ĮMONĖS EKONOMINĖS PADĖTIES ATSPINDĖJIMAS ATSKAITOMYBĖJE

Balanso struktūra

ĮMONĖS EKONOMINĖS PADĖTIES ATSPINDĖJIMAS ATSKAITOMYBĖJE

Balanso struktūra

ĮMONĖS EKONOMINĖS PADĖTIES ATSPINDĖJIMAS ATSKAITOMYBĖJE

Balanso struktūra

Apskaitos

Apskaitos

Apskaitos

Ilgalaikis turtas Savininkų nuosavybė

Pagautė

Ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) prie apmokėjimą

Grynasis ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) paskirstymui

Pelno ( nuostolio ) paskirstymo ataskaita

DOCUMENTE SIMILARE

Ilgalaikis turtas Savininkų nuosavybė

Pagautė

Ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) prie apmokėjimą

Grynasis ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) paskirstymui

Pelno ( nuostolio ) paskirstymo ataskaita

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

DOCUMENTE SIMILARE

Ilgalaikis turtas Savininkų nuosavybė

Pagautė

Ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) prie apmokėjimą

Grynasis ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) paskirstymui

Pelno ( nuostolio ) paskirstymo ataskaita

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) prie apmokėjimą

CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ĮMONĖS EKONOMINĖS PADĖTIES ATSPINDĖJIMAS ATSKAITOMYBĖJE

Isinagrinėję ią temą, turėtumėte:

Isiaikinti turto sąvoką apskaitoje, jo klasifikavimą;

Suvokti ir suformuluoti nuosavybės esmę apskaitoje;

Suvokti ūkinių operacijų įtaką apskaitinei lygybei;

Isiaikinti įmonių finansinės atskaitomybės sudėtį ir ryį.

Suvokti ir įvertinti inventorizacijos reikmę įmonėje. Mokėti ją atlikti.

1. Turto sąvoka apskaitoje

Augantį turtą vejasi rūpesčiai

(HORACIJUS)

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai itekliai, kurie turi savininką, ir kuriais disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.

Ekonominiais itekliais yra laikoma visa tai, ką įmonė naudoja savo ūkinėje veikloje. Tai ˛aliavos, med˛iagos, įrengimai, pastatai, ˛emė, ant kurios pastatyti ie pastatai, darbuotojai, sugebantys dirbti vieną ar kitą darbą, regiono kratovaizdis, jei jis svarbus įmonės ūkinei veiklai, regiono keliai ir pan.. Taigi, ekonominiais itekliais laikytume visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias sąlygas.

Įmonė gali disponuoti ir tokiu turtu, kuris nelaikomas ekonominiais itekliais, pvz., brangus paveikslas banko vestibiulyje, ar vadovo kabinete. is turtas įmonėje neu˛dirba pajamų, todėl nelaikomas ekonominiais itekliais, tačiau is paveikslas, pakabintas muziejuje, u˛dirbs konkrečias pajamas ir bus priskirtas prie ekonominių iteklių

Gali būti ekonominių iteklių, kurie apskritai neturi savininko, pvz., oras, kurį įmonė naudoja technologiniams procesams, tačiau panaudotą orą reikia valyti, todėl didėja įmonės sąnaudos. tačiau įmonės nuosavybe jis vis tiek netaps, jo negalima nei įkainoti, nei apskaityti.

Turtas, kaip ir pati įmonės ūkinė veikla, yra labai įvairus. Apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, kt. tariant, jį suklasifikuoti.

Įmonės turto skirstymas

Finansinėje apskaitoje ypač svarbią reikmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Svarbiausias tokio turto skirstymo po˛ymis yra turto sunaudojimas per ataskaitinį laikotarpį – laikotarpį, per kurį u˛dirbamas pelnas

Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas nevienodai panaudojamas u˛dirbant pelną materialaus turto sunaudojimo po˛iūriu. Sunaudoto ilgalaikio turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis, tuo tarpu trumpalaikis turtas į parduotos produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti sunaudota verte

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas – tai turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikas ilgesnis nei vienas ataskaitinis laikotarpis, tai yra, kuris naudojamas pajamoms u˛dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūiai, atsi˛velgiama ir į jo kainą. Jeigu turtas nėra labai brangus (iuo metu biud˛etinėm įmonėm patvirtinta 500 Lt. riba, o akcinės bendrovės ią ribą nusistato pačios). jis nepriskiriamas ilgalaikiam turtui, bet vienu kartu nuraomas į sąnaudas

Rengiant finansinę atskaitomybę (konkrečiai Balansą), ilgalaikis turtas suskirstomas į grupes:

Ilgalaikio turto klasifikavimas

Formavimo savikainai priskiriamos visos ilaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. Tai rinkos tyrimo, akcininkų susirinkimų organizavimo, įmonės registravimo mokestis ir kitos įvairios įmonės formavimo ar reorganizavimo metu padarytos ilaidos. Reorganizavimo ilaidos gali būti įraytos į turto dalį tik tuo atveju, jeigu yra aikiai apibrė˛tos ir susiję su ˛ymiu įmonės modifikavimu ar jos reorganizavimu ir jeigu įmonė tikisi i jų ilgą laiką u˛dirbti pajamas. Visos ilaidos, atvaizduotos formavimo savikainos sudėtyje, amortizuojamos per ne ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį

Nematerialus turtas – tai turtas, kurio negalima apčiuopti ar paliesti, jis neturi materialiojo (med˛iaginio) turinio - tai įmonės turimos autorinės teisės, patentai, licenzijos, įmonės presti˛as, įvairios kitos privilegijos.

Materialus turtas – tai ˛mogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto – tai ˛emė, pastatai, statiniai ir mainos, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrenginiai, iperkamoji nuoma, kitas (ilgalaikis) materialus turtas, nebaigta statyba ir iankstiniai apmokėjimai. iuo turtu įmonė gali garantuoti skolų grą˛inimą, į į turtą paprastai orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų.

Iperkamoji nuoma ir panaios teisės skirta apskaityti ilgalaikiam turtui, kuriuo įmonė disponuoja iperkamosios nuomos ar kitų panaių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu. Pagal tokias sutartis isinuomotas turtas, pasibaigus nuomos terminui, pereina nuomininko nuosavybėn arba jam suteikiama teisė nusipirkti į turtą. i sąskaita gali būti detalizuota pagal turto, kuriuo įmonė disponuoja, iperkamosios nuomos pagrindu, rūis.

Nebaigta statyba ir iankstiniai apmokėjimai skirta apskaityti iki finansinių metų pabaigos neu˛baigto statyti ilgalaikio turto vertei bei įmonės iankstiniams apmokėjimams rangovams u˛ pastarųjų pagal sutartis vykdomus statybos darbus. Statybos darbų ilaidos bei avansiniai mokėjimai kaupiami ioje sąskaitoje iki ilgalaikio turto statybos u˛baigimo.

Finansinis turtas – tai ypatingos rūies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos, obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos po vienerių metų gautinos sumos.

Po vienerių metų gautinos sumos skirta apskaityti prekybinių partnerių bei kitų juridinių ir fizinių asmenų įsipareigojimams įmonei, kurie bus padengti vėliau nei per sekančius finansinius metus.

3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Nusidėvėjimo procesas – tai fizinių ir techninių, tai yra vartojamųjų savybių laipsnikas blogėjimas bei jų vertės perkėlimas į gaminamo produkto savikainą. Nusidėvėjimas gali būti fizinis ir moralinis. Fizinis, kai ilgalaikis turtas nebetinkamas tolimesniam naudojimui. Moralinis, kai ilgalaikis turtas pasensta dėl techninės pa˛angos kilimo, pvz., kompiuteriai, informacinės technologijos ir pan.

L R buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad “įmonės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas įsigijimo verte, o balanse – likutine verte”.

Turtą eksploatuojant jis palaipsniui nudėvimas ir jo vertė dalimis perkeliama į atitinkamo ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Taigi, nudėvėtąja dalimi suma˛ėja ilgalaikio turto vertė. pvz. įmonė nusipirko kompiuterį u˛ 4400 Lt., naudos jį du metus.Po vienerių metų likutinė kompiuterio vertė balanse bus 2200 Lt., o 2200 Lt.( proporcingai kiekvienam mėnesiui) bus nurayta į sąnaudas, Dar po metų balanse kompiuterio vertės neliks, o 2200 Lt.,( proporcingai kiekvienam mėnesiui) bus nurayta į sąnaudas.

Likutinė vertė – tai vertė, kuria įmonė disponuoja konkrečiu momentu.Ji apskaičiuojama – i pradinės ilgalaikio turto vertės atimant jo nudėvėtąją dalį.

4. Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kuris sunaudojamas įmonėje per santykinai trumpą laikotarpį, da˛niausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą.(ūkinės veiklos ciklo schemų demonstravimas).Juo laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, gautinos skolos, atsargos ir i anksto apmokėtos sąnaudos. Trumpalaikį turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl ios prie˛asties jis laikomas likvidesniu u˛ ilgalaikį turtą.

Rengiant finansinę atskaitomybę, trumpalaikis turtas skirstomas į grupes:

Trumpalaikio turto klasifikavimas

Atsargos . Jomis disponuodama įmonė tikisi gauti naudą, pvz., pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai įvairios. Perdirbimo įmonėse atsargos skirstomos:

˛aliavos ir med˛iagos (pagrindinės ir pagalbinės), komplektavimo gaminiai, skirtos perdirbti į gatavą produkciją. ˇaliavomis vadinami tokie darbo objektai, kurie gamybos procese dar nėra buvę pvz. rąstai baldų įmonėje, pienas – sviesto gamyboje. Med˛iagomis vadinami darbo objektai, kurie gamybos procese yra dalyvavę nors vieną kartą, ir į gaminamą produktą įeina visa savo verte, pvz. fanera baldų įmonėje, grietinėlė – sviesto gamyboje.

nebaigta gamyba – tai gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai

pagaminta produkcija – tai baigti gaminti, bet dar neparduoti gaminiai, saugomi įmonės gatavos produkcijos sandėliuose.

tara – tai daiktai, kurie skirti produkcijai ar prekėms įpakuoti

Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti naudojamas nekilnojamo ir kito įsigyto ar įmonėje pagaminto ilgalaikio turto, skirto perparduoti, apskaitai.

Iankstiniai apmokėjimai skirta apskaityti sumoms, i anksto sumokėtoms tiekėjams u˛ atsargas ar kitą turtą, kurį įmonė gaus vėliau.

Nebaigtos vykdyti sutartys skirta įmonės vykdomų statybinių bei visų kitų vykdomų kontraktų vertei apskaityti. .

Per vienerius metus gautinos skolos (sinonimai – pirkėjų skolos klientų įsiskolinimas, skolos įmonei) – tai su įmonės prekybine veikla susijusios skolos. kai pirkėjai ar kiti asmenys skolingi įmonei u˛ parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuo ji laikinai nedisponuoja. (Paprastai pirkėjai u˛ įmonės suteiktas paslaugas ar isiųstą produkciją sumoka pastarajai ne i karto, bet per tam tikrą laikotarpį, kuris numatomas pardavimo – pirkimo sutartyje. Taigi, pardavimo procesas gali būti suskirstytas į du etapus: turto pardavimą, ir turto gavimą. Laiko po˛iūriu ie etapai da˛nai nesutampa. Pardavimo – pirkimo sutartyje numatytomis sąlygomis pardavus turtą pirkėjui, jis tampa io turto – prekių ar paslaugų – savininku. Tuo pat momentu pardavėjas tampa savininku turto, į kurį sutartyje numatomomis sąlygomis pirkėjas keičia prekes. Da˛niausiai tas keičiamas turtas būna pinigai. Tačiau pardavėją ir pirkėją neretai skiria dideli atstumai

Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (Balanse Turto C dalis) – tai sumos, kurias įmonė sumokėjo į ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, tačiau kurios bus pripa˛intos sąnaudomis sekančiais ataskaitiniais laikotarpiais, pvz.: i anksto sumokėta patalpų nuoma, i anksto apmokėta reklama, i anksto sumokėtos draudimo įmokos, prenumerata ir pan.

5. Nuosavybės esmė apskaitoje

Kiekvienas turtas būtinai turi turėti savininką, o apskaitininkai turi apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę, t. y. nurodyti kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė. Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės ireikiama fundamentalia apskaitos lygybe:

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę altiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę. Savininkų nuosavybės pagrindą akcinėse bendrovėse sudaro Akcinis (įstatinis) kapitalas, kuris reikalingas kiekvienos įmonės veiklai pradėti Jis sudaromas i steigiamos įmonės savininkų turtinių įnaų u˛ akcijas. Kiekvienas savininkas įnea turto proporcingai jo iperkamų akcijų skaičiui . Tik ia įneto turto dalimi jis ir rizikuoja dalyvaudamas įmonės versle. Įstatinis kapitalas negali kisti kasdien u˛dirbant pelną, kitaip tariant, jis tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų. Įstatinis kapitalas įregistruojamas įmonės įstatuose. Jo perregistravimui (savivaldybės rejestro skyriuje) reikalingas akcininkų sutikimas.

Savininkams priklauso ir ūkininkavimo rezultatas, gautas naudojant visą įmonės turtą.. U˛dirbus įmonei pelną, jei jo neisidalina akcininkai, savininkų nuosavybė padidėja. Vadinasi, bendras kapitalas tampa didesnis u˛ įstatinį nepaskirstytojo pelno sąskaita.

Nepaskirstytas pelnas – tai ta dalis įmonės pelno, kuris paliekamas įmonės veiklos plėtimui (tik sutikus akcininkams).

Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, kuri proporcinga jo turimų akcijų nominalioms vertėms. Dividendų dydį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas, ūkiniams metams pasibaigus ir patvirtinus metinę finansinę atskaitomybę.

Savininkų nuosavybės formavimas

Kapitalą didinantys veiksniai

Kapitalą taip pat didina netikėtai, neatsi˛velgiant į valdytojų valią gauta ekonominė nauda - Pagautė. Tai ypatingas pelnas, tiesiogiai nepriklausantis nuo įmonės veiklos efektyvumo. Ypatingomis savininkų nuosavybės rūimis laikomas įmonei neatlygintinai perduotas trečiųjų asmenų turtas (labdara, dotacijos, subsidijos, koncesijos) ir atidėjimai įvairiems įsipareigojimams padengti.

Kapitalą ma˛ina dėl prasto įmonės ūkininkavimo patirtas ir nepadengtas nuostolis, taip pat netekimai t.y., nuo valdytojų valios nepriklausantys įmonės patirti nuostoliai, ir įmonės turto iėmimai savininkams.

Be savininkų investuoto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grą˛inti savininkams. iuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė, tai gali būti banko kreditai, skolos tiekėjams ir pan.. Tad nuosavybę iuo atveju galime ireikti sekančia apskaitine lygybe:

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ

Kartais savininkų nuosavybę ir skolintojų nuosavybę galime apibūdinti vienu terminu – įmonės įsipareigojimai. Tai pagrįsta įmonės principo taikymu (prisiminsime, kad pagal į principą savininkų turtas yra atskirtas nuo įmonės turto). Kitaip tariant, savininkų nuosavybė taip pat gali būti laikoma tam tikru įmonės įsipareigojimu jos pačios savininkams. Paprasčiausias tokio įsipareigojimo pavyzdys – dividendų imokėjimas akcininkams. Skolintojų nuosavybė taip pat gali būti traktuojama kaip tam tikras įmonės įsipareigojimas tretiesiems asmenims. ių įsipareigojimų gali atsirasti, pvz. neatsiskaičius u˛ paskolintą įmonei turtą, atliktas paslaugas, pateiktas prekes ar nesumokėjus mokesčių valstybei.

Įmonės nuosavybės struktūra

5.1. Nuosavybės esmė personalinėje (individualioje) įmonėje

Panagrinėsime personalinę Jono Kalvaičio įmonę, kurios savininkas taiso laikrod˛ius. Individualios (.Personalinės) įmonės nuo 2001m. liepos I d. turi Juridinio asmens teises ir yra neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Vadovaujantis įmonės principu , savininko įmonės turtas yra atskirtas nuo jo asmeninio turto, tačiau verslininkas u˛ veiklos padarinius atsako visu savo turtu, kartu ir asmeniniu.

ios įmonės turtą sudaro: patalpos instrumentai, įvairios atsarginės dalys, bei dalis pinigų, įdėtų į ią įmonę paties savininko. Be to, 20000 Lt. J. Kalvaitis pasiskolino i banko, nes ketiną pirkti įrengimus. ios įmonės apskaitinė lygybė atrodys taip:

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Savininkų nuosavybė

Pinigai +Atsarginės dalys + Instrumentai + Patalpos = Banko paskola + J. Kalvaičio kapitalas

7000 5000 28000 20000 40000

60000

Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. J. Kalvaičio kapitalą galime apskaičiuoti pagal formulę:

Savininko nuosavybė = Turtas - Skolintojų nuosavybė

Tuo pačiu skolintojų nuosavybė apskaičiuojama:

Skolintojų nuosavybė = Turtas - Savininkų nuosavybė

5. Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje

Tikroji ūkinė bendrija yra visikos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį, sujungus kelių fizinių asmenų turtą į bendrą dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai. Ji, kaip ir individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, Savininkai u˛ įmonės padarinius atsako visu įmonės ir savo asmeniniu turtu.

Panagrinėsime ūkinę bendriją “Rytas”. Jos savininkai yra du asmenys: Jonas Toleikis ir Marijus Jonuis. Įmonė taiso mainas, keičia tepalus, atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus. Visas įmonės turtas įvertintas 300000 Lt. Jį sudaro

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Savininkų nuosavybė

Įrengimai+Atsarginės dalys + Instrumentai + Patalpos = Banko paskola + Toleikio kap + Jonuio k

55000 30000 140000 30000 120000 150000

300000

Ivada: Įmonės įkūrimo tikslas – ūkininkavimo rezultatas – pelnas , kuris didina savininkų nuosavybę. Tuo tarpu, gautas nuostolis ma˛ina savininkų nuosavybę. Ūkinėje bendrovėje, esant keliems asmenims, atsiranda būtinybė paskirstyti pelną tarp savininkų. Pelnas skirstomas, priklausomai nuo to, kiek kiekvienas yra įneęs į įmonę turto. Didesnis turtas u˛dirba didesnę pelno dalį, vadinasi J. Toleikis pretenduos į didesnę pelno dalį nei M. Jonuis. Toks skirstymas labai svarbus įmonės likvidavimo atveju, nes pirmiausiai yra grą˛inamos skolos, o likęs turtas padalinamas proporcingai kiekvienam savininkui pagal jo dalį visame įmonės turte.

5.3. Nuosavybės esmė akcinėje bendrovėje

Tai ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių nuosavybėje esantis turtas padalytas bendrovės nariams. Akcininkai yra bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų numatyta tvarka įsigijus akcijų. iose bendrovėse akcininkais gali būti: fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybė. Akcinės bendrovės yra dviejų tipų:

U˛darosios akcinės bendrovės (UAB)

Atvirosios akcinės bendrovės ( AB)

U˛darosios akcinės bendrovės nuo Atvirosios akcinės bendrovės skiriasi tuo, kad,:

U˛darose akcinėse bendrovėse akcijos platinamos ribotam asmenų skaičiui, tik sutikus bendrovės nariams

U˛darose akcinėse bendrovėse gali būti ne daugiau, kaip 50 akcininkų

U˛darose akcinėse bendrovėse pradinis kapitalas, steigiant įmonę, turi būti ne ma˛esnis, kaip 10000 Lt., tuo tarpu, steigiant AB, pradinis kapitalas, turi būti ne ma˛esnis, kai 100000Lt.

Panagrinėsime akcinę bendrovę “Vilniaus rytas”. Jos turtą sudaro 250000 Lt. Įmonė turi skolų u˛ 50000 Lt. Akcininkų nuosavybę sudaro 200000 Lt. ios įmonės apskaitinė lygybė atrodys taip:

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Akcininkų nuosavybė

Pastatai + ˇemė + Įrengimai+ Med˛iagos + Pinigai = Skola + Skola + Akcinis + Nepaskirstytas

bankui tiekėjams kapitalas pelnas

250000

Kiekviena įmonė skoloms turi skirti ypatingą dėmesį. Sumaniai naudodamasi skolintu turtu, įmonė gali pasiekti labai gerų rezultatų, pvz. nesumokėjusi i karto u˛ gautas med˛iagas (˛aliavas, prekes), ji kurį laiką naudosis ir med˛iagomis ir pinigais, kuriuos skolinga tiekėjams. Be to, u˛ tokio pobūd˛io skolas nereikia mokėti palūkanų. Tačiau, pradelsus sutartyje numatytą laiką, gali tekti sumokėti delspinigius arba kitą kartą gali tiekėjas pareikalauti apmokėti i anksto.

Akcinių bendrovių veiklą aukčiausiu lygmeniu reglamentuoja L R akcinių bendrovių įstatymas

Be to, kiekviena įmonė vadovaujasi ir savo įstatais, kurie detalizuoja ir papildo tam tikras įstatymo nuostatas bei nuorodas. Bendrovės įstatai apibrė˛ia ir akcininkų teises bei pareigas. kas labai svarbu, nes kaip tik įmonės nuosavybės valdymas ir suteikia jiems ias teises. Akcinių bendrovių savininkai vadinami akcininkais. Akcininkui priklausančią kapitalo (tiksliau – turto, kurį ireikia is kapitalas) dalį lemia jo turimas akcijų skaičius.

Apskaitoje akcijų savininkų investuotus pinigus, vadiname akciniu kapitalu. Akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis akcininko nuosavybės teisę į tam tikrą įmonės turto dalį ir suteikiantis jiems turtines ir asmenines neturtines teises. Akcijos da˛nai būna nematerialios – tai specialūs įraai, kuriuos daro įmonių buhalteriai ar kiti atsakingi asmenys (pvz., finansinio maklerio įmonės), fiksuodami kiekvieno akcininko nuosavybę įmonėje. Periodikai arba akcininkams pareikalavus iduodami iraai i jų nuosavybės sąskaitos. Tam tikrais atvejais įstatymai leid˛ia įmonėms vietoj nematerialiųjų akcijų naudoti materialiąsias – specialios formos akcininkams iduodamus dokumentus, kurie patvirtina jų nuosavybės dalį įmonėje.

U˛darose akcinėse bendrovėse akcijos gali būti tik vardinės. Jų perdavimo tvarka nustatoma įstatuose. Jos neregistruojamos valstybiniuose organuose ir negali būti organizuotas vieas jų pasiraymas. UAB gali akcininkams neiduoti akcijų arba vietoj jų iduoti sertifikatus. Sertifikatai nepriskiriami vertybinių popierių kategorijai, nors juose nurodomi visi rekvizitai, būdingi akcijoms. UAB vardinės akcijos savininkas – akcininkas gali būti fizinis ir juridinis asmuo. Akcijos savininkas įraomas akcijoje ir bendrovės akcininkų registracijos knygoje. Bendrovės įstatuose gali būti nurodyta, kad vardinės akcijos savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn akciją, tik gavęs valdybos sutikimą.

Privilegijuotosios akcijos. ios rūies akcijos nuo kitų skiriasi jų savininkams suteikiamomis iimtinėmis teisėmis į įmonės turtą ir dividendus. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė, kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Privilegijuotosios akcijos gali būti dviejų rūių:

su kaupiamuoju dividendu

nekaupiamuoju dividendu.

Privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į i anksto iose akcijose nurodyto dyd˛io dividendą. Jei neu˛tenka pelno iais metais, tai neimokėta suma perkeliama į kitus ūkinius metus.

Privilegijuotosios akcijos su nekaupiamuoju dividendu, reikia, kad jų savininkams neimokėtas dividendas ar jo dalis negali būti perkelta į kitus ūkinius metus.

Paprastosios akcijos jų savininkams suteikia ne tik teisę į įmonės turtą, bet ir teisę dalyvauti jos valdyme t.y. balsuoti akcininkų susirinkimuose. Tačiau u˛ teisę dalyvauti priimant valdymo sprendimus jie negauna kai kurių privilegijų. Dividendai paprastųjų akcijų savininkams imokami vėliausiai – tik atsiskaičius su privilegijuotaisiais. Įmonės bankroto atveju su jais taip pat atsiskaitoma tik patenkinus privilegijuotųjų akcininkų turtines pretenzijas. Tačiau paprastųjų akcijų savininkams mokamų dividendų norma, jei įmonė sėkmingai veikia, gali būti gerokai didesnė u˛ privilegijuotųjų, ˛inoma, kai paprastųjų akcijų turėtojams lieka pelno dividendams. Paprastųjų akcijų savininkai daugiau rizikuoja, bet gali daugiau ir u˛dirbti

6. Ūkiniai faktai ir įvykiai

Kiekvienos įmonės ūkinę veiklą sudaro įvairūs ūkiniai faktai, pvz. med˛iagų, įrengimų pirkimas, patalpų nuomojimas, mokesčių, atlyginimų mokėjimas, prekių, produkcijos pardavimas, nuostoliai dėl gaisro, stichinių operacijų ir pan. ie faktai skirstomi į ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. ie faktai skiriasi tik vienu esminiu aspektu: kai kuriuos i jų sąmoningai vykdo įmonių darbuotojai, kiti įvyksta nepriklausomai nuo jų valios.

Ūkiniais įvykiais laikomi nuo įmonės valios nepriklausantys ūkiniai faktai, kurie pakeičia įmonės turto ir nuosavybės apimtį bei struktūrą. Tai nuostoliai dėl stichinių nelaimių, gaisro, med˛iagų suma˛ėjimas dėl natūralios netekties (pvz., nud˛iūvimo, nubyrėjimo) ir pan.

Ūkinėmis operacijomis laikoma tikslinga įmonės darbuotojų veikla, siekiant konkrečių, i anksto numatytų tikslų, keičianti įmonės turto ir nuosavybės apimtį ar sudėtį.

Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos turi vieną bendrą bruo˛ą , tiek dėl ūkinių įvykių, tiek dėl ūkinių

operacijų būtinai turi pasikeisti įmonės turto ar nuosavybės apimtis ar sudėtis.

Ūkiniai faktai

Ūkiniai faktai keičiantys

verslo ir (ar) nuosavybės

apimtį ar sudėtį

Įmonėse vyksta įvairios operacijos, kurios paprastai neatsispindi buhalteriniuose įrauose , pvz., įvairių sutarčių sudarymas, prekių ar ˛aliavų u˛sakymas ir pan. Tokios operacijos įvardijamos, kaip įvykiai ar faktai (bet ne ūkiniai), nes po ių veiksmų nesikeičia nei įmonės turtas nei nuosavybė.

Ūkinių faktų įtaka sąskaitoms ir balansui

Ūkinių faktų rūys	Turto sąskaitos		Nuosavybės sąskaitos		Ūkinių faktų įtaka bendrai balanso sumai
Ūkinių faktų rūys	debetas	kreditas	debetas	kreditas	Ūkinių faktų įtaka bendrai balanso sumai
I
II					Padidėja
III					Suma˛ėja
IV

7. Įmonių finansinės atskaitomybės sudėtis

Finansinė atskaitomybė – tai dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama apskaitos informacija ioriniams ir vidiniams vartotojams.

Metinė finansinė atskaitomybė

Pastabos

Pa˛ymos su pastabomis

Bendrosios pastabos

Finansinės būklės

pakitimų ( pinigų )

srautų ataskaita

Pelno ( nuostolio )

paskirstymas

Balansas

Pelno ( nuostolio )

ataskaita

Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų duomenis. Balansas – sudaromas dar įmonės steigimo ir likvidavimo dienai . Finansinę atskaitomybę galima (jei pageidauja savininkai ar įmonės vadovybė) parengti u˛ ketvirtį ,mėnesį ar kitą laikotarpį.

Kiekviena i ivardintų ataskaitų apibūdina praėjusio laikotarpio įmonės veiklą skirtingais aspektais.

Balansas – i prancūzų kalbos kilęs ˛odis, jo reikmė – svarstyklės. Balansas rodo. nuolatos besikeičiančią įmonės finansinę būklę konkrečiai dienai. Toms įmonėms kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, - tai gruod˛io 31 diena, kitoms – paskutinė finansinių metų diena. . Įmonės finansinę būklę apibūdina jos nuosavybėje esantis turtas, prisiimti įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė.

iai ataskaitai balanso pavadinimas suteiktas neatsitiktinai. Balanse rodomas įmonės turtas bei įsipareigojimai (tiek savininkams, tiek kreditoriams), idėstyti vadinamuoju balanso principu, kurį iliustruoja fundamentinė lygybė:

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ

Abiejų nuosavybės dalių suma visada lygi turto sumai (sakoma: turtas lygus nuosavybei) Kiekvieną i minėtų dalių sudaro ma˛esnės dalys

Supaprastinta balanso struktūra

Pastatai statiniai Akcinis kapitalas

Transporto priemonės Pelno rezervai

Įrengimai Nepaskirstytasis rezultatas

Trumpalaikis turtas Skolintoji nuosavybė (įsipareigojimai)

Atsargos Atidėjimai

Pirkėjų skolos Ilgalaikės skolos

Pinigai Trumpalaikės skolos

Ateinančių laikotarpių sąnaudos Ateinančių laikotarpių pajamos

Turtas i viso = Nuosavybė i viso

Antroji finansinė ataskaita, pelno (nuostolio) ataskaita, skirta praėjusio ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatams u˛fiksuoti. Joje atsispindi visos per finansinius metus (nuo pirmos iki paskutinės finansinių metų dienos) u˛dirbtos pajamos bei joms u˛dirbti patirtos sąnaudos ir ivedamas galutinis rezultatas – pelnas arba nuostolis. Pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma laikantis taisyklės:

PAJAMOS - SĄNAUDOS = PELNAS ( NUOSTOLIS

Supaprastinta pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra

Pajamos i prekių ir paslaugų pardavimų

Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

Bendrasis pelnas ( nuostolis )

Veiklos sąnaudos

Veiklos pelnas ( nuostolis )

Kitos veiklos pajamos

Kitos veiklos sąnaudos

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos

Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis )

Netekimai

Pelno mokesčio sąnaudos

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita skirta parodyti įmonės savininkų priimtam sprendimui dėl pelno paskirstymo arba nuostolio padengimo. Pelno paskirstymo procedūrą reglamentuoja L R akcinių bendrovių įstatymas. Todėl ataskaitos turinį i esmės nulemia iame įstatyme apibrė˛ta skirstymo tvarka ir nuoseklumas. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita rengiama laikantis taisyklės:

Supaprastinta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos struktūra

) paskirstymo ataskaitos struktūra

Nepaskirstytasis rezultatas, atkeltas skirstymui

Rezervai, atkelti skirstymui

Grynasis pelnas (nuostolis), atkeltas skirstymui

Akcininkų įnaai skirstymui

Paskirstytinas rezultatas

Skirstymas

Rezervai

Dividendai

Tantjemos

Kitiems tikslams

Nepaskirstytasis rezultatas, perkialiamas į kitus metus

Pinigų srautų ataskaitą, rengia tik did˛iosios įmonės. Ji skirta paaikinti vieno i svarbiausių balanso straipsnių – pinigų likučio pasikeitimo per ataskaitinį laikotarpį prie˛astį. Kaip jau ˛inome, pelno (nuostolio) ataskaita rodo per ataskaitinį laikotarpį u˛dirbto grynojo pelno sumą. Tačiau grynasis pelnas nelygus pinigams, pvz., įmonė per visą ataskaitinį laikotarpį prekes gali pelningai pardavinėti skolon. Tokiu atveju laikotarpio rezultatas bus pelnas (įmonė u˛dirbs pajamas), tačiau pinigų i ios veiklos įmonė neturės. Pinigų srautų ataskaita ir paaikina, kokiai veiklai ir kiek pinigų per laikotarpį įmonė ileido bei i kokios veiklos ir kiek piniginių įplaukų gavo.

Supaprastinta pinigų srautų ataskaitos struktūra

Pinigų srautai i įmonės veiklos

Pinigų srautai i investicinės veiklos

Pinigų srautai i finansinės veiklos

Pinigų srautai i ypatingos veiklos

Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (suma˛ėjimas)

Pinigai laikotarpio prad˛ioje

Pinigai laikotarpio pabaigoje

Visas ias keturias ataskaitas detalizuoja paskutinioji finansinės atskaitomybės dalis – paaikinamasis ratas. Jame pateikiama informacija, kuri buvo nepakankamai isamiai atskleista arba visikai neatskleista metinės finansinės atskaitomybės ataskaitose: balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje. Duomenys paaikinamajame rate pateikiami dvejopai: vald˛ios patvirtintos formos ir turinio pa˛ymose, kurios paprastai detalizuoja atskirus finansinių ataskaitų straipsnius, ir laisvos formos pastabose. Paaikinamojo rato duomenys paprastai plačiai naudojami įmonės valdytojų, tačiau svarbiausia jų paskirtis – padaryti finansines ataskaitas suprantamesnes ir aikesnes ioriniams informacijos vartotojams kreditoriams, esamiems ir potencialiems investitoriams.

Patvirtinta Inventorizacijos tvarka (toliau Tvarka) reikalauja, kad visos įmonės inventorizuotų:

nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas;

ie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus prie metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o ˛emės ūkio įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja tuo laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra ma˛iausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų bir˛elio30d

Parankiausias įmonėms metas atlikti inventorizacijas yra paskutinis metų ketvirtis, da˛niausiai du paskutiniai mėnesiai: lapkritis ir gruodis. Ma˛os įmonės turėtų inventorizacijas atlikti paskutinėmis metų dienomis. Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per į laikotarpį apskaitoje nebus padaryta reikmingų klaidų.

keičiantis materialiai atsakingam asmeniui (inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam);

įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama likusi turto dalis).

Įmonės vadovas (arba savininkas) gali atlikti inventorizaciją ir dėl kitų prie˛asčių, pvz. esant įtarimams dėl grobstymo ar piktnaud˛iavimo. Būtina atlikti neparduotų prekių likučio inventorizaciją, kai įmonė įsiregistruoja PVM mokėtoja. ir nori atskaityti pirkimo PVM iki įsiregistravimo dienos neparduotoms prekėms.

Planinė atliekama pagal i anksto sudarytą planą. Netikėta , kai atliekama netikėtai, materialiam asmeniui ne˛inant, nesitikint.

Pilna, kai atliekama visos įmonės mastu, inventorizacija. Dalinė, kai patikrinami vien tik kasoje esantys pinigai, med˛iagos ar prekės sandėlyje, padalinyje, ceche.

Visą inventorizacijos procesą įmonėje galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus:

Pasirengimas Inventorizacijai pradedamas nuo vadovo (ar savininko) įsakymo (potvarkio) ileidimo. Įsakyme nurodoma:

inventorizacijos komisijos sudėtis. Jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijų sudėtys, iskiriant centrinę komisiją;

įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įforminti dokumentais, tai yra sudaryti inventorizacijos apraus bei sutikrinimo ˛iniaračius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną.

Jei įmonėje sudaromos kelios inventorizacijos komisijos, tai ių komisijų darbui kontroliuoti yra suformuojama centrinė inventorizacijos komisija. i komisija vadovauja, visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja.

Įmonėje gali būti vadovo įsakymu sudaryta ir nuolat veikianti inventorizacijos komisija (visiems finansiniams metams)., pvz. tikrinti centrinės (pagrindinės) kasos darbą (kas mėnesį) apskaitant atsargas (prekes) periodikai, (naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą). ir pan.

Į . inventorizacijos komisiją skiriami kompetentingi įmonės darbuotojai, gerai imanantys . inventorizacijos atlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Į komisiją negalima traukti materialiai atsakingų u˛ inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti ir stebėti komisijų darbą, nes atsako u˛ vertybių apsaugą. Prie pradėdama . inventorizacijos darbą, komisija privalo patikrinti ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytos visikos materialinės atsakomybės sutartys. Jei įmonė yra sudariusi sutartį su audito įmone, ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvauti inventorizacijoje..

Prie pradedant inventorizaciją, materialiai atsakingi asmenys pateikia komisijai visus turimus pirminius dokumentus. Komisijos pirmininkas juos pa˛ymi įrau:” iki inventorizacijos”, nurodo gavimo datą ,pasirao ir perduoda buhalterijai patikrinimui. Tuo pačiu, materialiai atsakingas asmuo savo parau patvirtina, kad visus pirminius dokumentus yra perdavęs buhalterijai.

Inventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai suraomi atskiri inventorizacijos apraai. Tvarkoje reikalaujama, kad inventorizacijos komisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, u˛antspauduotų turto saugojimo patalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėl įvairių prie˛asčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl komisija turi imtis kitų priemonių , kad inventorizacijos metu nebūtų galima tą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus, pvz. galima naudoti etiketes, kuriomis pa˛ymimi patikrinti daiktai

Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, būtina kiekvieną jo objektą įrayti aprauose pavieniui, nurodant paskirtį, inventoriaus numerį, pagaminimo metus, konstrukciją ir galingumą. ie duomenys turėtų būti įrayti ir ilgalaikio turto kortelėse, tuomet galima greitai ir tiksliai nustatyti, ar materialiai atsakingi asmenys pateikė ap˛iūrai būtent įmonės turtą

Isinuomotas, naudojamas pagal panaudos sutartis ir priimtas saugoti turtas inventorizuojamas atskirai pagal kiekvieno turto savininką. Aprauose reikia nurodyti dokumentus, patvirtinančius turto isinuomojimą ar priėmimą saugoti bei nuomos ar saugojimo pabaigos datas. Suraomi ne du, kaip paprastai, bet trys inventorizacijos apraų egzemplioriai: vienas jų paliekamas materialiai atsakingam asmeniui, antrą paima komisiją, o trečias perduodamas turto savininkui.

Inventorizuojant investicijas ir vertybinius popierius, tikrinami įsigijimo ir perleidimo dokumentai, kuriais buvo pagrįstos tokio turto ūkinės operacijos. Inventorizacijos aprauose nurodoma vertybinių popierių nominalioji ir įsigijimo vertė.

Inventorizuojant atsargas, jos pasveriamos, suskaičiuojamos, imatuojamos i eilės kiekvienoje patalpoje, Supakuotos atsargos, jeigu pakuotės nepa˛eistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu. Tačiau būtina ne ma˛iau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti. Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie inventorizacijos apraų. Jeigu sandėliuose esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai ieinant komisijai i patalpų, jos yra u˛rakinamos materialiai atsakingo asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko plombavimo replėmis arba u˛antspauduojamos.

. Inventorizacijos metu, radus pasenusias ir nekokybikas atsargas, yra suraomas atskiras inventorizacijos apraas, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nuraymo aktai.

Atskirai inventorizuojami įmonės turimi tuti specialių ir kitų spaustuvėje numeruotų apskaitos dokumentų blankai. Inventorizacijos apraai sudaromi pagal blankų rūis, pagal saugojimo vietas ir materialiai atsakingus asmenis, nurodant pavadinimus, serijas, numerius. Sugadinti ir anuliuoti blankai u˛registruojami atskiruose aprauose.

Pinigai kasoje (tiek litais, tiek valiuta) inventorizuojami suskaičiuojant juos pagal nominaliąją vertę. Pinigų inventorizacija būtina ir prekybos įmonių naudojamuose kasos aparatų stalčiuose.

Atsargos kelyje inventorizuojamos tikrinant jų isiuntimo dokumentus. Kelyje esančioms atsargoms parengiami atskiri inventorizacijos apraai.

Inventorizuojant skolas įmonei bei įsipareigojimus, tikrinami jų atsiradimo dokumentai. Tačiau prie tai būtina skolas suderinti su atitinkamais debitoriais ir kreditoriais, suraant ir pasiraant skolos suderinimo aktus. Nesuderintos skolos ir tos, kurias įmonė nusprendė pripa˛inti beviltikomis, įraomos į atskirus apraus. Iniciatyva pateikti kitai aliai suderinimo aktą priklauso kreditoriui.

Inventorizacijos metu sudaryti inventorizavimo apraai yra perduodami į buhalteriją rezultatams ivesti. Joje pirmiausiai patikrinamas ių dokumentų privalomųjų ir papildomų rekvizitų bei sumų apskaičiavimo teisingumas. Patikrinami ir apskaitoje u˛registruoti duomenys, per˛iūrimi pateisinamieji bei buhalterinio įforminimo dokumentai, sutikrinami buhalterijoje saugomi analitinės apskaitos duomenys su materialiai atsakingų asmenų vedamos apskaitos duomenimis. Po to inventorizacijos apraų duomenys sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis. Jeigu nustatoma neatitikimų, sudaromas sutikrinimo ˛iniaratis. Į sutikrinimo ˛iniaratį įraomi tik tie turto objektai, kurių kiekiai patikrinimo metu skiriasi nuo įregistruotų apskaitoje.

Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra ma˛esni u˛ apskaitinius, laikoma, kad susidarė trūkumas. Trūkumų prie˛astys gali būti:

Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra didesni u˛ buhalterinius, laikoma, kad susidarė perteklius. Pertekliaus susidarymo prie˛astis gali būti

Dėl nustatytų neatitikimų materialiai atsakingi asmenys turi parayti pasiaikinimus, kurie pridedami prie inventorizacijos apraų ir sutikrinimo ˛iniaračio.

Inventorizacijos komisija, remdamasi sutikrinimo ˛iniaračiais ir materialiai atsakingų asmenų pasiaikinimais, parengia įmonės vadovui siūlymą dėl inventorizacijos metu nustatytų skirtumų panaikinimo. Pasiūlyme rekomenduojama turto perteklių u˛pajamuoti, o turto trūkumą nurayti į netekimus arba iiekoti i materialiai atsakingų asmenų.. Galimas ir persirūiavimo atvejis, kai vienos rūies daiktai sukeičiami su kitos rūies labai panaiais daiktais. Tai galima atlikti vadovaujantis Tvarkos 68 punktu, nors jis reglamentuoja perrūiavimo registravimo tvarką biud˛etinėse įmonėse. Tačiau jokie reglamentai nedraud˛ia to daryti ir kitose įmonėse.

Įmonės vadovas savo sprendimą apie inventorizacijos rezultatų paalinimą įformina įsakymu, kuriame nurodo, u˛ kokias vertybes reikia iiekoti trūkumus i kaltų asmenų, ką laikyti įmonės netekimais arba nurayti į sąnaudas kaip natūralios netekties nuostolius. .

Pasakykite fundamentinę apskaitinę lygybę ir apibūdinkite jos sudėtines dalis.

Apibūdinkite, kaip suprantate trumpalaikio turto straipsnį - Per vienerius metus gautinos sumos?

Apibūdinkite, kaip Jūs suprantate sąvoką – ateinančio laikotarpio sąnaudos – ir kokioje Finansinės atskaitomybės formoje jos atsispindi?

Kuo skiriasi nuosavybės esmė Personalinėje įmonėje ir Akcinėje bendrovėje?

Pateikti balanso straipsniai .Reikia nustatyti, kurie i jų priskiriami turtui, kurie nuosavybei:

Pateikiame įmonės “Vilnelė” 2002 m. sausio 1 d. balansą. Kai kurie straipsniai įrayti neteisingai

Lentelėje parodyta įmonės ūkinių operacijų įtaka apskaitinei lygybei. Reikia nustatyti, kokios operacijos joje įraytos

Pateikiame UAB “Jovilė” balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų straipsnius. Reikia sudaryti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitas 2002 m. sausio 31 d.

Personalinės įmonės savininkas, turintis loimo namus, iloė didelę pinigų sumą. Ją paėmus, loimo namai bankrutuotų. Kaip turėtų pasielgti savininkas? Kokie įraai būtų padaryti apskaitoje, jei savininkas:

Turtas	Nuosavybė
Pinigai 4000	I anksto sumokėta patalpų nuoma 1350
Įmonės skola tiekėjams 2000	Skola bankui 10000
Pastatai 15000	Skola įmonei 650
ˇemė 4000	Akcinis kapitalas 13000
Nepaskirstytas pelnas 200	Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 700
	Minus nusidėvėjimo suma (500)
Balansas 25200	Balansas 25200

Turtas

Nuosavybė

I anksto ap

mokėta

nuoma

Skola

tiekėjams

Skola

bankui

Akcinis

kapitalas