CATEGORII DOCUMENTE

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

UGDYTINIŲ PAˇINIMO METODAI, JŲ TAIKYMO SOC.PEDAG. DARBE GALIMYBĖS IR YPATUMAI.

Sociologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

UGDYTINIŲ PAˇINIMO METODAI, JŲ TAIKYMO SOC.PEDAG. DARBE GALIMYBĖS IR YPATUMAI.

iandien ugdytinis ir ugdytojas yra nuolat besikeičiančioje, sudėtingoje visuomenėje. Norint kuo geriau ir visapusikai pa˛inti ugdytinį bei padėti jam sėkmingai tobulėti, ugdytojas, soc.pedagogas turi gerai ˛inoti ne tik ugdytinių am˛iaus tarpsnius, jų individualias savybes, gebėjimus, interesus, bet ir daugelį psichinių savybių – dėmesio, atminties, vaizduotės, mąstymo, darbingumo, mokslumo lygį, t.p. yra reikmingi ugdytinių temperamento, charakterio bruo˛ai. Ugdytojas, soc.pedagogas, norėdamas sėkmingai dirbti, turi gerai pa˛inti ugdytinio socialinę, kultūrinę padėtį, gerai pa˛inti jo eimą. Socialinis pedagogas savo praktikoje ugdytinių pa˛inimui taiko įvairius būdus ir metodus, į jų grupę įeina: stebėjimas ir savistaba, eksperimentas, pokalbis, autobiografinis metodas, anketa, testai.

Vienas i universaliausių duomenų rinkimo metodų – stebėjimas. is metodas įgalina stebėti ugdymą natūraliomis sąlygomis: ugdytinių veiklą klasėje, po pamokų, laisvalaikiu. Stebėjimo objektas – ugdytinių iorinis elgesys, jų veikla, pasisakymai įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis (dirbant, mokantis, ˛aid˛iant). Stebėjimas gali būti natūralus – gali būti tiesioginis (tikslingai organizuotos veiklos bei elgesio suvokimas) ir netiesioginis (asmenybės pa˛inimas stebint ne veiklą ir elgesį, bet veiklos rezultatus: ugdytinių rainiai, pieiniai). Pagrindinis asmenybės veiklos bei elgesio diagnozės ir prognozės metodas yra sistemingas stebėjimas. Mokyklos darbo sąlygomis stebėjimas yra ne tik patogiausias, bet ir vienas informatyviausių tyrimo metodų.

Eksperimentas – tai psichinių reikinių tyrimas darant aktyvų poveikį, tikslingai sudarant ir keičiant sąlygas.

Iskiriamos dvi pagrindinės eksperimento rūys – laboratorinis, natūralus (psichologinis – pedagoginis eksperimentas, kuriame psichologinė u˛duotis siejama su mokymo ir auklėjimo u˛duotimi). Norint itirti natūraliomis sąlygomis retai pasireikiančias asmens ar jo elgesio ypatybes, reikėtų labai ilgai stebėti arba ių ypatybių natūraliu stebėjimu atskleisti būtų ivis neįmanoma. Tada naudojamas eksperimentas, kuriame tyrėjas u˛ima aktyvesnę poziciją. Skiriamas natūralus eksperimentas – planingas tikslingai sudarytos situacijos stebėjimas (tiriamajam ne˛inant, keičiamos natūralios aplinkos sąlygos, tikintis, kad pasireik tam tikros tiriamojo asmens ypatybės); laboratorinis eksperimentas – kai mokslininkas registruoja kontroliuojamoje aplinkoje esančių ˛monių reakcijas į specifines sąlygas ar poveikius. Eksperimentinis tyrimas gali įtikinamiau nei kito pobūd˛io tyrimas atskleisti prie˛astis ir padarinius, taip pat pateikti ˛inių, kurios leistų numatyti įvykius ir juos valdyti, tačiau kartais eksperimento metodu negalima pasiekti rezultatų.

Ugdytiniams pa˛inti plačiai naudojamos anketos. Anketa – toks tyrimo metodas, kai apie tiriamąjį sprend˛iama i jo atsakymų į ratu pateiktus klausimus. Anketa nėra tiesioginis tyrimas – ji yra tik tarpinis metodas tarp stebėjimo ir eksperimento. Anketos padeda itirti ne tik po˛iūrius ir nuostatas, bet ir apskritai sąmonės statusą. Jomis galima nustatyti ir socialinę asmenybės būklę, visuomenės struktūrą, visuomenės sudėtį pagal am˛ių, lytį. Naudojamos 2 anketų rūys: ap˛valginės (siekiama ap˛velgti visą norimą klausimą, aprėpiamas visas tiriamasis modelis) ir skalinės ( sudaryta taip, kad galima būtų tiriamąją savybę matuoti takais). Anketinė apklausa – tai struktūrinė respondentų apklausos procedūra, paprastai atliekama, naudojant spausdintus klausimynus, kurie pateikiami didelėms tiriamosioms grupėms. Anketines apklausas skirsto į trumpalaikes ir ilgalaikes. Trumpalaikės (momentinės) anketinės apklausos negali aikiai apibūdinti pokyčių, kurie galėjo įvykti. Ilgalaikės anketinės apklausos būdu duomenys gaunami i tų pačių ar panaių tiriamųjų grupių per tam tikrą laikotarpį ir todėl gali atskleisti nuomonės ir būklės pokyčius.

Ugdymo procese da˛nai naudojamas dar vienas pa˛inimo metodas – testai. Testai yra didaktiniai ir psichologiniai. Mokymo rezultatams tirti naudingi didaktiniai testai, jų turinį sudaro įvairių mokymo dalykų u˛duotys, reikalaujančios parinkti vieną ar kelis pasiūlytus atsakymus. Visus testus galime skirti į dvi dideles grupes: į informacinius ir standartinius. Standartizuoti sudaryti taip, kad visi mokiniai gauna vienodas u˛duotis, vienodą u˛duočių skaičių, skiriamas tas pats atlikimo laikas, numatomas vienodas vertinimas. Jų tikslas yra nustatyti palyginamąjį mokinių pa˛angumo lygį. Informaciniai testai naudojami atskiro mokinio pa˛angumui tirti, ir jie neatitinka tų reikalavimų, kurie keliami standartiniams testams. Testais vertinami psichiniai reikiniai, kurių negalima tiesiogiai stebėti. Testai gali būti naudojami tiriamųjų atrankai, atrenkami ˛monės, turintys tam tikrų psichologinių savybių (gabūs vaikai, asmenys su psichikos sutrikimais). Testas – tai standartinės u˛duotys, i kurių atlikimo pagal tam tikrus kriterijus galime įvertinti ˛mogaus psichines savybes (intelektą, dėmesį, atmintį, mąstymą, poreikius, psichinę sveikatą).

Asmenybės diagnozei, jos veiklos ir elgesio prognozei didelę reikmę turi asmenybės praeitis. Patikimiausias informatorius apie praeitį yra pats asmuo. Biografija bus pilnesnė, isamesnė ir psichologikai vertingesnė, jeigu jos autorius parays ne tiktai gyvenimo faktus, bet ir savo santykius su tais faktais, po˛iūrį į juos, idėstys, kas jam buvo sunku, kas lengva, kokių turėjo rūpesčių, problemų, kokia kaina jis yra ko nors pasiekęs. Biografinis metodas gali būti naudingas ne tik charakterizuojant asmenybę, bet ir profesinėje atrankoje. Tai gana patikimas rodiklis charakterizuojant asmenybę, bet reikia nepamirti, kad patikimumo rodiklis priklauso nuo asmenybės bendravimo pobūd˛io.

Pokalbio metodas naudojamas siekiant tiesioginio kontakto bei pa˛inties su pačiu mokiniu ir rinkti kitą med˛iagą, padedančią pa˛inti mokinį. Konkrečiu atveju taikydamas pokalbio metodą socialinis pedagogas atlieka dvi pagrindines funkcijas – diagnostinę ir prognostinę. Pokalbis turi tris etapus:1) prad˛ią; 2) vidurį, arba darbo kartu, etapą; 3) pabaigą. Kiekvienas etapas turi skirtingus dėmesio takus ir u˛duotis, kurios yra tarsi ma˛i problemos sprendimo ˛ingsniai: įvertinimas, planavimas, veiksmas, vertinimas ir u˛baigimas. Sėkmingą ių problemos sprendimo etapų įgyvendinimą lemia tinkamas diagnostinės ir prognostinės funkcijų atlikimas pokalbio metu.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1484
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/457/UGDYTINI-PAINIMO-METODAI-J-TAI45731.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/457/UGDYTINI-PAINIMO-METODAI-J-TAI45731.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/457/UGDYTINI-PAINIMO-METODAI-J-TAI45731.php">UGDYTINIŲ PAˇINIMO METODAI, JŲ TAIKYMO SOC.PEDAG. DARBE GALIMYBĖS IR YPATUMAI.</a>

UGDYTINIŲ PAˇINIMO METODAI, JŲ TAIKYMO SOC.PEDAG. DARBE GALIMYBĖS IR YPATUMAI.

Sociologija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: