paslaugos nebuvo teikiamos. Kurortams tenkanti viešbučių paslaugų dalis buvo palyginti nedidelė: Palangai - 6,5 proc., Neringai - 4,5 proc., Druskininkams - 0,8 proc. Tuo tarpu 2002 m. pagal suteiktų nakvynių skaičių visose apgyvendinimo įmonėse dominavo Palanga, kur buvo suteikta 700026 nakvynės, o tai sudarė 23 proc. visų suteiktų nakvynių. Druskininkuose taip pat buvo suteikta nematai nakvynių – 609734, arba 20 proc. visų nakvynių. Neringoje buvo suteikta 4 proc. nakvynių, o Birštone šis rodiklis, lyginant su visais Lietuvos kurortais, buvo matiausias ir tesudarė 89710 nakvynių (3 proc.). Šiame skaičiuje didtiausią dalį utėmė nakvynės viešbučiuose ir moteliuose. Palangoje tai sudarė 6,5 proc., Neringoje – 4 proc., Druskininkuose – 1,7 proc., o Birštone šis rodiklis buvo matiausias ir tesudarė 523 nakvynes. Patymėtina, kad į šiuos statistikos duomenis įtraukti tik tie lankytojai, kurie naudojosi kolektyvinio apgyvendinimo įmonių paslaugomis. Iš tikrųjų poilsiautojų, ypač Palangoje, buvo kur kas daugiau. Kaip parodė Palangos savivaldybės apklausa, atlikta 2001 metų vasarą, kolektyvinio apgyvendinimo įmonių paslaugomis Palangoje naudojosi tik 17 proc. visų kurorto svečių, 54 proc. poilsiautojų apsistojo pas namų ir butų savininkus, dar 24 proc. pas gimines ir patįstamus. Ekspertiniais vertinimais, regioną atostogų sezono metu aplanko apie 500 tūkst. lankytojų. Tačiau 2002 m. lyginant su praėjusiu laikotarpiu, t. y. 2001 m., yra pastebima tendencija, kad matėja svečių, apsistojančių sveikatingumo įmonėse. Druskininkuose šis rodiklis sumatėjo 13,9 proc., Birštone – 5,7 proc., Palangoje – 5,4 proc.. Tuo tarpu apsistojusių poilsio įstaigose svečių skaičius didėja. Palangoje šis skaičius padidėjo 9,3 proc., o Neringoje net 13,2 proc.

Turistų srautus Palangoje galima analizuoti ir pagal turizmo informacinio centro lankomumą. Palangos miesto savivaldybėje informacines paslaugas teikia dvi organizacijos: Palangos turizmo informacijos centras (TIC) ir Palangos smulkiųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacija ,,Svetingas šeimininkas”.

Plėtojant turizmą Palangos TIC vaidina svarbų vaidmenį, jo paslaugomis daugiau naudojasi utsienio turistai. Taigi nuo TIC darbo priklauso, kokį įspūdį apie Palangą ir atskirai apie Lietuvą susidaro utsienio turistas.

Turizmo informacinio centro reikalingumą apibūdina turistų, pasinaudojusių šio centro paslaugomis, didėjantys srautai. Remiantis Palangos TIC duomenimis, 2002 metais centre apsilankė 15319 lankytojai, o tai 1,9 karto daugiau negu 2000 metais (tr. paveikslą). 2002 metais datniausiai centre lankėsi utsienio piliečiai (72 proc.), tačiau Lietuvos piliečių centre lankėsi net 2,2 karto daugiau negu 2000 metais.

7.7. pav. Lankytojų skaičius Palangos turizmo informaciniame centre

(2002 m. gruodtio 31 d.)

Mėnesinių paros eismo intensyvumų ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo santykis nuolatiniuose postuose

Posto vieta

Paros eismo intensyvumas

2000 m.

Paros eismo intensyvumas 2001 m.

San-tykis

Kelio Nr

Kelio pavadinimas

Km

10 mėn

11

mėn.

12

mėn.

01

mėn.

02

mėn.

03

mėn.

04

mėn.

05

mėn.

06

mėn.

07

mėn.

08

mėn.

09

mėn.

Rugpjūtis/ sausis

A1

Šiauliai - Palanga

162,6




0,928

0,874

0,836

0,705

0,743

0,806

0,919

0,966

1,134

1,540

1,525

0,996

2,16

A11

Vilnius - Klaipėda

31,83

0,913

0,843

0,778

0,665

0,716

0,806

0,881

0,977

1,140

1,681

1,591

0,972

2,39

vid.:

1,02

0,94

0,87

0,76

0,81

0,89

0,99

1,05

1,12

1,24

1,24

1,08

1,63

7.8. pav. Mėnesinių eismo intensyvumų ir vidutinio paros eismo intensyvumo santykis 2001 m.

Paros eismo intensyvumo vidurkis

Kelio Nr.

Kelio pavadinimas

Postas

2000 m.

2001 m.

Metinis

Vieta (km)

Nr.

Paros eismo intensyvumo vidurkis mėnesiais[aut./p]

10

11

12

01

02

03

04

05

06

07

08

09

A11

Šiauliai - Palanga

31,83

S0670

1779

1643

1516

1295

1395

1571

1717

1903

2220

3275

3099

1894

1948

A1

Vilnius - Klaipėda

162,60

S0120

6465

6094

5827

4913

5180

5620

6404

6736

7907

10734

10629

6942

6970

2003 m. Palangoje atliktos apklausos duomenimis vidutinis turistų amtius yra 35 metai. Didtiąją turistų grupę sudaro 19 - 35 metų turistai (53%). Antra pagal dydį yra 36 - 55 metų grupė.

7.9. pav. Palangos turistų struktūra pagal amtių

Šaltinis: Anketinė apklausa

Dauguma,iki 50 proc.,turistų atvyksta 3 - 5 tmonių grupėmis. Datniausiai šias grupeles sudaro draugai bei šeimos nariai.

Galima teigti, kad Palangoje daugiausiai atostogauja tmonės nuolat gaunantys pajamas – tai valstybinių bei privačių įmonių darbuotojai, darbdaviai ir kt., nes šią grupę sudaro 71 proc. Likusieji 29 proc. – tai nuolatinių pajamų negaunantys turistai, iš kurių didtiąją dalį sudaro studentai. Taigi Palangoje daugumą lankytojų sudaro jaunesnio amtiaus tmonės, poilsiaujantys grupėmis, gaunantys nuolatines pajamas.

Atliekant turistų segmentavimą pagal tikslus, kodėl jie vyksta į Palangą, galime teigti (2003 m. LRTI rengtos anketinės apklausos duomenimis), kad 55 proc. atvykusiųjų norėtų pailsėti, 32 proc. - papramogauti ir tik 6 proc. apklaustųjų teigė, jog naudojasi Palangos kaip sanatorinio kurorto paslaugomis gydymuisi. Tuo tarpu kituose Lietuvos kurortuose pastebima tendencija, kad tmonės juose daugiausiai lankosi norėdami pasigydyti ir apsistoja būtent sveikatingumo įstaigose. Ši pasiskirstymo dinamika atsispindi paveiksle.

7.10. pav. Sanatorijose besigydančiųjų dalis bendrame apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiuje per 2000 – 2002 m.

Šaltinis: Anketinė apklausa

Iš grafiko matome, kad Palangos sanatorinio turizmo rinka yra matiausia, palyginus su kitais kurortais. Druskininkuose ir Birštone didtiąją dalį apsigyvenusių apgyvendinimo įstaigose turistų sudaro norintys gauti sanatorines paslaugas. O Palangoje šis procentas vidutiniškai sudaro apie 25 proc. Tačiau realiai šis rodiklis yra šiek tiek didesnis, nes statistikos departamentas nerenka duomenų iš Palangos poilsio namų, kurie taip pat teikia sanatorines paslaugas.

Į klausimą, kuo labiausiai traukia Palanga bei kokie veiksniai įtakojo atvykti būtent į šį kurortą, remiantis apklausos duomenimis, respondentai atsakė, kad Palanga pirmiausiai asocijuojasi su išskirtine gamta, o kaip išskirtinumą pabrėtia jūrą. Antrasis Palangos bruotas - tai naktinės pramogos bei kavinių ir restoranų gausa.

Remiantis anketinės apklausos duomenimis datniausiai Palangos kurorto svečiai eina prie jūros (79 proc.), tuo tarpu pasivaikščiojimai parkuose ir pušynuose (38 proc.) bei lankymasis kavinėse ir restoranuose (37 proc.) yra matiau mėgstamos poilsiautojų veiklos. Tymi dalis poilsiautojų lankosi diskotekose bei naktiniuose klubuose (31 proc.).

7.11. pav. Poilsiautojų veiklos Palangos kurorte

Šaltinis: Anketinė apklausa

Analizuojant turizmo informacinio centro lankomumą matome, kad lankytojų srautas auga. Tačiau turizmo informacinis centras fiksuoja tik į centrą atvykusių tmonių srautą. Todėl šis skaičius neparodo bendro atvykusiųjų skaičiaus. Tačiau turizmo informacinio centro informacija gana tiksliai atspindi duomenis, iš kurių šalių atvyksta kurorto svečiai.

7.12. pav. Pagrindinių utsienio turistų rinkų pasiskirstymas Palangoje

Šaltinis: Palangos turizmo informacinis centras

Pagal turizmo informacinio centro duomenis, didtiąją dalį sudaro svečiai iš Lietuvos. Analizuojant 3 metų tendencijas, galima teigti, kad Lietuvos turistų skaičius, apsilankiusių turizmo informaciniame centre auga. Diferencijuojant utsienio turistus matome, kad daugiausiai turistų atvyksta iš Rusijos, Latvijos, Vokietijos. 2002 metais labai padidėjo svečių srautas iš Baltarusijos. Pastarųjų, palyginti su praėjusiais metais, apsilankė beveik keturis kartus daugiau. Tam turėjo įtakos pavasarį Minske atidaryta Palangos informaciniocentro atstovybė. 

Lyginant Palangos ir kitų kurortų utsienio rinkų tendencijas matome, kad 2001 metais apgyvendinimo įstaigų paslaugomis pasinaudojo 195,7 tūkst. svečių, ketvirtadalį jų sudarė utsieniečiai. Daugiausia utsieniečių atvyko iš Lenkijos (20 proc.), Vokietijos (18 proc.), Baltarusijos (13 proc.), Latvijos (12 proc.), Rusijos (11 proc.). Iš pateiktų duomenų matome, kad Palangoje svečių iš Lenkijos srautas yra daug matesnis ir 2002 metais jis tesudarė vos 5 proc.. Kitos tendencijos yra panašios.

Į Palangos kurortą daugiausiai atvyksta turistų iš Rusijos ir Latvijos. Tikėtina, kad ši tendencija išliks ir ateityje. Palangai konkuruoti su pietų kurortais bus sunku pirmiausiai dėl trumpo kurortinio sezono, tačiau kaimyninių šalių turistams Palanga yra patraukli savo palyginti temomis paslaugų kainomis ir kylančia jų kokybe. Akivaizdu, kad siekiant turistų srautų skaičius didėjimo, turizmo paslaugos turi būti orientuotos į aktyvios ir pasyvios rekreacijos paslaugas, jų įvairovę, o ypač į paslaugas šeimyniniam poilsiui. Palanga turi palankias sąlygas ne tik pramoginiam, bet irpatintiniam turizmui, taip pat ir savaitgalinio poilsio paslaugų organizavimui ne tik vasaros sezono metu.

Kad tmonės vyktų į Palangą, reikia sudaryti jiems palankias poilsio sąlygas ir uttikrinti jų saugumą. Be to, kuriant turizmo produktus, turizmo paslaugos turėtų būti plėtojamos tokiomis kryptimis:

·        specialūs turizmo produktai;

·        kultūriniai ir sportiniai renginiai;

·        etnografinis turizmas;

·        poilsinis turizmas;

·        trumpos atostogos, savaitgalių poilsis ir atostogos suinteresuotiems asmenims;

·        organizuotų grupių turizmas, lankant ir kaimyninių rajonų turistinius objektus;

8. Palangos miesto savivaldybės biudteto analizė

2000 m. Klaipėdos apskrities visų savivaldybių pajamos bendrai sudarė 384,284 tūkstančius litų. Šį laikotarpį lyginat su 2001 m. galima pastebėti tendenciją, kad gaunamos pajamos didėja. Klaipėdos apskritis 2001 m. gavo607,728 tūkstančius litų pajamų. 2001 m. Klaipėdos apskrities ir Lietuvos kurortų savivaldybių biudtetų pajamos bei išlaidos kito įvairiai (tr. lentelę). Statistikos departamento duomenimis Klaipėdos apskrities savivaldybių biudtetų pajamos augo, išskyrus Šilutės raj. ir Neringos m. savivaldybių biudtetų rodiklius. Visų kurortų, išskyrus Neringos, biudtetų pajamos 1999 – 2001 m. tai pat augo. Be to, ir turizmui buvo pradėtas skirti didesnis dėmesys. Buvo pradėta skirti lėšų turizmo informacinių centų veiklos organizavimui bei turizmo plėtros projektų ir programų vykdymui.

6 lentelė

Savivaldybių biudtetų pajamos ir išlaidos (tūkst. Lt.)

Administracinis vienetas

1999 m.

2000 m.

2001 m.

Pajamos

Išlaidos

Pajamos

Išlaidos

Pajamos

Išlaidos

Palangos m. sav.

28.220

27.373

29.964

25.132

32.968

29.791

Klaipėdos m. sav.

159.247

158.814

169.692

165.172

174.818

168.783

Klaipėdos r. sav.

42.170

42.618

43.696

44.042

43.972

44.384

Kretingos r. sav.

39.625

41.907

29.896

40.311

39.091

40.788

Skuodo r. sav.

32.529

31.819

31.250

29.505

32.455

31.689

Šilutės r. sav.

59.739

61.208

53.825

55.509

48.590

52.695

Neringos sav.

17.155

16.176

15.962

15.883

15.791

15.339

Druskininkų sav.

23.543

23.383

26.577

26.411

29.567

29.200

Birštono sav.

11.747

11.443

12.529

12.154

13.036

12.918

Klaipėdos apskritis

378.684

379.916

384.284

315.706

607.728

383.470

Lietuva

3.207.977

3.295.167

3.207.977

3.295.167

3.233.895

3.315.803

Šaltinis: Statistikos departamentas

Per pastaruosius kelerius metus Palangos m. savivaldybės biudteto pajamos turėjo tendenciją didėti. 2002 m. biudteto pajamos (34.579,9 tūkst. Lt), palyginus su 1998 metais (31.989 tūkst. Lt) padidėjo 2.590,9 tūkst. Lt (8,1 proc.), išskyrus 1999 m., kai dėl gautų 5.065,7 tūkst. Lt matesnių dotacijų iš valstybės biudteto ir lėšų iš itdo sąskaitos (1998 m. – 11.671,1 tūkst. Lt; 1999 m. – 6.605,4 tūkst. Lt) pajamos, palyginus su 1998 m., sumatėjo 11,8 proc. arba 3.768,9 tūkst. Lt.

Statistikos departamento pateikti duomenys vaizduojantys Lietuvos savivaldybių biudteto augimo tempus patiekti tolesniame paveiksle. Kaip matome iš paveikslo, Palangos miesto biudteto pajamos ir išlaidos 2001 m. augo. Lyginant 2001 m. su 2000 m. Palangos miesto biudteto pajamos išaugo 10,03 proc., tačiau išlaidos augo dar sparčiau negu pajamos - net 10,35 proc. per metus.

8.1. pav. Savivaldybių biudtetų išlaidų ir pajamų pokyčiai (2001 m.lyginant su 2000 m.)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Palangos miesto biudteto pajamų augimo tempai yra pakankamai aukšti, lyginant Klaipėdos apskrities savivaldybių rodiklius, jie atsilieka tik nuo Kretingos rajono savivaldybės biudteto pajamų augimo tempų, kurie 2001 m. sudarė 30,76 proc. Vertinant biudteto išlaidų augimą ir lyginant Palangos padėtį tarp kitų Lietuvos kurortų, situacija išlieka optimistiška. Palangos miesto biudteto pajamos auga lėčiau nei Druskininkų, tačiau biudteto išlaidų augimo tempai Druskininkuose ryškiai viršija pajamų augimo rodiklius. Palangos miesto biudteto išlaidų augimo tempai taip pat 0,32 procento punkto viršija pajamų augimą, tačiau tai nėra taip pavojinga, kol biudteto pajamų neviršija išlaidos. Toks biudteto pajamų kitimas neatitinka bendrų Lietuvos tendencijų – šalyje per 2001 m. bendros savivaldybių biudteto pajamos padidėjo vidutiniškai 0,81 proc., o išlaidos padidėjo 0,63 proc.

8.2. pav. Palangos miesto savivaldybės biudteto išlaidos pagal valstybės funkcijas 2002 m. (proc.)

Šaltinis: Palangos miesto savivaldybė

Šiame paveiksle pateikta išlaidų struktūra pagal 2002 m. įvykdymą ketvirčiais. Iš paveikslo išsiskiria II ir IV ketvirtį įvykdytos išlaidos, kurių buvo patirta atitinkamai 29 proc. ir 32 proc. visų išlaidų. Matome, kad kai kurios išlaidos suskirstytos pagal valstybės funkcijas yra grynai sezoninės. Temės ūkio, miškininkystės, tuvininkystės ir veterinarijos veikloms savivaldybė išlaidas skirsto tik II ir IV metų ketvirtį, o kitai ekonominei veiklai priskiriamos išlaidos patiriamos tik III ir IV metų ketvirčiais. Paveiksle išsiskiria lėšų pasiskirstymas viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai uttikrinti. Net 53,09 proc. visų šiai valstybės funkcijai uttikrinti skirtų lėšų buvo patirta II metų ketvirtį. Taigi apibendrinant lėšų paskirstymą 2002 m., galima teigti, kad I ketvirtį skiriama daugiausiai lėšų kuro ir energijos tiekimo paslaugoms (424,3 tūkst. Lt arba 37,45 proc. visų lėšų per metus) bei transportui ir ryšiams (38,7 tūkst. Lt arba 25,41 proc.) finansuoti; II ketvirtį – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai uttikrinti (43 tūkst. Lt arba 53,09 proc.) bei švietimui (4.496,5 tūkst. Lt arba 31,49 proc.); IV ketvirtį - bendrosioms valstybės paslaugoms (608,10 tūkst. Lt arba 35,85 proc.), krašto apsaugai (12,5 tūkst. Lt arba 54,35 proc.), socialinei apsaugai, globai ir rūpybai (691,2 tūkst. Lt arba 28,51 proc.), butų ir komunaliniam ūkiui (2.409,7 tūkst. Lt arba 44,69 proc.), sveikatingumui, sportui, rekreacijai ir kultūrai (412,4 tūkst. Lt arba 31,56 proc.), temės ūkiui, miškininkystei, tuvininkystei ir veterinarijai (42 tūkst. Lt arba 64,12 proc.), kitai ekonominei veiklai (77,2 tūkst. Lt arba 68,81 proc.) finansuoti.

Viena iš svarbių plėtros sričių, kuriai skiriama nematai savivaldybės biudteto lėšų, yra turizmas. Palangos miesto savivaldybė šiai sričiai skiria nematai dėmesio. Temiau pateiktoje lentelėje yra pavaizduota Palangos miesto savivaldybės biudteto dalies, skiriamos turizmui, dinamika.

7 lentelė

Palangos miesto savivaldybės skirtos lėšos turizmo priemonių finansavimui

2000 – 2003 m. (Lt.)

Metai

Savivaldybės skirtos lėšos turizmui, viso

Iš jų turizmo informaciniam centrui

Kiti turizmo finansavimo šaltiniai

2000 m.

30.000

-

-

2001 m.

46.700

25.900

-

2002 m.

75.400

60.000

-

2003 m.

199.600

63.000

9. PROGRAMOS IR PROJEKTAI, susiję su palangos savivaldybės teritorija

Šiuo metu pagal prieinamus šaltinius rasta apie 20 stambesnių ar smulkesnių programinių ar planavimo darbų, atliktų per pastaruosius metus (teritorinės ar organizacinės bei ekonominės krypties), kurių dalys vienu ar kitu mastu paliečia Palangos kurortą. Nėra galimybių išanalizuoti juos vienodai detaliai. Čia pateikiama informacija ir trumpi komentarai tik pagrindiniams darbams. Studiją lygiagrečiai buvo derinta su rengiamu Palangos miesto plėtros iki 2015 metų strateginiu planu.

Atrinkti projektai ir programos temiau pateikiami juos išskyrus į stambesnius strateginės krypties darbus ir labiau lokalizuotus projektus.

Stambesnieji strateginės krypties darbai

  • Bendras programavimo dokumentas (2003). Šiame dokumente pateikta,kur ir kaip Lietuva investuos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2004-2006 metais.
  • Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (2002). Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra privalomas formuojant regioninę politiką, rengiant ūkio šakų plėtros strategijas ir programas bei teritorijų planavimo dokumentų projektus.
  • Nacionalinė turizmo plėtros 2003-2006 metais programa. Valstybinis Turizmo departamentas, Vilnius, 2003. Pateiktos priemonės, kurios tiesiogiai liečia Palangos, kaip kurorto turizmo plėtrą: išteklių planavimas ir valdymas, viešoji turizmo infrastruktūra, galimybės išplėsti tarptautines turizmo rinkas.
  • Turizmo plėtros iki 2015 metų strategija. Lietuvos regioninių tyrimų institutas, Kaunas, 2002. Turizmo plėtros strategijoje numatomos ilgalaikės, prioritetinės turizmo plėtros kryptys, būtinos šalies ir jos regionų turizmo verslo plėtrai skatinti ir efektyviai išnaudoti šalies turistinį potencialą (gamtinius, kultūrinius, rekreacinius, tmogiškuosius bei verslo infrastruktūros išteklius). Strategijos dokumente numatyti tikslai ir veiksmai sustiprins atskirų valdtios institucijų ir privataus verslo sektorių bendradarbiavimo ir ryšių galimybes, įgyvendinant numatytas turizmo plėtros priemones, įsisavinant ir racionaliai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas turizmo sektoriaus konkurencingumui stiprinti.
  • Lietuvos respublikos kurortų raidos koncepcija. Lietuvos regioninių tyrimų institutas, Kaunas, 2002. Koncepcijoje pateikta Lietuvos kurortų (Birštono, Druskininkai, Palanga, Neringa) esamos situacijos analizė bei jų vystymo valstybės mastu bei atskirų kurortų priemonių planas.
  • Regionų kultūros plėtros programa (2002). Šios programos paskirtis – sudaryti administracines, finansines, teisines sąlygas aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį regionuose, taip pat platesnės kultūros paslaugų sklaidos sąlygas ir galimybes gyventojams šiomis paslaugomis naudotis, skatinti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius regionuose, regionų bendradarbiavimą; puoselėti regionų etninį bei kultūros paveldo savitumą.
  • Klaipėdos – Tauragės regiono plėtros strategija (2001-2002). Klaipėdos Universitetas, apskričių administracija ir kt. Pateikiami siūlymai dėl šio regiono plėtros. Ypatingai aktualūs siūlymai turizmo plėtrai.
  • Nemuno turistinės trasos galimybių studija. Turizmo departamentas, 2002 m. PHARE programai pristatytas projektas tiesiogiai liečia projektą vienos turizmo rūšies aspektu – vandens turizmo. Aprėpia 15 savivaldybių teritorijas.
  • Dviračių turizmas Lietuvoje. (projekto ataskaita ir realizavimo galimybių studija). DFC S. A., Barcelona, 2002. Darbas orientuotas į pasiūlymus sukurti strateginį nacionalinį tarptautinį dviračių takų tinklą Lietuvoje. Atskira atkarpa – Vakarų Lietuvos dviračių tiedas. Smulkesnių trasų būklės analizei skirta matiau dėmesio.
  • Mobilių prieplaukų statyba ir esamų stacionarių prieplaukų atkūrimas. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, Kaunas, 2002. Studija orientuota į vandens transporto, ypač keleivinio - turistinio vandens transporto, atgaivinimą, vandens infrastruktūros plėtimą bei kaimo turizmo plėtrą.
  • Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija. UAB “Investicinių projektų konsultantai”,Vilnius, 2002 m. Galimybių studijos tikslas - įvertinti konferencijų turizmo Lietuvoje esamą situaciją ir pateikti pasiūlymus dėl konferencijų turizmo vystymo galimybių.
  • Vakarų Lietuvos auto kempingų plėtros galimybių studija. VGTU, Vilnius, 2003 m. Atlikta Vakarų Lietuvos auto kempingų vystymo situacijos analizė, auto turizmo plėtros galimybių įvertinimas ir priemonės pagrindiniuose Vakarų Lietuvos regiono turistų maršrutuose, nustatytas rekreacinių vietovių traukos potencialas.
  • Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studija. UAB “Investicinių projektų konsultantai”, Vilnius, 2003 m. Studijoje pateikiami atskirų negerovių, ūkio ir socialinės raidos trukdtių pavyzdtiai, sietini su praktiniu įstatymų ir poįstatyminių aktų blogo vykdymo arba nevykdymo vertinimu vienu ar kitu konkrečiu atveju. Pateikiami orientaciniai siūlymai investicijoms vandens turizmo plėtrai pajūrio zonoje.
  • An Agenda 21 for the Baltic Sea Region – Baltic 21// Baltic 21 series No 1/98 (priimta Baltijos šalių ministrų sesijoje, Nyborg, 1998). Pateiktos strateginės ir visų šalių suderintos plėtros kryptys liečia ir jūrinį bei pakrančių turizmą. Į vandens turizmo sistemą įjungtinos ir upių deltos.

Regioniniai ir lokaliniai projektai (dalis)

·        Klaipėdos apskrities bendrasis planas. Klaipėdos apskrities administracija ir Klaipėdos universitetas, Klaipėda, 1996. Yra skyrius turizmo plėtrai. Tik pietinėje dalyje paliečia NGTS utdavinius. Koreguotinas.

·        Klaipėdos regiono plėtros planas 2003-2006 metams. Šiame plane nurodomi tikslai ir utdaviniai, kurių siekiama pagal kiekvieną plėtros kryptį, bei priemonės, kurias reiktų įgyvendinti. Kiekvienai priemonei pateikiami konkretūs, visai apskričiai ir atskiroms savivaldybėms aktualūs projektai.



10. Palangos kurorto Swot analizė

Remiantis atlikta analize toliau pateikiamos pagrindinės stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės, kurios laikomos priemonių plano pagrindu. Tam pasirinkta SSGG forma.

Stiprybės

Gera geografinė padėtis Pabaltijo turizmo trasų attvilgiu

Gamtinis potencialas palankus plėtoti pajūrio kurorto paslaugas

Kurorte vykstantys renginiai pritraukia didelius svečių srautus ir tuo pačiu skatina atvykstamąjį turizmą

Unikalus savo kultūrinėm vertybėm Palangos Botanikos parko ir Gintaro muziejaus kompleksas

Palangos miesto planinės struktūros, erdvės, vizualinės estetinės kokybės gerinimui numatytas Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos planas

Gerėjantis Palangos kurorto įvaizdis utsienyje

Kasmet didėja Palangos miesto savivaldybės skiriamos lėšos turizmui, skatinančios šio sektoriaus infrastruktūros vystymąsi bei turistų srautų augimą.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjųkooperacija skatina aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę ir geresnį informuotumą

Silpnybės

Gamtiniai ir kultūriniai ištekliai nėra tikslingai pritaikyti naudojimui turizmo srityje

Dviračių turizmo trasos daugelyje atkarpų sutapatintos su automobilių trasomis bei pėsčiųjų takais

Palangos mieste trūksta tinkamų automobiliams statyti stovėjimo aikštelių prie patrauklių turizmui objektų

Nepakankamai išvystyta turizmo trasų (pėsčiųjų, dviračių ir automobilių)tenklinimo sistema

Neišvystytas jūrinis transportas bei matųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra

Mieste nėra universalaus sporto-kultūros objekto, kuriame galėtų būti vykdoma plati veikla, atitinkanti kurorto poreikius

Nėra pramogų komplekso, pavienės pramogos išmėtytos

Nepakankamai išnaudojamas sanatorinio-reabilitacinio gydymo potencialas

Paslaugų, matinančių sezoniškumo svyravimus, stoka

Nėra modernaus kempingo

Nėra paplūdimių aptarnavimo infrastruktūros

Nėra miesto įvaizdtio ir marketingo programos

Galimybės

Programos „Mėlynoji vėliava” įgyvendinimas

Geoterminio vandens išteklių panaudojimas vandens pramogų parkui statyti

Spartesnei turizmo plėtrai naujas galimybes atveria Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas

Dėl didėjančių gyventojų pajamų, besikeičiančių poreikių ir laisvo tmonių judėjimo bus skiriama daugiau dėmesio sveikatai, poilsiui ir pramogoms

Tarpregioninės svarbos turistinių kelių plėtra, bendrų tarptautinių maršrutų vystymas su kaimyninėmis šalimis

Sanatorinio-reabilitacinio gydymo modernizavimas ir plėtra

Jūrinio turizmo plėtra

Sportinio turizmo vystymas, sporto stovyklų organizavimas

Grėsmės

Nesugebėjimas konkuruoti su kitais kurortais

Matėjantis kultūrinis identitetas

Rekreacinių zonų urbanizavimas

Aplinkos utterštumo augimas

Datnos gamtos stichijos gali įtakoti paplūdimių plotų matėjimą arba sunykimą, kopų nuplovimą

11. Pasiūlymai Turizmo produktams plėtoti Palangos kurorte

Eil. Nr.

Kryptis

Projektiniai pasiūlymai

1.

Gamtos ir kultūros paveldo turistinių išteklių geresnis panaudojimas turizmo produktams kurti

1.1.Išsaugoti ir pritaikyti Palangos miesto kultūrinį ir gamtinį paveldą rekreacijai

1.2. Sukurti reikiamą infrastruktūrą kultūros ir gamtos paveldo objektų lankymui

2.

Pramogų (rekreacinės) infrastruktūros išvystymas

2.1. Atgaivinti ir modernizuoti esamą sanatorijų ir reabilitacinių įstaigų bazę

2.2.Matinti kurorto sezoniškumą plėtojant sporto ir rekreacijos veiklas

2.3.Išvystyti kurorto viešąją rekreacinę infrastruktūrą

3.

Turizmo informacijos infrastruktūros (kelio tenklų, stendų, kt.) plėtojimas

3.1. Gerinti tenklinimo sistemą

3.2. Plėtoti turizmo informacinę sistemą

4.

Vandens, dviračių ir pėsčiųjų kitos sportinės veiklos infrastruktūros išvystymas

4.1. Įrengti naujas ir rekonstruoti esamas dviračių bei pėsčiųjų turistines trasas.

4.2. Plėtoti jūrinį turizmą ir infrastruktūrą

4.3. Įjungti vietines turizmo trasas į nacionalinių ir tarptautinių trasų sistemą.

5.

Turizmo rinkodaros plėtra

5.1. Parengti ir įgyvendinti kompleksinę kurorto marketingo strategiją

5.2. Formuoti kurorto įvaizdį Lietuvoje ir utsienio šalyse

5.3. Jungtis į tarptautinių turizmo tinklų marketingo sistemą

6.

Rekomendacijos valstybinėms institucijoms, savivaldybei bei kitiems partneriams

6.1.Dalyvauti nacionalinėje  turizmo informacijos sistemos kūrimo ir rinkodaros veikloje

6.2. Spręsti temių grątinimo ir sklypų paieškos investicijoms problemas

6.3. Atlikti pajūrio regiono kultūrinio turizmo išteklių analizę (turizmo išteklių, produktų, vartotojų identifikacija, privalumų nustatymas);

6.4. Suteikti tęstinę paramą organizacijai “Svetingas šeimininkas” vykdant rinkodaros priemones.

6.5. Sukurti informavimo ir mokymo sistemą turizmo verslo subjektams apie ES struktūrinių fondų panaudojimą turizmo plėtrai

6.6. Rengti investicijų projektus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti

12. Pasiūlymų įgyvendinimo Priemonių planas

Plėtros kryptis: Konkurentabilių turizmo paslaugų ir produktų plėtra

Tikslai:

  1. Didinti turizmo paslaugų bei produktų pasiūlą;
  2. Didinti paslaugų konkurencingumą;
  3. Didinti vietinio ir atvykstamojo turizmo srautus.

1.1. Išsaugoti ir pritaikyti Palangos miesto kultūrinį ir gamtinį paveldą rekreacijai

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

1.1.1. Senųjų Palangos vilų renovacija

2004-2011

20 000 000

1.1.2. Temaičių alko sutvarkymo projekto parengimas

2005-2006

60 000

1.1.3. Botanikos parko ir Gintaro muziejaus kompleksinė renovacija

2004-2015

8 500 000

1.1.4. Centrinės Palangos gelbėjimo stoties renovacija

2006-2008

3 000 000

1.1.5. Palangos senamiesčio – urbanistinio paminklo artimosios aplinkos (landšafto) ir kultūros paveldo objektų sutvarkymas ir pritaikymas turizmo reikmėms

2007-2011

6 000 000

1.1.6. Šventosios uosto atstatymas

2008-2012

120 000 000

1.2. Sukurti reikiamą infrastruktūrą kultūros ir gamtos paveldo objektų lankymui

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

1.2.1. Jūros kranto zonos ardymo stabilizavimo ir apsauginio kopagūbrio sutvarkymas

2004-2006

4 000 000

1.2.2. Rątės upelio ekologinis sutvarkymas

2004-2006

2 500 000

1.2.3. Pajūrio miškų pritaikymas rekreacijai

2005-2015

1 500 000

1.2.4. Šventosios tilto renovacija

2007-2010

7 500 000

1.2.5. Komplikuotos plėtros arealų (draustinių, parkų) pritaikymas turizmui

2006-2009

1 000 000

2.1. Atgaivinti ir modernizuoti esamą sanatorijų, reabilitacinių ir sveikatingumo įstaigųbazę

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

2.1.1. Sanatorijų veiklos planų, orientuotų į konkurencingumo didinimą, parengimas

2004

100 000

2.1.2. Sanatorijų, reabilitacijos ir sveikatingumo centrų materialinės bazės modernizacija

2005-2015

100 000 000

2.1.3. Vaikų reabilitacijos sanatorijos “Palangos gintaras” renovacija

2005-2007

2 000 000

2.1.4. Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas” rekonstrukcija

2004-2007

8 000 000

2.2. Matinti kurorto sezoniškumą plėtojant sporto ir rekreacijos veiklas

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

2.2.1. Sporto ir kultūros komplekso statyba

2004-2007

8 000 000

2.2.2. Stadiono šalia Botanikos parko renovacija

2005-2008

1 300 000

2.2.3. Sporto (pvz. atvirų krepšinio aikštelių) ir vaikų taidimų aikštelių įrengimas

2007-2009

1 500 000

2.2.4. Palangos ,,Lino” baseino komplekso rekonstrukcija ir vandens parko įrengimas

2005-2008

30 000 000

2.2.5. Hipodromo įrengimas

2006-2010

10 000 000

2.2.6. Vandens pramogų parko statyba

2008-2011

35 000 000

2.2.7. Geoterminio vandens panaudojimo vandens parkui sukurti galimybių studija

2004

30 000

2.2.8. Golfo aikštyno įrengimo galimybių studija

2005

50 000

2.2.9. Aviaturizmo plėtros galimybių studija

2004

40 000

2.3. Išvystyti kurorto viešąją rekreacinę infrastruktūrą

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

2.3.1. Paplūdimių infrastruktūros išvystymas įgyvendinant „Mėlynosios vėliavos” programą Palangos kurorte

2004-2009

4 500 000

2.3.2. Nustatytus standartus atitinkančių kempingų Palangoje ir Šventojojeįrengimas

2006-2010

7 000 000

2.3.3. Senojo Palangos kempingo sutvarkymas

2005

1 000 000

2.3.4. Palangos vasaros estrados renovacija

2006-2009

3 000 000

2.3.5. Šventosios vasaros ir koncertų salės atstatymas

2007-2009

700 000

2.3.6. Laikinų paviljonų poilsiautojų susitelkimo vietose unifikavimas

2004-2006

400 000

2.3.7. Jaunimo nakvynės namų projektavimas irįrengimas

2007-2010

4 000 000

2.3.8. Trumpalaikio sustojimo ir poilsio aikštelių projektavimas ir įrengimas

2006-2010

1 500 000

2.3.9. Rekreacinių zonų formavimas Šventojoje (aikštelių, takų įrengimas)

2005-2008

600 000

2.3.10. Svečių namų “Voveraitė” rekonstrukcija

2006-2008

4 000 000

2.3.11.Pakabinamo vienbėgio geletinkelio pastatymas

2010-2020

100 000 000

3.1. Gerinti tenklinimo sistemą

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt.)

3.1.1. Informacinių stendų poilsio ir mašinų stovėjimo aikštelėse prie įvatiavimų į Palangąįrengimas

2004

200 000

3.1.2. Informacinių vaizdinių priemonių (nuorodų į lankytinus objektus, temėlapių stendų su objektų aprašymais) tinklo išplėtimas

2004-2005

70 000

3.1.3.Informacinių stendų ir tenklų prie pagrindinių gamtinės ir kultūrinės aplinkos traukos objektų įrengimas

2004-2005

40 000

3.1.4. Infoterminalų labiausiai turistų lankomose vietose įrengimas Palangos mieste

2005-2006

200 000

3.2. Plėtoti turizmo informacinę sistemą

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

3.2.1. Įkurti šiuolaikiškus standartus atitinkantį Turizmo informacijos centrą

2004-2005

1 100 000

3.2.2. Įkurti sezoninį apgyvendinimo rezervavimo centrą prie įvatiavimo į Palangą

2006-2007

150 000

4.1. Įrengti naujas ir rekonstruoti esamas dviračių, automobilių bei pėsčiųjų turistines trasas

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

4.1.1. Kelio Būtingė-Šventoji-Ošupio takas-Kunigiškės statyba ir dviračių tako įrengimas

2005-2008

13 200 000

4.1.2. Dviračių tako nuo Pajūrio RP iki Šventosios rekonstrukcija, teminių poilsio stotelių įrengimas

2004-2008

6 300 000

4.1.3. Patintinių-mokomųjų takų įrengimas Palangos kurorte

2004-2007

2 000 000

4.2. Plėtoti transporto infrastruktūrą, vandens kelius, tai pat irjūrinį turizmą

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

4.2.1. Automobilių parkavimo sistemos projekto parengimas ir įgyvendinimas

2004-2006

2 000 000

4.2.2. Prieplaukų (Palangos, Šventosios) statyba, pritaikant jas vandens kelių priemonėms

2006-2010

5 000 000

4.2.3. Palangos oro uosto modernizavimas

2005-2008

8 300 000

4.3. Įjungti vietines turizmo trasas į nacionalinių ir tarptautinių trasų sistemą

4.3.1. Turistinio maršruto “Lietuvos Gintaro kelias” įtraukimo į Europos Gintaro kelią tęstinis projektas

2004-2005

1 000 000

4.3.2. Dviračių turizmo trasų priderinimas Eurovelo sistemos trasų koridoriui Nr.10 „Baltijos takas”

2004-2008

2 000 000

4.3.3. Kultūrinio turizmo maršrutų įtraukimas į nacionalinius reprezentacinius kultūrinio turizmo maršrutus „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys”, “Parkų ir sodų kelias”

2005-2006

600 000

4.3.4. Turizmo maršrutų įtraukimas į regioninį gamtinio- kultūrinio pobūdtio turizmo maršrutą „Pajūrio parkų tiedas”

2005-2006

200 000

4.3.5. Pajūrio ruoto įtraukimas į tarptautinę jūrinio vandens turizmo trasą

2005-2010

5 000 000

Vykdančiosios institucijos:

Palangos m. savivaldybė

LR Susisiekimo ministerija

Valstybinis turizmo departamentas

Tarptautinis Palangos oro uostas

Turizmo informacijos centras

Palangos botanikos parkas, Palangos gintaro muziejus

Pajūrio regioninio parko direkcija

Privačios įmonės

Finansavimo šaltiniai:

Valstybės lėšos

ES fondai

Palangos m. savivaldybės lėšos

Privačios lėšos

Plėtros kryptis: Turizmo rinkodaros plėtra

Tikslai:

  1. Išplėsti turizmo rinkas;
  2. Paspartinti investicijų ir atvykstamojo turizmo plėtros procesus;
  3. Stiprinti kurorto gebėjimus prisistatyti tarptautinėje rinkoje ir joje įsitvirtinti.

5.1. Parengti ir įgyvendinti kompleksinę kurorto marketingo strategiją

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

5.1.1. TIC atstovybės Estijoje atidarymas Skandinavijos rinkai pritraukti

2004

200 000

5.1.2. Kurorto turizmo išteklių pristatymas interneto svetainėje, nuolatinis jos atnaujinimas

kasmet

100 000

5.1.3. Informacinės nacionalinės reklaminės kampanijos periodinėje spaudoje ir televizijoje veiksmų plano parengimas

2004-2005

120 000

5.1.4. Reklama specializuotuose leidiniuose, išorinė vaizdinė reklama, plakatai, video filmai

kasmet

200 000

5.1.5. Teminių bukletų ir katalogų, metinių renginių katalogų leidyba įvairiomis kalbomis

kasmet

300 000

5.1.6. Konferencijų turizmo marketingo strategijos parengimas

2005

50 000

5.1.7. Turistus ir kitus miesto svečius aptarnaujančio personalo kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas

kasmet

90 000

5.2. Formuoti kurorto įvaizdį Lietuvoje ir utsienio šalyse

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

5.2.1. Dalyvavimas turizmo verslo misijose Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse

kasmet

180 000

5.2.2. Dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose Matka (Helsinkis), Reisen (Hamburgas), Vivattur (Vilnius), Baltour (Ryga), ITB (Berlynas), TUR (Gioteborgas), MITT (Maskva), TOUR+Travel (Varšuva) , TOURBUSINESS (Minskas) ir kitose

kasmet

550 000

5.2.3. Vizitų – studijų programų organizavimas – statuotės kitų šalių turizmo, kultūros, pramogų industrijos specialistams

2004-2006

200 000

5.2.4. Patintinių kelionių į Palangą organizavimas utsienio šalių turnalistams, kelionių organizatoriams

2004-2007

300 000

5.3. Jungtis į tarptautinių turizmo tinklų marketingo sistemą

Priemonė

Įgyvendinimo laikotarpis

Finansavimo poreikis (Lt)

5.3.1. Turizmo informacijos centro atstovybių Estijoje, Latvijoje, Kaliningrade ir Baltarusijoje veiklos plėtra, naujų atstovybių atidarymas kitose prioritetinėse šalyse

2004-2015

1 200 000

5.3.2. Ryšių su utsienio šalių ambasadomis utmezgimas, tų šalių kultūros ir kitų renginių bendras organizavimas

kasmet

80 000

5.3.3. Bendradarbiavimas su Lietuvos Turizmo Departamento turizmo informacijos centrais utsienyje

kasmet

10 000

5.3.4. Kurorto turizmo paslaugų teikėjų integravimas į Nacionalinę turizmo informacijos ir rezervavimo sistemą

2004-2006

200 000

Vykdančiosios institucijos:

Palangos m. savivaldybė

Valstybinis turizmo departamentas

Turizmo informacijos centras

Muziejai

Renginiu organizatoriai

Kelionių organizatoriai

Finansavimo šaltiniai:

Valstybės lėšos

ES fondai

Palangos m. savivaldybės lėšos

Privačios lėšos



[1] LR kurortų plėtros koncepcija. Lietuvos regioninių tyrimų institutes. Kaunas 2002.

[2] Kaimo turizmo organizavimas. I. Vainienė ir kt. Eugrimas, Vilnius, 2001.








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 3320
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site