CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Perdirbimo įmonių apskaita

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Perdirbimo įmonių apskaita

Isinagrinėję ią temą, turėtumėte:

ˇinoti pajamų ir sąnaudų pripa˛inimą perdirbimo įmonėse;
Mokėti paskaičiuoti pagamintos produkcijos savikainą;
ˇinoti ir mokėti taikyti produkcijos kainų kalkuliavimo metodus.

Pagrindinė perdirbimo įmonių funkcija – ˛aliavų, med˛iagų bei pirktų detalių perdirbimas į parduoti skirtas prekes ir ių prekių pardavimas. Kiekvienoje perdirbimo įmonėje parduotų prekių savikainą sudaro atsargų pirkimo ilaidų suma ir gamybos sąnaudos. Vald˛ia gana smulkiai reglamentuoja sąnaudų ir pajamų pripa˛inimą perdirbimo įmonėse.

Lietuvos Respublikos Vyriausubės nutarimas

(Itrauka0

1993 m. spalio 27 d. Nr. 804

II.1.Pajamų ir sąnaudų pripa˛inimo apskaitoje tvarka

“Perdirbimo įmonių parduotų prekių savikainą sudaro pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikaina, pakoreguota atsi˛velgiant į gatavos produkcijos likučių pasikeitimą per į laikotarpį.

Pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos ilaidos. ios ilaidos pripa˛ystamos sąnaudomis, įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo metu, kai ileid˛iami pinigai resursams (med˛iagoms, įrengimams, darbo jėgai ir pan.) ar u˛ įsigytus resursus atsiranda skolų, bet kai produkcija ar paslaugos, kurioms gaminti (teikti) buvo sunaudoti ie resursai, padidina įmonės pajamas (yra parduodamos). Tiesioginėmis gamybos ilaidomis laikomos tos, kurias be didelių sąnaudų ir pastangų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Prie tiesioginių gamybos ilaidų priskiriamos pagrindinių ˛aliavų (med˛iagų) komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo u˛mokesčio ilaidos, taip pat tiesiogiai su tos produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu susijusių tiriamųjų darbų metinė dalis.

Prie pagrindinių ˛aliavų (med˛iagų) ilaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos ˛aliavos (med˛iagos) ar komplektavimo gaminiai, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į produkcijos sudėtį ir be ˛ymių sąnaudų gali būti priskirti prie konkrečių gaminių ar jų grupių.

Prie tiesioginių darbo ilaidų priskiriamos darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos

gamyboje, atlyginimų bei nuo ių atlyginimų priskaičiuoto socialinio draudimo įmokų sumos, kurios gali būti be didelių papildomų sąnaudų priskirtos prie konkrečių gaminių ar jų grupių.

Prie netiesioginių (paskirstomųjų) ilaidų priskiriamos ilaidos, netiesiogiai susijusios su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu.Įmonės neprivalo pelno (nuostolio) ataskaitoje atskirai pateikti tiesioginių ir paskirstomųjų sąnaudų. Visos ios sąnaudos gali būti nurodomos Parduotų prekių savikainos straipsnyje.Prie paskirstomųjų ilaidų priskiriamos pagalbinės ˛aliavos (med˛iagos), netiesioginis darbo u˛mokestis. Tiesioginėms sąnaudoms nepriskiriamos kitų įmonių ir asmenų paslaugos bei kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių neįmanoma arba ekonomikai netikslinga priskirti prie tiesioginių.

Prie pagalbinių ˛aliavų (med˛iagų) ilaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos ˛aliavos (med˛iagos), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba sudarydamos gaminio dalį, nėra tokios reikmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

Prie netiesioginio darbo ilaidų priskiriamos tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusios, bet sudarančios sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumos, apskaičiuotos nuo ių atlyginimų.

Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaičiuojamos kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių ryys su pajamomis negali būti tiesiogiai nustatytas, todėl apskaitoje jos pripa˛ystamos pagal paskirstymo būdus.ie būdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti per keletą ataskaitinių laikotarpių ( pripa˛ystant sąnaudas, susijusias su ilgalaikio materialiojo turto – pastatų,įrengimų ir pan., taip pat nematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licenzijų, programi įrangos ir pan,. naudojimu)”.

Perdirbimo įmonių apskaitoje ilaidos pagal vaidmenį gamybos ir realizavimo procese skiriamos į dvi grupes:

gamybos (produkcijos) ilaidos;

laikotarpio (veiklos) sąnaudos

Gamybos ilaidos – tai visos patirtos ilaidos produkcijai pagaminti ar paslaugoms teikti. Kol produkcija neparduota, ios ilaidos traktuojamos kaip turtas ir parodomos atsargų sąskaitose:

203 200 ˇaliavos;

201 Komplektavimo gaminiai;

202 Nebaigta gamyba;

203 Pagaminta produkcija.

Kai produkcija parduodama, duomenys i atsargų sąskaitų perkeliami į sąnaudų sąskaitą Pagamintos produkcijos savikaina. Tokiu būdu gamybos ilaidos i turto tampa sąnaudomis ir parodomos pelno ataskaitoje. Gamybos ilaidos yra įvairiai klasifikuojamos:

1. Gamybos ilaidų klasifikavimas

Pastovios ilaiodos – tai ilaidos, kurių kitimas tiesiogiai nepriklauso nuo gamybos apimties pasikeitimo. Tai ilaidos, kurių did˛ioji dalis skiriama gamybai aptarnauti, o ne tiesiogiai produkcijai gaminti, pvz., administracinės ilaidos, buhalterinės apskaitos vedimo ir kt.

Kintamos (tiksliau kintančios) ilaidos – tai tokios, kurios tiesiogiai priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio, pvz., vienam stalui pagaminti reikia lentų u˛ 40 Lt, 10 stalų – 400 Lt. ir t.t. Tad nesvarbu kiek stalų bus pagaminta, svarbu kiek vienam stalui pagaminti reikia lentų.

Pagrindinėms priskiriamos ilaidos, sudarančios gaminamos produkcijos pagrindą, kitaip sakant, did˛iają jų dalį.Visos kitos priskiriamos pridėtinėms.

Tiesioginėmis laikomos ilaidos, kurias nedvejojant galima priskirti konkretiems gaminiams, darbų bei paslaugų rūiai, Pavyzd˛iui, plieno laktai, naudojami automobilių gamyboje, ar mediena, reikalinga suolų gamybai, yra tiesioginės med˛iagos, nes nesunku nustatyti, kiek jų sunaudota kiekvienam konkrečiam gaminiui

Netiesioginėms (skirstamosioms) ilaidoms priklauso tos, kurių neįmanoma tiesiogiai priskirti konkrečiai produkcijai. Kita vertus, yra tokių med˛iagų, kurias galbūt ir galima priskirti kuriam nors konkrečiam gaminiui, tačiau jų įnaas į bendrą pelną toks nedidelis, kad paprasčiau jas priskirti netiesioginėms med˛iagoms. Jeigu vinis, naudojamas suolų gamyboje ar tepalą , skirtą automobilių gamybai,priskirtume tiesioginėms med˛iagoms, tai jų apskaitos sąnaudos būtų didesnės nei teikiama nauda. Todėl jos priskiriamos netiesioginėms med˛iagoms ir yra vienas i pridėtinių ilaidų elementų. I schemos matyti, kokios ilaidos yra tiesioginės, o kokios netiesioginės:

Tiesioginių ir netiesioginių ilaidų skirstymas

Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio prad˛ioje

Pagrindinės ˛aliavos ir med˛iagos

Tiesioginės Tiesioginis darbas

ilaidos (darbo u˛mokestis ir paskirstytas soc. draudimas) Pagamintos

Kitos tiesioginės ilaidos produkcijos

savikaina

Pagalbinės Pagalbinės ˛aliavos ir med˛iagos

Netiesioginės ˛aliavos Darbo u˛mokestis ir paskirstytas soc.draudimas

ilaidos ir med˛iagos Netiesioginis darbas

Kitos netiesioginės ilaidos

Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje

Tiesioginio darbo ilaidos – tai darbo apmokėjimo ilaidos darbuotojams, tiesiogiai gaminantiems produkciją. Tai surinkimo konvejerio, staklių operatoriaus ir kitų darbuotojų, perdirbančių ˛aliavas į produkciją ar aptarnaujančių įrengimus, atlyginimai.

Tačiau yra darbuotojų, kurie patys negamina produkto, bet sudaro sąlygas vykti gamybai, pvz.,lentpjūvės valytojos, sandėlio sargo ar gamybos kontrolieriaus atlikto darbo dalį konkrečiame gaminyje nustatyti neįmanoma. Jie teikia naudą tik visai produkcijai bendrai. Tokios darbo ilaidos vadinamos netiesioginiu darbu ir priskiriamos pridėtinėms ilaidoms.

Pridėtinės ilaidos – tai visos kitos ilaidos, be tiesioginių med˛iagų ir tiesioginio darbo ilaidų, reikalingos produkcijai pagaminti. Skiriamos dvi pridėtinių ilaidų rūys:

kintamos pridėtinės ilaidos – tai netiesioginės ilaidos, kurios kinta keičiantis gamybos apimčiai. Tai elektros energijos sunaudojimo, netiesioginių med˛iagų , netiesioginio darbo ir kitos ilaidos;
pastovios pridėtinės ilaidos – tai netiesioginės ilaidos, kurios nesikeičia kintant produkcijos apimčiai. Tai nuomos,draudimo ir kitos ilaidos.

Laikotarpio (veiklos) sąnaudos – tai negamybinės pardavimo ir administracinės sąnaudos. Jos kaupiamos ne atsargų sąskaitose, bet tuoj pat priskiriamos sąnaudų sąskaitoms to laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos. Laikotarpio sąnaudoms priskiriamos apskaitos skyriaus, administracijos ilaikymo, marketingo, reklamos ir kt ilaidos.Veiklos sąnaudų suma, sukaupta per ataskaitinį laikotarpį, pasibaigus laikotarpiui nuraoma į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pastaba: perdirbimo įmonėse sunaudotas atsargas produkcijai gaminti reikia vadinti ilaidomis ir tik parduotai produkcijai pagaminti tenkančią ilaidų dalį pripa˛inti sąnaudomis. Taip yra todėl, kad ˛aliavos, med˛iagos ar komplektavimo gaminiai nebūtinai turi būti suvartoti gaminant produkciją, jie gali būti parduoti įmonėms, jeigu įmonei tai naudingiau negu “įdėti” juos į gaminamas prekes, skirtas perparduoti.

2. Produkcijos savikainos apskaičiavimas

Gamybos ilaidos – svarbiausias produkcijos savikainos elementas. Kaip jau minėjome, gamybos ilaidos fiksuojamos trijose atsargų sąskaitose: Tiesioginių med˛iagų atsargos, Nebaigtos gamybos atsargos, Pagamintos produkcijos atsargos.

Tiesioginių med˛iagų ilaidos pirmiausiai fiksuojamos Tiesioginių med˛iagų atsargų sąskaitoje. Vėliau, kai med˛iagos patenka į gamybą, jų ilaidos perkeliamos i Tiesioginių med˛iagų atsargų sąskaitos į Nebaigtos gamybos atsargų sąskaitą.

Tiesioginio darbo ir pridėtinės ilaidos visu produkcijos gamybos laikotarpiu fiksuojamos Nebaigtos gamybos atsargų sąskaitoje.

Kai produkcija pagaminta, visos gamybos ilaidos perkeliamos i Nebaigtos gamybos atsargų sąskaitos į Pagamintos produkcijos atsargų sąsk aitą.

Remdamiesi atsargų sąskaitų duomenimis, parduotos produkcijos savikainą gamybos įmonėse skaičiuosime trimis etapais:

1 etapas. Tiesioginių med˛iagų sunaudojimo gamyboje apskaičiavimas (tiesioginės med˛iagos tampa nebaigtos gamybos atsargomis).

Tiesioginių med˛iagų atsargų likutis laikotarpio prad˛ioje

+ Tiesioginių med˛iagų įsigijimas

- Tiesioginių med˛iagų atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Tiesioginių med˛iagų sunaudojimas gamyboje

2 etapas. Pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimas

Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio prad˛ioje

+ Gamybos ilaidos tapusios nebaigtos gamybos atsargomis (tiesioginės

med˛iagos, tiesioginis darbas, pridėtinės ilaidos)

- Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Pagamintos produkcijos savikaina

Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio prad˛ioje parodo ilaidas, kurios buvo patirtos ankstesniais laikotarpiais ir yra pridedamos prie einamojo laikotarpio gamybos ilaidų. O nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje parodo ilaidas, kurios susietos su dar nebaigta gaminti produkcija, todėl jos turi būti atimamos i gamybos ilaidų sumos. Pagamintos produkcijos savikaina rodo gamybos ilaidas, patirtas produkcijai pagaminti per ataskaitinį laikotarpį. i suma pavaizduojama finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje, o valdymo apskaitoje pajamų ataskaitoje.

3 etapas. Parduotos produkcijos savikainos apskaičiavimas

Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio prad˛ioje

+ Pagamintos produkcijos savikaina

- Gatavos produkcijos likutis laikotarpio pabaigoje

= Parduotos produkcijos savikaina

Pavyzdys: Įmonė “Vilija” 2001 m. turėjo tokius atsargų likučius:

Turinys	2001 m sausio 1 d.	2001 m gruod˛io 31 d.
Tiesioginių med˛iagų atsargos
Nebaigtos gamybos atsargos
Gatavos produkcijos atsargos

Per 2001 m. įmonė patyrė tokias ilaidas:

Tiesioginis darbas 30000

Pridėtinės ilaidos 20000

Tiesioginių med˛iagų įsigijimas 38000

Reikia: apskaičiuoti įmonės “Vilija” parduotos produkcijos savikainą.

Sprendimas:

1 etapas

Tiesioginių med˛iagų atsargos sausio 1 d. 12000

+ Tiesioginių me˛iagų įsigijimas + 38000

- Tiesioginių med˛iagų atsargos gruod˛io 31 d. – 10000

= Tiesioginių med˛iagų sunaudojimas gamyboje = 40000

2 etapas

Nebaigtos gamybos atsargos sausio 1 d. 80000

+ Gamybos ilaidos:

tiesioginės mrd˛iagos + 40000

tiesioginis darbas + 30000

pridėtinės ilaidos + 20000

- Nebaigtos gamybos atsargos gruod˛io 31 d. – 70000

= Pagamintos produkcijos savikaina = 100000

3 etapas

Gatavos produkcijos atsargos sausio 1 d. 60000

+ Pagamintos produkcijos savikaina + 100000

- Gatavos produkcijos atsargos gruod˛io 31 d. - 50000

= Parduotos produkcijos savikaina = 110000

3. Pagamintos produkcijos savikainos ir

pajamų ataskaitų rengimas

Pagamintos produkcijos savikainos ataskaita apima tiesioginių med˛iagų sunaudojimo gamyboje apskaičiavimą (1 etapas) ir pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimą (2 etapas). Taigi norint paruoti ią ataskaitą, reikia turėti duomenis apie visus tris gamybos ilaidų elementus: tiesioginių med˛iagų, tiesioginio darbo ir pridėtines ilaidas. Taip pat būtina ˛inoti nebaigtos gamybos atsargų likučius laikotarpio prad˛ioje ir pabaigoje, nes jie keičia pagamintos produkcijos savikainą. Jeigu nebūtų ių likučių, pagamintos produkcijos savikaina būtų lygi gamybos ilaidoms. Toliau pateikiamas pagamintos produkcijos savikainos modeli

Pagamintos produkcijos savikainos ataskaita

Tiesioginės med˛iagos:

Tiesioginių mrd˛iagų likutis laikotarpio prad˛ioje

+ Tiesioginių med˛iagų įsigijimas

= Tiesioginės med˛iagos, paruotos gamybai

- Tiesioginių med˛iagų atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Tiesioginių med˛iagų sunaudojimas

+ Tiesioginis darbas

+ Pridėtinės ilaidos:

Netiesioginių med˛iagų sunaudojimas;

Netiesioginis darbas;

Nusidėvėjimas;

Draudimas;

Nuoma;

Kitos pridėtinės ilaidos

= I viso gamybos ilaidų

+ Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio prad˛ioje

= I viso gamybos atsargų

- Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Pagamintos produkcijos savikaina

Be pagamintos produkcijos savikainos ataskaitos, įmonės finansinei atskaitomybei rengia pelno (nuostolio) ataskaitas, Kadangi pagamintos produkcijos savikaina yra vienas i pagrindinių elementų, toliau pateikiama pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaita

Pardavimai

- Parduotos produkcijos savikaina:

Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio prad˛ioje

+ Pagamintos produkcijos savikaina

Produkcija, paruota parduoti

- Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Bendrasis pelnas

- Pardavimo ir administracinės sąnaudos (Veiklos sąnaudos)

= Pelnas prie apmokestinimą

- Pelno mokestis

= Grynasis pelnas

Pavyzdys: Įmonė “Suvenyras” gamina suvenyrines gaireles. Pasibaigus 2001 m. turime tokią informaciją apie įmonės atsargas:

Turinys	2001 m sausio 1 d.	2001 m gruod˛io 31 d.
Tiesioginių med˛iagų atsargos
Nebaigtos gamybos atsargos
Gatavos produkcijos atsargos
Per 2001 m. įmonė patyrė tokias ilaidas: Tiesioginių med˛iagų įsigijimas Tiesioginis darbas Pridėtinės ilaidos: Netiesioginių med˛iagų sunaudojimas Netiesioginis darbas Draudimas Nusidėvėjimas Kitos pridėtinės ilaidos

2001m. pardavimai labai nuvylė įmonės administraciją. Buvo numatyta parduoti produkcijos u˛ 400000 Lt, o parduota tik u˛ 50000 Lt. Pardavimo or administracinės sąnaudos sudarė atitinkamai 20000 Lt ir 25000 Lt.

Įmonės pelno mokestis yra 15 %.

Reikia:

1. Parengti įmonės “Suvenyras” pagamintos produkcijos savikainos ataskaitą

2.Parengti įmonės “Suvenyras” pelno (nuostolio) ataskaitą.

Sprendimas

Įmonės “Suvenyras”

.Pagamintos produkcijos savikainos ataskaita

2001 m. gruod˛io 31 d.

Tiesioginės med˛iagos:

Tiesioginių med˛iagų atsargų likutis sausio 1 d. 2000

+ Tiesioginių med˛iagų įsigijimas + 100000

= Tiesioginės med˛iagos paruotos gamybai = 102000

- Tiesioginių med˛iagų atsargų likutis gruod˛io 31 d. - 10000

= Tiesioginių med˛iagų sunaudojimas = 92000

+ Tiesioginis darbas + 30000

+ Pridėtinės ilaidos:

Netiesioginis med˛iagų sunaudojimas + 20000

Netiesioginis darbas + 900

Draudimas + 5000

Nusidėvėjimas + 1000

Kitos pridėtinės ilaidos + 500

I viso pridėtinių ilaidų + 27400

= I viso gamybos ilaidų = 149400

+ Nebaigtos gamybos atsargų likutis sausio I d. + 3500

= I viso gamybos atsargų = 152900

- Nebaigtos gamybos atsargų likutis gruod˛io 31 d. - 2000

= Pagamintos produkcijos savikaina = 150900

Įmonės “Suvenyras”

Pelno (nuostolio) ataskaita

2001 m. gruod˛io 31 d.

Pardavimai 250000

- Parduotos produkcijos savikaina:

Gatavos produkcijos atsargų likutis sausio 1 d. 1500

+ Pagamintos produkcijos savikaina + 150900

= Produkcija paruota pardavimui = 152400

- Gatavos produkcijos atsargų likutis gruod˛io 31 d. - 30000

= Parduotos produkcijos savikaina = 122400

= Bendrasis pelnas = 127600

- Pardavimo ir administracinės sąnaudos - 45000

= Pelnas prie apmokestinimą = 82600

- Pelno mokesčio sąnaudos - 12390

= Grynasis pelnas = 70210

4. Produkcijos savikainos kalkuliavimas

Gamybinių įmonių padaromos ilaidos priskiriamos gaminio savikainai.

Pilnosios komercinės savikainos struktūra

Gamybinių Gamybinius Bendrosios ir Prekių

(perdirbimo) (perdirbimo) padalinius administracinės pardavimo

padalinių ilaidos aptarnaujančių tarnybų ilaidos sąnaudos

ilaidos

Perdirbimo

savikaina

Pilnoji perdirbimo savikaina

Pilnoji gamybinė (fabrikinė) savikaina

Pilnoji komercinė savikaina

I ios schemos matyti valdymo ir finansinės apskaitos rodiklių ryys.

Gamindama produkciją, įmonė daro įvairių ilaidų, da˛niausiai skirstomų į tiesiogines ir netiesiogines, pagrindines, pridėtines ir pan. Net tiesiogines ilaidas į gaminio savikainą įskaičiuoti ne visuomet yra paprasta ir labai priklauso nuo gamybos technologinių ypatumų, bei tos gamybos organizavimo. Technologinius gamybos procesus galima suskirstyti pagal jų pobūdį į:

vienetinės gamybos

nedidelių u˛sakymų

konvejerinės gamybos

nepertraukiamos gamybos

Vienetine gamyba vadinami tokie darbai ar u˛sakymų atlikimas, kaip laivo statymas, pastato pagal individualų projektą statyba ir pan.

Nedidelių u˛sakymų gamyba – tai tam tikros rūies gaminio nedidelio kiekio pagaminimas, pvz., 50 vnt. suknelių naujo modelio pasiuvimas.

Konvejerinė gamyba – kai gaminami beveik vienodi “vienu srautu” gaminiai, besiskiriantys spalva, atspalviais, dyd˛iais.

Nepertraukiama gamyba – tai tokios technologijos, kurių procesai vyksta nepertraukiamai, pvz., naftos perdirbimo, daugelio chemijos pramonės įmonių, elektros energijos gamybos įmonės ir pan.

Taigi, atsi˛velgiant į gamybos technologinio proceso ypatumus, gaminių savikaina skaičiuojama skirtingai.

Taikomi da˛niausiai du konceptualūs savikainos kalkuliavimo metodai:

u˛sakyminis
procesinis

ių dviejų savikainos kalkuliavimo metodų taikymas i esmės priklauso nuo gamybos ypatumų

U˛sakyminis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas taikomas tose įmonėse, kuriose gaminama pagal vienetinius u˛sakymus arba nedidelėmis serijomis

U˛sakyminės savikainos kalkuliavimo sistemos duomenų srautai

Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija

XX XX XX

Procesinis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas taikomas tose įmonėse, kurios dirba konvejerio arba nepertraukiamos gamybos būdu.

Procesinės savikainos kalkuliavimo sistemos duomenų srautai

Nebaigta gamyba Nebaigta gamyba

D 1 padalinys K D 2 padalinys K D Pagaminta produkcija K

XX XX XX XX XX

Abiejų ių metodų svarbiausias skirtumas slypi ilaidų kaupimo ir priskyrimo gaminių savikainai ypatybėse.

U˛sakyminiu metodu kalkuliuojant gaminių savikainą, visos ilaidos priskiriamos konkrečių gaminių (ar jų serijų, u˛sakymų) savikainai (jos ir kaupiamos kiekvienam u˛sakymui atskirai) neatsi˛velgiant į ataskaitinius laikotarpiu. iuo metodu da˛niausiai skaičiuojama individualių gaminių bei darbų savikaina. Visos įmonės padarytos ilaidos:

tiesioginio darbo, ˛aliavų
netiesioginės gamybos
pardavimų

priskiriamos ir kaupiamos kiekvienam dirbiniui ar u˛sakymui atskirai.

Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą, visos įmonės padarytos ilaidos priskiriamos visiems per ataskaitinį laikotarpį pagamintiems gaminiams, o produkcijos vieneto savikaina nustatoma bendrą ataskaitinio laikotarpio ilaidų sumą dalijant i pagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio. is metodas naudojamas ten, kur beveik vienoda produkcija gaminama didelėmis serijomis arba nepertraukiamu srautu, kitaip sakant, ten, kur visas tam tikros produkcijos pagaminimo ilaidas patogiau priskirti produkcijai, pagamintai per tam tikrą laikotarpį, pvz. mėnesį. iuo atveju, visų įmonės padalinių ilaidos tam tikroms produkcijos rūims pagaminti sukaupiamos analitinėse sąskaitose kiekvienam padaliniui atskirai ir vėliau, padalijus jas i pagamintos produkcijos kiekio, apskaičiuojama produkcijos vieneto savikaina.

Naudojant į metodą, sunkiau yra nustatyti pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučius. Sprend˛iant ią problemą, naudojami koeficientai, ireikiantys likusios produkcijos cechuose baigtumo laipsnį. Su jų pagalba analitinėse sąskaitose sukauptos ilaidos paskirstomos tarp nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos likučių.

5. Pagrindinės korespondencijos

Perdirbimo įmonių gamybos procese naudojamos trijų tipų materialinių vertybių (atsargų) sąskaitos:

200 ˇaliavos; 201 Komplektavimo gaminiai;

202 Nebaigta gamyba;

203 Pagaminta produkcija.

Perkant ˛aliavas daroma korespondencija

D 200 ˇaliavos arba 201 Komplektavimo gaminiai

K 27 Pinigai arba 450 Skola tiekėjams

Gamyboje sunaudotos pagrindinės ˛aliavos kas mėnesį nuraomos

D 6030 Pagrndinių ˛aliavų sąnaudos

K 200 ˇaliavos, 201 Komplektavimo gaminiai

ˇaliavos, sunaudotos pavyzd˛iui įrengimų prie˛iūrai ar cechų ūkio reikalams

D 6040 Pagalbinių med˛iagų sąnaudos

K 200 ˇaliavos, 201 Komplektavimo gaminiai

Tiesioginio darbo ilaidos fiksuojamos

D 6031 Tiesioginis darbas D 6032 Soc draudimas sąnaudos

K 471 Mokėtini atlyginimai K 472 Mokėtinas soc draudimas

Netiesioginio darbo ilaidos fiksuojamos

D 6041 Pagalbinių darbininkų atlyginimas D 6042 Soc draudimo sąnaudos

K 471 Mokėtini atlyginimai K 472 Mokėtinas soc.draudimas

Gamybinių pastatų nusidėvėjimas

D 6044 Gamybinių pastatų nusidėvėjimo sąnaudos

K 12018 Gamybinių pastatų nusidėvėjimas

ˇaliavų (med˛iagų), sunaudotų bendriems įmonės reikalams, vertė į gaminamos produkcijos savikainą neįskaitoma, bet priskiriama prie veiklos sąnaudų :

D 611 Veiklos sąnaudos

K 200 ˇaliavos

Laikotarpio pabaigoje visos ilaidos turi būti įskaitomos į pagamintos produkcijos savikainą. Tam paprastai yra naudojama sąskaita Nr.202 Nebaigta gamyba

D 202 Nebaigta gamyba

K 6030, 6031, 6032, 6040, 604

Tiesioginės ir netiesioginės gamybos ilaidos gali būti apskaitomos i karto 202 Nebaigta gamyba sąskaitoje,aplenkiant 603 ir 604 sąskaitas. Nebaigtos gamybos sąskaitoje kaupiami duomenys pagamintos produkcijos apskaičiavimui

D 202 Nebaigta gamyba K

Nebaigtos gamybos

likutis laikotarpio

prad˛ioje

Tiesioginės gamybos Pagamintos

ilaidos produkcijos

+ savikaina

Netiesioginės gamybos

ilaidos

Nebaigtos gamybos

likutis laikotarpio

pabaigoje

6. Kontroliniai klausimai

1. Kokiame LRV nutarime yra idėstyta pajamų ir sąnaudų pripa˛inimo apskaitoje tvarka?

2. Ką vadiname gamybos ilaidomis ?

Kaip klasifikuojamos gamybos ilaidos? Apibūdinkite kiekvieną ilaidų rūį.

Kuo skiriasi tiesioginės ilaidos nuo pridėtinių?

Paaikinkite, kaip paskaičiuosite tiesioginių med˛iagų sunaudojimą gamyboje?

Paaikinkite, kaip paskaičiuosite pagamintos produkcijos savikainą?

Paaikinkite, kaip paskaičiuosite parduotos produkcijos savikainą?

Pateikite Pagamintos produkcijos savikainos ataskaitos modelį ir paaikinkite.

Kaip paskaičiuosite Bendrąjį ir grynąjį pelną?

Pateikite Pilnosios komercinės savikainos struktūrą ir paaikinkite.

Kaip suskirstytumėte technologinius gamybos procesus pagal pobūdį ir apibūdinkite?

Kokius ˛inote savikainos kalkuliavimo metodus. apibūdinkite juos?

Praktinės u˛duotys

1 Pratimas

Paskaičiuokite Nebaigtos gamybos likutį laikotarpio prad˛ioje, kai ˛inoma:

sunaudota pagrindinių ˛aliavų 150000

pridėtinės ilaidos 15000

tiesioginis darbas 75000

pagamintos produkcijos savikaina 220000

nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigai 31000

Pratimas

Įmonė gamina suolus ir naudoja daug medienos. Jai apskaityti paskyrė sąskaitą ‘Tiesioginės med˛iagos”

Remiantis ios sąskaitos duomenimis, buvo sukaupta tokia informacija:

Tiesioginės med˛iagos laikotarpio prad˛ioje 374000

Tiesioginės med˛iagos laikotarpio pabaigoje 340000

Tiesioginių med˛iagų sunaudojimas 970000

Reikia:

Apskaičiuoti, kiek ˛aliavos įsigyta per laikotarpį.

3 Pratimas

Turimi tokie duomenys:

Nebaigtos gamybos atsargos sausio 1 d. 310000

Nebaigtos gamybos atsargos gruod˛io 31 d. 320000

Pagamintos produkcijos savikaina 620000

Tiesioginių med˛iagų sunaudojimas 395000

Pridėtinės ilaidos 210000

Reikia:

Apskaičiuoti, kiek buvo patirta tiesioginio darbo ilaidų

Pratimas

Nustatyti pagamintos produkcijos savikainą, kai yra ˛inoma

Turinys

2001 m. gruod˛io 31 d.

2001 m. sausio 1 d.

Nebaigta gamyba

ˇaliavų atsargos

Produkcijos atsargos

ˇaliavų pirkimai

Tiesioginio darbo ilaidos

Pridėtinės ilaidos

Veiklos sąnaudos

Pratimas

ˇinomi tokie įmonės “Varsa” 2001 m. duomenys:

Tiesioginių med˛iagų atsargos:

sausio 1 d. 11500

gruod˛io 31 d. 8700

Tiesioginių med˛iagų įsigijimas 75000

Nebaigtos gamybos atsargos:

sausio 1 d. 5900

gruod˛io 31 d. 6900

Tiesioginio darbo ilaidos 19000

Pridėtinės ilaidos:

netiesioginės med˛iagos 1100

netiesioginis darbas 3800

komunalinės paslaugos 2100

nusidėvėjimas 1500

Gatavos produkcijos atsargos:

sausio 1 d. 19000

gruod˛io 31 d. 21000

Reikia:

1. Apskaičiuoti įmonės “Varsa” tiesioginių med˛iagų sunaudojimą gamyboje.

2. Apskaičiuoti pagamintos produkcijos savikaimą.

Apskaičiuoti parduotos produkcijos savikainą.
Parengti įmonės “Varsa” pagamintos produkcijos savikainos ataskaitą.

Pratimas

Duoti tokie įmonės “Alka” 2001m. duomenys:

Pardavimai 800000

Pagamintos produkcijos savikaina 500000

Gatavos produkcijos atsargos:

sausio 1 d. 75000

gruod˛io 31 d. 70000

Pardavimo ir administracinės sąnaudos 73000

Reikia:

Parengti įmonės “Alka” 2001 m. pelno (nuostolio) ataskaitą.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 677
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Perdirbimo-moni-apskaita83138.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Perdirbimo-moni-apskaita83138.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Perdirbimo-moni-apskaita83138.php">Perdirbimo įmonių apskaita</a>

Perdirbimo įmonių apskaita

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

Perdirbimo įmonių apskaita

Lietuvos Respublikos Vyriausubės nutarimas

II.1.Pajamų ir sąnaudų pripa˛inimo apskaitoje tvarka

Turinys

3. Pagamintos produkcijos savikainos ir

Turinys

4. Produkcijos savikainos kalkuliavimas

Pilnosios komercinės savikainos struktūra

Gamybinių Gamybinius Bendrosios ir Prekių

Praktinės u˛duotys

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: