Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Dažymo darbai, jų paskirtis ir sudėtis

kultūra

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Dažymo darbai, jų paskirtis ir sudėtis

Patalpų  apdaila- sunkaus ir kruopštaus dažytojo darbo rezultatas. Jis paskutinis iš statybininkų  palieka statomą objektą, taigi nuo jo atlikto darbo didele dalimi priklausys estetinis patalpų vaizdas, ar jose bus gera dirbti, jauku gyventi, malonu ilsėtis.



Dažytojo darbas bus efektyvus tik tuo atveju, jei jis sugebės teisingai įvertinti dažomo paviršiaus medžiagą, jos stovį ir deramai bei kruopščiai apdoros paviršius. Tinkamas paviršių paruošimas ypatingai svarbus dažytojo darbe, nes dauguma dažymo problemų kyla dėl nekokybiško paviršių apdorojimo.

Dažymo darbų sudėtis:

·        Paviršiaus valymas;

·        Gruntavimas;

·        Glaistymas;

·        Šlifavimas;

·        Paviršiaus dažymas.

Paviršių paruošimas dažymui.

Paviršiaus valymas.

Dėl blogai paruošto paviršiaus gali nusilupti dažai arba atsirasti kitų problemų. Todėl vienas iš paviršiaus paruošimo darbų yra jo plovimas. Kad dažų, lakų sukibimas būtų geresnis paviršius turi būti švarus, sausas, neriebaluotas ir atitinkamai gruntuotas. Prieš dažymą reikia pašalinti pelėsius, nešvarumus, atšokusius besilupančius dažus ir rūdis, susikristalizavusią druską, atsipalaidavusias paviršiaus daleles, nuvalyti vandenyje tirpstančias dėmes. Blizgančius paviršius nušlifuoti švitriniu popieriumi ar smėliu, kol jie nustos blizgėti. Prieš užtepant galutinė dangą, leisti visiems rekomenduojamiems gruntums pilnai išdžiūti.

Paviršių gruntavimas.

Paprastai dažomas paviršius gruntuojamas vieną kartą. Jei to nepakanka, gruntuojama du tris kartus. Gruntas pasirenkamas priklausomai nuo dažomo paviršiaus ir būsimų dažų pobūdžio: klijiniams dažams- klijinis gruntas, aliejiniams- pokostas, oksolis ar aliejinis gruntas, sintetiniams dažams- sintetinis gruntas.

Dažant negruntavus, dažai greitai susigeria togėl jų neįmonoma išvarinėti ir išlyginti. O jiems išdžiūvus paviršiuje lieka storas nelygus dažų sluoksnis, kuris greitai pradeda luptis ir byrėti, todėl paviršius gruntuoti reikia visuomet.

Gruntuoti reikia tik tinkamais, nesugedusiais grunto mišiniais naudojantis dideliais šepečiais, teptukais arba voleliais. Nugruntuoti galima ir purkštuvu, tačiau šepečiu ar voleliu geriau išlyginami  bei užtrinami tinko nelygumai, grunto tirpalas geriau įsigeria į sienas, medžio, metalo poras. Nugruntuoti paviršiai sugers daug mažiau dažų, o ant jų susidariusi plėvelė padės vėliau užteptų dažų sluoksniams išlaikyti prilipimo savybes.

Paviršių glaistymas.

 

            Statybinis glaistas - tai plonasluoksnis smulkus mišinys porėtam tinko paviršiui išlyginti.

            Statybinių medžiagų parduotuvėse gausu įvairiausių lietuvių bei užsienio gamybos sausų ir paruoštų naudojimui ('šlapių') glaistų. Pasirinkti bus paprasčiau, jei žinosime, kokį pagrindą - betoną, mūrą, tinką, gipskartonį - mums reikės glaistyti, kokios tai bus patalpos (sausos, drėgnos, šlapios) ir kokia bus galutinė apdaila.

 

Sienų glaistus galima skirstyti pagal cheminę sudėtį, kuri ir nulemia jų paskirtį.

 Jei reikia glaistyti drėgnas patalpas (vonią, virtuvę, rūsį, tambūrą), geriausiai tiks lateksiniai glaistai. Jie ne tik puikiai atlaiko drėgmę, bet ir temperatūrų kaitą, šaltį, be to, yra kieti ir tvirti, todėl rekomenduojami intensyviai eksploatuojamose patalpose, pavyzdžiui parduotuvėse. Šios rūšies glaistai būna balti, todėl juos reikia naudoti ten, kur apdailai planuojama naudoti baltus ir šviesių atspalvių dažus. Lateksiniais glaistais glaistoma ant kietų, stiprių , švarių ir būtinai drėgmei atsparių paviršių (betono, kalkinių -cementinių tinkų). Labai sausus paviršius būtina drėkinti vandeniu. Specialaus gruntavimo reikėtų nebent labai įgeriantiems paviršiams.

Šie glaistai ilgiau džiūna, jų nepatartina džiovinti kaloriferiais.Atvirkščiai, reikėtų saugoti nuo greito perdžiūvimo. Lateksiniai glaistai labai lankstūs ir plastiški, tačiau sunkiai praleidžia drėgmę, be to, juos sunku dažyti (reikia specialių lateksinių dažų).

Polimeriniai glaistai, kurių rišančioji medžiaga - polimeriniai klijai, patys populiariausi. Jie elastingi, plastiški ir lengvai šlifuojami, todėl galima tikėtis, kad juos naudodami statybininkai paviršių padengs lygiai ir glotniai. Šie glaistai gerai praleidžia garus, 'kvėpuoja', prie jų puikiai limpa dažai. Jie tinka glaistyti paviršius, tinkuotus cementiniais, kalkiniais, gipsiniais tinkais, bei glaistytoms ar dažytoms vandens pagrindo dažais sienoms,gipskartonio plokštėms glaistyti. Polimerinius glaistus reikėtų naudoti sausose patalpose. Gruntai naudojami tik seniems, silpniems paviršiams surišti.

Galima pastebėti, jog skandinaviškų ir vokiškų glaistų frakcijos ( grūdelių dydis ) dažniausiai būna stambesnės nei įprastų lietuviškų glaistų. Labai mažos frakcijos glaistai pasidengia plonu sluoksniu ir tik užkemša tinko poras. Norint užglaistyti gilesnes paviršiaus įdubas ir gerai išlyginti sieną, tenka glaistyti 3-5 kartus labai plonais sluoksniais, nes daugiau kaip 0,5mm storio ištisinis sluoksnis džiūdamas ima trūkinėti, o šlifuojant paviršius 'užsigeležina' - tampa labai glotnus, ima blizgėti, sunkiai šlifuojamas. Pirmą kartą glaistoma vertikalia kryptimi, po to horizontalia, o trečią kartą - pataisant klaidas taip lyginant tinko nelygumus. Jie lengviau šlifuojasi, todėl mažėja darbo sąnaudos ir paviršius tampa lygus. Nors nušlifuotas paviršius gali atrodyti šiek tiek porėtas ir minkštas,gruntai ir dažai su juo gerai sukimba bei po antro dažymo visiškai padengia poras.

Renkantis glaistą gipskartonio plokštėms reikia žinoti, kad gipskartonio plokščių siūlėms užtaisyti būtina naudoti specialius glaistus. Jie būna gipsiniai arba polimeriniai (sausi milteliai) ir pasižymi ypatingu plastiškumu bei lankstumu. Gipsiniai glaistai greitai stingsta, juos maišant reikia labai tiksliai dozuoti vandenį ir susimaišyti tokį kiekį, kurį galima sunaudoti per pusvalandį. Polimerins glaistas laikomas sandariai uždarytuose induose arba tiesiog užpylus ant ant paviršiaus šiek tiek vandens (kad glaistas nesukietėtų).Taip jis išbūna ilgai- daugiau nei pusę metų. Patį gipskartonį rekomenduojama glaistyti dviem etapais. Iš pradžių užglaistyti sujungimų siūles, kampus bei varžtų galvutes, o išdžiūvus, kitą dieną ištisai glaistyti visą plokštumą. Tai suvienodina paviršių ir dažant dažai vienodai dengia visą plokštumą. Ištisiniam gipskartonio glaistymui galima drąsiai naudoti ir įprastus polimerinius, organinius glaistus. Jie pigesni, be to minkštesni ir todėl geriau šlifuojami.

Naudojamos medžiagos, jų sudėtis, naudojami įrankiai.

 

Knauf Tiefengrund.

Ypatingai skvarbus giluminis gruntas betono,gipskartonio,tinko sienoms,grindims ir luboms gruntuoti. Sutvirtina paviršių ir pagerina sukibimą. Dengiamas vienu sluoksniu prieš apdailą,tinkavimą,klijavimą tapetais ir dažymą. Naudojamas patalpų viduje ir išorėje.

Knauf Haftemulsion

 Koncentruota, sukibimą skatinanti emulsija. Prieš naudojimą skiedžiama vandeniu. Naudojama silpnai ir blogai bei stipriai sugeriantiems, lygiems pagrindams prieš apdailą gruntuoti (senos plytelės, teraco, cemento plaušo (drožlių) plokštės, lentos, drožlių plokštės, fanera). Nedulkančio paviršiaus formavimui. Naudojama viduje ir išorėje.



 Universalus giluminis gruntas LA-2 

Naudojimo sritys: drėgmę sugeriančių (mūro, betono, tinko, gipso-kartoninių, medžio drožlių plokščių ir kt.) paviršių gruntavimui, prieš glaistymą, dažymą, tapetavimą, plytelių bei kiliminių dangų klijavimą. Gruntas naudojamas vidaus ir lauko darbams.

Savybės.Apsaugo namų fasadus nuo kenksmingo atmosferos, šarmų ir drėgmės poveikio. Gruntas nesudaro vandens ir oro nepralaidžios plėvelės. Pagerina glaisto, dažų, plytelių ir tapetų sukibima su ruošiamais paviršiais. Gerai suriša ir užkonservuoja erozijos pažeistus dulkėtus ir kreiduotus paviršius.

Pagrindo paruošimas.Gruntuojamas paviršius turi būti tvirtas, švarus, sausas, nedulkėtas, be riebalinių dėmių ar statybinio skiedinio likučių, netrupėti, aplinkos temperatūra - ne žemesnė kaip +10 oC, nerekomenduojama gruntuoti lietingu oru.

Gruntavimas. Gruntuojama teptuku, voleliu arba purškiant. Gruntuojant keliais sluoksniais, pirmą sluoksnį rekomenduojama džiovinti 24

                                                                                                                                 Polimerinis elastingas smulkus baltas glaistas, skirtas galutiniam kalkinių, cementinių, gipsinių bei gipskartonio paviršių glaistymui. Tinka glaistyti sienas bei lubas sausose patalpose.

SAVYBĖS

Kadangi džiūdamas nesitraukia ir netrūkinėja, glaistą galima tepti neįprastai storais sluoksniais. Storiau glaistant nelygius paviršius reikia mažiau sluoksnių. Labai lengvai šlifuojasi. Tinka įvairiems mineraliniams, netgi seniems paviršiams. Paruoštą glaistą galima naudoti net 24 valandas. Glaistant lubas gali būti naudojamas kaip baigtinė apdaila.

Šlifavimo įrankiai;

Glaistyklės;

                

Saugos darbe ir asmens higienos reikalavimai.

 

Dažytojas privalo:

  1. mokėti saugiai dirbti;
  2. vykdyti darbdavių nurodymus;
  3. laikytis naudojamų mechanizmų eksploatavimo taisyklių, dirbti tik techniškai tvarkingais įrankiais;
  4. informuoti darbdavį apie traumas patirtas darbo metu;
  5. nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;
  6. laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nevartoti alkoholinių gėrimų, nerūkyti.

Dažytojas turi teisę:

  1. reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugų darbą;
  2. žinoti apie sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius darbo vietoje;
  3. atsisakyti dirbti, kai yra pavojus jo sveikatai ir reikalauti atlyginti padarytą sveikatai žalą.

Dažytojas turi laikytis asmens higienos reikalavimų, susitepus rankas plauti jas šiltu vandeniu su muilu. Draudžiama rankas valyti skiedikliais, acetonu, naftos produktais ir kitomis ne prausimuisi skirtomis medžiagomis.

Prieš pradėdamas dirbti dažytojas privalo: patikrinti ar tvarkinga jo darbo vieta, pašalinti nereikalingus daiktus ir medžiagas; patikrinti ar tvarkingi instrumentai ir įranga, elektros įrengimai, pneumatiniai instrumentai, purkštuvai, kompresoriai, maišytuvai ir kiti įrengimai naudojami dažymui.

Taip pat baigęs darbą dažytojas privalo:

1.      visas mašinas ir mechanizmus išjungti iš elektros tinklo;

2.      nuvalyti technologinę įrangą, tarą, darbo įrankius;

3.      sutvarkyti darbo vietą, nuvalyti ir pašalinti šiukšles ir medžiagų atliekas;

4.      išvalyti specialius rūbus, nusiprausti šiltu vandeniu su muilu.

Paviršių dažymas.

Dažai, jų rūšys, panaudojimo sritys.

 

Bendros paskirties  vandeniniai dispersiniai dažai.

Šie dažai gali būti naudojami išorės, vidaus darbams, įvairiems paviršiams dengti. Jais galima dažyti įvairiausios paskirties, drėgnas ir kintamo drėgnumo patalpas. Šiais dažais dažyti paviršiai praleidžia vandens garus todįl jie yra kvėpuojantys.

Visus vandeninius dažus galima suskirstyti pagal jų rišiklį:

·        kalkiniai dažai, (su kalkėmis)

·        cementiniai dažai, (su cementu)

·        silikatiniai dažai, (su skystu stiklu)

·        klijimiai dažai, (su klijais)




·        lateksiniai dažai, (su lateksu)

·        akriliniai dažai, (su akrilo derva)

·        silikoniniai dažai, (su silicio organine derva)

.

Bendros paskirties sintetiniai dažai.

Tai įvairūs sintetiniai emaliniai dažai, skirti tiek vidaus tiek išorės darbams įvairių paviršių dažymui. Labai plačiai naudojami mediniams, metaliniams paviršiams, o universalūs tinka vidaus ir išorės darbams betono, tinko, medienos, metalo gaminiams dažyti.

Specialios paskirties dažai.

  • Fasadų dažai;
  • Grindų dažai;
  • Stogų dažai;

Kiti dažai.

  • Aliejiniai dažai;
  • Izoliaciniai dažai;
  • Vonių, kriauklių atnaujinimo dažai;
  • Antiseptinės dangos medienai;
  • Karščiui atsparūs priešgaisriniai dažai;
  • Antikoroziniai dažai.

Paviršių dažymas vandeniniais dažais.

 

Dažyti paviršius vandeniniais dažais galima šiais būdais:

  1. purškiamasis dažymas,
  2. dažymas voleliu,
  3. dažymas teptuku,
  4. dažymas mentele (lakuojant grindis).

Pasirinkus dažymo būdą, visuomet pradedama dažyti nuo lubų. Lengviau yra dažyti , kai patalpų temperatūra 15-16 laipsnių. O kad dažai lėčiau džiūtų reikia atidaryti langus ar duris.

Paviršių dažymas nevandeniniais dažais.

 

Nevandeniniais mišiniais- aliejiniais dažais, lakias, emalėmis- paviršiai apsauginiais ir dekoratyviniais tikslais.

            Šie mišiniai tinka patalpoms, kurios turi būti higieniškos ir kuriose dažų danga turi būti mechaniškai stipri (valgyklos, parduotuvės, pastatų fasadai). Dažomi tik sausi paviršiai, 2-3 kartus, išdžiūvus anksčiau dažytam sluoksniui.

            Aliejiniai arba alkidiniai dažai tepami ant sienų kailiniais velenėliais, o didelėms plokštumoms naudojami purkštuvai. Dažai purškiami nekompresiniais arba pneumatiniais purkštuvais. Lakuojant paviršius, naudojamos lakų mentelės, teptukai, purkštuvai.

Kokybės reikalavimai dažymo darbams.

 

Dažytiems paviršiams keliami šie reikalavimai:

  1. paviršių, nudažytų įvairiaspalviais aukštos kokybės dažais, kreivų linijų susilietimo leistinas nuokrypis:

·        paprasto dažymo – 5mm;

·        pagerinto dažymo – 2mm;

·        juostų kreivumo, dažant įvairiaspalviais dažais – 1mm.

  1. leistinas raštų nuokrypis dažant voleliu – 0,5 mm.
  2. paviršiai, nudažyti vandeniniais dažais, turi būti lygūs, be dėmių, teptukų plaukelių ir kitų defektų. Teptukų pėdsakai, matomi iš 3m atstumo, galimi tik tuomet, kai dažoma paprastuoju būdu.
  3. paviršiai, nudažyti aliejiniais, emaliniais dažais, laku, turi būti vienspalviai, be dėmių, juostų, lygūs, neturi persišviesti gilesni sluoksniai.
  4. paviršius dengiančių sluoksnių storis:

·        glaisto – 0,5mm;

·        dažų plėvelės – ne mažesnis kaip 0,025 mm.


Naudota literatūra:

  1. V. Butavičienė „Paviršių paruošimas dažymui“, Vilnius 1999m.
  2.  V. Butavičienė „Paviršių dažymo darbai“, Vilnius 2000m.
  3. E. Belousovas „Statybinio dažymo technologija“, Vilnius „mokslas“ 1983 m.
  4. F. Movčianas „Jaunojo dažytojo žinynas“, Vilnius „mokslas“ 1981 m.

 








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1452
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site