CHEMOTAKSONOMIJOS VERTĖ

CHEMOTAKSONOMIJOS VERTĖ

Chemotaksonominiai požymiai, kaip ir kiti požymiai, naudingi visiems taksonominės hierarchijos rangams. Dažnai vienos rūšies augalų žiedų spalva būna įvairi, ypač, kai atrinkti sodiniai varietetai. Raudona, mėlyna, geltona, balta ir visos tarpinės spalvos bei deriniai gali egzistuoti vienoje rūšyje. Kai kurių augalų genčių žiedų spalva labai svarbi rūšies rangui. Tragopogon porrifolius turi purpurinius žiedus, o T.pratensis – geltonus. Jų hibridai pasižymi dėmėtu spalvų pasiskirstymu. Silene alba turi baltus vainiklapius, o tuo tarpu S. dioica – raudonus, o jų hibridai – rausvus. Medicago sativa turi purpurinius vainiklapius, kai M. falcata – geltonus, o jų hibridai – arba dėmėtą spalvų pasiskirstymą, arba tarpinę spalvą, pavyzdžiui, žalią. Kai kurių šeimų, pavyzdžiui, Apiaceae žiedų spalva gali būti svarbus genties požymis. Kai kurios Adonis (Ranunculaceae) genties rūšys žydi raudonai, kai kurios – geltonai ir kai kurios, pavyzdžiui, A. flammea gali būti kitos spalvos. Poaceae šeimos dulkinių spalva visai neturi vertės, kur daug skirtingų tribų rūšių turi variantus su geltonomis ar purpurinėmis dulkinėmis.

Aukštesniuose hierarchijos ranguose spalva sėkmingai panaudota, kaip cheminis požymis. Fotosintezę vykdančiuose organizmuose pirminiai ir papildomi fotosintezės pigmentai (chlorofilai, karotinai ir biliproteinai) turi ypač ryškų paplitimą. Čia pirminis pigmentas – chlorofilas A, kurio neturi bakterijos, turinčias bakteriochlorofilus. Tai susiję su fotosintezės mechanizmų skirtumu, nes organizmai, turintys chlorofilą A, skaido vandenį ir išskiria deguonį (H₂O 2H +2e + 12O₂), kas nevyksta bakterijose. Pastarosiose fotosintezės substratas kinta: gali būti sieros vandenilis, kur vietoj deguonies siera, arba organinė medžiaga. Šie požymiai atskiria melsvadumblius Cyanophyta nuo Bacteria, nors dauguma šiuolaikinių klasifikacijų, remiantis ultrastruktūra, juos patalpina į Procaryota karalystę.

Kiti chlorofilai ir pigmentų grupės 11 dumblių skyriuose turi būdingus skirtumus. Chlorophyta ir Euglenophyta turi labai panašių pigmentų rinkinius. Tas pats rinkinys aptinkamas ir aukštesniuose augaluose. Remiantis šiuo faktu, manoma, kad aukštesnieji augalai ir žaliadumbliai privalo turėti bendrą protėvį, kitokį, nei kitų dumblių grupių. Dabar svarbiausias dumblių požymis, naudojamas jų taksonomijoje – pigmentų pasiskirstymas. Biliproteinų paplitimas daugiau ribotas, nei kitos dvi pigmentų klasės, nes jie būdingi melsvadumbliams Cyanophyta, Cryptophyta (nauja klasė iš šarvadumblių) ir Rhodophyta. Šis požymis daugiau vienija melsvadumblius su eukarijotiniais dumbliais, nei su bakterijomis.

Dumblių skyriuose ir klasėse gali būti paimti cheminės diskriminacijos pavyzdžiai pagal maisto atsargų ar ląstelės sienelės komponentus.

Cheminiai požymiai dumblių taksonomijoje naudojami gerokai anksčiau, nei pradėti chemotaksonomiškai tirti augalai induočiai. Sistematiniu tikslu kelios cheminės analizės atliktos samanų grupėje, bet šie tyrimai žymaus poveikio nepaliko. Cheminiai kerpių požymiai naudojami jau šimtą metų, kaip standartinė procedūra, dažniausiai naudojant paprastus dėmių testus. Dabar greitai tobulėja bakterijų chemotaksonominiai tyrimai, chemiškai pagrindžiant daugumą taksonominių kriterijų. Tai būtinybė grupėje, kur tėra keli struktūriniai požymiai.

Renkant cheminius duomenis, būtina atsižvelgti į netaksonominį medžiagos kintamumą. Gali suklaidinti jos kiekio kintamumas. Tikriausiai daug ankstesnių medžiagos nebuvimo pranešimų iš tikrųjų reiškia, kad ji nebuvo aptikta prieinamais metodais. Šiandienos technika yra žymiai jautresnė, nors negalima būti tikram, kad ji visada gali užfiksuoti mažyčius medžiagos kiekius. Literatūroje aprašyta milžiniška alkaloidų įvairovė skirtingose opijaus Papaver somniferum linijose. Vis tik yra apžvalgos, besiremiančios vienu ar keliais taksono mėginiais, kurie gali būti nepatikimi. Gali būti skirtingi augalo dalių mėginiai, pavyzdžiui, valgomos ir nuodingos bulvių ir pomidorų dalys; skirtis sąlygos, kuriomis augo, pavyzdžiui, pažaliavusi bulvė ir iškasta bulvė, kas susiję su solanino sinteze; skirtis gyvenimo ciklo stadija ar sezonas, kai paimtas mėginys, pavyzdžiui, Juniperus genties sezoniniai izozymo schemų skirtumai; skirtis sąlygos, kuriomis saugota augalinė medžiaga arba ekstrahuoti cheminiai komponentai, pavyzdžiui, Ranunculus  nuodingi komponentai džiūnant dingsta, o Helleborus – ne. Šie pavyzdžiai rodo, kad, renkant ir pateikiant cheminius duomenis taksonominiams tikslams, reikalingas tam tikras standartizacijos laipsnis.