Grupinės diskusijos metodų vieta ir reikšmė sociologiniame pažinime

Grupinės diskusijos metodų vieta ir reikšmė sociologiniame pažinime

Santaraka „Social research“ 249 – 253 psl.

Grupinė diskusija, tai duomenų rinkimo (kiekybinių ir kokybinių) forma, kuri naudoja nestandartizuot¹ diskusij¹ ir stebėjim¹ kaip duomenų rinkimo šaltinius. Diskusijoje vienu metu dalyvauja daugiau nei 1 žmogus. Šį metod¹ pradėjo naudoti Kurt Lewin 1936 m. JAV, eksperimentuodamas su mažomis grupėms, valiau naudojo ir kituose tyrimuose – rinkos, visuomenės nuomonės tyrimuose ir t.t. Apie 1950 m. buvo plačiai naudojamas metodas Frankfurto Socialinių tyrimų instituto nuomonių ir požiūrių tyrimuose. Susidomėjimas šiuo metodu didėjo dėl simbolinio interakcionizmo atgimimo ir kokybinių metodų naudojimo intensyvėjimo. Pastaraisiais metais mažiau naudojamas metodas.

Iš pradžių metodas koncentravosi ties grupės procesu, tačiau vėliau buvo naudojamas tyrinėti diskusijos turinį. Nors informacijos rinkimas vyksta grupės aplinkoje, grupės analizė nėra pagrindinis tikslas. Tai būdas per trump¹ laik¹ surinkti informacij¹ apie nuomonių įvairovź ar variacijas, ir sukurti nuomonės formavimo mechanizm¹. Pagrindinė prielaida, kuria remiamasi naudojant šį metod¹ yra ta, kad grupės aplinka, per abipusź stimuliacij¹, skatina diskusijas tam tikra tema; padidina motyvacij¹ nagrinėti socialinius ir kritinius klausimus; įgalina grupės lyderį vesti diskusij¹ pagrindiniais/esminiais klausimais skatinant ar slopinant, ar manipuliuojant aplinka; leidžia pristatyti svarbias nuomones realia, emocionalia ir apibendrinta forma, kaip spontaniškas išraiškas (mažinant galimybes asmeninź nuomonź išsakyti kaip iš anksto paruošt¹ prezentacij¹).

Grupinės diskusijos tikslai:

• Tai prieš tikr¹jį tyrim¹ naudojama priemonė, leidžianti gauti pakankamai informacijos apie tyrimo objekt¹, operacionalizacija nustatant indikatorius, padedanti išvengti galimų klaidų.
• Tai po tyrimo naudojama priemonė, paaiškinanti tendencijas ir variantiškum¹, priežastis ir  motyvus, per respondentų požiūrį.
• Kaip pagrindinis tyrimo metodas, ji suteikia informacij¹ apie grupės procesus, spontaniškus jausmus, adekvačias požiūrių ir elgesio priežastis ir paaiškinimus, kaip joks kitas metodas.
• Viena forma, kaip diskusijos kryptingumo ir intensyvumo rezultatas, gali sukelti pokyčius grupėje ir jos nariuose.
• Kita forma, grupinė diskusija leidžia gauti verting¹ informacij¹ apie grupės procesus, požiūrių kism¹ ir manipuliavim¹, grupės narių ar visuomenės požiūrius ir nuostatas, tam tikrų metodų efektyvum¹ ir t.t.

Diskusijos procesas

Skirtingi mokslininkai skirtingai aprašo šį proces¹. Vieni siūlo 3 fazes (apšilimas, konfrontacija, relaksacija), kiti 5 (orientacija, prisitaikymas, intymumas, konformiškumas, diskusijos išsisėmimas). Apibendrinant galima teigti, jog šis metodas klostosi paraleliai mūsų pasirinkto tyrimo dizaino vystimuisi.

A) Respondentų pasirinkimas

Respondentai pasirenkami naudojant procedūras, kurias pateisina tyrimo objektas, respondentų prigimtis ar metodologija, kuria vadovaujamės. Čia aktualesni klausimai dėl grupės struktūros – ar ji turėtų būti homogeniška pagal amžių, lytį ir t.t.

Grupės dydis turi būti toks, kad galėtų vystytis diskusija, bet grupė dar būtų valdoma. Optimalus skaičius – tarp 5 ir 12, maksimum 20 dalyvių.

Grupės sudėtis priklauso nuo metodologinių faktorių. Dauguma mokslininkų sutinka, kad grupės nariai turi būti linkź kalbėti, žinoti ir domėtis tiriamu objektu. Dėl kitų faktorių nuomonės išsiskiria. Labiausiai grupės sudėtis priklauso nuo tyrimo klausimo ir tyrimo tikslo (ar homogeniška ar įvairiapusiška grupė turėtų būti).

B) Supažindinimas su tikslingai orientuota diskusija

Kai yra atrinkta grupė, grupės lyderis supažindinamas su tikslingai orientuota diskusija. Jam pateikiamas „diskusij¹ generuojantis/skatinantis klausimas“, kurį suformuluoja tyrėjas. Lyderis turi įsiterpti kai to reikia į grupės diskusij¹, kreipti j¹ reikalinga linkme, balansuoti turinį, kad jis būtų įdomus, tolygiai pasiskirstytų grupės narių diskusijos (slopinti aktyviuosius skatinti pasyviuosius).

Diskusijos vedamos naudojantis griežtomis instrukcijomis, jeigu yra daug grupių ir daug lyderių ar tźsiasi ilgesnį laiko tarp¹. „Diskusij¹ generuojantis/skatinantis klausimas“ turi būti pateiktas vienodas visiems lyderiams ir grupėms ir panašiu būdu. Iš pat pradžių turi būti įvardijama kaip vyks diskusija, kas ir kaip turėtų būti aptarta, kokie yra debatų apribojimai. Ar toks standartizavimo lygis bus naudojamas viso tyrimo metu priklauso nuo tyrėjo. Paprastai supažindinimas yra gana griežtai standartizuotas, o pati diskusija ne.

Fizinė aplinka, kurioje vyksta diskusija, turi j¹ skatinti. Taip pat respondentai turi matyti vieni kitus ir galėti laisvai komunikuoti tarpusavyje.

C) Diskusijos kontrolė

Diskusij¹ kontroliuoja lyderis tiek, kiek to reikia. Esant lėtai pradžiai, reikalingi stimuliuojantys klausimai, „zondai“ ar kitos tinkamos priemonės. Pasyvūs nariai skatinami pasisakyti, pernelyg aktyvūs slopinami. Motyvavimas, skatinimas, stimuliacija ir kontrolė lemia subalansuot¹ aplink¹, kurioje gali vykti diskusija. Kokybiniame kontekste tokios priemonės gali būti nepriimtinos.

D) Duomenų fiksavimas

Kokio tipo informacija bus renkama priklauso nuo tyrimo klausimo ir tyrimo tikslo. Kai kada tai gali būti aprašomoji ir aiškinamoji informacija, kitais atvejais teorijos išbandymas. Kai kada reikalingi kiekybiniai duomenys, kitais atvejais ne. Jei duomenys renkami kokybiniame kontekste, interpretacija bus vienas iš priimtinausių metodų. Kitais atvejais gali būti pasirenkamas hermeneutinis metodas.

Lyderis

Grupinės diskusijos kontekste lyderis užima pagrindinź pozicij¹. Nuo lyderio kokybės labai priklauso kiek šis metodas pasieks savo tiksl¹. Lyderiai turėtų turėti šias savybes:

• Teorinių ir metodologinių tyrimo objekto žinių ir bendr¹ intelektualinį gebėjim¹.
• Patirties dirbant su grupėmis ir gebėjim¹ efektyviai kontroliuoti grupės diskusij¹ skatinant įsitraukim¹, kontroliuojant dominuojančius dalyvius, laikantis reikiamos diskusijos krypties.
• Lyderiavimo savybes.
• Gebėjim¹ sukurti šilt¹ atmosfer¹ tarp grupės narių.

Fiksavimas

Elektroninės fiksavimo priemonės. Turi kelet¹ nepatogumų: grupės nariai gali jaustis nepatogiai, jeigu fiksuojamas visas pokalbis, gali selektyviai dalyvauti diskusijoje. Taip pat vėliau reikia nemažai laiko perklausyti ar peržiūrėti įrašus tam, kad išanalizuoti atsakymus.

Užrašinėjimas. Geras būdas, bet irgi turi trūkumų: jei labai intensyvi diskusija, galima nespėti užsirašyti. Galima samdytis asistent¹, bet jis turi būti labai patyrźs. Galima išeitis – 2 lyderiai, kurie paeiliui užsirašinėja.

Fiksuojamas turinys. Jei yra kelios grupės ir keli fiksuojantys asmenys, tam, kad atlikti palyginimus, reikalingas kažkoks standartizavimas. Pvz. fiksuojant atsakymus į klausimus: 1 = visi už, . 5 = visi prieš. Tačiau jeigu tyrimas kokybinis, standartizuoti gali būti sunku.

Įvertinimas

Įvertinimas atliekamas turint omenyje tyrimo tiksl¹. Tačiau vienas iš būdų įvertinti grupinės diskusijos rezultatus gali būti: tendencijų ir skirtumų grupėje identifikavimas, dominuojančių požiūrių ir jų pateisinamumo įvertinimas, palyginimų tarp įvairių grupių rezultatai.

Statistinė analizė ir įvertinimas yra gana dažnas kai grupinės diskusijos organizuojamos kiekybiniame kontekste. Tam, kad būtų galima naudotis statistiniais metodais, reikia sukurti kintamuosius, kažkaip susijusius tarpusavyje hipotezės kontekste, adekvačiai juos operacionalizuoti.

Jeigu tyrimo kontekstas kokybinis, duomenų rinkimas ir analizė vyks tuo pat metu, nustatant kategorijas, atliekant palyginam¹j¹ analizź ir formuluojant hipotezes. Kai diskusija fiksuojama ir yra užrašai, galima naudoti kontent analizź, hermeneutik¹.

Grupinės diskusijos metodo problemos

Grupinė aplinka leidžia žmonėms išreikšti savo nuomonź ir vertinti situacijas, ypač kai jie yra skatinami ar manipuliuojami lyderių. Tačiau be šio privalumo, galima išskirti ir tokius trūkumus:

• Grupinė diskusija gali versti žmones slėpti savo pažiūras, ypač jeigu tai gali paveikti jų asmeninį ar profesinį gyvenim¹.
• Kyla problemos fiksuojant duomenis.
• Kai kurių asmenų dominavimas gali paveikti pokalbio kryptį ir diskusijos rezultat¹.
• Kai kurie dalyviai gali neįsitraukti į diskusij¹.
• Grupė dėl įvairiausių priežasčių gali bandyti įtikti lyderiui.
• Metodo naudojimo sėkmė labai stipriai priklauso nuo grupės sudėties ir lyderio.
• Gali kilti sunkumai stengiantis nenukrypti nuo temos.
• Grupė gali turėti priežasčių pateikti lyderiui jau bendrai sutart¹ nuomonź arba apgauti jį.
• Gauti duomenys yra nereprezentatyvūs.

Šiuo metu šis metodas nėra plačiai naudojamas. Ten, kur jis naudojamas, dažniau naudojamas žvalgymui, o ne kaip nepriklausomas ir autonomiškas tyrimo metodas.