Turizmo verslo plėtros Lietuvoje prielaidos

Turizmo verslo plėtros Lietuvoje prielaidos

patogi geografinė padėtis.

Lietuvos teritorija yra Europos žemyno viduryje ir tai patogi geografinė padėtis turizmo vystymui. Ypatingai svarbus yra šalies pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis;

turizmo išteklių gausa Kurortai bei gamtiniai kompleksai, pajūrio zona, kultūros paveldo objektų bei kitų kultūrinio turizmo objektų (muziejų, teatrų, renginių) gausa sudaro prielaidas įvairių turizmo rūšių vystymui;

etninių grupių susidomėjimas Lietuva. Nemaža dalis lietuvių gyvena įvairiose pasaulio šalyse, taip pat egzistuoja ir kitų šalių piliečių istorinis susidomėjimas Lietuva;

gerėjantis Lietuvos šalies bei Lietuvos turizmo tarptautinis įvaizdis Daugelį metų Lietuva buvo uždara šalis, todėl dabar ji tampa savotišku “atradimu” turistams, kuriuos traukia šalies gamta, kultūra ir net “socializmo palikimas”, ypač Rytų ir Pietryčių Azijos regionų gyventojams.

Apgyvendinimo įmonių tinklas.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus viešbučių skaičius padidėjo, tačiau pagal viešbučių kambarių skaičių tenkantį tūkstančiui gyventojų Lietuva atsilieka nuo kitų Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių.

Lietuvoje 1000 šalies gyventojų 2000 m. teko 1,28 viešbučio numerio,

Estijoje – 2,97, Suomijoje – 10,16, Danijoje – 7,32, Vokietijoje – 10,04 viešbučio numerių tūkstančiui šalies gyventojų.

Nuo Europos viešbučių skaičiumi ir numerių skaičiumi 1000 gyventojų atsiliekama apie vidutiniškai 5-7 kartus.

Teisinės prielaidos

Turizmo verslo plėtra, turizmo politikos ir strategijos įgyvendinimas turi būti paremtas atitinkama įstatymine ir normatyvinių dokumentų baze.

Turizmo sfer¹ tiesiogiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, kuriame apibrėžiamas turizmo verslas, reglamentuojamas kelionių organizavimo, turizmo informacijos bei apgyvendinimo paslaugų teikimas, ginamos vartotojo teisės ir sudaromos prielaidos formuoti normatyvinź bazź.

Aštrokas vizų klausimas

Organizacinės prielaidos. Visumoje turizmo sferos organizacinė struktūra yra jau susiformavusi. Pagrindinė šiuo metu egzistuojanti problema yra valstybinių turizmo subjektų veikl¹ reguliuojančių institucijų įgaliojimų lygis. Kadangi turizmo verslas susijźs su daugeliu ūkio veiklos sričių (transportas, ryšiai, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos ir pan.), s¹lygojamas tarpvalstybinių santykių ir valstybės atvirumo galimybių, turizmo sektoriaus valdymas įgyja tarpžinybinį pobūdį. Šių organizacijų veiklos tikslai – skatinti turizmo plėtr¹, gerinti paslaugų kokybź, reklamuoti turizmo paslaugas tarptautinėse bei Lietuvos rinkose.

Apibendrinant galima teigti, kad esamų gana palankių turizmo plėtros prielaidų Lietuvoje dar nepakanka turizmo kokybiškam šuoliui, nes šių prielaidų praktinis įgyvendinimas/panaudojimas susijźs ne tik su didelėmis investicijomis, bet ir mūsų valstybės ir visuomenės palankaus požiūrio formavimu.

Atvykstamasis turizmas.

Apskait¹ vykdo sienos apsauga prie vidaus reikalų ministerijos. Duomenis pateikia Statistikos departamentui.Informacija teikiama statistikos departamentui ir iš turistinių firmų.

apklausiami ir patys turistai anketomis.

Praėjusiais metais buvo apklausti 1320 turistų atvykusių ilgesniam negu 1 dienos periodui

1795 turistai atvykź vienai dienai

Statistikos duomenimisLietuv¹ aplankė - 4,9 mln užsieniečių. Paliko apie 1,7 mlrd litų

Lietuvių buvo išvykź į užsienį 3,6 mln. Išleido apie 1 mlrd litų.

Analizė

Latvija 34%, rusija 28% baltarusija- 17% estija , Lenkija, Vokietija

Sezoniškumas

daugiausia – liepa ir rugpiūtis

Mažiausia –sausia ,vasaris

Transportas;

kelių 78 proc.  Geležinkeliais 16 proc.

Oro 4 proc

Jūrų 2 proc

Muitinės

Saločių,

Lazdijų,

Kalvarijų

Mažiau kybartai, Kėna, turmantas

Tikslas

daugiausiai užsieniečių atvyksta atostogauti, poilsiauti (48%).

nemažai turistų iš Vokietijos, Izraelio, Lenkijos atvyksta pailsėti į Lietuvos sanatorijas ir panašaus pobūdžio gydymo įstaigas.

Užsienio svečių skaičiaus padidėjimas per 2007 m. sausio – rugsėjo mėnesius buvo ne vienodas Lietuvos kurortuose: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 54,3% daugiau užsieniečių, Birštono - 89%, Neringos - 18,6%, o Palangos - 19,4% daugiau, nei per t¹ patį 2004 m. laikotarpį.

Biznis ir profesiniai tikslai 38proc. Daug bendrų įmonių, kontaktai plečiasi, partnerystės ryšiai, bendri projektai tarp įvairaus amžiaus partnerių (net moksleivių0

Draugų ir giminių lankymas 2 proc 6% kelionių vyksta kitais tikslais,

dar 6% nenustatyta

Lytis

62 proc apsilankiusių –vyrai

Amžius

15 – 24 metai 7proc (5)

25 – 34metai 24 proc (3)

35 – 44 metai 32 proc (1)

25 proc (2)

12 proc (4)

18 proc turistų patys ar giminės gimź Lietuvoje

pirm¹ kart¹ Lietuvoje – 19 proc

daugiau kaip 3 kartus 66 proc

Iš kur sužinojo apie Lietuv¹

Draugų ir giminių-56 proc.

Masinių informacijos priemonių

Ankstesnio pasisekusio vizito

Skaitė spec. Literatūr¹, Verslo literatūra Kiti šaltiniai

Kelionės pobūdis

Savarankiškai – 50 proc

Turizmo agentūros – 20 proc. Su turistiniais paketais daugiausia atvyksta Suomiai, Vokiečiai, JAV, Jungtinė karalystė, Azija

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis Lietuvos kelionių organizatoriai per 2007 m. 9 mėn. aptarnavo . užsienio turistų, 29,1% daugiau nei per t¹ patį 2006 m. laikotarpį.

Atvykusieji lanko kitas šalis

Latvij¹-27 proc Lenkij¹-16 proc Rusij¹ – 13 Baltarusij¹ ir Esij¹ - 11 proc

Ilgiausia vieši

JAV- 10,5 Norvegai – 8,9 Rusai 7,7 Vokiečiai – 7,2

Trumpiausiai

Estai ir Latviai

Lankomos vietos

Vilnius – 83 Klaipėda 50 Kaunas – 34 Palanga14Neringa – 8

Tačiau kol kas du trečdaliai užsienio turistų apsiriboja pažintimi tik su Vilniumi ir Klaipėda.

Nakvynės vietos

2007 m. sausio 30 dienai, Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje buvo klasifikuoti: 188 viešbučiai, 70 svečių namų, 24 moteliai, 20 poilsio namų ir 13 kempingų.

Daugiausiai svečių Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose buvo iš Vokietijos – 22%,

Lenkijos – 13,8%,

Latvijos – 5,7%, Rusijos – 5,5%, Suomijos, Jungtinės Karalystės po – 5,2%. Tai įtakojo patogi Lietuvos geografinė padėtis, taip pat daug pigesnė paslaugos nei Vokietijoje, Lenkijoje ar Latvijoje

Apsilankymo įvertinimas

5 balai l.gerai 1 – blogai

vertinimo vidurkis 4,2 balo

38 proc l. Gerai

46proc – geri

5 proc – blogai

kiti vidutiniškai Geriausiai vertino JAV, Latvija, Vokietija, Jungtinės Karalystės

Blogiausiai vertino – Estija ior Suomija

Išlaidos

Vienas turistas Lietuvoje išleido vidutiniškai 740 litų

Daugiausia išleidžia JAV 1724 lt

Danija -1718 lt

Norvegija -1554 lt

Jungtinės karalystės 1453

Švedija – 1164

Vokiečiai 1018 lt

Po jų prancūzai, suomiai, rusai, estai, baltarusiai,latviai, lenkai

Vienos dienos išlaidos

vid 118 lt

Danija - 457

Švedai -300

Estai – 225

Suomiai -214

Latviai -201

Norvegai – 174

Jav – 164

Išlaidų paskirstymas

Didžiausios išlaidos restoranams ir maistui 27 proc

Apgyvendinimui – 20 proc

Turistų komentarai

Graži gamta,

Vilnius ir senamiestis

Kiti miestai

Draugiški ir nuoširdūs žmonės

Skanus ir geras maistas

Neigiami atsiliepimai

Nesažiningi taksistai

Paslaugų kokybė viešbutyje neatitinka kainos

Paini informacoja

Netvarkingi tualetai

Per garsi muzika restorane

Susikalbėjimo problema

Turistų išlaidos. 2007 m. Lietuvoje turistai iš užsienio išleido 1,75 mlrd. litų. Vidutinės vienos turistinės kelionės išlaidos – 1 180 litų, vidutinės dienos išlaidos – 218 litų. Turistai daugiausia išleido treči¹jį metų ketvirtį – 598 mln. litų, tačiau didžiausios vidutinės kelionės ir vienos dienos išlaidos buvo spalį–lapkritį – atitinkamai 1 346 ir 251 litas.

Išlaidos pagal šalių grupes. Turistai iš ES šalių išleido 1,02 mlrd. litų (58,1 proc.), per vien¹ kelionź – vidutiniškai 1 123,8 lito, per vien¹ dien¹ – 231,7. Turistai iš NVS šalių išleido 560,6 mln. litų (32,0 proc.), per vien¹ kelionź – vidutiniškai 1 192,3 lito, per vien¹ dien¹ – 190,8. Turistai iš Amerikos šalių išleido 45,9 mln. litų (2,6 proc.), per vien¹ kelionź – vidutiniškai 1 541,6 lito, per vien¹ dien¹ – 243,6.

Išlaidos pagal šalis. Vienos turistinės kelionės metu daugiausia išleido turistai iš Izraelio – vidutiniškai 1 919,3 lito, Kazachstano – 1 895,5, Airijos – 1 833,9, Italijos – 1 730,9, Jungtinės Karalystės – 1 727,1, mažiausiai – turistai iš Latvijos – vidutiniškai 477,7 lito, Čekijos – 739,4, Danijos – 822,9. Per vien¹ viešnagės dien¹ daugiausia išleido turistai iš Japonijos – vidutiniškai 712,6 lito, Portugalijos – 558,0, Austrijos – 430,3, Nyderlandų – 333,4, Suomijos – 326,7, mažiausiai – turistai iš Latvijos – vidutiniškai 135,1 lito, Ukrainos – 141,6, Lenkijos – 170,2.

Išlaidos pagal tiksl¹. Vidutinės turistinių kelionių, kurių tikslas – verslas, išlaidos buvo 848 litai, laisvalaikio kelionių – 1 167, kelionių, kurių tikslas – aplankyti draugus ar gimines, – 1 507, kelionių, kurių tikslas – apsipirkti, – 1 022, sveikatinimo kelionių – 2 898.

Vienadienių kelionių išlaidos. 2007 m. vienadieniai lankytojai iš užsienio Lietuvoje išleido 835,9 mln. litų, t. y. apie 32 proc. visų užsieniečių lankytojų 2007 m. Lietuvoje išleistų pinigų. Vidutinės vienos kelionės išlaidos – 306 litai. Daugiausia pinigų išleido lankytojai iš Lenkijos (272,7 mln. litų, t. y. 33 proc. visų vienadienių lankytojų išleistų pinigų) ir Latvijos (267,7 mln. litų, t. y. 32 proc. visų vienadienių lankytojų išleistų pinigų). Daugiausia išlaidų vienadieniai lankytojai skyrė pirkiniams (44 proc.), transportui (22 proc.), maistui ir gėrimams (15 proc.).